LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS Medicinos akademija
Visuomenės sveikatos fakultetas
Ieva Žurumskaitė
PLAUKIMO IR LENGVOSIOS ATLETIKOS SPORTININKŲ ŽINIOS
APIE MAISTO PAPILDUS, POŽIŪRIAI Į JŲ VARTOJIMĄ IR VARTOJIMO
ĮPROČIAI
Antrosios pakopos studijų baigiamasis darbas (Visuomenės sveikata, Visuomenės sveikata ir mityba)
Studentė Mokslinė vadovė
Ieva Žurumskaitė Prof. dr. Janina Petkevičienė
2
SANTRAUKA
Visuomenės sveikata (Visuomenės sveikata ir mityba)
PLAUKIMO IR LENGVOSIOS ATLETIKOS SPORTININKŲ ŽINIOS APIE MAISTO PAPILDUS, POŽIŪRIAI Į JŲ VARTOJIMĄ IR VARTOJIMO ĮPROČIAI
Ieva Žurumskaitė
Mokslinė vadovė prof. Janina Petkevičienė
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Profilaktinės medicinos katedra. Kaunas, 2019; 73 p.
Darbo tikslas. Palyginti plaukimo ir lengvosios atletikos sportininkų žinias apie maisto papildus, požiūrį į jų vartojimą ir vartojimo įpročius bei įvertinti jų tarpusavio sąsajas. Uždaviniai: 1) nustatyti plaukimo ir lengvosios atletikos sportininkų maisto papildų vartojimo ypatumus. 2) įvertinti plaukimo ir lengvosios atletikos sportininkų žinias apie maisto papildus ir požiūrį į jų vartojimą. 3) įvertinti sportininkų žinių apie maisto papildus, požiūrio į jų vartojimą ir vartojimo įpročių ryšius.
Tyrimo metodika. Tyrimas atliktas 2018 m. Kauno sporto mokyklose. Tyrimo dalyviai – 18 m. ir vyresni plaukimo ir lengvosios atletikos sportininkai, dalyvaujantys varžybose. Atlikta anoniminė apklausa, naudojant originalų klausimyną, kurį sudarė klausimai apie sportininkų papildų vartojimo ypatumus, jų žinias apie papildus ir požiūrį į jų vartojimą. Išdalinta 216 anketų, grąžinta207 (95,8 proc.).Anketas užpildė 42 (47,2 proc.) plaukimo sporto šakos vyrai ir 47 (52,8 proc.) moterys bei 58 (49,2 proc.) lengvaatlečiai vyrai ir 60 (50,8 proc.) moterų. Kokybinių požymių priklausomybei nustatyti taikytas chi kvadrato kriterijus (χ²) ir z testas su Bonferroni korekcija.
Rezultatai. Papildus vartojo 86 proc. vyrų ir 65,4 proc. moterų (p<0,05). Beveik pusė (51 proc.) vyrų ir 37,4 proc. moterų juos vartojo 4 ir daugiau mėnesių per metus. Papildų vartojimas buvo labiau būdingas plaukikams vyrams nei lengvosios atletikos sportininkams, atitinkamai 95,2 proc. ir 79,3 proc. Vyresnio amžiaus ir ilgesnį treniravimosi stažą turintys sportininkai maisto papildus vartojo dažniau nei jaunesni ir trumpiau besitreniruojantys sportininkai. Dauguma (82,1 proc.) sportininkų maisto papildus pirko specializuotose parduotuvėse, beveik pusė (51,9 proc.) užsisakė internetu. Dažniausiai sportininkai vartojo baltyminius mišinius ir aminorūgštis, kofeiną bei mineralus. Dauguma (76,1 proc.) plaukikų ir 20 proc. lengvaatlečių patyrė šalutinį papildų vartojimo poveikį. Net 47,1 proc. lengvosios atletikos ir 22,5 proc. plaukimo sportininkų niekada neskaitė papildų ženklinimo informacijos. Plaukikai, dažniau negu lengvosios atletikos sportininkai, kreipė dėmesį, ar perkamuose maisto papilduose nėra dopingui priskiriamų medžiagų, atitinkamai
3
43,7 proc. ir 23,5 proc. Plaukikai labiau domėjosi ir maisto papildų šalutiniu poveikiu sveikatai. Didžioji dalis respondentų (91,5 proc. plaukikų ir 90,6 proc. lengvaatlečių) klausė trenerio patarimų dėl papildų vartojimo. Sportininkai, vartoję maisto papildus 4 mėnesius ir ilgiau, dažniau skaitė etiketėse pateiktą informaciją, domėjosi jų energine verte ir medžiagų kiekiais, taip pat šalutiniu poveikiu ir dažniau patyrė šalutinį poveikį nei rečiau vartojusieji.
Išvados. Maisto papildus vartojo dauguma sportininkų, daugiau vyrų nei moterų, plaukikų nei lengvaatlečių, vyresnių ir ilgesnį treniravimosi stažą turinčių atletų. Tik dalis sportininkų domėjosi informacija apie papildų sudėtį ir jų poveikį sveikatai, labiausiai klausydami trenerio patarimų. Ilgiau vartojantys papildus sportininkai, palyginti su rečiau vartojančiais, labiau domėjosi informacija apie jų poveikį, tačiau patyrė daugiau šalutinių reiškinių. Tik dalis sportininkų, daugiau plaukikų nei lengvosios atletikos atstovų, teigė, kad papildų vartojimas padeda pasiekti norimų rezultatų.
4
SUMMARY
Public Health (Public Health Nutrition)
SWIMMERS AND ATHLETES KNOWLEDGE OF DIETARY SUPPLEMENTS, APPROACH TO THEIR USE AND CONSUMPTION HABITS
IevaŽurumskaitė
Scientific supervisor: prof. Janina Petkevičienė
Lithuanian University of Health Sciences, Faculty of Public Health, Department of Preventive Medicine. Kaunas, 2019; 83 p.
Aim: to compare the swimmers and athletes knowledge of dietary supplements, approach to their use and consumption habits, as well as evaluate their interrelations.
Objectives: 1) to determine peculiarities of swimmers and athletes dietary supplements consumption; 2) to evaluate swimmers and athletes knowledge of dietary supplements and attitude towards their consumption; 3) to assess the relationships between swimmers and athletes knowledge of dietary supplements, attitude towards their use and consumption habits.
Methods. The research was conducted at Kaunas sports schools, in 2018. The research participants were 18-year-old and older swimmers and athletes, participating in competitions. The anonymous survey was conducted using the original questionnaire, which included the questions about peculiarities of using dietary supplements, knowledge of dietary supplements and attitude towards their use. In total, 216 questionnaires were distributed and 207 (95,8%) were returned. The questionnaire was filled by 42 (47.2%) men swimmers and 47 (52.8%) female swimmers, and 58 (49.2%) male athletes and 60 (50.8%) female athletes. Categorical variables were tested using the Chi square criterion (χ²) and the z test with Bonferroni correction.
Results. Dietary supplements were used by 86% of men and 65.4% of women (p<0.05).The half of men (51%) and 37.4% of women used dietary supplements for 4 and more months in a year. The use of dietary supplements was more typical to swimmer men than men athletes, corresponding to 95.2% and 79.3%. Older sportsmen with longer training experience used dietarysupplements more often than younger sportsmen with shorter training experience. Most sportsmen (82.1%) bought dietarysupplements in specialized stores, half of them (51.9%) ordered them online. Most often sportsmen used protein mixtures and amino acids, caffeine and minerals. Most of swimmers (76.1%) and 20% of athletes experienced side effects while using dietary supplements. Even 47.1% of athletes and 22.5% of swimmers never read dietary supplements‘ labelling information. Swimmers more often than athletes paid attention to whether dietary supplements do not contain doping substances, respectively 43.7% and 23.5%. Swimmers were also more interested in the side
5
effects of dietarysupplements. Most of the respondents (91.5% of swimmers and 90.6% of athletes) asked the coach for advise on the use of dietary supplements. Sportsmen who used dietary supplements for 4 months and longer period read the label information more often, were interested in their energy value and substance levels, as well as side effects; as well experienced side effects more often that those who used dietary supplements less frequently.
Conclusion. Dietary supplements were used by most of sportsmen, by more men than women, more swimmers than athletes, older sportsmen with longer training experience. Only part of sportsmen were interested in information on the composition of dietary supplements and their effects on health, most of them listened to the coach‘s advice. Sportsmen, who used dietary supplements for a longer period, compared to those, who used them for a shorter period, were more interested in dietary supplements effects, but experienced more side effects. Only part of sportsmen, more swimmers than athletes, said that dietary supplements consumption helped achieve the desired results.
6
TURINYS
SANTRUPOS ... 7 SĄVOKOS ... 8 ĮVADAS ... 9DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 10
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 11
1.1. Sportininkų energijos ir maisto medžiagų poreikiai ... 11
1.2. Tarptautinių organizacijų ir ekspertų rekomendacijos sportininkams dėl maisto papildų vartojimo ... 21
1.3. Sportininkų maisto papildų vartojimo ypatumai ... 26
2. TYRIMO METODIKA ... 29
Tyrimo organizavimas. ... 29
Tiriamasis kontingentas ... 29
Klausimynas ir kintamieji ... 29
Statistinis duomenų vertinimas ... 30
3. REZULTATAI ... 31
3.1. Plaukimo ir lengvosios atletikos sportininkų maisto papildų vartojimo ypatumai31 3.2 Plaukimo ir lengvosios atletikos sportininkų žinių apie maisto papildus ir požiūrio į jų vartojimą vertinimas ... 46
3.3. Ryšių tarp sportininkų žinių apie maisto papildus ir požiūrio į juos bei maisto papildų vartojimo ypatumų vertinimas ... 51
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 56
IŠVADOS ... 61
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 62
7
SANTRUMPOS
BCAA- aminorūgštys
DSHEA- maisto papildų ir sveikatos ugdymo įstatymo dokumentas
EFSA- angl. European Food Safety Authority (Europos maisto saugos tarnyba)
FDA- angl. U.S. Food and Drug Administration (Jungtinių Amerikos Valstijų maisto ir vaistų administracija)
JAV- Jungtinės Amerikos Valstijos PEA- pagrindinė energijos apykaita
8
SĄVOKOS
Maisto papildas-preparatas, skirtas padidinti gaunamų maisto medžiagų kiekiui organizme.
