Kalių ir kačių pieno liaukos navikai ir jų chirurginis gydymas

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA

Veterinarijos fakultetas

Edita Prakapaitė

Kalių ir kačių pieno liaukos navikai ir jų chirurginis

gydymas

Mammary tumors and its surgical treatment in dogs and

cats

Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovas: Prof. habil. dr. Vidmantas Biţokas

2 DARBAS ATLIKTAS NEUŢKREČIAMŲJŲ LIGŲ KATEDROJE.

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Kalių ir kačių pieno liaukos navikai ir jų chirurginis gydymas“:

1. Yra atliktas mano paties/pačios;

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir uţsienyje;

3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŢ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO

(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE/KLINIKOJE

(aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedėjo(-o)s vardas, pavardė)

(parašas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentai 1)

2)

(vardas, pavardė) (parašai)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

3

TURINYS

1.1 Pieno liaukos topografija ir anatomija ... 8

1.2 Pieno liaukos kraujotaka ir limfinė sistema ... 8

1.3 Pieno liaukos inervacija ... 9

1.4 Pieno liaukos navikų vystymasis ... 9

1.5 Pieno liaukos navikų klasifikacija ... 10

1.6 Hormonų įtaka pieno liaukos navikų vystymuisi ... 11

1.7 Amţiaus ir veislės įtaka pieno liaukos navikų vystymuisi ... 12

1.8 Predisponuojantys veiksniai pieno liaukos navikų vystymuisi ... 13

1.9 Pieno liaukos navikų gydymas ... 13

1.9.1 Pieno liaukos navikų šalinimo technika ... 14

1.9.2 Pieno liaukos navikų šalinimo būdai ... 14

2. TYRIMO METODAI IR MEDŢIAGA ... 16

3. TYRIMO REZULTATAI ... 17

3.1 Surinktų duomenų rezultatai ... 17

3.2 Naviko chirurginio gydymo atvejis ... 25

4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 29

5. IŠVADOS... 31

REKOMENDACIJOS ... 32

4

SANTRAUKA

Kalių ir kačių pieno liaukos navikai ir jų chirurginis gydymas Edita Prakapaitė

Magistro baigiamasis darbas

Darbas buvo atliktas nuo 2012 metų sausio iki 2015 metų sausio mėnesio Kauno veterinarijos klinikoje „Dainavos veterinarija“. Darbo tikslas - naudojantis literatūros duomenimis, išnagrinėti kalių ir kačių pieno liaukos navikų vystymąsi, klasifikaciją, etiologiją, pateikti chirurginio gydymo techniką bei būdus ir atlikti navikų pasireiškimo statistinių duomenų analizę.

Pieno liaukos navikai – daţniausiai pasitaikantys navikai kalėms ir katėms. Ištirtos 32 kalės ir 15 kačių ir, apklausus jų šeimininkus, surinkti statistiniai duomenys. Tyrimo tema aktuali dėl daţno pieno liaukos navikų pasireiškimo, siekiant uţtikrinti tinkamą jų gydymą ir prevencijos priemones.

Kalėms pieno liaukos navikai daţniausiai pasireiškė ketvirtoje, katėms – trečioje pieno liaukų poroje. Amţiaus vidurkis, kada daugiausiai pasireiškia navikai kalėms yra 12,5 metų, katėms - 15 metų. Klinikoje pieno liaukos navikai daţniausiai buvo diagnozuojami mišrūnėms kalėms ir katėms. Buvo tiriama ir gyvūno svorio, mitybos, kastracijos laiko, atvestų vadų, hormoninių preparatų naudojimo įtaka navikų susiformavimui.

Navikų gydyme daţniausiai taikoma chirurginė intervencija. Atsiţvelgiant į naviko dydį ir išplitimą, taikoma viena iš šių šalinimo būdų – mazgelio rezekcija, pieno liaukos mastektomija, sritinė pieno liaukos mastektomija, vienos pusės arba abipusė pieno liaukų mastektomija. Klinikoje chirurginis gydymas buvo taikomas 26 kalėms ir 10 kačių.

5

SUMMARY

Mammary tumors and its surgical treatment in dogs and cats Edita Prakapaitė

Master„s Thesis

The research was carried out at the veterinary clinic “Dainavos veterinarija” during the period from January 2012 to January 2015. The aim of this study was to examine the growth, classification, etiology and surgical treatment options of bitches and cats mammary gland tumors and to present a statistical evaluation of the research data.

Mammary gland tumors are the most frequent tumors in bitches and cats. During this research 32 bitches and 15 cats were examined. The owners were interviewed in order to get full anamnesis. This research is relevant due to frequency of mammary gland tumors and it helps to choose the best treatment option and prevention measures.

The most affected mammary gland pair was fourth in bitches and third in cats. The average age for affected bitches was 12,5 years and 15 years for cats. Mixed breed cats and bitches were commonly diagnosed with mammary gland tumors. During this research we examined the influence of animal‟s weight, nutrition, time of neutering, number of broods, usage of hormonal drugs on tumors development.

Surgical treatment was the most common treatment option for mammary gland tumors. Different surgical techniques were used for treatment depending on size and spread of tumors: lumpectomy, mastectomy of mammary gland, regional mastectomy of mammary gland, unilateral or bilateral mastectomy of mammary gland. 26 bitches and 10 cats were treated surgically.

6

SANTRUMPOS

PR – progesteronas AH – augimo hormonas PL – prolaktinas

MPA - medroksiprogesterono acetatas

7

ĮVADAS

Pieno liauka yra organas, turintis didţiausią tikimybę pasireikšti navikams. Pieno liaukos navikai kalėms sudaro apie 42 proc. visų navikų (1). Katėms šių navikų pasireiškimas yra maţesnis, tačiau sudaro trečdalį visų navikų. Maţdaug 35 – 50 proc. kalių ir 90 proc. kačių pieno liaukos navikų yra piktybiniai (2).

Navikų atsiradimo prieţastys siejamos su patelės amţiumi, hormonų įtaka, veisle, mityba bei nutukimu (3). Pastebėta, kad didţiausia navikų pasireiškimo tikimybė yra 9 – 11 metų kalėms (1) ir vidutiniškai 7 – 8 metų katėms (4). Veislės atţvilgiu, pudelių ir spanielių kalės (5) bei trumpaplaukės naminės ir siamo veislės katės daţniausiai serga pieno liaukos navikais (6).

Tyrimai rodo, jog kastracijos laikas taip pat turi įtakos. Atlikus patelei kastraciją iki pirmos rujos, navikų susidarymo tikimybė sudaro tik 0,5 proc., po antros rujos – 26 proc. Kastracija vėlesniame amţiuje įtakos navikų susiformavimui neturi (7). Nustatyta, kad prolaktinas yra reikalingas normaliam pieno liaukos epitelio vystymuisi. Padidėjusi jo ir steroidinių hormonų sintezė, gali pagreitinti naviko formavimąsi (8).

Pieno liaukos navikų stadija ir ligos prognozė apibūdinama, remiantis klinikiniais simptomais, naviko dydţiu ir limfinių mazgų būkle (3). Tik apie 16 proc. visų pieno liaukos navikų turi polinkį metastazuoti į kitus organus. Tokiu atveju, ligos prognozė yra bloga (9) ir gyvūno gyvenimo trukmė prognozuojama nuo 3 iki 9 mėnesių (7). Maţų navikų atveju prognozės yra geresnės nei didelių (9).

Darbo tikslas:

Naudojantis literatūros duomenimis, išnagrinėti kalių ir kačių pieno liaukos navikų vystymąsi, klasifikaciją, etiologiją, pateikti chirurginio gydymo techniką bei būdus ir atlikti navikų pasireiškimo klinikoje „Dainavos veterinarija“ statistinių duomenų analizę.

Darbo uţdaviniai:

1. Atlikti kalių ir kačių pieno liaukos navikų pasireiškimo statistinių duomenų analizę. 2. Naudojantis literatūra, surinktais duomenimis bei atliktais tyrimais nustatyti kalių ir

kačių pieno liaukos navikų pasireiškimo priklausomybę nuo amţiaus, veislės, svorio, kastracijos laiko, pašaro tipo, vadų skaičiaus ir hormoninių preparatų naudojimo.

