LIETUVOS VETERINARIJOS AKADEMIJA
GYVULININKYSTöS TECHNOLOGIJOS FAKULTETAS
GYVULININKYSTöS KATEDRA
RAIMONDA RAŠIMIENö
Magistro darbas atliktas 2008 - 2010 metais Lietuvos veterinarijos akademijos, Gyvulininkyst÷s technologijos fakulteto, Gyvulininkyst÷s katedroje, AB “Pieno žvaigžd÷s“ filiale “Kauno pienas“, Kaišiadorių raj. dviejuose ūkiuose bei Valstyb÷s įmon÷je “Pieno tyrimai“.
Magistro darbą paruoš÷: Raimonda Rašimien÷ –––––––––––––– (parašas)
Magistro darbo vadovas: dr.Ramut÷ Mišeikien÷ –––––––––––––– LVA Gyvulininkyst÷s katedra (parašas)
TURINYS
1. ĮVADAS... 4
2. LITERATŪROS APŽVALGA... 6
2.1. Reikalavimai pieno gamybos ūkiui ... 6
2.1.1.Pieno gamyba ekologiniame ūkyje... 7
2.1.2.Pieno supirkimas ... 10
2.2.Pagrindiniai žalią karvių pieną apibūdinantys rodikliai bei juos įtakojantys veiksniai ... 11
2.2.1. Pieno riebumas ir baltymingumas ... 11
2.2.2. Pieno kokyb÷s rodikliai ... 15
3. DARBO ATLIKIMO VIETA IR METODIKA... 24
4. TYRIMŲ REZULTATAI ... 27
4.1.Analizuotų (įprastinio ir ekologinio) ūkių karvių pieno sud÷ties ir kokyb÷s rodikliai 2009 m. ... 27
4.1.1. Pieno riebalų ir baltymų kitimas... 27
4.1.2.Somatinių ląstelių skaičius ir bendras bakterinis užterštumas ... 32
4.1.3.Inhibitorin÷s medžiagos piene ir užšalimo temperatūros taškai ... 39
4.1.4.Analizuotų ūkių statistin÷ duomenų analiz÷ ... 43
5. IŠVADOS ... 45
6. SUMMARY... 46
1.ĮVADAS
Nuo seniausių laikų pieną žmon÷s vartojo maistui. Daugiau nei 6 tūkstančių metų senumo pastatų mozaikose vaizduojami vyrai, melžiantys karves į aukštus molinius ąsočius. Taigi, ir Lietuvoje pieninkyst÷s tradicijos yra labai senos, nes karv÷ buvo viena iš svarbiausių maitintojų šeimoje.
Pieno ir pieno produktų gamintojų pagrindinis uždavinys yra aprūpinti visuomenę kokybiškais ir saugiais žmonių sveikatai maisto produktais. To pasekoje Lietuvoje šalia įprastinių susikūr÷ ir ekologiniai ūkiai.
Ekologinis ūkininkavimo būdas yra reikšmingas savo potencialiomis galimyb÷mis spręsti keletą kaimo gyventojams aktualių problemų (žem÷s ūkio produktų konkurencingumo, kaimo gyventojų užimtumo, papildomų pajamų ir t. t.), tačiau gali veikti ir kaip prevencin÷ aplinkos apsaugos priemon÷.
2004 m. Lietuvos agrarin÷s ekonomikos instituto atlikto tyrimo duomenimis, Europos sąjungos -15 šalių ekologiškai ūkininkaujančių ūkininkų motyvacija, renkantis ekologinį ūkininkavimą, buvo didesn÷s produktų kainos, didesn÷s kompensacin÷s išmokos, žalos sveikatai ir aplinkai vengimas (bioįvairov÷s saugojimas), noras ūkininkauti, tausojant gamtą (Skulskis ir kt. Žem÷s ūkio mokslai, 2006). Galbūt tod÷l paskutiniu metu ypač pastebimai padaug÷jo ekologinių ūkių bei jų žem÷s plotai.
Šiame darbe nagrin÷jami ekologiškai ir įprastiniu būdu ūkininkaujančių ūkininkų gaminamo pieno sud÷ties ir kokyb÷s rodikliai.
Norint nustatyti veiksnius, skatinančius ūkininkus rinktis ekologinį ūkininkavimo būdą, reikia išsiaiškinti tiek ekologiško, tiek įprastinio gamybos būdų privalumus bei trūkumus, apibūdinti skirtumus tarp ūkių sąlygojančius veiksnius.
Viena svarbiausių sąlygų ekologinio ūkininkavimo pl÷trai šalyje - vartotojų ekologinis sąmoningumas, nes ekologiškų produktų gamyba ir vartojimas sudaro prielaidas gerinti žmonių gyvenimo kokybę. Tolesn÷ ekologinio ūkininkavimo sistema turi orientuotis į esamus ir būsimus gyventojų poreikius.
ūkių tyrimai rodo, kad sumaž÷jus žmonių užimtumui ir pajamoms, gyventojai pirmenybę teikia žemesniojo lygmens poreikiams. Vieni, pirkdami ekologiškus produktus, nori prisid÷ti prie gamtos apsaugos, kiti nesutinka mok÷ti už juos daugiau negu už įprastinius. Tai rodo, kad pirk÷jų apsisprendimą pirkti tokius produktus lemia jų finansin÷s galimyb÷s. Pager÷jus ekonomikai ir padid÷jus gyventojų perkamajai galiai, ekologiškos produkcijos kainos tur÷tų did÷ti. Tai skatintų prie ekologinio ūkininkavimo pereiti ir daugiau ūkių, ypač stambesnių. Prognozuojama, kad ateityje ekologiškų produktų paklausa ir toliau did÷s, nes susidom÷jimas vartojamų produktų kokybe, jų kilme, pirminio ir galutinio perdirbimo būdais, produktų sud÷timi vis did÷ja.
Produkto ekologiškumas yra kaip neatsiejamas produkto kokyb÷s elementas. Visame pasaulyje dabar sparčiai did÷ja ekologiškų produktų paklausa, nes, gaus÷jant v÷žin÷ms, alergin÷ms ir kitokioms ligoms, plintant apsigimimams, vyrų nevaisingumui ir tiesioginiam apsinuodijimui pesticidais, keičiasi žmonių požiūris į rūpinimąsi sveikata ir maisto saugą.
Didelis susidom÷jimas sveika mityba pastebimas Čekijoje, Bulgarijoje, Rumunijoje, Rusijoje, Ukrainoje, senosiose Europos valstyb÷se – Anglijoje, Austrijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Ispanijoje, Švedijoje ir kt.( Skurdenien÷ ir kt., 2007.)
Darbo tikslas:
Įvertinti žaliavinio pieno sud÷tį ir kokybę Kaišiadorių raj. ūkiuose (ekologiniame ir įprastiniame).
Darbo uždaviniai:
1. Ištirti ir palyginti pieno sud÷ties ir kokyb÷s rodiklių kaitą metų laikotarpyje a) ekologiniame ūkyje
b) įprastiniame ūkyje
2. LITERATŪROS APŽVALGA
2.1. Reikalavimai pieno gamybos ūkiui
Lietuvos pieno ūkiai turi atitikti Europos Sąjungos (ES) veterinarijos ir higienos reikalavimus. Superkamo pieno sud÷tis ir kokyb÷ vertinama (reglamentuojama), vadovaujantis 2004 m. balandžio 29 d. Europos parlamento ir tarybos reglamentu (EB) Nr. 853/2004, nustatančiu konkrečius guvūnin÷s kilm÷s maisto produktų higienos reikalavimus, Komisijos Reglamentu (EB) Nr.1662/2006 ir Lietuvos Respublikos žem÷s ūkio ministro įsakymu patvirtintomis Pieno supirkimo taisykl÷mis ir jų priedais (http://www3.lrs.lt Prieiga per internetą 2009 10 02).
Pieno gamybai, apimančiai melžimą ir pieno laikymą bei žalio pieno ir jo gaminių pardavimą tiesiogiai vartotojui, Valstybin÷ maisto ir veterinarijos tarnyba pareng÷ nacionalines taisykles, kuriose apibr÷žti žalio pieno, skirto tiesiogiai vartoti, pardavimo reikalavimai, specialieji reikalavimai ūkiams, gaminantiems pieno produktus, ir higienos reikalavimai pieno gamybos ūkiuose.
Šiomis taisykl÷mis siekta suvienodinti sąlygas ir sukurti vieningą sistemą, pritaikytą Lietuvos ūkiui. Jose apibr÷žta, kas tokią veiklą gali vykdyti, kaip veikla įteisinama, kokios sąlygos ūkiuose turi būti, kokie laboratoriniai tyrimai turi būti atliekami, koks tokių ūkių tikrinimo dažnumas.
Higieniniai reikalavimai užtikrina pieno saugą ir kokybę, padeda išvengti pieno užterštumo, nes juose nurodoma kur turi būti gaminamas, laikomas, transportuojamas ir parduodamas žalias pienas, skirtas tiesiogiai žmon÷ms vartoti arba maisto produktams gaminti.
Europos parlamento ir tarybos reglamente (EB) Nr. 853/2004 yra apibr÷žiami reikalavimai galvijų sveikatos būklei, karvių laikymo patalpoms, melžimui ir melžimo vietai, pieno apdorojimo patalpoms, įrangai ir inventoriui, asmens higienai (http://www3.lrs.lt/Prieiga per internetą 2009 10 10).
Europos parlamento ir tarybos reglamente (EB) Nr. 852/2004 nustatytos bendrosios maisto produktų higienos taisykl÷s maisto tvarkymo subjektams, ypač atsižvelgiant į šiuos principus, kad pirmin÷ atsakomyb÷ už maisto saugą tenka maisto tvarkymo subjektui ir kad maisto saugą būtina garantuoti visuose maisto grandin÷s etapuose, pradedant nuo pirmin÷s maisto gamybos stadijos (http://www3.lrs.lt/ Prieiga per internetą 2009 10 10).
2.1.1.Pieno gamyba ekologiniame ūkyje
Pastaraisiais dešimtmečiais vartotojų pasitik÷jimas maisto produktų kokybe labai sumaž÷jo.Vartotojai prad÷jo ieškoti saugesnių ir geriau kontroliuojamų maisto produktų, pagamintų aplinkai draugiškesn÷je sistemoje.
Ekologinis gamybos būdas yra nauja žem÷s ūkio sistema, pagrįsta Europos Sąjungos Tarybos Reglamento EER 2092/91 ir Ekologinio žem÷s ūkio taisyklių reikalavimais (http://www.ekoagros.lt/ Prieiga per internetą 2009 11 01). Taisykl÷s suderintos su Europos Sąjungos reglamentau Nr.889/2008 ir kt. reglamentais. Jose numatytos ekologiškų produktų gamybos, perdirbimo, gabenimo, saugojimo, realizavimo taisykl÷s produktams, kurie vadinami ekologiškais.
