LIETUVOS VETERINARIJOS AKADEMIJA
GYVULININKYSTöS TECHNOLOGIJOS FAKULTETAS
MAISTO SAUGOS IR GYVŪNŲ HIGIENOS KATEDRA
Donatas Valavičius
IMPORTUOJAMŲ RIEŠUTŲ SAUGOS KONTROLö
Magistro darbas
Magistrinio darbo vadovas e. doc. p. Dr. Gediminas Gerulis
2
Magistro darbo vykdymo laikas: Magistro darbas atliktas 2007-2009 metais. Darbo vykdymo vieta:
Magistro darbo tikslo ir uždavinių formulavimas, plano ir vykdymo programos sudarymas bei teorin÷s dalies ir tyrimo metodikos rengimas atliktas Lietuvos Veterinarijos Akademijoje, Maisto saugos ir gyvūnų higienos katedroje;
Magistro darbo eksperimentin÷s dalies praktinis vykdymas atliktas – Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute ir Vilniaus miesto valstybin÷je maisto ir veterinarijos tarnyboje.
Magistro darbą paruoš÷: Donatas Valavičius __________________ (parašas)
Magistro darbo vadovas: e. doc. p. Dr. Gediminas Gerulis
(LVA Maisto saugos ir gyvūnų higienos katedra) ___________________ (parašas)
Recenzentas:
___________________ (parašas)
3
TURINYS
1. ĮVADAS 4
2. LITERATŪRINö APŽVALGA 6
2.1 Riešutai 6
2.2 Mikroskopiniai grybai – mikotoksinų producentai 11
2.3 TEISöS AKTŲ APŽVALGA 13
2.4 RASFF sistema 23
2.5 RASFF pranešimų analiz÷ 2006 m., 2007m. 24
2.5.1 Skubūs pranešimai, gauti iš Europos Komisijos 2006 m. 24 2.5.2 Skubūs pranešimai, išsiųsti į Europos Komisiją iš Lietuvos 2006 m. 26 2.5.3 Skubūs pranešimai, gauti iš Europos Komisijos 2007 m. 28 2.5.4 Skubūs pranešimai, išsiųsti į Europos Komisiją iš Lietuvos 2007 m. 30
3
. DARBO MEDŽIAGA IR TYRIMŲ METODIKA 343.1 Metodikos 35
3.1.1 Efektyviosios skysčių chromatografijos metodas ir pokolon÷linis antrinių junginių gavimas bei gryninimas imuninio giminiškumo kolon÷le 35
3.1.2 Efektyviosios skysčių chromatografijos metodo tyrimo eiga 36 3.1.3 RIDASCREEN® Aflatoxin B1 30/15 - imunofermentin÷s analiz÷s
nustatyme metodas, skirtas nustatyti Aflatoksiną B1 grūduose ir pašare 37
3.2 Tyrimų rezultatai 39
4. IŠVADOS IR PASIŪLYMAI 40
5. SUMMARY 41
6. PANAUDOTA LITERATŪRA 43
4 1. ĮVADAS
Sauga – Maisto įstatymo bei kitų teis÷s aktų nustatytų maisto ir jo tvarkymo reikalavimų visuma, užtikrinanti, kad vartojant maistą įprastomis, gamintojo nustatytomis ar galimomis iš anksto pagrįstai numatyti vartojimo sąlygomis, įskaitant ir ilgalaikį vartojimą, nebus jokios rizikos vartotojų sveikatai ar gyvybei arba ji bus ne didesn÷ negu ta, kuri teis÷s aktuose nustatyta kaip leidžiama bei laikoma atitinkančia aukštą vartotojų apsaugos lygį.
Temos aktualumas. Šiuolaikiniai vartotojai nori būti užtikrinti, kad maisto produktai kuriuos jie perka ir vartoja, būtų ne tik skanūs, maistingi, bet ir nekeltų pavojaus jų sveikatai, t. y. būtų saugūs.
Temos parinkimo motyvai. Esminis rodiklis, lemiantis riešutų ir jų produktų saugą yra mikotoksinų kiekis. Tod÷l šiame darbe buvo pasirinkta išnagrin÷ti riešutų, jų produktų užterštumą mikotoksinais. Jų aptikimas yra svarbūs rodikliai vertinant riziką vartotojų sveikatai.
Temos mokslin÷ praktin÷ reikšm÷. Daugelis maisto produktų yra užteršti mikroskopinių grybų medžiagų apykaitos produktais – mikotoksinais. Mikotoksinai susidaro ant maisto produktų, pašarų paviršiaus, taip patenka į žmogaus arba gyvūno organizmą. Mikotoksinais gali būti užteršti pieno ir m÷sos produktai, miltai, kruopos, avižiniai dribsniai, kava, riešutai. Taip žmon÷s, valgydami ekologiškai švarius produktus, gali ne tik stiprinti sveikatą, bet ir atvirkščiai iš l÷to intoksikuoti savo organizmą. Informacija, kad nuo pel÷siais apkr÷sto maisto yra galima susirgti žinoma jau seniai. Šiuo metu yra žinoma apie 300 mikotoksinų rūšių, kiekvienos rūšies poveikis sveikatai yra skirtingas. Dažniausi yra l÷tiniai pažeidimai. Ūmūs apsinuodijimai mikotoksinais žmon÷ms yra reti, tačiau l÷tiniai apsinuodijimai dažnai yra nediagnozuojami. Aflatoksinais dažniausiai būna užkr÷sti tie maisto produktai, kurie pagaminti iš tropinio klimato augalų. [3]
Toksiškų mikroskopinių grybų paplitimas ir mikotoksinų kiekis augalininkyst÷s produkcijoje dažniausiai priklauso nuo geografinių sąlygų, pvz., toksiškiausios Aspergillus rūšys sutinkamos tik tropikuose ir subtropikuose. Nežiūrint to, d÷l pasaulin÷s prekybos maisto ir pašariniais produktais bei s÷klomis mikotoksinais užkr÷sti produktai plačiai paplinta. Tipišku pavyzdžiu yra aflatoksinai, kuriuos produkuoja toksiškos Aspergillus flavus ir A. parasiticus rūšys. Nors šie pel÷siniai grybai gyvena ir gamina toksinus subtropikuose, tačiau
5
su riešutais, ryžiais, įvairiomis s÷klomis ir maisto bei pašarų priedais atkeliauja į mūsų šalį ir tampa mikotoksikozių priežastimi. [2]
Riešutai nuo neatmenamų laikų buvo ir ligi šiol yra labai svarbus maisto produktas. Daugelio augalų riešutuose yra nemažai riebalų, baltymų ir kitų medžiagų, reikalingų žmogaus organizmui. Vis dažniau pasigirsta mitybos specialistų raginimų valgyti daugiau riešutų, nes juose esančios medžiagos padeda išvengti kai kurių ligų. Riešutai valgomi švieži, jų dedama į įvairius konditerijos gaminius. Pastaraisiais metais į Lietuvą importuojama vis daugiau ir įvairesnių riešutų.
Riešutai nuo senov÷s naudojami maistui ir maisto gamyboje, nes kiauto viduje yra vertingas, maistingas branduolys, kuris daugeliui pasaulio tautų tapo nepakeičiamu maisto produktu. Riešutai būna įvairūs – graikiški, kedrų, pistacijos, žem÷s riešutai, anakardžio, makadamijų, lazdynų, migdolai, bertoletijų, karijų ir kt. [2]
Riešutuose yra 5 kartus daugiau maistinių medžiagų negu kiaušiniuose, o baltymų daugiau negu m÷soje, bet jų virškinimui reikia gerokai mažiau skrandžio sekreto. [1]
Pagrindiniai temos klausimai ir nagrin÷jamos kryptys. Tyrimo objektas yra importuojami iš trečiųjų šalių riešutai ir jų produktai. Atliekant laboratorinius tyrimus nagrin÷jamas šis klausimas:
Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute nustatoma atlatoksinų B1 ir B1+B2+G1+G2 bendras kiekis riešutuose pagal LST EN 12955:2001 standartą ir „RIDASCREEN“ metodu.
Darbo tikslas. Įvertinti importuojamų į Lietuvos Respubliką riešutų saugos kontrolę. Analizuojami duomenys 2006-2007 m.
Darbo uždaviniai:
Įvertinti rizikingiausias valstybes eksportuojančias nesaugias riešutų siuntas. Apžvelgti laboratorinio tyrimo metodus ir gaunamus rezultatus.
6
2. LITERATŪROS APŽVALGA 2.1 Riešutai
Mokslininkai teigia, kad saikingas riešutų vartojimas padeda išvengti kai kurių sveikatos sutrikimų. Manoma, kad iki 25 proc. žmonių Jungtin÷je Karalyst÷je skundžiasi sutrikusia medžiagų apykaita. Tai lemia nutukimą, padid÷jusį kraujospūdį, cholesterolį ir cukraus kiekį kraujyje. Tyrimo metu subalansuota mityba pagerino apytiksliai kas aštunto savanorio sveikatą.
Jau anksčiau buvo žinoma, kad saikingas riešutų vartojimas yra naudingas. Tačiau tyr÷jai iš Rovira i Virgili universiteto (Ispanija) steb÷jo 1,2 tūkst. savanorių su sutrikusia medžiagų apykaita, kad įsitikintų, jog riešutai pagerina dietų veiksmingumą.
Tyrimo metu savanoriai buvo suskirstyti į tris grupes. Pirmoji vartojo mažiau riebalų. Antrajai pasiūlyta laikytis Viduržemio jūros dietos (vartotini šie produktai: daržov÷s, grūdin÷s kultūros, vaisiai, tačiau mažiau pieno produktų ir raudonos m÷sos, taip pat jiems leista per savaitę suvartoti litrą alyvų aliejus).
Trečioji grup÷ taip pat laik÷si Viduržemio jūros dietos, tačiau papildomai kasdien gaudavo 300 g riešutų. N÷ vienai iš grupių nebuvo pasakyta, kad jie tur÷tų mažinti suvartojamų kalorijų kiekį.
Po metų savanorių sveikata buvo patikrinta dar kartą. Maždaug 2 proc. žmonių, kurie vartojo mažiau riebalų, nebetur÷jo medžiagų apykaitos sutrikimų.
Antrojoje grup÷je tokių buvo 6,7 proc., o trečiojoje net 13,7 proc. Nepaisant to, kad n÷ vienas iš dalyvių nenumet÷ daug svorio, talijos apimtis, cholesterolis ir kraujospūdis sparčiausiai maž÷jo trečiojoje grup÷je.
