LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETO
VETERINARIJOS AKADEMIJA
VETERINARIJOS FAKULTETAS
NEUŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ KATEDRA
JURGITA AKSOMAITIENö
VI kursas 6 grup÷
ŠUNŲ KATARAKTOS PAPLITIMAS IR JOS RIZIKOS
VEIKSNIŲ ANALIZö
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovas: J. Kvalkauskas
2
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas ”Šunų kataraktos paplitimas ir jos rizikos veiksnių analiz÷”
1. Yra atliktas mano pačios;
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje;
3. Nenaudojau šaltinių, kurie n÷ra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.
2013-01-23 Jurgita Aksomaitien÷
(data) (autoriaus vardas, pavard÷) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
2013-01-23 Jurgita Aksomaitien÷
(data) (autoriaus vardas, pavard÷) (parašas)
MAGISTRINIO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DöL DARBO GYNIMO 2013-01-24 Juozas Kvalkauskas
(data) (darbo vadovo vardas, pavard÷) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE 2013-01-24 doc. dr. Audrius Kučinskas
(aprobacijos data) (katedros ved÷jo vardas, pavard÷) (parašas)
Magistro baigiamasis darbas yra įd÷tas į ETD IS
(gynimo komisijos sekretor÷s (-riaus) parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentas
(vardas, pavard÷) (parašas)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
TURINYS
SANTRUMPOS...5
SUMMARY ... Error! Bookmark not defined. 1. ĮVADAS ... 7
2. LITERATŪROS APŽVALGA ... 8
2.1. Lęšio anatomin÷ ir histologin÷ charakteristika ... 8
2.1.1. Lęšis ... 8
2.1.2. Lęšio kapsul÷ ... 9
2.1.3. Priekinis epitelis... 9
2.1.4. Lęšio skaidulos ... 10
2.2. Lęšio fiziologija ... 10
2.3. Katarakta ir jos priežastys... 11
2.4. Kataraktos klasifikavimas ir formos ... 12
2.4.1. Klasifikacija pagal kilmę ... 12
2.4.2. Klasifikacija pagal amžių... 13
2.5. Įgimta katarakta ... 13
2.6. Jaunatvin÷ katarakta... 13
2.7. Senatvin÷ katarakta... 14
2.8. Traumin÷ katarakta ... 15
2.9. Toksinių medžiagų sukelta katarakta... 15
2.10. Paveldima katarakta... 15
2.10.1. Paveldimos kataraktos paplitimas... 16
2.11. Metabolin÷s kataraktos ... 16
2.11.1. Kalcio įtaka kataraktai ... 16
2.11.2. Cukrinio diabeto sukelta katarakta ... 17
2.11.3. Oksidacinio streso įtaka kataraktai ... 18
2.12. Kataraktos lokalizacija... 18
2.13. Kataraktos stadijos... 18
2.14. Klinikiniai kataraktos požymiai ir diagnostika... 21
2.15. Gydymas ... 22
2.15.1. Medikamentinis gydymas ... 22
2.15.2. Chirurginis gydymas... 22
3. TYRIMO METODIKA ... 24
3.1. Tyrimo objektas ir eiga... 24
3.2. Klinikinis tyrimas ... 24
3.3. Diagnostikos priemon÷s... 24
3.4. Tyrimų atlikimas... 25
4. TYRIMŲ REZULTATAI ... 26
4.1. Sergamumas katarakta ... 26
4.1.1. Sergamumas pagal veislę... 26
4.1.2. Sergamumas pagal lytį... 27
4.1.3. Sergamumas pagal amžių ... 28
4.1.4. Santykis tarp amžiaus ir veisl÷s ... 28
4.1.5. Koreliacija tarp amžiaus ir kataraktos ... 29
4.2. Įgimtos ir įgytos kataraktos ... 30
4.2.1. Sergamumo dažnis ... 30
4.2.2. Sergamumas pagal amžių ... 30
4
4.2.4. Sergamumas pagal veislę... 31
4.3. Kuri akis dažniau pažeidžiama ... 32
4.4. Cukrinio diabeto įtaka sergamumui katarakta ... 33
4.4.1. Sergamumas pagal amžių ... 33
4.4.2. Sergamumas pagal lytį... 34
4.4.3. Sergamumas pagal veislę... 34
5. REZULTATŲ APTARIMAS ... 35
6. IŠVADOS ... 38
7. LITERATŪRA ... 39
SANTRUMPOS
AR – aldoz÷s reduktaz÷
ARI – aldoz÷s reduktaz÷s inhibitorius ATP – adenozino trifosfatas
Ca – kalcis
DNR – desoksiribonukleino rūgštis ERG – elektroretinografija
IOL – dirbtinis intraokulinis lęšis JAV – Jungtin÷s Amerikos valstijos kDA – molekulin÷ mas÷
Na – natris
PHPV – persistentinis hiperplastinis pirminis stiklakūnis
PHTVL– perisitentin÷ hiperplastin÷ lęšiuko kraujagyslin÷ pl÷vel÷ PMMA – polimetilmetakrilatas
6
SUMMARY
The work was written in Lithuanian University of Health Sciences, Veterinary Academy, in 2011 - 2012. The work was written by Jurgita Aksomaitien÷. The topic of the work is “Prevalence of dog cataract and the analysis of its risk factors“. Academic supervisor - Juozas Kvalkauskas. The work is of research and academic nature. The amount of work - 43 pages. The work includes 3 tables, 10 pictures, 14 diagrams. The studies on the topic were performed in the clinics of small animals of Dr. Leonas Kriaučeliūnas. 354 dogs of various species, ages and genders were studied from which 43 dogs were diagnosed having cataract.
I was interested in what risk factors influenced dogs’ morbidity in cataract, as cataract is one of the main reasons of blindness for dogs. According to this, the aim and objectives of the work were formed.
The main aim of the work is to analyze the prevalence of cataract among dogs and the influence of some risk factors on certain species.
The objectives of the work.
1. To collect and generalize literary data on the topic of the work. 2. To analyze dogs’ tendency for cataract manifestation.
3. To determine cataract manifestation according to species, gender and age.
4. To ascertain the influence of inborn and acquired factors on cataract manifestation. 5. To determine the influence of diabetes on cataract morbidity.
The conclusions of the work accomplished.
1. According to the data of foreign scientists, the lens of the dogs having cataract is thicker than healthy lens, and according to the data of Lithuanian scientists, the lens of ill dogs is thinner than the lens of a healthy eye.
2. The greatest morbidity was diagnozed for 16.3 percent of non-brood dogs.
3. The dogs up to 2 year old were diagnosed 4.7 percent morbidity of cataract, for 2-7 year-old dogs morbidity of cataract was diagnosed of 34.9 percent, the dogs over 8 years were diagnosed the morbidity of cataract of 60.5 percent.
4. It was determined that gender does not have any influence on cataract.
1. ĮVADAS
Akis, tai unikalus gyvūno jutimo organas, kuris reaguoja į dirginimą, kurį sukelia tam tikro diapazono elektromagnetin÷s bangos. Akis projektuoja vaizdą į šviesai jautrų sluoksnį, o iš ten per regos nervą, nerviniu impulsu, vaizdas perduodamas į smegenis.
Akies lęšiukas – tai gerai fokusuojantis akies mechanizmas. Kad gerai funkcionuotų, lęšis turi būti skaidrus, stabilioje būsenoje ir turi sugeb÷ti keisti savo formą (Gellat, 2007).
Viena iš dažniausiai diagnozuojamų oftalmologinių ligų veterinarin÷je medicinoje šunims, tai lęšio drumstis. Gerai žinoma, kad šunys yra labiau linkę sirgti katarakta nei kiti naminiai gyvūnai (Mellerch et al., 2009).
Katarakta tai lęšio ar jo kapsul÷s drumstis. Neskaidrus gali būti visas lęšis arba tik jo dalis. Akies lęšis yra labai svarbi reg÷jimo aparato dalis. Lęšis būdamas skaidrus praleidžia šviesą, o d÷l savo gaubtumo ją laužia ir nukreipia į tinklainę. Lęšio drumstis gali blokuoti šviesos perdavimą į tinklainę, gali sukelti įvairaus laipsnio regos sutrikimus ar net aklumą.
Lęšio drumstis gali būti skirstoma pagal įvairius aspektus, tačiau labai svarbus dalykas, kurį būtina visuomet išsiaiškinti ar tai yra įgimtas ar įgytas susirgimas. Tai svarbu veis÷jams, kurių šunys naudojami veisimui, nes jie turi būti tiriami paveldimų akių ligų atžvilgiu.
Mane domino kokie rizikos veiksniai įtakojo šunų sergamumą kataraktą, kadangi katarakta viena iš pagrindinių aklumo priežasčių šunims. Nor÷jau detaliau išanalizuoti kataraktos pasireiškimą ir paplitimą, nes pastaraisias metais susirgimų šunų katarakta ženkliai padid÷jo.
Šio darbo tikslas yra išanalizuoti kataraktos paplitimą šunų tarpe ir kai kurių rizikos veiksnių įtaką tam tikroms veisl÷ms.
