LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA
Veterinarijos fakultetas
Augustė Macaitytė
Dažniausiai sutinkamos šunų ir kačių kvėpavimo
sistemos ligos, jų diagnostika bei taikomo gydymo
ypatybės
Most common respiratory tract diseases of dogs and cats,
their diagnostics and treatment
Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovas: prof., dr. Aidas Grigonis
2 DARBAS ATLIKTAS DR. L. KRIAUČELIŪNO SMULKIŲ GYVŪNŲ KLINIKOJE
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Dažniausiai sutinkamos šunų ir kačių kvėpavimo sistemos ligos, jų diagnostika bei taikomo gydymo ypatybės“
1. yra atliktas mano pačios.
2. nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.
3. nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO
(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE)
(aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedėjo (-os) vardas, pavardė)
(parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentai 1)
2)
(vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
(data) (gynimo komisijos sekretorės (-iaus) vardas, pavardė)
3
TURINYS
SANTRAUKA………..….4
SUMMARY………...…5
SANTRUMPOS………....6
ĮVADAS……….7
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 8
1.1.
Šunų ir kačių kvėpavimo takų anatomija ir fiziologija ... 8
1.2. Viršutinių kvėpavimo takų ligos ... 8
1.3. Apatinių kvėpavimo takų ligos ... 9
1.4. Diagnostikos metodai ir diferenciacija ... 11
1.5. Gydymas ir profilaktika ... 15
2.
TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA ... 18
3.
TYRIMO REZULTATAI ... 21
4.
REZULTATŲ APTARIMAS ... 36
IŠVADOS ... 38
PADĖKA...39
LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 40
PRIEDAI...42
4
SANTRAUKA
Dažniausiai sutinkamos šunų ir kačių kvėpavimo sistemos ligos, jų diagnostika bei taikomo gydymo ypatybės
Augustė Macaitytė
Magistro baigiamasis darbas
Tyrimo metodika: buvo renkami 2014–2018 m. duomenys apie šunis ir kates, sergančius viršutinių bei apatinių kvėpavimo takų ligomis. Iš viso tirta 317 pacientų: visiems gyvūnams atlikti bendrieji (klinikinė apžiūra, auskultacija, palpacija, kraujo morfologinis bei biocheminiai tyrimai) ir specialieji (rentgeninis, endoskopinis) tyrimai. Taikant endoskopinį tyrimą buvo imti mėginiai infekcinių ligų sukėlėjui identifikuoti TL-PGR metodu. Išanalizuota viršutinių ir apatinių kvėpavimo takų ligų etiologija, diagnostika ir gydymo būdai. Nustatyta infekcinių ligų palyginamoji analizė. Statistinė analizė atlikta „MICROSOFT EXEL 2013“ ir „SPSS“ programomis.
Tyrimo rezultatai: išanalizavus gautus tyrimo duomenis nustatyta, kad 2014–2018 m. laikotarpiu gyvūnams dažniau diagnozuotos apatinių kvėpavimo takų ligos (60 proc. visų sergančių gyvūnų) negu viršutinių kvėpavimo takų ligos (40 proc. visų sergančių gyvūnų). Iš nustatytų ligų šunims dažniau diagnozuotas tracheitas, katėms – rinitas, rečiausiai šunims ir katėms pasireiškė – gerklų paralyžius (1 proc. visų sergančių gyvūnų). Iš visų tirtų atvejų, infekcinės ligos pasireiškė 28 proc. gyvūnų: šunims infekcinis tracheobronchitas, katėms – infekcinis rinotracheitas. Dažniausiai kvėpavimo takų ligomis pacientai sirgo rudenį – 38 proc. visų sergančių gyvūnų, rečiausiai – žiemą – 15 proc. visų sergančių gyvūnų.
Bordetelioze dažniau sirgo jauni, iki 1 m. šunys – 58 proc. visų „šunidžių kosuliu“ sirgusių pacientų (p<0,05). Lyties predispozicijos sirgti šunų infekciniu tracheobronchitu nėra. Remiantis vakcinuotų ir nevakcinuotų šunų statistika, didžiausia rizika sirgti „šunidžių kosuliu“ buvo nevakcinuotiems šunims (85 proc. visų šunų infekciniu tracheobronchitu sirgusių pacientų) (p<0,05).
Daugiausia kačių, sergančių FHV yra iki 5 m. amžiaus – 87 proc. visų infekciniu rinotracheitu sirgusių kačių (p<0,05). Lyties predispozicijos sirgti kačių infekciniu rinotraheitu nėra. Remiantis vakcinuotų ir nevakcinuotų kačių statistika, didžiausia rizika sirgti FHV buvo nevakcinuotoms katėms (87 proc. visų herpesvirusine infekcija sirgusių kačių) (p<0,05).
5
SUMMARY
Most common respiratory tract diseases of dogs and cats, their diagnostics and treatment Augustė Macaitytė
Master‘s Thesis
Methods: collected data about dogs and cats with upper and lower respiratory tract diseases in 2014-2018. 317 patiens were studied: all animals had general (clinical examination, auscultation, palpation, blood morfological and biochemical test) and special (X-ray, endoscopy) examination. Samples for infectious agent identification by TL-PCR method was taken within the endoscopy. Were analyzed etiology, diagnostics and treatment of upper and lower respitory tract diseases. Accomplished comparative analysis of identified infectious diseases. Statistical analysis performed by MICROSOFT EXEL 2013, SPSS programs.
Results: after the analysis of dogs and cats with respiratory diseases during the period 2014-2018, found that animals were more diagnosed with lower respiratory tract diseases (60% of all sick animals) than upper tract respiratory diseases (40% of all sick animals). Dogs have been more diagnosed with tracheitis, cats with rhinitis, and the less common disease in dogs and cats were laryngeal paralysis (1% of all sick animals). In all studied animal cases, dog infectious tracheobronchitis and feline infectious rhinotracheitis were diagnosed 28% patients. Patients with respiratory tract diseases were most common in autumn - 38 %, less common – 15% in winter of all sick animals.
Bordetellosis was more common in young age (up to 1 year old) – 58% of all dogs with "kennel cough'' (p<0,05). There is no sex predisposition in dogs with infectious tracheobronchitis. According to the statistics of vaccinated and unvaccinated dogs, the highest risk of get "kennel cough" was in unvaccinated dogs (85% of all dogs with infectious tracheobronchitis) (p<0,05).
Most cats with FHV are up to 5 years old – 87% all cats with infectious rhinotracheitis (p<0,05). There is no sex predisposition to feline infectious rhinotracheitis. According to the statistics of vaccinated and unvaccinated cats, the highest risk for get FHV-1 was in unvaccinated cats (87% of all cats with herpesvirus infection) (p<0,05).
6
SANTRUMPOS
TL – PGR – tikro laiko polimerazinė grandininė reakcija FHV – kačių herpesvirusas
FCV – kačių kalicivirusas
CBC – kraujo morfologinis tyrimas ir kraujo tepinėlis BS – brachicefalinis kvėpavimo takų sindromas
7
ĮVADAS
Kvėpavimo sistema yra atsakinga už pagrindines gyvybines funkcijas – dujų oksidacinius procesus ir jų transpotavimą į ląsteles ir iš jų (1). Įkvėpimo metu oras įeina pro nosį ar burną, keliauja per ryklę į trachėją. Trachėja atsiveria į du stambius bronchus, kurie šakojasi į smulkesnes bronchioles ir oras patenka į plaučius (2).
Nosies ištakos, kosulys, čiaudulys, tachipnėja, apsunkintas kvėpavimas, fizinio krūvio netolerancija yra pagrindiniai klinikiniai požymiai, kurie leidžia įtarti, jog gyvūnui patologinis procesas yra kvėpavimo takuose. Norint nustatyti tikslią diagnozę, pirmiausia reikia atskirti kurioje kvėpavimo takų dalyje yra patologija: viršutiniuose ar apatiniuose kvėpavimo takuose. Tai leidžia sudaryti diferencinių diagnozių sąrašą, paskirti tinkamas diagnostikos priemones bei empirinį gydymą, kol bus nustatyta tiksli diagnozė, remiantis bendraisiais bei specialiaisiais tyrimo metodais (3).
Tiriant infekcinės kilmės šunų ir kačių kvėpavimo takų ligas, per pastarąjį dešimtmetį buvo itin išvystyta molekulinė patogeninių mikroorganizmų aptikimo sistema, kuri iki šiol padeda nustatyti ir identifikuoti sukėlėją (4). Nustatytas sukėlėjas duoda daug epidemiologinės ir patofiziologinės informacijos, leidžia atkreipti dėmesį į specifinius klinikinius požymius bei parinkti tinkamą gydymą (5).
Darbo tikslas: išanalizuoti dažniausiai sutinkamas šunų ir kačių kvėpavimo sistemos ligas, taikomus diagnostikos metodus bei gydymo ypatybes.
Darbo uždaviniai:
1. Išanalizuoti, kokiomis kvėpavimo takų ligomis „X“ veterinarijos klinikoje gydyti gyvūnai sirgo dažniausiai.
2. Išnagrinėti kvėpavimo takų ligų diagnostikai ir diferenciacijai taikomus metodus ir priemones. 3. Išanalizuoti taikomas gydymo schemas esant kvėpavimo takų ligoms.
8
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Šunų ir kačių kvėpavimo takų anatomija ir fiziologija
Kelias, kur oras juda iš atmosferos į alveoles, prasideda nosyje. Oras ten yra sušildomas, filtruojamas ir užuodžiamas. Tolimesnis kelias – per choanas, gerklas, balso stygas, trachėją į stambiuosius bronchus, vėliau į smulkesnes bronchioles, plaučius ir alveoles. Kairysis bronchas ir jo bronchiolės aprūpina deguonimi kranialinę, kaudalinę, vidurinę ir pridėtinę plaučių skiltį, dešinysis tik kranialinę ir kaudalinę plaučių skiltį. Alveolės, sudarančios plaučių audinį atlieka deguonies pernešimą į kapiliarinę kraujotakos sistemą bei anglies dvideginio patekimą į alveoles ir iškvėpimo metu pašalinimą iš organizmo (2).
