URODINAMINIŲ IR KITŲ KLINIKINIŲ POŽYMIŲ PROGNOZINö VERTö VAIKŲ ŠLAPIMO ORGANŲ INFEKCIJOS KARTOJIMUISI

(1)

KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS

Šarūnas Rudaitis

URODINAMINIŲ IR KITŲ KLINIKINIŲ POŽYMIŲ

PROGNOZINö VERTö VAIKŲ ŠLAPIMO ORGANŲ

INFEKCIJOS KARTOJIMUISI

Daktaro disertacija

Biomedicinos mokslai, medicina (07 B)

(2)

Disertacija rengta 2003 – 2007 metais Kauno medicinos universitete

2006, 2007 metais darbą r÷m÷ Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas

Mokslinis vadovas

(3)

3 TURINYS

Santrumpos ir terminai………..…………..5

1. Įvadas...6

1.1. Temos aktualumas...6

1.2. Darbo tikslas ir uždaviniai...9

1.3. Darbo mokslinis naujumas...10

1.4. Praktin÷ darbo nauda...10

2. Literatūros apžvalga...11

2.1. Šlapimo organų infekcija. Epidemiologiniai duomenys...11

2.2. Šlapimo organų infekcijos kartojimuisi įtaką turintys požymiai...13

2.2.1. Šlapinimosi sutrikimų epidemiologija...13

2.2.2. Pasikartojančios šlapimo organų infekcijos...13

2.2.3. Šlapimo sterilumo prielaidos...14

2.2.3.1 Organizmo savyb÷s...14

2.2.3.2. Amžius (vaikų ir suaugusiųjų anatomin÷s ypatyb÷s)...15

2.2.3.3. Infekcijos suk÷l÷jų savyb÷s ir patogeniškumas...15

2.2.3.4. Kitos priežastys...16

2.3. Literatūros paieškos schema...16

3. Darbo metodika...26

3.1. Medžiagos rinkimas...26

3.2. Statistinio duomenų įvertinimo metodika...33

4. Rezultatai...34

4.1. Bendrieji požymiai...34

4.2. Anamnez÷s duomenys...35

4.3. Šlapinimosi, tuštinimosi ir skysčių vartojimo ypatyb÷s...44

4.4. Liekamasis šlapimas...49

4.5. Urodinaminis tyrimas...53

4.6. Urodinaminiu tyrimu nustatytų pokyčių ir klinikinių požymių sąsajos...57

4.7. Klinikinių, anamnez÷s duomenų prognozin÷ vert÷ numatant šlapimo organų infekcijos kartojimąsi...58

5. Rezultatų aptarimas...65

6. Išvados...76

7. Praktin÷s rekomendacijos...77

(4)

(5)

5 Santrumpos ir terminai

cmH2O – centimetrai vandens stulpelio

DES – disfunkcinis eliminacijos sindromas DMSA – dimerkapto sukcinamo rūgštis EMG – elektromiograma F – frenčai IgA – imunoglobulinas A IL-1 – interleukinas-1 IL-6 – interleukinas-6 IL-8 – interleukinas-8

ICMA – interceliulin÷s adhezijos molekul÷s KMUK – Kauno medicinos universiteto klinikos MaxPdet – maksimalus detruzoriaus sl÷gis n – tiriamųjų skaičius

p – reikšmingumo lygmuo

Pdet – detruzoriaus sl÷gis esant normaliam norui šlapintis PI – pasikliautinasis intervalas

r – koreliacijos koeficientas SE – standartin÷ paklaida SN – standartinis nuokrypis ŠS – šansų santykis

(6)

1. ĮVADAS

1.1. Temos aktualumas

Šlapimo organų infekcija (ŠOI) yra viena dažniausių vaikų bakterinių ligų, kuri yra linkusi pasikartoti. Įvairių autorių duomenimis, jau pirmaisiais metais po persirgtos šlapimo organų infekcijos ji pasikartoja nuo 20 iki 86 proc. vaikų [52,76]. Pasikartojančios šlapimo organų infekcijos labiau būdingos mergait÷ms. Kunin 1963 m. atliktoje studijoje nurodo, jog šlapimo organų infekcija pasikartoja 0,04 proc. berniukų ir 1,1 proc. mergaičių. Betsi Foksman teigia, jog 20-30 proc. iki 30 metų moterų, susirgusių šlapimo organų infekcija, ji gali pasikartoti du ar daugiau kartų, o 5 proc. šios grup÷s moterų šlapimo organų infekcija gali tapti l÷tine pasikartojančia infekcija [29]. Septynerių metų vaikų grup÷je šlapimo organų infekcija pasikartoja 1 proc. berniukų ir 5 proc. mergaičių [7,38]. Beveik kas trečia moteris iki 24 metų, yra sirgusi šlapimo organų infekcija bent vieną kartą, o per gyvenimą šia liga yra sirgusi beveik kas antra moteris [28].

Kol nebuvo taikomas profilaktinis gydymas, 60 proc. mergaičių ir 20 proc. berniukų šlapimo organų infekcija pasikartodavo jau pirmaisiais metais po pirmą kartą persirgtos šlapimo organų infekcijos [52]. Dažniau šlapimo organų infekcija pasikartoja vaikams, kurie pirmą kartą šia liga suserga iki 6 m÷n. amžiaus [78]. Matti Nuutinen duomenimis, 35 proc. berniukų ir 32 proc. mergaičių, kurie pirmą kartą šlapimo organų infekcija susirgo, būdami jaunesni nei vienerių metų, šlapimo organų infekcija gali pasikartoti trejų metų laikotarpiu [76]. Po pirmosios febrilios šlapimo organų infekcijos pasikartojimo tikimyb÷ yra 30 proc. [71]. Prad÷jus taikyti profilaktinį gydymą, vienerių metų laikotarpiu po persirgtos šlapimo organų infekcijos, infekcijos pasikartojimas sumaž÷jo iki 15 proc. [35,71].

(7)

7 Nuo 30 iki 60 proc. kūdikių, tiriamų d÷l šlapimo organų infekcijos, nustatoma įvairi urologin÷ patologija, kurios gydymui reikia ilgalaikio antibakterinio profilaktinio gydymo, tolesnių tyrimų ar (ir) chirurginio gydymo [14,39]. Užpakalinis šlapl÷s vožtuvas, ureteropelvin÷s jungties obstrukcija, ureterovezikalin÷ obstrukcija, ureterocel÷ diagnozuojami 2-10 proc. vaikų, tiriamų d÷l šlapimo organų infekcijos [13,35,40,41,69,90,92,98,105,106]. Vezikoureterinis refliuksas nustatomas 27-50 proc. šios grup÷s vaikų [4,17,35,69,90,92,111]. Atlikta daug studijų, kuriose tirtos ligos baigtys, gydymas, tyrimai, atliekami vaikams su diagnozuota organine patologija (vezikoureteriniu refliuksu, hidronefroze), tačiau palyginti mažai nagrin÷ta problema, kai šlapimo organų infekcija yra be organin÷s patologijos. 19 proc. kūdikių, kuriems, atlikus radiologinius tyrimus, nerandama pokyčių šlapimo organuose, šlapimo organų infekcija pasikartoja [14]. Apie pusei – dviems trečdaliams vaikų, kuriems anamnez÷je užfiksuota simptomin÷ šlapimo organų infekcija, atlikus radiologinius tyrimus, pokyčių nerandama [50].

Taigi, mažiems vaikams šlapimo organų infekcijos pasikartojimą dažniausiai sąlygoja įgimtos šlapimo organų anomalijos [13,27,50,66,76,89,91,101,114]. Tačiau ne visos pasikartojančios šlapimo organų infekcijos gali būti paaiškinamos įgimtos organin÷s patologijos buvimu. Daugumos jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikų, kurie serga pasikartojančia šlapimo organų infekcija, šlapimo organai organiškai nepakitę [27,76,91,101,114]. Mūsų duomenimis, 91,4 proc. 5-18 metų vaikų, sergančių pasikartojančia šlapimo organų infekcija, atlikus urodinaminį tyrimą, rasta pokyčių [89]. Tačiau ne visas šlapimo organų infekcijas galima paaiškinti funkciniais ar anatominiais pokyčiais. Jau vien anamnez÷je užfiksuota pasikartojanti šlapimo organų infekcija reiškia didelę šlapimo organų infekcijos pasikartojimo riziką [68]. Elgesio ir genetin÷s priežastys, antibakterin÷s šlapimo savyb÷s ir kiti organizmo gynybiniai mechanizmai taip pat turi didelę įtaką šlapimo organų infekcijos kartojimuisi. Pastaraisiais metais studijose nagrin÷jama elgesio ir funkcinių šlapinimosi sutrikimų (nepakankamas skysčių vartojimas, obstipacijos, retas šlapinimasis ir t.t.) įtaka šlapimo organų infekcijos pasikartojimui [2,4,61,68]. Yra nuomonių, jog min÷ti sutrikimai gali būti vezikoureterinio refliukso priežastis netgi nesant ureterovezikalin÷s jungties patologijos [31,66].

Lytinio aktyvumo, anatominių šlapimo organų pokyčių ir kt. reikšme šlapimo organų infekcijos pasikartojimui yra neabejojama [29,31,44,57,62,78,93,94]. Tačiau nagrin÷jant mažo skysčių kiekio vartojimo, reto šlapinimosi, liekamojo šlapimo ir kt. įtaką šlapimo organų

infekcijos pasikartojimui, tyrimų duomenys yra nevienareikšmiai

[7,29,31,37,46,55,57,62,68,71,78,94,96,103].

(8)

(9)

9 1.2. Darbo tikslas ir uždaviniai

Darbo tikslas – nustatyti urodinaminių ir kitų klinikinių požymių prognozinę vertę šlapimo organų infekcijos kartojimuisi 5-18 metų vaikams.

Darbo uždaviniai:

1. Įvertinti šlapimo organų infekcija sergančių vaikų amžiaus ir lyties įtaką.

2. Nustatyti klinikinių požymių reikšmę ir sąsajas su šlapimo organų infekcijos pasikartojimu. 3. Nustatyti apatinių šlapimo organų funkcijos ypatybių įtaką šlapimo organų infekcijos

kartojimuisi.

4. Įvertinti urodinaminių ir klinikinių duomenų sąsajas.

(10)

1.3. Darbo mokslinis naujumas

Pirmą kartą Lietuvoje atliktas tyrimas, kurio metu vertinta viso komplekso požymių įtaka šlapimo organų infekcijos pasikartojimui vaikams. Remiantis atliktos duomenų analiz÷s duomenimis, galima nustatyti ne tik klinikinių, bet nesenai Lietuvoje įsisavinto urodinaminio tyrimo duomenų reikšmę prognozuojant šlapimo organų infekcijos pasikartojimą vaikams. Daugelis autorių, nagrin÷jančių šią problemą, paprastai tiria mažą rizikos požymių grupę. Atliekant šį tyrimą, bandyta ištirti visų dažniausiai nagrin÷jamų požymių įtaką šlapimo organų infekcijos pasikartojimui. Pirmą kartą Lietuvoje atliktas tyrimas, kuriame tirtų parametrų normos apibr÷žtos, vadovaujantis Tarptautin÷s vaikų kontinencijos draugijos (angl. „International Children‘s Continence Society“) pateiktomis rekomendacijomis ir apibr÷žimais [74].