„Ne energijos mažinimas pad÷jo sureguliuoti medžiagų apykaitą – juk riešutai turi daug riebalų. Taigi tai rodo, kad riešutai turi tam tikrų savybių reguliuoti medžiagų apykaitą“, – teigia tyrimo vadovas Jordi Salas-Salvado. Tačiau Didžiosios Britanijos dietologų asociacijos atstovas įsp÷ja, kad žmon÷s netur÷tų tik÷tis, kad didelis suvartotų riešutų kiekis pagerins jų sveikatą.
„Negalima tik s÷d÷site ant sofos ir valgyti riešutus. Jei suvartojate daugiau kalorijų, turite išmokti išnaudoti daugiau energijos. Taip pat tur÷tum÷te būti atsargūs su sūdytais
7
Riešutai – tai lazdynų ar kitų medžių vaisiai kietu lukštu ir valgomu branduoliu. Paprasčiausiai juos galime vadinti sausais vaisiais, turinčiais s÷klų. Žmon÷s mielai renkasi šį produktą, vartoja tiek patiekalams gaminti, tiek valgo vienus. Į mūsų šalį riešutai patenka iš Turkijos, Italijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Irano ir kitų šalių. Lietuvoje natūraliai auga tik lazdynai. Įvairiose parduotuv÷se galima nusipirkti graikinių, lazdynų, anakardžio, žem÷s riešutų, pistacijų, migdolų ir kt. Galima rinktis nelukštentų, nuvalytų, pagardintų prieskoniais, sūdytų ir įvairių rūšių riešutų mišinių. Žinomi ir kokoso, muskato, kedro, braziliški, kišju (anakardžio) riešutai. Yra ir nevalgomų rūšių, pvz., beržo, alksnio, skroblo – jie yra per maži, arba labai kartūs. [12]
Pagal sveikos mitybos piramidę, riešutai patenka į vieną maisto produktų grupę kartu su m÷sa, paukštiena, žuvimis, ankštiniais, kiaušiniais. Produktų iš šios grup÷s reik÷tų suvartoti 2-3 porcijas per dieną. Viena dalis gal÷tų būti 100-150 g riešutų. [12-3]
Žem÷s riešutai (lot. Arachis hypogaea, angl. Peanut) – vaisius 3-7 cm ilgio ankštis, susiformuojanti po žeme. Ankštyje yra 1-4 s÷klos (riešutai). S÷klose gausu proteino, vitaminų B1, B2, B3, B5, kalcio, magnio, fosforo, geležies,100g – 564 kcal. Pagrindiniai žem÷s riešutų augintojai yra Kinija, Indija, Nigerija, JAV, Argentina. Į Lietuvos Respubliką importuojami iš Kinijos ir Argentinos. [14]
Žem÷s riešutai valgomi žali ir kepti, sūdyti ir su cukraus glazūra, iš jų gaminami padažai, chalva ir kt. Pagal apdorojimo būdą riešutai būna blanširuoti (be odelių) ir su odel÷mis, taip pat skaldyti (trupiniai) ir neskaldyti. [15]
1 pav. Žem÷s riešutai (D. Valavičiaus nuotr.)
Graikiniai riešutai (lot. Juglandaceae) – Pagrindin÷ maistingoji medžiaga omega 3 nesočiosios rūgštys, sud÷tyje gausu vario, magnio, fosforo, tiamino, vitamino B1, vitamino E ir cinko. 100g – 690 kcal. Maistin÷s skaidulos juose sudaro 5,2-14,3 g šimte gramų valgomosios riešutų dalies. Graikiniai riešutai į Lietuvos Respubliką importuojami iš Ukrainos, Indijos ir Moldovos. [16]
8
2 pav. Graikiniai riešutai (D. Valavičiaus nuotr.)
Migdolai (lot. (Amygdalus communis L.) – turi daug kalcio, kalio, fosforo, vitamino E, magnio, seleno, šių riešutų sud÷tyje yra bene plačiausia mineralinių medžiagų bei vitaminų sud÷tis, taip pat turi nemažai riebalų bei baltymų. 100g – 610 kcal. Šie riešutai dažai vadinami
moteriškais riešutais. Į LR importuojami iš JAV.
3 pav. Migdolai (D. Valavičiaus nuotr.)
Pistacijos (lot. Pistacia vera) – kaip ir kiti riešutai, yra vertingos mineralais: kalciu, geležimi, cinku. Tiek graikiniuose riešutuose, tiek pistacijose esančios polinesočiosios riebalų rūgštys mažina „blogojo“ cholesterolio kiekį. Sud÷tyje yra vario, fosforo, tiamino ir vitamino B6. Riešutai turi 54 – 60 proc. riebalų, 18 – 25 proc. baltymų, 100g – 581 kcal. Pistacijos vertingos mineralais: kalciu, geležimi, cinku. Sud÷tyje yra vario, fosforo, tiamino ir vitamino B6. Jos yra tikras vitamino A, reikalingo reg÷jimui ir lygiai odai, aruodas. Beje, kuo žalesni šie riešutai, tuo jie naudingesni.
Šie riešutai (nekepinti) į LR importuojami iš Irano ir JAV. [17]
9
Kedrų riešutai (lot. Cedrus) – nedideli kedrų riešutai turi daug jodo, stimuliuojančio medžiagų apykaitą, ir vitamino E, B1, B2, B3 bei įvairių augalinių aliejų, reguliuojančių moteriškų hormonų veiklą. Šie riešutai į LR importuojami iš Kinijos. [18; 19]
5 pav. Kedrų riešutai(D. Valavičiaus nuotr.)
Bertoletijų riešutai (Braziliniai) (lot. Bertholletia excelsa) – Pagrindin÷ maistingoji medžiaga selenas. Taip pat sud÷tyje gausu vario, geležies, magnio, nikotinin÷s rūgšties (niacinamido), fosforo, kalio, tiamino, vitamino E ir cinko. Šių riešutų sud÷tyje yra tiamino, vitamino E, fosforo, seleno, vario, geležies, magnio, niacinamido (nikotinin÷s rūgšties), kalio, cinko. Importuojami iš Brazilijos, Bolivijos, Peru. [20]
6 pav. Bertoletijų riešutai (Braziliniai) (D. Valavičiaus nuotr.)
Anakardžių riešutai (Anakardium occidentale), vertingi tuo, kad turi daug geležies, būtinos normaliai kraujodarai, ir jos kiekiu prilygsta m÷sai. Savo forma primenantys inkstą, trapūs ir subtilaus skonio anakardžio riešutai rekomenduojami besilaukiančioms moterims, nes juose yra n÷ščiosioms būtinos folio rūgšties. Be to, anakardžio riešutuose gausu magnio, cinko ir vario, kurie stiprina imuninę sistemą, ramina nervus, padeda įveikti stresą ir gerina
savijautą. Vegetarams šie riešutai – nepakeičiamas geležies ir baltymų šaltinis. Importuojama
10
7 pav. Anakardžių riešutai (D. Valavičiaus nuotr.)
Lazdynų riešutai (Corylus avellana), Šie riešutai stabdo sen÷jimo procesą. Juose yra labai nedaug natrio, tod÷l jie tinka ir turintiems aukštą kraujo spaudimą. 100g – 646 kcal.
Lazdyno riešutai yra didel÷s koncentracijos vitamino E, kuris apsaugo nuo oksidacijos iš polinesočiųjų riebalų, ir ji taip pat yra viena iš nedaugelio, riešutai, kuriuose yra vitamino A, kuris yra natūralus antioksidantas ir turi v÷žio prevencijos savybių. Šie riešutai importuojami iš Turkijos.
8 pav. Lazdynų riešutai (D. Valavičiaus nuotr.)
Makadamijų riešutai nors energijos vert÷ šių riešutų yra gana aukšta, jų sud÷tyje n÷ra cholesterolio. 100 g. Riešutų turi 691 kaloriją, 7,8-8,7 g baltymų, 71,4-71,6 baltymų, 15,1-15,9 angliavandenių, 48 mg-Ca, 161 mg-P, 264 mg-K. Šie riešutai importuojami iš PAR.
9 pav. Makadamijų riešutai (D. Valavičiaus nuotr.)
Pagrindin÷s ir didžiausios įmon÷s importuojančios riešutus: UAB „Arimex“, UAB „Tiek÷jų gildija“, UAB „Alvas ir ko“ , UAB „Baltic Suply“, UAB „Osterna ir ko“.
11
2.2 Mikroskopiniai grybai – mikotoksinų producentai
10 pav. Mikroskopinis grybas
http://129.215.156.68/Images/Asexual%20structures%20of%20Aspergillus%20niger.jpg
Labai savita savo biologine įvairove, fiziologin÷mis ir adaptacin÷mis savyb÷mis, originali mikroorganizmų grup÷ yra mikromicetai, kuriuos dažnai vadina mikroskopiniais grybais, pel÷siniais grybais arba tiesiog pel÷siais. Augalin÷s kilm÷s medžiagas, naudojamas maistui ir pašarams kontaminuoja ir pažeidžia daugyb÷ įvairių mikromicetų. [4; 7]
D÷l gyvybin÷s mikroskopinių grybų veiklos gali susidaryti metabolitai, toksiški žmon÷ms. Žinoma apie 250 grybų rūšių, galinčių gaminti mikotoksinus.
Intoksikacija gali būti per burną, per odą ir per kv÷pavimo takus, mikroskopinių grybų producentai dažniausiai patenka per burną, toliau į virškinimo traktą.
Mikromicetai yra labai įvairi, gyvybinga, aktyvi, įvairiomis veiklos galiomis pasižyminti mikroorganizmų grup÷, gebanti aktyviai sintetinti ir išskirti į aplinką įvairios chemin÷s prigimties toksiškus metabolitus. Maisto žaliavoje ir produktuose aptinkami labai įvairių rūšių mikromicetai. Kontrastingomis Lietuvos meteorologin÷mis sąlygomis javų grūdai dar kietosios brandos periodu yra gausiai užkr÷sti Fusarium, Pencillium, Aspergillus, Cladosporium, Alternaria ir kitų genčių įvairių rūšių grybais. Didel÷ dalis išvardintų grybų geba sintetinti dioksinivalenolį, zearalenoną, T-2 toksiną, aflatoksinus, citochalaziną ochrotoksinus, patuliną, peritremą, sterigmocistiną ir kitas toksiškas medžiagas, kurios gerokai pablogina maisto kokybę ir kelia pavojų žmonių sveikatai. Mikromicetų sintetinamų ir išskiriamų toksiškų medžiagų yra daugiau negu šiuo metu gebama kontroliuoti, mažai ištirti mikromicetų sintetinamų toksiškų medžiagų kompleksai ir jų poveikis gyvūnams ir augalams, o tuo pačiu žmon÷ms. [5]
Mikroskopinius grybus sudaro persipynę hifai ir sporos. Jie išsid÷sto maistinio substrato paviršiuje ir sudaro amorfinę įvairios spalvos, formos ir konsistencijos masę.