Uždaviniai:
1. Surinkti ir apibendrinti literatūros duomenis darbo tema. 2. Išanalizuoti šunų polinkį kataraktos pasireiškimui.
8
2. LITERATŪROS APŽVALGA
2.1. Lęšio anatomin÷ ir histologin÷ charakteristika
2.1.1. Lęšis
Lęšis – tai tiksli laužiančioji struktūra, kuri fokusuoja ryškius vaizdus tinklain÷je aštraus reg÷jimo atžvilgiu. (1pav.) Fokusavimą sumažina zoniniai krumplyno epitelio raiščiai, kurie prisitvirtina prie lęšio kapsul÷s lęšiuko pusiaujyje. Jaunų žinduolių akies lęšiukas yra gana minkštas ir turi tik mažą, centrinį, tankų branduolį. Su amžiumi branduolys did÷ja ir tampa vis tankesnis, o tai mažina geb÷jimą prisitaikyti, kadangi lęšis sensta. Pagrindin÷ lęšio funkcija, kaip ir fotoaparate, yra fokusuoti šviesą tinklain÷je, taip perteikiant aiškų, aštrų vaizdą (Gellat, 2007).
Lęšis savo pobūdžiu yra epitelinis, jame n÷ra pigmento ar kraujagyslių, kurios sumažintų skaidrumą. Naminių gyvūnų lęšis yra proporcingai didesnis nei žmonių. Šuns lęšio storis yra apie 0,5 ml, vidutinis lęšio storis ties priekine ir užpakaline ašimi apie 7 mm, o pusiaujo skersmuo apie 10 mm. Šunims lęšio tūrio santykis su visa apimtimi svyruoja nuo 1:8 iki 1:10 (Gellat, 2007).
Lęšis yra sudarytas iš jį gaubiančios pagrindin÷s membranos, vadinamos lęšio kapsule, priekinio epitelio ir ląstelin÷s stromos, kuri sudaryta iš lęšio skaidulų (Gellat, 2007).
2.1.2. Lęšio kapsul÷
Lęšį supa stora, skaidri, elastin÷ kapsul÷, kuri turi elastinių savybių, tačiau neturi elastinių skaidulų. Kapsul÷s storis yra nevienodas ir priklauo nuo vietos, ploniausias jis yra užpakaliniame poliuje. Priekin÷s kapsul÷s storis yra 50-70 µm, ties pusiauju kapsul÷s storis 8-12 µm, o užpakalin÷s kapsul÷s storis 2-4 µm, maždaug du kartus storesnis už eritrocitus (Adkins, 2003; Gellat, 2007).
Didžiausias kapsul÷s storis šunims būna pirmaisias jų gyvenimo metais (1 lentel÷) (Gellat, 2007).
1 lentel÷. Kapsul÷s storis pirmaisiais gyvenimo metais (Gellat, 2007)
Amžius Priekinis polius (µm) Pusiaujas (µm) Užpakalinis polius (µm) Naujagimis 1.9 3.8 1.9 1 savait÷ 2.9 4.8 1.9 4 savait÷s 6.7 7.6 3.8 8 savait÷s 10.5 7.6 3.8 12 savaičių 20.9 7.6 3.8 16 savaičių 21.9 7.6 3.8 1 metai 48.5 7.6 3.8
Lęšio kapsul÷ yra sudaryta iš bazin÷s membranos medžiagos ir fibrilių, kurios yra išsid÷stę sluoksniais. Kai kapsul÷ stor÷ja, naujos fibril÷s yra formuojamos greta epitelio ląstelių membranos, taip sukeliant išorinių fibrilių didesnį suspaudimą. Pra÷jus 1-2 m÷nesiams po gimimo lęšio kapsul÷ tampa homogeniška ir tokia išlieka visą gyvenimą. Pagrindin÷ lęšio kapsul÷s sudedamoji dalis yra IV tipo kolagenas. IV tipo kolagenas yra sudarytas iš tankiai surišto, trijų dimensijų išsišakojančio tinklo, kurį sudaro tankios mikrofibril÷s, sudarančios penkiašones figūras (Gellat, 2007).
2.1.3. Priekinis epitelis
10
šiurkštesnį endoplazminį tinklą nei jaunesn÷s ląstel÷s. Ląstelių viršūn÷s yra nukreiptos į išorines lęšio skaidulas, kurios yra prisitvirtinusios prie pagrindinių žievinių skaidulų tvirtomis jungtimis. Subrendusios lęšio skaidulos tampa labai priklausomos nuo priekinio epitelio, kad išlaikytų kritinį dehidratacijos lygį, kuris leidžia tirpiesiems baltymams efektyviai funkcionuoti ir palaikyti reikiamą gliutationo lygį (Gellat, 2007).
2.1.4. Lęšio skaidulos
Ties lęšio pusiauju yra epitelin÷ besidauginanti zona. Šioje zonoje ląstel÷s pradeda dalintis maždaug tuo pačiu metu kaip ir pirmin÷s lęšio ląstel÷s, kurios susiformuoja vaisiaus vystymosi pradžioje. Naujai susiformavusios ląstel÷s pailg÷ja, išsiplečia ir yra transformuojamos į lęšio skaidulas. Rutulin÷s jungtys, kurios yra per visą skaidulų ilgį, yra formuojamos šešiose vietose; tokiu būdu, bet kuri lęšio skaidula yra tvirtai suporuojama su kitomis šešiomis lęšio skaidulomis, įskaitant dvi senesnes skaidulas, dvi tos pačios kartos skaidulas ir dvi jaunesnes skaidulas. Be šių citoplazminių interdigitacijų yra daug tarpinių jungčių. Lęšio skaidulos pailg÷ja iki priekinio ir užpakalinio poliaus ir suformuoja U formos ląstelę (Gellat, 2007).
Siūl÷s - tai tiesiog jungtys nuo priešingų skaidulų, esančių ties tam tikru lęšio lygiu. Jos skiriasi savo konfigūracija priklausomai nuo rūšies ir lygio. Siūl÷s paprastai suformuoja Y formos struktūrą netoli lęšio centro, tačiau vyresnių gyvūnų akyse jų struktūra tampa sud÷tingesn÷, su išsišakojimais link paviršinio sluoksnio. Šios siūlin÷s struktūros išsiplečia per visą lešio gylį, tačiau yra matomos tik optiniame paviršiuje. Siūl÷s priekin÷je lęšio pus÷je yra Y formos, tuo tarpu, esančios užpakalin÷je pus÷je yra apverstos Y formos. Lęšio siūl÷se skaidulos tampriai surištos tarpskaidulin÷mis jungtimis. Skaidulos, kurios prisijungusios prie siūl÷s, yra pilnai subrendusios (Gellat, 2007).
2.2. Lęšio fiziologija
Lęšiuko sud÷tyje yra 62 proc. vandens, 18 proc. vandenyje tirpių baltymų (kristalinų), 17 proc. vandenyje netirpių baltymų (albuminoidų), 2 proc. mineralinių druskų, 1 proc. riebalų ir cholesterino p÷dsakai (Raitelaitien÷, 2006).
turi du domenus, o kiekvienas domenas yra sudarytas iš dviejų labai stabilių baltymų struktūrų. Bet koks šių baltymų struktūrinis pakitimas gali sutrikdyti labai tvarkingą audinių struktūrą ir gali sukelti lęšio drumstumą, d÷l to, kad genai koduojantys šiuos baltymus, yra akivaizdūs kataraktos genai (Muller et al.; Raitelaitien÷, 2006). Kiti baltymai apima citoskeleto ir membranos baltymus, bei fermentus: aktinas, filensinas ir spektrinas, transporto ir kanalų baltymai, jungties baltymai, visi jie dalyvauja medžiagų apykaitoje, baltymų sintez÷je ir degradacijoje (Michael, Bron; Raitelaitien÷, 2006).
Lęšiukas išlieka skaidrus, kol kristalinai palaikomi natyvin÷s ir tirpios būsenos, tačiau ne laisvi, o organizuoti į viršmolekulines struktūras. Pagal sudaromų baltymų kompleksų molekulinę masę α kristalinai-daugiau nei 200 kDa, β kristalinai-40–160 kDa ir γ kristalinai-apie 20 kDa, nesudaro viršmolekulinių struktūrų. α kristalinai pasižymi šaperonų („chaperone“) aktyvumu – jie suriša denatūruotus baltymus ir taip apsaugo nuo jų iškritimo nuos÷domis bei priklauso streso („heat shock“) baltymų grupei. Šios jų savyb÷s užtikrina kitų lęšiuko baltymų tirpumą koncentruotame tirpale bei apsaugo juos nuo neigiamų sąlygų poveikio, pavyzdžiui, α kristalinai sumažina UV spindulių sukeliamą γ kristalinų agregavimą (Raitelaitien÷, 2006).
2.3. Katarakta ir jos priežastys
Lęšis – tai skaidrus, avaskuliarinis audinys, bet koks lęšio ar jo kapsul÷s neskaidrumas yra vadinama katarakta (4pav.) (Gellat, 2007).
4 pav. Lęšio skerspjūvis ir drumstumas (http://www.petdig.com/info/pet/cataract/844/)
Skaidrus lęšis Drumstas lęšis
12
Daugumai šunų katarakta yra paveldima, nors ją gali sukelti įgimti defektai, mitybos nepakankamumas, toksin÷s medžiagos, uveitas ir kitos ligos. Įgimtą kataraktą gali sukelti ir pažeidimai gimdos viduje (pvz.: toksiškumas, virusai, parazitai ir tt.). Pagrindin÷ anomalija kataraktos formavimuisi yra lęšio skaidulų baltymų struktūros degeneracija. Pavyzdžiui formuojantis kataraktai labiausiai pažeidžiama lęšio žiev÷. Žiev÷s pokyčiai sukelia pluoštų paburkimus. Tai yra ankstyviausi kataraktos rodikliai, paprastai pasireiškiantys žiev÷s periferijoje. Taip gali atsitikti bet kuriam pacientui, bet kokio amžiaus (Wilkie et al., 2006; Beteg et al., 2006; Allgoewer, 2009).