Kvėpavimo organai, kurie lokalizuoti galvos srityje (nosies ertmė, prienosiniai sinusai, nosiaryklė) vadinami viršutiniais kvėpavimo takais, o apatinius kvėpavimo takus sudaro gerklos, trachėja ir plaučiai (6).
Normalus kvėpavimas priklauso nuo diafragmos susitraukimo ir atsipalaidavimo, kurį sukelia pilvo raumenys ir neigiamas slėgis, esantis krūtinės ląstoje. Įkvėpimo fazėje diagragma susitraukia, krūtinės ląstos tūris padidėja šonkaulių ir krūtinės raumenų pagalba. Iškvėpimo metu susitraukia krūtinės raumenys, mažėja krūtinės ląstos tūris ir diafragma atsipalaiduoja (2).
1.2. Viršutinių kvėpavimo takų ligos
Nosies išskyros dažniausiai yra vienas iš pagrindinių simptomų, rodantis viršutinių kvėpavimo takų patologiją. Esant įtarimui dėl infekcinių ligų sukeltos patologijos, būtina identifikuoti ir nustatyti ligos sukėlėją. Viena iš diferencinių diagnozių yra eozinofilinė bronchopneumonija – uždegiminė apatinių kvėpavimo takų liga, kuri gali taip pat pasireikšti nosies išskyromis. Antroji – bakterinės kilmės pneumonija, kuomet kosulio metu gyvūnui pasirodo išskyros iš nosies (3).
Nosies išskyras galima klasifikuoti organoleptiškai: serozinės, drumstos be ar su kraujo priemaiša bei visiškas kraujas (epistaksis). Serozinės išskyros yra bespalvės, vandens konsistencijos. Pagal šių išskyrų kiekį ir trukmę – serozinės išskyros gali būti indikacija daryti TL – PGR tyrimą dėl virusinės kilmės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos. Drumstos išskyros gali būti tirštos, baltos, gelsvos ar žalsvos spalvos. Jos rodo esantį kvėpavimo takų uždegimą su antrine bakterinės kilmės infekcija (7). Dažniausiai tai pasitaiko prie infekcinės, uždegiminės kilmės, neoplazinių procesų, polipų, taip pat
9 esant svetimkūniams nosies ertmėje. Papildomai galima pastebėti gyvūno čiaudulį, snukio trynimą letena bei apsunkintą kvėpavimą per nosį ar burną (3).
Rinitas pagal rūšį dažniausiai klasifikuojamas į tris tipus: idiopatinis, alerginis bei bakterinis. Alerginės kilmės rinitas dažniausiai pasitaiko tiek šunims, tiek katėms. Ši patologija pasireiškia hiperjautrumo simptomatika – esant tam tikrai alerginei reakcijai, pvz., bitės įgėlimui, maistui ar esant svetimkūniui nosies ertmėje arba sinusuose (7).
Tam tikros ligos pasekoje, kuomet nusilpsta imuninė sistema, pradeda sparčiai daugintis bakterijos ir kaip komplikacija atsiranda bakterinės kilmės rinitas (7).
Daugeliu atveju, gerklų paralyžiaus atsiradimo priežastys yra nežinomos. Viena iš versijų, galimai sukeliantis idiopatinį gerklų paralyžių yra gerklų inervacijos (klajoklio bei gerklų grįžtamojo nervų) sutrikimas (8). Pagal kilmę, gerklų paralyžius gali būti įgytas arba įgimtas. Įgimta patologija turi veislės predispoziciją – pasireiškia Sibiro haskiams ir bulterjerams. Abiejų pusių gerklų paralyžius – jauniems dalmatinams, rotveileriams ir Pirėnų kalnų šunims. Genetiškai didžiausia tikimybė šiai patologijai atsirasti yra Labradoro retriveriam (9).
Viršutinių kvėpavimo takų obstrukcijos sindromas, dar kitaip vadinamas – brachicefaliniu kvėpavimo takų sindromu, dažniausiai randamas pas brachicefalinius šunis, bei trumpo snukio kates. Ši patologija pasireiškia stenozinėmis švervėmis, ilgu minkštuoju gomuriu ir taip pat hipoplastine trachėja. Prailgėję viršutiniai kvėpavimo takai apsunkina įkvėpimą ir gali sukelti gerklų kolapsą (7).
Viršutinių kvėpavimo takų infekcijos yra labai dažnos katėms bei šunims. Kačių infekcinis rinotracheitas – FHV bei kačių kalicivirusinė infekcija – FCV, sukelia daugiau nei 90 proc. viršutinių kvėpavimo takų infekcijų katėms bei šunų infekcinis tracheobronchitas – sukeliamas B. bronchiseptica daugiau nei 50 proc. visų ligų atvejų šunims (7). Kvėpavimo sistemos infekcijas gali sukelti dauguma patogenų – tiek virusinės, tiek bakterinės kilmės. Greita mikrobiologinė diagnozė užtikrina tinkamą antimikrobinę terapiją ir efektyvų prevencinių priemonių taikymą (10).
1.3. Apatinių kvėpavimo takų ligos
Apatinių kvėpavimo takų sutrikimai apima trachėjos, bronchų, bronchiolių bei plaučių ligas. Šunys ir katės, turintys šias patologijas, klinikose pasirodo su kosulio simptomatika. Ligos susijusios su apatiniais kvėpavimo takais sukelias silpnumą, krūvio netoleravimą, cianozę bei sinkopę. Auskultacija ir krūtinės rentgeninis tyrimas gali padėti nustatyti tikslią patologijos lokalizaciją (7).
10 Kačių idiopatinis bronchitas – tai bronchų uždegimas. Šios patologijos etiologija nėra tiksliai žinoma, tačiau pagrindiniai simptomai – kosulys bei čiaudulys (3). Ši simptomatika gali pasireikšti ir būti skirstoma pagal sukėlėją: virusinis, bakterinis, alerginis bronchitas, toksoplazmozė, širdies kirminų sukeltas bronchitas, plaučių parazitai, aspiracinė pneumonija bei neoplazija (7).
Katės gali turėti daugiau nei vieną bronchito rūšį. Taip pat ne visada įmanoma nustatyti kokio tipo patologija, jei nėra pasinaudota bendraisiais bei specialiaisiais tyrimais: klinikinė apžiūra, krūtinės rentgeninis tyrimas, endoskopinis tyrimas su bronchoalveolinio lavažo citologiniu tyrimu bei TL-PGR (7).
Šunų infekcinis tracheobronchitas, dar kitaip vadinamas „šunidžių kosuliu“ yra ūmi, virulentinė liga, kuri pasireiškia kosuliu, dažnais atvejais ir rinito simptomais (7). Infekcinį tracheobronchitą sukelia daugelis Bordetella spp. padermių, tačiau viena iš svarbiausių – B. bronchiseptica (3). Infekcinis tracheobronchitas neretai pasireiškia sunkia komplikacija – bakterine pneumonija (7). Ši patologija pasireiškia tuomet, kai bakterija patenka į apatinius kvėpavimo takus. Pneumoniją gali sąlygoti susilpnėjusi imuninė sistema, svetimkūnis kvėpavimo takuose (3).
Grybinė pneumonija – dar kitaip vadinama mikotine pneumonija, kurią sukelia mikroskopiniai grybai. Ši liga yra skirstoma pagal grybo rūšį: Histioplasma capsulatum, Blastomyces dermatitidis,
Coccidioides immitis, Cryptococcus spp., Aspergillus spp. bei Conidiobolus spp. (3). Cryptococcus
spp. rūšis dažniausiai pasireiškia katėms ir infekuoja plaučius. Pagrindiniai klinikiniai požymiai būdingi tokie patys kaip ir rinito: išskyros iš nosies, čiaudulys. Atsiradę plaučių švokštimo garsai bei struktūriniai pokyčiai dažniau pasireiškia šunims su blastomikoze bei katėms su histoplazmoze (7).
Pneumotoraksas – oro patekimas į pleuros ertmę, kuomet sukeliamas teigiamas slėgis ir to pasekoje subliūška plaučiai. Jis dažniausiai pasitaiko traumos metu, kuomet pažeidžiama krūtinės ląsta bei esant diafragmos išvaržai (3). Esant šiai patologijai šunys ir katės gydomi konservatyviu būdu: narvo rėžimas, krūtininis bandažas, periodinė torakocentezė oro ištraukimui bei rentgeninio tyrimo monitoringas. Jei per kelias dienas oras toliau kaupiasi krūtinės ląstoje, būtina daryti tolimesnius tyrimus ir galvoti apie spontaninį pneumotoraksą, kurį gali sukelti cistos, lėtinės plaučių ligos bei neoplazijos (7).
11
1.4. Diagnostikos metodai ir diferenciacija
Pilnas klinikinis tyrimas yra privalomas kiekvienam gyvūnui, turinčiam kvėpavimo sistemos problemas. Gyvūnams, turintiems išskyras iš nosies, svarbu įvertinti, ar oras laisvai gali judėti kvėpavimo takais, ar nėra minkštojo gomurio, dantų formavimosi patologijų, ar nepadidėję pažandiniai, poausiniai limfiniai mazgai, ar gyvūnas nejaučia diskomforto ar skausmo, kuomet palpuojamas snukis ir ar jis yra simetriškas. Būtent snukio palpacija yra svarbi pirminės diagnozės nustatymui – esant snukio asimetriškumui, tyniui, galima įtarti navikinį procesą, absceso formavimąsi, traumą, dantų šaknies patologijas (3).
