Šunų ir kačių pilvo sienos ir ertmės organų navikai ir jų chirurginis gydymas

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA

Veterinarijos fakultetas

LUKAS MAČIULIS

Šunų ir kačių pilvo sienos ir ertmės organų navikai ir jų chirurginis gydymas

Tumours of canines and felines abdominal wall and cavity organs and their surgical treatment

Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovas: prof. habil. dr. Vidmantas Bižokas

Kaunas, 2017

2 DARBAS ATLIKTAS DR. L. KRIAUČELIŪNO SMULKIŲJŲ GYVŪNŲ KLINIKOJE

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Šunų ir kačių pilvo sienos ir ertmės organų navikai ir jų chirurginis gydymas“

1. Yra atliktas mano paties.

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.

3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

Lukas Mačiulis

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO Prof. habil. dr. Vidmantas Bižokas

(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KLINIKOJE

Doc. dr. Birutė Karvelienė

(aprobacijos data) (klinikos vedėjo vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentai

1) . 2) .

(vardas, pavardė) (parašai)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

(data) (gynimo komisijos sekretorės (-iaus) vardas, pavardė) (parašas)

(data) (gynimo komisijos sekretorės (-iaus) vardas, pavardė) (parašas)

3

TURINYS

SANTRAUKA ... 5

SUMMARY ... 6

ĮVADAS ... 7

1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 9

1.1. Navikų klasifikacija ... 9

1.1.1. Embriologinė klasifikacija ... 9

1.1.2. Anatominė klasifikacija ... 9

1.2. Dažniausiai pasitaikantys šunų ir kačių navikai ... 9

1.2.1. Kraujagyslių ir limfagyslių navikai ... 9

1.2.1.1. Hemangioma ... 9

1.2.1.2. Hemangiosarkomos ... 10

1.1.1. Patelių lytinės sistemos navikai ... 11

1.1.1.1. Kiaušidžių navikai ... 11

1.1.1.2. Gimdos navikai ... 12

1.2.1.2. Pieno liaukos navikai ... 12

1.2.1.2.1. Pieno liaukų navikai kalėms ... 12

1.2.1.2.2. Pieno liaukos navikai katėms ... 13

1.2.1. Patinų lytinės sistemos navikai ... 14

1.2.1.1. Sėklidžių navikai ... 14

1.2.1.2. Prostatos navikai ... 15

1.1.1. Limfinės sistemos navikai ... 16

1.1.1.1. Šunų limfomos ... 16

1.1.1.2. Kačių limfomos ... 17

1.4. Diagnostika ... 19

1.4.1. Regioninių limfinių mazgų tyrimas ... 19

1.4.2. Diagnostiniai tyrimo metodai ... 19

4

1.5. Gydymas ... 20

1.5.1. Chirurginis gydymas ... 20

1.5.1.1. Kraštų pjūvis ... 20

1.5.1.1.1. Plati ir radikali rezekcija ... 21

1.5.1.1.2. Ribinė rezekcija ... 21

1.5.1.2. Chirurginė technika ... 22

1.5.2. Radioterapija ... 23

1.5.2.1. Išorinė radioterapija ... 23

1.5.2.2. Vidinė radioterapija ... 24

1.5.2.3. Sisteminė radioterapija ... 24

1.5.3. Chemoterapija ... 24

2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA ... 26

3. TYRIMO REZULTATAI ... 29

3.1. Surinktų duomenų analizė ... 29

4. REZULTATŲ APIBENDRINIMAS ... 35

IŠVADOS ... 38

LITERATŪRA ... 39

5

SANTRAUKA

Šunų ir kačių pilvo sienos ir ertmės organų navikai ir jų chirurginis gydymas Lukas Mačiulis

Magistro baigiamasis darbas

Darbas buvo atliktas nuo 2014 metų iki 2017 metų Kauno veterinarijos klinikoje „X“ ir Kauno veterinarijos klinikoje „Y“. Darbo tikslas - naudojantis literatūros duomenimis, išnagrinėti šunų ir kačių pilvo sienos ir ertmės organų navikų etiologiją, vystymąsi ir pobūdį bei pateikti chirurginio gydymo metodiką, būdus ir atlikti navikų pasireiškimo klinikoje „X“ ir „Y“ statistinių duomenų analizę.

Onkologiniai susirgimai yra dažna problema smulkiųjų gyvūnų veterinarinėje praktikoje.

Ištirti 148 šunys ir 62 katės ir apklausus jų šeimininkus, surinkti statistiniai duomenys. Tyrimo tema aktuali dėl dažno navikinių susirgimo pasireiškimo ir didelio mirtingumo, siekiant užtikrinti tinkamą jų diagnostiką, gydymą ir prevencijos priemones.

Amžiau vidurkis kada dažniausiai pasireiškia pilvo ertmės organų ir pieno liaukos navikai yra 13,5 metų. Tiek veterinarijos klinikoje „X“, tiek veterinarijos klinikoje „Y“ navikiniai susirgimai buvo dažniau diagnozuojami mišrūnams.

Buvo tiriama gyvūno rūšies, lyties, amžiaus, veislės, mitybos, atliktos – neatliktos kastracijos, atvestų vadų ir hormoninių preparatų naudojimo įtaka navikų susiformavimui.

Navikų gydyme dažniausiai taikoma chirurginė intervencija. Tačiau vis dažniau atliekamas kombinuotas navikų gydymas pasitelkiant chirurgiją, chemoterapiją ir radioterapiją. Atsižvelgiant į naviko dydį ir išplitimą taikomas vienas iš šių šalinimo būdų – ribinė rezekcija, plati ir radikali rezekcija, mazgelio rezekcija, pieno liaukos mastektomija, sritinė pieno liaukos mastektomija, vienos pusės arba abipusė pieno liaukų mastektomija.

Veterinarijos klinikoje „X“ chirurginis gydymas buvo taikomas 45 šunims ir 20 kačių, o veterinarijos klinikoje „Y“ chirurginis gydymas buvo taikomas 65 šunims ir 30 kačių.

Raktažodžiai: chirurgija, chemoterapija, radioterapija, pilvo ertmės organai, pieno liauka,

navikai, šunys, katės.

6

SUMMARY

Tumours of canines and felines abdominal wall and cavity organs and their surgical treatment

Lukas Mačiulis Master thesis

The research was performed from 2014 until 2017 at Kaunas Veterinary Clinic “X” and at Kaunas Veterinary Clinic “Y”. The goal of the research is to investigate the aetiology, development and classification of tumours of canines and fenines abdominal wall and cavity organs and to provide methods and techniques for their surgical treatment as well as to perform an analysis of statistical data of the cases of tumours in the veterinary clinics “X” and “Y”.

