LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA
GYVULININKYSTĖS TECHNOLOGIJOS FAKULTETAS GYVŪNŲ VEISIMO KATEDRA
Liudmila Nekriošienė
Pieninių galvijų reprodukcinių, produktyvumo bei tešmens sveikumo
rodiklių tarpusavio ryšiai
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovė dr. R. Japertienė
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Pieninių galvijų reprodukcinių, produktyvumo bei tešmens sveikumo rodiklių tarpusavio ryšiai“:
1. Yra atliktas mano pačios.
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.
3. Nenaudojau šaltinių, kurių nėra nurodyta darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.
2013 – 05 – 17 Liudmila Nekriošienė
(parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu Lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
2013 – 05 – 17 Liudmila Nekriošienė
(parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO
2013 – 05 – 17 dr. Renata Japertienė
(parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE
2013 – 05 – 17 Prof. dr. Vida Juozaitienė
(parašas)
Magistro baigiamasis darbas yra įdėtas į ETD IS
Magistro baigiamojo darbo recenzentas
(parašas)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas
TURINYS
SANTRUMPOS ... 4
SUMMARY ... 5
ĮVADAS ... 7
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 9
1. 1. Lietuvos veisiamų pieninių galvijų veislių apibūdinimas... 9
1. 2. Lietuvoje veisiamų pieninių veislių karvių produktyvumas ... 11
1. 3. Lietuvoje veisiamų pieninių veislių karvių pieno sudėties rodikliai ... 13
1. 4. Karvių reprodukcinės savybės ... 16
1. 4. 1. Karvių amžius ir laktacijos trukmė ... 16
1. 4. 2. Karvių neveršingumo laikotarpis ... 17
1. 4. 3. Karvių užtrūkimo laikotarpis ... 18
1. 4. 4. Telyčių amžius pirmo sėklinimo metu ... 18
1. 4. 5. Karvių amžius pirmo veršiavimosi metu ... 20
1. 5. Pieninių karvių produktyvumo, somatinių ląstelių skaičiaus ir reprodukcinių savybių tarpusvio ryšiai... 20
2. DARBO ATLIKIMO VIETA IR METODIKA ... 22
3. TYRIMO REZULTATAI ... 24
3. 1. Karvių reprodukcinių savybių, produktyvumo ir SLS įvertinimas... 24
3. 2. Skirtingų karvių veislių reprodukcinių savybių, produktyvumo bei tešmens sveikumo rodikliai ir jų tarpusavio ryšiai ... 25
3. 2. 1. Įvairių veislių karvių reprodukcinių savybių, produktyvumo ir SLS piene įvertinimas 25 3. 2. 2. Veršingumo trukmės, produktyvumo ir SLS tarpusavio ryšiai... 27
3. 2. 3. Produktyvumo ir SLS priklausomybė nuo sėklinimo kartų ... 29
3. 2. 4. Produktyvumo ir SLS priklausomybė nuo neveršingumo laikotarpio ... 30
3. 2. 5. Produktyvumo ir SLS priklausomybė nuo laikotarpio tarp apsiveršiavimų ... 31
3.2. 6. SLS piene įtaka karvių produktyvumui ir reprodukcinėms savybėms... 33
3. 2. 7. Skirtingo produktyvumo karvių SLS piene ir reprodukcinių savybių įvertinimas ... 36
3. 3. Karvių reprodukcinių savybių, produktyvumo ir SLS piene koreliacijos koeficientai ... 39
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 41
IŠVADOS... 45
LITERATŪRA ... 46
SANTRUMPOS
AI - Airšyrų galvijų veislė AN – Anglerų galvijų veislė B kg – baltymų kiekis, kilogramais B proc. – baltymų kiekis, procentais H – Holšteinų galvijų veislė
DŽ - Danijos žalųjų galvijų veislė kg – kilogramas
LJ – Lietuvos juodmargių galvijų veislė LŽ – Lietuvos žalųjų galvijų veislė R kg – riebalų kiekis, kilogramais R proc. – riebalų kiekis procentais
SLS tūkst./ cm3 – somatinių ląstelių skaičius, tūkstančiais kūbiniame centimetre SP – Pieninių simentalių galvijų veislė
VJ – Vokietijos juodmargių galvijų veislė ŠŽ - Švedijos žalmargių galvijų veislė
SUMMARY
Liudmila Nekriošienė – student, Faculty of Animals Husbandry Technology Advisor – dr. Renata Japertienė
Lithuanian University of Health Sciences, Veterinary Academy, Depertament of Animal Husbandry Technology, Kaunas.
Title of the work: The interrelationships between reproduction, productivity and udder health traits in dairy cattle.
Volume and structure of the final study
This final study is written in Lithuanian language. Containing pages and includes: introduction, literature review, place and method of work, results, conlusion and list of references (50), grapihs (10), tables (19) and additives (9).
Aim of work:
To evaluate the different breeds of dairy cow reproductive performance, productivity and udder health traits and to establish interrelationships between between them.
Place of research:
The work was carried out in the Departament of Animal Breeding and Genetics of Veterinary Academy and also in the dairy cow‘s farm during 2011 – 2013 years studies.
Keywords: Cow, milk, lactation, production, reproduction
The Results of Survey: Cows were on average 3.64 ± 0.032 lactation. The average duration of lactation - 285.47 ± 3,576 days. The average gestation period - 281,72 ± 1.280 days. Cows inseminated an average of 1.95 ± 0.034 times. The servis period lasted an average of 154.06 ± 3,566 days and the interval between calving - 448.76 ± 3.156 days. Average milk production per lactation was 5046.8 ± 73.817 kg, of milk fat - 4.35 ± 0.016 percent., fat - 214.60 ± 2.844 kg, protein - 3.23 ± 0.007 percent., protein - 162.32 ± 2.191 kg, milk SCC - 407.03 ± 23,328 thousand/cm3. The analysis of individual cows reproductive traits showed that the longest pregnancy lasted Lithuanian redscows (285.14 ± 2.040), the shortest - German black & whites cows (279.32 ± 1.994). At least once inseminated German black & whites cows (1.80 ± 0.197), mainly - Lithuanianreds cows (2.02 ± 0.086). The servis period the shortest period of Lithuanian reds cows (139.91 ± 6.310), the longest - Simental cows (182.53 ± 20.981). The longest interval between calving the Holstein black & whites cows (496.14 ± 7.152), the shortest - Lithuanian black & whites cows (423.06 ± 3.479). The results showed that with increasing gestation Lithuanian black & whites cows and German black & whites cows milk yield increased but in Simental - changed insignificantly. Although all varieties of cow's milk composition ratios slightly increased with increasing gestation, except for Holstein black & whites cows whose productivity decreased. With the increasing number of
inseminations, cow productivity has increased. The servis period and the interval between calving cows has a significant impact on productivity parameters. Cows have increased milk production, growth, and SCC in milk,although milk fat content have decreased. Completed assessed values of correlation analysis has shown that significant positive correlation coefficients were determined between the cow's lactation length and milk yield (r = 0.682, p <0.01) and milk fat content (r = 0.727, p <0.01), milk protein content (r = 0.758, p <0.01) and insemination times (r = 0.433, p <.01). Significant positive correlation coefficients have been determined between cows servis period days and days of lactation length (r = 0.846, p <0.01) also between cow insemination times (r = 0.537, p <.01). The last positive correlation has been found between cows servis period of days, and the period between calving cows (r = 0.062, p <.01).
ĮVADAS
Pieno pramonė yra didelis ir dinamiškas daugelio šalių žemės ūkio ekonominis segmentas. Pastaruoju metu Lietuvoje ir visame pasaulyje, stengiamasi gauti kuo daugiau geros kokybės pieno, o tai galima pasiekti tik auginant sveikas karves, šeriamas maistingais pašarais ir jas prižiūrint laikantis higienos reikalavimų (Japertienė, Japertas, 2011).
Pieninės veislininkystės pradžioje pagrindinis selekcijos akcentas buvo primilžio didinimas. Šiuolaikinėje gyvulių veislininkystėje viena iš svarbiausių selekcijos efektyvumo priemonių yra veislinės vertės nustatymas ūkiškai naudingiems požymiams (Christian, 2004). Karvių pieno kiekis, riebumas ir baltymingumas ekonomiškai yra svarbiausios pieninių galvijų savybės daugeliui pasaulio ūkininkų (Klaas et al., 2005).
Dabartiniu metu Lietuvoje laikoma 143000 pieninių galvijų veislių kontroliuojamų karvių, iš jų Lietuvos juodmargių veislės – 99342 karvės (Apyskaita Nr. 75, 2011 – 2012 m.). Nuo septintojo dešimtmečio Lietuvos juodmargiai galvijai pradėti intensyviai gerinti, panaudojant Danijos, Anglijos, Vokietijos, Švedijos juodmargius bei Amerikos ir Kanados holšteinus. (Gaidžiūnienė N. V., Žiogas V. 2012).
Kuriant pieninių galvijų selekcionuojamų požymių indeksus, daugelio veislių gerinimo programose vertinamos karvių melžimo savybės (Mijić et al., 2003). Jų įtaka pieno ūkio pelnui yra labai ženkli (Bagnato et al., 2003). Gyvulių savybių formavimasis, įvairavimas ir ryškumas priklauso nuo paveldimumo ir aplinkos sąlygų. Skirtingiems požymiams abu šie veiksniai turi nevienodą įtaką (Cassell, Virginija, 2001; Van Raden, Wiggans, 2001). Paveldimumo koeficientai padeda nuspręsti, kurio požymio gerinimas bus efektyvesnis selekcionuojant (Cassell, Virginija, 2001; Van Doormaal et al., 2001; Van Doormaal et al., 2001 a). Mažai paveldimi požymiai gali būti sėkmingai taikomi selekcionuojant netiesiogiai (Cassell, Virginija, 2001). Daugiau paveldimi požymiai garantuoja spartesnį genetinį progresą gerinant bandą (Kinghorn, 2004). Pastaruoju metu pieninių galvijų populiacijoms kuriami karvių tešmens sveikumo rodiklių paveldimumo įvertinimo modeliai ir pagal BLUP metodą nustatoma genetinė galvijų vertė (Nielsen et al., 2000; Mark et al., 2000; Powell et al., 2002; Klaas et al., 2005; Kiiman et al., 2005; Miglior et al., 2005; Mark et al., 2005).
