Šlapimo takų infekcijos: paplitimas ir ypatumai vyresniame amžiuje

1 LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

MEDICINOS AKADEMIJA MEDICINOS FAKULTETAS

GERIATRIJOS KLINIKA

RAMINTA BITINAITĖ – PAŠKEVIČIENĖ VI kursas 21 grupė

Šlapimo takų infekcijos: paplitimas ir ypatumai vyresniame

amžiuje

Baigiamasis magistro darbas

Darbo vadovė Dr. Odeta Kučikienė

Kaunas, 2018

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas

2

TURINYS

ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS ... 5

SANTRUMPOS ... 6

ĮVADAS ... 7

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 8

3

SANTRAUKA

Autorius: Raminta Bitinaitė-Paškevičienė

Darbo pavadinimas: Šlapimo takų infekcijos: paplitimas ir ypatumai vyresniame amžiuje.

Darbo tikslas: Įvertinti šlapimo takų infekcijų (ŠTI) dažnį bei ypatumus Kauno Klinikinės ligoninės (KKL) Geriatrijos skyriuje 2017 metais.

Darbo uždaviniai: 1.Nustatyti ŠTI paplitimo dažnį, bei sąsajas su amžiumi ir lytimi. 2. Nustatyti ŠTI etiologiją. 3. Nustatyti ŠTI sąsajas su hospitalizavimo trukme bei gydymo išeitimis 4.Nustatyti ŠTI sąsajas su psichine ir funkcine būklėmis.

Tyrimo dalyviai ir metodai: tai retrospektyvinis tiriamasis darbas, kuris buvo atliekamas analizuojant 2017 metų KKL Geriatrijos skyriuje gydytų pacientų ligos istorijas. Tyrimui naudota 300 atsitiktine tvarka išrinktų ligos istorijų. Buvo analizuojami pacientų duomenys: amžius, lytis, protinei būklei įvertinti trumpasis protinės būklės testas (MMSE), psichinei būklei įvertinti geriatrinė depresijos skalė (GDS), funkcinei būklei vertinti instrumentinės kasdienės veiklos anketa (IADL) ir Barthel indeksas, taip pat gydymosi stacionare lovadienių skaičius, gydymo išeitys, ŠTI diagnozės, šlapimo pasėlių rezultatai.

Tyrimo duomenų apdorojimas. Tyrimo duomenų statistinei analizei atlikti naudota SPSS (angl. Statistical Package for Social Science) programos 17.0 versija. Diagramoms atvaizduoti buvo naudojama MS Excel 2010 programa. Statistiškai patikima laikoma, kai p < 0,05.

4

SUMMARY

Title: The prevalence and peculiarities of urinary tract infection (UTI) in elderly.

Purpose: to estimate prevalence and peculiarities of urinary tract infection in Kaunas Clinical Hospital Geriatrics care unit 2017.

Objectives: 1. To estimate prevalence and relationship between age, sex and UTI; 2. To estimate UTI etiology; 3. To estimate the relationship of UTI for hospitalization time and final result of treatment; 4. To estimate relationship between cognitive function, psychical status, physical status and UTI.

Methods: retrospective study from medical documentation of patients treated in Kaunas Clinical Hospital Geriatrics care unit 2017. In examination in random order were included 300 medical documentation of Geriatric patients. Were analysed : age, sex, MMSE, GDS, IADL, Barthel, time of hospitalization, final result of treatment, diagnosis and etiology. For statistical analysis was used program SPSS (Statistical Package for Social Science) version 17.0. To illustrate diagrams was using MS Excel 2010. Statically significant when p<0,05.

Results and Conclusions: there was no connection between age, sex and incidence of UTI in the department of Geriatrics. Higher morbidity of UTI was in upper urinary tract than in lower urinary tract (lower urinary tract infection usually is just a accidental founding). Three most common causes of UTI were E. coli (25.8 %), K. pneumoniae (13.4%) , P. Mirabilis (5.2%). Most of the culture (42.3 %) from urine did not grow up. Patients with UTI had worse cognitive function than patients without UTI (r=-0,162; p=0,009). Patients with UTI more often had serious cognitive disorders (15,2%), than patients without UTI (6,6%). Patients with UTI IADL results average was statistically significant lower than patients without UTI (U=7206; p=0,000), p<0,05. Comparing Barthel index results between patients with urinary tract infection and without UTI established that patients with urinary tract infection were more completely addictive (46,4%.) than patients without UTI (15,3%), (χ²=33,866; p=0,000), p<0,05.

5

PADĖKA

1. KKL archyvo darbuotojoms, už pagalbą ir gerą nuotaiką, renkant duomenis baigiamajam magistro darbui (BMD) atlikti .

2. Darbo vadovei, dr. O. Kučikienei, už bendradarbiavimą rašant BMD.

INTERESŲ KONFLIKTAS

ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS

Gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro pritarimas atlikti minėtą tyrimą.

6

SANTRUMPOS

KKL – Kauno Klinikinė ligoninė

MMSE – trumpasis protinės būklės vertinimo testas GDS – geriatrinė depresijos skalė

IADL – instrumentinės kasdienės veiklos anketa SPSS – angl. Statistical Package for Social Science BMD – baigiamasis magistro darbas

ŠT – šlapimo tyrimas

UTI- urinary tract infection CD – cukrinis diabetas

ŠPK – šlapimo pūslės kateteris

ASB – asimptomė bakteriurija SPS – skubios pagalbos skyrius

7

ĮVADAS

Šlapimo takų infekcija – tai viena iš dažniausiai pasitaikančių ligų visose pacientų amžiaus grupėse. Ja gali sirgti tiek naujagimiai, tiek patys seniausi pacientai [9]. Pastebėta, kad vyresnio amžiaus pacientai ( 60 metų ir vyresni) dažniau serga ŠTI, nei jaunesni. Manoma, kad tai susiję su dažnesniais gydymo stacionare epizodais, daugybinėmis gretutinėmis patologijomis, kurios įtakoja pacientų protinę bei funkcinę būkles [5].

Šlapimo takų infekcijos diagnostiką vyresnio amžiaus pacientams galime prilyginti iššūkiui, kurį patiria gydytojas. Tai tartum mesta pirštinė, kviečianti gydytoją į sunkią kovą už paciento sveikatą. Jei palygintume jaunesnio ir vyresnio amžiaus pacientus, sergančius ŠTI, skirtųsi ne tik amžius, bet ir ligų simptomatika.

Senyvi pacientai, dėl involiucinių procesų imuninėje ir išskyrimo sistemose, dažnai patiria kitokius ŠTI simptomus lyginant su jaunesnio amžiaus pacientais. Vyresnių pacientų patiriami klinikiniai simptomai gali imituoti kitas patologijas, nors iš tiesų juos sukėlė ŠTI. Gydytojas geriatras privalo išlikti budrus tirdamas pacientą, nes senyvo amžiaus žmogui tokie simptomai, kaip pykinimas, vėmimas, pablogėjusi protinė ir funkcinė būklė, mieguistumas ar sujaudinimas, gali būti sąlygoti ŠTI [19].

8

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Darbo tikslas:

Įvertinti šlapimo takų infekcijų dažnį bei ypatumus KKL Geriatrijos skyriuje 2017 metais.

Darbo uždaviniai: 1. Nustatyti ŠTI dažnį, bei sąsajas su amžiumi ir lytimi; 2. Nustatyti ŠTI etiologiją vyresniame amžiuje;

9

LITERATŪROS APŽVALGA

Šlapimo takų infekcija (ŠTI) – tai grupė mikroorganizmų sukeltų, inkstų ir šlapimo organų ligų [19]. Bendrojoje populiacijoje ŠTI labiausiai paplitusi infekcinė liga. Bendras sergamumas pasireiškia 18 atvejų 1000 gyventojų per metus [14]. European Point Prevalence Survey (Euro PPS) tyrime, kuris buvo atliktas 2012 metais Lietuvoje, tirtas hospitalinių infekcijų dažnis 44 ligoninėse. Remiantis tyrimo rezultatais, ŠTI buvo trečia pagal dažnį po kvėpavimo takų ir odos žaizdų infekcijų [15]. 2000 metais vien tik ŠTI gydymas Jungtinėse Amerikos Valstijose sudarė net 2,5 milijardo dolerių visų sveikatos priežiūros įstaigų išlaidų [17].

