LIETUVOS DVYLIKTOKŲ ŽINIŲ APIE VEIDO IR BURNOS ORGANŲ NETAISYKLINGUS ĮPROČIUS IR JŲ RYŠĮ SU ORTODONTINĖMIS ANOMALIJOMIS VERTINIMAS

Rugilė Kežytė

5 kursas, 9 grupė

LIETUVOS DVYLIKTOKŲ ŽINIŲ APIE VEIDO IR

BURNOS ORGANŲ NETAISYKLINGUS ĮPROČIUS IR JŲ

RYŠĮ SU ORTODONTINĖMIS ANOMALIJOMIS

VERTINIMAS

Baigiamasis magistrinis darbas

Darbo vadovė

Prof. Kristina Lopatienė

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA

ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS ORTODONTIJOS KLINIKA

LIETUVOS DVYLIKTOKŲ ŽINIŲ APIE VEIDO IR BURNOS ORGANŲ

NETAISYKLINGUS ĮPROČIUS IR JŲ RYŠĮ SU ORTODONTINĖMIS ANOMALIJOMIS VERTINIMAS

Baigiamasis magistrinis darbas

Darbą atliko magistrantas ...

(parašas) ... Rugilė Kežytė, V kursas, 9 grupė ...

(vardas pavardė, kursas, grupė)

2021 m. ...

(mėnuo, diena)

Darbo vadovas...

(parašas) ... Prof. Kristina Lopatienė ...

(mokslinis laipsnis, vardas pavardė)

2021 m. ...

(mėnuo, diena)

TURINYS

SANTRAUKA ... 4

SUMMARY ... 5

ĮVADAS ... 7

1. LITERATŪROSAPŽVALGA ... 9

1.1. Kramtymo aparato morfologija ir funkcija ... 9

1.2. Disfunkcijos ir parafunkcijos apibrėžimai ... 9

1.3. Sąkandis ir ortodontinės anomalijos ... 10

1.4. Parafunkcijų, disfunkcijų sukelti kramtymo aparato pokyčiai ... 10

1.4.1. Maitinimas buteliuku ir krūtimi... 11

1.4.2. Čiulpimo įprotis ... 12

1.4.3. Kramtymo, kandžiojimo įprotis... 13

1.4.4. Infantilus rijimas ... 14

1.4.5. Kvėpavimas pro burną ... 15

1.4.6. Bruksizmas ... 16

1.5. Šypsenos estetikos svarba jaunuolių tarpe ... 17

1.6. Jaunuolių psichoemocinė būklė ... 17

2. MEDŽIAGAIRMETODAI ... 19

2.1. Tyrimo metodika ... 19

2.2. Tiriamieji ... 19

2.3. Imties dydžio nustatymas ... 20

2.4. Statistinė duomenų analizė ... 20

3. REZULTATAI ... 21

3.1. Tiriamosios imties sociodemografinės charakteristikos ... 21

3.2. Lietuvos dvyliktokų žinių apie veido ir burnos organų netaisyklingų įpročių įtaką ortodontinėms anomalijoms atsirasti vertinimas ... 22

3.3. Lietuvos dvyliktokų požiūrio į turimas žinias apie veido ir burnos organų netaisyklingus įpročius, jų įtaką ortodontinėms anomalijoms susidaryti ir šių žinių poreikio vertinimas ... 32

3.4. Lietuvos dvyliktokų, turinčių/turėjusių veido ir burnos organų netaisyklingų įpročių, pasitenkinimo savo šypsenos estetika vertinimas ... 33

4. REZULTATŲAPTARIMAS ... 40

4.1. Lietuvos dvyliktokų žinios ... 40

4.2. Žinių plėtimo svarba ... 43

4.3. Parafunkcijų ir šypsenos estetikos tarpusavio ryšys ... 44

IŠVADOS ... 47 5. PADĖKA ... 48 6. INTERESŲKONFLIKTAS ... 48 7. PRAKTINĖSREKOMENDACIJOS ... 48 LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 49 PRIEDAI ... 54

LIETUVOS DVYLIKTOKŲ ŽINIŲ APIE VEIDO IR BURNOS ORGANŲ

NETAISYKLINGUS ĮPROČIUS IR JŲ RYŠĮ SU ORTODONTINĖMIS ANOMALIJOMIS VERTINIMAS

SANTRAUKA

Problemos aktualumas ir darbo tikslas. Netaisyklingi veido ir burnos organų įpročiai dažniausiai

būdingi vaikams, tačiau jų suintensyvėjimas, pasikartojimas pastebimas ir jaunuolių tarpe. Neturint pakankamai žinių apie netaisyklingus įpročius jie aptinkami pavėluotai, todėl prisideda prie ortodontinių anomalijų susidarymo ir tampa nepasitenkinimo savo šypsenos estetika priežastimi. Tyrimo tikslas – ištirti Lietuvos dvyliktokų žinias apie netaisyklingų įpročių įtaką ortodontinėms anomalijoms susidaryti.

Medžiaga ir metodai. Tiriamųjų grupę sudarė Lietuvos gimnazijose besimokantys pilnamečiai

dvyliktokai. „Facebook“ platformoje buvo pateikta internetinė anoniminė anketinė apklausa su sutikimo forma. Surinkti duomenys: lytis, gyvenamoji vieta, žinios apie netaisyklingus įpročius ir jų įtaką ortodontinėms anomalijoms susidaryti, šių žinių skleidimo poreikis, turėti/turimi netaisyklingi įpročiai, pasitenkinimas turimos šypsenos estetika. Naudojant „SPSS/w 22.0“ ir Microsoft 365® kompiuterinę programą atlikta statistinė duomenų analizė.

Rezultatai. Tyrime dalyvavo 391 dvyliktokas, iš kurių daugiau kaip pusė buvo merginos (67,8 proc.), vaikinai (32,2 proc.). Respondentams trūko žinių apie netaisyklingus burnos įpročius ir jų sukeliamas ortodontines anomalijas. Dažniau nepatenkinti savo šypsenos estetika buvo tie, kurie turėjo/turi netaisyklingų įpročių ir sąkandžio problemų. Merginų žinios apie ortodontines anomalijas, atsiradusias dėl netaisyklingų įpročių, buvo statistiškai reikšmingai geresnės nei vaikinų (p<0,05).

Išvados. Lietuvos miesto ir rajono gimnazijose besimokantiems dvyliktokams trūksta žinių apie

netaisyklingus veido ir burnos organų įpročius ir jų įtaką ortodontinėms anomalijoms susidaryti. Didesnis visuomenės švietimas šia tema padėtų pašalinti šį trūkumą. Vaikinų žinios apie netaisyklingus įpročius ir jų įtaką ortodontinėms anomalijoms atsirasti blogesnės nei merginų. Nepasitenkinimas šypsenos estetika susijęs su vaikystėje turėtais ir/ar dabar turimais netaisyklingais burnos įpročiais.

Raktiniai žodžiai: netaisyklingi veido - žandikaulių sistemos įpročiai, jaunimas, ortodontija,

ASSESSMENT OF LITHUANIAN TWELFTH GRADERS KNOWLEDGE ABOUT DELETERIOUS FACIAL – ORAL ORGANS HABITS AND THEIR RELATIONSHIP

WITH ORTHODONTIC ANOMALIES

SUMMARY

Relevance of the problem and aim of the work. Deleterious facial - oral organs habits are most

common between children, but their intensification, recurrence is noticeable among youngsters too. Not having enough knowledge about bad oral habits they are diagnosed late and contribute to the development of orthodontic anomalies, which become the cause of dissatisfaction with the aesthetics of the smile. The purpose of this study is to investigate Lithuanian twelfth graders knowledge about deleterious oral habits and their influence on the formation of orthodontic anomalies.

Material and the methods. Research group consisted of twelfth graders that were 18 years old or older and studied in Lithuanian gymnasiums. They received an anonymous online questionnaire through Facebook platform. Participants were given a consent form. Data collected: gender, place of residence, knowledge about deleterious oral habits and their influence on the formation of orthodontic anomalies, the need to spread awareness about bad oral habits, what oral habits they had in their childhood and what oral habits do they have now, satisfaction with their smile aesthetics. Statistical data analysis was performed using „SPSS/w 22.0“ and Microsoft 365® software.

Results. The study involved 391 twelfth graders, more than half of whom were girls (67.8%) and

boys (32.2%). Respondents lacked knowledge about deleterious oral habits and their influence on the formation of orthodontic anomalies. More often dissatisfied with the aesthetics of their smile were those who had/have bad oral habits and abnormal bite. Girls knowledge about orthodontic anomalies due to bad oral habits was statistically significantly better than boys (p <0.05).

Conclusions. Lithuanian twelfth graders that study in city and district gymnasiums lack knowledge

about bad facial – oral organs habits and their influence on the formation of orthodontic anomalies. Greater public education on this topic would help to eliminate this gap. Boys knowledge about bad oral habits and their influence on orthodontic anomalies formation is worse than girls. Dissatisfaction with the aesthetics of a smile is related to deleterious oral habits that twelfth graders had in childhood or have now.

6

SANTRUMPOS

SAŽS – smilkininis apatinio žandikaulio sąnarys v/ž – viršutinis žandikaulis

a/ž – apatinis žandikaulis

OJ – horizontalus kandžių perdengimas OB – vertikalus kandžių perdengimas

7

ĮVADAS

Pagrindinės problemos, kurios dažniausiai sutinkamos odontologijoje – kariesas, periodonto ligos ir netaisyklingas sąkandis bei kitos ortodontinės anomalijos. Iki šiandien jau yra atlikta nemažai tyrimų, skirtų karieso ir periodonto ligų etiologijai ir prevencijai išsiaiškinti, tačiau informacijos apie galimas netaisyklingo sąkandžio susiformavimo priežastis, jų pasėkmes ir priemones, būdus jų išvengti, vis dar trūksta [2].

Jau nuo 1870 metų moksliniuose tyrimuose kalbama apie ryšį tarp ortodontinių anomalijų ir netaisyklingų, su burna susijusių įpročių [1]. Įprotis – elgesys, susiformuojantis dėl nuolat kartojamo tam tikro veiksmo, nuo kurio sudėtinga atprasti. Jei šis veiksmas atliekamas dažnai, ilgą laiko tarpą, automatiškai ir nesąmoningai, jis virsta netaisyklingu įpročiu [3]. Vidiniai rūpesčiai šeimoje, dėmesio stoka, stresas, nuovargis didina netaisyklingų įpročių atsiradimo riziką tiek vaikams, tiek paaugliams [1].

