Lietuvos sveikatos mokslų universitetas
Medicinos akademija
Medicinos fakultetas
LSMUL KK Akių ligų klinika
Justė Galminaitė
Akių optinės biometrijos duomenų įvertinimas
prieš kataraktos operaciją
Vientisosios studijų programos ,,Medicina‘‘
Baigiamasis magistro darbas
Darbo vadovė dr. L. Kuzmienė
Kaunas, 2020
TURINYS
1. SANTRAUKA ... 3
2. SUMMARY ... 4
3. PADĖKA ... 5
4. INTERESŲ KONFLIKTAS ... 5
5. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS ... 5
6. SANTRUMPOS ... 6 7. SĄVOKOS... 7 8. ĮVADAS... 8 9. DARBO TIKSLAS ... 9 10. DARBO UŽDAVINIAI ... 9 11. LITERATŪROS APŽVALGA ... 10 11.1. Katarakta ... 10
11.2. Amžiaus ir lyties įtaka kataraktos paplitimui ... 10
11.3. Kataraktos gydymas ... 11
11.4. Akies biometriniai parametrai, naudojami IOL stiprumui apskaičiuoti ... 11
11.5. Biometrinių parametrų skirtumai ... 13
12. TYRIMO METODIKA IR METODAI ... 15
13. REZULTATAI ... 16
14. REZULTATŲ APTARIMAS ... 24
15. TYRIMO IŠVADOS ... 26
16. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 27
3
1. SANTRAUKA
Autorius: Justė Galminaitė.Darbo pavadinimas: Akių optinės biometrijos duomenų įvertinimas prieš kataraktos operaciją. Tyrimo tikslas: Įvertinti akių optinės biometrijos duomenis pacientams prieš kataraktos operaciją. Uždaviniai: 1. Nustatyti ašies ilgio, priekinės kameros gylio, keratometrijos parametrų, ragenos
astigmatizmo vidutinių verčių pokytį atsižvelgiant į amžių. 2. Nustatyti ašies ilgio, priekinės kameros gylio, ragenos astigmatizmo vidutinių verčių priklausomybę nuo lyties. 3. Nustatyti ragenos astigmatizmo tipų dažnį amžiaus ir lyties grupėse. 4. Nustatyti ragenos astigmatizmo tipų dažnį ir lyčių pasiskirstymą, atsižvelgiant į akies ašies ilgį.
Metodai ir tyrimo dalyviai: Atliktas retrospektyvus tyrimas. Į tyrimą įtraukti pacientai prieš kataraktos
operaciją. Tiriamieji buvo suskirstyti į amžiaus grupes: ≤ 60 metų, 61-70 m., 71-80 m. ir ≥ 81 m. Tyrimo metu, nagrinėjant ambulatorines korteles, buvo surinkti duomenys apie ašies ilgį (AI), priekinės kameros gylį (PKG), keratometrijos parametrus (K1, K2), rageninį astigmatizmą. Skaičiavimai atlikti naudojant SPSS programą, pasirinkus reikšmingumo lygmenį p<0,05.
Rezultatai: Į tyrimą įtraukta 1010 pacientų akių, iš jų: 680 (67,32 %) moterų akys ir 330 (32,67 %) vyrų
akys. Amžiaus vidurkis - 75,01 ± 8,7 m. Vidutinės akių biometrinių parametrų reikšmės: AI 23,5 ± 1,96 mm, PKG 3,05 ± 0,38 mm, K1 43,48 ± 1,42 D, K2 44,32 ± 1,5 D. AI mažėjo atitinkamai didėjant amžiui (p < 0,01). Vyrų AI buvo statistiškai reikšmingai ilgesnis nei moterų (p < 0,01). PKG reikšmingai mažėjo su amžiumi (p < 0,01) ir buvo reikšmingai didesnis vyrams nei moterims (p = 0,015). Moterų vidutinės keratometrijos reikšmės buvo reikšmingai didesnės nei vyrų (p < 0,01). Nebuvo stebima statistiškai reikšmingo astigmatizmo pasiskirstymo tarp AI grupių (p = 0,065). Iš visų tiriamųjų 27,82 % (281 akis) turėjo rageninį astigmatizmą > 1,0 D. Su amžiumi mažėjo tiriamųjų su tiesioginiu astigmatizmu ir didėjo su atvirkščiu ir įstrižu astigmatizmu (p = 0,003).
Išvados: Akies biometrinių parametrų reikšmės su amžiumi kito. Ašies ilgio, priekinės kameros gylio ir
ragenos astigmatizmo vidutinės reikšmės mažėjo, didėjant amžiui. Vidutiniai keratometrijos rodikliai su amžiumi didėjo. Vyrų vidutinis akies ašies ilgis ir priekinės kameros gylis buvo reikšmingai didesni, nei moterų. Su amžiumi dažniau nustatytas atvirkščias ir įstrižas astigmatizmas. Vyrams su ragenos astigmatizmu > 1,0 D dažniau nei moterims nustatytas atvirkščias astigmatizmas. Reikšmingo astigmatizmo dažnio ir tipų skirtumo ašies ilgio grupėse nestebėta. Trumpos akių ašys dažniau nustatytos moterims.
Praktinės rekomendacijos: Priešoperacinės ragenos dydžio ir astigmatizmo tipų įvertinimas yra
būtinas ne tik norint suteikti papildomos informacijos kataraktos chirurgams prieš operaciją, bet ir planuoti torinių intraokulinių lęšių poreikį prieš operaciją, atitinkamai atsižvelgiant į populiacijos senėjimo poveikį.
2. SUMMARY
Author: Justė Galminaitė.Title: Ocular Biometry Parameters before Cataract Surgery.
Aim of the study: To evaluate ocular biometry parameters before cataract surgery.
Objectives: 1. To evaluate the change of axial length, anterior chamber depth, keratometry parameters,
corneal astigmatism in different age groups. 2. To evaluate axial length, anterior chamber depth, keratometry parameters, corneal astigmatism according to sex. 3. To evaluate types of corneal astigmatism according to age and sex. 4. To evaluate types of corneal astigmatism in different axial length groups.
Material and methods: A retrospective study included patients before cataract surgery. Patients were
divided according to age: ≤ 60 years (y), 61-70 y, 71-80 y, ≥ 81y. The data about axial length (AL), anterior chamber depth (ACD), keratometry parameters (K1, K2) and corneal astigmatism was obtained from patients‘ records. The data was analyzed by using SPSS package, after selecting the significance level p < 0.05.
Results: Study included 1010 eyes of 770 patients: 67.32 % women and 32.67% men, the mean age was
75.01 ± 8.7 y. Mean ocular biometry parameters: AL 23.5 ± 1.96 mm; ACD 3.05 ± 0.38 mm; K1 43.48 ± 1.42 D; K2 44.32 ± 1.5 D. AL decreased with increasing age (p < 0.01). Male AL was significantly higher than female. ACD decreased significantly with age (p < 0.01) and was significantly higher in males (p = 0.015). Mean keratometry was significantly higher in females than in males (p < 0.01). Mean astigmatism values decreased with age (p < 0.01). There were no significant differences of type of astigmatism in AL groups (p = 0.065). In all of the group, 27.82% (281 eyes) had corneal astigmatism more than 1.0 D. Rate of with-the-rule astigmatism decreased with age, while against-the-rule astigmatism and oblique astigmatism increased (p < 0.05).
Conclusions: Ocular biometry parameters were changing with increasing age. Axial length, anterior
chamber depth and corneal astigmatism decreased with age. Mean keratometry increased with age. Male mean axial length and anterior chamber depth were significantly higher than female. Against-the-rule and oblique astigmatism was more common with increasing age. Oblique astigmatism, with corneal astigmatism > 1.0 D, was more common in men than in women. No significant difference in the frequency and types of astigmatism was observed in axial length groups. Short ocular axes were more commonly found in women.
Practical recommendations: Assessment of preoperative corneal size and types of astigmatism is necessary not only to provide additional information to cataract surgeons before surgery, but also to plan the demand for toric intraocular lenses before surgery, taking into account the effects of population aging.