Plaukimas-aktyvus arba pasyvus judėjimas vandenyje.
9
ĮVADAS
Sveikata yra labai svarbi kiekvienam žmogui. Aukšto meistriškumo sportininkams iškyla daugybė iššūkių, kaip pasiekti kuo geresnių rezultatų ir kartu išsaugoti sveikatą, kuri neatsiejama nuo didelių fizinių krūvių, tinkamos mitybos bei poilsio režimo. Profesionaliai besitreniruojantys atletai kasdien patiria alinančių treniruočių krūvius, po kurių organizmui būna sunku atsistatyti. Dėl šios priežasties sportininkai vartoja įvairius maisto papildus, siekdami pagerinti savo rezultatus, kompensuoti maisto medžiagų trūkumą, mažinti nuovargį ir pagreitinti organizmo atsistatymą [1].
Problemos aktualumas. Tyrimų duomenimis, tik nedidelė dalis atletų, vartojančių maisto papildus, yra atlikę tyrimus ir tikrai žino, kurie papildai jiems yra tinkami. Taip pat sportininkai retai domisi maisto papildų veiksmingumu, priedais, energine verte bei dopingui priskiriamomis medžiagomis. Dėl šios priežasties profesionalus sportininkas susiduria su sveikatos problemomis, šalutiniais maisto papildų poveikiais bei teigiamais dopingo testo rezultatais. Todėl šiame tyrime siekiama išanalizuoti Lietuvos profesionalių sportininkų maisto papildų vartojimo įpročius, žinias apie juos ir požiūrį į jų vartojimą.
Darbo naujumas. Netinkamas maisto papildų vartojamas nėra naujas reiškinys nei pasaulyje, nei Lietuvoje. Jų vartojamas ypatingai paplito, atsiradus daugybei naujų papildų, suintensyvėjus jų reklamai, išaugus konkurencijai sporte bei plečiantis sporto ir sveikatingumo centrų tinklui, įsigalėjus iškreipto kūno grožio madai. Būtent šie aspektai skatina ne tik profesionalius sportininkus, bet ir eilinius žmones griebtis maisto papildų vartojimo, taip kompensuojant nepilnavertę mitybą bei netinkamą poilsį. Tyrimų, analizuojančių papildų vartojimą, Lietuvoje yra atlikta, tačiau nėra lyginta atskirų sporto šakų atstovų papildų vartojimas, mažai yra informacijos apie sportininkų žinias ir požiūrį į maisto papildų vartojimą. Šiame darbe siekiama atsakyti į šiuos klausimus.
Praktinė reikšmė. Šio tyrimo atlikimas suteikė galimybę įvertinti Lietuvos kelių populiariausių sporto šakų sportininkų maisto papildų vartojimo ypatumais. Buvo išanalizuotas požiūris į maisto papildų vartojimą bei žinios apie juos. Tyrimas atskleidė, kurie maisto papildai dažniausiai vartojami, dėl kokių priežasčių sportininkai juos vartoja, ko tikisi, kieno rekomendacijomis pasikliauja, koks sportininkų požiūris į maisto papildų šalutinį poveikį jų organizmui. Tyrimo rezultatai gali būti panaudoti suteikiant trenerius ir patiems sportininkams žinių apie atsakingą maisto papildų vartojimą, skatinant ieškoti moksliškai pagrįstų duomenų apie galimą jų naudą ir žalą organizmui.
Asmeninis autorės indėlis. Autorė parengė klausimyną, atliko plaukikų ir lengvosios atletikos sportininkų apklausą, suvedė duomenis į kompiuterį, atliko jų statistinę analizę ir apibendrino šiame darbe.
10
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas. Palyginti plaukimo ir lengvosios atletikos sportininkų žinias apie maisto papildus, požiūrį į jų vartojimą ir vartojimo įpročius bei įvertinti jų tarpusavio sąsajas.
Darbo uždaviniai:
1. Nustatyti plaukimo ir lengvosios atletikos sportininkų maisto papildų vartojimo ypatumus. 2. Įvertinti plaukimo ir lengvosios atletikos sportininkų žinias apie maisto papildus ir požiūrį į
jų vartojimą.
3. Įvertinti sportininkų žinių apie maisto papildus, požiūrio į jų vartojimą ir vartojimo įpročių ryšius.
11
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Sportininkų energijos ir maisto medžiagų poreikiai
Kiekvieno sportininko energijos ir maisto medžiagų poreikis yra individualus. Energijos poreikis priklauso nuo sportininko fiziologinių savybių, treniruočių intensyvumo bei tikslo, kurio jis siekia sportinėje karjeroje. Kiekvienam atletui labai svarbu ne tik gauti su maistu pakankamai energijos, bet ir reikiamą kiekį pagrindinių maisto medžiagų: angliavandenių, baltymų, riebalų, vitaminų bei mineralų.
Žmogus energiją naudoja palaikyti gyvybinėms funkcijoms, taip pat atlikti fiziniam darbui. Nuo pagrindinės energijos apykaitos (PEA) priklauso, kaip dirbs žmogaus širdis, kokią temperatūrą palaikys organizmas. Pagrindinė energijos apykaita priklauso nuo individo ūgio, svorio, amžiaus ir lyties. Kuo žmogus dirba sunkesnį darbą ar sportuoja, tuo didesnis fizinio aktyvumo koeficientas ir didesnis energijos poreikis. Tinkama mityba padeda apsirūpinti visomis maisto medžiagomis. Sportininkams šių maisto medžiagų poreikis ženkliai išauga [2].
Visose sporto šakose treniruočių struktūra skirstoma į du etapus: pasirengimą bei varžybas. Pasirengimo etape išskiriamas bendras ir specialus fizinis pasirengimas, prieš varžybinis ir varžybinis periodas. Pasirengimo etape energijos ir maisto medžiagų poreikiai skiriasi, todėl siekiant rezultatų svarbu suprasti sportininko energijos ir maisto medžiagų poreikį. Literatūros šaltiniuose pateikiami keli atsistatymo ir energijos išeikvojimo santykių variantai:
• Normalus išeikvojimas ir atsistatymas – darbingumas optimalus
• Atsistatymas nepakankamas, išeikvojimas normalus – darbingumas sumažėjęs • Atsistatymas normalus, išeikvojimas – padidėjęs, darbingumas – sumažėjęs [1]. Siekiant palaikyti balansą tarp energijos išeikvojimo bei maisto medžiagų gavimo, svarbus vaidmuo tenka mitybai bei įvairių maisto papildų vartojimui, kurie padeda sportininko organizmui greičiau įsisavinti maistines medžiagas bei atsistatyti po fizinio krūvio. Siekiant nustatyti sportininko energijos poreikį, visų pirma reikia atkreipti dėmesį į sporto šaką. Sporto šakose, kuriose reikalinga ištvermė, sunaudojamas itin didelis kiekis energijos, tuo tarpu, sprinto rungtyse besivaržantys sportininkai, sunaudoja kur kas mažiau energijos. Siekiant užtikrinti tinkamą mitybą, pirmiausiai reikia atsižvelgti, kokiai sporto šakai priklauso ir kokiame pasirengimo etape yra sportininkas. Norint nuolat tobulėti, palaikyti treniruotės efektyvumą bei gerą savijautą, privalu gauti reikiamą kiekį energijos, kurią sportininkas išnaudoja didelio intensyvumo treniruotėse. Gaudami per mažą kiekį maistinių medžiagų, sportininkai jaučia nuovargį, mažėja raumenų masė, taip pat padidėja traumų rizika [3].Nepakankamas mikro ir makro elementų kiekis racione gali sukelti įvairius patologinius pakitimus. Sportininkai dažnai suserga sportine anemija (dėl geležies
12
trūkumo), neretai trūksta magnio, cinko, chromo – visa tai mažina sportininko darbingumą ir didina traumų tikimybę [4].
Maistas, kurį sportininkas valgo, yra svarbus kuras, aprūpinantis organizmą reikalinga energija, kuri panaudojama ne tik fizinio krūvio metu, tačiau taip pat siekiant atsistatyti po sunkaus fizinio darbo. Nesilaikant teisingos mitybos ir turint blogus valgymo įpročius, sutrinka medžiagų apykaita, netenkama energijos treniruočių metu, organizmas nesugeba tinkamai atsistatyti po fizinio krūvio, taip pat pakinta imuninė bei endokrininė sistema [5]. Dėl šio priežasties sportininkui svarbu ne tik sveikai maitintis, tačiau ir tinkamai paskirstyti maistą dienos eigoje tam, kad organizmas laiku gautų reikiamos energijos, o po treniruotės – tinkamų medžiagų atsistatymui. Užsienio autoriai analizuoja ir pateikia teisingos mitybos rekomendacijas sportininkams prieš, per ir po treniruotės bei varžybų metu. Todėl siekiant aukštų rezultatų įvairiose sporto šakose, svarbu žinoti pagrindinių maisto medžiagų, tokių kaip angliavandenių, baltymų, riebalų, mineralinių medžiagų, vitaminų, poreikį kasdieninėje mityboje bei suprasti šių medžiagų svarbą sportininko organizmui.