Siekiant ir toliau efektyviai gerinti veisles, turi būti ruošiamos ir įgyvendinamos ilgalaikės programos, veikla remiama tiek valstybės institucijų, tiek asociacijų, ūkininkų, mokslininkų. Turi būti vykdoma aktyvi švietėjiška veikla. Mūsų galvijai yra ir Lietuvos nacionalinis turtas, istorinis– kultūrinis paveldas, kurį turime saugoti (Kuosa, 1996). Kad išsaugoti Lietuvos juodmargius kaip nacionalinę veislę su jai būdingais privalumais (geru prisitaikymu prie vietos sąlygų, tvirta kūno sandara, ilgaamžiškumu) bei išlaikyti holšteinų gerą produktyvumo genetinį potencialą,
kontroliuojamose bandose, kur holšteinų kraujo laipsnis jau siekia 75 ir daugiau procentų, numatoma taikyti kintamojo mišrinimo schemą. Pagal asociacijos parengtus arba aprobuotus gyvulių sėklinimo įmonių sudarytus porų parinkimo planus bus derinamas negrynaveislių holšteinų (iki 93,75 proc.), giminingų veislių (Olandijos, Švedijos, Danijos,Vokietijos juodmargių) bei savos genetikos bulių gerintojų spermos naudojimas karvių ir telyčių sėklinimui (Gaidžiūnienė N. V., Žiogas V. 2012).
Darbo tikslas:
Įvertinti įvairių pieninių veislių karvių reprodukcinių savybių, produktyvumo bei tešmens sveikumo rodiklius ir nustatyti jų tarpusavio ryšius.
Darbo uždaviniai: • Įvertinti
karvių reprodukcines savybes; karvių produktyvumo rodiklius;
karvių somatinių ląstelių skaičių piene;
• Palyginti skirtingų karvių veislių reprodukcinių savybių, produktyvumo bei tešmens sveikumo rodiklius;
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1. 1. Lietuvos veisiamų pieninių galvijų veislių apibūdinimas
Lietuvoje juodmargiai galvijai sudaro 73,2 proc. visų laikomų galvijų, o tarp visų laikomų juodmargių veislių galvijų ši veislė sudaro 97,9 proc.. Taip pat laikomi šių veislių juodmargiai galvijai: Holšteinai, Vokietijos juodmargiai, Danijos juodmargiai, Švedijos juodmargiai, Britanijos fryzai, Olandijos juodmargiai. 26,8 proc. Lietuvoje laikomų galvijų sudaro žalieji iš jų 24,3 proc. Lietuvos žalųjų veislės. Be jų dar laikoma Anglerų, Danijos žalųjų, Švedijos žalmargių, Airšyrų, žalmargių Holšteinų veislų karvių. Įvežtinių veislių juodmargių ir žalųjų gyvulių yra nedaug, ir jos sudaro tik 2,5 proc. nuo visų laikomų galvijų.
Lietuvos juodmargiai galvijai. Veislė sukurta kryžminant vietinius galvijus iš pradžių su įvairių veislių, o vėliau su Olandijos juodmargiais, Ostfryzais bei Švedijos juodmargiais galvijais ir vėliau veisiant mišrūnus tarpusavyje. Lietuvos juodmargių formavimuisi didelę reikšmę turėjo gyvulių produktyvumo kontrolė, jų atranka pagal pieningumą ir pieno riebumą, pagal eksterjerą ir masę, įrašymas į kilmės knygas, gyvulių konkursai ir parodos. Lietuvos juodmargiai buvo masiškai gerinami Olandijos juodmargiais.
Savarankiška veisle Lietuvos juodmargiai pripažinti 1951 m. Tuo metu juodmargiai galvijai buvo dar nepakankamai produktyvūs, liesapieniai, turėjo daug eksterjero trūkumų. Šitiems trūkumams pašalinti 6–to dešimtmečio antroje pusėje vėl įvežti giminingi Olandijos juodmargiai. Intensyvios selekcijos pagrindu, panaudojant Olandijos juodmargius, buvo suformuotas naujas juodmargių galvijų genotipas (http://www.zum.lt, prieiga 2013 04 22).
Pastarųjų kontrolės metų 2011 10 01 – 2012 09 30 duomenimis vidutiniškai Lietuvos juodmargių karvių skaičius yra 99342, primelžiama pieno 6659 kg, pieno riebumas – 4,31 proc., o pieno baltymingumas – 3,31 proc. (Apyskaita 75. 2013).
Danijos juodmargiai galvijai. Tai pieninių galvijų veislė susiformavo Jutlandijos galvijus kryžminant su Olandijos juodmargiais galvijais. Vėliau jie buvo kryžminami su Amerikos ir Kanados Holšteinųfryzų buliais, todėl bandose dominuoja karvės, turinčios apie 75 proc. Holšteinų – fryzų genų. Danijoje išliko tik 30 juodmargių karvių, neturinčių Holšteinų – fryzų genų, kurios yra saugomos kaip 1965 metų originalios veislės genetiniai ištekliai, tam skiriamos subsidijos. Lietuvoje veisiami Danijos juodmargiai galvijai taip pat patiria vis didėjančią Holšteinų – fryzų įtaką, todėl ateityje šios veislės turėtų susilieti. Pagal produktyvumą šios veislės galvijai užima trečią vietą tarp visų Lietuvoje veisiamų juodmargių (http://lt.wikipedia.org. prieiga 2013 04 22).
2011 – 2012 metų duomenimis vidutiniškai Danijos juodmargių Lietuvoje buvo 517, iš karvių primelžta 8450 kg., 4,34 proc. riebumo ir 3,33 proc. baltymingumo pieno (Apyskaita 75, 2013).
Vokietijos juodmargiai galvijai. Tai pieninių galvijų veislė išvesta kryžminant vietinius galvijus su Olandijos juodmargiais. Šios veislės karvės ryškaus pieninio tipo (http://lt.wikipedia.org. prieiga 2013 04 22). Iš jų vidutiniškai per metus primelžta apie 7137 kg, 4,31 proc. riebumo, 3,35 proc. baltymingumo pieno (Apyskaita 75, 2013).
Švedijos juodmargiai galvijai. Tai pieninių galvijų veislė. Dar žinomi kaip Švedijos fryzai. Ši veislė išvesta naudojant Vokietijos ir Olandijos, o vėliau ir JAV Holšteinų – Fryzų galvijų veisles. Kilmės knyga išleista 1880 m. (http://lt.wikipedia.org, prieiga 2013 04 22). Lietuvoje 2011 – 2012 m. iš kontroliuojamos 351 Švedijos juodmargių veislės karvės primelžta vidutiniškai 8110 kg 4,34 proc. riebumo ir 3,33 proc. baltymingumo pieno (Apyskaita 75, 2013).
Holšteinų galvijai. Tai pieninių galvijų veislė susiformavusi Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Kanadoje iš įvežtų Olandijos juodmargių galvijų. Manoma, kad pirmieji Olandijos juodmargiai į Amerikos žemyną pateko 1621 m. (http://lt.wikipedia.org. prieiga 2013 04 22). Holšteinų karvių 2011 10 01 – 2012 09 30 kontrolės metais buvo 4248, iš jų vidutiniškai primelžta 7521 kg, pieno riebumas – 4,29 proc., o baltymingumas – 3,38 proc. (Apyskaita 75, 2013).
Juodmargiai Holšteinai labiausiai pasaulyje paplitę juodmargiai galvijai. Tai pieningiausi galvijai pasaulyje, todėl daugelyje šalių naudojami įvairių veislių galvijų pieno produktyvumui didinti. Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) ir Kanadoje ši veislė sudaro apie 90 proc. visų pieno galvijų (http://lt.wikipedia.org. prieiga 2013 04 22).
Lietuvos žalieji galvijai. Lietuvos žalųjų galvijų veislė buvo kuriama ir tobulinama daugiau nei šimtą metų (Oberauskas ir kt., 2004). Ši veislė išvesta kryžminant vietinius galvijus su Danijos žalaisiais, kai kur buvo panaudoti Anglerais ir kai kur taikytas įterpiamasis kryžminimas su Švicais, Latvijos dvylaisiais, Švedijos žalmargiais ir net Simentaliais. Tačiau daugiausia įtakos besiformuojančiai Lietuvos žalųjų galvijų veislei turėjo Danijos žalieji galvijai. Taip pat Lietuvos žaliesiems galvijams gerinti buvo įvežta Latvijos dvylųjų ir Estijos žalųjų veislės bulių. 1951 m. Lietuvos žalieji galvijai pripažinti savarankiška veisle. Danijos žalieji buliai pagerino Lietuvos žalųjų galvijų pieningumą, masę, kūno matmenis, paspartino brendimą, tačiau veislės pieno riebumo nepadidino (http://www.zum.lt prieiga 2013 04 22).
Vidutiniškai Lietuvos žalųjų galvijų pastarųjų metų duomenimis yra 30705, primelžiamo pieno kiekis 6620 kg, pieno riebalų – 4,45 proc., o pieno baltymų skaičius – 3,45 proc. (Apyskaita 75, 2013).
Žalieji holšteinų galvijai. Tai viena labiausiai paplitusių visame pasaulyje pieninio tipo galvijų veislė. Iš karvės vidutiniškai primelžiama po 7200 kg 3,8 proc. riebumo ir 3,2 proc. baltymingumo pieno (http://lt.wikipedia.org. prieiga 2013 04 22). Iš 2011 – 2012 m. kontroliuotos 661 žalmargių holšteinų karvės, buvo primelžta 7573 kg, 4,37 proc. riebumo ir 3,43 proc. baltymingumo pieno (Apyskaita 75, 2013).
Švedijos žalieji galvijai. Tai pieninių galvijų veislė, kuri sudaro apie 60 proc. pieninių karvių populiacijos. Veislė susiformavo 1927 m., sujungus dvi panašaus dydžio veisles – Švedijos žaluosius ir airšyrus, kurie seniau buvo importuoti iš Škotijos. Į Lietuvą Švedijos žalmargiai importuojami nuo 1996 metų ir veisiami toliau gerinant Kanados airšyrais (http://lt.wikipedia.org. prieiga 2013 04 22). 2011 – 2012 m. Lietuvoje buvo kontroliuojamos 834 Švedijos žalmargės karvės, iš kurių vidutiniškai primelžta po 7331 kg. 4,38 proc. riebumo ir 3,48 proc. baltymingumo pieno (Apyskaita 75, 2013).
