• Non ci sono risultati.

GERINANČIŲJŲ VEISLIŲ PANAUDOJIMO ATVIROJE LIETUVOS JUODMARGIŲ GALVIJŲ POPULIACIJOJE TYRIMAS

N/A
N/A
Protected

Academic year: 2021

Condividi "GERINANČIŲJŲ VEISLIŲ PANAUDOJIMO ATVIROJE LIETUVOS JUODMARGIŲ GALVIJŲ POPULIACIJOJE TYRIMAS"

Copied!
196
0
0

Testo completo

(1)

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA

Lina Anskienė

GERINANČIŲJŲ VEISLIŲ

PANAUDOJIMO ATVIROJE

LIETUVOS JUODMARGIŲ GALVIJŲ

POPULIACIJOJE TYRIMAS

Daktaro disertacija

Žemės ūkio mokslai, gyvūnų mokslai (A 003)

(2)

Disertacija rengta 2012–2019 metais Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijoje, Gyvūnų veisimo katedroje.

Mokslinė vadovė

prof. dr. Vida Juozaitienė (Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademija, žemės ūkio mokslai, gyvūnų mokslai – A 003). Disertacija ginama Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterina-rijos akademijos gyvūnų mokslų krypties taryboje:

Pirmininkė

prof. dr. Gintarė Zaborskienė (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, žemės ūkio mokslai, gyvūnų mokslai – A 003).

Nariai:

prof. dr. Asta Racevičiūtė-Stupelienė (Lietuvos sveikatos mokslų uni-versitetas, žemės ūkio mokslai, gyvūnų mokslai – A 003);

prof. dr. Algirdas Šalomskas (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, žemės ūkio mokslai, veterinarija – A 002);

prof. habil. dr. Jan Miciński (Varmijos Mozūrijos universitetas, žemės ūkio mokslai, gyvūnų mokslai – A 003);

doc. dr. Antanas Šarkinas (Kauno technologijos universitetas, technolo-gijos mokslai, chemijos inžinerija – 05T).

Disertacija ginama viešajame Gyvūnų mokslų krypties tarybos posėdyje 2019 m. rugpjūčio 29 d. 10 val. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos dr. S. Jankausko auditorijoje.

(3)

LITHUANIAN UNIVERSITY OF HEALTH SCIENCES VETERINARY ACADEMY

Lina Anskienė

INVESTIGATION OF THE USE

OF IMPROVING BREEDS IN THE

OPEN POPULATION OF LITHUANIAN

BLACK AND WHITE CATTLE

Doctoral Dissertation

Agricultural Sciences, Animal Sciences (A 003)

(4)

Dissertation has been prepared at the Department of Animal Breeding, Veterinary Academy, Lithuanian University of Health Sciences during the period 2012–2019.

Scientific supervisor

Prof. Dr. Vida Juozaitienė (Lithuanian University of Health Sciences Veterinary Academy, Agricultural Sciences, Animal Sciences – A 003).

Dissertation is defended at the Animal Sciences Research Council of Lithuanian University of Health Sciences:

Chairperson

Prof. Dr. Gintarė Zaborskienė (Lithuanian University of Health Sciences, Agricultural Sciences, Animal Sciences – A 003).

Members:

Prof. Dr. Asta Racevičiūtė-Stupelienė (Lithuanian University of Health Sciences, Agricultural Sciences, Animal Sciences – A 003);

Prof. Dr. Algirdas Šalomskas (Lithuanian University of Health Sciences, Agricultural Sciences, Veterinary – A 002);

Prof. Habil. Dr. Jan Miciński (University of Warmia and Mazury, Agri-cultural Sciences, Animal Sciences – A 003);

Assoc. Prof. Dr. Antanas Šarkinas (Kaunas University of Technology, Technological Sciences, Chemical Engineering – 05T).

Dissertation will be defended at the open session of the Animal Sciences Research Council of the Lithuanian University of Health Sciences on the 29th of August, 2019 at 10:00 a.m. in Dr. S. Jankauskas auditorium of the Veterinary Academy.

(5)

5

TURINYS

SANTRUMPOS ... 7

ĮVADAS... 9

1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 12

1.1. Pieninių galvijų selekcijos krytys ir technologijos ... 12

1.1.1. Selekcija pagal gerinančiųjų veislių įtaka produktyvumui .... 12

1.1.2. Pieninių galvijų selekcijos pagal atsparumą mastitui rodikliai ... 16

1.1.3. Pieninių galvijų veislių selekcija pagal eksterjero savybes ir jų sąsajos su selekcionuojamais požymiais ... 18

1.1.4. Pieninių galvijų veislių selekcija pagal ilgaamžiškumą ... 21

1.1.5. Pieninių galvijų veislių selekcija pagal reprodukcijos požymius ... 22

1.1.6. Genominės selekcijos panaudojimas pieninių galvijų gerinimui ... 23

1.2. Lietuvos juodmargių galvijų selekcionuojamų požymių gerinimas ir gerinančiųjų veislių įtaka ... 25

2. TYRIMŲ OBJEKTAS IR METODAI ... 29

2.1. Tyrimų apimtis ir schema ... 29

2.2. Karvių produktyvumo ir pieno SLS tyrimai ... 31

2.3. Karvių eksterjero tyrimas ... 31

2.4. Karvių ilgaamžiškumo ir reprodukcinių savybių tyrimas ... 32

2.5. Karvių melžimo savybių ir pieno elektrinio laidumo tyrimas ... 32

2.6. Karvių genotipo ir mitybinių veiksnių tarpusavio sąveikos tyrimas ... 34

2.7. Karvių genomo tyrimai ... 35

2.8. Statistinė duomenų analizė ... 39

3.TYRIMŲ REZULTATAI ... 40

3.1. Lietuvos juodmargių galvijų populiacijos pasiskirstymas pagal veisles ir gerinančiųjų veislių kraujo laipsnį ... 40

3.2. Holšteino ir Olandijos juodmargių galvijų genų įtaka juodmargių karvių produktyvumui ir ilgaamžiškumui ... 42

3.3. Gerinančiųjų veislių įtaka somatinių ląstelių skaičiui piene, elektriniam pieno laidumui ... 48

3.4. Karvių genotipo įtaka pieno tekėjimo ir somatinių ląstelių rodikliams ir jų sąsajoms su produktyvumu ... 49

3.5. Koreliacijos tarp karvių produktyvumo, pieno sudėties ir kokybės, ilgaamžiškumo rodiklių ir holšteino veislės kraujo laipsnio skirtingo produktyvumo bandose tyrimas ... 52

(6)

6

3.6. Holšteino veislės genų įtaka juodmargių karvių eksterjero

savybėms ... 54

3.6.1. Kontroliuojamų bandų karvių eksterjero požymių tyrimas .... 54

3.6.2. Karvių eksterjero požymių analizė skirtingo holšteinizacijos lygio bandose ... 60

3.7. Holšteinizuotų karvių reprodukcinių savybių analizė ir koreliacija su produktyvumu ... 61

3.8. Mitybinių veiksnių įtaka karvių produktyviosioms savybėms skirtingo holšteinų kraujo laipsnio bandose ... 62

3.9. Poravimo su giminingomis veislėmis ir kryžminimo įtakos juodmargių karvių produktyvumo rodikliams ir pieno somatinėmis ląstelėmis tyrimas ... ...65

3.9.1. Poravimo su giminingomis veislėmis efektyvumo įvertinimas ... 65

3.9.2. Lietuvos juodmargių galvijų populiacijos karvių kryžminimo su negiminingų pieninių galvijų veislėmis įtaka produktyvumui ir pieno somatinėms ląstelėms ... 67

3.10. Holšteinų genų įtaka juodmargių karvių genominio vertinimo veislinei vertei ... 68

4.TYRIMŲ REZULTATŲ APTARIMAS ... 73

IŠVADOS ... 86

REKOMENDACIJOS ... 88

BIBLIOGRAFIJOS SĄRAŠAS ... 89

STRAIPSNIŲ, KURIUOSE BUVO PASKELBTI DISERTACIJOS TYRIMŲ REZULTATAI, SĄRAŠAS ... 108

SUMMARY ... 175

CURRICULUM VITAE ... 195

(7)

7

SANTRUMPOS

AI – airšyrai;

ANOVA – dispersinė analizė;

BIMO – staigus pieno srauto sumažėjimas iki 96 sekundžių nuo melžimo pradžios; BLUP – geriausia tiesinė nepriklausoma prognozė;

bp. – bazių pora;

°C – laipsnis pagal Celcijų;

D – džersiai;

DNR – dezoksiribonukleininė rūgštis;

ELAD – elektrinis laidumas nuo viršūnės iki plokščios melžimo kreivės, melžimo pradžioje;

ELAP – elektrinio laidumo pikas melžimo pradžioje;

ELMAX – didžiausias elektrinis laidumas, pasiekus aukščiausią melžimo greitį; ELHMF – elektrinis laidumas esant didžiausiam pieno tekėjimo greičiui; ELMNG – maksimalus elektrinis laidumas po pagrindinio melžimo; ELND – elektrinio laidumo lygio skirtumas;

ELST – elektrinio laidumo žingsnis;

g – gramai;

GWAS – viso genomo asociacijos tyrimai; H – holšteinai;

HF – holšteinizacijos laipsnio klasė;

HMF – didžiausias pieno tekėjimo greitis, matuotas su 22,4 sekundės laiko intervalu;

HMG – didžiausias primelžto pieno kiekis per minutę;

ICAR – Tarptautinis gyvulių produktyvumo apskaitos komitetas (angl. Internacional Committee for Animal Recording); ind. – indeksas;

JAV – Jungtinės Amerikos Valstijos; kg – kilogramas;

kt. – kiti; ląst. – ląstelė(ės) ;

LJ – Lietuvos juodmargiai galvijai;

LJGGA – Lietuvos juodmargių galvijų gerintojų asociacija; LTA – laikotarpio tarp apsiveršiavimų indeksas;

LŽ – Lietuvos žalieji galvijai;

LSMU – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas; M – aritmetinis vidurkis; m. – metai; max – maksimumas; min – minimumas; min. – minutė; ml – mililitras; mg – miligramai;

(8)

8

MGG – viso primelžto pieno kiekis;

MG1 – per pirmą minutę primelžto pieno kiekis; MG2 – per pirmas dvi minutes primelžto pieno kiekis; MG3 – per pirmas tris minutes primelžto pieno kiekis;

MJ – megadžauliai;