3. Ištirti pieno liaukos navikų lokalizacijos priklausomybę nuo gyvūno rūšies.

4. Nustatyti kalių ir kačių pieno liaukos navikų optimaliausius chirurginio gydymo metodus.

8

1. LITERATŪROS APŢVALGA

1.1 Pieno liaukos topografija ir anatomija

Pieno liaukų sistemą sudaro nuo gyvūnų rūšies priklausantis skaičius pieno liaukų, išsidėsčiusių simetriškai apibus viduriniosios linijos (lot. linea alba). Šunų pieno liaukų sistemą sudaro penkios, kačių – keturios poros pieno liaukų. Pirmosios yra vadinamos krūtinės pieno liaukomis ir yra skirstomos į kranialinę ir kaudalinę. Kalių pilvo pieno liaukos skirstomos į kranialinę ir kaudalinę, kačių pilvo srityje yra viena pora pieno liaukų. Paskutinioji pora vadinama kirkšnine pieno liauka (10).

Pieno liauka yra pakitusi prakaito liauka. Ji susideda iš parenchimos (sekretuojančių alveolių), stromos (jungiamojo audinio), latakų, kraujagyslių ir nervų (10). Kiekviena jų sudaryta iš: kūno (lot. corpus mammae) ir spenelio (lot. papila mammae). Kūną sudaro sekretuojančios alveolės, kurios veda į pieno latakėlius. Smulkūs pieno latakėliai susijungia į stambius pieno kanalus, atsiveriančius spenelio gale (11).

1.2 Pieno liaukos kraujotaka ir limfinė sistema

Šunų ir kačių pieno liaukos aprūpinamos krauju paviršinėmis ventralinės kūno sienos kraujagyslėmis. Kranialinė pilvo ir krūtinės pieno liaukos krauju aprūpinamos lateraline krūtinės arterija (lot. arteria thoracica lateralis), kranialine paviršine epigastrine arterija (lot. arteria

epigastrica cranialis superficialis) bei tarpšonkaulinių arterijų šakomis. Kaudalinę pilvo ir

kirkšninę pieno liaukas krauju maitina kaudalinė paviršinė epigastrinė arterija (lot. arteria

epigastrica caudalis superficialis) bei kranialinės pilvo (lot. arteria abdominalis cranialis) ir

giliosios apsukinės klubo arterijų (lot. arterija circumflexa ilium profunda) šakos (12).

Kraujas iš krūtinės pieno liaukų išteka kranialine paviršine epigastrine vena (lot. vena

epigastrica cranialis superficialis), kuri atsiveria į kranialinę epigastrinę veną (lot. vena epigastrica cranialis). Pastarąja kraujas patenka į vidinę krūtinės veną (lot. vena thoracica interna). Kraujas iš

pilvo ir kirkšninės pieno liaukų išteka kaudaline paviršine epigastrine vena (lot. vena epigastrica

caudalis superficialis), kuri atsiveria į išorinę gaktos veną (lot. vena pudenda externa) (13).

Iš kačių krūtinės ir pilvo bei kalių krūtinės ir kranialinės pilvo pieno liaukų limfa išteka į paţasties limfinį mazgą (lot. nodus lymphoideus axillaris), pridėtinį paţasties limfinį mazgą (lot.

nodus lymphoideus axillaris accessorius) bei krūtinės limfinį mazgą (lot. nodus lymphoideus thoracicus) (12). Iš kaudalinės pilvo iš kirkšninės pieno liaukos limfa išteka į paviršinį kirkšnies

limfinį mazgą (lot. nodus lymphoideus inguinalis superficialis). Literatūroje jis dar vadinamas pieno liaukos limfiniu mazgu ir lokalizuojasi dorsaliai kirkšninės pieno liaukos kaudalinio krašto. Katėms

9 iš pilvo ir kirkšninio pieno liaukų limfa išteka taip pat ir į kaudalinį epigastrinį limfinį mazgą (lot.

nodus lymphoideus epigastricus caudalis), kuris yra labai maţas ir lokalizuojasi išilgai kaudalinių

epigastrinių kraujagyslių (12).

Literatūroje nėra vieningos nuomonės, ar egzistuoja limfinis ryšys tarp atskirų pieno liaukų. Ištyrus anestezuotas kales, tyrimo rezultatai parodė, kad limfinis ryšys tarp sveikų pieno liaukų neegzistuoja (14). Tačiau remiantis kitais tyrimais (atlikus Evans blue daţų injekciją po oda ir tiriant pieno liaukų parenchimą), nustatyta, kad tarp kaudalinės krūtinės ir kranialinės pilvo pieno liaukų egzistuoja rezginio tipo limfinis ryšys, o tarp kranialinės ir kaudalinės pilvo pieno liaukų – tinklinio tipo limfinis ryšys (15).

Remiantis naujausiu kačių tarpliaukinio limfinio ryšio tyrimu, rezultatai parodė, jog tarp tos pačios pusės pieno liaukų limfinis ryšys neegzistuoja. Limfos nutekėjimas iš pieno liaukos į limfinį mazgą yra vienpusis (16). Limfinis ryšys tarp dešinės ir kairės pieno liaukų neegzistuoja (17).

1.3 Pieno liaukos inervacija

Šunų ir kačių pieno liaukos gauna sensorinę, simpatinę ir parasimpatinę inervaciją. Krūtinės pieno liaukas įnervuoja kaklinio rezginio lateralinės ir medialinės šakos, vadinamos tarpšonkauliniais nervais. Pilvo ir kirkšninę pieno liaukas įnervuoja klubinis papilvės (lot. nervus

iliohypogastricus), klubinis kirkšnies (lot. nervus ilioinguinalis) ir gaktinis šlaunies (lot. nervus genitofemoralis) nervai. Kirkšninė pieno liauka gauna papildomą inervaciją iš gaktinio nervo (lot. nervus pudentus) (13).

Pieno liaukų inervacija susideda iš peptiderginės struktūros nervų, kurie reguliuoja pieno liaukos kraujotaką. Sensoriniai neuropeptidai dalyvauja impulso perdavime į hipofizę, kai dirginami pieno liaukos speneliai. Be to, jie dalyvauja ir pieno išsiskyrimo įcentrinio kelio reflekse (3).

1.4 Pieno liaukos navikų vystymasis

Navikinis pieno liaukos audinys yra apibūdinamas kaip audinys su padidėjusiu ląstelių polinkiu daugintis, kai normaliomis sąlygomis ji turėtų būti ramybės būsenoje. Navikinės ląstelės pasiţymi vienu ar keliais iš šių poţymių: padidėjusiu arba sumaţėjusiu (pakitusiu) raiškos lygiu, nenormaliai suaktyvėjusia organizmo augimo genų, proto - onkogenų, veikla ar augimo inhibitorių aktyvacija (18).

Navikinio audinio formavimasis prasideda su pamatinio sluoksnio (lot. lamina basalis), dengiančio ląsteles, kuriuo tvirtinasi prie epitelio, poliškumo netekimu. To pasekoje, tarpląstelinės jungtys bei ląstelių pamatinės membranos išyra. Be to, ląstelių organoidai pakeičia savo struktūrą. Tokiu būdu, ląstelė iš kubinės tampa verpstės formos ir įgyja galimybę patekti į tarpląstelinę erdvę, neturint kontakto su kitomis ląstelėmis (epitelinis – mezenchiminis virsmas). Tokios ląstelės įgyja

10 miofibroblastinių savybių, gamina kitas nei jai būdingas medţiagas, kurios sudaro jos bazinę membraną. Dėl tokių savybių ląstelė morfologiškai tampa nebepanaši į savo pirmtakę ir gali inicijuoti navikinio audinio formavimąsi (19).

Pieno liaukoje formuojasi trijų tipų navikai - epitelinio, mezenchiminio (jungiamojo audinio) arba mišraus tipo (20). Dauguma pieno liaukos navikų yra epitelinio tipo (paprastoji adenoma/ paprastoji karcinoma), kiti susideda iš epitelinio ir mioepitelinio audinio (kompleksinė adenoma/ kompleksinė karcinoma), keletas navikų yra mezenchiminio tipo (fibroadenoma/ fibrosarkoma/ osteosarkoma bei kitos sarkomos) bei epitelinio ir mezenchiminio audinių kombinacija (gerybiniai navikai/ karcinosarkoma) (10).