Oncological diseases are frequently occurring in the practise of small animal veterinary. 148 canines and 62 felines were examined and after surveying their owners, statistical data were collected. The topic of the research is relevant because of the frequency of tumorous diseases as well as high mortality rate, by seeking to ensure proper diagnostics, treatment and prevention tools thereof.

Average age of 13,5 is when the risk of formation of tumours in abdominal organs and mammary gland is the highest. Tumorous diseases were more frequent among mixed breeds at both veterinary clinics “X” as well as “Y”.

The influence of animal type, gender, age, breed, nutrition, castration (if it was performed or not), number of broods and the use of hormones for the formation of tumours was analyzed.

Surgical intervention is most frequently applied in the treatment of tumours. However, combined treatment of tumours by using surgery, chemotherapy and radiotherapy is gaining acceptance. One of the following types of resection is used, by paying attention to the size and dissemination of the tumour – marginal resection, wide and radical resection, nodule resection, mammary gland mastectomy, nominal gland mastectomy mastectomy and one sided or both sided gland mastectomy mastectomy.

Surgical treatment was applied for 45 canines and 20 felines at Veterinary Clinic “X” while for 65 canines and 30 felines – at Veterinary Clinic “Y”.

Keywords: surgery, chemotherapy, radiotherapy, abdominal organs, mammary gland,

tumours, canines, felines.

7

ĮVADAS

Onkologiniai susirgimai yra dažna problema smulkiųjų gyvūnų veterinarinėje praktikoje. JAV skrodimų duomenimis iš 2000 šunų dažniausia mirties priežastis buvo navikai, kurie sudaro 23 proc. Jungtinėje Karalystėje atliktais duomenis 16 proc. šunų gaišo nuo neoplazijų. Neoplazijos buvo dažniausiai diagnozuojama šunų gaišimo priežastis, tiek patinų, tiek ir patelių. Kitais tyrimais, atliktais Jungtinėje Karalystėje buvo nustatyta kokie navikų tipai buvo dažniausi šunų tarpe (1).

Odos ir minkštųjų audinių navikai buvo dažniausiai diagnozuojami, tai pieno liaukos, hemopoetinio audinio, tarp jų limfoidinio audinio, urogenitalinės sistemos, endokrininių organų, virškinimo sistemos ir kvėpavimo sistemos. Odos, pieno liaukos ir hemopoetinio audinio navikai yra dažniausiai pasitaikantys navikai. Jungtinės Karalystės duomenimis dažniausiai navikai yra gerybiniai (1).

Šunų odos histiocitomos dažniausiai pasitaikantys navikai, po to seka lipomos ir adenomos.

Mastocitomos ir limfomos yra antroje vietoje. Kačių tarpe, taip pat, odos ir minkštųjų audinių navikai yra vyraujantys, tačiau skiriasi nuo šunų tuo, kad yra dažniau piktybiniai, tokie kaip plokščialąstelinė karcinoma ir minkštųjų audinių sarkoma. Pieno liaukos navikai yra rečiau pasitaikantys kačių tarpe, tačiau dažniau yra piktybiniai (1).

Norint suvokti, kas yra vėžys, pirmiausia reikia suprasti, kad vėžys nėra paprasta liga.

Terminas vėžys apibūdina didelį skaičių ligų, kurias sieja progresuojantis, nekontroliuojamas ląstelių augimas ir proliferacija. Svarbus bendras aspektas yra tai, kad vėžys yra genetinė liga.

Navikai susidaro iš mutacijų akumuliacijos, kuri eleminuoja normalią ląstelių proliferaciją ir genetinę informaciją somatinėse ląstelėse. Taip pat yra kitų priežasčių, kurios gali sukelti mutacijas, tai mutagenai aplinkoje, tokie kaip ultravioletinė spinduliuotė (2).

Navikų atsiradimų priežastys siejamos su gyvūnų rūšimi, lytimi, amžiumi, veisle, mityba ir hormonų įtaka. Pastebėta, kad navikiniai susirgimai šunims pasireiškia tris kartus dažniau, nei katėms. Lyties atžvilgiu dažniau pasireiškia patelių tarpe, dėl organizme vykstančių hormoninių pokyčių lytinio ciklo metu ir naudojamų hormoninių medikamentų rujai slopinti (1-4).

Pastebėta, kad dažniausiai šunų tarpe navikiniai susirgimai pasireiškia esant 8-9 metų amžiaus, o katėms esant 10 metų amžiaus. Veislės atžvilgiu, šunų tarpe: vokiečių aviganiai, labradorai, bokseriai, anglų seteriai, pointeriai, jorkšyro terjerai, bokseriai, Erdelio terjerai, Škotų terjerai, o kačių tarpe: siamo katės dažniau serga navikiniais susirgimais (1,3).

Mitybos atžvilgiu augintiniai, kurie yra maitinami nesubalansuotu ir ekonominės klasės

pašaru yra linkę sirgti onkologinėmis ligomis, ypač pieno liaukos neoplazijomis (3).

8 Remiantis tyrimų duomenimis nustatyta, jog kastracijos laikas taip pat turi įtakos, pieno liaukos navikų formavimuisi. Jei prieš pirmąjį lytinį ciklą yra atlikta kastracija rizika susirgti pieno liaukos navikais yra 0,5 proc., o po pirmojo lytinio ciklo rizika išauga iki 8 proc. ir iki 26 proc. po antrojo ir daugiau lytinių ciklų. Kastracija vėlesniame amžiuje įtakos navikų susiformavimui neturi (1).

Poreikis naminių gyvūnų gydymui nuo vėžio yra išaugęs. Tradiciniai gydymo metodai vėžio gydymui yra, tokie patys kaip ir žmonių medicinoje, chirurginis, radioterapinis, chemoterapinis gydymas. Išaugus žinioms apie navikų biologiją, buvo nustatyta, kad kombinuotas gydymas, toks kaip chirurginis gydymas pirminei navikinei masei su chemoterapija nukreipta į sisteminį ligos gydymą yra logiškiausias ir efektyviausias gydant piktybinius navikus (1).

Darbo tikslas: naudojantis literatūros duomenimis išnagrinėti šunų ir kačių pilvo sienos ir ertmės organų navikų etiologiją, vystymąsi ir pobūdį bei pateikti chirurginio gydymo metodiką, būdus ir atlikti navikų pasireiškimo klinikoje „X“ ir „Y“ statistinių duomenų analizę.

Darbo uždaviniai:

1. Pagal surinktus duomenimis bei atliktus tyrimus nustatyti šunų ir kačių pilvo sienos ir ertmės organų navikų pasireiškimo dažnumą, lokalizaciją ir pobūdį priklausomai nuo gyvūno rūšies, lyties, amžiaus, veislės, pašaro tipo, hormoninių preparatų naudojimo, kastracijos ir vadų skaičiaus.