Anglerų galvijai. Tai labai sena pieno tipo galvijų veislė, susiformavusi Vokietijos Šlezvigo Holšteino žemės pusiasalyje, ties pasieniu su Danija. Rašytiniuose šaltiniuose veislė pirmą kartą buvo paminėta 1600 m., o planingas veislės veisimas pradėtas nuo 1830 m. Anglerų veislė labiausiai žinoma dėl aukštesnio negu kitų veislių pieno riebumo. Į Lietuvą anglerai buvo atvežti 1981 m. (http://www.vic.lt. prieiga 2013 04 22). 2011 – 2012 m. Lietuvoje buvo kontroliuojama 450 anglerų veislės karvių, iš kurių vidutiniškai buvo primelžta po 6859 kg. 4,60 proc. riebumo ir 3,59 proc. baltymingumo pieno (Apyskaita 75, 2013).
Pieniniai simentalių galvijai. Tai viena seniausių ir labiausiai paplitusių visuose kontinentuose veislių. Pirmoji jų kilmės knyga pradėta leisti 1806 m. Berne. Pasaulyje šios veislės galvijų gali būti apie 40 – 60 mln., o apie pusę iš jų Europoje. Amerikos simentalių asociacija kasmet užregistruoja apie 80000 galvijų į Simentalių ir Simbrachų bandos knygas. Dvejopos paskirties simentaliai susiformavo juos importavus į Austriją ir Bavariją 1830 metais. Tai modernūs, šių dienų poreikius atitinkantys galvijai. Karvės pieningos, todėl veršeliai gerai auga (http://www.vic.lt. Prieiga 2013 04 22). Lietuvoje 2011 – 2012 m. buvo kontroliuojama 97 simentalių pieninių veislės karvių, iš kurių vidutiniškai primelžta po 7740 kg, 4,18 proc. riebumo ir 3,45 proc. baltymingumo pieno (Apyskaita 75, 2013).
1. 2. Lietuvoje veisiamų pieninių veislių karvių produktyvumas
Karvių pieno kiekis, riebumas ir baltymingumas ekonomiškai yra svarbiausios pieninių galvijų savybės daugeliui pasaulio ūkininkų (Klaas et al., 2005). Atsižvelgiant į galvijų ūkio plėtojimo kryptis ir tendencijas bei sukūrus vientisą veislininkystės sistemą pradėta Lietuvos juodmargių selekcija pagal ūkiškai bei ekonomiškai svarbius požymius: tinkamumą mechanizuotai melžti, pieno baltymingumą, penėjimosi, mėsines ir kitas savybes. Vykdant pieninių galvijų selekciją pagal produktyvumą, svarbu nustatyti, kaip tai atsilieps karvių pieno sudėčiai. Daugelio autorių yra nustatyta, kad didėjant pieningumui, pieno baltymingumas ir riebumas beveik nesikeičia, o didinant baltymingumą – pieningumas mažėja, o riebumas dažniausiai didėja. Geros veislinės vertės gyvuliams turi būti sudarytos tinkamos sąlygos jų genetinėms savybėms realizuoti. Per pastaruosius
15 metų daugelyje Europos ir pasaulio šalių pagerėjus galvijų selekcijai, padidėjus juodmargių, ypač JAV ir Kanados Holšteino veislės galvijų skaičiui, ženkliai pagerėjo karvių pieno produktyvumas (http://www.zum.lt. prieiga 2013 04 22).
Vidutinis kontroliuojamų karvių skaičius Lietuvoje buvo 143 tūkstančiai karvių, iš kurių vidutiniškai primelžta apie 6703 kg, 4,34 proc. riebumo ir 3,35 proc. baltymingumo pieno (Apyskaita Nr. 75, 2013).
Lietuvos juodmargiams gerinti Holšteino veislės galvijai pradėti naudoti jau nuo 1972 m. Nustatyta, kad Holšteino veislės galvijai ar jų mišrūnai, turintys didesnę Holšteino veislės kraujo dalį, yra pieningesni, iš jų gaunama kur kas daugiau pieno riebalų ir baltymų, o su amžiumi jų pieno produkcija didėja sparčiau negu grynaveislių juodmargių. Todėl Holšteino veislės galvijai ar jų mišrūnai dažniau paliekami veislei ir patelės dažniau yra veislinių buliukų motinos (rinktinės karvės).
Buvo išanalizuoti paskutinių trijų produktyvumo kontrolės metų duomenys ir nustatyta, kad kontroliuojamų juodmargių veislės karvių produktyvumo rodikliai yra aukštesni. Juodmargių karvių produktyvumas per tris metus padidėjo nuo 6437 kg iki 6715 kg pieno (Apyskaita Nr. 75, 2013).
Pieningumo kitimas laikui bėgant daug priklauso nuo individualių karvių savybių ir šėrimo. Žinomi atvejai, kai daugiausia pieno iš karvės buvo primelžta per 8 – 10 laktacijas. Kiek per pirmą laktaciją primelžiama pieno, priklauso nuo gyvulio brendimo spartos. Iš greitai bręstančių veislių pirmaveršių karvių jau per pirmą laktaciją primelžiama apie 80 proc., o vėlesnio brendimo pirmaveršės – apie 70 proc. pieno. Pirmaveršių produktyvumui didelę įtaką turi tinkamas telyčių auginimas, gera jų priežiūra bei pilnavertis šėrimas per laktaciją. Intensyvios pieno gamybos sąlygomis daugelyje ūkių karvių amžius neilgas, todėl būtina dėti visas pastangas, kad iš jų būtų primelžiama kuo daugiau pieno per pirmąsias laktacijas (Jukna, 1998).
Daugelyje šalių pieninių galvijų veislių selekcijos programos orientuotos į pieno produkcijos didinimą ir jo kokybės gerinimą (1999; Juozaitienė, Žakas, 2002). Nustatyta, kad vėlesnių laktacijų karvių pieningumas labai priklauso nuo jų produktyvumo pirmą laktaciją. Kuo didesnis pieno primilžis per pirmąją laktaciją, tuo daugiau galima gauti pieno ir per kitas laktacijas (Norman et al., 1996). Mokslinių tyrimų duomenimis (Carlen et al., 2004; Hojman et al., 2004), somatinių ląstelių skaičius piene (SLS) piene didėja kiekvienos laktacijos metu. Pieno kokybės rodikliai, darantys įtaką visuomenės sveikatai, priklauso nuo karvės sveikatos, tešmens higienos, mitybos, genetinių savybių, užtikrintų melžimo reikalavimų ir kitų veiksnių. Daugelio mokslininkų (Poso, Mantysaari, 1996; Nielsen et al., 2005) tyrimais įrodyta, kad SLS kaita piene gali rodyti klinikinį arba slaptąjį mastitą.
1. 3. Lietuvoje veisiamų pieninių veislių karvių pieno sudėties rodikliai
Pieno baltymingumas. Pieno baltymai yra viena iš svarbiausių pieno sudėtinių dalių. Galima drąsiai teigti, kad baltymingumas – svarbiausias pieno maistinės ir biologinės vertės bei galvijų produktyvumo rodiklis (Greičiuvienė ir kt., 2009).Lietuvos juodmargių veislės karvių pieno baltymingumas įvairuoja nuo 3,30 iki 3,35 proc., o Lietuvos žalųjų – nuo 3,38 iki 3,45 proc. Taigi 1 l pieno vidutiniškai yra 33 – 34 g baltymų. Skirtingų veislių karvių pieno baltymingumas labai nevienodas. Daugiausia baltymų nustatoma Džersių, o mažiausiai Holšteinų veislės karvių piene. Todėl, gerinat galvijų bandas, karves reikėtų sėklinti didesnį genetinį potencialą pieno baltymingumo atžilgiu turinčių bulių sperma. Taikant kryptingą atranką ir paranką, gerinamos Lietuvoje veisiamų galvijų produktyvumo savybės. Atlikti tyrimai rodo, kad Lietuvos juodmargių, žalųjų ir žalmargių galvijų populiacijose pakanka rezervų produktyvumui ir pieno baltymingumui didinti (Greičiuvienė ir kt., 2009).
Pieno baltymai sintetinami iš pašaruose esančių virškinamųjų azoto junginių. Todėl jei karvės tinkamai veisiamos, šeriamos ir laikomos, gali padidėti ne tik primilžiai, bet ir pieno baltymingumas (Greičiuvienė ir kt., 2009).
Pieno riebumas. Pieno riebumas yra vienas svarbiausių jo kokybės bei galvijų produktyvumo rodiklių. Lietuvos juodmargių veislės karvių pieno riebumas įvairuoja nuo 3,91 proc. iki 4,02 proc., o Lietuvos žalųjų – nuo 4,21 proc. iki 4,25 proc.
Pieno riebalai yra viena svarbiausių sudėtinių pieno dalių ir vertinga maisto medžiaga, tačiau tai dar ne viskas. Žinoma, kad kiekvienos karvės gaminamo pieno riebumas skirtingas. Todėl reikia rasti būdą, kaip įvertinti skirtingo riebumo pieno kiekį. Tai galima padaryti faktinį (pristatomo) pieno riebumą perskaičiavus į bazinį. Bazinis pieno riebumas – tai procentais išreikštas riebumas, nustatomas atsižvelgiant į labiausiai paplitusių karvių veislių gaminamo pieno vidutinį riebumą. Pagal bazinį pieno riebumą (proc.) pieno perdirbimo įmonės atsiskaito su pieno statytojais. Šiuo metu mūsų respublikoje bazinis pieno riebumas 3,4 proc. (Greičiuvienė ir kt., 2009).
Labai svarbu nustatyti pieno riebumą selekcionuojant karves. Nuosekliai tiriant pieno riebumą, atrenkamos riebiapienės karvės, kurios naudojamos veislininkystėje. Pieno riebumas tiriamas norint nustatyti kaloringumą. Šį rodiklį būtina žinoti norint apskaičiuoti piene esančių sausųjų ir sausųjų neriebalinių medžiagų kiekį (proc.).