MNG – primelžtas pieno kiekis mažojo melžimo fazės metu; mS/cm – mili simensai centimetrui;

n – imties narių skaičius; NEL – Neto energija laktacijai;

NEM – Neazotinės ekstraktinės medžiagos; OJ – Olandijos juodmargiai;

p – patikimumas;

ph – vandenilio jonų (H+) koncentracija tirpale; PRI – produktyvumo indeksas;

proc. – procentai;

PT – VĮ „Pieno tyrimai“;

r – fenotipinės koreliacijos koeficientas; R2 – apibrėžtumo (determinacijos) koeficientas; SE – vidurkio paklaida;

SER – servis periodo indeksas; SLI – somatinių ląstelių indeksas; SLS – somatinių ląstelių skaičius; SNP – Vieno nuleotido polimorfizmai; SP – simentalai pieniniai;

ŠJ – Švedijos juodmargiai; ŠŽ – Švedijos žalieji;

t400 – iki – melžimo fazė (trukmė kol pasiekiamas nuo 0,2 iki 0,1 kg/min) melžimo greitis;

tAB – mažėjimo fazės trukmė; tAN – didėjimo fazės trukmė; tMGG – viso melžimo trukmė;

tMHG – pagrindinio melžimo fazės trukmė; tMNG – mažojo melžimo fazės trukmė;

tPL – stabilizavimo fazės trukmė (su pastoviu pieno srautu); tūkst. – tūkstančiai;

VA – Veterinarijos akademija; vid. – vidutinis;

VĮ – valstybės įmonė;

VJ – Vokietijos juodmargiai;

VNP – vieno nukleotido polimorfizmai; vnt. – vienetai;

ŽH – žalmargiai holšteinai;

ŽŪIKVC – VĮ „Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras“; QTL – kiekybinių požymių lokusai.

(9)

9

ĮVADAS

Lietuvoje gyvulininkystė yra labiausiai išvystyta, prioritetinė žemės ūkio šaka. Per 10 metų Lietuvoje iš karvės primelžiamo pieno kiekis išaugo 27 procentais, o per pastaruosius penkerius metus kontroliuojamų karvių pri-milžis šalyje didėjo vidutiniškai po 2 proc. kasmet [1]. Stambėjant kontro-liuojamųjų karvių bandoms, didėja efektyvių selekcijos priemonių poreikis. Pasaulinių genetinių resursų panaudojimas vietinių veislių gerinimui yra vienas iš efektyviausių jų genetinio potencialo gerinimo būdų [2].

Gyvulių veislines ir produkcines savybes galima sėkmingai gerinti tik žinant atskirų požymių paveldimumo ir kintamumo dėsningumus. Tos pa-čios veislės, bandos ir net iš tų pačių tėvų kilę gyvuliai skiriasi, nes jų vys-tymąsi veikia skirtingos aplinkos sąlygos. Tai priklauso ne tik nuo pavel-dėjimo, bet ir nuo gyvulio šėrimo, laikymo ir priežiūros įvairiais augimo ir vystymosi laikotarpiais [3].

Lietuvoje veisiamų juodmargių galvijų holšteinizacija prasidėjo 1982 metais, kai į respubliką buvo pradėti importuoti holšteinizuoti Vokietijos juodmargiai buliai [4] ir tai tęsiasi iki šių dienų.

Ankstesniais tyrimais buvo nustatyta, kad didėjant holšteinų kraujo daliai Lietuvos juodmargių karvių bandoje, didėja primilžiai, pastebima pieno rie-bumo ir baltymingumo mažėjimo tendencija, o pieno riebalų ir baltymų gaunama daugiau negu iš grynaveislių. Taip pat didėjant holšteinų kraujo daliai, didėja primilžio per laktaciją ir pieno riebumo, primilžio ir pieno baltymingumo neigiama koreliacija [5].

Holšteinų kryžminimas su kitomis pieninių galvijų veislėmis gali padi-dinti ekonominį efektyvumą dėl palankių genų įvedimo, neigiamų poveikių, susijusių su įvaisos depresija pašalinimo [6].

Mokslininkas McCarthy su bendraautoriais [7] nustatė, kad yra antago-nistinis ryšys tarp holšteino veislės karvių pieno primilžio ir vaisingumo požymių, kad didesnio produktyvumo karvės apskritai turi prastesnį vai-singumą, o vėliau ir mažiau galimybių išlikti bandoje.

Holšteino veislės karvių reprodukcinė ir sveikatingumo genetinė vertė per pastaruosius 10 metų šiek tiek padidėjo [8], vis dėlto, reikia atsižvelgti į jų panaudojimo efektyvumą, gerinant karvių pieno kokybę, reprodukcijos, eksterjero ir sveikatingumo požymius.

Daugelyje Europos šalių per kelis pastaruosius dešimtmečius pieno dukcija, tenkanti vienai karvei, išaugo daugiau nei du kartus. Didėjant pro-dukcijai, daugėja sveikatos bei vaisingumo problemų, trumpėja karvių ilga-amžiškumas [9].

(10)

10

Sutrikusi karvės sveikata neigiamai veikia karvių bandos pieno pelnin-gumą [10]. Tobulinami metodai mastito prognozei ir rizikos vertinimui. Analizuojami ir masinėje selekcijoje bandomi taikyti pieno elektrinio lai-dumo duomenys iš automatizuotų melžimo sistemų. Tarptautiniame gyvulių produktyvumo apskaitos komitete (ICAR) buvo pritarta karvių tešmens sveikatingumo požymių panaudojimui produktyvumo kontrolės ir genetinio vertinimo sistemose [11]. Daugelyje Europos Sąjungos valstybių karvių se-lekcija ir genetinis įvertinimas atliekamas pagal melžimo savybes – mel-žimo trukmę, pieno atleidimo greitį, didžiausią pieno tekėjimo srovę. Šie ro-dikliai yra svarbi informacija apie melžimo eigą ir karvių tešmens sveikumą [12; 13].

Genominės informacijos panaudojimas genetiniam įvertinimui lėmė pa-grindinius pokyčius pieninių galvijų selekcijoje [14; 15]. Didėjant geno-minės selekcijos sėkmei, buvo pastebėti teigiami pieninių galvijų produk-cijos kokybės pokyčiai, tai sudarė poreikį genominių priemonių pritaikymui, šio selekcijos metodo integravimui į veisimo programas visame pasaulyje [16], naujai įvertinant gerinančiųjų veislių įtaką.

Lietuvos pieninių galvijų veislininkystės sistemoje didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas selekcijai pagal ilgaamžiškumą, produktyvumą, svei-katingumą, eksterjerą, vaisos savybes. Porų parinkimo planai būtų sudaromi atsižvelgiant į karvių mitybos sąlygas, poruojamų Lietuvos juodmargių karvių holšteinizacijos laipsnį, ūkiškai ir ekonomiškai svarbius požymius, veiksmingai ir kryptingai gerinant Lietuvos juodmargių galvijų veislę. Taikyti genominę selekciją Lietuvoje, įvertinant gerinančiųjų veislių įtaką, kuri leistų tiksliau vykdyti galvijų atranką ir optimizuoti selekcijos procesą.

Darbo tikslas – ištirti gerinančiųjų veislių įtaką Lietuvos juodmargių galvijų atvirtos populiacijos karvių produktyvumo, eksterjero, reproduk-cijos, ilgaamžiškumo ir sveikatingumo rodikliams.

Darbo uždaviniai:

1. Ištirti Lietuvos juodmargių galvijų populiacijos struktūrą pagal gerinan-čiųjų veislių kraujo lapsnį ir įvertinti jo įtaką karvių produktyvumo, pieno sudėties ir kokybės, pieno tekėjimo ir elektrinio laidumo rodik-liams bei ilgaamžiškumui.

2. Įvertinti holšteino veislės panaudojimo įtaką juodmargių karvių ekster-jero rodikliams ir reprodukcinėms savybėms.

3. Ištirti mitybinių veiksnių įtaką holšteinizuotų karvių produktyviosioms savybėms.

(11)

11

4. Įvertinti Lietuvos juodmargių galvijų poravimo su giminingomis juod-margių galvijų veislėmis ir su negiminingomis veislėmis įtaką palikuonių produktyviosioms savybėms.

5. Ištirti holšteino veislės genų įtaką juodmargių karvių genominio verti-nimo veislinei vertei.

Mokslinis darbo naujumas ir praktinė reikšmė

Holšteino galvijų veislė, išsiskirianti didžiausiu pieno primilžiu, pasau-lyje, buvo naudojama vietinių veislių, taip pat ir Lietuvos juodmargių galvi-jų gerinimui, suformuojant pieninių galvigalvi-jų populiaciją su didele holšteino genų dalimi. Pirmą kartą įvertinti skirtingo holšteinizacijos laipsnio Lietu-vos juodmargių galvijų veislės karvių produktyvumo ir pieno kokybės, eksterjero, reprodukcijos, pieno tekėjimo, ilgaamžiškumo ir atsparumo mas-titui rodikliai, ištirta karvių genotipo įtaka skirtingo produktyvumo lygio ir mitybinių sąlygų bandose. Aukštesnio holšteinizacijos laipsnio karvės buvo aukštesnės, su gilesniais, aukščiau pritvirtintais tešmenimis, joms nustatytas mažesnis melžimo kreivės bimodališkumas, mažesni pieno somatinių ląste-lių skaičiaus ir elektrinio laidumo rodikliai. Aukšto holšteinizacijos laipsnio pieninių galvijų bandose Lietuvoje mažėjo karvių pieno riebumas ir balty-mingumas, ilgaamžiškumas, buvo ryškesnė nepalanki neigiama karvių pie-ningumo koreliacija su pieno riebumu ir baltymingumu. Holšteino genų laipsnio didėjimas buvo susijęs su sėklinimo indekso padidėjimu, ilgesniu laikotarpiu nuo atvedimo iki apvaisinimo ir laikotarpiu tarp veršiavimųsi. Labiau holšteinizuotos karvės buvo reiklesnės mitybos sąlygoms. Įvertinta holšteino veislės įtaka Lietuvos juodmargių galvijų genetiniam potencialui produktyvumo, pieno sudėties ir somatinių ląstelių skaičiaus, eksterjero ir reprodukcijos požymiams.

Gerinant pieno ūkių ekonominius rodiklius, siūloma, kad aukštas karvių produktyvumo lygis būtų pasiektas nepakenkiant jų sveikatingumui, repro-dukcijai ir ilgaamžiškumui, aukšto genetinio potencialo karves šeriant ko-kybiškais pašarais pagal subalansuotus racionus. Optimizuoti Lietuvos juod-margių galvijų selekcijos procesą rekomenduojama plačiau taikant genomi-nę selekciją.