Yra labai daug netaisyklingų, su burna susijusių įpročių, kurie turi tiesioginę įtaką gyvenimo kokybei ir yra neigiamas etiologinis veiksnys, prisidedantis prie netaisyklingo sąkandžio formavimosi [2,11]. Tokie įpročiai kaip ilgą laiką trunkantis maitinimas buteliuku, čiulptuko, piršto čiulpimas, kramtymas, infantilus rijimas dažniau aptinkami vaikų tarpe, o nagų, skruosto, lūpos, tušinuko kandžiojimo įpročiai, kvėpavimas pro burną ir bruksizmas labiau paplitę tarp paauglių [11]. Visi šie įpročiai dažnai būna susiję tarpusavyje ir gali neigiamai paveikti kūdikio, vaiko ar paauglio savijautą, pažeisti burnos ertmės audinius, prisidėti prie dentalinių ir net skeletinių deformacijų atsiradimo, tapti sutrikusio žandikaulių vystymosi, augimo, dantų netaisyklingos padėties, veido srities raumenų disbalanso, kvėpavimo pro nosį sutrikimo, apsunkintos kalbos funkcijos, psichologinių sutrikimų priežastimi, jei aptinkami per vėlai [1,2]. Susiformavusio pažeidimo dydis ir sunkumas priklauso nuo įpročio atlikimo dažnio, trukmės, krypties ir intensyvumo [1]. Netaisyklingi įpročiai, jei yra per dažnai ir per ilgai praktikuojami ar užsitęsia ilgiau nei reikalingi normaliam vystymuisi, gali ne tik prisidėti prie prastos dantų sveikatos ateityje, ortodontinių anomalijų, bet dėl jų vaikai, paaugliai tampa socialiai stigmatizuoti, nepasitikintys savimi [4]. Būtent šypsena yra labai svarbus faktorius patraulkiai išvaizdai, psichologinei būklei, charakterio vystymuisi ne tik suaugusiems, bet ir paaugliams, vaikams. Ortodontinių anomalijų ir netaisyklingų įpročių pašalinimas laiku vaikams, jaunuoliams gali padėti išvengti patyčių, užgauliojimo, prisidėti prie bendravimo įgūdžių tobulėjimo, meilės sau, didesnio pasitikėjimo savimi ir sveikos psichologinės būklės vystymosi [10].

Atsižvelgus į netaisyklingų burnos įpročių neigiamas pasėkmes – daugiadisciplininis požiūris yra būtinas norint suteikti tinkamą priežiūrą vaikams ir jaunuoliams [4]. Ankstyva diagnozė

8

ir sėkmingas ortodontinių anomalijų, netaisyklingų įpročių pašalinimas yra svarbiausi procesai sąkandžio harmonijos, funkcijos bei dentofacialinės estetikos išsaugojime ir tolimesniame jų vystymesi [15]. Sėkmingam gydymui reikalinga gydytojo ortodonto, odontologo, tėvų pagalba ir paties vaiko noras [1]. Labai svarbu, kad atliekant jaunuolių klinikinę apžiūrą būtų atkreipiamas dėmesys ne tik į sąkandį, dentalines, skeletines anomalijas, bet ir į turimus netaisyklingus veido ir burnos organų įpročius [11].

Netaisyklingi įpročiai yra plačiai paplitę tarp vaikų, tačiau vis dažniau aptinkami ir paauglių, suaugusiųjų tarpe. Tai rodo, kad visuomenei trūksta žinių šia tema. Dvyliktokai yra ta populiacijos grupė, kuri dėl artėjančių egzaminų, netrukus prasidėsiančio savarankiško gyvenimo, susiduria su dideliu stresu, įtampa, nuovargiu. Tai yra rizikos veiksniai, prisidedantys prie netaisyklingų brunos įpročių, dažniausiai turėtų vaikystėje, pasikartojimo, suintensyvėjimo. Labai svarbu, kad dvyliktokai turėtų pakankamai žinių šia tema tam, kad kuo anksčiau pastebėtų susiformavusį ar jau iš vaikystės turimą savo, draugų, šeimos narių, galbūt ateityje savų vaikų netaisyklingą įprotį, laiku kreiptųsi į gydytoją ortodontą pagalbos ir taip išvengtų, padėtų kitiems apsisaugoti nuo galimų ortodontinių anomalijų.

Tyrimo tikslas – ištirti Lietuvos dvyliktokų žinias apie netaisyklingų įpročių įtaką ortodontinėms anomalijoms susidaryti.

Tyrimo uždaviniai:

1. Išanalizuoti Lietuvos dvyliktokų žinias apie netaisyklingų įpročių įtaką ortodontinėms anomalijoms atsirasti.

2. Įvertinti Lietuvos dvyliktokų požiūrį į turimas žinias apie netaisyklingus įpročius, jų įtaką ortodontinėms anomalijoms susidaryti ir šių žinių poreikį.

3. Ištirti, ar Lietuvos dvyliktokai, turintys/turėję netaisyklingų įpročių, (ne)patenkinti savo šypsenos estetika.

Hipotezės:

H1. Dvyliktokų žinios apie netaisyklingų įpročių įtaką ortodontinėms anomalijoms susidaryti yra nepakankamos.

H2. Dvyliktokai sutiks, kad jiems trūksta žinių apie netaisyklingus įpročius ir ortodontines anomalijas.

H3. Dvyliktokai, kurie vaikystėje turėjo ar vis dar turi netaisyklingų burnos įpročių, bus labiau nepatenkinti savo šypsena nei tie, kurie netaisyklingų įpročių neturi/ėjo.

9

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Kramtymo aparato morfologija ir funkcija

Kramtymo aparatas – tai skeleto ir raumenų sistema, apimanti galvą, kaklą, krūtinės juostą ir apibūdinama glaudžiais funkciniais ir morfologiniais ryšiais. Šios sistemos morfologinius elementus sudaro 20 arba 32 dantys, periodontas, alveolinė atauga, veido – kaukolės srities kaulai, smilkininis apatinio žandikaulio sąnarys (toliau SAŽS), burnos ertmės gleivinė, seilių liaukos, kramtomieji ir apatinį žandikaulį keliantys bei nuleidžiantys raumenys, kraujagyslės, limfagyslės ir nervai [11]. Pagrindinės kramtymo aparato funkcijos yra čiulpimas, rijimas, kramtymas, pirminis maisto apdorojimas, virškinimas burnos ertmėje, kvėpavimas, kalbos artikuliacija ir veido išraiškos, dalyvaujant veido raumenims [11,14]. Netaisyklinga, sutrikusi kramtymo aparato funkcija ar morfologija gali privesti prie veido – kaukolės srities anomalijų susidarymo, kurioms pašalinti reikalingas ortodontinis gydymas. Veido ir burnos organų normalus vystymasis ir funkcionavimas dažnai sutrikdomas disfunkcijų ir parafunkcijų [11].

1.2. Disfunkcijos ir parafunkcijos apibrėžimai

Netaisyklingi burnos įpročiai yra viena iš pagrindinių priežasčių, sukeliančių ortodontinių anomalijų formavimąsi [2]. Netaisyklingi įpročiai yra skirstomi į disfunkcijas ir parafunkcijas. Disfunkcija apibūdinama kaip fiziologinė, tačiau netinkamai atliekama funkcija, tokia kaip infantilus rijimas, netaisyklinga artikuliacija ir kramtymas, įprotis kvėpuoti pro burną. Jų pasėkmės silpnėja suteikiant atitinkamą ankstyvą pagalbą vaikui augant. Keletas mokslininkų teigia, kad jei disfunkcija tęsiasi ilgą laiką ir/ar yra atliekama net tada, kai buvo pašalinta ją sukėlusi priežastis, ji pavirsta parafunkcija. Parafunkcija apibrėžiama kaip savaime, be priežasties, nesąmoningai, nekontroliuojamai ir dažnai atliekamas nefiziologinis veiksmas [3,11,13]. Tai nagų, pieštuko, tušinuko kramtymas, lūpos, liežuvio ar skruosto kandžiojimas, ilgai užsitęsęs piršto, čiulptuko čiulpimas, kramtymas, kvėpavimas pro burną, infantilus rijimas, griežimas dantimis ar stiprus, dažnas jų sukandimas [2,11]. Susiformavusios pažaidos sunkumas priklauso nuo netaisyklingo įpročio atlikimo per dieną trukmės, dažnumo ir intensyvumo [3].

Daugumą įpročių vaikai išauga iki pradedant eiti į mokyklą, tačiau dėl įvairių fiziologinių, psichologinių veiksnių, streso, alkanumo pojūčio, hiperaktyvumo, liūdesio ir panašiai, jie gali užsitęsti ar net atsirasti paauglystėje. Kuo ilgiau ir dažniau atliekamas įprotis, tuo labiau sutrinka

10

raumenų funkcija, pažeidžiamas veido ir žandikaulių vystymasis, augimas, susiformuoja netaisyklingas sąkandis, sutrinka kalba [20].

1.3. Sąkandis ir ortodontinės anomalijos

Pasak Dewanto (1993), sąkandis tai viršutinio žandikaulio (toliau v/ž) ir apatinio žandikaulio (toliau a/ž) dantų okliuzinių paviršių kontaktavimas sukandimo metu. Sąkandis susidaro dėl sąveikos tarp dantų, skeleto ir raumenų sistemos [2]. Ortodontinės anomalijos – tai yra dantų padėties anomalijos ar netaisyklingas v/ž ir a/ž santykis. Žodžiai ortodontinės anomalijos paprasčiau apibūdinami kaip ,,blogas“ ar „netaisyklingas“ sąkandis. Tai gali būti prognatija, progenija, kryžminis, žirklinis, atviras ar gilus sąkandis. Ortodontinės anomalijos taip pat gali būti apibūdinamos kaip dantų pakrypimas, protruzija, retruzija, intruzija, ekstruzija, susigrūdimas ir panašiai [2,3]. Yra labai daug veiksnių, kurie gali prisidėti prie ortodontinių anomalijų atsiradimo. Vienas iš svarbiausių – netaisyklingi veido ir burnos organų įpročiai. Jų nepašalinus, vykstant fiziologinei dantų kaitai, didelė tikimybė, kad susiformuos netaisyklingas nuolatinis sąkandis, kuris gali sukelti nepatogumų dėl išvaizdos, kalbos raiškos, gali sutrikdyti kramtymo funkciją, prisidėti prie SAŽS disfunkcijos susiformavimo vaikui suaugus. Oktavia atlikto tyrimo rezultatuose pastebėta, kad jaunuoliai, turintys netaisyklingą sąkandį, skundėsi maisto užstrigimu tarp dantų, juto diskomfortą ar net skausmą kramtymo metu [2].