12
Mikroskopinių grybų yra visoje biosferoje. Jų sporos gali plisti per orą, vandenį, dirvožemį, gyvūnus, žmonių ūkinę veiklą. Mikroskopinių grybų rūšių įvairov÷ ir kiekis patalpų ore priklauso nuo temperatūros, apkr÷timo sporomis laipsnio, apšvietimo ir santykin÷s oro dr÷gm÷s. Daugelio mikroskopinių grybų rūšių augimui optimali aplinkos temperatūra yra 20–30 ºC. [3]
Mikotoksinai toksiškai veikia įvairias žinduolių rūšis gali sukelti alergijas, nevaisingumą, pažeisti skrandžio ir žarnų gleivines, centrinę nervų sistemą, turi kancerogeninį poveikį ir kt., šie toksinai fiziniu ir cheminiu požiūriu yra labai stabilūs. [8]
Mikotoksinai yra chemiškai įvairialyp÷s medžiagų grup÷s, kurios yra antriniai siūlinių mikromicetų medžiagų apykaitos produktai. Šiuo metu yra žinoma apie 400 įvairių mikotoksinų, kurie pasižymi toksiniu veikimu. Mikromicetų mikotoksinų sintez÷ yra genetiškai sąlygota ir glaudžiai susijusi su pirmin÷s medžiagų apykaitos keliais. Antra vertus, reali mikotoksinų gamyba ir maisto užterštumas priklauso nuo aplinkos veiksnių.
Kadangi mikotoksinų įvairov÷ yra labai didel÷, nagrin÷jant jų poveikį organizmui išskiriamos pavojingiausių ir labiausiai išplitusių mikotoksinų grup÷s. Vidurio ir Šiaur÷s Europos kraštų maisto produktuose labiausiai paplitę šie mikotoksinai: trichotecenai, zearalenonas, fumozinai, ochratoksinai ir aflatoksinai.
Aflatoksinas – pagrindiniai producentai: Aspergillus flavus, Aspergillus parasiticus. Optimaliausios produkavimo sąlygos tropinis ir subtropinis klimatas. Aflatoksinai yra plataus poveikio spektro toksiniai junginiai. Jie gali sukelti patologinius pakitimus daugelyje organizmo sistemų. Aflatoksinas B1 d÷l sąveikos su DNR tiesiogiai siejamas su kepenų ir inkstų karcinomomis, ypač P53 genu žmonių organizme. Aflatoksinų toksiškumas ir kancerogeniškumas pasireiškia tuo, kad d÷l tiesiogin÷s sąveikos su enzimais jie slopina nukleorūgščių sintezę.
Pagrindinis kelias aflatoksinams patekti į organizmą yra per virškinimo traktą. [1] Toksiškų mikromicetų paplitimas ir mikotoksinų kiekis augalininkyst÷s produkcijoje dažniausiai priklauso nuo geografinių sąlygų, pvz., toksiškiausios Aspergillus rūšys sutinkamos tik tropikuose ir subtropikuose. Nežiūrint to, d÷l pasaulin÷s prekybos maisto ir pašariniais produktais bei s÷klomis mikotoksinais užkr÷sti produktai plačiai paplinta. Tipišku pavyzdžiu yra aflatoksinai, kuriuos produkuoja toksiškos Aspergillus flavus ir A. parasiticus rūšys. Nors šie pel÷siniai grybai gyvena ir gamina toksinus subtropikuose, tačiau su riešutais, ryžiais, įvairiomis s÷klomis ir maisto bei pašarų priedais atkeliauja į mūsų šalį ir tampa mikotoksikozių priežastimi. [6]
13
Paskutiniu metu daug÷ja žinių apie aflatoksinus kaip keliančius pavojų žmonių ir gyvūnų sveikatai, d÷l to daug pastangų dedama siekiant visiškai pašalinti iš maisto produktų toksinus ar bent sumažinti jų kiekį. Nors efektyviausi yra prevenciniai veiksmai, siekiant inaktyvuoti aflatoksiną užterštuose maisto produktuose gali būti taikomas terminis poveikis. Riešutai, ypač pistacijos dažnai būna užteršti aflatoksinais. [9]
2.3 TEISöS AKTŲ APŽVALGA
Maisto įstatymas numato teikiamo į rinką maisto bei jo tvarkymo reikalavimus, valstyb÷s institucijų bei visuomeninių vartotojų teisių gynimo organizacijų kompetenciją užtikrinant maisto saugą, taip pat reglamentuoja maisto gamintojų, paslaugų teik÷jų bei pardav÷jų pareigas ir atsakomybę
Įstatymo tikslas - užtikrinti, kad:
1. Į rinką būtų teikiamas maistas, atitinkantis šio įstatymo ir kitų teis÷s aktų nustatytus saugos reikalavimus;
2. Maistas atitiktų tarptautinius laisvam prekių jud÷jimui keliamus reikalavimus ir Lietuvos maisto gamintojas gal÷tų pl÷sti savo prekių eksportą į kitas šalis, o Lietuvoje pagamintas maistas gal÷tų lengviau konkuruoti tarptautin÷je rinkoje.
Šis įstatymas taikomas juridiniams ir fiziniams asmenims, tvarkantiems ir (ar) teikiantiems į rinką maistą, taip pat valstyb÷s institucijoms, prižiūrinčioms bei kontroliuojančioms maisto saugą, kokybę ir tvarkymą.
Maisto įstatymas apibr÷žia maisto produktų saugą kaip šio įstatymo bei kitų teis÷s aktų nustatytų maisto ir jo tvarkymo reikalavimų visuma, užtikrinanti, kad vartojant maistą įprastomis, gamintojo nustatytomis ar galimomis iš anksto pagrįstai numatyti vartojimo sąlygomis, įskaitant ir ilgalaikį vartojimą, nebus jokios rizikos vartotojų sveikatai ar gyvybei arba ji bus ne didesn÷ negu ta, kuri teis÷s aktuose nustatyta kaip leidžiama bei laikoma atitinkančia aukštą vartotojų apsaugos lygį.
Gamintojų, pardav÷jų ir paslaugų teik÷jų pareigos bei atsakomyb÷:
1. Gamintojai, pardav÷jai ir paslaugų teik÷jai privalo laikytis šio įstatymo bei kitų teis÷s aktų reikalavimų, vykdyti valstybin÷s maisto kontrol÷s institucijos ir Nacionalin÷s vartotojų teisių apsaugos tarybos nurodymus ir reikalavimus.
14
2. Gamintojai, pardav÷jai ar paslaugų teik÷jai, pažeidę šio įstatymo ir kitų teis÷s aktų reikalavimus, atsako Produktų saugos ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
3. Gamintojai, pardav÷jai ar paslaugų teik÷jai Civilinio kodekso nustatyta tvarka atlygina d÷l netinkamos maisto ar paslaugų kokyb÷s atsiradusią žalą vartotojams. [22]
Europos parlamento ir tarybos reglamentas (EB) Nr. 178/2002 nustato maisto įstatymo bendruosius principus ir reikalavimus, įkuriantis Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantis su maisto saugos klausimais susijusias procedūras
Šis reglamentas numato, kad:
1. Laisvas saugaus ir sveiko maisto jud÷jimas yra pagrindin÷ vidaus rinkos kryptis, svarbi gyventojų sveikatai bei gerovei ir jų socialiniams bei ekonominiams interesams.
2. Įgyvendinant Bendrijos politiką, tur÷tų būti užtikrintas aukštas žmonių gyvenimo ir sveikatos lygis.
3. Siekiant užtikrinti saugų maistą, būtina apsvarstyti visus maisto gamybos grandin÷s etapus: pirminę maisto gamybą, pašarų gamybą, maisto pardavimą arba tiekimą vartotojui, nes kiekviena sudedamoji dalis gali tur÷ti įtakos maisto saugai.
Maisto saugos reikalavimai:
1. Nesaugus maistas į rinką nepateikiamas.
2. Maistas laikomas nesaugus, jei manoma, kad jis: a) Kenkia sveikatai;
b) Netinka žmon÷ms vartoti.
3. Nustatant, ar maistas yra nesaugus, atsižvelgiama į:
a) Įprastas sąlygas, kuriomis vartotojas šį maistą vartoja, ir į jo vartojimo sąlygas kiekviename maisto gamybos, perdirbimo bei paskirstymo etape ir
b) į vartotojui suteiktą informaciją apie tai, kad reikia vengti konkretaus maisto produkto ar produktų kategorijos neigiamo poveikio sveikatai, įskaitant informaciją etiket÷je ir kitą vartotojo dažniausiai gaunamą informaciją.
4. Nustatant, ar maistas kenkia sveikatai, atsižvelgiama:
a) Į galimą tiesioginį ir (arba) trumpalaikį ir (arba) ilgalaikį to maisto produkto poveikį ne tik jį vartojančio asmens, bet ir v÷lesnių kartų sveikatai;
b) Galimą susikaupusių toksinų poveikį;
c) Kai maisto produktas yra skirtas tam tikrai vartotojų grupei – į ypatingą tos grup÷s jautrumą.
15
5. Nustatant, ar maistas netinkamas žmon÷ms vartoti, atsižvelgiama į tai, ar jis nepriimtinas d÷l jo numatytos paskirties, užterštumo ar d÷l pašalinių medžiagų, puvimo, gedimo ar irimo.
6. Jei nesaugus maistas sudaro tos pačios klas÷s arba to paties aprašo maisto partijos, siuntos ar krovinio dalį, daroma prielaida, kad visas tą partiją, siuntą ar krovinį sudarantis maistas yra nesaugus, nebent po išsamaus įvertinimo, nebūtų rasta įrodymų, jog likusioji partijos, siuntos ar krovinio dalis yra nesaugi.
Taip pat šis reglamentas įsteigia skubaus įsp÷jimo apie pavojų sistemą, skirtą pranešti apie tiesioginį arba netiesioginį maisto ar pašarų keliamą pavojų žmonių sveikatai, šiuo reglamentu yra nustatoma kaip tinklas. Jį sudaro valstyb÷s nar÷s, Komisija ir tarnyba. Valstyb÷s nar÷s, Komisija ir tarnyba. Komisija atsako už tinklo valdymą. Jei tinklo narys turi informacijos apie maisto ar pašarų keliamą tiesioginį arba netiesioginį pavojų žmonių sveikatai, ši informacija skubaus įsp÷jimo apie pavojų sistema turi būti nedelsiant perduota Komisijai. Komisija ją tuoj pat perduoda tinklo nariams. Kai maistas arba pašarai, apie kuriuos buvo pranešta skubaus įsp÷jimo apie pavojų sistema, yra išsiųstas į trečiąją šalį, Komisija tai šaliai suteikia atitinkamą informaciją. [23]
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas 882/2004 numato, kad Valstybin÷ kontrol÷ tur÷tų būti rengiama laikantis dokumentais įformintų procedūrų, kad būtų užtikrinta, jog ši kontrol÷ būtų atliekama vienoda tvarka, ir būtų nuosekliai aukštos kokyb÷s.
