LIETUVOS VETERINARIJOS AKADEMIJA
GYVULININKYSTĖS TECHNOLOGIJOS FAKULTETAS
GYVŪNŲ VEISIMO IR GENETIKOS KATEDRA
Evaldas Šlyžius
Lietuvos juodmargių galvijų genealoginė struktūra ir jos
tobulinimas
Magistro darbas
Darbo vadovė:
Doc. dr. Vida Juozaitienė
THE GENEALOGICAL STRUCTURE OF BLACK AND WHITE CATTLES AND ITS DEVELOPMENT IN LITHUANIA
Magistro darbas atliktas 2004 – 2006 metais Lietuvos veterinarijos akademijos, Gyvūnų veisimo ir genetikos katedroje, Gyvūnų veislinės vertės tyrimų ir selekcijos laboratorijoje, Lietuvos juodmargių galvijų gerintojų asociacijoje ir Valstybinėje įmonėje „Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras“.
Magistro darbą paruošė: Evaldas Šlyžius
(parašas)
Magistro darbo vadovė: Doc. dr. Vida Juozaitienė
LVAGyvūnų veisimo ir genetikos katedra
(parašas)
Recenzentas: Doc.dr. Vytautas Juraitis
TURINYS
1 ĮVADAS ... 5
2 LITERATŪROS APŽVALGA ... 7
2.1 LIETUVOS JUODMARGIŲ GALVIJŲ VEISLĖ ... 7
2.1.1 Trumpa Lietuvos juodmargių galvijų veislės charakteristika... 7
2.2 Užsieninių veislių panaudojimas Lietuvos juodmargių galvijų veislei gerinti... 9
2.2.1 Olandijos juodmargių galvijų veislė... 11
2.2.2 Danijos juodmargių galvijų veislė... 13
2.2.3 Anglijos fryzų galvijų veislė... 14
2.2.4 Vokietijos juodmargių galvijų veislė... 15
2.2.5 Holšteinų galvijų veislė ... 17
3 DARBO ATLIKIMO VIETA IR METODIKA ... 19
4 TYRIMŲ REZULTATAI ... 20
4.1 LIETUVOS JUODMARGIŲ GALVIJŲ GENEALOGINĖS STRUKTŪROS RAIDA IR JOS GERINIMO ETAPAI ... 20
4.1.1 Lietuvos juodmargių galvijų veislės genealoginės struktūros raida... 20
4.1.2 Veislės formavimo ir struktūros gerinimo etapai ... 21
4.1.3 Lietuvos juodmargių galvijų veislės istorinės bulių linijos ir giminingos grupės... 28
4.2 Bulių linijų statistinis – genetinis įvertinimas ... 32
4.2.1 Bulių linijų įtakos karvių produktyvumui ir pieno sudėčiai tyrimai dispersinės analizės metodu ... 32
4.2.2 Bulių linijų charakteristika pagal genetinį populiacijos pieno produkcijos įvertinimą... 33
4.2.3 Bulių linijų charakteristika pagal karvių reprodukcines savybes ... 35
4.3 Papildytos Lietuvos juodmargių bulių genealoginės struktūros įvertinimas... 39
5 IŠVADOS IR PASIŪLYMAI ... 41
6 SUMMARY ... 42
7 LITERATŪROS SĄRAŠAS... 44
1 ĮVADAS
Galvijininkystė yra tradicinė mūsų krašto gyvulininkystės šaka. Tai lemia ne tik gamtinės sąlygos, palankios apsirūpinti žoliniais pašarais, bet ir Lietuvos žemdirbio patyrimas auginti šiuos gyvulius.
Planingai dirbant veislininkystės darbą, Lietuvoje buvo išvestos Lietuvos juodmargių ir Lietuvos žalųjų galvijų veislės. Abiejų veislių gyvulių produktyvumas ir kitos ūkinės savybės bemaž vienodos. Karvės labai pieningos, jų genetinis produktyvumo potencialas gan didelis (Bendikas ir kt., 2001).
Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. birželio 13 d. nutarimu Nr.VIII - 1728 „Dėl
žemės ūkio ir kaimo plėtros strategijos" pieninė ir mėsinė gyvulininkystė patvirtinta prioritetine žemės ūkio šaka. Konkuruoti ES pieno rinkoje Lietuva galės tik padidinus šalies pieninių galvijų veislių karvių produktyvumą. Tai įmanoma tik subalansuoto gyvulių veisimo, atsižvelgiant į jų produktyvumą, produkcijos kokybę ir sveikatingumą sąlygomis, taikant naujausias gyvulių veislininkystės technologijas, mokslo bei praktikos pasiekimus (The EU practice implementation of balanced breeding on improvement of Lithuanian black-and-white cattle, 2004).
Lietuvos juodmargių galvijų populiacija yra atvirojo tipo, veisiama laikantis grynojo veisimo principų ir išsaugant paveldimųjų savybių stabilumą. Ji kryptingai gerinama naudojant geriausių pasaulio pieninių galvijų genetinį potencialą. Lietuvos juodmargių galvijų selekcijos tikslai yra didinti genetiškai sąlygotą jų pieningumą, pieno baltymingumą ir riebumą ir kartu siekti, kad galvijai pakankamai sparčiai augtų, gerai virškintų pašarus, pakankamai ilgai būtų tinkami ūkiškai naudoti, vaisingi ir atsparūs ligoms, gero eksterjero, tvirtos konstitucijos, pakankamai geros būtų morfologinės jų tešmens ir melžimo savybės, tvirtos nagos (Juozaitienė, 2002).
Pastaraisiais dešimtmečiais Lietuvos juodmargių galvijų gerinimui teigiamos reikšmės turėjo masinė selekcija: geriausių bulių atranka pagal palikuonių kokybę ir karvių bei telyčių sėklinimas bulių gerintojų sperma, šėrimo gerinimas ir giminingų veislių genetinio potencialo panaudojimas (Veislinių gyvulių parodos eksponatų katalogas,1996; Veislinių gyvulių parodos eksponatų katalogas,1998).
Genetiškai galvijų bandos gerinamos iš rinktinių karvių atrinktus ir iš kitų šalių atvežtus bulius vertinant pagal palikuonių produktyvumą. Pastaraisiais metais naudojami ir
užsienyje įvertinti buliai. Rinktinių karvių reikėtų turėti pusę procento nuo populiacijos dydžio, nes, norint vertinimui pagal palikuonis atrinkti vieną buliuką, reikia turėti 10 rinktinių karvių (Gyvulių veislininkystės teoriniai ir praktiniai aspektai integruojantis į Europos Sąjungą, 2000).
Lietuvos juodmargių karvių genetinis pieno produktyvumo potencialas didinamas veisiant galvijus linijomis, bei mažesnio produktyvumo linijas nuosekliai keičiant produktyvesnėmis, kartu siekiant išvesti naujas, produktyvesnių ir geresnėmis veislinėmis savybėmis gyvulių linijas (Paleckaitis ir kt., 2002 ).
Šio darbo tikslas – išanalizuoti Lietuvos juodmargių galvijų populiacijos genealoginę
struktūrą ir bulių veislinę vertę bei atlikti statistinę bulių linijų analizę.
Darbo uždaviniai :
1. Išanalizuoti ir papildyti juodmargių bulių linijų genealoginę struktūrą; 2. Statistiškai išanalizuoti bulių genetinio įvertinimo BLUP metodu rezultatus; 3. Išanalizuoti karvių produktyvumo genetinį įvertinimą pagal bulių linijas; 4. Įvertinti karvių reprodukcines savybes pagal bulių linijas;
5. Nustatyti bulių linijų įtaką karvių produktyvumo požymiams dispersinės analizės metodu.
2 LITERATŪROS APŽVALGA
2.1 LIETUVOS JUODMARGIŲ GALVIJŲ VEISLĖ
2.1.1 Trumpa Lietuvos juodmargių galvijų veislės charakteristika
Lietuvos juodmargiai galvijai sukurti kryžminant vietinius galvijus pradžioje su įvairių veislių, o vėliau su Olandijos juodmargiais, Ostfryzais bei Švedijos juodmargiais galvijais ir vėliau veisiant mišrūnus tarpusavyje. Olandijos juodmargių veislės galvijų vienetai Lietuvoje buvo jau XVI—XVII amžiuje. Kiek daugiau Olandijos ir kitų veislių galvijai Lietuvoje pradėta įvežti XIX a. viduryje, ypač po baudžiavos panaikinimo (1861). Plėtojantis kapitalizmui, padidėjo pieno produktų paklausa vidaus ir užsienio rinkoje. Ieškoma būdų žemės ūkio gamybai ir gyvulininkystei intensyvinti. Kai kuriuose Lietuvos dvaruose jau XIX a. pabaigoje būta neblogų galvijų, kuriuos parduodavo veislei į kitas Rusijos gubernijas.
1901 m. suorganizuotas Panevėžio komitetas Olandijos juodmargiams galvijams veisti pradėjo registruoti šios veislės galvijus į kilmės knygą.
Kauno gubernijoje 1909 m. buvo įsteigtas pirmasis karvių produktyvumo kontrolės ratelis, o 1911 m. Kauno žemės ūkio draugija pradėjo pirkti veislinius bulius kergimo punktams. 1913 m. pabaigoje Kauno gubernijos kergimo punktuose jau buvo 117 draugijos nupirktų bulių, iš jų 76 Olandijos juodmargių veislės (Jukna, 1998; http://www.zum.lt/agroweb/galvjuodmargiai.htm. Prieiga per internetą 2005m vasario 5d.).
Iki pirmojo pasaulinio karo didžiausią poveikį vietiniams pietvakarių ir kai kurių vidurio
Lietuvos rajonų galvijams padarė Olandijos juodmargių veislė. Olandijos juodmargių veislės įtakoje, pagerėjo Lietuvos juodmargių pieningumas (Gaidžiūnienė, 1996).
Po pirmojo pasaulinio karo daugiausia į Lietuvą buvo įvežama Ostfryzų ir Švedijos juodmargių veislių galviją. Nuo 1931 metų Olandijos juodmargių kilmės mišrūnai buvo masiškai veisiami tarpusavyje ( Juozaitienė ir kt., 2004).
Lietuvos juodmargių formavimuisi didelę reikšmę turėjo gyvulių produktyvumo kontrolė, jų atranka pagal pieningumą ir pieno riebumą, eksterjerą ir masę, įrašymas į kilmės knygas, gyvulių konkursai ir parodos.
Per Antrąjį pasaulinį karą Lietuvos gyvulininkystei buvo padaryta didelių nuostolių: sunaikinta daug veislinių gyvulių, dingo jų apskaitos dokumentai.
2.1 pav. Lietuvos juodmargė
Po Antrojo pasaulinio karo prasidėjo naujas Lietuvos juodmargių gerinimo etapas. Veislininkystę pradėjo tvarkyti valstybinės institucijos. Lietuvos juodmargiams gerinti 1958 — 1979 m. iš Olandijos buvo įvežta 1229 telyčios ir 145 buliai.