Pirmą kartą sudaryti logistin÷s regresijos modeliai cistito ir pielonefrito pasikartojimo tikimybei įvertinti.

1.4. Praktin÷ darbo nauda

(11)

11 2. LITERATŪROS APŽVALGA

2.1. Šlapimo organų infekcija. Epidemiologiniai duomenys

Infekcijos vaikų amžiuje yra dažnos. Anglijos ketvirtosios praktika paremtos sergamumo apžvalgos (English fourth Practice-Based Morbidity Survey) duomenimis, iki vienerių metų amžiaus kūdikiams būna vidutiniškai 3,3, 1-15 metų amžiuje – 1,2 infekcijos per metus [26]. Dažniausiai vaikai serga viršutinių kv÷pavimo takų infekcijomis. Šlapimo organų infekcija pagal dažnį yra antroje vietoje [6,28]. Tai dažniausia vaikų nefrologin÷ liga.

(12)

2.1 lentel÷. Šlapimo organų infekcijos dažnis

Autorius, metai Šalis, laikotarpis Papildoma informacija Amžiaus grup÷ (m.) Berniukų sergamumas 1000 Mergaičių sergamumas 1000 Stansfield 1966 Jungtin÷ Karalyst÷ 1957-1964 ŠOI diagnozuota ligonin÷je 0-14 0,17 0,4 Winberg 1974 Göteborgas 1960-1966 ŠOI diagnozuota ligonin÷je 0-11 11 30 Uhari 1988 Suomija 1978-1984 ŠOI diagnozuota ligonin÷je 0-14 2 7,5 Pead 1994 Jungtin÷ karalyst÷ 1991-1992 Teigiamas šlapimo pas÷lis 0-12 13,9 37 Mårild 1998 Švedija 1979-1981 ŠOI diagnozuota ligonin÷je 0-6 18 66 Brooks 1977 Jungtin÷ Karalyst÷ 1970-1974 ŠOI diagnozuota šeimos gydytojo 0-14 3,8 7,7 Dickinson 1979 Jungtin÷ Karalyst÷ laikotarpis nežinomas ŠOI diagnozuota šeimos gydytojo 0-14 1,7 3,1 Van de Lisdonk 2000 Olandija 1971-1990 ŠOI diagnozuota šeimos gydytojo 0-12 29 24,3 Wing-Yee Kwok 2006 Olandija 2001 ŠOI diagnozuota šeimos gydytojo 0-18 4,4 34,4

(13)

13 2.2. Šlapimo organų infekcijos kartojimuisi įtakos turintys požymiai

2.2.1. Šlapinimosi sutrikimų epidemiologija

Šlapimo nelaikymas dieną ir šlapimo organų infekcija vaikų amžiuje nustatoma 20 proc. vaikų, pradedančių lankyti mokyklą, 10 metų grup÷je tokius sutrikimus turi apie 8 proc. moksleivių [50,91]. Els Bakker duomenimis, 12 proc. 10-14 metų vaikų nustatytas šlapimo nelaikymas dieną ir (arba) naktį [7]. 1994 atlikęs studiją, Sören Mattsson nustat÷, jog šlapimo nelaikymas nustatomas 14,9 proc. vaikų [67].

Ann Helström su kolegomis nurodo, jog mokyklą lankančių septynerių metų vaikų grup÷je 21 proc. mergaičių ir 18 proc. berniukų skundžiasi imperatyviu noru šlapintis [6]. Bent kartą per savaitę šlapimo nelaikymo epizodais dieną skund÷si 3,1 proc. mergaičių ir 2,1 proc. berniukų. Jungtin÷se Amerikos Valstijose atlikto tyrimo duomenimis, 5-9 metų vaikų grup÷je dažniausi šlapinimosi sutrikimai buvo imperatyvus noras šlapintis dienos metu ir tarpviet÷s raumenų įtempimas siekiant nepasišlapinti į kelnaites [18]. Šio tyrimo metu nustatyta, jog imperatyviu noru šlapintis dieną skund÷si 7 proc. mergaičių ir 3 proc. berniukų. David Bloom nurodo, kad šlapimo nelaikymas dieną yra 10 proc. 6-8 metų vaikų grup÷je ir 5 proc. septynerių metų vaikų grup÷je [12]. 1997 m. publikuotame Lan M. Robson straipsnyje pažymima, jog šlapimo nelaikymas dieną (bent vienas kartas per dvi savaites) priklauso nuo amžiaus ir lyties [87]. 5-6 metų amžiaus vaikų grup÷je jis rado 10 proc. vaikų, kuriems nustat÷ šlapimo nelaikymą dieną, 6-12 metų grup÷je tokių vaikų buvo 5 proc, 12-18 metų – 4 proc. Šlapimo nelaikymas dieną nustatytas 6-7 proc. mergaičių ir 3 proc. berniukų.

2.2.2. Pasikartojančios šlapimo organų infekcijos

(14)

Nasir Shaikin su kolegomis paskelb÷ duomenis, jog tarp liekamojo šlapimo kiekio ir pasikartojančios šlapimo organų infekcijos yra teigiama koreliacija [89].

Vera Loeing-Baucke nurodo, jog šlapimo organų infekcija sirgo 3 proc. berniukų, kuriems buvo obstipacijos ir 33 proc. mergaičių, kurioms buvo obstipacijos [61]. Dar didesnis šlapimo organų infekcijos dažnis buvo tarp tų vaikų, kuriuos reik÷jo gydyti d÷l obstipacijų stacionare: 25 proc. berniukų ir 66 proc. mergaičių. Tas pats autorius mini, kad tarp obstipacijas tur÷jusių vaikų 29 proc. buvo šlapinimosi sutrikimai dieną, 34 proc. – šlapinimosi sutrikimai naktį, 11 proc. – šlapimo organų infekcija. S÷kmingai gydant obstipacijas, šlapinimosi sutrikimai dieną išnyko 89 proc. pacientų, šlapinimosi sutrikimai naktį išnyko 63 proc., o pasikartojančios šlapimo organų infekcijos pacientams, kuriems nebuvo anatominių šlapimo organų pokyčių – 100 proc. [61].

2.2.3. Šlapimo sterilumo prielaidos

Šlapimo organai yra sterilūs. Gali būti kelios grup÷s priežasčių, sąlygojančių infekcinį uždegimą šlapimo organų sistemoje:

- organizmo savyb÷s;

- amžius (vaikų ir suaugusiųjų anatomin÷s ypatyb÷s); - infekcijos suk÷l÷jų savyb÷s ir patogeniškumas; - kitos priežastys.

2.2.3.1. Organizmo savyb÷s

Paprastai bakterijos, sukeliančios šlapimo organų infekciją, į šlapimo pūslę patenka ascendentiniu keliu per šlaplę. Kartais (naujagimiams) šlapimo organų infekcija gali būti sukelta per kraują patekusių suk÷l÷jų [110]. Žmogaus organizmas pats stengiasi apsisaugoti nuo patogeninių bakterijų, patenkančių į šlapimo organus ir galinčių sukelti uždegimą. Yra keletas veiksnių, užtikrinančių šlapimo sterilumą [5,82]:

- periuretralin÷s srities kolonizacija nepatogenine flora; - bakterijų pašalinimas reguliaraus šlapinimosi metu;

- šlapimo sekrecinis IgA ir IgA periuretralin÷s srities gleiv÷se;

- kraujo grup÷s karbohidrato antigenai išskyrose, kurios veikia bakterijų adheziją (prilipimą);

(15)

15 Sutrikdyti šią natūralią organizmo apsaugą gali įvairūs veiksniai, tuomet did÷ja šlapimo organų infekcijos rizika.

2.2.3.2. Amžius (vaikų ir suaugusiųjų anatomin÷s ypatyb÷s)

Įvairiose amžiaus grup÷se vyrauja skirtingos priežastys, sąlygojančios infekcijos patekimą į šlapimo organų sistemą. Kaip jau min÷ta, iki trijų m÷nesių amžiaus dažniau serga berniukai nei mergait÷s [78,92,111]. Tai paaiškinama apyvarp÷s anatomin÷mis ypatyb÷mis. Esant fiziologinei fimozei, susidaro geros sąlygos apyvarp÷je kauptis uropatogenams. Įvairių autorių duomenimis, atlikus cirkumciziją, šlapimo organų infekcijos tikimyb÷ iki penkerių metų amžiaus grup÷je sumaž÷ja 10-20 kartų [8,23,51,59,115,116].

Vyresnio amžiaus berniukų ir vyrų, sergančių šlapimo organų infekcija, skaičius maž÷ja d÷l didesnio atstumo tarp išang÷s ir uretros angos, sausesn÷s uretros angą supančios aplinkos, ilgesn÷s uretros, antibakterinio prostatos išskiriamų medžiagų poveikio [97].

Mergait÷s ir moterys serga dažniau, nes jų uretra trumpesn÷, atstumas tarp uretros angos ir išang÷s yra daug mažesnis, dažnesni išorinių lyties organų uždegimai ir iššutimai, didesn÷ perinealin÷s floros pažeidimo tikimyb÷ [82].

2.2.3.3. Infekcijos suk÷l÷jų savyb÷s ir patogeniškumas

(16)

2.2.3.4. Kitos priežastys

Darbo tikslas buvo nustatyti šlapimo organų infekcijos kartojimuisi įtaką turinčių urodinaminių ir kitų klinikinių požymių tarpusavio ryšį ir jų prognozinę vertę vaikams. Šių požymių paiešką atlikome pagal žemiau aprašomą metodiką.

2.3. Literatūros paieškos schema

Studijų, kuriose būtų nagrin÷jamos pasikartojančios šlapimo organų infekcijos priežastys 5-18 metų amžiaus grup÷je, ieškota „PubMed“ duomenų baz÷je. Paieška buvo atliekama trimis etapais.

Pirmasis etapas. Pirmiausia buvo ieškoma straipsnių, kuriuose nagrin÷jama šlapimo organų infekcija žmon÷ms (užklausa „urinary tract infection OR UTI OR cystitis OR pyelonephritis AND human“). Pagal tokią paiešką rasti 46273 straipsniai. Apribojus paiešką anglų kalba, rasta 29818 straipsnių. Tuomet ieškota straipsnių, kurie publikuoti nuo 1996 m. sausio 1 d. Rasti 9846 straipsniai.