Genetiniai defektai yra labai paplitusi kataraktos priežastis šunims. Daug veislių yra įtakotos šios priežasties, pavyzdžiui: nykštukiniams šnauceriams yra įtariama įgimta recesyvin÷ katarakta, amerikiečių kokerspanieliams – įgimta jaunatvin÷. Kitoms veisl÷ms kaip afganų kurtams, standartiniams pudeliams pasireiškia jaunatvin÷, anglų aviganiams – įgimta, nykštukiniams pudeliams, terjerams ir daugumai brachicefalinių veislių – senatvin÷. Senatvin÷ katarakta dominuoja ir labradoro retriveriams, bigliams dažniau pasitaiko įgimta, auksaspalviams retriveriams – įgimta jaunatvin÷. Katarakta, kurios atsiradimo modelis n÷ra žinomas, pasitaiko labradoro retriveriams ir kokerspanieliams (Beteg et al., 2006).
Kataraktą gana dažnai sukelia ir kai kurios metabolin÷s ligos (cukrinis diabetas, hipokalcemija), taip pat traumos, toksinai, švitinimas ir mitybos paklaidos (Allgoewer, 2009). Labiausiai paplitusi medžiagų apykaitos katarakta yra susieta su cukriniu diabetu (Beteg et al., 2006). Kataraktą gali sukelti ir kitos l÷tin÷s ligos, tokios kaip glaukoma, PRA ir lęšio išnirimas (Adkins et al., 2003).
Mitybos paklaidų sukeltos kataraktos patogenez÷ n÷ra visiškai aiški. Yra žinoma, kad viena ar daugiau amino rūgščių gali sukelti lęšiuko struktūros pokyčius (Grahan et al., 2003). Šuniukams tokia katarakta gali išsivystyti d÷l amino rugščių trūkumo, tokių kaip triptofanas, fenilalaninas ir argininas. Tai pasitaiko labai retai, tuomet, kai šuniukai per pirmąsias dvi gyvenimo savaites šeriami tik pieno pakaitalu. Maistin÷s branduolin÷s kataraktos dažniau būna neprogresuojančios (Grahn et al., 2003; Beteg et al., 2006; Peterson, Kurzler, 2010).
2.4. Kataraktos klasifikavimas ir formos
2.4.1. Klasifikacija pagal kilmę
• Įgyta (Peterson, Kutzler, 2010).
Katarakta gali pasireikšti įvairiomis formomis. Katarakta gali būti pleišto formos, žvaigžd÷s formos, dantyta, aštriais kampais ar taškin÷ (miltelių pavidalo) (Davidson, Nelms, 2007). kataraktos
2.4.2. Klasifikacija pagal amžių
Katarakta gali būti klasifikuojama pagal jos eigą tam tikru gyvenimo periodu: • Nuo gimimo iki 2 metų;
• Jaunatvin÷ (2-8 m.);
• Senatvin÷ (< 8 m.) (Beteg et al., 2006).
2.5. Įgimta katarakta
Įgimta katarakta pasireiškia gyvūnui gimus ir gali būti progresuojanti ir neprogresuojanti. Įgimtas lęšio drumstumas, dažniausiai pasireiškia iki 6 savaičių amžiaus. Ši forma gali būti paveld÷ta ir dažnai pasitaiko su kitomis akių anomalijomis. Dauguma įgimtų kataraktų yra abipus÷s (Peterson-Jones, 2002; Barnett, 2006; Engelhardtt et al.; Gelatt, 2007; 2008; La Croix, 2008; Park et al., 2009).
Labai svarbu sužinoti iš augintojo ar veis÷jo, ar jauniklio t÷vai nesirgo katarakta ir kokiomis ligomis sirgo kal÷ gestacijos metu (Peterson, Kutzler, 2010).
Įgimta katarakta pasitaiko su tokiais akių sutrikimais, kaip mikroftalmija, PPM, PHPV/PHTVL ir tinklain÷s displazija. Įgimta katarakta dažnai yra pastovi ir jos santykinis dydis gali maž÷ti, lyginant su visu lęšiu, kadangi lęšis auga ir gaminami nauji lęšio pluoštai (Turner, 2006).
Įgimta katarakta yra būdinga tokioms veisl÷ms kaip nykštukinis šnauceris, Bostono terjeras,vakarų Škotijos baltasis terjeras, anglų aviganis, ir Velso springerspanielis (Davidson, Nelms, 2007).
2.6. Jaunatvin÷ katarakta
14
Jaunatvin÷ katarakta gali būti paveldima ir perduodama su vienu ar daugiau mutavusių genų. Jei genomo anomalija yra recesyvinis genas, vadinasi abu t÷vai gal÷jo tur÷ti vieną bendrą defektinę genų kopiją, kuri reguliuoja lęšio raidą, bet nerodo jokių jaunatvin÷s kataraktos formavimo požymių. Tačiau, veisiant šią porą, gali gimti šuniukai, kurie turi įgimtą jaunatvinę kataraktą (Buracker, Robertson).
Remiantis naujausiais duomenimis, be chirurginio gydymo, kataraktos progresavimą jauniems šunims, galima sustabdyti, naudojant antioksidantus ir produktus kuriuose yra karnozino. Naudojant karnoziną, po gydymo yra pasteb÷tas ryškus lęšio drumsties sumaž÷jimas (Peterson, Kutzler, 2010).
2.7. Senatvin÷ katarakta
Kai lęšiukas padrumst÷ja senyvame amžiuje, tai yra vadinama senatvine katarakta.Su amžiumi susijusios kataraktos gali būti nulemtos genetinių ir/ar aplinkos veiksnių. Lęšiuke yra labai didel÷ baltymų koncentracija, o baltymų struktūriniai pokyčiai gali sukelti kataraktos vystymąsi. Su amžiumi akies lęšiuke sumaž÷jusi šviesos transmisija yra susijusi su šviesos absorbcijos, išsklaidymo ir fluorescencijos padid÷jimu. Tai sąlygoja glutation-3 hidroksikinureino glikozido kaupimas lęšyje. Šis fluoroforas, atsirandantis kitose organizmo sistemose, patekęs į akį, gali prisijungti prie kristalinų ir sudaryti didelio molekulinio svorio agregatus, sąlygojančius šviesos išsklaidymą (Klein et al., 1994).
Akies lęšiukas sudarytas iš baltymų kristalinų ir žalingas poveikis gali veikti jų sintezę ar struktūros pokyčius. Su amžiumi baltymų, kurių mas÷ nuo 20-30 kDa, padaug÷ja, o kurių mas÷ >50 kDa, - sumaž÷ja. Su amžiumi vyksta aminorūgščių, įeinančių į baltymų sud÷tį, deamininimas. Atsiranda proteolitiškai paveiktų ß kristalinų (Steely, Clark, 2000).
2.8. Traumin÷ katarakta
Traumin÷ katarakta gali sukelti ryškų ar net visišką reg÷jimo praradimą, nors ji ir n÷ra pati sunkiausia akių traumos pasekm÷. Lešiuko pažeidimai gali atsirasti po atviro arba uždaro akies obuolio sužeidimo. Traumin÷s kataraktos priežastis taip pat gali buti jonizuojanti spinduliuot÷, infraraudonieji spinduliai ar elektros srov÷. Trauminis lešiuko pažeidimas gali būti dviejų tipų: l÷tai arba greitai besivystantis lęšiuko drumst÷jimas ir jo pad÷ties pokyčiai. Dažnai šie pakitimai pastebimi kartu. Be šių pokyčių gali atsirasti lešiuko fragmentacija arba paburkimas (Bagdonien÷, Sirtautien÷, 2001; Kanskii, 2003; Blužien÷, Jašinskas, 2005; Mulrooney, 2006).
Bukos traumos metu gali formuotis lešiuko drumstys, nors jo kapsul÷ ir neplyšus. Tokios traumos metu pakinta osmosinis sl÷gis ir kamerų skystys sunkiasi į lęšiuko vidų. Dažnai pasitaiko žvaigžd÷s ar rozet÷s formos katarakta (Daktaravičien÷ ir kt., 1992; Lakmanovic, Petric, 2004).
Kiaurinis akies sužalojimas su lęšiuko kapsul÷s pažeidimu sukelia žievinio sluoksnio drumst÷jimą. Pro žaizdą į lęšiuko vidų sunkiasi kameros skystys, lęšiukas išburksta. Su skysčiu patekusios lęšiuko mas÷s gali dirginti rainelę, užpildyti kameros kampą ir sukelti glaukomos priepuolį. Tokiu atveju akis pasidaro kieta, o ragena matin÷ (Daktaravičien÷ ir kt., 1992; Kanskii, 2003; Blužien÷, Jašinskas, 2005; Mulrooney, 2006). D÷l traumin÷s kataraktos, be antrin÷s glaukomos gali būti sukeliami ir kiti akių pažeidimai: uveitas, tinklain÷s atšoka, gyslain÷s plyšimas ir kiti (Lakmanovic, Petric, 2004; Mulrooney, 2006).
2.9. Toksinių medžiagų sukelta katarakta
Toksinę kataraktą gali sukelti kai kurie veterinarijoje naudojami medikamentai. Naudojant kai kuriuos antibiotikus, antihelmintikus, priešgrybelinius bei antihipertenzinius preparatus, gali būti sukeliamas laikinas lęšiuko neskaidrumas. Kliniškai, tai n÷ra pilnai ištirta, tačiau manoma, kad toksinę kataraktą sukelia didel÷ medikamentų doz÷ arba ilgalaikis jų naudojimas (Peterson-Jones, Crispin, 2002; Beteg et al., 2006; Davidson, Nelms, 2007).