Pieno sausosios medžiagos – tai visos sudėtinės pieno medžiagos: riebalai, baltymai, laktozė (pieno cukrus), mineralinės medžiagos, išskyrus vandenį ir dujas. Pieno sausosios neriebalinės medžiagos – tai sausosios pieno medžiagos, išskyrus riebalus. Kuo piene daugiau sausųjų medžiagų, tuo pienas vertingesnis. Lietuvos juodmargių veislės karvių pieno sausųjų medžiagų kiekis kinta nuo 11,82 iki 12,61 proc. (vidutiniškai 12,13 proc.), o Lietuvos žalųjų – atitinkamai nuo 12,54 iki 13,43 proc. (vidutiniškai 12,90 proc.). Likusi pieno dalis yra vanduo (vidutiniškai 87,5
proc.). Taigi, nežinant pieno riebumo, negalima apskaičiuoti pieno sausųjų ir sausųjų neriebalinių medžiagų kiekio. Pagal pieno riebumą galima nustatyti pieno kainą ir apskaičiuoti pajamas, gautas už atitinkamą pieno riebumą. Pagal pieno riebumą galima spręsti apie jo natūralumą. Jei pieno riebumas yra labai mažas, t.y. mažesnis kaip 2,4 proc., reikia manyti, kad jis nenatūralus (nugriebti pieno riebalai) (Greičiuvienė ir kt., 2009).
Riebalų kiekį piene sąlygoja daug įvairių veiksnių. Didžiausios įtakos pieno riebumui turi galvijų veislė. Vienų veislių (Džersių, Lietuvos žalųjų ir kt.) karvių pienas riebesnis, kitų (Holšteinų, Lietuvos juodmargių) – mažesnio riebumo. Pastebėta, kad karvių, kurios veršiuojasi rudenį bei žiemos pradžioje, pienas būna riebesnis, nes vasarą ir rudenį jos gauna pakankamai geros kokybės pašarų. Pašaruose yra daug vertingų maisto medžiagų ir ląstelienos, iš kurios sintetinamos pirminės pieno riebalų medžiagos. Pavasarį pašarai būna blogesnės kokybės, dažnai jų pritrūksta, be to, anksti išginus karves į ganyklą, žolėje yra mažai ląstelienos. Dėl to pieno riebumas sumažėja (Greičiuvienė ir kt., 2009).
Pirmą kartą laktuojančių karvių (pirmaveršių), pieno riebumas būna mažesnis, nes dar nepakankamai išsivysčiusi ir silpniau funkcionuoja pieno liauka., vėlesnių laktacijų karvių pienas būna riebesnis, nes pieno liauka nuolat vystosi ir intensyviau funkcionuoja. Laktacijos pradžioje pieno riebumas būna mažesnis, o pabaigoje – didesnis. Žinoma, kad gausūs primilžiai mažina pieno riebumą, o mažesni – didina (Greičiuvienė ir kt., 2009).
Vasarą pieno riebumas truputį sumažėja. Manoma, kad tai priklauso nuo aukštos oro temperatūros, padidėjusios drėgmės ir kitų veiksnių. Reguliariai karves išleidžiant pasivaikščioti, pagerėja jų medžiagų apykaita, padidėja ir pieno riebumas. Pieno riebumą mažina blogos melžimo sąlygos (pašaliniai asmenys, triukšmas, grubus elgesys su gyvuliais ir kt.), melžimo laiko nesilaikymas, nekvalifikuotas melžimas ir kt. (Greičiuvienė ir kt., 2009).
Somatinių ląstelių skaičius karvių piene. SLS piene yra vienas iš svarbiausių karvių pieno kokybės ir tešmens sveikumo rodiklių. Įvairių veislių karvių SLS piene tyrimų statistiniai duomenys rodo pieno kokybės priklausomybę nuo veislės. (Juozaitienė ir kt., 2004). Piene be riebalų, baltymų, laktozės, mineralinių medžiagų aptinkama somatinių ląstelių. Tai kraujo forminiai elementai – daugiausia leukocitai (jie sudaro 80 – 85 proc. bendro SLS) ir iš tešmens audinio atskilusios ląstelės (Kenedy et al., 1982).
Sveikų karvių piene SLS svyruoja nuo kelių dešimčių tūkstančių iki 100–200x103/cm3, o sergančių mastitu ir kitomis ligomis – nuo 200–400x103/cm3 iki 2000x103/cm3 ir daugiau.
Mastitas (tešmens uždegimas) – vienas iš brangiausių pieninio tipo karvių susirgimo. Dėl jo patiriama 60–70 proc. nuostolių: pieno produkcijos sumažėjimas; gydymo išlaidos, karvių išbrokavimas. Dėl pieno produkcijos sumažėjimo per laktaciją patiriama apie 400 litų nuostolio vienai karvei (Japertas, Minkevičius, 2002). Mokslininkų Carlen ir kt. (2004) bei Ikonen ir kt.
(2004) tyrimų duomenimis, SLS ir pieno kiekis koreliuoja neigiamai. SLS svyravimas piene rodo kintančias karvių imunines savybes (Jánosi, Baltay, 2004), todėl pastaruoju metu šis rodiklis tyrinėjamas ir analizuojamas pagal galvijų veislių selekcijos programas (Philipsons et al., 1995).
Jahnke (2004) nurodo, kad pieno produkcijos nuostoliai didėja didėjant SLS piene (žr. 1 lentelę).
1 lentelė. Pieno produkcijos nuostoliai, atsirandantys dėl padidėjusio somatinių ląstelių skaičiaus, karvės piene
1 laktacija, kg/305 d. 2 laktacija, kg/305 d. SLS
vidurkis,
tūkst/ cm3 Primilžis, kg Nuostoliai, kg Nuostoliai, proc. Primilžis, kg Nuostoliai, kg Nuostoliai, proc.
<50 8 700 – – 10 447 – – 51–100 8 472 –228 –2,6 9 991 –456 –4,4 101–200 8 422 –278 –3,2 9 820 –627 –6,6 201–400 8 392 –308 –3,5 9 716 –731 –7,0 401–800 8 378 –322 –3,7 9 455 –992 –9,5 >800 nd* nd* nd* 9 062 –1 385 –13,3
Pastaba. *Nėra duomenų dėl per mažo karvių skaičiaus (0,3 proc. nuo visų karvių).
Kai karvė serga tešmens uždegimu – mastitu, pieno cheminė sudėtis ženkliai pakinta: sumažėja riebalų, kalio, fosforo, magnio, kalcio, padaugėja natrio, chloro, pieno serume – baltymų. Sveikų karvių piene SLS būna iki 200 tūkst./ml. Jei SLS piene padidėja, vadinasi yra problemų (Koivula et al., 2004). Didėjant produktyvumui, tešmuo tampa jautresnis mastitui. Todėl reikia nuolat stebėti labai produktyvių karvių tešmens būklę, kadangi jos labiau yra linkusios sirgti mastitu ir kitomis ligomis (Rudejevienė, 2007).
SLS priklauso nuo sveikatos būklės, laktacijos periodo, gyvulio amžiaus, veislės metu laiko, šėrimo, laikymo sąlygų. Jei šių ląstelių yra per daug, pakinta pieno cheminė sudėtis – sumažėja kazeino, laktozės, kalcio, magnio, fosforo, dėl to sunkiau pieną perdirbti, o pieno produktai yra blogesnės kokybės (Juozaitienė ir kt., 2004).
Įvairių galvijų veislių SLS piene tyrimų statistiniai duomenys įrodo pieno kokybės priklausomybę nuo veislės. Lietuvos juodmargių populiaciją sudarančių veislių įtaka SLS piene nežymi, o Holšteinų – daro didelę įtaką SLS piene svyravimai. (Juozaitienė ir kt., 2004).
Didžiausias SLS nustatytas aukščiausio produktyvumo Švedijos (763±31,2 tūkst./ml), Vokietijos juodmargių (710±12,9 tūkst./ml) ir holšteinų (688±15,2 tūkst./ml) veislių karvių piene. Geriausia pieno kokybe pagal SLS pasižymėjo prie vietinių sąlygų gerai prisitaikiusios, seniausiai į Lietuvą įvežtos Olandijos (378±69,3 tūkst./ml), Danijos (513±33,9 tūkst./ml) ir Anglijos
juodmargės (529±45,5 tūkst./ml) bei Lietuvos juodmargių veislės karvės (528±1,7 tūkst./ml) (Juozaitienė ir kt., 2004).
1. 4. Karvių reprodukcinės savybės
Pasaulio šalyse, kuriose išvystyta pieninė galvijininkystė, karvių vidutiniai reprodukcijos rodikliai yra ženkliai aukštesni nei mūsų šalyje, nes čia galvijų augintojai jau nuo seno turėjo ir turi palankesnes sąlygas veislių gerinimui. Aukšti reprodukcijos rodikliai pasiekiami taikant pažangiausias pasaulyje pašarų ruošimo, galvijų šėrimo ir laikymo technologijas bei mokslo naujoves selekcijos srityje (Zootechniko žinynas, 2006).
1. 4. 1. Karvių amžius ir laktacijos trukmė
Karvių pieningumas priklauso nuo jų amžiaus (Skimundris, 1993). Tuo tarpu kiti autoriai teigia, kad pieningumas nuo karvės amžiaus mažai priklauso. Yra nustatyta, kad iš Lietuvos juodmargių karvių daugiausia pieno primelžiama 4 – 5 laktacijose, paskui dvi laktacijas pieningumas būna vienodas (Špakauskienė, 2002). Įvairių autorių nuomonės dėl amžiaus įtakos karvių pieningumui yra skirtingos. Daugumos veislių karvių per 2 – 3 laktacijos mėnesius pieno riebumas sumažėja, paskui po truputį didėja. Atskirais laktacijos mėnesiais ryškiau kinta jaunesnių negu visai suaugusių ir vyresnių karvių pieno riebumas. Laktacijos pabaigoje pienas būna 1,2 – 1,45 karto riebesnis negu per pirmąjį laktacijos mėnesį. Per 5 – 6 laktacijos mėnesius pieno riebumas būna artimas visos laktacijos vidurkiui. Mažiausiai pieno primelžiama per pirmąsias laktacijas, daugiausia – per 4 – 6 laktacijas. Primelžiamo pieno kiekis ir jo riebumas didėja iki 6 laktacijos, o didėjant laktacijų skaičiui pieno baltymingumas didėja. Po 6 laktacijos piene šiek tiek sumažėja laktozės. (Skimundris, 1993). Šio laikotarpio pienas yra biologiškai pilnavertiškesnis, geresnės jo technologinės savybės. Karvių pieno baltymingumas mažai priklauso nuo karvės amžiaus (Jukna, 1998).