Sukūrus vientisą veislininkystės sistemą, atsižvelgiant į galvijų ūkio plėtojimo kryptis ir tendencijas, pradėta Lietuvos juodmargių selekcija ir pagal kitus ūkiškai bei ekonomiškai svarbius požymius: tinkamumą mechanizuotai melžti, pieno baltymingumą, penėjimosi, mėsines ir kitas savybes. Selekcinio darbo efektyvumui didinti parengti ilgalaikiai veislininkystės darbo planai atskiriems ūkiams ir veislei. Karvės ir telyčios pradėtos sėklinti skystame azote užšaldyta buliaus sperma. Be to, Lietuvos juodmargiai buvo masiškai gerinami Olandijos juodmargiais. Visos šios priemonės padėjo susiformuoti šiuolaikinėms produktyvumo bei veislinėms Lietuvos juodmargių savybėms.
Savarankiška veisle Lietuvos juodmargiai pripažinti 1951 m.
Lietuvos juodmargiai turi daug Olandijos juodmargių kraujo ir yra panašaus kūno sudėjimo. Dėl Olandijos juodmargių įtakos truputį sumažėjo Lietuvos juodmargių ūgis ir šiek tiek padidėjo visi krūtinės ir užpakalio matmenys, pagerėjo eksterjeras, tešmens morfologinės bei fiziologinės savybės. Suaugusių dabartinių Lietuvos juodmargių karvių kūno matmenys tokie (cm):
Aukštis ties ketera — 129, krūtinės gylis — 69—70, krūtinės plotis — 48 — 50, klubų plotis — 54—55, įstrižas liemens ilgis — 152, krūtinės apimtis — 197—199, plaštakos apimtis — 18—19. Šiuolaikiniai Lietuvos juodmargiai yra stiprios konstitucijos, jų kūnas proporcingas,
bet kartais per daug kompaktiškas. Dėl trumpų kojų, gilios ir plačios krūtinės, plačios keteros, nugaros, juosmens, ilgo ir plataus užpakalio bei gerai išsivysčiusių raumenų jie dažnai panašesni į pieninius - mėsinius galvijus. Šiam tipui jie yra artimi ir pagal pagrindinius kūno sudėjimo indeksus. Daugumos karvių tešmenys tinka mechanizuotai melžti. Jos per minutę išskiria po 1,5—1,9 kg, o priekiniuose ketvirčiuose telpa 42—43 proc. pieno.
Prieauglis pasižymi didele augimo sparta. Intensyviai penimi buliukai per parą priauga po 1000—1200 g, 1 kg priesvorio sunaudoja 5,8 — 6,5 pašarinio vieneto ir 15—18 mėn. sveria 470— 500 kg ir daugiau. To paties amžiaus telyčios sveria 380—420 kg ir veršiuojasi 27—28 mėnesį. Veislynuose pirmaveršių masė 500 — 520 kg, antraveršių — 520—530 kg, o suaugusių — 550 kg ir daugiau. Geriausiose bandose yra daug karvių, sveriančių per 600 kg. Suaugę buliai sveria 950-1000 kg. (Jukna, 1998).
Kontroliuojamose bandose 2004 m. iš karvės primelžta po 5231 kg 4,36 proc. riebumo, 3,4 proc. baltymingumo pieno. 1996 m. šie rodikliai buvo atitinkamai 3604 kg ir 4,14 proc. riebumo, 3,3 proc. Baltymingumo (Apyskaita, 2005).
Lietuvos juodmargių gerai derinasi pieningumas, pieno riebumas, baltymingumas (Jukna, 1998).
2.2 Užsieninių veislių panaudojimas Lietuvos juodmargių galvijų veislei gerinti
Pastaruosius 30 metų Lietuvos juodmargiai, galvijai intensyviai buvo gerinti Olandijos, Danijos, Anglijos, Vokietijos juodmargiais bei Amerikos ir Kanados Holšteinais, kurie dėl didelio produktyvumo, tinkamumo naudoti pramoninės pienininkystės bandose daug kur, kartu ir Lietuvoje, naudojami juodmargiams galvijams gerinti (Lietuvos juodmargių galvijų genealoginės struktūros tobulinimo programa,2004).
Geresnių bandų Danijos ir Vokietijos juodmargių genotipo karvės duoda daugiau kaip po 5000 kg 4 proc. ir riebesnio pieno. Jos yra geriau išsivysčiusios, aukštesnės ir ilgesnės už Olandijos juodmarges. Lietuvos juodmargių produktyvumą ženkliai gerina Holšteinų buliai (Juozaitis ir kt., 1998).
Jie didina Lietuvos juodmargių pieningumą 190— 1030 kg, pieno riebalų kiekį — 17—40 kg, bet pieno riebumą sumažina 0,15 proc. Tačiau gerų rezultatų gaunama tik tuose ūkiuose, kuriuose galvijai auginami ir šeriami intensyviai. Holšteinų genotipo karvės yra gerokai aukštesnės, ilgesnės ir kaulingesnės, bet per krūtinę ir klubus siauresnės už Olandijos, Danijos ir
Vokietijos juodmargių bulių palikuones. Jos pagal kūno matmenų indeksus artimesnės pieniniams galvijams.
2.1 lentelė Juodmargių veislių karvių produktyvumo palyginimas Lietuvoje ir užsienyje,
2004m. Veislė Lietuvoje pieno, kg Užsienyje pieno, kg Lietuvoje riebalų, proc. Užsienyje riebalų, proc. Lietuvoje baltymų, proc. Užsienyje baltymų, proc. Olandijos juodmargiai 6087 7807 4.35 4,45 3,4 3,51 Danijos juodmargiai 6176 9122 4.43 4,2 3,47 3,3 Britanijos fryzai 5523 6000 4.15 3,8 3,27 3,3 Holšteinai 6603 9658 4.27 3,8 3,41 3,4 Švedijos juodmargiai 6365 9552 4,18 4,03 3,52 3,35 Vokietijos juodmargiai 5795 8288 4.43 4,1 3,34 3,4 Lietuvos juodmargiai 5231 - 4,36 - 3,4 -
Danijos, Vokietijos ir Holšteinų genotipo karvių tešmenys dažniausiai yra vonios formos arba apvalūs, dideli, liaukingi, priekiniuose ketvirčiuose telpa 42—44 proc. pieno. Iš karvės per minutę primelžiama po 1,6—2,3 kg pieno. Šių genotipų galvijų penėjimosi bei mėsinės savybės yra beveik vienodos, o kai kuriais požymiais šių veislių kraujo turintys galvijai net pranašesni už gerintus Olandijos juodmargiais (Jukna, 1998).
2.1grafikas Užsienio juodmargių veislių karvių pasiskirstymas Lietuvoje 2004m.proc.
2% 8% 2% 42% 42% 4% Olandijos juodmargiai Danijos juodmargiai Britanijos fryzai Holšteinai Vokietijos juodmargiai Švedijos juodmargiai
2.2.1 Olandijos juodmargių galvijų veislė
Tai seniausia galvijų veislė pasaulyje, išvesta nepanaudojant kitų veislių. Olandijos juodmargių galvijų veislei formuotis daug reikšmės turėjo palankios gamtinės sąlygos (palyginti švelnus jūrinis klimatas, derlingos ganyklos) bei didelis olandų valstiečių meistriškumas.
Iš ganyklų bei pievų, kurios Olandijoje užima vidutiniškai 55 proc. visų žemės ūkio naudmenų ploto, gaunama 75 proc. visų galvijams reikalingų maisto medžiagų, o iš hektaro — apie 6000 pašarinių vienetų. Nuo balandžio vidurio iki lapkričio vidurio karvės paprastai ištisą parą ganomos ganykloje ir tik labai produktyvios gauna koncentruotų pašarų. Tvartiniu laikotarpiu svarbiausias karvių pašaras yra geras šienas ir silosas. Vienai karvei per metus sušeriama vidutiniškai po 500—700 kg koncentruotų pašarų.
Jau žiloje senovėje didžiausias Olandijos turtas buvo galvijai. Metraščiuose nurodoma, kad nuo XIII a. Olandijoje kultūrinamos ganyklos ir prekiaujama sūriais bei sviestu. Nuo 1400 iki 1700 m. Olandijos galvijai buvo eksportuojami į daugelį Europos šalių, o per XVII šimtmeti — ir į Ameriką. 1697 m. Petras I įvežė Olandijos galvijų ir į Rusiją.
Geriausios Olandijos juodmargių galvijų bandos yra Fryzijos provincijoje.
Ilgą laiką šios veislės galvijai selekcionuojami tik pagal pieningumą ir mažai skiriama dėmesio pieno riebumui didinti bei konstitucijai stiprinti. Todėl praėjusio šimtmečio viduryje ir antrojoje pusėje Olandijos juodmargiai galvijai buvo pieningi, tačiau jų pienas nelabai riebus ir susilpnėjusį konstitucija. Gyvuliai buvo neatsparūs tuberkuliozei.
Olandijoje 1874 m. pradėtos leisti kilmės knygos, į kurias įrašomi visų veislių galvijai, o 1879 m. išleista Fryzijos provincijos galvijų kilmės knyga, į kurią įrašyti tik juodmargiai. Įkūrus Fryzijos kilmės knygos draugiją, pasikeitė veislininkystės darbo metodai ir gyvulių atrankos reikalavimai. Ypač ryškiai ši veislė pakito per pastaruosius 60 metų. Dabartiniai Olandijos juodmargiai produktyvumu ir kūno sudėjimu labai skiriasi nuo tų, kurie buvo veisiami praėjusį šimtmetį. XIX a. Olandijos juodmargiai buvo ryškaus pieninio tipo, ilgų kojų, švelnaus skeleto, silpnai išsivysčiusiais raumenimis, o šiuolaikiniai šios veislės galvijai stambūs, raumeningi, jų liemuo proporcingas, kojos neilgos, galva pailgėjusi, sausa, krūtinė gili ir plati, viršutinė nugaros linija tiesi, skeletas tvirtas, nešiurkštus, oda plona, elastinga, padengta švelniais plaukais, tešmuo gerai išsivystęs, dažniausiai vonios formos. Karvių aukštis ties ketera — 130— 132 cm. Naujagimiai veršeliai sveria 36 — 42 kg, suaugusios karvės — 550 — 650 kg, buliai -
800—1000 kg. Gerai įmitusių galvijų skerdienos ir vidaus riebalų išeiga sudaro 55—60 proc. Olandijoje daug dėmesio skiriama veršelių auginimui. Jiems sugirdoma mažai neseparuoto ir daug separuoto pieno, o vėliau jie gausiai šeriami stambiaisiais ir sultingaisiais pašarais. Siekiama, kad 15—17 mėn. telyčios svertų 380—400 kg.
Nors Olandijos juodmargiai laikomi pieniniais galvijais, tačiau nemažai šios veislės galvijų pagal kūno sudėjimo tipą galima priskirti pieniniams - mėsiniams. Pastaraisiais metais olandai, siekdami, kad gyvuliai būtų pieningesni, stambesni, ilgesnėmis kojomis, plačiai pradėjo naudoti veislei gerinti Holšteinus. Todėl veislėje sutinkama vis daugiau gyvulių su labiau pieniniams galvijams būdingais sudėjimo bruožais.
Išvedant veislę daug dėmesio buvo skiriama gyvulių spalvai. Todėl jų spalva labai vienoda. Dabar labiausiai paplitę tokios spalvos galvijai: juodas fonas, balta žvaigždė kaktoje, balta juosta per pečius ir juosmenį, balta papilvė, baltos žemiau kelių ir riešo sąnarių kojos ir balta uodegos šluotelė.