5
3. PADĖKA
Nuoširdžiai dėkoju savo magistrinio darbo vadovei dr. Loretai Kuzmienei už rūpestį organizuojant darbo eigą, vadovavimą, pagalbą bei patarimus ruošiant magistro darbą. Taip pat dėkoju gydytojai rezidentei Aistei Varoniukaitei už nuoširdžią pagalbą bei patarimus.
4. INTERESŲ KONFLIKTAS
Autoriui interesų konflikto nebuvo. Baigiamasis magistrinis darbas nebuvo remtas.
5. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS
2019 m. sausio 17 d. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Bioetikos centras pritarė mokslinio - tiriamojo darbo vykdymui Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų (LSMUL KK) Akių ligų klinikoje (Nr. BEC-MF-245).
6. SANTRUMPOS
LSMU – Lietuvos sveikatos mokslų universitetasLSMUL KK – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos IOL – intraokulinis lęšis
AI – akies ašies ilgis (angl. Axial Length, AL)
PKG – priekinės kameros gylis (angl. Anterior Chamber Depth, ACD) RA – regos aštrumas (Visus)
GKRA – geriausias koreguotas regėjimo aštrumas (angl. BCDVA) D – dioptrija
K1 (D) – keratometrijos silpnesnis meridianas K2 (D) – keratometrijos stipresnis meridianas CYL (D) – cilindras
TAs – tiesioginis astigmatizmas, kai ragenos išlinkimas 90° ± 30° (angl. WTR)
AAs – netiesioginis/ atvirkščias astigmatizmas, kai ragenos išlinkimas 180° ± 30° (angl. ATR) ĮAs – įstrižas astigmatizmas, kai ragenos išlinkimas 120° - 150° arba 30° - 60° (angl. OB) SN – standartinis nuokrypis
7
7. SĄVOKOS
Astigmatizmas – dviejų refrakcijos pavidalų arba vienos ir tos pačios, tik skirtingo laipsnio, refrakcijos buvimas vienoje akyje.
Katarakta – akių liga, pasireiškianti lęšiuko skaidrumo praradimu (drumstėjimu) ir blogėjančia rega. Keratometrija – akies ragenos laužiamoji geba.
Regos aštrumas – akies gebėjimas matyti du, tam tikru atstumu vienas nuo kito nutolusius, taškus kaip atskirus.
Refrakcija – akies optinės sistemos laužiamoji geba.
Refrakcijos yda – tai būklė, kai akies optinę sistemą perėję spinduliai nesusikerta tinklainėje, todėl matomas neryškus vaizdas.
8. ĮVADAS
Pasaulyje beveik trečdalis žmonių turi regėjimo sutrikimą ar aklumą. Daugiau nei 1 milijardas iš jų turi regėjimo sutrikimą, kurio galima išvengti. Vienos pagrindinių regos sutrikimo priežasčių yra anksčiau nediagnozuota refrakcijos yda (123,7 milijonai), katarakta (65,2 milijonai) ar nediagnozuota presbiopija (826 milijonai) [1,2].
Didžioji dalis šių pacientų jau yra perkopę 50 metų [1]. Šiai pacientų grupei labiausiai būdinga, regos sutrikimą ar net aklumą sukelianti, liga – katarakta. Tai akių liga, kurios metu pasireiškia bet koks akies lęšiuko sudrumstėjimas. Ši patologija gali paveikti tiek vieną, tiek abi akis bei sukelti neryškų ar iškraipytą matymą, akinimą, o sunkiais atvejais net ir aklumą. Pacientams diagnozė paprastai grindžiama pagal jų išreikštus simptomus (tokius kaip neryškus matymas, sunkus matymas naktį, jautrumas šviesai ar akinimas, dvigubas matymas viena akimi ir kt.) bei gydytojo oftalmologo patikrą, atliekant biomikroskopiją ir oftalmoskopiją. Taigi, katarakta gali pabloginti ne tik žmogaus regėjimo funkciją, bet ir sumažinti gyvenimo kokybę senyvo amžiaus pacientams, apribojant asmens įprastinę kasdieninę veiklą [3].
Kataraktos atsiradimui įtakos turi labai daug veiksnių, tačiau labiausiai paplitęs – amžius. Ši liga gali atsirasti ir toliau vystytis tiek vaikams, tiek suaugusiems, todėl, pagal išsivystymo laiką, katarakta išskiriama į įgimtą ir įgytą. Su amžiumi susijusios kataraktos vystymasis bei progresavimas yra labai įvairus ir priklauso nuo tiriamųjų grupių, t.y. nuo kataraktos rūšies, sunkumo bei gretutinių akių ligų [3,4]. Studijų duomenimis, akies biometriniai parametrai, atlikti prieš kataraktos operaciją, yra nepastovūs ir su amžiumi keičiasi [5–7]. Atsižvelgiant į astigmatizmą, pacientams su CYL > 1,0 D, paprastas sferinis lęšis gali būti neefektyvus. Todėl labai svarbu nustatyti kuo tikslesnius duomenis prieš kataraktos operaciją, kad po jos papildoma korekcija būtų kuo mažesnė arba išvis nereikalinga.
Šiuo tyrimu siekta įvertinti pacientų akių optinės biometrijos duomenis ir astigmatizmo tipų pasiskirstymą prieš kataraktos operaciją, jų pokytį tarp skirtingų lyčių bei amžiaus grupių.
9
9. DARBO TIKSLAS
Įvertinti akių optinės biometrijos duomenis (ašies ilgį, priekinės kameros gylį, keratometrijos parametrus, ragenos astigmatizmą) pacientams prieš kataraktos operaciją.
10. DARBO UŽDAVINIAI
1. Nustatyti ašies ilgio, priekinės kameros gylio, keratometrijos parametrų, ragenos astigmatizmo vidutinių verčių pokytį atsižvelgiant į amžių.
2. Nustatyti ašies ilgio, priekinės kameros gylio, ragenos astigmatizmo vidutinių verčių priklausomybę nuo lyties.
3. Nustatyti ragenos astigmatizmo tipų dažnį amžiaus ir lyties grupėse.
4. Nustatyti ragenos astigmatizmo tipų dažnį ir lyčių pasiskirstymą, atsižvelgiant į akies ašies ilgį.
11. LITERATŪROS APŽVALGA
11.1. KataraktaLietuvos Higienos instituto 2018 metų duomenimis, akies ir jos priedinių organų ligų užregistruota 221,48 atvejų/1000 gyv., o iš jų trečia pagal dažnį - senatvinė ir kitos kataraktos H25-H26 (pagal TLK-10 ligų kodų klasifikaciją) – 29,22 atvejų/1000 gyv. [8]. Katarakta – pagrindinė grįžtamojo aklumo ir regėjimo sutrikimo priežastis pasaulyje. Liga apibrėžiama kaip akies lęšiuko skaidrumo praradimas dėl jo drumstėjimo [2]. Senstant kinta atskirų baltymų grupių konglomeratų šviesos laužimo koeficientas ir šviesos spinduliams vis sunkiau patekti į akies vidų. Šią ligą galima diagnozuoti apžiūrint plyšine lempa [3,4,9]. Ligos metu lęšiukas pagal LOCS (The Lens Opacities Classification system) III drumstėjimo lokalizaciją klasifikuojamas į šiuos senatvinės kataraktos tipus: branduolinė sklerozinė, žievinė, užpakalinė pokapsulinė [10,11]. Biomikroskopuojant papildomai įvertinamas lęšiuko subrendimo lygis ir katarakta skirstoma į nesubrendusią, subrendusią ir perbrendusią [12].
11.2. Amžiaus ir lyties įtaka kataraktos paplitimui
Ne viename literatūros šaltinyje teigiama, jog svarbiausias kataraktos pasireiškimo rizikos veiksnys yra amžius. Su amžiumi, kintant lęšiuko baltymų struktūrai, lęšiukas storėja, didėja jo svoris, mažėja akomodacinė galia. Susidarant naujiems žieviniams sluoksniams, lęšiuko branduolys vis labiau spaudžiamas, todėl palaipsniui sklerozuojasi ir kietėja. Progresuojant pigmentacijai, dėl kintančios lęšiuko baltymų cheminės struktūros, lęšiukas įgyja gelsvą ar rusvą atspalvį [3]. Šeštajame gyvenimo dešimtmetyje katarakta nustatoma kas trečiam asmeniui, o devintajame gyvenimo dešimtmetyje – beveik kiekvienam [2,13–16].