2.10. Paveldima katarakta
16
įvairios schemos susijusios su dominantiniu ir su recesyviniu paveldimumo perdavimu. Daugelyje veislių tikslus paveld÷jimo mechanizmas vis dar n÷ra pilnai žinomas (1 priedas) (Adkins, Hendrix, 2003; Turner, 2006). Kai kurios šunų veisl÷s, pavyzdžiui, Australijos aviganiai turi stiprų polinkį sirgti paveld÷ta katarakta (Mellerch et al., 2009).
Paveldimos kataraktos genetines savybes galima suskirstyti į tris grupes. Pirmoji grup÷ yra oftalmologin÷s stokos katarakta arba sisteminių anomalijų katarakta. Antroji grup÷ yra paveldima katarakta susijusi su kitais akių sutrikimais. Paskutin÷ grup÷, tai paveldima katarakta, susijusi su kitais sisteminiais arba fenotipiniais sutrikimais (Davidson, Nelms, 2007).
Pirminę kataraktą lydintys ypatumai yra apibr÷žti, kaip tos pačios veisl÷s oftalmoskopinis vaizdas, atsiradimo laikas, progresavimo laipsnis, simetrijos laipsnis ir paveldimumo tipas (Peterson-Jones, Crispin, 2002; Mellerch et al., 2009).
2.10.1. Paveldimos kataraktos paplitimas
Per pastaruosius dešimtmečius ženkliai padid÷jo pirmin÷s kataraktos dažnumas tarp tam tikrų šunų veislių (Gellat, Mackay, 2005; Mellerch et al., 2009).
Pasak Gellat ir Mackay, yra įrodyta, kad šuns veisl÷ ir amžius yra svarbesni veiksniai kataraktos paplitimui, nei lytis. Pirmin÷ katarakta yra labiau paplitusi tarp mažų veislių šunų, tačiau gan smarkiai paplitusi ir tarp retriverių, šnaucerių ir pudelių (Gellat, Mackay, 2005).
2.11. Metabolin÷s kataraktos
2.11.1. Kalcio įtaka kataraktai
esančio lęšiuko viduje. Kuomet į ląstelę patenka trys Na jonai, tuomet iš ląstel÷s išstumiamas vienas kalcio jonas (Boulton, Saxby, 2004). Ca koncentracijos sumaž÷jimas arba padid÷jimas sukelia lęšiuko epitelinių ląstelių nenormalią proliferaciją. Kai terp÷je trūksta kalcio pakinta epitelinių lęšiuko ląstelių forma ir jos išburksta. Sumaž÷jus lęšiuko ląstel÷je kalciui ir kintant jos formai gali vystytis katarakta. Padid÷jus kalcio koncentracijai, epitelin÷s lęšiuko ląstel÷s labai pailg÷ja, suyra ir degeneruoja lęšiuko baltymai. Pakitusi kalcio homeostaz÷ sąlygoja nenormalią ląstelių proliferaciją, d÷l ko išsivysto katarakta (Matsushima et al., 2004).
2.11.2. Cukrinio diabeto sukelta katarakta
Cukrinis diabetas yra labai svarbi priežastis kataraktos susiformavime. Tyrimais įrodyta, kad nuo 68 % iki 80 % šunims sergantiems cukriniu diabetu susiformuoja ir katarakta. Kataraktos formavimasis kaip cukrinio diabeto komplikacija yra dažnesn÷ šunims nei žmon÷ms, d÷l rūšinio lęšio metabolizmo (Adkins, Hendrix, 2003). Yra įrodyta, kad 50 proc. šunų sergančių cukriniu diabetu, katarakta išsivysto po 6 m÷nesių, o 75 proc. katarakta išsivysto po 1 metų (Martin, 2009).
Ryšys tarp cukrinio diabeto ir kataraktos formavimosi yra įrodytas klinikinių epidemiologinių ir mokslinių tyrimų. Įrodyta, kad intraląstelinis sorbitolio kaupimas sukelia osmosinius pokyčius hidropiniuose lęšio pluoštuose ir suformuoja diabetinę kataraktą. Lęšyje sorbitolis pagaminamas greičiau, negu jis fermento dehidrogenaz÷s paverčiamas į fruktozę (Raitelaitien÷, 2006).
Poliolio kaupimosi kelias buvo aprašytas kaip svarbiausias veiksnys tarp cukrinio diabeto ir oksidacinio streso lęšiuke. Osmosinis stresas, kurį sukelia sorbitolio kaupimas, sukelia stresą pagrindin÷je baltymų sintez÷s vietoje, endoplazminiame tinkle d÷l ko iššaukiama laisvųjų radikalų gamyba. N÷ra įrodyta, kad šie laisvieji radikalai inicijuoja kataraktos formavimąsi, tačiau įrodyta, kad smarkiai paspartina jos vystymąsi ir pablogina lęšiuko būklę (Pollreisz et al., 2010).
Daugelis įvairių leidinių, patvirtina hipotezę, kad pradinis diabetin÷s kataraktos formavimosi mechanizmas yra polihidroksilinių alkoholių gamyba iš gliukoz÷s AR. D÷l šių pakitimų sukeliamas osmosinis stresas lęšio skaidulose ir lęšio skaidulos pabrinksta ir plyšta (Pollreisz et al., 2010).
18
2.11.3. Oksidacinio streso įtaka kataraktai
Keli ankstesni tyrimai rodo, kad oksidacinio streso padarinys, tai pernelyg didel÷ laisvųjų radikalų gamyba, yra vienas iš svarbiausių veiksnių, dalyvaujančių šios ligos patogenez÷je. Tai galima paaiškinti taip, kad maž÷ja endogeninio antioksidanto gynybos fermentų aktyvumas, t.y. katalaz÷, superoksido dismutaz÷ ir glutationo peroksidaz÷, taip pat triptofano skilimo produktų kaupimas, tokių kaip kinureninas. Pastarasis gali sukelti oksidacinį stresą, veikdamas kaip fotosensibilizatorius. Katalaz÷ ir glutationo peroksidaz÷ detoksikuoja vandenilio peroksidą, taip pat superoksido dismutaz÷ pašalina superoksido anioną, nors ir susidarant vandenilio peroksidui (Hegde et al., 2011; Zigler, Datiles, 2011).
Padid÷jęs aktyvaus deguonies kiekis gali sukelti oksidacines modifikacijas ląstelių sudedamosioms dalims, pavyzdžiui: fermentinį ir nefermentinį proteinų, lipidų, nukleorugščių ir piridino nukleotidams žalingą poveikį (Hegde et al., 2011).
2.12. Kataraktos lokalizacija
Katarakta prasideda kaip židininis reiškinys, kuris po to pereina į difuzinę formą (Romkes, Capiau, 2006). Skirstoma: • Kapsulin÷; • Subkapsulin÷; • Žievin÷; • Branduolin÷;
• Polin÷ (Beteg et al., 2006; Romkes, Capiau, 2006; Park et al., 2009).
paplitimo tyrimų. Medicinos mokslin÷je literatūroje pate
2.13. Kataraktos stadijos
Katarakta skirstoma pagal išsivystymo stadiją:
tinklain÷ ir pakankamai aiškiai matomas akių dugnas (Adkins, Hendrix, 2003; Beteg et al., 2006; Davidson, Nelms, 2007).
6 pav. Prasidedanti katarakta ir stipri branduolin÷ skleroz÷ 15-os metų mišrūnui. Katarakta matoma kaip stulpeliai ties 9 ir 11 valanda (Adkins, Hendrix, 2003)
• Nesubrendusi (7 pav.) – gali būti įvairaus laipsnio ir išvaizdos. Lęšio drumstumas gali būti vos matomas, o gali būti ir didesnis drumstumas, kuris trukdo akies dugno ištyrimui ir gali sukelti reg÷jimo sutrikimus. Šios kataraktos metu lęšis gali būti paburkęs, bet labai nedaug. Atspindžio refleksas yra matomas, nors šiek tiek slopinamas. Dažnai nebrandi katarakta progresuoja iki reg÷jimo netekimo, tačiau tam tikros kataraktos, tokios kaip trikamp÷s auksaspalviams retriveriams (8 pav.) ir labradoro retriveriams dažniausiai yra neprogresuojančios. Nesubrendusi katarakta yra puikiai tinkama chirurginiam gydymui, naudojant fakoemulsifikacijos metodą (Adkins, Hendrix, 2003; Romkes, Capiau, 2006; Beteg et al., 2006; Davidson, Nelms, 2007).
20
8 pav. Nesubrendusi trikamp÷ katarakta labradoro retriveriui (Adkins, Hendrix, 2003)
• Subrendusi arba brandi (9 pav.) - visas lęšiukas padrumst÷ja, n÷ra atspindžio reflekso, reg÷jimas visiškai sutrinka, tinklain÷ negali būti vertinama oftalmoskopiškai. Tokių šunų lęšiai yra balto marmuro spalvos. Šis lęšio drumstumo etapas yra idealus, norint kataraktą pašalinti fakoemulsifikacijos metodu (Adkins, Hendrix, 2003; Beteg et al., 2006; Davidson, Nelms, 2007).