Olandijos juodmargės labai pieningos (Jukna, 1998). Kontroliuojamos karvės Olandijoje per laktaciją duoda 7807 kg pieno, jo riebumas 4,45 proc., baltymingumas 3,51 proc.( http://www.nrs.nl/index-eng.htm. Prieiga per internetą 2006 sausio 16d.)
Kilmės knygų duomenimis, nuo 1907 m. iki 1967 m. Olandijos juodmargių karvių pieno riebumas padidėjo nuo 3,16 iki 4,1 proc. Olandijos juodmargius gerinti labai padėjo gerai organizuotas bulių vertinimas pagal palikuonis. Šiam darbui vadovauja galvijų kilmės knygų draugijos. Nuo 1905 m. pagal palikuonis teigiamai įvertinti buliai gerintojai įrašomi į specialų kilmės knygos skyrių „Buliai preferentai". Veislės tobulinimui didelę reikšmę turėjo ir veisimas linijomis. Viena iš svarbiausių yra Adema 197 linija, iš kurios vėliau buvo išvesta Niko 31652, Rudotf Jano 34558, Annas Adema 30587 ir kitos.
Olandijoje nuo 1959 m. tiriamas karvių pieno baltymingumas. Be to, rūpinamasi, kad jos būtų labiausiai tinkamos mechanizuotai melžti. Dabar šios veislės karvių tešmens priekiniuose ketvirčiuose būna 45-47 proc. pieno.
Per pastarąjį dešimtmetį olandai, selekcionuodami savo galvijus, vėl pradėjo daugiau dėmesio skirti karvių pieningumui. Be to, stengiamasi išsaugoti stambesnius, ne taip kompaktiškus, ilgesnių kojų, t. y. ryškesnio pieninio tipo galvijus.
H. Gravertas nurodo, kad ekonomiškai efektyvi bus tik tokia stambi karvė, kurios masei padidėjus 100 kg, pieningumas prekinėse fermose padidės 500, o veislininkystės - 1000 kg. Jis
mano, kad optimalus Olandijos juodmargių karvių pieningumas – 6000 - 7000 kg pieno per laktaciją, optimali šios veislės karvių masė: pirmaveršių - 550 kg, antraveršių - 600 kg, trečiaveršių ir visiškai suaugusių - 650 kg.
Olandijos juodmargiai padarė didelę įtaką pieninės galvijininkystės plėtojimui pasaulyje. Daug jų buvo panaudota naujoms galvijų veislėms kurti. Olandijos juodmargiai galvijai panaudoti kuriant Lietuvos juodmargių, Estijos juodmargių, Holšteinų, Anglijos fryzų, Danijos juodmargių, Švedijos juodmargių, Vokietijos juodmargių ir kitas veisles (Jukna, 1998).
Kontroliuojamose bandose Lietuvoje 2004 m. iš karvės primelžta po 6087 kg 4.35 proc. riebumo, 3,4 proc. baltymingumo pieno (Apyskaita, 2005).
2.2.2 Danijos juodmargių galvijų veislė
Danijoje juodmargių galvijų veislė pradėjo formuotis Jutlandijos pusiasalyje prieš keletą šimtmečių. Pradžioje čia galvijai buvo auginami daugiausia mėsai, vėliau, mažėjant galvijienos kainoms, buvo siekiama didinti Jutlandijos juodmargių pieningumą. Tam tikslui XIX a. įvežta galvijų iš Olandijos.
1881 m. buvo išleista pirmoji Jutlandijos juodmargių galvijų veislės kilmės knyga.
Iki 1949 m. Olandijos juodmargiai galvijai Danijoje buvo veisiami kaip savarankiška veislė. Šios veislės karvės pieningesnės, tačiau jų pienas liesesnis negu Jutlandijos juodmargių. 1949 m. buvo nutarta abi veisles sujungti ir pavadinti Danijos juodmargiais. Jutlandijos juodmargių produktyvumui gerinti naudoti Olandijos ir Švedijos juodmargių bei Ostfryzų veislės buliai.
Iš pradžių Danijos juodmargiai buvo ne taip produktyvūs kaip Danijos žalieji ir dėl to veislė lėčiau plito. Pradėjus Danijos juodmarges sėklinti kitų veislių bulių sperma, jos pasidarė pieningesnės ir pagerėjo mėsinės jų savybės.
Nuo septintojo dešimtmečio Danijos juodmargiai nebegerinami minėtomis veislėmis, o pieningumui didinti, gyvuliams stambinti bei tešmens savybėms gerinti pradėta naudoti Holšteinų ir Švedijos juodmargių bulių sperma (Jukna, 1998).
Danijoje iš kontroliuojamų karvių per metus primelžiama po 9122 kg 4,2 proc. riebumo ir 3,3 proc. baltymingumo pieno ( http://www.dansire.com/. Prieiga per internetą 2006 sausio 17d.).
Jie stambūs. Įrašytų į kilmės knygas suaugusių karvių aukštis ties ketera — 134 cm, krūtinės gylis — 76 cm, krūtinės apimtis — 205 cm, atstumas tarp klubikaulių — 60 cm. Ką tik atvestas veršelis sveria vidutiniškai 40 kg, karvės sveria 600 — 650 kg, suaugę buliai — apie 1000 kg.
Danijos juodmargiai gerai penisi ir jų mėsa yra gera. Intensyviai auginamas prieauglis per parą priauga po 1200 g, o skerdienos išeiga — 53 — 54 proc.
Danijos juodmargiai produktyvesni negu Danijos žalieji, todėl jų daugiau ir auginama. Dėl gerų produktyvumo ir veislinių savybių per paskutinius dešimtmečius šios veislės galvijai eksportuojami į kitas šalis, kuriose veisiami grynuoju veisimu ir panaudojami kitų veislių galvijams gerinti. Danijos juodmargių yra įvežta ir į Lietuvą (Jukna, 1998).
Kontroliuojamose bandose Lietuvoje 2004 m. iš karvės primelžta po 6176 kg 4.43 proc. riebumo, 3,47 proc. baltymingumo pieno (Apyskaita, 2005).
2.2.3 Anglijos fryzų galvijų veislė
Praėjusio šimtmečio pabaigoje vietiniams galvijams pagerinti į Angliją buvo įvežta daug Olandijos juodmargių galvijų. 1909 m. įsteigta Anglijos fryzų veisimo draugija ir pradėta leisti kilmės knyga. Dėl didelio produktyvumo, efektyvaus pašarų įsisavinimo ir neblogų mėsinių savybių per pastaruosius 50 metų šios veislės galvijų labai padaugėjo ir dabar jie sudaro apie 90 proc. pieninių ir daugiau kaip 46 proc. visų šalies galvijų. Iš šios veislės galvijų Anglijoje gaunama apie 80 proc. pieno ir 65—70 proc galvijienos.
Kūno sudėjimu Anglijos fryzai yra tarpiniai tarp Olandijos juodmargių ir Holšteinų galvijų. Šios veislės karvės turi labai taisyklingą tešmenį, jų stipri konstitucija, tvirtos kojos. Galvijai ramūs, gerai tinka pramoninei pieno ir galvijienos gamybai. Jie pakankamai stambūs — suaugusios karvės sveria 600—650 kg, buliai — 900—1000 kg. Prieauglis intensyviai auga ir priesvoriais neatsilieka nuo mėsinių veislių prieauglio.
Viena vertingiausių Anglijos fryzų savybių — efektyvus pašarų įsisavinimas, didelis produktyvumas, nors naudojama palyginti nedaug koncentruotų pašarų.
Iš kontroliuojamų karvių per metus primelžiama per 6000 kg 3,8 proc. riebumo ir 3,3 proc. baltymingumo pieno. Šios veislės palyginti nedaug galvijų yra įvežta ir į Lietuvą (Jukna, 1998).
Lietuvoje kontroliuojamose bandose 2004 m. iš karvės primelžta po 5523 kg 4.15 proc. riebumo, 3,27 proc. baltymingumo pieno (Apyskaita, 2005).
2.2.4 Vokietijos juodmargių galvijų veislė
Veislė sukurta kryžminant vietinius galvijus su Olandijos juodmargiais. Ji formavosi keliais etapais. Iki 1891 m. į Vokietiją buvo įvežta labai daug Olandijos juodmargių, kurie sudarė naujos veislės pagrindą. 1880 - 1883 m. įkurtos kelios juodmargių veisimo draugijos. Kilmės knygų leidimo draugija susikūrė 1878 m.
Kad neplistų ligos, po 1891 m. galvijai į Vokietiją nebuvo įvežami. Iki 1940 m. juodmargių veislė tobulinta naudojant turimus galvijus. 1940 m. iš Olandijos vėl buvo įvežta juodmargių bulių.
Prieškariniai Vokietijos juodmargiai (iki 6 - 7 dešimtmečio vadinami Ostfryzais) buvo stambūs, taisyklingo kūno sudėjimo, tvirtų kojų, labai pieningi, tačiau liesapieniai galvijai. Šios veislės karvė Greta 1930 m., davusi 13819 kg 4,44 proc. riebumo pieno, tapo pasaulio rekordininke.
Pokario metais keitėsi selekcijos kryptis ir gyvulių tipas. Pradžioje buvo selekcionuojami smulkesni gyvuliai. Pavyzdžiui, 1929 - 1936 m. parodose eksponuotų karvių aukštis ties ketera buvo 135 - 136 cm, kūno masė – 688 - 701 kg, o 1953 m. - atitinkamai 130,4 cm ir 626 kg. Vėliau, didinant pieningumą, siekta, kad gyvuliai būtų stambesni ir susiformuotų pieninis - mėsinis tipas. 1959 m. eksponuotų šios veislės karvių aukštis ties ketera buvo 131 — 132 cm, o masė — 650 kg.
Per XX a. pirmąją pusę ypač padidėjo Vokietijos juodmargių pieno riebumas: 1905 m. jis buvo 3,09 proc., 1930 m. - 3,2 proc., o 1958 m. - jau 3,93 proc.
Selekcionuojant juodmargius, Vokietijos Federacinėje Respublikoje keliamas uždavinys iš pirmaveršės primelžti po 5000 kg 4 proc. riebumo ir 3,4 proc. baltymingumo, o per kitas laktacijas ne mažiau kaip po 6000 - 7000 kg tokio pat riebumo ir baltymingumo pieno. Siekiama, kad pieno išsiskyrimo greitis būtų 2,3 kg/min., karvių aukštis ties ketera – 138 - 139 cm, masė - 600-650 kg. Pieningumui ir kūno masei didinti paskutiniais dešimtmečiais plačiai naudojami Holšteinai. Daug dėmesio skiriama tešmens išsivystymui ir formai. Be to, siekiama, kad galvijai būtų ir raumeningi.
Vokietijos Federacinėje Respublikoje juodmargiai sudaro apie 40 proc. visų galvijų (Jukna, 1998).
Kontroliuojamos karvės Vokietijoje per laktaciją duoda 8288 kg pieno, jo riebumas 4,1 proc., baltymingumas 3,4 proc.
(http://www.vit.de/English/Additor/Binary283/Zws_Bes0508_eng.PDF. Prieiga per internetą 2006 sausio 16d.).
1982 - 1984 m. apie 500 šios veislės telyčių ir buliukų įvežta į Lietuvos ūkius (Jukna, 1998). Lietuvoje kontroliuojamose bandose 2004 m. iš karvės primelžta po 5795 kg 4.43 proc. riebumo, 3,34 proc. baltymingumo pieno (Apyskaita, 2005).