Tang, kartu su bendraautoriais, savo atliktoje studijoje mini, kad didėjant amžiui, didėja ir regėjimui reikšmingos kataraktos pasireiškimas (iš 20414 tirtų akių 7804 buvo diagnozuota katarakta): 45–49 metų amžiaus tarpe buvo apie 2,4 %., 50–59 metų – apie 18,98 %, 60–69 metų – apie 46,83 %, 70–79 metų – apie 22,51 %, vyresniems negu 80 metų amžiaus tarpe – apie 9,26 % [5].
Vis dėlto, ne tik amžiniai baltymų pokyčiai turi įtakos šios ligos vystymuisi. Tokie veiksniai kaip genetika, vandens-elektrolitų balansas, fizinis aktyvumas, rūkymas, alkoholis, oksidacinis stresas ar sisteminės ligos taip pat yra svarbūs [3,4,9,17,18]. Įvairių literatūros šaltinių autoriai užsimena ir apie kataraktos paplitimo sąsajas su lytimi. Remiantis kelių, populiacija pagrįstų, tyrimų (Huang, Zetterberg ir Curragh) duomenimis, moterys turi didesnį akies lęšio, ypač žievės, drumstumą, todėl katarakta dažniau diagnozuojama moterims nei vyrams. Kita vertus, moterys gyvena ilgiau ir dažniau lankosi pas
11
gydytojus oftalmologus, tad nėra aišku, ar ši koreliacija teisinga [16,19–21].
11.3. Kataraktos gydymas
Vienintelis šios ligos efektyvus gydymo būdas – kataraktos operacija. Vienas pagrindinių šios operacijos tikslų – pagerinti regėjimo aštrumą [3,22,23]. Yra įvairių kataraktos ekstrakcijos variantų, tačiau moderniausias ir šiuo metu dažniausiai naudojamas – fakoemulsifikacija su intraokulinio lęšio (IOL) implantacija [3,14]. Ši chirurginė technika, dar kitaip vadinama „mažo pjūvio operacija“, yra viena saugiausių: pacientui greičiau atsistato regėjimas ir išlieka didesnė tikimybė išsaugoti nepažeistą ragenos sferiškumą, ar net sumažinti buvusį rageninį astigmatizmą [22–25]. Refrakcijos ydoms koreguoti naudojami vieno židinio, toriniai bei daugiažidininiai IOL. Vieno židinio IOL fokusuoja vaizdą vienu atstumu – tolimu, vidutiniu arba artimu, todėl po operacijos reikalinga papildoma korekcija akiniais. Toriniais IOL galima koreguoti astigmatizmą, o daugiažidininiais lęšiais koreguojamas matymas iš arti, tarpiniu atstumu ir į tolį. Dažniausiai papildoma korekcija akiniais yra nereikalinga.
11.4. Akies biometriniai parametrai, naudojami IOL stiprumui apskaičiuoti
Pagrindinis kataraktos sėkmingo gydymo komponentas yra galimybė prieš operaciją apskaičiuoti tinkamo IOL, naudojamo natūraliam lęšiui pakeisti, stiprumą. Tam yra naudojamos specialios formulės, o prieš operaciją turi būti įvertinti akies biometriniai parametrai – ragenos laužiamoji geba, priekinės kameros gylis, akies ašies ilgis. Bet koks šių parametrų netikslumas gali sukelti nenuspėjamą pooperacinę refrakcijos ydą [4]. Yra keli metodai akių biometrijai atlikti prieš kataraktos operaciją: IOLMaster aparatu, ultragarsine A sistema ir keratometrija, kt. IOLMaster – tai modernus optinis biometrijos prietaisas, kuris remiasi dalinės optinės koherencijos interferometrijos principu (angl. OLCI) ir apskaičiuoja tikslesnius, dažniau atkartojamus akies biometrinius parametrus nei kiti ultragarsiniai biometrijos prietaisai. Tuo tarpu ultragarsinė A sistema naudojama, kai dėl intensyvių lęšiuko drumsčių negalimas AI įvertinimas IOLMaster ar kitais panašaus tipo prietaisais. Šia sistema įmanoma apskaičiuoti tik akies AI ir PKG [4,26].
Pagal 2017 metų Nicos rekomendacijas ragenos laužiamoji geba apskaičiuojama pagal keratometrijos parametrus. Šie matavimai remiasi ragenos sferiškumu (K1 – silpnesnis meridianas, K2 – stipresnis meridianas) ir jo santykiu su priekiniu ir užpakaliniu ragenos paviršiais [4]. Astigmatizmas – tai dviejų refrakcijos pavidalų arba vienos ir tos pačios, tik skirtingo laipsnio, refrakcijos buvimas vienoje akyje, todėl skirtinguose akies dioptrinės sistemos meridianuose stebima skirtinga laužiamoji
geba. Neretai šią kliniškai reikšmingą refrakcijos ydą sukelia netolygus ragenos kreivumas arba netaisyklinga lęšiuko forma ar jo poslinkis. Vis dėlto, ragenos refrakcijos galia yra didesnė (apie 43 dioptrijas) nei lęšiuko (apie 19 dioptrijų), todėl ragenos asferiškumas (netolygumai) atlieka svarbiausią vaidmenį matymo kokybei [27]. Pagal minėtus meridianus apskaičiuojama rageninio astigmatizmo galima korekcija keratometriniu cilindru (CYL), kuris išreiškiamas dioptrijomis (D) ir laipsniais, priklausomai nuo jo ašies nuokrypio.
Literatūroje yra minimi trys astigmatizmo tipai: tiesioginis astigmatizmas (TAs), kai stipresnis yra vertikalusis meridianas 90° ± 30°, atvirkščias astigmatizmas (AAs), kai stipresnis yra horizontalus meridianas 180° ± 30°, ir įstrižas astigmatizmas (ĮAs), kai stipresnis meridianas tarp 120° ir 150° arba 30° ir 60° (1 paveikslas). Kliniškai astigmatizmas skirstomas į fiziologinį, neturintį įtakos regėjimo kokybei, ir patologinį astigmatizmą (> 1,00 D), ryškiai pabloginantį matymą. Ankstesnių tyrimų duomenimis, ragenos astigmatizmas > 1,00 D varijuoja tarp 27 – 48 % ištirtų akių, priklausomai nuo populiacijos, o Lietuvoje šis rodiklis gerokai mažesnis –23,3 % [16,26,28–31]. Astigmatizmo ir jo tipo paplitimo priešoperacinė analizė yra labai svarbi planuojant operaciją bei pasirenkant tinkamiausią pacientui torinį IOL [32].
Kitas labai svarbus biometrinis parametras – akies ašies ilgis (AI) – atstumas nuo ragenos iki tinklainės, kuriam apskaičiuoti gali būti naudojama optinė arba ultragarsinė biometrija. Atitinkamai pagal AI galima nusakyti, kokia akis vyrauja pas tiriamąjį: trumpo AI (≤ 22mm) akys dažniau pasitaiko toliaregiams pacientus, o ilgo AI (> 26mm) akys – trumparegiams. AI išmatuoti rekomenduojama pirmiausia rinktis optinę biometriją, o tik vėliau, jei pastaroji neįmanoma arba nepateikia tikslių išmatavimų, rinktis ultragarsinę A sistemą [4].
Prieš kiekvieną kataraktos operaciją taip pat reikia atidžiai ištirti priekinę kamerą su plyšine lempa bei pagal biometriją išmatuoti akies priekinės kameros gylį (PKG). Jis taip pat matuojamas su IOLMaster prietaisu pagal "optinio pjūvio" principą per priekinę kamerą [11,16,29,30]. PKG - taitarpas tarp ragenos priekinio epitelinio sluoksnio ir lęšiuko priekinės kapsulės paviršiaus. Akys gali turėti seklią, normalią arba gilią priekinę kamerą, nustatant prieš tai minėtą trumpą, vidutinį ar ilgą AI. Sekli
1 paveikslas. Astigmatizmo tipai su laipsniais: tiesioginis astigmatizmas (TAs, WTR), kai ragenos išlinkimas 90° ± 30°, atvirkščias astigmatizmas (AAs, ATR) - 180° ± 30° ir įstrižas astigmatizmas (ĮAs, OBL) - 120° - 150° arba 30° - 60° [26].