2. Aptarti šunų ir kačių pilvo sienos ir ertmės organų navikų optimaliausius diagnostikos metodus.

3. Nustatyti šunų ir kačių pilvo sienos ir ertmės organų navikų optimaliausius chirurginio ir

alternatyvaus gydymo metodus.

9

1. LITERATŪROS APŽVALGA 1.1. Navikų klasifikacija

1.1.1. Embriologinė klasifikacija

Embiologinė navikų klasifikacija yra pagrįsta embriologinio audinio ir histologijos struktūra (1):

1. Navikai susidarę iš ektodermos ir endodermos: epiteliniai navikai ir karcinomos;

2. Navikai susidarę iš neuroektodermos: navikai susidarę iš nervinio audinio;

3. Navikai susidarę iš mezodermos: navikai iš hematopoetinio audinio.

1.1.2. Anatominė klasifikacija Anatominė navikų klasifikacija, sudaryta pagal šunų ir kačių navikus (1):

1. Odos, be limfosarkomų ir mastocitomų;

2. Odos su mastocitomomis;

3. Pieno liaukos;

4. Galvos ir kaklo;

5. Virškinamojo trakto, tarp jų kasos ir kepenų;

6. Šlapimo sistemos;

7. Lytinė sistema;

8. Kaulų ir sąnarių;

9. Limfinės ir hematopoetinės sistemos, įskaitant piktybines odos limfomas;

10. Kvėpavimo sistemos;

11. Endokrininės sistemos (skydliaukės ir prieinkstinės liaukų);

12. Akių, centrinės nervų sistemos, širdies ir kitos endokrininės liaukos nėra priskiriamos, nes jas sunku klasifikuoti ir navikai dažniausiai būna lokalizuoti.

1.2. Dažniausiai pasitaikantys šunų ir kačių navikai

1.2.1. Kraujagyslių ir limfagyslių navikai 1.2.1.1. Hemangioma

Hemangioma – dažnas šunų navikas ypač esant 8-9 metų amžiaus, tačiau yra diagnozuojamas ir jauname amžiuje. Bokseriams, Erdelio terjerams, Škotų terjerams, patinams navikai yra dažnesni.

Makroskopiškai, hemangioma yra pavieniai, labai retai daugybiniai navikai, lokalizuoti odoje

klubo, juosmens, kaklo, veido, kapšelio ir tarpvietės srityje. Organuose, dažniausiai yra lokalizuoti

burnos ertmėje, blužnyje, kepenyse, plaučiuose ir širdyje. Navikai būna apvalūs, apibrėžtos

struktūros, kietos ar fliuktuojančios struktūros, raudonos, vyšninės arba juodos spalvos, dydis tarp

0,5 – 3 cm diametro (1; 3).

10 1.2.1.2. Hemangiosarkomos

Hemangiosarkomos (HSA) yra piktybiniai navikai, dar žinomi kaip angiosarkomos arba hemangioendoteliomos, tai piktybiniai navikai proliferuojantys iš kraujagyslių endotelio (1). HSA klasifikuojamos į dvi formas: vidaus ir išorės.

Vidaus forma dažniau pasitaikanti iš hemangiosarkomų (4). Esant vidaus formai hemangiosarkomos dažniausiai lokalizuojasi vidaus organuose: blužnyje, dešiniame prieširdyje, perikarde, kepenyse, prostatoje (5). Kitų autorių duomenimis navikai buvo lokalizuoti plaučiuose, inkstuose, burnos ertmėje, raumenyse, kauluose, šlapimo pūslėje, kairiajame skilvelyje ir liežuvyje (6-8).

Hemangiosarkomų metastazavimas ir navikų lokalizavimasis širdyje sudaro 0,19 proc. Pasak patohistologijos, HSA yra dažniausiai pasitaikantys širdies navikai šunims, kurie sudaro 69 proc.

visų širdies navikų. Tai sudaro apie 10 kartų didesnį paplitimą nei antroje vietoje esantys aortos navikai (9).

Daugumą atvejų HSA buvo lokalizuota dešiniajame prieširdyje ar auselėje, tačiau galiausiai navikas gali apimti kairiąją širdies pusę (10). Lyginant su kitomis gyvūnų rūšimis didelis navikinių susirgimų paplitimas yra šunų tarpe (11). HSA sudaro apie 2 proc. visų šunų navikų ir 45 – 51 proc.

visų blužnies navikų (12 - 14). Dažniausi susirgimai yra vidutinio ir vyresnio amžiaus gyvūnų tarpe, tačiau nustatytas susirgimas ir šunims jaunesniems nei 3 metų amžiaus (15).

Hemangiosarkomų dažnumas, kai kurių autorių buvo priskirtas veislės predispozicijai, kitų tyrimų duomenimis didelis dažnumas nustatytas tarp didelių veislių šunų, tokių kaip: vokiečių aviganiai, labradorai, bokseriai, anglų seteriai, pointeriai ir ypač esant vyresniems nei 8 metų amžiaus (7).

Tarp kačių ir šunų lyties predispozicija nenustatyta (1, 16 - 18). Katėms hemangiosarkoma yra nustatoma esant 10 metų ir vyresnio amžiaus (7).

Esant HSA dažniausiai pasireiškiantys klinikiniai simptomai yra perikardo efuzija, širdies tamponada ir dešinės širdies pusės nepakankamumas, letargija, kolapsas, pilvo sienos įtempimas, fizinio krūvio netoleravimas, dusimas, kosėjimas (19-22). Dažni sutrikimai atliekant klinikinį tyrimą be širdies ūžesių yra tachikardija, anemiškos gleivinės, silpnas femoralinis pulsas bei ascitas (23-24).

Dažni hematologinio tyrimo rezultatai yra neutrofilija ir leukocitozė, trombocitopenija, kraujo krešėjimo sutrikimai, vidutinė regeneruojanti anemija ir didelis nesubrendusių raudonųjų kraujo kūnelių skaičius (1, 25,26).

Morfologiškai hemangiosarkomos būna pavieniai arba daugybiniai navikai, diametras

varijuoja tarp 1-10 cm, raudonai – vyšninės spalvos, dažnai prisitvirtinę prie šalia esančių organų.

11 Konsistencija minkšta, drebli, navikas gali būti lengvai pažeidžiamas ir sukelti vidinį kraujavimą, sukeldamas anemiją (7).

1.1.1. Patelių lytinės sistemos navikai 1.1.1.1. Kiaušidžių navikai

Kiaušidžių navikai yra dažni karvių, kumelių ir avių patelių tarpe. Kačių kiaušidžių navikai yra panašūs į kalių (7).

