Cataract and cataract related ocular diseases, cataract treatment outcome evaluation kataraktos gydymo veiksmingumas Katarakta bei su ja susijusios šunų ir kačių akių ligos,

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA

Veterinarijos fakultetas

Lauryna Banelytė

Katarakta bei su ja susijusios šunų ir kačių akių ligos,

kataraktos gydymo veiksmingumas

Cataract and cataract related ocular diseases, cataract

treatment outcome evaluation

Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovė: vet. gyd. Aistė Šiaučiūnaitė

KAUNAS 2019 m.

1 DARBAS ATLIKTAS DR. L. KRIAUČELIŪNO SMULKIŲJŲ GYVŪNŲ KLINIKOJE

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Katarakta bei su ja susijusių šunų ir kačių akių ligos, kataraktos gydymo veiksmingumas“.

1. Yra atliktas mano paties/pačios;

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje;

3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO

(data) (darbo vadovo vardas,

pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE/KLINIKOJE

(aprobacijos data) (katedros/klinikos vedėjo/jos vardas, pavardė)

(parašas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentai 1)

2)

(vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

(data) (gynimo komisijos sekretorės (-riaus) vardas, pavardė)

2

TURINYS

Santrauka ... 4 Summary ... 5 Įvadas ... 6 1. Literatūros apžvalga ... 8 1.1. Katarakta ... 8

1.2. Kataraktos rūšys pagal išsivystymo stadiją ... 8

1.3. Kataraktos rūšys pagal etiologiją ir patogenezę... 9

1.3.1. Įgimta katarakta ... 9

1.3.2. Įgyta katarakta ... 10

1.4. Diferencinė diagnostika ... 13

1.5. Kataraktos medikamentinis gydymas ... 13

1.6. Kataraktos chirurginis gydymas ... 14

1.6.1. Pacientų atranka chirurginiam gydymui ... 14

1.6.2. Chirurginis gydymas ... 14

1.7. Po kataraktos chirurginio gydymo pasireiškiančios komplikacijos ... 16

1.7.1. Iš karto po operacijos pasireiškiančios komplikacijos ... 16

1.7.2. Ilgalaikės pooperacinės komplikacijos ... 18

2. Tyrimo metodai ir medžiaga ... 22

2.1. Tyrimo eiga ... 22

2.2. Tyrimo medžiaga ... 25

2.3. Statistinė duomenų analizė ... 25

3. Tyrimo rezultatai ... 27

3.1. Kataraktos pasireiškimo pasiskirstymas pagal gyvūnų rūšį... 27

3.2. Pacientų tinkamumas kataraktos chirurginiam gydymui ... 30

3.3. Komplikacijos po kataraktos chirurginio gydymo ... 31

3.3.1. Iš karto po operacijos pasireiškusios komplikacijos. ... 31

3

3.2.3. Komplikacijos, pasireiškusios praėjus daugiau nei 90 d. po operacijos ... 35

3.4. Šunų ir kačių akių funkcijos atsistatymas po kataraktos chirurginio gydymo ... 38

4. Rezultatų aptarimas ... 40 Išvados ... 44 Rekomendacijos ... 45 Padėka ... 46 Literatūros šaltiniai ... 47 Priedai ... 51

4

SANTRAUKA

Katarakta bei su ja susijusios šunų ir kačių akių ligos, kataraktos gydymo veiksmingumas Lauryna Banelytė

Magistro baigiamasis darbas

Katarakta yra viena iš pagrindinių akies ligų, sukeliančių regos suprastėjimą arba visišką praradimą. Šio darbo tikslas – išanalizuoti šunų ir kačių kataraktą bei su ja susijusias akių ligas, jų gydymo būdus, įvertinti kataraktos chirurginio gydymo veiksmingumą. Kataraktai gydyti dar nėra efektyvaus medikamentinio gydymo. Pagrindinis kataraktos gydymas yra chirurginis – fakoemulsifikacijos technika. Mūsų tyrimo metu buvo ištirti 34 katarakta sergantys pacientai, iš jų 8 katės ir 26 šunys. Visiems pacientams atliktas klinikinis akių tyrimas, įvertintas jų tinkamumas kataraktos chirurginiam gydymui. Iš visų į tyrimą įtrauktų pacientų 1 katė ir 13 šunų buvo netinkami kandidatai kataraktos chirurginiam gydymui.

Kataraktos chirurginis gydymas buvo atliktas 6 katėms ir 12 šunų. Po operacijos buvo vertinamos komplikacijos bei akių funkcijos atsistatymas. Dažniausiai iš karto po operacijos pasitaikanti komplikacija šunims ir katėms yra pooperacinė hipertenzija, o vėlesniu pooperaciniu laikotarpiu pasireiškianti komplikacija abiejų rūšių gyvūnams – užpakalinės lęšio kapsulės drumstis. Iš visų operuotų pacientų akių funkcija atsistatė 100 proc. kačių ir 92 proc. šunų. Kataraktos operacijos sėkmingumas X klinikoje 94 proc.

Raktažodžiai: katarakta, fakoemulsifikacija, kataraktos operacijos sėkmingumas, užpakalinės kapsulės drumstis.

5

SUMMARY

Cataract and Cataract Related Ocular Diseases, Cataract Treatment Outcome Evaluation Lauryna Banelytė

Master‘s Thesis

Cataract is one of the most common ocular disorder affecting lens transparency and vision loss. The main goal was to analyze cataract and cataract related ocular diseases in dogs and cats, treatment of cataract, and to assess cataract surgical treatment success rate. There is no effective medical treatment of cataract. Surgical correction – phacoemulsification - is the main treatment of choice in cataract patients. In total, there were thirty four cataract patients evaluated, eight of them were cats and twenty six of them were dogs. All of their eyes were clinically examined, the evaluation if they are suitable candidates for surgery was made. One cat and thirteen dogs were not suitable candidates for cataract sugery.

The cataract surgery was done for six cats and twelve dogs. The complications after cataract surgery and outcome of phacoemulsification were evaluated. The most common complication immediately after surgery for dogs and cats was postoperative hypertension, the most common long-term complication after cataract surgery for dogs and cats was posterior capsule opacification.

100 % of surgicaly treated cats and 92 % of dogs regained vision. The success rate of phacoemulsification in X small pet clinics was 94 %.

Keywords: cataract, phacoemulsification, cataract surgery success rate, posterior capsule opacification.

6

ĮVADAS

Lęšis yra skaidri akies dalis, neturinti kraujagyslių, skirta nukreipti šviesos spindulius tam tikru kampu į tinklainę. (1) Vienas iš lęšio struktūrinių pakitimų yra skaidrumo sumažėjimas, kuris vadinamas katarakta. (2) Katarakta yra viena iš pagrindinių lęšio ligų, sukeliančių regos suprastėjimą arba visišką praradimą. (3)

Literatūroje yra minima daugybė faktorių, nuo kurių priklauso kataraktos pasireiškimas bei chirurginio gydymo sėkmingumas. Vienuose teigiama, jog kataraktos išsivystymas priklauso nuo amžiaus, veislės (kai kurios veislės yra labiau linkusios šiam patologiniam procesui vykti), katarakta gali būti įgimta, paveldėta,. (3) Kituose kontrargumentuojama – pateikiamos kitos veislės, linkusios kataraktos pasireiškimui, amžiaus ribos neapibrėžiamos, nes pasireikšti gali bet kurioje amžiaus grupėje. (4)

Šiuo metu kataraktos operacijos sėkmingumas yra padidėjęs iki 90 – 95 proc. (2,5) Tam didelę įtaką daro pastaruoju metu vykstantis intensyvus progresas veterinarinėje oftalmologijoje, o tuo pačiu ir kataraktos operacijos technikos tobulinimas. Chirurginio gydymo sėkmingumui labai svarbus yra tinkamas pacientų parinkimas, kuris atliekamas klinikinio gyvūno ir gyvūno akių tyrimo metu. (2) Taip pat labai svarbus yra ir gyvūno temperamentas – po operacijos turi būti apribotas paciento judėjimas. Gydymas trunka gana ilgą laiką po operacijos. Dažnai pooperaciniu periodu vaistai skiriami injekcijomis, tad svarbu žinoti, kaip gyvūnas linkęs reaguoti į šį gydymą. Atsižvelgiant į visus šiuos kriterijus galima teigti, jog gyvūno šeimininkas turi būti suinteresuotas sąžiningai ir atsakingai vykdyti veterinarijos gydytojo nurodymus pooperacinei paciento priežiūrai, jog rezultatas būtų teigiamas. (1)

Prieš operaciją yra atliekama tonometrija akispūdžio įvertinimui, oftalmoskopija, kurios metu apžiūrimos akies struktūros, elektroretinograma, kuri parodo tinklainės funkcionalumą. (5,6) Ultragarsinis akies tyrimas svarbus įsitikinti, jog nėra pakitimų užpakaliniame akies segmente ir kaudaliai akies obuolio. (5) Dažniausiai pasitaikančios komplikacijos po kataraktos operacijos yra akies hipertenzija, lęšio kapsulės drumstis, tinklainės atšoka ir glaukoma. (3,4) Labai svarbu kuo tiksliau įvertinti gyvūno akių būklę, regą prieš kataraktos operaciją, kad kataraktos chirurginio gydymo sėkmingumas būtų didesnis, kad būtų išvengta komplikacijų. (1,2) Taip pat literatūros šaltiniuose yra pateikiamos gyvūnų veislės, turinčios genetinę predispoziciją tam tikroms komplikacijoms po kataraktos operacijos. Komplikacijų po kataraktos operacijos pasireiškimo priklausomybę nuo veislės svarbu žinoti, jog būtų galima numatyti papildomas procedūras po kataraktos chirurginio gydymo: endoskopinę ciklofotokoaguliaciją, retinopeksiją, vitrektomiją arba kt. (1,7–9)

7 Pasirinkome šią temą, norėdami atlikti analizę ligų ir komplikacijų, susijusių su šunų ir kačių kataraktos liga ir jos chirurginiu gydymu fakoemulsifikacijos technika.

Darbo tikslas:

Išanalizuoti šunų ir kačių kataraktą bei su ja susijusias akių ligas, jų gydymo būdus, įvertinti kataraktos chirurginio gydymo veiksmingumą.

