LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA
VETERINARINĖS MEDICINOS STUDIJŲ PROGRAMA ANATOMIJOS IR FIZIOLOGIJOS KATEDRA
Rūta Martinkėnaitė
6 kursas, 2 grupė
Šunų katarakta. Kataraktos etiologija, klasifikacija,
gydymas.
Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovas: doc. dr. Vida Babrauskienė
2 DARBAS ATLIKTAS ANATOMIJOS IR FIZIOLOGIJOS KATEDROJE
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Šunų akių katarakta. Kataraktos etiologija, prieţastys, gydymas.“.
1. Yra atliktas mano paties/pačios;
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir uţsienyje;
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŢ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO
(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE/KLINIKOJE
(aprobacijos data) (katedros/klinikos vedėjo/jos vardas, pavardė)
(parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentas
(vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
(data) (gynimo komisijos sekretorės (-riaus) vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamasis darbas yra įdėtas į ETD IS
3
Turinys
SANTRAUKA ... 4 SUMMARY... 5 ĮVADAS ... 6 1. LITERATŪROS APŢVALGA ... 8 1.1. Katarakta ... 8 1.2. Kataraktos etiologija ... 10 1.2.1 Genetiniai faktoriai ... 101.2.2. Toksinų sukelta katarakta... 12
1.2.3. Radiacija... 13
1.2.4. Kitos akių ligos ... 13
1.2.5. Sisteminės ligos ... 13
1.2.5. Senėjimas ... 14
1.3. Kataraktos klasifikacija ... 14
1.4.Kataraktos diagnozavimas ir gydymas ... 16
2. DARBO METODIKA ... 18
3. REZULTATŲ APTARIMAS ... 19
3.1. Kataraktą įtakojantys veiksniai ... 19
3.2. Kataraktos pasireiškimas pagal amţių ... 21
3.3. Kataraktos pasireiškimas pagal šuns veislę ... 23
4.4. Kataraktos pasireiškimas pagal lytį ... 25
3.5. Kataraktos gydymas ... 26
3.6. Palyginimas su kitomis ligomis ... 31
IŠVADOS IR PASIŪLYMAI ... 33
PADĖKOS ... 34
4 SANTRAUKA
Tiriamasis darbas atliktas 2013 metų geguţės – rugsėjo mėnesiais. Baigiamojo darbo apimtis – 36 lapai, pateikiamos 6 lentelės ir 17 paveikslų. Naudoti 31 literatūros šaltiniai.
Baigiamojo darbo tikslas: nustatyti daţniausiai pasitaikančias šunų kataraktos prieţastis, išsiaiškinti taikomus gydymo metodus.
Baigiamojo darbo uţdaviniai: susipaţinti su ligos etiologija, įsisavinti kataraktos formas ir jų pasireiškimo daţnumą. Palyginti kataraktos pasireiškimą su kitomis ligomis X klinikoje, esančioje Pensacola mieste, Floridos valstijoje (Jungtinės Amerikos Valstijos), išsiaiškinti kokia kataraktos pasireiškimo tikimybė, priklausomai nuo šuns veislės. Nustatyti kataraktos pasireiškimą skirtingose šunų amţiaus grupėse. Susipaţinti su kataraktos gydymu, įsisavinti veterinarinėje oftalmologijoje naudojamus prietaisus reikalingus šunų kataraktos diagnozavimui, išanalizuoti kataraktos gydymą X klinikoje, esančioje Pensacola mieste, Floridos valstijoje (Jungtinės Amerikos Valstijos), palyginti kataraktos gydymą taikomą X klinikoje, esančioje Pensacola mieste, Floridos valstijoje (Jungtinės Amerikos Valstijos) su Lietuvoje taikomu gydymu.
Šunų akių kataraktos pasireiškimo ir gydymo analizė buvo atlikta X klinikoje, esančioje Pensacola mieste, Floridos valstijoje (Jungtinės Amerikos Valstijos). Tyrimas buvo atliekamas 2013 – ųjų metų geguţės – rugsėjo mėnesiais. Tyrimo metu buvo apţiūrėti 743 pacientai, kuriems pasireiškė akių ligos, iš jų – 264 atvejai buvo kataraktos.
Visi atvejai buvo suskirstyti pagal šuns amţių, veislę, kataraktos pasireiškimo prieţastį, šuns lytį, gydymo paskyrimą (medikamentinis, operacinis). Taip pat 264 kataraktos atvejai buvo palyginti su kitomis akių ligomis pasitaikiusiomis tuo pačiu laikotarpiu.
Daţniausiai pasireiškusi šunų akių liga (lyginant su kitomis ištirtomis ligomis) – katarakta – 35,5%. Išsiaiškinau, kad daţniausiai pasireiškusi kataraktos rūšis yra paveldima katarakta – 45%. Vienintelis gydymas, galintis atstatyti kataraktos paţeistą regėjimą – fakoemulsifikacija su silikoninio lęšiuko persodinimu. Lietuvoje fakoemulsifikacija atliekama nepersodinant silikoninio lęšiuko. Daugiausia šunų sergančių katarakta yra 6-8 metų amţiaus, tai 5,3 karto daugiau uţ jauniausius pacientus sirgusius katarakta. Įvertinta, kad daţniausiai katarakta pasireiškė pudelių ir Labradoro retriverių veislės šunims.
5 SUMMARY
Job title: Canine cataracts. Etiology, classification, treatment of cataract
.
The research work was accomplished in 2013 from May to September. Volume of the research work – 36 pages, 6 tables, 17 pictures.
Goal of work/Aim of the research: to identify the most common cause of canine cataracts, to ascertain the treatment methods.