Antrasis etapas. Ieškota straipsnių, kuriuose būtų minimi mus dominantys požymiai (užklausa: risk factors OR behaviour OR wetting OR urge OR urgency OR enuresis OR incontinence OR daytime OR night time OR nocturia OR voiding frequency OR voiding symptoms OR postponing OR holding maneuvers OR toilet training OR hesitancy OR straining OR intermittency OR bladder diary OR post-void residual urine OR lower urinary tract function OR urodynamics OR bladder capacity OR detrusor instability OR dysfunctional voiding OR voiding dysfunction OR weak stream OR EMG OR fluid intake OR constipation OR stool retention). „PubMed“ duomenų baz÷je tokią užklausą atitiko 1413046 straipsniai.

Trečiasis etapas. Paieškai pateikta užklausa, kurioje buvo sujungtos pirmojo ir antrojo etapo užklausos. Rasta 2507 straipsnių.

Išnagrin÷ti 2507 straipsnių pavadinimai, santraukos. Atrinkti straipsniai, kuriuose nagrin÷jami šlapimo organų infekcijos pasikartojimą sąlygojantys požymiai, apribota amžiaus grup÷

nuo 5 iki 18 metų (imtinai). Taip atrinkta 19 straipsnių

(17)

17 1 pav. Studijų, kuriose nagrin÷jamos pasikartojančios šlapimo organų infekcijos priežastys 5-18 metų amžiaus grup÷je, paieškos „PubMed“ duomenų baz÷je schema

Šlapimo organų infekcija žmon÷ms („urinary tract infection

OR UTI OR cystitis OR pyelonephritis AND human“)

46273 straipsniai 2507 straipsniai 5-18 metų amžiaus grup÷ 19 straipsnių Aprašomosios studijos ir apklausos 7 straipsniai Klinikiniai tyrimai Atvejo-kontrol÷s prospektyvusis tyrimas 12 straipsnių Anglų kalba 29818 straipsnių Rizikos veiksniai

(„risk factors OR behaviour OR wetting OR urge OR urgency OR

enuresis OR incontinence OR daytime OR night time OR nocturia

OR voiding frequency OR voiding symptoms OR postponing OR holding maneuvers OR toilet training

OR hesitancy OR straining OR intermittency OR bladder diary OR

post-void residual urine OR lower urinary tract function OR urodynamics OR bladder capacity

OR detrusor instability OR dysfunctional voiding OR voiding

dysfunction OR weak stream OR EMG OR fluid intake OR constipation OR stool retention“)

1413046 straipsniai Spausdinimo data nuo 1996 01 01

(18)

Studijas, nagrin÷jančias pasikartojančias šlapimo organų infekcijas, suskirst÷me į dvi grupes: retrospektyviąsias, aprašomąsias ir apklausas bei į klinikines studijas (atvejo-kontrol÷s, prospektyviąsias steb÷jimo). Į pirmą ją grupę pateko 7, į antrąją – 12 straipsnių.

(19)

19 2.2 lentel÷. Požymiai turintys įtakos šlapimo organų infekcijos pasikartojimui

Nr. Autorius Šalis, metai Amžius Imtis Įtraukimo į tyrimą kriterijai

Neįtraukimo į tyrimą kriterijai

Studijos tipas Statistiškai reikšmingi požymiai ŠOI pasikartojimui

Statistiškai nereikšmingi požymiai ŠOI pasikartojimui 1. Scholes JAV, 2005 18-49 metų 788 Moterys, sirgusios

pielonefritu

N÷štumas Atvejo-kontrol÷s tyrimas

1. Lytinių santykių dažnis 30 d. laikotarpiu 2. Nesenai sirgusi ŠOI

3. Cukrinis diabetas

4. Nesenai buvusi inkontinencija

5. Naujas seksualinis partneris vienerių metų laikotarpiu

6. Nesenai vartoti spermicidai 7. ŠOI sirgusi motina

-

2. Shaikh JAV, 2005 4-8 metų 148 Šlapinimosi disfunkcija Šlapinimosi disfunkcija d÷l neurologinių ar anatominių anomalijų, gydyti d÷l disfunkcijos Retrospektyviioji kohortin÷ studija

1. Liekamojo šlapimo daugiau nei 10 proc. numatomo šlapimo pūsl÷s tūrio

1. Šlapimo t÷km÷s ypatyb÷s

3. Chen JAV, 2004 Vaikai 2759 Į urologijos kliniką kreipęsi vaikai d÷l disfunkcinio sindromo (DES), VUR ar ŠOI Neurogenin÷ šlapimo pūsl÷, užpakalinis šlapl÷s vožtuvas, ekstrofija, Prune-Belly sindromas, navikai, ureterocel÷s, kuriems yra nustatytas genetinis sindromas

Retrospektyvioji apžvalga

1. Mergait÷ms tuštinimosi/šlapinimosi sutrikimai buvo dažnesni nei berniukams tiek ŠOI, tiek vezikoureterinio refliukso (VUR) grup÷se

1. Vienpusis ar abipusis VUR ir tuštinimosi/šlapinimosi sutrikimai netur÷jo ryšio

2. VUR ir tuštinimosi/šlapinimosi sutrikimai

4. Mingin JAV, 2004 Vaikai 850 Susirgę febrilia ŠOI, kuriems atlikti radiologiniai tyrimai

Pokyčiai, atlikus radiologinį tyrimą (echoskopiją ir cistogramą)

Retrospektyvioji analiz÷

1. Dažniau ŠOI kartojosi mergait÷ms

2. Berniukams be cirkumcizijos gali būti didesn÷ ŠOI tikimyb÷ pirmaisiais gyvenimo metais 3. Disfunkcinis šlapinimas ir tuštinimasis gali tur÷ti ryšį su febrilios ŠOI pasikartojimu. Toks ryšys labiau pastebimas 5 m. amžiaus ir vyresniems vaikams

1. Amžius pirmą kartą susirgus ŠOI

5. Lowe JAV, 2003 18-56 metų amžiaus moterys

1537 JAV kariuomen÷s moterys

- Apklausa 1. Antibiotikų, kortizino ar steroidinių medikamentų vartojimas

2. Tamponai 3. Spermicidai

4. Moteriškas higienos spr÷jus 5. Lytiniai santykiai

6. Daugiau nei vienas seksualinis partneris per 1 m÷n.

7. Nailono/latekso apatiniai drabužiai 8. Šlapimo sulaikymai

-

6. Hellerstein JAV, 2003 Vaikai 226 Vaikai, kuriems yra šlapinimosi sutrikimų arba ŠOI

Nesergantys ŠOI, naktin÷ enurez÷, žinoma neurologin÷ patologija arba anatominiai pokyčiai

Retrospektyvioji studija

1. Vaikai, kuriems yra nestabilus detruzorius ir kurie steng÷si numalšinti imperatyvų norą šlapintis

(20)

2.2 lentel÷s tęsinys. Požymiai turintys įtakos šlapimo organų infekcijos pasikartojimui

Statistiškai nereikšmingi požymiai ŠOI pasikartojimui 7. Schole JAV, 2000 18-30 metų 671 Pasikartojanti ir

nepasikartojanti ŠOI

- Atvejo-kontrol÷s tyrimas

1. Lytiniai santykiai

2. Metus iki tyrimo vartoti spermicidai 3. Geremieji kontraceptikai

4. Naujas seksualinis partneris vienerių metų laikotarpiu

5. Inkstų infekcija anamnez÷je 6. Bakterin÷ vaginoz÷ anamnez÷je

7. ≤15 metų amžius pirmą kartą susirgus ŠOI 8. ŠOI serga mamai

9. Lytiniai santykiai 1 m÷nesio laikotarpiu

1. Kraujo grup÷ 2. Sekretorinis tipas 3.Diafragmos/

gimdos kaklelio kepur÷s naudojimas 4. Retas šlapinimasis ar

nesišlapinimas po lytinio akto 5. Šlapinimasis 3 kartus arba mažiau per dieną

6. Šlapinimasis nakties metu 7. Šlapinimosi atid÷liojimas 8. Sunku sulaikyti šlapimą 9. Šluostymasis iš nugaros į priekį 10. Tamponai

11. Dušas

12. Kotono apatinis trikotažas 13. 5 stiklin÷s arba mažiau skysčių per dieną

14. Kūno mas÷s indeksas ≥27,3 8. Foxman JAV, 2000 18-39 metų 285 Pirma ŠOI N÷štumas, ištek÷jusi, serganti

cukriniu diabetu, nesenai kateterizuota

Kohortos po pirmos ŠOI steb÷jimas 6 m÷n. arba iki pirmos ŠOI

1. Suk÷l÷jas E. coli

2. Dažni ar neseni lytiniai santykiai 3. Diafragmos naudojimas 4. Spermicidai

5. Šluostymasis nepastovia kryptimi

1. ŠOI gydymo trukm÷ 2. Seksualinių partnerių skaičius 3. Reguliarus spanguolių sulčių g÷rimas

4. Vitaminas C 5. Karbonizuoti g÷rimai 6. M÷nesinių metu vartojamos priemon÷s

7. Šlapinimosi ypatyb÷s 8. Šluostymasis iš nugaros į priekį 9. Rūkymas

10. Antibiotikai, vartoti 2 savaičių laikotarpiu

9. Hooton JAV, 1999 18-30 metų 213 Koledžo sudent÷s N÷štumas, žinomi anatominiai defektai

Atvejo-kontrol÷s tyrimas

Mažesnis atstumas tarp uretros ir anus, ir tarp užpakalines fourchette iki anus

1. Uretros ilgis 2. Liekamasis šlapimas

3. Šlapimo t÷km÷s charakteristikos 10. Panaretto Australija, 1999 Jaunesni nei

5 metų

290 Pirma ŠOI Žinoma inkstų patologija, neurologin÷ ar skeleto patologija Prospektyvioji studija. Pacientai steb÷ti vienerius metus

1. Amžius iki 6 m÷n. pirmą kartą susirgus ŠOI 2. 3-5 laipsnio VUR

3. Inrtarenalinis VUR 4. Abipusis VUR

1. Lytis

2. 1-2 laipsnio VUR

3. Pradiniai pokyčiai atlikus DMSA tyrimą

11. Koff JAV, 1998 Vaikai 143 Vaikai, kuriems diagnozuotas VUR

Neurogenin÷ šlapimo pūsl÷, VUR d÷l obstrukcijos, šlapimo retencija, šlapimo pūsl÷s divertikulai, nebuvus ŠOI anamnez÷je, jei netirti d÷l žarnyno ar šlapimo pūsl÷s

Pacientai steb÷ti, kol išnyko VUR pats arba gydytas chirurginiu būdu

(21)

21 2.2 lentel÷s tęsinys. Požymiai turintys įtakos šlapimo organų infekcijos pasikartojimui

Statistiškai nereikšmingi požymiai ŠOI pasikartojimui 12.