Dauguma kiaušidžių navikų galima suskirstyti į 3 pagrindines kategorijas pagal anatominę struktūrą, iš kurios navikas susiformavo (27):

1. paviršiaus stromos – epiteliniai navikai;

2. šerdiniai – stromos navikai;

3. germinatyvinių ląstelių navikai;

Paviršiniai epiteliniai navikai yra susidarę iš kiaušidės paviršiaus epitelio. Epiteliniai navikai sudaro apie 60 proc. visų kiaušidžių navikų ir 90 proc. visų piktybinių kiaušidžių navikų (1).

Patys epiteliniai navikai klasifikuojami į 5 pogrupius: seroziniai, mukoziniai, endometrioidiniai, ląsteliniai ir Brenerio ląstelių. Piktybiniai epiteliniai navikai neturi specifinės diferenciacijos (27).

Gerybiniai seroziniai navikai yra cistos pavidalo su viena gelsvo skysčio pripildyta kamera.

Jie sudaro maždaug ¼ visų gerybinių kiaušidės navikų. Daugiau nei 20 proc. visų serozinių navikų yra abiejose kiaušidėse (27).

Mukoziniai navikai – epiteliniai kiaušidžių navikai, susidarę iš endocervikalinio epitelio (Miulerio latakų) arba iš žarnyno epitelio. Gerybiniai mukoziniai navikai yra daugybinių cistų, kurios yra pripildytos tirštos mukozinės masės pavidalo. Jie sudaro apie ¼ visų gerybinių kiaušidės navikų ir 75 – 85 proc. visų mukozinių kiaušidės navikų. Gerybiniai mukoziniai navikai dažniausiai susiformuoja 8-11 metų amžiaus ir labai retai būna abipusiai (27).

Endometrioidiniai navikai – epiteliniai kiaušidžių navikai, susidarę iš gimdos vidinio sluoksnio (endometriumo). Navikai susiję su endometrioze, endometriumo hiperplazija ir endometriumo navikais. Gerybiniai endometriumo navikai yra reti, vienpusiai (27).

Kiaušidžių adenokarcinoma sudaro 64 proc. iš kurių beveik pusė metastazuoja. Cistinė adenoma diagnozuojama šunų tarpe, dažnai cistinė adenoma susijusi su cistine endometriumo hiperplazija (CEH) (7).

Papiliarinė cistinė adenoma kalėms gali predisponuoti ascitą, dėl navikinių ląstelių sekrecijos.

Navikai būna abiejų kiaušidžių, gali būti įvairaus dydžio: nuo mažo, kurį būtu sunku diagnozuoti

arba gali būti didesni nei 10 mm diametro (7).

12 Papiliarinė adenokarcinoma – tai navikas, kuris dažnai randamas šunų kiaušidėse, dažniausiai abipusis, histologiškai panašūs į gerybinę papiliarinę adenomą (7).

Piktybinius navikus nuo gerybinių navikų diferencijuoja naviko dydis, mitotinis indeksas, kiaušidžių stromos invazijos ir išplitimas į kiaušidžių bursą, pilvaplėvę (1).

1.1.1.2. Gimdos navikai

Gimdos navikai naminių gyvūnų tarpe nėra dažni. Dažniausiai pasireiškiantys mezenchiminiai navikai yra leiomiomos (1).

Tai mazgelio išvaizdos, standžios konsistencijos, rudos spalvos navikai. Buvo nustatyti galvijams, katėms, dažniau pasitaikantys šunims. Šunų ir kačių tarpe 85-90 proc. gimdos navikų yra leiomiomos (7).

Kalėms navikai pasireiškia esant vidutinio amžiaus, dažnai naviko susidarymas siejamas su kiaušidžių folikulinėmis cistomis, endometriumo hiperplazija, pieno liaukų hiperplazija ir pieno liaukų navikais (7).

Kalės, kurios yra kastruotos jauname amžiuje, leiomiomos nesivysto, ir esant leiomiomai gimdoje, atlikus kastraciją, navikas regresuoja. Nustatyta, kad indikuojant mažas dozes estrogenų į jūrų kiaulyčių organizmą, tai paskatino leiomiomų susidarymą (7).

Klinika yra besimptomė, kartais gali būti susiję su padidėjusia vaginos sekrecija arba piometra. Esant dideliems navikams, pakitę audiniai apima aplinkinius organus (žarnyną ar šlapimo šalinimo sistemą) (1).

Makroskopiškai, leiomioma gali pasiekti 10-12 cm dydžio diametrą, nesant invazijai. Navikai nebūna inkapsuliuoti, tačiau turi aiškias ribas audinyje. Dauguma atvejų navikai atrodo kaip mazgeliai gimdos, makšties ar kaklelio gleivinėje (7).

Leiomiosarkoma – retas navikas, kuris pasireiškia sporadiškai katėms, galvijams, šunims ir arkliams (1).

1.2.1.2. Pieno liaukos navikai 1.2.1.2.1. Pieno liaukų navikai kalėms

Pieno liaukų navikai yra dažni šunų ir kačių tarpe, kitų gyvūnų tarpe pasireiškiantys sporadiškai. Kalių tarpe pieno liaukų navikų dažnumas sudaro 50 proc. visų navikų, iš jų apie 60 proc. – gerybiniai, 40 proc. – piktybiniai (7). Kitų tyrimų duomenimis piktybiniai pieno liaukos navikai sudaro 50-60 proc. (28).

Pieno liaukų susidarymo amžiaus indeksas yra 10-11 metų. Daugeliu atvejų pieno liaukos

susidaro šių veislų šunims: pudeliams, anglų spanieliams, Bretonės spanieliams, anglų seteriams,

pointeriams, foksterjerams, bostono terjerams ir kokerspanieliams; retai pasireiškia čihuahua ir

bokserių veislės šunims (1).

13 Pieno liaukų navikų susidarymas kalių tarpe priklauso nuo hormonų. Po kiekvieno lytinio ciklo rizika susirgti pieno liaukų navikais didėja. Pieno liaukos naviko ląstelės, tiek gerybinės, tiek piktybinės turi progesterono receptorius (27).