Disertacijos apimtis ir struktūra

Disertacija parašyta lietuvių kalba. Darbą sudaro santrumpos, įvadas, literatūros apžvalga, tyrimų objektas ir metodai, tyrimų rezultatai, jų analizė ir apibendrinimas, išvados ir pasiūlymai, paskelbtų publikacijų sąrašas, naudotos literatūros sąrašas (243). Darbe pateikta 15 lentelių, 32 paveikslai. Darbo apimtis 196 puslapiai.

(12)

12

1.

LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Pieninių galvijų selekcijos krytys ir technologijos 1.1.1. Selekcija pagal gerinančiųjų veislių įtaka produktyvumui Per pastaruosius 60 metų veisimo programos daugiausia dėmesio skiria genetiniam produktyvumo požymių gerinimui [17].

Visame pasaulyje pieningumas vis labiau įgauna svarbą pieninių galvijų genetinio tobulinimo programose. Pieningumas yra įtrauktas į daugelio šalių atrankos tikslus [18]. Siekiant gauti iš karvės daugiau pieno, tešmens svei-kumas ir melžimo aparato eksploatavimo išlaidos yra svarbūs veiksniai [19].

Gröhn su bendraautoriais [20], atlikę tyrimą su holšteino veislės karvė-mis, nustatė, kad mažas pieningumas padidina melžimo išlaidas (padidina darbo sąnaudas, melžimo aparatų nusidėvėjimą), tačiau tyrimai parodė, kad aukšto produktyvumo karvės yra linkusios į mastitą.

Mijić su mokslininkų grupe [21] atlikę tyrimą su holšteino-fryzų karvė-mis, padarė išvadą, kad pieningumas gali būti laikomas svarbiu pieninių galvijų funkciniu požymiu atsižvelgiant į tešmens sveikumą. Gerinant juod-margių galvijų produktyvumą, eksterjero ir melžimo savybes svarbus yra dominuojančios pasaulyje holšteino veislės indėlis [22; 23].

Holšteino veislės pieninė karvė turi didelį genetinį pieno gamybos poten-cialą, tačiau holšteinų karvių importas į regionus, kurie negali užtikrinti reikalingos mitybos, sveikatingumo ir fizinės aplinkos, tam, kad išlaikytų jų genetinį gamybos potencialą, lemia prastą sveikatą, pieno gamybą ir reprodukciją, pasireiškiant gamybos sistemos prastoms charakteristikoms ir ilgalaikiui neefektyvumui [24].

Prendiville su mokslininkais [25] nustatė, kad holšteino veislės karvių pieningumas buvo didesnis, palyginus su džersių veislės karvių. Taip pat šie mokslininkai nustatė, jog džersių veislės karvių pieno kiekio per parą vidurkis ir visos laktacijos metu buvo mažesnis, palyginus su holšteino-fry-zo ir džersių su holšteino-fryholšteino-fry-zo mišrūnų, pirmos kartos palikuonimis.

Mijić su mokslininkų grupe [21] atliko tyrimus su holšteino-fryzo karvė-mis ir nustatė, kad yra ryšys tarp pieningumo ir tešmens sveikumo, nes tiek pieno srautas, tiek atsparumas infekcijoms yra susiję su spenio anatomija. Kai kurie tyrimai su holšteino veislės karvėmis nustatė ne tiesinį sąryšį tarp melžimo greičio ir tešmens ligų [26], kai vidutinio pieno srautas yra opti-malus, atsižvelgiant į tešmens sveikumą.

Samoré su grupe mokslininkų [27] atlikę tyrimą su švicų veislės kar-vėmis, nustatė, kad aukšto produktyvumo karvės yra linkusios į greitesnį

(13)

13

melžimą. Labai mažas melžimo greitis gali turėti neigiamą poveikį tešmens sveikumui, taip sukeliant ilgesnį/didesnį mechaninį poveikį melžimo metu ir nepilnai išmelžiant tešmenį [28; 13]. Gergovska su bendrautoriais [29] tyrime su holšteino ir švicų veislės karvėmis nustatė, kad melžimo greitis ir temperamentas yra požymiai, kurie turi didelį poveikį laikui, reikalingam aptarnauti atskirą gyvulį, todėl jie yra labai svarbūs stambiuose ūkiuose. Berry su bendraautoriais [30] atlikę tyrimą su holšteino-fryzo karvėmis; Sewalem ir kt. [31] su Švedijos žalosiomis paskelbė, kad labai nervingos ir lėtai besimelžiančios karvės susiduria su didesniu pavojumi būti ankstyvai išbrokuotomis, palyginti su ramiomis, kurios yra vidutinio melžimo greičio.

Nauji požymiai pridėti prie linijinių, aprašomųjų pieninių galvijų požy-mių yra vadinamieji praktinio įvykdymo požymiai – melžimo greitis ir tem-peramentas. Net 28 Interbull narės-šalys kontroliuoja pieno melžimo greitį ir 23 – melžimo metu temperamentą, šie požymiai buvo įvertinti įvairiose pieninių galvijų veislėse. Šiose šalyse, nacionaliniai genetiniai įvertinimai yra daromi šiems dviems požymiams, ir jie yra įtraukti į jų veisimo prog-ramas ir tikslus [32; 33].

Parduodamo pieno kiekis ir sudėtis yra pagrindinis pajamų šaltinis pieno ūkyje. Todėl pieninių galvijų pieningumą lemiantys komponentai yra pir-maeilės svarbos požymiai. Pienas – daugiakomponentė nepastovios sudėties ir sudėtinga sistema, kurios dispersinėje terpėje, t. y. vandenyje yra ištir-pusios ir nevienodai pasiskirsčiusios sausosios pieno medžiagos. Pieno sau-sųjų medžiagų svarbiausieji komponentai yra lipidai, baltymai, angliavan-deniai, mineralinės medžiagos ir biologiškai aktyvios medžiagos – vitami-nai, fermentai, hormovitami-nai, imuninės medžiagos ir kiti [34; 35].

Pieno sudėčiai ir kokybinėms savybėms turi įtakos tokie veiksniai kaip individualios gyvulio savybės, veislė, klimatinės sąlygos, pašarai, laktacija, laktacijos periodas [36] bei kiti, tarp kurių ir genetiniai veiksniai [37].

Soyeurt su bendraautoriais [38] ištyrę holšteino-fryzo, džersių, montbe-liarde, pienines-mėsines belgų mėlynųjų veislių karvių pieną, teigia, kad karvių veislė turi didelę įtaką pieno sudėčiai.

Dillon su mokslininkų grupe [39] atliko tyrimą su Olandijos holšteino-fryzo, Airijos holšteino-holšteino-fryzo, Prancūzijos montbeliarde, Prancūzijos Normandijos pieninių veislių karvėmis ir nustatė, kad produktyviausios buvo Olandijos holšteino-fryzų veislės karvės. Jų pieno primilžis, pieno riebalai ir laktozės kiekis buvo aukščiausi. Prancūzijos Normandijos pie-ninių galvijų veislės karvių produktyvumas buvo žemiausias, tuo tarpu Airijos holšteino-fryzo ir Prancūzijos montbeliarde veislių karvių šių ro-diklių įvertinimas buvo tarpinis lyginat su Olandijos holšteino-fryzų ir Prancūzijos Normandijos pieninių karvių duomenimis.

(14)

14

Ankstesni tyrimai parodė kryžminimo poveikį somatinių ląstelių skaičiui piene. Begley [40] nustatė, kad Norvegijos žalųjų kryžminimas su holšteino-fryzais teigiamai pagerino karvių tešmens sveikumą. Tačiau Walsh su mokslininkais [41] taip pat Begley [40] nustatė heterozės poveikį SLS.

Lenkijoje mokslininkai Gołębiewski ir Brzozowski [42] nustatė didesnį baltymų kiekį ir mažesnį riebalų kiekį montbeliarde veislės karvių piene, palyginti su Lenkijos holšteino-fryzo veisle.

Taip pat Walsh su grupe mokslininkų [41] patvirtino karvių veislės genetinę įtaką pieno sudėčiai. Veislės skirtumai gali būti paaiškinti skirtingu genetiniu potencialu, apibūdinančiu kiekvieną veislę, tačiau taip pat dėl aplinkos skirtumų, ypač susijusių su ūkininkavimo sistemomis [43].

Mokslininkai, atlikę tyrimus su įvairių veislių karvėmis – Samková ir mokslininkai [44] su Čekų holšteino veislės karvėmis, Barłowska ir bend-raautoriai [45] su juodmargiais Lenkijos holšteino-fryzais, ir žalmargiais Lenkijos holšteino-fryzais, simentalais, džersiais, nustatė, kad riebalų sudė-čiai įtakos turi karvės veislė.

Pati vertingiausia pieno sudedamoji dalis – baltymai. Pieno baltymuose yra beveik visos baltymus sudarančios amino rūgštys [45]. Taip pat svarbi pieno sudedamoji dalis – laktozė. Tai svarbus angliavandenilis, įeinantis į fermentų sudėtį, dalyvaujantis medžiagų apykaitos procese [34; 47].

Mokslininkai Nóbrega ir Langoni [48], atlikę tyrimus su holšteino ir džersio veislių karvėmis, nustatė, kad pieno baltymus, riebalus, sausąsias medžiagas ir produktyvumą paveikė veislė ir sezonas.

Pieninių galvijų atranka komercinėms bandoms grindžiama beveik vien tik su produktyvumu susijusiais požymiais, ypač tais, kurie tiesiogiai susiję su pajamų didėjimu už pieno riebalus ir baltymus [49; 50].

Schaeffer su grupe mokslininkų [51], atlikę tyrimą su holšteino veislės karvėmis bei holšteinų mišrūnėmis su švicų, džersių, Norvegijos žalųjų ir Švedijos žalųjų veislėmis, nustatė, kad holšteino su kitomis veislėmis miš-rūnių karvių pieno primilžis buvo gerokai mažesnis už grynaveislių holš-teino veislės karvių, tačiau pieno riebalų ir baltymų kiekis buvo didesnis.

Didėjant holšteinų kraujo daliai, didėja primilžis per laktaciją ir pieno riebumo, primilžio ir pieno baltymingumo neigiama koreliacija. Holšteino veislės kraujo turinčių pirmaveršių primilžio ir pieno riebumo neigiama ko-reliacija didesnė nei tų pačių pirmaveršių primilžio ir pieno baltymingumo, todėl tikslinga daryti holšteino veislės kraujo turinčių karvių atranką pagal primilžį ir pieno baltymingumą, o ne pagal primilžį ir pieno riebumą [5].