9 pav. Brandi katarakta ši-tzu, šis šuo buvo aklas (Adkins, Hendrix, 2003)
10 pav. Perbrendusi katarakta kokerspanieliui, matomas blizgus lęšiukas ir susiraukšl÷jusi lęšio kapsul÷ (Adkins, Hendrix, 2003)
2.14. Klinikiniai kataraktos požymiai ir diagnostika
Pagrindinis kataraktos požymis tai lęšiuko spalvos ir skaidrumo pokytis. D÷l tokių lęšiuko pokyčių šuns reg÷jimas gali smarkiai pablog÷ti arba šuo gali apakti. Tam įtakos turi drumsčių intensyvumas ir lokalizacija. Akies lęšiuko pokyčiai gali būti pasteb÷ti įžvalgaus šuns šeimininko arba pokyčiai gali būti pasteb÷ti per įprastą gyvūno apžiūrą gydykloje. Kuomet katarakta yra pažengusi, ji gan lengvai nustatoma paprastos apžiūros metu, nenaudojant jokių prietaisų. Jei drumstys yra nedidel÷s tuomet naudojamas šoninis apšvietimas ir oftalmoskopas. Apžiūrint plika akimi ir naudojant šoninį apšvietimą, matomi pilkos ar baltos spalvos padrumzl÷jimai. (Adkins, Hendrix, 2003; Cook, 2008; Martin, 2009).
Išsamus oftalmologinis tyrimas ir nukreipimas gydymui gali užkirsti kelią kataraktos vystymuisi. Pilnas oftalmologinis tyrimas susideda iš akių apžiūros, vyzdžio reakcijos į šviesą vertinimo, gr÷sm÷s bandymo, Širmerio ašarų testo, akispūdžio matavimo, biomikroskopijos (plyšine lempa) ir tiesiogin÷s arba netiesiogin÷s oftalmoskopijos, vyzdį rekomenduojama išpl÷sti (Adkins, Hendrix, 2003; Martin, 2009).
Abiejų akių tyrimas plyšine lempa, prieš tai išpl÷tus vyzdį, leis aptikti lęšio neskaidrumo vietą išsamiai nustatyti kataraktos subrendimo lygį. Tiriamas lęšio dydis ir forma, taip pat zonulių įterpimas į lęšio ekvatorių (Allgoewer, 2009).
22
Kai išpl÷stas vyzdys nereaguoja į šviesos stimuliaciją, šuo gali tur÷ti paskutin÷s stadijos tinklain÷s degeneraciją, rainel÷s atrofiją, glaukomą ar tinklain÷s atšoką. Susiaur÷jęs vyzdys, kurio neveikia ir tropikamidas, būdingas priekiniam uveitui. Nenormalios formos vyzdžiai būdingi sinechijai. Jei sinechija išplitusi, operacija gali būti neįmanoma. Rainel÷s atrofija nesukelia kliūčių chirurginei operacijai, tačiau ji gali paveikti vyzdžio reakcijos į šviesą reakciją, d÷l to šis testas gali būti netikslus (Adkins, Hendrix, 2003).
Širmerio ašarų testas, visuomet tur÷tų būti atliktas prieš kataraktos operaciją. Normali ašarų gamyba yra 15-25 mm/min. Žemesn÷ ašarų gamyba nei normoje, gali rodyti sausąjį keratokonjuktyvitą ir sumaž÷jusią ašarų gamybą. Padidinus ašarų gamybą ciklosporinu iki normalaus lygio, chrirugin÷ operacija yra įmanoma, jei ragenoje n÷ra randų. Nepadidinus sumaž÷jusios ašarų gamybos prieš operaciją, gydytojas oftalmologas nedelsiant tur÷tų naudoti gydymą dirbtiniais ašarų tepalais, kadangi anestezija sumažina ašarų gamybą pirmas 24 valandas po operacijos. Sumaž÷jusi ašarų gamyba kenkia ragenos epiteliui, d÷l ko gali atsirasti opos ir atsirasti sunkių komplikacijų pooperaciniame periode (Adkins, Hendrix, 2003).
2.15. Gydymas
2.15.1. Medikamentinis gydymas
Medikamentinei lęšio drumsties terapijai gali būti naudojamas atropinas 2-3 kartus per savaitę vietiškai vyzdžio išpl÷timo palaikymui, kad aplink drumsties centrą išliktų matymas (Martin, 2009). Tyrimai rodo, kad šunims su nebrandžia katarakta reg÷jimą gali pagerinti vietinis N-acetil karnozino, glutationo ir kitu antioksidantų naudojimas tris kartus per parą (Williams, Munday, 2006). ARI apima struktūriškai skirtingus junginius, tokius kaip augalų ekstraktai, gyvūnų audiniai ar specifin÷s mažos molekul÷s. Naudojant augalinius flavonoidus sul÷t÷ja kataraktos formavimasis (Pollreisz, 2010).
2.15.2. Chirurginis gydymas
rekomenduoja tokias operacijas jauniems šuniukams atid÷ti iki šuns subrendimo (Raitelaitien÷, 2006; Peterson, Kutzler, 2010).
1. Aspiracija - priekin÷s lęšio kapsul÷s atv÷rimas ir skysčio išsiurbimas iš kapsul÷s (vadinama endokapsulin÷ ekstrakcija). Šis metodas yra netinkamas jauniems gyvūnams.
2. Ekstrakapsulin÷ ekstrakcija - šalinama priekin÷ lęšio kapsul÷, branduolys ir žiev÷. Užpakalin÷ lęšio kapsul÷ išlieka nepakitusi.
24
3. TYRIMO METODIKA
3.1. Tyrimo objektas ir eiga
Tyrimo duomenys surinkti 2011-2012 m. LSMU Veterinarijos akademijos Dr. Leono Kriaučeliūno smulkių gyvūnų klinikoje. Tyriau 354 šunis, o iš jų 43 buvo diagnozuota katarakta. Atliekant tyrimą d÷mesys buvo kreipiamas į šuns veislę, amžių, lytį, pažeidimo abipusiškumą ir ar tai įgytas ar įgimtas susirgimas.
Tyrimai atlikti laikantis Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo, naudojimo įstatymo ( Nr..) ir lydimų teis÷s aktų.
Atlikus tyrimą duomenys buvo analizuojami panaudojant statistin÷s analiz÷s programą SPSS (Statistical Package for the Social Sciences). Tyrimo metu surinktų duomenų analizei buvo skaičiuojami dažniai, koreliacija ir duomenys buvo sugrupuoti.
3.2. Klinikinis tyrimas
Šuns akių tyrimai buvo atliekami bendros apžiūros metu, prieš tai atsiklausus gyvūno šeimininko. Buvo renkami anamnez÷s duomenys. Pasteb÷jus, kad ir nedidelius akių lęšiuko pakitimus ir kaip šuo orientuojasi aplinkoje, buvo atliekami tyrimai įsitikintiarn÷ra regos sutrikimų.
Tyrimo metu buvo kreipiamas d÷mesys į akių simetriškumą, akių junginę, ragenos būklę, priekin÷s kameros skysčių skaidrumą, vyzdžio refleksą ir simetriškumą, tinklain÷s būklę, lęšiuko pad÷tį ir jo skaidrumą.
3.3. Diagnostikos priemon÷s
3.4. Tyrimų atlikimas
Tiesiogin÷ oftalmoskopija. Akies dugno apžiūrai buvo naudojama oftalmoskopija tiesioginiu vaizdu, laikant oftalmoskopą per keletą centimetrų nuo šuns akies.
Tyrimas praeinačioje šviesoje. Pacientas buvo tiriamas tamsioje patalpoje, laikantis apie 30 cm. atstumo. Tyrimui buvo naudojamas rankinis elektrinis oftalmoskopas arba skiaskopas, kuriuo šviesa buvo nukreipiama į šuns akį. Apšvietus praeinančia šviesa akies vidų, vyzdžio spalva būdavo raudona, vadinasi šviesos spinduliai, pra÷ję pro skaidriąsias akies terpes, atsispind÷jo nuo tinklain÷s. Rasti įvairaus dydžio pilki ar juodi šeš÷liai raudoname vyzdžio fone rod÷, kad yra drumsčių.
26
4. TYRIMŲ REZULTATAI
4.1. Sergamumas katarakta
Iš tyrimo metu ištirtų 354 šunų, 43 šunims buvo nustatyta katarakta. Sergamumas katarakta yra pateikiamas 11 paveiksl÷lyje.
87,9% 12,1%
Sveiki šunys Šunys sergantys katarakta
11 pav. Sveikų ir sergančių šunų pasiskirstymas (N=354)
Iš pateiktų duomenų matyti, kad sergamumas katarakta yra 12,1 proc. O tai reiškia, kad maždaug vienas iš dešimties šunų serga katarakta.
4.1.1. Sergamumas pagal veislę
16,3% 14% 14% 11,6% 9,3% 7% 7% 4,7% 4,7% 4,7% 4,7% 2,3% Mišrūnas Taksas Terjerai Pudelis Kokerspanielis Airių seteris Labradoro retriveris Pinčeris Dobermanas Bišonas Auksaspalvis retriveris Bokseris
Mūsų atlikto tyrimo metu daugiausiai sirgusių katarakta sudar÷ mišrūnai 16,3 proc.
Tarp dažnai sergančių buvo taksai – 14 proc. ir terjerai – 14 proc. Pudelių sergamumas buvo 11,6 proc.
Mažiausias sergamumas šia liga t.y. 2,3 proc., pasireišk÷ bokserių veisl÷s šunims.