Darbo uždaviniai:

1. Išanalizuoti kataraktos pasireiškimą pagal gyvūno rūšį, amžių, veislę ir lytį. 2. Įvertinti gyvūnų, sergančių katarakta, tinkamumą chirurginiam gydymui. 3. Išanalizuoti komplikacijas, pasireiškiančias po kataraktos chirurginio gydymo.

4. Išanalizuoti akių funkcijos atsistatymą katėms ir šunims po kataraktos chirurginio gydymo.

8

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Katarakta

Katarakta – grupė akies pažeidimų, kurie pasireiškia lęšio ar jo kapsulės neskaidrumu. (1,10) Procesas prasideda tuomet, kai yra paveikiama akies lęšio mityba, energijos bei proteinų metabolizmas, osmosinis balansas. Kai tik pasireiškia šie nesklandumai, pasikeičia lęšio proteinų kiekis, metabolizmo funkcijos, jonų koncentracija ir antioksidantų aktyvumas. Ima daugėti netirpių proteinų, mažėja tirpių proteinų. Sumažėja Na+_/K+ _{jonų siurblio aktyvumas, todėl pasikeičia jonų}

balansas lęšio viduje ir sumažėja antioksidantų aktyvumas, lęšio metabolizmas. Tuo metu proteolitinių fermentų aktyvumas lęšyje padidėja ir tai sukelia ląstelių membranų pažeidimus ir lęšio proteinų irimo procesą. Lęšio skaidulos sutrūkinėja, ląstelės žūsta ir ima formuotis vandens plyšys. Šie pokyčiai vyksta tuo pačiu metu įvairiose lęšio vietose. Kartais pažeidimai neprogresuoja, kitais atvejais pasireiškia skysčių infiltracija lęšio žievėje ir sukelia greitą visišką arba dalinį akies lęšio drumstumą. Vykstant lęšio žievės degeneracijai pasireiškia skaidulų skystėjimas. (1) Suskystėjus lęšiui ir plyšus kapsulei, lęšio proteinai patenka į priekinę ir užpakalinę akies kameras. (6)

Kataraktos formavimasis priklauso nuo daugelio veiksnių ir aplinkybių. Pagal vystymosi vietą lęšio atžvilgiu gali būti priekinė arba užpakalinė, ekvatorinė arba ašinė, formuotis lęšio kapsulėje, po kapsule, žievėje ar šerdyje. Dažniausiai pasireiškia kelių rūšių kataraktų kombinacija. Įvertinus konsistenciją, katarakta skirstoma į skystąją, minkštąją arba kietąją. (1) Pagal etiologiją ir patogenezę katarakta skirstoma į dvi pagrindines grupes: pirminė (įgimta) arba antrinė (įgyta). (1,4)

1.2. Kataraktos rūšys pagal išsivystymo stadiją

Pradinė katarakta – tai pirmoji kataraktos stadija, kuriai būdingas susiformavęs nedidelis drumsties židinys, bet kita lęšio sritis yra nepakitusi. Pradinėje stadijoje rega dar nepaveikta, o lęšio drumsties sukeltas uveitas dar nėra aptinkamas. Šioje stadijoje katarakta dar nekelia regos sutrikimų, tad operacija nesiūlytina, nes katarakta gali neprogresuoti, o jauniems gyvūnams ji net gali regresuoti. (1)

Nepribrendusios kataraktos metu drumsties židinys lęšyje yra labiau išplitęs ir didžioji dalis lęšio jau yra įtraukta į patologinį procesą, tačiau dar yra matomas tapetum lucidum šviesos atspindėjimas. Akies dugne esančios struktūros matomos neaiškiai tiriant oftalmoskopu. Rega jau paveikta, bet gyvūnas vis dar gali matyti. Lęšio drumsties sukeltas uveitas yra minimalus arba neaptinkamas. Daugelis veterinarijos oftalmologijos specialistų jau šioje stadijoje rekomenduoja chirurginį gydymą. (1,5)

9 Pribrendusioje kataraktos stadijoje lęšis visiškai praranda skaidrumą, tačiau stiprios šviesos šaltinis vis dar iššaukia akies vyzdžio refleksą. Gyvūnas nemato, tapetum lucidum atspindys nėra matomas, nes iki jo nepatenka pakankamas šviesos spindulių srautas pro neskaidrų lęšį. Akies dugnas nėra matomas pakankamai, jog būtų atliktas jo tyrimas oftalmoskopu. Dažniausiai lęšio drumsties sukeltas uveitas pasireiškia, kai drumstis išplinta visame lęšyje. Dėl visų šių pokyčių rekomenduojamas chirurginis gydymas. (1,10)

Esant perbrendusiai kataraktai proteinų irimas sumažėja ir vyksta itin sparti lęšio rezorbcija. Šis procesas dažniausiai prasideda lęšio žievėje ir plinta link šerdies, nes žievės proteolizė vyksta žymiai greičiau nei šerdies. Lęšio rezorbcijos metu pasigaminęs skystis su polipeptidais ir aminorūgštimis patenka į akies kameras ir sukelia uveitą. Dėl to sumažėja lęšio tūris ir lęšio kapsulė susiraukšlėja. Kai lęšis susitraukia, priekinė kamera padidėja ir akies rainelė tampa lygesnė, mažiau išgaubta. (1,5)

Galutinė arba išvešėjusi katarakta – tai paskutinė kataraktos stadija. Lęšio šerdies liekanos gali lengvai keisti vietą skystoje lęšio žievės masėje arba pasislinkti į lęšio dugną. Pasireiškia ūmus lęšio drumsties sukeltas uveitas. Turi būti pradėtas jo gydymas dar prieš atliekant kataraktos operaciją. Chirurginis gydymas yra rekomenduotinas, tačiau šioje stadijoje regos atgavimo tikimybė yra maža. Kai išvešėjusi katarakta išsivysto jauno amžiaus gyvūnui, yra galimybė, jog įvyks pilna lęšio rezorbcija ir gyvūnas atgaus regą. (1)

1.3. Kataraktos rūšys pagal etiologiją ir patogenezę

1.3.1. Įgimta katarakta

Embrioninės stadijos metu įvyksta nesklandumai formuojantis pirminėms lęšio skaiduloms, kurie sukelia lęšio branduolio drumstį. Paprastai yra neprogresuojanti, tačiau gali būti matomi pokyčiai priekinėje ir užpakalinėje lęšio žievėje. Ši kataraktos rūšis gali susiformuoti vaisiams dėl patelę veikiančių toksinių ar infekcinių faktorių, patenkančių per placentą į vaisiaus organizmą. (11) Ši katarakta būdinga grynaveisliams šunims: Amerikos kokerspanieliai, Mini Šnauceriai, Vokiečių aviganiai, Auksaplaukiai retriveriai, Labradoro retriveriai, Pudeliai, Bostono terjerai, Bobteilai, Springer spanieliai, Vakarų Škotijos baltieji terjerai. (1,11,12) Katėms įgimtos kataraktos yra retas reiškinys. (1)

Įgimta katarakta gali būti ir antrinė – kaip pasekmė kitų akies struktūrų vystymosi sutrikimų:  Užsilaikiusi vyzdžio membrana (angl. persistent pupillary membrane) – šis pluoštas nuo rainelės turėtų būti absorbuotas prieš atvedimą. Tačiau jo liekanos gali išlikti keletą savaičių po atvedimo. (13) Jei membrana prisitvirtina prie lęšio kapsulės, sukeliama židininė arba multižidininė katarakta. (1,14)

10  Užsilikęs pirminis stiklakūnis (angl. hyperplastic primary vitreous) – susiformuoja katarakta, jei embrioninės kraujotakos liekanos kontaktuoja su lęšiu. (1) Pagal morfologinę išraišką šis vystymosi sutrikimas yra skirstomas į 6 laipsnius:

1. matomi skaiduliniai kraujagysliniai pigmentiniai taškai užpakalinėje lęšio dalyje. 2. Pasireiškia pigmentuotais taškais ir audinio, prisitvirtinusio prie užpakalinės lęšio kapsulės, proliferacija.

3. Matomos plokštelės su užsilaikiusio lęšio kraujagyslinio apvalkalo dalimis.

4. Būdinga lęšio priekinio paviršiaus konuso formos išlinkimas, matomos plokštelės, susiformavusios iš užsilaikiusių lęšio kraujagyslinio apvalkalo dalių.

5. Kombinacija trečiojo ir ketvirtojo laipsnių.

6. Pasireiškia kaip visų laipsnių kombinacija, taip pat matoma koloboma (lęšio audinio trūkumas), mikrofakija (per mažas lęšis) ir užpakalinės lęšio dalies krešuliai arba kraujosrūvos. (15)

 Mikroftalmija – mažesni akies obuoliai. Įgimta mikroftalmija yra paveldima su recesyviniu genu. Dažniausiai šis vystymosi sutrikimas yra paveldimas kartu su katarakta, ekvatoriaus stafilioma (akies vidinių audinių išsiveržimas per susilpnėjusią akies obuolio dalį), užsilaikiusia vyzdžio membrana arba tinklainės displazija. (16) Įgimtos mikroftalmijos priežastys yra susijusios su embrioniniame ar vaisiaus periode įvykusiais defektais dėl per gimdą į vaisių patekusios infekcijos ar intoksikacijos. Taip pat daugeliu atveju mikroftalmija turi genetinę predispoziciją. (17) Mikroftalmija gali būti vienos akies arba dviejų. Kai ji pasireiškia tik vienoje akyje, skirtumas aiškiai matomas, o pasireiškus abiejose tai gali būti nepastebima. (18)

 Sudėtinės akies anomalijos (angl. multiple ocular anomalies) – tai sindromas, susiformavęs akies audinių diferenciacijos periodu per pirmas dvi embrioninio vystymosi savaites. Sindromui priklauso šios deformacijos: mikroftlamija, katarakta, tinklainės displazija, priekinio akies segmento disgenezė, optinio nervo hipoplazija. (1)

Bet kuriuo atveju šios rūšies kataraktos chirurginės intervencijos būtinumas turėtų būti gerai apsvarstytas. Jaunikliui, kuris yra vystymosi tarpsnyje tarp pirmo akių pramerkimo iki jam sukanka 12 mėn., taikant operaciją gali atsirasti negrįžtami funkciniai ir struktūriniai sutrikimai akyje ir regos centre. Taip pat siūloma palaukti, nes gali įvykti kataraktos savaiminė rezorbcija ir jauniklis atgaus regą be jokios chirurginės intervencijos. (1)