Loening-Baucke

JAV, 1997 5-18 metų 234 Funkcin÷ konstipacija ir enkoprez÷

Sergantieji Hiršprungo liga, hipotiroidizmas, protinis atsilikimas, neurogenin÷ patologija, anksčiau atliktos žarnyno operacijos

Prospektyvioji studija

1. Vaikams, su funkcine konstipacija ir enkopreze 2. Gydant konstipaciją, nesikartojo ŠOI ir pager÷jo šlapinimasis

3. ŠOI dažniau mergait÷ms su obstipacijomis nei berniukams

1. Šlapinimosi sutrikimai dieną, naktį ar dieną ir naktį vienodai dažni tarp berniukų ir mergaičių

13. Bakker Belgija, 2004 10-14 metų 4332 Randomizuotai pasirinktos mokyklos

- Apklausa 1. Stiprus ryšys tarp šlapinimosi sutrikimų dieną ir (ar) naktį, šlapinimosi dažnio >10 kartų per parą, nokturija ir pasikartojančios ŠOI. 2. Jei šie požymiaivisi kartu, ŠOI pasikartojimo tikimyb÷ padid÷ja iki 60 proc.

3. Dažnesnis mergait÷ms

4. Iki 2.5 metų amžiaus dažniau sirgo berniukai 5. Kelnaičių tepimas išmatomis

6. V÷lesn÷ šlapinimosi įgūdžių lavinimo pradžia 7. Dieninis šlapinimosi sutrikimai su (be) šlapinimosi sutrikimais naktį

14. Mazzola Šveicarija, 2003 Iki 18 metų 141 Pasikartojanti ŠOI Amžius mažiau nei 36 m÷n. pirmą kartą susirgus ŠOI, asimptomin÷ ŠOI, seksualiai aktyvios mergait÷s, anamnez÷, įtariant seksualinį aktyvumą, žinomi

anatominiai šlapimo organų pokyčiai, neurogenin÷ šlapimo pūsl÷, akivaizdi enkoprez÷, protinis atsilikimas

Apklausa 1. Retas šlapinimasis

2. Mažo skysčių kiekio vartojimas 3. Funkcinis išmatų susilaikymas 4. Šlapinimosi sutrikimai

5. Dažnai sergant pasikartojančia ŠOI, rasta 2 ir daugiau pokyčių

1. Bloga genitalijų higiena 2. Šlapinimosi ir tuštinimosi įpročiai

15. Hooton JAV, 1996 18-40 metų 796 Pradedant naudoti naują

kontracepcijos būdą

Sirgę daugiau nei vieną kartą ŠOI, n÷ščiosios ar

planuojančios pastoti, sergančios l÷tin÷mis ligomis, 14 dienų iki tyrimo vartojusios antibiotikus, žinomi anatominiai ar funkciniai šlapimo organų pokyčiai

Kohorta steb÷ta 6 m÷n.

1. Dažnas seksualinis aktyvumas 2. Diafragmos naudojimas su spermicidais 3. Anamnez÷je – pasikartojanti ŠOI

1. Kraujo grup÷ 2. Sekrecijos būkl÷ 3. Ras÷

(22)

2.2 lentel÷s tęsinys. Požymiai turintys įtakos šlapimo organų infekcijos pasikartojimui

Statistiškai nereikšmingi požymiai ŠOI pasikartojimui 16. Geerlings Olandija, 2000 18-75 metų 636 Cukriniu diabetu

sergančios moterys

Prospektyvioji studija, steb÷tos moterys 18 m÷n.

1. 2 tipo cukrinis diabetas, rizikos veiksnys – asimptom÷ bakteriurija

2. 1 tipo cukrinis diabetas – seksualinis aktyvumas, geremieji kontraseptikai

Sergant 1 tipo cukriniu diabetu: 1. Amžius

2. Asimptomin÷ bakteriurija 3. Makroalbuminurija 4. Periferin÷ neuropatija

5. HbA įtraukimo metu ir po 18 m÷n. 6. Makrovaskulin÷s komplikacijos Sergant 2 tipo cukriniu diabetu: 1. Amžius

2. Makroalbuminurija 3. Periferin÷ neuropatija

4. HbA įtraukimo metu ir po 18 m÷n. 5. Makrovaskulin÷s komplikacijos 17. Stauffer Šveicarija, 2004 3,9-16 metų 90 Echoskopijos metu

rasti pokyčiai

Amžius mažiau nei 36 m÷n. pirmąkart susirgus ŠOI, asimptomin÷ ŠOI, seksualiai aktyvios, anamnez÷, įtariant seksualinį aktyvumą, žinomi anatominiai šlapimo organų pokyčiai, neurogenin÷ šlapimo pūsl÷, akivaizdi enkoprez÷, protinis atsilikimas Atvejo-kontrol÷s tyrimas 1. Šeimos anamnez÷ 2. Elgesio ypatyb÷s 3. Retas šlapinimasis 4. Mažas skysčių suvartojimas 5. Funkcinis išmatų susilaikymas

1. Nepakankama higiena

18. Hann-Chorng Kuo

Taivanis, 2006 1-13 metų 40 Šlapinimosi sutrikimai

- Prospektyvioji studija

Disfunkcinis šlapinimasis vaikams, kuriems nustatyta VUR, ŠOI ar dieninis šlapimo nelaikymas

- 19. Winiecka Lenkija, 2002 5-16 memetų 114 Pasikartojanti ŠOI - Prospektyvioji

studija

Dažniausias apatinių šlapimo organų funkcijos sutrikimas - hiperaktyvus detruzorius

(23)

23 2.3 lentel÷. Požymių turinčių įtakos šlapimo organų infekcijos pasikartojimui palyginimas įvairiose studijose

Apklausa ir retrospektyviaisiais tyrimais nustatyti statistiškai

reikšmingi duomenys

Atvejo-kontrol÷s ir prospektyviųjų steb÷jimo tyrimų metu nustatyti statistiškai

nereikšmingi duomenys

Atvejo-kontrol÷s ir prospektyviųjų steb÷jimo tyrimų

metu nustatyti statistiškai nereikšmingi duomenys

Anamnez÷ Dažniau kartojasi mergait÷ms Dažniau kartojasi mergait÷ms Nepriklauso nuo lyties

Dažniau serga iki 2,5 metų amžiaus berniukai Nesenai sirgusi ŠOI

Šeimoje ŠOI; ŠOI sirgusi mama

Sesuo sirgusi ŠOI Amžius pirmos ŠOI metu <6 m÷n.;

≤15 m. amžius pirmosios ŠOI metu

Amžius pirmą kartą susirgus ŠOI ŠOI dažniau mergait÷ms su obstipacijom nei

berniukams

Anamnez÷je – pasikartojanti ŠOI Antibiotikų vartojimas

Kortizono vartojimas Steroidiniai medikamentai

Antibiotikų vartojimas per paskutines 30 d. Antibiotikai vartoti 2 savaičių

laikotarpiu Šlapinimosi,

tuštinimosi ypatumai

Mažo skysčių kiekio vartojimas Mažas skysčių suvartojimas ≤5 stiklin÷s skysčių per dieną

Šlapimo nelaikymas;

Nesenai buvusi inkontinencija

Sunku sulaikyti šlapimą Šlapinimosi dažnis >10 kartų per parą

Retas šlapinimasis Retas šlapinimasis Šlapinimasis ≤3 kartus per dieną

Šlapinimosi sutrikimai Stiprus ryšys tarp šlapinimosi sutrikimų dieną

ir (ar) naktį

Šlapimo užlaikymai Šlapinimosi atid÷liojimas

Šlapinimosi ypatyb÷s Vaikai, kuriems yra nestabilus detruzorius

ir kurie stengiasi numalšinti imperatyvų norą šlapintis

(24)

2.3 lentel÷s tęsinys. Požymių turinčių įtakos šlapimo organų infekcijos pasikartojimui palyginimas įvairiose studijose Apklausa ir retrospektyviaisiais

tyrimais nustatyti statistiškai reikšmingi duomenys

Atvejo-kontrol÷s ir prospektyviųjų steb÷jimo tyrimų metu nustatyti statistiškai

nereikšmingi duomenys

Atvejo-kontrol÷s ir prospektyviųjų steb÷jimo tyrimų

metu nustatyti statistiškai nereikšmingi duomenys Esant funkcinei konstipacijai ir enkoprezei,

dažnesni šlapinimosi sutrikimai Gydant konstipaciją, nesikartojo ŠOI ir pager÷jo šlapinimasis

Mergait÷ms dažnesni šlapinimosi ir DES ŠOI ir VUR grup÷se

DES Disfunkcinis šlapinimas ir tuštinimasis

gali tur÷ti ryšį su febrilios ŠOI pasikartojimu (toks ryšys labiau pastebimas 5 metų ir vyresniems vaikams)

Dažnai sergantiesiems pasikartojančia ŠOI, rasta du ir daugiau pokyčiai

Kelnaičių tepimas išmatomis

Nokturija Šlapinimasis naktį

Šlapimo t÷km÷s ypatyb÷s Šlapimo t÷km÷s charakteristikos

Šlapinimosi ir tuštinimosi įpročiai Liekamojo šlapimo daugiau nei 10 proc.

numatomo šlapimo pūsl÷s tūrio

Liekamasis šlapimas

(25)

25 Apibendrinus įvairių literatūros šaltinių duomenis, galima padaryti dvi išvadas:

1. Kai kurių šlapimo organų infekcijos pasikartojimą sąlygojančių požymių (lytinis aktyvymas, anatominiai šlapimo organų pokyčiai ir kt.) įtaka šlapimo organų infekcijos pasikartojimui yra žinoma.

(26)

3. DARBO METODIKA

3.1. Medžiagos rinkimas

Siekiant nustatyti šlapimo organų infekcijos kartojimuisi įtaką turinčių urodinaminių ir kitų klinikinių požymių tarpusavio ryšį ir jų prognozinę vertę 5-18 metų vaikams, atliktas prospektyvusis steb÷jimo analitinis atvejo – kontrol÷s tyrimas.

Kauno regioninio biomedicininių tyrimų etikos komiteto pos÷džio, įvykusio 2004 m. spalio 26 d. (protokolo Nr. 129/2004) sprendimu pritarta biomedicininio tyrimo vykdymui (1 priedas).

Tyrimas užregistruotas tarptautin÷je klinikinių tyrimų duomenų baz÷je

www.clinicaltrials.com (2 priedas).

Į studiją įtraukimo kriterijai:

1. Visi 5-18 metų vaikai, gydyti nuo cistito ar pielonefrito Kauno medicinos universiteto Vaikų ligų klinikoje 2004 11 01 – 2006 11 01.

Neįtraukimo į studiją kriterijai:

1. Žinoma organin÷ šlapimo organų patologija (vezikoureterinis refliuksas, hidronefroz÷, inkstų akmenlig÷ ir kt.).