Kliniškai pieno liaukos navikas atrodo kaip pavienis arba daugybinis mazgelis, išsidėstęs liaukos parenchimoje. Auglys gali būti tiek įaugęs, tiek neįaugęs į spenelį. Navikai gali lokalizuotis bet kurioje iš pieno liaukų. Tačiau yra pastebima navikų formavimosi tendencija kalėms kaudalinėje pilvo ir kirkšninėje pieno liaukose (21). Navikų dydis varijuoja nuo 0,5 iki 21 cm skersmens kalėms (22), 0,5 – 3 cm katėms. Daţniausiai navikai būna kietos konsistencijos bei apvalios formos (21).

1.5 Pieno liaukos navikų klasifikacija

Pieno liaukos navikai skirstomi į gerybinius ir piktybinius. Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) paskelbė TNM piktybinių navikų klinikinę klasifikaciją, kuria remiantis galima identifikuoti naviko stadiją ir nustatyti efektyviausią chirurginio gydymo būdą (23).

1 lentelė. Pieno liaukos piktybinių navikų TNM klinikinė klasifikacija (23,24).

T – Pirminis navikas T1 Šunys Katės < 3 cm skersmens < 1 cm skersmens; T2 3 – 5 cm skersmens 1 – 3 cm skersmens; T3 > 5 cm skersmens > 3 cm skersmens; T4 T4a T4b T4c T4d

Navikai išplitę į krūtinės ląstą; Navikai išplitę į kitus organus;

Navikai išplitę į krūtinės ląstą ir į kitus organus; Uţdegiminė karcinoma;

N – Metastazės limfiniuose mazguose Šunys ir katės

N0 Regioniniuose limfiniuose mazguose metastazių nėra; N1

11 N1a

N1b

Metastazės 1 regioniniame limfiniame mazge;

Metastazės 2 – 3 regioniniuose limfiniuose mazguose; N2 Metastazės 4 ir daugiau regioniniuose limfiniuose mazguose; M – Nutolusios metastazės

M0 Nutolusių metastazių nėra; M1

M1a M1b

Nutolusių metastazių yra; Metastazės viename organe;

Metastazės daugiau nei viename organe;

Pagal išplitimą, pieno liaukos navikai skirstomi į 4 stadijas:

2 lentelė. Pieno liaukos piktybinių navikų stadijų klasifikacija (25,26).

Stadija Naviko poţymiai

I Navikas maţas, lokalizuotas, neišplitęs į aplinkinius audinius (T1-2, N0, M0);

II Navikas didelis, gali būti išplitęs į regioninius limfinius mazgus ir/arba į aplinkinius audinius (T3-4, N0, M0);

III Navikas išplitęs į regioninius limfinius mazgus, juos paţeidęs ir/arba į aplinkinius audinius (T1-4, N1-2, M0);

IV Navikas metastazavęs į tolimiausius limfinius mazgus ir į kitus organus (T1-4, N1-2, M1);

Gerybiniai pieno liaukos navikai sudaro maţdaug 47 – 59 proc. kalėms (27) ir apie 10 – 15 proc. katėms (17). Šie navikai yra maţesnio ţalomojo poveikio, nepasiţymi invazyviu augimu bei daţniausiai yra inkapsuliuoti (10).

1.6 Hormonų įtaka pieno liaukos navikų vystymuisi

Pieno liauka yra vienas iš nedaugelio organų, kurie stipriai pakeičia savo dydį, formą ir funkciją pogimdyviniu periodu. Pavojingi pieno liaukos vystymosi etapai įtakoja ankstyvą lytinę brandą ir tęsiasi per nėštumą, atsivedimą, laktaciją ir involiuciją. Kiaušidţių ir hipofizės išskiriami hormonai daro didelę įtaką pieno liaukos vystimęsi (28).

Estrogenai ir PR yra atsakingi uţ pieno liaukos parenchimos, tai yra, latakų ir alveolių vystymąsi. AH atsakingas uţ pieno liaukos stromos ir epitelio komponentų vystymąsi, skatindamas kanalų ilginimą ir kanalo epitelio diferenciaciją (28).

12 Šių hormonų poveikyje, laikui bėgant, vyksta ir navikinių procesų atsiradimas. Tokiu atveju, stipriai padidėja ląstelių proliferacija, vystosi navikinis darinys ir, to pasekoje, didėja ir pieno liauka (29).

Yra pastebėta, jog padaugėjus AH, spontaniškai vystosi pieno liaukos alveolių arba latakų epitelio hiperplazija. Taigi, šis pastebėjimas patvirtina, jog hormono poveikyje, pakitusi ląstelė lengviau proliferuoja ir išgyvena – tai padeda formuotis navikui (28).

Kitas svarbus veiksnys yra PL. Šis hormonas atsakingas uţ laktacijos aktyvumą patelės organizme. Taipogi, keleto tyrimų rezultatai parodė, jog PL veikia ir kaip AH, neurotransmitorius arba imunoreguliatorius. Todėl galima teigti, kad jis svarbus pieno liaukos epitelio vystymuisi. Literatūroje vyrauja nevieninga nuomonė, ar šis hormonas turi įtakos pieno liaukos navikų susidarymui. Vieni šaltiniai teigia, jog PL koncentracijos padidėjimas įtakoja navikinio proceso formavimąsi, kiti palaiko nuomonę, jog šis hormonas yra reikalingas tik pieno liaukos sekrecijai palaikyti (8).

Pastebėta, jog atlikus patelei kastraciją iki pirmos rujos, pieno liaukos navikų susidarymo tikimybė sumaţėja iki 0,5 proc., po pirmos rujos – iki 8 proc.. Kiekviena ruja skatina navikų formavimosi tikimybę. Apskaičiuota, kad nekastruotai katei pieno liaukos navikų susidarymo tikimybė išauga iki 7 kartų (30). Taipogi, egzistuoja nuomonė, kad ilgame hormonų poveikyje, navikinis procesas gali formuotis keliose pieno liaukose iškart. Tiriant 236 nekastruotas kales, net 66,6 proc. iš jų turėjo daugiau nei vieną naviką (31).

Kiti veiksniai, sukeliantys hormoninius pokyčius organizme, tokie kaip, ciklo sutrikimai, atvestų vadų skaičius, atvestų jauniklių skaičius ir dydis, pseudo – nėštumas, gali lemti didesnę riziką susirgti pieno liaukos navikais (3).

1.7 Amţiaus ir veislės įtaka pieno liaukos navikų vystymuisi

Literatūroje yra plačiai nagrinėjama amţiaus įtaka, kaip rizikos veiksnys, pieno liaukos navikų susiformavimui. Jaunesnėms nei dviejų metų šunų ir kačių patelėms šie navikai beveik nepasitaiko. Daţniausiai pasitaiko 8 – 10 metų (vidurkis - 8,3 metai) kalėms (1), 4 – 14 metų (vidurkis 7,7 - metai) katėms (4).

Tiriant veislės įtaką pieno liaukos navikų atsiradimui, stebimas daţnas pasireiškimas tiek didelių, tiek maţų veislių šunims. Literatūroje daţniausiai minima, jog didţiausias paplitimas pastebėtas tarp pudelių, anglų kokerspanielių ir taksų veislės šunų, maţiausias - tarp mišrūnų, bokserių, čihuahua veislės šunų (1). Kituose šaltiniuose išskiriamos terjerų bei vokiečių aviganių veislės kalės (32).

Remiantis 2004 metų retrospektyviu tyrimu, kuriuo buvo lyginama didelių ir maţų šunų veislės predisponacija, jie parodė, jog maţų veislių šunims daţniau pasitaiko gerybiniai navikai, o

13 didelių veislių šunims - piktybiniai. Ištirta, jog iš visų tiriamųjų, maţų šunų veislės kalės, kurioms buvo diagnozuoti piktybiniai pieno liaukos navikai, sudarė 25 proc. ir 6,7 proc. nugaišo (didelių šunų veislės kalės - 58,5 proc. , nugaišo – 26,8 proc.) (33).

Apibendrinus nagrinėtą literatūrą, galima teigti, kad veislės rizika priklauso geografinės vietos ir kokios veislės ten yra paplitusios. Tyrime, atliktame Švedijoje, išskiriamos tokios šunų veislės kaip: spanieliai, bokseriai, dobermano pinčeriai, kai tuo tarpu, tyrime, atliktame Japonijoje, išskiriamos miniatiūrinės šunų veislės (34).