1.3.2. Įgyta katarakta

Diabetinė katarakta – tai bilateralinė katarakta, kuri gali išsivystyti labai staigiai. (1,19) Ši antrinės kataraktos forma dažniausiai pasitaiko vidutinio amžiaus šunims – tarp 8 – 9 metų amžiaus šunų. (19) Tačiau jei cukriniu diabetu serga jauni šunys (jaunesni nei 6 mėn. amžiaus), tai katarakta

11 būna ūmi ir vystosi itin greitai (gali išsivystyti subrendusi katarakta per kelias dienas). (20) Hiperglikemijos kontrolė gali stabdyti kataraktos progresiją. (1)

Priklausomai nuo besikaupiančio lęšyje skysčio katarakta gali progresuoti labai staigiai ir tai vadinama pabrinkusia (angl. intumescent) katarakta. Smarkiai išbrinkusio lęšio kapsulė gali plyšti ir sukelti uveitą. Taip pat šios kataraktos metu rainelė gali būti pastumta į priekį, o tuomet priekinė kamera sumažėja, sumažėja kampas tarp rainelės ir ragenos ir šie pakitimai gali predisponuoti glaukomą. (1,11) Eksperimentų metu yra bandyta naudoti aldozės reduktazės inhibitorius ir pavyko atidėti kataraktos progresiją. (1)

Cukrinio diabeto liga kataraktos operacijai ne kliūtis, jei gyvūnas yra pajėgus atlaikyti anesteziją. (1) Stresas, patirtas priešoperaciniu laikotarpiu, padidina diabetinį nestabilumą: gliukozės kiekis kraujyje padidėja tiek prieš operaciją, tiek operacijos metu. Esant hiperglikemijai taip pat padidėja gliukozės kiekis šlapime, todėl su šlapimu išsiskiria daugiau vandens bei druskų, gyvūnas dehidratuoja, o tai predisponuoja hipotenziją anestezijos metu. Norint išvengti hipotenzijos operacijos metu svarbu pradėti kontroliuoti hiperglikemiją ir dehidrataciją dar prieš operaciją. (19) Sergant diabetu pooperacinei priežiūrai vietoj paprastai skiriamų gliukokortikoidų reikėtų skirti nesteroidinius priešuždegiminius vaistus. (1,21) Diabetinė katarakta katėms pasireiškia retai, nes katarakta katėms pasireiškia paprastai senatvėj, o senstant mažėja aldozės reduktazės aktyvumas organizme ir taip yra išvengiama diabetinės kataraktos. (1)

Uveitas – uždegimas vystosi rainelėje, krumplyne ir gyslainėje. Šiose akies struktūrose kaupiasi uždegiminis eksudatas. (22) Uveitas kyla pažeidus kraujotakos – akies barjerą. Kraujotakos – akies barjeras yra tarp kraujo ir vandeninio skysčio. Jis sudarytas iš glaudžių jungčių tarp nepigmentuotų krumplyno epitelio ląstelių ir rainelės kraujagyslių endotelio ląstelių. Uždegimas kyla pažeidus vieną iš šių struktūrų. (14) Lęšio metabolizmas priklauso nuo vandeninio skysčio (lot. aqueous humor), tad pakitimai, atsiradę vandeniniame skystyje dėl uveito, daro įtaką lęšio metabolizmui ir skaidrumui. (1) Traumos – svetimkūniai, aštrūs daiktai ar cheminės medžiagos sukelia trauminę kataraktą. Kai tik kapsulė yra perforuota, vandeninis skystis patenka į lęšį, jis išbrinksta. Išbrinkusioje lęšio dalyje prasideda proteolitinis lęšio skaidulų virškinimas, tuomet sužadinama nepažeistos lęšio dalies substancijos reakcija, kuri pasireiškia intensyvesniu lęšio brinkimu – lęšis tampa nepermatomas. (1) Dėl traumos kilę pokyčiai lęšyje gali pasireikšti priekinėje ir užpakalinėje lęšio siūlėse. Ties „Y“ formos siūlėmis atsiranda tarpląstelinių ertmių, ląstelinė fragmentacija arba šių abiejų pokyčių kombinacija. (11)

Perforuojantys lęšio pažeidimai dažnai sukelia antrinį endoftalmitą arba glaukomą. Su svetimkūniu į lęšį patenka bakterijos, kaupiasi pūlingas uždegiminis skystis, kuriame gausu neutrofilų. (1) Mažos ertmės (<1,5 mm skersmens) priekiniame lęšio poliuje užgyja, tačiau lieka drumstis. Jei ertmės didesnės nei 1,5 mm, galimas progresuojantis lęšio drumstumas ir ūmus uveitas.

12 Šie procesai kelia grėsmę regai, todėl rekomenduojama lęšį pašalinti. (1,11) Jaunesniems nei 12 mėn. šunims didelė dalis pažeistos lęšio žievės gali rezorbuotis, todėl sukeliama mažesnė uždegiminė reakcija, kuri lengviau pasiduoda gydymui. (1) Dažniausiai šios rūšies katarakta atsiranda dėl kačių įdrėskimų arba šunų įkandimų. (11)

Nepakankama mityba – katarakta dažniausiai išsivysto dėl netinkamų pieno pakaitalų naudojimo jaunikliams: aminorūgščių trūkumo, jų disbalanso arba nepakankamo pieno pakaitalo kiekio. (1,11) Augant ši katarakta neprogresuoja. Galima regresija, jei mityba yra sureguliuojama. Todėl chirurginis gydymas nėra taikomas. Dažniausiai siūloma mažinti pieno pakaitalų kiekį jauniklių racione ir didinti kalės arba katės pieno kiekį. (1)

Parazitinė infekcija – Encephalitozoon cuniculi parazitozė dažniausiai pasitaiko triušiams, tačiau pastaruoju metu vis dažniau diagnozuojama ir katėms. (1) Kartu su židinine priekinės lęšio žievės katarakta, sukeliamas priekinis uveitas bei užpakalinės rainelės sąaugos priekine lęšio kapsule. Akies dugne gali būti matomos kraujosrūvos. Mikrosporos aptinkamos po priekine lęšio kapsule. Rekomenduojama kataraktos operacija, o pooperaciniam laikotarpiui skirti fenbendazolą, prednizoloną arba nesteroidinius vaistus nuo uždegimo. (23)

Jonizuojančioji spinduliuotė – radiacija veikia besidalijančias lęšio ląsteles ekvatoriuje bei priekiniame ir užpakaliniame lęšio poliuose. Dažniausia priežastis nosies ertmės ar intraokulinių navikų gydymas stipria spinduliuote, glaukomos gydymas lazerine spinduliuote. Šiuo metu chemoterapijoje yra taikomos apsaugos priemonės, akies skydai, kurie, gydant nosies navikus, radiacijos metu apsaugo akies obuolius nuo jonizuojančiosios spinduliuotės. (1,24)

Elektros srovės išlydis arba žaibas gali sukelti bilateralinę, pokapsulinę kataraktą, kuri paprastai būna progresuojanti. (11)

„Toksinė“ katarakta – didesnės už terapines medikamentų dozės sukelia kataraktą. Ketakonazolis – ilgai naudojant terapinėmis dozėmis sukelia bilateralinę progresuojančią kataraktą, priekinėje arba užpakalinėje žievinėje lęšio dalyje ties ekvatoriumi arba ties „Y“ formos siūlėmis. Formuojasi vakuolės, tačiau jei toksinių medžiagų vartojimas yra nutraukiamas, tai šios vakuolės gali išnykti. Taip pat tinklainės degeneracijos metu, įskaitant progresuojančią fotoreceptorių degeneraciją (angl. progressive rod-cone degeneration), peroksiduojantis fotoreceptorių membranoms išsiskiria vandenyje tirpūs dialdehidai, kurie pažeidžia lęšio membraną bei veikia Na+/K+ jonų siurblį. (1,25) Gyvatės nuoduose yra daug toksinų, veikiančių ir akies lęšį - sukeliama židininė lęšio branduolio katarakta. Kai kurių rūšių gyvačių nuodų komponentai turi proteolitinį poveikį, tad tiesiogiai vykdo lęšio proteolizę. (10)

Senatvinė katarakta prasideda nuo tankios lęšio branduolio sklerozės ir savo išvaizda primena rato stipinus. Tačiau šios rūšies kataraktos progresavimas yra labai lėtas, tad praeina daug metų, kol išsivysto pilnai. (1) Dažniausiai senatvine katarakta laikomi prasidėję pokyčiai lęšyje 6 m. didžiųjų

13 veislių šunims bei 10 m. mažųjų veislių šunims. Šunų veislėms, genetiškai linkusioms į kataraktos pasireiškimą, sunku tiksliai diferencijuoti, ar tai paveldėta, ar senatvinė katarakta. (11) Senatvinės kataraktos priežastys: per visą gyvūno gyvenimą sugertos saulės spinduliuotės pasekmė, (11,24) suintensyvėję peroksidaciniai procesai akyje dėl senatvėje padidėjusių kiekių disulfidų, proteinų, lipidų peroksidacijos produktų bei padažnėjusio DNR grandinių irimo. (11)

1.4. Diferencinė diagnostika

Lęšio branduolio sklerozė atsiranda dėl nualintų bei savo funkcines galimybes išnaudojusių lęšio skaidulų kaupimosi. Naujos lęšio ląstelės vystosi lęšio ekvatoriuje, po to formuoja skaidulas, senąsias stumdamos link lęšio branduolio. Kai senosios skaidulos sustumiamos į vieną vietą, jos formuoja kietą, bet skaidrų branduolio žiedą. (1) Apšviečiant akį stipriu šviesos šaltiniu matoma neskaidri kataraktos drumstis, o sklerozės paveiktos vietos lieka skaidrios. Lęšio branduolio kataraktos metu neįmanoma atlikti akies dugno tyrimo, o sklerozės atveju akies dugnas yra matomas. (26)

Progresuojanti fotoreceptorių degeneracija – paveldima liga dar vadinama progresuojančia tinklainės atrofija. Degeneracija iš pradžių ima formuotis kūgeliuose, o vėliau lazdelėse. (25)