2. Neurogenin÷ arba neuromaskulin÷ šlapimo pūsl÷s disfunkcija.

3. N÷štumas.

4. Apatinių šlapimo organų ne bakterin÷s kilm÷s pažeidimas. 5. Imunosupresinių vaistų vartojimas.

6. Išliekantys pokyčiai šlapime ilgiau nei 10 dienų vartojant antibakterinius vaistus.

Įvertinome vaikų, gydytų KMUK d÷l šlapimo organų infekcijos duomenis ir nustat÷me, kad daugumai vaikų, organin÷s patologijos nebuvo [80,83].

(27)

(28)

Neįtraukimo į tyrimą kriterijai: 1. Žinoma organin÷ šlapimo organų

patologija (vezikoureterinis refliuksas, hidronefroz÷, inkstų akmenlig÷ ir kt.) 2. Neurogenin÷ arba neuromuskulin÷

šlapimo pūsl÷s disfunkcija 3. N÷štumas

4. Apatinių šlapimo organų ne bakterin÷s kilm÷s pažeidimas

5. Imunosupresinių vaistų vartojimas 6. Išliekantys pokyčiai šlapime, ilgiau nei

10 dienų vartojant antibakterinius vaistus

Pasikartojanti ŠOI (n=113) 161 vaikas Pasikartojantis cistitas (n=59) Pasikartojantis pielonefritas (n=54) Nepasikartojanti ŠOI (n=48) Nepasikartojantis pielonefritas (n=33)

1 metų trukm÷s steb÷jimas Diagnozuota šlapimo organų

infekcija (ŠOI) Nepasikartojantis cistitas (n=15) Į tyrimą įtraukimo kriterijai: 5-18 metų vaikai Tyrimai: 1. Objektyvus ištyrimas 2. Anketin÷ apklausa 3. Šlapinimosi dienynas 4. Echoskopija

5. Urodinaminis tyrimas (visiems su pasikartojančia ir kas antram su nepasikartojančia ŠOI)

(29)

29 Cistitas ir pielonefritas diagnozuoti, remiantis „Vaikų šlapimo organų infekcijos diagnostikos ir gydymo rekomendacijomis“, patvirtintomis 2005 m. [53]. Ūminio pielonefrito diagnoz÷s kriterijai: karščiavimas >380C temperatūros, leukociturija, bakteriurija ≥105 kolonijų/ml, kraujo pokyčiai, rodantys bakterinį uždegimą (leukocitoz÷ >9 109/l, CRB >20 mg/l arba ENG > 20 mm/val), specifiniai uždegimo požymiai (intoksikacija, pilvo, šono skausmas), echoskopijos metu rasti pokyčiai (sustor÷jusi geldel÷s sienel÷). Ūminis pielonefritas diagnozuotas, nustačius šlapimo pokyčių ir esant dar bent dviem kriterijams. Ūminio cistito diagnoz÷s kriterijai: dizurija (dažnas, skausmingas šlapinimasis, imperatyvus noras šlapintis), leukociturija, bakteriurija ≥105 kolonijų/ml. Diagnoz÷ pagrįsta, esant dizurijai ir dar bent vienam kriterijui.

Pielonefritas ir cistitas buvo gydomi ir profilaktinis gydymas skirtas pagal „Vaikų šlapimo organų infekcijos diagnostikos ir gydymo rekomendacijose“ pateiktas schemas [53].

Pradinis pielonefrito gydymas: gentamicinas į veną, kol vaikas karščiuoja ir dar 1-2 dienas, bet ne ilgiau kaip 7 dienas, po to kitas antibakterinis gydymas (geriausia – pagal antibiotikogramą) iki 10-14 dienų arba cefuroksimas į veną, kol vaikas karščiuoja ir dar 1-2 dienas, po to geriamasis cefuroksimas arba kitas antibakterinis vaistas (įvertinus antibiotikogramą) iki 10-14 dienų. Jei vaiko būkl÷ nesunki, galima prad÷ti gydyti antibiotikais. Gavus pas÷lio atsakymą, gydymas koreguojamas pagal antibiotikogramą ir ligonio būklę. Jei įtariamas sepsis, skiriamas gydymas cefuroksimu plius gentamicinu arba ceftriaksonu, kol vaiko būkl÷ pager÷ja. Gavus teigiamą šlapimo pas÷lio atsakymą, toliau gydymas koreguojamas pagal antibiotikogramą bei ligonio būklę ir tęsiamas 14 dienų.

Ūminis cistitas gydytas nitrofuranais arba trimetoprimu iki 5-7 dienų arba iki pas÷lio atsakymo (jei jis atliktas), po to gydymas koreguotas pagal pas÷lio rezultatus. Jei bakteriurijos nebuvo, gydymas baigiamas.

Po persirgto nepasikartojančio pielonefrito profilaktinis gydymas skirtas iki 3 m÷n. Esant pakartotiniam pielonefritui su rand÷jimu, profilaktinio gydymo trukm÷ – 6-12 m÷n.

Po persirgto ūminio cistito (nepasikartojančio) profilaktinio gydymo neskirta. Esant pasikartojančiam cistitui, profilaktinis gydymas skirtas iki 6 m÷n.

Duomenys buvo renkami, atliekant pacientų ir jų t÷vų apklausą pagal padarytą anketą, pildant šlapinimosi dienyną, objektyviai ištyrus tiriamuosius, nagrin÷ti echoskopijoje nustatyti pokyčiai. Visiems vaikams, kuriems šlapimo organų infekcija kartojosi ir kas antram vaikui, kuriam infekcija nesikartojo, buvo pasiūlyta atlikti nuodugnų urodinaminį (3 ir 4 priedai).

(30)

skysčių kiekis per parą, naktin÷ enurez÷, šlapimo nelaikymas dieną, imperatyvus noras šlapintis, tuštinimosi ypatyb÷s ir kt.).

Šlapinimosi dienynas (4 priedas). Jį pild÷ vaikas arba t÷vai. Vertintas šlapinimosi dažnis, šlapimo kiekis, maksimali šlapimo pūsl÷s talpa. Šlapinimosi dienynas pildytas 24-48 val.

(31)

31 Urodinaminis tyrimas (cistometrija, sl÷gio-t÷km÷s tyrimas) atliktas „Duet Logic“ aparatu (Dantec Medical A/S) vaikams, išgydžius šlapimo organų infekciją. Urodinaminio tyrimo atlikimo schema pavaizduota 3 paveikse.

3 pav. Urodinaminio tyrimo atlikimo schema

Urodinaminis tyrimas atliktas ir tirtų parametrų normos apibr÷žtos, vadovaujantis Tarptautin÷s vaikų kontinencijos draugijos (angl. „International Children‘s Continence Society“) rekomendacijomis ir apibr÷žimais [74]. Urodinaminiai tyrimai yra vieninteliai objektyvūs šlapimo pūsl÷s ir uretros funkciniai tyrimai.

Cistometrija ir sl÷gio t÷km÷s tyrimas atliktas visiems vaikams (į šlapimo pūslę įkišamas 6F dydžio kateteris). Cistometrijos tyrimui šlapimo pūsl÷ buvo pildoma 25-360C temperatūros natrio chlorido 0,9 proc. tirpalu fiziologiniu greičiu. Fiziologinis šlapimo pūsl÷s pildymo greitis (ml/min) apskaičiuotas taip: kūno mas÷ (kg) padalijama iš 4 [74]. Atliekant cistometriją ir sl÷gio t÷km÷s tyrimą, vertinti šie parametrai: detruzoriaus aktyvumas šlapimo pūsl÷s pildymo metu, cistometrin÷ šlapimo pūsl÷s talpa, detruzoriaus sl÷gis esant normaliam norui šlapintis – Pdet (norma – 5-15 cmH2O), maksimalus detruzoriaus sl÷gis MaxPdet (norma – 80-100 cmH2O), tarpviet÷s raumenų

aktyvumas šlapinantis – EMG (tarpviet÷s raumenų aktyvumo normaliai šlapinantis netur÷tų būti) [74]. Kateteris šlapimo pūsl÷je Kateteris tiesiojoje žarnoje natrio chlorido tirpalas0,9 proc.

(32)

Detruzoriaus aktyvumas šlapimo pūsl÷s pildymo metu. Hiperaktyvus detruzorius – tai nevalingas detruzoriaus susitraukimas (didesniu nei 15 cmH2O sl÷giu) šlapimo pūsl÷s pildymo metu

[74].

Hipoaktyvus detruzorius: cistometrijoje matomas sumaž÷jusios j÷gos ir/ar trukm÷s detruzoriaus susitraukimas, d÷l to prailg÷ja šlapinimosi laikas ir (ar) ne visiškai ištuštinama šlapimo pūsl÷ [74].

Hipoaktyvi šlapimo pūsl÷ (anksčiau vadinta „tingi“ šlapimo pūsl÷) – tai būsena, kuri būdinga retai besišlapinantiems, kuriems pasišlapinti reikia padidinto intraabdominalinio sl÷gio [74].

Detruzoriaus-sfinkterio dissinergija: cistometrijos metu matomas nevalingas uretros (išorinio sfinkterio) susitraukimas tuo metu, kai šlapinantis susitraukia detruzorius [74].

Maksimali šlapimo pūsl÷s talpa (ml) apskaičiuojama pagal formulę: amžius (metais) x 30 + 30 [74].

Didel÷ šlapimo pūsl÷, jeigu maksimalus šlapimo kiekis didesnis nei 150 proc. tik÷tinos pagal amžių šlapimo pūsl÷s talpos [74].

Maža šlapimo pūsl÷s talpa, jei maksimalus šlapimo kiekis mažesnis nei 60 proc. tik÷tino pagal amžių šlapimo pūsl÷s talpos [74].

Dažnas šlapinimasis – šlapinimasis aštuonis ar daugiau kartus per dieną [74]. Retas šlapinimasis – šlapinimasis tris kartus per dieną ar rečiau [74].

Enurez÷ (arba naktin÷ enurez÷) – tai šlapimo nelaikymas miegant [74]. Dieninis šlapimo nelaikymas – tai šlapimo nelaikymas dieną [74].

Imperatyvus noras šlapintis – tai staigus ir nevalingas noras šlapintis [74].

Šlapimo sulaikymas (pritūpimas, kojų sukryžiavimas) – tai veiksmai, kurių tikslas – sulaikyti staiga atsiradusį norą šlapintis arba atid÷ti šlapinimasi [74].

Mažas skysčių suvartojimas, kai skysčių suvartojama mažiau nei 600 ml/m2 kūno paviršiau ploto [12].

Funkcinis vidurių užkiet÷jimas – tai tuštinimasis kietomis išmatomis didesnę tuštinimusi dalį arba kietomis išmatomis du kartus ar rečiau per savaitę, nesant anatominių defektų, endokrinin÷s ar metabolin÷s ligos [84].