Ekologinis ūkininkavimas Europos Sąjungoje yra pagrįstas tuo, kad :
1) daugumoje ES šalių ekologiniai ūkiai vidutiniškai yra didesni už įprastinius ūkius, o darbo sąnaudos juose yra 10–20 % didesn÷s nei įprastiniuose ūkiuose. Tokiu būdu, priklausomai nuo ūkio tipo, kaime sukuriama nemažai darbo vietų;
2) pl÷tojant ekologinę žemdirbystę derlius būna mažesnis nei ūkininkaujant įprastiniu būdu, bet derliaus skirtumas labai priklauso nuo žem÷s ūkio kultūrų;
3) svarbus ekologinių ūkių pelningumo aspektas: yra galimyb÷ gauti didesnes ekologiškai pagamintų produktų kainas, lyginant su įprastiniu būdu pagamintų produktų kainomis. Nuo 1993 m. iki 1999 m. ES šalyse ekologinis ūkininkavimas išaugo tris kartus (Skurdenien÷ ir kt., 2007).
Pastaruoju metu pastebima, kad ekologiniai ūkiai Lietuvoje stamb÷ja, nes ekologin÷s gamybos būdą pasirenka nemažai didelių ūkių, o be to, Lietuvoje tam yra visos sąlygos: palanki ekologin÷ situacija, valstyb÷s parama, besiplečianti vietos ir užsienio rinka ekologiškiems produktams, tarptautinį pripažinimą turinti ekologinių ūkių sertifikavimo įstaiga „Ekoagros“, kurios prek÷s ženklas užtikrina, kad produktai pagaminti pagal ekologin÷s gamybos reikalavimus ir visi gamybos, perdirbimo, laikymo, prekybos procesai yra kontroliuojami (Skurdenien÷ ir kt., 2007).
Pirmieji 9 ekologiniai ūkiai Lietuvoje buvo sertifikuoti 1993 m., 2006 m. sertifikuoti 2 340 ūkių, o 2008 m. - 2 805 ūkiai.
Tokia gyvulininkyst÷ turi pad÷ti išlaikyti žem÷s ūkio gamybos sistemų pusiausvyrą numatant kultūrų mitybinius poreikius ir gerinant dirvožemio kokybę. Naudojant atsinaujinančius gamtinius išteklius (gyvūnų m÷šlą, srutas, ankštinius ir kitus augalus), augalininkyst÷s ir gyvulininkyst÷s sistema leidžia išsaugoti, o ilgainiui ir pagerinti dirvos derlingumą bei prisideda prie tvarios žem÷s ūkio pl÷tros. Gyvuliai yra nepakeičiama mitybinių, apykaitinių procesų dirva-augalai-gyvuliai grandis. Laikant gyvulius susidaro uždari maistinių medžiagų apykaitos ciklai, išlaikomas ekologinio ūkininkavimo sistemos balansas (Bakutis, 2003).
Įprastin÷s produkcijos gamybai būdingas neigiamas poveikis aplinkai: didelis teršalų poveikis aplinkos orui, dirvožemiui, vandenims, nykstančioms rūšims, be to, intensyvus ūkininkavimas keičia tradicinį kaimo vietovių kraštovaizdį.
Ekologiniame ūkyje pasirinkta gyvulių rūšis turi atitikti laikymo būdą ir sąlygas, kurios turi būti kuo natūralesn÷s ir visiškai patenkinti jų elgsenos poreikius, t.y., apšvietimas, temperatūra, oro dr÷gnumas, oro cirkuliacija, v÷dinimas, m÷šlo ir srutų tvarkymas bei kitos aplinkos sąlygos, dujų koncentracija ar triukšmo intensyvumas vietoje, kur laikomas gyvūnas. Laikymo tankis, mocionas taip pat būtini. Vadovaujantis gyvūnų gerovę reglamentuojančiais teis÷s aktais ir rekomendacijomis gyvulių ganyklose negalima pančioti, laikyti ant grotelinių grindų. Ekologiniuose ūkiuose draudžiama gyvulius žaloti, išskyrus kastravimą ir ragų šalinimą.
mašinų skaičiaus, ne arčiau 10 - 25 m. nuo laukų, kuriuose naudojami pesticidai, tręšiama sintetin÷mis trašomis.
Draudžiama naudoti sintetinius vaistus, reprodukciją reguliuojančius hormoninius preparatus. Gyvulius reikia šerti tik ekologiškais pašarais, kurie turi būti geros kokyb÷s, tiek mitybos, tiek higienos atžvilgiu ir patenkinti organizmo maisto medžiagų poreikį. Ekologiškų gyvulių pašarų racionus galima sudaryti tik iš pašarinių žaliavų ir priedų, kurie yra išvardinti Ekologinio žem÷s ūkio taisykl÷se (http://www.ekoagros.lt Prieiga per internetą 2009 10 24). Dalį pašarų gali sudaryti įvežtiniai ekologiški pašarai. Pirmenyb÷ teikiama natūralios kilm÷s medžiagoms. GMO (genetiškai modifikuoti organizmai) ekologinių ūkių gyvulių mityboje draudžiami. Ekologiniuose ūkiuose, jei būtina, galima naudoti sintetinius vitaminus ir mikroelementus, bet tokiais kiekiais, kurie būtini gyvulio organizmui. Gera gyvulių sveikatos būkl÷ rodo, kad jų laikymas atitinka zoohigienos reikalavimus. Laikymo sąlygos, priežiūra ir pašarai – svarbiausi veiksniai, darantys įtaką gyvulių sveikatai (Bakutis, 2003). Tik išpildžius šias salygas, galima tik÷tis kokybiškos ir saugios gyvulininkyst÷s produkcijos.
Profilaktiškai gyvuliams duoti sintetinius medikamentus ir cheminius preparatus draudžiama. Antibiotikai gyvulių gydymui skiriami tik išimtinais atvejais, o po gydymo nustatyti dvigubai ilgesni produkcijos išlaukos terminai nei įprastai. Gyvuliai vakcinuojami, jei kyla pavojus susirgti kokia nors liga. Genetiškai pakeistos vakcinos draudžiamos, o trąšos, augalų apsaugos priemon÷s, vaistai ir sanitarin÷s medžiagos leidžiamos naudoti ekologiniame ūkyje nurodomos Ekologinio žem÷s ūkio taisykl÷se (http://www.ekoagros.lt Prieiga per internetą 2009 12 20). Ekologin÷je gyvulininkyst÷je ligų profilaktiką lemia tinkamų veislių atranka, geros kokyb÷s pašarai, optimali gyvūnų koncentracija, geros gyvulininkyst÷s praktika. Ekologiniuose ūkiuose tešmens apsaugos mechanizmui stiprinti gali būti naudojami ir vaistiniai augalai — česnakai, jūros žol÷s, alijošius, šalavijai, medetkos. Mastitus galima gydyti ir lazeriu. Lazerio spindulių poveikyje padid÷ja leukocitų aktyvumas, maž÷ja uždegimo simptomai ir kt. (Rudejevien÷, 2007). Ligų prevencija ekologiniuose ūkiuose turi būti paremta profilaktiniais metodais, taikant veterinarinių priemonių kompleksą. Ekologiškai auginamus gyvulius sintetiniais veterinariniais vaistais galima gydyti tik tada, jei gyvuliai nepasveiksta, gydomi fitoterapiniais ir homeopatiniais (augalin÷s, gyvulin÷s arba mineralin÷s medžiagos) produktais.
12 d. Žem÷s ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-11 patvirtinta Ekologinio žem÷s ūkio taisyklių nauja redakcija ( http://www.ekoagros.lt ?q=lt/node/109 Prieiga per internetą 2010 01 05).
Pereinant iš įprastinio gamybos būdo prie ekologinio taikomas pereinamasis laikotarpis. Ekologiškai ūkininkaujantys gyvulininkyst÷s ūkių šeimininkai turi galimybę brangiau parduoti ekologišką pieną.
Ekologinis žem÷s ūkis turi ir trūkumų. Ūkininkai neturi pakankamai ekologinio ūkio technologijų ir vadybos žinių, l÷tai diegiamos pažangios ekologin÷s gamybos technologijos. Ekologin÷s gamybos ūkiai neturi tinkamos žem÷s ūkio technikos, trūksta natūralios kilm÷s trąšų (ypač fosforo), augalų apsaugos priemonių, nesukurta ekologiškų produktų realizacijos sistema, pagaminamas mažas ekologiškos produkcijos kiekis, tod÷l negalima eksporto pl÷tra, trūksta ekologiškos produkcijos perdirbimui, nepakanka informacijos vartotojui apie ekologiškų produktų naudą.
Skurdenien÷ ir kt. (2007) teigia, kad Lietuvos ekologinis žem÷s ūkis skatina sveiką gyvenseną ir kartu užtikrina gyvūnų gerovę bei aplinkos apsaugą, gali pad÷ti išsaugoti Lietuvos kultūrinį paveldą bei sukuria naujas darbo vietas kaime.
Vis did÷jantis vartotojų susirūpinimas savo sveikata, did÷janti sveiko maisto paklausa, žmonių susirūpinimas aplinkos kokybe, stabilia ir subalansuota tolesne ūkio pl÷tra skatina pl÷toti ekologinį ūkininkavimą. Nors Ekologinio ūkininkavimo taisykl÷s bei reikalavimai ekologiniams ūkiams griežt÷ja, tačiau norinčių ekologiškai ūkininkauti skaičius nemaž÷ja. Taigi, ekologinis ūkininkavimas – tai tausojamojo ūkininkavimo baigiamoji stadija ir gyvybinga įprastinio ūkininkavimo alternatyva (Skurdenien÷ ir kt., 2007).
2.1.2.Pieno supirkimas
Nuo 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja Pieno supirkimo taisyklių redakcija (http://www3.lrs.lt/Prieiga per internetą 2010 01 08). Šiame teis÷s akte yra griežtesn÷ pieno gamintojų atsakomyb÷ už parduodamo pieno kokybę. Taisyklių pakeitimai buvo parengti vadovaujantis kitų šalių patirtimi, pačių pieno rinkos dalyvių, taip pat Valstybin÷s maisto ir veterinarijos tarnybos pasiūlymais, nes padaug÷jo žaliavinio pieno, užteršto inhibitorin÷mis medžiagomis bei turinčio daugiau somatinių ląstelių. Lietuva yra Europos Sąjungos nar÷, o ES superkamam pienui taikomi griežti kokyb÷s reikalavimai.
Kaimo žmon÷ms pajamos už pieną yra vienas pagrindinių ir nuolatinių pajamų šaltinių. Mažuose ūkiuose šios pajamos yra išgyvenimo ir kasdieninio mokumo užtikrinimo priemon÷s. Dideli ūkiai pieną naudoja savo reikm÷ms, dalį parduoda pienin÷ms ar tiesiogiai vartotojui.
Pieno perdirb÷jams labai svarbu pieną supirkti tik kokybišką, nes iš prastos žaliavos sunkiau pagaminti kokybišką produktą, kuris patenka ne tik į Lietuvos, bet ir į užsienio rinką, tod÷l Lietuvos pieno sektorių galima laikyti orientuotu į eksportą (http://www.mokslai.lt/ Lietuvos žem÷s ūkio problemos integruojantis į ES Prieiga per internetą 2009 06 04).