Išanalizavus ir patikslinus Lietuvoje laikomų Vokietijos juodmargių galvijų pieno produkcijos rodiklius su atitinkamais Lietuvos juodmargių rodikliais buvo padarytos sekančios išvados:
1. Vokietijos juodmargiai galvijai Lietuvoje yra vertinga juodmargių galvijų genofondo populiacija. Jie per atskiras laktacijas yra 4,0–9,0% pieningesni negu Lietuvos juodmargiai ar juodmargių populiacija vidutiniškai.
2. Abiejų veislių karvių pieno riebumas ir baltymingumas yra panašus. Tačiau esant didesniam Vokietijos juodmargių karvių pieningumui ir pieno riebumui per atskiras laktacijas gauta 3,3- 2,0%, o pieno baltymų 0,6–6,8% daugiau negu iš Lietuvos juodmargių.
3. Šešiuose ūkiuose, kur šėrimo lygis pakankamai aukštas, bet galvijų laikymo bei eksploatacijos sąlygos nevienodos, o dalis abiejų veislių karvių turi holšteinų galvijų kraujo, Vokietijos juodmargės karvės buvo 0,4 – 8,4% pieningesnės, pieno riebumas ir baltymingumas dažniau mažesnis negu Lietuvos juodmargių genotipo karvių.
4. Neskaitant abiejų veislių holšteinizuotų galvijų analizuotuose ūkiuose, Vokietijos juodmargių pieningumas buvo 7,9%, pieno riebumas 0,12%, o baltymingumas 0,14% mažesnis negu Lietuvos juodmargių karvių.
5. Stebima tendencija, kad holšteinai Vokietijos juodmargių karvių pieno produkcijai darė didesnę įtaką negu Lietuvos juodmargiai. Holšteinizacijos veikiamų Vokietijos juodmargių genotipo karvių pieningumas padidėjo 8,2%, pieno riebumas 0,08%, o pieno baltymingumas sumažėjo 0,02%. Lietuvos juodmargių karvių pieno produkcijos rodikliai keitėsi atitinkamai
4,0%, 0,03% ir 0,04%, o Vokietijos juodmargių šie pokyčiai vyko 2,0–2,5 karto sparčiau (Jukna ir kt., 2005).
2.2.5 Holšteinų galvijų veislė
Veislė susiformavo 1861 m. Manoma, kad pirmieji Olandijos juodmargiai galvijai buvo įvežti į Ameriką 1621 m. Jie panaudoti Holšteinų veislei kurti. Daugiausia Olandijos juodmargių į Jungtines Amerikos Valstijas ir Kanadą buvo įvežta XIX a. pabaigoje.
Jungtinėse Amerikos Valstijose 1871 m. organizuota šios veislės galvijų veisimo asociacija, o pirmoji kilmės knyga išleista 1890 m.
Kanados ir Jungtinių Amerikos Valstijų Holšteinai panašūs, nes gerinant šią veislę atranka ir paranka buvo daroma pagal pieningumą ir pieno riebumą.
Dabartiniai Holšteino galvijai, palyginti su Olandijos juodmargiais, ryškesnio pieninio tipo, aukštesni, stambesni, jų didesnė krūtinės apimtis ir geriau išsivystęs bei taisyklingesnės formos tešmuo . Šie galvijai efektyviau naudoja pašarus, puikiai prisitaiko prie pramoninės technologijos. Prieauglis intensyviai auga ir gaunamu liesos mėsos kiekiu lenkia daugelį specializuotų mėsinių veislių galvijų.
Holšteinų veislės karvės sveria 680—700 kg, buliai — 1000— 1200 kg, jų aukštis ties ketera — atitinkamai 142 ir 152 cm. Ką tik atvesti veršeliai sveria apie 40 kg.
Karvės labai pieningos. Šios veislės karvėms dabar priklauso visi pieno produkcijos pasaulio rekordai. Geriausiose bandose primelžiama po 9000 — 11000 kg pieno. Kontroliuojamų karvių pieningumas 8300-8500 kg pieno, pieno riebumas 3,7-3,8 proc., baltymingumas 3,2 proc. (Jukna, 1998).
Kanadoje iš kontroliuojamų karvių 2004m vidutiniškai primelžiama 9658 kg pieno, gaunama 352 kg pieno riebalų ir 307 kg pieno baltymų (http://www.holstein.ca/English/Breed/stats.asp, prieiga prie interneto 2005 gruodžio 2 ).
Kadangi karvių tešmuo labai gerai išsivystęs ir talpus, jas pakanka melžti du kartus per parą.
Holšteino veislės galvijai Jungtinėse Amerikos Valstijose sudaro apie 92 proc. visų pieninių galvijų. Kad karvės būtų pieningesnės, jos gausiai šeriamos koncentruotais pašarais ir kukurūzų silosu, šienu. 1950 m. centneriui pieno pagaminti buvo sunaudojama po 30,6 kg, 1967 m. - 38,3 kg, o 1993 m. - jau po 45 kg koncentruotų pašarų. Panašios koncentruotų pašarų normos ir Kanadoje. Šiose šalyse per metus vienai karvei sušeriama
po 18 — 22 cnt šieno. Šeriant koncentruotais pašarais ne tik labai padidėja karvių pieningumas, bet ir tampa spartesnė bandos apyvarta.
Ūkiuose, kuriuose taikoma pramoninė gamybos technologija, karvių amžius — apie 3 laktacijos. Kasmet išbrokuojama 25—30 proc. karvių, iš jų apie 30 proc. dėl mažo pieningumo. Šimtui karvių išauginama po 32—33 telyčias.
Tobulinant Holšteinų veisle, ir ateityje bus didinamas pieningumas ir pašarų naudojimo efektyvumas, gerinamas jų prisitaikymas prie pramoninės technologijos (Jukna, 1998).
Lietuvoje kontroliuojamose bandose 2004 m. iš karvės primelžta po 6603 kg 4.27 proc. riebumo, 3,41 proc. baltymingumo pieno (Apyskaita, 2005).
JAV ir Kanados Holšteinai dėl didelio produktyvumo, pašarų apsimokamumo, tinkamumo naudoti pramoninėse pienininkystės bandose daug kur, kartu ir Lietuvoje, naudojami juodmargiams galvijams gerinti. Kai kuriose šalyse Holšteinai vietinių juodmargių galvijų veislėms gerinti naudoti taip, jog net norima atsisakyti tradicinio juodmargių veislės pavadinimo. Daug kur veislinių buliukų motinos (rinktinės karvės) yra Holšteinų veislės arba turinčios didelę dalį šios veislės kraujo (Jukna ir kt.,1994).
Lietuvoje tos pačios paskirties karvės yra Lietuvos juodmargės, pagerintos Olandijos ir kitų juodmargių veislių galvijais, Per pastaruosius 20 metų, naudojant Holšteinų veislės bulius ir kitų veislių juodmargius, turinčius didelę dalį Holšteinų kraujo, gauta daug vertingų veislinių gyvulių, turinčių įvairią dalį Holšteinų kraujo (Pauliukas ir kt., 1998).
3 DARBO ATLIKIMO VIETA IR METODIKA
Darbas buvo atliktas Gyvulių veisimo ir genetikos katedros Gyvūnų veislinės vertės nustatymo ir biometrijos laboratorijoje, Lietuvos juodmargių galvijų gerintojų asociacijoje, Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centre 2004-2006 magistratūros studijų metais.
Pirmame tyrimų etape buvo išanalizuoti sėklinimo sistemoje naudojamų bulių kilmės duomenys ir papildytos bulių genealoginės schemos.
Antrame tyrimų etape buvo atliktas juodmargių bulių linijų selekciuonuojamų požymių statistinis įvertinimas.
Tyrimams buvo naudojami:
• BLUP metodu genetiškai įvertintų bulių ir karvių 2005 m. duomenys iš ŽŪIKVC,
• Lietuvos juodmargių galvijų gerintojų asociacijos bei sėklinimo įmonių duomenys apie bulių kilmę,
• ŽŪIKVC duomenys apie kontroliuojamų karvių genealoginę struktūrą ir reprodukcines savybes.
Tyrimų metu buvo analizuojami kontroliuojamų karvių produktyvumo duomenys pagal Galvijų veislininkystės apyskaitų informaciją .
Duomenys statistiškai buvo išanalizuoti skaičiuokle EXCEL bei "R" (http://www.r-project.org. Prieiga per internetą 2005 birželio 23 d.) statistiniu paketu LVA Gyvulių veislinės vertės nustatymo ir biometrijos laboratorijoje. Apskaičiuoti požymių aritmetiniai vidurkiai (x), įvairavimo koeficientai(Cv).
Darbe buvo panaudoti : analitinis, palyginamasis bei statistinis (Juozaitienė ir Kerzienė, 2001) tyrimų metodai.
4 TYRIMŲ REZULTATAI
4.1 LIETUVOS JUODMARGIŲ GALVIJŲ GENEALOGINĖS STRUKTŪROS RAIDA IR JOS GERINIMO ETAPAI
4.1.1 Lietuvos juodmargių galvijų veislės genealoginės struktūros raida
Lietuvos juodmargių karvių genetinis pieno produktyvumo potencialas didinamas veisiant linijomis bei mažesnio produktyvumo linijas nuosekliai keičiant produktyvesnėmis.
Pirmųjų Lietuvos juodmargių galvijų linijų pradininkai, darę poveikį veislės formavimuisi, buvo buliai Plessas LT 149, Gulbių Riteris LT 277, Olaf LT 276, Hanmaksas LT 1200, Kraft-Stipruolis LT 1201 ir Garsas LT 200, o vėliau iš jų išsiskyrusios Liūto 278 ir Gintaro LJ 308 linijos bei Bičiulio 18, Bijūno 7, Maumuto LJ 121, Tūzo LJ 122, Artojo LJ 105 giminingos grupės. Šių grupių karvės buvo gerinamos Estijos juodmargių bulių Lapiko LJ 222 ir Naavo LJ 223 linijomis iki septintojo dešimtmečio pradžios. Vėliau šias linijas, išskyrus Gintaro LJ 308, pakeitė naujos produktyvesnės linijos bei giminingos grupės.
Naujas Lietuvos juodmargių genealoginės struktūros kūrimo ir veisimo linijomis etapas prasidėjo, kai veislei gerinti masiškai pradėti naudoti Olandijos juodmargiai. Linijų pradininkai buvo geriausi Olandijos juodmargiai buliai: Annas Adema 30587, Wytsturt Annas Adema 36079, Frizo Wouter 33116, Haubois Annas Adema 44162, Diamant 33251, Haskera Governeur 44506, Hiltjes Adema 37910, Rotterda Paul 36498, Jelsumer Rudolf Jan 42884 ir Adema 25473. Šie buliai darė didelę teigiamą įtaką jvairių šalių juodmargiams. Nemažai jų palikuonių buvo atgabenta ir į mūsų respubliką. Taip pat buvo siekiama nustatyti geriausius reproduktorius, kuriuos būtų galima pripažinti naujų linijų ar giminingų grupių pradininkais. Įvertinus bulių paveldimąsias savybes pagal palikuonių produktyvumo savybių kompleksą, kryptingai atrenkant ir parenkant gyvulius, 1967—1976 m. buvo sukurtos bulių B. Pieter LJ 305, Sietse LJ 340, Hildo LJ 363, Katso LJ 483, Vautero LJ 738 linijos bei Klaso LJ 335, Adema LJ 770, Paulio LJ 771 ir Imperatoriaus LJ 1160 giminingos grupės bei pradėtos kurti Burto LJ 2085 ir Langerio LJ 2523 giminingos grupės.