Nustatyta, kad per 305 pirmosios laktacijos dienas holšteino veislės bu-liai padidino dukterų produktyvumą vidutiniškai 76,9 kg pieno ir 2,17 kg pieno riebalų. Tarp skirtingų holšteino veislės bulių palikuonių pieningumo

(15)

15

ir pieno riebumo nustatyta nedidelė neigiama koreliacija (r = –0,11; p <0,01) [52].

Gaya su bendraautoriais [53] nustatė, kad kai kurių holšteino veislės linijų bulių palikuonių pieningumas gerokai padidėjo, ko negali pasakyti apie pieno sudėtį.

Remiantis mokslininkų duomenimis [17], produktyvesnės holšteino veislės karvės, lyginat su džersiais, pasižymėjo trumpesniu ilgaamžiškumu ir turėjo trumpesnes išlikimo bandoje galimybes, nors Donaldson [54] teigia, kad iš holšteino veislės karvių pieno primelžiama daugiau dėl ilges-nio jų gyvenimo ir didesilges-nio laktacijų skaičiaus.

Novaković su grupe autorių [55] nustatė, kad vidutinis skirtingo genoti-po karvių pieno primilžis taip pat skyrėsi. Didžiausias pieno primilžis (27 061,37 kg) buvo karvių, kurių holšteinizacijos laipsnis (HF) ˂ 58 proc. ir karvių, kurių HF 58–73 proc. (24761,26 kg), o karvių, kurių HF > 73 proc., pieno primilžis nustatytas mažiausias (23 185,36 kg). Mellado su bendraautoriais [56] nustatė, kad vidutiniškai per 305 dienų laktaciją gry-naveislių holšteinų produktyvumas buvo 5417 ± 96 kg, karvių, kurių holš-teinizacijos laipsnis 75 proc. pieno primilžis 4807 ± 131 kg, ir karvių kurių holšteinizacijos laipsnis 50 proc. – 4541 ± 92 kg.

Trumpiausia laktacija (288 ± 2,0 d.) išsiskyrė karvės, kurių genotipe HF kraujo 50 proc., tuo tarpu ilgiausiai (303 ± 2,1 d.) laktacija truko gryna-veislių holšteinų.

Pieninių galvijų kryžminimas tapo populiarus ir potencialiai gali teikti ekonominę naudą dėl didesnio pieno primilžio [57]. Pagrindinė priežastis, dėl kurios buvo vengiama karvių kryžminimo, tai baimė gauti mažesnį pro-duktyvumą, palyginus su grynaveislių holšteino veislės karvių produkty-vumu [58]. Holšteinų veislės galvijai yra pasaulinės pieno gamybos lyderiai, ir nėra tikėtina, kad kryžminant holšteino veislės karves su kitų veislių buliais, mišrūnai pranoks holšteino veislę [59].

Grynaiveislių holšteinų karvėms ir karvėms, turinčioms didelę holšteino genų dalį, reikės intensyvesnės priežiūros ir valdymo (šėrimo, laikymo są-lygų, melžimo ir sveikatos priežiūros, nei karvėms, turinčioms mažesnę holšteino genų dalį [60–62].

Labai nedaug tyrimų, kur palygintas kryžminimo būdu gautų karvių pelningumas su grynaveislėmis holšteino karvėmis. Lopez-Villalobos su bendraautoriais [63] ir Heins su grupe mokslininkų [64] nustatė didesnę gaunamą naudą iš kryžminimo būdu gautų karvių (iki 195 Naujosios Ze-landijos dolerių – grynosios pajamos už hektarą ir iki 0,22 Jungtinių Amerikos Valstijų dolerio – paskaičiavus atitinkamai karvės naudojimo ir vienos dienos kainą). Pakankamo dėmesio ankstesniuose tyrimuose nebuvo

(16)

16

skiriama pelningumui per ilgą pereinamąjį laikotarpį, kurio reikia prieš pa-siekiant veislės procentinę pusiausvyrą bandoje [65].

Pachova su mokslininkų grupe [66], Sewalem su bendraautoriais [31], nustatė, kad pieninių karvių produktyvumas ir brokavimo priežastys labai glaudžiai susijusios su karvių genotipu. Sanders su grupe mokslininkų [67] atlikę tyrimą su Amerikos holšteinais, nustatė, kad karvių produktyvumas ir brokavimo priežastys glaudžiai susijusios su karvių eksterjero savybėmis ir reprodukcija.

1.1.2. Pieninių galvijų selekcijos pagal atsparumą mastitui rodikliai Somatinių ląstelių skaičius piene (SLS) yra dažniausiai naudojamas ro-diklis nusakantis žaliavinio pieno kokybę. SLS piene yra vienas iš svar-biausių tešmens sveikumo ir pieno kokybės rodiklių. Somatinių ląstelių skaičiaus rodiklis naudojamas daugelio veislių selekcinėse programose [68; 69; 70].

Didelio produktyvumo galvijų veislės, tokios kaip švicai (423,31 × 103

ląstelių/ml) ir juodmargiai holšteinai (310,36 × 103 ląstelių/ml), turi didesnį

SLS piene, taigi didėjant karvių produktyvumui, didėja ir SLS piene, kas są-lygoja dažnesnį produktyviausių karvių sirgimą tešmens uždegimu. Būtina vykdyti karvių selekciją ne tik pagal produktyvumo požymius, bet ir pagal SLS piene [71].

Tešmens infekcijos, laktacijos skaičius ir etapas [72], tešmens anatomija [73; 74], veislė, melžimo dažnis, sezonas [75] tinkama melžimo higiena ir pieno ūkių darbuotojų švietimas [76] yra tarp prioritetinių veiksnių, turinčių įtakos somatinių ląstelių skaičiui holšteino veislės karvių piene.

Berry su grupe mokslininkų [77] nustatė, kad džersių veislės karvių piene buvo nustatytas didesnis SLS kiekis, palyginti su holšteino-fryzo kar-vėmis. Panašius rezultatus su holšteino karvėmis pateikė ir Sewalem su bendraautoriais [78]. Washburn su mokslininkais [79] tyrimai parodė, kad džersių veislės karvėms buvo užfiksuota mažiau mastito atvejų, tačiau pana-šus somatinių ląstelių skaičius, palyginti su holšteino veislės karvėmis.

Sewalem su grupe mokslininkų [78], nustatė didesnį SLS džersio veislės karvių piene, palyginus su holšteino. Panašius rezultatus gavo ir Washburn su bendraautoriais [79], palyginę SLS holšteino ir džersio veislės karvių piene. Taip pat Washburn su mokslininkais [79] ir Berry su bendraautoriais [77] nustatė, kad SLS buvo didesnis holšteino ir holšteino-fryzo karvių piene, palyginus su džersių veislės karvių piene buvusiu SLS.

Sewalem su grupe mokslininkų [31], atlikę tyrimus, nustatė, kad labai lėtai besimelžiančios skirtingų veislių karvės dėl mastito išbrokuojamos dažniau: 36 proc. – holšteinų, 33 proc. – airšyrų, 28 proc. – džersių. Labai

(17)

17

greitai besimelžiančios karvės taip pat buvo brokuojamos: 11 proc. – holšteinų, 13 proc. – airšyrų ir 15 proc. džersio veislės karvių.

Schaeffer su grupe mokslininkų [51] atlikę tyrimą su holšteino veislės karvėmis bei holšteinų su švicų, holšteinų su džersių, holšteinų su Norve-gijos žalųjų, holšteinų su Švedijos žalųjų mišrūnais, nenustatė jokių reikš-mingų skirtumų tarp veislių ir jų įtakos somatinių SLS rezultatams.

Iš karvių, turinčių didelę holšteino veislės genų dalį, pirmelžiama dau-giau pieno, bet taip pat jos pasižymėjo didesniu SLS [79].

Walsh su bendraautoriais [80] nustatė mažesnį SLS kiekį Montbeliarde veislės karvių piene, palyginti su holšteino-fryzo karvių pienu. Koç [81] ištyrė, kad montbeliarde veislės karvių piene SLS buvo ženkliai mažesnis, palyginus su holšteino-fryzo veislės karvių.

Skrzypek su bendraautoriais [82], atlikę tyrimą su Lenkijos juodmar-gėmis nustatė, kad SLS didėja su kiekviena papildoma laktacija.

Palyginus su holšteino veisle, montbeliarde, Normandijos pieninių ir Norvegijos žalųjų veislių karvių geresnė pieno kokybė pagal somatines ląsteles ir geresnė pieno sudėtis. Taip pat šios veislės buvo pranašesnės pagal veršiavimosi eigos veršelių mirtingumo rodiklius [41; 83].

Janzekovic su bendraautoriais [84], atlikę tyrimą su Slovėnijos juod-margių, simentalo bei švicų veislių karvėmis, nurodė, kad įvairių veislių karvių elektrinis pieno laidumas, kartu su pieno SLS naudojamas karvių mastitui prognozuoti, skiriasi. Statistiškai reikšmingas šio rodiklio skirtu-mas nustatytas tarp juodmargių ir simentalų bei švicų veislių karvių, (sveikų karvių jis buvo < 5,5 mS/cm, nustačius subklinikinį mastitą buvo > 6,5 mS/cm).

Norberg [85] tyrimas su holšteino karvėmis; Antanaičio su bendraau-toriais [86] su Lietuvos juodmargėmis karvėmis rodo, kad pieno elektrinio laidumo rodikliu galima pasinaudoti diagnozuojant mastitą. Antanaitis su bendraautoriais [86] ištyrę Lietuvos juodmargių karvių pieną, nustatė, kad didėjant somatinių ląstelių skaičiui, pieno elektrinis laidumas taip pat didėja (p < 0,05).

Norberg [85] holšteinų veislės karvių piene, Ogola ir kt. [87] holšteinų ir zebu mišrūnių karvių piene nustatė SLS padidėjimo sąsajas su žaliavinio pieno mineralų kiekiu. Šie pokyčiai turi įtakos pieno pH mineralų tipui ir kiekiui, pieno rūgštingumui ir elektriniam laidumui.

Kaşikçi ir kt. [88] nustatė, kad elektrinis laidumas parodė panašumą į Kalifornijos mastito testą ir somatinių ląstelių skaičių, nustatant subklinikinį mastitą. Jo patikimumas dar labiau padidėtų, naudojant kartu su kitais diagnostikos metodais.