Goals of the thesis/Aims of the thesis: to familiarize with cataract etiology, to master cataract forms and frequency of occurance. Compare the manifestation of cataract disease with other eye diseases in X clinic, Pensacola city, Florida state (U.S.). To find out the occurrence of cataract in different age groups of dogs. To determine the occurrence of cataract in different age groups of dogs. Familiarize with necessary devices used to diagnoze canine cataract. Analyze cataract treatment used in X clinic, Pensacola city, Florida state (U.S.), compare used treatment with the treatment in Lithuania clinics.
Analysis dogs cataract appearance and treatment was accomplished in clinic X, Pensacola, Florida (U.S.). 743 patients who had problems with eyes were examinated, 264 of those had cataracts.
All cases were classified in groups by age, breed, etiology, sex, etiology, treatment ( surgery or pharmaceutical). 264 cataract cases were compared with other eye diseases which appeared during the same period of time.
The most commonly occurring canine eye disease (compared with other investigated eye diseases) - cataract - 35.5%. I found out that the most common type of cataract is hereditary cataract - 45%. The only treatment that can restore damaged vision is phacoemulsification with silicone lens transplant. In Lithuania phacoemulsification is performed without transplanting silicone lens. Most of the dogs with cataracts are 6-8 years old, it is 5,3 times more than the youngest patients with cataracts. It is estimated that most cataracts occurred in poodle and Labrador retriever breeds.
6 ĮVADAS
Katarakta – tai viena daţniausiai pasitaikančių ligų veterinarinėje medicinoje (Williams, Pierce, Mellor et al., 2007).
1 pav. Katarakta (a – lęšiuko vieta akyje; b – lęšiuko drumstis – katarakta) (http://health.rush.edu/HealthInformation/seniors%20center/2/19587.aspx prieiga per internetą
2014. 01. 12)
Lęšiuko sutrikimai yra klasifikuojami pagal embriologinio vystymosi metu atsiradusius pakitimus, lęšiuko skaidrumo pakitimus ir teisingos padėties akies viduje pakitimus. Nepaisant paprastos anatominės struktūros, lęšiukas atlieka biocheminių procesų funkcijas per visą gyvūno gyvenimą. Skaidrumo praradimas yra susijęs su beveik visomis lęšiuko ligomis. Dėl didelio šunų paveldimų ligų paplitimo, kataraktos formavimasis priskiriamas prie labiausiai paplitusių ligų akies viduje, taip pat tai viena pagrindinių regėjimo praradimo prieţasčių (Gelatt, 2008). Katarakta susideda iš kelių tarpusavyje susijusių akies funkcijų sutrikimų, atsiradusių dėl akies lęšiuko ar jo kapsulės drumstumo atsiradimo. Problemos įsisenėjimas ir problemos išplitimas akyje lemia drumstumo dydį, formą ir vietą akies viduje (Maggs, Miller, Ofri, 2013).
7
Darbo tikslas
Nustatyti daţniausiai pasitaikančias šunų kataraktos prieţastis, išsiaiškinti taikomus gydymo metodus.
Darbo uţdaviniai
1. Susipaţinti su ligos etiologija.2. Įsisavinti kataraktos formas ir jų pasireiškimo daţnumą.
3. Palyginti kataraktos pasireiškimą su kitomis ligomis X klinikoje, esančioje Pensacola mieste, Floridos valstijoje (Jungtinės Amerikos Valstijos).
4. Išsiaiškinti, kokia kataraktos pasireiškimo tikimybė, priklausomai nuo šuns veislės. 5. Nustatyti kataraktos pasireiškimą skirtingose šunų amţiaus grupėse.
6. Susipaţinti su kataraktos gydymu.
7. Įsisavinti veterinarinėje oftalmologijoje naudojamus prietaisus reikalingus šunų kataraktos diagnozavimui.
8. Išanalizuoti kataraktos gydymą X klinikoje, esančioje Pensacola mieste, Floridos valstijoje (Jungtinės Amerikos Valstijos).
8 1. LITERATŪROS APŢVALGA
1.1. Katarakta
Katarakta – tai terminas kilęs iš graikų kalbos, katauraktes – krioklys. Katarakta yra apibūdinama kaip lęšiuko skaidulų ir/arba lęšiuko kapsulės drumstis (Magrane, 1977). Ši liga yra viena iš pagrindinių, tiek ţmonių, tiek šunų apakimo prieţasčių (Mellersh, 2006).
Anderson‘as ir Schultz‘as ištyrė, kad šuns, kaip ir ţmogaus lęšiuko vystymosi stadijos yra panašios. 27 – ą vystymosi dieną lęšiuko pluoštai yra pilnai išsivystę.
2 pav. Embrioninis šuns akies kraujagyslių sistemos vystymasis (1.stiklakūnio arterija; 2. tunica vasculosa lentis; 3. vasa hyaloidea propria; 4. vyzdţio membrana; 5. ţiedinė kraujagyslė) (Stades, 1983)
9 Kataraktą diagnozuoti nėra sunku, tačiau būtina surinkti pilną anamnezę: būtina remtis šeimininko pasakojimu, sisteminiu patikrinimu bei oftalmologiniais tyrimais, kurie turi būti atlikti pacientui, įtarus pakitimus (Silva, T. de M. F., 2010).
Išanalizavus Anando Veterinarijos universiteto Ţemdirbystės gyvūnų ir Veterinarijos mokslo akademijos (Indija) Radiologijos ir chirurgijos skyriaus duomenis, rinktus 2004-2013 metais buvo atliktas tyrimas, kurio metu buvo analizuojamos daţniausiai pasireiškiančios oftalmologinės šunų ligos. Surinkti duomenys parodė, kad per 9 metus uţregistruota 868 šunų, turinčių problemų su akimis. Nustatyta, kad sergančiųjų šunų amţius daugiausia buvo nuo 5- erių iki 10-ties metų. Atsiţvelgiant į lytį 60% sudarė patinai. Anatomiškai daugiausia pakitimų buvo lęšiuke (34%), akies ragenoje (28%), tinklainėje (11%), akies voke (9%). 295 atvejai iš 868 buvo kataraktos, 134 – ragenos opos, 78 – trečiojo akies voko uţkritimas, 62 – progresuojanti tinklainės atrofija, 49 – ragenos melanozė, 34 – tinklainės atšokimas, 24 – ragenos drumstis, 24 – ragenos edema, 11 – priekinės akies kameros uţdegimas, 6 – kraujo susikaupimas priekinėje akies kameroje (Sale, 2013).