Ortodontinės anomalijos gali turėti įtakos estetikai, žmogaus išvaizdai ir taip paveikti pasitikėjimą savimi ir turimus socialinius gebėjimus [8]. Vienas iš tyrimų atskleidė, kad jaunuoliai, turintys ortodontinių anomalijų, dažniausiai turi keblumų komunikuoti su kitais, jie lengvai ir greitai įsižeidžia, yra nepasitikintys savimi ir dažnai neturi net noro išeiti iš namų [2].

1.4. Parafunkcijų, disfunkcijų sukelti kramtymo aparato pokyčiai

Burnos sveikata yra svarbi bendros sveikatos ir gerovės dalis. Per pastaruosius du dešimtmečius tradiciniai metodai, skirti įvertinti burnos sveikatą, daugiausiai susiję su burnos ertmės ligų buvimu ar nebuvimu, buvo pakeisti daugialype koncepcija, apimančia psichosocialinius burnos sveikatos aspektus ir jų įtaką gyvenimo kokybei. Vaikai, jaunuoliai dažnai susiduria su burnos ertmės audinių, dantų pažeidimais, kurie gali pakenkti funkcionavimui, gerovei ir gyvenimo kokybei [4].

Netaisyklingi burnos įpročiai yra gana dažna problema, su kuria susiduria pediatrai, gydytojai ortodontai [4]. Netaisyklingi įpročiai gali susiformuoti dar ankstyvoje vaikystėje, vystymosi ir augimo metu, o vėliau užsitęsti iki paauglystės ir likti net suaugus. Vieni iš pagrindinių įpročių yra kvėpavimas pro burną, liežuvio kišimas į priekį, tarp dantų, infantilus rijimas, bruksizmas,

11

piršto, čiulptuko, lūpos, skruosto čiulpimas ir/ar kramtymas, nagų, odelių aplink juos, įvairių objektų kramtymas ir panašiai [2]. Dauguma burnos įpročių yra priimtini kaip normalus kūdikių elgesys. Dažniausiai jie būna laikini ir pranyksta savaime, kai vaikas paauga ir sulaukia 3 – 4 metų. Jei pavyksta netaisyklingą įprotį nutraukti iki vaikas sulaukia 3 metų – visi dentaliniai pokyčiai atsistato savaime, spontaniškai [3,13]. Susidarę įpročiai tampa netaisyklingi ir prisideda prie ortodontinių anomalijų susiformavimo tada, kai jie užsitęsia ir vaikas toliau juos atlieka net kai pradeda eiti į mokyklą [2].

1.4.1. Maitinimas buteliuku ir krūtimi

Ilgalaikis maitinimas buteliuku, maitinimas krūtimi trumpiau nei 6 mėnesius yra vieni iš pagrindinių netaisyklingo sąkandžio susiformavimo faktorių ne tik pieniniame, mišriame, bet ir nuolatiniame sąkandyje [19]. Nuo buteliuko rekomenduojama atpratinti vaikus kuo anksčiau, bent jau iki 3 metų. Užsitęsus maitinimui buteliuku didėja rizika susiformuoti priekiniam atviram ir/ar šoniniam kryžminiam sąkandžiui, v/ž priekinių dantų protruzijai [15,22]. Nepradėjus to gydyti laiku gali prasidėti asimetrinis kraniofacialinės sistemos vystymasis ir padidėti SAŽS disfunkcijos rizika [19]. Atliktuose tyrimuose nustatyta, kad vaikai, kurie buvo ilgą laiką maitinami buteliuku ir minkštos konsistencijos maistu, turėjo daugiau ortodontinių anomalijų nei vaikai, maitinti krūtimi [3]. Trumpas vaikų maitinimas krūtimi, prailgintas maitinimas buteliuku susiję ir su didesniu netaisyklingų įpročių paplitimu vaikams paaugus. Ilgalaikis buteliuko naudojimas gali sukelti kramtymo aparato raumenų susilpnėjimą, funkcinį nepakankamumą, dėl to lūpos gali likti nečiaupios, susiformuoti kvėpavimo pro burną įprotis, atsirasti netinkama liežuvio padėtis, netinkamas rijimas, sutrikti kalbos funkcija [14].

Maitinimo buteliuku įtaka veido ir žandikaulių formavimuisi priklauso nuo naudojamo čiulptuko formos. Čiulptukai gali būti fiziologinės ir nefiziologinės formos. Fiziologiniai čiulptukai dar yra vadinami ortodontiniais. Jų viršūnė labiau suplota, nuožulni nei įprasto čiulptuko tam, kad būtų kiek įmanoma geriau atkurta motinos krūties spenelio anatomija. Tokia forma padeda išlaikyti reikalingą liežuvio spaudimą gomurio skliautui, pasiekiamas geresnis lūpų čiaupumas, sudaromos sąlygos tolimesniam fiziologiniam vaiko vystymuisi [17]. Maitinant kūdikį ortodontiniu čiulptuku liežuvis kontaktuoja su kietuoju gomuriu ir dalyvaujant skruostams ištrauktas pienas nustumiamas stemplės link. Toks procesas priverčia kūdikio a/ž dirbti, skatina tinkamą jo vystymąsi lyginant su nefiziologiniu čiulptuku, kuris beveik be vaiko pastangų pieną įpurškia tiesiai į gerklę [20]. Nors ortodontiniai čiulptukai turi mažesnę įtaką kramtymo aparato pažeidimui palyginus su įprastais čiulptukais, negalima teigti, jog ortodontiniai čiulptukai pilnai apsaugo nuo ortodontinių anomalijų, netaisyklingų burnos įpročių susiformavimo [14,17].

12

Apie maitinimo krūtimi naudą vaiko sveikatai plačiai kalbama mokslinėje literatūroje ir žiniasklaidoje. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja vaikus maitinti krūtimi mažiausiai 6 mėnesius [19]. Maitinimas krūtimi sąlygoja harmoningą vaiko veido ir žandikaulių sistemos vystymąsi, aktyvus motinos spenelio čiulpimas užtikrina lūpų čiaupumą, burnos sandarumą, teisingą liežuvio padėtį, sustiprina raumenis, atsakingus už čiulpimą. Literatūroje aprašoma, kad vaikai, kurie buvo maitinami krūtimi ilgiau nei 6 mėnesius, rečiau turėjo piršto, čiulptuko čiulpimo, kramtymo įprotį nei tie, kurie buvo maitinami krūtimi iki 6 mėnesių [3]. Manoma, kad maitinimas krūtimi turi teigiamą psichologinį poveikį vaikui, užtikrina saugumo jausmą, šilumą, patenkina čiulpimo įpročio poreikį, todėl tokie vaikai turi mažesnį susidomėjimą pradėti netaisyklingą čiulptuko, piršto čiulpimo, kramtymo įprotį [19]. Maitinimas krūtimi gali būti prevencinė priemonė norint užkirsti kelią netaisyklingo sąkandžio formavimuisi [3].

1.4.2. Čiulpimo įprotis

Čiulpimas – tai refleksas, kuris atsiranda burnos formavimosi stadijoje ir išnyksta normalaus augimo metu nuo 1 iki 3,5 metų vaikams. Yra iškiriamas maitinamasis ir nemaitinamasis čiulpimas. Maitinamasis čiulpimas toks, kuris suteikia reikiamų maistinių medžiagų. Tai maitinimas krūtimi, buteliuku. Nemaitinamasis čiulpimas yra netaisyklingas čiulpimo įprotis, išsivystantis kūdikiams kaip susinervinimo atsakas, norint patenkinti kontakto poreikį, užsitikrinti šilumos, saugumo jausmą, numalšinti stresą. Tai apima piršto ir/ar čiulptuko, lūpos, skruosto čiulpimą [20].

Nemaitinamasis čiulpimo įprotis kūdikiams laikomas įprastu elgesiu iki 3,5 metų. Jei tai užsitęsia, susidaro netaisyklingas įprotis. Viena iš priežasčių, kodėl susiformuoja piršto, čiulptuko čiulpimo įprotis, yra per ilgas vaiko maitinimas buteliuku [3]. Kartais pirštas, čiulptukas čiulpiami nevalingai, be priežasties. Ilgai užsitęsęs, kasdienis nemaitinamojo čiulpimo įprotis gali pažeisti kramtymo aparatą, sukelti raumenų jėgų disbalansą, kraniofacialinio vystymosi pakitimus ir prisidėti prie ortodontinių anomalijų atsiradimo kaip priekinis atviras ir/ar šoninis kryžminis sąkandis, netaisyklinga liežuvio padėtis, netinkamas rijimas [4,16].

Čiulptukų naudojimas pirmaisiais vaiko gyvenimo metais yra priimtinas ir net sumažina staigios kūdikio žūties sindromo riziką dėl savo autonominės ir kardiovaskulinės kontrolės. Čiulptukas padeda nuraminti vaiką ir prisideda prie psichologinio jo vystymosi [16]. Tyrimuose fiksuota, kad vaikai, kurie naudoja čiulptuką, turi mažesnę piršto čiulpimo įpročio atsiradimo riziką [20].

Piršto čiulpimas laikomas labiausiai paplitusiu su burna susijusiu įpročiu [20]. Ankstyvoje vaikystėje tai gana normalus įprotis ir vaikai jį išauga sulaukę 1–2 metų, tačiau jei jis tęsiasi ilgiau nei 3–4 metus ar iki tol, kol vaikas pradeda eiti į mokyklą – tai skatina ortodontinių anomalijų

13

susiformavimą, kalbos, kramtymo sutrikimus, pokyčius veide [3]. Ši parafunkcija gali pažeisti burnos ertmės gleivinę, sukelti burnos mikrofloros pokyčius ir taip sudaryti sąlygas plisti infekcinėms ligoms. 2007 metais Turkijoje atlikto tyrimo metu mokslininkai patvirtino statistiškai reikšmingą

Escherichia coli ir Enterobacteria paplitimo skirtumą tarp vaikų, turinčių piršto čiulpimo įprotį ir

vaikų, kurie neturėjo šio įpročio [4]. Net jei ne visada piršto čiulpimas sukelia ortodontines anomalijas, šis įprotis nėra socialiai priimtinas ir turėtų būti stabdomas [1].