Pagal Špakausko su bendraautoriais [89] atliktus tyrimus su Lietuvos juodmargėmis karvėmis, subklinikiniu mastitu sergančių karvių pieno

(18)

18

elektrinis laidumas gali padidėti nuo 6,1 iki 8,5 mS/cm. Norberg ir kt. [90] nustatė, kad sveikų karvių vidutinis elektrinis laidumas buvo 4,87 mS/cm, kai nustatytas subklinikinis mastitas – 5,37 mS / cm, klinikinis mastitas – 6,44 mS/cm. Hamann ir Gyodi [91] atlikę tyrimą su Vokietijos juodmargiais bei holšteinais teigė, kad sveikų karvių pieno elektrinis laidumas yra 4,0– 5,5 mS/cm. Lee ir Choudhary [18] holšteinų veislės karvėms nustatė pieno elektrinio laidumo rodiklių ELHMF – 6,13 mS / cm, ELAP – 6,47 mS/cm ir ELMAX – 6,45 mS/cm vidurkius. Cho su bendraautoriais [92] atlikti tyrimai parodė, kad holšteino veislės karvių, kurioms nustatytas didesnis elektrinis pieno laidumas, melžimo pradžioje somatinių ląstelių skaičius buvo mažesnis, o pasiekus pieno primilžio piką – didesnis.

A. Sandrucci ir kiti mokslininkai [19], atlikę tyrimą su Italijos holšteino-fryzų karvėmis nustatė, kad pieno elektrinis laidumas ir SLS didėja, kai didėja pieno atleidimo greitis.

Normaliomis sąlygomis 25 °C temperatūros pieno elektrinis laidumas svyruoja nuo 4,0 iki 5,86 mS/cm [28], tačiau Norberg su bendraautoriais [90] nustatė, kad holšteino veislės karvių, kurioms nustatytas klinikinis mastitas, pieno elektrinis laidumas buvo 5,37 mS/cm; Raimondo su mokslininkais [93] nustatė, kad normaliomis sąlygomis džersių veislės karvių pieno elektrinis laidumas yra apie 5,93 mS/cm.

Janzekovic su mokslininkais [84] atlikę tyrimą su Slovėnijos juodmar-gėmis, simentalų bei švicų veislės karvėmis teigė, kad Kalifornijos mastito tyrimas su elektriniu laidumu vienas kitą papildo, jo patikimumas ir toliau didėja naudojant kartu su kitais diagnostikos metodais. Mokslininkai Paquet su bendraautoriais [94] bei Khatun ir kt. [95] teigia, kad pagrindinė pieno elektrinio laidumo matavimo duomenų panaudojimo sritis – ankstyva karvių susirgimo mastitu diagnostika, aktuali daugeliui pieninių galvijų veislių.

1.1.3. Pieninių galvijų veislių selekcija pagal eksterjero savybes ir jų sąsajos su selekcionuojamais požymiais

Karvių eksterjero rodikliai buvo vieni iš pirmųjų jų atrankos požymių, panaudotų pieninių galvijų populiacijų selekciniuose indeksuose visame pasaulyje [96; 97]. Nors holšteino veislės karvėms produktvumo požymių atrankai skiriamas pagrindinis dėmesys selekcijos tiksluose, tačiau didelis dėmesys skiriamas ir kitoms savybėms, susijusioms su karvių eksterjeru, pavyzdžiui, bendras kūno išsivystymas arba „tipas“, tešmens požymiai, kūno dydžio (įskaitant aukščio, krūtinės pločio ir kūno gylio) ir kaulingumu [17]. Galvijų eksterjeras yra susijęs su produktyvumo ir kitais su produk-tyvumu nesusijusiais požymiais, bei gamybos efekproduk-tyvumu [98]. De Haas ir mokslininkai [99] atlikę tyrimą su holšteinų, švicų ir žalmargių veislių

(19)

19

karvėmis, nustatė, kad eksterjero požymių santykis su pieno produktyvumo rodikliais gali skirtis tarp veislių, kurios gali turėti įtakos eksterjero požymių naudojimui skirtingose pieninių galvijų veisimo programose.

Karvės sveikatingumas, negali būti pamirštas pieninių galvijų veislinin-kystės programose. Daugelyje nacionalinių pieninių galvijų veisimo prog-ramų tikslų ypač didelis dėmesys skiriamas tešmens sveikatingumui, tačiau svarbu užtikrinti ir bendrą karvių sveikatingumą [100]. Laminitas, susijęs su pieninių galvijų šlubavimu, gali sukelti primilžio nuostolius iki 2,8 kg kar-vei per dieną [101].

Buvo atlikti įvairūs tyrimai, siekiant kiekybiškai įvertinti eksterjero požymių svarbą ir poveikį pieninių karvių produktyvumui ir ilgaamžišku-mui. Larroque ir Ducrocq [102], atlikę tyrimus su Prancūzijos holšteinais nustatė, kad tešmens požymiai, ypatingai tešmens gylis, turi įtakos karvių produktyvaus gyvenimo trukmei. Chabuz su mokslininkų grupe [103] atlikę tyrimus su holšteinų karvėmis nustatė, kad pieno primilžis buvo susijęs su eksterjero vertinimo rezultatais (vidutiniškai r = 0,43; su klubų aukščiu – r = 0,31, su tešmens pločiu – r = 0,49, su tešmens priekinės dalies prisitvir-tinimu – r = 0,35). Gulinski su bendraautoriais [104], atlikę tyrimą su juod-margėmis karvėmis, nustatė, kad eksterjero požymiai, kurie yra labiausiai susiję su pieningumu yra tešmens plotis (r = 0,26), įmitimas (r = 0,21), bendras įvertinimas ir tipas (r = 0,19). Zavadilova ir Štipkova [98] ištyrę Čekijos holšteino veislės karves nustatė, kad eksterjero požymiai yra susiję su karvių produktyvaus gyvenimo trukme ir turi ryšį su kūno gyliu bei užpakalio pločiu (r = −0,21 iki −0,26).

Genetiniai tyrimai ir jų rezultatai rodo tendencijas, kad karvės tampa mažiau atsparios mastito susirgimams [105]. Rimtos pastangos gerinant pieninių galvijų bandos pelningumą turėtų sulėtinti šią blogėjančią tenden-ciją. Pieno gamintojai bandė metų metus veisti pieninius galvijus atsparius mastitui. Gamintojai nori auginti karves, kurių tešmuo būtų glaudžiai pri-spaustas prie kūno, tvirtai pritvirtintas, speniai taisyklingai išsidėstę, su tvirtu tešmens raiščiu. Taip pat pageidaujamos karvės su ne per ilgais ar per didelio skersmens speniais, ne plokščiu spenio galiuku, su ne plačiai išsi-dėsčiusiais ar nukrypusiais į šonus speniais. Su šiomis eksterjero norimomis charakteristikomis, ūkininkai renkasi bulius, kurių dukterys turėtų pageidau-jamas tešmens fizines savybes, tačiau šio metodo trūkumas yra tas, kad tai yra lėtas procesas. Reikia keleto metų, kad sužinotume, ar genetinė pažanga buvo padaryta su įvairių veislių buliais, kurie buvo parinkti eksterjero ydoms gerinti [106; 107].

Eksterjero požymiai yra registruojami daugelyje pieninių galvijų veislių [39; 108; 109].

(20)

20

Pastaraisiais metais buvo atlikta nemažai mokslinių tyrimų nustatant, kad pieninių karvių produktyvumas, eksterjeras ir brokavimo priežastys labai glaudžiai susijusios su gyvūnų genotipu. Tą patvirtina įvairiose šalyse atlikti tyrimai, tokie, kaip Chirinos ir kt. [110] atlikti tyrimai su Ispanijos holš-teino-fryzų karvėmis; Martinez ir kt. [111] – su herefordų veislės karvėmis; Meszaros su mokslininkų grupe [112] – su Slovakijos vietinėmis karvėmis; Pachova ir kt. [66] – su Čekijos holšteinų veisle; Petersson ir bendraautoriai [113] – su Švedijos žalmargių; Tsuruta ir kt. [114] – su JAV holšteinų veislės karvėmis, Auldist ir bendraautoriai [115] – su holšteinų ir holšteinų su džersių veislių mišrūnėmis; Dadpasand ir kt. [116] – su holšteinų; Forsbäck ir mokslininkai [117] – su Švedijos žalmargių veislės karvėmis.

Mokslininkė Morek-Kopeć su grupe tyrėjų [118], atlikus tyrimą su Len-kijos holšteino-fryzų veislės karvėmis, nustatė, kad didžiausią įtaką karvių ilgaamžiškumui turi kūno gylis, krūtinės plotis ir pieninis tipas.

Mokslininkė Sawa su bendraautoriais [107], atlikę tyrimą su Lenkijos juodmargėmis karvėmis, gerintomis holšteinų veisle, nustatė jų eksterjero įvertinimo balų vidurkius: kūno gylio – 6,6, krūtinės pločio – 5,1, užpkalio kampo – 5,4, užpakalio pločio – 5,3, nagos ir pėdos pastatymo – 4,8, už-pakalinių kojų formos – 5,6, tešmens priekinės dalies prisitvirtinimo – 5,4, tešmens užpakalinės dalies prisitvirtinimo – 5,0, tešmens raiščio tvirtumao – 5,2, spenių išsidėstymo – 4,5, spenių ilgio – 4,8, pieninio tipo – 5,5 balo.

Šie rezultatai reikšmingai nesiskiria nuo tų, kurie buvo pateikti kitų au-torių, kurie analizavo holšteino-fryzų veislės eksterjero įvertinimą [119; 120].

Bjelland su mokslininkais [121] nustatė, kad 22 mėnesių amžiaus kont-rolinės grynaveislės holšteinų telyčios, palyginus su holšteinų ir džersių mišrūnėmis, buvo sunkesnės (629 kg ir 557 kg), taip pat jų klubų aukštis (145 cm ir 139 cm), kūno ilgis (167 cm ir 163 cm), kūno gylis (205 cm ir 198 cm) ir užpakalio plotis (54 cm ir 53 cm) buvo atitinkamai didesni.