Angliavandenių poreikis. Mokslininkai patvirtina, kad angliavandeniai yra pagrindinis energijos šaltinis, kuris užtikrina tinkamą raumenų ir centrinės nervų sistemos veiklą, ypač sportininkams, kurie atlieka intensyvų darbą. Angliavandenių kiekis bei poreikis priklauso nuo fizinės veiklos intensyvumo, trukmės, treniruočių pobūdžio, amžiaus bei lyties. Išskiriama angliavandenių poreikio svarba sportininko treniruočių metu. Būtent tuomet intensyvumas kinta arba yra didesnis nei 65-70 proc. maksimalaus deguonies suvartojimo, o angliavandeniai tampa svarbiausiu energijos šaltiniu. Atliekant ištvermės treniruotes (pvz. bėgant ar plaukiant ilgus nuotolius), angliavandeniai atlieka reikšmingą vaidmenį organizmo pajėgumui palaikyti. Angliavandenius svarbu vartoti prieš, per ir po treniruotės, tokiu būdu padedant organizmui greičiau sukaupti energijos būsimam krūviui, palaikyti energijos balansą treniruotės metu bei atsistatyti po patirto didelio fizinio krūvio. Rekomenduojama vartoti angliavandenius kietu bei skystu pavidalu, taip sudarant organizmui didesnę įvairovę medžiagos pasisavinimui [6]. Angliavandenių poreikis, atsižvelgiant į krūvio intensyvumą, pateikiamas 1.1.1 lentelėje [7].
1.1.1 lentelė. Angliavandenių suvartojimo rekomendacijos sportininkams.
Treniruotės intensyvumas Rekomenduojama paros
norma Žemo/lengvo intensyvumo treniruotė 3-5 g/kg kūno masės Vidutinio intensyvumo treniruotė (trukmė
1val)
5-7 g/kg kūno masės
Aukšto intensyvumo treniruotė (trukmė 1-3
val) 6-10 g/kg kūno masės
Labai aukšto intensyvumo treniruotė (trukmė 4-5 val)
13
Analizuojant šias angliavandenių suvartojimo rekomendacijas sportininkams, matyti, jog šios medžiagos poreikis priklauso nuo treniruotės intensyvumo ir trukmės.
Baltymų poreikis sportininkams. Baltymai – statybinė medžiaga, kuri atlieka daug biologinių funkcijų. Visų pirma tai yra raumenų energijos šaltinis, kuomet išnaudojamos angliavandenių atsargos organizme. Taip pat baltymai atstato audinius, padeda gaminti antikūnus, hormonus bei fermentus, palaiko skysčių balansą. Svarbu paminėti, jog baltymai atlieka svarbią funkciją, pernešant vitaminus, mineralus bei riebalus į ląsteles ir iš jų. Baltymai yra svarbi medžiaga siekiant atsistatyti po traumų, kadangi raumenų funkcinės savybės priklauso nuo baltyminės sudėties [8].
Baltymų poreikis sportininkams priklauso nuo lyties, kūno masės bei atliekamo treniruočių intensyvumo. Analizuojant ištvermės bei jėgos sportą, pateikiamas rekomenduojamas baltymų kiekis per parą. Taigi, ištvermės sportininkams siūlomas baltymų kiekis yra 1-2 g/kg kūno svorioper parą, jėgos sporto atstovams 1,3-1,8 g/kg per parą (1.1.2 lentelė).
1.1.2 lentelė. Rekomenduojamas baltymų kiekis sportininkams
Paprastam žmogui 0,8 g/kg per parą
Ištvermės sporto šakos sportininkams 1-2 g/kg per parą Didelio meistriškumo sportininkams ilgai
trunkančio krūvio metu
Ne mažiau kaip 1,5 g/kg per parą
Jėgos sporto šakos sportininkams 1,3-1,8 g/kg per parą Sunkiaatlečiams ir kultūristams 3-4 g/kg per parą
Rekomenduojama sportininkams į maisto racioną įtraukti liesą mėsą (pvz. paukštiena), žuvį. Taip pat rekomenduoja vartoti pieno produktus, kadangi jie turtingi ne tik baltymais, bet ir kalciu, kuris yra svarbus jaunųjų sportininkų kaulų formavimuisi, nervų sistemai, širdies raumens darbui. Profesionalūs sportininkai baltymų turi gauti pakankamai, tačiau tiek jų perteklius, tiek ir trūkumas gali pakenkti sportininko rezultatams. Nors baltymai bei amino rūgščių įvairūs kompleksai naudojami siekiant sportininkams greičiau atsistatyti po fizinio krūvio, tačiau užsienio bei Lietuvos moksliniuose straipsniuose randama, jog per didelis baltymų kiekis yra nereikalingas ir gali pakenkti sportininkų rezultatams, įtakodamas jų darbingumą. Per didelis baltymų vartojimas gali sukelti virškinimo sutrikimus, išbalansuoti šarmų-rūgščių pusiausvyrą, pakenkti inkstams. Tuo tarpu baltymų trūkumas organizme taip pat sukelia neigiamus organizmo pokyčius: sumažėja atsparumas įvairioms infekcijoms, lėtėja medžiagų apykaita, sunkiau gyja žaizdos, traumos, jaučiamas raumenų skausmas. Kadangi baltymas yra statybinė medžiaga, jo trūkumas turi įtakos raumenų masės mažėjimui, dėl šios priežasties sunkiau atliekami greičio bei jėgos pratimai [9].
14
Taigi galima teigti, jog baltymai atlieka svarbų vaidmenį kiekvienos sporto šakos sportininko veikloje. Baltymai padeda atsistatyti organizmui, audiniams bei raumenims po patirto fizinio krūvio, dalyvauja pernešant mineralus bei vitaminus į ląsteles ir iš jų. Tačiau svarbu atsižvelgti į rekomenduojamus baltymų kiekius sportininkams, nes tiek per didelis, tiek per mažas baltymų kiekis maisto davinyje gali turėti neigiamos įtakos, siekiant aukštų rezultatų.
Riebalų poreikis sportininkams. Ne tik angliavandeniai, bet ir riebalai yra svarbus energijos šaltinis, kadangi 1g riebalų energinė vertė yra 9 kcal. Su riebalais žmogus gauna polinesočiųjų riebalų rūgščių, kurios organizme nesigamina, taip pat riebaluose tirpstančių vitaminų (A,D,E,K). Be to, riebalai suteikia sotumo jausmą bei yra hormonų sudėtinė dalis.
Kadangi riebalai yra energijos šaltinis, jie svarbūs dirbant intensyvų fizinį darbą. Gerai fiziškai pasirengę sportininkai geba panaudoti 80 proc. riebalų, gautų iš maisto. Mokslinės literatūros duomenimis, ištvermės sporto šakų atstovams, kurie turi didelį fizinį krūvį, svarbu savo maisto racioną papildyti 1 kg riebalų per savaitę. Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) maisto ir mitybos institutas sportininkams rekomenduoja į savo maisto racioną įtraukti alyvuogių, saulėgrąžų aliejus, riešutų sviestą, riešutus, žuvis ir kitus produktus, akcentuojant linolo ir linoleno riebalų rūgščių gerąsias savybes organizmui. Taip pat sportininkams rekomenduojama vengti trans-riebalų rūgščių, kurios turi žalingą poveikį organizmui [10].
Mokslininkai pateikė maitinimosi rekomendacijas sportininkams, akcentuodami pagrindinių maistinių medžiagų kiekius bei laikotarpį, kurio metu jie turėtų būti suvartojami, siekiant optimalaus organizmo pajėgumo treniruočių metu bei atsistatymo po jų. Rekomenduojama sportininkams suvartoti 7-12 g/kg kūno masės angliavandenių. Angliavandeniai turi būti pagrindinis maistas pusryčių metu, 2-4 val. iki treniruotės ar varžybų, taip pat iš karto po treniruotės patariama suvartoti 1g/kg kūno svorio, ypatingai tiems atletams, kurie treniruojasi du kartus per dieną. Baltymo rekomenduojama sportininkams suvartoti 1,4-1,7g/kg kūno masės per dieną. Pagrindinis baltymo vartojimo laikotarpis turi būti iš karto po treniruotės, siekiant atstatyti raumenis bei organizmą po sunkaus fizinio krūvio. Sportininko maisto racione rekomenduojama gauti 20-35 proc. energijos iš riebalų, valgant įvairų maistą [11].
JAV sveikatos, fizinio aktyvumo bei sporto mokslo departamentas publikacijoje apie energijos poreikį sportininkams pateikė rekomendacijas, kuriose išskyrė greičio bei jėgos sportininkų angliavandenių, baltymų bei riebalų poreikį (1.1.3 lentelė). Šiose rekomendacijose pabrėžiama, jog greičio ir jėgos sportininkų energijos poreikis ženkliai nesiskiria, tačiau jėgos sporto atstovams rekomenduojamas vartoti didesnis kiekis baltymų, siekiant atstatyti raumenis po ilgo ir sunkaus fizinio krūvio. Taip pat Europos ir Jungtinių Amerikos Valstijų ekspertų rekomenduojami maistinių medžiagų kiekiai skiriasi [12].
15
1.1.3 lentelė. Angliavandenių, baltymų ir riebalų energijos poreikis greičio ir jėgos sportininkams
Maisto medžiagos Ištvermės sportininkams Jėgos sportininkams
Angliavandeniai Baltymai Riebalai 6-10g/kg kūno masės 1,2-1,4g/kg kūno masės 20-30 energijos proc. 3,9-8,0g/kg kūno masės 1,2-1,7g/kg kūno masės 20-30 energijos proc.