4.1.2. Sergamumas pagal lytį
0% 20% 40% 60% 80% 100% Mišrūnas Taksas Terjerai Pudelis Kokerspanielis Airių seteris Labradoro retriveris Pinčeris Dobermanas Bišonas Auksaspalvis retriveris Bokseris 42,9% 66,7% 33,3% 80% 25% 66,7% 66,7% 100% 50% 57,1% 33,3% 66,7% 20% 75% 33,3% 33,3% 100% 100% 50% 100% Patinas Patelė 13 pav. Sergamumas pagal veislę ir lytį (N=43)
Bendras sergamumas pagal lytį, pasiskirst÷ beveik vienodai: sergančių patinų buvo 21 (48,8 proc.), o patelių 22 (51,2 proc.).
28
4.1.3. Sergamumas pagal amžių
0% 20% 40% 60% 80% 100%
Iki 2 metų 2 - 7 metai 8 ir daugiau metų 4,7%
34,9%
60,5%
14 pav. Šunų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes (N=43)
Pagal mūsų atliktus tyrimus, matyti kad didžiausias sergamumas 60,5 proc. yra vyriausių šunų, kurių amžius yra 8 ir daugiau metų, tai gali būti susiję su tuo, kad senstant šunims nuolat did÷ja kataraktos rizika (taip pat žr. 2 lentelę). Apie trečdalis sergančių šunų buvo nuo 2 iki 7 metų. Mažiausias sergamumas yra šunų iki 2 m. amžiaus.
4.1.4. Santykis tarp amžiaus ir veisl÷s
0% 20% 40% 60% 80% 100% Mišrūnas Taksas Terjerai Pudelis Kokerspanielis Airių seteris Labradoro retriveris Pinčeris Dobermanas Bišonas Auksaspalvis retriveris Bokseris 14,3% 20% 28,6% 33,3% 33,3% 40% 50% 66,7% 100% 50% 57,1% 66,7% 66,7% 40% 50% 33,3% 100% 100% 100% 50% 100%
Iki 2 metų 2 - 7 metai 8 ir daugiau metų
Iš tyrimo duomenų matyti, kad didžiausią dalį sergančių sudar÷ vyresni nei 8 metų bokseriai, labradoro retriveriai, taip pat gan didelę dalį tarp vyriausio amžiaus šunų sudaro tokios veisl÷s kaip taksai, terjerai ir mišrūnai.
4.1.5. Koreliacija tarp amžiaus ir kataraktos
2 lentel÷. Kataraktos išsivystymo priklausomyb÷ nuo amžiaus (N=43)
Sig. 2-tailed - reikšmingumo koeficientas, Pearson Correlation - koreliacija
Remiantis 3 lentel÷s duomenimis, matoma kad amžius ir kataraktos išsivystymas koreliuoja. Koreliacija tarp amžiaus ir kataraktos išsivystymo
Amžius Katarakta Pearson Correlation 1 ,392** Sig. (2-tailed) 0,009 Amžius N 43 43 Pearson Correlation ,392** 1 Sig. (2-tailed) 0,009 Katarakta N 43 43
30
4.2. Įgimtos ir įgytos kataraktos
4.2.1. Sergamumo dažnis
72,1% 27,9%
Įgyta Įgimta
16 pav. Įgimtos ir įgytos kataraktos dažnis (N=43)
Remiantis 16 paveiksl÷lyje pateiktais duomenimis, matyti, kad daugiau nei du trečdaliai šunų (72,1 proc.) turi įgytų problemų ir tik mažiau nei trečdalis (27,9 proc.) – įgimtų.
4.2.2. Sergamumas pagal amžių
0% 20% 40% 60% 80% 100% Iki 2 metų 2 - 7 metai 8 ir daugiau metų 0% 33,3% 100% 100% 66,7% 0% Įgyta Įgimta
17 pav. Amžiaus ir įgimto ar įgyto sergamumo santykis (N=43)
2-7 metų šunys 66,7 proc. serga įgimtomis kataraktomis, o 33,3 proc. – įgytomis.
4.2.3. Sergamumas pagal lytį
0% 20% 40% 60% 80% 100% Įgyta Įgimta 71,4% 28,6% 72,7% 27,3% Patinas Patelė
18 pav. Lyties ir įgimto ar įgyto sergamumo santykis (N=43)
Pagal atliktus tyrimus ir pateiktus duomenis matyti, kad ryšys tarp šunų lyties ir kataraktos įgimtų ar įgytų problemų yra mažai tik÷tinas, nes patinų ir patelių, turinčių akių problemų, pasiskirstymas yra beveik vienodas.
4.2.4. Sergamumas pagal veislę
0% 20% 40% 60% 80% 100% Mišrūnas Taksas Terjerai Pudelis Kokerspanielis Airių seteris Labradoro retriveris Pinčeris Dobermanas Bišonas Auksaspalvis retriveris Bokseris 85,7% 66,7% 66,7% 60% 75% 33,3% 100% 100% 100% 50% 50% 100% 14,3% 33,3% 33,3% 40% 25% 66,7% 50% 50% Įgyta Įgimta
32
Pagal surinktus duomenis vertinant veisl÷s ir įgytų ir įgimtų kataraktų santykį matyti, kad įgytų problemų dažniausiai turi labradoro retriverių, pinčerių, dobermanų bei bokserių veisl÷s šunys.
Įgimtos kataraktos dažniau pasitaiko tarp airių seterių, bišonų ir auksaspalvių retriverių veisl÷s šunų.
4.3. Kuri akis dažniau pažeidžiama
0% 20% 40% 60% 80% 100% Mišrūnas Taksas Terjerai Pudelis Kokerspanielis Airių seteris Labradoro retriveris Pinčeris Dobermanas Bišonas Auksaspalvis retriveris Bokseris 16,7% 16,7% 40% 25% 33,3% 33,3% 100% 50% 100% 28,6% 16,7% 33,3% 20% 25% 33,3% 50% 71,4% 66,7% 50% 40% 50% 66,7% 33,3% 100% 50% 50%
Kairė akis Dešinė akis Abi akys
20 pav. Sergamumas pagal veislę ir akių pažeidimus (N=43)
4.4. Cukrinio diabeto įtaka sergamumui katarakta
23,3%
76,7%
Serga cukriniu diabetu Neserga cukriniu diabetu
21 pav. Cukrinio diabeto įtaka sergamumui katarakta (N=43)
Pagal surinktus duomenis iš 43 sergančių katarakta šunų, 10 šią ligą suk÷l÷ cukrinis diabetas, o tai sudaro 23,3 proc.
4.4.1. Sergamumas pagal amžių
0% 20% 40% 60% 80% 100%
Iki 2 metų 2 - 7 metai 8 ir daugiau metų 0% 13,3% 30,8% 100% 86,7% 39,2% Serga cukriniu diabetu Neserga cukriniu diabetu
22 pav. Cukrinio diabeto kataraktų sergamumas pagal amžių
34
4.4.2. Sergamumas pagal lytį
0% 2 0% 4 0% 6 0% 8 0% 10 0%
Se r ga cukriniu diabe tu Ne se rga cukr iniu diabe tu 23 ,8%
76 ,2%
22 ,7%
77 ,3% P atinas Pate lė
23 pav. Cukrinio diabeto sukeltų kataraktų sergamumas pagal lytį
Iš pateiktų duomenų matyti, kad lyčių pasisikirstymas sergant cukrinio diabeto sukeltomis kataraktomis yra beveik vienodas – abiejų lyčių sergamumas cukriniu diabetu yra apie 23 proc.
4.4.3. Sergamumas pagal veislę
0% 20% 40% 60% 80% 100% Mišrūnas Taksas Terjerai Pudelis Kokerspanielis Airių seteris Labradoro retriveris Pinčeris Dobermanas Bišonas Auksaspalvis retriveris Bokseris 28,6% 16,7% 16,7% 20,0% 50% 66,7% 50% 71,4% 83,3% 83,3% 80% 50% 100% 33,3% 100% 100% 100% 50% 100%
Serga cukriniu diabetu Neserga cukriniu diabetu
24 pav. Cukrinio diabeto sukeltos kataraktos sergamumas pagal veislę
5. REZULTATŲ APTARIMAS
Tyrimo metu nustatyta, kad sergamumas šunų katarakta yra 12,1 proc. Lyginant šunų sergamumą su literatūros duomenimis, žinoma, kad šunys yra labiau linkę sirgti katarakta nei kiti naminiai gyvūnai (Mellerch et al., 2009).
Iš visų sergančių šunų, didžiausias sergamumas buvo diagnozuotas mišrūnams. Tai gal÷jo įtakoti, kad mišrūnai yra labiausiai paplitusi šunų populiacija. Lyginant mūsų atliktus tyrimus su lietuvių autorių duomenimis, duomenys yra panašūs (Svaldenien÷ ir kt., 2003). Taip pat dažnai sergančios veisl÷s buvo taksai, terjerai ir pudeliai. Visos šios veisl÷s minimos literatūroje, kaip vienos iš dažniausiai katarakta sergančių šunų veislių (Gellat, Mackay, 2005).
Mūsų tyrimai parod÷, kad lytis reikšmingos įtakos kataraktai netur÷jo. Šie duomenys sutampa su užsienio literatūros duomenimis (Gellat, Mackay, 2005).
Dažniausiai sergančios katarakta patel÷s mūsų gautais duomenimis buvo bokserių, bišonų ir pinčerių veislių, kas nesutapo su literatūros duomenimis, kur yra minimos kokerspanielių patel÷s (Gellat, Mackay, 2005).