Nustatyta, kad katarakta daţniausiai pasireiškia šioms šunų veislėms: Bostono terjerams, šnauceriams, Stafordšyro terjerams, auksaspalviams retriveriams, Labradoro retriveriams, anglų kokerspanieliams, Amerikos kokerspanieliams, Afgano skalikams, vokiečių aviganiams, Australijos aviganiams, pudeliams (Barnett, 2008). Šiaurės Amerikoje buvo atliktas tyrimas, kurio metu buvo tiriama, kurios šunų veislės, 1964-2003 metais, daţniausiai sirgo katarakta. Šiuo periodu buvo ištirta 39229 šunys ir paskaičiuota, kad daţniausiai serga grynaveisliai šunys, mišrūnai serga rečiau. Daţniausiai sergančios šunų veislės: Bostono terjerai (11,11%), miniatiūriniai pudeliai (10,79%), Amerikos kokerspanieliai (8.77%), standartiniai pudeliai (7,00%), miniatiūriniai šnauceriai (4,98%) (Gelatt, 2005).
10 1.2. Kataraktos etiologija
Katarakta gali vystytis dėl daugelio prieţasčių:
Genetinių faktorių
Toksinų
Radiacijos
Traumos
Kitų akių ligų
Sisteminių ligų
Senėjimo (Davidson, 2007)
1.2.1 Genetiniai faktoriai
Paveldima katarakta gali būti išsivysčiusi arba įgyta, tačiau tai nustatyti yra sunku (Peiffer, 2009). 2006 metais atliktų genetinių tyrimų metu buvo nustatytos mutacijos keliuose genuose, kurie kaip manoma, lemia įgimtą ţmonių kataraktą. Tiriant šunų įgimtą kataraktą, mutacijų nerasta (Cathryn S. Mellersh, 2006). Kataraktos paveldimumas nėra tiksliai nustatytas. Tai galima numanyti, jei pasitaiko bent vienas iš šių faktorių:
Katarakta ankščiau buvo nustatyta tame pačiame veislyne.
Katarakta pasireiškė abejose akyse .
Gyvūno amţius, kuomet pasireiškė katarakta ir lęšiuko lokalizacijos pakitimas sutampa su anksčiau toje pačioje šeimoje pasireiškusios kataraktos pradţia.
Katarakta iš lėto progresuoja (Smaoui, Beltaief, Khaliq et al, 2004).
Tyrimo metu problemų daţniausia atsiranda tuomet, kai katarakta pasireiškia veislėje, kuri dar nebuvo ištirta. Yra veislių, kuriose katarakta nebuvo pasireiškusi arba pasireiškė labai retai. Tokiu atveju turi būti tiriami tėvai, kiti palikuonys (Forshew, Johnson, Khaliq et al, 2005).
11 Anot K.C. Barnett, įgimta katarakta daţniausiai pasireiškia Bostono terjerams, šnauceriams, Stafordšyro terjerams, auksaspalviams retriveriams, Labradoro retriveriams, anglų kokerspanieliams, Amerikos kokerspanieliams, Afgano skalikams, vokiečių aviganiams, Australijos aviganiams, pudeliams. Pasireiškimas kiekvienoje iš šių veislių nėra visiškai tiksliai nustatytas, tačiau manoma, kad tai susiję su dominuojančiais ir recesyviniais genais (Barnett, 2008).
1 lentelė. Paveldimos kataraktos klinikiniai poţymiai (Peiffer, 2009).
Veislė Paveldėjimo būdas Amţius, kada pasireiškė Pasireiškimo vieta Progresavimas Amerikos Kokerspanielis
Nuo gimimo Branduolinė, ţievinė
Lėtai progresuojanti
Bostono Bulterjeras
Recesyvinis Nuo 4 mėn. Branduolinė, ţievinė Progresuoja lėtai, subręsta iki 2-jų metų Vokiečių Aviganis
Recesyvinis Nuo 2-3 mėn. Uţpakalinė ţievinė
Progresuojanti
Auksaspalvis Retriveris
Recesyvinis Nuo gimimo Branduolinė, ţievinė
Lėtai progresuojanti
Miniatiūrinis Šnauceris
Recesyvinis Nuo 4 mėn. Branduolinė, ţievinė Progresuoja lėtai, subręsta iki 2-jų metų Staforšyro Bulterjeras
Recesyvinis Nuo 4 mėn. Branduolinė, ţievinė
Progresuoja lėtai, subręsta iki 2-jų
metų
Sibiro Haskis Recesyvinis Nuo 6 mėn iki 2 –
jų metų
Labai lėtai progresuojanti
Biglis Dominantinis Nuo 4 mėn. Uţpakalinės
kameros drumstis
12
Standartinis Pudelis
Recesyvinis Nuo 2-jų metų Pusiaujo Progresuojanti. Subręsta 1-3 metų Labradoro Retriveris Nepilnas dominantinis 9-18 mėn. Daţniausiai neprogresuojanti
Afgano Skalikas Recesyvinis Nuo 4 mėn. iki
2-jų metų
Pusiaujo Greitai
progresuojanti
1.2.2. Toksinų sukelta katarakta
Katarakta gali būti sukeliama vaistų, įvairių mišinių, skirtų gydyti kitas sistemines šunų ligas. Daugumai gyvūnų, kuriems įtariama, kad katarakta išsivystė dėl toksinių prieţasčių, buvo duodami vaistai nuo sisteminių ligų. Manoma, kad didţiausią įtaką išsivystyti kataraktai turi antibiotikai. Toksinų sukeltos kataraktos, anot Charles L. Martin, gali būti skirstomos į du modelius:
1. Vakuolių plėtimasis ties branduolio pusiauju arba į periferinę ţievę. 2. Drumstumo formavimasis uţpakalinėse siūlėse ir ties siūlių jungtimis.
