LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA
Veterinarijos fakultetas Veterinarinės patobiologijos katedra
Gintarė Žiūkaitė
ŠUNŲ ŠLAPIMO MIKROBIOTOS IŠSKYRIMAS IR
PALYGINIMAS SU LYTIES ORGANŲ BEI TIESIOSIOS
ŽARNOS
THE COMPARISON OF DOGS URINARY
MICROBIOTA WITH THE GENITALS AND RECTUM
Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovas: prof. dr. Jūratė Šiugždaitė
2
DARBAS ATLIKTAS VETERINARINĖS PATOBIOLOGIJOS KATEDROJE PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Šunų šlapimo mikrobiotos išskyrimas ir palyginimas su lyties organų bei tiesiosios žarnos“:
1. yra atliktas mano paties (pačios).
2. nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.
3. nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO
(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE)
(aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedėjo (-os) vardas, pavardė)
(parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentai
1) 2)
(vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
3
TURINYS
TURINYS ... 3 SANTRAUKA ... 5 SUMMARY ... 6 SANTRUMPOS ... 7 ĮVADAS ... 8 1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 10 1.1. Asimptominė bakteriurija ... 101.2. Kliniškai sveikų šunų šlapimo mikrobiota ... 10
1.3. Kliniškai sveikų patinų apyvarpės mikrobiota ... 10
1.4. Kliniškai sveikų kalių makšties mikrobiota ... 11
1.5. Kliniškai sveikų šunų tiesiosios žarnos mikrobiota ... 11
1.6. Kliniškai sveikų šunų šlapimo, išorinių lytinių organų bei tiesiosios žarnos mikrobiotos panašumai ir skirtumai ... 11
1.7. Bakterijos, sukeliančios šlapimo takų infekciją ... 12
1.8. Šlapimo takų infekcijos patogenezė ... 12
1.9. Uropatogeninių bakterijų virulentiškumo veiksniai ... 13
1.10. Natūralūs šeimininko apsaugos veiksniai ... 14
1.11. Šlapimo takų infekcijos gydymas antimikrobinėmis medžiagomis ... 16
2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA ... 18
2.1. Tyrimo organizavimas ... 18
2.2. Tiriamųjų šunų suskirstymas į grupes ... 19
2.3. Mėginių paėmimas ... 19
2.3.1. Šlapimo paėmimas cistocentezės būdu... 19
2.3.2. Šlapimo paėmimas laisvo kritimo būdu. ... 19
2.3.3. Mėginių paėmimas iš išorinių lytinių organų ir tiesiosios žarnos. ... 20
2.4. Bakterijų biocheminių ir antigeninių savybių nustatymas ... 20
2.5. Bakterijų atsparumo antimikrobinėms medžiagoms nustatytmas ... 21
2.6. Statistinė duomenų analizė ... 22
3. REZULTATAI ... 23
3.1. Bakterijos, išskirtos iš kliniškai sveikų ir šlapimo takų infekcija sergančių šunų šlapimo, paimto cistocentezės ir laisvo kritimo būdais ... 23
3.2. Bakterijos, išskirtos iš kliniškai sveikų šunų išorinių lytinių organų bei tiesiosios žarnos 24 3.3. Bakterijos, išskirtos iš šlapimo takų infekcija sergančių šunų išorinių lytinių organų bei tiesiosios žarnos ... 25
4
3.5. Bakterijų, išskirtų iš šlapimo takų infekcija sergančių šunų šlapimo, paimto cistosentezės
būdu, atsparumas antimikrobinėms medžiagoms ... 31
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 34
IŠVADOS ... 37
REKOMENDACIJOS ... 38
5
ŠUNŲ ŠLAPIMO MIKROBIOTOS IŠSKYRIMAS IR PALYGINIMAS SU LYTIES ORGANŲ BEI TIESIOSIOS ŽARNOS
Gintarė Žiūkaitė
Magistro baigiamasis darbas
SANTRAUKA
Šlapimo takų infekcija yra dažnas šunų sveikatos sutrikimas. Infekciją gali sukelti mikroskopiniai grybai ir virusai, tačiau vyraujantys patogenai yra bakterijos. Rezidentinė išorinių lytinių organų, išangės ir tarpvietės srities mikrobiota yra potencialių šlapimo takų patogenų šaltinis. Svarbu atskirti šlapimo mėginių užteršimą nuo infekcijos, nes asimptominės bakteriurijos atveju, gydymas antimikrobinėmis medžiagomis neturėtų būti skiriamas. Šio darbo tikslas – ištirti kliniškai sveikų ir šlapimo takų infekcija sergančių šunų šlapimo, paimto laisvo kritimo ir cistocentezės būdais, mikrobiotą ir palyginti su išskirta iš lyties organų bei tiesiosios žarnos.
Tyrimo metodai ir medžiaga: Darbas atliktas 2016 – 2018 m. klinikoje „X“. Tyrime dalyvavo 51 šuo. Pagal klinikinių požymių pasireiškimą tiriamieji buvo suskirstyti į dvi grupes. Pirmai grupei priskirti kliniškai sveiki šunys (n=31), o antrai – šunys su klinikiniais šlapimo takų infekcijos požymiais (n=20). Tyrimo metu iš viso paimti 204 mėginiai. Šlapimo mėginiai iš tų pačių šunų imti cistocentezės (n=51) ir laisvo kritimo (n=51) būdais. Taip pat, paimti lytinių organų (n=51) ir tiesiosios žarnos (n=51) mėginiai. Bakteriologinis tyrimas atliktas Lietuvos sveikatos mokslų universitete, Veterinarinės patobiologijos katedroje.
Rezultatai: Kliniškai sveikų šunų šlapime, paimtame cistocentezės būdu, išskirta Escherichia coli (8,7 proc.). Laisvo kritimo mėginiuose papildomai išskirta Proteus mirabilis (4,3 proc.) ir Staphylococcus pseudintermedius (2,2 proc.). Šunų su klinikiniais šlapimo takų infekcijos požymiais, šlapime išauginta Proteus mirabilis (48,6 proc.). Kliniškai sveikų patelių išoriniuose lytiniuose organuose vyravo Staphylococcus pseudintermedius (25,7 proc.), o sergančių šlapimo takų infekcija – Proteus mirabilis (44 proc.). Kliniškai sveikų patinų apyvarpės mėginiuose vyravo Escherichia coli (18,2 proc.) ir Proteus mirabilis (18,2 proc), o sergančių – Pseudomonas aeruginosa (66,7 proc.). Visų šunų tiesiosios žarnos mėginiuose dominavo Escherichia coli.
6
THE COMPARISON OF DOGS URINARY MICROBIOTA WITH THE GENITALS AND RECTUM
Gintarė Žiūkaitė
Master‘s Thesis
SUMMARY
Urinary tract infections is a common condition effecting dogs health. It can be caused by fungi or a virus, but the most common pathogens are bacteria. Resident microbia of genitals, rectum, and perineum is a source of potential pathogens for urinary tract. It is important to distinguish the type of the sample‘s contamination from the infection, because there would be no need for antibiotic treatment if there is asymptomatic bacteriuria. The aim of this study was to investigate the urine, which was sampled by cystocentesis and free flow methods of cliclinally healthy dogs and canines which have urinary tract infection, and compare urine microbiota with genital‘s and rectum.
Methods of research: Research performed during the period of 2016 – 2018 in „X“ clinic. 51 dog participated in this study. According to clinical symptoms participants were divided in two groups. The first group was clinically healthy dogs (n=31), and the second – dogs with clinical signs of urinary tract infection (n=20). 204 samples were taken in this study. Urine samples from the same dogs were taken by two different methods, there was cystocentesis (n=51) and free flow method (n=51). All samples were examinated in Lithuanian University of Health Science, Departament of Veterinary Pathobiology.
Results: Escherichia coli (8.7%) was found in clinically healthy dogs urine sampled by cystocentesis. In addition, Proteus mirabilis (4.3%) and Staphylococcus pseudintermedius (2.2%) were found in urine sampled by free flow method. The most common bacteria in clinically ill dog‘s urine was Proteus mirabilis (48.6%). The dominant bacteria in healthy bitches vaginal samples was Staphylococcus pseudintermedius (25.7%), and in bitches with urinary tract infection – Proteus mirabilis (44%). The most common bacteria isolated in clinically healthy dogs preputial samples was Escherichia coli (18.2%) and Proteus spp. (18.2%), and in clinically ill dog‘s samples – Pseudomonas aeruginosa (66.7%). Escherichia coli was dominant in all canines rectal samples.
7
SANTRUMPOS
°C – laipsniai pagal Celsijų angl. – angliškai
CLSI – (angl. Clinical and Laboratory Standards Institute) Klinikų ir laboratorijų standartų institutas
E.coli – Escherichia coli
E.faecium – Enterococcus faecium
Ebp – su endokarditu ir bioplėvelėmis siejami enterokokų plaukeliai
EUCAST – (angl. European Committee on Antimicrobial Susceptibility Testing) Europos antimikrobinio jautrumo tyrimų komitetas
FimH – 1 tipo blakstienėlių adhezinas
G (pranc. Gauge) – skalė, kuri nurodo adatos skersmenį Hz – hertcai
lot. – lotyniškai ml – mililitrai mm – milimetrai
P.aeruginosa – Pseudomonas aeruginosa P.mirabilis – Proteus mirabilis
P.vulgaris – Proteus vulgaris
PapG – P tipo blakstienėlių adhezinas Pav. – paveikslas
pH – vandenilio potencialas Proc. – procentai
Pta – Proteus spp. išskiriamas toksiškas aliutininas S.canis – Streptococcus canis
S.pseudintermedius – Staphylococcus pseudintermedius sek. – sekundės
spp. – rūšys
8
ĮVADAS
Bakterinė šlapimo takų infekcija yra viena iš priežasčių, dėl kurių gyvūnų savininkai dažnai kreipiasi į veterinarijos gydytojus (1–3). Apytikriai 5-27 proc. šunų per gyvenimą nors kartą suserga cistitu (4). Bakterinė šlapimo takų infekcija gali pasireikšti kaip pirminė liga arba komplikacija dėl medžiagų apykaitos, neurologinės inervacijos sutrikimų, imunosupresijos. Galima jatrogeninė šlapimo takų infekcija. Uropatogeninių bakterijų buvimas aplinkoje padidina riziką susirgti šlapimo takų infekcija, tačiau svarbiausias vaidmuo cistito patogenezėje tenka anatominiams defektams ir medžiagų apykaitos sutrikimams, kurie neigiamai veikia šeimininko natūralius apsaugos mechanizmus (1).