Siekiant užtikrinti iš trečiųjų šalių įvežamų pašarų ir maisto valstybin÷s kontrol÷s efektyvesnį organizavimą bei siekiant paspartinti komercinius srautus, gali reik÷ti nustatyti konkrečius punktus, per kuriuos į Bendrijos teritoriją leidžiama įvežti pašarus ir maistą iš trečiųjų šalių. Reikia užtikrinti, kad kiekviename įvežimo punkte būtų galimyb÷ naudotis atitinkamomis priemon÷mis, kad patikrinimai būtų atliekami per pagrįstą laiką.
Veiksmai atlikus iš trečiųjų šalių įvežtų pašarų ir maisto valstybinę kontrolę:
1. Kompetentinga institucija sulaiko iš trečiųjų šalių įvežtus pašarus ir maisto produktus, kurie neatitinka pašarus ar maistą reglamentuojančių teis÷s aktų, ir, išklausiusi už atitinkamą siuntą atsakingus pašarų ar maisto verslo operatorius, tiems pašarams ar maisto produktams pritaiko šias priemones:
a) nurodo tuos pašarus ar maistą sunaikinti, atlikti jų specialųjį apdorojimą, arba išsiųsti juos iš Bendrijos taip pat gali būti taikomos kitos priemon÷s, tokios kaip pašarų ar maisto produktų panaudojimas ne pagal pirminę jų paskirtį, o kitais tikslais;
16
b) kai pašarai ar maisto produktai jau buvo pateikti į rinką – užtikrina jų steb÷jimą arba, prireikus, prieš prad÷dama taikyti vieną iš pirmiau nurodytų priemonių, nurodo juos atšaukti ar atsiimti;
2. Tačiau:
a) kai atlikus valstybinę kontrolę matyti, kad siunta kenkia žmonių ar gyvūnų sveikatai arba yra nesaugi, kompetentinga institucija sulaiko atitinkamą siuntą, kol ji bus sunaikinta arba kol bus imtasi bet kurių kitų priemonių, kurias būtina įgyvendinti, siekiant apsaugoti žmonių ir gyvūnų sveikatą;
b) kai negyvūnin÷s kilm÷s pašarai ar maisto produktai, kuriems pagal taikoma aukštesnio laipsnio valstybin÷ kontrol÷, nepateikiami valstybinei kontrolei, arba kai jie nepateikiami pagal bet kuriuos konkrečius reikalavimus, kompetentinga institucija nurodo ją nedelsiant atšaukti ir pritaikyti jai sulaikymą, o tada ją sunaikinti arba išsiųsti atgal pagal.
3. Neleidusi įvežti pašarų ar maisto, kompetentinga institucija savo išvadas ir atitinkamų produktų identifikavimą nustatyta tvarka praneša Komisijai ir kitoms valstyb÷ms nar÷ms, taip pat praneša apie savo sprendimą muitin÷s tarnyboms ir kartu pateikia informaciją apie galutinę siuntos paskirties vietą.
Siuntų išsiuntimas atgal
1. Kompetentinga institucija leidžia siuntas išsiųsti atgal, tik jei:
a) Paskirties vieta buvo suderinta su pašarų ar maisto verslo operatoriumi, atsakingu už siuntą;
b) Pašarų ar maisto verslo operatorius trečiosios šalies, kuri yra kilm÷s šalis, arba trečiosios šalies, kuri yra paskirties šalis (jei skiriasi) kompetentingai institucijai prieš tai praneš÷ apie priežastis ir aplinkybes, kurios neleidžia atitinkamų pašarų ar maisto produktų pateikti į Bendrijos rinką;
c) Kai trečioji šalis, kuri yra paskirties šalis, n÷ra trečioji šalis, kuri yra kilm÷s šalis, trečiosios šalies, kuri yra paskirties šalis, kompetentinga institucija yra pranešusi kompetentingai institucijai apie savo pasiruošimą priimti siuntą.
2. Nepažeidžiant nacionalinių taisyklių, reglamentuojančių laikotarpį, per kurį reikia kreiptis d÷l papildomos eksperto nuomon÷s, ir kai valstybin÷s kontrol÷s rezultatai neužkerta kelio d÷l jos kreiptis, galioja bendra taisykl÷, kad siunta išsiunčiama atgal ne v÷liau kaip per 60 dienų nuo to laiko, kai kompetentinga institucija priima sprendimą d÷l siuntos paskirties vietos, nebent jei inicijuojami teisiniai veiksmai. Neišsiuntus siuntos per 60 dienų laikotarpį, ji sunaikinama, nebent jei v÷luojama d÷l pateisinamų priežasčių.
17
4. Kompetentinga institucija, laikydamasi nustatytos tvarkos, pateikia pranešimus Komisijai ir kitoms valstyb÷ms nar÷ms, ir praneša apie savo sprendimus muitin÷s tarnyboms. Kompetentingos institucijos bendradarbiauja, taikydamos bet kurias tolesnes priemones, kurios yra būtinos, siekiant užtikrinti, kad nepriimtų siuntų nebūtų galima v÷l įvežti į Bendriją.
Bendros importo sąlygos
1. Komisija atsako už tai, kad trečiosios šalys, planuojančios eksportuoti prekių į Bendriją, pateiktų šią tikslią ir naujausią informaciją apie sanitarin÷s kontrol÷s sistemų bendrą organizavimą ir valdymą:
a) Informaciją apie bet kuriuos sanitarinius ar fitosanitarinius reglamentus, kurie yra priimti arba kuriuos siūloma priimti jos teritorijoje;
b) Informaciją apie bet kurias jos teritorijoje taikomas kontrol÷s ir patikrinimo procedūras, gamybos ir karantino taikymo, pesticidų leistinųjų normų ir maisto priedų patvirtinimo procedūras;
c) Informaciją apie rizikos įvertinimo procedūras, veiksnius, į kuriuos atsižvelgiama, taip pat apie sanitarin÷s ar fitosanitarin÷s apsaugos pakankamo laipsnio nustatymą;
Sankcijos
1. Valstyb÷s nar÷s nustato sankcijų už pašarus ir maistą reglamentuojančių teis÷s aktų ir kitų Bendrijos nuostatų, susijusių su gyvūnų sveikatos ir gerov÷s apsauga pažeidimus taikymo taisykles bei imasi būtinų priemonių jų įgyvendinimui užtikrinti. Numatytos sankcijos turi būti efektyvios, proporcingos ir atgrasančios.
Laboratorijose įdiegtų analiz÷s metodų apibūdinimas
Analiz÷s metodams apibūdinti naudojami šie kriterijai: tikslumas, tinkamumas taikyti (matrica ir koncentracijos ribos), aptikimo ribos, nustatymo ribos, galimyb÷ pakartoti, galimyb÷ atkurti, atgavimas, selektyvumas, jautrumas, linijiškumas, matavimo paklaida, kiti kriterijai, kurie gali būti pasirinkti kaip būtini. [24]
Europos Komisijos reglamentas (EB) Nr. 401/2006, nustatantis ÷minių ÷mimo ir analiz÷s metodus, skirtus oficialiai mikotoksinų kiekio maisto produktuose kontrolei.
öminių ÷mimas labai svarbus norint tiksliai nustatyti mikotoksinų, kurie yra labai nevienodai pasiskirstę siuntoje, kiekį. Tod÷l būtina nustatyti bendruosius kriterijus, kuriuos tur÷tų atitikti ÷minių ÷mimo metodas.
Aflatoksinai labai nevienodai pasiskirsto siuntoje, ypač siuntoje, kurioje esančių maisto produktų dalel÷s yra didel÷s (pvz., džiovintos figos arba žem÷s riešutai). Tam, kad ÷minio
18
reprezentatyvumas liktų toks pats, jungtinio ÷minio, paimto iš siuntos, kurioje esančių maisto produktų dalel÷s yra didel÷s, mas÷ tur÷tų būti didesn÷ nei jungtinio ÷minio, paimto iš siuntos, kurioje esančių maisto produktų dalel÷s yra mažesn÷s. Kadangi mikotoksinų pasiskirstymas perdirbtuose produktuose yra dažniausiai vienodesnis nei neperdirbtuose grūdų produktuose.
Imant ir ruošiant ÷minius būtina imtis atsargumo priemonių, kad būtų išvengta bet kokių pokyčių, kurie tur÷tų poveikį mikotoksinų koncentracijai, neigiamai paveiktų analizinį nustatymą arba d÷l kurių jungtiniai ÷miniai taptų nereprezentatyvūs, siuntose, iš kurių imami ÷miniai, esančio maisto saugai.
Pavieniai ÷miniai turi būti imami, kiek tai įmanoma, iš įvairių siuntos arba siuntos dalies vietų.
Jungtinis ÷minys sudaromas sujungus pavienius ÷minius.
Kiekvienas ÷minys dedamas į švarią, iš inertiškos medžiagos pagamintą talpyklą, tinkamai apsaugančią nuo užteršimo ir pakenkimo vežant. Reikia laikytis visų atsargumo priemonių, kad laikant arba vežant ÷minį nepakistų jo sud÷tis.
Kiekvienas oficialiai kontrolei skirtas ÷minys plombuojamas jo ÷mimo vietoje ir identifikuojamas laikantis valstybių narių taisyklių.
Šis ÷minių ÷mimo metodas yra taikomas siekiant oficialiai kontroliuoti didžiausią leistiną aflatoksino B1 kiekį ir bendrą aflatoksinų kiekį, kiekį džiovintose figose, žem÷s riešutuose ir riešutuose.
Jeigu nenurodyta kitaip, pavienis ÷minys turi sverti apie 300 gramų. öminiai iš kiekvienos siuntos dalies imami atskirai.
Jungtinio ÷minio mas÷ yra 30 kg; prieš sumalant jis sumaišomas ir padalijamas į tris lygius laboratorinius ÷minius po 10 kg. Kiekvienas laboratorinis 10 kg svorio ÷minys turi būti gerai sumalamas ir kruopščiai išmaišomas, siekiant visiškai jį homogenizuoti.
Pavienių ÷minių skaičius priklauso nuo siuntos mas÷s: imama mažiausiai 10 ir daugiausiai 100 ÷minių.