Remiantis literatūros duomenimis kataraktos išsivystymo tikimyb÷ did÷ja priklausomai nuo šuns amžiaus. Senatv÷je daugiau nei pus÷ šunų turi kataraktos problemų (Svaldenien÷ ir kt., 2003; Gellat, Mackay, 2005; Davidson, Nelms, 2007). Mes nustat÷me, kad dažniausiai katarakta serga šunys virš 8 metų, tai gali būti susiję su tuo, kad senstant šunims nuolat did÷ja kataraktos rizika. Lyginant mūsų atliktus tyrimus su lietuvių ir užsienio autorių duomenimis, duomenys yra panašūs.
Užsienio literatūros duomenimis šunys iki 2 metų amžiaus rečiau serga katarakta (Gellat, Mackay, 2005). Mūsų gauti duomenys visiškai atitiko literatūros duomenis. Atlikus tyrimą ir įvertinus šunų susirgimo riziką pagal amžių, nustat÷me, kad šunų sergamumas iki 2 metų amžiaus buvo ženkliai mažesnis, nei kitų amžiaus grupių šunų.
Mūsų gautais duomenimis šunys iki 2 metų amžiaus ir šunys nuo 2 iki 7 metų, sergantys katarakta yra pudeliai, airių seteriai ir bišonai. Visos šios veisl÷s yra minimos literatūroje, išskyrus airių seterius (Gellat, Mackay, 2005). Šuns amžius ir veisl÷ turi didesnę įtaką nei lytis (Gellat, Mackay, 2005).
36
yra 0,392 ir rodo lyginamų duomenų tarpusavio priklausomyb÷s stiprumą (kai 0 reiškia nekoreliuoja, o 1 – stipriai koreliuoja).
Remiantis mūsų atliktais tyrimais, daugiau kaip du trečdaliai šunų t.y. 72,1 proc. turi įgytas kataraktas. Kataraktą gana dažnai sukelia metabolin÷s ligos taip pat traumos, toksinai, švitinimas ir mitybos paklaidos (Allgoewer, 2009).
Remiantis mūsų atliktais tyrimais, įgytos kataraktos dažniausiai pasireišk÷ šunims virš 8 metų. Tai gali būti susiję su tuo, kad per ilgus gyvenimo metus, dažniau pasireiškia ir įvairus neigiamas poveikis pvz: toksinai ir kt.
Įgytos kataraktos buvo nustatytos tokioms veisl÷ms kaip labradoro retriveris, pinčeris, dobermanas ir bokseris. Visos šios veisl÷s yra pamin÷tos literatūroje, kaip turinčios polinkį šiam susirgimui (Beteg et al., 2006; Davidson, Nelms, 2007).
Įgimtos kataraktos dažniausiai pasitaik÷ tarp airių seterių, bišonų ir auksaspalvių retriverių veisl÷s šunų. Auksaspalviui retriveriui yra būdinga įgimta jaunatvin÷ katarakta, kuri paveldima autosominiu recesyviniu būdu (Beteg et al., 2006; Davidson, Nelms, 2007; Peterson, Kutzler, 2010). Literatūroje neradome tarp pamin÷tų veislių airių seterių. Gali būti, kad įgimta katarakta vis dažniau pasireiškia tarp veislių, kurios n÷ra minimos literatūroje ir tai rodo vis gil÷jančią paveldimų ligų problemą.
Remiantis mūsų tyrimų duomenimis esant kataraktos susirgimui, dažniausiai pažeidžiamos abi akys. Remiantis literatūros duomenimis pažeidimas gali būti vienos akies arba abiejų, tačiau dauguma kataraktų yra abipus÷s (Foster, Smith; Peterson-Jones, Crispin, 2002; Turner, 2006; Engelhardtt et al., 2008).
Pagal mūsų atliktus tyrimus cukrinis diabetas suk÷l÷ daugiau kaip ketvirtadalį visų kataraktų. Kataraktos formavimasis yra labiausiai paplitusi ir viena iš svarbiausių komplikacijų, šunims sergantiems cukriniu diabetu (Beam et al., 1999).
Cukrinio diabeto komplikuotomis kataraktomis dažniausiai sirgo 8 metų ir vyresni šunys. Tai gali būti d÷l to, kad pasak literatūros duomenų cukriniu diabetu serga 7 metų ir vyresni šunys (Short et al., 2007; Hiles, 2009).
Analizuojant tyrimų duomenis, patinų ir patelių, turinčių šią ligą, pasiskirstymas yra beveik vienodas, d÷l to gali būti daroma prielaida, kad ryšys tarp šunų lyties ir sergamumo cukriniu diabetu yra mažai tik÷tinas. Tokių duomenų neaptikome ir literatūroje.
šunų veisl÷ms, o pagal užsienio literatūros duomenis 2007 metais buvo atlikti tyrimai ir nustatyta, kad didesnę riziką sirgti diabetu turi didesnių veislių šunys (Sherwood, 2011). Kokerspanieliai, pudeliai, taksai ir terjerai yra įtraukti į cukrinio diabeto rizikos grupę (Fall et al., 2007; Short et al., 2007) Mišrūnai yra įtraukti į rizikos diabetu sergančių grupę, ypač jei jie turi antsvorio (Sherwood, 2011).
Kadangi pati netur÷jau galimyb÷s atlikti tyrimų oftalmologine ultragarsine įranga ir palyginti lęšiuko storį esant įvairioms kataraktos stadijoms, d÷l to išanalizavau ir palyginau kitų mokslininkų atliktus tyrimus. Remiantis atliktais tyrimais Jungtin÷je Karalyst÷je Kembridžo universitete 2004 metais šunų akių lęšiuko storis su nebrandžia katarakta buvo 6,4 mm, su brandžia katarakta - 7,4 mm, lęšio storis sergant cukriniu diabetu buvo 8,4 mm (Williams, Munday, 2006). Remiantis atliktais tyrimais 2010 metais JAV Floridos universitete lęšiuko storis su nebrandžiai katarakta – 7,06 mm, su brandžia katarakta – 8,12 mm, o lęšio dydis sergant cukriniu diabetu 8,91 mm (Martins et al., 2010).
Išanalizavus šiuos užsienio mokslininkų tyrimų duomenis akies lęšio storis sergant cukriniu diabetu yra ženkliai didesnis už akių lęšio storį su brandžia katarakta, o lęšio storis su brandžia katarakta yra didesnis už lęšio storį su nebrandžia katarakta. Remiantis šiais užsienio mokslininkų duomenimis galima daryti išvadą, kad šunų sergančių katarakta lęšio storis did÷ja priklausomai nuo kataraktos stadijos ir yra storesnis už sveikos akies lęšį.
38
6. IŠVADOS
1. Užsienio mokslininkų duomenimis, sergančių katarakta šunų akies lęšis yra storesnis už sveikos akies lęšį, o lietuvių mokslininkų duomenimis sergančių šunų lęšis yra plonesnis už sveikos akies lęšį
2. Diagnozuotas sergamumas katarakta ištirtiems šunims yra 12,1 proc. 3. Didžiausias sergamumas 16,3 proc. diagnozuotas neveisliniams šunims.
4. Šunims iki 2 metų diagnozuotas 4,7 proc. sergamumas katarakta, 2-7 metų šunims diagnozuotas 34,9 proc. sergamumas katarakta, šunims virš 8 metų diagnozuotas 60,5 proc. sergamumas katarakta.
5. Nustatyta, kad lytis įtakos kataraktai neturi.
7. LITERATŪRA
1. Adkins E.A., DVM, MS, Hendrix D.V.H., DVM, DACVO. Cataract Evaluation and Treatment in Dogs. Vol. 25. No. 11. 2003. P. 812-825.
2. Bagdonien÷ R., Sirtautien÷ R. Akių ligų atlasas I tomas. Vinius. 2001. P. 315-317.
3. Barnett K. Diagnostic Atlas of Veterinary Ophthalmology. 2nd edition. Mosby Elsevier. London. 2006. P. 97-120.
4. Blužien÷ A., Jašinskas V. Akių ligų vadovas. A.S. Narbuto leidykla. Šiauliai. 2005. P. 254– 287, 431–449.
5. Boulton M., Saxby L.A. Age changes. In: Yanoff M., Duker J.S. editors. Ophthalmology. Second ed. Mosby. 2004. P. 261-4.
6. Boulton M., Saxby L.A. Physiology. In: Yanoff M., Duker J.S. editors.
7. Cook C. Canine Cataract Surgery Technology and technique the human cataract experience. DVM, PhD, Dip. ACVO. 2008. P. 32-34.
8. Daktaravičien÷ E., Juodkait÷ G., Sukarevičius K. Akių ligos. Vilnius, 1992. P. 162-170. 9. Davidson M.G., Nelms S.R. Diseases of the Canine Lens and Cataract Formation. In: Gelatt
K.N., (editor). Veterinary Ophthalmology. 4th edion. Oxford: Bleckwell Publ. 2007. P. 859-881; 888-925.
10. Duncan G., Wormstone I.M. Physiology of the Lens. In: Tasman W., Jaeger E. editors. Duane‘s Clinical Ophthalmology. Lippincott. Williams&Wilkins. 2005.
11. Engelhardt A., Stock K.F., Hamann H., Brahm R., Grubendorf H., Rosenhagen C.U., Distl O. A retrospective study on the prevalence of primary cataracts in two pedigrees the German population of English Cocker Spaniels. Veterinary Ophthalmology 11 (4). 2008. P. 215-221.