Į kačių rizikos grupę yra priskiriamos trumpaplaukės naminės ir siamo veislės katės. 80 – 96 proc. kačių pieno liaukos navikų yra piktybiniai (6). Pastebėta, diagnozavus pieno liaukos naviką trumpaplaukėms naminėms katėms, šios išgyvena ilgiau nei Siamo veislės katės (35).

1.8 Predisponuojantys veiksniai pieno liaukos navikų vystymuisi

Nors ši liga siejama su patelėmis, apie 1 proc. atvejų pasireiškia šunų patinams. Ligos prieţastimi daţniausiai tampa hormoniniai sutrikimai, tokie kaip sėklidţių Sertolio ląstelių anomali estrogenų sekrecija (36).

Nustatyta, kad kontraceptinių preparatų naudojimas rujai slopinti bei pseudonėštumui gydyti, įtakoja pieno liaukos navikų susiformavimą (7). Daţniausiai naudojamas MPA, tai progestino ir estrogenų kombinacija, kurie pasiţymi hormoniniu poveikiu, kaip ir natūraliai organizme esantys hormonai (36).

Amţius, kada įvyksta pirmasis patelės nėštumas bei atvestų vadų skaičius turį įtakos pieno liaukos pokyčiams. Literatūroje aprašomų tyrimų duomenimis, katės, kurios buvo atvedusios jauniklių pieno liaukos navikais sirgo daţniau nei katės, kurios jauniklių neturėjo (6).

Navikų formavimuisi įtakos turi ir gyvūno mityba. Tyrimų duomenimis, nesubalansuota mityba naminiu pašaru, bei termiškai neapdorota mėsa (1,3), sukelia didesnę riziką susirgti pieno liaukos navikais (36). Daţnai gyvūnai, kurie yra šeriami nesubalansuotai, kenčia nuo nutukimo. Kalės ir katės, turinčios viršsvorį, daţniau serga navikiniais susirgimais (37).

Taip pat pastebėta, kad naujų kraujagyslių susidarymas (angiogenezė) yra svarbus veiksnys naviko augimui ir metastazei. Tyrimai parodė, jog VEGF lygis yra ţenkliai padidėjęs kalėms, kurioms diagnozuotas pieno liaukos navikas, lyginant su sveikomis kalėmis (38). Metastazių plitimas tarp skirtingų pieno liaukų daţniau pasitaiko per kraujagysles nei per limfagysles (17).

1.9 Pieno liaukos navikų gydymas

Chirurginė intervencija yra vienintelis pripaţintas pieno liaukos navikų gydymo metodas, išskyrus uţdegiminės karcinomos atvejus, kai chirurginė intervencija yra kontraindikuotina (39). Chirurginės operacijos pasirinkimas priklauso nuo naviko lokalizacijos ir išplitimo lygio (26). Taip

14 pat yra įvertinamas naviko dydis, aplinkinių audinių paţeidimo laipsnis ir kiekis bei gyvūno amţius ir jo sveikatos būklė (40). Be šių kriterijų įvertinimo, rekomenduojama atlikti krūtinės rentgenografiją (siekiant įvertinti metastazių plaučiuose tikimybę) bei surinkti gyvūno kraujo tyrimų duomenis (41).

Literatūroje aprašoma, jog tiksliausias navikų tyrimo metodas yra histologinis tyrimas. Juo ištiriama naviko forma, diferenciacijos laipsnis, kiti jo specifiniai parametrai. Tačiau jis gali būti atliekamas tik po chirurginės operacijos (42). Praktikoje daţniausiai taikomas aspiracinis citologinis tyrimas, kurio dėka galima atmesti kitas skirtingas diagnozes. Tačiau jis nėra informatyvus, norint išsiaiškinti, ar navikas yra piktybinis (39).

1.9.1 Pieno liaukos navikų šalinimo technika

Operacinio lauko vietoje nuskutami plaukai. Iš abiejų pusių palpuojamos pieno liaukos bei jų limfiniai mazgai. Nustatoma navikų lokalizacija bei pamatuojamas jų dydis. Atliekamas operacinio lauko paruošimas, laikantis visų aseptikos ir antiseptikos reikalavimų. Naudojant skalpelį, daromas elipsės formos pjūvis odoje, nepaţeidţiant poodinių kraujagyslių. Daţniausiai pjūvis atliekamas iš kairės pusės į dešinę. Pjūvio ilgis priklauso nuo naviko dydţio, nes pjūvis turi apimti jo abi puses. Jei reikia, pjūvis gali būti padidinamas ţirklėmis arba elektrokoaguliatoriumi (43).

Vėliau prapjaunamas poodis bei fascija. Kaip įmanoma daugiau stengiamasi atidalinti bukuoju būdu, nes tai maţiau ţaloja audinius. Visi pieno liaukos riebalai tarp fascijos ir odos yra pašalinami tam, kad netrukdytų vėliau uţsiūti odos (43).

Kreipiamas didelis dėmesys į kraujotaką. Paprastai, didelės kraujagyslės, tokios kaip kranialinė ir kaudalinė epigastrinė venos, paviršinė epigastrinė arterija, yra ligatūruojamos. Smulkios kraujagyslės gali būti prideginamos elektrokoaguliatoriumi. Egzistuoja taisyklė, kad venos turi būti ligatūruojamos pirmiau nei arterijos tam, kad nesukelti galimo naviko išplitimo (17).

Šalinant naviką, kartu šalinami ir audiniai, prie kurių jis fiksuojasi. Jei navikas yra infiltravęsis į raumeninę fasciją, daromas gilus pjūvis ir navikas pašalinamas kartu su pilvo sienos raumenynu (40). Rekomenduojama, pašalinti ir apie 2 cm sveiko audinio, supančio naviką (17).

Kai navikas pašalintas, kraujagyslės koaguliuotos ir ţaizda išvalyta, ţaizdą galima uţsiūti. Siūnant odą, svarbu, kad ji nebūtų per daug įtempta. Tam naudojama atvirkštinė grįţtamoji siūlė. Siuvama visada su tirpstančiais monofilamentiniais siūlais. Odos siuvimui naudojami netirpūs siūlai (43).

1.9.2 Pieno liaukos navikų šalinimo būdai

Mazgelio rezekcija (lumpektomija) – šiuo būdu šalinami maţesni nei 0,5 cm skersmens, kieti, paviršiniai, neprisitvirtinę navikai (daţniausiai, gerybiniai). Procedūros metu, prapjaunama

15 oda ir išpjaunamas navikas su nedideliu kiekiu sveikų, jį supančių pieno liaukos audinių. Po naviko rezekcijos, atliekamas jo įvertinimas (gerybinis ar piktybinis navikas) (29).

Pieno liaukos mastektomija – tai vienos pieno liaukos pašalinimas, kai navikas lokalizuojasi pieno liaukos viduje ir yra didesnis nei 1 cm skersmens bei fiksuojasi prie odos arba fascijos. Atliekant operaciją, navikas pašalinamas kartu su oda ir/ arba pilvo sienos fascija, prie kurios yra prisifiksavęs (29).

Sritinė pieno liaukos mastektomija – šiuo būdu šalinamos gretimos pieno liaukos, blokuojant limfos kelią iš paţeistos pieno liaukos į limfinį mazgą. Apie 60 proc. kalių, kurioms buvo atlikta lumpektomija, pasireiškė recidyvai (43). Remiantis limfos susisiekimu, kuriuo vyksta navikų plitimas, šalinamos pirmos trys (kranialinė ir kaudalinė krūtinės ir kranialinė pilvo) arba paskutinės dvi (kaudalinė pilvo ir kirkšninė) pieno liaukos. Šalinant kaudalinės pilvo ir kirkšninės pieno liaukų paketą, kartu pašalinami ir regioniniai limfiniai mazgai. Paţasties limfinis mazgas šalinamas tik tada, kai yra padidėjęs arba yra citologiškai nustatytos piktybinės navikinės ląstelės (29).

Vienos pusės pieno liaukų mastektomija – šalinamos visos vienos pusės pieno liaukos daugybinių navikų atveju, kai visi navikai vienos pusės pieno liaukose (29). Procedūros metu atliekamas maţdaug 2 cm ilgio pjūvis, aplink kiekvieną naviką. Navikas išpjaunamas skalpeliu. Jei jis prisitvirtinęs prie odos arba fascijos, šalinama kartu ir paţeista oda ar fascija. Rekomenduojama, šalinti apie 2 cm sveiko audinio, supančio naviką (17).