1 lentel÷. Taškinių eminių skaičius imamas iš siuntos atsižvelgiant į siuntos masę. Siuntos mas÷ (t) Pavienių ÷minių skaičius Laboratorinių ÷minių, gautų iš
jungtinio ÷minio, skaičius
≤ 0,1 10 1 (nedalijama)
19 > 0,2–≤ 0,5 20 1 (nedalijama) > 0,5–≤ 1,0 30 1 (nedalijama) > 1,0–≤ 2,0 40 2 > 2,0–≤ 5,0 60 2 > 5,0–≤ 10,0 80 3 > 10,0–≤ 15,0 100 3
Jeigu jungtinis ÷minys sveria mažiau kaip 30 kg, jis turi būti dalijamas į laboratorinius ÷minius taip:
1. < 12 kg: į laboratorinius ÷minius nedalijamas, 2. ≥ 12–< 24 kg: dalijamas į du laboratorinius ÷minius, 3. 24 kg: dalijamas į 3 laboratorinius ÷minius.
Kiekvienas laboratorinis ÷minys gerai sumalamas ir kruopščiai išmaišomas, siekiant visiškai jį homogenizuoti.
Atsargumo priemon÷s
Kadangi mikotoksinų pasiskirstymas dažniausiai yra nevienodas, ÷miniai turi būti ruošiami, ypač homogenizuojami, labai kruopščiai. Jeigu homogenizuojama laboratorijoje, homogenizuojamas visas laboratorijos gautas ÷minys.
Tiriant aflatoksinus tur÷tų būti kuo labiau vengiama dienos šviesos, nes veikiamas ultravioletin÷s šviesos aflatoksinas laipsniškai skyla.
Kiekvienas laboratorinis ÷minys gerai sumalamas ir išmaišomas taikant tokį technologinį procesą, kuris, kaip įrodyta, leidžia ÷minį visiškai homogenizuoti. Jeigu didžiausias leistinas kiekis taikomas sausajai medžiagai, produkto sausosios medžiagos kiekis homogenizuotame ÷minyje turi būti nustatytas taikant tokį metodą, kuris, kaip įrodyta, leidžia tiksliai nustatyti sausosios medžiagos kiekį. [25]
Komisijos sprendimas 2006 m. liepos 12 d. d÷l specialiųjų reikalavimų, taikomų tam tikrų maisto produktų, kurie gali būti užteršti aflatoksinais, importui iš tam tikrų trečiųjų šalių. Šiame sprendime nustatytos priemon÷s, ypač kalbant apie maisto produktus iš Irano ir Brazilijos.
20
Šis sprendimas taikomas maisto produktams, nurodytiems 1–5 punktuose ir perdirbtiems bei sud÷tiniams maisto produktams, pagamintiems iš (arba kurių sud÷tyje yra) maisto produktų, nurodytų 1–5 punktuose kuriems yra sugriežtinti reikalavimai.
1. Šie iš Brazilijos importuoti maisto produktai: braziliniai riešutai su kevalais, riešutų arba džiovintų vaisių mišiniai, kurių sud÷tyje yra brazilinių riešutų;
2. Šie iš Kinijos importuoti maisto produktai: žem÷s riešutai, skrudinti žem÷s riešutai; 3. Šie iš Egipto importuoti maisto produktai: žem÷s riešutai;
4. Šie iš Irano importuoti maisto produktai: pistacijos;
5. Šie iš Turkijos importuoti maisto produktai: džiovintos figos, lazdyno riešutai (Corylus sp) su kevalais arba be kevalų, pistacijos, riešutų arba džiovintų vaisių mišiniai, kurių sud÷tyje yra figų, lazdyno riešutų arba pistacijų, figų pastos ir lazdyno riešutų pastos, lazdynų riešutai, figos ir pistacijos, paruoštos arba konservuotos, įskaitant mišinius, lazdyno riešutų, figų ir pistacijų miltai, rupiniai ir milteliai, skaldyti, supjaustyti ir susmulkinti lazdyno riešutai.
Riešutus leidžiama importuoti per žemiau nurodytus pasienio postus: 1. Kelias: Kybartai, Lavorišk÷s, Medininkai, Panemun÷, Šalčininkai; 2. Oro uostas: Vilnius;
3. Jūrų uostas: Malkų įlankos, Molo, Pilies (Į Lietuvos Respubliką riešutai dažniausia importuojami per jūrų uostą);
4. Geležinkelis: Kena, Kybartai, Pag÷giai. M÷ginių tyrimui ÷mimo dažnumas:
a) Iš kiekvienos Brazilijos maisto produktų siuntos; b) Iš apie 10 % Kinijos maisto produktų siuntų; c) Iš apie 20 % Egipto maisto produktų siuntų; d) Iš kiekvienos Irano maisto produktų siuntos;
e) Iš apie 5 % kiekvienos kategorijos lazdyno riešutų ir šių lazdyno riešutų produktų iš Turkijos siuntų bei apie 10 % kitų kategorijų maisto produktų iš Turkijos siuntų.
3. Bet kuri maisto produktų siunta, kurios m÷giniai turi būti paimti ir atliktas jų tyrimas, prieš ją išleidžiant iš paskirtosios importo vietos į laisvą Bendrijos apyvartą gali būti sulaikyta daugiausia 15 darbo dienų nuo to laiko, kai siunta yra pateikiama importui ir fiziškai galima paimti m÷ginius. [26]
Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1881/2006, 2006 m. gruodžio 19 d. nustatantis didžiausias leistinas tam tikrų teršalų maisto produktuose koncentracijas.
21
Teršalų, kurie yra laikomi genotoksiniais kancerogenais, atveju arba tais atvejais, kai gyventojam arba lengvai pažeidžiamoms gyventojų grup÷ms šiuo metu daromas poveikis yra arti leistinos normos ribos arba šią normą viršija, turi būti nustatomi racionaliai įmanomi kuo mažesni didžiausios leistinos koncentracijos dydžiai. Toks požiūris užtikrina, kad maisto verslo subjektai, siekdami apsaugoti visuomen÷s sveikatą, imasi priemonių, kurios kiek įmanoma labiau apsaugotų nuo taršos ir ją sumažintų.
Pripažinta, kad rūšiavimas arba kiti fiziniai apdorojimo būdai leidžia sumažinti aflatoksinų koncentraciją žem÷s riešutų, riešutų.
2 lentel÷. Aflatoksinų didžiausia leistina koncentracija riešutuose. [27]
Maisto produktas DLK B1 DLK B1, B2, G1 ir G2
suma Žem÷s riešutai, kurie prieš vartojant maistui arba
naudojant kaip maisto produktų sudedamąsias dalis turi būti rūšiuojami arba kitaip fiziškai apdorojami.
8,0 µg/kg 15,0 µg/kg
Riešutai, kurie prieš vartojant maistui arba naudojant kaip maisto produktų sudedamąsias dalis turi būti rūšiuojami arba kitaip fiziškai apdorojami
5,0 µg/kg 10,0 µg/kg
Žem÷s riešutai, riešutai ir iš jų pagaminti apdoroti produktai, skirti tiesiogiai žmon÷ms vartoti arba naudoti kaip maisto produktų sudedamąsias dalis
2,0 µg/kg 4,0 µg/kg
VMVT direktoriaus įsakymas 2008 m. rugs÷jo 24 d. Nr. B1-478 „D÷l importuojamo negyvūninio maisto valstybin÷s maisto kontrol÷s tvarkos aprašo patvirtinimo“. Importuojamo negyvūninio maisto valstybin÷s maisto kontrol÷s tvarkos aprašas (toliau – Tvarkos aprašas) reglamentuoja negyvūninio maisto, importuojamo į Lietuvos Respubliką iš trečiųjų šalių, saugos ir kokyb÷s valstybinę kontrolę.
Tvarkos aprašo tikslas – užtikrinti, kad:
1. Į Lietuvos Respubliką iš trečiųjų šalių importuojamas negyvūninis maistas atitiktų maistą reglamentuojančių teis÷s aktų reikalavimus;
22
2. Skubių pranešimų apie nesaugaus maisto ar pašarų tiekimą į rinką sistema (toliau – RASFF sistema) apie nesaugų maistą būtų informuota Europos Komisija ir kitos Europos Bendrijos šalys.
3. Iš trečiųjų šalių į Lietuvos Respubliką galima importuoti tik tą negyvūninį maistą, kuris atitinka Europos Sąjungos ir (ar) Lietuvos Respublikos teis÷s aktuose nustatytus saugos ir kokyb÷s reikalavimus, išskyrus atvejus, numatytus Lietuvos Respublikos ratifikuotose tarptautin÷se sutartyse.
4. Už importuojamo į Europos Bendrijos muitų teritoriją ir importuoto į Lietuvos Respubliką negyvūninio maisto saugą, kokybę ir ženklinimą atsako jų importuotojai teis÷s aktų nustatyta tvarka.
3 lentel÷. M÷ginių ÷mimo dažnumai aflatoksinų tyrimams. [28] Eil.
Nr. Produktai M÷ginių ÷mimo dažnumas
1. Brazilijos kilm÷s arba Brazilijoje supakuoti: braziliniai riešutai su kevalais; riešutų arba džiovintų vaisių mišiniai, kurių sud÷tyje yra brazilinių riešutų su kevalais; žem÷s, skrudinti žem÷s riešutai
kiekviena siunta
2. Irano kilm÷s arba Irane supakuotos: pistacijos, skrudintos
pistacijos kiekviena siunta
3. Turkijos kilm÷s arba Turkijoje supakuoti: džiovintos figos, pistacijos
10% kiekvienos produktų kategorijos siuntų
4. Kinijos kilm÷s arba Kinijoje supakuoti: žem÷s, skrudinti žem÷s riešutai
10% kiekvienos produktų kategorijos siuntų
5. Egipto kilm÷s arba Egipte supakuoti: žem÷s, skrudinti žem÷s riešutai
20% kiekvienos produktų kategorijos siuntų
6.
Turkijos kilm÷s arba Turkijoje supakuoti: lazdynų riešutai su kevalais arba be kevalų; riešutų arba džiovintų vaisių mišiniai, kurių sud÷tyje yra figų, lazdyno riešutų arba pistacijų; figų pastos ir lazdynų riešutų pastos; lazdynų riešutai, figos ir pistacijos, paruoštos arba konservuotos, įskaitant mišinius; lazdyno riešutų, figų ir pistacijų miltai, rupiniai ir milteliai; skaldyti, supjaustyti ir susmulkinti
23 Eil.
Nr. Produktai M÷ginių ÷mimo dažnumas
lazdyno riešutai
7.