Pirminiai klinikiniai požymiai yra suprastėjusi rega naktį, tačiau dažniausiai ši liga pastebima, kai gyvūnas atsiduria jam nepažįstamoje aplinkoje. Kadangi simptomai yra panašūs į kataraktos, diferencinėje diagnostikoje labai svarbu atlikti elektroretinogramą (toliau tekste ERG). (11) Progresuojančios tinklainės atrofijos atveju ERG matomos žemesnės nei įprastai atsako į šviesos blyksnius amplitudės. Tiriant akies dugną oftalmoskopijos metu matomi šviesesni plotai ties pigmentuoto ir nepigmentuoto epitelio riba. Pažengusioje ligos stadijoje matomos kocentriškai išsidėsčiusios strijos, pigmentinėje tinklainės dalyje matomos gyslainės kraujagyslės. (25)

1.5. Kataraktos medikamentinis gydymas

Nepribrendusios kataraktos metu yra skiriami midriazę sukeliantys medikamentai – šie praplėsdami vyzdį pagerina regą, tačiau tai neturėtų būti ilgalaikis sprendimas. Kadangi oksidaciniai procesai svarbūs kataraktos formavimesi, yra siūloma skirti antioksidantus – manoma, jog šie stabdo kataraktos progresavimą. (1) Aldozės reduktazės inhibitoriai stabdo drumsties pasireiškimą bei kataraktos vystymąsi, ypač diabetinės kataraktos. (11) Taip pat yra grupė sisteminių ir vietinių preparatų, tačiau jų veikimas nėra pagrįstas tyrimais, tad veiksmingumas išlieka hipotetinis. Į šių preparatų sudėtį įeina: selenas, vitaminas E, orgoteinas, cinko askorbatas, karnosinas. Iš esmės medikamentinis gydymas neišsprendžia, bet tik atideda kataraktos vystymąsi, tad anksčiau ar vėliau chirurginis gydymas bus reikalingas. (1)

14

1.6. Kataraktos chirurginis gydymas

1.6.1. Pacientų atranka chirurginiam gydymui

Ne kiekvienas pacientas yra tinkamas chirurginiam gydymui, tad labai svarbi yra jų atranka norint gauti sėkmingus rezultatus. Visų pirma yra surenkama anamnezė, atliekami diagnostiniai tyrimai, įvertinamos sisteminės ligos, galinčios daryti įtaką operacijos metu, chirurginio gydymo rezultatams ar pooperacinei paciento priežiūrai. Tuomet atliekama akių klinikinė diagnostika. Svarbu įsitikinti, ar rega nebuvo prarasta dar prieš kataraktos išsivystymą, įvertinti kataraktos išsivystymo laipsnį bei poveikį regai. Taip pat labai svarbus paciento charakteris – agresyviais gyvūnais sunkiau rūpintis po operacijos, tam reikalingas didesnis šeimininko pasiryžimas. Po kataraktos operacijos dažniausiai išsivysto ilgalaikės komplikacijos, veikiančios gyvūno regą: kai kurios gali būti pašalintos tik chirurginiu gydymu, kai kurios gali prireikti ilgalaikio medikamentinio gydymo. Todėl šeimininkas turėtų būti informuotas apie visas rizikas prieš nusprendžiant atlikti operaciją. (2,21)

Lęšio drumsties sukeltas uveitas turi būti diagnozuotas ir gydomas prieš operaciją. Perbrendusi katarakta, katarakta seniems gyvūnams, stiklakūnis priekinėje akies kameroje, lęšio virpėjimas ar išnirimas rodo lęšio nestabilumą, tad į tai turi būti atsižvelgta planuojant operaciją. Priekinės kapsulės raukšlės, fibrozė bei klostės didina tikimybę, jog ant užpakalinės lęšio kapsulės gali būti išsivystę tie patys pokyčiai, o tokiu atveju derėtų atlikti ir užpakalinę kapsulioreksę. (21) Tinklainei įvertinti naudojamas ultragarsinis tyrimas bei elektroretinograma. (5,10) Jei pacientas turi progresuojančią tinklainės atrofiją, jis nėra tinkamas kandidatas operacijai. (6,10) Taip pat svarbu atsižvelgti į gyvūno veislę, nes kai kurioms iš jų būdinga genetinė predispozicija tinklainės atšokai ir glaukomai, todėl yra didesnė tikimybė šioms komplikacijoms po operacijos. (3) Svarbiausia įvertinti, ar chirurginis gydymas padarys daugiau naudos ar žalos regos atgavimo atžvilgiu. (21)

1.6.2. Chirurginis gydymas

Fakoemulsifikacija - yra keletas pagrindinių kataraktos operacijos technikų. Labiausiai rekomenduojama yra fakoemulsifikacija, nes jos metu atliekamas mažas pjūvis, o tikimybė sėkmingai dirbtinio lęšio implantacijai didžiausia. (27) Šios procedūros metu elektros energija yra konvertuojama į mechaninę: prietaiso galvutė yra keramikinė ir vibruoja pasirinktu dažniu. Šios vibracijos metu lęšis yra suskaldomas į gabalėlius ir šie yra išsiurbiami, naudojant automatizuotą plovimo/siurbimo sistemą (angl. Irrigation/Aspiration – I/A). Galimos fakoemulsifikacijos technikos: vienos rankos, dviejų rankų. (21)

Vienos rankos fakoemulsifikacijos technikos metu atliekama vidukapsulinė fakoemulsifikacija, naudojant vieną ranką, o kita naudojama žnyplėmis valdyti akies obuolio padėtį. Procedūra susideda iš trijų fazių. Iš pradžių fakoemulsifikatoriumi yra suformuojamas griovelis lęšio centre, tuomet lęšis

15 pasukamas 90° kampu (rotacija) ir toliau formuojamas griovelis. Formuojant griovelį turi būti paliekamas užpakalinės lęšio žievinės dalies kiautas siekiant išvengti lęšio užpakalinės kapsulės perforacijos. Lęšis suskaldomas į ketvirčius, tuomet lęšio likučiai yra išsiurbiami naudojant plovimo/siurbimo sistemą. (21)

Dviejų rankų fakoemulsifikacijos metu atliekami du pjūviai: pirmasis fakoemulsifikatoriui, o antrasis (70° kampu nuo pirminio pjūvio) – antrajam instrumentui, kuris padeda manipuliuoti lęšį. Nuo vienos rankos fakoemulsifikacijos bet kada galima pereiti į dviejų rankų. Šios technikos pagrindas – nukleofrakcija, kurios metu šerdis yra suskaldoma į smulkius fragmentus, o šie gali būti išsiurbti arti vyzdžio centro, atokiau nuo užpakalinės lęšio kapsulės. Šios technikos metu prieš nukleofrakciją gali būti atliekama hidrodisekcija (subalansuoto druskos tirpalo įterpimas tarp lęšio ir lęšio kapsulės siekiant jį atskirti nuo kapsulės ir palengvinti lęšio manipuliacijas operacijos metu). (21)

Ekstrakapsulinė lęšio ekstrakcija - prieš pradedant taikyti fakoemulsifikacijos techniką, buvo atliekama ekstrakapsulinė lęšio ekstrakcija. Jos metu atliekamas 180° pjūvis ragenoje ir rankiniu būdu pašalinama lęšio priekinė kapsulė, žievė bei branduolys. Po ekstrakcijos atliekamas kruopštus plovimas, kad būtų pašalinti lęšio likučiai. Užpakalinė kapsulė lieka kaip apsauga, jog stiklakūnis nepatektų į priekinę akies kamerą. (1)

Intrakapsulinė lęšio ekstrakcija naudojama išnirusiam lęšiui pašalinti. (18) Visas lęšis pašalinamas neprapjovus ir nepalikus nei priekinės, nei užpakalinės lęšio kapsulės. Šiuo būdu yra išvengiama lęšio proteinų patekimo į akies kameras, taip pat sumažinama tikimybė pooperaciniam akies uždegimui pasireikšti. Tačiau atlikus šią operaciją, stiklakūnis patenka į priekinę kamerą, tad paprastai naudojant šią techniką pašalinama skystoji stiklakūnio dalis. (1)

Operuojant jaunus gyvūnus, kurių katarakta yra skystos konsistencijos, atliekamas pjūvis ragenoje bei priekinėje lęšio kapsulėje ir lęšio turinys tiesiog yra išsiurbiamas. Ši technika gali būti taikoma ir egzotiniams gyvūnams, kuriems nėra pritaikytos oftalmologinės įrangos. (1)

Pašalinus akies lęšį atliekama dirbtinio lęšio implantacija. Dažniausiai naudojamos biomedžiagos lęšių gamyboje yra polimetilmetakrilatas (PMMA), akrilatai (hidrofiliniai ir hidrofobiniai), silikonai ir hidrogeliai. (21,28) Dirbtinis lęšis yra implantuojamas į lęšio kapsulės maišelį, pozicionuojamas taip, kad būtų ties matymo ašimi, o lęšio kraštai būtų ties šešta ir dvylikta valandomis. Pozicionuojant lęšis sukamas pagal laikrodžio rodyklę. Sulenktas dirbtinis lęšis implantuojamas naudojant injekcinį konteinerį. Lęšio implantacijos metu yra naudojama plovimo/siurbimo sistema, o priekinė akies kamera yra praplečiama viskoelastine medžiaga – taip suformuojama vieta dirbtiniam lęšiui. Užsiuvant pjūvį pagrindinis tikslas yra vandeninio skysčio nepraleidžianti siūlė. (21)

16 Pooperacinė priežiūra – gyvūno savininkas turi būti informuotas, kaip ir kokiomis dozėmis skiriami vaistai. Gyvūnui skiriami priešuždegiminiai vaistai bei antibiotikai, paskiriami karboanhidrazės inhibitoriai akių lašais – siekiama kontroliuoti akispūdžio svyravimus. Pakartotinės apžiūros turi būti atliekamos reguliariai, tai būtina daryti kiek įmanoma ilgesnį laikotarpį po operacijos. Priklausomai nuo esančių komplikacijų, gali būti reikalaujama reguliariai lankytis visą likusį gyvūno gyvenimą. (1)