Paroksizminis čiaudulys – kosulys yra laikomas patologiniu. Šis simptomas gali būti susijęs su nosies ertmėje esančiais svetimkūniais bei infekcinėmis kvėpavimo takų ligomis. Jei palpuojant trachėją išgaunamas šio tipo kosulys, galima įtarti „šunidžių kosulį“, trachėjos kolapsą, kačių infekcinį rinotracheitą (7).
Trachėjos bei plaučių auskultacija yra itin svarbi klinikinio patikrinimo dalis. Girdint stenozinį garsą, būtina žinoti, jog toks garsas yra būdingas brachicefalinės veislės šunims arba galima įtarti esančią kvėpavimo takų obstruciją. Švokštimas, traškesys leidžia įtarti tokias patologijas kaip – bronchitą, plaučių edemą bei pneumoniją (11).
Nėra specifinių pakitimų kraujo morfologiniame tyrime, kraujo biocheminiuose rodikliuose, taip pat šlapimo biocheminiame, nuosėdų tyrime mikroskopu, kurie rodytų viršutinių ir apatinių kvėpavimo takų ligas. Bendras kraujo tyrimas gali būti normos ribose arba rodyti nežymią neutrofiliją, kartais branduolio poslinkį į kairę leukoformulėje, monocitozę ar neutrofilų toksiškumą. Tokie pokyčiai būdingi esant pažengusioms kvėpavimo takų patologijoms, tokioms kaip – pneumonija, lėtiniams procesams. Esant ūmiam infekcinės ligos pasireiškimui, galima limfopenija (12).
Krūtinės ląstos rentgeninis tyrimas gali padėti nustatyti diagnozę esant kvėpavimo takų ligoms bei infekcinės ligos sukėlėjui. Svarbiausia yra nustatyti dėl ko pasireiškė ūmus kosulys. Krūtinės ląstos rentgenografija rekomenduojama pacientams, kurie jau vieną ar dvi savaites kosi, esant kvėpavimo nepakankamumui arba esant sisteminės ligos požymiams (12).
Jeigu gyvūnas turi pradinę patologinio proceso stadiją, rentgeno nuotraukose galima pakitimų nematyti arba matomi nežymiai išryškėję bronchai, priklausomai, kokio tipo kvėpavimo takų patologija. Įvykus bronchito, kačių infekcinio rinotracheito, bordeteliozės komplikacijai – bronchopneumonijai, rentgeno nuotraukoje galima matyti išryškėjusį intersticinį ir alveolinį audinį (5).
12 1 pav. 7 mėnesių basetų veislės šuns, kuriam diagnozuota B. bronchiseptica sukelta pneumonija,
LL ir DV rentgenogramos. Itin išryškėjęs kairės pusės intersticinis ir alveolinis audinys (13)
Endoskopinis tyrimas dažniausiai taikomas mėginių poėmiams vykdant diagnostines procedūras. Imami mėginiai iš nosies, gerklų, nuo tonzilių, trachėjos ar bronchų. Mėginių atsakymus galima interpretuoti skirtingai – pvz., mėginys, kuris imtas iš nosies ar gerklų, gali turėti mišrią bakterinę mikroflorą, kuri dažnai būdinga tiek pas sveikus, tiek pas sergančius gyvūnus. Atlikus citologinį tyrimą ir aptikus bakterijų, galima įtarti, kad šuniui negalavimo priežastimi yra B. bronchiseptica sukelta infekcija, taip pat katėms – infekcinis rinotracheitas, tačiau negalima atmesti ir kitos rūšies sukeltos bakterinės, virusinės ar grybinės infekcijos (14).
Endoskopijos metu, esant pažengusiai apatinių kvėpavimo takų patologijai, dažnai matoma edemiška ir hiperemiška trachėjos ir bronchų gleivinė, baltai gelsvos arba rausvos spalvos tąsus sekretas trachėjoje, bronchuose. Jo kiekis labai priklauso nuo patologinio proceso. Sekreto gali būti saikingai, bet gali būti ir labai daug (15).
13 2 pav. 6 mėnesių šarpėjų veislės šuns bronchoskopija, kurios metu matoma tracheobronchinė
bifurkacija su stipria gleivinės hiperemija ir išryškėjusiu kraujagyslių tinklu bei dideliu kiekiu baltai – gelsvos spalvos eksudatu (15)
Vertinant bronchoalveolinio lavažo citologinį tyrimą, galima matyti padidintą neutrofilų, limfocitų, eozinofilų kiekį, kas rodo stiprų uždegiminį procesą, esantį apatiniuose kvėpavimo takuose. Taip pat matant padidintą makrofagų kiekį, galima įtarti lėtinio proceso eigą. Jeigu makrofagai išdidėję, vakuolizuotos citoplazmos – tai rodo jų aktyvumą ar reaktyvumą. Esančios kvėpavimo takų epitelinės ląstelės, rodo, kad mėginys yra paimtas teisingai – iš kvėpavimo takų, galima vertinti jų vizualius pokyčius ir įtarti vėžinius procesus. Priklausomai nuo to, kokia patologija serga gyvūnas, citologiškai galima matyti bakterijas ir įtarti jog tai yra bakterinės kilmės uždegiminis procesas (16).
14 3 pav. Bronchų gleivinės epitelio, paimto 5 mėnesių Jorkšyro terjerų veislės šuniukui, citologinis
tyrimas: matomos virpamojo epitelio ląstelės ir pleomorfiniai kokai (15)
Itin svarbu atskirti, ar liga yra infekcinės kilmės. Taip užtikrinami biosaugos reikalavimai klinikose, mažinamas gyvūnų tarpusavio kontaktas bei užkrečiamumo tikimybė.
Plati molekulinė diagnostika itin pažengė per pastaruosius du dešimtmečius ir prisidėjo prie patogenų identifikacijos įvairiose laboratorijose. Molekuliniai metodai taip pat turi didelę reikšmę palaikant, papildant ir kartais net pakeičiant įprastus diagnostikos metodus (17).
PGR metodo principas yra patogeno DNR replikacija ir jo skaičiaus didinimas iki tokio lygio, kad būtų įmanoma aptikti sukėlėją. Šiuo itin jautriu metodu galima aptikti labai nedidelį patogenų kiekį (18).
Molekulinės diagnostikos technologijos apima dvi pagrindines strategijas – hibridizaciją ir nukleino rūgščių amplifikaciją, taip pat dauguma sistemų paremtos tuo, jog hibridizacijos metu identifikuojami amplifikuoti patogenai (17). TL – PGR metodo esmė yra panaudojant reagentus ir pradmenis, kurie parenkami pagal ieškomą sukėlėją, nustatyti visus antigenus ir vienodų genų sekų eiliškumą (19).
Priklausomai nuo nukleino rūgščių komponentų, virusai yra skirstomi į dvi pagrindines grupes: RNR virusai, kuriems priklauso ribonukleino rūgšys su genomais ir DNR virusai, kurie savo genetinei medžiagai naudoja deoksiribonukleino rūgštis (20).
15 Pagal mokslininkų atliktus tyrimus, daugeliui gyvūnų, sergančių viršutinių ir apatinių kvėpavimo takų ligomis, yra nustatomas ir identifikuojamas patogenas, kuris sukelia infekcinės kilmės ligą. Dažniausiai pasitaikantys sukėlėjai yra šunų B. bronchiseptica bei FHV-1 (12).
FHV-1 sukelia ūmią kvėpavimo takų ar akių infekciją (5). Ankstyvieji simptomai pasireiškia katės temperatūros pakilimu iki 41 ̊C, vangumu, mieguistumu, čiauduliu, galima pastebėti ir padidintą seilėtekį (4). Dažniausiai pažeidžiami kvėpavimo takai – sukeliamas rinitas, kurį lydi čiaudulys, išskyros iš šnervių, tracheitas, konjunktyvitas su išskyromis iš akių ar panoftalmitas (5). Tiriant FHV-1 sukėlėją, mėginiai yra imami steriliu tamponėliu iš nosies, gerklų, tonzilių, taip pat iš akių sekreto (22). PGR metodas dažniausiai naudojamas FHV-1 aptikimui ir yra daug jautresnis nei imunofluorescensinis metodas, ypač nustatant lėtinę infekcinės ligos formą. Taip pat, būtina remtis anamneze bei klinikiniais požymiais interpretuojant gautą PGR atsakymą (4).
Esant nekomplikuotai bordeteliozei, atliekant klinikinę apžiūrą, šunys yra aktyvūs, žaismingi su paroksizminio kosulio simptomais (12). Kosulys gali būti sausas ir šaižus, švelnus ir šlapias arba primenantis žąsies gagenimą. Kosulys išryškėja gavus didesnį fizinį krūvį, susijaudinus arba pasikeitus aplinkos temperatūrai ir drėgmei (5). Jis lengvai išgaunamas palpacijos metu liečiant, spaudžiant gerklas, trachėją. Konjunktyvitas, serozinės išskyros iš akių ar nosies lemia galimai esančią infekciją (12).
Esant komplikuotai B. bronchiseptica ligos formai, šuo tampa letargiškas, vangus, atsiranda tachipnėja, vystosi bronchopneumonija. Taip pat galimos išskyros iš nosies, auskultuojant girdimi netipiški apatinių kvėpavimo takų bei plaučių garsai (12).
Mėginiai B. bronchiseptica sukeltos infekcijos nustatymui imami iš tonzilių steriliu tamponėliu arba endoskopijos metu – iš trachėjos ar bronchų bronchoalveolinio lavažo metu (14).
Nustatant sukėlėjus TL – PGR metodu, esant itin mažam sukėlėjo kiekiui mėginyje ar panaudojus antimikrobines medžiagas, šis tyrimas gali būti klaidingai neigiamas (12).