Ligai progresuojant, įtraukiama ir priekinė ašis. Nestabdant toksinų vartojimo, katarakta gali pilnai išsivystyti. Skaidulų drumstis gali išnykti pakeitus ar nutraukus vaistų vartojimą. Nors tikslus vaistų poveikis kataraktos išsivystymui nėra nustatytas, tačiau neatmetama galimybė, kad gliukokortikoidai yra viena iš svarbesnių kataraktos sukėlimo prieţasčių (Martin, 2010).
13 1.2.3. Radiacija
Radiacijos sukelta katarakta išsivysto po jonizuojančios radiacijos naudojimo gydant vėţį. 28 procentams šunų katarakta pasireiškė po to, kai jie buvo gydomi kobalto lempomis arba didelio galingumo teleterapija. Katarakta išsivysto praėjus 3 – 9 mėnesiams po terapijos ir daţniausiai ji būna greitai progresuojanti. Manoma, kad mikrobangų radiacija taip pat gali sukelti kataraktą, tačiau kliniškai šios radiacijos poveikis ligos vystymuisi dar nėra nustatytas (Martin, 2010).
1.2.4. Kitos akių ligos
Pasireiškus kitoms akių ligoms, tokioms kaip konjunktyvitas, kraujagyslinio dangalo uţdegimas, glaukoma (Dziezyc, 2000) ir jų negydant, katarakta gali išsivystyti kaip antrinė liga. Tokia ligos forma daţniausiai išsivysto po progresuojančios tinklainės atrofijos (PRA), todėl labai svarbu laiku diagnozuoti ligą. Tokiais atvejais prireikia šeimininko pagalbos. Jis turi stebėti šuns elgseną dienos šviesoje ir sutemus. Svarbu pastebėti ar neblogėja šuns regėjimas.
Antrinė katarakta, sukelta kitos akių ligos, išsivysto dėl pakitusios skysčio, esančio akies viduje, sudėties. Tai yra vienintelis lęšiuko aprūpinimo šaltinis (Peiffer, 2009).
1.2.5. Sisteminės ligos
Cukrinis diabetas yra viena pagrindinių endokrininių ligų sukeliančių kataraktą. Ši liga vystosi dėl organizme padidėjusio angliavandenių kiekio – hiperglikemijos ir nepakankamos kasos veiklos, kuomet neišskiriama pakankamas insulino kiekis, turintis sureguliuoti gliukozės kiekį kraujyje (Salgado, 2000). Šuniui susirgus cukriniu diabetu, daţniausiai įvyksta lęšiuko pakitimai ir išsivysto katarakta. Pagrindinė prieţastis, kodėl esant cukriniam diabetui vystosi katarakta yra ta, kad į skystį, kuris supa lęšiuką pradeda patekti per didelis kiekis gliukozės, kuri didina sorbitolio koncentraciją. Padidėjusi sorbitolio koncentracija sukelia osmosą, kurio metu vanduo pradeda kauptis lęšiuke ir dėl to pradeda didėti/tinti lęšiuko skaidulos, kurios praranda savo konsistenciją ir tampa nebeskaidrios. Gliukozės patekimas taip pat turi įtakos lęšiuko baltymams, kurie yra išskaidomi ir taip sutrikdomas šviesos patekimas į akį (Peiffer, 2009).
14 1.2.5. Senėjimas
Daţnai katarakta yra pastebima vyresnio amţiaus šunims, nuo 6-erių metų – didelių veislių ir nuo 10-ties metų – maţų veislių šunims (Gelatt, 2008). Senstant katarakta formuojasi dėl lęšiuko branduolio ląstelių storėjimo ir kietėjimo. Tai lemia naujų ląstelių formavimasis ir senų ląstelių atsidėjimas branduolyje. Senstant gyvūnui sensta ir lęšiukas, dėl to formuojasi lęšiuko drumstis (Fox, 2002).
1.3. Kataraktos klasifikacija
Katarakta gali būti klasifikuojama pagal išsivystymo laipsnį, pasireiškimą, lokalizaciją ir etiologiją.
Paveldimumas – tai daţniausiai pasireiškianti ligos prieţastis daugelyje šunų veislių (Maggs, 2013).
Katarakta taip pat gali būti klasifikuojama į paveldimą ir nepaveldimą (Wallace, MacKay, Gelatt et al., 2005).
Paveldima katarakta gali būti išskiriama pagal tai, kaip ji pasireiškė:
izoliuotai paveldėta – kuomet pasireiškia tik katarakta;
dauginė paveldima – kuomet pasireiškia keli akies pakitimai kartu su katarakta;
susijusiai paveldima – kuomet kartu su paveldėta katarakta yra ir kitos paveldimos ligos, tokios kaip chondrodisplazija (Gelatt, 2008).
Taip pat katarakta gali pasireikšti dėl amţiaus, toksinų poveikio, medţiagų apykaitos sutrikimų, traumų, antrinių akių ligų.