Čiulptuko, piršto čiulpimo metu liežuvis atskiriamas nuo gomurio ir prispaudžiamas prie burnos dugno, suaktyvėja musculus orbicularis ir musculus buccinator, padidėja skruostų ir lūpų spaudimas šoniniams v/ž dantims, dėl to formuojasi V raidės formos viršutinis dantų lankas ir kryžminis sąkandis. Prailgintas čiulptuko naudojimas ir/ar piršto čiulpimas sąlygoja nuolatinių v/ž priekinių dantų protuziją ir a/ž priekinių dantų retruziją, padidėjusį horizontalų kandžių perdengimą (toliau OJ), trikdo a/ž dantų lanko vystymąsi, gali susiformuoti atviras priekinis sąkandis, netaisyklingas rijimas [2,3,11].

Lūpų, skruostų čiulpimas yra netaisyklingas įprotis, atliekamas sąmoningai arba nesąmoningai, ir dažnai pasireiškia kartu su tokiais įpročiais kaip liežuvio kišimas tarp dantų. Lūpos, skruosto čiulpimo įprotis pasitaiko rečiau nei kiti įpročiai, tačiau jis taip pat sukelia sąkandžio anomalijas, jei atliekamas ilgiau nei iki 3 metų amžiaus. Lūpos, skruosto čiulpimo etiologiniai veiksniai siejami su aplinkos poveikiu ir psichologiniais faktoriais. Keletas tyrėjų pastebėjo, kad žmonėms, turintiems lūpos ir/ar skruosto čiulpimo įprotį, būdingas labai padidėjęs OJ, Angle II klasė, priekinis arba šoninis atviras ir/ar kryžminis sąkandis. Lūpos čiulpimas kartais veikia kaip kompensuojantis veiksnys norint uždaryti burnos ertmę rijimo metu, esant padidėjusiam OJ ar sunkumui suglausti lūpas. Dažniausiai čiulpiama apatinė lūpa [2].

1.4.3. Kramtymo, kandžiojimo įprotis

Piršto čiulpimo įprotis dažnai lydimas ir piršto kramtymo. Jei atsitinka taip, kad šis įprotis išlieka iki 4–5 metų ar net tęsiasi iki brendimo laikotarpio ir ilgiau, tai gali tapti ortodontinių anomalijų priežastimi. Dėl piršto kandžiojimo susiformuoja netaisyklinga, žema liežuvio padėtis, netinkamas rijimas, priekinis atviras, šoninis kryžminis sąkandis, stebima v/ž priekinių dantų protruzija, o a/ž dantys dėl spaudimo linksta į liežuvio pusę [2,22].

Nagų ir odelių aplink juos kramtymo įprotis dažniausiai susiformuoja kaip vienas iš streso valdymo būdų vaikystėje, paauglystėje ir suaugusiųjų tarpe. Šis netaisyklingas įprotis dažnai atsiranda jaunuoliams, kurie vaikystėje turėjo ar vis dar turi piršto čiulpimo, kramtymo įprotį. Taip pat etiologijai galima priskirti baimę, depresiją, smurtinio tipo kompiuterinius žaidimus, siaubo filums, nepakankamą dėmesį iš šeimos narių, paveldimumą [2,23]. Panagių srityje gausu bakterijų,

14

todėl nagų, odelių aplink juos kramtymas gali sukelti ne tik dantų padėties anomalijas, a/ž priekinių dantų atriciją, bet ir keisti burnos mikroflorą, sukelti burnos bakterines, žarnyno parazitines infekcijas. Dažniausiai pažeidžiami priekiniai v/ž ir a/ž dantys, sukeliama jų protruzija [2,24]. Nagų kramtymas gali sukelti dantų šaknų rezorbciją, ypač jei kartu taikomas gydymas fiksuotais, per didelės išvystomos jėgos ortodontiniais aparatais. Kramtant nagus sukuriamas didelis spaudimas, dėl to atsiranda dantų rotacijos, susigrūdimas, danties kietųjų audinių įtrūkimai, nuskilimai, skausmas SAŽS srityje, jo disfunkcija, gali sutrikti kalbos funkcija [3,13,14,24]. Su amžiumi šis įprotis gali būti pakeistas lūpos, skruosto, gumos kramtymu ar net rūkymu [24].

Netaisyklingam kramtymo, kandžiojimo įpročio susidarymui didelę įtaką turi stresas, santykiai šeimoje. Pastebėta, kad jaunuoliai dažniau kramto nagus, lūpas, skruostus, pieštukus, jei jų tėvai dažnai pykstasi, šeimoje nėra artimai palaikomi ryšiai, tėvai išsiskyrę ir nebendrauja su vaiku [23]. Lūpos, skruosto, liežuvio, tušinukų kandžiojimas taip pat prisideda prie v/ž priekinių dantų protruzijos ir a/ž priekinių dantų retruzijos, priekinio atviro sąkandžio susiformavimo, padidėjusio OJ, sausų, suskeldėjusių, su įtrūkimais lūpų, sutrikusios kalbos funkcijos. Tarp jaunuolių ypač paplitęs įprotis kramtyti pieštukus, tušinukus, kuris prisideda prie burnos, žarnyno infekcijų atsiradimo, burnos audinių pažeidimo [2,14,24].

1.4.4. Infantilus rijimas

Liežuvio kišimas tarp dantų yra netaisyklingas įprotis, susijęs su rijimo procesu. Ši disfunkcija yra vadinama infantiliu rijimu [2]. Infantilus rijimas kaip normalus procesas būdingas kūdikiams. Jei toks rijimas išlieka ir mišraus sąkandžio laikotarpiu, tai jau vadinama disfunkcija. Perėjimas nuo infantilaus rijimo prie somatinio turėtų įvykti palaipsniui. Periodas tarp jų vadinamas kintamuoju rijimu. Somatinio rijimo metu musculus genioglossus susitraukimas nėra toks stiprus kaip infantilaus rijimo metu, o liežuvis juda į viršų, gomurio link dėl liežuvį pakeliančių raumenų veiklos. Infantilaus rijimo metu liežuvis kišasi į priekį tarp dantų ar alveolinių ataugų būtent dėl stipraus

musculus genioglossus susitraukimo [3,13]. Infantilus rijimas išlieka dėl užsitęsusio vaikų maitinimo

buteliuku, čiulptuko naudojimo. Šį įprotį dažnai lydi kitos parafunkcijos kaip piršto čiulpimas, lūpos, skruosto, nagų kramtymas. Jei liežuvio kaišiojimas tarp dantų praktikuojamas dažnai, ilgą laiko tarpą, gali susidaryti atviras, kryžminis sąkandis, nepakankamas vertikalus kandžių perdengimas (toliau OB), padidėjęs OJ, dantų susigrūdimas, priekinių dantų palinkimas į priekį. Dėl šios disfunkcijos sutrikdomas dantų dygimas, oralfacialinių raumenų balansas, gali tapti sunku ryti maistą, skysčius, būdingas kvėpavimas pro burną, lūpų sausumas [2,3,4]. Infantilus rijimas laikomas vienu iš pavojingiausių netaisyklingo sąkandžio etiologinių veiksnių ir netinkamos artikuliacijos priežastimi [11].

15 1.4.5. Kvėpavimas pro burną

Normalu, kai ramybės būsenoje žmogus kvėpuoja pro nosį, tačiau jei kvėpuojama pro burną, tai laikoma netaisyklingu įpročiu. Kvėpavimas pro burną – tai nevalingas, pasąmoningas prisitaikymas prie sumažėjusio nosies, viršutinių kvėpavimo takų praeinamumo [18]. Kartais vaikai, jaunuoliai kvėpuoja pro burną dėl nečiaupių lūpų, kai jų pasaitėliai yra per trumpi, o joms suglausti reikalingos didelės pastangos. Dažnai pro burną kvėpuojama tiesiog iš įpratimo, nors anomalija, priežastis, apsunkinusi kvėpavimą pro nosį, buvo pašalinta [2]. Kvėpavimas pro burną gali atsirasti dėl viršutinių kvėpavimo takų obstrukcijos, kurios pagrindinės priežastys yra alerginis rinitas, adenoidų ir tonzilių hipertrofija. Tai pasireiškia tokiais simptomais kaip susiaurėjusios nosies landos dėl gleivinės pabrinkimo, sloga, čiaudėjimas, knarkimas, miego apnėja, sinusitas, tonzilitas, ausų infekcijos. Jei šie simptomai pastebimi vaikui, jaunuoliui, būtina atkreipti dėmesį, ar jis neturi kvėpavimo pro burną įpročio ir nedelsiant imtis tinkamų priemonių disfunkcijai pašalinti [22].

Vaikai, turintys šį netaisyklingą įprotį, dažnai pasižymi veido ir burnos organų morfologiniais pokyčiais [4]. Jaunuoliams, vaikams, kvėpuojantiems pro burną, susiformuoja netaisyklingas sąkandis su dantų susigrūdimu, v/ž priekinių dantų protruzija, būdingi tamsūs paakiai, „danteninė“ šypsena, nečiaupios lūpos, o apatinė lūpa dažnai pasikišusi po v/ž kandžiais, padidėja OJ. Taip pat gali pakisti žandikaulių padėtis, sutrikti jų vystymasis ir augimas. A/ž dažnai būna pasislinkęs atgal, susidaro distalinis sąkandis. Būna atvejų, kai susiformuoja ir mezialinis sąkandis su sumažėjusiu ar atvirkštiniu OJ. Kvėpuojančiųjų pro burną veidas atrodo siauras ir pailgas, apatinio žandikaulio šakos paauga daugiau vertikaliai, susiformuoja priekinis atviras sąkandis, sumažėja OB. Pasitaiko ir šoninis kryžminis sąkandis. Dėl sumažėjusios liežuvio raumenų veiklos, padidėjusio

musculus orbicularis oris, musculus buccinator veiklos ir sukuriamo spaudimo iltims ir šoninių dantų

grupei, susiformuoja V raidės formos v/ž dantų lankas ir aukštas gomurio skliautas, sutrinka kalbos funkcija [1,2,4,11,15,22]. Vaikai, jaunuoliai su lėtiniu kvėpavimo pro burną įpročiu dažnai turi dantenų uždegimus, didesnę karieso riziką. Stefano Mummolo ir kt. atliktame tyrime nustatyta, kad paaugliams, kvėpuojantiems pro burną, būdingas 4 kartus didesnis Streptococcus mutans kiekis burnos ertmėje bei daugiau apnašų ant dantų nei jaunuoliams, kvėpuojantiems pro nosį [18]. Dėl kvėpavimo takų obstrukcijos susidaręs kvėpavimo pro burną įprotis prisideda ir prie netaisyklingos laikysenos formavimosi [22].