1.5. Gydymas ir profilaktika
Gydymas yra itin svarbi priemonė, norit užkirsti kelią ligos progresavimui bei plitimui. Kiekvienas patologinis procesas turi tam tikrą empirinį gydymą, tačiau itin svarbu nustatyti tikslią diagnozę ir paskirti tinkamą gydymą. Gydant nuo viršutinių ir apatinių kvėpavimo takų ligų, svarbu pašalinti pagrindinę priežastį, sukėlusią patologiją, todėl pagrindiniai gydymo tikslai yra užtikrinti oro
16 praeinamumą per kvėpavimo takus, sumažinti uždegiminį procesą, kosulį bei sekreto kaupimąsi tiek viršutiniuose tiek apatiniuose kvėpavimo takuose (23).
Nustačius infekcijos sukeltą patologiją, tokią kaip kačių infekcinis rinotracheitas arba šunų infekcinis tracheobronchitas, gydymas yra taikomas naudojant skysčių terapiją, antimikrobines medžiagas dėl antrinės bakterinės infekcijos, koreguojamas šėrimas, taikoma deguonies terapija. Katės bei šunys yra atskiriami nuo kitų gyvūnų ir yra hospitalizuojami. Ūmi ligos forma gali trukti 2–3 savaites taikant simptominį–patogenezinį gydymą, tačiau būna ligos recidyvų, pasitaiko komplikacijų (stomatitas, keratitas) (12).
Kačių infekcinio rinotracheito gydymui naudojamas acikloviras, tačiau vaistas, naudojant jį sistemiškai, yra pakankamai toksiškas ir mažai efektyvus. Efektyviau veikia naujesni antivirusiniai vaistai, pvz., cidofoviras ir famcikloviras (21).
Nustatyta, kad kates vakcinuojant į šnerves sušvirkščiamomis vakcinomis, užkečiamumas FHV-1 sustabdomas, tačiau šias vakcinas katės toleruoja prastai. Parenterinės vakcinos, kurios susideda iš FHV-1 bei FCV yra saugios ir patogios naudojimui, tačiau pagal mokslininkų tyrimus, nedidelei daliai taip suvakcinuotų kačių simptomai atsinaujino (12). Vakcinaciją rekomenduojama atlikti 2 kartus. Pirmą kartą vakcinuojami 2–3 mėnesių kačiukai, revakcinacija atliekama po 3–4 savaičių (24).
Dažniausiai įtariant B. bronchiseptica sukeltą infekciją, empiriškai pasirenkamas naudoti doksiciklinas (12). Doksiciklino dozė 5-10mg/kg, naudojamas vieną kartą dienoje, mažiausiai dvi savaites. Jei užsikrėtęs šuo laikomas su kitais šunimis, sergančiąjam antibiotikų kursas pratęsiamas iki 30 dienų, o kartu gyvenantiems, taipogi pradedama taikyti antimikrobinė terapija (25). Itin efektyvu naudoti enrofloksaciną (dozė 5 – 20 mg/kg, kad 12 – 24h), nes jis gerai veikia daugelį Bordetella spp. padermių. Fluorochinolonų naudojimas taip pat gali būti efektyvus, tačiau jų veikimas yra daug stipresnis nei pastarųjų minėtų preparatų, todėl jie yra naudojami kaip rezervinės vaistinės medžiagos. (7)
Šunų parenterinės bei intranazalinės vakcinos susideda iš trijų komponentų: šunų adenoviruso 2, šunų paragripo viruso bei B. bronchiseptica antikūnių. Modifikuotos, gyvos vakcinos yra plačiai naudojamos visame pasaulyje. Mažiems šuniukams vakcinaciją rekomenduojama atlikti 2 kartus. Pirmą kartą vakcinuojami 2–3 mėnesių šuniukai, revakcinacija atliekama po 2–4 savaičių. Suaugę šunys vakcinuojami kartą į metus ir žiūrint pagal skirtingų vakcinų anotacijas, atkreipiamas dėmesys į vakcinos veikimo laiką (7).
Viršutinių ir apatinių kvėpavimo takų gydymui yra naudojami antibiotikai. Prieš jų naudojimą yra būtina nusistatyti bakterijų jautrumą antibiotikams. Azalidai (azitromicinas ir claritromicinas) turi
17 puikų veikimą prieš Gram teigiamas bakterijas bei Mycoplasma spp. Esant pneumonijai ar tracheobronchitui naudojami baktericidiniai antibiotikai – aminoglikozidai, kurie gali būti efektyvūs sunkiai gydomai bronchopneumonijai. Trimetoprimas su sulfonamidais, penicilinai ir chinolonai taip pat galimi. Gydymas turėtų trukti 2–4 savaites ir kai kuriems gyvūnams gali tęstis net iki 6 mėnesių (21).
Bronchodiliatatoriai (teofilinas, aminofilinas, terbutalinas) dažniau yra naudojami apatinių kvėpavimo takų gydymui. Vienas iš labiausiai naudojamų – teofilinas. Atlikus šių vaistų palyginimą šunų bei kačių gydyme, pastarasis vaistas yra efetyvesnis gydant bronchitą, lėtinį bronchitą, pneumoniją. Šio medikamento paskirtis yra mažinti gleivių sekreciją apatiniuose kvėpavimo takuose, kvėpavimo takų raumenų įtempimą bei stimuliuoti imuninių ląstelių patekimą į uždegimo židinį kvėpavimo takuose (7).
Gydymas gliukokortikoidais su ar be bronchodiliatatorių būtinas daugeliui kačių su idiopatiniu bronchitu. Šie medikamentai gali sumažinti simptomus ir apsaugoti nuo uždegiminio proceso plitimo kvėpavimo takuose. Prednizolono naudojimas katėms, pagal atliktus mokslinius tyrimus parodė, jog jis yra efektyvesnis nei prednizonas (dozė 0,5–1 mg/kg per os) (26). Laukinėm katėm gali būti paskirtas ilgo veikimo preparatas – metilprednizolono acetatas, kuris išlieka efektyvus iki 4 savaičių (dozė 10 mg/kg i.m.) (7).
Grybinės kvėpavimo takų infekcijos gydymas yra skiriamas pagal patologiją sukėlusį grybą bei lokalizaciją. Viršutiniuose kvėpavimo takuose dažniausiai randami – Cryptococcus neoformans bei
Aspergillus fumigatus, apatiniuose kvėpavimo takuose – Histoplasma capsulatum, Blastomyces dermatitidis arba Coccidioides immitis (7).
Azolai (itrakonazolas, flukonazolas, varikonazolas, pozakonazolas, ketokonazolas) yra priešgrybiniai medikamentai, kurie sutrikdo ergosterolio, būtino grybo ląstelės sienelę komponento, sintezę (3). Intrakonazolas dažniausiai naudojamas katėms nuo Histoplasma capsulatum sukeltos infekcijos. Ketokonazolas yra pirminis vaisto pasirinkimas, gydant nuo Coccidioides immitis sukeltos infekcijos šunims. Cryptococcus neoformans sukeltos infekcijos gydymui galima naudoti ketokonazolą, itrakonazolą ar flukonazolą. Mikroskopinių grybų sukeltos infekcijos yra gydomos ilgiausiai iš visų pasireiškiančių kvėpavimo takų patologijų ir gali trukti nuo 6 savaičių iki 12 mėnesių (7).
18
2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA
Tyrimas atliktas ir duomenys surinkti veterinarijos klinikoje „X“, Kaune, kurioje atlikau savo klinikinę praktiką bei darbavausi savanore.
Iš viso išanalizuota 317 pacientų, tiriamojo darbo duomenų analizė apima 2014–2018 m. Buvo renkamos gyvūnų ligos istorijos bei stebėti gydyti pacientai.
19 Prieš atliekant klinikinį tyrimą, gyvūno savininkas buvo apklausiamas dėl kokių problemų su gyvūnu kreipėsi, kokiomis ligomis gyvūnas sirgo anksčiau, ar gyvūnas vakcinuotas ir pan., t.y., buvo surenkama išsami gyvūno anamnezė. Būtinai pažymima gyvūno rūšis, veislė, amžius bei lytis. Itin svarbu sužinoti ar gyvūnas buvo gydytas pastarosiomis dienomis ir ar turėjo alerginių reakcijų, susijusių su gydymu.
Atliekamas pilnas gyvūno klinikinis tyrimas. Pirmiausiai, gyvūnas yra apžiūrimas išoriškai, kaip reaguoja į aplinką, po to buvo vertinama burnos ertmė, apžiūrint dantis, liežuvį, ryklę, gerklas, tonziles, analizuojami pagrindiniai simptomai.
Dažniausiai pasitaikantys simptomai buvo mieguistumas, kosulys, čiaudulys, išskyros iš šnervių, fizinio krūvio netoleravimas, apsunkintas kvėpavimas, kvėpavimas per burną, springimas, nereti simptomai buvo karščiavimas ir anoreksija. Esant nekomplikuotoms viršutinių kvėpavimo takų ligoms, kosulys gali būti sausas ir šaižus, švelnus ir šlapias arba primenantis žąsies gagenimą. Kosulys išryškėja gavus didesnį fizinį krūvį, susijaudinus arba pasikeitus aplinkos temperatūrai ir drėgmei. Jis lengvai išgaunamas palpacijos metu liečiant, spaudinėjant gerklas, trachėją. Konjuktyvitas, serozinės išskyros iš akių ar šnervių šunims rodo galimai infekcinį procesą – bordeteliozę, kitaip dar infekcinį rinotracheitą arba „šunidžių kosulį“. Ligai komplikuojantis, gyvūnas tampa mieguistu, vangiu, atsiranda tachipnėja, vystosi bronchopneumonija. Auskultuojant girdimi įvairaus stiprumo ir pobūdžio garsai iš viršutinių bei apatinių kvėpavimo takų.