Abipusė pieno liaukų mastektomija – šalinamos daugybiniai, didesnio nei 2 cm skersmens navikai. Ne visada įmanoma atlikti abiejų pusių pieno liaukų mastektomiją iškart. Dėl odos trūkumo ir didelio įtempio, ši procedūra atliekama retai ir daţniau katėms nei kalėms. Kai kuriais atvejais, atliekama vienpusė mastektomija, o po 8 savaičių atliekama kitos pusės mastektomija (17).

16

2. TYRIMO METODAI IR MEDŢIAGA

Tyrimas buvo atliktas nuo 2012 metų sausio 1 dienos iki 2015 metų sausio 1 dienos Kauno veterinarijos klinikoje „Dainavos veterinarija“. Vadovaujantis klinikos gydomų gyvūnų registracijos ţurnalu, buvo fiksuojami kalių ir kačių pieno liaukos navikų atvejai bei renkami jų duomenys (gyvūno rūšis, veislė, amţius, svoris, mityba).

Atliekant klinikinį gyvūno tyrimą, buvo surenkama išsami anamnezė, atliekama bendroji apţiūra. Konsultacijų metu taip pat buvo vykdoma šeimininkų apklausa. Klausimai buvo sudaryti taip, kad atsakymai atspindėtų rizikos veiksnių įtaką. Klausimai buvo pateikiami apie patelės atvestų vadų skaičių, kastracijos atlikimo laiką, hormoninių preparatų rujai slopinti naudojimą, gyvūno mitybą. Bendrosios apţiūros metu buvo įvertinama gyvūno būklė, naviko lokalizacija, dydis ir konsistencija.

Prieš chirurginio gydymo planavimą, buvo atliekamas morfologinis kraujo tyrimas jo parametrams įvertinti. Jei kraujo parametrai normos ribose, buvo rekomenduojama atlikti krūtinės ląstos, pilvo ertmės rentgenogramą, siekiant įvertinti gyvūno galimų metastazių buvimą plaučiuose, pilvo ertmės organuose. Tais atvejais, kai metastazės nustatomos, chirurginis gydymas netaikomas. Nenustačius pakitimų kraujyje bei neradus metastazių krūtinės ląstoje, vidaus organuose, buvo planuojama pieno liaukos naviko pašalinimo operacija (mastektomija). Kai kuriais atvejais, mastektomija buvo atliekama kartu su kastracija.

Tyrimo metu buvo uţfiksuoti 47 pieno liaukos navikų atvejai, iš jų 32 – kalėms, 15 – katėms. Iš visų tiriamųjų, 36 patelėms atliktos chirurginės operacijos (26 – kalėms, 10 - katėms). 11 patelių nebuvo opertuotos: 8 patelės (6 kalės, 2 katės) neoperuotos dėl kraujo rodiklių bei šeimininkams atsisakius, 3 katės buvo eutanazuotos dėl metastazių plaučiuose ir kepenyse.

Tyrimo metu gauti duomenys buvo apdorojami, naudojant kompiuterinę programą Microsoft

17

3. TYRIMO REZULTATAI

3.1 Surinktų duomenų rezultatai

Surinkti duomenys parodė, kad daţniausiai pieno liaukos navikai pasireiškia 12 – 13 metų amţiaus kalėms (1 pav.) Jauniausia kalė, kuriai pasireiškė pieno liaukos navikai buvo 6 metų amţiaus.

Klinikoje pieno liaukos navikai dauţniausiai buvo diagnozuoti 15 metų katėms. Tai vaizdţiai parodyta pateiktoje diagramoje (2 pav.). Jauniausia katė, kuriai buvo diagnozuotas pieno liaukos navikas buvo 7 metų amţiaus. Diagrama atspindi, kad pieno liaukos navikai katėms daţniausiai pasireiškia 12 – 17 metų amţiaus ribose.

1 pav. Pieno liaukos navikų pasireiškimas kalėms pagal amžių.

0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 1 0 4 3 4 2 5 5 2 4 1 1

Kalių amţius, metai

K ali ų sk aičiu s

18

2 pav. Pieno liaukos navikų pasireiškimas katėms pagal amžių.

Klinikoje pieno liaukos navikai buvo diagnozuoti įvairių veislių kalėms (3 pav.). Daugiausiai jų pasireiškė mišrūnams – 34 proc. Taip pat nemaţa dalis atvejų (16 proc.) pasireiškė tarp vokiečių aviganių veislės kalių. Iš 15 tirtų kačių pieno liaukos navikai daugiausiai pasireiškė mišrūnėms (12 kačių), 2 – siamo ir 1 persų veislės katėms (4 pav.).

3 pav. Pieno liaukos navikų pasireiškimas kalėms pagal veislę.

0 1 2 3 4 5 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 1 2 0 0 0 1 1 1 5 2 1 0 0 1

Kačių amţius, metais

Ka čių sk aič iu s 0 2 4 6 8 10 12 2 1 1 2 1 1 1 1 1 11 1 1 1 1 1 5 Bokseris Boseronas

Dogas Jorkšyro terjeras

Kavalieriaus Karaliaus Karolio spanielis Keribliūterjeras

Kernterjeras Kurtsharas

Laika Mišrūnas

Prancūzų buldogas Ryzenšnauceris

Rotveileris Toiterjeras

Trumpaplaukis taksas Vokiečių aviganis Kalių veislė K ali ų sk aičiu s

19

4 pav. Pieno liaukos navikų pasireiškimas katėms pagal veislę.

Tirtos kalės buvo sugrupuotos pagal svorį į šešias grupes, kas 10 kilogramų (5 pav.) Rezultatai parodė, jog pieno liaukos navikai daţniausiai pasireiškė didesnio svorio (31 – 40 kg) kalėms. Šioje svorio kategorijoje 22 proc. kalių turėjo viršsvorio.

5 pav. Pieno liaukos navikų pasireiškimas kalėms pagal svorį.

Ištyrus kačių svorį, nustatyta, kad pieno liaukos navikais daugiausiai sirgo 3,6 – 5,5 kg svorio katės (6 pav.). Nei viena iš tiriamųjų kačių neturėjo viršsvorio.

Mišrūnas 80% Persų 7% Siamo 13% Kačių veislės 0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 1-10 11-20 21-30 31-40 41-50 51-60 8 7 3 9 3 2

20

6 pav. Pieno liaukos navikų pasireiškimas katėms pagal svorį.

Surinkus duomenis apie gyvūno mitybą, rezultatai buvo suskirstyti į šias kategorijas: ekonominės klasės pašaras, premium klasės pašaras, super premium klasės pašaras, nesubalansuota mityba (šeriama termiškai neapdorota mėsa, ţmonėms skirtu maistu).

Daugiau nei pusė kalių (56,3 proc.) ir kačių (53,3 proc.), kurioms buvo diagnozuoti navikai, buvo šeriamos nesubalansuotai (7, 8 pav.). Pieno liaukos navikais sirgusios kalės, kurios buvo šeriamos aukščiausios klasės pašaru, sudarė tik 6,3 proc.

7 pav. Pieno liaukos navikų pasireiškimas kalėms pagal šėrimo tipą.

0 1 2 3 4 5 6 2,5 - 3,5 3,6 - 4,5 4,6 - 5,5 5,6 - 6,5 2 6 6 1

Kačių svoris, kilogramais

Ka čių sk aičiu s 0 5 10 15 20 8 4 2 18

Ekonominės klasės pašaras Premium klasės pašaras Super premium klasės pašaras Nesubalansuota mityba

K ali ų sk aič iu s Pašaro tipas

21

8 pav. Pieno liaukos navikų pasireiškimas katėms pagal šėrimo tipą.

Atlikus šeimininkų apklausą apie kalių ir kačių kastraciją, gauti rezultatai buvo sugrupuoti į keturias grupes: kastracija atlikta iki 1 metų amţiaus, kastracija atlikta 1 – 2 metų amţiaus laikotarpiu, kastracija atlikta vėliau nei po 2 metų amţiaus ir kastracija neatlikta.