Dabar tobulinant veisle, labai reikšmingos yra linijos ir bulių giminingos grupės, sukurtos naudojant Olandijos juodmargius bulius A. Adema 30587, Langerio LJ 2523, Katso LJ 483, Imperatoriaus LJ 1160 ir sukurtos naudojant Holšteinų veislei bulius Merkurijaus LJ 3194, C. Dutlas 340909, Elevation 1491007, Astronaut 1458744, Talismano LJ 3222, Grandboy ECHF 3299, F. Hoppe 1243697, Majoro MCP 1795 (Jukna, 1998).
Lietuvos juodmargių galvijų genealoginėje struktūroje šiuo metu dominuoja šios bulių linijos ir giminingos grupės: Elevation 1491007 (931), A. Chief 1427381 (982), O. Ivanhoe 1189870 (960), ABC R Sovereign 198998 (980-983), Rockman 240752 (983) ir kt. Minėtos bulių linijos yra paplitusios ir kitose Europos valstybėse, JAV ir Kanadoje (Lietuvos juodmargių galvijų genealoginės struktūros tobulinimo programa,2004).
4.1.2 Veislės formavimo ir struktūros gerinimo etapai
Juodmargių galvijų bandų kūrimas bei gerinimas, panaudojant iš Olandijos atvežtus galvijus, Lietuvoje buvo pradėtas 17 a. pradžioje.
19 a. viduryje, ypač po baudžiavos panaikinimo į Lietuvą buvo pradėta įvežti dar daugiau Olandijos ir kitų veislių galvijų.
Veislės kūrimui didelės reikšmės turėjo kilmės knygų vedimas, produktyvumo kontrolės ir kergimo punktų organizavimas.
Po antrojo pasaulinio karo galvijų veislininkystės darbas buvo perduotas valstybinėms institucijoms. Buvo organizuotas sėklinimo punktų tinklas, sukurti veislynai ir veislinės fermos. Galvijus pradėta bonituoti ir įrašyti į kilmės knygas.
Lietuvos juodmargių veislės formavimuisi didelę reikšmę turėjo gyvulių produktyvumo kontrolė, jų atranka pagal pieningumą ir pieno riebumą, eksterjerą ir masę, įrašymas į kilmės knygas, gyvulių konkursai ir parodos.
Savarankiška veisle Lietuvos juodmargiai buvo pripažinti 1951 metais. Veislė buvo sukurta panaudojant geriausių pasaulio pieninių galvijų veislių genetinį potencialą – t.y. kryžminant vietinius galvijus su įvairių veislių, o vėliau su Olandijos juodmargiais, Ostfryzais, Švedijos juodmargiais ir vėliau mišrūnus veisiant tarpusavyje.
1958 m. Lietuvoje buvo sukurta vieninga gyvulių veislininkystės darbo sistema, sudariusi palankias prielaidas masiniam galvijų gerinimui. Atsižvelgiant į galvijų ūkio plėtojimo kryptis ir tendencijas, buvo pradėta Lietuvos juodmargių selekcija pagal kitus ūkiškai bei ekonomiškai
svarbius požymius - tinkamumą mechanizuotai melžti, pieno baltymingumą, penėjimo, mėsines ir kitas savybes. Selekcinio darbo efektyvumui didinti buvo parengti ilgalaikiai veislininkystės darbo planai atskiriems ūkiams ir veislei. Karvės ir telyčios pradėtos sėklinti skystame azote užšaldyta bulių sperma. Nuo 1964 m. Lietuvoje buvo pradėtas kontroliuoti visų visuomeninių ūkių karvių produktyvumas.Visos šios priemonės padėjo susiformuoti Lietuvos juodmargių produktyvumo bei veislinėms savybėms.
Nuo 1960 metų buvo pradėtas vykdyti planingas Lietuvos juodmargių galvijų genealoginės struktūros formavimas ir veisimas linijomis. Linijų pradininkai buvo geriausi Olandijos juodmargiai buliai: Annas Adema 30587, Wytsturt Annas Adema 36079, Frizo Wouter 33116, Haubois Annas Adema 44162, Diamant 33251, Haskera Governeur 44506, Hiltjes Adema 37910, Rotterd Paul 36498, Jelsumer Rudolf Jan 42884 ir Adema 25473, padarę didelę teigiamą įtaką įvairių šalių juodmargiams galvijams.
1968 m. Lietuvos juodmargių galvijų veislės genealoginėje struktūroje vyravo Olandijos juodmargių bulių linijos. Iš 396 veislininkystės stotyse laikomų bulių 336 arba 87 % buvo Olandijos juodmargių kilmės.
Olandijos juodmargiai ženkliai padidino Lietuvos juodmargių galvijų produktyvumą, ypač pieno riebumą, pagerino eksterjerą, tešmens morfologines ir melžimo savybes. Buvo suformuotas olandizuotas Lietuvos juodmargių tipas, kurio gyvuliai panašesni į pieninius – mėsinius galvijus, greitesnio brendimo, pasižymėjo geresnėmis produktyvumo ir mėsinėmis savybėmis (Juozaitienė ir kt., 2002; Juozaitienė ir kt., 2004).
4.1 pav. Bulius Latas LJ 4415, Lietuvoje išvestos Langerio LJ 2523 (102) linijos palikuonis
Septintame dešimtmetyje Lietuvos juodmargiai galvijai buvo pradėti intensyviai gerinti panaudojant ir kitų Vakarų Europos valstybių - Danijos, Anglijos, Vokietijos juodmargius bei Amerikos ir Kanados holšteinus.
Holšteino veislė susiformavo 1861 m., gerinant Amerikoje Olandijos juodmargius galvijus. Manoma, kad pirmieji Olandijos juodmargiai galvijai buvo įvežti į Ameriką 1621 m. ir panaudoti holšteinų veislei kurti. Holšteinų galvijai, palyginti su Olandijos juodmargiais, ryškesnio pieninio tipo, aukštesni, stambesni, jų didesnė krūtinės apimtis ir geriau išsivystęs bei taisyklingesnės formos tešmuo, efektyviai naudoja pašarus, gerai prisitaiko prie pramoninės technologijos sąlygų, prieauglis intensyviai auga.
Pradžioje visi holšteinų veislės bei holšteinizuoti kitų veislių juodmargiai galvijai buvo suklasifikuoti į šešias šios veislės bulių genealogines linijas. Be to, į savarankiškas giminingas grupes buvo iškirti bulių Kadugio LJ 2949 (910), Talismano LJ 3222 (941), Grandboy YCHF3299 (942) ir Majoro MCP 1795 (981) palikuonys.
1980 metais Olandijos juodmargių bulių palikuonių, nuo kontroliuojamų juodmargių karvių skaičiaus buvo 81,7 %, holšteinų – 1,0 %. Dėl nedidelio tiesioginių palikuonių skaičiaus prie A. Adema 30587 linijos tuomet buvo prijungti Olandijos juodmargių buliaus B. Pieter LJ 305
tiesioginiai palikuonys, iki tol klasifikuoti 720 kodu, o prie kitų linijų ir giminingų grupių (099) – vienintelio Lietuvos juodmargio buliaus Gintaro LJ 308 palikuonys, iki tol klasifikuoti 010 kodu . 1988 metais Olandijos juodmargių bulių palikuonių kontroliuojamų juodmargių karvių genealoginėje struktūroje buvo 69 %, holšteinų – 19 %, Danijos juodmargių – 4 %, o veislininkystės įmonėse buvę 201 bulius pagal kilmę pasiskirstė taip : 91 % - holšteinų, 7 % - Olandijos juodmargių, 2 % - Britanijos fryzų veislės.
1993 metais holšteinės jau sudarė daugiau kaip pusę - 52,5 %, o Olandijos juodmargių bulių linijų palikuonės - 32,9 % kontroliuojamų juodmargių karvių .
Paskutinį dešimtmetį juodmargių galvijų genealoginėje struktūroje pastebima ženkli holšteino veislės bulių linijų palikuonių didėjimo tendencija.
2002-2003 kontrolės metais šios veislės bulių linijų palikuonys sudarė 66,6 % kontroliuojamų karvių bei 91,3 % bulių, 2003-2004 metais – 71 % kontroliuojamų karvių (4.1 lentelė).
Tobulinant Lietuvos juodmargių galvijų genealoginę struktūrą, tinkamas porų parinkimo organizavimas yra viena iš svarbiausių Lietuvos juodmargių galvijų veislininkystės darbo sričių (Juozaitienė ir kt., 2004).