Rentgeninis tyrimas buvo atiktas seduotiems gyvūnams. Visiems buvo daromos krūtinės ląstos LL (laterolateralinės), DV (dorsoventralinės) ir VD (ventrodorsalinės) rentgenogramos. Rentgeno nuotraukose nustatomas trachėjos kolapsas, vetinama susiaurėjusi trachėjos dalis, galima preliminariai apskaičiuoti normalios bei susiaurėjusios trachėjos spindį, taip pat vertinami pokyčiai plaučių audinyje, bronchuose ir bronchiolėse bei krūtinės ląstoje, kas leidžia pagrįstai įtarti pneumoniją, pneumotoraksą, navikinius procesus, svetimkūnius kvėpavimo takuose.
Atliekant bronchoskopinį tyrimą, taip pat galima nustatyti tonzilitą, gerklų paralyžių, trachėjos kolapsą ar hipoplaziją, trachėjos bei bronchų gleivinės hiperemiją, išryškėjusias kraujagysles – tracheitą, bronchitą. Būtent šio tyrimo metu imami mėginiai atliekant bronchoalveolinį lavažą citologiniam bei TL – PGR tyrimams.
TL – PGR metodas padeda indentifikuoti infekcinės ligos sukėlėją. Iš visų tirtų gyvūnų 90 atvejų buvo nustatyta berdeteliozė bei herpesvirusinė infekcija.
Kai kuriems pacientams buvo atlikti kraujo morfologinis bei biocheminiai tyrimai. Kraujas buvo imamas iš priekinės kojos venos (v. cephalica), galinės kojos venos (v. saphena) bei jungo venos (v.
20
jugularis). Kraujo morfologiniam tyrimui buvo naudoti mėgintuvėliai su EDTA (su kalcio dinatrio
etilendiamino tetraacetatu), biocheminiams tyrimams naudoti mažytės talpos su heparinu. Tirti tokie kraujo rodikliai: leukoformulės pokyčiai kraujo morfologiniame tyrime, kraujo biocheminiame tyrime – kreatininas (CREA), šlapalas (CREA), alanininė transferazė (ALT), asparagininė aminotransferazė (AST), šarminė fosfatazė (ALP).
Nustačius arba įtariant diagnozę yra paskiriamas gydymas. Esant kvėpavimo takų ligoms, naudojami antibiotikai, gliukokortikoidai, antivirusinės medžiagos, bronchodilatatoriai, priešgrybinės medžiagos. Nustačius infekcines ligas naudoti antibiotikai, bronchodilatatoriai bei vitaminai stiprinti imuninę sistemą.
Tyrimo duomenų statistinei analizei atlikti buvo naudojama kompiuterinė programa „Microsoft Excel 2013”. Šia programa apskaičiuoti standartiniai nuokrypiai ir patikimumo kriterijai (duomenys statistiškai patikimi, kai p<0,05).
21
3. TYRIMO REZULTATAI
2014–2018 m. laikotarpiu veterinarijos klinikoje buvo gydyta 317 gyvūnų, sergančių viršutinių ir apatinių kvėpavimo takų ligomis. Daugiausia gyvūnų nuo kvėpavimo takų ligų gydyta 2014 m. ir 2015 m. – 44 proc. visų per 5 metus klinikoje nuo kvėpavimo takų ligų gydytų šunų ir kačių. Mažiausiai gyvūnų gydyta 2018 m. – 17 proc. visų per 5 metus nuo kvėpavimo takų ligų gydytų pacientų (4 pav.).
4 pav. Sergamumas viršutinių ir apatinių kvėpavimo takų ligomis 2014–2018 m.
Nagrinėjant kvėpavimo takų ligas, kurios diagnozuotos 2014–2018 m., gauti tokie duomenys: dažniausiai šunys ir katės kvėpavimo takų ligomis sirgo rudenį – 38 proc. kvėpavimo takų ligų, rečiausiai – žiemą (15 proc. kvėpavimo takų ligų).
Mažiausiai viršutinių ir apatinių kvėpavimo takų ligomis sirgusių gyvūnų gydyta 2017 m. žiemą – 2 proc. gydytų gyvūnų. Daugiausia viršutinių ir apatinių kvėpavimo takų ligomis sirgusių gyvūnų gydyta 2014 m. rudenį – 9 proc. gydytų gyvūnų (p>0,05) (5 pav.).
70 68 64 61 54 0 10 20 30 40 50 60 70 80 2014 m. 2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. At ve jų sk aičiu s, vn t.
22 5 pav. Šunų ir kačių sergamumas kvėpavimo takų ligomis 2014–2018 m.
Įvertinus, kiek 2014–2018 m. gyvūnų gydyta nuo viršutinių ir apatinių kvėpavimo takų ligų, gauti tokie rezultatai: 40 proc. pacientų buvo gydyta nuo viršutinių kvėpavimo takų ligų, 60 proc. – nuo apatinių kvėpavimo takų ligų (p<0,05) (6 pav.).
6 pav. Šunų ir kačių sergamumas viršutinių ir apatinių kvėpavimo takų ligomis 2014–2018 m.
8 13 9 7 12 18 14 11 9 8 16 18 18 21 16 28 23 26 24 18 0 5 10 15 20 25 30 2014 m. 2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. A tvej ų skai či us, vnt.
Žiema Pavasaris Vasara Ruduo
127, vnt. 190, vnt.
Viršutinių kvėpavimo takų ligos
Apatinių kvėpavimo takų ligos
23 Visiems gyvūnams, 2014 – 2018 m. gydytiems nuo viršutinių ir apatinių kvėpavimo takų ligų, buvo taikyti bendrieji ir specialieji tyrimo metodai. (7 pav.)
7 pav. Diagnostikos metodai
Dažniausiai 2014–2018 m. šunys buvo gydyti nuo tracheito, katės – nuo rinito, rečiausiai šunims ir katėms diagnozuotas gerklų paralyžius (1 proc. kvėpavimo takų ligomis sirgusių gyvūnų). 15 proc. kvėpavimo takų ligų gydytų gyvūnų sirgo tonzilitu, 14 proc. – bronchitu, 8 proc. – trachėjos kolapsu, 6 proc. – pneumonija (kvėpavimo takų ligomis sergančių gyvūnų) (p<0,05) (8 pav.).
24 8 pav. Dažniausiai diagnozuotos kvėpavimo takų ligos 2014–2018 m.
Atlikus tyrimo, vykdyto 2014–2018 m. rezultatų analizę, TL-PGR metodu nustatyta, kad dažniausia infekcinė liga katėms buvo kačių infekcinis rinotracheitas, o šunims – infekcinis tracheobronchitas: šiomis ligomis sirgę pacientai sudarė 28 proc. visų viršutinių ir apatinių kvėpavimo takų ligomis sirgusių ir gydytų pacientų (p>0,05).
Daugiausia FHV infekcija sirgusių kačių gydyta 2017 m. – tai sudarė 33 proc. visų kačių, turinčių FHV. Mažiausiai FHV infekcija sirgusių kačių gydyta 2014 m. – tai sudarė 7 proc. visų kačių, turinčių FHV.
Daugiausia „šunidžių kosuliu“ sirgusių šunų gydyta 2016 m. – tai sudarė 40 proc. visų šunų, sirgusių šia infekcine liga. Mažiausiai nuo „šunidžių kosulio“ šunų gydyta 2014 m. – tai sudarė 11 proc. visų šunų, sirgusių infekciniu rinotracheitu (9 pav.).
7 21 12 8 2 11 9 8 18 10 10 1 13 8 13 15 9 4 0 19 4 11 17 8 4 1 17 3 9 14 6 9 0 15 1 0 5 10 15 20 25
Tonzilitas Tracheitas Bronchitas Pneumonija Gerklų
paralyžius Rinitas Trachėjos kolapsas A tvej ų skai či us , vnt. 2014 m. 2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m.
25 9 pav. Šunų ir kačių sergamumas infekcinėmis ligomis 2014–2018 m.
Įvertinus, kokios lyties šunys dažniau sirgo B. bronchiseptica sukelta infekcija 2014–2018 m. nustatyta, kad patinų nuo „šunidžių kosulio“ daugiausia buvo gydyta 2017 m. – 15,6 proc. visų per 5 metus nuo „šunidžių kosulio“ gydytų pacientų. Mažiausiai patinų nuo B. bronchiseptica sukeltos infekcijos gydyta 2014 metais – 2 proc. visų per 5 metus nuo „šunidžių kosulio“ gydytų pacientų.
Daugiausia kalių „šunidžių kosuliu“ sirgo 2016 metais – 20 proc. visų per 5 metus nuo „šunidžių kosulio“ gydytų pacientų. Mažiausiai kalių nuo B. bronchiseptica sukeltos infekcijos gydyta 2015 metais – 4 proc. visų per 5 metus nuo „šunidžių kosulio“ gydytų pacientų.
Atlikus statistinius skaičiavimus, nustatyta, jog lytis nepredisponuoja šunų sergamumo B.
bronchiseptica sukelta infekcija (p>0,05) (10 pav.).
3 5 12 15 10 5 6 14 13 7 70 68 64 61 54 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 2014 m. 2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. At vej ų sk aičius , v nt.
Bendras sergamumas viršutinių ir apatinių kvėpavimo takų ligomis Šunų infekcinis tracheobronchitas
26 10 pav. Skirtingos lyties šunų sergamumas ,,šunidžių kosuliu“ 2014–2018 m.
Įvertinus, kokios lyties katės dažniau sirgo FHV-1 sukelta infekcija 2014–2018 m. nustatyta, kad daugiausia katinų FHV-1 sukelta infekcija (infekciniu rinotracheitu) sirgo 2017 metais – 20 proc. visų 2014–2018 m. nuo infekcinio rinotracheito gydytų pacientų. Mažiausia katinų FHV-1 sukelta infekcija sirgo 2014 metais – 2 proc. visų 2014–2018 m. nuo infekinio rinotracheito gydytų pacientų.