Anksčiau pieną supirkin÷jo nekreipiant didelio d÷mesio į pieno kokybę, nebuvo tokių griežtų sutarčių ir reikalavimų parduodamam pienui. 2004 m. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą reikalavimai smarkiai sugriežt÷jo, o kaip žinia, būtent nuo pieno sud÷ties ir kokyb÷s rodiklių priklauso ir pieno kaina. Tam, kad įsitvirtinti pardavimų rinkoje, reikia gaminti tik kokybiškus produktus, tod÷l pirk÷jas ar pieno perdirb÷jas ir reikalauja iš pieno gamintojų kokybiško pieno.
Už gamintojo parduotą pieną atsiskaitoma pagal pieno sud÷ties ir kokyb÷s rodiklius, nustatomus VĮ "Pieno tyrimai" laboratorijoj bei sutartyje nustatyta tvarka.
Pieno kaina pieno gamintojams yra nustatoma pagal natūralų arba perskaičiuotą pieno kiekį, o apmokama pagal perskaičiuotą į bazinius rodiklius (3,4 % riebumo ir 3,0 % baltymingumo) pieno kiekį. Stambiems pieno gamintojams (turintiems šaldymo įrangą) ir ekologiško pieno gamintojams už pieną yra mokamos didesn÷s kainos arba mokami kainų priedai. Be to, svarbu pabr÷žti, kad šiuo metu kai kurios stambesn÷s pieno perdirbimo įmon÷s prad÷jo mok÷ti kainų priedus už kokybišką pieną.Taip yra skatinami ūkininkai gerinti pieno kokybę. Supirkimo kaina gali sumaž÷ti už nekokybišką pieną (pagal Pieno supirkimo taisykl÷se aprašytą tvarką).
Neabejotina yra tai, kad s÷kmingą pieninę galvijininkystę lemia geri pašarai ir pieno kokyb÷. Ūkininkai n÷ra tokie turtingi, kad leistų sau gaminti prastos kokyb÷s pašarus ir nesirūpintų karvių sveikatingumu, kuris įtakoja ir pieno kokybei.
2.2.Pagrindiniai žalią karvių pieną apibūdinantys rodikliai bei juos
įtakojantys veiksniai
2.2.1. Pieno riebumas ir baltymingumas
kurie yra nustatomi VĮ „Pieno tyrimai“. Pagal gautus parodymus galima spręsti apie pieno kokybiškumą.
Pienas yra pieno liaukos sekretas, susidedantis iš vandens (87 – 88 %) ir sausųjų medžiagų: riebalų (~3,8 %, ), baltymų (~3,3 %), laktoz÷s (5~,3 %), mineralinių medžiagų (1%). Be to, piene yra ir kitų organizmui labai svarbių maisto komponentų: vitaminų, fermentų, organinių rūgščių, hormonų, imuninių medžiagų, daugiau kaip 200 įvairių medžiagų, reikalingų žmogaus organizmo ląstel÷ms atsinaujinti ir energijai gauti. O baltymų, riebalų ir angliavandenių santykis yra toks, kad organizmas juos geriausiai įsisavina. Baltymų įsisavinama 96 %, riebalų – 95 %, o pieno cukraus – 98 % (http://www.mokslai.lt/ Prieiga per internetą 2010 01 08).
Pieno sud÷tį įtakoja ir gyvulio veisl÷, amžius, laktacijos laikotarpis, veršingumas, ruja, produktyvumas, š÷rimas, laikymas, klimatas, melžimas, sveikata ir kt.
Lietuvos juodmargių veisl÷s karvių pieno riebumas įvairuoja nuo 3,91 iki 4,02%, o Lietuvos žalųjų – nuo 4,21 iki 4,25%. Be abejo, atskirų šių karvių veislių pieno riebumo pokyčiai yra didesni. Lietuvos juodmargių veisl÷s karvių pieno baltymingumas įvairuoja nuo 3,30 iki, 3,35 %, o Lietuvos žalųjų – nuo 3,38 iki 3,4% ( LVA Vet info, 2004).
Skirtingų veislių karvių riebumas ir baltymingumas skiriasi, o tai atsiliepia sūrių ir sviesto išeigoms.
Pieno riebalai ir baltymai yra vieni iš svarbiausių sud÷tinių pieno dalių ir vertinga maisto medžiaga.
Santykis tarp baltymų ir riebalų kiekių kartais pakinta. Tai įvyksta d÷l virškinimo sutrikimų bei š÷rimo klaidų: kai kurie pašarai mažina pieno riebumą, didina baltymingumą arba atvirkščiai. Pieno baltymingumas ir riebumas paveldimas labiau nei pieno kiekis. Š÷rimas pieno baltymų kiekį veikia ne taip smarkiai kaip riebalų. Baltymingumas kinta 0,1-0,4 proc., tuo tarpu riebumas - iki 1 proc. Baltymingumas did÷ja šeriant daug energijos ir mažiau ląstelienos turinčiais pašarais, tačiau jie dažniausiai sumažina pieno riebumą. Energijos trūkumas būna d÷l nepakankamo koncentratų kiekio arba stambiųjų pašarų stygiaus ar jų blogos kokyb÷s (sumaž÷ja ir riebumas, ir baltymingumas). Daugiau baltymų piene būna tada, kai gyvuliai šeriami suderintais pašarais, atitinkančiais melžiamų karvių fiziologinius poreikius, t.y., kai:
• pašarai subalansuojami pagal proteinus, energiją, mineralines medžiagas;
• karv÷ms šerti naudojami vietiniai baltymingi pašarai: žirniai, lubinai, pupos, liucerna, vikiai ir kiti ankštiniai augalai;
• bandai papildyti telyčios atrenkamos ne tik pagal t÷vų pieno riebumą, bet ir pagal baltymingumą.
Stambūs pašarai racione yra būtini, nes d÷l ląstelienos trūkumo sumaž÷ja riebumas. Karv÷ms sergant mastitu (padid÷jus somatinių ląstelių skaičiui), sumaž÷ja laktoz÷s (5 - 20%) ir riebalų (4 - 12%) kiekis piene. Pieno riebumą įtakoja ir jodas, varis, cinkas ir kt. medžiagos. Trūkstant fosforo ir kalcio sumaž÷ja pieno riebumas (Stankūnien÷ ir kt., 2008).
Apibendrinant galima pasakyti, kad š÷rimas turi didžiulę reikšmę pieno sud÷čiai. Kad pienas būtų riebus, karves reikia pakankamai aprūpinti virškinamąja ląsteliena. Gerą baltymingumą lemia tinkamas aprūpinimas energija. Racione turi būti visų reikalingų medžiagų. Tik sočiai pilnaverčiais pašarais šeriamos karv÷s duoda geresn÷s sud÷ties pieną.
Karvių pieno kokyb÷ bei jo sud÷tis per metus taip pat kinta. Išskiriami du ryškesni pieno sud÷tinių dalių pokyčiai: kovo-birželio ir rugs÷jo-vasario m÷nesiais, kuriuos galima susieti tiek su pašarų, tiek su temperatūros pokyčiais. Pavasarį pablog÷ja pašarų kokyb÷, taip pat ir pieno sud÷tis: piene sumaž÷ja baltymų ir riebalų. Tačiau esant normalioms karvių laikymo sąlygoms, pieno riebumo maž÷jimas sutampa su žiemojimo laikotarpio pabaiga ir pereinamuoju laikotarpiu į ganyklinį. Dažnai pereinamuoju nuo tvartinio prie ganyklinio laikotarpiu pieno riebumas sumaž÷ja, nes, staigiai pasikeitus pašarams, didžiajame prieskrandyje sutrinka rūgimo procesai.
Vasaros metu pieno riebumas yra mažesnis negu žiemą 0,2 - 0,3 %, o rudenį 0,2 - 0,4% didesnis nei pavasarį. O rudenį baltymų ir riebalų piene būna daugiau (Kabašinskien÷, 2009).
Pieno sud÷tis priklauso ir nuo laktacijos, kuri trunka apie 300 dienų. Per šį laikotarpį ji keičiasi mažiausiai tris kartus. Pirmas 3 - 7 dienas po veršiavimosi melžiamos krekenys, kuriose daugiau baltymų, ypač albumino ir globulino. Jos savo sud÷timi yra artimos kraujui. Po to prasideda antras pieno išskyrimo etapas, kurio pradžioje, t.y., per II laktacijos m÷nesį riebalų ir baltymų yra mažiausia, v÷liau jų pradeda daug÷ti. Ir galiausiai 10 - 15 dienų prieš karvių užtrūkimą yra vadinamas trečias laikotarpis, kuris pasižymi didesniu riebalų ir baltymų kiekiu piene. Užtrūkinamų karvių piene būna daugiau riebalų (nuo 5 iki 7 %), baltymų, mineralinių medžiagų, fermentų ir mažiau pieno cukraus nei laktacijos viduryje primelžtame piene (Stankūnien÷ ir kt. 2008).
Lyginat rytinį pieną su vakariniu, rytiniame piene riebalų mažiau. Senstant gyvuliui, pieno riebalų kiekis piene did÷ja, kai kurios karv÷s riebiausią pieną duoda 4 -5 laktacijos, o kitos 6 laktacijos metu.
neabejotina, kad nemažą įtaką pieno sud÷ties pokyčiams turi šiluma ir šaltis. Kai tvarte šilčiau, karvių pienas būna liesesnis, kai v÷siau – riebesnis. Tod÷l tvartuose oro temperatūra turi būti 3 – 17 °C, santykinis oro dr÷gnumas – 60 - 75 proc. Dažnas karvių valymas ir reguliarus mocionas padidina pieno riebumą 0,17 - 0,24 %.
Pieno riebumui įtakos turi ir tešmens apimtis, jo paruošimas melžimui, melžimų per parą skaičius, intervalai tarp jų ir kt. Jeigu intervalai tarp melžimų nevienodi, tai po trumpesnio intervalo pamelžtas pienas yra riebesnis. Pirmose pieno porcijose yra apie 1 % riebalų, o paskutiniosiose apie 8-12 % ir daugiau, tod÷l svarbu melžimo pabaigoje tešmenį pamasažuoti, nes tik pilnas pieno išmelžimas skatina naujo pieno ir riebalų gamybą.
Labiausiai per metus svyruoja pieno baltymų ir riebalų kiekiai (1 grafikas).
1 grafikas. Vidutinių pieno sud÷ties rodiklių kitimas Lietuvos pieno perdirbimo pramon÷je pagal VĮ “Pieno tyrimai“ duomenis 1998 – 2009 m.
sutraukinimo savyb÷s bei sūrių išeigos mas÷ priklauso nuo pieno baltymų genetinių variantų (beta-laktoglobulino, alfaS1 ir kapa-kazeinų). Sūrių gamybai didelę reikšmę turi riebiosios pieno frakcijos ir kazeino tipo baltymai, kurie sudaro 80 proc. bendros pieno baltymų sud÷ties (Miceikien÷ ir kt. 2005).
Labai svarbu nustatyti pieno baltymingumą karves selekcionuojant.