4.1 grafikas. Bulių linijų pasiskirstymas 2004m. Lietuvoje
930 931 932 940 951 952 960 980 982 921 920 900 190 102 99 983
4.1 lentelė. Kontroliuojamų juodmargių karvių bandų genealoginės struktūros % raida 1996-2004 metais Linijų kodai 1996 - 1997 1997 - 1998 1998 - 1999 1999 – 2000 2000 - 2001 2001 - 2002 2002 - 2003 2003 - 2004 102 7,1 6,5 5,4 4,5 3,9 3,3 2,8 2,3 190 8,9 14,0 12,0 8,8 6,5 5,0 3,9 2,9 Iš viso Olandijos juodmargių 23,1 20,5 17,4 13,3 10,4 8,3 6,7 5,1 750,751 2,1 1,6 1,3 1,1 0,8 0,4 0,2 0,2 900 2,7 2,0 1,5 1,9 1,9 1,4 1,1 0,9 920-922 4,1 4,0 4,1 4,2 3,9 4,2 5,4 6,2 920 1,5 1,9 2,3 2,6 2,6 3,2 4,7 5,6 921 0,4 0,4 0,5 0,5 0,4 0,4 0,3 0,3 922 2,2 1,7 1,3 1,1 0,9 0,6 0,4 0,3 930 - 932 23,7 25,1 28,6 30,7 29,8 28,0 27,5 30,8
930 3,1 2,8 2,3 1,9 1,5 0,9 0,6 0,4 931 18,0 20,0 23,7 26,4 26,2 25,4 25,6 29,3 932 2,6 2,3 2,6 2,4 2,1 1,7 1,3 1,1 940 1,4 2,1 3,6 4,4 4,2 3,3 2,6 2,0 951 2,2 1,8 1,7 1,7 1,4 1,3 1,2 1,1 952 0,9 0,8 0,8 1,0 1,6 2,0 1,8 1,6 960 1,9 1,9 2,4 3,9 6,9 8,3 8,6 9,6 980-983 16,3 17,2 18,2 18,6 20,3 19,8 18,5 18,7 980 12,7 6,5 6,0 4,5 3,6 2,6 2,3 2,3 982 3,6 3,9 5,0 7,4 10,8 12,6 12,6 13,5 983 - 6,8 7,2 6,7 5,9 4,6 3,6 2,9 Iš viso holšteinų bulių palikuonių 53,2 54,9 60,9 66,4 17,5 68,3 66,6 71,0 099 1,6 1,7 1,5 1,2 3,9 1,5 1,4 1,3 000 20,0 21,3 18,9 18,0 6,5 21,5 25,1 22,4
4.2 lentelė. Juodmargių bulių genealoginė struktūra 2001-2003 metais
2001.12.31 2002.12.31 2003.12.31 Struktūrinių vienetų pavadinimai
ir kodai bulių sk. % bulių sk. % bulių sk. %
Langerio LJ 2523 gimininga grupė (102) 7 3,1 7 3,1 7 2,6
Olandijos juodmargių bulių linijos ir giminingos
grupės (190) 7 3,1 6 2,7 9 3,4
Iš viso Olandijos juodmargių 14 6,2 13 5,8 16 6,0
Britanijos frizų (750,751) - - - -
Holšteinų veislės bulių linijos ir giminingos
grupės (900) 3 1,4 3 1,3 3 1,1
W.A. Burke Lad 697789 linija (920-922) 19 8,5 17 7,6 17 6,4
Kiti W.A.Burke Lad 697789 palikuonys (920) 17 7,6 17 7,6 17 6,4
Merkurijaus LJ 3194 gimininga grupė (921) 2 0,9 - - - -
C.Cutlas 340909 gimininga grupė (922) - - -
Wis Ideal 933122 linija (930-932) 94 42,1 90 40,4 99 37,2
Kiti W. Ideal 933122 palikuonys (930) 1 0,4 1 0,4 1 0,4
Elevation 1491007 gimininga grupė (931) 88 39,5 83 37,3 92 34,6
Astronaut 1458744 gimininga grupė (932) 5 2,2 6 2,7 6 2,2
P.Bootmaker 1450228 linija (940) 6 2,7 6 2,7 6 2,3
F. Hope 1243697 gimininga grupė (951) 4 1,8 4 1,8 5 1,9
G. Criscross 1378594 gimininga grupė (952) 6 2,7 6 2,7 6 2,3
O. Ivanhoe 1189870 linija (960) 11 4,9 13 5,8 17 6,4
ABC R Sovereign 198998 linija (980-983) 66 29,7 71 31,9 90 33,8
Kiti ABC R.Sovereign 198998 palikuonys (980) 8 3,6 8 3,6 9 3,4
P.F.A. Chief 1427381 gimininga grupė (982) 44 19,8 51 22,9 69 25,9
S. Rockman 240752 (983) 14 6,3 12 5,4 12 4,5
Iš viso Holšteinų 209 95,8 210 94,2 243 91,3
Kitos linijos ir giminingos grupės (099) - - - - 7 2,6
Nežinomos kilmės galvijai (000) - - - -
Iš viso 223 100 223 100 266 100
4.1.3 Lietuvos juodmargių galvijų veislės istorinės bulių linijos ir giminingos grupės
Bulius Plesas LT 149 gimęs Vokietijoje, 1930m. Jis kilęs iš Ostfryzų veislės galvijų Vinterio- Friulingo linijos. Dėl tinkamos parankos (didelis karvių, su kuriomis jis buvo poruojamas pieno riebumas) jo vaikai pasižymėjo neblogomis pieno riebumo paveldimosiomis savybėmis. Pleso LT 149 linijos formavimui didelės įtakos turėjo vertingos šeimos bei atskiros karvės, iš jų Ateivės LT 3106 šeima. Ji buvo motina svarbiausio linijos tęsėjo buliaus Puikio LT 411, kurio dukterys davė 0.12% riebesnį pieną už motinas.Pieno riebumui įtakos turėjo ir Pleso LT 149 sūnūs :Aras LT 319, Aras LT 438 ir Pilypas LT 919
Gulbių Riterio linijos pradininkas gimė 1929m. Vokietijoje ir priklausė Ostfrizų veislės Antono 12931 linijai, išvestai iš Vinterio- Friulingo linijos.
Labai pieningus ir riebiapienius palikuonis galima gauti, naudojant bulius, kilusius iš tokių riebiapienių karvių, kurios pasižymi biologine ypatybe kasmet sistemingai didindamos pieningumą, kartu didinti ir pieno riebumą. Tokio parinkimo metodu buvo gauti geriausi bulių Pleso LT 149 ir Gulbių Riterio LT 277 linijų tęsėjai.
Garso LT 200 pradininkas gimė Lietuvoje 1933m. Garso LT 200 motina vietinė juodmargė karvė Gražuolė. Jo tėvas - Ostfrizų veislės bulius Hidriks OH 29191, Pleso LT 149 netikras brolis iš tėvo pusės. Tai parodo paveldimąją motinų įtaką bei jų paplitimą veislėje per sūnus.
Lapikas LJ 222 linijos pradininko tėvas buvo bulius LINAS FCHF- 4798. Tai svarbiausias Estijos juodmargių linijos tęsėjas. Lapikas LJ 222 gautas panaudojus 2-3 laipsnio inbrydingą į linijos pradininką Atletą H 2385.
Bulius Naavo LJ 223 yra Estijos juodmargių veislės linijos pradininko Neero ECHF 173-403 sūnus. Naavo LJ kilmėje buvo sukauptos vertingų gyvulių, ypač pieno riebumo atžvilgiu, savybės, kurias perdavė palikuonims.
Gintaro LJ 308 linija- tai vienintelė Lietuvos juodmargių kilmės linija. Jos pradininkas gimė 1954m. Gyvulininkystės instituto Baisogalos eksperimentiniame ūkyje, produktyvios šeimos pradininkę Gėlę LJ627 suporavus su buliumi Aitvaru ZGM 49 kuris buvo gražaus eksterjero ir stiprios konstitucijos. Jo dukterų pieno riebumas buvo 0.24% didesnis negu motinų. Gintaras iš motinos paveldėjo pieno galvijams būdingą kūno sudėjimą ir tamsesnę spalvą, o iš tėvo- stambumą ir raumeningumą. Pagal pieningumą ir pieno riebumą Gintaro linijos karvės beveik neatsilieka nuo Olandijos juodmargių kilmės linijų karvių,o pagal
pieno baltymingumą kai kurias net pralenkia. Ši linija daugiausia išplito per du pradininko anūkus-Galiūną LJ 21019 ir Galiūną LJ 2017.
Pieter LJ 305 linijos pradininkas gimė 1958m. Olandijoje. Jis gautas tolimo giminingo poravimo į garsųjį Adema 197 22231 būdu. Linijos pradininko tėvas H. Gouverneur 44506 buvo priskiriamas prie gražiausių Frislando provincijos bulių. Pagrindiniai linijos tęsėjai- pradininko sūnus Beržas LJ 2574, Bičiulis LJ 2424, jo sūnus Bursas LJ 2824 ir pastorojo sūnus Baronas LJ 3060.
Sietse LJ 340 linija. B klasės buliaus preferento H.A Adema 44162 linijos bulius Sietse LJ340 gimė 1959 m. Olandijoje . Pagrindiniai linijos tęsėjai yra Seldas LJ 1945, jo sūnus Sūkurys LJ 2774, Smaragdas LJ 946, jo anūkas Skrydis LJ 3022, Sigmas LJ 2224 ir jo sūnus Sakalas LJ 2961.
Hildo LJ 363 linija. Linijos pradininkas Hildas LJ 363 gimė 1958 m. Olandijoje, labai riebų pieną duodančią karvę Hildą 27 suporavus su B klasės buliumi preferentu linijos pradininku H. Adema A 37910. Pagrindiniai linijos tęsėjai -sūnus Šamas LJ 1406 ir anūkas Sriautas LJ 2537.
Katso LJ 483 linija. B. klasės buliaus preferento Adema 25347 linijos bulius Katsas LJ483 gimė 1959 m. Olandijoje. Jis gautas giminingo poravimo į linijos pradininką Adema 25437 būdu. Šios linijos galvijams budingas geras eksterjeras, didelė pieno ir mėsos produkcija. Suaugusių šios linijos karvių pieningumas ir riebalų produkcija buvo didesnė už bendraamžių. Tai labiausiai išplitusi Lietuvos juodmargių linija. Pagrindinis linijos tęsėjas yra vertingas šeimos Cornelios LJ 1499 pradininkės ir linijos pradininko sūnus Hektogramas LJ 1912, jo sūnus Hektaras LJ 2653, pradininko sūnus Hipertonas LJ 2087 ir Hedonikas LJ 2289
Vauterio LJ 783 linija. Šios linijos pradininkas yra linijinis pradininko F. Vouter 44116 anūkas. Jis gimė Olandijoje. Linijoje yra du pagrindiniai atsišakojimai, per pradininko sūnų Farą LJ2597 ir sūnaus Fikuso 672 anūką Fordą LJ 2124.Pirmojo sūnus Febras LJ3027 ir Fordo sūnus Firmas LJ 2939 taip pat parinkti būsimųjų buliukų tėvais.
Buliaus Adema L J 770 gimininga grupė. Šios giminingos grupės pradininkas gimė 1960 m. Olandijoje. Jis yra A klasės buliaus preferento linijos pradininko Annas Adema 30 587 anūkas. Iš motinos pusės trečioje kartoje yra B klasės buliaus preferentas R. Eduard 2 31646. Adema LJ 770 gautas giminingo poravimo (8-4) į Ademą 197 22231 būdu. Ši gimininga grupė plinta daugiausia per pradininko sūnus Ąžuolą LJ 2550, Eksperimentą LJ 2511, Arimą LJ 2811, Autulą LJ 2825 ir anūką Aukurą LJ 2522 Buliaus Adema LJ 770 giminingoje grupėje yra vertingų jos
tęsėjų. Buliaus Paul LJ 771 gimininga grupė. Jos pradininkas yra E klasės buliaus preferento linijos pradininko R. Paul 3649Č anūkas. Be pradininko sūnų, šioje giminingoje grupėje iki šiol daugiausia yra pradininko sūnaus Jaudulio LJ 2509 palikuonių. Pagal dukterų produktyvumą linijos tęsėjais parinkti pradininko sūnūs Janotas LJ 2120, Jasiejus LJ 2342 bei Joguslas LJ 2549 ir anūkas ( Juoko 537 sūnus) Jerichonas LJ 2816.
Imperatoriaus LJ 1160 gimininga grupė.Jos pradininkas, kaip ir Paul LJ 771 giminingos grupės yra B klasės buliaus preferento linijos pradininko R. Paul 36498 anūkas. Jo motina Jantje 40, tėvo motina Lena 11. Iš pradininko sūnų daugiausia palikuonių davė Paul LJ 711 linijos buliaus Jaudulio LJ 2509 netikras brolis iš, motinos Heintje LJ1542 pusės bulius Ieškinys LJ 2545, o pagal dukterų produktyvumą linijos tęsėjais artimiausiam laikotarpiui parinkti pradininko sūnūs Iritas LJ 1914 ir Išminčius LJ 3054.
Burto LJ 2085 gimininga grupė.B. klasės buliaus preferento Adema 25437 linijos bulius Burtas LJ 2058 gimė 1966m, Olandijoje. Jo motina- B. Leechlanner 39. Burtas - giminingos grupės pradininkas.
Buliaus Langerio LJ 2523 gimininga grupė. Jos pradininkas gimė 1969 m. Olandijoje.Tai A klasės buliaus preferento Blitsaerd Keimpė 48326(43454) anūkas , antros klasės buliaus pref. Blitsaerd Setstkes Keimpe 65831 (60137) sūnus. Šios giminingos grupės tęsėjais parinkti sūnūs Liuksas LJ 3005, Lynas LJ 3010 ir Lapukas LJ 3062 (Kuosa,1980).