Šlapimo takų infekciją sukelia bakterijos, tačiau uropatogenais gali būti mikroskopiniai grybai ir virusai (5). E.coli išskiriama vidutiniškai iš 45 proc. šlapimo takų infekcija sergančių šunų šlapimo mėginių. Kitos šlapimo takų infekciją sukeliančios bakterijos gali būti Staphylococcus spp., Proteus spp., Klebsiella spp., Enterococcus spp. ir Pseudomonas aeruginosa (2,3).
Dauguma šlapimo takams potencialiai patogeniškų bakterijų sudaro žarnyno ir lyties organų rezidentinę mikrobiotą (6). Uropatogeninės bakterijos iš išangės, tarpvietės srities, makšties arba apyvarpės gali patekti į distalinę šlaplės dalį ir joje daugintis. Šlapimo takų infekcijos patogenezėje šlaplė yra pagrindiniai bakterijų patekimo vartai. Uropatogenų dauginimasis, kolonizavimasis ir plitimas šlapimo takų organais (šlaplė, šlapimo pūslė, šlapimtakiai, inkstai) vadinamas bakterijų „kilimu“ (3,5).
Kliniškai sveikų šunų šlapimo takai yra išskirtinai atsparūs bakterijų kolonizacijai. Infekcija išsivysto tada, kai vienas ar daugiau šeimininko natūralių apsaugos mechanizmų yra nuslopinami. Epitelio vientisumo pažeidimai, silpnos šlapimo antibakterinės savybės, šlapinimosi sutrikimai, anatominiai defektai (odos hiperplazija aplink lytinius organus, vulvos involiucija, ektopiniai šlapimtakiai) sudaro tinkamas sąlygas bakterijų dauginimuisi (3). Tuomet, potencialūs uropatogenai, iš organizmo rezidentinės mikrobiotos arba aplinkos, tampa pajėgūs prikibti prie šlaplės epitelio paviršiaus, daugintis ir kolonizuoti šlapimo takus. Nepaisant panašumo tarp klinikinį ir slaptą cistitą sukeliančių bakterijų rūšių, klinikinių požymių pasireiškimas priklauso nuo uropatogenų virulentiškumo veiksnių (7).
9
ant kurio pacientas pasišlapino. Šlapimo, išorinių lytinių organų ir tiesiosios žarnos mikrobiota gali būti panaši (9). Svarbu atskirti šlapimo mėginio užteršimą nuo infekcijos. Esant netiksliems bakteriologinio tyrimo rezultatams, pasirinktas gydymas antimikrobinėmis medžiagomis gali būti netinkamas. Auksinis standartas šlapimo mėginio paėmimui yra cistocentezė. Bakterijų atsparumas antimikrobinėms medžiagoms turi būti tiriamas tik kultūroms, išskirtoms iš šlapimo paimto cistocentezės būdu (4).
Bakterinė šlapimo takų infekcija gydoma antimikrobinėmis medžiagomis. Jų pasirinkimą lemia iš šlapimo mėginio išskirtos bakterijų kultūros atsparumas. Atsakingam, tikslingam ir efektyviam antimikrobinių medžiagų naudojimui reikalingos naujausios žinios apie šlapimo takų infekciją sukeliančias bakterijas, jų atsparumą antimikrobinėms medžiagoms ir jautrumo modelius (1).
Visame pasaulyje didėjant bakterijų atsparumui antimikrobinėms medžiagoms, labai svarbu suprasti šlapimo takų infekcijos patogenezę, uropatogenų ir šeimininko sąveiką. Nepaisant to, kad šioje srityje atlikta daug mokslinių tyrimų, vis dar trūksta duomenų apie rezidentinę šlapimo, išorinių lytinių organų ir tiesiosios žarnos mikrobiotą bei jų tarpusavio ryšį (3,4).
Darbo tikslas: Išskirti mikroorganizmus iš kliniškai sveikų ir šlapimo takų infekcija sergančių šunų šlapimo, paimto laisvo kritimo ir cistocentezės būdais bei palyginti su lyties organų ir tiesiosios žarnos mikrobiota.
Uždaviniai:
1. Išskirti bakterijas iš kliniškai sveikų ir šlapimo takų infekcija sergančių šunų šlapimo, paimto cistocentezės ir laisvo kritimo būdais.
2. Išskirti bakterijas iš kliniškai sveikų šunų išorinių lytinių organų bei tiesiosios žarnos. 3. Išskirti bakterijas iš šlapimo takų infekcija sergančių šunų išorinių lytinių organų bei
tiesiosios žarnos.
4. Palyginti kliniškai sveikų ir šlapimo takų infekcija sergančių šunų šlapimo, išorinių lytinių organų bei tiesiosios žarnos mikrobiotą.
10
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Asimptominė bakteriurija
Asimptominė bakteriurija yra ilgą laiką diagnozuojama žmonių medicinoje, tačiau visai neseniai pradėta vertinti veterinarijoje (9). Anksčiau, taikant įprastinius šlapimo mėginių bakteriologinius tyrimo metodus, gavus teigiamus rezultatus, šlapimo takų infekcija buvo diagnozuojama nepriklausomai nuo klinikinių požymių pasireiškimo (7). Ne visos bakterijos sukelia infekciją. Kai kuriais atvejais, oportunistinių bakterijų dauginimasis užtikrina organizmo apsaugą nuo patogeniškų bakterijų padermių. Tai yra svarbu, nes pacientams, kurie yra gydomi antimikrobinėmis medžiagomis, esant asimptominei bakteriurijai, vėliau gali išsivystyti bakterinė šlapimo takų infekcija, sukelta patogeniškų padermių. Asimptominė bakteriurija siejama su šlapimo takų infekcija gyvūnams, kurie serga sisteminėmis ligomis arba, kuriems būdinga imunosupresija (4).
1.2. Kliniškai sveikų šunų šlapimo mikrobiota
Šiuo metu yra teigiama, kad nuo 2 proc. iki 9 proc. kliniškai sveikų šunų šlapime gali būti aptinkamos bakterijos (9). Kliniškai sveikų šunų šlapime išskiriama Streptococcus spp., Staphylococcus spp., Corynebacterium spp., E.coli, Pseudomonas spp., Pastaurella spp. (7,10). 2014 m. atlikto tyrimo metu ištirta 101 klniškai sveikų kalių šlapimo mėginių, paimtų cistocentezės būdu. Remiantis statistinės duomenų analizės rezultatais, nustatyta, kad 8,9 proc. šunų pasireiškė slaptas cistitas. Mėginiuose išskirtos bakterijų rūšys: E.coli, E.faecalis, E.faecium, S.pseudintermedius, Klebsiella pneumoniae., Streptococcus canis. Tiriamieji šunys nebuvo gydomi antimikrobinėmis medžiagomis, tačiau per tris mėnesius nuo slapto cistito diagnozavimo nei vienai kalei nepasireiškė klinikiniai šlapimo takų infekcijos požymiai (7). Erin N.Burton et al. atliko šlapimo, paimto cistocentezės būdu, iš kurio nebuvo išaugintos bakterijų kultūros, tyrimus. Specifiniais deoksiribonukleorūgščių išskyrimo metodais, nustatyta, kad šlapimo pūslė nėra sterili, ji pasižymi savita ir įvairia mikrobiota. Tyrimo metu sveikų kalių šlapime išskirti Proteobacteria taksonominiai vienetai (Pseudomonas spp., Sphingobium spp., Actinobacter johnsonii) ir neklasifikuojamos bakterijos, priklausančios Bradyrhizobiaceae ir Xanthomonadaceae šeimoms (9).
1.3. Kliniškai sveikų patinų apyvarpės mikrobiota
11
1.4. Kliniškai sveikų kalių makšties mikrobiota
Mėginiuose iš kalių makšties išskiriama E.coli, Streptococcus canis, S.pseudintermedius, Pastaurella multocida, Staphylococcus aureus, P.aeruginosa, P.mirabilis, įvairios enterokokų rūšys (E.faecalis, E.durans, E.avium, E.gallinarum). Rečiau išskiriama Sphingomonas paucimobilis, beta-hemoliziniai streptokokai, Bacillus spp., Corynebacterium spp. Enterobacter spp. Skirtingų tyrimų metu nustatyta, kad kalių makšties mikrobiota priklauso nuo lytinio ciklo fazės (13–15). Grynos bakterijų kultūros išskiriamos priešrujo (lot. proestrus) ir ramybės periodais (lot. anestrus), o mišrios aptinkamos rujos metu (lot. estrus) ir, esant porujui (lot. diestrus) (13). Nustatyta, kad kalių makštyje dažniausiai bakterijos išskiriamos priešrujo (28,6 proc.) ir ramybės periodu (24,5 proc.). Bakterijų skaičius sumažėja rujos metu (12,2 proc.), o porujo periodu bakterijų kultūros išauga tik 2 proc. tiriamųjų mėginių (14).