(33)

33 3.2. Statistinio duomenų įvertinimo metodika

Surinkti duomenys sukaupti duomenų baz÷se. Statistin÷ duomenų analiz÷ atlikta naudojant duomenų kaupimo ir analiz÷s SPSS (Statistical Package for Social Science) programos paketą. Tiriamų grupių nagrin÷jami požymiai aprašyti vartojant bendrosios statistikos pad÷ties, išsibarstymo ir simetrijos apibūdinimus.

Analizuojant duomenis, buvo skaičiuojamos aprašomosios statistikos, tikrinamos statistin÷s hipotez÷s apie skirtumus tarp vidurkių dažnumų bei požymių tarpusavio priklausomumą.

Tikrinant statistines hipotezes, reikšmingumo lygmuo pasirinktas 0,05.

Dviejų grupių vidurkiams palyginti taikytas Stjudento (t)-testas, o daugiau nei dviejų grupių – parametrin÷ ir neparametrin÷ dispersin÷ analiz÷ (ANOVA ir Kruskal-Walis testas). Daugkartiniams poriniams palyginimams taikytas Bonferoni testas.

Kolmogorovo-Smirnovo testu nustat÷me normalųjį kiekybinių dydžių skirstinį. Lygindami kiekybinius duomenis, kurie neturi normaliojo skirstinio, naudojome neparametrinių dydžių lyginimo testus. Skirtumui tarp dviejų nepriklausomų grupių nustatyti taikytas Mann-Whitney (“U”) testas.

Priklausomai nuo imčių dydžių, tikimybei palyginti pasirinktas tikslusis Fišerio ir normalin÷s aproksimacijos kriterijus.

Kokybinių požymių tarpusavio priklausomumui vertinti taikytas chi kvadrato (χ2) kriterijus. Priklausomai nuo imčių dydžio, taikytas tikslusis (mažoms imtims) ir asimptominis chi kvadrato (χ2) kriterijus.

Ryšiui tarp požymių nustatyti buvo vertinami koreliacijos koeficientai r. Koreliacija vertinta kaip silpna (r<0,3), vidutin÷ (0,3≤r≤0,7), stipri (r>0,7).

Remiantis binarin÷s regresin÷s analiz÷s metodu nustatyta nagrin÷jamų požymių ir jų derinių prognozin÷ vert÷ šlapimo organų infekcijai prognozuoti.

Tašką, skiriantį mažos ir didel÷s rizikos grupes (amžius pirmąkart susirgus šlapimo organų infekcija, liekamasis šlapimas) nustat÷me ROC (Receiver Operating Characteristics) kreiv÷mis. Apskaičiuotas plotas po ROC kreiv÷mis

(34)

4. REZULTATAI

4.1. Bendrieji požymiai

Nor÷dami nustatyti požymius, kurie sąlygoja šlapimo organų infekcijos pasikartojimą, lyginome dvi grupes. Atvejų (pirmąją) grupę sudar÷ pacientai, kurie sirgo pasikartojančia šlapimo organų infekcija. Nor÷dami išsamiai išnagrin÷ti tirtus požymius tarp sergančiųjų šlapimo organų infekcija, atvejų ir kontrol÷s grupes suskirst÷me į tris pogrupius. Pirmąjį pogrupį sudar÷ vaikai, sergantys arba pasikartojančiu cistitu, arba pasikartojančiu pielonefritu (pasikartojančios šlapimo organų infekcijos grup÷); antrąjį – vaikai, kuriems diagnozuotas pasikartojantis cistitas (pasikartojančio cistito grup÷); trečiąjį – vaikai, kuriems diagnozuotas pasikartojantis pielonefritas (pasikartojančio pielonefrito grup÷). Antrosios grup÷s pacientai pasikartojančia šlapimo organų infekcija nesirgo (kontrolin÷ grup÷).

Apskaičiuota tyrimo galia dviems nepriklausomoms imtims – 0,9.

Atvejų ir kontrol÷s grupių charakteristikų palyginimas pateikiamas 4.1 lentel÷je.

4.1 lentel÷. Atvejo ir kontrol÷s grupių bendrųjų charakteristikų palyginimas

Požymis Atvejų grup÷ Kontrol÷s grup÷

Iš viso 113 48

Lytis

(mergait÷s/berniukai)

104/9 44/4

Amžiaus vidurkis metais (SN) 8,90 (2,97) 8,82 (3,83) Mergaičių amžiaus vidurkis metais (SN) 8,63 (2,66) 8,97 (3,88) Berniukų amžiaus vidurkis

metais (SN)

8,90 (2,97)

8,82 (3,83)

Amžius ir lytis. Iš viso ištirtas 161 vaikas: 148 (91,9 proc.) mergait÷s ir 13 (8,1 proc.) berniukų (p<0,001).

(35)

35 4.2 lentel÷. Šlapimo organų infekcija sirgusių vaikų amžiaus vidurkiai ir jų suskirstymas atsižvelgiant į diagnozę ir lytį

Mergait÷s Berniukai Diagnoz÷ Amžiaus vidurkis metais (SN) Amžiaus vidurkis metais (SN) n Proc. Amžiaus vidurkis metais (SN) n Proc. Pasikartojantis cistitas 8,71 (2,72) 8,77 (2,76) 56 94,9 7,67 (2,08) 3 5,1 Nepasikartojantis cistitas 8,33 (3,68) 8,85 (1,02) 13 88,9 5,00 (0) 2 11,1 Pasikartojantis pielonefritas 9,11 (3,24) 8,48 (2,57) 48 86,7 14,17 (3,82) 6 13,3 Nepasikartojantis pielonefritas 9,05 (3,93) 9,02 (4,01) 31 93,9 9,50 (3,54) 2 6,1

Siekdami nustatyti, kurios amžiaus grup÷s vaikų mūsu studijoje buvo daugiausia, visus tirtus vaikus suskirst÷me į keturias amžiaus grupes (5-6 metų, 7-10 metų, 11-15 metų, 16-18 metų). Daugiausia buvo 5-10 metų vaikų, sergančių tiek pasikartojančia, tiek nepasikartojančia šlapimo organų infekcija. Pasiskirstymas pagal amžiaus grupes pateikiamas 4.3 lentel÷je. 5-6 metų amžiaus grup÷je buvo 36 mergait÷s ir 3 berniukai, 7-10 metų – 79 mergait÷s ir 4 berniukai, 11-15 metų amžiaus grup÷je 27 mergait÷s ir 3 berniukai (p>0,05), o 16-18 metų amžiaus grup÷je 6 mergait÷s ir 3 berniukai (p=0,03).

24 vaikai, kuriems diagnozuota pasikartojanti šlapimo organų infekcija (12 iš jų – pasikartojantis pielonefritas) šlapimo organų infekcija sirgo antrą kartą, 33 – trečią (21 iš jų nustatytas pasikartojantis pielonefritas), 9 – ketvirtą (42 iš jų diagnozuotas pasikartojantis pielonefritas), 47 – penktą kartą ar daugiau (17 iš jų – pasikartojantis pielonefritas).

4.2. Anamnez÷s duomenys

(36)

(37)

37 4.3 lentel÷. Skirstymas pagal amžių ir diagnozę

Amžius (m.) Pasikartojanti ŠOI Nepasikartojanti ŠOI Pasikartojantis cistitas Nepasikartojantis cistitas Pasikartojantis pielonefritas Nepasikartojantis pielonefritas

5-6 26 (23,0 proc.) 13 (27,1 proc.) 13 (22,0 proc.) 5 (33,3 proc.) 13 (24,1 proc.) 8 (24,2 proc.)

16-18 3 (2,7 proc.) 6 (12,5 proc.) 0 (0 proc.) 1 (5,6 proc.) 3 (5,6 proc.) 5 (15,2 proc.)

Iš viso 113 48 59 15 54 33

4.4 lentel÷. Skirstymas pagal amžių (metais), kada pirmą kartą pacientas susirgo šlapimo organų infekcija

(38)

Mes patikrinome, koks, mūsų duomenimis, yra „kritinis“ amžius, kada vaikas suserga šlapimo organų infekcija ir yra didesn÷ jos pasikartojimo tikimyb÷.

Palyginę pasikartojančios ir nepasikartojančios šlapimo organų infekcijos grupes, nustat÷me, kad didesn÷ šlapimo organų infekcijos pasikartojimo tikimyb÷, kai pirmą kartą šlapimo organų infekcija vaikas suserga, būdamas 6,50 metų amžiaus arba jaunesnis (plotas po ROC kreive – 0,65, p=0,03) (4 pav.). 1,0 0,8 0,6 0,4 0,2 0,0 Specifiškumas 1,0 0,8 0,6 0,4 0,2 0,0 J a u tr u m a s

4 pav. Šlapimo organų pasikartojimo tikimyb÷s įvertinimas pagal ROC kreivę, kada vaikas pirmą kartą susirgo šlapimo organų infekcija

Palyginę atvejo ir kontrol÷s grupes, nustat÷me, kad padid÷ja tikimyb÷ susirgti pasikartojančiu cistitu, jei amžius, pirmą kartą susirgus šlapimo organų infekcija, 4,50 metų arba mažiau (plotas po ROC kreive – 0,67, p=0,046), o tikimyb÷ susirgti pasikartojančiu pielonefritu padid÷ja, kai amžius, pirmą kartą susirgus šlapimo organų infekcija 5,25 metų arba mažesnis (plotas po ROC kreive – 0,63, p=0,05) (5 ir 6 pav.). 1,0 0,8 0,6 0,4 0,2 0,0 Specifiškumas 1,0 0,8 0,6 0,4 0,2 0,0 J a u tr u m a s

(39)

39 1,0 0,8 0,6 0,4 0,2 0,0 Specifiškumas 1,0 0,8 0,6 0,4 0,2 0,0 J a u tr u m a s

6 pav. Pielonefrito pasikartojimo tikimyb÷s įvertinimas pagal ROC kreivę, kada pirmą kartą vaikas susirgo šlapimo organų infekcija

Mergait÷ms susirgti pasikartojančia šlapimo organų infekcijos tikimyb÷ padid÷ja, jei pirmą kartą šlapimo organų infekcija jos susirgo, būdamos 6,50 metų ar jaunesnio amžiaus (plotas po ROC kreive – 0,66, p=0,003) (7 pav.).

7 pav. Šlapimo organų pasikartojimo tikimyb÷s įvertinimas pagal ROC kreivę, kada pirmą kartą vaikas susirgo šlapimo organų infekcija

(40)

Pasikartojančio cistito rizika padid÷ja, jei mergait÷ pirmą kartą šlapimo organų infekcija susirgo 6,50 metų arba jaunesnio amžiaus (plotas po ROC kreive – 0,69, p=0,034) (8 pav.). Tikimyb÷ susirgti pasikartojančiu pielonefritu yra didesn÷, jei šlapimo organų infekcija mergait÷ suserga būdama 5,25 metų atba jaunesnio amžiaus (plotas po ROC kreive – 0,64, p=0,036) (9 pav.).