Pagrindinės priemonės, kurios gali padėti suvaldyti ir pašalinti šį įprotį yra ankstyva diagnozė, savikontrolė, miofunkcinė terapija, specialūs prietaisai, ortodontinis ir kartais net chirurginis gydymas [1,4].

16 1.4.6. Bruksizmas

Bruksizmas – tai labai pavojinga kramtomojo aparato parafunkcija, apibūdinama kaip ilgalaikis ar epizodinis, ritmiškas kramtomųjų raumenų susitraukimas, kuris gali būti atliekamas kartu arba be dantų griežimo [12]. Amerikos vaikų odontologijos akademija (AAPD) bruksizmą apibūdina kaip įprastą, nefunkcinį, stiprų, per jėgą susidarantį kontaktą tarp dantų kramtomųjų paviršių, kuris gali atsirasti dienos ar/ir nakties metu (miegant) [1]. Dauguma žmonių net nepagalvoja, kad turi šį įprotį, nes miegodami nejaučia, kaip pradeda griežti dantimis ar ilgą laiką, dažnai ir stipriai sukanda dantų okliuziniais paviršiais [2]. Bruksizmo etiologija yra labai gausi, įvairi, multifaktorinė. Vaikams bruksizmas dažnai pasireiškia dantų dygimo, jų kaitos metu, taip pat turintiems psichologinių problemų ar kuriuos kamuoja nerimas, baimė būti atskirtiemas nuo tėvų. Jaunuoliams ši parafunkcija atsiranda ar sustiprėja dėl jau turimo netaisyklingo sąkandžio ir įpročių, streso, įtampos, pykčio, baimės, skausmo, parasomnijų, hipopnėjos, trauminių smegenų pažeidimų, neurologinių negalių, morfologinių veiksnių, turint asmenybės ar hiperaktyvumo sutrikimų [2,4,12,24]. Dėl bruksizmo įpročio gali įskilti tiek pieninių, tiek nuolatinių dantų emalis, dentinas, dėl to dantys tampa jautrūs, skausmingi. Užsitęsus šiam netaisyklingam įpročiui prasideda neigiamas poveikis periodonto audiniams, formuojasi netaisyklingas sąkandis, galimi danties kietųjų audinių lūžiai, hipercementozė ar net pulpos nekrozė, padidėjęs dantų paslankumas, dantenų recesija, alveolinio kaulo rezorbcija, dantų šaknų tirpimas [2,3,12,13]. Weideman akcentuoja, kad bruksizmas gali sukelti tokias komplikacijas kaip dantų dilimas, SAŽS disfunkcija [1]. SAŽS pažeidimai dažniausiai pasireiškia sąnario susidėvėjimu, skausmu kramtomuosiuose raumenyse, sutrikusiais a/ž judesiais, galvos skausmu bei spragsėjimo garsais sąnario srityje [3,13,24]. Bruksizmas gali būti siejamas ir su v/ž, a/ž nepakankamu išsivystimu, kvėpavimo problemomis, knarkimu ir/ar obstrukcine miego apnėja. Pastebėta, kad pacientai, turintys bruksizmo įprotį, skundėsi sunkumu užmigti, neramiu miegu, galvos svaigimu ir nuovargiu dienos metu. Atliktuose tyrimuose pastebėta, kad jaunuoliai, vaikai, kurie nepalaiko glaudžių santykių su šeimos nariais ar kurių tėvai išsiskyrę, turi bruksizmo įprotį ir kartu skundžiasi nemiga, pervargimu, įsitempimu, pasimetimu [12].

Anksti pastebėjus dantų dilimą, vadinamą ūmiąją bruksizmo stadiją, galima bandyti tai pašalinti su kineziterapijos, naktį taikomo elektromiografinio grįžtamojo ryšio prietaiso pagalba ir vartojant vaistus nerimui malšinti, miegui pagerinti. Užsitęsusiam bruksizmui suvaldyti rekomenduojama sumažinti patiriamą stresą kasdienybėje, pakeisti gyvenimo būdą į labiau aktyvų ir naudoti naktines apsaugines kapas [4]. Įpročio šalinimo procese labai svarbus yra tėvų, paauglių, vaiko švietimas šia tema, gydytojo ortodonto pritaikyti prietaisai ir psichologinis paciento nusiteikimas [1,2].

17 1.5. Šypsenos estetikos svarba jaunuolių tarpe

Šiandieniniame pasaulyje žmogaus išvaizda, veido estetika yra aptarinėjama kone kasdien. Vis dažniau literatūroje, virtualioje erdvėje aprašomas tvirtas fizinės išvaizdos ir socialinio patrauklumo ryšys. Tai ypač aktualu jaunuolių tarpe. Pirminis potraukis dažniausiai atsiranda pastebėjus ir įvertinus žmogaus veido, šypsenos patrauklumą. Tai sukelia teigiamas emocijas stebėtojui ir sukuria norą bendrauti, užmegzti ryšius su kitu asmeniu [5]. Harmoninga šypsena yra laikoma kaip viena iš svarbiausių fizinį žmogaus patrauklumą apsprendžiančių savybių [6]. Šypsenos estetika gali turėti įtakos asmens charakterio formavimuisi, partnerio pasirinkimui ir net darbo galimybėms. Gabriele Rossini ir kitų atliktame tyrime, taip pat literatūroje rašoma, kad jaunuoliai, turintys taisyklingus sąkandžius, gražias šypsenas, laikomi patrauklesniais, malonesniais, pasižymi didesniu pasitikėjimu savimi, geresniais socialiniais įgūdžiais, intelektualumu, stipresnėmis lyderio savybėmis ir bendrai jaučiasi laimingesni palyginus su tais, kurie turi ortodontinių anomalijų. Paaugliai, vaikai, turintys netaisyklingų burnos įpročių ir ortodontinių anomalijų, nepasitiki savimi, yra tylesni, nedrąsūs pradėti pokalbį, jaučiasi nelaimingi dėl šypsenos, kuri dažnai tampa patyčių objektu. Atliktuose tyrimuose rasta, kad dantų susigrūdimas ir priekinis kryžminis sąkandis laikomi nepatraukliomis anomalijomis, o jaunuoliai, turintys diastemas, tremas atrodo nemalonūs ir ne tokie sąžiningi [5,7,10].

Aplinkinių grožio, estetikos suvokimas, argumentai, nuomonė gali turėti įtakos kito asmens savijautai, jausmams, elgesiui ir prisidėti prie savivertės menkinimo. Ypač tai sunku išgyventi jaunuoliams, pereinantiems pokyčių metą savo išvaizdoje [9]. Diskriminacija, netolerantiškumas tarp vaikų, paauglių, turinčių įvairių parafunkcijų, veido, šypsenos anomalijų, reikalaujančių ortodontinio gydymo, ortognatinės chirurgijos, per pastaruosius metus labai išaugo [7]. Netaisyklingas sąkandis, parafunkcijos gali ne tik sumažinti bendrą žmogaus patrauklumą, bet taip pat prisidėti prie psichosocialinių trūkumų, neigiamos socialinės reakcijos iš aplinkinių. Visa tai turi neigiamos įtakos žmogaus gyvenimo kokybei [8].

1.6. Jaunuolių psichoemocinė būklė

Literatūroje plačiai kalbama apie psichoemocinę būklę ir jos svarbą gyvenime [21]. Žmogaus burna tai pati pirma ir nuolatinė emocijų išreiškimo vieta, kuri stimuliuojama liežuviu, čiulptuku, pirštais, nagais, o vyresniame amžiuje atsiradusiais ypatingai žalingais įpročiais – rūkymu ar tabako kramtymu [3]. Stresas, nuovargis, depresija, nerimas, greitas gyvenimo tempas ir miego trūkumas yra vieni iš dažniausių faktorių, kurie neigiamai veikia žmogaus psichiką ir lemia parafunkcijų atsiradimą. Ypač toks gyvenimo būdas paplitęs tarp jaunuolių, studentų. [21]. Stresas ir

18

įtampa susiję su suprastėjusiais mokymosi rezultatais, finansinėmis problemomis, netaisyklinga kūno padėtimi mokantis, netaisyklingų įpročių susidarymu ar suintensyvėjimu, galvos skausmu ir panašiai. Visa tai prisideda prie ortodontinių anomalijų susiformavimo [3,21,24]. Jaunuoliai dėl turimo netaisyklingo įpročio patiria patyčias mokykloje, menkėja jų savivertė, mažėja pasitikėjimas savimi [3].

Gydytojas odontologas, ortodontas turi ne tik gydyti, konsultuoti, bet ir būti paciento draugu, filosofu, pažinti jo emocinį pasaulį ir įvertinti galimą veido ir burnos organų pažeidimo, nepasitenkinimo šypsenos estetika priežastį – turimą parafunkciją ar sutrikusią paciento psichoemocinę būklę. [3,24]. Tam, kad netaisyklingas įprotis būtų pašalintas, ortodontinių anomalijų išvengta, o gydymas sėkmingas, reikalinga ankstyva diagnozė, gydytojo ortodonto pritaikyti ortodontiniai prietaisai, specialios priemonės, kasdien praktikuojami miofunkciniai pratimai, vaiko, paauglio noras bendradarbiauti su gydytoju, tėvų palaikymas ir motyvacija [3,25].

Parafunkcijų paplitimas skirtingas įvairiose amžiaus grupėse. Nemažai tyrimų atlikta su vaikais, tačiau duomenų apie netaisyklingus veido ir burnos organų įpročius jaunuolių tarpe, jų žinias šia tema – nedaug. Kadangi parafunkcijų pasitaiko ne tik vaikystėje, bet ir suaugus, o laikui bėgant dėl įvairių priežasčių jos gali sukelti veido ir burnos organų pokyčius bei pabloginti burnos sveikatą, todėl labai svarbu skleisti kuo daugiau informacijos, mokyti visuomenę apie parafunkcijas ir jų neigiamas pasėkmes. Taip bus sumažinta rizika burnos ir veido organų patologijoms išsivystyti.