1.7. Po kataraktos chirurginio gydymo pasireiškiančios komplikacijos

1.7.1. Iš karto po operacijos pasireiškiančios komplikacijos

Siūlės plyšimas – po operacijos siūlės vietoje žaizda gali plyšti. (4) Komplikacijos priežastys: audinių silpnumas, netinkamai atliktas siuvimas, akispūdžio padidėjimas, trauma. Žaizdoje matomas mažas kiekis skysčio, kurio sudėtyje yra fibrino. Nesiimant jokių gydymo priemonių plyšusi žaizda atveria galimybę endoftalmitui vystytis, taip pat prasideda intensyvus ragenos randėjimas, epitelinio audinio išvešėjimas, fibrozė. Progresavus visiems šiems pokyčiams reikia atlikti akies obuolio šalinimą. (21)

Ragenos astigmatizmas – pasižymi nevienalyčio vaizdo sufokusavimu tinklainėje dėl šviesą laužiančiose struktūrose (ragenoje ir lęšyje) atsiradusių pakitimų. (22) Pagrindinė priežastis – ragenos pjūvis operacijos metu. Kuo didesnis pjūvis, tuo astigmatizmo laipsnis didesnis. Kartais trumpalaikis astigmatizmas tampa ilgalaike negrįžtama komplikacija. (21)

Ragenos opos – sumažėjusi ašarų sekrecija, nediagnozuotas arba prastai kontroliuojamas keratokonjunktyvitas, toksikacija, susijusi su netaisyklingu betadino druskos preparato paruošimu kataraktos operacijai, ragenos sensorinių nervų pažeidimas pjūvio metu, išorinės traumos, pasunkėjęs gijimas po operacijos dėl diabeto, iškilūs akių obuoliai (dažniausiai brachicefalinių veislių šunims), vietinių kortikosteroidų naudojimas predisponuoja ragenos opų susiformavimą po kataraktos operacijos. Daugelis opų yra paviršinės ir užgyja per dvi savaites, jei nutraukiama žalos priežastis. Patariama po operacijos laikinai paskirti vietinius rageną apsaugančius lašus (Ragenos apsauginių lašų nėra. Mes juos naudojame tik tokiam tikslui. Įvardink kokie tai lašai). (21,29)

Ragenos edema – susiformuoja dėl fakoemulsifikacijos eigoje intensyvaus plovimo/siurbimo sistemos naudojimo, fakoemulsifikatoriaus šiluminio poveikio, uveito arba per aukšto akispūdžio (pažeidžiamos ragenos epitelinės ar endotelinės ląstelės). Viskoelastinės medžiagos ir askorbo rūgštis, naudojamos operacijos metu, apsaugo ragenos ląsteles nuo pažeidimo. Kai kurie ragenos pažeidimai užgyja su laiku, bet jei tai neįvyksta, atliekama keratotomija. (4,21)

Pooperacinė akių hipertenzija – pasireiškia per 72 val. po operacijos. Spaudimas gali pakilti taip pat ir dėl preparatų, skirtų glaukomą kontroliuoti, ilgalaikio naudojimo. Dėl padidėjusio

17 spaudimo atsiranda ragenos edema, gali būti užspaustas regos nervas. Akies kraujospūdis padidėja dėl viskoelastinių medžiagų likučio po operacijos, uždegimo, raudonųjų kraujo kūnelių krumplyno plyšiuose, ragenos-rainelės kampo pakitimų. Hipertenzijos tikimybę galima sumažinti pilnai pašalinus viskoelastines medžiagas iš priekinės akies kameros karbacholo injekcijomis. Akispūdis padidėja per pirmas 4 val. po operacijos. Kol akispūdis žemesnis už 15 mmHg, tol neskiriami antiglaukominiai preparatai, tačiau akispūdžiui padidėjus virš 15 mmHg – skiriami karboanhidrazės inhibitoriai akių lašais. (21,30)

Kraujosrūva priekinėje akies kameroje (angl. hyphema) – gali atsirasti dėl hipotonijos arba staigių akispūdžio pakitimų, sukeliančių tinklainės atšokimą. Taip pat ir krumplyno raiščių apkrova operacijos metu bei per didelis dirbtinio lęšio implantas gali sukelti kraujavimą priekinėje akies kameroje. Ūmus uveitas ir jatrogeninės traumos taip pat predisponuoja šios komplikacijos atsiradimą. Norint išvengti kraujosrūvos priekinėje akies kameroje, reikia stengtis apriboti gyvūno aktyvumą po operacijos, antkaklį keisti į petnešas, malšinti gyvūno lojimą. Mažos kraujosrūvos užgyja savaime, o didesnės gali sukelti ilgalaikes komplikacijas, pavyzdžiui, antrinę hemolitinę glaukomą. (21,30)

Sąaugos – ragenos pjūvio vietoje formuojantis randui priekinėje akies kameroje kaupiasi fibrinas. Jei jo kiekis per didelis, ima formuotis sąaugos tarp ragenos endotelio ir rainelės – išsivysto ragenos fibrozė. Arba tarp rainelės ir priekinės lęšio kapsulės. Pastarųjų sąaugų susiformavimas gali būti susijęs su dirbtinio lęšio specifine medžiaga, lęšio trauma operacijos metu, uveitu, cukriniu diabetu. (21) Net jei ir rainelės sąauga atšoka nuo priekinės lęšio kapsulės, vis vien kapsulėje lieka pigmento. (3) Šiai komplikacijai kontroliuoti skiriamas audinių plazminogeno aktyvatorius (tPA) – fermentas, ardantis krešulius. Skiriama injekcija į priekinę akies kamerą, naudojant vietinę anesteziją. (24)

Lęšio drumsties sukeltas uveitas pasireiškia dėl į akies kameras patekusių lęšio proteinų. Kataraktos formavimosi metu lęšio proteinai skyla į polipeptidus ir aminorūgštis, kurie kataraktos chirurginio gydymo metu patenka į vandeninį skystį ir sukelia imuninę reakciją. Kuo labiau subrendusi kataraktos forma, tuo daugiau lęšyje yra proteolizės produktų, kurie patenka į vandeninį skystį. (1,5,22) Uveitas yra rainelės, krumplyno bei gyslainės uždegimas. Uveitas pasižymi hiperemija, padidėjusiu kapiliarų pralaidumu bei baltųjų kraujo kūnelių migracija į pažeistą vietą. (5,21) Fibrinas, susiformavęs uveito metu, gali prisitvirtinti prie lęšio kapsulės ir taip mažinti jo skaidrumą. (1) Kaip komplikacija gali pasireikšti užpakalinė sąauga – rainelės prisitvirtinimas prie priekinės lęšio kapsulės. (3)

Gyvūnui skiriami vietiniai steroidiniai arba nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo bei antibiotikai. Priešuždegiminiai vaistai, naudojami operacijos metu, padeda išvengti pooperacinio uveito. Jei nėra reakcijos į gydymą, skiriami imunosupresiniai vaistai, tačiau jų naudojimas turi būti atidžiai kontroliuojamas. Uveitas turėtų būti gydomas iš karto, nes gali pereiti į lėtinę formą ir sukelti

18 skaidulinės-kraujagyslinės membranos formavimąsi aplink rainelę, užpakalinės lęšio kapsulės drumstį, ilgalaikę ragenos edemą, antrinę glaukomą ir tinklainės atšoką. (1,21)

Ūmus endoftalmitas – pagrindinis požymis yra uždegiminių ląstelių susikaupimas priekinėje akies kameroje (angl. hypopyon). Gali pasireikšti dėl netinkamai dezinfekuotų chirurginių įrankių, dirbtinio lęšio ar skysčių, naudojamų plovimui/siurbimui. Ši komplikacija turi būti iš karto kontroliuojama agresyvia priešuždegiminių medikamentų terapija – tinkamiausi nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai. (21,27)

1.7.2. Ilgalaikės pooperacinės komplikacijos

Endoftalmitas – ši komplikacija gali pasireikšti ir dėl tų pačių priežasčių kaip ir ūmus endoftalmitas, tačiau taip pat kaip priežastis šios komplikacijos yra ir paciento endogeninė mikroflora. Pagrindinis užkrato šaltinis yra gyvūno junginė. Dažniausiai endoftalmitą sukelia

Bacillus spp., Staphylococcus spp., Streptococcus spp., Enterobacter spp. ir Clostridium spp.

bakterijos. (21,27) Siekiant išvengti šios komplikacijos, skiriami vietiniai antibiotikai likus 2 - 24 val. iki operacijos. (21)

Užpakalinės lęšio kapsulės drumstis – viena iš dažniausiai pasitaikančių ilgalaikių komplikacijų po kataraktos operacijos. Pasireiškia kapsulės drumstimi ties lęšio ašimi ant užpakalinės lęšio kapsulės – susifromuoja raukšlės bei klostės. Drumstumas atsiranda, nes kubinės epitelinės ląstelės tampa miofibroblastinėmis ląstelėmis ir migruoja link užpakalinės lęšio kapsulės, ten proliferuoja. (28) Šios ląstelės palaipsniui diferencijuoja į antrines lęšio skaidulas arba formuoja baliono formos pūsleles, vadinamas „Wedl“ ląstelėmis arba „Elschnig“ perlais. Didesne rizika šiai komplikacijai pasižymi jauni gyvūnai. (21)

Užpakalinės kapsulės drumsties laipsnis vertinamas pliusų sistema pagal Bras I. ir kt. autorių straipsnyje aprašytą metodiką. Vienu pliusu (+) apibūdinama ant užpakalinės lęšio kapsulės susiformavusi taškinė klostė arba difuzinė migla bei lengvas kapsulės neskaidrumas, šiek tiek apsunkinantis akies tinklainės įvertinimą. Dviem pliusais (++) apibūdinamas lęšio užpakalinės kapsulės neskaidrumas, kai yra susiformavusi daugiau nei viena klostė arba yra vidutinis kapsulės neskaidrumas, vidutiniškai apsunkinantis akies dugno įvertinimą oftalmoskopu. Trimis pliusais (+++) žymima drumstis, kai yra susiformavusios daugybinės lęšio kapsulės klostės bei drumstis yra tanki ir smarkiai apsunkinanti akies dugno įvertinimą. Visiškai blokuojanti akies dugno įvertinimą drumstis vertinama keturiais pliusais (++++). Galimi ir tarpiniai variantai. (31)

Trys su operacija susiję faktoriai gali padėti išvengti šio proceso:

1. mažesnis priekinės kapsulės pjūvis, kurio kraštai turėtų būti lygūs (ypač svarbu ties dirbtinio lęšio paviršiumi).