LVA praktinio mokymo ir bandymų centre tirta skirtingo genotipo karvių produktyvumo priklausomybė nuo amžiaus. Nustatyta, kad skirtingo genotipo karvių produkcijos kitimas, priklausomai nuo amžiaus buvo nevienodas. Daugelio jaunų karvių pienas buvo riebesnis ir baltymingesnis už senų. Pastebėta ir baltymų kiekio mažėjimo tendencija visų veislių karvių piene nuo 3 laktacijos (Špakauskienė, 2002). Skimundris (1993) teigia, kad iš vidutinio amžiaus karvių primelžiama geriausios cheminės sudėties ir technologinių savybių pienas nei iš jaunesnių (dviejų laktacijų) ir senų karvių (dešimties laktacijų).
J. Lavrinovič su bendarautoriais (2008) nustatytė statistiškai reikšmingą veislės įtaką karvių ūkinio naudojimo trukmei. Didžiausia ūkinio naudojimo trukmė šalyje nustatyta Lietuvos
juodmargių veislės karvių (27,8 ± 0,07 mėn.), Lietuvos žalųjų veislės ji buvo vidutiniškai 3 mėnesiais trumpesnė.
Optimali laktacijos trukmė yra 305 dienos, užtrūkimo periodas − 60 dienų. Šie skaičiai, vertinant karvių pieno produktyvumą, daugelyje pasaulio šalių laikomi standartu. Karvių veršingumas vidutiniškai trunka 285 dienas, tad, norint pasiekti optimalų 365 dienų laikotarpį tarp veršiavimosi ir optimalią 305 dienų laktacijos trukmę, po veršiavimosi vaisos organams atstatyti ir karvėms apvaisinti lieka 80 dienų. Atskirais laktacijos mėnesiais pieno sudėtis nevienoda. Per pirmąsias 7 – 10 dienų po apsiveršiavimo išsiskiria krekenos. Nuo 5 – 7 dienos po apsiveršiavimo ir iki 10 – 15 dienų prieš užtrūkimą karvės pienas vadinamas normaliu (Jukna, 1998).
Pieno baltymingumas per laktaciją taip pat kinta. Riebiapienių karvių pieno baltymingumas laktacijos metu kinta daug labiau negu liesapienių. Paprastai per pirmą laktacijos mėnesį pieno baltymingumas būna šiek tiek didesnis, per antrą – truputį sumažėja, po to iki laktacijos pabaigos šiek tiek didėja Pirmaveršių produktyvumui didelę įtaką turi tinkamas telyčių auginimas, gera jų priežiūra bei pilnavertis šėrimas. Intensyvios pieno gamybos sąlygomis daugelyje ūkių karvių amžius neilgas, todėl reikia dėti visas pastangas, kad kuo daugiau pieno iš jų būtų primelžiama per pirmąsias laktacijas (Špakauskienė, 2002).
1. 4. 2. Karvių neveršingumo laikotarpis
Neveršingumo laikotarpis – tai laikas nuo karvės apsiveršiavimo iki apvaisinimo. Lyginant karvių produktyvumą per laktaciją reikia žinoti, kurį laktacijos mėnesį jos buvo apvaisintos. Juo anksčiau po apsiveršiavimo karvė bus apvaisinta, tuo trumpesnė bus jos laktacija ir greičiau laktacijos kreivė pradės leistis žemyn (Jukna, 1998).
Reprodukcinė veikla yra labai svarbus požymis, kuris palaiko gyvulio produktyvumą per jo gyvenimą. Ilgas laikotarpis tarp veršiavimųsi reiškia ilgą neveršingumo laikotarpį. Jo trukmės įtaką reprodukciniams požymiams ir produktyvumui nemažai metų tyrė daugelis mokslininkų. Jie nustatė, kad neveršingumo laikotarpio trukmei įtaką daro tokie veiksniai kaip karvės amžius (Лось, 2002), produktyvumas (Voll, 1989), amžius pirmojo veršiavimosi metu (Исаева, 1998), veršiavimosi sezonas (Voll, 1989), ir netgi vadybiniai sprendimai. Pats neveršingumo laikotarpis daro įtaką laikotarpiui tarp veršiavimų, sėklinimo indeksui (Чхатариди, 1992), ilgaamžiškumui (Карамаев, 2001), produktyvumui (Яковлева, 1999). Visi šie ir nepaminėti veiksniai rodo, kad neveršingumo laikotarpis yra labai svarbus reprodukcinis požymis, kuris nusako laikotarpio tarp veršiavimųsi trukmę (kartu ir veršelių skaičių per metus) ir daro įtaką karvių produktyvumui.
Neveršingumo laikotarpio trukmę veikia daugelis genetinių ir negenetinių veiksnių − veislė, linija, karvės amžius, produktyvumas, ūkis ir kt. (Voll, 1989; Лось, 2002; Исаева, 1998). Nustatyta, kad, sėklinant iki 30 dienų po veršiavimosi, apsėklinama tik 33 proc. karvių (sėklinimo indeksas
1,98). Sėklinant po veršiavimosi 51–70 dienų, apsėklinama 60 proc. karvių (sėklinimo indeksas 1,5) (Oberauskas ir kt., 2004). Mokslininkai Bertilsson ir kt. (1998) bei Berglund su bendraminčiais (1998) tyrė ryšį tarp produktyvumo ir reprodukcijos rodiklių bei karvių sveikatingumo ir nustatė, kad, padidėjus karvės produktyvumui, žymiai pailgėja karvės poilsio periodas.
1. 4. 3. Karvių užtrūkimo laikotarpis
Pirmą veršingumo laikotarpio pusę, kai vaisius sveria apie 2 kg ir jam reikia nedaug maisto medžiagų, karvių pieningumas beveik nekinta. Antrą veršingumo pusę, kai augančiam vaisiui reikia gerokai daugiau maisto medžiagų, karvės pieningumas pradeda mažėti, ypač tai pastebima nuo šešto veršingumo mėnesio. Tuo metu, veikiama hipofizės ir placentos hormonų, pakinta endokrininės sistemos veikla, tešmenyje mažėja liaukinio audinio ir jį vis labiau pakeičia jungiamasis bei riebalinis audiniai. Užtrūkimo pradžioje šis procesas dar labiau suintensyvėja, o pabaigoje labiau vystosi liaukinis audinys, o riebalinis redukuojasi. Visi šie procesai priklauso nuo karvės amžiaus, šėrimo ir užtrūkimo trukmės. (Jukna, 1998).
Daugelis karvių per pirmuosius laktacijos mėnesius nepajėgia suėsti tiek pašaro, kiek maisto medžiagų išsiskiria su pienu. Todėl labai svarbu karves laiku užtrūkinti ir tinkamai šerti, kad organizme susikauptų maisto medžiagų atsargos, kurių reikia intensyviausiam laktacijos laikotarpiui (Jukna, 1998).
Remiantis daugelio tyrimų duomenimis galima teigti, kad optimali užtrūkimo laikotarpio trukmė yra 50 – 60 dienų. Labai produktyvias karves kartais sunku užtrūkinti, o mažo produktyvumo karvės dažnai pačios užtrūksta net likus 3 – 4 mėnesiams iki veršiavimosi, todėl produktyvioms karvėms turi būti pritaikytos reikiamos užtrūkinimo priemonės: mažinamas pašarų kiekis, rečiau melžiama. Pirmiausia mažiau duodama sultingųjų ir koncentruotų pašarų. Vienos karvės užtrūksta po 3 – 5, o kitoms reikia net 10 – 12 dienų (Jukna, 1998).
Karvės pieningumą bei sveikatingumą kitoje laktacijoje lemia užtrūkimo laikotarpio trukmė bei karvės šėrimas šiuo laikotarpiu. Iš karvių, kurių užtrūkimo laikotarpis trumpesnis nei 50 dienų, primelžiama 20 – 38 proc. mažiau pieno. Užtrūkinti karvę reikėtų per savaitę, mažinant melžimų skaičių iki vieno karto per parą. Kas antrą parą melžti karvę užtrūkinant netikslinga. Užtrūkinti galima sveiką karvę, iš kurios primelžiama 10 – 15 litrų pieno per parą (Jukna, 1998).
1. 4. 4. Telyčių amžius pirmo sėklinimo metu
Jei telyčia buvo per anksti apsėklinta, nepakankamai išsivysčiusi, produktyvios karvės tikėtis negalime, nes vaisiaus augimo ir laktacijos laikotarpiu sulėtėja pirmaveršės augimas bei vystymasis, ir kai kurie organai ne visiškai susiformuoja. Per vėlai sėklinti telyčias irgi nepatariama, nes tada
pabrangsta pirmaveršės išauginimas, dalis telyčių gali neapsivaisinti ir iš karvės per visą jos amžių gaunama mažiau pieno bei veršelių. Pieninių veislių telyčias geriausia auginti taip, kad jos 15 – 17 mėn. svertų 360 – 400 kg ir būtų apsėklintos (žr. 2 lentelę) (Jukna, 1998).
2 lentelė. Pirmaveršių produktyvumas priklausomai nuo apsiveršiavimo amžiaus Amžius mėnesiais Karvių
skaičius Proc. Pieno kg
Pieno riebalų, kg Pieno baltymų, kg 24 ir jaun. 9953 28,57 5251 220 171 25 4127 11,85 5375 226 176 26 4050 11,62 5435 229 178 27 3223 9,25 5435 229 178 28 2870 8,24 5457 230 179 29 2276 6,53 5490 233 180 30 1887 5,42 5590 237 183 31 1369 3,93 5563 235 182 32 1213 3,48 5512 234 181 33 867 2,49 5512 234 181 34 ir vyr. 3004 8,62 5249 822 172 (Apyskaita Nr. 75, 2013.)
Pirmojo apsėklinimo laiką dažniau lemia telyčių masė, o ne jų amžius. Sėklinti pirmą kartą telyčias, kol jos nesiekia 70 proc. suaugusių tos veislės karvių masės, neapsimoka (Jukna, 1998). Telyčios sėklinamos 15 – 18 mėnesių, kai sveria ne mažiau kaip 340 – 380 kg. Mažesnio svorio telyčaičių sėklinti neverta, nes apsivaisinusios nepajėgs suėsti reikiamo kiekio pašarų, o gavusios nepakankamai maisto medžiagų, didžiąją jų dalį panaudos ne tolesniam organizmo, bet vaisiaus augimui. Po apsiveršiavimo iš tokių pirmaveršių negalima tikėtis didelio produktyvumo, nors jas ir gausiai šertume. Pašarų perteklių jos panaudos ne produkcijai gaminti, o penėsis ir kaups poodinius riebalus. Auginti telyčias iki didesnio negu 380 kg svorio taip pat neapsimoka, nes jos sunkiai apsivaisina. Tinkamai išaugintos ir laiku apvaisintos telyčios per pirmuosius 7 veršingumo mėnesius turėtų priaugti vidutiniškai po 500 g per parą ir likus 2 mėn. iki apsiveršiavimo sverti 500 – 550 kg (Jukna, 1998).