Gauti rezultatai parodė, kad 72 proc. kalių, kurioms buvo pasireiškę pieno liaukos navikai, buvo nekastruotos (9 pav.). 16 proc. kalių buvo kastruotos 1 – 2 metų amţiaus laikotarpiu, 12 proc. kalių buvo kastruotos vėliau nei po 2 metų amţiaus.

9 pav. Pieno liaukos navikų pasireiškimas kalėms priklausomai nuo kastracijos.

Išanalizavus kačių duomenis, jie parodė, kad 73 proc. kačių, kurioms pasireiškė pieno liaukos navikai, buvo nekastruotos (10 pav.). 13 proc. kačių kastracija atlikta 1 – 2 metų amţiaus

0 2 4 6 8 5 2 0 8

Ekonominės klasės pašaras Premium klasės pašaras Super premium klasės pašaras Nesubalansuota mityba

Ka čių sk aičiu s Pašaro tipas 0 5 10 15 20 25 0 5 4 23 Atlikta iki 1 m. Atlikta 1 -2 m.

Atlikta vėliau nei po 2 m. Neatlikta K ali ų sk aičiu s

22 laikotarpiu, 7 proc. kačių kastracija atlikta iki 1 metų amţiaus ir 7 proc. kačių kastracija atlikta vėliau nei po 2 metų amţiaus.

10 pav. Pieno liaukos navikų pasireiškimas katėms priklausomai nuo kastracijos.

Kadangi didţioji dalis tiriamųjų kalių ir kačių buvo nekastruotos, iš šeimininkų buvo renkami duomenys apie atvestų vadų skaičių. Gauti rezultatai buvo sugrupuoti į 3 grupes: atvesta 1 vada, atvestos 2 ir daugiau vados, palikuonių neturėjo.

24 iš 32 tiriamų kalių nebuvo atvedusios palikuonių, 6 kalės buvo atvedusios 1 vadą ir 2 kalės – 2 ir daugiau vadų (11 pav.).

11 pav. Pieno liaukos navikų pasireiškimas kalėms pagal atvestų vadų skaičių.

0 2 4 6 8 10 12 1 2 1 11 Atlikta iki 1 m. Atlikta 1 -2 m.

Atlikta vėliau nei po 2 m.

Neatlikta Ka čių sk aičiu s

Kastracijos atlikimo laikas

1 vada 19% 2 vados ir > 6% Nebuvo 75%

23 Iš 15 kačių, sirgusių pieno liaukos navikais, 13 nebuvo atvedusios palikuonių ir 2 katės buvo atvedusios 1 vadą (12 pav.).

12 pav. Pieno liaukos navikų pasireiškimas katėms pagal atvestų vadų skaičių.

Siekiant išsiaiškinti, ar hormoninių preparatų naudojimas rujai slopinti turi įtakos kalių ir kačių pieno liaukos navikų atsiradimui, buvo vykdoma šeimininkų apklausa, ar jie naudojo šiuos preparatus. Gauti duomenys buvo suskirstyti į dvi grupes: hormoniniai preparatai naudoti, hormoniniai preparatai nenaudoti.

Iš 32 tiriamųjų kalių tik 2 kalėms buvo naudoti hormoniniai preparatai (13 pav.). Iš 15 tiriamųjų kačių 6 katėms šeimininkai davė hormoninių preparatų rujai slopinti (14 pav.).

13 pav. Pieno liaukos navikų pasireiškimas kalėms priklausomai nuo hormoninių preparatų

naudojimo. 1 vada 13% 2 vados 0% Nebuvo 87% Nenaudota 94% Naudota 6%

24

14 pav. Pieno liaukos navikų pasireiškimas katėms priklausomai nuo hormoninių preparatų

naudojimo.

Ištyrus navikų pasireiškimo lokalizaciją, galima teigti, kad pieno liaukos navikai daţniausiai lokalizuojasi galiniuose paketuose. 43 proc. tirtų kalių navikai buvo diagnozuojami 4 poroje pieno liaukų, 25 proc. – 3 poroje ir 15 proc. – 5 poroje pieno liaukų (15 pav.). Rečiausiai navikai pasitaikė 1 poroje pieno liaukų.

15 pav. Pieno liaukos navikų lokalizacija kalėms.

Ištyrus kačių pieno liaukos navikų lokalizaciją, paaiškėjo, kad daţniausiai navikai lokalizuojasi 3 poroje pieno liaukų. Net 41 proc. tirtų kačių navikų lokalizavosi 3 poroje pieno

Naudota 40% Nenaudota 60% 0 5 10 15 20 25

1 pora pieno liaukų 2 pora pieno liaukų 3 pora pieno liaukų 4 pora pieno liaukų 5 pora pieno liaukų

K ali ų sk aičiu s

25 liaukų, 23 proc. – 4 poroje pieno liaukų, 23 proc. – 2 poroje pieno liaukų ir 13 proc. – 1 poroje pieno liaukų (16 pav.).

16 pav. Pieno liaukos navikų lokalizacija katėms.

3.2 Naviko chirurginio gydymo atvejis

Anamnezė. Diagnozuotas kairės pusės kirkšninės pieno liaukos navikas. Darinys 5 – 6 cm skersmens, neskausmingas. Prieš 2 metus sirgo piometra, atlikta chirurginė operacija, pašalinant gimdą. Gyvūno morfologinio ir biocheminio kraujo tyrimai normos ribose. Atlikus rentgeno tyrimą, metastazių plaučiuose nerasta. Gyvūnas šeriamas ekonominės klasės pašaru, ţmonių maisto neduodama. Kalė šuniukų nėra atsivedusi, hormoninių preparatų nebuvo duodama.

Pieno liaukos naviko šalinimo technika. Kalė narkotizuojama, paruošiamas operacinis laukas: nuskutami plaukai, švariai nuvaloma ir operacijos plotas aseptizuojamas jodo tirpalu. Apţiūrėjus naviką, aplink jį atliekamas elipsės formos pjūvis odoje (17 pav.).

0 2 4 6 8 10

1 pora pieno liaukų 2 pora pieno liaukų 3 pora pieno liaukų 4 pora pieno liaukų

K ač ių sk aičiu s

26

17 pav. Kraujavimas stabdomas elektrokoaguliatoriumi (asmeninio archyvo nuotrauka).

Bukuoju būdu navikas atidalijamas nuo odos, stengiantis nepaţeisti kraujagyslių (18 pav.).

18 pav. Navikas atidalijamas bukuoju būdu (asmeninio archyvo nuotrauka).

Kraujavimas stabdomas elektrokoaguliatoriumi. Stambios kraujagyslės ligatūruojamos (19 pav.). Ţaizda nuolat valoma steriliais vatos tamponėliais.

27

19 pav. Ligatūruojama stambi kraujagyslė (asmeninio archyvo nuotrauka).

Kadangi navikas buvo infiltravęsis į gilesnius audinius, jie buvo šalinami kartu su naviku (20 pav.).

20 pav. Pašalintas navikas ir audiniai, prie kurių navikas fiksuojasi (asmeninio archyvo

nuotrauka).

Ţaizda išvaloma steriliais vatos tamponėliais ir pradedama siūti. Poodiniai audiniai siuvami atvirkštine grįţtamąja siūle, maţinančia įtempį, oda – mazginėmis siūlėmis (21 pav.).

28

21 pav. Žaizda užsiuvama mazginėmis siūlėmis (asmeninio archyvo nuotrauka).

Atlikus operaciją, gyvūnas stacionarizuojamas, suleidţiami medikamentai pooperacinio skausmo malšinimui ir taikoma skysčių infuzija, siekiant atstatyti sutrikusį elektrolitų balansą. Veterinarijos gydytojas nuolat stebi gyvūno bendrąją būklę. Jei po operacijos komplikacijų nėra, gyvūnas išleidţiamas. Šeimininkui rekomenduojama 2 savaites apriboti gyvūno aktyvią veiklą tam, kad operacijos vietoje esančios ţaizdos sugytų. 10 dienų gyvūno negalima maudyti, gyvūnui uţdedama speciali apykaklė, neleidţianti laiţyti ţaizdos. Po šio laikotarpio gyvūnas atveţamas į veterinarijos kliniką siūlų išėmimui.