Klinikinis ar slaptasis mastitas padidina baltymų kiekį. Nors bendras baltymų kiekis gali pasikeisti nedaug, tačiau piene esantys baltymai smarkiai pasikeičia. Pagrindinių didel÷s maistin÷s vert÷s baltymų - kazeino sumaž÷ja, o mažiau vertingų (pieno produktų gamybos atžvilgiu) išrūgų baltymų padaug÷ja. Iš tokio pieno negalima pagaminti aukštos kokyb÷s rūgštaus pieno produktų, sūrių. Padid÷jus somatinių ląstelių skaičiui piene, sumaž÷ja kalcio, vitaminų (ypač vitamino C), kazeino, pagaus÷ja natrio, chloro, albuminų ir globulinų. Sergančių slaptuoju mastitu karvių piene sumaž÷ja bendrųjų baltymų (1%).
1 lentel÷je pateikta sveikų ir tešmens uždegimu sergančių karvių pieno sud÷tis (Japertas, 2002).
1 lentel÷. Sveikų ir sergančių mastitu karvių pieno sud÷tis
Rodiklis Sveikų karvių pieno sud÷tis Sergančių mastitu karvių pieno sud÷tis Riebalai, % 3,5 3,2 Laktoz÷, % 4,9 4,4 Baltymai (viso, %) 3,61 3,56 Kazeinas, % 2,8 2,3 Išrūgų baltymai, % 0,8 1,3
Lyginant ekologinį pieną su įprastinio ūkio pienu, visuomen÷je paplito įsitikinimas, kad ekologiškas maistas sveikesnis nei pagamintas įprastinio ūkininkavimo būdu. Tai paremta tuo, kad tokio pieno geresn÷s sensorin÷s savyb÷s, jame mažiau pesticidų bei sintetinių trąšų likučių, taip pat daugiau maistinių, biologiškai aktyvių bei apsauginių fitocheminių medžiagų. Ekologinio pieno sud÷tis visiškai atitinka vartotojų lūkesčius. Riebiųjų rūgščių omega 3 ekologiškame piene yra 60 proc. daugiau nei įprastin÷s gamybos, o antioksidantų ir vitaminų daugiau 20 proc. (Dabašinskien÷, 2009).
2.2.2. Pieno kokyb÷s rodikliai
Somatin÷s ląstel÷s - tai kraujo forminiai elementai - daugiausia leukocitai (apie 80 %) ir iš tešmens audinio atskilusios ląstel÷s (Stankūnien÷ ir kt., 2008).
Sveikų karvių piene somatinių ląstelių neturi būti daugiau kaip 200 - 300 tūkst/ml, kiti šaltiniai (Japertien÷ ir kt., 2006) teigia, kad jau ir net 200 tūkst/ml. somatinių ląstelių skaičius rodo vieno tešmens ketvirčio slaptą uždegimą.
Somatin÷s ląstel÷s priklauso nuo karv÷s sveikatos būkl÷s, laktacijos periodo, amžiaus, veisl÷s, metų laiko, š÷rimo ir laikymo sąlygų.
Po traumų, veikiant chemin÷ms medžiagoms arba infekcinių ligų sukel÷jams somatinių ląstelių skaičius piene itin padid÷ja. Fiziologinis somatinių ląstelių skaičiaus padid÷jimas vyksta visuose ketvirčiuose vienodai, o sergant mastitu dažniausiai viename ar keliuose tešmens ketvirčiuose.
Svarbiausias veiksnys, turintis įtakos somatinių ląstelių skaičiaus padid÷jimui piene, yra į pieno liauką patekusi uždegimą sukelianti infekcija. Uždegimą sukelia į ją patekę ir besidauginantys patogeniniai mikroorganizmai, kurie skirstomi į patogeninius ir sąlyginai patogeninius. Uždegimo metu sumaž÷ja pieno sintez÷s aktyvumas, pakinta pieno sud÷tis, padid÷ja somatinių ląstelių skaičius. Uždegimo intensyvumas priklauso nuo karvių š÷rimo, kitų biologinių veiksnių ir uždegimą suk÷lusio patogeno.
Padid÷jęs somatinių ląstelių skaičius rodo pieno liaukos uždegimą. Karvių sergamumui tešmens uždegimu (mastitu) turi įtakos:
1) aplinkos veiksniai (pastatai, stov÷jimo vieta, išplanavimas, karvių laikymo sąlygos, š÷rimas, melžimo įranga, melžimo higiena ir kt.)
2) karv÷s organizmo atsparumas nepalankiems veiksniams.
Silpstant organizmui, silpsta visi apsauginiai organizmo barjerai, taip pat ir tešmens. Jam nusilpus, per spenio sfinkterį lengvai patenka patogenai, kurie daugindamiesi sukelia tešmens uždegimą;
3) karvių aplinkoje esantys patogenai ir jų savyb÷s (patogenų rūšis, kiekis, virulentiškumas ir kt.).
Karv÷ nuolat yra veikiama išorinių veiksnių, kurie silpnina jos apsauginius barjerus.
Infekcijos sukel÷jai tarp karvių plinta melžimo metu, tod÷l karv÷ gali iš naujo užsikr÷sti melžiant, bet dažniausiai užsikrečiama laikotarpiu tarp melžimų.
Daugelio autorių nuomone (Japertas, Japertien÷ 2006 , Stankūnien÷ ir kt., 2008), melžimas yra pagrindinis veiksnys, nulemiantis karvių sergamumą mastitu, nes jis veikia karv÷s tešmenį net du kartus per dieną.
Pieno kokyb÷, melžiamų karvių sveikatingumas labai priklauso nuo taisyklingos melžimo technologijos. Nesilaikant karvių melžimo technologijos reikalavimų, jų laikymo bei pieno inventoriaus sanitarinių – higieninių reikalavimų, pienas gali būti nekokybiškas ir net pavojingas žmonių sveikatai produktas. Tod÷l karv÷s sveikata ir pieno kokyb÷ labai priklauso nuo to, kaip ji paruošiama melžimui ir ar tinkamai prižiūrima pamelžus.
Norint išvengti mastito ir pagaminti geros kokyb÷s pieną, reiktų melžti suskirstant karves į grupes: šviežiapienes, labai produktyviais, vidutiškain produktyvias, su dideliu somatinių ląstelių skaičiumi, sergančios mastitu ir kt. ligomis gydytas karves.
Didelę įtaką karvių sergamumui tešmens uždegimu turi ir karvių š÷rimas.
Apibendrinant karvių mastito priežastis, pastebima, kad uždegimas pasireikštų, būtinai turi sąveikauti visi infekcin÷s grandin÷s elementai: karv÷, jos aplinka ir patogeniniai mikroorganizmai. Naujos infekcijos pasireiškimui ir uždegiminio atsako stiprumui įtakos gali tur÷ti sukel÷jas, karv÷s imunitetas, laktacijos periodas, amžius, genetiniai veiksniai (spenio forma, sfinkterio tonusas, spenio kanalo anatomija, karv÷s amžius) ir š÷rimas.
Apie karv÷s susirgimą slaptuoju mastitu galime spręsti iš bendrame karv÷s piene esančio somatinių ląstelių skaičiaus. Slaptąjį mastitą reik÷tų laikyti prasidedančiu, kai tiriant pradines pieno porcijas somatinių ląstelių skaičius yra didesnis negu 250 tūkst./ ml. Tiriant paskutines pieno porcijas, slaptojo mastito pradžios požymiu reik÷tų laikyti somatinių ląstelių skaičių didesnį nei 600 tūkst./ ml. Sveikų ir sergančių slaptuoju mastitu karvių paskutin÷se pieno porcijose somatinių ląstelių skaičius yra apie tris kartus didesnis.
Tyrimais nustatyta, kad karvių, kurių piene somatinių ląstelių skaičius yra nuo 200 iki 300 tūkst./ml yra infekuotas bent vienas tešmens ketvirtis; 301 - 400 tūkst./ml – infekuoti du tešmens ketvirčiai; 401 -750 tūkst./ml – infekuoti trys tešmens ketvirčiai. Kai visame piene somatinių ląstelių skaičius yra didesnis nei 751 tūkst./ml yra infekuotas visas tešmuo arba labai stipriai infekuoti trys ketvirčiai (Japertas, 2002).
somatinių ląstelių skaičius reiškia, kad pieninių karvių bandoje tešmens uždegimo sukel÷jai yra aplinkos mikroorganizmai (Japertas, 2002).
Sveikų karvių piene somatinių ląstelių skaičius yra ne daugiau kaip 100 tūkst/ml, o jeigu jų yra daugiau, vadinasi tešmuo gali būti sudirgintas, nesveikas.
Somatin÷s ląstel÷s gali būti ir paveldimos. Jų gali padaug÷ti ir d÷l įgimtų gyvulio savybių, laktacijos laikotarpio, tešmens formos, sutrikusios medžiagų apykaitos, kai gyvuliai negauna pakankamai maisto medžiagų pienui gaminti ir jas ima iš organizmo atsargų.
Pagal naujas Pieno supirkimo taisykles, nuo š.m.sausio 1 d., taikomos nuoskaitos pagal somatinių ląstelių skaičių, kai ir geometrinis vidurkis, ir faktinis tyrimo rezultatas viršyja nustatytą ribą (400 tūkst./ml). Nuoskaitos dydis priklauso nuo jų taikymo trukm÷s: pirmą m÷nesį – 10 proc., antrą – 20 proc., trečią – 30 proc. Tuo atveju, jei faktiniai somatinių ląstelių tyrimo rezultatai atitinka normas, bet geometrinis vidurkis – ne, nuoskaitos netaikomos. Tokiu būdu tikimasi paskatinti pieno gamintojus operatyviai gydyti tešmens uždegimą, kuris yra somatinių ląstelių skaičiaus padid÷jimo piene priežastis, sergančias karves gydytų, o negydančius ir parduodančius sergančių karvių pieną – bausti griežčiau. Pieno fermose draudžiama prieš pardavimą pieną apdoroti išcentrin÷s j÷gos pieno įrengimais. Šių įrengimų d÷ka somatinių ląstelių skaičiaus rodiklis sumaž÷ja, tačiau pieno kokyb÷ nuo to tik pablog÷ja. Somatinių ląstelių skaičiui piene geometriniam vidurkiui viršyjus nustatytą normą 3 m÷nesius yra taikomos kainų nuoskaitos, o pad÷čiai nepasitaisius pieno pirkimas yra sustabdomas.
Šiais laikais yra daug būdų nustatyti somatines ląsteles piene. Tai ir vizualinis, apžiūrint karv÷s tešmenį, atsiželgiant į jos sveikatą, produktyvumą, riebalus, baltymus. Pagal tai jau galima spręsti apie somatinių ląstelių skaičių piene, nes bloga sveikata, nesveikas tešmuo, kritęs produktyvumas ne d÷l laktacijos m÷nesio jau leidžia įtarti jų padid÷jimą, o klinikinis mastitas jau iš karto pasižymi padid÷jusiu somatinių ląstelių skaičiumi. Šio rodiklio padid÷jjimas gali parodyti ir slaptą mastitą, ko vizualiai karves aptarnaujantis asmuo gali ir neįtarti. Tiek÷jai siūlo daugelį testų somatinių ląstelių skaičiui nustatyti, tai kad ir paprasčiausi ekspres diagnostikos testai CMT, Mastestas ir kt., kurie parodo karv÷s sergamumą mastitu pagal pieno mišinio konsistencijos ir spalvos pokyčius, DeLaval skaitiklis DCC, suskaičiuojantis somatinių ląstelių skaičių 1ml pieno.