Jungtinių Amerikos Valstijų kilm÷s arba iš ten siunčiamų migdolų su kevalais arba be kevalų; skrudintų migdolų; riešutų arba džiovintų vaisių mišiniai, kurių sud÷tyje yra migdolų
5% siuntų su sveikatos sertifikatu; kiekviena siunta, jeigu nepridedamas saugą ir kokybę patvirtinantis dokumentas
„Jautrių“ maisto prekių sąrašas“ patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. V-259, šiuo įsakymu yra patvirtinti „jautrūs“ maisto produktai (riešutai) kurie gali būti apkr÷sti aflatoksinais:
1. Pistacijos ir jų produktai (aflatoksinų tyrimai). 2. Žem÷s riešutai ir jų produktai (aflatoksinų tyrimai).
3. Lazdynų riešutai su kevalais ar išlukštenti (aflatoksinų tyrimai). 4. Braziliniai riešutai su kevalais ir jų produktai (aflatoksinų tyrimai).
5. Riešutų ar džiovintų vaisių mišiniai, kurių sud÷tyje yra figų, lazdynų riešutų ar pistacijų (aflatoksinų tyrimai).
6. Apdoroti ar konservuoti lazdynų riešutai, figos ir pistacijos ar jų mišiniai (aflatoksinų tyrimai).
7. Anakardžių (cashew) riešutai, su kevalais ir be kevalų (aflatoksinų tyrimai). 8. Makadamijų (macadamia) riešutai (aflatoksinų tyrimai). [29]
2.4 RASFF sistema
Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002, 50 straipsnis įtvirtina Skubaus įsp÷jimo apie pavojų sistemą, kuri įpareigoja Europos Sąjungos valstybių narių kompetentingas institucijas keistis informacija apie pavojingus maisto produktus ir pašarus.
Lietuvoje Maisto įstatymu įpareigota ir atsakinga institucija paskirta Valstybin÷ maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau – VMVT), kuri įtraukta į Europos Komisijos RASFF sistemą (Skubiųjų pranešimų apie pavojingus maisto produktus ir pašarus, tiekiamus į rinką, sistema) kaip šios sistemos narys. Ši sistema kontroliuoja skubų informacijos perdavimą apie
24
pavojingus maisto produktus bei pašarus Europos Komisijai ir kitoms Europos Sąjungos šalims, taip užkertant kelią nesaugių maisto produktų ir pašarų platinimui bei siekiant, kad rinkoje būtų tik saugūs produktai.
RASFF sistemos principas pagrįstas kuo išsamesniu ir operatyvesniu informacijos perdavimu tarp Europos Sąjungos valstybių narių atsakingų institucijų. Europos Komisijai perduodama užpildyta pranešimo forma, nuskaitytos dokumentų kopijos, etikečių pavyzdžiai, informacija apie taikytas sankcijas ir pan.
2.5 RASFF pranešimų analiz÷ 2006 m., 2007m.
2.5.1 Skubūs pranešimai, gauti iš Europos Komisijos 2006 m.
Dažniausiai pagal produkto grupę gaunami pranešimai d÷l: riešutų ir jų produktų – 712, iš kurių dažniausiai iranietiškose pistacijose ir kiniškuose, argentinietiškuose ir braziliškuose žem÷s riešutuose nustatyti aflatoksinai, žuvininkyst÷s produktų – 546, iš kurių dažniausiai pasitaik÷ krevet÷s iš Bangladešo ir Indijos (rasta metabolito nitrofurano ar konservantų sulfitų), ispaniški moliuskai (diar÷jinis kiautuotųjų v÷žiagyvių apsinuodijimo kompleksas ar bakterinis užteršimas Escherichia coli), vaisių ir daržovių – 327 (turkiškos džiovintos figos su padidintu aflatoksinų kiekiu ir razinos iš Uzbekistano su padidintu ochratoksino kiekiu), kitų įvairių gaminių – 198 (dažniausiai – besiliečiančios su maistu pakuot÷s ir kiniški virtuv÷s reikmenys su padidintu migruojančių medžiagų kiekiu), m÷sos ir jos produktų – 188, iš kurių dažniausiai pasitaik÷ kiauliena iš Ispanijos ir Vokietijos su salmonel÷mis, paukštiena (salmonel÷s) bei neatlikus privalomus tyrimus ar nelegaliai įvežta jautiena, prieskonių ir vaistažolių – 160 iš jų daugiausiai – aitriosios paprikos milteliai (dažniausiai iš Indijos) ar prieskonių mišiniai su padidintu aflatoksinų kiekiu arba nustatyti neleistini dažai.
25
0 5 10 15 20 25
Kakava ir jos produktai, arbata ir kava Kiaušiniai ir jų gaminiai Grūdai ir duonos gaminiai Alkoholiniai g÷rimai Žuvininkyst÷s produktai Vaisiai ir daržov÷s Sriubos, sultiniai ir padažai Spec. paskirties maisto produktai S÷klos Riešutai ir jų produktai Riebalai ir aliejai Prieskoniai ir vaistažol÷s Pieno produktai Paruošti gaminiai Nealkoholiniai g÷rimai M÷sa ir jos produktai Maisto priedai Konditerija, medus, žele Kiti 2% 1% 7% 0% 19% 12% 2% 3% 1% 25% 1% 6% 1% 1% 2% 7% 0% 3% 7%
11 pav. Maisto produktų pasiskirstymas gautuose RASFF pranešimuose pagal produktų kategorijas, proc.
Analizuojant paveiksle pateiktus duomenis matosi, kad didžiausą skubių pranešimų dalį sudar÷ skubūs pranešimai d÷l riešutų ir jų produktų – 25 proc., taip pat ir žuvininkyst÷s produktų – 19 proc., pranešimų nebuvo d÷l maisto priedų ir alkoholio.
0 100 200 300 400 500 600 700 5 30 13 2 97 41 5 684
12 pav. Mikotoksinų pasiskirstymas pagal produktų kategorijas
2006 metais daugiausiai RASFF pranešimų buvo d÷l mikotoksinų riešutuose ir jų produktuose – 684, mažiausiai d÷l pašarų – 5.
26 0 100 200 300 400 500 600 700
Pašarai Grūdai Kava ir kakava Vaisiai ir daržov÷s Prieskoniai ir arbata Riešutai ir riešutų produktai 4 5 1 69 37 684
13 pav. Aflatoksinų pasiskirstymas pagal produktų grupes.
Gauti 684 RASFF pranešimai d÷l riešutų ir jų produktuose nustatytų aflatoksinų.
D÷l pistacijų riešutuose iš Irano nustatytų aflatoksinų gauti 234 pranešimai, d÷l žem÷s riešutų iš Kinijos – 69, Argentinos – 45, Brazilijos – 24, Egipto – 17, JAV – 15, Sudano – 10, Izraelio – 8, Vietnamo – 7, Pietų Afrikos – 7, Indijos – 6, Nigerijos – 5 ir Paragvajaus – 5, d÷l lazdyno riešutų iš Turkijos – 79, Azerbaidžano – 5, d÷l migdolų riešutų iš JAV – 37. [10]
2.5.2 Skubūs pranešimai, išsiųsti į Europos Komisiją iš Lietuvos 2006 m. Analizuojant Lietuvos Respublikos išsiųstus skubius RASFF pranešimus pagal maisto produktų grupes, daugiausiai pavojingų nustatyta žuvininkyst÷s produktų – 6 siuntos: 3 siuntos šprotų iš Latvijos (Benzpirenas – kancerogenas), sviestažuv÷ iš Taivanio (rasta parazitų), kor÷jietiški virti šaldyti krabai (netinkamas ženklinimas ir galimas vet. sertifikato suklastojimas), šaldyta žuvis (hokis) iš Naujosios Zelandijos su pasibaigusiu galiojimo terminu, 5 atvejais tai buvo vaisiai: citrinos iš Turkijos (pesticidas – metilparationas), apelsinai iš Egipto (pesticidas – profenofosas), iranietiškos razinos (pesticidas – fenvaleratas), džiovintos kriauš÷s su cukrumi (rasta sieros dioksido), moldaviškos džiovintos slyvos (rasta konservanto – sorbo rūgšties); 4 konditerijos gaminių (braziliški, kiniški ir ukrainietiški saldainiai su neleistinu švino ir maisto priedų kiekiu) siuntos; 3 padažų grup÷s produktų siuntos: majonezo iš Australijos (2 atvejai) su neleistinais maisto priedais ir ketčupo iš Rusijos (konservantai); dvi iranietiškų pistacijų siuntos (aflatoksinas), m÷sos produktų (amerikietiška paukštiena ir kiaulienos riebalai su pasibaigusiu galiojimo terminu) ir; po vieną
27
žaliosios arbatos „Boncha“ iš Japonijos (apšvitinta jonizuota spinduliuote), bei lenkiškos varšk÷s (neatitiko reikalavimų jusliniai rodikliai) atvejį.
0 5 10 15 20 25 17% 13% 4% 8% 25% 21% 8% 4%
14 pav. Iš Lietuvos išsiųstų RASFF pranešimų pasiskirstymas pagal maisto produktų grupes.
Iš viso 24 pranešimai (Žuvininkyst÷s produktai – 6; Vaisiai ir daržov÷s – 5; Konditerija, medus ir žel÷ – 4; Sriubos sultiniai ir padažai – 3; Riešutai ir jų produktai – 2; M÷sa ir jos produktai – 2; Kakava ir jos produktai, kava ir arbata – 1; Pieno produktai – 1).
0 2 4 6 8 10 12 14 8% 4% 4% 8% 14% 14% 4% 4% 8% 4% 4% 8% 4% 4% 4% 4%
15 pav. Pavojingų produktų pasiskirstymas pagal kilm÷s šalis.
28
0 5 10 15 20
Apšvitinimas jonizuojančia spinduliuote Pesticidai Aflatoksinai Konservantai Benzo(a)pirenas Sadiklis aspartamas Švinas Parazitai Pasibaigęs vartojimo terminas Blogos organoleptin÷s savyb÷s Neleistini maisto priedai
4% 13% 8% 17% 13% 4% 8% 4% 17% 4% 8%
16 pav. Rizikos faktorių pasiskirstymas išsiųstuose iš Lietuvos RASFF pranešimuose.