Mycoplasma canis sudaro rezidentinę šlapimo ir lytinių organų mikrobiotą (16). Z. Maksimovič et al. tyrimo metu paimti 122 mėginiai iš kliniškai sveikų kalių makšties. Bakterijos išaugo iš 41 mėginio. Dažniausiai išskirta Mycoplasma canis (63 proc.). Kitos, išskirtos rūšys: Mycoplasma spumans (5 proc.) ir Mycoplasma edwardii (2 proc.). Nustatyta, kad mikoplazmų išskyrimas nepriklausė nuo tirtų kalių lytinio ciklo fazės ir kastracijos (17).
1.5. Kliniškai sveikų šunų tiesiosios žarnos mikrobiota
Bakteriologiniais ir molekuliniais tyrimų metodais nustatyta, kad sveikų šunų tiesiojoje žarnoje vyrauja Bacteroides fragilis, Bacteroides vulgatus, E.coli, Clostridium perfringens, anaerobiniai gramteigiami kokai, streptokokai, laktobacilos (18). Skirtingų tyrimų metu nustatyta, kad Firmucutes yra dažniausiai išskiriamas bakterijų tipas šunų tiesiosios žarnos mėginiuose, apimantis Clostridia ir Bacillus gentis (19–21). Taip pat, dažnai išskiriama Bacteroides tipo bakterijų (22). Hadl et al. tyrimo metu iš kliniškai sveikų šunų tiesiosios žarnos išskirta Enterococcus spp. (11 atvejų iš 12), E.coli (4 atvejai iš 12), Clostridium perfringers (4 atvejai iš 12), Helicobacter spp. (2 atvejai iš 12). Autoriaus teigimu, potencialūs virškinimo sistemos organų patogenai sudaro dalį rezidentinės žarnyno mikrobiotos, o jų patogeniškumo mechanizmui išsiaiškinti reikia detalesnių tyrimų (19).
1.6. Kliniškai sveikų šunų šlapimo, išorinių lytinių organų bei tiesiosios
žarnos mikrobiotos panašumai ir skirtumai
12
taip pat, dominuoja mėginiuose iš makšties bei apyvarpės. Dėl to, manoma, kad šių organų mikrobiota yra panaši. Rezidentinės bakterijos, esančios išoriniuose lytiniuose organuose, tiesiojoje žarnoje, tarpvietės zonoje gali patekti į šlapimo takus, juose daugintis, kolonizuotis ir tapti šlapimo takų infekcijos priežastimi (3,4,6,9,23).
1.7. Bakterijos, sukeliančios šlapimo takų infekciją
Dažniausiai šlapimo takų infekcijas šunims sukelia E.coli (24). E.coli sudaro maždaug ⅓ – ½ visų bakteriologinių tyrimų rezultatų (4,25,26). Sergančių šunų šlapimo mėginiuose, taip pat, išskiriama Proteus spp., Klebsiella spp., Pastaurella spp., Mycoplasma spp., Enterobacter spp., Pseudomonas spp., Staphylococcus spp., Streptococcus spp. (3,4,10). Ball et al. 2002-2007 metais atliko 473 šlapimo mėginių bakteriologinių tyrimų retrospektyvią analizę. Iš viso 361 mėginyje buvo išaugintos bakterijos. Remiantis statistinės duomenų analizės rezultatais, nustatyta, kad sergančių šunų šlapimo mėginiuose dažniausiai išskiriama E.coli. Rečiau išaugo Enterococcus spp., Proteus spp., Streptococcus spp., Staphylococcus spp., Enterobacter spp., Pseudomonas spp., Klebsiella spp. (27) Wong et al. 2010-2013 metais atliko tyrimą, kurio metu ištyrė 1646 šunų šlapimo mėginius. Juose daugiausiai išskirta E.coli. Taip pat, išaugo Staphylococcus ir Enterococcus genčių bakterijos (28). Teigiama, kad su šlapimo takų infekcijomis siejamos bakterijos nežymiai skiriasi tarp lyčių. Tačiau pastebima, kad kalėms šlapimo takų infekcijas dažniau sukelia Staphylococcus spp., Enterococcus spp., Pseudomonas spp., o patinams - Klebsiella spp., Providencia spp., Salmonella spp., Corynebacterium spp., Acinetobacter spp., Actinomyces spp., (3).
1.8. Šlapimo takų infekcijos patogenezė
13
gebėjimo prisitvirtinti prie šlapimo sistemos organų epitelio paviršiaus, kolonizuotis ir nuo natūralios šeimininko organizmo apsaugos (4).
1.9. Uropatogeninių bakterijų virulentiškumo veiksniai
Bakterijų gebėjimas sukelti šlapimo takų infekciją priklauso nuo virulentiškumo veiksnių. Jie lemia atsparumą ir sustiprina gebėjimą pažeisti šeimininko audinių ląsteles (31). Svarbiausias virulentiškumo veiksnys šlapimo sistemos organų infekcijos patogenezėje yra bakterijų gebėjimas prikibti prie epitelio paviršiaus. Taip pat, svarbūs veiksniai yra toksinų išskyrimas ir bioplėvelių formavimas (32).
Bakterijos prie šlapimo takų epitelio paviršiaus prisitvirtina blakstienėlių pagalba. Svarbiausias vaidmuo šlapimo sistemos organų infekcijos patogenezėje tenka P ir 1 tipo blakstienėlėms (32,33). Patogeniškos bakterijų padermės pasižymi dideliu skaičiumi šių blakstienėlių. P tipo blakstienėlės turi PapG adheziną, kuris yra blakstienėlės gale ir įgalina bakteriją prikibti prie epitelinėse ląstelėse esančių glikosfingolipidų. 1 tipo blakstienėlės yra būdingos daugeliui E.coli padermių. Jos pasižymi adhezinais (FimH), kurie yra išsidėstę per visą blakstienėlės ilgį (32). Šie adhezinai atpažįsta tam tikrus uroplakinus, suriša manozę ir nulemia bakterijų kolonizaciją bei invaziją į skėtines ląsteles. Taigi, 1 tipo blakstienėlės yra būtinos kolonizacijai, inavazijai ir persistencijai. P.mirabilis pasižymi specifiniais manozei atspariais plaukeliais, kurie palengvina bioplėvelių formavimą ir epitelio kolonizavimą. Enterokokai pasižymi keliais adheziniais faktoriais. Tai yra enterokokų paviršiaus proteinas (Esp), enterokokų polisacharidų antigenas (Epa), su endokarditu ir bioplėvėlimis siejami plaukeliai (Ebp) (33).
Ląstelės paviršiuje esantys žiuželiai yra skaidulinės struktūros, kurios bakterijai suteikia galimybę judėti. Judrios bakterijos įgyja selektyvų pranašumą kovoje su rezidentine šeimininko mikrobiota dėl maisto medžiagų ir vietos. Taip pat, judrumas pagerina patogenų sklaidą šlapimo takuose (32,33).
Liposacharidai yra svarbi gramneigiamų bakterijų išorinės membranos dalis. Ji palaiko ląstelės sienelės vientisumą ir apsaugo nuo šeimininko imuninės sistemos atsako (32). Bakterijų lipopolisacharidai sudaryti iš 3 dalių, tai yra lipido A, kuris veikia kaip pagrindinis endotoksinas, pagrindinio oligosacharido ir O antigeno (34).
14
50 proc. uropatogeninių E.coli padermių. CNF 1 aptinkamas 1 – 10 proc. tiesiojoje žarnoje išskiriamų E.coli padermių, 14 proc. asimptominę bakteriuriją sukeliančių E.coli padermių ir 30 proc. UPEC padermių (32). P.mirabilis išskiria du toksinus, tai yra hemoliziną A (HpmA) ir toksišką agliutininą (Pta). Jie yra atsakingi už šeimininko ląstelių pažeidimą. P.aeruginosa išskiriami toksinai yra elastazė, egzoenzimas S (ExoS) ir hemolitinė fosfolipazė C. Visi išvardinti toksinai turi įtakos šlapimo takų infekcijos vystymuisi ir plitimui (33).
Bioplėvelė yra struktūrinė bakterijų bendruomenė, kurią dengia polimerinė kapsulė prikimbanti prie epitelio paviršiaus. Bioplėvelė apsaugo patogenus nuo neutrofilų migracijos. Taip pat, antimikrobinės medžiagos sunkiau pasiekia bakterijas, esančias struktūrinės bendruomenės viduje (32). Uropatogeninė E.coli, P.mirabilis ir P.aeruginosa geba formuoti bioplėveles (33).
Šlapimo takuose yra nedidelis kiekis maisto medžiagų. Šlapime nedaug geležies, todėl uropatogenai pasižymi sideroforais, kurie padeda ją pasisavinti. Efektyvus geležies įsisavinimas suteikia bakterijoms selektyvaus išgyvenimo galimybę šlapimo takuose (32,34). Kai kurios E.coli padermės gali išskirti skirtingų tipų sideroforus (aerobaktiną ir jersiniabaktiną) (32). Klebsiella pneumoniae išskiriami sideroforai yra enterobaktinas ir aerobaktinas, P.mirabilis gamina proteobaktiną ir jersiniabaktiną, o P.aeruginosa išskiria piocheliną ir pioverdiną (33).
P.mirabilis ir P.vulgaris išskiria fermentą ureazę. Šis fermentas katalizuoja šlapalo hidrolizę į amonį ir anglies dioksidą. Dėl to didėja šlapimo pH ir sudaromos palankios sąlygos formuotis kalcio kristalams (apatitams) ir amonio kristalams (struvitams). Šių struktūrų paviršius yra tinkama terpė bakterijoms formuoti bioplėveles (32,33).