13
priekinė kamera gali būti matoma fiziologiškai normaliose trumpo ašies ilgio akyse ir nanoftalminėse (patologiškai mažose) akyse. PKG yra giliausias vyzdžio centre ir yra tiesiogiai susijęs su lęšiuko padėtimi, todėl šis matmuo yra taip pat svarbus IOL tikslumo apskaičiavimui [33].
Biometrijos tikslumas ir nuoseklumas priklauso nuo operatoriaus, individualios įrangos ir naudojamų formulių tinkamumo. Todėl svarbu, jog atliekantis biometrijos matavimus asmuo būtų kompetentingas atlikti šią procedūrą, o tai leistų pasiekti gerų kataraktos chirurgijos rezultatų.
11.5. Biometrinių parametrų skirtumai
Literatūros šaltiniai teigia, jog, kaip ir kataraktos paplitimas, taip ir jos biometriniai parametrai pasiskirsto skirtingai daugelyje populiacijų, priklausomai nuo varijuojančios lyties ar amžiaus [5,17,30,34,35].
Tyrėjas Huang kartu su bendraautoriais vertino akių biometrijos charakteristikų pasiskirstymą kinų populiacijoje pagal lytį ir amžių. Vidutinės vyrų AI reikšmės buvo statistiškai reikšmingai didesnės nei moterų [16]. Tokie patys skirtumai tarp lyčių buvo stebimi ir kituose tyrimuose [30,36]. Tuo tarpu duomenys dėl amžiaus įtakos AI reikšmei yra prieštaringi. Huang pastebėjo statistiškai reikšmingą AI mažėjimą didėjant tiriamųjų amžiui, Ferreira studijoje reikšmingo pokyčio tarp amžiaus grupių nebuvo, tačiau yra studijų, kur AI su metais ilgėjo [7,16,30].
Stebint amžiaus priklausomybę priekinės kameros gyliui, lęšiukas storėja, didėja jo svoris, todėl priekinė kamera seklėja. PKG su amžiumi reikšmingai mažėjo prieš tai jau minėtame Huang tyrime [16]. Ši tendencija tarp amžiaus grupių pasireiškė ir kitose studijose [30,35,36]. Šiuose tyrimuose taip pat buvo stebimas statistiškai reikšmingas PKG skirtumas tarp vyrų ir moterų: vyrų PKG reikšmės buvo didesnės [16,30,35,36].
Su amžiumi žmogaus odoje mažėja kolageno, oda raukšlėjasi, todėl mažėja viršutinių akių vokų raumenų tonusas ir jų spaudimas ragenai. Laikui bėgant vokai po truputį atsitraukia nuo ragenos. Dėl prieš tai minėtų pokyčių, senyvo amžiaus žmonių tarpe ragenos vertikalusis meridianas plokštėja ir senstant astigmatizmo ašies tipas dažnai pasikeičia iš tiesioginio į atvirkščią [16,27]. Šis, nuo amžiaus priklausomas, astigmatizmo ašies nuokrypio pokytis buvo įrodytas daugeliu aspektų įvairiose etninėse populiacijose [16,29,37,38]. Literatūroje yra siūlomos kelios šio poslinkio teorijos: dėl sumažėjusio akių vokų įtempimo ir dėl darbo (pavyzdžiui, skaitymas), reikalaujančio žvelgti žemyn ar į šonus artimu atstumu [27].
Mokslininkas Wakefield‘as kartu su bendraautoriais, tirdamas ryšį tarp amžiaus ir rageninio astigmatizmo, nustatė, kad ragenos astigmatizmo laipsnis teigiamai koreliavo su tiriamųjų amžiumi (p<0,01). Pacientų, kurių CYL buvo < 1,0 D, pastebėtas statistiškai reikšmingas CYL mažėjimas
senstant, o pacientų, kurių CYL buvo 1 – 3 D, CYL reikšmė didėjo atitinkamai didėjant amžiui (p < 0,01). Šiame tyrime buvo stebimas taip pat statistiškai reikšmingas amžiaus ir astigmatizmo tipų ryšys: didėjant amžiui labiausiai buvo išreikštas AAs (p < 0,01), o TAs buvo mažiau paplitęs (p < 0,01), priešingai ĮAs nekoreliavo su amžiumi [29].
Literatūroje yra pateikta teorijų, jog amžius turi įtakos ragenos kreivumo skirtumams ir tarp lyčių. Spėjama, jog šiuos pokyčius lemia AI ir savitieji ragenos veiksniai, susiję su lytinių hormonų poveikiu ar jų trūkumu [38]. Atvirkščią astigmatizmo tipą yra žymiai labiau linkę turėti vyrai, o vyresnių vyrų ragenos astigmatizmas linkęs dažniau pereiti nuo TAs prie AAs, palyginti su vyresnio amžiaus moterimis [27,38].
1 lentelė. Anksčiau atliktų tyrimų duomenys.
AI – ašies ilgis (mm), PKG – priekinės kameros gylis (mm), K – keratometrija (D), CYL – vidutinis keratometrijos cilindras, SN – standartinis nuokrypis.
Autorius Wakefield
[29] Huang [16] Ferreira [30] Duman [26] Mohammadi [28]
Šalis Jungtinė
Karalystė Kinija Portugalija Turkija Iranas
Išleidimo metai 2016 2018 2017 2018 2016 Akių/ pacientų skaičius 2247/2247 6933/6933 13 012/6 506 1233 / 838 2156/1317 Amžius ± SN (m.) 72,28 ± 13,84 55,4 ± 2,98 69 ± 10 66,8 ± 10,7 64,92 ± 11,48 Moterų, n (%)/vyrų, n (%) - 3622 (52,2 %)/ 3311 (47,8 %) 3721 (57,2 %)/ 2785 (42,8 %) 348 (41,5 %)/ 490 (58,5 %) 276 (40,89 %)/ 399 (59,11 %) AI ± SN (mm) 23,99 ± 1,85 24,32 ± 2,42 23,87 ± 1,55 - 23,33 ± 1,37 PKG ± SN (mm) 3,08 ± 0,52 3,08 ± 0,47 3,25 ± 0,44 - - K ± SN 44,29 ± 1,70 44,23 ± 1,66 43,91 ± 1,71 44,15 ± 1,68 44.83 ± 1.79 Rageninis astigmatizmas ± SN (CYL) (D) 1,11 ± 0,88 1,00 ± 0,92 1,08 ± 0,84 0,84 ± 0,70 1,12 ± 1,10 Rageninio astigmatizmo dydis > 1,0 D (%) 44,2 % 35,54 % 43,5 % 27,9 % 48,1 %
Rageninio astigmatizmo tipai, n (%)
Tiesioginis, n
(%) - - - 457 (37,1 %) 796 (36,9 %)
Atvirkščias, n
(%) - - - 548 (44,4 %) 1010 (46,8 %)
15
12. TYRIMO METODIKA IR METODAI
Atliktas retrospektyvusis tyrimas. Į tyrimą įtraukta 770 pacientų 1010 akių, kurioms 2016 – 2019 metais buvo atlikta kataraktos operacija LSMUL KK Akių ligų klinikoje, nagrinėjant jų ambulatorines korteles.
Tyrimo metu buvo vertinamas amžius, lytis, keratometrijos duomenys bei astigmatizmo tipai. Pacientai buvo suskirstyti į amžiaus grupes: 1-oji <60 metų, 2-oji 61-70 m., 3-ioji 71-80 m., 4-oji > 81 m. Pagal ragenos astigmatizmo keratometrijos duomenis įvertintas tiesioginis astigmatizmas (TAs), kai ragenos išlinkimas buvo 90° ± 30°, atvirkščias astigmatizmas (AAs) - 180° ± 30° ir įstrižas astigmatizmas (ĮAs) - 120° - 150° arba 30° - 60°.