Su dideliu somatinių ląstelių skaičiumi pagaminti konkurencingą ir saugų pieno produktą yra neįmanoma.
Viena iš pagrindinių priežasčių, neigiamai veikiančių pieno kokybę, yra mikroorganizmai. Pieno bakterinio užteršimo šaltinių yra daug, bet pagrindinai jų yra karv÷s tešmuo, spenio kanalas, oda ir plaukai, pieno fermos oras, pieno indai, melžimo įrenginiai ir aparatai, pašarai, pakratai, aptarnaujantis personalas, mus÷s. Tod÷l, norint gauti geros kokyb÷s pieną, reikia mok÷ti ne tik tinkamai ir švariai pamelžti karvę, bet ir sudaryti gyvuliui švarią, kuo mažiau mikroorganizmais užšterštą aplinką.
Bendras bakterinis užterštumas parodo pieno užteršimą bakterijomis. Gauti sterilų pieną praktiškai neįmanoma. Šviežiame, ką tik pamelžtame piene, visada būna apie 7-10 tūkst. bakterijų 1 mililitre pieno. Tai natūrali pieno mikroflora. Sveikos karv÷s tešmenyje gali būti nedaug baktericidin÷ms medžiagoms atsparių bakterijų. Nuo bakterijų skaičiaus tiesiogiai priklauso pieno kokyb÷. Kuo mažesnis bakterijų skaičius, tuo geresn÷ pieno kokyb÷, tuo ilgiau pieno produktai išlieka švieži ir tinkami vartoti.
Bakterijos lokalizuojasi spenio kanal÷lyje ir spenio cisternoje, gilesn÷se tešmens dalyse (alveol÷se). Karvių piene yra labai daug įvairių mikroorganizmų. Kai kurie jų yra naudingi, pvz., pieno bakterijos (lakto bakterijos ). Jos, išskirdamos pieno rūgštį, suraugina pieną ir yra būtinos gaminant rūgščius pieno produktus.Laktobakterijos sustabdo žalingų mikroorganizmų vystymąsi žmogaus žarnyne, kurie blogina pieno kokybę, sukelia įvairias pieno ydas. Kai kurie iš šių mikrobų karvei gali sukelti tešmens uždegimą, o žmon÷ms – anginą. Pirmose pieno čiurkšl÷se mikroorganizmų būna daugiausia, o paskutin÷se – mažiausia. Tod÷l pirmąsias čiurkšles geriau numelžti į atskirą indą.
Ką tik pamelžtas ar dar tešmenyje esantis pienas turi baktericidinių savybių, t. y., neleidžia daugintis bakterijoms ir naikina jas. Šios medžiagos veikia trumpai, o kad jos veiktų ilgiau, pieną reikia atšaldyti. Kuo greičiau atšaldomas pienas, tuo ilgesnis jo baktericidinis periodas, tod÷l svarbus veiksnys, turintis įtakos pieno bendram bakteriniam užterštumui, yra greitas ir kokybiškas pieno atšaldymas. Jeigu pienas neatšaldomas iki + 4-6 °C, susidaro palankios sąlygos į jį patekusioms bakterijoms daugintis, nes pamelžtame piene tam tikrą laiką bakterijos nesidaugina, tod÷l, kad jame yra medžiagų, kurios naikina į pieną patekusias bakterijas ir neleidžia joms daugintis. Laikotarpis, kai pienas išlaiko šias savybes, vadinamas baktericidine faze. Pieno baktericidin÷ faz÷ priklauso nuo pirminio pieno užteršimo ir jo laikymo temperatūros.
melž÷jų rankos bei karvių tešmuo turi būti plaunami tik švariu vandeniu. Negalima jų plauti vandeniu iš kūdrų, užterštų šulinių. Mus÷s taip pat nešioja bakterijas, tod÷l tvarte bei pieno indų ir pieno laikymo patalpose jos turi būti naikinamos.
Daugelis mikroorganizmų, patekę į pieną suskaido jo sud÷tines dalis (baltymus, riebalus, cukrų) ir pakeičia pieno skonį, kvapą. Kai kurie pašarai, netinkama pieno indų priežiūra bei kiti veiksniai irgi sukelia pieno ydas. Mikrobiologiniu požiūriu netinkamas pašaras (blogos kokyb÷s, netinkamai suraugintas ar supuvęs silosas) arba pakratai gali būti šviežio pieno mikrobiologinio užteršimo šaltinis. Pakratuose būna įvairių bakterijų (pieno rūgšties, puvimo), mielių ir pel÷sių.
Bendras bakterijų skaičius piene rodo, kaip kasdien laikomąsi sanitarijos reikalavimų. Kuo mažesnis bakterijų skaičius piene, tuo geresn÷ jo kokyb÷. Pagal pieno supirkimo taisykles užterštumas bakterijomis turi būti ne didesnis kaip 100 tūkst./ml ir yra nustatomas vieną kartą dekadoje VĮ “Pieno tyrimai“. Bendram bakterijų skaičiui piene geometriniam vidurkiui viršijus nustatytą normą yra taikomos kainų nuoskaitos, o pad÷čiai nepasitaisius po 3 m÷nesių pieno pirkimas yra sustabdomas.
Natūraliame piene neturi būti pašalinių medžiagų – antibiotikų ir kitų medikamentų, pesticidų, sunkiųjų metalų druskų, radioaktyviųjų izotopų, toksinų, neutralizuojančių medikamentų, konservuojančių medžiagų ir kt., kurios vadinamos inhibitorin÷mis. Inhibitoriai (antibakterin÷s medžiagos) – tai medžiagos, slopinančios mikroorganizmų augimą, kurios gali būti: mikrobin÷s kilm÷s (antibiotikai) ir chemin÷s kilm÷s (veterinariniai preparatai) (Japertas, 2002).
Pienas su inhibitorin÷mis medžiagomis kenksmingas žmonių sveikatai, nes vartojant tokį pieną pakinta virškinamojo trakto mikroflora, atsiranda antibiotikams atsparių bakterijų ir kitų parazitų, kurių neveikia žmonių gydymui skiriami medikamentai. Žmogaus organizmas pasidaro alergiškas šioms medžiagoms. Be to, inhibitorin÷s medžiagos stabdo pieno rūgšties bakterijų, naudojamų rūgštiems pieno produktams ir sūriams gaminti, dauginimąsi. Daugelis inhibitorinių medžiagų pasižymi kancerogeniniu poveikiu ir sukelia žmon÷ms v÷žį.
Pieną su inhibitorin÷mis medžiagomis draudžiama vartoti kaip maistą ar gyvūnų š÷rimui. Toks pienas turi būti kompostuojamas komposto gamybos įmon÷je arba pieno ūkio m÷šlid÷je, naudojamas biologinių dujų gamybai arba perdirbamas kituose teis÷s aktuose numatyta tvarka.
Inhibitorinių medžiagų piene atsiranda:
po gydymo. Šis laikas vadinamas karencijos laiku ir priklauso nuo to, koks antimikrobinis preparatas vartojamas gydymui, antibiotikų rūšies, doz÷s, naudojimo dažnumo ir būdo. Tod÷l susirgus gyvuliui, būtina kviestis veterinarijos gydytoją, kuris paskiria gydymą ir nurodo, kiek laiko pieno negalima vartoti maistui (ekologiniuose ūkiuose išlaukos laikas po suleistų vaistų turi būti dvigubai ilgesnis negu įprastiniuose);
• kai prieš užtrūkstant karvei (po paskutinio melžimo) buvo sušvirkšti ilgo veikimo antimastitiniai preparatai ir karv÷ apsiveršiavo anksčiau nei buvo numatyta;
• kai karves šeriamos kombinuotaisiais pašarais ar premiksais su antibiotikų priedais, skirtais penimiems gyvuliams;
• kai karv÷s šeriamos supelijusiais, mikotoksinais užterštais pašarais;
• kai po dezinfekavimo prastai išplaunami melžimo, pieno aušinimo ir kiti pieno indai; • gydomos karv÷s neatskirtos nuo sveikų karvių;
• veterinariniais preparatais gydomos karv÷s tinkamai nepaženklintos;
• gydomos karv÷s neregistruojamos ir nepažymima žurnale, kiek laiko po paskutin÷s preparato doz÷s sušvirkštimo pienas turi būti atskiriamas nuo sveikų karvių;
• karv÷s ganomos netoliese tręštų arba kitaip chemija apdorotų pas÷lių ( http://pieno-tyrimai.lt. Prieigaper internetą 2009 09 16).
Taip pat reikia saugoti ūkyje karves ir pieną nuo pašalinių asmenų.Yra pasitaikę atvejai, kai pieną specialiai užteršdavo inhibitorin÷mis medžiagomis svetimi asmenys, nor÷dami pakenkti ūkininkui.
Pagal naujas Pieno supirkimo taisykles inhibitorin÷s medžiagos yra tiriamos ūkiuose 3 kartus per m÷nesį, o nustačius jas VĮ “Pieno tyrimai“, tyrimų dažnumas padažninamas tris m÷nesius dvigubai bei taikomos atitinkamos kainų nuoskaitos.
Pieno užšalimo temperatūra priklauso nuo sausųjų medžiagų, o ypač laktoz÷s bei mineralinių medžiagų kiekio piene, nes jos yra ištirpusios pieno sud÷tyje esančiame vandenyje. Kuo šių medžiagų piene daugiau, tuo užšalimo temperatūra žemesn÷. Atsižvelgiant į pieno cheminę sud÷tį, pieno užšalimo temperatūra gali svyruoti nuo – 0,520 iki – 0,560° C. Pagal Pieno supirkimo taisykles natūralaus pieno užšalimo temperatūra turi būti ne aukštesn÷ kaip - 0,515°C. Kai piene yra vandens, pieno užšalimo temperatūra art÷ja prie 0 °C (vandens užšalimo temperatūros). Gaminant pieno produktus iš pieno, kurio užšalimo temperatūra aukštesn÷, padid÷ja jo išeiga, t.y. tam pačiam sūrio kiekiui pagaminti reikia daug daugiau pieno. Be to, toks pienas yra daug mažesn÷s maistin÷s vert÷s. Pieno užšalimo temperatūra padid÷ja:
• kai karvių š÷rimo racione trūksta maisto medžiagų, reikalingų pieno gamybai; • kai racione netinkamas santykis tarp angliavandenių ir baltymų, trūksta lengvai virškinamų angliavandenių;
• kai pašaro davinyje trūksta kalcio, fosforo, natrio, kobalto, mangano ir kitų mineralinių medžiagų;
• kai karv÷s šeriamos prastos kokyb÷s silosu, šienainiu ar kitais raugintais pašarais,kuriuose yra daug sviesto ar kitų organinių rūgščių;
• pirmosios pieno porcijos iš deformuotų pieno linijų nenukreipiamos į atskirą talpyklą; • nesubalansuotas karvių š÷rimas;
• karv÷s visiškai negauna mineralinių medžiagų arba jų gauna nepakankamai;
• sumaž÷jus pieno liaukos sintez÷s aktyvumui (karv÷ms sergant tešmens uždegimu ar jas trūkinant);
• d÷l įvairių virškinimo organų, o ypač kepenų, ligų;
• d÷l per aukštos aplinkos temperatūros ir didelio oro dr÷gnumo • d÷l dalinio pieno užšaldymo,;
• patekus į pieną vandeniui, likusiam po plovimo pieno linijose, ypač vamzdynų alkūn÷se (http://pieno-tyrimai.lt Prieigaper internetą 2009 10 22).