Merkurijus LJ 3194 gimininga grupė. Merkurijus gimė Danijoje 1975 m.Merkurijus LJ 3194 yra šeštos eilės W.A. Burke Lad 697789 palikuonis. Šios grupės sūnūs yra Mono LJ 3957 ir Mėnulis LJ 3950.
C. Cutlas 340909 gimininga grupė.C. Cutlass 340909 priklauso W. A.Burke Lad 697789 ir P. Gouverneur 88293 giminingai grupei. Pagal palikuonių kokybę jo dukterų produktyvumas lyginant su bendraamžėmis yra mažesnis.
Elevation 1491107 gimininga grupė. Elevation 1491007 yra Wis Ideal 933122 proanūkis. Elevation tėvas buvo išvestas giminingo poravimo būdu. Elevation 1491007 motina buvo reproduktoriaus O. Ivanhoe 1189870 dukra. Šios karvės genealogijoje sutinkamas taip pat reproduktorius M.Chieftain 95679. Dėl labai gerų Elevation 1491007 veislinių savybių, Lietuvoje, taip pat JAV bei kitose pasaulio šalyse gauta labai daug sūnų, kurie buvo panaudoti tobulinant veislę. Elevation 1491007 gimininga grupė yra sudaryta iš šių pradininko sūnų grupių;
Warden 503279, Persuader 502386, Raudo LJ , Starbuck 352790, Very 1700553, Recker 502519,S. Tradition 1682485. Lietuvoje pasireiškė buliaus Recker 502519 gerinamos savybės. Šio buliaus sūnūs : Vatas LJ 3813 ir Rolas LJ 3770. Jie buvo puikūs palikuonių produktyviųjų savybių gerintojai. 1992 m. Žemutinės Saksonijos veislininkystės įmonės kataloge įtraukti net 5 Recker 502519 sūnūs ( Rambo 387580, Ramses ET 379986, Tatsherr 382177, Revolt 377719 ir Rico 381749.), kurie pasižymėjo labai dideliu pieningumo didinimu virš 1000 kg pieno. Šią savybę Recker 502519 perdavė abiems savo sūnums Lietuvoje-jie abu įvertinta A 1 kategorija.
Astronaut 1458744 gimininga grupė. Astronaut 1458744 giminingos grupės protėvis yra Wis Ideal 933122. Šios giminingos grupės proproanūkis yra W. Ideal 1458744. Astronaut 14588744 tėvas- Senator 1252985. Tėvas buvo pripažintas dukterų pieningumo blogintoju, tačiau jis turėjo labai gerą eksterjerą. Astronauto motina turėjo labai gerą eksterjerą ir labai aukštą pieno produktyvumą. Astronaut 1458744 dukterys daugelyje pasaulio šalių pasižymėjo aukštu pieno produktyvumu.
Talismano LJ 3222 gimininga grupė.Talismanas LJ 322 gimė 1975. JAV. Jo motina L. C.T. Sara 8053550, o motinos motina L.C.D. Surette 6233617.Talismano LJ 3222 motininė pusė nebuvo labai išsiskirianti pieningumo rodikliais ,tačiau tėvo motina pasižymėjo dideliu pieningumu.Gimininga Talismano LJ 322 grupė turi tik vienintelę palikuonių kartą- 15 Talismano sūnų.
F.Hope 1243697 gimininga grupė. Tai yra garsaus buliaus M.Chiftain 95679 tolimas palikuonis. M. Chiftain 95679 buvo garsus ne tik JAV,, bet ir Kanadoje bei kitose šalyse. Hope 1243697 yra labai gražaus eksterjero. Iš F. Hope 1243697 Kanadoje ir JAV gauta daug sūnų, kurie plačiai panaudoti holšteinų veislės tobulinimui.Jo sūnus No-Na-Me Fond 502096 labai naudojamas Vokietijoje.
Majoro MČP 1795 palikuonys. Tai labai maža giminingų bulių grupė. Sūnūs yra Milo LJ 3935 IR Maco LJ .
4.2 Bulių linijų statistinis – genetinis įvertinimas
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001 rugsėjo 19 d. įsakymu Nr. 324 pieniniai galvijai Lietuvoje vertinami BLUP metodu pagal produktyvumo požymius.
Šiuo metu BLUP (The Best Linear Unbiased Prediction) matematinis tiesinio prognozavimo metodas yra teoriškai bei praktiškai labiausiai pagrįstas ir plačiausiai gyvulių veislinei vertei nustatyti naudojamas metodas. Jo pagalba eliminuojama negenetinių veiksnių įtaka ir nustatoma tikroji gyvulio veislinė vertė.
Prisiderinant prie ES reikalavimų Lietuvoje yra ruošiamos metodikos pieninių galvijų reprodukcinėms savybėms, eksterjerui, somatinėms ląstelėms piene ir ilgaamžiškumui genetiškai vertinti (Saikevičius K ir kt., 2004).
4.2.1 Bulių linijų įtakos karvių produktyvumui ir pieno sudėčiai tyrimai dispersinės analizės metodu
Šiuolaikinėje gyvulių selekcijoje produktyvumas yra suprantamas kaip gyvulių genetinio produktyvumo potencialo ir aplinkos faktorių sąveikos rezultatas.
Aukštos veislinės vertės gyvuliams turi būti sudarytos tinkamos sąlygos jų genetinėms savybėms realizuotis.
Karvių produktyvumas priklauso nuo daugelio negenetinių veiksnių: karvių amžiaus, masės, servis periodo, užtrūkimo laikotarpio ir kt.
Tyrimų rezultatai rodo, kad labiausiai genetiniai veiksniai įtakojo juodmargių karvių pieningumą ir pieno baltymų bei riebalų produkciją. Bulių linijų įtaka minėtiems produktyvumo ir pieno sudėties rodikliams svyravo nuo 1 iki 9 %. Tai rodo, kad daugelis bulių linijų tapo genealoginėmis, o ne zootechninėmis.
Todėl ateityje Lietuvos juodmargių galvijų veislės struktūra turi būti tobulinama intensyviai panaudojant geriausios veislinės vertės bulius, kruopščiai sudarant porų parinkimo planus juodmargių galvijų bandoms.
4.3 lentelė. Bulių linijos įtaka juodmargių karvių produktyvumui ir pieno sudėčiai
Požymiai Linijos įtaka, % P
Pienas 8 <0,001
Riebalai kg 8 <0,001
Riebumas % 1 <0,001
Baltymai kg 9 <0,001
Baltymingumas % 4 <0,001
4.2.2 Bulių linijų charakteristika pagal genetinį populiacijos pieno produkcijos įvertinimą
Daugelyje bulių linijų, ypač gausesnių, veislinių verčių variacija gana didelė. Jose yra ir labai aukštos veislinės vertės bulių ir prastesnių. Geru bulių veislinės vertės vidurkiu iš visų bulių linijų išsiskiria W.A.Burke Lad 697789 linijos palikuonys (4.4 lentelė).
4.4 lentelė. Bulių linijų veislinė vertės vidurkiai ir variacija
Pi Ri Bi Bni LINIJA Bulių skaičius M Cv Vidurkis Ri Cv Ri Vidurkis Bi Cv Bi Vidurkis Bni Cv Bni 99 2 86,5 0,8 83 3,4 80,5 4,3 80,5 4,3 102 13 85,4 8,2 88,9 7,6 84,4 9,6 85,8 8,7 190 20 84,9 12,1 86,5 12,0 82,6 12,0 83,7 12,3 750 1 95 - 98 - 96 - 97 - 751 2 83,5 7,7 81 12,2 79 7,2 79 10,8 900 5 100 15,3 96,4 10,3 98,2 20,7 97,2 16,6 920 26 106,5 12,1 106 11,0 107,1 13,2 107 12,4 921 2 79 14,3 70,5 21,0 68,5 23,8 68,5 23,8 922 2 97 1,4 99,5 3,5 93,5 6,8 96 5,9 930 3 84,7 11,0 85,3 7,5 80 11,1 81,7 10,3 931 108 98,8 10,9 99,3 11,5 96,8 13,4 97,8 12,5 932 5 93,2 4,4 90,6 7,5 85,2 5,9 87,2 6,7 940 8 95,5 9,9 96,4 12,1 93,9 13,1 94,6 12,4 951 7 90,4 9,3 92,6 9,6 87,6 6,1 88,9 6,6 952 7 87,9 8,4 88,4 7,4 89,3 11,1 88,6 9,7 960 18 101,9 12,3 99,4 12,9 97,8 14,4 98,4 14,2 980 16 88,6 9,9 91,4 11,5 84,1 11,9 86,6 12,2 982 53 102,9 10,0 102,1 10,0 102,1 10,6 102 10,2 983 16 99,3 10,0 96,2 8,7 92,4 10,4 93,7 9,8
Iš 4.4 lentelės duomenų matome, kad visas bulių linijas veislinės vertės vidurkiu ženkliai lenkia holšteinų genotipo buliaus W.A.Burke Lad 697789 linijos karvės. Aukšta vidutinė veislinė vertė buvo ir kitų šio genotipo bulių linijų karvių, priklausančių P.F.A.Chief 1427381 giminingai grupei, O.Ivanhoe 1189870 linijai, P.Bootmaker 1450228 linijai ir Elevation 1491007 giminingai grupei.
4.5 lentelė. Karvių veislinės vertės indeksų vidurkiai pagal bulių linijas
Linija Karvių skaičius Pienas, kg Riebalai, kg Baltymai, kg
Langerio LJ 2523 gimininga grupė 1377 -111,2 -4,23 -2,25
Olandijos juodmargių bulių linijos ir giminingos grupės 2348 -85,4 -3,93 -2,18 Britanijos fryzų bulių linijos ir giminingos grupės(750) 84 -41,2 -0,27 0,58 Britanijos fryzų bulių linijos ir giminingos grupės(751) 144 -139,7 -7,78 -2,79
Holšteinų veislės bulių linijos ir giminingos grupės 345 -52,7 -2,27 -1,23
Kiti W.A.Burke Lad 697789 palikuonys 1575 179,6 9,10 9,54
Merkurijaus LJ 3194 gimininga grupė 135 -104,4 -8,97 -4,14
Cutlas 340909 gimininga grupė 714 -3,2 -0,05 0,41
Kiti W.Ideal 933122 palikuonys 985 -72,4 -4,28 -1,74
Elevation 1491007 gimininga grupė 13458 54,6 3,03 3,30
Astronaut 1458744 gimininga grupė 1328 -32,0 -2,97 -1,13
P.Bootmaker 1450228 linija 1578 71,3 4,59 2,79
F.Hope 1243697 gimininga grupė 991 6,8 4,84 0,90
G.Griscross 1378594 gimininga grupė 543 -76,6 -2,98 -0,08
O.Ivanhoe 1189870 linija 2303 104,3 4,19 6,48
Kiti ABC R.Sovereign 198998 palikuonys 3474 -31,9 -1,71 -1,22
P.F.A.Chief 1427381 gimininga grupė 3822 138,5 5,54 7,32
S.Rockman 240752 linija 3036 -9,9 -2,22 -0,02
Vidutinė karvių veislinė vertė pagal bulių linijas parodyta 4.5 lentelėje. Kaip matome iš atliktos analizės duomenų, pagal karvių pieningumo veislinės vertės indeksą geriausios linijos yra: buliaus W.A.Burke Lad 697789 palikuonys (920), P.F.A.Chief 1427381 gimininga grupė (982), buliaus O.Ivanhoe 1189870 linija (960), buliaus P.Bootmaker 1450228 linija (940).