ŠTI – tai grupė ligų, kurių tikslesnį pavadinimą apsprendžia uždegimo vieta [20]. Pagal lokalizaciją skirstoma į: uretritą, cistitą, pielonefritą ir urosepsį [19]. ŠTI pavadinimas gana dviprasmiškas, todėl P. Kaltenis siūlo ŠTI vadinti šlapimo organų infekcija, nes tada pasidaro aišku, kad pielonefritas taip pat yra šlapimo organų infekcija [20]. ŠTI galima suskirstyti į dvi stambesnes grupes: apatinių šlapimo takų (cistitas, uretritas) ir viršutinių šlapimo takų, (pielonefritas) [12]. Infekcija taip pat gali būti komplikuota ir nekomplikuota, ūminė ir lėtinė, bei susijusi su tam tikrais veiksniais, dėl kurių susidaro palankios sąlygos infekcijos atsiradimui [10].

Senstant organizme vyksta ir specifiniai šlapimo takų pokyčiai: suplonėja uroepitelio mukopolisacharidinis sluoksnis, kinta tarpvietės bei šlapimo pH, šlapimo osmoliariškumas, sumažėja baktericidiniu poveikiu pasižyminčio priešinės liaukos sekreto išskyrimas, daugėja liekamojo šlapimo [19]. Dėl senėjimo procesų inkstuose kinta kanalėlių funkcijos, jie tampa jautresni dehidratacijai, blogiau koncentruoja šlapimą. Senyvo amžiaus žmonėms dažnai būna susilpnėjęs troškulio pojūtis, o tai didina hipovoleminio inkstų pažeidimo riziką. Dėl sumažėjusio inkstų funkcijos rezervo vyresnio amžiaus pacientai yra jautrūs įvairiems veiksniams, kurie gali ūmiai pažeisti inkstus [11].

Dėl amžinių pokyčių vyresnio amžiau žmonėms silpsta imuninė sistema ir padidėja organizmo imlumas infekcinėms ligoms [19]. ŠTI dažna liga tarp pačių seniausių pacientų, galinti susargdinti senolį keletui dienų, sukelti delyrą ar net mirtį [16]. Infekcinių ligų sąraše, dėl kurių pagyvenę pacientai yra stacionarizuojami į gydymo įstaigas, ŠTI yra antra po pneumonijos (apie 15,5% ) [2].

10 Lyginant vyresnio amžiaus pacientus ir jaunesnius, sergančius ŠTI, pastebima jog ŠTI vyresniems pasižymi išskirtine epidemiologija, patogeneze ir klinikiniais sindromais. Kliniškai, senyviems pacientams, kaip ir jaunesniems, ŠTI gali pasireikšti klasikiniais pielonefrito simptomais (karščiavimu, šono skausmu) ar cistito simptomais (dizurijos reiškiniais), nors kartais ŠTI simptomai gali labai skirtis nuo įprastų simptomų [3].

Nelengva diagnozuoti ŠTI senyvo amžiaus pacientui, nes simptomai dažnai varijuoja ir ne visada būna specifiški ŠTI. Diagnostiką apsunkina ir tai, jog dėl gretutinių susirgimų, suprastėjusios protinės ir fizinės būklės, kai kurių pacientų bendravimo galimybės yra apribotos, jie negali patys išsakyti nusiskundimų [2].

Vyresniems pacientams būdinga atipinė ŠTI simptomatika, retai kada pasitaiko tipinių simptomų, kaip dizurija, poliurija. Tokie simptomai, kaip šlapimo susilaikymas, pykinimas, vėmimas, pilvo skausmas, kvėpavimo nepakankamumas ar sąmonės sutrikimas gali būti ŠTI požymiais. Savalaikė ŠTI diagnostika padeda išvengti komplikacijų [5].

Pastebėta, kad į skubios pagalbos skyrius (SPS) dėl ŠTI dažniau kreipiasi vyresnio amžiaus pacientai. Kalifornijoje 2014 metais buvo atliktas retrospektyvinis kohortinis tyrimas tarp 325 ligonių SPS skyrių, kuriame dalyvavo 65 metų ir vyresni pacientai. Tyrimo metu analizuotos priežastys, dėl kurių, vyresni pacientai į SPS kreipėsi pakartotinai, per 3 dienas nuo pirmo apsilankymo. Viso tyrimo laikotarpiu suskaičiuota 2,4 milijono vyresnio amžiaus pacientų apsilankymų SPS, 55813 apsilankymai dėl ŠTI, iš kurių kartotinai per 3 dienas nuo pirmo apsilankymo kreipėsi 4862 (9,8%). Trys pagrindinės grįžimo į SPS priežastys buvo: ŠTI (26,6%), septicemija (10,4%) ir šlapinimosi sutrikimai (7,6%). Pastebėta, kad moterys į SPS grįždavo dažniau [1].

Yra gana sudėtinga vien iš klinikinių aspektų senyviems pacientams nustatyti ŠTI, nes simptomai dažnai varijuoja, o taip pat ir šlapimo tyrimo (ŠT) paėmimas ir interpretacija ne visada būna teisingi [2]. Diagnozės pagrindimui, be klinikos būtinas ir ŠT, šlapimo pasėlis, o esant aktyviam karščiavimui, šaltkrėčiui ir kraujo pasėlis [3]. ŠT turi būti paimtas tinkamai. Jeigu toks paėmimas nėra įmanomas , tada šlapimas turi būti paimamas kateteriu [2]. Įtarus jog pacientas serga ŠTI, būtina atlikti ne tik ŠT, bet taip pat ir šlapimo pasėlį, prieš paskiriant antibiotiko terapiją [3].

Pastebėta, kad pacientams stinga informacijos, kaip teisingai paimti šlapimą tyrimui. Pallin ir kolegos atliko tyrimą SPS skyriuje, universitetinėje ligoninėje, kur buvo apklausti 137 pacientai po to, kai patys paėmė šlapimo mėginį ištyrimui. 57% pacientų teigė, kad nebuvo supažindinti, kaip taisyklingai turi būti imamas šlapimo mėginys ir tik 6% pacientų teisingai papasakojo, kaip tai teisingai atlikti [2].

11 mg, bet šlapime neturėtų būti kraujo, urobilinogeno, bilirubino ar ketonų. Dėl padidėjusio slenksčio gliukozei ir sumažėjusio GFG, nesant glikozūrijos, negalime atmesti cukrinio diabeto (CD) diagnozės [23]. Šlapimo pasėlis teigiamas, kai mililitre šlapimo yra nustatoma 105 kolonijas formuojančių vienetų (KFV/ml), vienos rūšies mikroorganizmų [2;19]. Jei pacientui nepasireiškia klinikinių simptomų, bet šlapime nustatoma bakteriurija, diagnozuojama asimptomė bakteriurija (ASB). ASB diagnozuoti vyrams pakanka vieno šlapimo pasėlio, bet moterims turi būti 2 iš eilės teigiami šlapimo pasėliai. Jei šlapimas imamas kateteriu, tai ASB galima diagnozuoti iš vieno pasėlio rezultatų ir vyrams ir moterims [2].

Pagyvenę asmenys linkę dažniau sirgti ŠTI ir ASB, kurių rizikos faktoriais gali būti laikomi: genetinis polinkis, netinkami higienos įpročiai, demencija, šlapimo nelaikymas, cukrinis diabetas (CD) geležies stokos anemija. Moterims pomenopauzės laikotarpiu prarandamas rūgštinis pH, buvęs premenopauzės laikotarpiu, manoma, kad dėl to padidėja lytinių organų kolonizacija bei skaičius infekcijų sukeltų Escherichia coli ir Enteroccocus padermėmis [2].