Mineralinių medžiagų ir vitaminų poreikis sportininkams. Vitaminai ir mineralai yra esminiai organiniai junginiai, skirti reguliuoti medžiagų apykaitos procesus, energijos sintezę, neurologinius procesus ir neleisti sunaikinti ląstelių. Mityba ir fizinis aktyvumas sąveikauja tarpusavyje tam, kad palaikytų optimalią organizmo būseną. Sunkių treniruočių metu organizmas išnaudoja didelį kiekį maistinių medžiagų, todėl labai svarbu gauti mineralinių medžiagų bei vitaminų, kurie taip pat skatina atsistatymą. Jungtinių Karalystės mokslininkai pabrėžia geležies, vitamino D, kalcio svarbą sportininko maisto racione. Geležies trūkumas gali pakenkti raumenų funkcijai, sukelti anemiją bei apriboti darbo našumą. Dažniausiai geležies trūkumas atsiranda dėl netinkamos mitybos, t. y. negaunama maisto, kuris praturtintas geležimi. Didesnis geležies poreikis rekomenduojamas ilgesnių distancijų bėgikams, sportininkams, kurie yra vegetarai. Geležies rekomenduojama paros norma moterims – 15mg, vyrams –10mg. Kraujo tyrimui parodžius geležies trūkumą, rekomenduojama visų pirma šio mikroelemento pasisavinti su maistu, kitu atveju, vartoti medikamentus. Vitaminas D reguliuoja kalcio ir fosforo absorbciją, taip pat atlieka svarbų vaidmenį palaikant kaulų tvirtumą. Vitaminas D yra kaulų, raumenų palaikymo prevencinė priemonė ir turi įtakos sportinei veiklai. Papildomos vitamino D dozės rekomenduojamos sportininkams, kurie gyvena šaltesniuose kraštuose, treniruojasi patalpose ir dėl šių aplinkybių netenka daug saulės šviesos. Kalcis yra svarbus kaulinio audinio augimui, jo priežiūrai ir palaikymui, taip pat kraujo krešėjimui. Per mažas kalcio kiekis organizme sąlygoja traumų riziką. Dėl šios priežasties rekomenduojama vartoti pieno produktus. Kalcio rekomenduojama paros norma yra 1500mg. Pabrėžiama nauda ir tokių vitaminų kaip C ir E [5]. Tyrimų duomenimis, šie vitaminai padeda organizmui lengviau toleruoti patiriamą fizinį krūvį, sumažinti oksidacinę žalą. Vitaminas C padeda išlaikyti imuninę sistemą sunkių treniruočių metu, vitaminas E tarnauja kaip antioksidantas (1.1.4 lentelė) [13].
16
1.1.4 lentelė. Rekomenduojami vitaminų ir mineralų kiekiai sportininkams
Vitaminas RPN Nauda sportininkams
Vitaminas K 60-80 µg Vitamino K vartojimas sportininkams skatina kaulų augimą ir formavimąsi
Vitaminas D 5 µg Vartojant kartu su kalciu, gali padėti išvengti osteoporozės.
Vitaminas E Vyrams 10mg Moterims 8mg
Tyrimai rodo, jog vitaminas E gali sumažinti širdies sutrikimų riziką. Mažina oksidacinį stresą.
Treniruojantis aukštikalnėse vitaminas E padeda toleruoti fizinį krūvį ir deguonies trūkumą. Vitaminas C 60mg Vitamino C vartojimas gali sumažinti viršutinių
kvėpavimo takų infekcijų riziką po intensyvių treniruočių.
B3 15-18mg Vitamino B3 vartojimas fizinio krūvio metu,
sukeldamas riebalų rūgščių mobilizaciją, mažina traumų tikimybę.
B12 3µg Tyrimai rodo, jog B12 vitaminas mažina nerimą. Rekomenduojama kartu vartoti vitaminus B1 ir B6 B6 0,7-1,6 µg Vartojant kartu su vitaminais B1 ir B12 didina
seratonino kiekį, gerina smulkius motorinius įgūdžius, kurie reikalinga sportuojant (pvz. šaudymas)
Folio rūgštis 240µg Tyrimai rodo, jog folio rūgštis mažina širdies sutrikimų riziką.
Kalcis
1000-1200mg Kalcis reikalingas sportininkams, kurie linkę į osteoporozę. Kalcis skatina riebalų metabolizmą Geležis Vyrams
10 µg Moterims 15mg
Geležis reikalinga sportininkams, siekiant išvengti anemijos.
Kalis 2500mg
Kalio trūkumas iššaukia raumens mėšlungį.
Natris 1500mg
Didelio intensyvumo treniruočių metu organizmas praranda didelį kiekį natrio. Tad būtinas jo palaikymas turint intensyvias treniruotes.
Magnis 300mg
Cinkas 12mg
Taigi maistinių medžiagų suvartojimas atlieka svarbų vaidmenį optimizuojant sportininkų treniruočių krūvį, trukmę bei pasirengimą varžyboms. Kuomet mityba yra tinkama ir suderinta pagal atleto tikslus, amžių bei sporto šaką, sportininkas gali tinkamai ruoštis varžyboms bei išnaudoti savo potencialą, atstatyti savo organizmą, sumažindamas traumų ir ligų riziką. Todėl siekiant aukštų rezultatų sportinėje karjeroje svarbu aiškiai nustatyti pagrindinių maistinių medžiagų ir energijos poreikį.
17
Mitybos rekomendacija prieš treniruotę. Jungtinių Amerikos Valstijų mokslininkai pateikia lentelę, kurioje randama informacija, kokius maisto produktus ir kada vartoti (1.1.5 lentelė). Iki treniruotės likus 3-4 valandoms, rekomenduojamos trys pagrindinės maisto medžiagos, tai yra angliavandeniai, baltymai bei riebalai. Tačiau trumpėjant laikui iki treniruotės pradžios, siūloma vartoti tik angliavandenius. Angliavandenių atsargos glikogeno pavidalu kepenyse ir raumenyse yra pagrindinis energijos šaltinis treniruočių metu. Vartojant angliavandenius prieš fizinį krūvį, organizmas gauna energijos [14].
1.1.5 lentelė. Maistinių medžiagų pasirinkimo rekomendacijos prieš treniruotė
Laikas iki treniruotės Maisto forma Maistinė medžiaga
3-4 val. Maistas Angliavandeniai,
baltymai, riebalai
2 val. Užkandis Angliavandeniai, baltymai
1 val. Gėrimas Angliavandeniai
5-10 min Energinis batonėlis/gelis Angliavandeniai
Analizuojant užsienio autorių tyrimus bei publikacijas, randamas pritarimas lentelėje pateiktiems duomenims. Kanados mokslininkai, analizuodami sportininkų mitybą prieš fizinį krūvį teigia, jog planuojant maistą 3 val. prieš treniruotę svarbu vartoti pagrindines maistines medžiagas: angliavandenius, baltymus bei riebalus. Tačiau rekomenduojama vengti didelio riebalų kiekio, nes tai gali sukelti virškinimo sutrikimus ir paveikti sportinį darbingumą treniruotės metu. Straipsnyje akcentuojama, jeigu treniruotė vyksta anksti ryte, rekomenduojamas skystas angliavandenių pavidalas ar lengvas užkandis. Tokiu būdų skrandis nebus apkraunamas, sutrumpės virškinimo laikas, sportininkas gaus reikiamos energijos neapkraudamas organizmo. Prieš pat treniruotę siūloma pirmenybę teikti lengviems užkandžiams, tokiems kaip vaisiai, džiovinti vaisiai, sultys ir kt. [15]. Žvelgiant į Europoje atliktus tyrimus, Šveicarijos mokslininkai pabrėžia angliavandenių svarbą prieš fizinį krūvį. Tačiau šioje publikacijoje aiškinama, jog angliavandenių vartojimas gali turėti teigiamą poveikį, vartojant jį 3-4 val. iki treniruotės, tačiau angliavandenių vartojimas likus 30-60 min. iki fizinio krūvio, gali neigiamai paveikti sportininko organizmą bei treniruotės efektyvumą. Mokslininkai teigia, jog angliavandenių vartojimas prieš pat treniruotę gali sukelti hiperglikemiją dėl greito gliukozės kiekio pasisavinimo [16]. Tačiau straipsnyje pabrėžiama, jog vis dar trūksta tyrimų, kurie patvirtintų angliavandenių neigiamą poveikį, vartojant juos prieš fizinį krūvį, ir rekomenduoja, sudarant sportininko maisto davinį, atsižvelgti į individualią žmogaus būklę ir kaip sportininkas jaučiasi, vartodamas tam tikrus maisto produktus.
18
Mitybos rekomendacija treniruotės metu. Profesionalių sportininkų treniruotės trunka ilgai, kelis kartus per dieną. Dėl šios priežasties yra svarbu palaikyti organizmo energijos balansą ne tik prieš treniruotę, tačiau ir fizinio krūvio metu [17]. Analizuojant mokslines publikacijas, galima matyti, kad didžioji dalis autorių nustatė, jog ne tik prieš treniruotę, tačiau ir pačios treniruotės metu, organizmui reikalingas pakankamas angliavandenių kiekis, kuris, neapsunkindamas virškinimo sistemos, padeda papildyti organizmą reikiama energija. Šveicarijos mokslininkų rekomendacija pateikiama 1.1.6 lentelėje. Teigiama, jog skysto arba lengvo užkandžio pavidalo angliavandeniai pagerina fizinę būklę ir fizinį darbingumą treniruotės metu, ypatingai, jeigu sportinis užsiėmimas trunka ilgiau nei 2 val. Tačiau straipsnyje pabrėžiama, jog angliavandenių poreikis treniruotės metu priklauso nuo fizinio krūvio intensyvumo ir tai yra tik rekomendacinio pobūdžio maistinių medžiagų suvartojimo dozės [18].
1.1.6 lentelė. Rekomenduojamas angliavandenių suvartojimo kiekis treniruotės metu
Treniruotės trukmė Angliavandenių poreikis optimaliam veikimui ir neigiamam energijos balanso mažinimui Rekomenduojama
dozė Angliavandenių tipas
< 30 min. Poreikio nėra - -
30-75 min. Minimalus poreikis Iki 30g Visų pavidalų angliavandeniai
1-2 val. Mažas poreikis 30g Greitai pasisavinami
angliavandeniai (pvz. gliukozė,
maltodekstrinas) 2-3 val. Vidutinis poreikis 60g Greitai pasisavinami
angliavandeniai (pvz. gliukozė,
maltodekstrinas) >2,5 val Didelis poreikis 90g Skysto pavidalo
angliavandeniai (pvz. gelis)
Užsienio literatūroje teigiama, kad angliavandenių pasisavinimas fizinio krūvio metu bei raumenų glikogeno kiekis organizme yra susiję su sportininko ištverme. Angliavandenių svarba treniruotės metu prabrėžiama ypatingai tuomet, kai fizinis krūvis trunka ilgiau nei 60 min., tuomet šios maistinės medžiagos padeda palaikyti gliukozės kiekį kraujyje bei raumenų glikogeno atsargas. Rekomenduojama organizmą papildyti angliavandenių atsargomis po 30-60 gramų kas valandą.