100 – 300 gramų šių medžiagų ir 65 – 165 gramus valgomosios druskos. Karvių, kurios negauna mineralų ir vitaminų bei valgomosios druskos, pieno užšalimo temperatūra būna net 0,005°C aukštesn÷ (Stankūnien÷, 2008).
Pieno užšalimo temperatūra labiausiai priklauso nuo karvių mitybos. Prastai šeriamų karvių pieno užšalimo temperatūra būna net aukštesn÷ kaip - 0,483°C (Japertien÷ ir kt. 2004), tod÷l labai svarbu, kad karv÷s būtų šeriamos pašarais, užtikrinančiais reikalingą energijos, baltymų ir mineralinių medžiagų kiekį.
Pieno užšalimo temperatūrai turi įtakos ir karv÷s girdymas. Jei karv÷ girdoma vieną ar du kartus per dieną, būtina girdyti pamelžus, o ne prieš melžimą. Tai svarbu tod÷l, kad išgertas vanduo greitai patenka į kraują, o iš jo į tešmenį. Atlikus tyrimus nustatyta, kad po girdymo net 2,5 valandas pieno užšalimo temperatūra būna aukštesn÷ (Japertas, 2002).
Pieno užšalimo temperatūra tos pačios karv÷s rytinio ir vakarinio melžimo skiriasi. Jei įrengtos automatin÷s girdyklos ir karv÷s gali atsigerti kada tik nori, tai aukštesn÷ būna rytinio melžimo pieno užšalimo temperatūra.
3. DARBO ATLIKIMO VIETA IR METODIKA
Darbas buvo atliktas Lietuvos Veterinarijos akademijoje, Gyvulininkyst÷s katedroje, VĮ ”Pieno tyrimai” bei AB ”Pieno žvaigžd÷s” filiale “Kauno pienas” 2008 - 2010 magistrantūros studijų metais.
Pirmajame tyrimų etape buvo atliekama specialiosios literatūros paieška, jos sisteminimas, analiz÷ bei tiriamųjų ūkių pieno sud÷ties ir kokyb÷s duomenų kaupimas.
Antrajame tyrimų etape atlikta tirtų ūkių pieno sud÷ties ir kokyb÷s rodiklių analiz÷ ir įvertinimas, pateiktos išvados.
Tyrimų metu buvo analizuojami ir įvertinti ekologiško ir įprastin÷s gamybos ūkių pieno sud÷ties ir kokyb÷s rodikliai, lyginant juos tarpusavyje bei su Kaišiadorių rajono, ekologinių ūkių, priklausančių kooperatyvui, AB ”Pieno žvaigžd÷s” filialo „Kauno pienas‘, Lietuvos pieno pramon÷s vidutiniais rodikliais pagal VĮ “Pieno tyrimai“ duomenų bazę ar AB “Pieno žvaigžd÷s” filiale “Kauno pienas” laboratorijoje nustatytais duomenimis.
Tyrimo periodas – 2009 01 01–2009 12 31. Šiuo periodu analizuoti ekologin÷s ir įprastin÷s gamybos ūkių pieno rodikliai: sud÷ties – riebumas ir baltymingumas (tvartiniu ir ganykliniu laikotarpiu) bei kokyb÷s – somatinių ląstelių skaičius, bendras bakterinis užterštumas, inhibitorin÷s medžiagos ir užšalimo taško temperatūra.
Tyrimų analizei panaudoti VĮ “Pieno tyrimai“ duomenų baz÷s duomenys bei AB ”Pieno žvaigžd÷s” filialo “Kauno pienas” laboratorijoje atlikti tyrimai prietaisais „Milkoscan FT 120“ (riebalų ir baltymų analizei), Charm ROSA analizatoriumi (inhibitorinių medžiagų nustatymui), krioskopu “Ultrasonic 10S/LC“(užšalimo temperatūros taško).
Pieno riebalai ir baltymai tirtuose ūkiuose nustatyti prietaisu „Milkoscan FT 120“.
Inhibitorin÷s medžiagos buvo tiriamos kiekvienoje tiriamųjų ūkių pardavimui skirtoje pieno siuntoje AB “Pieno žvaigd÷s“ filialo “Kauno pienas“ laboratorijoje inhibitorinių medžiagų analizatoriumi Charm ROSA, naudojant MRLBTET- MRL testų juosteles beta-laktamų ir tetraciklinų grup÷s antibiotikų likučiams nustatyti.
Pagal Pieno supirkimo taisykles pieno užšalimo temperatūra turi būti ištirta vieną kartą pusmetyje, tod÷l šiame darbe nebuvo vadovautąsi VĮ “Pieno tyrimai“ duomenų baze, o tyrimai atlikti AB “Pieno žvaigd÷s“ filialo “Kauno pienas“ laboratorijoje prietaisu krioskopu “Ultrasonic 10S/LC“, tiriant kiekvieną tiriamųjų ūkių pardavimui skirtą pieno siuntą.
Magistrinio darbo analizei atlikti buvo pasirinkti dviejų ūkininkų ūkiai, esantys Kaišiadorių rajone: ekologiškas bei vystantis tradicinę gamybą. Nuspręsta tyrimą daryti vieno rajono ribose, kad abu ūkininkai būtų ūkininkavę tomis pačiomis sąlygomis ir tuo pačiu metu.
Įprastin÷s gamybos ūkyje ūkininkas laiko 20 melžiamų Vokietijos, Olandijos ir Lietuvos juodmargių veislių karvių. Jis ūkininkauja jau gerus 30 metų, valdydamas 21 ha žem÷s, kitą dalį nuomodamas. Tokiu būdu pašarus gamina pats ir jais aprūpina gyvulius. Galvijus šeria šienu, šienainiu, susimaldamas savus kviečius, kvietrugius, avižas, pagamina koncentratų mišinį. Papildomai perka sojos pupelių rupinių, rapsų išspaudų, premiksų, duoda mineralinių medžiagų ir vitaminų, ypač pavasarį, kai pašarų kokyb÷ suprast÷ja.
Karvių s÷klinimą ir veršiavimąsi paskirstęs taip, kad karv÷s veršiuotųsi stabiliai, tod÷l pieno kiekio svyravimai atskirais laikotarpiais yra nedideli, lyginant su ekologiniu ūkiu, kur karvių veršiavimasis vyksta pradedant vasario m÷nesio pabaiga ir baigiant geguž÷s pradžia (2 grafikas). 0 2000 4000 6000 8000 10000 12000 14000 16000 18000 20000
Pieno kiekio svyravimai kg 2009 m. dekadomis ekologiniame ir įprastin÷s gamybos pieno ūkiuose
Įprastinės gamybos Ekologinis
2 grafikas. Pieno kiekio svyravimai kg 2009 m. dekadomis ekologiniame ir įprastin÷s gamybos ūkiuose
kviečių, miežių, avižų. Jei trūksta mineralinių medžiagų ar vitaminų, juos perka tik skirtus ekologiškiems ūkiams, kurie gan brangiai kainuoja. Karv÷s tvartiniu laikotarpiu laikomos pririštos saitais, išleidžiamos 2 kartus savait÷je mociono.
Pririštų karvių sveikatą yra lengviau steb÷ti, nei palaidų, tod÷l abu ūkiai yra pasirinkę pririštų karvių laikymą.
4.TYRIMŲ REZULTATAI
4.1.Analizuotų (įprastinio ir ekologinio) ūkių karvių pieno sud÷ties ir
kokyb÷s rodikliai 2009 m.
4.1.1. Pieno riebalų ir baltymų kitimas
Tirtuose ūkiuose tiriamuoju laikotarpiu labiausiai kito riebalų ir baltymų rodikliai. Grafikuose (3 ir 4 grafikai) matome, kad ganykliniu* laikotarpiu riebalų procentas abiejuose ūkiuose did÷jo tolygiai. Tvartiniu** laikotarpiu įprastin÷s gamybos ūkyje pieno riebalų kiekis kito nedaug (mažiausias riebalų procentas vidutiniškai buvo sausio ir gruodžio m÷nesiais
(4,59 %), didžiausias - spalio m÷n.(4,88 %); skirtumas tarp didžiausio ir mažiausio riebalų
procento buvo 0,29). Tuo tarpu ekologiniame ūkyje pieno riebalai didžiausi buvo lapkričio
m÷nesį (4,8 %), o mažiausi – balandžio (3,69 %). Įprastin÷s gamybos pieno ūkyje ganykliniu
ir tvartiniu laikotarpiais pieno riebalų procentas atitinkamai 0,52 % ir 0,38 % buvo didesnis,
Gegužė Birželis Liepa Rugpjūtis Rugsėjis įprastinis ūkis 4,57 4,52 4,47 4,53 4,69 ekologinis ūkis 4,06 3,96 3,96 4,07 4,17 3,4 3,6 3,8 4 4,2 4,4 4,6 4,8 riebalai, %
Pieno riebalų kitimas proc. 2009 m. ganykliniu laikotarpiu tirtuose ūkiuose
3 grafikas. Pieno riebalų kitimas proc. 2009 m. ganykliniu laikotarpiu tirtuose ūkiuose
*- ganyklinis laikotarpis (nuo geguž÷s iki rugs÷jo m÷n.)
**- tvartinis laikotarpis (nuo sausio iki balandžio ir nuo spalio iki gruodžio)
Sausis Vasaris Kovas Balandis Spalis Lapkritis Gruodis
įpastinis ūkis 4,59 4,69 4,85 4,76 4,88 4,81 4,59 ekologinis ūkis 4,6 4,31 3,92 3,69 4,51 4,8 4,67 3 3,2 3,4 3,6 3,8 4 4,2 4,4 4,6 4,8 5 riebalai, %
Pieno riebalų kitimas proc. 2009 m. tvartiniu laikotarpiu tirtuose ūkiuose
Tirtų ūkių pieno baltymai ganykliniu laikotarpiu did÷jo abiejuose ūkiuose nežymiai ir
tolygiai (įprastin÷s gamybos ūkyje nuo 3,55 % iki 3,77 %, o ekologin÷s - nuo 3,19 % iki 3,39
%)(5 grafikas).
Gegužė Birželis Liepa Rugpjūtis Rugsėjis
įprastinis ūkis 3,55 3,69 3,62 3,69 3,77 ekologinis ūkis 3,19 3,23 3,18 3,24 3,39 3 3,1 3,2 3,3 3,4 3,5 3,6 3,7 3,8 3,9 baltymai, %
Pieno baltymų kitimas 2009 m. ganykliniu laikotarpiu tirtuose ūkiuose
5 grafikas. Pieno baltymų kitimas 2009 m. ganykliniu laikotarpiu tirtuose ūkiuose
Tvartiniu laikotarpiu įprastin÷s gamybos ūkyje mažiausias pieno baltymų kiekis buvo
gruodžio m÷nesį (3,35 %), didžiausias– spalio m÷n. (3,84 %). Tuo tarpu ekologiniame ūkyje
(P<0,05)(6 grafikas). Ganykliniu laikotarpiu pieno baltymų procentas įprastin÷s gamybos
pieno ūkyje vidutiniškai 0,41 % buvo didesnis, negu ekologiniame, o tvartiniu laikotarpiu
(sausio, lapkričio, gruodžio m÷nesiais) įprastin÷s gamybos pieno ūkyje 0,28 % jis buvo
mažesnis.