Išskiriamos 2 pagrindinės priežastys ASB ir ŠTI atsirasti: organizmo patologijos, sukeliančios nepilną šlapimo pūslės išsituštinimą ir dažnas šlapimo kateterių naudojimas. Moterims pagrindine priežastimi laikomas genitourinarinis prolapsas, vyrams – gėrybinė prostatos hiperplazija. Abiems lytims vienodą įtaką turi neuroraumeninės ligos ir dažnas šlapimo kateterio naudojimas [3].

ŠTI riziką didina imunosupresija, įvairios neurologinės ligos, invazinių procedūrų atlikimas, bei protinės veiklos pokyčiai [5]. Siekiant nustatyti ŠTI priežastinius veiksnius tarp vyriausių pacientų, Leideno 85 plius tyrime, nagrinėtos pacientų ligos istorijos. Analizuoti duomenys 157 vyrų ir 322 moterų sulaukusių 86 metų amžiaus duomenys. Nustatyti ŠTI rizikos veiksniai: MMSE mažiau 19 balų, GDS daugiau 4 balų, priklausomumas kasdieninėje veikloje, bei kitos sunkios ligos. Galima teigti, kad ankščiau persirgta ŠTI, sutrikusi kognityvinė funkcija, negalia kasdienėje veikloje ir šlapimo nelaikymas yra rizikos veiksniai sirgti ŠTI 85-86 metų pacientams. Šie rizikos faktoriai turėtų būti ŠTI prevencijos taikiniais [16].

Pastebėta, kad ŠTI dažniau diagnozuojama slaugos ir palaikomojo gydymo įstaigose, kur dauguma pacientų serga demencija, išmatų nelaikymu, mažai juda [3]. 2003-2004 metais JAV atliktame retrospektyviniame tyrime nustatyta, kad vaikštantys pacientai 69% atvejų rečiau hospitalizuoti dėl ŠTI. Nustatyta, kad įvairios mankštos, procedūros gerinančios vaikščiojimo ar judėjimo galimybę pacientams, kurių aktyvumas buvo sumažėjęs dėl fizinės negalios, mažino riziką susirgti ŠTI [21].

12 lyginti pacientai, kurie naudojo ir, kurie nenaudojo šlapimo pūslės kateterių (ŠPK). Buvo bandoma įvertinti rizikos faktorius sirgti ŠTI. Tyrimo metu išanalizuotos 4669 pacientų ligos istorijos, nustatyti 189 (4%) nozokominės ŠTI atvejai. ŠTI atvejų skaičius skirtingai pasiskirstė skyriuose: dažniau pasitaikė reabilitacijos ir sudėtinės reabilitacijos skyriuose. Pastebėta, kad moterys (67,7%) sirgo dažniau nei vyrai (32,3%). Kateteterizuojami pacientai ŠTI sirgo dažniau nei nenaudojantys kateterių. Dažnesnės infekcijos pasitaikė naudojant ŠPK imunosupresiškiems pacientams, taip pat jau ankščiau sirgusiems ŠTI [4].

Atliktame tyrime Eskisehir Yunus Emre State ligoninėje nuo 2011 sausio iki 2015 sausio mėnesio ištirta 558 pacientai, kurių amžius buvo tarp 65-98 metų, iš kurių 140 sirgo ŠTI [5]. Nustatyta, kad dažniausi ŠTI sukelėjai buvo E.coli ir Klebsiela pneumoniae [5]. 17,1% turėjo įvestą šlapimo kateterį, 27,9% jau anksčiau buvo sirgę ŠTI. Hospitalizavimo vidurkis buvo 7,6 (1-20) dienų, registruotas mirtingumas apytikriai 5%.

Nuolatinis šlapimo pūslės kateterizavimas mažina apatinių šlapimo takų jautrumą, dėl ko gali ir nebūti pradinių ŠTI simptomų, kurie gali išryškėti tik ŠTI komplikavusis [3]. Senyvo amžiaus pacientams dažniau išsivysto ir komplikacijos, nes ne retai parenkamas netinkamas gydymas, kadangi vyresniems pacientams ŠTI simptomai pasireiškia gana įvairiai [1].

ŠTI dažniausia sepsio priežastis vyresniems pacientams. Korėjoje atliktame retrospektyviniame tyrime, buvo analizuotos 2002-2008 metais dėl ŠTI gydytų pacientų ligos istorijos. Urosepsis nustatytas 86 % iš kurių 73% buvo moterys. 91,9 % sukėlėjas buvo gram – neigiamas, iš 79 išaugusių gram – neigiamų sukelėjų 70 buvo E. coli, 7 pasėliuose išaugo gram teigiami sukelėjai, kurių 42,9% buvo Stafilococcus aureus. Pastebėta, kad gram neigiamų sukelėjų sukelta ŠTI dažniau sirgo moterys (94,5%). Gram teigiami sukelėjai dažniau pasitaikė naudojant ŠPK. Pastebėtas didesnis mirtingumas, kai ŠTI sukelė gram – teigiamas sukėlėjas lyginant su neigiamu, atitinkamai 57,1% ir 7,6% [6].

M. Rebelo ir kolegų atliktame retrospektyviniame tyrime, Portugalijoje tirtos 135 pacientų su bakteriemija ligos istorijos. Pacientų amžius buvo 65 metai ir daugiau. Tyrimo tikslas buvo įvertinti rizikos faktorius, lemiančius pacientų mirtingumą ligoninėje. Iš 135 patientų, 45.9% buvo moterys. Dažniausia bakteriemijos priežastis - ŠTI (46.7%). Kraujuje išaugę mikroorganizmai: E. coli (14.9%), meticilinui atsparus S. aureus (MRSA) (12.0%), meticilinui jautrus S. aureus (11.4%), Klebsiella pneumoniae (9.1%) ir Enterococcus faecalis (8.0%) [7].

13 funkcinės negalios, kurias sukelia pats senėjimo procesas, daug gretutinių ligų ir dažni hospitalizavimo epizodai, dėl ko dažniau pasitaiko antibiotikams atsparių gram – neigiamų padermių sukeltos infekcijos [3].

Neretai vyresniems pacientams ŠTI per dažnai diagnozuojamos ir ne visada tinkamai gydomos. Tokiems pacientams dažnai pradedama empyrinė antibiotikoterapija, neturint pakankamai įrodymų apie esamą ŠTI, dėl ko didėja organizmų atsparumas antibiotikams. Dėl šių priežasčių ŠTI yra antroje vietoje pagal empyrinės antibiotiko terapijos paskyrimą [8]. Pasitaiko atvejų, kai pacientas karščiuoja dėl kitos priežasties, o atliktame ŠT nustatoma tik besimptomė bakteriurija. Be to, dažnas senyvo amžiaus pacientas, nesergantis ŠTI, gali skųstis dažnu šlapinimusi, dizurija, apgaulingu noru šlapintis ar šlapimo nelaikymu [3].

14

TYRIMO METODIKA

Atliktas retrospektyvinis tiriamasis darbas, kuriam atlikti buvo naudojamos 2017 metų KKL Geriatrijos skyriuje gydytų pacientų ligos istorijos. Tyrimui naudota 300 atsitiktine tvarka išrinktų, Geriatrijos skyriuje 2017 metais besigydžiusių pacientų ligos istorijų. Buvo analizuojami pacientų duomenys: amžius, lytis, MMSE, GDS, IADL, Barthel, lovadienių skaičius, gydymo išeitys, diagnozės ir sukėlėjai.