1,0 0,8 0,6 0,4 0,2 0,0 Specifiškumas 1,0 0,8 0,6 0,4 0,2 0,0 J a u tr u m a s

8 pav. Cistito pasikartojimo tikimyb÷s įvertinimas pagal ROC kreivę, kada pirmą kartą vaikas susirgo šlapimo organų infekcija

(41)

41 Šeimos nariai sergantys šlapimo organų infekcija. Šlapimo organų infekciją šeimoje neig÷ 83 (73,5 proc.) pacientai, kuriems diagnozuota pasikartojanti šlapimo organų infekcija ir 36 (75,0 proc.) vaikai, kuriems nerasta pasikartojančios šlapimo organų infekcijos. Pacientų pasiskirstymas grup÷se pateikiamas 7 ir 8 lentel÷se. N÷ vienoje tiriamųjų grup÷je statistiškai reikšmingo skirtumo pagal nagrin÷jamą požymį tarp atvejo-kontrolin÷s grup÷s nenustatyta. Buvus šlapimo organų infekciją šeimos nariams teig÷ 2 (66,6 proc.) berniukai, sirgę pasikartojančiu cistitu ir 2 (100,0 proc.) berniukai, kuriems pasikartojančio cistito nebuvo (p=1).

25 vaikų (22,1 proc.), kuriems diagnozuota pasikartojanti šlapimo organų infekcija, mamos taip pat sirgusios šlapimo organų infekcija. 2 (1,8 proc.) šios grup÷s vaikų močiut÷s ir 3 (2,7 proc.) vaikų seserys yra sirgusios šlapimo organų infekcija. Dvylikos (25,0 proc.) vaikų, kuriems diagnozuota nepasikartojanti šlapimo organų infekcija, mamos yra sirgę šlapimo organų infekcija. Sirgusiųjų pasikartojančiu cistitu grup÷je šlapimo organų infekcija nediagnozuota 41 (69,5 proc.) vaiko šeimoje. Šlapimo organų infekcija buvo sirgusios 14 (23,7 proc.) šios grup÷s vaikų mamos, 2 (3,4 proc.) močiut÷s ir 2 (3,4 proc.) seserys. Vaikų, kuriems nebuvo pasikartojančio cistito, grup÷je 4 (26,7 proc.) mamoms anamnez÷je yra užfiksuota šlapimo organų infekcija. Vaikų, kuriems diagnozuotas pasikartojantis pielonefritas, grup÷je 11 vaikų (20,4 proc.) mamos ir 1 (1,9 proc.) sesuo sirgusi yra sirgusi šlapimo organų infekcija. 8 (24,2 proc.) vaikų, kuriems diagnozuotas nepasikartojantis pielonefritas, mamos anamnez÷je buvusi šlapimo organų infekcija. Reikšmingo skirtumo tarp mergaičių ir berniukų grupių, vertinant šlapimo organų infekciją šeimoje, reikšmingo skirtumo nenustatyta. Iš 56 mergaičių, kurioms diagnozuotas pasikartojantis cistitas, 12 (71,4 proc.) mamų, 2 (3,6 proc.) močiut÷ms ir 2 (3,6 proc.) seserims anamnez÷je užfiksuota šlapimo organų infekcija. Iš 13 mergaičių, kurioms nustatytas nepasikartojantis cistitas, 2 (15,4 proc.) mamos taip pat yra sirgusios cistitu. 2 (66,7 porc.) berniukų, sirgusių pasikartojančiu cistitu, mamoms anamnez÷je užfiksuota šlapimo organų infekcija. Dviejų berniukų (100,0 proc.), kuriems buvo nepasikartojantis cistitas, mamos yra sirgusios šlapimo organų infekcija. Iš 46 mergaičių, kurioms buvo diagnozuotas pasikartojantis pielonefritas, 11 (22,9 proc.) mamų ir 1 (2,1 proc.) seseriai buvo diagnozuota šlapimo organų infekcija. Iš 23 mergaičių, sirgusių nepasikartojančiu pielonefritu (25,8 proc.) mamos yra sirgusios šlapimo organų infekcija. Tiek tarp sergančių pasikartojančiu tiek tarp nepasikartojančiu pielonefritu sergančių berniukų gimin÷je šlapimo organų infekcija anamnez÷je nebuvo.

(42)

pasikartojančiu cistitu, pasikartojančiu pielonefritu sirgusių ir kontrolinių grupių vaikų grupių nenustatyta (7 ir 8 lentel÷s).

Naktine enureze sergantys šeimos nariai. Naktinę enurezę šeimoje patvirtino 27 (16,7 proc.) pacientai. N÷ vieno berniuko šeimoje dienin÷ enurez÷ nepatvirtinta. Statistiškai nepatvirtinta, jog dažnesn÷ šlapimo organų infekcija būtų sergant pasikartojančia šlapimo oganų infekcijai. Duomenys pateikiami 8 ir 9 lentel÷se.

(43)

43 4.5 lentel÷. Pasikartojančia šlapimo organų infekcija sirgusiųjų lyginimas su kontrolin÷s grup÷s pacientais, skirstant pagal šlapimo nelaikymą dieną ir kitų šeimos narių, naktin÷s enurez÷s šeimoje bei antibiotikų vartojimą 1 m÷nesį iki susergant šlapimo organų infekcija

Požymis Pasikartojanti ŠOI n=113 Nepasikartojanti ŠOI n=48 p Pasikartojantis cistitas n=59 Nepasikartojantis cistitas n=15 p Pasikartojantis pielonefritas n=54 Nepasikartojantis pielonefritas n=33 p

ŠOI šeimoje 30 (26,5 proc.) 12 (25,0 proc.) 0,79 18 (30,5 proc.) 4 (26,7 proc.) 0,82 12 (22,2 proc.) 8 (24,2 proc.) 0,83

Šlapimo nelaikymas dieną ir

kitų šeimos narių

5 (4,4 proc.) 3 (6,2 proc.) 0,70 3 (5,1 proc.) 0 (0 proc.) 1 2 (3,7 proc.) 3 (9,1 proc.) 0,36

Naktin÷ enurez÷ šeimoje

15 (13,3 proc.) 12 (25,0 proc.) 0,07 4 (6,8 proc.) 4 (26,7 proc.) 0,048 11 (20,4 proc.) 8 (24,2 proc.) 0,67

Antibiotikų vartojimas 1

m÷nesį

4.6 lentel÷. Pasikartojančia šlapimo organų infekcija sirgusių mergaičių lyginimas su kontrolin÷s grup÷s mergait÷mis, skirstant šlapimo nelaikymą dieną ir kitų šeimos narių, naktinę enurezę šeimoje bei antibiotikų vartojimą 1 m÷nesį laikotarpyje iki susergant šlapimo organų infekcija Požymis Pasikartojanti ŠOI n=104 Nepasikartojanti ŠOI n=44 p Pasikartojantis cistitas n=56 Nepasikartojantis cistitas n=13 p Pasikartojantis pielonefritas n=48 Nepasikartojantis pielonefritas n=31 p

ŠOI šeimoje 28 (26,9 proc.) 10 (22,7 proc.) 0,61 16 (28,4 proc.) 2 (26,1 proc.) 0,88 12 (25,0 proc.) 8 (25,3 proc.) 1

Šlapimo nelaikymas dieną ir

kitų šeimos narių

Naktin÷ enurez÷ šeimoje

Antibiotikų vartojimas 1

m÷nesį

(44)

4.3. Šlapinimosi, tuštinimosi ir skysčių vartojimo ypatyb÷s

(45)

45 proc.) vaikui (p=0,02). Funkcinis vidurių užkiet÷jimas vargino 31 (29,8 proc.) mergaitę, sergančią pasikartojančia šlapimo organų infekcija ir 2 (4,5 proc.) kontrolin÷s grup÷s mergait÷s (p<0,001). 13 mergaičių (27,1 proc.), kurioms diagnozuotas pasikartojantis pielonefritas, taip pat buvo funkcinis vidurių užkiet÷jimas. Kontrolin÷je grup÷je tokią problemą turinčių mergaičių nebuvo (p=0,02). Mažai skysčių vartojo 37 (32,7 proc.) pacientai, sergantys pasikartojančia šlapimo organų infekcija ir 6 (14 proc.) kontrolin÷s grup÷s vaikai (p=0,01). Statistiškai reikšmingai daugiau vaikų, geriančių mažai skysčių, buvo ir pacientų, sergančių pasikartojančiu pielonefritu grup÷je – 22 (40,7 proc.), kontrolin÷je grup÷je – 2 (6,1 proc.) vaikai (p<0,001). Mergaičių, vartojančių nepakankamai skysčių per parą, statistiškai daugiau buvo sergančiųjų pasikartojančia šlapimo organų infekcija ir pasikartojančio pielonefrito grup÷je nei atitinkamose kontrolin÷se grup÷se (p<0,001).

(46)

4.7 lentel÷. Šlapinimosi, tuštinimosi, skysčių suvartojimo ypatyb÷s bei maksimali šlapimo pūsl÷s talpa vaikų, lyginant sirgusiuosius pasikartojančia šlapimo organų infekcija su kontrolin÷s grup÷s pacientų analogiškais duomenimis

Šlapimo nelaikymas dieną 64 (56,6 proc.) 18 (37,5 proc.) 0,03 36 (61 proc.) 3 (20 proc.) 0,01 28 (51,9 proc.) 15 (45,5 proc.) 0,56

Naktin÷ enurez÷ 25 (22,1 proc.) 11 (22,9 proc.) 0,91 11 (18,6 proc.) 1 (6,7 proc.) 0,44 14 (25,9 proc.) 10 (22,4 proc.) 0,66

Retas šlapinimasis 7 (6,2 proc.) 1 (2,1 proc.) 0,28 6 (10,2 proc.) 0 (0 proc.) 0,21 1 (1,9 proc.) 1 (3 proc.) 0,77

Dažnas šlapinimasis 18 (15,9 proc.) 1 (2,1 proc.) 0,01 11 (18,6 proc.) 0 (0 proc.) 0,07 7 (13,0 proc.) 1 (3,0 proc.) 0,12

Normalus šlapinimosi dažnis

88 (77,9 proc.) 46 (95,8 proc.) 0,01 42 (71,2 proc.) 15 (100 proc.) 0,02 46 (85,2 proc.) 31 (93,9 proc.) 0,21

Šlapimo sulaikymo vaiksmai, esant imperatyviam norui

šlapintis

Imperatyvaus noro šlapintis ignoravimas

46 (40,7 proc.) 7 (14,6 proc.) 0,001 32 (54,2 proc.) 0 (0 proc.) <0,001 14 (25,9 proc.) 7 (21,2 proc.) 0,62