Praeitą dešimtmetį pieno gamintojai ir mokslininkai buvo ypač susido-mėję kryžminimu. Atlikti įvairūs tyrimai – Weigel ir Barlass [58] kryž-minant džersius su švicais ir holšteinais; Heins ir mokslininkai [22] tyrime su grynaveisliais holšteinais Normandijos pieniniais ir holšteino bei mont-beliarde su holšteino veislių mišrūnais; Heins ir kt. [64] su holšteinų ir džersių pirmos kartos mišrūnais; Dechow ir bendraautoriai [122] su holš-teinų ir švicų pirmos kartos mišrūnais. Buvo manoma, kad kryžminant, džersiai geriausiai papildo holšteino veislę dėl geresnių pieno sudėties ir vaisingumo požymių.

Kadarmideen su bendraautoriais [123], atlikę tyrimą su Šveicarijos holšteinais ištyrė, kad dėl amžiaus ir holšteinų genų procentinės dalies kin-ta karvių kūno įvertinimo balas. Taip pat šie mokslininkai nuskin-tatė, kad

(21)

21

produktyvumas ir kūno išsivystymo požymių eksterjero įvertinimas turi nepageidaujamą genetinę koreliaciją (r = −0,12 iki r = −0,17).

Eksterjero požymiai vertinami pirmoje laktacijoje ir yra labiau pavel-dimi nei ilgaamžiškumas. Kadarmideen ir kt. [123] su Šveicarijos holštei-nais; Strapák ir mokslininkai [124] bei Pantelic ir kt. [125] su simentalų veislės karvėmis atlikę tyrimus nustatė, kad karvių eksterjero savybės yra paveldimos ir susijusios su gyvulio funkcionalumu ir ilgaamžiškumu.

1.1.4. Pieninių galvijų veislių selekcija pagal ilgaamžiškumą

Per pastaruosius 30 metų daugelyje mokslinių tyrimų [126; 127; 128] analizuojama skirtingų veislių ekonominė ilgaamžiškumo, turinčio įtakos pieno bandos pelningumui, reikšmė. Į daugelio pieninių galvijų veislių at-rankos tikslus vis dažniau įtraukiamas ilgaamžiškumas [129; 130; 131; 132].

Dažniausiai pieninių galvijų selekcijos programose naudojami ilgaamžiš-kumo požymiai yra nepagrįsto brokavimo rizika ir ūkinio naudojimo trukmė [133].

Priverstinis, neplanuotas brokavimas – kai karves tenka staiga išbrokuoti dėl tokių priežasčių kaip reprodukcinės ligos ar senyvo amžiaus ir supla-nuotas brokavimas – kai tam pasiruošiama iš anksto. Suplasupla-nuotas bro-kavimas gali būti dėl įvairių priežasčių, susijusių su prasta ūkio veikla ar gyvulio fizinėmis savybėmis. Manoma, kad normalu kiekvienais metais iš-brokuoti iki 30 proc. bandos karvių, pakeičiant jas pirmaveršėmis. Taigi il-gaamžiškumas yra kompleksinis rodiklis, pirmiausia apimantis ekonomiškai naudingas savybes, susijusius su bandos pakeitimu atnaujinimu [126; 134; 135].

Dabartiniu metu nepagrįstas pieninių galvijų išbrokavimas yra labai pa-plitęs ir Lietuvos pieninių galvijų bandose [1].

Lavrinovič su mokslininkų grupe [136] atlikęs tyrimą su Lietuvos juod-margių ir žalųjų bei žaljuod-margių veislių karvėmis, paskelbė, kad yra labai svarbu sumažinti brokavimo riziką ypač aukšto genetinio produktyvumo potencialo karvių bandose ir padidinti jų ūkinio naudojimo trukmę.

Lietuvoje juodmargių karvių vidutinis amžius yra 3,1 laktacija (Lietuvos juodmargių – 3,2, Vokietijos juodmargių – 2,9, Britanijos fryzų – 3,0, Olan-dijos juodmargių – 2,1, juodmargių holšteinų – 2,1, Danijos juodmargių – 2,7, Švedijos juodmargių – 2,6 laktacijos); Lietuvos žalųjų ir žalmargių populiacijos vidutininis amžius yra 2,7 laktacijos (Lietuvos žalųjų – 2,8; anglerų – 2,3; švicų – 1,8; Danijos žalųjų – 2,3; Vokietijos žalųjų – 2,5; air-šyrų – 2,5; Švedijos žalųjų – 2,6; Estijos žalųjų – 2,9; žalmargių holšteinų – 2,2; simentalų – 2,3; Norvegijos žalųjų – 2,1 laktacijos) [1].

(22)

22

Vokietijoje holšteino veislės karvių gyvenimo trukmė ilgą laiką buvo 4,5 laktacijos, tačiau atnaujinant ir didinant bandas pirmos laktacijos karvėmis, amžiaus laktacijomis vidurkis sumažėjo iki 3,5 laktacijos [137]. JAV vos keletas holšteino veislės karvių išgyvena virš penkių laktacijų, todėl jų gyvenimo trukmės vidurkis per pastaruosius 20 metų sumažėjo nuo 3,4 iki 2,8 metų [114]. Danijoje, pieninių veislių karvių, vidutinis amžius lakta-cijomis yra 2,5 laktacijos [138].

Nepaisant žemo paveldimumo koeficiento, pasaulyje, vykdoma pieninių galvijų selekcija pagal ilgaamžiškumą [139]. Ji padeda ūkininkams tikslingai brokuoti galvijus ir taip didinti ūkio našumą [140].

Tyrimai atlikti su holšteino veislės karvėmis [141; 142] parodė, kad dau-gelis veiksnių iš kurių svarbiausia yra veislė, aplinka, šėrimas ir vaisingu-mas, gali turėti įtakos didelio produktyvumo karvių gyvenimo trukmei.

1.1.5. Pieninių galvijų veislių selekcija pagal reprodukcijos požymius

Anksčiau pieninės veislininkystės pagrindinis selekcijos tikslas buvo pri-milžio didinimas, tačiau kiti požymiai, kaip reprodukcijos ir sveikatingumo rodikliai yra labai svarbūs mažinant produkcijos gamybos kainą ir didinant ūkio pelną. Windig su bendraautoriais [143], atlikę tyrimą su holšteino veislės karvėmis nustatė, kad, vykdant selekciją tik pagal produktyvumo požymius, suprastėja reprodukcijos rodikliai. Berry su mokslininkais [144], atlikę tyrimą su holšteino-fryzų karvėmis, įvardino, kad vienpusė selekcija pagal primilžį yra padidėjusių išlaidų priežastis, kadangi didelis primilžis per pirmąsias laktacijas gali sukelti reprodukcijos bei sveikatos sutrikimus.

Skirtingo produktyvumo bandose gali būti skirtingi reprodukcijos rodikliai. Vaisingumas ir išgyvenimas yra svarbūs pelningumo požymiai. Tai priklauso ne tik nuo eksterjero ir produktyvumo požymių, bet ir nuo veislės, bendros karvių sveikatos, fiziologijos, taip pat nuo karvių atsparumo stresui dėl aukšto produktyvumo ir laikymo salygų. Todėl karvių repro-dukcija, bendra pieno gamyba ir ilgaamžiškumas tapo svarbiais atrankos kriterijais, kurie yra glaudžiai susiję su ekonominiu pieno gamybos efek-tyvumu [145].

Lopez su bendraautoriais [146] atlikę tyrimą su holšteino veislės kar-vėmis, nustatė neigiamą koreliaciją tarp rujos trukmės ir pieningumo.

Vaisingumas yra svarbus nepriklausomai nuo laktacijos trukmės. Kai tik planuojama apsėklinti karvę, ji turėtų būti pajėgi apvaisinimui. Metabolinė apkrova susijusi su šiuolaikiniais genotipais, gali tapti sunkia problema, ir šiuo atžvilgiu svarbu toliau plėtoti mitybos strategijas, skirtas didelio produktyvumo karvėms [147].

(23)

23

Mažesnis vaisingumas didina apvaisinimo sąnaudas ir skatina nevalingą brokavimą [148; 149]. Holšteino veislės vaisingumo sumažėjimas, sumažina karvių procentą jų aukščiausio produktyvumo laikotarpiu, o tai mažina pieno primilžį bandose.

Norman su mokslininkais [150] atlikę tyrimą su holšteino veislės karvė-mis, paskelbė, kad nepakankama reprodukcinė veikla išlieka pagrindine priežastimi, dėl kurios brokuojamos karvės.

Holšteino veislės funkcinių savybių genetinio pranašumo sumažėjimas, ypač vaisingumo ir sveikatingumo, sukėlė visuotinį susidomėjimą pieninių galvijų kryžminimu [151]. Susidomėjimą kryžminimu, ypač su džersių veisle, skatina geresnis pelningumo potencialas [63], vaisingumas [64] ir ilgaamžiškumas [65] komercinėse pieninėse bandose.

Gołębiewski ir Brzozowski [66] tyrimas parodė, kad montbeliarde veislės telyčios pasiekė reprodukcinę brandą žymiai vėliau nei Lenkijos holšteino-fryzų telyčios. Vidutiniškai pirmas veršiavimasis montbeliarde veislės telyčių buvo 912 dienų amžiaus, o Lenkijos holšteino-fryzų – 837 dienos.

Bjelland su bendraautoriais [121], atlikę tyrimą su grynaveisliais holš-teinais bei holšteinų ir džersių veislių mišrūnėmis nustatė, kad pirmo ver-šiavimosi metu, pagalbos reikėjo daugiau holšteinų ir džersių mišrūnėms, palyginus su grynaveisliais holšteinais atitinkamai 11,2 proc. ir 3,7 proc. Taip pat šių autorių tyrimo rezultatai parodė, kad holšteinų ir džersių miš-rūnės pasižymi mažesniu produktyvumu ir neišsiskyrė geresniais sveikatin-gumo ir reprodukcijos rodikliais, palyginus su grynaveisliais holšteinais.

Haque su grupe mokslininkų [152], kryžmindami džersius su holšteino-fryzais bei džersius su vietiniais galvijais, nustatė statistiškai reikšmingą skirtingų genotipų įtaką karvių pieno primilžiui, užtrūkimo ir rujos laiko-tarpiams bei apvaisinimui (p < 0,01).

1.1.6. Genominės selekcijos panaudojimas pieninių galvijų gerinimui

Viena iš svarbiausių biologinės įvairovės dalių yra genetinė įvairovė. Galvijų veislių visuma yra pripažįstama kaip svarbi viso pasaulio gyvūnų biologinės įvairovės dalis, todėl genai bei skirtingos genų kombinacijos, kurias nešioja savyje tiek vietinių, tiek ir modernių veislių galvijai, gali būti naudingi ateities gyvulininkystei bei žmonių gerovei [153].