15

REZULTATAI

Iš viso tyrime išnagrinėta 300 atsitiktine tvarka paimtų pacientų ligos istorijų, kurie buvo gydomi KKL Geriatrijos skyriuje 2017 metais. Iš jų 31,3. (N=94) vyrų ir 68,7% (N=206) moterų. 32,3% (N=97) sirgo ŠTI ir 67,7% (N=203) nesirgo ŠTI. Lyginant ŠTI paplitimą pagal lytį statistiškai reikšmingo skirtumo nenustatyta (χ²=0,026; p=0,895). 31,0% (N=63) nesirgusių sudarė vyrai ir 69,0% (N=140) sudarė moterys. Taip pat panašus pasiskirstymas ir sirgusiųjų: 32,0% (N=31) vyrų ir 68,0% (N=66) moterų. Galime teigti, kad ŠTI paplitimas KKL Geriatrijos skyriuje nepriklauso nuo lyties. Duomenys pateikti 1 paveiksle.

1pav. Šlapimo takų infekcijos paplitimas pagal lytį

1 Lentelė . Šlapimo takų infekcijos paplitimas pagal lytį, n (%)

Reikšmė Nesirgo ŠTI Sirgo ŠTI χ² p

Vyrai 63 (31,0) 31 (32,0) 0,026 0,895 Moterys 140 (69,0) 66 (68,0) 31,0 32,0 31,3 69,0 _68,0 68,7 0 10 20 30 40 50 60 70 80

nesirgo ŠTI sirgo ŠTI Iš viso

16 Tiriamųjų amžiaus vidurkis buvo 81,32±7,3 metai. Jauniausias pacientas buvo 61 metų, o vyriausias – 98 metų. Sirgusiųjų ŠTI amžiaus vidurkis siekė 82,11±7,25 metus, o nesirgusiųjų – 80,94±7,31 metus. Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp sergamumo ŠTI ir pacientų amžiaus nenustatyta (U=8851,5; p=0,157). Galima teigti, kad sergamumas ŠTI Geriatrijos skyriuje nepriklauso nuo amžiaus (r=0,082; p=0,157). Duomenys pateikti 2 paveiksle.

2 pav. Sirgusiųjų ir nesirgusiųjų šlapimo takų infekcija amžiaus palyginimas

Tyrimas parodė, kad 63,9% (N=62) pacientų buvo nustatytas lėtinio pielonefrito paūmėjimas, 14,4% (N=14) buvo lėtinis pielonefritas, 12,4% (N=12) buvo lėtinis cistitas, 5,2 % (N=5) buvo ūminis pielonefritas ir 4,1% (N=4) buvo ūminis cistitas. Duomenys patekti 3 paveiksle.

80,94 82,11 81,32 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100

nesirgo ŠTI sirgo ŠTI Iš viso

17 3 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal diagnozę

Sergant ŠTI nustatyta bendra hospitalizavimo trukmė 11,91±4,72 dienos. Trumpiausias laikas buvo 2 dienos, o ilgiausias 36 dienos. Lyginant sirgusių ŠTI ir nesirgusių ŠTI pacientų hospitalizacijos trukmę – statistiškai reikšmingai nesiskyrė (U=8913,5; p=0,183). Nesirgusiųjų ŠTI hospitalizavimo trukmė buvo vidutiniškai 11,61±4,46 dienos, o sirgusiųjų buvo 12,55±5,19 dienos. Galime teigti, kad sergamumas ŠTI Geriatrijos skyriuje, neturi įtakos pacientų gydymosi stacionare trukmei (r=0,077; p=0,184). Duomenys pateikti 4 paveiksle.

4 pav. Sirgusiųjų ir nesirgusių šlapimo takų infekcija gydymosi stacionare trukmė 12,4 4,1 14,4 63,9 5,2 0 10 20 30 40 50 60 70

lėtinis cistitas ūminis cistitas lėtinis pielonefritas lėtinio pielonefrito paūmėjimas ūminis pielonefritas Pr o ce n tai 11,61 12,55 11,91 0 2 4 6 8 10 12 14 16 18 20

nesirgo ŠTI sirgo ŠTI Iš viso

Vi

d

u

rki

18 Analizuojant gydytų pacientų gydymo baigtis, pastebėta jog didžiąją daugumą sudarė pacientai išrašyti iš stacionaro 89,3% (N=268), 10,0% (N=30) gydymo išeičių baigėsi mirtimi ir 0,7% (N=2) buvo perkelti į kitą gydymo įstaigą. Lyginant sirgusių ir nesirgusių ŠTI gydymo baigčių pasiskirstymą, statistiškai reikšmingo skirtumo nenustatyta (χ²=2,172; p=0,338). Galime teigti, kad sergamumas ŠTI nepablogina gydymo baigčių Geriatrijos skyriuje. Duomenys pateikti 5 paveiksle ir 2 lentelėje.

5 pav. Sirgusių ir nesirgusių šlapimo takų infekcija gydymo išeičių pasiskirstymas

2 Lentelė. Sirgusių ir nesirgusių šlapimo takų infekcija gydymo išeičių pasiskirstymas, n (%.)

Reikšmė Nesirgo ŠTI Sirgo ŠTI χ² p

Išrašytas iš stacionaro 185 (91,1) 83 (85,6) 2,172 0,338 Mirė 17 (8,4) 13 (13,4) Perkeltas į kitą gydymo įstaigą 1 (0,5) 1 (1) 91,1 8,4 0,5 85,6 13,4 1,0 89,3 10,0 0,7 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100

išrašyti iš stacionaro mirė perkelti į kitą gydymo įstaigą

Pr

o

ce

n

tai

19 Vertinant ŠTI sirgusių pacientų šlapimo pasėlių duomenis nustatyta, kad beveik pusei 42,3% (N=41) pacientų sukėlėjas neišaugo, 25,8% (N=25) pacientų sukėlėjas buvo E. coli, 13,4 % (N=13) buvo K. pneumoniae, 5,2 % (N=5) buvo P. mirrabilis, 4,1 % (N=4) buvo Enterococcus faecium ir po 3,1 % (N=3) buvo Serratia marcesens, S. aureus, Enterococcus faecalis. Duomenys pateikti 6 paveiksle.

6 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal šlapimo takų infekcijos sukelėją

Norint įvertinti sergamumo ŠTI sąsajas su psichine būkle, vertinti pacientų GDS testų rezultatai. GDS buvo atliktas (N=258) iš 300. Likusiems testas nebuvo atliktas dėl sunkios bendros būklės. Rezultatai - 31,8% (N=82) pacientų depresijos požymių nenustatyta, 41,1% (N=106) nustatyti depresijos požymiai ir 27,1% (N=70) nustatyta depresija. Lyginant sirgusiųjų ir nesirgusiųjų ŠTI GDS testo rezultatus statistiškai reikšmingo skirtumo nenustatyta (χ²=2,747; p=0,253) (U=6744,5; p=0,817). Galime teigti, kad nėra sąsajų tarp GDS testo rezultatų ir sergamumo ŠTI Geriatrijos skyriuje (r=0,014; p=0,818). Duomenys pateikti 7 paveiksle ir 3 lentelėje.

20 7pav. Depresiškumo ir sergamumo šlapimo takų infekcija sąsajos

3 Lentelė. Depresiškumo rezultatai vertinant pagal geriatrinę depresijos skalę testas, n (%)

Reikšmė Nesirgo ŠTI Sirgo ŠTI χ² p

Nėra depresijos požymių 56 (30,6) 26 (34,7) 2,747 0,253 Depresijos požymiai 81 (44,3) 25 (33,3) Depresija 46 (25,1) 24 (32)

Norint įvertinti pacientų kognityvinės funkcijos ryšį su ŠTI, vertinti MMSE testo rezultatai. MMSE testas buvo atliktas (N=261). 9,2% (N=24) buvo nustatytas sunkus pažinimo sutrikimas, 47,9% (N=125) buvo vidutinis pažinimo sutrikimas, 23,8% (N=62) buvo lengvas pažinimo sutrikimas ir 19,2% (N=50) nenustatytas pažinimo sutrikimas. Lyginant sirgusiųjų ir nesirgusiųjų ŠTI kognityvinių funkcijų vertinimo rezultatus aptiktas statistiškai reikšmingas skirtumas (U=5828,5; p=0,009). Sirgusiųjų ŠTI buvo dažniau nustatytas sunkus pažinimo sutrikimas (15,2%), negu (6,6%) nesirgusiųjų (χ²=8,556; p=0,036). Galime teigti, kad sirgusiųjų kognityvinės funkcijos yra blogesnės (r=-0,162; p=0,009). Duomenys pateikti 8 paveiksle ir 4 lentelėje.