Daugiausia kačių FHV-1 sukelta infekcija (infekciniu rinotracheitu) sirgo 2018 metais – 15,6 proc. visų 2014–2018 m. nuo infekcinio rinotracheito gydytų pacientų. Mažiausiai kačių FHV-1 sukelta infekcija sirgo taip pat 2014 metais – 4 proc. visų 2014–2018 m. nuo infekinio rinotracheito gydytų pacientų.
Atlikus statistinius skaičiavimus, nustatyta, jog lytis nepredisponuoja kačių sergamumo kačių infekciniu rinotracheitu (p>0,05) (11 pav.).
4 1 2 4 9 5 6 7 4 3 0 2 4 6 8 10 Patelė Patinas Patelė Patinas Patelė Patinas Patelė Patinas Patelė Patinas 2014 m . 2015 m . 2016 m . 2017 m . 2018 m . Atvejų skaičius, vnt.
27 11 pav. Skirtingos lyties kačių sergamumas infekciniu rinotracheitu 2014–2018 m.
Dažniausiai „šunidžių kosuliu“ sirgo šunys iki 1 m. amžiaus (58 proc. visų šunų, sirgusių infekciniu tracheobronchitu). Rečiau sirgo 1–5 m. (33 proc. visų šunų, sirgusių infekciniu tracheobronchitu) ir rečiausiai –5–9 m. (9 proc. visų šunų, sirgusių infekciniu tracheobronchitu) šunys (12 pav.). 2 1 3 2 4 8 6 9 7 3 0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 Patelė Patinas Patelė Patinas Patelė Patinas Patelė Patinas Patelė Patinas 2014 m . 20 15 m . 2016 m . 2017 m . 2018 m . Atvejų skaičius, vnt.
28 12 pav. Šunų, sirgusių B. bronchiseptica suketu infekciniu tracheobronchitu 2014–2018 m.,
amžius
Dažniausiai kačių infekciniu rinotracheitu sirgo 1–5 m. (49 proc. visų kačių, sirgusių FHV-1 sukelta infekcija) katės, rečiau sirgo <1 m. katės (38 proc. visų kačių, sirgusių FHV-1 sukeltu infekciniu rinotracheitu), rečiausiai – 5–9 m. katės (13 proc. visų kačių, sirgusių FHV-1 sukeltu infekciniu rinotracheitu) (13 pav.).
13 pav. Kačių, 2014–2018 m. sirgusių FHV-1 sukeltu infekciniu rinotracheitu, amžius
3 2 0 4 1 1 7 7 0 8 3 2 4 2 1 < 1 m . 1 - 5 m . 5 - 9 m . < 1 m . 1 - 5 m . 5 - 9 m . < 1 m . 1 - 5 m . 5 - 9 m . < 1 m . 1 - 5 m . 5 - 9 m . < 1 m . 1 - 5 m . 5 - 9 m . 2 0 1 4 m . 2 0 1 5 m . 2 0 1 6 m . 2 0 1 7 m . 2 0 1 8 m . A tvej ų sk ai či us, vnt. 2 1 0 2 3 0 2 8 2 6 6 3 5 4 1 < 1 m . 1 - 5 m . 5 - 9 m . < 1 m . 1 - 5 m . 5 - 9 m . < 1 m . 1 - 5 m . 5 - 9 m . < 1 m . 1 - 5 m . 5 - 9 m . < 1 m . 1 - 5 m . 5 - 9 m . 2 0 1 4 m . 2 0 1 5 m . 2 0 1 6 m . 2 0 1 7 m . 2 0 1 8 m . A tvej ų sk ai či us, vnt.
29 3 lentelė. Šunų, sirgusių „šunidžių kosuliu“, kraujo morfologinis tyrimas
4 lentelė. Šunų, sirgusių „šunidžių kosuliu“, kraujo biocheminis tyrimas
Pagal tirtus kraujo morfologinio tyrimo rodiklius, šunims, kuriems nustatyta B. bronchiseptica sukelta infekcija, matoma, kad šunims dažniausiai pasireiškė neutrofilija, monocitozė, eozinofilija, nežymi trombocitozė (3 lentelė) (p>0,05).
Pagal tirtus kraujo biocheminius rodiklius, šunims, iš bendro visų sergančių infekciniu tracheobronchitu, pasireiškė nežymiai sukilę inkstų (CREA, UREA) bei kepenų (AST, ALP) rodikliai (4 lentelė) (p>0,05). Įtariama, kad jų pokyčiai galimi dėl kitų gretimai esančių ligų, o „šunidžių kosulys“ yra galimai kaip antrinė liga.
Kraujo morfologinio tyrimo parametras
Matavimo vienetai
Fiziologinė
norma Pokytis Vidurkis
Vidutinis kvadratinis nuokrypis (σ) HTC L/L 0,373-0,617 0,394-0,599 0,4965 0,1025 WBC x10^9/L 5,05-16,76 16,93-27,62 22,275 5,345 Neutrofilai x10^9/L 2,95-11,64 12,54-19,87 16,205 3,665 Limfocitai x10^9/L 1,05-5,10 1,17-4,96 3,065 1,895 Monocitai x10^9/L 0,16-1,12 1,84-2,45 2,145 0,305 Eozinofilai x10^9/L 0,06-1,23 1,28-1,97 1,625 0,345 Trombocitai x10^9/L 148-484 169-501 335 166 Kraujo biocheminio tyrimo paramentras Matavimo vienetai Fiziologinė
norma Pokytis Vidurkis
Vidutinis kvadratinis nuokrypis (σ) CREA mmol/L 44-159 48-178 113 65 UREA mmol/L 2,5-9,6 2,6-10,7 6,65 4,05 ALT mmol/L 10-125 11-121 66 55 AST mmol/L 0-50 0-64 32 32 ALP mmol/L 23-212 28-234 117,5 94,5
30 5 lentelė. Kačių, sirgusių infekciniu rinotracheitu, kraujo morfologinis tyrimas
6 lentelė. Kačių, sirgusių infekciniu rinotracheitu, kraujo biocheminis tyrimas
Pagal tirtus kraujo morfologinio tyrimo rodiklius, katėms, kurioms nustatyta FHV-1 sukelta infekcija, matoma, kad katėms dažniausiai pasireiškė neutrofilija, limfopenija bei monocitozė (5 lentelė) (p>0,05).
Pagal tirtus kraujo biocheminius rodiklius, katėms, iš visų sergančių infekciniu rinotracheitu, dažniausiai pasireiškė nežymiai sukilę kepenų (ALT, AST) rodikliai (6 lentelė) (p>0,05). Įtariama, kad šie pokyčiai galimi dėl kitų gretimai esančių ligų, o FHV-1 sukelta infekcija yra galimai kaip antrinė liga. Kraujo morfologinio tyrimo parametras Matavimo vienetai Fiziologinė
norma Pokytis Vidurkis
Vidutinis kvadratinis nuokrypis (σ) HTC L/L 0,303-0,523 0,271-0,503 0,387 0,116 WBC x10^9/L 2,87-17,02 3,67-18,79 11,23 7,56 Neutrofilai x10^9/L 1,48-10,29 2,79-12-97 7,88 5,09 Limfocitai x10^9/L 0,92-6,88 0,23-5,12 2,675 2,445 Monocitai x10^9/L 0,05-0,67 0,12-0,84 0,48 0,36 Eozinofilai x10^9/L 0,17-1,57 0,18-1,26 0,72 0,54 Trombocitai x10^9/L 151-600 98-514 206 208 Kraujo biocheminio tyrimo paramentras Matavimo vienetai Fiziologinė
norma Pokytis Vidurkis
Vidutinis kvadratinis nuokrypis (σ) CREA mmol/L 71-212 70-187 113 58,5 UREA mmol/L 5,7-12,9 5,9-11,7 8,8 2,9 ALT mmol/L 12-130 15-148 81,5 66,5 AST mmol/L 0-48 4-56 30 26 ALP mmol/L 14-111 21-93 57 36
31 14 pav. Vakcinuoti ir nevakcinuoti šunys, 2014–2018 m. sirgę „šunidžių kosuliu“
Įvertinus tyrimo rezultatus nustatyta, kad daugiausia infekciniu tracheobronchitu sirgusių šunų (85 proc. visų 2014–2018 m. sirgusių „šunidžių kosuliu“ šunų) buvo nevakcinuoti (p<0,05).
Daugiausia nevakcinuotų šunų infekciniu tracheobronchitu sirgo 2016 m. – 29 proc. visų nevakcinuotų ir 2014–2018 m. infekciniu tracheobronchitu sirgusių šunų, mažiausia tokių šunų gydyta 2014 m. – 7 proc. visų nevakcinuotų ir 2014–2018 m. infekciniu tracheobronchitu sirgusių šunų.
Daugiausia vakcinuotų šunų „šunidžių kosuliu“ sirgo 2014 m. ir 2015 m. – po 4,5 proc. visų vakcinuotų ir 2014–2018 m. infekciniu tracheobronchitu sirgusių šunų. Mažiausias – 2016, 2017 m. ir 2018 m. nuo B. bronchiseptica sukelto infekcinio tracheobronchito gydyta po 2 proc. visų vakcinuotų ir 2014–2018 m. infekciniu tracheobronchitu sirgusių šunų (14 pav.).