Genetinės įvairovės monitoringas yra būtina bioįvairovės išsaugojimo programų sudedamoji dalis. Prie tinkamiausių būdų DNR įvairovei įvertinti būtų priskiriami mikrosatelitų, sekvenavimo, restrikcijos fragmentų ilgio polimorfizmų, atsitiktinai amplifikuotų ir konformacinių polimorfizmų metodai. Galvijų genetinės įvairovės tyrimams plačiausiai yra naudojami

(24)

24

mikrosatelitiniai žymenys. Mikrosatelitiniai žymenys – tai trumpi, tande-miškai besikartojančių l–6 nukleotidų DNR fragmentai. Galvijų genome yra tūkstančiai mikrosatelitinių lokusų, lemiančių skirtingumą tarp individų [154; 155].

Tiriant žemės ūkio gyvulių genomą, susiduriama su kiekybinių požymių kintamumo problema. Norint išvengti laukiamo požymio nepageidaujamos variacijos, didinant selekcijos efektyvumą, yra tikslinga atlikti QTL (kieky-binių požymių DNR lokusų) analizę galvijų genome. Nustačius QTL (chro-mosomoje esantį žinomą kiekybinių požymių) lokusą, kuriame esančio geno aleliai tam tikroje būklėje lemia vieno ar kelių kiekybinių požymių pasi-reiškimą, atsiranda galimybės nuosekliau vykdyti kryptingą galvijų atranką pagal pageidaujamą kiekybinį požymį ir galima tikėtis maksimalaus lau-kiamo požymio pasireiškimo [156].

Vienas iš būdų pasiekti šiuos tikslus yra genetinių žymenų panaudojimas ir pritaikymas selekcijoje. Tradiciniais metodais veisliniai buliai pirmiausia atrenkami pagal kilmę, t. y. pagal tėvų veislinę vertę. Toks atrinkimas nėra pakankamai tikslus, todėl veisliniai buliai dar vertinami pagal palikuonių produktyvumą ir kitas naudingas savybes, tačiau pieninėje galvijininkystėje tai užtrunka 5–6 metus nuo veislinio buliaus gimimo. Patikimam jauno bu-liaus veislinės vertės nustatymui reikia apsėklinti apie 1000 karvių ir telyčių, sulaukti kol jos apsiveršiuos, kol jų dukterys užaugs, bus apsėklintos ir apsiveršiavusios duos produkciją, bus įvertintos pagal eksterjerą, somatinių ląstelių kiekį piene, vaisos ir kitas savybes. Tai pakankamai tikslus, bet ilgas ir brangus bulių veislinės vertės nustatymo metodas, todėl pirmiausia Olan-dijojoje, o paskui ir kitose šalyse, buvo sukurti ir įdiegti galvijų genominės selekcijos metodai [157; 158].

Panaudojant genetinius žymenis, galima vykdyti selekciją tiek pagal vieną požymį, kurį lemia tik vienas genas, tiek pagal kelis požymius, ku-riuos lemia genų grupė [159; 160]. Genominė selekcija yra paremta nusta-tymu, kokius ūkiškai naudingų savybių genus gyvūnas yra paveldėjęs. Visas gyvūno genomas yra ištiriamas iš kraujo arba bulių spermos 1-3 dozių arba plaukų šaknelių pavyzdžio, pasitelkiant apie 50 000 markerių atskiriems genams atpažinti. Pirmiausia buvo ištirta, koks yra kiekvieno įvertintų per palikuonis kelių tūkstančių bulių bei karvių produktyvumo ir kitų požymių ryšys su jiems įtakos turinčiais genais. Skaičiavimais pirmiausiai nustatoma tiesioginė genominė vertė pagal atskirus požymius ir, siekiant didesnio patikimumo, dar perskaičiuojama prijungiant tėvų genomines veislines ver-tes. Genominės informacijos panaudojimas genetiniam įvertinimui lėmė es-minius pieninių galvijų selekcijos pokyčius [14; 161].

Nyderlandai naudoja VNP (Vieno nukleotido polimorfizmas) iš pritai-kyto „Illumina“ lusto ir „BovineSNP50 BeadChip“. Naujoji Zelandija buvo

(25)

25

viena pirmųjų, kurie pradėjo naudoti „BovineSNP50 BeadChip“ lusto įsisavinimą savo vertinimo sistemai sukurti, vėliau Moniruzzaman su grupe mokslininkų paskatino plačiai naudoti 7 jaunus genomiškai įvertintus bulius. Australija, Vokietija, Italija ir Šveicarija iki 2011 m. įdiegė genomo verti-nimo sistemą [162].

Reguliarus ir oficialus genominis vertinimas, kuris yra genominės selekcijos pagrindas, pirmą kartą buvo pritaikytas 2009 m. holšteinų veislei JAV ir Kanadoje. Nuo to laiko šį vertinimą naudoja daug šalių – Vokietija nuo 2010 m., Australija nuo 2011 m. Genomines veislines vertes taip pat siekiama naudoti ir kitose galvijų veislėse – JAV džersių ir Šveicarijos ža-lųjų veislėms nuo 2009 m.; Vokietijoje simentalų ir Šveicarijos žaža-lųjų veis-lėms nuo 2011 metų [163; 164].

Neseniai buvo atlikti genomo tyrimai (GWAS) karvių vaisingumo rodik-liams, naudojant 50K SNP genotipus holšteino-fryzų, Suomijos airšyrų ir džersių veislėms [165–167].

Nors pieninių galvijų reprodukcijai gerinti skirti tyrimai yra pažengę į priekį, tačiau dar vis išlieka didelio produktyvumo karvių problema [147; 168]. Šiuolaikinės reprodukcijos technologijos buvo integruotos su naujau-siomis genetinėmis priemonėmis, siekiant pagerinti ekonomiškai svarbius požymius, įskaitant ir vaisingumą [169].

1.2. Lietuvos juodmargių galvijų selekcionuojamų požymių gerinimas ir gerinančiųjų veislių įtaka

Lietuvos juodmargiai galvijai sukurti kryžminant vietinius galvijus pra-džioje su įvairių veislių, o vėliau su Olandijos juodmargiais, Ostfryzais bei Švedijos juodmargiais galvijais ir vėliau veisiant mišrūnus tarpusavyje. 1901 m. laikomi Lietuvos juodmargių galvijų veislės kūrimo pradžia. 1922 m. įkurta Lietuvos-Olandų veislės galvijų augintojų sąjunga. 1923– 1937 m. Lietuvos vietiniai galvijai gerinami juos kergiant su Olandijos juodmargiais, Ostfryzais, Švedijos juodmargiais. 1951 m. patvirtinta Lietu-vos juodmargių veislė. 1960 m. – LietuLietu-vos juodmargių veislės galvijai in-tensyviai gerinami Olandijos juodmargiais [170].

Nuo 1973 m. Lietuvos juodmargiai gerinami Danijos, Vokietijos ir Šve-dijos juodmargiais, Britanijos fryzais, JAV ir Kanados holšteinais. Nuo 1973 m. Lietuvos juodmargiai pradėti gerinti Danijos, Vokietijos juodmar-giais, Britanijos, holšteinų-fryzais [171]. 1975 m. karvės ir telyčios pradėtos sėklinti skystame azote užšaldyta bulių sperma [170]. 1960 m. pradėtas vykdyti planingas Lietuvos juodmargių galvijų genealoginės struktūros formavimas ir veisimas linijomis. Linijų pradininkai buvo geriausi Olan-dijos juodmargiai buliai: Annas Adema 30 587, Wytsturt Annas Adema

(26)

26

36 079, Frizo Wouter 33 116, Haubois Annas Adema 44162, Diamant 33 251, Haskera Governeur 44 506, Hiltjes Adema 37 910, Rotterd Paul 36 498, Jelsumer Rudolf Jan 42 884 ir Adema 25 473 padarė didelę teigia-mą įtaką įvairių šalių juodmargių galvijų veislių formavimui [170].

Per daugelį dešimtmečių Lietuvos juodmargius galvijus kryžminant su Olandijos juodmargiais, Ostfryzais, Švedijos juodmargiais, susiformavo juodmargių galvijų masyvas, kurio gyvuliai tvirtos konstitucijos, gero eks-terjero, pakankamai produktyvūs, gerai prisitaikę prie vietinių sąlygų, pa-kankamai vislūs, pasižymi geromis ūkinėmis savybėmis [172].

Praeito šimtmečio pradžioje Lietuvos juodmargių selekcijos procese pradėta plačiai naudoti holšteinus. Tai padidino karvių pieningumą, gyvuliai tapo aukštesni, siauresnių kūno formų. Vykdant selekciją pasisekė išsaugoti holšteinizuotų karvių pieno riebumą ir baltymingumą. Daugelyje šalių atlikti tyrimai rodė, kad šios veislės buliai 6-45 proc. padidina karvių pieningumą, bet 0,01–0,45 proc. sumažina pieno riebumą. Pieno baltymingumas arba di-dinamas, arba mažinamas, nelygu veislei, kuriai gerinti jie naudojami [170]. XX a. aštuntame dešimtmetyje juodmargiams galvijams gerinti pradėta naudoti Danijos juodmargių, Vokietijos juodmargių, Britanijos fryzų ir holš-teinų veislių galvijai. Holšholš-teinų veislės buliai iš JAV ir Kanados į Lietuvą pradėti vežti 1972 m. Naudojant holšteinų veislės bulius, padidėjo pienin-gumas, pagerėjo tipas, padidėjo sugebėjimas efektyviau naudoti pašarus, nes jie geriau pasisavinami ir perdirbami į pieną ir prieaugį. Holšteinų veislės galvijai pakankamai stabiliai perduoda palikuonims ūkiškai naudingus požymius. Mokslininkų atliktų tyrimų duomenimis, holšteinų veislės buliai pieningumą didina 10–45 proc. [23]. 1980 m. Olandijos juodmargių bulių palikuonių kontroliuojamų karvių bandų struktūroje buvo 81,7 proc., holš-teinų – 1,0 proc., 1993 m. atitinkamai 32,9 proc. ir 52,5 proc., 1988 m. Olandijos juodmargių bulių palikuonių karvių buvo 69 proc., holšteinų – 19 proc., Danijos juodmargių – 4 proc., tai 2000−2001 kontrolės metais holšteino veislės bulių linijos Lietuvoje sudarė jau 89 proc. kontroliuojamų karvių, 98 proc. telyčių ir 94 proc. bulių-reproduktorių skaičiaus [173–175].