19

2. MEDŽIAGA IR METODAI

Tyrimui atlikti buvo gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) bioetikos centro komiteto leidimas Nr. BEC – OF – 123 (Priedas Nr. 1). Užpildydamas anoniminę internetinę anketinę apklausą (Priedas Nr. 2) kiekvienas asmuo sutiko, kad jų pateikti duomenys būtų analizuojami. Bendra tyrimo trukmė nuo 2020-12-16 iki 2021-02-23.

2.1. Tyrimo metodika

Tyrimas buvo vykdomas nuo 2020-12-16 iki 2021-02-23. Dvyliktokams „Facebook“ platformoje buvo pateikta internetinė anoniminė anketinė apklausa. Prieš pildant internetinę anketą, asmenys buvo supažindinti su tyrimo tikslu ir metodais, informuoti apie jų duomenų anonimiškumą ir naudojimą tik apibendrintiems rezultatams. Anketos pradžioje tiriamiesiems buvo pateikta internetinė sutikimo forma. Asmeniui patvirtinus, kad jis turi 18 metų ar daugiau ir sutinka dalyvauti tyrime, pereita prie anketinės apklausos. Ji sudaryta iš 42 uždaro tipo klausimų, remiantis pagrindinio ir vidurinio ugdymo programose pateikta informacija, apie kokius netaisyklingus veido ir burnos organų įpročius turi būti supažindintas mokinys. Anketos klausimai sudaryti siekiant ištirti Lietuvos dvyliktokų žinias apie netaisyklingų veido ir burnos organų įpročių įtaką ortodontinėms anomalijoms susidaryti. Viso tyrimo metu tiriamiesiems buvo užtikrintas jų duomenų konfidencialumas.

2.2. Tiriamieji

Įtraukimo kriterijai:

a) Tiriamasis yra Lietuvoje besimokantis dvyliktokas. b) Dvyliktokas, turintis 18 metų ar daugiau.

c) Dvyliktokas, sutikęs dalyvauti apklausoje.

Atmetimo kriterijai:

a) Dvyliktokas, neturintis 18 metų. b) Nepilnai užpildyta anketa.

20 2.3. Imties dydžio nustatymas

Imties dydžiui nustatyti taikyta formulė 𝑛 = 𝑧𝛼/22 ×𝑁×[π×(1−π)]

𝛿2_{×(𝑁−1)+𝑧}

𝛼/22 ×[π×(1−π)] n – imties dydis;

z/2 – standartinio normaliojo skirstinio N (0,1)  lygmens kritinė reikšmė (su 95 proc. patikimumu

z/2=1,959);

N – atrankinės visumos dydis;

π – dominančio parametro proporcija atrankinėje visumoje; jei iš ankstesnių tyrimų nėra informacijos apie atrankinės visumos proporcijas, tariama, kad π=0,5.

δ – atrankos paklaida.

Imties dydžiui apskaičiuoti reikėjo išsiaiškinti, koks yra atrankinės visumos dydis. Nacionalinio egzaminų centro duomenimis, 2020 metais brandos egzaminų laikyti užsiregistravo 26360 abiturientų. Kadangi tyrimas pradėtas 2020 metų gruodžio mėnesį, kai tikslus 2021 metų abiturientų skaičius nebuvo žinomas, buvo nuspręsta imti 2020 metais paskelbtą laikančių dvyliktokų skaičių, kad tyrimas nenusikeltų. Tyrime dalyvavo 391 dvyliktokas, todėl šio tyrimo imtis yra pakankama.

𝑛 = 1,959

2_{× 26360 × [0,5 × (1 − 0,5)]}

0,052_{× (26360 − 1) + 1,959}2_{× [0,5 × (1 − 0,5)]}= ~378

2.4. Statistinė duomenų analizė

Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant kompiuterinės programos statistikos paketą „SPSS/w 22.0“ ir Microsoft 365® kompiuterinę programą. Nagrinėjamų požymių pasiskirstymui pasirinktoje imtyje įvertinti taikyta aprašomoji duomenų statistika – absoliutūs (n) ir procentiniai dažniai (proc.). Požymių ryšiams vertinti sudarytos susijusių požymių lentelės, požymių priklausomybei nustatyti skaičiuotas chi-kvadrat (χ2) kriterijus ir jo laisvės laipsnių skaičius (lls), proporcijų lygybė vertinta z testu Bonferroni metodu. Kai reikšmingumo lygmuo p<0,05, požymių skirtumas tiriamųjų grupėse laikytas statistiškai reikšmingu, p<0,001 – labai reikšmingu. Rezultatai pateikiami diagramose ir lentelėse.

21

3. REZULTATAI

3.1.Tiriamosios imties sociodemografinės charakteristikos

Tyrime dalyvavo 391 dvyliktokas. Ryšys tarp lyčių pateiktas pirmame paveikslėlyje (1 pav.).

1 pav. Tyrimo dalyvių lyties skirstinys (N=391)

Ryšys tarp apklaustų dvyliktokų gyvenamosios vietos pateiktas antrame paveikslėlyje (2 pav.).

2 pav. Tyrimo dalyvių gyvenamosios vietos skirstinys (N=391)

32.2 proc. 67.8 proc. Vaikinai Merginos 65.5 proc. 34.5 proc. Miesto gimnazija Rajono gimnazija

22 3.2. Lietuvos dvyliktokų žinių apie veido ir burnos organų netaisyklingų įpročių įtaką

ortodontinėms anomalijoms atsirasti vertinimas

Analizuojant tyrimo dalyvių atsakymus nustatyta, kad daugiau kaip pusė respondentų žinojo, kad maitinimas buteliuku turi įtakos netaisyklingo sąkandžio susidarymui, o jei vaikas buvo per ilgai maitinamas buteliuku, didėja tikimybė susiformuoti piršto, skruostų čiulpimo įpročiui. Apie šių veiksnių neigiamą įtaką merginos žinojo statistiškai reikšmingai dažniau nei vaikinai (p<0,05). Viena trečioji respondentų dalis žinojo, kad bet kokios formos čiulptukai turi įtakos susiformuoti sąkandžio anomalijai, o norint išvengti galimų sąkandžio anomalijų vaikui paaugus rekomenduojama jį žindyti krūtimi pirmuosius 6 mėnesius ir ilgiau. Merginų žinios apie šias rekomendacijas taip pat buvo statistiškai reikšmingai geresnės nei vaikinų (p<0,05). Tiriamųjų žinios apie per trumpai trunkančio kūdikių žindymo įtaką susiformuoti netaisyklingam sąkandžiui ateityje statistiškai reikšmingai priklausomai nuo lyties nesiskyrė (p>0,05). Teisingų atsakymų pasiskirstymas pateikiamas pirmoje lentelėje (Lentelė Nr.1).

Lentelė Nr. 1. Tyrimo dalyvių atsakymų apie maitinimo kūdikystės laikotarpiu įtaką ortodontinėms

anomalijoms atsirasti palyginimas priklausomai nuo lyties (N=391)

Klausimai Atsakymai Lytis, n (proc.) Bendras, n (proc.) Vaikinai (n=126) Merginos (n=265) Kas turi didesnę įtaką

netaisyklingo sąkandžio susidarymui? Maitinimas krūtimi 7 (5,6) 24 (9,1) 31 (7,9) Maitinimas buteliuku (T) 78 (61,9) 192 (72,5)* 270 (69,1) Nežino 41 (32,5) 49 (18,5) 90 (23,0) χ²=10,0, lls=2, p=0,007

Ar per trumpai trunkantis kūdikių žindymas gali turėti įtakos netaisyklingam sąkandžiui ateityje?

Gali turėti įtakos (T) 44 (34,9) 124 (46,8) 168 (43,0) Negali turėti įtakos 33 (26,2) 59 (22,3) 92 (23,5)

Nežino 49 (38,9) 82 (30,9) 131 (33,5)

χ²=4,9, lls=2, p=0,083

Koks rekomenduojamas vaiko žindymo krūtimi laikotarpis, kad būtų išvengta galimų sąkandžio anomalijų jam paaugus?

< 6 mėnesius 38 (30,2) 81 (30,6) 119 (30,4)

≥ 6 mėnesius ir ilgiau (T) 29 (23,0) 125 (47,2)* 154 (39,4)

Nežino 59 (46,8) 59 (22,3) 118 (30,2)

χ²=29,7, lls=2, p<0,001

23 Lentelės Nr. 1 tęsinys Klausimai Atsakymai Lytis, n (proc.) Bendras, n (proc.) Vaikinai (n=126) Merginos (n=265) Kada didesnė tikimybė

susiformuoti piršto,

skruostų čiulpimo įpročiui?

Jei vaikas buvo

maitinamas krūtimi 11 (8,7) 34 (12,8) 45 (11,5)

Jei vaikas buvo per ilgai maitinamas buteliuku (T)

73 (57,9) 182 (68,7)* 255 (65,2)

Nežino 42 (33,3) 49 (18,50 91 (23,3)

χ²=10,8, lls=2, p=0,004

Kuri čiulptuko forma turi įtakos susiformuoti sąkandžio anomalijai

Nuožulni viršūnė 81 (64,3) 81 (30,6) 162 (41,4)

Užapvalinta viršūnė 12 (9,5) 49 (18,5) 61 (15,6)

Bet kokia forma (T) 19 (15,1) 91 (34,3)* 110 (28,1)

Nežino 14 (11,1) 44 (16,6) 58 (14,8)

χ²=40,8, lls=3, p<0,001 T- teisingas atsakymas; *- p<0,05, lyginant su vaikinais

Analizuojant respondentų žinias apie čiulpimo įtaką netaisyklingo sąkandžio susiformavimui, nustatyta, kad daugiau kaip pusė merginų ir mažiau kaip pusė vaikinų žinojo, kad šiai anomalijai įtaką daro buteliuko čiulptuko čiulpimas. Apie čiulptuko ir piršto čiulpimo įtaką atsirasti priekinių dantų palinkimui į išorę ir netaisyklingo sąkandžio susiformavimui žinojo mažiau kaip pusė respondentų. Vaikinai statistiškai reikšmingai dažniau teigė, kad nežino apie šios anomalijos atsiradimo priežastis dažniau nei merginos (p<0,05). Teisingų atsakymų pasiskirstymas priklausomai nuo lyties pateikiamas trečiame paveikslėlyje (3 pav.).