Skaičiavimai atlikti naudojant SPSS programą, pasirinkus reikšmingumo lygmenį p < 0,05. Kokybinio požymio reikšmių pasiskirstymo homogeniškumas lyginamosiose grupėse tikrintas taikant x2 požymių homogeniškumo kriterijų. Rezultatai aprašyti, pateikiant kokybinio požymio reikšmių dažnį bei santykinį dažnį lyginamosiose imtyse. Spirmeno koreliacijos koeficientas taikytas norint įvertinti ryšio tarp dviejų kiekybinių požymių, netenkinančių normalinio skirstinio sąlygas, stiprumą. Stebėti skirtumai bei priklausomybės tarp požymių buvo laikyti statistiškai reikšmingais, kai apskaičiuotas reikšmingumo lygmuo (p reikšmė) buvo mažesnis nei pasirinktas reikšmingumo lygmuo (α = 0,05). Kiekybinio požymio reikšmių vidurkiai lyginti daugiau nei dvejose nepriklausomose grupėse, taikytas ANOVA kriterijus.
13. REZULTATAI
Į tyrimą įtraukta 770 pacientų 1010 akių, iš kurių: 680 (67,32 %) moterų akys ir 330 (32,67 %) vyrų akys. Tiriamųjų amžiaus vidurkis - 75,01 ± 8,7 metai. Amžius svyravo nuo 39 iki 99 metų. Amžiaus grupių pasiskirstymas (1 diagrama): ≤ 60 m. – 70 akių (6,9 %), 61-70 m. – 185 akių (18, 3 %), 71-80 m. – 481 akių (47,6 %), ≥ 81 m. – 274 akių (27,1 %).
Bendros tiriamųjų charakteristikos amžiaus grupėse pateikiamos 2 lentelėje. Prieš operaciją vidutinis regos aštrumo vidurkis (RA) 0,2 ± 0,164 (svyravo intervale tarp 0 - 0,9); vidutinis geriausiai koreguotas regėjimo aštrumas (GKRA) buvo 0,457 ± 0,28.
6.9 % 18.3% 47.6% 27.1% 0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 50 ≤ 60 m. 61-70 m. 71-80 m. ≥ 81 m. P R O C EN TAI AMŽIUS (METAI)
PACIENTŲ PASISKIRSTYMAS PAGAL AMŽIŲ
17
2 lentelė. Biometrinių parametrų pasiskirstymas amžiaus grupėse.
AI – ašies ilgis (mm), PKG – priekinės kameros gylis (mm), K1, K2 – keratometrija (D), RA – regėjimo aštrumas, GKRA – geriausias koreguotas regėjimo aštrumas, CYL – vidutinis keratometrijos cilindras, SN – standartinis nuokrypis.
3 lentelė. Biometrinių parametrų pasiskirstymas atsižvelgiant į lytį..
Parametras Moterys (n=680) Vyrai (n=330) P reikšmė Vidurkis ± SN Vidurkis ± SN
Operuotų akių skaičius, n (%) 680 (67,32) 330 (32,67)
RA 0,19 ± 0,16 0,21 ± 0,17 p = 0,423 GKRA 0,45 ± 0,22 0,43 ±0,23 p = 0,314 AI (mm) 23,38 ± 1,4 23,75 ± 1,18 p < 0,01 PKG (mm) 3,03 ± 0,38 3,09 ± 0,38 p = 0,015 K1 (D) 43,72 ± 1,42 42,98 ± 1,35 p < 0,01 K2 (D) 44,59 ± 1,48 43,75 ±1,38 p < 0,01 CYL ± SN (D) 0,88 ± 0,03 0,79 ± 0,03 p = 0,67
AI pasiskirstymas tarp lyčių, n (%)
AI ≤ 22mm, n (%) 66 (9,7 %) 14 (4,2 %)
p = 0,007 AI (22-26] mm, n (%) 592 (87,1 %) 301 (91,2 %)
AI > 26mm, n (%) 22 (3,2 %) 15 (4,6 %)
Astigmatizmo tipų pasiskirstymas tarp lyčių, n (%)
Tiesioginis, n (%) 384 (56,5 %) 143 (43,3 %)
p < 0,05 Atvirkščias, n (%) 176 (25,9 %) 124 (37,6 %)
Įstrižas, n (%) 120 (17,6 %) 63 (19,1 %)
AI – ašies ilgis (mm), PKG – priekinės kameros gylis (mm), K1, K2 – keratometrija (D), RA – regėjimo aštrumas, GKRA – geriausias koreguotas regėjimo aštrumas, CYL – vidutinis keratometrijos cilindras, SN – standartinis nuokrypis.
Rodiklis Amžiaus grupės P reikšmė ≤ 60 m. 61-70 m. 71-80 m. ≥ 81 m. Operuotų akių skaičius, n (%) 70 (6,9 %) 185 (18,3 %) 481 (47,6 %) 274 (27,1 %) RA 0,17 ± 0,2 0,18 ±0,17 0,21 ±0,16 0,21 ± 0,16 p = 0,12 GKRA 0,4 ± 0,26 0,46 ± 0,24 0,44 ± 0,22 0,43 ± 0,2 p = 0,89 AI ± SN (mm) 24,48 ± 1,76 23,78 ± 1,5 23,38 ± 1,14 23,28 ± 1,3 p < 0,01 PKG ± SN (mm) 3,2 ± 0,44 3,2 ± 0,36 3,03 ± 0,36 2,9 ± 0,36 p < 0,01 K1 ± SN 42,96 ± 1,61 43,34 ± 1,47 43,51 ± 1,42 43,64 ± 1,39 p = 0,03 K2 ± SN 44,09 ± 1,87 44,19 ± 1,6 44,31 ± 1,43 44,47 ± 1,43 p = 0,14 CYL ± SN (D) 1,14 ± 0,9 0,87 ± 0,76 0,8 ± 0,71 0,83 ± 0,74 p < 0,01
AI pasiskirstymas amžiaus grupėse, n (%)
AI ≤ 22mm, n (%) 3 (4,3 %) 18 (9,7 %) 34 (7,1 %) 25 (9,1 %)
p < 0,01 AI (22-26] mm, n (%) 58 (82,9 %) 155 (83,8 %) 437 (90,9 %) 243 (88,7 %)
AI > 26mm, n (%) 9 (12,9 %) 12 (6,5 %) 10 (2,1 %) 6 (2,2 %)
Astigmatizmo tipų pasiskirstymas amžiaus grupėse, n (%)
Tiesioginis, n (%) 57 (81,4 %) 116 (62,7 %) 255 (53,0 %) 99 (36,1 %)
p < 0,05 Atvirkščias, n (%) 5 (7,1 %) 36 (19,5 %) 142 (29,5 %) 117 (42,7 %)
Vidutinis operuojamų akių ašies ilgis (AI) buvo 23,5 ± 1,96 mm (svyravo intervale tarp 17,5 – 33,49 mm). Amžiaus grupėse AI vidurkis mažėjo atitinkamai didėjant amžiui: ≤ 60 m. – 24,48 ± 1,76 mm, 61-70 m. – 23,78 ± 1,5 mm, 71-80 m. – 23,38 ± 1,14 mm, ≥ 81 m. 23,28 ± 1,3 mm. AI pasiskirstymas tarp lyčių amžiaus grupėse pavaizduotas 2 diagramoje. Gautas statistiškai reikšmingas AI skirtumas tarp amžiaus grupių bendroje imtyje (p < 0,01). Vyrų AI buvo tendencingai didesnis, nei moterų, p < 0,01 (pateikta 3 lentelėje).
Tiriamųjų AI buvo suskirstytas į tris grupes: trumpa akies ašis (AI ≤ 22,0 mm) sudarė 80 akių (7,9 %), vidutinė (AI (22,0-26,0] mm) – 893 akys (88,4 %), o ilga (AI > 26,0 mm) – 37 akys (3,7%). Ilga akies ašis buvo reikšmingai dažnesnė jaunesniems pacientams (≤ 60 m.), lyginant su vyresnio amžiaus pacientais (p < 0,01). Moterims dažniau nustatytos trumpos akių ašys (≤ 22,0 mm), vyrams – vidutinės ar ilgos (2 ir 3 grupės), p = 0,007 (pateikta 3 lentelėje).