Kai kuriais atvejais, bakterijos gali infekuoti šlapimo sistemos organų epitelinių ląstelių vidų. Tokiu būdu patogenai apsisaugo nuo šeimininko imuninio atsako ir gali išlikti pasikartojančios infekcijos šaltiniu (38).
1.10. Natūralūs šeimininko apsaugos veiksniai
Šlapimo takai yra glaudžiai susiję su užterštomis anatominėmis struktūromis (išangė, tarpvietės sritis, apyvarpė arba makštis). Šlapimo takų infekcijos vystymuisi trukdo natūralūs šeimininko apsaugos mechanizmai (5). Apsaugos sistemą sudaro anatominių ir fiziologinių veiksnių visuma, kurios pagrindinė funkcija yra apsaugoti organizmą nuo infekcijos (4,5). Šlapimo takų infekcijas sukeliančios bakterijos formuoja to paties organizmo tiesiosios žarnos rezidentinę mikrobiotą. Tačiau, infekcija sukeliama tik tada, kai pažeidžiamas bent vienas ar keli šeimininko apsaugos veiksniai (34).
15
Šlapimo išskyrimas, reguliarus ir „užbaigtas“ šlapinimasis mažina bakterijų kiekį, kurios kildamos šlaple galėtų prisitvirtinti prie šlapimo pūslės epitelio (3,4,34). Bet kokia būklė, sutrikdanti šlapinimosi laiką, sudaro palankias sąlygas vystytis šlapimo takų infekcijai. Tuomet bakterijos lengviau prikimba prie epitelio paviršiaus. Tačiau, dažnai šlapinantis, mažėja šlapalo kiekis šlapime. Dėl to bakterijos gali intensyviai daugintis. Šlapimo pūslės ištuštinimas ir koncentruoto šlapimo antibakterinės savybės šunims nėra pilnai ištirtos, bet manoma, kad veikia kaip natūralūs apsaugos veiksniai. (4).
Anatominiai bei fiziologiniai šlaplės, šlapimtakių, prostatos ypatumai yra reikšmingi šlapimo takų infekcijos patogenezėje. Šlaplės sfinkteris užveria kelią bakterijų judėjimui iš aplinkos į aukštesniuosius šlapimo takų organus. Šlapimtakių peristaltika trukdo bakterijoms iš šlapimo pūslės patekti į inkstus. Patinų prostatos išskyrose esantis cinkas veikia bakteriostatiškai ir trukdo bakterijoms daugintis. Taip pat, patinų šlaplė yra ilgesnė nei patelių. Šie veiksniai paaiškina, kodėl šlapimo pūslės infekcija kalės serga dažniau nei patinai. Įgimti arba įgyti šlapimo ir lytinių organų anatominiai pokyčiai gali turėti įtakos šlapimo takų infekcijos vystymuisi. Esant makšties susiaurėjimams, juose kaupiasi šlapimas. Taip prailginamas laikas bakterijoms prikibti epitelio paviršiuje ir kolonizuotis apatiniuose šlapimo sistemos organuose. Įgaubta vulva ir odos hiperplazija aplink vulvą dažnai komplikuojasi lokalizuotu, drėgnu, bakteriniu dermatitu ir bakterijų judėjimu į šlaplę (3).
Epitelis dengia šlapimo takų organus nuo šlaplės iki inkstų geldelių. Nepažeistas epitelis trukdo bakterijų prikibimui prie šlapimo takų sienelės (34). Šlapimo pūslės epitelį sudaro trys sluoksniai (bazinės ląstelės, tarpinės ląstelės ir skėtinės ląstelės). Skėtinės ląstelės yra atskirtos jungtimis ir gali keisti formą priklausomai nuo šlapimo pūslės prisipildymo. Skėtinių ląstelių apikalinės membranos yra suformuotos iš struktūrų, kurios palengviną šlapimo pūslės tempimą. Plokštelės yra sudarytos iš vidinių ir išorinių lapelių, kurie formuoja asimetrinę membraną, sudarytą iš tarpmembraninių proteinų (uroplakinų). Pagrindinė uroplakinų funkcija yra sukurti barjerą, kuris trukdytų tirpalams ir vandeniui pereiti apikalinę membraną. Jeigu bakterijos prikimba prie uroplakinų, sukeliama epitelinė apoptozė. Jos rezultatas yra infekuotų ląstelių „išplovimas“ iš šlapimo pūslės kartu su šlapimo srove (4,34).
Skėtinės ląstelės gamina glikozoaminoglikanus ir proteoglikanus. Hidrofiliniai glikozoaminoglikanai padengia pereinamųjų ląstelių viršutinę membraną ir sumažina bakterijų prikibimo bei kristalų formavimosi epitelio paviršiuje tikimybę, mažina šlapimo pūslės sienelės pralaidumą. Cheminis arba mechaninis pažeidimas gali suardyti glikozoaminoglikanų sluoksnį ir sudaryti tinkamas sąlygas bakterijoms prikibti prie šlapimo pūslės epitelio (34).
16
vietos. Bakteriocinai yra natūralios antimikrobinės medžiagos, kurias išskiria beveik visos bakterijos. Rezidentinė mikrobiota gali gaminti bakteriocinus. Jie bakteriostatiškai arba bakteriocidiškai veikia potencialiai patogeniniškas bakterijas. Bakteriocinai turi siaurą veikimo spektrą ir veikia tik artimai susijusias bakterijų padermes, pavyzdžiui kolicinas yra dažniausiai išskiriamas bakteriocinas esant E.coli infekcijoms.(4)
Šlapimo bakteriocidinės ir bakteriostatinės savybės priklauso nuo šlapimo cheminės sudėties. Antibakterines savybes užtikrina žemas šlapimo pH, didelė šlapalo koncentracija, silpnos organinės rūgštys ir specifinis šlapimo tankis (4). Žemas šlapimo osmosinis slėgis (<1,018) gali sudaryti tinkamas sąlygas vystytis šlapimo takų infekcijai (3).
1.11. Šlapimo takų infekcijos gydymas antimikrobinėmis medžiagomis
Bakterijų išskyrimas ir jų atsparumo antimikrobinėms medžiagoms įvertinimas yra auksinis standartas diagnozuojant šlapimo takų infekcijas ir skiriant medikamentinį gydymą (27,35). Patariama antimikrobinių medžiagų atsparumą vertinti remiantis EUCAST arba CLSI pateikiamomis rekomendacijomis (36–38). Veiksniai, į kuriuos reikia atsižvelgti skiriant gydymą, yra bakterijų atsparumas pasirinktai antimikrobinei medžiagai, galimas nepageidaujamas preparato poveikis, teisingas vaisto pasirinkimas atsižvelgiant į antimikrobinių medžiagų suskirstymą į klases (38). Empirinis šlapimo takų infekcijos gydymas yra pagrįstas dažniausiai šlapimo mėginiuose išskiriamų patogenų jautrumu antimikrobinėms medžiagoms. Pagal šlapime išskirto mikroorganizmo jautrumą, preparato formakodinamines ir farmakokinetines savybes, šlapimo takų infekcijoms gydyti rekomenduojamos antimikrobinės medžiagos yra amoksicilinas, amoksicilinas su klavulano rūgštimi, amikacinas, ampicilinas, ceftiofuras, ciprofloksacinas, chloramfenikolis, doksiciklinas, enrofloksacinas, marbofloksacinas, orbifloksacinas, trimetoprimo sulfametoksazolis (39). Pasireiškus klinikiniams šlapimo takų infekcijos požymiams, iki bakteriologinio tyrimo rezultatų gavimo, rekomenduojama antimikrobinį gydymą pradėti skiriant amoksiciliną, cefaleksiną arba trimetoprimo-sulfametaksazolą. Beta-laktamai (amoksicilinas su klavulano rūgštimi), fluorochinulonai, cefovecinas turėtų būti pasiliekami „rezerve“ komplikuotoms (pielonefritas) ir atsinaujinančioms infekcijoms gydyti. Jei bakteriologinio tyrimo metu išskirtos kelios bakterijų rūšys, tai antimikrobinė medžiaga turi būti pasirinkta remiantis abiejų patogenų jautrumu. Jeigu vienos antimikrobinės medžiagos pasirinkti neįmanoma, tuomet skiriamos kelios (35).
17
18
2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA
2.1. Tyrimo organizavimas
Magistro baigiamasis darbas – „Šunų šlapimo mikrobiotos išskyrimas ir palyginimas su lyties organų bei tiesiosios žarnos“ atliktas 2016 – 2018 metais klinikoje „X“. Tyrimas vykdytas pagal schemą, kuri yra pavaizduota pirmame paveiksle.
1 pav. Tyrimo schema
Sėjimas ant mitybinių terpių Tiriamųjų grupių sudarymas
Kliniškai sveiki šunys Šunys su klinikiniais šlapimo takų infekcijospožymiais Mėginių paėmimas
Tiesiosios žarnos mėginiai Išorinių lytinių organų mėginiai
Šlapimo mėginiai
Cistocentezė
Mėginių laikymas Laisvas kritimas
būdas Mėginių transportavimas
Dažymas pagal Gramą ir morfologijos vertinimas mikroskopu
Grynos kultūros išskyrimas Tikslo ir uždavinių suformulavimas
Metodikos organizavimas
Biocheminių ir antigeninių savybių nustatymas Mikroorganizmų identifikavimas N iekas n eišau go
Antimikrobinio atsparumo įvertinimas Literatūros apžvalga
Duomenų susisteminimas Statistinė duomenų analizė
19
2.2. Tiriamųjų šunų suskirstymas į grupes
Tiriamuosius šunis skirstant į grupes, buvo atidžiai renkama anamnezė ir aiškinamasi, ar šuniui būdingi šlapimo takų infekcijos simptomai: apsunkintas šlapinimasis (lot. dysuria), padidėjęs šlapimo išskyrimas (lot. pollakiuria), stanginimasis šlapinimosi metu (lot. stranguria), šlapinimosi ritmo sutrikimas (lot. periuria), kraujas šlapime (lot. hematuria), padidėjęs šlapimo pH (>7,5) (40). Šunys, kuriems buvo nebūdingi šie simptomai, priskirti kliniškai sveikiems. Šunys, kuriems pasireiškė du ir daugiau išvardintų klinikinių šlapimo takų infekcijos simptomų, buvo priskirti sergantiems. Tyrime dalyvavę gyvūnai per paskutines 7 dienas nebuvo gydyti antimikrobinėmis medžiagomis.