Kita klasifikacija yra išskiriama, pagal kataraktos vystymosi lokalizaciją, pagal tai kur prasidėjo lęšiuko drumstis:
Branduolinė
Ţievinė
Pusiaujo
Priekinė
15
3 pav. A – branduolinė katarakta; B – ţievinė katarakta ( http://eyes.lt/wiki-lt/akiu-ligos/katarakta/ prieiga per internetą 2014.01.12)
Kataraktos išsivystymo stadijos gali būti skirstomos:
Pradinė stadija – apibūdina ţidininio drumstumo išsivystymą lęšiuke ir/arba jo kapsulėje. Ši stadija apima nedidelę lęšio dalį, kurioje matyti maţi balti ţidiniai. Regėjimo funkcija nebus pakitusi. Šios stadijos katarakta gali progresuoti. Tikimybė, kad neprogresuos išlieka. Oftalmoskopu matoma beveik visa tinklainė, akių dugnas – matomas aiškiai.
Nesubrendusi – lęšiuko ir/ar jo kapsulės drumstumas yra išplitęs, tačiau dar įmanoma apţiūrėti akies dugną. Regėjimas gali būti pablogėjęs.
Pribrendusi paburkusi – akies dugnas nematomas dėl drumstumo išplitimo per visą lęšiuką ir/ar jo kapsulę. Regėjimo funkcija susilpnėjusi. Jeigu šios stadijos kataraktai prislopinti naudojami skysčiai, jie gali būti pasisavinami ir akis gali ištinti.
16 1.4.Kataraktos diagnozavimas ir gydymas
Kataraktą lengviausia diagnozuoti stebint šviesos praėjimą pro išsiplėtusį vyzdį. Lęšiuko drumstis bus matomas kaip tamsi dėmė. Taip pat daugiau ar maţiau bus matomas tamsus atspindys prieš šviesų akių dugno atspindį. Išsamesniam lęšiuko drumstumo nustatymui reikalingas slip-lamp biomikroskopas (Peiffer, 2009).
4 pav. Šuns akies dugnas (A – stebint tiesioginiu oftalmoskopu, B – vieno okuliaro netiesioginiu oftalmoskopu, C – netiesioginiu oftalmoskopu) ( http://www.vmcli.com/veterinary-articles-ophthalmoscopy.html prieiga per internetą 2014.01.12)
Katarakta yra viena iš nedaugelio akių ligų, kuri gali būti pagydoma ir regėjimas gali būti atstatytas (Albuquerque, Almeida, et al., 2010).
Šunų kataraktos operacija gali būti labai palanki procedūra norint atstatyti regėjimą. Lęšiuko išsiurbimas yra efektyviausia ir daţniausiai naudojama procedūra šunims. Po kataraktos operacijos gali išsivystyti kitos akių ligos tokios kaip konjunktyvitas, glaukoma, lęšiuko subliuškimas, akies kraujagyslinio dangalo uţdegimas.
Kataraktos operacija susideda iš kelių technikų:
Vidinės kataraktos šalinimas
Išorinės kataraktos šalinimas
Lęšiuko ištraukimas
17 Norint išvengti komplikacijų yra naudojamos šios priemonės: viskoelastinės medţiagos ir dirbtinis lęšiukas. Taip pat naudojamas specialus lazeris, kuriuo daromas pjūvis kapsulėje per kurį yra pašalinamas lęšiukas
(
Kecova, Necas, 2004).Vienintelis gydymo būdas norint atstatyti regėjimą yra operacija. Katarakta yra diagnozuojama slit-lamp biomikroskopu stebint vyzdį. Per pastaruosius metus kataraktos gydymas stipriai patobulėjo. Ypač tuomet, kai buvo pradėtas naudoti silikoninio lęšiuko implantavimas (Albuquerque, Almeida, et al., 2010).
Operaciniu būdu pašalintas lęšiukas yra vienintelis efektyvus kataraktos gydymo būdas ( Kirk N. Gelatt, Janice P. Gelatt, 2011). Nors operacijos pasisekimas vis didėja ir atlikimo technika yra vis tobulinama, tai dar negarantuoja operacijos sėkmingos baigties. Operacija laikoma nesėkminga, kuomet pooperaciniu laikotarpiu šuniui išsivysto skausmingos ir/arba sukeliančios kraujavimą komplikacijos: akies kraujagyslinio dangalo uţdegimas, glaukoma arba tinklainės atsiskyrimas ( Sigle KJ, Nasisse MP, 2006). Stebint gautus pranešimus apie operacinio gydymo rezultatus, nustatyta, kad operacijos pasisekimas siekia 85-90%. Ţinoma, šie skaičiai laikui bėgant gali kisti (Christine C. Lim, Shannan C. Bakker ir kt., 2011).
Fakoemulsifikacija su dirbtinio lęšiuko implantavimu yra geriausias kataraktos gydymo būdas. Daţnai šis gydymas nėra taikomas dėl šeimininkų finansinės padėties, tinklainės degeneracijos arba kitų sisteminių ligų, dėl kurių šuo neišgyventų taikant bendrąją anesteziją. Kai kurie šeimininkai, susipaţinę su galimomis pooperacinėmis komplikacijomis, šios operacijos atsisako, pasirinkdami medikamentinį gydymą ar nusprendţia netaikyti jokio gydymo (Lannek E. B. ir kt., 2001; Moore D.L. ir kt., 2003; Biros D.J. ir kt. 2000).
18 2. DARBO METODIKA
Šunų akių kataraktos pasireiškimo ir gydymo analizė buvo atlikta X klinikoje, esančioje Pensacola mieste, Floridos valstijoje (Jungtinės Amerikos Valstijos). Tyrimas buvo atliekamas 2013 – ųjų metų geguţės – rugsėjo mėnesiais. Tyrimo metu apţiūrėjau 743 pacientus, kuriems pasireiškė akių ligos, iš jų – 264 atvejai buvo kataraktos.