Progesteronas skatina pieno liaukos parenchimos hipertrofiją, kuri padidėja po rujos. Dažnas navikų susidarymas kirkšnies srities pieno liaukose koreliuoja su dideliu liaukos tūriu ir gausia sekrecija laktacijos periodu. Jei prieš pirmąjį lytinį ciklą rizika susirgti pieno liaukos navikais yra 0,5 proc. tai po pirmojo lytinio ciklo rizika išauga iki 8 proc. ir iki 26 proc. po antrojo ir daugiau lytinių ciklų. Šunų tarpe apie 40 proc. pieno liaukos navikų lokalizuojasi kirkšninėse pieno liaukose ir susidaro greitai po rujos. Dažnumas pagal histologinę struktūrą yra: gerybiniai navikai 51 proc. iš kurių 45,5 proc. yra fibroadenomos, 5 proc. adenomos ir 0,5 proc. gerybiniai mezenchiminiai navikai, karcinomos 45,5 proc. (7).

Pieno liaukos navikai klasifikuojami kaip (29):

1. Gerybiniai navikai;

2. Piktybiniai navikai:

2.1. Karcinomas;

2.2. Sarkomos;

Kliniškai pieno liaukos navikai būna mazgelio arba daugybinių mazgelių formos parenchimoje ir apimantys arba neapimantys spenelių. Jie gali būti lokalizuoti bet kurioje iš 8 liaukų, gali būti tiek gerybiniai, tiek piktybiniai (28).

Apytiksliai 2/3 pieno liaukos navikų yra randami 4 ir 5 liaukoje, dėl didelės parenchimos apimties. Tiek piktybiniai, tiek gerybiniai navikai gali būti maži, kieti, vaskuliarizuoti ir atliekant klinikinį tyrimą yra neįmanoma nustatyti ar tai piktybiniai, ar gerybiniai navikai (7).

Greitas augimas, aplinkinių audinių invazija ir žaizdų susidarymas, charakterizuoja piktybinius navikus. Metastazės dažnai išplinta limfine sistema, kraujotakos sistema. Karcinomos atvejais limfine sistema navikai dažniausiai išplinta į pažastinius ir kirkšninius limfinius mazgus ir limfagyslėmis į krūtinės ląstą, kur metastazuoja plaučiuose ir pilvo ertmės organuose kaip kepenyse ir kituose parenchiminiuose organuose. Rečiau metastazės būna ilguosiuose kauluose. Pastebėta, kad metastazės plaučiuose gali būti kelis mėnesius, prieš pasirodant pieno liaukų navikams (7).

Diagnostika paremta klinikiniu tyrimu, kraujo ir serologiniais tyrimais. Radiologiniu tyrimu – krūtinės ląstos ir pilvo ertmės rentgeno nuotraukomis, kurios parodo ar yra metastazės plaučiuose ir, ar yra padidėję limfiniai mazgai (29).

1.2.1.2.2. Pieno liaukos navikai katėms

Kačių pieno liaukos navikai yra svarbūs veterinarinėje praktikoje. Neoplazijos sudaro 17 proc.

visų kačių neoplazijų (30).

14 Tyrimų duomenimis piktybinių navikų skaičius yra tarp 80-90 proc. fibroadenomų hiperplazijos ar latakėlių ekstazijos yra dažniausiai pasitaikantys gerybiniai, displaziniai arba neneoplastiniai dariniai (30,31).

Kitų tyrimų duomenimis pieno liaukų navikų susidarymo dažnumas yra tarp 20,4-31,8 atvejų, tenkančių 100000 nekastruotų kačių (7).

Navikų susidarymo etiologija nėra visiškai aiški, tačiau yra nustatyti daugybiniai predispoziciniai veiksniai: lytis, veislė, amžius, hormonų fonas ir reprodukcijos būklė (32).

Pieno liaukos navikai katėms yra sąlyginai dažni, ypač tarp 10 -14 metų amžiaus. Siamo katės turi didesnę riziką susirgti ir pieno liaukos navikais, kurie gali susidaryti dar jauname amžiuje (7).

Kačių pieno liaukų navikų susidarymą lemia hormonai, ankstyva ovariohisterektomija yra pagrindinis apsaugos nuo pieno liaukos navikų susidarymo faktorius (30).

Piktybiniai navikai randami dažniau lyginant su kalėmis. Metastazės susidaro ankstyvame laikotarpyje, pasireiškia limfiniuose mazguose, plaučiuose, taip pat randamos kasoje, inkstuose, rečiau centrinėje nervų sistemoje, širdyje, kepenyse ir žarnyne (7).

Kliniškai navikai gali būti pavieniai arba daugybiniai mazgeliai, turintys lygų paviršių. Dažnai turintys opas, sekretuojantys kraujingas išskyras (7).

Citologijos atlikimas – FNA pieno liaukos sekreto mėginio tyrimas, gali padėti įvertinti ar tai pieno liaukos navikas, ar uždegimas (mastitas). Biopsijos atveju dalinis pašalinimas yra kontraidikuotinas; visiškas pašalinimas yra pasirenkamas, atliekant histopatologinius tyrimus. Jei yra daugybiniai navikai, reikėtų atlikti kiekvieno naviko tyrimą (7).

Gydymas, tiek šunims, tiek katėms yra paremtas chirurginiu pieno liaukos navikų pašalinimu, jei nėra metastazių ir uždegimo. Chirurgiškai gali būti atliekamas: naviko mazgelių šalinimas, mastektomija, vietinė mastektomija (lumpektomija), vietos ar abiejų pusių mastektomija (7).

Visais atvejais chirurginis gydymas pagrįstas naviko išplitimu aplinkiniuose audiniuose, invazija, augimo spartumu, išplitimu limfiniuose mazguose, infekcija. Prieš atliekant operaciją svarbu įvertinti organizmo būklę ir atlikti kraujo morfologinius ir biocheminius tyrimus (7).

1.2.1. Patinų lytinės sistemos navikai 1.2.1.1. Sėklidžių navikai

Pirminiai sėklidžių navikai yra dažni vyresnių šunų tarpe. Dažniausiai pasitaikantys navikai:

sertolioma – 33,75 proc., seminoma – 31,25 proc., leidigoma – 27,5 proc. kiti navikai pasireiškia sporadiškai. Sėklidžių navikai yra ketvirtoje vietoje pagal visas randamas neoplazijas šunų tarpe (7).

Neoplazijas predisponuoja amžius bei veislės, tokios kaip bokseriai, vokiečių aviganiai,

kuriems navikai gali susiformuoti ir jaunesniame amžiuje. Kriptorchams sėklidžių navikai išsivysto

15 10 kartų dažniau lyginant su nekriptorchais. Šunų sėklidžių navikai dažniausiai lokalizuojasi dešinėje sėklidėje, kuri dažniau ir būna kriptorchinė (1).