Pagal karvių pieno riebumo veislinės vertės indeksą geriausios linijos yra: buliaus W.A.Burke Lad 697789 palikuonys (920), P.F.A.Chief 1427381 gimininga grupė (982), buliaus P.Bootmaker 1450228 linija(940), buliaus O.Ivanhoe 1189870 linija (960).
Didžiausi karvių pieno baltymingumo veislinės vertės indeksai buvo šiose linijose: W.A.Burke Lad 697789 palikuonys (920), P.F.A.Chief 1427381 gimininga grupė (982), buliaus O.Ivanhoe 1189870 linija (960), buliaus Elevation 1491007 gimininga grupė (931).
4.2.3 Bulių linijų charakteristika pagal karvių reprodukcines savybes
Galvijų veislininkystės apskaitos kompiuterizuotoje sistemoje jau daugelį metų kaupiami duomenys apie karvių amžių sėklinimo metu, sėklinimų skaičių vienam apsiveršiavimui, servis periodą, laikotarpį tarp apsiveršiavimų ir kt. (Juozaitienė, 2004).
Karvių reprodukcinės savybės pagal bulių linijas pateiktos 4.6 lentelėje. Geromis reprodukcinėmis savybėmis pasižymėjo Langerio LJ 2523 giminingos grupės karvės, Olandijos juodmargių bulių linijų karvės, W.A.Burke Lad 697789 palikuonės ir kt.
Karvių amžius veršiavimosi metu yra svarbus zootechninis rodiklis. Analizuojant skirtingų laktacijų juodmargių karvių amžių veršiavimosi metu atskirose linijose buvo nustatyta, kad pirmos laktacijos karvių amžius veršiavimosi metu svyravo nuo 27,6 iki 32,3 mėnesių, antroje laktacijoje karvių amžius veršiavimosi metu kito nuo 40,8 iki 45,9 mėnesių, o trečioje laktacijoje – nuo 53,4 iki 58,3 mėnesių.
Apžvelgiant servis periodą atskirose linijose pastebėtina, kad mažiausias pirmos laktacijos karvėms yra buliaus P.Bootmaker 1450228 palikuonių (950) – 97,3 diena, o antros ir trečios laktacijos karvėms buliaus Langerio LJ 2523 giminingos grupės palikuonių(102) – 71,6 ir 101,1 diena. Didžiausias servis periodas pirmos ir trečios laktacijos karvėms yra buliaus W.Ideal 933122 palikuonių (930) – 144,8 ir 125,7 dienos, o antros laktacijos karvėms Britanijos fryzų bulių palikuonių (751) – 147,5 dienos.
Kaip matome, laikotarpis tarp apsiveršiavimų trumpiausias pirmoje laktacijoje buvo Britanijos fryzų bulių palikuonių (750) – 386,1 dienos, antros laktacijos karvių tarp buliaus P.Bootmaker 1450228 palikuonių (950) – 383,2 dienos, trečios laktacijos karvių buliaus Langerio LJ 2523 giminingos grupės palikuonių(102) – 382,0 dienos. Ilgiausias laikotarpis tarp apsiveršiavimų pirmos ir trečios laktacijos karvių buvo buliaus W.Ideal 933122 palikuonių (930) – 424,1 ir 403,8 dienos, antros laktacijos karvių buvo tarp buliaus Chief 1427381 giminingos grupės palikuonių (982) – 406,4 dienos.
4.6 lentelė. Karvių reprodukcinės savybės pagal bulių linijas
Pirmaveršių Antraveršių Trečiaveršių
Linija Amžius veršiavimosi metu, mėn. Servis periodas, d. Laikotarpis tarp apsiveršiavimų, d. Amžius veršiavimosi metu, mėn. Servis periodas, d. Laikotarpis tarp apsiveršiavimų, d. Amžius veršiavimosi metu, mėn. Servis periodas, d. Laikotarpis tarp apsiveršiavimų, d. 102 30,9 114,2 392,6 43,6 71,6 385,0 56,1 101,1 382,0 190 30,1 118,8 397,5 42,7 127,3 389,0 55,1 106,9 387,9 750 28,5 105,9 386,1 40,9 128,6 391,5 53,4 102,4 382,6 751 31,4 120,3 397,0 44,0 147,5 401,0 57,0 113,5 388,1 900 32,1 126,5 402,5 44,8 116,8 395,0 57,3 105,5 388,9 920 27,9 124,5 405,8 41,3 118,2 397,5 54,4 116,3 394,3 921 27,6 124,4 409,4 40,8 126,8 398,3 53,7 108,3 395,3 922 32,3 140,4 422,7 45,9 120,0 405,7 58,3 119,1 401,5 930 31,4 144,8 424,1 44,8 119,6 398,0 57,1 125,7 403,8 931 29,3 129,5 409,1 42,6 116,2 399,9 55,6 113,7 393,4 932 30,4 132,4 412,3 43,1 108,6 393,4 55,6 109,1 388,4
940 28,4 119,0 398,0 41,4 119,7 389,6 54,1 104,9 384,8 950 29,2 97,3 388,4 43,4 117,2 383,2 56,1 111,4 401,8 951 30,7 121,8 402,3 43,4 110,5 396,0 56,0 115,2 396,7 952 29,9 116,1 394,9 42,5 115,5 391,8 55,1 106,1 385,5 960 29,8 132,2 411,1 43,5 113,6 396,1 56,4 111,0 391,7 980 30,6 128,9 406,5 43,6 125,1 391,4 56,2 114,0 393,7 982 28,8 137,6 415,6 42,4 116,3 406,4 55,7 119,1 396,4 983 29,3 129,1 409,1 42,4 118,6 399,0 55,4 111,4 390,7 99 29,8 123,7 398,8 42,9 123,7 395,8 55,8 106,9 386,3
4.3 Papildytos Lietuvos juodmargių bulių genealoginės struktūros įvertinimas Lietuvos juodmargiai galvijai kryptingai gerinami veisiant juos linijomis. Žymus Lietuvos juodmargių galvijų specialistas prof. Kuosa savo monografijoje (Kuosa,1980) teigia, kad linija genealogine virsta tada, kai jos pradininkas tampa tolimu veisiamų gyvulių protėviu. Tai atsitinka 5 ir vėlesnėse kartose.
4.7 lentelė. Sėklinimo sistemoje esančių bulių genealoginės struktūros įvertinimas Linijos
kodas
Linijos pradininkas Linijos tęsėjų karta Pradininko
paveldimųjų savybių, % 102 Langeris LJ 2523 2-5 3,125-25 920 W.A.Burke Lad 697789 5-7 0,781-3,125 930 W.Ideal 933122 6 1,563 931 Elevation 1491007 2-4 6,25-25 932 Astronaut 1458744 2 25 940 P.Bootmaker1450228 1-3 12,5-50 951 F.Hope 1243697 3-6 1,563-12,5 952 G.Griscross1378594 3-5 3,125-12,5 960 O.Ivanhoe 1189870 3-5 3,125-12,5 980 ABC R.Sovereign 198998 3-7 0,781-12,5 982 P.F.A.Chief 1427381 2-5 3,125-25 983 S.Rockman 240752 3-4 6,25-12,5
Papildžius Lietuvos juodmargių bulių genealogiją nustatyta, kad linijoje W.A.Burke Lad 697789 tęsėjai sutinkami 5-7 kartoje, linijoje Elevation 1491007 tęsėjai sutinkami 2-4 kartoje, P.Bootmaker1450228 linijoje tęsėjai - 1-3 kartoje, F.Hope 1243697 linijoje nuo 3 iki 6 kartos, o G.Griscross1378594 ir O.Ivanhoe 1189870 linijose nuo 3 iki 5 kartos. Taigi tarp linijos tęsėjų dažniausiai pasikartojantis skirtumas yra 2-3 kartos. Didžiausias skirtumas yra ABC R.Sovereign 198998 linijoje nuo 3 iki 7 kartos. Buliaus W.Ideal 933122 linijoje ir buliaus Astronaut 1458744 giminingoje grupėje tęsėjai sutinkami tik vienoje kartoje - atitinkamai 6 ir 2 (4.7 lentelė).
Kad linijos išliktų zootechninėmis ir netaptų genealoginėmis, tikslinga sukurti naujas giminingas grupes ir bulių linijas. Todėl Lietuvos juodmargių genealogijoje reiktų išskirti atšakas linijose bei giminingose grupėse kuriose tęsėjai sutinkami 5 ir vėlesnėse kartose: W.A.Burke Lad 697789, F.Hope 1243697, W.Ideal 933122.
ABC R.Sovereign 198998 linijoje taip pat siūlyčiau atskiras atšakas nes ši linija labai plati, joje tęsėjai sutinkami nuo 3 iki 7 kartos.
Bulių linijų tobulinimas ir naujų kūrimas turi būti vykdomas atsižvelgiant į bulių veislinės vertės duomenis.
5 IŠVADOS IR PASIŪLYMAI
1. Juodmargių populiacijos struktūros analizė rodo, kad W.A. Burke Lad 697789, Wis Ideal
933122, O. Ivanhoe 1189870, Chief 1427381 bulių linijoms priskirtų karvių skaičius
didėja, o Langerio LJ 2523, bei kitų Olandijos juodmargių bulių linijų ir giminingų grupių
karvių skaičius mažėja.
2. Paskutinį dešimtmetį juodmargių galvijų genealoginėje struktūroje pastebima ženkli holšteino veislės bulių linijų palikuonių didėjimo tendencija. 1993 metais holšteinės sudarė daugiau kaip pusę - 52,5 %, o Olandijos juodmargių bulių linijų palikuonės - 32,9 % kontroliuojamų juodmargių karvių . 2003-2004 metais –holšteinės sudarė 71% kontroliuojamų karvių.
3. Išnagrinėjus bulių linijų įtaką karvių reprodukcinėm savybėm (servis periodas, laikotarpis tarp apsiveršiavimų, amžių veršiavimosi metu), nustatyta, kad geromis reprodukcinėmis savybėmis pasižymėjo Langerio LJ 2523 giminingos grupės karvės, Olandijos juodmargių bulių linijų karvės, W.A.Burke Lad 697789 palikuonės.
4. Kad linijos išliktų zootechninėmis ir netaptų genealoginėmis, tikslinga sukurti naujas giminingas grupes ir bulių linijas. Todėl Lietuvos juodmargių genealogijoje reiktų išskirti atšakas linijose bei giminingose grupėse kuriose tęsėjai sutinkami 5 ir vėlesnėse kartose.
5. Lietuvos juodmargių galvijų genealoginė struktūra turi būti tobulinama kruopščiai sudarant atskirų bandų porų parinkimo planus, intensyviai naudojant aukščiausios veislinės vertės bulius, atsižvelgiant į gyvulių kilmės, fenotipinius produktyvumo, eksterjero, reprodukcijos ir kt. duomenis bei veislinės vertės BLUP metodu rezultatus.