19
Taip pat rekomenduojama naudoti įvairių formų angliavandenius, tačiau nerekomenduojamas didelis fruktozės kiekis, nes jis gali sukelti virškinimo sutrikimus. Mokslinėje publikacijoje teigiama, jog angliavandenių vartojimas treniruotės metu padeda išlaikyti ištvermę, kadangi padidėja raumenų glikogeno atsargos [18]. Kitoje publikacijoje tvirtinama, kad sunkaus fizinio krūvio metu organizme mažėja glikogeno atsargos. Dėl šios priežasties yra svarbu nuolat papildyti organizmą angliavandeniais, tokiu būdu ne tik papildant organizmą reikiama medžiaga, bet ir atitolinant nuovargį bei išlaikant fizinį pajėgumą. Mokslininkai rekomenduoja prieš treniruotę suvartoti ne skysto pavidalo angliavandenius, bet pasisavinti juos iš maisto produktų. Tačiau treniruotės ar varžybų metu angliavandenius rekomenduojama vartoti skysto arba gelio pavidalu, tokiu būdu yra neapkraunamas skrandis ir greičiau pasisavinamos reikalingos medžiagos, skirtos išlaikyti organizmo pajėgumą [17].
Mitybos rekomendacija po treniruotės. Sunkaus fizinio krūvio metu sportininkas netenka didelės dalies organizme esančių skysčių. Dėl šios priežasties svarbu atstatyti skysčius bei balansą tiek treniruotės metu, tiek ir po jos. Tačiau ne tik skysčių atstatymas yra aktualus sportininko mityboje, tačiau svarbu gauti pakankamai baltymų. Būtent baltymai padeda raumenims atsistatyti po sunkaus fizinio krūvio bei pasiruošti naujai treniruotei. Sėkmingam atsistatymui po krūvio svarbu laiku gauti maistinių medžiagų, tačiau visų svarbiausia, kad sportininkas atitinkamai pagal savo individualią būklę pasirinktų ne tik maistines medžiagas, bet ir jų kiekius. Atsistatymas po treniruotės turi būti integruotas į kasdienę sportininko mitybą, atsižvelgiant į treniruočių krūvį, tikslus, energijos poreikį bei maistinių medžiagų poreikį. Ilgalaikiai sportininkų stebėjimai jų fizinio krūvio metu leido pamatyti, kad sunkių treniruočių metu organizmas netenka didelės dalies glikogeno atsargų, atsiranda didelis pieno rūgščių kiekis raumenyse, todėl angliavandenių poreikis išlieka ne tik treniruotės metu, tačiau ir po jos. Siekiant laiku aprūpinti organizmą reikiamomis medžiagomis, rekomenduojama angliavandenių suvartoti apie 1g/kg sportininko kūno masės per valandą. Australijos mokslininkai pateikė angliavandenių suvartojimo rekomendacijas, kurias siūloma taikyti iš karto po fizinio krūvio. Autoriai siūlo atkreipti dėmesį, kad svarbu angliavandenius vartoti iš karto po treniruotės, per pirmąsias 4 val. po fizinio krūvio, vartoti po 1g/kg per valandą, toliau vartojant pagal įprastą rėžimą. Rekomenduojamas angliavandenių kiekis: 1 g/kg kūno masės. Renkantis angliavandenių suvartojimo kiekį po fizinio krūvio, būtina atsižvelgti į treniruotės intensyvumą [19]. Jungtinės Karalystės mokslininkų publikacijoje apie baltymų poreikį sportininkų mityboje bei atsistatyme po fizinio krūvio akcentuojama baltymų svarba sportininko kasdieniniame mitybos racione. Autoriai teigia, kad raumenų masės palaikymas - tai pusiausvyra tarp raumenų baltymų sintezės bei raumenų baltymų skilimo procesų. Baltymai paprastai naudojami po treniruotės, siekiant atsistatyti po fizinio krūvio, padedant raumenims atsigauti, palaikyti jų augimą bei atkurti raumens pažeidimus. Autoriai rekomenduoja baltymus suvartoti po treniruotės,
20
tačiau privalu atsižvelgti į sportininko amžių, lytį, svorį bei treniruočių struktūrą ir trukmę [20]. Tuo tarpu Jungtinių Amerikos Valstijų mokslininkai rekomenduoja į maisto racioną, kuris vartojamas po treniruotės, įtraukti ne tik angliavandenius, tačiau juos derinti ir su baltymais. Angliavandenių suvartojimas per 30 min. nuo fizinio krūvio stimuliuoja raumenų glikogeno sintezę. Įtraukiant baltymus į maisto racioną po treniruotės, jis skatina gikogeno sintezę didesniu mastu. Autoriai rekomenduoja baltymų suvartoti 0,15-0,25 g/1 kg kūno masės per parą, tačiau akcentuoja angliavandenių svarbą dėl lengvo virškinimo bei greitesnio energijos gavimo iš šios maistinės medžiagos. Būtent reguliarus angliavandenių ir baltymų vartojimas po didelio fizinio krūvio, padeda organizmui atsistatyti, gauti energijos, palaikyti raumenų jėgą, ištvermę bei pasiruošti kitai treniruotei [21].
Jungtinių Amerikos Valstijų ekspertai pateikė rekomendacinio pobūdžio lentelę, kurioje galima matyti, kokius kiekius ir maistines medžiagas rekomenduojama vartoti prieš, per ir po fizinio krūvio aukšto meistriškumo sportininkams (1.1.7 lentelė).
1.1.7 lentelė. Maistinių medžiagų rekomendacijos sportininkams prieš, per ir po treniruotės
Baltymai 1,2–1,8 g/kg per parą vartojant įvairius maisto produktus.
Po treniruotės: 20g aukštos kokybės baltymai iš karto po fizinio krūvio.
Angliavandeniai Treniruotės metu: 30-60 g. per valandą jeigu treniruotė trunka ilgiau nei 60 min.
Skysčiai
Prieš treniruotę: 5-7 ml/kg likus 4 val. Iki treniruotės.
Treniruotės metu: atsižvelgti į individualų poreikį bei prakaitavimo lygį fizinio krūvio metu.
Po treniruotės: 450-675 ml/0,5 kg.
Mokslininkai rekomenduoja, kad sportininkai iš angliavandenių gautų 60 proc. energijos. Siūloma vartoti sudėtinguosius angliavandenius (grūdinius produktus, vaisius, daržoves). Būtent jie suteikia reikiamos energijos treniruotėms, yra praturtinti mineralais, vitaminais bei skaidulinėmis medžiagomis. Teigiama, kad sudėtiniai angliavandeniai turi sudaryti didžiąją mitybos raciono dalį. Atletams rekomenduojama vartoti mėsos ir pieno produktus, siekiant gauti pakankamą kiekį baltymų, kurie padeda atstatyti raumenų pažeidimus po treniruotės bei palaikyti jų augimą ir vystymąsi. Taip pat akcentuojama skysčių svarba, siekiant išvengti dehidratacijos rizikos [22].
Skysčių poreikis sportininko mityboje. Sunkaus fizinio krūvio metu sportininko organizmas netenka daug skysčių, padidėja dehidratacijos rizika. Dėl šios priežasties svarbu palaikyti skysčių balansą organizme ne tik treniruotės metu, tačiau taip pat papildant organizmą prieš ir po fizinio
21
krūvio. Jungtinių Amerikos Valstijų sporto medikai rekomenduoja, prieš treniruotę likus 4 val., išgerti 5-7ml/kg kūno masės vandens. Tai optimalus laikas organizmui pasisavinti reikiamą kiekį skysčių, o perteklių pašalinti su šlapimu. Skysčių vartojimo treniruotės metu tikslas – išvengti vandens deficito, dehidratacijos ar net mėšlungio, kuris gali atsirasti dėl natrio trūkumo. Autoriai fizinio krūvio metu rekomenduoja gerti sportinius gėrimus, kurie prisotinti elektrolitų, angliavandenių bei natrio. Tačiau pabrėžiama, jog suvartojamo skysčio kiekis treniruotės metu turi būti pagal individualius poreikius, siekiant neapkrauti skrandžio. Siekiant atstatyti organizmą po sunkaus fizinio krūvio, svarbu ne tik gauti pakankamai maistinių medžiagų, tačiau labai svarbu suvartoti ir reikiamą kiekį skysčių. Rekomenduojama skysčių norma po treniruotės yra 450-675 ml/0,5kg kūno masės [23].
Taigi aukšto meistriškumo sportininkai turi suprasti mitybos svarbą jų rezultatams ir laikytis specialistų rekomendacijų, kurios padeda išlaikyti aukštą fizinį pajėgumą bei išvengti traumų. Organizuojant sportininko mitybą, itin svarbu atsižvelgti į sporto šaką, treniruočių intensyvumą, amžių bei karjeros tikslus. Svarbu išlaikyti sportininko mitybos energinį balansą, siekiant išvengti maistinių medžiagų, vitaminų bei mineralų pertekliaus ar trūkumo. Sudarant sportininko maisto davinį, reikia atsižvelgti ne tik į maisto energinę vertę, tačiau gebėti nustatyti pagrindinių maistinių medžiagų visavertiškumą bei naudą organizmui. Moksliniai tyrimai, susiję su maistinių medžiagų poreikiu sportininkams, pateikia vis naujų duomenų. Dėl šios priežasties svarbu ne tik gebėti parinkti teisingas maistines medžiagas, remiantis sportininko treniruočių tikslais, tačiau taip pat nuolatos domėtis naujausia moksline literatūra, tyrimais, kurių naujausia informacija ir jos pritaikymas realiame gyvenime, padės pasiekti aukštų rezultatų [24].