Sėklidžių navikų klasifikacija (33):

1. Germinatyvinių ląstelių: seminoma, teratoma;

2. Stromos ląstelių: Sertolio ląstelių navikai;

3. Instersticinių lastelių: Leidigo ląstelių navikai;

4. Pirminiai daugybiniai navikai;

5. Mezotelioma;

6. Stromos kraujagyslių navikai;

7. Neklasifikuoti navikai.

Sertolio ląstelių navikai yra dažni šunų tarpe, kitų gyvūnų tarpe pasireiškiantys sporadiškai.

Vienas iš neoplaziją charakterizuojančių simptomų yra feminizacijos sindromas, kuris sukelia estrogenų sekreciją (7).

Feminizacijos sindromas pasižymi libido sumažėjimu, kūno riebalų kiekio augimu, odos ir riebalinių liaukų atrofija, simetrine alopecija, sėklidės ir varpos atrofija, apyvarpės hiperplazija, prostatos metaplazija. Esant feminizacijos sindromui šuniui, kuris yra kriptorchas, tai pagrindinis faktorius reiškiantis sertoliomą (1).

Po chirurginio naviko pašalinimo, maždaug per 1 mėnesį feminizacijos simptomai išnyksta, išskyrus jei navikas yra metastazavęs. Šunims sertolioma gali išplisti į kaulinį audinį ir sukelti kaulų čiulpų hipoplaziją su pancitopenija. Navikas metastazuoja juosmens limfiniuose mazguose, vėliau gali metastazuoti plaučiuose ir vidaus organuose. Navikas dažnai pažeidžia sperminius latakus, kuriuos reikia šalinti chirurgiškai (7).

Klinika pacientams pasireiškia hemoragijomis, kurios sukelia trombocitopeniją ir anemiją, infekcija ir karščiavimas susijęs su granulocitopenija (7).

Gydymo pasirinkimas yra chirurginė intervencija – kastracija, kuri pašalintų estrogenų sintezės šaltinį, antibiotikų terapija, kovai su bakterine infekcija, kraujo perpylimas, androgeniniai steroidai hematopoezės stimuliacijai (7).

1.2.1.2. Prostatos navikai

Prostatos navikai dažniausiai randami šunų tarpe, kurie yra tarp 6-15 metų amžiaus (vidurkis 10 metų). Prostatos hiperplazija nėra susijusi su neoplazijų proliferacija. Piktybiniai prostatos navikai susiję su lytinių hormonų kiekiu, tačiau nėra susiję su sėklidžių navikais (7).

Remiantis atliktais epidemiologiniais tyrimais nustatytas prostatos navikų paplitimas: iš 329

tirtų patinų buvo diagnozuota 2,12 proc. 10-18 metų amžiaus ribos. Buvo nustatyta predispozicija

didelių veislių šunims. Prostatos navikų metastazės yra dažnos ir siekia 70-80 proc., kurios

16 dažniausiai būna lokalizuotos klubiniuose limfiniuose mazguose, plaučiuose, šlapimo pūslėje, žarnyno pasaite, tiesiojoje žarnoje, kauluose (dubens kauluose, šlaunikaulyje ir juosmens slanksteliuose) (7).

Kliniškai pasireiškia svorio netekimu, amiotrofija, pasunkėjusiu šlapinimusi ir tuštinimusi (1).

Diagnostika – rektalinė prostatos palpacija, rentgeninis tyrimas, kuris parodo padidėjusią prostatos apimtį (1).

1.1.1. Limfinės sistemos navikai 1.1.1.1. Šunų limfomos

Labai dažnai šunims pasitaikantis susirgimas, nusileidžiantis tik pieno liaukų ir odos navikams. Sergamumas siekia 8-9 proc. visų navikų (1).

Kitų tyrimų duomenimis limfomos, limfosarkomos (LSA) arba piktybinės limfomos sudaro 7- 24 proc. visų šunų navikų ir daugiau nei 83 proc. visų piktybinių hemopoetinio audinio navikų (34).

LSA susidaro iš piktybinių limfoidinių ląstelių – dažniausiai iš limfoidinio audinio tokio kaip limfiniai mazgai, kepenys ar blužnis, bet praktiškai navikas gali susidaryti bet kokiame audinyje (35).

Amžiaus grupė, patenkanti į rizikos grupę yra tarp 5,5-9,1 metų amžiaus, nenustatyta lyties predispozija; atsižvelgiant į veisles predispozija dažniau nustatoma ir dažniau pasireiškia bokserių ir vakarų Škotijos terjerų veislės šunims (7).

Etiologiniai agentai, lemiantys limfinio audinio proliferaciją į neoplastinę formą, leukemijų ir limfomų susidarymą nėra visiškai ištirti. Yra manoma, kad svarbų vaidmenį etiopatogeniniame neoplazijų susidaryme turi virusai: herpesviruai, retrovirusai, oncornavirusai (1).

Limfomos skirstomos į formas (34):

1. Multicentrinė forma pasireiškia limfadenopatija, priekinėje organizmo dalyje, sąlyginai per trumpą laiko tarpą, kartais pasireiškia nenormali limfinių mazgų hipertrofija, 2-10 kartų padidėję limfiniai mazgai, turintys lygų arba grublėtą paviršių, paslankūs, kieti, neskausmingi palpuojant. Gali būti hepatomegalija ir splenomegalija. Forma diagnozuojama 80 proc. iš visų limfomų formų šunims;

2. Priekinė tarpuplaučio formos klinika: dispnėja, kosulys, fizinio krūvio netoleravimas, limfmazgių padidėjimas ir hipertrofija, pleuros efuzija;

3. Gastrointestinalinė forma pasireiškia sutrikusiu absorbcijos sindromu, svorio kritimu, kuris veda prie kacheksijos. Žarnų pasaito limfiniai mazgai, kepenys, blužnis dažnai būna pažeisti;

4. Odos forma pasireiškia simptomais panašiais į piodermatitą, grybinę infekciją, demodekozę,

autoimuninį susirgimą, seborėją.

17 Klinikiniai simptomai priklauso nuo ligos formos ir lokalizacijos. Pagrindiniai klinikiniai simptomai nėra specifiniai ir progresuojantys: svorio netekimas, anoreksija, adinamija (7).

Anemija dažniausiai pasireiškia visose limfomų formose, gali būti normocitinė normochrominė ir neregeneruojanti anemija (7).

Gali susidaryti sunki hemolizinė anemija, antrinis hipersplenizmas, blužnies limfoidinė infiltracija arba anemija kaip diseminuotos intravazalinės koaguliacijos rezultatas (7).

Hiperkalcemija – tai paraneoplastinis sindromas, kuris dažnai pasireiškia šunims sergantiems piktybinėmis limfomomis, buvo nustatyta 10-40 proc. atvejų, dažniau pasitaikantis sergant priekine tarpuplaučio forma. Gali būti keli paaiškinimai hiperkalcemijai: ektopinis navikas sekretuojantis parathormonus, ektopinė prastaglandino PGE 2 sekrecija, ektopinė antivitamino D sekrecija (7).