Pagal rizikos faktorių: konservantai – 4; pasibaigęs galiojimo terminas, netinkamas ženklinimas – 4; Pesticidai – 3; benzpirenas – 3; aflatoksinai – 2; švinas – 2; neleistini maisto priedai ir dažikliai – 2; apšvitinimas jonizuojančia spinduliuote – 1; saldiklis aspartamas – 1; parazitai – 1; netinkami jusliniai rodikliai – 1. [10]
2.5.3 Skubūs pranešimai, gauti iš Europos Komisijos 2007 m.
Dažniausiai pagal produkto grupę gauta pranešimų d÷l riešutų ir jų produktų – 600, iš kurių dažniausiai iranietiškuose ir turkiškuose pistacijose, JAV migdoluose, turkiškuose lazdynų riešutuose, kiniškuose, argentinietiškuose, egiptietiškuose žem÷s riešutuose nustatyti aflatoksinai; žuvininkyst÷s produktų – 599, iš kurių dažniausiai pasitaik÷ krevet÷s iš Kinijos, Indijos, Australijos (rasta nitrofurano metabolito – nitrofuzarone (SEM) ir per didelis sulfitų (konservantų) kiekis), krabai iš Prancūzijos (rasta kadmio (kenksmingo metalo), menk÷s fil÷ iš Kinijos (viršytas E 452 – polyphosphates (maisto priedas) kiekis), menkių kepen÷l÷s aliejuje iš Danijos, Lenkijos (rasta dioksino (nuodinga medžiaga, pasižymi v÷žį sukeliančiomis savyb÷mis), moliuskai iš Italijos, Ispanijos, Tuniso, Graikijos, Turkijos (rasta kadmio, švino, Salmonella, Eschericia coli, diar÷jinis kiautuotųjų v÷žiagyvių apsinuodijimo
29
kompleksas), skumbr÷ iš Kanados, Ispanijos (rasta parazitų Anisakis simplex), tunas iš Šri Lankos, Filipinų, Ispanijos, Vietnamo (rasta histamino (histaminas - tai baltymin÷ medžiaga, kuri atpalaiduojama alerginių reakcijų metu, kuo histamino daugiau, tuo stipresn÷ alergin÷ reakcija.); vaisių ir daržovių – 448, iš kurių dažniausiai pasitaik÷ džiovintos figos iš Turkijos su padidintu aflatoksinų kiekiu, paprikų iš Ispanijos, užterštų pesticidais, kriauš÷s iš Turkijos, Ispanijos, Italijos, Belgijos su padidintu pesticidų kiekiu, vynuog÷s iš Libano, Brazilijos su padidintu pesticidų kiekiu; m÷sos ir jos produktų – 222, iš kurių dažniausiai pasitaik÷ paukštiena iš Vokietijos, Argentinos, Brazilijos su salmonel÷mis, saliamis iš Italijos su salmonella; kitų produktų grup÷s– 171, iš kurių daugiausiai virtuv÷s reikmenys, indai iš Kinijos su padidintu migruojančių medžiagų kiekiu; grūdų ir duonos gaminių – 138, iš kurių dažniausiai pasitaik÷ ryžiai iš Pakistano, Indijos, kuriuose nustatytas aflatoksinas ir ryžiai iš JAV su neleistina genetine modifikacija; prieskonių ir vaistažolių – 133 (daugiausia aitriųjų paprikų miltelių (dažniausiai iš Indijos) ar prieskonių mišinių su padidintu aflatoksinų kiekiu.
0 5 10 15 20 25
Kakava ir jos produktai, arbata ir kava Grūdai ir duonos gaminiai Žuvininkyst÷s produktai Vaisiai ir daržov÷s Sriubos, sultiniai ir padažai Spec. paskirties maisto produktai Riešutai ir jų produktai Riebalai ir aliejai Prieskoniai ir vaistažol÷s Pieno produktai Paruošti gaminiai Nealkoholiniai g÷rimai M÷sa ir jos produktai Konditerija, medus, žele Kiti 2% 5% 21% 16% 1% 5% 22% 1% 5% 1% 1% 2% 8% 4% 6%
17 pav. Maisto produktų pasiskirstymas gautuose RASFF pranešimuose pagal produktų kategorijas, proc.
Analizuojant 17 paveiksle pateiktus duomenis matosi, kad didžiausą skubių pranešimų dalį sudar÷ skubūs pranešimai d÷l riešutų ir jų produktų – 22 proc., taip pat ir žuvininkyst÷s produktų – 21 proc.
30 0 100 200 300 400 500 600
Pašarai Grūdai Kava, kakava ir arbata Vaisiai ir daržov÷s Vaistažol÷s ir prieskoniai Pienas ir pieno produktai Riešutai ir riešutų produktai 5 45 7 89 43 1 556
18 pav. Mikotoksinų pasiskirstymas pagal produktų kategorijas.
2007 metais daugiausiai RASFF pranešimų buvo d÷l mikotoksinų riešutuose ir jų produktuose – 556, mažiausiai d÷l pašarų – 5.
0 100 200 300 400 500 600 Grūdai Vaisiai ir daržov÷s Vaistažol÷s ir prieskoniai Pienas ir pieno produktai Riešutai ir riešutų produktai 21 70 35 1 568
19 pav. Aflatoksinų pasiskirstymas pagal produktų kategorijas.
D÷l pistacijų riešutuose iš Irano nustatytų aflatoksinų gauti 126 pranešimai; d÷l žem÷s riešutų iš Kinijos – 54, Argentinos – 20, Brazilijos – 5, Egipto – 13, JAV – 15, Indijos – 7, Nigerijos – 5 ir Nigerijos – 5; d÷l lazdyno riešutų iš Turkijos – 105. [11]
31
Valstybin÷ maisto ir veterinarijos tarnyba nuo 2007 m. Europos Komisijai išsiunt÷ 35 skubius pranešimus d÷l nesaugaus maisto ir 4 skubius pranešimus d÷l nesaugių pašarų.
Analizuojant Lietuvos Respublikos išsiųstus skubius pranešimus, Lietuvoje buvo aptiktos 8 žuvininkyst÷s produktų siuntos – 3 atvejai latviškų šprotų aliejuje, kuriuose viršyta leistina benzpireno (kancerogenas, policiklinis aromatinis angliavandenilis) koncentracija, šaldytas Hekas iš Panamos su pasibaigusiu tinkamumo vartoti terminu, pangasijaus fil÷ iš Vietnamo (chemin÷ tarša - Leukomalachitas žaliasis), kinietiška menkių fil÷ (parazitai - Anisakis simplex), starkio fil÷ iš Kazachstano (pažeista šalčio grandin÷); 6 siuntos nesaugių vaisių ir daržovių – džiovintos slyvos iš Argentinos (konservanto sorbo rūgšties kiekis viršijo nustatytus reikalavimus), kiniški didieji greipfrutai (Pomelo) su parazitais (Viduržemio jūros muselių lervos), apelsinai iš Egipto su viršytu pesticidų kiekiu, 2 granatų siuntos iš Egipto, kuriuose viršyta maksimali leistina pesticidų likučių koncentracija ir persikai iš Ispanijos su viršytu pesticidų kiekiu; 6 atvejai maisto papildų iš JAV su chemine tarša (eritrozinas, sorbo ir benzoin÷ rūgštys), vienai papildų siuntai ženklinime nenurodyti saldikliai; 4 siuntos pavojingų konditerijos gaminių – saldainiai iš Ukrainos (su padidintu pesticidų kiekiu) ir iš Latvijos (rasta parazitų – vabzdžių lervų, iš Kinijos (pašalin÷s medžiagos), rusiška kramtomoji guma su viršyta saldiklio aspartamo koncentracija; 4 siuntos pašarų – žuvų miltų iš Maroko su mikrobine tarša; po 3 siuntas m÷sos ir jos produktų – 2 siuntos šaldytų kiaul÷s ausų (neatitiko reikalavimų jusliniai rodikliai) ir neteis÷tai pateikta į rinką braziliška jautiena bei grūdų ir duonos gaminių – ryžių iš Graikijos su pašalin÷mis priemaišomis (stiklas), čekiškos aguonų s÷klos su parazitais (erk÷s), ukrainietiški sausainiai su ženklinime nenurodyta soja; 2 siuntos prieskonių - aitrioji paprika su pel÷siais iš Kinijos ir ukrainietiškos garstyčių s÷klos (viršytas pesticidų kiekis); bei po vieną siuntą nerafinuoto saul÷grąžų aliejaus iš Ukrainos (viršyta leistina benzpireno koncentracija), žem÷s riešutų iš Kinijos (padidintas aflatoksinų kiekis) ir geriamojo šaltinio vandens „Aquarel“ iš Prancūzijos, kuriame nustatyta mikrobin÷ tarša.
32
0 5 10 15 20
Grūdai ir duonos gaminiai Žuvininkyst÷s produktai Vaisiai ir daržov÷s Geriamasis vanduo Spec. paskirties maisto produktai Riešutai ir jų produktai Riebalai ir aliejai Pašarai Prieskoniai ir vaistažol÷s M÷sa ir jos produktai Konditerija, medus, žele
8% 20% 15% 3% 15% 3% 3% 10% 5% 8% 10%
20 pav. Iš Lietuvos išsiųstų RASFF pranešimų pasiskirstymas pagal maisto produktų grupes.
Daugiausia nustatyta nesaugių žuvininkyst÷s produktų – 20 proc., vaisių ir daržovių – 15 proc., spec. paskirties maisto produktų – 15 proc., mažiausiai riebalų ir aliejų – 3 proc., riešutų ir jų produktų – 3 proc., bei geriamojo vandens – 3 proc.
0 1 2 3 4 5 6 6 5 4 4 3 2 2 2 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1
21 pav. Nesaugių produktų pasiskirstymas pagal kilm÷s šalis.
Daugiausiai pavojingų produktų nustatyta iš JAV – 6, Kinijos – 5, iš Latvijos ir Ukrainos po 4.
33 0 2 4 6 8 10 12 14 16 14% 10% 10% 15% 3% 3% 5% 3% 8% 15% 3% 3% 8%
22 pav. Rizikos faktorių pasiskirstymas išsiųstuose iš Lietuvos RASFF pranešimuose.
Daugiausiai skubių pranešimų RASFF išsiųsta d÷l neleistinų medžiagų – 15 proc. ir maisto priedų viršijusių didžiausią leistiną koncentraciją – 15 proc., bei pesticidų – 14 proc. [11]
34
3. DARBO MEDŽIAGA IR TYRIMŲ METODIKA
Tyrimų laikas nuo 2007 m. lapkričio m÷n. iki 2008 m. birželio m÷n.
Tyrimai buvo atlikti Nacionalin÷je veterinarijos laboratorijoje (dabar – Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute – toliau – NMVRVI).