2 2 1 1 1 3 4 13 12 6 0 2 4 6 8 10 12 14 2014 m. 2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. At ve jų sk aičiu s, vn t. Vakcinuoti Nevakcinuoti
32 15 pav. Vakcinuotos ir nevakcinuotos katės, 2014–2018 m. sirgusios FHV-1 sukeltu infekciniu
rinotracheitu
Įvertinus tyrimo rezultatus nustatyta, kad kačių infekciniu rinotracheitu žymiai dažniau sirgo nevakcinuoti gyvūnai – 87 proc. visų 2014–2018 m. FHV-1 sukeltu infekciniu rinotracheitu sirgusių gyvūnų (p<0,05).
Daugiausiai nevakcinuotų gyvūnų nuo kačių infekcinio rinotracheito gydyta 2017 m. – 31 proc. visų 2014–2018 m. sirgusių nevakcinuotų kačių. Mažiausiai nevakcinuotų kačių nuo infekcinio rinotracheito gydyta 2014 m. – 4 proc. visų 2014–2018 m. sirgusių nevakcinuotų kačių.
Daugiausiai vakcinuotų gyvūnų nuo kačių infekcinio rinotracheito gydyta 2016 m. – 5 proc. visų 2014–2018 m. sirgusių vakcinuotų kačių, 2015, 2016, 2017 ir 2018 m. sirgo po 2 proc. visų 2014–2018 m. sirgusių vakcinuotų kačių (15 pav.).
1 1 2 1 1 2 4 10 14 9 0 2 4 6 8 10 12 14 16 2014 m. 2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. At ve jų sk aičiu s Vakcinuoti Nevakcinuoti
33 16 pav. Bakterijų jautrumas antimikrobinėms medžiagoms
Visiems šunims, sirgusiems infekciniu tracheobronchitu, buvo atlikti bakteriologiniai tyrimai. Mėginiai buvo imti nuo tonzilių, iš trachėjos ir bronchų seduotiems gyvūnams bronchoskopijos metu. Visuose mėginiuose išaugo Staphylococcus spp. bakterijos. 19–oje imtų mėginių dar papildomai nustatytos Streptococcus spp. bei E. coli bakterijos. Pagal šių bakterijų jautrumą antibiotikams, buvo paskiriami tinkami antibiotikai. Didžiausiu terapiniu efektyvumu pasižymėjo doksiciklinas. Doksiciklinas naudotas 76 proc. šunų, iš visų sirgusių „šunidžių kosuliu“ (p<0,05) (16 pav.).
Įvertinus taikytą gydymą šunims, sirgusiems „šunidžių kosuliu“, nustatyta, kad dažniausiai šunys buvo gydomi antibiotikais, vitaminais bei bronchodilatatoriais (17 pav.).
17 pav. Šunų, sirgusių infekciniu tracheobronchitu, gydymo schema 4 34 2 4 1 0 5 10 15 20 25 30 35 40 Sulfadiazinas (Sulfonamidai) Amoksicilinas su klavulanine rūgštimi (Penicilinai) Amikacinas (Aminoglikozidai) Doksiciklinas (Tetraciklinai) Enrofloksacinas
34 Visoms katėms, sirgusioms infekciniu rinotracheitu, buvo atlikti bakteriologiniai tyrimai. Mėginiai buvo imti iš nosies ertmės, iš trachėjos ir bronchų seduotiems gyvūnams bronchoskopijos metu. 31–ame mėginyje išaugo Staphylococcus spp. bakterijos. 16–oje imtų mėginių dar papildomai nustatytos Streptococcus spp. bei E. coli bakterijos. Pagal šių bakterijų jautrumą antibakterinėms medžiagoms, buvo paskiriami tinkami vaistai. Didžiausiu terapiniu efektyvumu pasižymėjo marbofloksacinas. Marbofloksacinas naudotas 38 proc. kačių, iš visų turinčių FHV-1 (p>0,05). Net 31 poc. kačių, remiantis bakteriologinių tyrimų, antibiotikai nenaudoti (p>0,05), tai rodo, jog šios katės neturėjo antrinės bakterinės infekcijos (18 pav.).
18 pav. Bakterijų jautrumas antimikrobinėms medžiagoms
Įvertinus taikytą gydymą katėms, sirgusioms kačių infekciniu rinotracheitu, nustatyta, kad dažniausiai katėms buvo taikytas imunitetą stiprinantis gydymas vitaminais, kvėpavimą lengvinančiais bronchodilatatoriais bei antimikrobinėmis medžiagomis – dėl antrinės bakterinės infekcijos. Pagal užsienio literatūrą, papildomai galima naudoti antivirusinius vaistus (19 pav.).
17 10 3 1 14 0 2 4 6 8 10 12 14 16 18 Nenaudotos antimikrobinės medžiagos Doksiciklinas (Tetraciklinai) Amoksicilinas su klavulanine rūgštimi (Penicilinai) Tilozinas (Makrolidai) Marbofloksacinas
35 19 pav. Kačių, sirgusių infekciniu rinotracheitu, gydymo schema
36
4. REZULTATŲ APTARIMAS
Įvertinus gyvūnų sergamumą viršutinių ir apatinių kvėpavimo takų ligomis 2014–2018 m., nustatyta, kad didžiausias sergamumas buvo apatinių kvėpavimo takų ligomis (60 proc. visų sergančių gyvūnų). Tai atitinka literatūroje pateiktą informaciją, kad gyvūnų sergamumas yra didesnis apatinių kvėpavimo takų ligomis (p<0,05) (3). Vertinant lyties predispoziciją sergamumui, nustatyta, kad lytis nėra statistiškai patikimas veiksnys (p>0,05) – vienodai gali susirgti tiek patinai, tiek patelės.
Dažniausiai kvėpavimo takų ligomis šunys ir katės sirgo rudenį (38 proc. visų 2014–2018 m. kvėpavimo takų ligomis sirgusių gyvūnų), rečiausiai – žiemą (15 proc. visų 2014–2018 m. kvėpavimo takų ligomis sirgusių gyvūnų) (p<0,05).
Atlikus TL-PGR tyrimą, diagnozavus ir įvertinus infekcinių agentų sukeltas kvėpavimo takų ligas per 2014–2018 m. – tiksli diagnozė buvo nustatyta šunims, sergantiems šunų infekciniu tracheobronchitu ir katėms, sergančioms kačių infekciniu rinotracheitu – šiomis ligomis bendrai sudėjus sirgo 28 proc. visų gyvūnų, sirgusių viršutinių ir apatinių kvėpavimo takų ligomis.
Šunims sergantiems infekciniu tracheobronchitu bei katėms, sergančioms infekciniu rinotracheitu diagnozė nustatyta remiantis bendraisiais (klinikinė apžiūra, palpacija, auskultacija) ir specialiaisiais (rengeninis, endoskopinis bei TL-PGR tyrimas) tyrimo metodais. Pagal literatūroje pateikiamą informaciją, šie tyrimo metodai yra pagrindiniai, nustatyti tikslią diagnozę. Kraujo morfologiniai bei biocheminiai tyrimai yra kaip pagalbinė diagnostinė priemonė (3).
Kiekvienam gyvūnui, kuris sirgo infekcinėmis ligomis, atlikta LL bei DV krūtinės rentgeno nuotraukos. Dažniausia šunų infekcinio tracheobronchito bei kačių infekcinio rinotracheito komplikacija – pneumonija (12). Keleto pacientų pavyzdžiai pateikti priedų skiltyje (1, 2, 5 priedas). Rentgenogramose galima įvertinti plaučių audinio pakitimus – vienas iš dažniausių, tai matomas išryškėjęs intersticinis ir alveolinis audinys (13).
Visiems infekcinėmis ligomis sirgusiems pacientams taip pat atlikta bronchoskopija (3, 4, 6 priedas). Literatūroje aprašoma, jog šis specialusis tyrimo metodas leidžia ne tik apžiūrėti ir įvertinti šuns ar katės kvėpavimo takus, tačiau ir suteikia galimybę paimti mėginius antibiogramai, citologiniam tyrimui bei TL-PGR metodui sukėlėjui identifikuoti (4).
Daugelyje citologinių tyrimų buvo matomos bakterijos, virpamojo epitelio ląstelės, neutrofilai, eozinofilai bei makrofagai, kurie leidžia įtarti bakterinės kilmės uždegiminį procesą (7 priedas).
Dažniausiai „šunidžių kosuliu“ sirgo šunys iki 1 m. amžiaus (58 proc. visų šunų, sergančių infekciniu tracheobronchitu), kačių infekciniu rinotracheitu dažniausiai sirgo katės nuo 1 m. iki 5 m.
37 amžiaus (49 proc. visų kačių, sergančių FHV). Literatūroje pateikiami duomenys, kad infekciniam tracheobronchitui imliausi šunys yra nuo 6 savaičių iki 8 mėnesių amžiaus. Kačių infekciniam rinotracheitui imliausios katės nuo 6 iki 12 mėnesių amžiaus (4).
Įvertinus vakcinacijos įtaką šunų sergamumui infekciniu tracheobronchitu bei kačių sergamumui infekciniu rinotracheitu, gauti tokie duomenys: dažniau sirgo nevakcinuoti gyvūnai (85 proc. visų sirgusių „šunidžių kosuliu“ šunų, 87 proc. visų FHV-1 sukelta infekcija sirgusių kačių) (p<0,05). Tik 15 proc. visų bordetelioze sirgusių šunų ir 13 proc. visų kačių infekciniu rinotracheitu sirgusių kačių buvo vakcinuoti gyvūnai. Remiantis literatūra, galima daryti prielaidą, kad vakcinacija turi didelę įtaką infekcinių ligų prevencijai (12).