29

4. REZULTATŲ APTARIMAS

Pieno liaukos navikai yra viena iš labiausiai paplitusių navikų formų patelėms. Daugelio autorių teigimu, pieno liaukos navikai labiausiai paveikia vidutinio ir vyresnio amţiaus kales. Navikų formavimasis prasideda 8 – 10 metų amţiuje. Piktybinių navikų pasireiškimui rizikingiausias amţius yra vidutiniškai 13 metų (1,19,32). Išanalizavus klinikoje tirtus duomenis buvo nustatyta, kad daţniausiai pieno liaukos navikų chirurginis gydymas buvo taikomas 11 – 12 metų kalėms. Jauniausia kalė, kuriai buvo taikytas chirurginis gydymas buvo 8 metų, vyriausia – 17 metų.

Literatūroje aprašomas kačių pieno liaukos navikų pasireiškimui rizikingiausias amţius – 14 metų. Katėms šie navikai daţniausiai būna piktybiniai (80 – 96 proc.) ir metastazuojasi į kitus organus, todėl chirurginės operacijos taikomos rečiau (11). Klinikoje tirtų pieno liaukos navikais sergančių kačių, kurioms buvo taikytas chirurginis gydymas, amţiaus vidurkis buvo 12,6 metai. Jauniausia katė, kuriai buvo taikytas šis gydymas buvo 8 metų, vyriausia – 17 metų.

Išanalizavus trijų metų duomenis, buvo nustatyta, kad klinikoje daţniausiai chirurginis pieno liaukos navikų gydymas taikytas mišrūnėms (7 atvejai) bei vokiečių aviganiams (5 atvejai). Be to, šios veislės kalėms iš visų klinikoje uţfiksuotų atvejų daţniausiai pasitaikė pieno liaukos navikai. Nors literatūroje vieningos nuomonės nėra, tarp daţniausiai minimų veislių yra vokiečių aviganių veislės kalės, tarp rečiausiai minimų – mišrūnai (1,32). Taigi, išanalizuoti duomenys patvirtina teiginį, jog vokiečių aviganių veislės kalės priskiriamos prie rizikingiausių veislių, tačiau paneigia, jog mišrūnams pieno liaukos navikai pasitaiko rečiausiai.

Iš visų klinikoje operuotų kačių 80 proc. buvo mišrūnės, 13 proc. siamo veislės katės. Tai paneigia literatūros teiginį, jog daţniausiai pieno liaukų navikai pasireiškia trumpaplaukėms naminėms katėms ir patvirtina, jog siamo veislės katės gali būti priskiriamos prie rizikingų veislių (6).

Kadangi buvo fiksuojami gyvūno svorio duomenys, šeimininkų teiravomės apie gyvūnų mitybą. Tyrimų duomenimis, nutukimas ir nesubalansuota mityba sukelia riziką susirgti pieno liaukos navikais (36). Daugiausiai pieno liaukos navikais sirgo 31 – 40 kg svorio kalės. Iš devynių kalių dvi turėjo antsvorio. Jos buvo šeriamos nesubalansuotai (ekonominės klasės pašaru ir ţmonių maistu). Daugiausiai navikais sirgo vidutinio svorio (3,6 – 5,5 kg) katės, šeriamos nesubalansuotai. Nei viena iš tiriamųjų neturėjo antsvorio. Tyrimų rezultatai patvirtina, jog nesubalansuota mityba turi įtakos pieno liaukos navikų susiformavimui.

Pastebėta, jog kastracija sumaţina pieno liaukos navikų atsiradimą. Apskaičiuota, kad nekastruotai katei pieno liaukos navikų susidarymo tikimybė išauga iki 7 kartų (30). Iš visų

30 tiriamųjų kalių ir kačių didţiausią dalį sudarė nekastruotos patelės, kurios nebuvo atsivedusios palikuonių. Todėl galima teigti, kad nekastruota patelė turi didesnę įtaką susirgti pieno liaukos navikais nei kastruota.

Literatūroje aprašoma, kad hormoninių preparatų naudojimas rujai slopinti bei pseudo - nėštumui gydyti sukelia didesnę riziką susirgti pieno liaukos navikais (7). Iš visų tirtų kalių ir kačių didţiausią dalį sudaro patelės, kurioms nebuvo duodama šių preparatų, todėl atsiţvelgiant į tyrimo rezultatus galima teigti, jog tai neturėjo įtakos navikų atsiradimui.

Navikai gali formuotis bet kurioje pieno liaukoje, tačiau pastebima tendencija, jog pieno liaukos navikai daţniausiai formuojasi pilvo ir kirkšninėje pieno liaukose (32). Ištyrus klinikoje gydytų kalių ir kačių duomenis, ketvirtadalis kačių ir daugiau nei ketvirtadalis kalių navikai formavosi pilvo pieno liaukose.

Tyrimo metu klinikoje buvo atliktos 36 chirurginės pieno liaukos naviko šalinimo operacijos. Daţniausiai atliekami navikų šalinimo būdai kalėms ir katėms buvo pieno liaukos mastektomija ir sritinė pieno liaukos mastektomija.

31

5. IŠVADOS

1. Atlikti tyrimai patvirtino, kad pieno liaukos navikais serga vyresnio amţiaus kalės ir katės, jaunų kalių ir kačių tarpe navikai pasireiškia retai.

2. Nustatėme, kad mišrūnės ir vokiečių aviganių veislės kalės bei mišrūnės ir siamo veislės katės turi didţiausią riziką sirgti pieno liaukos navikais.

3. Rezultatai parodė, kad pieno liaukos navikais serga didesnio svorio kalės ir vidutinio svorio katės.

4. Ištyrėme, kad pieno liaukos navikais daţniausiai serga nesubalansuota mityba šeriamos kalės ir katės.

5. Tyrimo rezultatai patvirtino teiginį, kad didţiausią tikimybę susirgti pieno liaukos navikais turi nekastruotos kalės ir katės.

6. Nustatėme, kad iš visų tirtų kalių ir kačių, sirgusių pieno liaukos navikais, didţiausią dalį sudarė palikuonių neatsivedusios patelės.

7. Mūsų duomenimis, iš visų pieno liaukos navikais sirgusių kalių ir kačių didţiajai daliai hormoninių preparatų nebuvo duodama.

8. Tyrimai parodė, jog pieno liaukos navikai kalėms daţniausiai pasireiškia ketvirtoje, katėms – trečioje pieno liaukų poroje. Daţniausiai taikomi chirurginio gydymo būdai kalėms ir katėms - pieno liaukos mastektomija ir sritinė pieno liaukos mastektomija.

32

REKOMENDACIJOS

Rekomenduojama kuo anksčiau atlikti patelės kastraciją. Geriausia kastracijos operaciją atlikti 5 – 6 mėnesių amţiaus kalėms ir katėms. Kastruotos šunų ir kačių patelės rečiau suserga pieno liaukos navikais bei kitomis lytinės sistemos ligomis.

Taip pat rekomenduojama vengti hormoninių preparatų naudojimo kalės ir katės rujai slopinti. Hormonai įtakoja daugelį pieno liaukoje vykstančių procesų. Todėl jų poveikyje gali atsirasti pieno liaukos audinių pokyčių bei pradėti formuotis navikinis darinys.

Subalansuota mityba ir specialus pašaras gali apsaugoti kalę ir katę nuo navikų susiformavimo rizikos. Siekiant išvengti nutukimo problemų, rekomenduojama skatinti gyvūną aktyviai judėti.

33

LITERATŪRA

1. Zatloukal J, Lorenzova J, Tichy F, Nečas A, Kecova H, Kohout P. Breed and age as risk factors for canine mammary tumours. Acta Veterinaria Brno. 2005; 74:103-109.

2. Fossum TW, Dewey CW, Horn CV, Johnson AL, MacPhail CM, Radlinsky MAG. Small Animal Surgery, 4th ed. St. Louis: Elsevier Mosby; 2013; P. 809.

3. Sorenmo KU, Rasotto R, Zappulli V, Goldschmidt MH. Development, anatomy, histology, lymphatic drainage, clinical features and cell differentiation markers of canine mammary gland neoplasms. Veterinary Pathology. 2011; 48(1):85-97.

4. Seixas F, Pires MA, Lopes CA. Complex carcinomas of the mammary gland in cats: Pathological and immunohistochemical features. The Veterinary Journal. 2008 May;176(2):210-215.