T- teisingas atsakymas; *- p<0,05, lyginant su vaikinais

3 pav. Tyrimo dalyvių žinių apie čiulpimo įtakos priekinių dantų palinkimui į išorę ir netaisyklingo sąkandžio susiformavimui palyginimas priklausomai nuo lyties (N=391)

30.2 46.8 46.8 40.5 40.4 49.1 52.8 28.3 0 10 20 30 40 50 60 Piršto čiulpimas (T) Čiulptuko čiulpimas (T) Buteliuko čiulptuko čiulpimas (T) Nežino

Procentai

Merginos Vaikinai

24

Piršto čiulpimas – gana dažnas netaisyklingas įprotis. Nustatyta, kad daugiau kaip pusė respondentų žinojo, kad šį įprotį gali lemti poreikis malšinti stresą, trečdalis – kad tai nevalingas veiksmas. Merginos statistiškai reikšmingai dažniau nei vaikinai žinojo, kad piršto čiulpimo įpročio išsivystymą gali lemti per ilgai naudotas čiulptukas ir maitinimas buteliuku (p<0,05). Teisingų atsakymų pasiskirstymas priklausomai nuo lyties pateiktas ketvirtame paveikslėlyje (4 pav.).

T- teisingas atsakymas; *- p<0,05, lyginant su vaikinais

4 pav. Tyrimo dalyvių žinių apie piršto čiulpimo įpročio išsivystymo priežastis palyginimas priklausomai nuo lyties (N=391)

Tyrimo metu nustatyta, kad dvyliktokai žinojo apie per ilgo čiulptuko naudojimo įtaką netaisyklingam sąkandžiui susiformuoti. Merginos apie tai žinojo statistiškai reikšmingai dažniau nei vaikinai (p<0,05). Apie netaisyklingos liežuvio padėties ir netinkamo rijimo susiformavimą dėl per ilgo čiulptuko naudojimo žinojo maždaug trečdalis tyrimo dalyvių. Teisingų atsakymų pasiskirstymas priklausomai nuo lyties pateiktas penktame paveikslėlyje (5 pav.).

54.2 35.7 40.5 25.4 58.4 38.9 63.8 7.2 0 20 40 60 80

Streso malšinimo būdas (T) Nevalingas piršto čiulpimas be

priežasties (T) Dėl per ilgai naudoto čiulptuko ir

maitinimo buteliuku (T) Nežino

Procentai

25

T- teisingas atsakymas; *- p<0,05, lyginant su vaikinais

5 pav. Tyrimo dalyvių žinių apie per ilgo čiulptuko naudojimo pasekmes palyginimas priklausomai nuo lyties (N=391)

Tyrimo metu analizuotos dvyliktokų žinios apie veido ir burnos organų netaisyklingų įpročių įtaką ortodontinėms anomalijoms susidaryti. Nustatyta, kad pusė ar vos mažiau respondentų žinojo apie liežuvio, skruostų, lūpų kandžiojimo įpročio įtaką netaisyklingam sąkandžiui susiformuoti, kad įprotis kvėpuoti pro burną gali būti netaisyklingo sąkandžio ir netaisyklingos liežuvio padėties priežastis, o liežuvio kaišiojimas tarp dantų, kvėpavimas pro burną turi įtakos gebėjimui rišliai kalbėti. Apie visų šių įpročių neigiamą įtaką ortodontinėms anomalijoms atsirasti statistiškai reikšmingai dažniau teisingai atsakė merginos nei vaikinai (p<0,05). Beveik visi tiriamieji sutiko, kad anksti pastebėtas netaisyklingas įprotis ir pastangos jį sustabdyti gali padėti išvengti ortodontinių anomalijų ateityje. Teisingų atsakymų pasiskirstymas priklausomai nuo lyties pateiktas antroje lentelėje (Lentelė Nr. 2).

Lentelė Nr. 2. Tyrimo dalyvių atsakymų apie netaisyklingų įpročių įtaką ortodontinėms

anomalijoms atsirasti palyginimas priklausomai nuo lyties (N=391)

Klausimai Atsakymai Lytis, n (proc.) Bendras, n (proc.) Vaikinai (n=126) Merginos (n=265) Ar liežuvio, skruostų, lūpų

kandžiojimas gali prisidėti prie netaisyklingo sąkandžio susiformavimo? Taip, gali (T) 43 (34,1) 153 (57,7)* 196 (50,0) Ne, negali 54 (42,9) 55 (20,8) 109 (27,9) Nežino 29 (23,0) 57 (21,5) 86 (22,0) χ²=24,5, lls=2, p<0,001 Lentelės Nr. 2 tęsinys 26 p. 62.7 27.0 27.8 5.6 27.8 74.3 38.1 29.1 8.7 13.2 0 20 40 60 80 Netaisyklingas sąkandis (T) Netaisyklinga liežuvio padėtis (T) Netinkamas rijimas (T) Čiulptukas neprisideda prie ortodontinių

anomalijų susidarymo

Nežino

Procentai

Merginos Vaikinai

26 Lentelės Nr. 2 tęsinys Klausimai Atsakymai Lytis, n (proc.) Bendras, n (proc.) Vaikinai (n=126) Merginos (n=265) Ar įprotis kvėpuoti pro burną gali būti

netaisyklingo sąkandžio ir netaisyklingos liežuvio padėties priežastis?

Taip, gali (T) 37 (29,4) 130 (49,1)* 167 (42,7)

Ne, negali 19 (15,1) 66 (24,90 85 (21,7)

Nežino 70 (55,6) 69 (26,0) 139 (35,5)

χ²=32,5, lls=2, p<0,001

Ar liežuvio kaišiojimas tarp dantų, kvėpavimas pro burną turi įtakos gebėjimui rišliai kalbėti?

Taip, turi (T) 44 (34,9) 153 (57,7)* 197 (50,4)

Ne, neturi 46 (36,5) 46 (17,4) 92 (23,5)

Nežino 36 (28,6) 66 (24,9) 102 (26,1)

χ²=22,6, lls=2, p<0,001

Ar anksti pastebėtas netaisyklingas įprotis ir pastangos jį sustabdyti gali padėti išvengti ortodontinių anomalijų ateityje?

Sutinka (T) 115 (91,3) 242 (91,3) 357 (91,3)

Nežino 11 (8,7) 23 (8,7) 34 (8,7)

χ²=0,1, lls=1, p=0,987 T- teisingas atsakymas; *- p<0,05, lyginant su vaikinais

Trys ketvirtadaliai respondentų žinojo, kad piršto čiulpimo ir/ar objektų kandžiojimo įprotis keičia burnos mikroflorą ir taip prisideda prie burnos infekcijos atsiradimo. Kad šis įprotis pažeidžia burnos gleivinės audinius, žinojo pusė dvyliktokų, o merginos teisingai atsakė statistiškai reikšmingai dažniau nei vaikinai (p<0,05). Teisingų atsakymų pasiskirstymas priklausomai nuo lyties pateiktas šeštame paveikslėlyje (6 pav.).

T- teisingas atsakymas; *- p<0,05, lyginant su vaikinais

6 pav. Tyrimo dalyvių žinių apie piršto čiulpimo ir/ar objektų kandžiojimo įpročių pasekmes palyginimas priklausomai nuo lyties (N=391)

75.4 53.2 28.6 7.9 16.7 70.2 41.5 32.8 10.2 15.8 0 20 40 60 80

Keičia burnos mikroflorą, prisideda prie burnos infekcijos atsiradimo (T) Pažeidžia burnos gleivinės audinius (T)

Sukelia sąkandžio anomalijas (T) Skatina dantų susigrūdimą (T) Nežino

Procentai

27

Tyrimo metu rasta, kad daugiau kaip pusė merginų ir vaikinų žinojo, kad žmonėms, kramtantiems apatinę lūpą, būdingas lūpų suskeldėjimas, sausumas, įtrūkimai, o atsakymų dažnio skirtumas buvo statistiškai reikšmingas (p<0,05). Apie priekinių viršutinių/apatinių dantų palinkimą į lūpų/liežuvio pusę dėl lūpų kramtymo žinojo maždaug pusė dvyliktokų. Teisingų atsakymų pasiskirstymas priklausomai nuo lyties pateiktas septintame paveikslėlyje (7 pav.).

T- teisingas atsakymas; *- p<0,05, lyginant su vaikinais

7 pav. Tyrimo dalyvių žinių apie požymius, būdingus žmonėms, kramtantiems apatinę lūpą, pasekmes palyginimas priklausomai nuo lyties (N=391)

Nustatyta, kad apie burnos mikrofloros pokyčius ir žarnyno parazitines infekcijas dėl nagų ir odelių aplink juos kramymo ilgą laiko tarpą statistiškai reikšmingai dažniau teisingai atsakė merginos nei vaikinai (p<0,05). Apie dantų paviršiaus įskilimus, nuskilimus dėl šios priežasties žinojo daugiau kaip pusė respondentų, apie netaisyklingą sąkandį – apie trečdalį respondentų. Teisingų atsakymų pasiskirstymas priklausomai nuo lyties pateiktas aštuntame paveikslėlyje (8 pav.).

50.0 62.7 5.6 11.1 47.9 74.0 4.5 9.1 0 20 40 60 80

Priekinių viršutinių/apatinių dantų palinkimas į lūpų/liežuvio pusę (T) Lūpų suskeldėjimas, sausumas,

įtrūkimai (T) Kramtant lūpą ortodontinės anomalijos

nesusidaro

Nežino

Procentai

28

T- teisingas atsakymas; *- p<0,05, lyginant su vaikinais

8 pav. Tyrimo dalyvių žinių apie nagų ir odelių aplink juos kramtymo ilgą laiko tarpą pasekmes palyginimas priklausomai nuo lyties (N=391)

Nustatyta, jog dauguma dvyliktokų žinojo, kad įprotis kramtyti nagus atsiranda dėl streso ir baimės kasdienybėje, maždaug po pusė – kad tai atsiranda dėlvaikystėje turėto įpročio čiulpti pirštą. Vaikinai statistiškai reikšmingai dažniau žinojo, kad nagai kramtomi dėl depresijos bei dėmesio sutrikimo, palyginus su merginomis (p<0,05). Teisingų atsakymų pasiskirstymas priklausomai nuo lyties pateiktas devintame paveikslėlyje (9 pav.).