1.2. Tarptautinių organizacijų ir ekspertų rekomendacijos sportininkams dėl maisto papildų vartojimo
Intensyvus treniruočių krūvis reikalauja iš sportininko nuolatinio energijos medžiagų poreikio ir balanso organizme. Tačiau ne visuomet pavyksta gauti reikiamo kiekio maistinių medžiagų. Dėl šios priežasties dauguma aukšto meistriškumo atletų vartoja įvairaus pobūdžio maisto papildus. Maisto papildai praturtina įprastą sportininko dietą įvairiais mineralais, vitaminais bei aminorūgštimis. Dauguma atletų maisto papildus vartoja ne tik siekdami papildyti organizmą trūkstamomis maistinėmis medžiagomis, tačiau tam, kad padidintų fizinį pajėgumą krūvio metu. Visgi atidžiai neišanalizavus individualaus energijos, maistinių medžiagų, vitaminų bei mineralų poreikio, papildų vartojimas gali tapti kenksmingas.
Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) apibrėžia maisto papildo sąvoką ir teigia, kad maisto papildas – tai koncentruota, turinti fiziologinį poveikį, maistinė medžiaga, kurios tikslas papildyti
22
įprastą asmens mitybos racioną. Maisto papildai yra dozuojami ir įforminami piliulių, tablečių, miltelių ar skysčių pavidalu [24].
Taigi, įvairius maisto papildus (kreatinas, beta-alaninas, energiniai gėrimai ir kt.) sportininkai dažniausiai vartoja, siekdami padidinti pajėgumą treniruočių ir varžybų metu. Sporto medicinos žurnalas pateikė maisto papildų klasifikaciją, kurioje nurodomi maisto papildai ir jų galimas poveikis bei nauda organizmui. Klasifikacija pateikiama 1.2.1 lentelėje.
1.2.1 lentelė. Maisto papildų veiksmingumo klasifikacija Maisto papildai, kurie turi įtakos
treniruotėms ir pratimų atlikimui
Kofeinas
Natroi Bikarbonatas Kreatinas
Nitratai Maisto papildai, kurie turi įtakos raumens
jėgai, susitraukimui ir raumens hipertrofijai Amino rūgštys Leucinas Beta hidroksinas Beta metilbutiratas Maisto papildai, kurie padeda apsaugoti
organizmą nuo oksidacinio poveikio
Žaliosios arbatos ekstraktai Resveratrolis
Kvercetinas Linolo rūgštis
Straipsnio autoriai akcentuoja, jog nepaisant to, kad maisto papildai gali pagerinti treniruočių efektyvumą, visų pirma svarbi sveika ir įvairi mityba, kuri padėtų atsistatyti po fizinio krūvio ir pasiruošti sekančiai treniruotei, o prieš renkantis maisto papildus rekomenduojama atsižvelgti į maisto papildų klasifikaciją. Autoriai nerekomenduoja sportininkams duoti vartoti maisto papildus, kurie neturi tvirto mokslinio pagrindimo, nes tokie maisto papildai gali ne tik neturėti teigiamo poveikio organizmui, tačiau ir būti kenksmingi. Straipsnio autoriai sportininkams rekomenduoja vartoti papildus, turinčius gliukozamino ir chondroitino, kurie padeda užkirsti kelią sąnarių skausmas ir susidėvėjimui. Taip pat reguliariai vartoti vitaminus C,E, seleną, kurie palaiko imuninę sistemą bei bendrą savijautą. Autoriai teigia, kad kreatinas padeda sportuojančiam ilgiau toleruoti sunkius treniruočių periodus [25]. Užsienio literatūroje randama, kad daugiausia tyrimų yra atlikta su tokiais maisto papildais kaip kreatinas, beta-alaninas, energiniai gėrimai ir kava. Būtent šie maisto papildai yra dažniausiai vartojami atletų.
Maisto papildas kreatinas. Kreatinas – azoto turintis organinis junginys, kurio yra raumenyse, nerviniame audinyje, kraujyje. Jis padeda susitraukti raumenims. Kreatino papildus vartoja įvairių sporto šakų atstovai, kurie siekia padidinti raumenų masę. Atlikti įvairūs moksliniai tyrimai patvirtina kreatino saugumą ir veiksmingumą žmogaus organizmui. Teigiama, kad kreatino monohidratas yra pats efektyviausias ergogeninis maisto papildas, vartojamas siekiant padidinti treniruočių efektyvumą bei raumeninę masę. Kreatino papildai laikomi saugiais bei naudingais,
23
norint palaikyti tinkamą sveikatos būklę. Kreatino monohidratas yra plačiausiai ištirta ir kliniškai veiksminga kreatino forma. Nors kol kas ir nėra mokslinių tyrimų, įrodančių, kad ilgalaikis kreatino vartojimas gali sukelti neigiamą poveikį, vis dėlto rekomenduojama prieš vartojant įsitikinti jo poreikiu individualiai. Užsienio autorių rekomenduojama kreatino dozė yra ~0,3g/kg kūno masės. Kreatino monohidratas yra patvirtintas maisto papildas Jungtinių Amerikos Valstijų maisto ir vaistų administracijos (FDA), taip pat 1994 metais prezidento B .Klintono pasirašytame įstatyme dėl maisto papildų ir sveikatos ugdymo (DSHEA) [26].
Mokslininkai teigia, kad kreatinas ne tik naudingas raumens masės auginimui ir treniruočių efektyvumui didinti. Jis svarbus traumų prevencijai, termoreguliavimui, net patyrus smegenų sukrėtimą. Taip pat buvo ištirta kreatino prevencinė nauda raumenų distrofijos, Parkinsono, Hantingtono ligų, diabeto, smegenų ir širdies išemijos, depresijos atveju. Mokslininkai rekomenduoja suvartoti iki 30 g kreatino per parą. Tokia dozė laikoma saugia ir lengvai toleruojama žmogaus organizme. Išskiriama kreatino nauda: padidėjęs darbo našumas, greitesnis organizmo atsistatymas po fizinio krūvio, geresnis krūvio toleravimas, padidėjęs anaerobinis slenkstis, didesnis darbo našumas, atliekant daug jėgos reikalaujančius pratimus ir kt. Tačiau mokslininkai siūlo atkreipti dėmesį, kad vartojant kreatino maisto papildus, raumenys pasisavina didesnį kiekį vandens, tokiu būdų pakyla žmogaus svoris. Dėl šios priežasties sprinto atletams rekomenduojama pasvarstyti prieš vartojant šį maisto papildą savo kasdieninėje mityboje [26].
Išanalizavus mokslinę literatūrą, kurioje pateikiamas kreatino monohidrato poveikis organizmui, galima teigti, kad šis maisto papildas išlieka vienas veiksmingiausių ir naudingiausių maisto papildų. Kreatinas yra saugus vartoti įvairaus amžiaus sportininkams. Be to, šis maisto papildas tampa svarbus kontaktinio sporto nariams, nes tai tampa prevencine priemone dėl traumų bei neurologinių pažeidimų rizikos.
Maisto papildas beta-alaninas. Beta-alaninas - tai amino rūgštis, padidinanti karnozino atsargas raumenyse, dėl to padidėja ištvermė. Ši medžiaga padidina sportininko darbingumą ir sulėtina raumenų nuovargį, todėl galima ilgiau ir intensyviau sportuoti. Beta-alaniną vartojant kartu su kreatinu, galima sumažinti riebalų kiekį organizme ir padidinti raumeninę masę. Tarptautinė sporto mitybos draugija (ISSN) 2015 metais išanalizavo beta-alanino poveikį žmogaus organizmui. Tyrimai parodė, kad šis maisto papildas padidina karnozino koncentraciją. Karnozinas yra natūraliai atsirandantis dipeptidas, turintis daugybę galimų fiziologinių funkcijų ir susidaro, jungiant jo sudedamąsias aminorūgštis, L-histidiną ir beta-alaniną. Šiame tyrime atskleidžiama, kad vartojant šį maisto papildą jaučiamas dilgčiojimas įvairiose kūno vietose. Nors beta-alaninas ir laikomas saugiu vartoti, tačiau svarbu atsižvelgti į rekomenduojamas paros normas. Teigiama, kad beta-alanino vartojimas gali pagerinti treniruočių pajėgumą, atliekant didelį aerobinį darbą. Taip pat šis maisto papildas pasižymi tuo, kad silpnina nervų ir raumenų nuovargį, todėl jis tinkamas vartoti ir senyvo
24
amžiaus žmonėms, kurie užsiima fizine veikla. Autoriai pataria beta-alaniną vartoti 4-6g per parą, nepertraukiamai iki 4 savaičių, siekiant pajausti jo tikrąjį poveikį. Tyrimai atskleidė, kad šio maisto papildo poveikis labiausiai pasireiškia intensyvaus darbo metu, kuris trunka 1-4 min. Tačiau autoriai taip pat atkreipia dėmesį, kad reikia daugiau mokslinių tyrimų, kurie parodytų, koks beta-alanino poveikis, atliekant ilgesnio laikotarpio maksimalų darbą [27].
Jungtinės Karalystės mokslininkai beta-alaniną išskyrė kaip reikalingą maisto papildą sportininkų pasiruošimui fiziniam krūviui. Tyrimai atskleidė, kad sprinteriams beta-alaninas turi didesnį poveikį bei naudą nei ilgesnių distancijų atletams. Autorių teigimu, reguliariai papildant organizmą šiuo maisto papildu, padidėja karnozino kiekis raumenyse, jaučiamas mažesnis nuovargis fizinio krūvio metu, padidėja raumens ištvermė, todėl galima įveikti ilgesnes treniruotes ar pratimų ciklus [28].