1. 4. 5. Karvių amžius pirmo veršiavimosi metu
Dažniausiai karvės pirmą kartą veršiuojasi 24 – 29 mėnesių, be to, pirmojo veršiavimosi amžiaus trumpinimas yra pranašesnis už genetinį progresą, nes trumpėja intervalas tarp kartų ir palikuonys yra geriau įvertinami (Pirlo et al., 2000). Pirmo apsiveršiavimo amžius kasmet trumpėja. Powell (1985) nustatė, kad 1960 m. vidutinis apsiveršiavimo amžius buvo 27,5 mėn., o 1982 m. siekė tik 26,2 mėn. Vėlesni tyrimai rodo, kad pirmojo veršiavimosi amžius lėtai, bet trumpėja ir apie 1990 m, jis buvo 22 – 24 mėn. (Heinrichs, Vazquez–Anon, 1993).
Ceron–Munoz ir kiti mokslininkai (2004) lygino pirmo apsiveršiavimo amžių skirtingose šalyse ir nustatė, kad jis yra nevienodas, nes įtaką daro šalies klimatas ir veisimo sistema. Klimato įtaką karvių amžiui pirmojo veršiavimosi metu nurodo ir Garcia–Peniche su kolegomis (2005). Taigi didžiausią įtaką karvių amžiui pirmojo veršiavimosi metu daro vyraujanti veisimo sistema ir vadyba.
1. 5. Pieninių karvių produktyvumo, somatinių ląstelių skaičiaus ir
reprodukcinių savybių tarpusvio ryšiai
Pieninių galvijų veislininkystėje iš pradžių pagrindinis selekcijos akcentas buvo primilžio didinimas. Antriniai požymiai, tokie kaip reprodukcijos ir sveikatingumo rodikliai, yra svarbūs mažinant produkcijos gamybos kainas ir didinant grynąjį pieno ūkių pelną. Tyrimams naudoti duomenys apie Lietuvoje veisiamų juodmargių karvių produktyvumą, sėklinimą bei veršiavimąsi. Karvių, per laktaciją davusių 2 500–4 000 kg pieno, vidutinis sėklinimo indeksas yra 1,56±0,01 karto, vidutinis laikotarpis tarp veršiavimųsi – 385,34±0,68 dienos, vidutinė servis periodo trukmė – 102,72±0,72 dienos, o karvių, kurios per laktaciją duoda pieno 10 000 kg ir daugiau, sėklinimo indeksas − 2,48±0,17 karto, servis periodo trukmė − 149,72±6,95 dienos, laikotarpis tarp veršiavimųsi − 429,67±6,18 dienos. Mažo produktyvumo (2 500–4 500 kg pieno per laktaciją) karvių sėklinimo indeksas, laikotarpis tarp veršiavimųsi ir servis periodo trukmė yra atitinkamai 4,3; 2,04 ir 6,3 proc. (p<0,001) mažesni už populiacijos vidurkį. Tačiau karvių, duodančių per laktaciją 10 000 kg pieno ir daugiau, laikotarpis tarp veršiavimųsi 9,2 proc. ilgesnis už populiacijos vidurkį, servis periodo trukmė − 36,5 proc. ilgesnė, o sėklinimo indeksas − 52,1 proc. didesnis už populiacijos vidurkį (p<0,001). Didžiausią įtaką produktyvumas daro servis periodui ( %2ηx = 3,4; p<0,001), mažiausią– sėklinimo indeksui ( %2ηx = 1,6; p<0,001). Didėjant karvių produktyvumui, servis periodo ir laikotarpio tarp veršiavimųsi trukmė ilgėja, sėklinimo indeksas didėja. Todėl, parenkant pirmo sėklinimo po veršiavimosi laiką, būtina atsižvelgti į karvės produktyvumą (Petraškienė, Girskinė, 2009).
Pagrindinės priežastys, dėl kurių brokuojamos produktyvios karvės, yra pablogėjusi jų sveikata, staiga sumažėjęs produktyvumas, nepataisomai sutrikusi reprodukcinė veikla (Bižokas ir kt., 2002). Sergančių slaptuoju mastitu karvių piene sumažėja bendrųjų baltymų (1 proc.), kazeino (6–18 proc.), laktozės (5–20 roc.), riebalų (4–12proc.). Galvijų augintojai patiria nuostolių dėl sumažėjusios pieno produkcijos (20 proc.), gydymo išlaidų (20–25 proc.), pablogėjusios pieno kokybės ir ankstyvo karvių brokavimo (30–35 proc.) (Rudejevienė, 2007). Didėjant karvių produktyvumui, didėja ir jų sergamumas tešmens uždegimu (ICAR, 2008).
Atliekant pieninių galvijų selekciją tik pagal produktyvumą, vaisingumo (Berry et al., 2003) ir sveikatingumo (Bertilsson et al., 1998; B. Berglund et al., 1998) rodikliai prastėja. Karvės, kurios intensyviau mobilizuoja energijos atsargas, dažniau suserga tešmens uždegimu. Jų piene sumažėja laktozės, baltymų ir urėjos koncentracija, ženkliai padidėja SLS piene (Juozaitienė et al., 2006; Rezamand et al., 2007).
Roberts (2001) nurodė, kad, tiriant gyvulių reprodukciją, pirmiausia žiūrima, koks ryšys yra tarp produktyvumo ir reprodukcinių požymių, koks – tarp gyvulio amžiaus ir reprodukcinės charakteristikos. Mokslininkai Pryce ir Veerkamp (2001) teigia, kad galvijų pieno gamyboje karvių reprodukcinių funkcijų pablogėjimas tapo pagrindine problema, nes produktyvi karvė sunkiau apsivaisina. Loeffler su grupe bendraminčių (1999) ir Vanek (2004), J. J. Windig su grupe mokslininkų (2006) taip pat pastebėjo, kad, vykdant selekciją tik pagal produktyvumo požymius, suprastėja reprodukcijos rodikliai. Kai kurių mokslininkų tyrimų rezultatai rodo, kad geros genetikos karvių, lyginant su vidutinės genetikos karvėmis, tarpsnis nuo veršiavimosi iki pirmo sėklinimo yra ilgesnis, veršingumo indeksas po pirmo, antro ir trečio sėklinimo ir veršingumo indeksas apskritai yra blogesnis (Snijders et al., 2001).
Reprodukcinė veikla yra svarbus požymis, per gyvulio gyvenimą palaikantis pieno produktyvumą. Ilgas laikotarpis tarp veršiavimųsi reiškia ilgą neveršingumo laikotarpį. neveršingumo laikotarpis yra labai svarbus reprodukcinis požymis, kuris apsprendžia laikotarpio tarp veršiavimųsi trukmę (kartu ir veršelių skaičių per metus) ir daro įtaką karvių produktyvumui. Įrodyta, kad ilgėjant neveršingumo laikotarpiui daugėjo sėklinimų skaičius vienam veršeliui gauti (p<0,001) (Šimkienė ir kt. 2009).
Tačiau Snijders ir kiti tyrėjai (2001) teigia, kad prastesni karvės reprodukcijos rodikliai negali būti tiesioginė didelio produktyvumo pasekmė. Skirtingo produktyvumo bandose gali būti skirtingi reprodukcijos rodikliai.
2. DARBO ATLIKIMO VIETA IR METODIKA
Mokslinis – tiriamasis darbas buvo atliktas 2011–2013 metais Lietuvos sveikatos mokslų universitete Veterinarijos Akademijos Gyvūnų veisimo katedroje bei pieninių galvijų ūkiuose.
Buvo ištirtos 2841 pieninių karvių, iš kurių 771 H veislės karvės, 1370 LJ veislės karvės, 430 LŽ veislės karvės, 170 SP veislės karvės ir 100 VJ veislės karvės.
Tyrimo metu buvo analizuojami karvių pieno kiekio per laktaciją (kg), pieno riebumo (proc., kg) ir baltymingumo (proc., kg), somatinių ląstelių skaičiaus (SLS) piene (tūkst./cm3), reprodukcinių savybių (laktacijų skaičiaus, laktacijos trukmės, laikotarpio tarp apsiveršiavimų, užtrūkimo laikotarpio, sėklinimo kartų) duomenys.
Karvių produktyvumo ir reprodukcinių savybių duomenys gauti iš ūkių ir VĮ „Kaimo verslo plėtros ir informacijos centras“. Produktyvumo ir SLS piene tyrimai buvo atlikti kartą per mėnesį kontrolinio melžimo metu VĮ „Pieno tyrimai“.
SLS buvo nustatomas prietaisu „Somascop MK2“ („Delta Instruments“, Olandija). Prietaisas „Somascop MK2“ veikia fluoreoptoelektroniniu metodu. Tiriamas pienas pirmiausia sumaišomas su dažomuoju tirpalu. Toks mišinys patenka į prietaiso dalį – kiuvetę, kuri apšviečiama specialios ultravioletinės lempos spinduliais. Kiekviena nudažyta ląstelė švyti, o speciali kompiuterio programa registruoja gautus signalus ir taip suskaičiuoja somatines ląsteles.
Riebalų, baltymų ir laktozės kiekis piene nustatytas prietaisu „Lactoscope 550“ („Delta Instruments“, Olandija). Prietaisu „Lactoscope 550“ matuojama kiekvieno komponento (riebalų, baltymų, laktozės) vidutinių infraraudonųjų spindulių specifinio bangų ilgio absorbcija. Pagal sugertos energijos kiekį ir apskaičiuojamas šių sudedamųjų dalių kiekis.