Sausis Vasaris Kovas Balandis Spalis Lapkritis Gruodis
įprastinis ūkis 3,41 3,55 3,59 3,44 3,84 3,61 3,35 ekologinis ūkis 3,62 3,37 3 2,88 3,53 3,77 3,82 2,6 2,8 3 3,2 3,4 3,6 3,8 4 4,2 4,4 baltymai, %
Pieno baltymų kitimas 2009 m. tvartiniu laikotarpiu tirtuose ūkiuose
6 grafikas. Pieno baltymų kitimas 2009 m. tvartiniu laikotarpiu tirtuose ūkiuose
Ir tai natūralu, taip ir gali būti, nes, nežiūrint į ūkio dydį, karvių veislę, laktacijas ir kitus faktorius, galima teigti, kad nuo raciono subalansavimo ir pašarų sud÷ties bei kokyb÷s priklauso riebalų ir baltymų rodikliai. Ekologiškas pieno ūkis karvių š÷rimui naudojo tik savos gamybos pašarus, o įprastin÷s gamybos papild÷ racioną pirktais sojų pupelių rupiniais (tai padidino riebalų ir baltymų kiekį karvių piene), o jos trūkumas sumažino įprastin÷s gamybos ūkio riebalų ir baltymų procentą.
ganykliniu laikotarpiu – riebalai - 4,56 %, baltymai - 3,66 %, o tvartiniu - 4,74 %, ir 3,54 % Tačiau ekologinio ūkio pieno sud÷ties rodikliai nedaug skyr÷si nuo kitų lyginamujų grupių vidutinių rodiklių (2, 3, 4, 5 lentel÷s).
Ekologinio ūkio karvių pieno riebalų procentas ganykliniu laikotarpiu vidutiniškai
mažesnis buvo už vidutinius įprastin÷s gamybos ūkio (0,52 %), koop. “Ekožemaitija“(0,04
%) pieno riebalus, bet didesni už AB “Pieno žvaigžd÷s“ fil.„Kauno pienas“(0,03 %),
Kaišiadorių raj (0,04 %), Lietuvos pieno pramon÷s (0,05 %), o tvartiniu laikotarpiu
vidutiniškai mažesni buvo už įprastin÷s gamybos ūkio (0,38 %,) koop. “Ekožemaitija“(0,12
%) pieno riebalus ir didesni už AB “Pieno žvaigžd÷s“ fil.„Kauno pienas“(0,08 %),
2 lentel÷ Vidutiniai lyginamųjų grupių riebumo rodikliai 2009 metais ganykliniu laikotarpiu M÷nuo įprastin÷s gamybos ūkis ekologinis ūkis AB "Pieno žvaigžd÷s" fil."Kauno pienas" vid. Kaišiadorių raj. vid. koop "EKO ŽEMAITIJA " vid. LIETUVOS VID. Geguž÷ 4,57 4,06 3,97 3,93 4,12 3,97 Birželis 4,52 3,96 3,97 3,97 4,05 3,97 Liepa 4,47 3,96 3,92 3,91 3,98 3,91 Rugpjūtis 4,53 4,07 3,99 4 4,02 3,94 Rugs÷jis 4,69 4,17 4,2 4,19 4,23 4,14 vid. 4,56 4,04 4,01 4,00 4,08 3,99 Riebalai, % Ganykliniu laikotarpiu
3 lentel÷ Vidutiniai lyginamųjų grupių riebumo rodikliai 2009 metais tvartiniu laikotarpiu M÷nuo įprastin÷s gamybos ūkis ekologinis ūkis AB "Pieno žvaigžd÷s" fil."Kauno pienas" vid. Kaišiadorių raj. vid. koop "EKO ŽEMAITIJA " vid. LIETUVOS VID. Sausis 4,59 4,6 4,25 4,29 4,6 4,34 Vasaris 4,69 4,31 4,17 4,21 4,45 4,25 Kovas 4,85 3,92 4,13 4,17 4,32 4,21 Balandis 4,76 3,69 4,05 3,99 4,11 4,07 Spalis 4,88 4,51 4,44 4,45 4,65 4,42 Lapkritis 4,81 4,8 4,5 4,53 4,68 4,47 Gruodis 4,59 4,67 4,43 4,46 4,54 4,43 vid. 4,74 4,36 4,28 4,30 4,48 4,31 Riebalai, % Tvartiniu laikotarpiu
Ganykliniu laikotarpiu ekologinio ūkio karvių piene baltymų procentas buvo mažesnis vidutiniškai 0,41 % už vidutinius įprastin÷s gamybos ūkio, 0,03 % koop. “Ekožemaitija“,
didesnis už Lietuvos pieno pramon÷s gaminamo pieno baltymų procentą, o tvartiniu
laikotarpiu vidutiniškai 0,11 % mažesnis už įprastin÷s gamybos ūkyje gaminamo pieno
baltymus ir 0,18 % didesnis už AB “Pieno žvaigžd÷s“ fil.„Kauno pienas“, 0,18 % Kaišiadorių
raj., 0,13 % koop. “Ekožemaitija“, 0,22 % Lietuvos pieno pramon÷s baltymingumo rodiklius
(4 ir 5 lentel÷s).
4 lentel÷. Vidutiniai lyginamųjų grupių baltymingumo rodikliai 2009 metais ganykliniu laikotarpiu M÷nuo įprastin÷s gamybos ūkis ekologinis ūkis AB "Pieno žvaigžd÷s" fil."Kauno pienas" vid. Kaišiadorių raj. vid. koop "EKO ŽEMAITIJA " vid. LIETUVOS VID. Geguž÷ 3,55 3,19 3,21 3,21 3,13 3,13 Birželis 3,69 3,23 3,26 3,29 3,3 3,21 Liepa 3,62 3,18 3,2 3,18 3,24 3,14 Rugpjūtis 3,69 3,24 3,28 3,29 3,3 3,22 Rugs÷jis 3,77 3,39 3,37 3,39 3,42 3,3 vid. 3,66 3,25 3,26 3,27 3,28 3,20 Baltymai, % Ganykliniu laikotarpiu
M÷nuo įprastin÷s gamybos ūkis ekologinis ūkis AB "Pieno žvaigžd÷s" fil."Kauno pienas" vid. Kaišiadorių raj. vid. koop "EKO ŽEMAITIJA " vid. LIETUVOS VID. Sausis 3,41 3,62 3,22 3,23 3,28 3,22 Vasaris 3,55 3,37 3,19 3,21 3,2 3,17 Kovas 3,59 3 3,15 3,14 3,19 3,13 Balandis 3,44 2,88 3,13 3,09 3,08 3,06 Spalis 3,84 3,53 3,42 3,44 3,53 3,37 Lapkritis 3,61 3,77 3,31 3,36 3,41 3,27 Gruodis 3,35 3,82 3,3 3,31 3,38 3,27 vid. 3,54 3,43 3,25 3,25 3,30 3,21 Baltymai, % Tvartiniu laikotarpiu
4.1.2. Somatinių ląstelių skaičius ir bendras bakterinis užterštumas
ląstelių piene padaug÷jo. Tod÷l labai svarbu kasdien sekti karvių sveikatą, o melžimą atlikti pagal visus reikalavimus.
Lyginant tirtų ūkių pieno somatinių ląstelių skaičių su kitomis lyginamosiomis grup÷mis matome (8 grafikas), kad artimiausias visiems vidurkiams buvo įprastin÷s gamybos ūkio pieno somatinių ląstelių skaičius (vid. 235 tūkst./ml). Įprastin÷s gamybos ūkio karvių piene somatinių ląstelių vidutiniškai 5 tūkst./ml buvo daugiau nei Kaišiadorių rajono, 17 tūkst./ml daugiau nei AB „Pieno žvaigžd÷s“ fil. „Kauno pienas“, 12 tūkst./ml daugiau nei Lietuvos pieno pramon÷s bei 5 tūks./ml daugiau nei ekologinių ūkių kooperatyvo somatinių ląstelių skaičių, o ekologinio ūkio - už Kaišiadorių rajono (93 tūkst./ml), AB „Pieno žvaigžd÷s“ fil. „Kauno pienas“ (vid. 105 tūkst./ml), Lietuvos pieno pramon÷s (vid.100 tūkst./ml) bei ekologinių ūkių kooperatyvo (vid.93 tūks./ml).
Sausis Vasaris Kovas Balandis Gegužė Birželis Liepa Rugpjūtis Rugsėjis Spalis Lapkritis Gruodis
įprastinės gamybos ūkis 206 218 232 262 368 293 265 286 186 150 189 170
ekologinis ūkis 225 205 296 244 208 353 594 433 451 388 289 196 0 100 200 300 400 500 600 700
Somatinių ląstelių skaičius tūkst./ml įprastin÷s ir ekologin÷s gamybos pieno ūkiuose pagal VĮ "Pieno tyrimai" duomenis 2009 m.