Taigi užsienio autoriai pateikia vertina maisto papildą beta-alaniną. Analizuoti tyrimai parodė, kad šis maisto papildas yra tinkamas sportininkų mityboje, ypač sprinto atletams, siekiant padidinti raumens ištvermę bei maksimalų pajėgumą. Kadangi šis maisto papildas turi neigiamą poveikį – dilgčiojimą, dėl šios priežasties svarbu vartoti rekomenduojamas dozes ir jų neviršyti.
Energiniai gėrimai. Energiniai stimuliatoriai yra vienas populiariausių maisto papildų sportininko mityboje, ypatingai tarp jaunų atletų. Teigiama, kad energiniai gėrimai ir batonėliai turi ergogeninę vertę dėl psichinės, dėmesio sukoncentravimo veiklos organizme. Energinių gėrimų sudėtyje dominuoja tokios medžiagos kaip kofeinas, taurinas ir karnitinas. Pagrindinė šių stimuliatorių funkcija – stimuliuojant žmogaus smegenis, padidinti energijos metabolizmą bei efektyvumą, sutrumpinti atleto reakcijos trukmę, tačiau per didelis šio maisto papildo suvartojimas gali iššaukti mieguistumą, pagreitinti sportininko nuovargio atsiradimą. Dėl šios priežasties svarbu kritiškai įvertinti atliktus tyrimus dėl energinių gėrimų sudėties ir poreikio organizmui [29].
Įvairių papildų vartojimas prieš pat fizinį krūvį turi įtakos pratimų atlikimui bei organizmo prisitaikymui. Atletai dažniausiai vartoja skysto pavidalo maisto papildus, kuriuose gausu tokių medžiagų kaip taurinas, amino rūgštys, kofeinas, karnitinas ir kt. Būtent šių medžiagų daug energiniuose gėrimuose. Autoriai pateikia pagrindinių medžiagų, esančių stimuliatorių sudėtyje, poveikį sportininko organizmui (1.2.2 lentelė).
25
1.2.2 lentelė. Kai kurių medžiagų, esančių energiniuose gėrimuose, poveikis sportininko organizmui
Medžiaga Poveikis
Taurinas Koncentracijai. Tarnauja kaip
antioksidantas.
Kofeinas Stimuliatorius, greitina medžiagų apykaitą,
skatina lipolizę. Budrumui, nuotaika L-karnitinas Dalyvauja riebalų rūgščių pernešimui į
mitochondrijas, skatina lipolizę, dalyvauja svorio mažinime.
Beta-alaninas Didina raumenų karnozino koncentraciją, mažina nuovargį intensyvaus fizinio krūvio metu.
Autoriai pateikia šias rekomendacijas ir išvadas sportininkams: energiniuose gėrimuose yra daugybė maistinių medžiagų, kurios turi įtakos psichinei ir fizinei veiklai. Pagrindinės stimuliatorių sudėtinės dalys – angliavandeniai ir kofeinas. Stimuliatorius mokslininkai rekomenduoja vartoti 10-60 min. iki treniruotės, siekiant pagerinti budrumą. Tačiau autoriai pabrėžia, kad reikia daugiau mokslinių tyrimų, kurie pagrįstų stimuliatorių poveikį bei sudėtį. Taip pat patariama nevartoti energinių gėrimų vaikams ir paaugliams bei asmenims su širdies ir kraujagyslių sutrikimais [30].
Taigi sportiniai geliai, batonėliai ir gėrimai yra vienas populiariausių sportininkų maisto papildų. Svarbu prieš vartojant stimuliatorius, išsiaiškinti jų sudėtį, neviršyti rekomenduojamo kiekio. Tačiau autoriai pabrėžia, kad energinių gėrimų poveikiui ir naudai nustatyti trūksta mokslinio pagrindimo.
Kava. Kofeinas yra vienas labiausiai paplitusių papildų, naudojamų ištvermės sporte. Pagrindinė kofeino veikimo vieta yra nervų sistema. Įvairūs moksliniai tyrimai atkreipia dėmesį į kofeino naudą sportininko organizmui. Teigiama, kad būtent ši medžiaga turi poveikį sportininko treniruočių intensyvumui bei trukmei. Užsienio autoriai, atlikę išsamią literatūros analizę teigia, jog kofeinas yra veiksmingesnis vartojant jį tablečių ar miltelių pavidalu, lyginant su kavos gėrimu. Taip pat teigiama, kad kofeinas yra naudingas ilgo intensyvumo sporto šakoms, tačiau trūksta naudos greičio ir jėgos sportininkams mokslinio pagrindimo. Specialistai rekomenduoja kofeiną vartoti 60 minučių iki fizinio krūvio 3-6mg/kg kūno masės, tačiau taip pat siūlo atkreipti dėmesį į suvartojamą kiekį ir neviršyti rekomenduojamos dozės. Autoriai pabrėžia, jog kava skatina skysčių praradimą organizme, dėl šios priežasties svarbu palaikyti skysčių balansą [31].
Jungtinės Karalystės mokslininkai, išanalizavę kofeino poveikį sportininkų treniruotėse, daro išvadą, kad šis maisto papildas vartojamas, siekiant stiprinti darbo našumą bei budrumą intensyvių treniruočių metu. Autorių straipsnyje randama informacijos, kad Tarptautinis olimpinis komitetas (IOC) buvo pateikęs uždraustų medžiagų sąrašą, kuriame vyravo draudimas kofeinui, kai šlapime
26
randama koncentracija didesnė nei 12 mg. Tai buvo laikoma dopingo vartojimo pažeidimu. Tačiau Pasaulio antidopingo agentūra (angl. World Anti-Doping Agency) 2004 m. pašalino kofeiną iš uždraustų medžiagų sąrašo ir įtraukė jį į stebėsenos sąrašą. Taip pat specialistai rekomenduoja tokį patį kofeino kiekį (3-6 mg/kg kūno masės) likus valandai iki fizinio krūvio [31].
Apžvelgus mokslininkų atliktas analizes dėl kofeino vartojimo poveikio sportininkams, galima teigti, kad kofeinas yra veiksmingas maisto papildas ištvermės sporto šakose, siekiant prailginti atleto budrumą bei treniruotės intensyvumą, tačiau yra itin svarbu neviršyti rekomenduojamos paros normos. Taip pat aktualu vartojant šį maisto papildą išlaikyti reikiamą skysčių balansą organizme. Tinkamas maistinių medžiagų parinkimas, energijos maistinių medžiagų išeikvojimo ir suvartojimo balansas ir tinkamas poilsis yra pagrindiniai veiksniai, kurie padeda prisitaikyti organizmui prie sunkaus fizinio krūvio. Tokie maisto papildai kaip energiniai gėrimai, kreatinas, kava ar beta-alaninas, skatina greitesnį organizmo atsigavimą, prisitaikymą, organizmas papildomas maistinėmis medžiagomis. Tačiau prieš nusprendžiant, ar vartoti maisto papildą, svarbu išsiaiškinti, ar jame nėra uždraustų medžiagų, dėl kurių sportininkai gali būti patikrinti ir būtų nustatytas dopingo vartojimo atvejis. Taip pat svarbu suprasti maisto papildo šalutinį poveikį, pasitarti su kompetentingais asmenimis, įvertinti vartojimo realią naudą bei kiekius, atsižvelgiant į atleto fizinį pajėgumą, treniruočių intensyvumą, mitybos racioną bei sportinius tikslus.
1.3. Sportininkų maisto papildų vartojimo ypatumai
Išanalizavus tarptautinių organizacijų maisto papildų vartojimo rekomendacijas, svarbu suprasti atletų požiūrį į maisto papildus bei vartojimo ypatumus. Daugelis užsienio autorių atliko tyrimus, kuriais buvo siekiama nustatyti atletų maisto papildų vartojimo ypatumus.
Užsienio mokslininkai atliko sportininkų apklausą, kurioje siekė nustatyti atletų nuomonę apie mitybos svarbą jų kasdieniniame gyvenime bei įtaką sportiniams rezultatams. Rezultatai atskleidė, kad dauguma atletų mano, kad jie neturėtų vartoti skysčių treniruotės metu, net ir žinodami apie dehidratacijos riziką jų organizmui. Taip pat, sportininkų nuomone, tik subalansuota mityba nepadeda pasiekti rezultatų.Jie mano, kad aukšto meistriškumo sportininkas privalo vartoti papildus, norėdamas pagerinti fizinį pajėgumą. Sportininkai linkę manyti, kad reikiamą greitąją energiją jie gali pasisavinti vartojant saldumynus. Tačiau didelis cukraus kiekis organizme pakelia insulino lygį kraujyje ir gali sukelti galvos skausmą, nuovargį ir hipoglikemiją. Žinoma, kad tinkamai energijai gauti rekomenduojama vartoti sudėtinius angliavandenius. Daugumos sportininkų nuomone, tokie angliavandeniai, kaip bulvės, duona ar ryžiai, turi daug kalorijų. Tačiau šie sudėtingieji angliavandeniai, taip pat vaisiai, yra ne tik puikus energijos šaltinis, tačiau juose
27
gausu skaidulinių medžiagų bei reikiamų vitaminų ir mineralų. Kai kurie sportininkai mano, kad baltymai yra pagrindinis raumenų energijos šaltinis. Nors baltymas yra būtinas raumens augimui ir taisymui, tačiau tai nėra pirminis energijos šaltinis. Naudingiau energiją gauti iš angliavandenių, bet kai angliavandenių suvartojimas yra mažas, organizmas energiją pradeda gaminti iš riebalų. Tačiau žinoma, kad būtina vartoti pakankamai angliavandenių, nes kitu atveju organizmas pradės naudoti baltymą kaip energijos šaltinį, tuo tarpu nepakaks jo raumens atstatymui ir augimui [32].