30,6 44,3 25,1 34,7 _33,3 32,0 31,8 41,1 27,1 0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 50

nėra depresijos požymių depresijos požymiai depresija

Pr o ce n ta i

21 8 pav. Protinės būklės ir sergamumo šlapimo takų infekcija sąsajos, * - p<0,05

4 Lentelė. Kognityvinių funkcijų ir ŠTI sąsajos, n (%) , * - p<0,05

Reikšmė Nesirgo ŠTI Sirgo ŠTI χ² p

Sunkus pažinimo sutrikimas 12 (6,6) 12 (15,2) 8,556 0,036* Vidutinis pažinimo sutrikimas 83 (45,6) 42 (53,2) Lengvas pažinimo sutrikimas 49 (26,9) 13 (16,5) Nėra pažinimo sutrikimo 38 (20,9) 12 (15,2)

Tiriamųjų funkcinės būklės IADL testo bendras vidurkis buvo 3,38±2,82 balai. Nesirgusiųjų IADL testo vidurkis buvo 3,79±2,78 balai, o sirgusiųjų – 2,52±2,71 balai. Lyginant sirgusiųjų ir nesirgusiųjų ŠTI testo rezultatus, statistiškai reikšmingai mažesnis vidurkis buvo sirgusiųjų ŠTI (U=7206; p=0,000). Galime teigti, kad ŠTI susirgimai turi įtakos funkcinei būklei (r=0,220; p=0,000). Duomenys pateikti 9 paveiksle.

6,6 45,6 26,9 20,9 15,2 53,2 16,5 _15,2 9,2 47,9 23,8 19,2 0 10 20 30 40 50 60 sunkus pažinimo sutrikimas vidutinis pažinimo sutrikimas lengvas pažinimo sutrikimas nėra pažinimo sutrikimo Pr o ce n tai

nesirgo ŠTI sirgo ŠTI Iš viso

*

22 9 pav. Instrumentinės kasdienės veiklos vertinimo rezultatų pasiskirstymas pagal sergamumą šlapimo

takų infekcija, * - p<0,05

Vertinami pacientų Barthel indekso rezultatai: apie 25,3% (N=76) pacientų buvo visiškai priklausomi, 22,7% (N=68) buvo beveik visiškai priklausomi, 37,7% (N=113) buvo vidutiniškai priklausomi, 4,7% (N=14) buvo šiek tiek priklausomi ir 9,7% (N=29) buvo nepriklausomi. Statsitiškai reikšmingai dažniau buvo visiškai priklausomų ir sirgusių ŠTI (46,4 %), negu nesirgusiųjų (15,3%) (χ²=33,866; p=0,000). Galime teigti, kad sirgę ŠTI yra labiau priklausomi, negu nesirgę (U=6832,5; p=0,000) (r=-0,259; p=0,000). Duomenys pateikti 10 paveiksle ir 5 lentelėje.

3,79 2,52 3,38 0 1 2 3 4 5 6 7

nesirgo ŠTI sirgo ŠTI Iš viso

23 10 pav. Funkcinės būklės pagal Barthel sąsajos su sergamumu šlapimo takų infekcija ,

* - p<0,05

5 Lentelė. Funkcinės būklės pagal Barthel sąsajos su šlapimo takų infekcija, n (%), * - p<0,05

Reikšmė Nesirgo ŠTI Sirgo ŠTI χ² p Visiškai 31 (15,3) 45 (46,4) 33,866 0,000* Beveik visiškai priklausomas 52 (25,6) 16 (16,5) Vidutiniškai priklausomas 88 (43,3) 25 (25,8) Šiek tiek priklausomas 10 (4,9) 4 (4,1) Nepriklausomas 22 (10,8) 7 (7,2) 15,3 25,6 43,3 4,9 10,8 46,4 16,5 25,8 4,1 7,2 25,3 22,7 37,7 4,7 9,7 0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 50 visiškai priklausomas beveik visiškai priklausomas vidutiniškai priklausomas šiek tiek priklausomas nepriklausomas Pr o ce n tai

nesirgo ŠTI sirgo ŠTI Iš viso

*

24

REZULTATŲ APTARIMAS

Iš 300 pacientų ŠTI nustatyta 97 pacientams, tai sudarė 32,2% . Remiantis gautais tyrmo rezultatais, galime teigti, kad kas trečias pacientas, gydytas KKL Geriatrijos skyriuje, sirgo ŠTI. Remiantis anksčiau atliktais tyrimais, KKL Geriatrijos skyriuje nustatytas didesnis sergamumas ŠTI, nei kitose gydymo įstaigose [5;4;9].

Nors lyginant vyresnius ir jaunesnius pacientus pastebėta, kad ŠTI dažniau serga vyresnio amžiaus pacientai, tačiau kaip ŠTI susijusi su amžiumi vyresnių žmonių populiacijoje, tyrimų rasti nepavyko. Bendras tiriamųjų amžiaus vidurkis buvo 81,32±7,3 metai. Sirgusiųjų amžiaus vidurkis siekė 82,11±7,25 metus, o nesirgusiųjų – 80,94±7,31 metus. Statistiškai reikšmingo skirtumo nenustatyta, p>0,05. Galima teigti, kad sergamumas ŠTI KKL Geriatrijos skyriuje 2017 metais nepriklausė nuo amžiaus.

Vertinant šlapimo takų infekcijos dažnio priklausomybę nuo lyties, tikėtasi, kad bus reikšminga priklausomybė nuo moteriškos lyties [1;4;6;7], tačiau reikšmingo skirtumo nenustatyta. KKL tarp sirgusių pacientų ŠTI moterys sudarė 68,0%, o tarp nesirgusių 69,0%, p>0,05 – statistiškai reikšmingo skirtumo nenustatyta. Mūsų duomenimis ŠTI KKL Geriatrijos skyriuje 2017 nepriklausė nuo lyties.

Tyrime vertintos ir ŠTI pasireiškimo formos pagal dažnį. Tikėtasi, kad dažniau pasireikš viršutinių šlapimo takų infekcija, nes remiantis šaltinais, senyviems pacientams ŠTI linkusi dažniau komplikuotis [2;3]. Remiantis gautais tyrimo rezultatais, nustatytas dažniausiai pasitaikantis lėtinio pielonefrito paūmėjimas (63,9%), antrojoje vietoje buvo lėtinis pielonefritas (14,4%), o lėtinis cistitas, apatinių šlapimo takų infekcija, trečioje vietoje (12,4 %). Atlikto tyrimo rezultatų duomenimis, dažniau pasitaikė viršutinių šlapimo takų infekcija. Duomenys sutapo su anksčiau skaitytais šaltiniais.

Vertinant etiologiją tikėtasi, kad dažniausias ŠTI sukėlėjas bus E. coli [5;6;7;19]. Tyrimo metu nustatyta, kad beveik pusės pacientų šlapimo pasėlyje (42,3%) sukėlėjas neišaugo. Pirmojoje vietoje pagal dažnį nustatyta E.coli (25,8%), antrojoje buvo K. Pneumoniae (13,4%), trečiojoje P. mirrabilis (5,2%). Pagal dažniausiai išaugusius sukelėjus, gauti rezultatai sutapo su anksčiau atliktų tyrimų rezultatais. Kad net 42,3% atvejų bakterijų augimas nenustatytas, verčia susimąstyti apie sąlyga, kad šlapimas tyrimui galėjo būti paimtas jau paskyrus antibiotiko terapiją, ar, kad ŠTI simptomus imitavo kita liga.