12. Gelatt K.N., VMD. Veterinary Ophthalmology. Volume 1. 4th ed. 2007. P. 98-109.
13. Gellat K.N., Mackay E.O. Prevalence of primary breed-related cataracts in the dog in North America. Veterinary Ophthalmology. 8 (2). 2005. P. 101-111.
14. Kanskii J.J. Clinical Ophthalmology A System Approach. Butterworth-Heineman International Edition. 5 edition. 2003. P. 162-180, 668-669.
15. Kušleika S. Hipodinamijos įtaka kataraktos genezei. Daktaro disertacija. Kaunas; 2007. 87 p.
40
17. La Croix N. Cataracts: When to Refer. Topics in Companion Animal Medicine. 2008. P. 46-50.
18. Lakmanović V.L., Petric I. Surgical treatment, clinical outcomes, and complications of traumatic cataract: retrospective study. Croatian Medical J. 2004. P. 310-313.
19. Martin L. Ch. Ophthalmic Disease in Veterinary Medicine. Manson Publishing. 2009. P. 371-395.
20. Martins B.C., Lima F.S., Laus J.L. Simultaneous mode A and mode B echobiometry of senile cataractous eyes in dogs. Arg. Bras. Med. Vet. Zootec. 2010. P. 42-46.
21. Matsushima H., Mukai K., Yoshida S., Obara Y. Effects of calcium on human lens epithelial cells in vitro. Lpn J Ophthalmol. 48(2). 2004. P. 97-100.
22. Mellerch C.S. McLaughlin B., Ahonen S., Pettitt L., Lohi H., Barnett K.C. Mutation in HSF4 is associated with hereditary cataract in the Australian Shepard. Vet. Ophthal. 12 (6). 2009. P. 372-378.
23. Mulrooney B.C. Cataract, traumatic. Emedicine Ophthalmology. Crestwood. February 15, 2006. Ophthalmology. Second ed. Mosby. 2004. P. 246-8.
24. Park S.A., Yi N.Y., Jeong M.B., Kim W.T., Kim S.E., Chae J.M., Seo K.M. Cinical manifestations of cataracts in small breed dogs. Veterinary Ophthalmology. 2009. P. 205-210.
25. Peterson M.E., Kutzler M.A. Small animal pediatrics: the first 12 month of life. 1 st. ed. 2010. P. 476-477.
26. Peterson-Jones S., Crispin S. BSAVA Manual of Small Animal Ophthalmology. Second edition. 2002. P. 103-156.
27. Pollreisz A., Schmidt-Erfurt U., Petrosh M. Diabetic Cataract-Pathogenesis, Epidemiology and Treatment. Journal of Ophthalmology. Austria. 2010.
28. Raitelaitien÷ R. Akies lęšiuko ultragarsinių, biocheminių ir mechaninių savybių įvertinimas. Daktaro disertacija. Kaunas. 2006. 88 p.
29. Romkes G., Capiau E. Intraoculaire lensimplantatitie na extracapsulaire lensextractie bij de hond. Vlaams Diergeneeskundig Tijdschrift 75. 2006. P. 206-215.
30. Short A.D., Catchpole B., Kennedy L.J., Barnes A., Fretwell N., Jones Ch., Thomson W., Ollier W. Analysis of Candidate Susceptibility Genes in Canine Diabetes. Journal of Heredity. 2007. P. 518-525.
32. Steely H.T. Jr., Clark A.F. The use of proteomics in ophthalmic research. Pharmacogenomics.1(3). 2000. P. 267-80.
33. Turner S. Veterinary Ophthalmology- A Manual for Nurses And Technicians. Butterworth-Heinemann. 2006. P. 122-120.
34. Wilkie D.A., Gemensky-Metzler A.J., Saville W. J.A., Colitz C.M.H., Dineli Bras I. Veterinary Ophthalmology. Posterior capsular opacification in diabetic and nondiabetic canine patients following cataract surgery. Volume 9. 2006. P. 317-327.
35. Zigler J.S., Datiles M.B. Pathogenesis of Cataracts. In: Tasman W, Jaeger EA, editors. Duane’s Clinical Ophthalmology. 15th ed. Lippincott Williams and Wilkins. Philadelphia. 2011. chap 72B.
36. Allgoewer I. Cataract is it hereditary. 2009.
http://www.ivis.org/proceedings/sevc/2009/eng/Allgoewer1.pdf. Prieiga per internetą 2011 05 05.
37. Beam S., Correa M.T., Davidson M.G. A retrospective-cohort study on the development of cataracts in dogs with diabetus mellitus: 200 cases. 1999. http://www.ehow.com/about_6364878_diabetes-older-dogs.html. Prieiga per internetą 2013 01 17.
38. Beteg F., Mates N., Muste A. Cataracts In Dog And Actually Trends In Opacified Lens Removal. 2006. http://journals.usamvcj.ro/veterinary/article/viewFile/2464/2430. Prieiga per internetą 2012 12 11.
39. Buracker L., Robertson J. Juvenile Cataract in West Highland White Terriers. http://www.westiefoundation.org/pdf/health/ebook/Topic-9-Juvenile-cataracts-9-23-08.pdf. Prieiga per internetą 2012 12 11.
40. Fall T., Hamlin H.H., Hedhammar A., Kampe O., Egenvall A. Diabetus Mellitus in a Population of 180,000 Insured Dogs: Incidence, Survival, and Breed Distribution. J Vet Intern Med. 2007. http://www.2ndchance.info/diabetesdog-Statistics1.pdf. Prieiga per internetą 2013 01 06.
41. Foster., Smith. Cataracts in dogs. Veterinary and Aquatic Services Departament.
http://www.peteducation.com/article.cfm?c=2+2092&aid=407. Prieiga per internetą 2012 12 28.
42
43. Hegde K.R., Kovtun S., Varma S. Prevention of cataract in diabetic mice by topical pyruvate. 2011. http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC3162294. Prieiga per internetą 2012 12 10.
44. Hiles C. Diabetes in Older Dogs. 2009. http://www.ehow.com/about_6364878_diabetes-older-dogs.html. Prieiga per internetą 2013 01 17.
45. Klein R., Klein B.E, Wang Q., Jensen S.C., Moss S.E. Is age-related maculopathy associated with cataracts. Arch Ophthalmol. 1994.
http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/8311771. Prieiga prie interneto 2011 10 03.
46. Michael R., Bron A.J. The ageing lens and cataract: a model of normal and pathological ageing. http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC3061107/. Prieiga per internetą 2012 12 10.
47. Muller Ch., Wohlke A., Distl O. Evaluation of three canine y-crystallins (CRYGB, CRYGC, and CRYGS) as candidates for hereditary cataracts in the dachshund. http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/17327821. Prieiga per internetą 2012 12 10.
48. Sherwood R. Dogs Breeds Most Prone to Diabetes. 2011. http://voices.yahoo.com/dog-breeds-most-prone-diabetes-7674644.html?cat=53. Prieiga per internetą 2013 01 03.
8. PRIEDAI
1 priedas. Šunų veisl÷s su paveld÷ta ar įtariamai paveld÷ta katarakta (Martin, 2009).
Veisl÷ Pasireiškimo amžius Paveld÷jimo modelis Pasireiškimo charakteristika Progresuoja/Ne Susiję akių pažeidimai Afganų skalikas 6 m÷n.-2 m. AR Pusiaujo, žievin÷ P —
Akita C ? Branduolin÷ NP Mikroftalmija
Amerikiečių kokerspanielis 1-2 m. 3-5 m. AR Užpakalin÷, ašin÷, žievin÷, priekin÷ žievin÷ P — Australų aviganis C AR Branduolin÷, žievin÷ NP Mikroftalmija Biglis C ? Ašin÷, priekin÷ subkapsulin÷ NP PPM Bostono terjeras 4-6 m÷n. 3-4 m. senatvin÷ ? Žievin÷, branduolin÷, pusiaujo P- — Česapyko retriveris 6 m÷n.-6 m. Dominantin÷ Ašin÷, užpakalin÷, trikamp÷ subkapsulin÷ NP (dažniau) — Dobermanas C AR? Užpakalin÷ kapsulin÷ P+ Užpakalinis lentikonusas, PHPV/PHTVL, mikrofakija Kokerspanielis C AR Žievin÷, branduolin÷ — Tinklain÷s displazija Vokiečių aviganis C, 8 sav. Dominantin÷, AR Ašin÷, priekin÷, užpakalin÷ NP, P bet neapankant — Auksaspalvis retriveris 6 m÷n.-6 m. AR Ašin÷, užpakalin÷ subkapsulin÷ NP (dažniau) — Labradoro retriveris C ? Branduolin÷, žievin÷ NP Ragenos drumstumas, tinklan÷s displazija, tinklain÷s atšoka Anglų aviganis C ? Branduolin÷, žievin÷ P+ Tinklain÷s atšoka, mikroftalmija Nykštukinis pudelis 2-10 m. ? Žievin÷ P — Standartinis
44 Sibiro haskis 6 m÷n.-6 m. AR Užpakalin÷ subkapsulin÷ NP — Nykštukinis šnauceris C, J AR? Branduolin÷, žievin÷ P+ Mikroftalmija Stafordšyro bulterjeras 2-6 m÷n. C AR Branduolin÷, užpakalin÷ kapsul÷s P; NP (dažniau) PHPV/PHTVL, mikroftalmija Velso springerspanielis 8 sav. AR Užpakalin÷ žievin÷ vakuolių P-apakimas po 2 m. — Vakarų Škotijos
baltasis terjeras C? AR?
Užpakalin÷