Vokietijos mokslininkai atliko tyrimą, kurio metu, pasirinkdami aukšto meistriškumo sportininkus iš įvairių sporto šakių, siekė nustatyti atletų maisto papildų vartojimo ypatumus. Tyrimo metu atskleista, kad visi tiriamieji vartoja bent vieną maisto papildą prie savo mitybos raciono. Taip pat buvo nustatyta, kad jaunesnio amžiaus sportininkai (14-18 metų) maisto papildus vartoja dažniau nei vyresnio amžiaus atletai, siekdami stiprinti raumenis. Vyrai dažniau vartojo proteino ir kreatino maisto papildus. Tyrimo metu buvo išaiškina sportininkų nuomonė apie vartojamų maisto papildų naudą organizmui bei rezultatams. Paaiškėjo, kad dauguma sportininkų mano, kad maisto papildai gali pagerinti jų sportinius rezultatus, taip pat užkirsti kelią ligoms bei traumoms. Tačiau straipsnyje pabrėžiama, kad dauguma suaugusių sportininkų vartoja net 8 ar daugiau skirtingų maisto papildų. Būtent toks didelis skirtingų maisto papildų vartojimas gali atnešti žalą sportininko organizmui ir nesuteikti reikiamos naudos, pavyzdžiu, per didelis kalcio suvartojimas sunkina geležies absorbciją. Taip pat įvairių maisto papildų maišymas gali sukelti ir neigiamas organizmo reakcijas (alergiją, toksiškumą del per didelių dozių). Šis tyrimas parodė, kad dauguma sportininkų apie įvairius maisto papildus bei jų poveikį sužino iš žiniasklaidos bei socialinių tinklų. Straipsnio autoriai rekomenduoja analizuoti sportininkų maisto papildų vartojimą, siekiant paneigti paplitusią nuomonę „daugiau yra geriau“, tokiu būdu išvengiant neigiamo poveikio organizmui, bei skatinti sveiką mitybą [33].
Jungtinių Amerikos Valstijų mokslininkai 2018 metais atliko maisto papildų vartojimo ir nuomonės apie jų vartojimą tyrimą, kuriame išskyrė tris žmonių grupės, viena iš jų buvo studentai sportininkai. Tyrimo rezultatai parodė, kad sportininkai turi teigiamą nuomonę apie maisto papildų vartojimą. Dauguma atletų vartoja 1-4 maisto papildus vienu laikotarpiu. Tačiau paaiškėjo, kad dauguma studentų nežino tikrojo maisto papildų poveikio ir informacijos apie juos. Pagrindiniai maisto papildai, kuriuos vartojo atletai, buvo raumeninės masės auginimui, fizinio pajėgumo didinimui, riebalų deginimui. Dauguma respondentų nurodė, jog apie maisto papildus sužino iš žiniasklaidos bei socialinių tinklų [34].
Lietuvos mokslininkai analizavo aukšto meistriškumo Lietuvos sportininkų maisto papildų vartojimo ypatumus, teigdami, kad atletai nederina mitybos su maisto papildų vartojimu. Buvo apklausti Lietuvos olimpinės pamainos didelio meistriškumo 15-22 metų amžiaus sportininkai. Tyrimo metu nustatyta, kad visi tyrime dalyvavę atletai vartojo maisto papildus kiekvieną dieną
28
(vitaminų ir mineralų kompleksus, izotoninius gėrimus, stimuliatorius). Kai kurie sportininkai teigia vartojantys kofeino tabletes, kreatiną, antioksidantus. Tyrimas atskleidė, kad moterys dažniau nei vyrai vartojo energinius gėrimus/batonėlius. Tuo tarpu atletai vyrai dažniau rinkosi izotoninius gėrimus bei kūno masės didinimo preparatus. Taip pat buvo klausiama apie maisto papildų vartojimo kiekį. Paaiškėjo, kad sportininkai vartoja 1-5 maisto papildus vienu metu. Autoriai teigia, kad kuo vyresnis sportininkas, tuo jis labiau linkęs vartoti didesnį maisto papildų kiekį. Autoriai teigia, kad šio tyrimo metu buvo pastebėta, kad dauguma sportininkų renkasi kofeino, vitaminų, mineralų maisto papildus, taip pat izotoninius gėrimus. Pabrėžiama, kad aukšto meistriškumo sportininkai nederina maisto papildų vartojimo su savo maisto racionu [35].
Jaunų Jungtinės Karalystės atletų maisto papildų vartojimo tyrimas atsiskleidė sportininkų požiūrį į maisto papildus bei vartojimo ypatumus. Respondentai, dalyvavę šiame tyrime, teigė, kad jie neturi pakankamai žinių apie maisto papildus, tačiau svarbu pažymėti, kad beveik pusę respondentų vartojo bent vieną maisto papildą savo kasdieninėje mityboje. Vidutiniškai kiekvienas sportininkas, dalyvavęs tyrime, vartojo po tris maisto papildus. Pagrindiniai maisto papildai, kuriuose vartojo atletai, buvo kofeinas, energiniai gėrimai, kreatinas ir kt. Šiame tyrime taip pat buvo klausiama apie maisto papildų vartojimo tikslą bei poveikį rezultatams. Paaiškėjo, kad dauguma sportininkų maisto papildus vartoja, siekdami didesnės ištvermės, greičiau atsistatyti po fizinio krūvio bei kompensuoti nesubalansuotą mitybą. Taip pat buvo nurodyta, kad dauguma atletų gauna rekomendacijas dėl maisto papildų vartojimo iš trenerių, gydytojų bei pasirenka patys [36].
Taigi įvairių užsienio šalių mokslininkų atlikti tyrimai atskleidė, kad dauguma aukšto meistriškumo sportininkų vartoja maisto papildus, neatsižvelgdami į kasdienę mitybą, taip pat nepatikrinę maisto papildo poreikio jų organizmui. Svarbu paminėti, kad atletai nesidomi maisto papildų moksliniu pagrindimu ir yra linkę pasikliauti socialiniuose tinkluose randama informacija apie rekomenduojamus maisto papildus, jų vartojimą bei poveikį. Dėl šios priežasties yra svarbus sportininkų mokymas apie tinkamą mitybą bei maisto papildų vartojimą, intensyviai treniruojantis bei ruošiantis varžyboms.
29
2. TYRIMO METODIKA
Tyrimo organizavimas.
Atliktas momentinis stebėjimo tyrimas kuriame dalyvavo Kauno plaukimo ir lengvosios atletikos sporto mokyklų atletai. Tyrimas buvo vykdomas nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2018 m. liepos 1 d. Anketos buvo dalinamos visiems plaukimo ir lengvosios atletikos pilnamečiams sportininkams, dalyvaujantiems varžybose. Prieš pateikiant anketą, respondentai buvo supažindinti su tyrimo tikslu ir pasirašomas informuotas tiriamojo sutikimas. Tiriamieji užpildytas anketas perdavė treneriams, o treneriai perdavė tyrėjui.
Tyrimui atlikti buvo gautas LSMU Bioetikos centro leidimas (1 priedas).
Tiriamasis kontingentas
Tyrimo imtis suskaičiuota OpenEpi programa. Remtasi prielaida, kad papildų vartojimo paplitimas tarp varžybose dalyvaujančių sportininkų bus apie 85 proc. Siekiant 95 proc. tikslumo su 5 proc. paklaida, apskaičiuota tyrimo imtis – 195 sportininkai.
Tiriamųjų atrankos kriterijai: aktyviai dalyvaujantys varžybose, sporto renginiuose pilnamečiai Kauno sporto mokyklų atletai, atstovaujantys plaukimo ir lengvosios atletikos sporto šakas.
Išdalinta 216 anketų. Surinktos 207 užpildytos anketos. Tiriamųjų atsako dažnis – 95,8 proc.
Klausimynas ir kintamieji
Sportininkų žinių apie maisto papildus, požiūrio į jų vartojimą bei vartojimo įpročių vertinimui buvo naudojama autorės sukurta anonimė anketa, parengta remiantis moksline literatūra (2 priedas). Anketą sudaro 33 klausimai:
• 1 – 5 klausimai, susiję su tiriamųjų socialinėmis bei demografinėmis charakteristikomis; • 6 – 7 ir 31-33 klausimai, susiję su tiriamųjų sveikatos vertinimu ir mityba;
• 8-30 klausimai, susiję su tiriamųjų maisto papildų vartojimo įpročiais, žiniomis, požiūriu į jų vartojimą.
Anketoje pateikiami 31 uždaras ir 2 atviro tipo klausimai.
Plaukimo ir lengvosios atletikos sportininkų žinios, maisto papildų vartojimo ypatumai, požiūris į jų vartojimą vertinami ieškant ryšių su amžiumi, lytimi, treniravimosi stažu ir kt. Taip pat lyginamos sporto šakos tarpusavyje.
Pagal amžių respondentai buvo suskirstyti į tris grupes: 18-19 m., 20-23 m. ir 24 m. bei vyresni. Pagal treniravimosi stažą sudarytos tokios grupės: 1-2 metai, 3-6 metai, >7 metai. Pagal
30
treniruočių skaičių per savaitę tiriamieji padalinti į besitreniruojančius <5 kartus, 6 kartus ir >7 kartų. Vartojantieji papildus suskirstyti į vartojančius 4 mėnesius per metus ir ilgiau bei vartojančius trumpiau.
Statistinis duomenų vertinimas
Statistinė analizė atlikta naudojant programą IBM SPSS (Statistical Package for Social Sciences) 22.0. Analizuojant duomenis, taikyta aprašomoji statistika - kokybiniams kintamiesiems skaičiuoti absoliutieji skaičiai (n) procentiniai dažniai (proc.). Kokybinių kintamųjų tarpusavio ryšiams nustatyti taikytas chi kvadrato (χ2) kriterijus, poriniams palyginimams taikytas z testas su Bonferroni korekcija. Vidurkiams palyginti taikytas Stjudento t testas. Kai reikšmingumo lygmuo p<0,05, požymių skirtumas tiriamųjų grupėse laikytas statistiškai reikšmingu.