Sausis Vasaris Kovas Balandis Gegužė Birželis Liepa Rugpjūtis Rugsėjis Spalis Lapkritis Gruodis
įprastinės gamybos ūkis 206 218 232 262 368 293 265 286 186 150 189 170
ekologinis ūkis 225 205 296 244 208 353 594 433 451 388 289 196
AB "Pieno žvaigždės" fil."Kauno pienas"vid. 194 195 187 187 210 225 238 245 229 227 212 217
Kaišiadorių raj. vid. 209 210 211 204 228 236 251 257 244 245 232 234
ekolog.koop. vid. 219 213 198 216 242 242 262 255 238 228 220 230 Lietuvos vid. 207 209 204 203 220 228 242 251 237 235 221 225 0 100 200 300 400 500 600 700
Somatinių ląstelių skaičiaus tūkst./ml rodiklių palyginimas pagal VĮ "Pieno tyrimai" duomenis 2009.m
Viena iš pagrindinių priežasčių, neigiamai veikiančių pieno kokybę, yra mikroorganizmai. Tirtame įprastin÷s gamybos ūkyje karv÷s laikomos pririštos, ūkininkas karves melžia suvarydamas jas į šalia esančią melžimo aikštelę, naudodamas 4 bidon÷lius. Pienas iš karto pamelžus karvę nešamas ir pilamas į kitoje patalpoje esantį pieno šaldytuvą. Tokiu būdu vyksta greitas pieno atšaldymas ir bakterijos nesidaugina. Be to, pati ūkio šeiminink÷ kiekvienos karv÷s tešmenį nuplauna ir nušluosto naudodama kiekvienai karvei atskiras vienkartines serveteles. Taip bendras pieno bakterinis užterštumas pirmose pieno užteršimo stadijose yra pristabdomas, o pieno košimas ir greitas atšaldymas neleidžia bakterijoms daugintis toliau. Tod÷l kaip matome iš 9 grafiko, tokio pieno bendras bakterijų skaičius (vid. 37 tūkst./ml) atitiko Pieno supirkimo taisyklių reikalavimus. Tik kovo (157 tūkst./ml) ir balandžio (144 tūkst./ml) m÷nesiais piene buvo daugiau nei 100 tūkst./ml bakterijų, tod÷l superkamas pienas neatitiko Pieno supirkimo taisyklių reikalavimų. Tuo tarpu ekologinio ūkio bendras bakterijų skaičius (vid. 105 tūkst./ml) kovo (157 tūkst./ml), balandžio (144 tūkst./ml), geguž÷s (153 tūkst./ml), birželio (171 tūkst./ml), rugpjūčio (156 tūkst./ml) ir rugs÷jo (274 tūkst./ml) m÷nesiais viršijo leistiną pieno Supirkimo taisyklese nustatytą ribą pagal bendrą bakterijų skaičių (9 grafikas). Tai lemia tai, kad karv÷s vasarą laikomos ganykloje ir melžiamos aikštel÷je į bidon÷lius, pienas pilamas į bidonus, kurie tik baigus visą melžimą suvežami iš ganyklos į fermą ir supilami į pieno šaldytuvą. Tačiau tai ir padidina bakterijų skaičių, nes pienas laikomas bidonuose, laukiama kol visos karv÷s bus pamelžtos ir tik tada vežamas ir atšaldomas. Nuo pirmos karv÷s melžimo iki paskutin÷s praeina daugiau kaip 3 val., o tai ir lemia bakterijų dauginimąsi, nors parvežtas pienas yra košiamas per filtrus. Be to ir tešmens uždegimu ganykliniu laikotarpiu sirgo daugelis karvių, tai irgi padidino bakterijų skaičių piene, nes sergančių karvių mikrobai iš tešmens audinių patenka į pieną. Tvartiniu laikotarpiu pienas melžiamas tiesiai į melžimo liniją, iš kurios patenka į pieno šaldytuvą ir yra šaldomas, tod÷l bendras bakterijų skaičius mažesnis (vid.64 tūkst./ml.) už ganykliniu laikotarpiu piene esantį bakterijų skaičių.
Įprastin÷s gamybos ūkio bendras bakterijų skaičius buvo 64% (68 tūkst./ml) mažesenis
Sausis Vasaris Kovas Balandis Gegužė Birželis Liepa Rugpjūtis Rugsėjis Spalis Lapkritis Gruodis
įprastinės gamybos ūkis 16 10 157 144 7 17 11 30 23 14 13 7
ekologinis ūkis 14 11 156 144 133 171 84 156 274 61 45 19 0 50 100 150 200 250 300
Pieno bendras bakterinis užterštumas tūkst./ml ekologiniame ir įprastin÷s gamybos ūkiuose pagal VĮ "Pieno tyrimai"duomenis 2009 m.
Sausi s Vasar is Kova s Balan dis Gegu ž÷ Biržel is Liepa Rugpj ūtis Rugs ÷jis Spali s Lapkr itis Gruo dis įprastin÷s gamybos ūkis 16 10 157 144 7 17 11 30 23 14 13 7 ekologinis ūkis 14 11 156 144 133 171 84 156 274 61 45 19 AB "Pieno žvaigžd÷s" fil."Kauno pienas"vid. 45 38 34 44 53 52 47 48 50 49 48 49 Kaišiadorių raj. vid. 39 32 30 32 38 43 41 42 43 42 43 44 ekolog.koop. vid. 29 26 22 21 27 37 40 31 31 45 49 52 Lietuvos vid. 31 28 26 29 29 28 26 29 29 29 30 30 0 50 100 150 200 250 300
Bendro bakterijų skaičiaus tūkst./ml palyginimas pagal VĮ "Pieno Tyrimai" duomenis 2009 m.
4.1.3. Inhibitorin÷s medžiagos piene ir užšalimo temperatūros taškai Inhibitorin÷s medžiagos natūraliame piene yra neleistinos (draudžiamos)
Pagal VĮ “Pieno tyrimai“ duomenis 2009 m. analizuotuose ūkiuose inhibitorinių medžiagų piene nebuvo rasta. Nei įprastin÷s gamybos, nei ekologiniame pieno ūkiuose šių medžiagų likučių piene neaptikta. Inhibitorinių medžiagų ir negal÷jo rasti nei vienas tyrimo metodas, nes abu ūkiai labai atsakingai rūpinosi savo pieno kokybe.
Tiriamojo ekologinio ūkio savininkas teig÷, kad dar neteko karvių gydyti vaistais. B÷dų jam pasitaiko karv÷ms veršiuojantis, bet tada, jei mato, kad be antibiotikų neišsivers, karves brokuoja ir parduoda. Jeigu gydytų antibiotikais, tai vaistų karencijos laikotarpis padvigub÷tų. Tiriamojo įprastin÷s gamybos ūkio ūkininkas karvių gydymui retkarčiais naudojo antibiotikus, bet visada tokias karves atskirdavo, pažym÷davo ir jas melždavo paskutines. O tokį pieną išpildavo. Pasibaigus vaistų karencijos laikui, pieno kokybę visada pasitikrindavo, paduodamas gydytų karvių pieno m÷ginuką į pieno perdirbimo įmonę, kad ištirtų inhibitorines medžiagas. Tik gavęs neigiamą atsakymą, gydytų karvių pieno nebeatskirdavo, o melždavo įprasta tvarka.
Lyginant įprastin÷s gamybos ūkio pieno užšalimo tašką (vid.-0,533 °C) su ekologinio ūkio (vid.-0,522), matome, kad didesn÷ pieno užšalimo temperatūra nustatyta ekologinio ūkio piene (11 grafikas). Tai įtakojo nepakankama pašarų baz÷, mineralinių medžiagų ir vitaminų trūkumas bei veršiavimosi metas, nes ekologiniame ūkyje daugiausia karvių veršiavosi kovo (-0,512°C), balandžio (-0,505 °C), geguž÷s (-0,514°C) m÷nesiais ir buvo šviežiapienes, o tai irgi tur÷jo įtakos pieno užšalimo temperatūros padid÷jimui.
Mano nuomone, Lietuvoje n÷ra teisingai nustatytas pieno užšalimo taško rodiklis (- 0,520°C). Ganykliniu ir tvartiniu laikotarpiu jis tur÷tų būti skirtingas, nes pavasarį pašarai esti prastesn÷s sud÷ties, neaprūpina reikiamais mikroelementais ir vitaminais karvių organizmo, ko pasekoje užšalimo temperatūra padid÷ja ir ūkininkui gali būti pritaikoma 10 % kainos nuoskaita, o juk karvių savininko šiuo metu mes nepriversime pirkti papildomai mineralinių medžiagų. Tod÷l reikia organizuoti karvių veršiavimąsi ištisus metus, o pavasarį racioną papildyti mineralin÷mis medžiagomis, vitaminais, norint kad pieno užšalimo temperatūra nepadid÷tų. Gaminant pieno produktus iš pieno, kurio užšalimo temperatūra aukštesn÷, padid÷ja jo išeiga, t.y. tam pačiam sūrio kiekiui pagaminti reikia daug daugiau pieno.
-0,533 -0,535 -0,543 -0,538 -0,530 -0,536 -0,529 -0,537 -0,546 -0,542 -0,527 -0,528 -0,528 -0,521 -0,512 -0,505 -0,514 -0,519 -0,516 -0,523 -0,525 -0,530 -0,536 -0,532 -0,55 -0,54 -0,53 -0,52 -0,51 -0,5 -0,49 -0,48
Sausis Vasaris Kovas Balandis Gegužė Birželis Liepa Rugpjūtis Rugsėjis Spalis Lapkritis Gruodis
Pieno užšalimo taško rodikliai °C ekologin÷s ir įprastin÷s gamybos ūkiuose C nustatyti "Kauno pienas" laboratorijoje 2009 m.
įprastinės gamybos
ekologinis
-0,532 -0,522 -0,513 -0,510 -0,509 -0,517 -0,511 -0,520 -0,521 -0,527 -0,531 -0,520 -0,528 -0,521 -0,512 -0,505 -0,514 -0,519 -0,516 -0,523 -0,525 -0,530 -0,536 -0,532 -0,540 -0,535 -0,530 -0,525 -0,520 -0,515 -0,510 -0,505 -0,500 -0,495 -0,490 -0,485
Sausis Vasaris Kovas Balandis Gegužė Birželis Liepa Rugpjūtis Rugsėjis Spalis Lapkritis Gruodis Ekologinio ir kitų ekologinių ūkių, prikausančių kooperatyvui, pieno užšalimo taško temperatūros
rodikliai °C nustatyti "Kauno pienas" laboratorijoje 2009 m.
ekolog.koop. ekologinis
4.1.4 Analizuotų rodiklių statistin÷ analiz÷
Iš 6 lentel÷je pateiktų duomenų matyti, kad tiriamuoju laikotarpiu (tiek ganykliu, tiek tvartiniu) riebesnį ir baltymingesnį pieną dav÷ įprastinio ūkio karv÷s. Riebalų procentas piene tik 0,1 % buvo mažesnis gruodžio m÷nesį, o baltymų procentas – 0,1 % sausio, 0,07 %
vasario, 0,11 % lapkričio ir 0,27 % gruodžio m÷nesį buvo mažesni už ekologinio ūkio pieno
sud÷ties rodiklius.
6 lentel÷. Tirtų ūkių pieno riebalų ir baltymų statistin÷ analiz÷ Rodiklis
riebalai, % baltymai, %
įprastin÷s gamybos
ūkis ekologinis ūkis
įprastin÷s gamybos
ūkis ekologinis ūkis
Laikotarpis narių sk.(n) vidurkis(M)±paklaida(m) geguž÷s m÷n. 15 4,57±0,073 4,07±0,052 3,56±0,036 3,17±0,059 birželio m÷n. 30 4,52±0,027 4,03±0,024 3,69±0,015 3,23±0,009 liepos m÷n. 31 4,48±0,014 3,92±0,027 3,62±0,012 3,19±0,016 rugpjūčio m÷n. 31 4,53±0,057 4,06±0,046 3,69±0,023 3,23±0,016 rugs÷jo m÷n. 15 4,69±0,031 4,16±0,042 3,77±0,014 3,38±0,013 GANYKLINIS laikotarpis 122 4,56±0,021 4,04±0,019 3,66±0,009 3,25±0,013 sausio m÷n. 21 4,59±0,035 4,50±0,076 3,41±0,026 3,51±0,076 vasario m÷n. 22 4,7±0,036 4,58±0,093 3,55±0,016 3,62±0,075 kovo m÷n. 29 4,85±0,057 4,30±0,081 3,59±0,027 3,27±0,058 balandžio m÷n. 27 4,76±0,028 3,75±0,048 3,45±0,019 2,91±0,021 spalio m÷n. 16 4,88±0,039 4,3±0,121 3,84±0,022 3,39±0,065 lapkričio m÷n. 15 4,82±0,035 4,77±0,064 3,61±0,027 3,72±0,032 gruodžio m÷n. 16 4,59±0,042 4,69±0,067 3,35±0,016 3,81±0,021 TVARTINIS laikotarpis 146 4,74±0,02 4,36±0,049 3,54±0,019 3,43±0,039