Dalyvavau diagnozuojant šunų akių ligas. Asistavau atliekant kataraktos šalinimo operacijas. Įsisavinau veterinarinėje oftalmologijoje naudojamų prietaisų funkcijas. Katarakta buvo diagnozuojama stebint akies dugną – oftalmoskopu, matuojant akispūdį – tonometru, taip pat naudojant šiuos prietaisus diagnozavome pasireiškusias akių ligas. Taip pat katarakta buvo vertinama apţiūrint šuns akį vizualiai, nes išplitusi katarakta matoma plika akimi.
Visi atvejai buvo suskirstyti pagal šuns amţių, veislę, kataraktos pasireiškimo prieţastį, šuns lytį, pritaikytą gydymą (medikamentinis, operacinis). Kataraktos atvejus (264) palyginau su kitomis akių ligomis pasitaikiusiomis tuo pačiu laikotarpiu.
Remiantis literatūros analize, anksčiau atliktais tyrimais palyginau kataraktos pasireiškimą šunų veislėse, kataraktos pasireiškimo etiologiją.
19 3. REZULTATŲ APTARIMAS
3.1. Kataraktą įtakojantys veiksniai
2 lentelė. Kataraktą įtakojantys veiksniai
Etiologija Pacientų skaičius Procentai ( %)
Paveldima katarakta 118 45
Senatvinė katarakta 84 32
Kitos akių ligos (glaukoma, konjunktyvitas ir kt.)
53 20
Kitos prieţastys (traumos, sisteminės ligos, toksinės
prieţastys ir kt.)
8 3
20 5 pav. Kataraktą įtakojantys veiksniai (procentais).
6 pav. Katarakta esant trečio voko uţkritimui (autoriaus nuotrauka)
Paveldima katarakta 45% Senatvinė katarakta
32%
Kitos akių ligos 20%
Kitos priežastys 3%
21 3.2. Kataraktos pasireiškimas pagal amţių
Daugiausia pacientų sergančių katarakta buvo 6 – 8 metų (19,7%). Maţiausiai sergančiųjų katarakta – iki dviejų metų amţiaus (3.7 %).
3 lentelė. Kataraktos pasireiškimas pagal amţių.
Amţius Pacientų skaičius Procentai
3 mėn. – 2 m. 10 3,7 2 – 4 m. 21 8 4 – 6 m. 49 18,6 6 – 8 m. 52 19,7 8 – 10 m. 41 15,5 10 – 12 m. 49 18,5 12 – 14 m. 42 16
Jauniausias pacientas, kuriam buvo diagnozuota katarakta – 3 – jų mėnesių amţiaus.
3 mėnesių – 2 metų amţiaus pacientų buvo 5,3 karto maţiau negu 6 – 8 metų amţiaus pacientų. 2 – 4 metų pacientų sergančių katarakta buvo 2,5 karto maţiau uţ 6 – 8 metų sergančiųjų pacientų.
Seniausias pacientas 14 – os metų Labradoro retriveris, kuriam nustatyta senatvinė dešinės akies katarakta, kuri prasidėjo prieš 2 metus. 12 – 14 metų pacientų buvo 1,23 karto maţiau negu 6 -8 metų pacientų. 10 – 12 metų pacientų buvo 1,06 karto maţiau uţ didţiausią sergamumo grupę sudariusių pacientų.
22 7 pav. Kataraktos pasireiškimas pagal amţių (procentais).
23 3.3. Kataraktos pasireiškimas pagal šuns veislę
Daugiausia sergančiųjų katarakta buvo mišrūnų, kurie sudarė 29,5 % visų sergančiųjų skaičiaus.
Lyginant šunų veisles pastebėta, kad daţniausiai katarakta pasireiškė pudeliams – 10,2 %, antroje vietoje – Labradoro retriveris 1.2 karto maţiau uţ pudelių veislę. Maţiausiai katarakta pasireiškė auksaspalviams retriveriams ir laikoms – 2,08 karto maţiau uţ pudelių veislės šunis. 4 lentelė. Kataraktos pasireiškimas pagal šuns veislę.
Šuns veislė Pacientų skaičius Procentai
24 9 pav. Kataraktos pasireiškimas pagal šunų veisles (procentais).
Mano gauti rezultatai iš dalies sutampa su 1964 – 2003 metais Šiaurės Amerikoje atliktais tyrimais, kuomet buvo nustatyta, kad daţniausiai katarakta pasireiškia Bostono terjerams (11,11%) ir Pudeliams (10.79%).
10 pav. Katarakta pudelių veislės šuniui (autoriaus nuotrauka).
25 4.4. Kataraktos pasireiškimas pagal lytį
Lytis kataraktos pasireiškimui didelės įtakos neturėjo, nes kaip matyti 11 pav., patinai sudarė 46% sergančiųjų, o tai 1,17 karto maţiau uţ pateles, kurios sudarė 54% sergančiųjų.
11 pav. Kataraktos pasireiškimas pagal lytį (procentais).
Moteriška 54% Vyriška
46%
26 3.5. Kataraktos gydymas
Kaip matyti 5 lentelėje katarakta daţniausiai buvo gydyta medikamentais, tai 2,85 karto daugiau negu operaciniu būdu gydytų pacientų.
5 lentelė. Kataraktos gydymas.
Gydymas Pacientų skaičius Procentai
Medikamentinis 196 74
Chirurginis 68 26
Medikamentinis gydymas skiriamas atsiţvelgiant į kataraktos etiologiją. Pasireiškus paveldimai ar senatvinei kataraktai vienintelis gydymo būdas – operacija. Jeigu katarakta pasireiškia kartu su kitomis akių ligomis, gali būti skiriami vaistai gydantys pirminę ligą, o kataraktos vystymasis yra apribojamas ir kuriam laikui gali būti sustabdytas, tačiau medikamentais kataraktos pagydyti ir atstatyti regėjimo, šiuo metu, nėra galimybių, nes medikamentinis gydymas nepasiteisina.