2 diagrama. Ašies ilgio pasiskirstymas pagal lytį amžiaus grupėse.
Priekinės kameros gylio (PKG) vidurkis 3,05 ± 0,38 mm (svyravo intervale tarp 1,59 - 4,37 mm). 3 diagramoje vaizduojama kaip PKG reikšmingai mažėjo su amžiumi (p < 0,01). Vyrų PKG buvo didesnis, nei moterų, p = 0,015 (pateikta 3 lentelėje).
24.48 23.78 23.38 23.28 24.49 23.69 23.27 23.16 24.47 23.93 23.59 23.61 22.5 23 23.5 24 24.5 25 ≤ 60 m. 61-70 m. 71-80 m. ≥ 81 m. AŠ IE S ILGI S (MM) AMŽIAUS GRUPĖS
AI PASISKIRSTYMAS AMŽIAUS GRUPĖSE
19 3 diagrama. PKG pasiskirstymas pagal lytį amžiaus grupėse.
Vidutiniai keratometrijos duomenys K1 43,48 ± 1,42 D ir K2 44,32 ± 1,5 D, vidutinis keratometrijos cilindras buvo 0,85 ± 0,75 D (svyravo tarp 0 - 6,9 D). K1 vidutinės reikšmės statistiškai reikšmingai didėjo su amžiumi (p = 0,03), o K2 vidurkis didėjo, bet nebuvo statistiškai reikšmingo skirtumo, p = 0,14 (patekta 2 lentelėje). Moterų keratometrijos vidurkiai buvo reikšmingai didesni, nei vyrų, p < 0,01 (pateikta 3 lentelėje).
Taip pat buvo stebimas statistiškai reikšmingas astigmatizmo vidutinių reikšmių mažėjimas su amžiumi (p < 0,01), pavaizduotas 4 diagramoje.
5 diagramoje pavaizduotas CYL išsidėstymas tarp tiriamųjų. Pirmąją grupę sudarė atvejai, kurių CYL buvo (0-0,5] D – 350 akių (34,7 %), pacientų, kurių CYL buvo (0,5-1] D – 379 akys (37,5
3.29 3.2 3.03 2.92 3.34 3.18 3.01 2.91 3.25 3.2 3.06 2.98 2.8 2.9 3 3.1 3.2 3.3 3.4 ≤ 60 m. 61-70 m. 71-80 m. ≥ 81 m. P K G (M M )
AMŽIAUS GRUPĖS (METAI)
PKG PASISKIRSTYMAS AMŽIAUS GRUPĖSE
Bendras PKG Moterų PKG Vyrų PKG
1.14 0.87 0.8 0.83 1.26 0.98 0.82 0.84 1.01 0.68 0.76 0.83 0 0.2 0.4 0.6 0.8 1 1.2 1.4 ≤ 60 m. 61-70 m. 71-80 m. ≥ 81 m. C YL R EI K ŠM Ė AMŽIAUS GRUPĖS
CYL PASISKIRSTYMAS AMŽIAUS GRUPĖSE
Bendras CYL Moterų CYL Vyrų CYL
%), (1-2] D –230 akys (22,8 %), (2-3] D – 23 akys (2,3%) ir daugiau nei 3,0 D – 28 akys (2,8 %).
Tyrime astigmatizmo tipai išsidėliojo taip: tiesioginio astigmatizmo (Tas) 527 akių (52,2 %), atvirščio astigmatizmo (AAs): 300 akių (29,7 %), įstrižo astigmatizmo (ĮAs) buvo 183 akių (18,1 %). Astigmatizmo tipų pasiskirstymas amžiaus grupėse pavaizduotas 6 diagramoje (p < 0,05).
Astigmatizmo tipų pasiskirstymas ašies ilgio grupėse atvaizduotas 7 diagramoje. Trumpo (AI ≤ 22,0 mm) ir vidutinio (AI (22,0-26,0] mm) akies ašies ilgio grupėse TAs turėjo daugiau nei pusė atvejų, o ilgo ašies ilgio (AI > 26,0 mm) grupėje TAs sudarė net 73 %. Nebuvo stebima statistiškai reikšmingo astigmatizmo pasiskirstymo tarp AI grupių (p = 0,065). Kita vertus, remiantis duomenimis, galima teigti, kad CYL ašis statistiškai reikšmingai priklausė nuo AI (p = 0,006), nors ryšys (Spearman’o koreliacija)
34.7% 37.5% 22.8% 2.3% 2.8% 0% 5% 10% 15% 20% 25% 30% 35% 40% (0-0,5] (0,5-1] (1-2] (2-3] > 3,0 P R O C EN TAI DIOPTRIJOS (D)
CYL PASISKIRSTYMAS TARP TIRIAMŲJŲ
81.4 62.7 53 36.1 7.2 19.5 29.5 42.7 11.4 17.8 17.5 21.2 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100% ≤ 60 m. 61-70 m. 71-80 m. ≥ 81 m. P R O C EN TAI
AMŽIAUS GRUPĖS (METAI)
ASTIGMATIZMO TIPŲ PASISKIRSTYMAS AMŽIAUS GRUPĖSE
ĮAs AAs TAs 5 diagrama. Vidutinės keratometrijos cilindro pasiskirstymas tarp tiriamųjų.
21
tarp kintamųjų buvo silpnas (r = 0,086). Lyčių pasiskirstymas tarp AI grupių pavaizduotas 8 diagramoje, gautas statistiškai reikšmingas skirtumas (p < 0,01).
7 diagrama. Astigmatizmo tipų pasiskirstymas tarp AI grupių, (p = 0,065).
8 diagrama. Lyčių pasiskirstymas tarp AI grupių, (p < 0,01).
Taip pat statistiškai reikšmingai pasiskirstė astigmatizmo tipai tarp lyčių, p < 0,05. Vyrams dažniau nei moterims pasireiškė AAs tipas (37,6 % prieš 25,9 %), o moterims – TAs (384 akys, 56,5 %). Tuo tarpu ĮAs – reikšmingai nesiskyrė (9 diagrama).
53.8 51.2 73 32.4 29.8 21.6 13.8 19 5.4 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100% ≤22,0 mm (22-26]mm >26,0 mm P R O C EN TAI AŠIES ILGIS
ASTIGMATIZMO TIPŲ PASISKIRSTYMAS AŠIES ILGIO GRUPĖSE
ĮAs AAs TAs 82.5 66.3 59.5 17.5 33.7 40.5 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100% ≤ 22mm (22-26] mm > 26 mm P R O C EN TAI AŠIES ILGIS
LYČIŲ PASISKIRSTYMAS TARP AŠIES ILGIO GRUPIŲ
9 diagrama. Astigmatizmo tipai tarp lyčių, (p < 0,05).
Iš visų tiriamųjų 27,82 % (281 akis) turėjo rageninį astigmatizmą > 1,0 D. 10 diagramoje pavaizduotas reikšmingas astigmatizmo > 1,0 D dažnio kitimas tarp amžiaus grupių: su amžiumi mažėjo tiriamųjų su TAs ir didėjo su AAs ir ĮAs (p = 0,003). Jauniausioje grupėje, iš tiriamųjų su astigmatizmu > 1,0 D, AAs sudarė tik 3,7 % (1 akis), o vyriausioje jau siekė net 53,5 % (38 akys).
10 diagrama. >1,0 D astigmatizmo tipai tarp amžiaus grupių, (p = 0,003)
Astigmatizmo > 1,0 D tipai reikšmingai skyrėsi ir tarp lyčių (p = 0,003): vyrams AAs buvo reikšmingai dažnesnis (35 akys, 43,2%) nei moterims (54 akys, 27 %) (pateikta 11 diagramoje).
56.5 43.3 25.9 37.6 17.6 19.1 0% 20% 40% 60% 80% 100% Moterys Vyrai PROCENTAI LY TI S
ASTIGMATIZMO TIPŲ PASISKIRSTYMAS TARP LYČIŲ
TAs AAs ĮAs
88.9 75 54.2 36.6 3.7 17.3 31.3 53.5 7.4 7.7 14.5 9.9 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100% ≤60m. 61-70m. 71-80m. ≥81m. P R OC E N TAI AMŽIAUS GRUPĖS >1,0 D ASTIGMATIZMO TIPŲ PASISKIRSTYMAS AMŽIAUS GRUPĖSE
23 11 diagrama. > 1,0 D astigmatizmo tipai tarp lyčių, (p = 0,003).