25 nei tų, kurie nesirgo ŠTI. (r=0,077; p=0,184). Lyginant su tyrimu atliktu Eskisehir Yunus Emre State ligoninėje nuo 2011 iki 2015, kur ŠTI sirgusiųjų gydymosi stacionare vidurkis buvo 7,6 (1-20) dienų [5], KKL Geriatrijos skyriuje pacientų gydymosi vidurkis buvo didesnis.

Vertinant gydymo išeitis, pastebėta, kad didžiąją daugumą pacientų sudarė 89,3% (N=268) pacientai išrašyti iš stacionaro, 10,0% (N=30) gydymo išeičių baigėsi mirtimi ir 0,7% (N=2) buvo perkelti į kitą gydymo įstaigą. Lyginant sirgusių ir nesirgusių ŠTI gydymo baigčių pasiskirstymą - statistiškai reikšmingai nesiskyrė (χ²=2,172; p=0,338). Tad galime teigti, kad ŠTI neturėjo įtakos didesniam mirtingumui KKL Geriatrijos skyriuje 2017 metais.

Vienas pagrindinių Geriatrijos tikslų yra išlaikyti ir gerinti esamas žmogaus funkcijas – gerinti gyvenimo kokybę. Gyvenimo kokybei vertinti naudojami įvairūs testai ir skalės, vertinantys psichinę, fizinę, funkcinę bei socialinę funkcijas [20].

Depresijos simptomams geriatrijoje vertinti sukurta geriatrinė depresijos skalė(GDS). Priedas nr-1. Remiantis Leideno 85 plius tyrimo rezultatais, nustatytas rizikos veiksnys sirgti ŠTI yra GDS vertinimas daugiau 4 balų [16], tikėtasi rasti sąsaja tarp sergamumo ŠTI ir depresiškumo. GDS atliktas 258 pacientams iš 300, o likusiems dėl bendros sunkios būklės testo atlikti nepavyko. 41,1% pacientų nustatyti depresijos požymiai, 27,1% nustatyta depresija ir 31,8% pacientų depresijos požymių nenustatyta. Lyginant sirgusiųjų ir nesirgusiųjų ŠTI GDS testo rezultatus statistiškai reikšmingo skirtumo neaptikta (χ²=2,747; p=0,253) (U=6744,5; p=0,817). Galime teigti, kad depresiškumas nėra susijęs su sergamumu ŠTI Geriatrijos skyriuje.

Trumpasis protinės būklės testas(MMSE), naudojams kognityvinių funkcijų sutrikimams nustatyti ir jų sunkumo laipsnius įvertinti. Priedas nr-2. Remiantis anksčiau atliktais tyrimais sergančių ŠTI apytikriai 25,0% blogesni MMSE rezultatai, nei nesirgusių ŠTI [18]. Trumpasis protinės būklės testas (MMSE), kuris naudojams kognityvinių funkcijų sutrikimams nustatyti ir jų sunkumo laipsnius įvertinti [20], priedas nr-2, buvo atliktas 261 pacientui. Nustatyta, kad dažniausiai pasitaikė vidutinis pažinimo sutrikimas (47,9 %), lengvas pažinimo sutrikimas (23,8%), 9,2% buvo nustatytas sunkus pažinimo sutrikimas, ir 19,2% pažinimo sutrikimas nenustatytas. Lyginant sirgusiųjų ir nesirgusiųjų ŠTI kognityvinių funkcijų vertinimo rezultatus, aptiktas statistiškai reikšmingas skirtumas (U=5828,5; p=0,009). Sirgusiųjų ŠTI buvo dažniau nustatytas sunkus pažinimo sutrikimas (15,2%), negu nesirgusiųjų (6,6%). Galime teigti, kad sirgusiųjų ŠTI kognityvinių funkcijų rezultatai yra blogesni (r=-0,162; p=0,009).

26 nei nesirgusiųjų ŠTI (U=7206; p=0,000), p<0,05. Galime teigti, kad mažiau savarankiški Geriatrijos skyriaus pacientai labiau linkę sirgti ŠTI.

27

IŠVADOS

1. Geriatrijos skyriaus pacientų sergamumas šlapimo takų infekcijomis nepriklauso nuo amžiaus ir lyties.

2. Geriatrijos skyriaus pacientai dažniau serga viršutinių nei apatinių šlapimo takų infekcijomis. (apatinių šlapimo takų infekcijos stacionare dažniausiai nustatomos kaip atsitiktinis radinys) 3. Dažniausi šlapimo takų infekcijos sukėlėjai: E. coli, K. pneumoniae, P. mirrabilis.

4. Šlapimo takų infekcijos Geriatrijos skyriuje neprailgino stacionarizavimo trukmės bei nepablogino gydymo išeičių.

5. Nerasta sąsajų tarp depresiškumo ir sergamumo šlapimo takų infekcija.

6. Vyresni pacientai, kurių prastesnės kognityvinės funkcijos ( vertinant trumpojo protinės būklės testo rezultatus), dažniau serga šlapimo takų infekcijomis.

7. Geriatrijos skyriaus pacientai, kurių prastesnė funkcinė būklė (remiantis instrumentinės kasdienės veiklos anketos ir Barthel indekso rezultatais), dažniau serga ŠTI.

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS

1. Apmokyti geriatrinio skyriaus slaugos personalą atsakingai ir tinkamai paimti medžiagą laboratoriniams tyrimams (šlapimo tyrimą, šlapimo pasėlį, kraujo pasėlį).

28

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1.Brennan JJ, Chan TC, Vilke GM, Killeen JP, Hsia RY, Castillo EM. 211 Emergency Department Revisits Within Three Days of an Emergency Department Discharge for Urinary Tract Infection Among Geriatric Patients. Ann Emerg Med. 2017 Oct 1;70(4):S85.

2.Detweiler K, Mayers D, Fletcher SG. Bacteruria and Urinary Tract Infections in the Elderly. Urol Clin North Am. 2015 Nov;42(4):561–8

3.Kaye D. Complicated Urinary Tract Infection in the Geriatric Population. Current Geriatrics Reports. 2015 Mar 1;4(1):79–86.

4.Girard R, Gaujard S, Pergay V, Pornon P, Martin-Gaujard G, Bourguignon L, et al. Risk factors for urinary tract infections in geriatric hospitals. J Hosp Infect. 2017 Sep;97(1):74–8

5.Alpay Y, Aykin N, Korkmaz P, Gulduren HM, Caglan FC. Urinary tract infections in the geriatric patients. Pak J Med Sci Q. 2018 Jan;34(1):67–72.

6.Chin BS, Kim MS, Han SH, Shin SY, Choi HK, Chae YT, et al. Risk factors of all-cause in-hospital mortality among Korean elderly bacteremic urinary tract infection (UTI) patients. Arch Gerontol Geriatr. 2011 Jan;52(1):e50–5.

7.Rebelo M, Pereira B, Lima J, Decq-Mota J, Vieira JD, Costa JN. Predictors of in-hospital mortality in elderly patients with bacteraemia admitted to an Internal Medicine ward. Int Arch Med. 2011 Oct 4;4(1):33.

8.Lim VH, Whitehurst T, Usoro E, Ming Ng S. Management of urinary tract infections in elderly patients: Strategies for improvement. BMJ Qual Improv Rep. 2014 Mar 4;3(1). Internetinė prieiga: http://dx.doi.org/10.1136/bmjquality.u203314.w1503 [žiūrėta 2018-04-19]

9.Kalibatienė D, Aleknienė B, Aleknaitė S. Infekcijos sukeltos ligos ir jų gydymas Vidaus ligų skyriuje. Medicinos teorija ir praktika. 2011;17(4):530–5

10.Kaltenis P. Šlapimo organų infekcija – problemos ir jų sprendimas. Medicinos teorija ir praktika 2007;13(1).

Internetinė prieiga: http://www.mtp.lt/files/MEDICINA-2007-01-07-KALT.pdf [žiūrėta 2018-04-19]

11.Kuzminskis V, Bumblytė IA, Skarupskienė I, Kušleikaitė N, Žiginskienė E ir kt. Klinikinė nefrologija. Kaunas: Medicinos spaudos namai, 2015.