Lietuvos juodmargių karvių genealoginėje struktūroje nuo devinto de-šimtmečio Olandijos juodmargių bulių palikuonių skaičius mažėjo viduti-niškai 2,8 proc. kasmet, atitinkamai didėjant holšteino veislės bulių pali-kuonių. Didžiausias augimas veislės genealoginėje struktūroje nustatytas buliaus Round Oak Rag Apple Elevation 1 491 007 linijos palikuonių – vi-dutiniškai po 0,8 proc. per metus [170].

Masinė Lietuvoje veisiamų juodmargių galvijų holšteinizacija prasidėjo 1982 metais, kai į respubliką buvo pradėti importuoti holšteinizuoti Vokietijos juodmargiai buliai. Naudojant holšteino veislės bulius padidėjo

(27)

27

pieningumas, gebėjimas efektyviau naudoti pašarus. Holšteinai pakankamai stabiliai perduoda palikuonims ūkiškai naudingus požymius [176; 23].

Juozaitienė [177] remdamasi dispersinės analizės rezultatais nustatė, kad veislė darė neženklią įtaką karvių produktyvumui. Tėvo veislės įtaka feno-tipiniam produktyvumo kintamumui buvo 1,5–3,0 proc., p < 0,001, karvės veislės įtaka − 1,1−1,7 proc., p < 0,05, o bulių linijos įtaka buvo didesnė − nuo 7,1 iki 8,6 proc., p < 0,001. Aiškinama tuo, kad tiek Lietuvos juod-margiai galvijai, tiek gerinančiosios užsieninės veislės turi didelę dalį holšteinų kraujo ir priklauso šios veislės bulių linijoms.

Holšteino veislės panaudojimo Lietuvos juodmargiams galvijams litera-tūrinė analizė parodė, kad pradžioje visi holšteinų veislės bei holšteinizuoti kitų veislių juodmargiai galvijai buvo suklasifikuoti į šešias holšteinų veis-lės bulių genealogines linijas. Be to, į savarankiškas grupes buvo pradėta skirti buliaus Kadugio LJ 2949 (910), Talismano LJ 3222 (941), Grandboy YCHIF 3299 (942) ir Majoro MCP 1795 (981) palikuonis [170]. Didėjant holšteinų kraujo daliai, didėjo primilžio per laktaciją ir pieno riebumo, primilžio ir pieno baltymingumo neigiama koreliacija [5]. Holšteino veislės buliai padidino dukterų produktyvumą. Per 305 pirmosios laktacijos dienas iš šių karvių primelžta vidutiniškai 76,9 kg pieno ir gauta 2,17 kg pieno riebalų. Tarp holšteino veislės karvių pieningumo ir pieno riebumo nustatyta nedidelė neigiama koreliacija (r = –0,11; p < 0,01) [52].

Trumpiausias kelias genetinėms galvijų savybėms gerinti – naudoti pra-našesnių giminingų veislių paveldimąsias savybes, tačiau tik suderinant jas su vietinių, per šimtmečius susiformavusių skirtingų veislių karvių geru sveikatingumu ir ilgaamžiškumu bei reprodukcija [178].

Juozaitienė ir Japertienė [179] teigia, jog didėjant juodmargių karvių produktyvumui intensyvėja melžimo greitis.

Mokslininkė Leskauskaitė [180] ištyrus Lietuvos juodmargių karvių pieno cheminę sudėtį atskirose juodmargių karvių grupėse, suskirstytose pagal holšteinizacijos laipsnį, nustatytė, kad pagal riebalų kiekį senojo genotipo juodmargių pienas statistiškai reikšmingai (p < 0,05) skyrėsi nuo juodmargių su įvairiu holšteinizacijos laipsniu pieno ir buvo mažiausias – 4,65 ± 1,10 proc.; pagal baltymų kiekį išsiskyrė senojo genotipo juodmargių karvių grupė ir grupė, kurios holšteinizacijos laipsnis buvo 80–90 proc., jose nustatyta mažiausiai baltymų atitinkamai 3,57 ± 0,47 proc.–3,58 ± 0,44 proc.; vidutinis kalcio kiekis juodmargių karvių grupėse, suskirstyto-se pagal holšteinizacijos laipsnį svyravo nuo 115,32 ± 10,48 iki 118,71 ± 13,31 mg/100 g.

Nustatytos Lietuvos juodmargių karvių fermentinės sutraukos savybės parodė, kad senojo genotipo karvių pienas pasižymi geromis fermentinės koaguliacijos savybėmis lyginant su holšteinizuotų galvijų pienu.

(28)

Vidu-28

tiniškai daugiausia vitaminų D3(1,27 µg / 100 g) ir A (108,89 µg/100 g)

bu-vo trečios grupės karvių, kurių holšteinizacijos laipsnis nuo 70 iki 79 proc., piene. Senojo genotipo karvių, kurių holšteinizacijos laipsnis iki 50 proc., piene vidutinis vitamino D3 kiekis buvo 1,13 µg/100 g, A – 78,51 µg/100 g

[180].

Pertaškienė ir Miceikienė [181] teigia, kad pieninių karvių veislei gerinti Lietuvoje intensyviai naudojami holšteino veislės genų turintys buliai. Šio selekcinio darbo rezultatas – produktyvi karvė, kurios servis periodas, sėklinimo indeksas ir laikotarpis tarp apsiveršiavimų yra didesni nei karvių, negerintų holšteino veislės genais ir dėl to jos pasižymi mažesniu produk-tyvumu. Norint išvengti reprodukcijos sutrikimų, būtina parinkti tinkamą laiką karvių sėklinimui po veršiavimosi atsižvelgiant į karvės produk-tyvumą.

(29)

29

2.

TYRIMŲ OBJEKTAS IR METODAI

2.1. Tyrimų apimtis ir schema

Mokslinis – tiriamasis darbas buvo atliktas 2012–2018 metais Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Veterinarijos akademijoje (VA), Gyvūnų veisimo katedroje bei Gyvulių veislinės vertės tyrimų ir selekcijos laboratorijoje, Valstybės įmonėje „Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras“, pienininkystės ūkiuose. Tyrimai buvo atliekami etapais, apibend-rintais 2.1.1 paveiksle.

Tyrimų pradžioje įvertinome 53 160 kontroliuojamų juodmargių galvijų veislių karvių kilmės duomenis (pagal „Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro“ veislių klasifikatorių, iki paskutinio nežinomo protėvio). Bu-vo įvertintas juodmargių galvijų populiacijos pasiskirstymas pagal geri-nančiųjų veislių „kraujo laipsnį“.

Tiriant gerinančiųjų veislių įtaką karvių pieno produktyvumo ir SLS ro-dikliams sudarėme duomenų bazę, kurią užpildėme 62 699karvių rodikliais, remiantis VĮ „Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras duomeni-mis“. Holšteino veislės įtaka karvių produktyvumui ir pieno SLS tirta karvių pagal holšteinizacijos laipsnį suskirsčius į 8 hošteinizacijos laipsnio (HF) klases su klasiniu intervalu 12,5 proc.

Kryžminimo su negiminingomis pieninėmis veislėmis įvertinimo selek-cionuojamiems požymiams bei giminingų galvijų veislių panaudojimo Lie-tuvos juodmargiams galvijams gerinti tyrimas buvo atliktas su 1995 kar-vėmis. Mišrūnės karvės buvo vertintos atsižvelgiant į motininę ir tėvinę veisles (motininė veislė × tėvinė veislė). Grynaveislės karvės buvo šių veis-lių: Lietuvos juodmargių (LJ; n = 116), holšteinų (H; n = 636); Lietuvos juodmargių ir giminingų veislių mišrūnės – holšteinų ir Lietuvos juodmar-gių (H × LJ; n = 29), Lietuvos juodmarjuodmar-gių ir holšteinų (LJ × H; n = 831); holšteinų ir Olandijos juodmargių (H×OJ; n = 14), Lietuvos juodmargių ir Švedijos juodmargių (LJ × ŠJ; n=14), Vokietijos juodmargių ir Lietuvos juodmargių (VJ × LJ; n=16), Vokietijos juodmargių ir holšteinų (VJ × H; n = 62). Buvo tirtos ir mišrūnės karvės juodmargių holšteinų ir žalmargių holšteinų (H × ŽH; n = 27), o taip pat – juodmargių holšteinų ir Švedijos žalųjų (H × ŠŽ; n = 27) palikuonės.

Lietuvos juodmargių mišrinimas su negiminingomis veislėmis buvo vykdytas su Švedijos žalųjų veisle (LJ × ŠŽ; n=49) ir žalmargiais holšteinais (LJ × ŽH; n=23) bei Lietuvos žalaisiais (LŽ × LJ; n=13), taip pat buvo tiria-mos Lietuvos žalųjų ir juodmargių holšteinų mišrūnės (LŽ × H; n = 138).

(30)

30

Riferimenti

Documenti correlati

Aim of the study – to investigate phenotypic and genetic parameters of calving ease in the population of Lithuanian Black-and-White cattle and evaluate the genetic

kiekis žymiai sumaž÷ja pieno kiekis ir pieno riebumas, karv÷s anksčiau užtrūksta. Tai dažniausiai esti pažeidžiant gyvulių laikymo, š÷rimo, melžimo ir kitus

Pastaruosius 30 metų Lietuvos juodmargiai, galvijai intensyviai buvo gerinti Olandijos, Danijos, Anglijos, Vokietijos juodmargiais bei Amerikos ir Kanados Holšteinais, kurie dėl

Duomenų analizei atlikti kiekvienam vertinamam požymiui buvo paskaičiuoti karvių pieno kiekio, pieno riebumo, baltymingumo, karvių aukščio, krūtinės pločio, kūno

Mano atliktų tyrimų dauguma duomenų sutapo su kitų tyrėjų atliktais tyrimų duomenimis, kurie taip pat nustatė, kad Lietuvos Juodmargių sukryžmintų su Šarole veislės

Apibendrinus tyrimo rezultatus nustatyta, kad visų laktacijų karvių pieno sudėties rodikliai buvo didesni tvartinio laikotarpio metu (riebalai 6,9 proc., baltymai 4,9 proc.,

Lietuvoje šiuo metu galvijų selekcija stipriai kreipiama į pieno riebumo, baltymingumo ir pieno išmilžių didinimą. Šiems kriterijams pasiekti svarbu atkreipti

Lietuvos senųjų veislių karvių somatinių ląstelių kiekis piene mažesnis lyginant su Respublikos vidurkiu, 2008 – 2009 metais baltnugarių 6 proc., š÷mų 4 proc.. Lietuvos