T- teisingas atsakymas; *- p<0,05, lyginant su vaikinais

9 pav. Tyrimo dalyvių žinių apie nagų kramymo įpročio susidarymo priežastis palyginimas priklausomai nuo lyties (N=391)

5.6 34.1 51.6 65.9 9.1 25.4 11.7 30.9 55.5 76.2 23.0 11.3 0 20 40 60 80 100

Dantų šaknų tirpimas (T) Netaisyklingas sąkandis (T) Dantų paviršiaus įskilimai,

nuskilimai (T) Burnos mikrofloros pokyčiai ir žarnyno parazitinės infekcijos (T)

Skausmas apatinio žandikaulio sąnario srityje (T) Nežino Procentai Merginos Vaikinai 87.3 49.2 57.9 51.6 11.1 8.7 91.7 36.2 46.0 55.1 9.4 3.8 0 20 40 60 80 100

Stresas ir baimė kasdienybėje (T) Dėmesio sutrikimas (T) Depresija (T) Vaikystėje turėtas įprotis čiulpti

pirštą (T)

Smurtinio tipo internetiniai žaidimai (T)

Nežino

Procentai

29

Pusė respondentų žinojo apie įpročio kaišioti liežuvį tarp dantų įtaką netaisyklingam sąkandžiui susiformuoti. Vos daugiau kaip dešimtadalis klaidingai manė, kad liežuvio kaišiojimas tarp dantų ortodontinių anomalijų nesukelia. Tyrimo dalyvių žinios apie vaiko, kaišiojančio liežuvį tarp dantų, požymius palyginimas priklausomai nuo lyties nesiskyrė statistiškai reikšmingai (p>0,05). Teisingų atsakymų pasiskirstymas priklausomai nuo lyties pateiktas dešimtame paveikslėlyje (10 pav.).

T- teisingas atsakymas

10 pav. Tyrimo dalyvių žinių apie vaiko, kaišiojančio liežuvį tarp dantų, požymius palyginimas priklausomai nuo lyties (N=391)

Nustatyta, kad apie turinčio kvėpavimo pro burną įprotį vaiko požymius nežinojo daugiau kaip pusė vaikinų ir trečdalis merginų (p<0,05). Kad tokiems žmonėms būdingos nečiaupios lūpos, statistiškai reikšmingai daugiau žinojo merginų nei vaikinų (p<0,05). Apie kitus požymius žinojo mažuma dvyliktokų. Teisingų atsakymų pasiskirstymas priklausomai nuo lyties pateiktas vienuoliktame paveikslėlyje (11 pav.)

T- teisingas atsakymas; *- p<0,05, lyginant su vaikinais

11 pav. Tyrimo dalyvių žinių apie turinčio kvėpavimo pro burną įprotį vaiko požymius palyginimas priklausomai nuo lyties (N=391)

40.5 46.8 11.1 27.8 42.3 52.1 14.0 20.0 0 20 40 60 Netaisyklingas sąkandis (T) Priekinių dantų atsikišimas į

priekį (T)

Liežuvio kaišiojimas tarp dantų ortodontinių anomalijų nesukelia

Nežino Procentai Merginos Vaikinai 2.4 12.7 34.9 18.3 62.7 6.4 17.7 64.2 28.7 27.2 0 20 40 60 80 Patamsėję paakiai (T) Pailgas veidas (T) Nečiaupios lūpos (T) Apatinė lūpa pasikišusi po priekiniais dantimis (T)

Nežino

Procentai

30

Analizuojant tyrimo dalyvių žinias apie kvėpavimo pro burną priežastis, nustatyta, kad apie alerginės slogos įtaką šiam netaisyklingam įpročiui atsirasti žinojo daugiau kaip trys ketvirtadaliai respondentų. Apie sinusito, knarkimo įtaką kvėpavimui pro burną statistiškai reikšmingai daugiau žinojo merginų nei vaikinų (p<0,05). Teisingų atsakymų pasiskirstymas priklausomai nuo lyties pateiktas dvyliktame paveikslėlyje (12 pav.).

T- teisingas atsakymas; *- p<0,05, lyginant su vaikinais

12 pav. Tyrimo dalyvių žinių apie kvėpavimo pro burną priežastis palyginimas priklausomai nuo lyties (n=391)

Tyrimo metu nustatyta, kad statistiškai reikšmingai daugiau merginų žinojo, kad bruksizmą sukelia nesąmoningas griežimas dantimis miegant bei neurologinė negalia, palyginus su vaikinais (p<0,05). Daugiau kaip pusė respondentų žinojo, kad stresas gali sukelti bruksizmą. Teisingų atsakymų pasiskirstymas priklausomai nuo lyties pateiktas tryliktame paveikslėlyje (13 pav.).

T- teisingas atsakymas; *- p<0,05, lyginant su vaikinais

13 pav. Tyrimo dalyvių žinių apie bruksizmo priežastis palyginimas priklausomai nuo lyties (n=391) 75.4 75.4 4.0 30.2 22.2 82.6 97.2 10.6 45.7 10.2 0 20 40 60 80 100 120 Alerginė sloga (T) Sinusitas (T) Ausų infekcijos (T) Knarkimas (T) Nežino Procentai Merginos Vaikinai 23.0 61.1 59.5 14.3 23.8 10.6 56.6 81.5 29.1 13.2 0 20 40 60 80 100 Smegenų trauma (T) Stresas (T) Nesąmoningas griežimas dantimis

miegant (T)

Neurologinė negalia (T) Nežino

Procentai

31

Tyrimo metu nustatyta, kad apie bruksizmo pasekmes statistiškai reikšmingai dažniau nežinojo vaikinai nei merginos (p<0,05). Apie skausmą a/ž sąnario srityje bei SAŽS susidėvėjimą dėl bruksizmo žinojo statistiškai reikšmingai daugiau merginų nei vaikinų (p<0,05). Trečdalis tyrimo dalyvių žinojo apie bruksizmo sukeliamą galvos skausmą ir kramtymo raumenų įsitempimą, skausmą. Teisingų atsakymų pasiskirstymas priklausomai nuo lyties pateiktas keturioliktame paveikslėlyje (14 pav.).

T- teisingas atsakymas; *- p<0,05, lyginant su vaikinais

14 pav. Tyrimo dalyvių žinių apie bruksizmo pasekmes palyginimas priklausomai nuo lyties (n=391)

Dauguma dvyliktokų žinojo, jog netaisyklingus burnos įpročius galima šalinti gydytojo ortodonto pritaikytais prietaisais bei kasdien praktikuojamais miofunkciniais pratimais. Vaiko/paauglio norą bendradarbiauti su gydytoju, tėvais ar tėvų iniciatyvą ir motyvaciją kaip priemonę šalinti netaisyklingus įpročius laikė tik vos daugiau kaip pusė dvyliktokų. Teisingų atsakymų pasiskirstymas priklausomai nuo lyties pateiktas penkioliktame paveikslėlyje (15 pav.).

T- teisingas atsakymas

15 pav. Tyrimo dalyvių žinių apie pagalbos šalinant netaisyklingą įprotį šaltinius palyginimas priklausomai nuo lyties (n=391)

30.2 31.7 28.6 31.7 47.6 52.5 56.2 37.0 38.9 25.3 0 20 40 60

Apatinio žandikaulio sąnario susidėvėjimas (T)

Skausmas apatinio žandikaulio sąnario srityje (T)

Galvos skausmas (T) Kramtymo raumenų įsitempimas, skausmas

(T) Nežino Procentai Merginos Vaikinai 84.1 80.2 64.3 54.0 4.8 82.6 81.5 67.2 63.0 6.4 0 20 40 60 80 100

Gydytojo ortodonto pritaikyti prietaisai, specialios priemonės (T) Kasdien praktikuojami specialūs miofunkciniai

pratimai (T)

Vaiko/paauglio noras bendradarbiauti su gydytoju, tėvais (T)

Tėvų iniciatyva ir motyvacija (T) Nežino

Procentai

32 3.3. Lietuvos dvyliktokų požiūrio į turimas žinias apie veido ir burnos organų

netaisyklingus įpročius, jų įtaką ortodontinėms anomalijoms susidaryti ir šių žinių poreikio vertinimas

Tyrimo metu nustatyta, kad apie netaisyklingų burnos įpročių įtaką atsirasti ortodontinėms anomalijoms respondentai dažniausiai sužinojo iš interneto. Trečdalis tiriamųjų apie tai sužinojo iš tėvų bei gydytojo ortodonto. Nustatyta, kad net trečdalis dvyliktokų nežino, kad netaisyklingi burnos įpročiai turi įtakos ortodontinėms anomalijoms atsirasti (16 pav.).

16 pav. Tyrimo dalyvių žinių apie netaisyklingų įpročių įtaką atsirasti ortodontinėms anomalijoms šaltiniai (N=391)

Dauguma respondentų sutiko, kad gydytojo ortodonto pagalba reikalinga norint pašalinti turimą netaisyklingą įprotį, o visuomenei reikalingas didesnis švietimas norint išvengti netaisyklingų įpročių ir jų įtakos ortodontinėms anomalijoms atsirasti. Tyrimo metu rasta, kad merginos statistiškai reikšmingai dažniau žinojo, kad netaisyklingi įpročiai gali būti ortodontinių anomalijų atsiradimo priežastimi nei vaikinai (p<0,05). Nustatyta, kad, daugumos respondentų nuomone, jiems trūksta žinių apie netaisyklingus burnos įpročius ir jų įtaką ortodontinėms anomalijoms susidaryti, todėl beveik visi sutiko, kad po šios apklausos labiau atkreips dėmesį į savo, aplinkinių netaisyklingus burnos įpročius. Trys ketvirtadaliai respondentų nurodė, kad pastebėję turimą netaisyklingą įprotį, pagalbos kreiptųsi į gydytoją ortodontą (Lentelė Nr. 3).

50.1 32.2 31.2 29.9 9.2 6.6 0 20 40 60 Internetas Apie netaisyklingų įpročių įtaką ortodontinėms

anomalijoms atsirasti nežinojo Tėvai Gydytojas ortodontas Mokytojai Draugai