42 63 43.2 27 14.8 10 0% 20% 40% 60% 80% 100% Vyrai Moterys P R O C EN TAI LYTIS >1,0 D ASTIGMATIZMO TIPŲ PASISKIRSTYMAS TARP LYČIŲ
14. REZULTATŲ APTARIMAS
Mūsų tyrime gautus optinės biometrijos duomenis (ašies ilgį, priekinės kameros gylį, keratometrijos parametrus, rageninį astigmatizmą) pacientams prieš kataraktos operaciją bei atliktus skaičiavimų rezultatus įvertinome ir palyginome su kitų studijų duomenimis.
Dauguma peržvelgtų tyrimų turėjo pakankamai dideles imtis, o tiriamųjų amžius buvo taip pat panašus, nes didžioji dalis pacientų dėl kataraktos buvo ištirti 71-80 metų amžiuje [13,16,26,29]. Vidutinis pacientų amžius buvo 75,01 ± 8,7 metai, kuris buvo panašus į jau atliktą Wakefield‘o ir jo bendraautorių tyrimą su didesne imtimi [29]. Kataraktos paplitimas tarp lyčių žymiai nesiskyrė, tačiau, remiantis mūsų atliktu tyrimu bei kitomis studijomis, galima teigti, jog katarakta yra labiau paplitusi moterų tarpe [16,19,20]. Prieš operaciją vidutinis RA 0,2 ± 0,164, vidutinis GKRA 0,457 ± 0,28.
Tyrimo rezultatai parodė, kad vidutinis tirtų akių AI buvo 23,5 ± 1,96 mm, PKG 3,05 ± 0,38 mm, o vidutiniai keratometrijos rodikliai: K1 43,48 ± 1,44 D ir K2 44,32 ± 1,5 D. Biometrinių duomenų parametrų vidutinės vertės buvo panašios į kitas didesnių imčių publikacijų duomenų vertes [16,26,28– 30]. Mūsų tiriamųjų vidutinė ragenos astigmatizmo reikšmė (0,85 ± 0,75 D) buvo panaši į Turkijoje vykdytą tyrimą (0,84 ± 0,70), bet daugumoje publikacijų šio dydžio vidutinės reikšmės buvo didesnės ir svyravo nuo 1,00 ± 0,92 D (Kinijoje) iki 1,12 ± 1,10 D (Irane) [16,26,28]. Iš mūsų tiriamųjų 27,82 % (281 akis) turėjo rageninį astigmatizmą > 1,0 D, o kitose studijose šis rodiklis buvo didesnis: Jungtinėje Karalystėje (44,2 %), Kinijoje (35,54 %), Portugalijoje (43,5 %) ir Irane (48,1%) [16,28–30].
Stebėjome statistiškai reikšmingą vidutinių AI, PKG, K1 ir ragenos astigmatizmo verčių skirtumą, priklausomai nuo amžiaus, kai, tuo tarpu, reikšmingo vidutinių K2 verčių skirtumo nebuvo. AI ir PKG reikšmingai mažėjo su amžiumi (p < 0,01). AI, PKG ir CYL su amžiumi reikšmingai mažėjo Kinijos, Portugalijos ir Vokietijos populiacijoje atliktuose tyrimuose [16,30,39]. Tyrimo rezultatai taip pat atskleidė, jog vyrai, lyginant su moterimis, turėjo ilgesnį AI (p < 0,01), gilesnį PKG (p = 0,015), mažesnes K1 ir K2 parametrų reikšmes (p < 0,01). Rageninio astigmatizmo vidutinės vertės buvo panašios tarp vyrų ir moterų (p = 0,67). Tarp lyčių gauti rezultatai turėjo panašią tendenciją ir kituose tyrimuose [16,30,31,39].
TyrėjasWakefield kartu su bendraautoriais, tirdamas ryšį tarp astigmatizmo tipų bei amžiaus, nustatė, jog didėjant amžiui labiausiai dažnėjo AAs (p < 0,01), o TAs buvo mažiau paplitęs (p < 0,01). Tuo tarpu, ĮAs nekoreliavo su amžiumi [29]. Panašių rezultatų, kad pacientų prieš kataraktos operaciją astigmatizmo tipų dažnis kis priklausomai nuo amžiaus, buvo tikimasi ir mūsų tyrime. Buvo gautas statistiškai reikšmingas rezultatas tarp grupių: su amžiumi mažėjo TAs ir dažnėjo pacientų su AAs bei ĮAs (p<0,05). Tirdami duomenis, taip pat gavome statistiškai reikšmingą astigmatizmo tipų skirtumą tarp lyčių (p<0,05). Daugiau nei pusė tirtų moterų akių turėjo TAs tipą, o vyrams AAs ir ĮAs (37,6 % ir 19,1 %,) pasireiškė dažniau nei moterims (25,9 % ir 17,6 %). AI grupėse reikšmingo astigmatizmo
25
dažnio skirtumų nenustatėme. Pastebėjome, kad trumpesnėse akyse dažniau nustatytas AAs, nei ilgos ašies grupėje, tačiau skirtumas nebuvo statistiškai reikšmingas (p = 0,065).
Manome, jog šie AI, PKG ir kitų biometrinių parametrų pokyčiai gali būti susiję su kolageninio audinio pokyčiais organizme. Įdomu ir tai, jog studijose buvo nustatyti biometrinių parametrų pokyčiai skirtingu paros metu [27]. Taip pat manome, jog AI, PKG, CYL bei astigmatizmo tipų skirtumus tarp lyčių galima būtų pagrįsti su lytinių hormonų pusiausvyros pokyčiais senstant, tačiau tam reikėtų papildomų tyrimų [38].
15. TYRIMO IŠVADOS
1. Akies biometrinių parametrų reikšmės su amžiumi kito. Ašies ilgio, priekinės kameros gylio ir ragenos astigmatizmo vidutinės reikšmės mažėjo, didėjant amžiui. Vidutiniai keratometrijos rodikliai su amžiumi didėjo.
2. Vyrų vidutinis akies ašies ilgis ir priekinės kameros gylis buvo reikšmingai didesni, nei moterų.
3. Su amžiumi dažniau nustatytas atvirkščias ir įstrižas astigmatizmas. Vyrams su ragenos astigmatizmu > 1,0 D dažniau nei moterims nustatytas atvirkščias astigmatizmas.
4. Reikšmingo astigmatizmo dažnio ir tipų skirtumo ašies ilgio grupėse nestebėta. Trumpos akių ašys dažniau nustatytos moterims.
27
16. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
Priešoperacinės ragenos dydžio ir astigmatizmo tipų įvertinimas yra būtinas ne tik norint suteikti papildomos informacijos kataraktos chirurgams, bet ir planuoti torinių IOL poreikį prieš operaciją, atitinkamai atsižvelgiant į populiacijos senėjimo poveikį.
Remiantis tyrimo duomenimis galime daryti prielaidą, kad amžiniai akies biometrinių parametrų pokyčiai gali vykti ir po kataraktos operacijos, bei sukelti nekoreguoto regėjimo aštrumo pokyčius operuotose akyse, tačiau šioms prielaidoms patvirtinti reikalingos studijos, tiriančios tokius biometrijos ypatumus akyse po operacijos.
17. LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Bourne RRA, Flaxman SR, Braithwaite T, Cicinelli M V., Das A, Jonas JB, et al. Magnitude, temporal trends, and projections of the global prevalence of blindness and distance and near vision impairment: a systematic review and meta-analysis. Lancet Glob Heal. 2017;5(9):e888– 97.