Tyrimų metu buvo tirti importuoti (kilm÷s šalis – Kinija) žem÷s riešutai aflatoksino B1 ir B1+B2+G1+G2 sumos atžvilgiu. Dalyvauta penkiuose bandinių atrinkimuose bei laboratoriniuose tyrimuose. Kiekvienos siuntos riešutai buvo sufasuoti vakuume ir į polipropileno maišus po 25 kg, vieną siuntą sudar÷ 25 tonos riešutų (1000 maišų). Riešutų m÷giniai buvo atrenkami vadovaujantis Europos Komisijos reglamentu (EB) Nr. 401/2006, nustatančiu ÷minių ÷mimo ir analiz÷s metodus, skirtus oficialiai mikotoksinų kiekio maisto produktuose kontrolei. Kiekvienas m÷ginys buvo sudaromas iš šimto taškinių m÷ginių, taškinio m÷ginio mas÷ 300 g, bendra vieno m÷ginio mas÷ 30 kg visas jungtinis m÷ginys gerai homogenizuojamas. Sutikrinti reikalingi dokumentai ir užpildytas m÷ginių atrinkimo aktas, bei m÷ginys užplombuojamas ir paženklinamas. Paimant, paruošiant, transportuojant ir perduodant į laboratoriją m÷ginius, reikia laikytis atsargumo priemonių, siekiant išvengti bet kokio pašalinio poveikio (m÷ginio sudedamųjų dalių, savybių pasikeitimo), galinčio tur÷ti įtakos m÷ginio būklei tiriamų savybių atžvilgiu, ar kitokiu būdu neigiamai paveikti tyrimo rezultatus. Visi m÷giniai į laboratoriją turi būti siunčiami su atitinkamos formos lydraščiais, m÷ginių pa÷mimo tirti aktais. Atsižvelgiant į maisto produkto, iš kurio paimti m÷giniai, laikymo sąlygas, m÷giniai turi būti laikomi šioje aplinkos temperatūroje: negreitai gendantys maisto produktai aplinkos temperatūroje, bet ne aukštesn÷je kaip +30o C ir ne žemesn÷je, kaip 0o C; M÷giniai laboratoriniams tyrimams perduodami M÷ginių pri÷mimo skyriuje, atsižvelgiant į laboratorijos keliamus reikalavimus m÷ginių perdavimui. Paimti m÷giniai turi būti nuvežti į akredituotą laboratoriją kaip galima greičiau, bet ne v÷liau kaip per 24 val.
Tyrimai buvo atlikti efektyviosios skysčių chromatografijos metodu ir RIDASCREEN® Aflatoxin B1 30/15 enzimų imunofermentin÷s analiz÷s nustatyme metodu, skirtu nustatyti Aflatoksiną B1 grūduose ir pašare.
35
3.1 Metodikos
3.1.1 Efektyviosios skysčių chromatografijos metodas ir pokolon÷linis antrinių junginių gavimas bei gryninimas imuninio giminiškumo kolon÷le
Metodo esm÷: tiriamasis m÷ginys ekstrahuojamas metanolio ir vandens mišiniu. M÷ginio ištrauka filtruojama, atskiedžiama vandeniu ir tiekiama į imuninio giminiškumo kolon÷lę, kurioje yra aflatoksinams B1, B2, G1, G2 giminiškų antikūnių. Toje kolon÷l÷je aflatoksinai atskiriami, gryninami ir koncentruojami tada metanoliu išplaunami nuo antikūnių. Aflatoksinų kiekis nustatomas efektyviąja atvirkštinių fazių skysčių chromatografija su fluorescencine detekcija ir pokolon÷liniu antrinių junginių gavimu panaudojant jodą.
Reagentai: vanduo, natrio chloridas, kristalinis jodas, aflatoksinas (kristalinis), acetonitrilas, metanolis (skirtas tyrimams), toluenas, ekstrahavimo tirpiklis, imuninio giminiškumo kolon÷l÷ (kolon÷l÷ turi antikūnių, reaguojančių į aflatoksinus B1, B 2, G1, G2, judančioji faz÷ (trys tūrio dalys vandens sumaišoma su viena dalimi acetonitrilo ir viena dalimi metanolio), pokolon÷linio antrinių junginių gavimo reagentas (100 mg jodo ištirpinama 2 ml metanolio. Įpilama 200 ml vandens, 1 h maišoma, tada filtruojama per 0,45 µm filtrą), tolueno ir acetonitrilo mišinys (98 tūrio dalys tolueno sumaišoma su dviem tūrio dalimis acetonitrilo), pradiniai aflatoksinų B1, B 2, G1, G2 tirpalai (aflatoksinai B1, B 2, G1, G2 atskirai ištirpinami tolueno ir acetonitrilo mišinyje, kad būtų gauti atskiri 10 8 µg/ml tirpalai, pradinis aflatoksinų mišinio tirpalas, etaloniniai aflatoksinų mišinio tirpalai, sulfato rūgštis.
Įranga: stikliniai laboratoriniai indai, besiplečiantys su vandeniniais aflatoksinų tirpalais, kelioms valandoms pamerkiami į sulfato rūgštį, paskui gerai plaunami vandeniu, kad būtų pašalinti visi rūgšties p÷dsakai. Rūgšties nebuvimas patikrinamas su pH indikatoriumi.
Maišykl÷ su 500 ml maišykl÷s indu ir dangeliu, raukšlintasis filtravimo popierius, stiklo mikropluošto filtravimo popierius, matavimo kolbos, spektometras, tinkamas matuoti bangos ilgiui esant 200 nm iki 400 nm, kvarcin÷s kiuvet÷s, 1 cm optinio kaklelio, kurių optin÷ sugertis yra nežymi bangos ilgiui esant nuo 300 iki 370 nm, membraninis filtras vandeniniams tirpalams, ESCh įrenginys, ESCh siurblys tinkantis t÷km÷s spartai 1 ml/min, įšvikščiajamoji sistema, skiriamoji analizin÷ atvirkštinių fazių kolon÷l÷, pokolon÷linių antrinių junginių gavimo sistema, fluorescencinis detektorius.
36
3.1.2 Efektyviosios skysčių chromatografijos metodo tyrimo eiga
Ekstrahavimas: maišykl÷s inde 10 mg tikslumu pasveriama 25 g homogenizuoto tiriamojo m÷ginio, įpilami 5 g natrio chlorido ir 125 ml ekstrahavimo tirpiklio. Maišykle dideliu greičiu 2 min. maišoma. Filtruojama per raukšlintajį filtravimo popierių. Pipete įpilama 15 ml filtrato į tinkamo dydžio kūginę kolbą su stikliniu kamščiu. Įpilama 30 ml vandens, kolba užkemšama, sumaišoma. Prieš pradedant kolon÷linę giminiškumo chromatografiją, praskiesta ištrauka filtruojama per stiklo mikropluošto popierių, filtratas turi būti skaidrus, ji ne filtratas dar kartą pakartojamas.
Gryninimas: imuninio giminiškumo kolon÷l÷ (toliau – IG) paruošiama ir gryninimo operacijos daromos pagal gamintojo instrukcijas. Pipete įpilama 15 ml antrojo filtrato į IG kolon÷l÷s tirpiklio talpyklą. Metanolio arba acetonitrilo eliuatas surenkamas į 2ml matavimo kolbą. Atskiedžiama vandeniu ir sumaišoma.
Darbin÷s ESCh sąlygos. Skiriamosios kolon÷l÷s iš÷jimas prijungiamas prie T formos tritaškio vienos atšakos naudojant trumpą vamzdelį. Prie kitos T formos tritaškio atšakos prijungiamas antrojo nepulsuojamojo siurblio, tiekiančio pokolon÷linio antrinių junginių gavimo reagentą, iš÷jimas. Vienas PTFE arba nerūdijančio plieno vamzdelio rit÷s galas prijungiamas prie trečiosios T formos trišakio atšakos, o kitas prijungiamas prie detektoriaus. Naudojant krosnelę arba vandens vonelę, palaikoma reakcijos rit÷s 70 laipsnių temp.
Leidžiama sistemai padirbti nuo 10 iki 20 min, kad sistema nusistov÷tų.
Atpažinimas: kiekvieno aflatoksino smail÷ m÷ginio chromatografijoje atpažįstama palyginant sulaikymo trukmes su reikiamų kontrolinių etaloninių medžiagų sulaikymo trukm÷mis.
Be to aflatoksinai gali būti atpažinti, kartu įšvirkščiant m÷ginio tiriamojo tirpalo ir etaloninių tirpalų.
Kalibracin÷s kreiv÷s paruošiamos d÷l kiekvieno aflatoksino atskirai, įšvirkščiant po 50 ppb 1-ojo, 2-ojo, 3-ojo ir 4-ojo etaloninių tirpalų. Patikrinamas kreiv÷s teisiškumas.
Nustatymas: kiekis nustatomas išorinio etalono metodu, apskaičiuojant smail÷s plotą arba atskaitant smail÷s aukštį ir tada tai palyginat su analogiškais etalonin÷s medžiagos parametrais.
37
Pagal įšvirkštimo sistemos gamintojo instrukcijas į įšvirkštimo kilpą įšvirkščiami 50 mikro litrų tūriai etaloninio mišinio. Aflatoksinai eliuuojami G2, G1, B2, B1 tvarka, sulaikymo trukm÷s reguliuojamos atitinkamai 6 min., 8 min., 9 min., 11 min, o smail÷s turi būti skiriamos iki nulin÷s linijos. Jei būtina sulaikymo trukm÷s reguliuojamos keičiant metanolio koncentraciją judančios faz÷s tirpiklyje.
Įšvirkščiama 50 mikro litrų išgrynintos m÷ginio ištraukos į įšvirkštimo kilpą.
3.1.3 RIDASCREEN® Aflatoxin B1 30/15 - imunofermentin÷s analiz÷s nustatyme metodas, skirtas nustatyti Aflatoksiną B1 grūduose ir pašare
M÷ginių įvertinimui naudojamas mikrotitro fotometras.
M÷ginių paruošimas: grūdai / pašaras susmulkinamas, atliekama ekstrakcija metanolyje / vandenyje, filtruojama ir praskiedžiama
Kryžmin÷s reakcijos: RIDASCREEN® Aflatoxin B1 30/15 testo specifikacija nustatant kryžmines reakcijas:
Aflatoksinas B1 – 100% Aflatoksinas G1 – apie 29% Aflatoksinas B2 – apie 13% Aflatoksinas G2 – apie 3,2 % Aflatoksinas M1 – apie 1,5 % M÷ginių paruošimas:
M÷giniai turi būti laikomi šaltai ir apsaugoti nuo šviesos. M÷giniai prieš tyrimą susmulkinami ekstrahavimui ir sumaišomi.
- pasveriama 5g susmulkinto m÷ginio ir sumaišoma su 25 ml 70% metanolio - 3 min. stipriai sukratoma (rankiniu būdu ar su kratytuvu)
- ekstraktas perfiltruojamas per 1 Nr. Vatmano popierių
- 1 ml filtrato praskiedžiamas su 1 ml distiliuotu ar dejonizuotu vandeniu
Tyrimo eiga:
Paruošimas tyrimui – visi reagentai turi būti laikomi prieš naudojimą kambario
temperatūroje (20-25oC ). Aflatoksino B1 standartinis tirpalas yra paruoštas naudojimui.