Monokloninė gamopatija yra sukelta imunoglobulinus sekretuojančių ląstelių B limfocitų, kurie įtraukiami į naviko procesą, kuris susidaro šunims, sergantiems piktybinėmis limfomomis ir predisponuoja paraneoplastinius sindromus, kaip kraujo hiperklampumą ir Bence-Jones proteinuriją (1).

Kacheksija – dažnas simptomas šunims, sergantiems limfomomis, kurį predisponuoja anoreksija, virškinimo sutrikimai ir sutrikusi absorbcija (1).

1.1.1.2. Kačių limfomos

Kačių limfomas sukelia horizontaliu keliu perduodamas leukemijos retrovirusas (FeLV), kuris yra dažniausia katėms pasireiškianti neoplazija. Dažniausiai liga pažeidžia jaunas kates iki 5 metų amžiaus, lyties predispozicijos nėra (7). Priklausomai nuo lokalizacijos kačių limfomos gali būti klasifikuojamos į čiobreliaukės, multicentrinės, leukemijos, vietinės ir virškinimo formos (36):

1. Čiobreliaukės forma – apibūdinama dideliais navikais priekiniame apatiniame tarpuplaučio dalyje, užimančiais 2/3 krūtinės ląstos. Randamas hidrotoraksas ir plaučių atelektazė;

2. Multicentrinė forma – apima didžiąją dalį limfinių mazgų, dažnai blužnį ir kepenis. Navikai gali būti randami virškinamajame trakte ir inkstuose;

3. Leukemijos forma – apima kaulų čiulpus, blužnį ir kepenis. Taip pat navikai randami inkstuose;

4. Virškinimo forma dažniausiai pasireiškia vienu naviku, bet dažniau daugybiniais navikais virškinamajame trakte ir žarnų pasaito limfiniuose mazguose. Navikai lokalizuoti prievartyje ir žarnyne iki gaubtinės žarnos, bet dažniausiai tuščiojoje ir klubinėje žarnose. Taip pat metastazės būna inkstuose ir kepenyse.

Sergančių kačių išgyvenimas trunka 4-8 savaitės, kartais 1-2 dienas po klinikinių simptomų

atsiradimo. Gali pasireikšti virškinimo sutrikimai kaip vėmimas ir diarėja ar vidurių užkietėjimas

(7).

18 Čiobreliaukės formoje pasireiškia hidrotoraksas, kosėjimas, dusimas, lėtas difuzinis pilvinis kvėpavimas, cianozė (1).

Pagrindiniai simptomai yra letargija, anoreksija, svorio netekimas, raumenų išsekimas,

anemiškos gleivinės ir periodinis karščiavimas. Taip pat kaip inkstų pažeidimo paseka gali būti

uremija, gelta kaip kepenų pažeidimo, paralyžius kaip nugaros smegenų pažeidimo (7).

19

1.4. Diagnostika

Navikų diagnostika yra paremta patofiziologijos išaiškinimu, kuris gali parodyti pirminius navikus, metastazes ar paraneoplastinius sindromus. Atliekant klinikinius tyrimus labai svarbu anamnezės surinkimas. Vėliau taikomi diagnostiniai tyrimo metodai: radiologija, citologija, hematologija, punkcijos ir biopsijos. Navikų diagnostiką apima trys fazės: naviko vietos nustatymas, naviko išplitimo nustatymas ir naviko kilmės nustatymas (7).

Klinikinio tyrimo metu galima nustatyti kūno vietos pokyčius, odos ir poodiniuose audiniuose, palpuojant galima nustatyti neoplazijos formavimąsi natūraliose kūno ertmėse: burnos, ryklės, gerklų, makšties ertmės, apyvarpės srities, gilioji palpacija gali padėti aptikti pakitimus parenchiminiuose pilvo ertmės organuose: inkstai, kepenys, blužnis (7).

Pagrindiniai simptomai esant neoplazijoms: karščiavimas, svorio mažėjimas ir anoreksija, poliurija ir polidipsija, polifagija, traukuliai, urogenitaliniai sutrikimai, skysčių kaupimasis kūno ertmėse, hemoragijos ir anemijos sindromas (1).

1.4.1. Regioninių limfinių mazgų tyrimas

Limfinių mazgų būklė yra svarbus klinikinis simptomas katėms ir šunims, kurie serga vėžiu.

Regioniniai limfiniai mazgai turėtų būti kruopščiai palpuojami dėl padidėjimo, asimetrijos ir paslankumo (37).

Tačiau apie regioninių limfinių mazgų pakitimą, naviko metastazavimą negalima teigti vien tik iš klinikinio tyrimo, nes limfinių mazgų dydis nėra tiesiogiai susijęs su metastazėmis. Tyrimų duomenimis iš 100 šunų sergančių piktybine melanoma, 40 proc. turėjo normalaus dydžio metastazavusius limfinius mazgus, ir 49 proc. turėjo padidėjusius metastazavusius limfinius mazgus (37).

Taigi, regioninių limfinių mazgų biopsijos tyrimas būtų rekomenduojamas norint nustatyti limfinio mazgo būklę, gyvūnui, kuris serga piktybiniu naviku. Dažnai naudojamas būdas limfiniams mazgams įvertinti yra adatos aspiracija, tačiau kartais reikalinga biopsija (37).

1.4.2. Diagnostiniai tyrimo metodai

Vaizdinės diagnostikos priemonės, naudojamas esant neoplazijų įtarimui. Naudojama standartinė ir kontrastinė radiografija, ultragarsinis tyrimas, kompiuterinė tomografija, endoskopija.

Endoskopinis tyrimo metodas leidžia vizualiai apžiūrėti įtariamus darinius ir paimti biopsinį mėginį

(1,7).

20

1.5. Gydymas

Antinavikinė terapija, ypač veterinarinėje medicinoje, yra paremta chirurgine intervencija.

Tačiau vis dažniau yra naudojamas kombinuotas gydymas chirurginis ir (arba) chemoterapinis ir (arba) radioterapinis, krioterapinis, imunoterapinis (1). Antinavikinis gydymas, turi būti parenkamas kiekvienam pacientui individualiai. Terapinis gydymas gali būti nukreiptas į (7):

1. Priežasties pašalinimą.

2. Adjuvantinį gydymą, kuris padeda kitoms terapinėms priemonėms.

3. Paliatyvusis gydymas, nukreiptas į simptominį gydymą ir gyvenimo trukmės prailginimą.

1.5.1. Chirurginis gydymas

Chirurginis gydymo principus pirmasis apibūdino dr. Viljamas Halstedas, kas yra svarbu visiems chirurgams, o ypač onkologijos chirurgams, tai audinių netraumavimas, aseptika, aštrūs įrankiai, anatominis audinių pašalinimas, hemostazė, chirurginės kišenės ir audinių tempimo pašalinimas (37).