Daugiausia nevakcinuotų šunų bordetelioze sirgo 2016 m. – 29 proc. visų infekciniu tracheobronchitu sirgusių šunų, mažiausiai – 2014 m. – 7 proc. visų „šunidžių kosuliu“ sirgusių šunų. Daugiausia nevakcinuotų kačių infekciniu rinotracheitu sirgo 2017 m. – 31 proc. visų infekciniu rinotracheitu sirgusių kačių, mažiausiai – 2014 m. – 4 proc. visų infekciniu rinotracheitu sirgusių kačių. Literatūroje rašoma, jog esant nekomplikuotai bordeteliozei, rekomenduojama šunį atskirti nuo kitų šunų – nevesti į dresūrą, vengti pasivaikščiojimo vietų, kur didelis kiekis kitų augintinių, taip pat vengti sporto, aktyvaus laisvalaikio nuo 14 iki 21 dienos. Gydymas antibiotikais, nustačius bakterijų jautrumą antibiotikams, turėtų būti taikomas 10–14 dienų. Esant komplikuotai bordeteliozei, kuomet pasireiškia pneumonija, šuo turėtų būti stacionarizuojamas, atskiriamas nuo kitų šunų, taip pat būtina atsisakyti aktyvaus sporto apie 2 mėnesius. Norint sumažinti galimybę vėl susirgti šunų infekciniu tracheobronchitu, rekomenduojama šunų vakcinacija (5).
R. Maes (27) rekomenduoja gydymą nuo kačių infekcinio rinotracheito. Deja, antivirusinio gydymo tyrimo metu pritaikyti neteko, tačiau literatūroje pateikiamas itin didelis šio gydymo efektyvumas. Visoms tiriamoms katėms buvo taikomas simptominis gydymas – pacientams skirti plataus veikimo spektro antibiotikai siekiant išvengti antrinės bakterinės infekcijos, nustačius bakterijų jautrumą antibiotikams, taip pat, jei reikia – skysčių terapija. Nustačius, kad katės infekuotos FHV-1 virusu, būtina jas atskirti nuo kitų, kartu gyvenančių, sveikų kačių, gyvūno savininkui teikti rekomendacijos dėl pašaro parinkimo bei atlikti kasmetinę kačių vakcinaciją.
38
IŠVADOS
1. Apatinių kvėpavimo takų ligomis (60 proc., p<0,05) šunys ir katės sirgo dažniau nei viršutinių kvėpavimo takų ligomis. Dažniausiai šunys sirgo tracheitu, o katės rinitu.
2. Viršutinių ir apatinių kvėpavimo takų ligos diagnozuojamos naudojant bendruosius (klinikinis tyrimas, kraujo tyrimai) ir specialiuosius tyrimų metodus (rentgeninis tyrimas, endoskopija).
3. Šunų ir kačių lytis kvėpavimo takų ligoms nėra statistiškai reikšmingas veiksnys. Gali vienodai susirgti tiek patinai, tiek patelės (p>0,05).
4. Dažniausiai kvėpavimo takų ligomis gyvūnai sirgo rudenį (38 proc. visų kvėpavimo takų ligų), o rečiausiai žiemą (15 proc. visų kvėpavimo takų ligų) (p>0,05).
5. Vakcinacija turi didelę reikšmę profilaktuojant infekcines kvėpavimo takų ligas: 85 proc. visų sirgusių „šunidžių kosuliu“ šunų ir 87 proc. visų virusiniu rinoracheitu sirgusių kačių buvo nevakcinuoti (p<0,05).
6. Nuo šunų infekcinio tracheobronchito daugiausiai buvo gydoma doksiciklinu (p<0,05), atsikosėjimą lengvinančiais preparatais bei vitaminais.
7. Nuo kačių infekcinio rinotracheito daugiausiai buvo gydoma marbofloksacinu (p>0,05), atsikosėjimą lengvinančiais preparatais bei vitaminais.
39
PADĖKA
Noriu padėkoti LSMU Veterinarijos Akademijos dėstytojams už suteiktas žinias, o ypatingai dėkoju savo magistro baigiamojo darbo vadovui prof. dr. Aidui Grigoniui už skirtą savo laiką, itin didelę kantrybę bei pagalbą.
40
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Sebastiani A. M., Fishbeck D. W. Mammalian Anatomy: The Cat. Morton Publishing Company; 2005. p. 103–5.
2. Norkus C. L. Veterinary Technician’s manual for Small Animal Emergency and Critical Care. Blackwell publishing; 2012. p. 127; 134–7.
3. Johnson L. R. Clinical Canine and Feline Respiratory Medicine. Blackwell publishing; 2010. p. 3 – 10; 38 – 47; 57 – 89; 130 – 135.
4. Greene C. E. Infectious Diseases of the dog and cat. Fourth edition. Elsevier publishing. 2012; p. 55 – 63; 151 – 161.
5. Barr S. C., Bowman D. D. Canine and Feline Infectious Diseases and Parasitology. Second edition. Blackwell publishing; 2012. p. 16 – 22; 223 – 228; 320 – 324.
6. Kӧnig H. E,. Liebich H. G. Veterinary anatomy of domestic mammals. Fourth edition. Printed in Germany. Schattauer GmbH; 2009. p. 369 – 390.
7. Nelson R. W., Couto C. G. Small animal internal medicine. Fifth edition. Elsevier publishing; 2014. p. 217 – 360; 1360 – 1364.
8. Stanley B.J., Hauptman J. G., Fritz M. C., Rosenstein D.S., Kinns J. .Esophageal dysfunction in dogs with idiopathic laryngeal paralysis: a controlled cohort study. Vet Surg. 2010;39:139. 9. Shelton G. D. Acquired laryngeal paralysis in dogs: evidence accumulating for a generalized
neuromuscular disease. Vet Surg. 2010; 39:137.
10. Nijhuis R. H. T., Guerendiain D., Claas E. C. J., Templeton K. E. Comparison of ePlex Respiratory Pathogen Panel with Laboratory – Developed Real-Time PCR Assays for Detection of Respiratory Pathogens. Journal of Clinical Microbiology. 2017; 55:1938 – 1945.
11. Fuentes V. L., Lynelle R. J., Dennis S. Canine and feline cardiorespiratory. Second edition. British Small Animal Veterinary Association. 2010; p. 316.
12. Sykes J. E. Canine and Feline Infectious Diseases. Elsevier publishing. 2014; p. 240 – 248; 370 – 377.
13. Mattoo S., Cherry J. D. Molecular pathogenesis, epidemiology, and clinical manifestation of respiratory infections due to Bordetella pertussis and other Bordetella subspecies. Clin.
Microbiol. Rev. 2005; 18:326-382.
14. Datz C. Bordetella Infections in Dogs and Cats: Pathogenesis, Clinical Signs, and Diagnosis. 2003; 12:896 – 901.
41 15. Canonne A. M., Billen F., Tual C., Ramery E., Roels E., Peters I. et al. Quantitative PCR and Cytology of Bronchoalveolar Lavage Fluid in Dogs with Bordetella bronchiseptica Infection.
Intern Med. 2016; 30(4): 1204–1209.
16. Zhu B. Y., Johnson L.R., Vernau W. Tracheobronchial Brush Cytology and Bronchoalveolar Lavage in Dogs and Cats with Chronic Cough: 45 Cases (2012–2014). Intern Med. 2015; 29(2): 526 – 532.
17. Cunha M. V., Inacio J. Veterinary Infection Biology: Molecular Diagnostics and High- Throughput Strategies. Humana Press. 2015; p. 3 – 8.
18. Pestana E. A., Belak S., Diallo A., Crowther J. R., Viljoen G. J. Early, Rapid and sensitive Veterinary Molecular Diagnostics - Real Time PCR Applications. Springer publishing. 2010; p. 27 – 43.
19. Vincart B., Mendonca R., Rottiers S., Vermeulen F., Struelens M. J., Denis O. A specific real-time PCR assay for the detection of Bordetella pertussis. Journal of Medical Microbiology. 2007; 56: 918 – 920.
20. Liu D. Molecular detection of animal viral pathogens. CRC Press. 2016; p. 659 – 666.
21. Wiebe V. J. Drug Therapy for Infectious Diseases of the Dog and Cat. Blackwell publishing. 2015; p. 221 – 240; 297 – 307.
22. Henzel A., Brum M. C. S., Leutert C., Martins M., Lovato L. T., Weiblen R. Isolation and identification of feline calicivirus and feline herpesvirus in southern Brazil. Brazilian Journal of
Microbiology. 2012; p. 560 – 568.
23. Hsu W. H. Handbook of veterinary pharmocology. Wiley – Blackwell. 2008; p. 550.
24. Norsworthy G. D. Feline Rhinotracheitis Virus Infection. In Blackwell’s Five-Minute Veterinary Consult: Canine & Feline. Fourth edition. Blackwell Publishing. 2007; p. 496-497. 25. Buonavoglia C et al: Canine respiratory viruses. Vet Res. 2007; 38:455.
26. Graham-Mize C.A., Rosser E. J. Bioavailability and activity of prednisone and prednisolone in the feline patient. Vet Dermatol. 2004; 15:Abstract.
27. Maes R. Felid Herpesvirus Type 1 Infection in Cats: A Natural Host Model for Alphaherpesvirus Pathogenesis. Veterinary Science. 2012; 2012:14.
42
PRIEDAI
1 priedas. 1 metų garbanotojo bišono veislės šuns, kuriam diagnozuota B. bronchiseptica sukelta
pneumonija, LL rentgenograma. Itin išryškėjęs intersticinis ir alveolinis audinys (nuotr. A. Macaitytės)
2 priedas. To paties paciento DV rentgenograma. Matomas itin išryškėjęs dešinės pusės
43 3 priedas. To paties paciento endoskopijos metu matomos hiperemiškos ir padidėjusios tonzilės
(nuotr. A. Macaitytės)
4 priedas. Tracheobronchinė bifurkacija su stipria trachėjos bei bronchų gleivinės hiperemija,
išryškėjusiu kraujagyslių tinklu bei dideliu kiekiu baltai – gelsvos spalvos eksudatu (nuotr. A. Macaitytės)