Naudojami medikamentai:
Ocu-GLO Rx™ - tai maisto papildas šunims, kurio sudėtyje yra 12 skirtingų antioksidantų, tokių kaip vynuogių kauliukų ekstraktas, liuteino, omega 3 rūgščių. Šis preparatas buvo sukurtas veterinarijos gydytojų norint sustabdyti kataraktos plitimą akyje.
Vita-Iodurol – tai į akis lašinamas vitaminų kompleksas. Į šių lašiukų sudėtį įeina: kalio jodidas, magnio chloridas, kalcio chloridas, nikotino rūgštis, tiaminas, cisteinas ir glutateonas. Šis preparatas skiriamas norint pristabdyti kataraktos vystymąsi ir plitimą lęšiuke.
27 anestezija, pacientams buvo atliekami kraujo biocheminiai tyrimai, kardiograma, taip pat šunų akys buvo tikrinamos echoskopu (13pav.), norint įsitikinti ar nėra auglių ar kitokių darinių galinčių sukelti komplikacijas operacijos metu ar po jos.
12 pav. Akispūdţio matavimas (autoriaus nuotrauka). Schitzu veislės kalei matuojamas akispūdis, naudojant tonometrą.
28 Atlikus bendrąją anesteziją gyvūnas buvo fiksuojamas ant operacinio stalo. Atliekamas operacinio lauko paruošimas (plaukai esantys aplink akis yra nuskutami, vykdoma antiseptika). Akies obuolys yra fiksuojamas. Gydytojas atlieka du maţus pjūvius: pirmasis pjūvis atliekamas ragenos šone tam, kad būtų galima sušvirkšti viskoelastinį skystį. Šis skystis reikalingas, kad būtų išlaikoma pastovi lęšiuko forma, kad jis nesubliukštų. Antrasis pjūvis atliekamas priešingame ragenos šone, jo dydis maţdaug 2,5 mm. Labai atsargiai pro pjūvį, į kataraktos paveiktą lęšiuką, įkišamas zondas. Pradedamas drumsto lęšiuko šalinimas – naudojama fakoemulsifikacija. Fakoemulsifikacija – tai medicininis terminas reiškiantis maţos įpjovos kataraktos operaciją. Zondas skleidţia ultragarso bangas, kurios suminkština ir suskaldo lęšiuką, kuris pašalinamas išsiurbiant. Atlikus lęšiuko šalinimą implantuojamas naujas intraokulinis (IOL) silikoninis lęšis, kurio dėka pacientui atstatomas regėjimas. Intraokulinis lęšis atlieka tokią pat funkciją, kaip ir sveikos akies lęšis – fokusuoja šviesą į akies tinklainę, kur šviesos spinduliai paverčiami elektros impulsais. Operacija baigiama susiuvant padarytą pjūvį per kurį buvo šalinamas lęšiukas. Visos operacijos metu, norint išvengti akies išsausėjimo, ji yra drėkinama fiziologiniu tirpalu. Po operaciniu laikotarpiu skiriami Diclofenac Sodium 0.1% lašai į akis, norint išvengti infekcijos. Lašai skiriami lašinti kasdien du kartus dienoje į akį, kuri buvo operuota. Rekomenduojama vaistą naudoti 7-10.
Kataraktos operacija trunka 15 – 30 min, tai atrodytų trumpa ir nesudėtinga operacija. Tačiau reikia įsidėmėti tai, kad operacijos technika nėra paprasta ir jos atlikimui būtinas kruopštus pasiruošimas.
Lietuvoje kataraktos operacijos atliekamos labai retai. Operacijos atlikimo technika tokia pati, tačiau nėra persodinamas dirbtinis lęšiukas.
Lietuvoje kataraktos operacijos yra atliekamos labai retai. Taip yra todėl, kad dėl brangios operacijos gyvūno savininkai daţniausiai šios procedūros atsisako ir pasirenka išbandyti tokius medikamentus, kaip Oftan Catachrom lašai. Taip pat gydytojas gali rekomenduoti Ocu-GLO Rx™ maisto papildą šunims, kurį reikėtų siųstis iš uţsienio.
29
30
15 pav. Kataraktos paveikta akis prieš lęšiuko keitimą (autoriaus nuotrauka). Operuojamas 5- erių metų Bostono terjeras. Atliekama kataraktos operacija, daromas pjūvis ragenos šone.
31 3.6. Palyginimas su kitomis ligomis
6 – oje lentelėje parodyta, kad klinikoje katarakta pasireiškė daţniausiai. Glaukoma – akių liga kuri pasireiškė 1,27 karto maţiau negu katarakta. Trečioji pagal pasireiškimą – konjunktyvitas, kuris pasireiškė 1,64 karto maţiau negu katarakta. Rečiausiai pasireiškusi liga buvo Hypopyon (pūlių kaupimasis priekinėje akies kameroje) – ši liga pasireiškė 118,3 karto maţiau negu katarakta.