Imperatyvus noras šlapintis

Funkcinis vidurių užkiet÷jimas

Funkcinis išmatų susilaikymas

Mažas suvartotų skysčių kiekis per parą

37 (32,7 proc.) 6 (14,0 proc.) 0,01 15 (25,4 proc.) 4 (26,7 proc.) 1 22 (40,7 proc.) 2 (6,1 proc.) <0,001

Maža šlapimo pūsl÷s talpa 27 (23,9 proc.) 7 (14,6 proc.) 0,18 12 (20,3 proc.) 1 (6,7 proc.) 0,22 15 (27,8 proc.) 6 (18,2 proc.) 0,29

Normali šlapimo pūsl÷s talpa

Didel÷ šlapimo pūsl÷s talpa

9 (8,0 proc.) 0 (0 proc.) 0,045 5 (8,5 proc.) 0 0,25 4 (7,4 proc.) 0 0,12

(47)

47 4.8 lentel÷. Šlapinimosi, tuštinimosi, skysčių suvartojimo ypatyb÷s bei maksimali šlapimo pūsl÷s talpa mergaičių, lyginant sirgusiąsias

pasikartojančia šlapimo organų infekcija su kontrolin÷s grup÷s mergaičių analogiškais duomenimis

Šlapimo nelaikymas dieną 57 (54,8 proc.) 17 (38,6 proc.) 0,07 34 (60,7 proc.) 3 (23,1 proc.) 0,03 23 (47,9 proc.) 14 (45,2 proc.) 0,81

Naktin÷ enurez÷ 25 (24,0 proc.) 11 (25,0 proc.) 0,90 11 (19,6 proc.) 1 (7,7 proc.) 0,44 14 (29,2 proc.) 10 (32,3 proc.) 0,77

Retas šlapinimasis 6 (5,8 proc.) 1 (2,3 proc.) 0,30 5 (8,9 proc.) 0 (0 proc.) 0,27 1 (2,1 proc.) 1 (3,2 proc.) 0,78

Dažnas šlapinimasis 17 (16,3 proc.) 1 (2,3 proc.) 0,02 10 (17,9 proc.) 0 (0 proc.) 0,10 7 (14,6 proc.) 1 (3,2 proc.) 0,11

Šlapimo sulaikymo veiksmai, esant imperatyviam norui

šlapintis

42 (40,4 proc.) 6 (13,6 proc.) 0,001 31 (55,4 proc.) 0 (0 proc.) <0,001 11 (22,9 proc.) 6 (19,4 proc.) 0,71

59 (56,7 proc.) 22 (50 proc.) 0,45 40 (71,4 proc.) 5 (38,5 proc.) 0,049 19 (39,6 proc.) 17 (54,7 proc.) 0,18

31 (29,8 proc.) 2 (4,5 proc.) <0,001 18 (32,1 proc.) 2 (15,4 proc.) 0,32 13 (27,1 proc.) 0 (0 proc.) 0,001

8 (7,7 proc.) 1 (2,3 proc.) 0,23 5 (8,9 proc.) 0 (0 proc.) 0,58 3 (6,3 proc.) 1 (3,2 proc.) 1

35 (33,7 proc.) 3 (6,8 proc.) <0,0001 15 (26,8 proc.) 2 (15,4 proc.) 0,50 20 (41,7 proc.) 1 (3,2 proc.) <0,001

Maža šlapimo pūsl÷s talpa 23 (22,1 proc.) 6 (13,6 proc.) 0,26 11 (19,6 proc.) 1 (7,7 proc.) 0,31 12 (25,0 proc.) 5 (16,1 proc.) 0,34

9 (8,7 proc.) 0 (0 proc.) 0.045 5 (8,9 proc.) 0 (0 proc.) 0,27 4 (8,3 proc.) 0 (0 proc.) 0,11

(48)

4.9 lentel÷. Šlapinimosi, tuštinimosi, skysčių suvartojimo ypatumai bei maksimali šlapimo pūsl÷s talpa berniukų, lyginant sirgusiuosius pasikartojančia ŠOI su kontrolin÷s grup÷s pacientų analogiškais duomenimis

Požymis Pasikartojanti ŠOI n=9 Nepasikartojanti ŠOI n=4 p Pasikartojantis cistitas n=3 Nepasikartojantis cistitas n=2 p Pasikartojantis pielonefritas n=6 Nepasikartojantis pielonefritas n=2 p Šlapimo nelaikymas dieną

7 (77,8 proc.) 1 (25,0 proc.) 0,22 2 (66,7 proc.) 0 (0 proc.) 0,23 2 (33,3 proc.) 1 (50 proc.) 0,69

Naktin÷ enurez÷ 0 (0 proc.) 0 (0 proc.) - 0 (0 proc.) 0 (0 proc.) - 0 (0 proc.) 0 (0 proc.) -

Retas šlapinimasis 1 (11,1 proc.) 0 (0 proc.) 0,50 1 (33,3 proc.) 0 (0 proc.) 0,43 0 (0 proc.) 0 (0 proc.) -

Dažnas šlapinimasis 1 (11,1 proc.) 0 (0 proc.) 0,50 1 (33,3 proc.) 0 (0 proc.) 0,43 0 (0 proc.) 0 (0 proc.) -

7 (77,8 proc.) 4 (100 proc.) 0,33 1 (33,3 proc.) 2 (100,0 proc.) 0,23 6 (100,0 proc.) 2 (100,0 proc.) 1

Šlapimo sulaikymo veiksmai, esant imperatyviam norui

šlapintis

3 (33,3 proc.) 0 (0 proc.) 0,50 1 (33,3 proc.) 0 (0 proc.) 0,43 2 (33,3 proc.) 0 (0 proc.) 0,38

3 (33,3 proc.) 1 (25,0 proc.) 0,77 0 (0 proc.) 0 (0 proc.) - 3 (50,0 proc.) 1 (50,0 proc.) 1

0 (0 proc.) 0 (0 proc.) - 0 (0 proc.) 0 (0 proc.) - 0 (0 proc.) 0 (0 proc.) -

2 (22,2 proc.) 3 (75,0 proc.) 0,22 0 (0 proc.) 2 (100,0 proc.) 1 2 (33,3 proc.) 1 (50,0 proc.) 0,69

Maža šlapimo pūsl÷s talpa

0 (0 proc.) 0 (0 proc.) - 0 (0 proc.) 0 (0 proc.) - 0 (0 proc.) 0 (0 proc.) -

(49)

49 4.4. Liekamasis šlapimas

(50)

4.10 lentel÷. Liekamasis šlapimas nustatytas vaikams lyginant sirgusiuosius pasikartojančia ŠOI su kontrolin÷s grup÷s pacientais Požymis Pasikartojanti ŠOI n=113 Nepasikartojanti ŠOI n=48 p Pasikartojantis cistitas n=59 Nepasikartojantis cistitas n=15 p Pasikartojantis pielonefritas n=54 Nepasikartojantis pielonefritas n=33 p Liekamasis šlapimas

>20 ml 40 (35,4 proc.) 5 (10,4 proc.) 0,001 25 (42,4 proc.) 1 (6,7 proc.) 0,01 15 (27,8 proc.) 4 (12,1 proc.) 0,11

Liekamasis šlapimas (SN) 22,88 ml (43,41) 6,19 ml (11,05) <0,001 29,48 ml (52,02) 4,00 ml (7,07) 0,001 15,65 ml (30,33) 7,18 ml (12,22) 0,07

4.11 lentel÷. Liekamasis šlapimas nustatytas mergait÷ms lyginant sirgusiuosius pasikartojančia ŠOI su kontrolin÷s grup÷s pacientais

Požymis Pasikartojanti ŠOI n=104 Nepasikartojanti ŠOI n=44 p Pasikartojantis cistitas n =56 Nepasikartojantis cistitas n=13 p Pasikartojantis pielonefritas n=48 Nepasikartojantis pielonefritas n=31 p Liekamasis šlapimas

>20 ml 38 (36,5 proc.) 4 (9,1 proc.) 0,001 24 (42,9 proc.) 1 (7,7 proc.) 0,02 14 (29,2 proc.) 3 (9,7 proc.) 0,05

Liekamasis šlapimas (SN) 23,8 ml (44,94) 5,27 ml (9,19) 0,01 30,36 ml (53,09) 3,43 ml (7,74) 0,001 16,15 ml (31,88) 6,03 ml (9,75) 0,04

4.12 lentel÷. Liekamasis šlapimas nustatytas berniukams lyginant sirgusiuosius pasikartojančia ŠOI su kontrolin÷s grup÷s pacientais

Požymis Pasikartojanti ŠOI n=9 Nepasikartojanti ŠOI n=4 p Pasikartojantis cistitas n=3 Nepasikartojantis cistitas n=2 p Pasikartojantis pielonefritas n=6 Nepasikartojantis pielonefritas n=2 p Liekamasis šlapimas

>20 ml 2 (22,2 proc.) 1 (25,0 proc.) 1 1 (33,3 proc.) 0 (0 proc.) 1 1 (50,0 proc.) 1 (16,7 proc.) 0,46

(51)

51 Keturiose grup÷se nustatę statistiškai reikšmingus skirtumus tarp atvejo ir kontrol÷s grupių, paskaičiavome, koks yra minimalus liekamojo šlapimo kiekis, kurį viršijus, padid÷ja šlapimo organų infekcijai pasikartojimo tikimyb÷. Nustat÷me, jog, esant didesniam nei 17,5 ml liekamojo šlapimo kiekiui, padid÷ja tikimyb÷ sirgti pasikartojančia šlapimo organų infekcija (plotas po ROC kreive – 0,61, p=0,03) ir pasikartojančiu cistitu (plotas po ROC kreive – 0,69, p=0,02) (10 ir 11 pav.). 1,0 0,8 0,6 0,4 0,2 0,0 Specifiškumas 1,0 0,8 0,6 0,4 0,2 0,0 J a u tr u m a s

10 pav. Šlapimo organų infekcijos pasikartojimo tikimyb÷s įvertinimas pagal liekamąjį šlapimą (ROC kreiv÷) 1,0 0,8 0,6 0,4 0,2 0,0 Specifiškumas 1,0 0,8 0,6 0,4 0,2 0,0 J a u tr u m a s

(52)

Kai liekamojo šlapimo yra daugiau nei 17,5 ml, mergait÷ms padid÷ja tikimyb÷ susirgti pasikartojančia šlapimo organų infekcija (plotas po ROC kreive – 0,62, p=0,02) ir pasikartojančiu cistitu (plotas po ROC kreive – 0,71, p=0,02) (12 ir 13 pav.).

12 pav. Šlapimo organų infekcijos pasikartojimo tikimyb÷s įvertinimas pagal liekamąjį šlapimą (ROC kreiv÷) 1,0 0,8 0,6 0,4 0,2 0,0 Specifiškumas 1,0 0,8 0,6 0,4 0,2 0,0 J a u tr u m a s