5. Sontas BH, Ozyogurteu H, Gurel A, Ekici H. Evaluation of clinical and pathological characteristics of 155 canines with mammary tumours: a retrospective study. Arch Med Vet. 2009; 41:53-59.

6. Overley B, Shofer FS, Goldschmidt MH, Sherer D, Sorenmo KU. Association between ovarihysterectomy and feline mammary carcinoma. Journal of Veterinary Internal Medicine. 2005; 19:560-563.

7. Schlieben P. Global protein analyses of canine mammary gland tumors [PhD thesis]. Berlin: Institute of Veterinary Pathology, Department of Veterinary Medicine; 2012.

8. Queiroga FL, Perez-Alenza MD, Silvan G, Pena L, Lopes C, Illera JC. Role of steroid hormones and prolactin in canine mammary cancer. Journal of Steroid Biochemistry and Molecular Biology. 2005; 94(1-3):181-187.

9. Karayannopoulou M, Kaldrymidou E, Constantinidis TC, Dessiris A. Histological grading and prognosis in dogs with mammary carcinomas: application of human grading method. Journal of Comparative Pathology. 2005 Nov;133(4):246-252.

10. Sleeckx N, Rooster H, Kroeze Veldhuis EJB, Ginneken Van C, Brantegem Van L. Canine mammary tumours, an overview. Reproduction in Domestic Animals. 2011 Dec;46(6):1112-1131.

11. Zappulli V, Zan G, Cardazzo B, Bargelloni L, Castagnaro M. Feline mammary tumours in comparative oncology. Journal of Diary Research. 2005 Aug;72(S1):98-106.

12. Dyce KM, Wolfgang SO, Wensing CJG. Textbook of veterinary anatomy. 4th ed. St. Louis: Saunders elsevier; 2010. P. 434-435.

34 13. Konig HE, Liebich HG. Veterinary anatomy of domestic mammals. 6th ed. Stuttgart:

Schattauer; 2007. P. 621-622.

14. Patsikas MN, Karayannopoulou M, Kaldrymidoy E, Papazoglou LG, Papadopoulou PL, Tzegas S.I, Tziris NE, Kaitzis DG, Dimitriadis AS, Dessiris AK. The lymph drainage of the neoplastic mammary glands in the bitch: a lymphographic study. Anatomia, histologia, embryologia. 2006 Aug;35(4):228-234.

15. Stan F, Damian A, Gudea A, Chirilean I, Socaciu A, Crisan M, Dezdrobitu C, Ayman AR. Study of the lymphatic mammary connections in bitch. Veterinary Medicine. 2009; 66(1):107-113.

16. Raharison F, Sautet J. Drainage of the mammary glands in female cats. Journal of morphology. 2006; 267(3):292-299.

17. Buracco P. Mammary glands. In: Langley-Hobbs SJ, Demetriou JL, Ladlow JF, editors. Feline soft tissue and general surgery. UK. Saunders Elsevier; 2014. P. 221-222.

18. Klopfleisch R, Euler von H, Sarli G, Pinho SS, Gartner F, Gruber AD. Molecular carcinogenesis of canine mammary tumors: news from an old disease. Veterinary Pathology. 2011; 48(1):98-116.

19. Micalizzi DS, Farabaugh SM, Ford HL. Epithelial - mesenchymal transition in cancer: parallels between normal development and tumor progression. Journal of mammary gland biology and neoplasia. 2010; 15(2):117-134.

20. Hellmen E. Complex mammary tumours in the female dog: a review. Journal of dairy research. 2005; 72(S1):90-97.

21. Baba AI, Catoi C. Mammary gland tumors. In: Comparative oncology. Bucharest. The publishing house of the romanian academy; 2007. P. 101-110.

22. Chang SC, Chang CC, Chang TJ, Wong ML. Prognostic factors associated with survival two years after surgery in dogs with malignant mammary tumours: 79 cases. Journal of the American Veterinary Medical Association. 2005 Nov 15;227(10):1625-1629.

23. Sobin LH, Gospodarowicz MK, Wittekind C. TNM Classification of Malignant Tumours. 7th ed. UK. Blackwell Publishing Ltd; 2009. P. 320-323.

24. Matos AJF, Baptista CS, Gartner MF, Rutteman GR. Prognostic studies of canine and feline mammary tumours: the need for standartized procedures. The Veterinary Journal. 2012 Jul;193(1):24-31.

25. Mandal A. Breast Cancer Prognosis [Internet]. 2013 [updated 2013 Sep 22; cited 2015 Nov 27]. Available from:

35 26. Ghanipour L. Aspects of heredicity, prognosis and tumours markers [PhD thesis]. Sweden:

Uppsala Universitet; 2014.

27. Andrade FHE, Figueiroa FC, Bersano PRO, Bissacot DZ, Rocha NS. Malignant mammary tumor in female dogs: environmental contaminants. Diagnostic pathology. 2010; 5(45):1-5. 28. Perry JK, Mohankumar KM, Emerald BS, Mertani HC, Lobie PE. The contribution of growth

hormone to mammary neoplasia. J Mammary gland biol neoplasia. 2008; 13(1):131-145.

29. Withrow S, Vail D, Page R. Small animal clinical oncology. 5th ed. St. Louis: Elsevier Saunders; 2013. P. 539,624.

30. Munson L, Moresco A. Comparative pathology of mammary gland cancers in domestic and wild animals. Breast disease. 2007; 28:7-21.

31. Sorenmo KU, Kristiansen VM, Cofone MA, Shofer FS, Breen AM, Langeland M, Mongil CM, Grondahl AM, Teige J, Goldschmidt MH. Canine mammary gland tumours; a histological continuum from benign to malignant; clinical and histopathological evidence. Veterinary and comparative oncology. 2009 Sep;7(3):162-172.

32. Shafiee R, Javanbakht J, Atyabi N, Kheradmand P, Kheradmand D, Bahrami A, Daraei H, Khadivar F. Diagnosis, classification and grading of canine mammary tumours as a model to study human breast cancer: an clinico - cytohistopathological study with environmental factors influencing public health and medicine. Cancer cell international. 2013; 13(79):1-11.

33. Itoh T, Uchida K, Ishikawa K, Kushima K, Kushima E, Tamada H, Moritake T, Nakao H, Shii H. Clinicopathological survey of 101 canine mammary gland tumors: differences between small - breed dogs and others. Journal of veterinary medicine science. 2005; 67(3):345-347.

34. Dobson JM. Breed - predispositions to cancer in pedigree dogs. Veterinary science. 2012; 2013:1-23.

35. Moore A. Advances in the treatment of mammary neoplasia. Proceedings of the World Congress WSAVA 2006, Prague, Czech Republic; 2006. P. 562-564.

36. Henry CJ. Mammary cancer. In: Bonagura JD, Twedt DC. Kirk's current veterinary therapy XV. St. Louis. Elsevier saunders; 2014. P. 1202.

37. Lund EM, Armstrong PJ, Kirk CA, Klausner JS. Prevalence and risk factors for obesity in adult dogs from private US veterinary practices. Intern J Appl Res Vet Med. 2006; 4(2):177-186. 38. Kato Y, Asano K, Mogi T, Kutara K, Teshima K, Edamura K, Tsumagari A, Hasegawa A,

Tanaka S. Clinical significance of circulating vascular endothelial growth factor in dogs with mammary gland tumors. Journal of veterinary medicine. 2007; 69(1):77-80.

39. Schmidt JM. Canine mammary tumours. Proceedings of The 14th Chulalongkorn university veterinary conference; 2015 April 20-22; Bangkok, Thailand. P. 49.

36 40. Thomson M. Advanced reconstructive techniques for tumours of the female reproductive tract.

Australian college of veterinary scientists surgery; 2008. P. 96-97.

41. Robbins M. Mammary gland disorders of the dog and cat. In: Bojrab MJ, Monnet E. Mechanisms of disease in small animal surgery. USA: Teton New Media; 2010. P. 462-463. 42. Simeonov R, Simeonova G. Computerized cytomorphometric analysis of nuclear area, nuclear

perimeter and mean nuclear diameter in spontaneous canine mammary gland tumours. Veterinary research communications. 2007; 31(5):553-558.

43. Kirpensteijn J. Mammary tumors in dogs, marginal versus wirde excision. International veterinary information service. 2009; 62:328-329.