19 3. Svarbu dirbtinį lęšį implantuoti į lęšio kapsulę taip, kad lęšis turėtų kontaktą su kapsule ir būtų jos viduje. (21,28)

Du su dirbtiniu lęšiu susiję faktoriai:

1. lęšis turėtų būti pagamintas iš medžiagos, kuri kuo mažiau stimuliuotų lęšio epitelinių ląstelių proliferaciją po operacijos (medžiagų biosuderinamumas).

2. Dirbtinio lęšio dizainas ir forma: naudojant kvadrato formos sulankstomą dirbtinį lęšį yra mažesnė tikimybė pasireikšti kapsulės drumsčiai nei naudojant apvalius lęšius. (21,28)

Užpakalinės lęšio kapsulės drumsčiai kontroliuoti vietiškai skiriami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo arba COX-2 inhibitoriai. Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo stabdo epitelinių ląstelių proliferaciją. COX-2 inhibitoriai turi poveikį epitelinės kilmės navikinių darinių formavimuisi. Jie sukelia vėžinių ląstelių apoptozę ir stabdo jų proliferaciją. (32)

Dirbtinio lęšio pasislinkimas – dažniausiai naudojami polimetilmetakrilato (PMMA) lęšiai neretai nuslenka nuo kapsulės centro (decentracija). Tai gali nutikti dėl per didelės, cukriniu diabetu sergančių pacientų, kapsulės arba pasirinkus per mažo dydžio dirbtinį lęšį. Taip pat dirbtinis lęšis gali pasislinkti dėl per didelio priekinės kapsulės pjūvio: vandeninis skystis veržiasi į kapsulę sudarydamas tarpą tarp užpakalinės kapsulės bei dirbtinio lęšio ir stumia jį nuo kapsulės į priekinę akies kamerą. Viena iš priežasčių gali būti kapsulės susitraukimo (kontrakcijos) sindromas, kuris atsiranda kaip pasekmė nelygaus kapsulės pjūvio atlikimo. (21,33)

Dirbtinio lęšio pasislinkimas sukelia rainelės ir krumplyno dirginimą, kuris komplikuojasi uveitu ir fibrino formavimusi. Rekomenduojama pašalinti dirbtinį lęšį ir, jei įmanoma, implantuoti labiau gyvūnui pritaikytą. (21,33)

Akriliniai dirbtiniai lęšiai yra pritaikyti sulankstymui ir gali būti implantuoti su injekciniu konteineriu per mažą pjūvį ragenoje. Implantuojant lęšį svarbu, kad lęšio kapsulė būtų stabili, o lęšis tinkamai centruotas. (33)

Glaukoma – apibūdinama kaip grupė akies sutrikimų, susijusių su vandeninio skysčio gamyba ir drenažo sistema, dėl kurių akispūdis padidėja. Dažniausiai sutrikimai gali prasidėti vyzdyje, sijeliniame tinkle (angl. trabecular meshwork), kampiniame vandeniniame rezginyje (angl. angular aquous plexus), odenos venose (angl. episcleral veins). Atsiradus obstrukcijai šiose struktūrose, drenažo sistema sutrinka, vandeninis skystis kaupiasi ir akispūdis didėja. Jei akispūdis yra didesnis nei 25 mmHg šuniui arba 27 mmHg katei, gyvūnui išsivysčiusi glaukoma. (1,13)

Po kataraktos chirurginio gydymo glaukoma susiformuoja dėl ragenos – rainelės kampe susikaupusių uždegiminių ląstelių ir jų fragmentų, raudonųjų kraujo kūnelių, lęšio fragmentų, viskoelastinės medžiagos liekanų. Dėl to sijelinis tinklas išbrinksta, formuojasi rainelės-ragenos ir rainelės-priekinės lęšio kapsulės sąaugos, pigmentacija, rainelės skaidulinė kraujagyslinė membrana (angl. fibrovascular membranes). (3) Taip pat ir operacijos metu naudojami midriazę sukeliantys

20 preparatai mažina sijelinio tinklo mobilumą, tad jo motorika sumažėja, rainelės – ragenos kampas lengviau užkemšamas. (34)

Rizika pasireikšti antrinei glaukomai po kataraktos chirurginio gydymo išlieka mažesnė nei neoperuojant kataraktos. Glaukomos gydymas turėtų būti agresyvus ir pradėtas nedelsiant: skiriami vietiniai karboanhidrazės inhibitoriai. Norint išvengti pooperacinės glaukomos komplikacijos arba norint vienos operacijos metu atlikti kataraktos ir glaukomos gydymą gali būti atliekama endoskopinė lazerinė ciklofotokoaguliacija iškart po fakoemulsifikacijos ir dirbtinio lęšio implantavimo.(21) Ciklofotokoaguliacijos metu su endoskopo pagalba, kuris suteikia vidinių audinių vaizdą, lazeriniu diodu nepažeidžiant aplinkinių audinių koaguliuojamos pasirinktos krumplyno sritys. (7)

Tinklainės atšoka – tai yra tinklainės audinio atsiskyrimas nuo gyslainės. Dažniausiai tai įvyksta tarp fotoreceptorinio tinklainės sluoksnio ir pigmentinio sluoksnio. Dėl šio pokyčio sutrinka kontaktas tarp fotoreceptorių ir tinklainės pigmentinio epitelio, maistinės medžiagos nepatenka į fotoreceptorinį sluoksnį, taip pat ir metabolitai nėra pašalinami iš jo, tad įvyksta negrįžtami pokyčiai ląstelėse ir atšokusi tinklainės dalis praranda savo funkcionalumą. (1,4)

Tinklainės atšoka po fakoemulsifikacijos išsivysto dėl operacijos metu atsiradusių kraujosrūvų, uždegimo, operacijos metu lęšio užpakalinėje kapsulėje padarytų pažeidimų. Šie pakitimai sukuria įtampą tarp stiklakūnio ir tinklainės. Taip pat stiklakūnio degeneracija predisponuoja tinklainės atšokos atsiradimą. (4)

Klinikiniai požymiai apima regos suprastėjimą arba visišką praradimą, išsiplėtęs vyzdys nereaguoja į šviesą, už lęšio pastebima plūduriuojanti klostė, kuri gali būti skaidri, balta, raudona ir kartais pastebima plika akimi. Vienas iš išskirtinių bruožų yra ultragarsinio tyrimo metu užpakaliniame akies segmente matomas „žuvėdros ženklas“. Elektroretinograma ne visada parodo tinklainės pokyčius, nes šio tyrimo metu fotoreceptorinis sluoksnis dar gali būti nepaveiktas ischemijos, tad ir funkcija nebus prarasta. (1)

Po kataraktos operacijos atsiranda dalinės tinklainės atšokos. Jų progresavimas gali būti išvengtas atlikus atsiskyrusios tinklainės dalies lazerinę retinopeksiją arba operacijos metu po fakoemulsifikacijos atlikti suplanuotą endoskopinę vitrektomiją (stiklakūnio pašalinimą) su silikono aliejaus tamponada. Pastaroji taikoma kaip prevencinė priemonė tinklainės atšokoms vystytis po kataraktos chirurginio gydymo. (1,8) Lazerinė retinopeksija atliekama su netiesioginiu oftalmoskopu: lazerio šviesos srautas sufokusuojamas į tinklainės kraštų paviršių, dviguba eile vienas šalia kito išdeginami taškai – taip tinklainės sluoksniai sutvirtinami. (35)

Ragenos stromos abscesai – atsiranda per ragenos pažeidimą bakterijoms ar grybelinėms infekcijoms patekus į ragenos stromą. Ragenos epitelis gyja greitai, todėl infekcijos sukėlėjai lieka nevaskuliarizuotoje ragenos dalyje, replikuojasi ir sukelia uždegiminę reakciją. Ragenos stromos abscesai būna židininiai, geltonai baltos spalvos, įvairaus dydžio, dažniausiai kartu pasireiškia ir

21 uveitas. Negydomi abscesai vaskuliarizuojasi, vyksta jų pigmentacija ir randėjimas. (1) Kaip pasekmė po kataraktos operacijos abscesai gali susidaryti kelių savaičių ar mėnesių eigoje. Dažniausiai pasireiškia cukriniu diabetu sergantiems pacientams, todėl šie pacientai turėtų būti akylai stebimi ir tikrinami dėl ragenos stromos abscesų kiekvieno apsilankymo metu. (21)

Ragenos epitelio cistos – ragenos opų, erozijų bei traumų pasekmė. Jos atsiranda, kai ragenos epitelio ląstelių augimas bei išsidėstymas sutrinka ir jos ima formuoti epitelinėmis ląstelėmis išklotas cistas, kurios laikui bėgant prisipildo suskystėjusia ragenos mase. Ragenos epitelio cistos ryškiai iškyla virš ragenos paviršiaus, tačiau sukelia mažą ragenos reakciją bei skausmą. (1)

22

2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA

Magistro baigiamajam darbui duomenys buvo renkami X veterinarijos klinikoje Liublianoje, Slovėnijoje. Šioje veterinarijos klinikoje atliekamas chirurginis kačių ir šunų kataraktos gydymas. Tyrimo laikotarpis nuo 2017 m. gruodžio 12 d. iki 2018 m. birželio 30 d. Buvo ištirti 34 katarakta sergantys pacientai, iš jų 8 katės ir 26 šunys. Chirurginis kataraktos gydymas buvo atliktas 6 katėms ir 12 šunų. Tyrime dalyvavusių gyvūnų, kuriems nebuvo atliktas chirurginis kataraktos gydymas, tolimesnė akių būklė nebuvo įtraukta į tyrimą.

2.1. Tyrimo eiga

1 pav. Tyrimo schema

Katės ir šunys tirti pagal 1-mame paveiksle pavaizduotą tyrimo schemą. 1. Visiems pacientams surinkta anamnezė:

 amžius, lytis, veislė;

 elgsena (atsitrenkimas į įvairius daiktus; bailumas; negebėjimas atlikti seniai išmoktų komandų);

 kataraktos pasireiškimas toje pačioje vadoje, giminėje (įgimta katarakta), polinkis į cukrinį diabetą (diabetinė katarakta).