Statistinė duomenų analizė buvo atliekama dispersinės analizės metodu (ANOVA), naudojant statistinį paketą R 2.15.2. (http://www.rproject.org/). Suprojektuotoje duomenų bazėje buvo atrinkti tyrimams atlikti reikalingi įrašai. Duomenų analizei atlikti kiekvienam vertinamam požymiui buvo paskaičiuoti karvių pieno kiekio per laktaciją, pieno riebumo, baltymingumo ir somatinių ląstelių skaičiaus piene vidurkiai ( x ) ir jų paklaidos (mx), patikimumas (p), fenotipinės koreliacijos
(Pearson) koeficientas (r) tarp tirtų rodiklių.
Vidutinių rodiklių aritmetinių vidurkių skirtumo patikimumas buvo nustatomas apskaičiuojant patikimumo kriterijų td tarp skirtingų grupių rodiklių. Patikimumo kriterijus td buvo lygintas su
standartine t reikšme iš Student lentelės. Tirtus rodiklius suskirsčius į grupes, aritmetinių vidurkių skirtumo patikimumas buvo nustatomas tarp atitinkamų rodiklių grupių. Rezultatai laikyti patikimais, kai patikimumas buvo p<0,05, nepatikimais, kai patikimumas buvo p>0,05.
Ryšių tarp požymių nustatymui buvo naudojamas Pearson koreliacijos koeficientas. Fenotipinės koreliacijos koeficiento patikimumas nustatytas naudojantis Dž. U. Snedekor lentele. Atliekant analizę tirtos karvės buvo grupuojamos pagal karvių SLS piene, veisles, bulius (karvių tėvus), bulių (karvių tėvų) veislę, bulių linijas. Gauti tyrimų rezultatai buvo lyginami tarpusavyje.
TYRIMŲ SCHEMA
Karvių produktyvumo, tešmens sveikumo ir reprodukcinių savybių įvertinimas. (n=2841)
Karvių produktyvumo, somatinių ląstelių skaičiaus piene ir reprodukcinių savybių tarpusavio ryšių nustatymas ir statistinė duomenų analizė
Karvių produktyvumo įvertinimas. Tešmens sveikumo įvertinimas
I ETAPAS
Reprodukcinių savybių įvertiniams Somatinių ląstelių skaičius Riebalų kiekis piene Baltymų kiekis piene Pieno kiekio per laktaciją Laktacijos trukmė Laikotarpis tarp apsiveršiavimų Neveršingumo laikotarpis Sėklinta kartųKoreliacijos koeficientų tarp tirtų rodiklių skaičiavimas ir įvertinimas.
II ETAPAS
III ETAPAS
IV ETAPAS
Skirtingų veislių karvių produktyvumo, somatinių ląstelių skaičiaus piene ir reprodukcinių savybių tarpusavio ryšių nustatymas ir statistinė duomenų analizė
3. TYRIMO REZULTATAI
3.1. Karvių reprodukcinių savybių, produktyvumo ir SLS įvertinimas
Atlikus karvių reprodukcinių savybių duomenų analizę nustatyta, kad tirtų karvių vidutiniai reprodukcinių savybių rodikliai (žr. 3 lentelė) buvo pakankamai geri, išskyrus neveršingumo laikotarpį, kurio trukmė buvo ilgesnė, nei nurodoma įvairių tyrėjų rekomendacijose.Tirtų karvių veršingumo trukmė svyravo nuo 182 iki 310 dienų, sėklinta nuo 1 iki 10 kartų, neveršingumo laikotarpis truko nuo 24 iki 786 dienų ir laikotarpis tarp apsiveršiavimų svyravo nuo 286 iki 1007 dienų.
3 lentelė. Vidutiniai karvių reprodukcinių savybių rodikliai Rodikliai Veršingumo
trukmė, d. Sėklinta kartų
Neveršingumo laikotarpis, d. Laikotarpis tarp apsiveršiavimų, d. n 540 1360 942 1476 x 281,72 1,95 154,06 448,76 ±mx 1,280 0,034 3,566 3,156
Tirtos karvės nuo 1 iki 12 laktacijos, laktacijos trukmė svyravo iki 977 dienų. Įvertinus įvairių veislių karvių produktyvumą (žr. 4 lentelę) nustatyta, kad pieno kiekis per laktaciją buvo iki 11997,1kg, pieno riebumas nuo 2,2 proc. iki 9,03 proc., riebalų kiekis nuo 2,90 kg iki 534,50 kg, baltymingumas nuo 2,27 proc. iki 6,32 proc., baltymų kiekis nuo 2,20 kg iki 397,20 kg, SLS piene nuo 9,00 tūkst./cm3 iki 6821,00 tūkst./cm3.
4 lentelė. Karvių produktyvumo ir SLS piene vidutiniai rodikliai
Pieno riebumas Pieno
baltymingumas Rodikliai Laktacijų skaičius Laktacijos trukmė, d. Pieno kiekis per
laktaciją, kg proc. kg proc. kg.
SLS, tūkst./ cm3 n 1715 1715 1703 1703 1703 1700 1703 1367 x 3,64 285,47 5046,81 4,35 214,60 3,23 162,32 407,03 ±mx 0,032 3,576 73,817 0,016 2,844 0,007 2,191 23,328
3. 2. Skirtingų karvių veislių reprodukcinių savybių, produktyvumo bei tešmens
sveikumo rodikliai ir jų tarpusavio ryšiai
3.2.1. Įvairių veislių karvių reprodukcinių savybių, produktyvumo ir SLS piene įvertinimas Išanalizavus atskirų veislių karvių reprodukcines savybes (žr. 5 lentelę) nustatyta, kad ilgiausia veršingumo trukmė buvo LŽ veislės karvių, ir buvo vidutiniškai 5 dienomis ilgesnė nei H (p<0,01) ir LJ veislės karvių (p<0,01), 4,47 dienomis ilgesnė nei SP veislės karvių (p<0,01) ir 5,85 dienomis ilgesnė nei VJ veislės karvių (p<0,01). Trumpiausiai veršingumas truko VJ veislės karvių.
5 lentelė. Skirtingų veislių reprodukcinių savybių vidutiniai rodikliai Veislė Veršingumo
trukmė, d. Sėklinta kartų
Neveršingumo laikotarpis, d. Laikotarpis tarp apsiveršiavimo,d. n 137 333 248 411 x 284,45 1,94 177,04** 496,14** H ±mx 3,992 0,068 7,888 7,152 n 268 747 494 713 x 279,45* 1,97 143,77** 423,06** LJ ±mx 1,386 0,045 4,595 3,479 n 90 207 143 258 x 285,17* 2,02 139,91** 437,38** LŽ ±mx 2,040 0,086 6,310 7,716 n 44 65 49 82 x 280,70* 1,92 182,53 469,12** SP ±mx 1,434 0,136 20,981 10,988 n 25 45 34 59 x 279,32 1,80 170,59 440,36** VJ ±mx 1,994 0,197 19,352 17,455 *p<0,05; **p<0,001
Mažiausiai kartų sėklintos VJ veislės karvės. Šios veislės karvės sėklintos vidutiniškai 0,14 karto mažiau nei H veislės karvių (p<0,01), 0,17 karto mažiau nei LJ veislės karvių (p<0,01), 0,22 karto mažiau nei LŽ veislės karvių (p<0,01) ir 0,12 karto mažiau nei SP veislės karvių (p<0,01). Daugiausiai kartų iki apvaisinimo teko sėklinti LŽ veislės karves.
Trumpiausias neveršingumo laikotarpis nustatytas LŽ veislės karvių, kurių šis laikotarpis vidutiniškai buvo 37,13 dienomis trumpesnis nei H veislės karvių (p<0,01), 3,86 dienomis trumpesnis nei LJ veislės karvių (p<0,01), 42,62 dienomis trumpesnis nei SP veislės karvių (p<0,01) ir 30,68 dienomis trumpesnis nei VJ veislės karvių (p<0,01). Ilgiausias neveršingumo laikotarpis truko SP veislės karvių.
Ilgiausias laikotarpis tarp apsiveršiavimų nustatytas H veislės karvių ir buvo vidutiniškai 73,08 dienomis ilgesnis nei LJ veislės karvių (p<0,05), 58,76 dienomis ilgesnis nei LŽ veislės
karvių (p<0,05), 27,02 dienomis ilgesnis nei SP veislės karvių (p<0,05) ir 55,78 dienomis ilgesnis nei VJ veislės karvių (p<0,05). LJ veislės karvių laikotarpis tarp apsiveršiavimų buvo trumpiausias.
Išanalizavus atskirų veislių karvių produktyvumą (žr. 1 pav., 1 lentelės priedą) nustatyta, kad didžiausias pieno kiekis primelžtas iš H veislės karvių. Šios veislės karvių pieno kiekis buvo 1311,19 kg didesnis nei LJ veislės karvių (p<0,01), 1352,71 kg didesnis nei LŽ veislės karvių (p<0,001), 1180,42 kg didesnis nei SP veislės karvių (p<0,01) ir 345 kg didesnis nei VJ veislės karvių (p<0,01). Mažiausias pieningumas nustatytas LŽ veislės karvių.
0 1000 2000 3000 4000 5000 6000 7000 H LJ LŽ SP VJ Veislė K ie k is , k g 0 100 200 300 400 500 600 S L S , tū k st ./ c m 3
Pieno kiekis per laktaci-ją, kg SLS, tūkst./ cm3
1 pav. Skirtingų veislių karvių pieno kiekio ir SLS vidutiniai rodikliai
Tešmens uždegimu labiau linkusios sirgti LŽ veislės karvės. Jų piene nustatytas didžiausias SLS, kuris buvo 207,25 tūkst./cm3 didesnis nei H veislės karvių (p<0,05), 155,38 tūkst./ cm3 didesnis nei LJ veislės karvių (p<0,05), 50,83 tūkst./ cm3 didesnis nei SP veislės karvių (p<0,05) ir 128,46 tūkst./ cm3 didesnis nei VJ veislės karvių (p<0,05). Atsparesnės tešmens uždegimui buvo H veislės karvės. Jų piene SLS piene buvomažiausias.
Išanalizavus atskirų veislių karvių pieno sudėties rodiklių statistinę analizę (žr. 2 pav., 1 lentelės priedą), nustatyta, kad riebiausias pienas buvo melžiamas iš LŽ veislės karvių ir buvo 0,14 proc. riebesnis nei H veislės karvių (p<0,01), 0,06 proc. riebesnis nei LJ veislės karvių (p<0,01), 0,1 proc. riebesnis nei SP veislės karvių (p<0,01), 0,08 proc. riebesnis nei VJ veislės karvių (p<0,01). Liesiausias pienas buvo H veislės karvių.