12.Matthews SJ, Lancaster JW. Urinary tract infections in the elderly population. Am J Geriatr Pharmacother. 2011 Oct;9(5):286–309.

29 14.Bader MS, Hawboldt J, Brooks A. Management of complicated urinary tract infections in the era of antimicrobial resistance. Postgrad Med. 2010 Nov;122(6):7–15.

15.Ašembergienė J. Su sveikatos priežiūra susijusių infekcijų ir antimikrobinių vaistų vartojimo paplitimo tyrimas Lietuvos aktyvaus gydymo ligoninėse (2012 m.). Visuomenės sveikata. 2012; 3(58): 110-111.

16.Caljouw MAA, den Elzen WPJ, Cools HJM, Gussekloo J. Predictive factors of urinary tract infections among the oldest old in the general population. A population-based prospective follow-up study. BMC Med. 2011 May 16;9:57.

17.Laudisio A, Marinosci F, Fontana D, Gemma A, Zizzo A, Coppola A, et al. The burden of comorbidity is associated with symptomatic polymicrobial urinary tract infection among institutionalized elderly. Aging Clin Exp Res. 2015 Dec;27(6):805–12.

18.Yessengaliyeva E, Nagar A, Westerman RP. Asymptomatic bacteriuria and Dementia Deterioration in Older Females Admited to a Gero-Psychiatric Unit. Am J Geriatr Psychiatry. 2014 Mar 1;22(3):S67–8.

19.V. Lesauskaitė, G. Damulevičienė, J. Knašienė, O. Kučikienė, J. Macijauskienė Geriatrija. Kaunas: LSMU Leidybos namai, 2017.

20.Bikulčius R. Skalių ir testų taikymas vertinant fizinę, psichinę bei funkcinę senyvo amžiaus žmogaus būklę. Gerontologija. 2014;15(1):54–63.

21.Rogers MAM, Fries BE, Kaufman SR, Mody L, McMahon LF Jr, Saint S. Mobility and other predictors of hospitalization for urinary tract infection: a retrospective cohort study. BMC Geriatr. 2008 Nov 25;8:31.

22.Grigaliūnaitė A. Ūminės ir hospitalinės šlapimo takų infekcijos (etiologija, patogenezė,

epidemiologija, klinika, diagnostika ir gydymas). Internetinė prieiga:

http://www.elibrary.lt/resursai/Ziniasklaida/Medicine/Biomedicina/2002/BM_2002_02_1599.pdf [žiūrėta 2018-04-25]

30

PRIEDAI

1 PRIEDAS

Geriatrinė depresijos skalė (GDS)

Parinkite atsakymus, kurie geriausiai parodo Jūsų praėjusios savaitės nuotaiką

1 Ar esate patenkintas savo gyvenimu? taip NE

2 Ar apleidote daugelį savo pomėgių ir darbų? TAIP ne 3 Ar Jūs jaučiate, kad Jūsų gyvenimas tuščias? TAIP ne 4 Ar Jums dažnai nuobodu? TAIP ne

5 Ar Jūsų nuotaika dažniausiai gera? taip NE

6 Ar Jūs bijote, kad Jums gali atsitikti kas nors blogo? TAIP ne 7 Ar jaučiatės laimingas? taip NE

8 Ar dažnai jaučiatės bejėgis? TAIP ne

9 Jums labiau patinka būti namuose nei kur nors eiti ir imtis naujų darbų? TAIP ne 10 Ar Jūs manote, kad turite daugiau problemų nei įprastai dėl atminties? TAIP ne 11 Ar Jums atrodo, kad gyventi dabar puiku? taip NE

12 Ar Jūs šiuo metu jaučiatės bevertis? TAIP ne 13 Ar Jūs jaučiatės energingas? taip NE

14 Ar Jūs manote, kad Jūsų padėtis beviltiška? TAIP ne

15 Ar Jūs manote, kad daugumai žmonių sekasi geriau nei Jums? TAIP Ne

Iš viso (sudėti didžiosiomis raidėmis parašytus atsakymus): __________________ 5 – galima depresija > 10 - depresija

31 2 PRIEDAS

Trumpasis protinės būklės tyrimas (MMSE)

Vertinama Užduotis Nurodymai Vertinimas Didžiausia

suma

Orientacija laike

Kurie dabar metai? Koks dabar metų laikas? Koks dabar mėnuo?

Kuri mėnesio diena šiandien? Kokia savaitės diena šiandien?

1 balas už kiekvieną teisingą

atsakymą 5

Orientacija vietoje

Kokioje valstybėje mes gyvename? Kokiame mieste mes dabar esame? Kuriame rajone (kurioje gatvėje) Jūs gyvenate?

Kokioje ligoninėje mes dabar esame?

Kuriame skyriuje mes dabar esame?

1 balas už kiekvieną teisingą

atsakymą 5

Įsiminimas Kartokite mano ištartus žodžius (pvz.: obuolys, stalas, namas)

1 balas už kiekvieną teisingai pakartotą žodį. Kartoti pratimą, kol išmoks visus tris žodžius

3

Dėmesys Išvardykite žodžio „medis“ raides iš kito galo

1 balas už kiekvieną teisingą atsakymą. Baigti tyrimą po 5 klaidų (sustabdyti po 7 veiksmų)

5

Trumpalaikė

atmintis Pasakykite tris išmoktus žodžius

1 balas už kiekvieną teisingai

pakartotą žodį 3

Kalba

Pasakykite, kas tai yra (pacientui parodomas pieštukas, paskui laikrodis)

1 balas už kiekvieną teisingai

pakartotą žodį 2

Kartokite mano ištartus žodžius „be, taip, ne, ar dar“...

Tarkite aiškiai. 1 balas, jei

32 Nurodymų

suvokimas

Paimkite popieriaus lapą į dešinę ranką, perlenkite jį pusiau ir padėkite ant kelių

1 balas už kiekvieną teisingai atliktą veiksmą. Ligoniui sustojus, pasakykite: „darykite tai, ką liepiau“

3

Perskaitykite ir padarykite tai, kas parašyta (pvz., „užmerk akis“)

Parodykite parašytus žodžius. 1 balas už teisingą veiksmą

1

Parašykite sakinį

1 balas, jeigu sakinys prasmingas ir jame yra veiksnys ir tarinys

1

Nukopijuokite piešinį

Parodyti piešinį. 1 balas, jeigu yra 10 kampų ir 2 susikirtimai

1

Įvertinimas

33 3 PRIEDAS

INSTRUMENTINĖS KASDIENĖS VEIKLOS ANKETA (IADL)

A. Naudojimasis telefonu

1. Naudojasi telefonu savo iniciatyva (susiranda telefono numerį, jį surenka ir pan.)

2. Skambina keliais gerai žinomais numeriais 3. Atsiliepia į skambučius, bet pats neskambina

4. Visai nesinaudoja telefonu

Taškai 1 1 1 0 B. Apsipirkimas

1. Viską perka savarankiškai 2. Savarankiškai nusiperka smulkius daiktus 3. Reikalinga pagalba bet kuriems pirkiniams

4. Nesugeba apsipirkti 1 0 0 0 C. Maisto gaminimas

1. Planuoja, gamina ir patiekia maistą savarankiškai 2. Paruošia maistą, jei pateikti reikiami komponentai

3. Pašildo, patiekia ir ruošia maistą, bet neįvairų 4. Visai negamina maisto

1 0 0 0

D. Namų priežiūra

1. Rūpinasi namais vienas ar retai reikia pagalbos (atliekant sunkesnius darbus)

2. Atlieka lengvus kasdienius darbus (išplauna indus, pakloja lovą) 3. Atlieka lengvus kasdienius darbus, bet negali palaikyti

pakankamos švaros

4. Reikia pagalbos atliekant visus namų ruošos darbus 5. Nedirba jokių namų ruošos darbų

1 1 1 1 0 E. Skalbimas

34 2. Skalbia smulkius daiktus (kojines ir pan.)