23 2. Kiekvienam pacientui atliekama akių paviršiaus apžiūra: akies vokų plyšio dydis, forma; žvairumas; junginės pakitimai; odenos, rainelės ir ragenos spalvos pakitimai; išskyros; vokų odos pakitimai; lagoftalmas; egzoftalmas; buftalmas; entropija; ektropija; trečiojo voko kremzlės užsilenkimas, pakitusi spalva, trečiojo voko liaukos išsivertimas, svetimkūnis akyje;

3. Kiekvienam pacientui įvertinami refleksai ir reakcijos:

 vyzdžio reakcija į šviesą – koncentruotos (angl. focal) šviesos srautas Finofo transiliuminatoriumi „Heine Finoff Transilluminator 3.5 V“ šviečiamas į akis. Gyvūno vyzdys turi susiaurėti;

 gąsdinimo reakcija – delno staigus mostas link akies iš medialinės ir lateralinės pusės, kita akis uždengiama. Gyvūnas užsimerkia; patikrinamos abi akys atskirai;

 vokų refleksas – liečiant akies vokų odą medialiniame ir lateraliniame akies kampuose (vokų oda sutrūkčioja);

4. Fluoresceino testas – užlašinamas fluoresceino tirpalas ant ragenos ir su plyšine lempa „Kowa Slit-Lamp SL-15“ UV spinduliais ragena apšviečiama (opos ant ragenos).

5. Jones testas – fluoresceino tirpalas užlašinamas ant ragenos, minutės bėgyje stebimas nosies veidrodėlis (teigiamas – nusidažęs fluoresceinu).

6. Širmerio ašarų testas – sugraduota popieriaus juostelė priglaudžiama prie apatinio voko junginės, laikoma 1 min., vertinama sušlapusi popierėlio sritis. Remiantis Maggs D. J. Ir kt. autoriais norma šuniui 15-25 mm; katei apie 17 mm; 10-15 mm įtariama sausojo keratokonjunktyvito diagnozė. (29)

7. Apžiūrima rainelė ir vyzdys – silpnoje natūralioje šviesoje, naudojamas koncentruotos šviesos srautas „Heine Finoff Transilluminator 3.5 V“. Vertinama: vyzdžio dydis, forma, vyzdžių simetriškumas; atsakas į šviesą.

8. Biomikroskopija – naudojamas mikroskopas su plyšine lempa (angl. slit-lamp microscope) „Kowa Slit-Lamp SL-15“, kurio didinamoji galia 10 arba 16 kartų, vertinamas priekinis akies segmentas:

 ragena (atspindys nuo ragenos, fibrozė, edema, pigmentacija, vaskuliarizacija, ląstelių infiltracija, lipidų ar mineralų akumuliacija, keratino nuosėdos);

 priekinė akies kamera (skaidrumas);

 rainelė (rainelės spalva, ar nėra priekinės ir užpakalinės sąaugos, fibrozės, atrofijos, hipoplazijos, kolobomos, rainelės virpėjimo);

 lęšis (atspindys nuo priekinės ir užpakalinės lęšio kapsulių, lęšio dydis, lęšio dislokacija, drumstumas, sąaugos su rainele, pigmentacija, užsilaikęs hiperplastinis lęšio kraujagyslinis dangalas, užsilikęs pirminis stiklakūnis).

24 9. Detalus užpakalinio akies segmento tyrimas

netiesioginiu binokuliniu oftalmoskopu „Welch Allyn 125“, naudojami dviejų rūšių didinamieji lęšiai 20D ir 90D. Vertinamas:

 stiklakūnis (užsilaikęs hiperplastinis lęšio kraujagyslinis dangalas, stiklakūnio degeneracija, uždegimas, hemoragijos, cistos);

 tinklainė (tinklainės atšoka, tinklainės klostės, spalvos pakitimai, tapetum lucidum atspindėjimo pakitimai);

 regos nervo diskas ir tinklainės kraujagyslės (padidėjęs, sumažėjęs; kraujagyslės išsiplėtusios, susiaurėjusios; kraujosrūvos);

 gyslainė (hiperemija).

10. Įvertinamas paciento tinkamumas kataraktos chirurginiam gydymui pagal:

 gyvūno charakterį ir sveikatos būklę (agresyvūs ar jautrūs gyvūnai, sisteminės ligos);

 kataraktos išsivystymo stadiją (gyvūnams pradinėje kataraktos išsivystymo stadijoje chirurginis gydymas nebuvo atliekamas);

 įvertinami kiti akių pakitimai atliekant papildomus tyrimus (aptikus su rega susijusias ligas operacija nebuvo atliekama):

 tonometrija – akispūdis vertinamas tonometru „Icare TonoVet“. Norma šunims ir katėms laikoma 10 – 20 mmHg. Padidėjęs akispūdis – įtariama glaukoma; sumažėjęs – uveitas.

 Gonioskopija – apžiūrimas rainelės - ragenos kampas. Kampas gali būti atviras, susiaurėjęs, uždaras, užkimštas: svetimkūniais; navikiniais dariniais; uždegiminiu eksudatu.

 Elektroretinografija – tinklainės funkcijai įvertinti. Jos metu matuojamas tinklainės elektrinis potencialas, stimuliuojant tinklainę stipria šviesa.

2 pav. Plovimo/siurbimo sistema (viršuje) ir fakotomas (apačioje)

3 pav. Mikroskopas, chirurginis stalas.

4 pav. Kataraktos operacijai

paruošti oftalmologinei

25  Ultragarsinis akies tyrimas – apžiūrimos akies struktūros. Vertinami galimi pakitimai: lęšio dislokacija, priekinio stiklakūnio segmento degeneracija, kraujosrūvos stiklakūnyje, tinklainės atšoka, navikiniai dariniai, svetimkūniai.

11. Atliekamas chirurginis gydymas. Visos operacijos atliekamos vienos rankos fakoemulsifikacijos technika. Naudojama įranga:

 fakotomas „Erbe-Phakotom E“ (2 pav.);  mikroskopas „Zeiss Opton“ (3 pav.);

 plovimo/siurbimo sistema „Erbe-Aspimat E“;

 „BSS Plus“ oftalmologinis plovimo skystis, oftalmologinei mikrochirurgijai skirti įrankiai (4 pav.).

12. Šunims ir katėms pakartotiniai atliekamas klinikinis akies tyrimas nereguliariais intervalais, tad pastebėti pakitimai suskirstyti į tris laikotarpius: iš karto po operacijos, iki 90 d. po operacijos, daugiau nei 90 d. po operacijos (komplikacijos suskirstytos į laikotarpius remiantis Fenollosa-Romero E. ir kt. tyrimo metodika). (42) Atliekama apžiūra, įvertinami refleksai ir reakcijos, atliekama biomikroskopija, oftalmoskopija, tonometrija. Buvo įvertintas šunų ir kačių užpakalinės kapsulės drumsties laipsnis. Ketvirto laipsnio (++++) užpakalinės kapsulės drumstis ir tinklainės pakitimai (tinklainės atšoka, displazija) buvo laikomi kaip regos praradimas.

13. Visi tyrimų rezultatai surašomi į klinikinio tyrimo vedlius (žr. 1 ir 2 priedus).

2.2. Tyrimo medžiaga

Buvo atlikta pasirinktinė atranka: į tyrimą įtraukti šunys ir katės, kuriems diagnozuota katarakta. Tiriamieji gyvūnai buvo suskirstyti į grupes:

 pagal rūšį: katė, šuo;

 pagal amžiaus grupę į 5 grupes: ≤1 m.; 2-5 m.; 6-9 m.; 10-13 m.; ≥14 m.  pagal kataraktos pasireiškimą akyse: vienpusė ar abipusė;

 pagal komplikacijų pasireiškimo laiką: iš karto po operacijos, iki 90 d. po operacijos, daugiau nei 90 d. po operacijos (komplikacijos suskirstytos į laikotarpius remiantis Fenollosa-Romero E. ir kt. tyrimo metodika) (42);

 pagal akies funkcijos atsistatymą: rega atsistatė, aklas gyvūnas.

2.3. Statistinė duomenų analizė

Atlikta surinktų duomenų statistinė analizė naudojantis Microsoft Excel 2010 programa. Rezultatai aprašyti naudojantis aprašomąja statistika. Kataraktos pasireiškimui šunų ir kačių populiacijoje ištirti buvo apskaičiuotas 95 proc. pasikliautinis intervalas Wilson metodu. Rezultatai

26 laikomi statistiškai patikimais, kai p<0,05. Moksliniai tyrimai atlikti prisilaikant gyvūnų globos, laikymo, naudojimo bei veterinarinių reikalavimų pagal „Lietuvos Respublikos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą“ (Valstybės žinios, 1997, Nr. 108-2728. Galiojanti suvestinė redakcija nuo 2016 m. liepos 05 d.).

27

3. TYRIMO REZULTATAI

3.1. Kataraktos pasireiškimo pasiskirstymas pagal gyvūnų rūšį

Iš viso tyrime dalyvavo 34 gyvūnai: iš jų 26 šunys ir 8 katės. Chirurginis kataraktos gydymas buvo atliktas iš viso 18 pacientų: 12 šunų (4 iš jų bilateralinis) ir 6 katėms (2 iš jų bilateralinis). Tyrime dalyvavusių gyvūnų procentinis pasiskirstymas pateiktas 5-tame paveiksle.

5 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal gyvūnų rūšį.

Visi į tyrimą įtraukti pacientai buvo suskirstyti į grupes pagal kataraktos pasireiškimo abipusiškumą: vienpusė ar abipusė. Šunims vienpusė ir abipusė katarakta pasiskirstė 50 proc. ir 50 proc. visų tirtų šunų. Katėms vienpusė ir abipusė katarakta pasiskirstė 63 proc. ir 37 proc. visų tirtų kačių. Vienpusės ir abipusės kataraktos pasireiškimas šunims ir katėms nurodytas 6-tame paveiksle.

6 pav. Vienpusės ir abipusės kataraktos pasireiškimo pasiskirstymas šunims ir katėms.