Sudarytos dvi tiriamųjų grupės: 1. Kliniškai sveiki šunys (sveiki).
2. Šunys, kuriems pasireiškė klinikiniai šlapimo takų infekcijos simptomai (sergantys). Mėginiai, iš kliniškai sveikų gyvūnų, imti bendrosios anestezijos metu, prieš iš anksto suplanuotas chirurgines operacijas. Sergančių šunų mėginiai buvo imti klinikinės apžiūros metu.
Tyrimas atliktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymu (Žin., 2010-12-18, Nr. 148-7563), Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymu (Žin., 1997-11-28, Nr. 108-2728) (42,43).
2.3. Mėginių paėmimas
Šlapimo mėginys iš to paties gyvūno imtas dviem skirtingais būdais, tai yra cistocentezės ir laisvo kritimo būdu.
2.3.1. Šlapimo paėmimas cistocentezės būdu. Procedūrą atliekantis asmuo dėvi vienkartines pirštines. Procedūros metu laikomasi septikos ir antiseptikos taisyklių. Šuo paguldomas į specialų lovelį dorsalinėje padėtyje. Pilvo srityje nuskutami plaukai, lauko paruošimui naudojama biocidinė odos priemonė („CUTASEPT F“, Vokietija). Šlapimo pūslės matymui naudojamas ultragarso aparatas („Aloka Prosound 6“, Japonija). Naudojamas linijinis ultragarso daviklis, nustatomas 5-7 Hz dažnis. Šlapimo aspiracijai pasirenkama 22 G sterili adata ir sterilus 10 ml švirkštas („NEOJECT“, Neomedic LTd). Dar kartą atliekama odos antiseptika („CUTASEPT F“, Vokietija). Adata duriama įstrižai ultragarso davikliui, pritraukiama 5 – 10 ml šlapimo. Paėmus šlapimo mėginį, nuimama aspiracijai naudota adata ir pakeičiama į naują („NEOJECT“, Neomedic LTd). Šlapimo mėginys sušvirkščiamas į vienkartinį, sterilų, užsukamą indelį („Deltalab“, Ispanija) (44,45).
20
2.3.3. Mėginių paėmimas iš išorinių lytinių organų ir tiesiosios žarnos. Mėginio paėmimui iš išorinių lytinių organų naudojamas sterilus tamponėlis su transportine terpe TRANSWAB („Amies“, „Liofilchem“, Italija). Patelėms aplikatorius su steriliu vatos antgaliu kišamas į makšties prieangį ir švelniai pasukamas 15-20 sek. Patinams aplikatorius su steriliu vatos antgaliu kišamas į apyvarpę ir švelniai pasukamas 15-20 sek. (9). Mėginio paėmimui iš tiesiosios žarnos naudojamas sterilus vatos tamponėlis su transportine terpe TRANSWAB („Amies“, „Liofilchem“, Italija). Aplikatorius su steriliu vatos antgaliu kišamas į analinę angą 1 cm ir švelniai pasukamas 15-20 sek. (9).
Visi mėginiai laikomi šaldytuve +4 °C temperatūroje ir ne vėliau kaip per 24 val. pristatomi į laboratoriją.
Mėginiai sėjami Petri lėkštelėse ant paprastų, specialiųjų, diferencinių-diagnostinių ir selektyvinių mitybinių terpių. Kultivuojama 37°C laipsnių temperatūroje 24-48 val. aerobinėmis sąlygomis. Po 24-48 val. įvertinama išaugusių bakterijų kolonijų morfologija. Iš išaugusių bakterijų kultūrų ruošiami tepinėliai ir dažomi pagal Gramą („Diagnostica Merk“, Vokietija). Nudažyti tepinėliai vertinami mikroskopu ir nustatoma bakterijų morfologija. Gramteigiamos bakterijos nusidažo violetine, o gramneigiamos – raudona spalva. Išskyrus grynas bakterijų kultūras, tiriamos jų biocheminės ir antigeninės savybės, siekiant nustatyti rūšį.
2.4. Bakterijų biocheminių ir antigeninių savybių nustatymas
Enterobakterijoms nustatyti, bakterijų kultūros buvo sėjamos ant Drigalskio agaro („Oxoid“, Anglija). Jame E.coli fermentuoja laktozę, todėl auga geltonos spalvos kolonijomis. Proteus spp. ir P.aeruginosa nefermentuoja laktozės, todėl kolonijoms būdinga mėlynai žalia spalva.
E.coli gamina fermentą β-D-gliukoronidazę. Ši savybė nustatoma bakterijų kultūrą sėjant ant chromogeninio TBX agaro (Triptone Bile X – glucoranide) („Biolife“, Italija). TBX agare E.coli auga mėlynai žalios spalvos kolonijomis. E.coli fermentuoja laktozę. Šią biocheminę savybę galima patikrinti bakterijų kolonijų mėginį sėjant E.M.B Levino agare („Liofilchem“, Italija) ir MacConkey agare („Oxoid“, Anglija). Levino agare kolonijoms būdingas metalinis blizgesys, o MacConkey agare E.coli formuoja rausvos spalvos kolonijas su rožinės spalvos tulžies rūgščių precipitacijos zona. E.coli judrumas ir indolo gamyba nustatomi SIM terpėje („Liofilchem“, Italija). Teigiamam judrumo testui būdingas difuzinis E.coli augimas nuo pasėjimo zonos. Indolo gamyba nustatoma užlašinus Kovačo reagento. Reakcija teigiama, jeigu užlašinus reagento, terpės viršuje susiformuoja raudonos spalvos indolo žiedas.
21
dėl pigmento piocianino ant maitinamojo agaro („Biolife“, Italija) pseudomonoms būdinga mėlynai žalia spalva. Pseudomonas genties bakterijos, kurios išskiria trimetilaminą, pasižymi specifiniu vaisių-vynuogių kvapu. 5 proc. kraujo agare pseudomonoms būdinga visiška hemolizė. P.aeruginosa išskiria fermentą katalazę. Ši savybė patikrinama sterilia kilpele nuo maitinamojo agaro bakterijų koloniją perkeliant ant objektinio stiklelio ir užlašinus 3 proc. vandenilio peroksido. Katalazė skaido vandenilio peroksidą į vandenį ir deguonį, dėl to, esant teigiamai reakcijai, išsiskiria deguonies dujų burbuliukai. P.aeruginosa gamina oksidazę. Ši savybė patikrinama sterilia kilpele bakterijų kultūrą perkėlus ant objektinio stiklelio ir užlašinus 1 proc. metil-parafenileno diamino-dihidroclorido tirpalo. Citohromo oksidazė prisijungia deguonį, dėl to ant objektinio stiklelio stebima mėlynai violetinė spalva.
Proteus genties bakterijoms būdingas specifinis „šliaužimas“ 5 proc. kraujo agare. Rūšies identifikavimui naudojama SIM terpė („Liofilchem“, Italija). P.mirabilis ir P.vulgaris yra judrios bakterijos, todėl joms būdingas difuzinis augimas nuo pasėjimo zonos. Abi bakterijų rūšys išskiria vandenilio sulfidą, todėl terpė tampa juodos spalvos. P.vulgaris išskiria indolą, todėl užlašinus Kovačo reagento terpės viršuje susidaro raudonos spalvos žiedas, o P.mirabilis indolo neišskiria.
Patogeninės stafilokokų rūšys 5 proc. kraujo agare sudaro visišką arba dalinę hemolizę. S.pseudintermedius išskiria alfa ir beta hemolizinus, todėl kraujo agare šios rūšies bakterijoms būdinga „dviguba“ hemolizės zona. Alfa lizinas sudaro siaurą, skaidrią hemolizės zoną arti kolonijos, o beta lizinas formuoja platesnę, dalinę hemolizės zoną. S.pseudintermedius reakcija Manito druskos agare („Liofilchem“, Italija) yra silpna, todėl būdingas nežymus terpės spalvos pasikeitimas į gelsvą atspalvį.
D grupės streptokokų serologinės grupės nustatymui naudotas „Streptococcal Grouping Kit“ (Liofilchem, Italija). Taip pat, naudotas Kanamicino eskulino azido agaras („Oxoid“, Anglija). Šioje selektyvinėje terpėje D grupės streptokokai skaido eskuliną ir auga juodos spalvos kolonijomis. E.faecalis nustatymui naudotas PYR testas (Liofilchem, Italija), kuris parodo pyrolidonyl aminopeptidazės aktyvumą. Teigiamu atveju, gaunama raudonos spalvos reakcija. E.faecalis sorbitoliui teigiamas, o E.faecium neigiamas. Todėl, fenolio raudonojo sultinyje mėginys su E.faecalis pakeičia spalvą iš raudonos į geltoną, o mėginyje su E.faecium sultinio spalva nepakinta.
Bacillus genties bakterijos formuoja endosporas, kurios yra matomos tepinėliuose nudažytuose pagal Gramą. Bacilos 5 proc. kraujo agare pasižymi plačia hemolizės zona. Tai yra katalazei teigiamos bakterijos.