3. Nieko neskalbia

1 1 0

F. Judėjimo būdas

1. Keliauja be kitų pagalbos visuomeniniu transportu ar pats vairuoja automobilį

2. Susiorganizuoja kelionę taksi, bet nesinaudoja visuomeniniu transportu

3. Keliauja visuomeniniu transportu su palydovu 4. Kelionės apsiriboja taksi ar automobiliu su palydovu 5. Visai nekeliauja 1 1 1 0 0 G. Medikamentų vartojimas

1. Atsakingas už vaistų vartojimą tinkamomis dozėmis ir tinkamu laiku

2. Atsakingas, jei medikamentai iš anksto paruošti atskiromis dozėmis 3. Neatsakingas 1 0 0 H. Finansiniai gebėjimai

1. Finansinius reikalus tvarko savarankiškai (apmoka sąskaitas, moka mokesčius, eina į banką)

2. Sugeba susitvarkyti su kasdieniniais pirkiniais, bet reikia pagalbos tvarkant stambesnius pirkinius

3. Nesugeba tvarkytis su pinigais

1

1

0

35 4 PRIEDAS

BARTHEL INDEKSO ĮVERTINIMAS I. VALGYMAS (10)

10 – savarankiškas. Ligonis gali pats pavalgyti nuo padėklo ar stalo, kai kas nors jam paduoda maistą. Jei reikia, jis privalo sugebėti įsidėti supjaustytą maistą, įsidėti druskos ir pipirų, užsitepti sviesto ir t. t. Jis privalo sugebėti įvykdyti tai per tam tikrą laiką.

5 – tam tikra pagalba vis dėlto yra reikalinga (pavyzdžiui, kaip pirmiau nurodyta, pjaustant maistą). 0 – visiškas bejėgiškumas.

II. JUDĖJIMAS NUO VEŽIMĖLIO Į LOVĄ IR ATGAL (15) 15 – savarankiškai atlieka visus tam reikalingus veiksmus:

saugiai persikelia iš invalido vežimėlio į lovą ir atvirkščiai, gali nuspausti stabdžius, pakelti kojas, norėdamas pailsėti; atsigulti bei atsisėsti ant lovos krašto; saugiai juda invalido vežimėlyje, gali keisti jo padėtį.

5 – ligonis gali pats atsisėsti, tačiau reikalinga didelė pagalba lipant iš lovos. 0 – visiškas bejėgiškumas.

III. ASMENINIS TUALETAS (5)

5 – ligonis gali nusiplauti rankas ir nusiprausti veidą, susišukuoti plaukus, išsivalyti dantis, nusiskusti. Jis gali naudoti bet kokios rūšies skustuvą, bet privalo sugebėti įdėti į jį peiliuką, pasiimti jį iš stalčiaus ar spintelės. Ligonis privalo sugebėti naudoti kosmetiką, jei jis tuo domisi, tačiau nebūtina sugebėti susirišti plaukus ar pan.

0 – visiškas bejėgiškumas.

IV. NAUDOJIMASIS TUALETU (10)

10 – ligonis gali atsisėsti ir pasikelti nuo tualeto, atsisegti ir užsisegti rūbus, pasinaudoti tualetiniu popieriumi, nesusitepti išmatomis rūbų. Jei reikia, jis gali naudotis strypu sienoje ar kitu tvirtu daiktu kaip atrama pasilaikyti. Jei būtina, gali pasinaudoti basonu vietoj tualeto, tačiau privalo sugebėti padėti jį ant kėdės, išpilti jį ir išplauti.

5 – ligoniui kartais reikia padėti pasinaudoti tualetiniu popieriumi, prižiūrint rūbus. 0 – visiškas bejėgiškumas.

36 5 – ligonis gali naudotis vonia ar dušu arba gali išsimaudyti su plaušine pirtyje. Jis privalo sugebėti atlikti visus reikalingus veiksmus, maudydamasis vienu iš nurodytų būdų.

0 – visiškas bejėgiškumas.

VI. VAIKŠČIOJIMAS LYGIU PAVIRŠIUMI (15)

15 – ligonis gali be pagalbos ar priežiūros nueiti mažiausia 50 m. Jis gali naudotis įtvarais (bet ne atrama su ratukais), tačiau privalo sugebėti juos užsidėti ir nusiimti bei padėti į šalį, kai sėdasi.

10 – ligoniui reikalinga pagalba ar priežiūra, atliekant kurį nors iš pirmiau paminėtų veiksmų, tačiau jis, minimaliai padedamas, gali nueiti mažiausiai 50 m.

0 – visiškas bejėgiškumas.

VII. JUDĖJIMAS SU INVALIDO VEŽIMĖLIU (JEI REIKIA) (5)

5 – ligonis negali kilnotis, bet gali judėti savarankiškai su invalido vežimėliu. Jis gali apvažiuoti kampus, apsisukti, privažiuoti prie stalo, lovos ar tualeto, nuvažiuoti su invalido vežimėliu mažiausiai 50 m. Šis punktas nenaudojamas, jei ligonis buvo įvertintas pagal vaikščiojimą.

0 – visiškas bejėgiškumas.

VIII. LIPIMAS IR LEIDIMASIS LAIPTAIS (10)

10 – ligonis gali be pagalbos ar priežiūros greitai ir saugiai užlipti bei nulipti laiptais. Prireikus jis gali naudotis turėklais, lazda ar ramentais, tačiau lipdamas ar nulipdamas privalo sugebėti juos nešti.

5 – ligoniui yra reikalinga pagalba ar priežiūra bent vienam iš pirmiau paminėtų veiksmų atlikti. 0 – visiškas bejėgiškumas.

IX. APSIRENGIMAS IR NUSIRENGIMAS (10)

10 – ligonis gali apsirengti ir nusirengti, užsisegti rūbus, užsirišti batų raištelius (jei reikia, panaudoti pagalbines priemones). Turi pats užsidėti, užsisagstyti ir nusiimti korsetą ar įtvarus, jei to reikia. Jei paskirta, turi sugebėti apsivilkti ir vilkėti spec. rūbus, įtvarus, apsiauti, susivarstyti ir avėti priekyje suvarstomus batus.

5 – ligoniui reikalinga pagalba apsirengiant, nusirengiant ar užsisagstant drabužius. Jis privalo mažiausiai pusę veiksmų atlikti pats ir padaryti tai reikiamu laiku.

Nevertinamas moterų sugebėjimas užsidėti liemenuką ar diržą, nebent tai yra viena iš gydymo priemonių.

37 X. ŽARNYNO FUNKCIJOS KONTROLĖ (10)

10 – ligonis gali kontroliuoti žarnyno sfinkterio veiklą. Jis gali naudoti žvakutes ar pasistatyti klizmą, jei reikia (ligoniams su pažeistomis stuburo smegenimis, kuriems reikia treniruoti žarnyno sfinkterio veiklą).

5 – ligoniui reikalinga pagalba, naudojant žvakutes, statant klizmą. 0 – visiškas bejėgiškumas.

XI. ŠLAPIMO PŪSLĖS FUNKCIJOS KONTROLĖ (10)

10 – ligonis kontroliuoja savo šlapimo pūslės sfinkterio veiklą dienos ir nakties metu. Ligoniai su pažeistomis stuburo smegenimis, kurie naudoja išorinę priemonę ir šlapimo surinktuvą, privalo patys juos nusiimti, sutvarkyti bei išplauti ir dienos bei nakties metu būti sausi.

5 – ligoniams būna šlapimo pūslės ir žarnyno sfinkterių nelaikymo atvejų, jie negali palaukti basono ar nustatytu laiku išsituštinti arba reikalinga pagalba, naudojantis išorinėmis priemonėmis.

REZULTATAI YRA SUSKIRSTYTI Į KATEGORIJAS IR VERTINAMI TAIP:

0–20 VISIŠKAI PRIKLAUSOMAS

21–61 BEVEIK VISIŠKAI PRIKLAUSOMAS 62–99 VIDUTINIŠKAI PRIKLAUSOMAS