6 lentelė. Kataraktos ir kitų akių ligų pasireiškimas
Liga Pacientų skaičius Procentai
Katarakta 264 35,5
Glaukoma 207 27,9
Konjunktyvitas 161 21,7
Trečio voko uţkritimas 58 7,8
Opos 19 2,5
Uveitas (kraujagyslinio dangalo uţdegimas)
17 2,3
Keratitas (ragenos uţdegimas) 15 2
Hypopyon (pūlių kaupimąsis priekinėje akies kameroje)
33 IŠVADOS IR PASIŪLYMAI
1. Daţniausiai pasireiškusi šunų akių liga (lyginant su kitomis ištirtomis ligomis) – katarakta – 35,5%;
2. Išsiaiškinau, kad daţniausiai pasireiškusi kataraktos rūšis yra paveldima katarakta – 45%; 3. Vienintelis gydymas, galintis atstatyti kataraktos paţeistą regėjimą – fakoemulsifikacija
su silikoninio lęšiuko persodinimu;
4. Lietuvoje fakoemulsifikacija atliekama nepersodinant silikoninio lęšiuko;
5. Daugiausia šunų sergančių katarakta yra 6-8 metų amţiaus, tai 5,3 karto daugiau uţ jauniausius pacientus sirgusius katarakta;
34 PADĖKOS
Labai nuoširdţiai noriu padėkoti darbo vadovei, uţ suteiktą informaciją, palaikymą ir pagalbą rašant magistrinį baigiamąjį darbą
35 LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Albuquerque, L. de, Almeida, A. C. da V. R. de, Hünning, P. S., Pereira, F. Q., Faganello, C. S., Pigatto, J. A. T. Cataract in dogs Veterinaria; em foco 2010 Vol. 7 No. 2 pp. 185-197 2. Beam S, Correa MT, Davidson MG. A retrospective-cohort study on the development of
cataracts in dogs with diabetes mellitus: 200 cases. Veterinary Ophthalmology 1999; 2: 169–172.
3. Betts M. Daniel, Kador F. Peter and Wyman Milton. Topical treatment of catarcts in dogs. 2010. WO/2010/065024, PCT/US2008/013461
4. Charles L. Martin. 2010. Ophthalmic Disease in Veterinary Medicine. P
5. Dziezyc J. Cataract surgery. Current approaches. Vet Clin North Am Small Anim Pract. 1990 May; 20(3):737-54.
6. Forshew T, Johnson CA, Khaliq S et al. Locus heterogeneity in autosomal recessive congenital cataracts: linkage to 9q and germline HSF4 mutations. Human Genetics 2005; 117: 452–459.
7. Frans Cornelis Stades. Persistent Hyperplastic Tunica Vasculosa Lentis and Persistent Hyperplastic Primary Vitreous (PHTVL/PHPV) in the Dobermann Pinscher. 1983. P 12. 8. Gelatt, K. N. and MacKay, E. O. Prevalence of primary breed-related cataracts in the dog in
North America. Veterinary Ophthalmology, 2005. 8: 101–111. doi: 10.1111/j.1463-5224.2005.00352.x.
9. K.C. Barnett. The diagnosis and differential diagnosis of cataract in the dog. Journal of Small Animal Practice. 2008. doi: 10.1111/j.1748-5827.1985.tb02204.x
10. Kirk N. Gelatt, Janice P. Gelatt. Veterinary Ophthalmic Surgery. 2011 11. Kirk N. Gelatt. Essentials of Veterinary Ophthalmology. 2008
12. Lim, C. C., Bakker, S. C., Waldner, C. L., Sandmeyer, L. S., & Grahn, B. H. Cataracts in 44 dogs (77 eyes): A comparison of outcomes for no treatment, topical medical
management, or phacoemulsification with intraocular lens implantation. 2011. The Canadian Veterinary Journal, 52(3), 283.
13. Maggs D., Miller P. and Ofri R. Slaterr‘s fundamentals of veterinary ophthalmology fifth edition. 2013
14. Magrane C. William. Canine ophthalmology. Third edition. 1977. P 230 – 236.
36 16. Peiffer L. R. Jr. and Petersen – Jones Simon. Small Animal Ophthalmology. Fourth edition.
2009. P 175 – 179.
17. Plummer CE, Specht A, Gelatt KN. Ocular manifestations of endocrine disease.
Compendium on Continuing Education for the Practicing Veterinarian 2007; 29: 733–745. 18. Quillen DA. Common causes of vision loss in elderly patients. 1999. Am Fam Physician 60
(1): 99-108.
19. Sale M., Jhala Shivraj, Parikh P.V, Patil D.B, Joy N., Ranpariya J. J. Incidence of
ophthalmic affections in dogs. 2013. Indian Journal of Veterinary Surgery, Vol. 34, issue 1, P 61-62.
20. Salgado D., Reusch C., Spiess B. Diabetic cataracts: different incidence between dogs and cats. SAT, Schweizer Archiv für Tierheilkunde . 2000 Vol. 142 No. 6 pp. 349 – 353. 21. Sigle, K. J., & Nasisse, M. P. Long-term complications after phacoemulsification for cataract removal in dogs: 172 cases (1995–2002). Journal of the American Veterinary Medical Association, 2006. 228(1), 74-79.
22. Silva, T. de M. F. Cataract in dogs. PUBVET 2010 Vol. 4 No. 2 pp. unpaginated
23. Smaoui N, Beltaief O, BenHamed S et al. A homozygous splice mutation in the HSF4 gene is associated with an autosomal recessive congenital cataract. Investigative Ophthalmology and Visual Science 2004; 45: P 2716–2721.
24. Turner M. Sally. Small animal ophthalmology. 2008. P 244 – 246.
25. Wallace MR, MacKay EO, Gelatt KN et al. Inheritance of cataract in the Bichon Frise. Veterinary Ophthalmology 2005; 8: P. 203–205.
26. Wilkie, D. A., Gemensky‐Metzler, A. J., Colitz, C. M. H., Bras, I. D., Kuonen, V. J., Norris, K. N., & Basham, C. R. Canine cataracts, diabetes mellitus and spontaneous lens capsule rupture: a retrospective study of 18 dogs. Veterinary ophthalmology, 2006. 9(5), 328-334. 27. Williams D, Pierce V, Mellor P, Heath M. Reduced tear production in three canine
endocrinopathies. J Small Anim Pract. 2007;48:252–256
28. http://eyes.lt/wiki-lt/akiu-ligos/katarakta/ prieiga per internetą 2014.01.12
29. http://health.rush.edu/HealthInformation/seniors%20center/2/19587.aspx prieiga per internetą 2014. 01. 12
30. http://www.vmcli.com/veterinary-articles-ophthalmoscopy.html prieiga per internetą
2014.01.12