2.5. Bakterijų atsparumo antimikrobinėms medžiagoms nustatytmas
22
Nuo maitinamojo agaro sterilia kilpele paimamos kelios bakterijų kolonijos. Jos maišomos su steriliu 0,9 proc. NaCl tirpalu, kol suspensijos optinis tankis pasiekia 0,5 McFarland‘o vienetus. Optinis tankis nustatomas aparatu „DEN-1“ („Biosan“, Latvija). Sėjimui naudojamos 90 mm Petri lėkštelės su Mueller Hinton II agaru („Oxoid“, Anglija). Tiriamoji medžiaga išsklaidoma agaro paviršiuje naudojant sterilų vatos tamponėlį. Ant Petri lėkštelės paviršiaus, su paskleista bakterijų kultūra, dedami antimikrobinių medžiagų diskai. Kultivuojama termostate aerobinėmis sąlygomis, 35±1°C temperatūroje, 16-20 val. Atsparumo zonos matuojamos automatiniu matuokliu. Bakterijų atsparumas antimikrobinėms medžiagoms įvertinamas pagal augimo zonas, prisilaikant EUCAST (versija 8.1, 2018-05-15) rekomendacijų.
Tyrimo metu naudoti antmikrobinių medžiagų diskai:
1. Penicilinai: ampicilinas (AMP, 10 μg, „Roseto“, Italija), amoksicilinas su klavulano rūgštimi (AMC, 20 μg + 10 μg, „Oxoid“, Anglija).
2. Cefalosporinai: cefaleksinas (CL, 30 μg, „Roseto“, Italija), ceftiofuras (CFT 30 μg, „Roseto“, Italija), cefovecinas (CVN, 30 μg, „Roseto“, Italija).
3. Fluorchinolonai: ciprofloksacinas (CIP, 5 μg, „Roseto“, Italija), enrofloksacinas (ENR, 5 μg, „Roseto“, Italija).
4. Sulfonamidai: trimetoprimas/sulfametoksazolas (STA, 25 μg, „Roseto“, Italija).
2.6. Statistinė duomenų analizė
Tyrimo duomenys susisteminti naudojant „Microsoft Excel 2016“ programą. Statistinė duomenų analizė atlikta taikant IBM SPSS Statistics 23.0 programą. Rezultatai laikomi statistiškai patikimais, kai p<0,05; p<0,01 ir p<0,001.
23
3. REZULTATAI
3.1. Bakterijos, išskirtos iš kliniškai sveikų ir šlapimo takų infekcija
sergančių šunų šlapimo, paimto cistocentezės ir laisvo kritimo būdais
2 pav. Bakterijos, išskirtos iš kliniškai sveikų šunų šlapimo, paimto cistocentezės
ir laisvo kritimo būdais.
Mūsų tyrimo metu iš kliniškai sveikų šunų šlapimo, paimto cistocentezės būdu, išauginta E.coli. Tų pačių šunų šlapimo mėginiuose, paimtuose laisvo kritimo būdu, papildomai išskirta P.mirabilis ir P.pseudintermedius (2 pav.).
3 pav. Bakterijos, išskirtos iš šunų, sergančių šlapimo takų infekcija, šlapimo,
paimto citocentezės ir laisvo kritimo būdais.
91,3 8,7 71,7 2,2 4,3 21,7 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100
Niekas neišaugo S.pseudintermedius P.mirabilis E.coli
Pr
o
c.
Rūšis
Cistocentezė Laisvas kritimas
5,4 2,7 48,6 13,5 29,7 5,4 2,7 48,6 13,5 29,7 0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 50
S.pseudintermedius P.vulgaris P.mirabilis E.coli P.aeruginosa
Pr
o
c.
Rūšis
24
Nustatyta, kad tiriant šlapimo takų infekcija sergančių šunų šlapimą, paimtą cistocentezės ir laisvo kritimo būdais, išskiriamos tos pačios bakterijų rūšys. Sergančių šunų šlapime dažniausiai išaugo P.mirabilis (3 pav.).
3.2. Bakterijos, išskirtos iš kliniškai sveikų šunų išorinių lytinių organų bei
tiesiosios žarnos
4 pav. Bakterijos, išskirtos iš kliniškai sveikų šunų išorinių lytinių organų.
4 paveiksle matoma, kad iš kliniškai sveikų šunų išorinių lytinių organų dažniausiai išskiriama S.pseudintermedius, o rečiausiai – E.faecium.
5 pav. Bakterijos, išskirtos iš kliniškai sveikų šunų tiesiosios žarnos.
Ištyrus kliniškai sveikų šunų mėginius, paimtus iš tiesiosios žarnos, nustatyta, kad daugiausiai išskiriama E.coli, o mažiausiai – S.pseudintermedius (5 pav.).
25
3.3. Bakterijos, išskirtos iš šlapimo takų infekcija sergančių šunų išorinių
lytinių organų bei tiesiosios žarnos
6 pav. Bakterijos, išskirtos iš šlapimo takų infekcija sergančių šunų išorinių lytinių organų.
6 paveiksle matoma, kad šlapimo takų infekcija sergančių šunų apyvarpės ir makšties prieangio mėginiuose dažniausiai išskiriama P.mirabilis ir E.coli, o rečiausiai – P.vulgaris ir E.faecalis.
7 pav. Bakterijos, išsskirtos iš šlapimo takų infekcija sergančių šunų tiesiosios
žarnos.
Pagal gautus bakteriologinio tyrimo rezultatus, šlapimo takų infekcija sergančių šunų tiesiosios žarnos mėgininiuose vyrauja E.coli (7pav.)
5,4 2,7 32,4 32,4 24,3 2,7 0,0 5,0 10,0 15,0 20,0 25,0 30,0 35,0 Pr o c. Rūšis 10,8 59,5 13,5 5,4 10,8 0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 50 55 60
P.mirabilis E.coli P.aeruginosa E.faecium E.faecalis
Pr
o
c.
26
3.4. Kliniškai sveikų ir šlapimo takų infekcija sergančių šunų šlapimo,
išorinių lytinių organų bei tiesiosios žarnos mikrobiotos palyginimas
8 pav. Kliniškai sveikų ir šlapimo takų infekcija sergančių šunų šlapimo
mikrobiotos palyginimas, mėginius imant cistocentezės ir laisvo kritimo būdais.
Mūsų tyrimo metu nustatyta, kad vyraujanti bakterijų rūšis kliniškai sveikų šunų šlapimo mėginiuose nepriklausė nuo mėginio paėmimo būdo. Dažniausiai išskirta E.coli. Laisvo kritimo būdu paimtuose šlapimo mėginiuose išskirtos bakterijų rūšys (P.mirabilis ir S.pseudintermedius) nebuvo aptiktos tų pačių šunų šlapimo mėginiuose, paimtuose cistocentezės būdu. Tiriant sergančių šunų šlapimą, paimtą cistocentezės ir laisvo kritimo būdais, nepastebėta skirtumų tarp išskirtos mikrobiotos. Nepriklausomai nuo mėginio paėmimo būdo, gauti identiški rezultatai. Lyginant skirtingais būdais paimtus tų pačių šunų šlapimo mėginius gauti rezultatai yra statistiškai nepatikimi (p>0,05) (8 pav.). 71,7 91,3 5,4 5,4 2,2 2,7 2,7 48,6 48,6 4,3 13,5 13,5 21,7 8,7 29,7 29,7 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100% Laisvas kritimas Cistocentezė Laisvas kritimas Cistocentezė Se rg an tys Sve iki Proc. Ti ri am o ji gr u p ė
27
9 pav. Kliniškai sveikų ir šlapimo takų infekcija sergančių kalių šlapimo bei
makšties prieangio mikrobiotos palyginimas.
Kliniškai sveikų kalių šlapimo, paimto cistocentezės būdu, mėginiuose išskirta E.coli. Makšties prieangio mikrobiota yra įvairesnė už šlapimo. Mėginiuose iš makšties išskirtos 6 skirtingos bakterijų rūšys, vyraujanti – S.pseudintermedius. Pagal išaugusių bakterijų rūšis, kalių, kurioms būdingi šlapimo takų infekcijos požymiai, šlapimo ir makšties prieangio mikrobiota buvo panaši. Abiejose mėginių paėmimo vietose dažniausiai išskirta P.mirabilis ir E.coli. Analizuoti sveikų kalių duomenys yra statistiškai patikimi (p<0,01), o sergančių patelių – nepatikimi (p>0,05) (9 pav.).
10 pav. Kliniškai sveikų ir šlapimo takų infekcija sergančių patinų šlapimo bei
apyvarpės mikrobiotos palyginimas.
25,7 88,6 8,0 8,0 25,7 4,0 4,0 5,7 44,0 64,0 36,0 20,0 22,9 11,4 11,4 4,0 4,0 5,7 2,9 4,0 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100% Makštis Šlapimas Makštis Šlapimas Se rg an či o s Sve iko s Proc. Ti ri am o ji gr u p ė
Niekas neišaugo S.pseudintermedius P.vulgaris
P.mirabilis E.coli Bacillus spp.
P.aeruginosa E.faecium E.faecalis
54,5 100 9,1 8,3 16,7 18,2 25 18,2 66,7 83,3 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100% Apyvarpė Šlapimas Apyvarpė Šlapimas Se rg an tys Sve iki Proc. Ti ri am o ji gr u p ė
28
Mūsų tyrimo metu iš kliniškai sveikų patinų šlapimo, paimto cistocentezės būdu, bakterijos neišaugo. Kliniškai sveikų šunų apyvarpės mėginiuose išaugintos trys skirtingos bakterijų rūšys. Dažniausiai išskirta E.coli ir P.mirabilis, rečiau – S.pseudintermedius. Šunų, kuriems būdingi šlapimo takų infekcijos požymiai, šlapimo ir apyvarpės mikrobiota buvo panaši. Abiejose mėginių paėmimo vietose dažniausiai išskirta P.aeruginosa. Duomenys yra statistiškai nepatikimi (p>0,05) (10 pav.).