2. Blindness and vision impairment [Internet]. World Health Organization. 2019. Available from: https://www.who.int/en/news-room/fact-sheets/detail/blindness-and-visual-impairment
3. Cataract in adults - UpToDate [Internet]. [cited 2020 Mar 25]. Available from: https://www-uptodate-com.ezproxy.dbazes.lsmuni.lt/contents/cataract-in-adults?search=cataract
pathogenesis§ionRank=1&usage_type=default&anchor=H3&source=machineLearning&se lectedTitle=1~150&display_rank=1
4. The College of Optometrists. Cataracts in adults : management Full guideline [Internet]. 2017. Available from:
https://www.nice.org.uk/guidance/ng77/evidence/full-guideline-pdf-4655997901
5. Tang Y, Wang X, Wang J, Huang W, Gao Y, Luo Y, et al. Prevalence of age-related cataract and cataract surgery in a chinese adult population: The taizhou eye study. Investig Ophthalmol Vis Sci. 2016;57(3):1193–200.
6. Næser K, Savini G, Bregnhøj JF. Age-related changes in with-the-rule and oblique corneal astigmatism. Acta Ophthalmol. 2018;96(6):600–6.
7. Atchison DA, Markwell EL, Kasthurirangan S, Pope JM, Smith G, Swann PG. Age-related changes in optical and biometric characteristics of emmetropic eyes. J Vis. 2008;
8. Tikros ATAM. Duomenys pateikiami informacinės sistemos STAT . HI . LT Ataskaita: Užregistruotų susirgimų skaičius pagal diagnozių grupes. Regionų dimensija Iš viso Lietuvoje ys pateikiami informacinės sistemos STAT . HI . LT registruotų susirgimų. 2017;
9. Gupta V, Rajagopala M, Ravishankar B. Etiopathogenesis of cataract: An appraisal. Vol. 62, Indian Journal of Ophthalmology. Wolters Kluwer -- Medknow Publications; 2014. p. 103–10. 10. Chylack LT, Wolfe JK, Singer DM, Leske MC, Bullimore MA, Bailey IL, et al. The Lens
Opacities Classification System III. Arch Ophthalmol. 1993;
11. Wong TY, Foster PJ, Ng TP, Tielsch JM, Johnson GJ, Seah SK. Variations in ocular biometry in an adult Chinese population in Singapore: the Tanjong Pagar Survey. Invest Ophthalmol Vis Sci. 2001 Jan;42(1):73–80.
12. Bojarskienė F. Kataraktos ir jos rizikos veiksnių paplitimas tarp Kauno miesto vidutinio amžiaus gyventojų. Kaunas; 2008.
29
cataract in sub-Saharan Africa: A systematic review of recent population-based studies. Br J Ophthalmol. 2013;
14. Bourne RRA, Stevens GA, White RA, Smith JL, Flaxman SR, Price H, et al. Causes of vision loss worldwide, 1990-2010: a systematic analysis. Lancet Glob Heal. 2013 Dec;1(6):e339-49. 15. Song P, Wang H, Theodoratou E, Chan KY, Rudan I. The national and subnational prevalence
of cataract and cataract blindness in China: A systematic review and meta-analysis. J Glob Health. 2018;
16. Huang Q, Huang Y, Luo Q, Fan W. Ocular biometric characteristics of cataract patients in western China. BMC Ophthalmol. 2018;18(1):1–9.
17. Iroku-Malize T, Kirsch S. Eye Conditions in Older Adults: Cataracts. FP Essent. 2016;445:17– 23.
18. Simonavičiūtė D. Katarakta: epidemiologija, klasifikacija, rizikos veiksniai, prevencija ir gydymas. 2019;
19. Zetterberg M, Celojevic D. Gender and cataract - the role of estrogen. Curr Eye Res. 2015 Feb;40(2):176–90.
20. Curragh DS, Hassett P. Prevalence of corneal astigmatism in an NHS cataract surgery practice in Northern Ireland. Ulster Med J. 2017;
21. Thompson AE, Anisimowicz Y, Miedema B, Hogg W, Wodchis WP, Aubrey-Bassler K. The influence of gender and other patient characteristics on health care-seeking behaviour: a QUALICOPC study. BMC Fam Pract [Internet]. 2016 Mar 31;17:38. Available from: https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/27036116
22. Saraiva J, Neatrour K, Iv GOW. Emerging Technology in Refractive Cataract Surgery. 2016 [cited 2020 Mar 27]; Available from: http://dx.doi.org/10.1155/2016/7309283
23. de Silva SR, Riaz Y, Evans JR. Phacoemulsification with posterior chamber intraocular lens versus extracapsular cataract extraction (ECCE) with posterior chamber intraocular lens for age-related cataract. Cochrane Database of Systematic Reviews. 2014.
24. Freitas GO, Boteon JE, Carvalho MJ, Pinto RMC. Treatment of astigmatism during phacoemulsification. Arq Bras Oftalmol. 2014;
25. Jašinskas V, Misevičė J, Mankauskienė A. Kataraktos chirurgijos tendencijos Lietuvoje. Medicina (B Aires). 2006;42(5):370–6.
26. Duman R, Duman R, Cetinkaya E, Sabaner M, Inan S, Doǧan M, et al. Analysis of corneal astigmatism with NIDEK axial length scan in caucasian cataract surgery candidates. Niger J Clin Pract. 2018;21(4):456–61.
27. Mohammadi S-F, Tahvildari M, Z-Mehrjardi H. Physiology of Astigmatism. In: Astigmatism - Optics, Physiology and Management [Internet]. InTech; 2012. Available from:
http://www.intechopen.com/books/astigmatism-optics-physiology-and-management/astigmatism-physiology
28. Mohammadi M, Naderan M, Pahlevani R, Jahanrad A. Prevalence of corneal astigmatism before cataract surgery. Int Ophthalmol. 2016;
29. Collier Wakefield O, Annoh R, Nanavaty MA. Relationship between age, corneal astigmatism, and ocular dimensions with reference to astigmatism in eyes undergoing routine cataract surgery. Eye. 2016;30(4):562–9.
30. Ferreira TB, Hoffer KJ, Ribeiro F, Ribeiro P, O’Neill JG. Ocular biometric measurements in cataract surgery candidates in Portugal. PLoS One. 2017;12(10):1–12.
31. Academy M. Biometric parameters , corneal astigmatism and ocular comorbidity in cataract surgery patients. 2018;1–10.
32. Krall EM, Arlt EM, Hohensinn M, Moussa S, Jell G, Plaza-puche AB, et al. Vector analysis of astigmatism correction after toric intraocular lens implantation. J Cataract Refract Surg.
2015;41(4):790–9.
33. Devgan U. Anterior chamber depth plays critical role in IOL calculations [Internet]. Ocular Surgery News U.S. Edition. 2016 [cited 2020 May 9]. Available from:
https://www.healio.com/ophthalmology/cataract-surgery/news/print/ocular-surgery- news/%7B022790f4-9c1f-452f-8420-cdd39d43e136%7D/anterior-chamber-depth-plays-critical-role-in-iol-calculations
34. Hashemi H, Khabazkhoob M, Miraftab M, Emamian MH, Shariati M, Abdolahi-Nia T, et al. Axial length to corneal radius of curvature ratio and refractive errors. J Ophthalmic Vis Res. 2013;
35. Hashemi H, Khabazkhoob M, Miraftab M, Emamian MH, Shariati M, Abdolahinia T, et al. The distribution of axial length, anterior chamber depth, lens thickness, and vitreous chamber depth in an adult population of Shahroud, Iran. BMC Ophthalmol. 2012;12(1).
36. Chen H, Lin H, Lin Z, Chen J, Chen W. Distribution of axial length, anterior chamber depth, and corneal curvature in an aged population in South China. BMC Ophthalmol. 2016;16(1). 37. Hashemi H, Khabazkhoob M, Yekta A, Jafarzadehpur E, Emamian MH, Shariati M, et al. High
prevalence of astigmatism in the 40- to 64-year-old population of Shahroud, Iran. Clin Exp Ophthalmol. 2012;
38. Kim H, An Y, Joo CK. Gender-differences in age-related changes of corneal astigmatism in Korean cataract patients. BMC Ophthalmol. 2019;19(1):1–8.
39. Hoffmann PC, Hütz WW. Analysis of biometry and prevalence data for corneal astigmatism in 23 239 eyes. J Cataract Refract Surg. 2010;