13 3 13 5 0 2 4 6 8 10 12 14 Šunys Katės Sk aičiu s, v nt. Abipusė Vienpusė 76% 24% Šunys Katės

28 Vienpusė katarakta buvo suskirstyta į dvi grupes: kairės ir dešinės pusės. Šunims kairės akies vienpusė katarakta pasireiškė 46 proc. tirtų šunų, o dešinės akies vienpusė katarakta – 54 proc. tirtų šunų. Katėms kairės akies vienpusė katarakta pasireiškė 60 proc. tirtų kačių, o dešinės akies vienpusė katarakta – 40 proc. tirtų kačių (7-tas paveikslas).

7 pav. Kairės akies ir dešinės akies vienpusių kataraktų pasireiškimo pasiskirstymas šunims ir katėms.

Mūsų tyrime katarakta šunims pasireiškė 58 proc. patelėms ir 42 proc. patinams. Apskaičiavus 95 proc. pasikliautinį intervalą pagal Wilson galime teigti, jog šunų populiacijoje katarakta pasitaiko nuo 38,9 proc. iki 74,5 proc. patelių ir nuo 25,5 proc. iki 61,1 proc. patinų. Katėms pastebima atvirkščia tendencija: katarakta buvo diagnozuota 75 proc. patinų ir 25 proc. patelių. Apskaičiavus 95 proc. pasikliautinį intervalą pagal Wilson galime teigti, jog kačių populiacijoje katarakta pasitaiko nuo 40,9 proc. iki 92,2 proc. patinų ir nuo 7,1 proc. iki 59,9 proc. patelių. 8-tame paveiksle pavaizduotas kataraktos pasireiškimo pasiskirstymas šunims ir katėms pagal lytį.

8 pav. Kataraktos pasireiškimo pasiskirstymas pagal lytį šunims ir katėms. 15 2 11 6 0 2 4 6 8 10 12 14 16 Šunys Katės Sk aičiu s, v nt. Patelės Patinai 6 3 7 2 0 1 2 3 4 5 6 7 8 Šunys Katės Sk aičiu s, v nt

29 Iš tyrime dalyvavusių šunų 38 proc. buvo mišrūnai, o 62 proc. buvo veisliniai šunys. Ištirtos šios šunų veislės po 2 atvejus: Anglų kokerspanielis, Džeko Raselo terjeras, Trumpaplaukis vengrų vižlas; ir po 1 atvejį: Havanos bišonas, Maltos bišonas, Prancūzų buldogas, Švedų elkhaundas, Rotveileris, Labradoro retriveris, Japonų akita, Senbernaras, Pekinas, Parsono Raselo terjeras. Iš visų tyrime dalyvavusių kačių 25 proc. veislinės katės – dvi Britų trumpaplaukės. Visos kitos tyrime dalyvavusios katės, 75 proc., buvo mišrūnės. 9-tame paveiksle pateiktas šunų ir kačių kataraktos pasireiškimo pasiskirstymas veisliniams gyvūnams ir mišrūnams (p>0,05).

9 pav. Šunų ir kačių kataraktos pasireiškimo pasiskirstymas veisliniams gyvūnams ir mišrūnams.

Visi tyrime dalyvavę pacientai buvo suskirstyti į penkias amžiaus grupes: iki 1-erių ir 1-erių metų amžiaus, 2-5 metų amžiaus, 6-9 metų amžiaus, 10-13 metų amžiaus, 14 ir daugiau metų amžiaus. Kataraktos pasireiškimas tyrime dalyvavusiems gyvūnams pagal amžių pavaizduotas 10-tame paveiksle. Klinikoje X dažniausiai buvo atvesti 2-5 metų amžiaus grupės šunys, sergantys katarakta. Kačių šioje amžiaus grupėje taip pat buvo daugiausiai. Mažiausiai šunų sergančių katarakta buvo 14 metų ir daugiau amžiaus grupėje. 10 metų ir vyresnių kačių sergančių katarakta nebuvo (p>0,05). 10 16 Šunys Mišrūnai Veisliniai 2 6 Katės Veisliniai Mišrūnai

30

10 pav. Tirtų šunų ir kačių pasiskirstymas pagal amžiaus grupę.

3.2. Pacientų tinkamumas kataraktos chirurginiam gydymui

Iš visų tyrime dalyvavusių pacientų, 18-kai buvo atliktas chirurginis kataraktos gydymas: 6 katėms ir 12 šunų.

Kataraktos chirurginiam gydymui pasiryžo 32 pacientų savininkai: 25 šunų ir 7 kačių. Iš jų 1 katei ir 13 šunų veterinarijos gydytojas chirurginio gydymo nepaskyrė. Kačių ir šunų tinkamumo kataraktos chirurginiam gydymui procentinė išraiška pavaizduota 11-tame paveiksle. Kataraktos chirurginis gydymas atliktas didesniam kiekiui šunų nei kačių. Daugiau šunų nei kačių nebuvo atrinkti kataraktos operacijai.

11 pav. Atrinkti ir neatrinkti kataraktos chirurginiam gydymui katės ir šunys.

Dažniausios priežastys, dėl kurių nebuvo taikytas kataraktos chirurginis gydymas šunims ir katėms, buvo tinklainės patologijos (tinklainės atrofija, tinklainės atšoka, taškinės tinklainės

3 9 6 6 2 3 4 1 0 0 0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 ≤1 m. 2-5 m. 6-9 m. 10-13 m. ≥14 m. Sk aičiu s, v nt. Amžiaus grupė Šunys Katės 33% 7% 67% 93% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100%

Atlikta kataraktos operacija Neatlikta kataraktos operacija

Skai či u s, p ro c. Katės Šunys

31 displazija) – 36 proc. visų atvejų, arba nepilnai išsivysčiusi katarakta (pradinė, nepribrendusi) – 21 proc. visų atvejų. Kitos priežastys, turėjusios įtakos pacientų netinkamumui kataraktos chirurginiam gydymui, buvo gyvūno amžius (14 proc.), ragenos neskaidrumas (14 proc.), glaukoma (7 proc.), uveitas (7 proc.). Priežasčių pasiskirstymas pateiktas 12-tame paveiksle.

12 pav. Šunų ir kačių, netinkamų kataraktos chirurginiam gydymui, priežastys.

3.3. Komplikacijos po kataraktos chirurginio gydymo

Pagal komplikacijų pasireiškimo laiką po operacijos, buvo sudarytos 3 komplikacijų grupės: pasireiškusios iš karto po operacijos, iki 90 dienų po operacijos ir daugiau nei 90 dienų po operacijos. Visi tyrime dalyvavę šunys ir katės po operacijos turėjo komplikacijų.

3.3.1. Iš karto po operacijos pasireiškusios komplikacijos.

Pagal gautus rezultatų duomenis dažniausiai pasitaikanti komplikacija iškart po operacijos buvo pooperacinė hipertenzija: 50 proc. šunų ir 33 proc. kačių. Atlikus statistinę duomenų analizę matoma, jog šunims pooperacinė hipertenzija pasireiškė dažniau nei uveitas (p<0,05). Pagal pasikliautinį 95 proc. intervalą Wilson metodu nuo 9,7 proc. iki 90 proc. kačių populiacijos ir nuo 25, 4 proc. iki 74,6 proc. šunų populiacijos yra linkę į pooperacinės hipertenzijos komplikaciją po chirurginio kataraktos gydymo. Iš karto po operacijos komplikacijų nebuvo 3 katėms ir 5 šunims. Iš karto po operacijos pasireiškusių komplikacijų šunims ir katėms pasiskirstymas pateiktas 1-oje lentelėje.

1 lentelė. Iš karto po operacijos pasireiškusios komplikacijos šunims ir katėms.

Komplikacija Gyvūnų, kuriems pasireiškė, skaičius _{šunys katės}

Pooperacinė hipertenzija 6 2

Uveitas 1 0

Kraujosrūva priekinėje akies kameroje 0 1

1 1 1 2 2 2 2 3 0 0.5 1 1.5 2 2.5 3 3.5 Uveitas Glaukoma Tinklainės taškinė displazija Tinklainės atšoka Tinklainės atrofija Ragenos neskaidrumas Amžius Nepribrendusi katarakta

32 Pooperacinė hipertenzija pasireiškė kataraktos operacijoje dalyvavusioms iki 1-erių metų amžiaus katinui ir katei. Viena katė buvo mišrūnė, kita Britų trumpaplaukė. Pooperacinė hipertenzija pasireiškė šioms šunų veislėms: Labradoro retriveriui, Džeko Raselo terjerui, Japonų akitai, Trumpaplaukiam vengrų vižlai ir 2-jiems mišrūnams. Uveitas pasireiškė Trumpaplaukiam vengrų vižlai – iki 1-erių metų amžiaus patelei. Kraujosrūva priekinėje akies kameroje pasireiškė katinui – 8 metų amžiaus mišrūnui. Veislinių ir neveislinių šunų ir kačių komplikacijos iš karto po operacijos pateiktos 13-tame paveiksle. Pooperacinės hipertenzijos, uveito ir kraujosrūvos priekinėje akies kameroje pasireiškimas veisliniams ir neveisliniams šunims nėra statistiškai reikšmingas (p>0,05).

13 pav. Komplikacijų pasiskirstymas veisliniams ir mišrių veislių gyvūnams.

Komplikacijos po operacijos tiek šunims, tiek katėms patinams pasireiškė dažniau nei patelėms. Komplikacijų pasireiškimas gyvūnams pagal lytį pateiktas 14-tame paveiksle. Šunims patinams pooperacinė hipertenzija pasireiškė dažniau nei patelėms (patinai n=4, patelės n=2). Statistiškai reikšmingos priklausomybės tarp pooperacinės hipertenzijos pasireiškimo, kitų komplikacijų (uveito, kraujosrūvos priekinėje akies kameroje) ir gyvūnų lyties nenustatėme (p>0,05)..

14 pav. Iš karto po operacijos pasireiškiančių komplikacijų pasiskirstymas pagal lytį.

1 1 4 2 0 0 1 0 0 1 0 0 0 0.5 1 1.5 2 2.5 3 3.5 4 4.5

veisliniai mišrūnai veisliniai mišrūnai

Katės Šunys S ka ičiu s, vn t.

Pooperacinė hipertenzija Uveitas Hifema

2 1 4 3 2 1 1 4 0 0.5 1 1.5 2 2.5 3 3.5 4 4.5

patinai patelės patinai patelės

Katės Šunys S ka ičiu s, vn t. Pasireiškė Nepasireiškė