11 pav. Sveikų ir šlapimo takų infekcija sergančių kalių ir tiesiosios žarnos
mikrobiotos palyginimas.
11 paveiksle matoma, kad sveikų kalių tiesioji žarna pasižymi įvairesne mikrobiota nei šlapimas. Mėginiuose iš tiesiosios žarnos išskirtos bakterijų rūšys (S.pseudintermedius, P.vulgaris, P.mirabilis, Bacillus spp., E.faecium ir E.faecalis) nebuvo išaugintos tų pačių kalių šlapimo mėginiuose. Iš sveikų kalių šlapimo ir tiesiosios žarnos dažniausiai išskirta E.coli. Patelių, kurioms būdingi šlapimo takų infekcijos požymiai, šlapimo ir tiesiosios žarnos mikrobiota skyrėsi. Mėginiuose iš šlapimo dažniausiai išskirta P.mirabilis, o mėginiuose iš tiesiosios žarnos - E.coli. Gauti rezultatai yra statistiškai patikimi. Lyginant sveikų kalių mėginius p<0,001, sergančių – p<0,05.
54,5 9,1 8,3 18,2 18,2 66,7 25,0 54,5 18,2 9,1 33,3 66,7 9,1 9,1 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100% Tiesioji žarna Apyvarpė Tiesioji žarna Apyvarpė Se rg an tys Sve iki Proc. Ti ri am o ji gr u p ė
Niekas neišaugo S.pseudintermedius P.vulgaris
P.mirabilis E.coli Bacillus spp.
29
12 pav. Sveikų ir šlapimo takų infekcija sergančių patinų šlapimo ir tiesiosios
žarnos mikrobiotos palyginimas.
Mūsų tyrimo metu iš kliniškai sveikų patinų šlapimo bakterijos neišskirtos. Iš tiesiosios žarnos mėginių išaugintos penkios skirtingos bakterijų rūšys, vyraujanti – E.coli. Šlapimo takų infekcija sergančių patinų šlapimo ir tiesiosios žarnos mikrobiota, taip pat, skyrėsi. Šlapimo mėginiuose dažniausiai išskirta P.aeruginosa. Didžiąją dalį iš tiesiosios žarnos išskirtų bakterijų sudarė E.coli. Gauti rezultatai yra statistiškai patikimi (p<0,001) (12 pav.).
13 pav. Sveikų ir šlapimo takų infekcija sergančių kalių makšties prieangio bei
tiesiosios žarnos mikrobiotos palyginimas.
13 paveiksle matoma, kad kliniškai sveikų patelių makšties prieangio ir tiesiosios žarnos mikrobiota yra panaši. Iš makšties prieangio mėginių dažniausiai išskirta S.pseudintermedius ir E.coli. Tiesiosios žarnos mėginiuose dažniausiai išaugo E.coli. Šlapimo takų infekcija sergančių
100 16,7 18,2 66,7 54,5 9,1 33,3 83,3 9,1 9,1 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100% Tiesioji žarna Šlapimas Tiesioji žarna Šlapimas Se rg an tys Sve iki Proc. Ti ri am o ji gr u p ė
Niekas neišaugo P.mirabilis E.coli Bacillus spp. P.aeruginosa E.faecium E.faecalis
25,7 8,0 2,9 25,7 4,0 8,6 5,7 16,0 44,0 2,9 56,0 36,0 60,0 22,9 5,7 11,4 4,0 4,0 5,7 8,0 14,3 2,9 16,0 4,0 5,7 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100% Tiesioji žarna Makštis Tiesioji žarna Makštis Se rg an či o s Sve iko s Proc. Ti ri am o ji gr u p ė
Niekas neišaugo S.pseudintermedius P.vulgaris
P.mirabilis E.coli Bacillus spp.
30
patelių makšties prieangio mėginiuose dažniausiai išskirta P.mirabilis. Mėginiuose iš tiesiosios žarnos vyravo E.coli. Gauti rezultatai tarp kliniškai sveikų kalių yra statistiškai patikimi (p<0,05), tarp sergančių – nepatikimi (p>0,05) (13 pav.).
14 pav. Sveikų ir šlapimo takų infekcija sergančių patinų apyvarpės bei tiesiosios
žarnos mikrobiotos palyginimas.
Pagal dažniausiai išskiriamų bakterijų rūšį, kliniškai sveikų patinų apyvarpės bei tiesiosios žarnos mikrobiota yra panaši. Mėginiuose iš apyvarpės ir tiesiosios žarnos dažniausiai išskirta E.coli ir P.mirabilis. Sergančių patinų šlapimo ir tiesiosios žarnos mikrobiota, pagal dažniausiai išskiriamų bakterijų rūšį, skyrėsi. Šlapimo mėginiuose dažniau išskirta P.aeruginosa, o mėginiuose iš tiesiosios žarnos – E.coli. Gauti rezultatai yra statistiškai patikimi (p<0,05) (14 pav.).
54,5 9,1 8,3 18,2 18,2 66,7 25,0 54,5 18,2 9,1 33,3 66,7 9,1 9,1 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100% Tiesioji žarna Apyvarpė Tiesioji žarna Apyvarpė Se rg an tys Sve iki Proc. Ti ri am o ji gr u p ė
Niekas neišaugo S.pseudintermedius P.mirabilis E.coli
31
3.5. Bakterijų, išskirtų iš šlapimo takų infekcija sergančių šunų šlapimo,
paimto cistosentezės būdu, atsparumas antimikrobinėms medžiagoms
15 pav. Escherichia coli atsparumas antimikrobinėms medžiagoms.
Remiantis gautais rezultatais, nustatyta, kad iš šlapimo, paimto cistocentezės būdu išskirta E.coli yra atspari ampicilinui, ciprofloksacinui, trimetoprimo sulfametoksazoliui, ceftiofurui ir cefovecinui. Duomenys yra statistiškai patikimi (p<0,01) (15 pav.).
16 pav. Proteus mirabilis atsparumas antimikrobinėms medžiagoms.
16 paveiksle matoma, kad iš šlapimo, paimto cistocentezės būdu, išskirta P.mirabilis pasižymi atsparumu ceftiofurui ir cefovecinui. Gauti rezultatai statistiškai patikimi (p<0,01) (16 pav.).
0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100% Amoksicilinas su klavulano rūgštimi
Cefovecinas Ceftiofuras Trimetoprimo sulfametoksazolis Ciprofloksacinas Cefaleksinas Ampcilinas Enrofloksacinas Proc. A n tim ikr o b in ė m e d ži ag a Atsparu Jautru 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100% Amoksicilinas su klavulano rūgštimi
32
17 pav. Proteus vulgaris atsparumas antimikrobinėms medžiagoms.
Iš šunų, kuriems būdingi šlapimo takų infekcijos požymiai, šlapimo, paimto cistocentezės būdu, išsskirta P.vulgaris yra atspari ciprofloksacinui, trimetoprimo sulfametoksazoliui, ceftiofurui, cefovecinui ir amoksicilinui su klavulano rūgštimi. Gauti duomenys statistiškai patikimi (p<0,05) (17 pav.).
18 pav. Pseudomonas aeruginosa atsparumas antimikrobinėms medžiagoms.
18 paveiksle matoma, kad P.aeruginosa pasižymi atsparumu ceftiofurui. Gauti duomenys yra statistiškai patikimi (p<0,01) (18 pav.).
0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100% Amoksicilinas su klavulano rūgštimi
33
19 pav. Staphylococcus pseudintermedius atsparumas antimikrobinėms
medžiagoms.
Mūsų tyrimo metu, iš sergančių šunų šlapimo, paimto cistocentezės būdu, išskirta S.pseudintermedius yra atspari ceftiofurui ir penicilinų grupės antimikrobinėms medžiagoms (ampicilinas, amoksicilinas su klavulano rūgštimi). Gauti rezultatai statistiškai patikimi (p<0,01) (19 pav.)
0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100% Amoksicilinas su klavulano rūgštimi
34
4. REZULTATŲ APTARIMAS
Mūsų atlikto tyrimo metu ištirti kliniškai sveikų šunų šlapimo mėginiai, iš tų pačių gyvūnų paimti cistocentezės (n=31) ir laisvo kritimo (n=31) būdais. Iš cistocentezės būdu paimtų mėginių išskirta E.coli (8,7 proc.). Panašūs duomenys gauti Wan et al. atlikto tyrimo metu. Minėtame tyrime ištirtas 101 kliniškai sveikų šunų šlapimo mėginys. Gauti rezultatai parodė, kad 8,9 proc. tiriamųjų buvo nustatyta asimptominė bakteriurija. Mėginiuose dažniausiai nustatyta S.pseudintermedius (2,9 proc.), o E.coli sudarė 1,8 proc. (7). Kito, panašaus mokslinio tyrimo metu buvo ištirta 140 kliniškai sveikų šunų šlapimo mėginių. Iš viso trijuose mėginiuose (2,1 proc.) išaugo E.coli (8). Lyginant literatūroje aprašytus ir mūsų gautus duomenis, galima teigti, kad kliniškai sveikų šunų šlapimo mėginiuose išskiriama E.coli sudaro rezidentinę šlapimo takų mikrobiotą (26). Esant asimptominei bakteriurijai, gydymas antimikrobinėmis medžiagomis neturėtų būti skiriamas, nes sunaikinus rezidentinę mikrobiotą, šlapimo takus gali kolonizuoti patogeninės bakterijų padermės (4).