0 50 100 150 200 250 300 H LJ LŽ SP VJ Veislė K ie k is , k g 0 0,5 1 1,5 2 2,5 3 3,5 4 4,5 5 K ie k is , p ro c . R, kg kg B, kg kg. R, kg proc. B, kg proc.
2 pav. Skirtingų veislių karvių pieno sudėties vidutiniai rodikliai
Didžiausias pieno riebalų kiekis gautas iš H veislės karvių ir gauta 55,01 kg daugiau nei iš LJ veislės karvių (p<0,01), 52,15 kg daugiau nei iš LŽ veislės karvių (p<0,01), 47,78 kg daugiau nei iš SP veislės karvių (p<0,01) ir 10,75 kg daugiau nei iš VJ veislės karvių (p<0,01). Iš LJ veislės karvių gautas mažiausias pieno riebalų kiekis.
Didžiausias baltymingumas nustatytas SP veislės karvių piene. Šios veislės karvių pienas buvo 0,13 proc. baltymingesnis nei H veislės karvių (p<0,01), 0,18 proc. baltymingesnis nei LJ veislės karvių (p<0,01), 0,12 proc. baltymingesnis nei LŽ veislės karvių (p<0,01) ir 0,16 proc. baltymingesnis nei VJ veislės karvių (p<0,01). Mažiausias baltymingumas nustatytas LJ veislės karvių piene.
Didžiausias pieno baltymų kiekis gautas H veislės karvių. Iš šios veislės karvių gauta 47,01 kg daugiau baltymų nei iš LJ veislės karvių (p<0,01), 43,79 kg daugiau nei iš LŽ veislės karvių (p<0,01), 32,39 kg daugiau nei iš SP veislės karvių (p<0,01) ir 11,82 kg daugiau nei iš VJ veislės karvių (p<0,01). Mažiausiai pieno baltymų gauta iš LJ veislės karvių.
3. 2. 2. Veršingumo trukmės, produktyvumo ir SLS tarpusavio ryšiai
Atlikus pieno kiekio ir SLS piene rodiklių statistinę analizę (žr. 3 pav., 2 lentelės priedą), nustatyta, kad visų veislių karvių veršingumo trukmė turėjo įtakos karvių pieningumui.
Iš VJ veislės karvių, kurių veršingumas truko virš 280 dienų, pieno primelžta daugiausiai. Esant trumpesniam veršingumui šios veislės karvių produktyvumas ženkliai sumažėjo ir buvo mažiausias. VJ veislės karvių, kurių veršingumo trukmė buvo virš 280 dienų, pieningumas buvo 2184,17 kg didesnis nei VJ veislės karvių, kurių veršingumo trukmė buvo iki 280 dienų.
0 500 1000 1500 2000 2500 3000 3500 4000 4500
iki 280 virš 280 iki 280 virš 280 iki 280 virš 280 iki 280 virš 280 iki 280 virš 280
H H LJ LJ LŽ LŽ SP SP VJ VJ Veislė K ie k is , k g 0 100 200 300 400 500 600 700 800 Veršingumo trukmė, d. S L S , tū k st ./ c m 3 Pieno kg. SLS, tūkst./ cm3
3 pav. Pieno kiekio ir SLS piene vidutiniai rodikliai priklausomai nuo veršingumo trukmės Pieninių SP veislės karvių pieningumas priklausomai nuo veršingumo laikotarpio trukmės kito mažiausiai. Šios veislės karvių, kurių veršingumas trukmo iki 280 dienų, piene nustatytas ir mažiausias SLS.
Didžiausias SLS nustatytas LŽ veislės karvių piene abiejų tirtų laikotarpių metu. Šios veislės karvių, kurių veršingumo trukmė buvo iki 280 dienų, piene ir buvo 516,31 tūkst./ cm3 didesnis nei SP veislės karvių piene (p<0,05).
Atlikus pieno sudėties rodiklių statistinę analizę (žr. 4 pav., 3 lentelės priedą), nustatyta, kad visų veislių karvių veršingumo trukmė turėjo įtakos karvių pieno sudėčiai. Iš VJ veislės karvių, kurių veršingumas truko virš 280 dienų, pieno riebalų ir baltymų gauta daugiausiai. Esant trumpesniam veršingumui šios veislės karvių pieno riebalų ir baltymų kiekis piene ženkliai sumažėjo ir buvo mažiausias.
0 20 40 60 80 100 120 140 160 180 200
iki 280 virš 280 iki 280 virš 280 iki 280 virš 280 iki 280 virš 280 iki 280 virš 280
H H LJ LJ LŽ LŽ SP SP VJ VJ Veislė K ie k is , k g 0 0,5 1 1,5 2 2,5 3 3,5 4 4,5 5 Veršingumo trukmė, d. K ie k is , p ro c . R kg B kg R proc. B proc.
Holšteinų ir pieninių simentalų veislių karvių pieno riebalų ir baltymų kiekis priklausomai nuo veršingumo laikotarpio trukmės kito mažiausiai.
Atlikta statistinė analizė ženklios veršingumo trukmės visų veislių karvių pieno riebumui ir baltymingumui įtakos neturėjo. Neženklus riebumo padidėjimas pastebimas visų veislių karvių, kurių veršingumas truko virš 280 dienų, piene. (p<0,05).
3. 2. 3. Produktyvumo ir SLS priklausomybė nuo sėklinimo kartų
Atlikta statistinė analizė parodė (žr. 5 pav., 4 lentelės priedą), kad didžiausias pieno kiekis ir mažiausias SLS piene buvo H veislės karvių, kurios sėklintos 3 ir daugiau kartų. Mažiausiai pieno primelžta iš LJ veislės karvių, kurios sėklintos 1 kartą. H veislės karvių pieno kiekis buvo 4320,59 kg didesnis nei LJ veislės karvių (p<0,01).
0 1000 2000 3000 4000 5000 6000 7000 8000 9000 10000 1 2 3 i r d a u g ia u 1 2 3 i r d a u g ia u 1 2 3 i r d a u g ia u 1 2 3 i r d a u g ia u 1 2 3 i r d a u g ia u H H H LJ LJ LJ LŽ LŽ LŽ SP SP SP VJ VJ VJ Veislė K ie k is , k g 0 100 200 300 400 500 600 700 800 900 Sėklinimo skaičius S L S , tū k st ./ c m 3 Pieno kg. SLS, tūkst./ cm3
5 pav. Produktyvumo ir SLS priklausomybė nuo karvių sėklinimo kartų
Didžiausias SLS piene nustatytas SP veislės karvių, kurios sėklintos 1 kartą ir buvo 546,39 tūkst./ cm3 didesnis nei H veislės karvių (p<0,05).
Statistinė analizė (žr. 6 pav., 5 lentelės priedą) ženklaus pieno sudėties rodiklių kitimo neparodė. Didžiausias pieno riebumas LŽ veislės karvių, kurios sėklintos 2 kartus, mažiausias – VJ veislės karvių, kurios sėklintos 3 ir daugiau kartų. LŽ veislės karvių pieno riebumas buvo 0,36 proc. didesnis nei VJ veislės karvių (p<0,05).
Didžiausias pieno riebalų kiekis buvo H veislės karvių, kurios sėklintos 3 ir daugiau kartų, mažiausias – LJ veislės karvių, kurios sėklintos 1 kartą ir buvo 178,90 kg mažesnis nei H veislės karvių (p<0,05).
0 50 100 150 200 250 300 350 400 1 2 3 ir daugiau 1 2 3 ir daugiau 1 2 3 ir daugiau 1 2 3 ir daugiau 1 2 3 ir daugiau H H H LJ LJ LJ LŽ LŽ LŽ SP SP SP VJ VJ VJ Veislė K ie k is , k g 0 0,5 1 1,5 2 2,5 3 3,5 4 4,5 5 Sėklinimų skaičius K ie k is , p ro c . R kg. B kg. R proc. B proc.
6 pav. Pieno sudėties priklausomybė nuo sėklinimo kartų
Didžiausias pieno baltymingumas nustatytas SP veislės karvių, kurios sėklintos 3 ir daugiau kartų, mažiausias – LJ veislės karvių, kurios sėklintos 1 kartą ir buvo 0,32 proc. mažesnis nei SP veislės karvių (p<0,05). Didžiausias pieno baltymų kiekis buvo H veislės karvių, kurios sėklintos 3 ir daugiau kartų, mažiausias – LJ veislės karvių, kurios sėklintos 1 kartą ir buvo 147,55 kg mažesnis nei H veislės karvių (p<0,05).
Pastebėta tendencija, kad, didėjant sėklinimo kartų, didėja iš H, LJ ir LŽ veislių karvių gaunamų pieno riebalų ir baltymų kiekis.
3. 2. 4. Produktyvumo ir SLS priklausomybė nuo neveršingumo laikotarpio
Atlikus pieno kiekio ir SLS piene rodiklių statistinę analizę, nustatyta (žr. 7 pav., 6 lentelės priedą), kad didžiausias pieno kiekis buvo H veislės karvių, kurių neveršingumo laikotarpis truko virš 120 dienų, mažiausias – LJ veislės karvių, kurių neveršingumo laikotarpis truko iki 60 dienų.
0 1000 2000 3000 4000 5000 6000 7000 8000 9000 iki 60 d. 60 -90 d. 90 -120 d. virš 120 d. iki 60 d. 60 -90 d. 90 -120 d. virš 120 d. iki 60 d. 60 -90 d. 90 -120 d. virš 120 d. iki 60 d. 60 -90 d. 90 -120 d. virš 120 d. 60 -90 d. 90 -120 d. virš 120 d. H H H H LJ LJ LJ LJ LŽ LŽ LŽ LŽ SP SP SP SP VJ VJ VJ Veislė K ie k is , k g 0 100 200 300 400 500 600 700 800 900 Neveršingumo laikotarpis, d. S L S , tū k st ./ c m 3 Pieno kg. SLS, tūkst./ cm3
7 pav. Produktyvumo ir SLS priklausomybė nuo neveršingumo laikotarpio.
H veislės karvių pieno kiekis buvo 3570,37 kg didesnis nei LJ veislės karvių (p<0,01). Mažiausias SLS piene nustatytas SP veislės karvių, kurių neveršingumo laikotarpis truko nuo 90 iki