Teigiama, kad šlapimo takų infekcija sergančių šunų šlapimo mėginiuose dažniausiai išskiriama E.coli (27,28). Windhal et al. atliktos retrospektyvios analizės metu, buvo išanalizuoti 1042 šlapimo mėginiai. Iš 632 mėginių buvo išskirta E.coli (68,9 proc.) (24). Mūsų atlikto darbo duomenys skyrėsi nuo anksčiau minėtųjų. Pagal mūsų gautus rezultatus, šlapimo takų infekciją šunims sukelia P.mirabilis (48,6 proc.) ir P.aeruginosa (29,7 proc.). E.coli išskirta tik iš 13,9 proc. tirtų mėginių. Mūsų tyrimo metu iš šlapimo mėginių išaugintos bakterijų rūšys yra aprašomos kaip potencialiai patogeniniškos ir galinčios sukelti šlapimo takų infekciją (1). Atliktas darbas įrodo, kad, esant natūralios organizmo apsaugos sutrikimams, šie patogenai (P.mirabilis, P.aeruginosa, E.coli) šunims gali sukelti šlapimo takų infekciją.
Laisvo kritimo būdu paimti mėginiai gali būti užteršti bakterijomis iš išorinių lytinių organų, tiesiosios žarnos, tarpvietės srities, odos ir aplinkos (3). Norėdami patikrinti šią informaciją, savo tyrimo metu palyginome bakteriologinio tyrimo rezultatus, gautus analizuojant tų pačių šunų šlapimą, paimtą cistocentezės ir laisvo kritimo būdais. Atliktas tyrimas patvirtino, kad laisvo kritimo būdu paimtas šlapimas gali būti užterštas bakterijomis iš šalia esančių anatominių struktūrų ar aplinkos. Iš kliniškai sveikų šunų šlapimo, paimto cistocentezės būdu, išauginta E.coli (n=3). Iš tų pačių šunų mėginių, paimtų laisvo kritimo būdu, išskirta E.coli (n=7), S.pseudintermedius (n=1), P.mirabilis (n=1). Lyginant šlapimo takų infekcija sergančių šunų šlapimo mėginius, paimtus skirtingais būdais, gauti bakteriologinio tyrimo rezultatai buvo identiški ir nepriklausė nuo mėginio paėmimo būdo. Galima daryti išvadą, kad, esant patogeninių bakterijų kolonizacijai šlapimo takuose, užgožiama rezidentinė organizmo mikrobiota.
35
atlikto darbo rezultatus. Palyginamojo tyrimo metu buvo ištirta 40 kliniškai sveikų kalių makšties mėginių. Iš 33 mėginių buvo išaugintos bakterijų kultūros. Dažniausiai išskirti koaguliazei teigiami stafilokokai (32 proc.) ir E.coli (25 proc.) (13). Atlikus mūsų ir Maksimovič et al. gautų rezultatų palyginimą, galima teigti, kad sveikų kalių išorinių lytinių organų mikrobiotoje vyrauja E.coli ir koaguliazei teigiami stafilokokai.
Nustatėme, kad kliniškai sveikų patinų šlapimo ir išorinių lytinių organų mikrobiota skiriasi. Iš kliniškai sveikų patinų šlapimo bakterijos neišaugo. Apyvarpės mėginiuose išskirta E.coli (18,2 proc.) ir P.mirabilis (18,2 proc.). Mūsų gauti duomenys panašūs su Saritas et al. tyrimo rezultatais. Šio mokslinio darbo metu buvo ištirta 100 kliniškai sveikų šunų apyvarpės mėginių. Iš viso iš 50 mėginių buvo išaugintos bakterijų kultūros. Daugiausiai išskirta Staphylococcus spp. (36 proc.), E.coli (30 proc.), Proteus spp. (16 proc.) (12). Palyginus mūsų ir Saritas et al. tyrimo rezultatus, galima daryti išvadą, kad kliniškai sveikų šunų apyvarpės mėginiuose išskiriamos E.coli ir P.mirabilis sudaro rezidentinę išorinių lytinių organų mikrobiotą.
Šlapimo takų infekcija sergančių kalių šlapimo ir makšties prieangio mikrobiota yra panaši, o tiesiosios žarnos skiriasi. Iš sergančių kalių šlapimo ir išorinių lytinių organų dažniausiai išaugo P.mirabilis. Tiesiosios žarnos mėginiuose dažniausiai išskirta E.coli (56 proc.). Tyrimo metu pastebėjome, kad kliniškai sveikų patinų apyvarpės ir tiesiosios žarnos mikrobiota skiriasi. Iš kliniškai sveikų šunų apyvarpės dažniausiai išaugo P.mirabilis ir E.coli. Daugiau nei pusėje tiesiosios žarnos mėginių išskirta E.coli (54,5 proc.). Šlapimo takų infekcija sergančių šunų šlapimo ir apyvarpės mikrobiota yra panaši, o tiesiosios žarnos skiriasi. Šlapimo ir apyvarpės mėginiuose daugiausiai išskirta P.aeruginosa. Tiesiosios žarnos mėginiuose išauginta E.coli (66,7 proc.). Gauti rezultatai yra panašūs į Burton et al. atlikto tyrimo duomenis. Deoksiribonukleorūgšties išskyrimo metodu buvo nustatyta, kad šunų šlapimo ir išorinių lytinių organų mikrobiotą sudaro panašios bakterijos. Tiesioji žarna skyrėsi nuo anksčiau minėtųjų anatominių struktūrų ir pasižymėjo savita mikrobiota (7). Palyginus mūsų ir Burton et al. gautus rezultatus, matoma, kad šlapimo ir lytiniai organai pasižymi panašia mikrobiota. Tiesiosios žarnos mikrobiota yra unikali ir skiriasi nuo šlapimo bei tiesiosios žarnos.
36
37
IŠVADOS
1. Iš kliniškai sveikų šunų šlapimo, paimto cistocentezės ir laisvo kritimo būdais, išskirta Escherichia coli. Laisvo kritimo mėginiuose dar išauginta Staphylococcus pseudintermedius ir Proteus mirabilis. Nepriklausomai nuo mėginio paėmimo būdo, šlapimo takų infekcija sergančių šunų šlapime dažniausiai išskirta Proteus mirabilis.
2. Kliniškai sveikų kalių išoriniuose lytiniuose organuose vyrauja Staphylococcus pseudintermedius, o patinų – Escherichia coli ir Proteus mirabilis. Visų kliniškai sveikų šunų tiesiojoje žarnoje dažniausiai išskiriama Escherichia coli.
3. Šlapimo takų infekcija sergančių kalių išoriniuose lytiniuose organuose dominuoja Proteus mirabilis, o patinų – Pseudomonas aeruginosa. Visų šlapimo takų infekcija sergančių šunų tiesiojoje žarnoje vyrauja Escherichia coli.
4. Kliniškai sveikų šunų šlapimo, išorinių lytinių organų ir tiesiosios žarnos mikrobiota skiriasi. Pagal vyraujančią bakterijų rūšį, šlapimo takų infekcija sergančių šunų urogenitalinė mikrobiota yra panaši, tačiau skiriasi nuo tiesiosios žarnos.
38
REKOMENDACIJOS
39
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Hall JL, Holmes MA, Baines SJ. Prevalence and antimicrobial resistance of canine urinary tract pathogens. Veterinary Record. 2013;173:549-549.
2. Thompson MF, Litster AL, Platell JL, Trott DJ. Canine bacterial urinary tract infections: New developments in old pathogens. Veterinary Journal. 2011;190:22-7.
3. Chew DJ, Westropp JL. Problem urinary tract infections. American college of veterinary surgeons [Internet]. 2012 Dec 20 [cited 2018 Dec 1]. Abailable from:
https://www.acvs.org/files/proceedings/2012/data/papers/111.pdf
4. Smee N, Loyd K, Grauer G. UTIs in Small Animal Patients: Part 1: Etiology and Pathogenesis. American Animal Hospital Association. 2013;49:1-7.
5. Elliott J, Grauer GF, Westropp JL. BSAVA manual of canine and feline nephrology and urology. 3rd ed. Quedgeley: British Small Animal Veterinary Association; 2017. p. 328-338.
6. Villiers E, Risti´c J, editors. BSAVA manual of canine and feline clinical pathology. 3rd ed. Quedgeley: British Small Animal Veterinary Association; 2016. p. 183-219.
7. Wan SY, Hartmann FA, Jooss MK, Viviano KR. Prevalence and clinical outcome of subclinical bacteriuria in female dogs. Journal of the American Veterinary Medical Association. 2014;245:106-112.
8. McGhie J, Stayt J, Hosgood G. Prevalence of bacteriuria in dogs without clinical signs of urinary tract infection presenting for elective surgical procedures. Australian Veterinary Journal. 2014;92:33-7.
9. Burton EN, Cohn LA, Reinero CN, Rindt H, Moore SG, Ericsson AC. Characterization of the urinary microbiome in healthy dogs. Plos one. 2017;12:16-32.
10. Kil DY, Swanson KS. Companion animals symposium: Role of microbes in canine and feline health. American Society of Animal Science. 2011;89:1498-1505.
11. Neihaus SA, Hathcock TL, Boothe DM, Goring RL. Presurgical Antiseptic Efficacy of Chlorhexidine Diacetate and Providone-Iodine in the Canine Preputial Cavity. American Animal Hospital Association. 2011;47:406-12.
12. Saritas ZK, Konak S, Pamuk K, Korkmaz M, Demirkan AC, Civelek T. Identification and Antimicrobial Susceptibility of Microorganisms Isolated from the Preputium of Healthy Dogs. Journal of Animal and Veterinary Advances. 2012;11:553-555.