Navikų chirurginis gydymas yra specifinis, pagrįstas ne tik naviko, kaip vietinio patologinio darinio, pašalinimu, tačiau susijęs su visu organizmu. Daugeliu atvejų navikinio darinio pašalinimas nepašalina problemos ir navikas atsinaujina ir metastazuoja (7).

Pagrindiniai navikų šalinimo principai (7):

1. Įvertinti naviko išplitimą. Nustatyti naviko ribas ir supančius aplinkinius audinius. Biopsijos tyrimo rezultatai būtų privalumas;

2. Apsaugoti sveikus audinius aplink naviką nuo kontaminacijos. Turi būti keičiamos pirštinės, instrumentai;

3. Žaizdų plovimas atliekant operacijas kūno ertmėse yra kontraindikuotinas;

4. Minimali naviko manipuliacija, kada ligatūruojami sveiki audiniai aplink naviką;

5. Limfagyslių ir kraujagyslių ligatūravimas prieš naviko rezekciją;

6. Išskutimas naviko pažeistų vietų;

7. Jei aplinkiniai limfiniai mazgai yra pakitę, juos rezekuoti;

8. Pašalinti visą navikinio audinio dalį;

9. Vengti hematomų ir edemų susidarymo, nes tai sumažina vietinį imunitetą ir gijimą.

1.5.1.1. Kraštų pjūvis

Chirurginė rezekcija arba chirurginė „dozė“ apibūdina pjūvio kraštų plotį (kraštinė, plati, ir

radikali rezekcija). Šios kategorijos pirmiausia buvo panaudotos skeleto raumenų navikams gydyti,

tačiau pritaikytos visiems kietiems dariniams (38).

21 Dažniausios klaidos, kurias daro chirurgai ir onkologai – jie pasirenka kraštinę rezekciją, bijodami, kad negalės iki galo užsiūti žaizdos kraštų (39).

1.5.1.1.1. Plati ir radikali rezekcija

Plati ir radikali rezekcija pagrįsta ligos gydymu, nes rezekcijos metu yra pašalinami makroskopiniai ir mikroskopiniai ligos šaltiniai, rezekcijai priklauso biopsija. Plačioji ar radikalioji rezekcija yra rekomenduojama gydant didelės apimties tvirtos konsistencijos navikus (37).

Operacijos pjūvio ribos priklauso nuo naviko tipo, biologinės sandaros, anatominės lokalizacijos ir aplinkinių audinių. Šoninės ribos pasirenkamos pagal biologinį aktyvumą.

Pavyzdžiui: 1 cm šoninės ribos pjūvis dažniausiai rekomenduojamas esant gerybiniams navikams ir 2-3 cm šoninės ribos yra rekomenduojamos, jei yra minkštųjų audinių sarkomos ar mastocitomos.

Šoninės 1 cm pjūvio ribos yra taikomos karcinomoms, taip pat šoninės 1 cm pjūvio ribos taikomos mažiems navikams (37).

Alternatyvaus pjūvio dydžio pasirinkimas yra paremtas naviko dydžiu. Pasak Simpson atlikto tyrimo, mažo piktybiškumo navikams buvo taikyta pjūvio koreliacija su naviko dydžiu, maksimalios pjūvio ribos – 4 cm diametro (37).

Visi pirmo laipsnio navikai buvo pilnai pašalinti, kada atlikus pjūvį, kurio šoninės kraštinės – 1 cm; tačiau atlikus operaciją antro laipsnio navikų chirurginiam gydymui buvo pašalinta tik 75 proc. naviko, kada pjūvio šoninės kraštinės buvo 1 cm ir visi antro laipsnio navikai buvo pašalinti kada šoninės kraštinės pjūvis buvo 2 cm. Operacinis gydymas kada navikas yra trečio laipsnio yra rekomenduojamas, kada šoninės kraštinės pjūvis būtų 3 cm ir didesnis (priklausomai nuo naviko dydžio) (37).

Radikali rezekcija, kurios metu yra pašalinamas visas navikas ir aplinkiniai audiniai, yra splenektomija esant blužnies hemangiosarkomoms, galūnių amputacija esant osteosarkomoms, ar esant išplitusiam pieno liaukos navikui (37).

1.5.1.1.2. Ribinė rezekcija

Ribinės rezekcijos metu pašalinama periferinė naviko dalis – pseudokapsulė. Toks gydymas yra tinkamas esant gerybiniams navikams, tokiems kaip lipomos, tačiau esant piktybiniams navikams toks chirurginis gydymas yra nesėkmingas, nes naviko palydovo ląstelės yra išorinėje kapsulės dalyje. Ribinė rezekcija gali būti planinė ir neplaninė (40,41).

Planinė ribinė rezekcija atliekama remiantis priešoperaciniais tyrimais, tokiais kaip biopsija.

Planinė ribinė rezekcija kartu su pooperacine radioterapija yra tinkamas gydymo būdas esant mastocitomoms ar minkštųjų audinių sarkomoms (40,41).

Neplaninė ribinė rezekcija – operacija, kurios metu nėra žinoma visa informacija apie naviką.

Rezekcijos turėtų būti vengiama, dėl didelės rizikos, susijusios su nevisišku naviko pašalinimu,

22 kuris gali sudaryti neigiamą poveikį tolimesniam gydymui, padidindamas naviko agresyvumą ir sudarydamas nepalankias ar neįmanomas sąlygas naviko gydymui (37).

Yra keturios technikos, kurios atliekamos po ribinės neplaninės rezekcijos technikos, atliekant nepilną naviko pašalinimą: 1. netaikyti gydymo; 2. atlikti planinę žaizdos rezekciją; 3. atlikti radikalią rezekciją žaizdoje ir (arba) 4. taikyti kombinuotą gydymą radioterapija ar chemoterapija.

Netaikyti gydymo gali būti efektyvu esant mažo piktybiškumo lėtai augantiems navikams arba navikams, kurie neturi didelės reikšmės gyvenimo kokybei, tokie kaip odos minkštųjų audinių sarkomos (37).

1.5.1.2. Chirurginė technika

Chirurginė technika – svarbus faktorius, kurį reikia apsvarstyti, prieš atliekant naviko chirurginį pašalinimą. Operacijos metu turėtų būti naudojamas skalpelis, nes ašmenys yra lygesni ir yra mažiau traumuojantys audinius iš visų pjaunančių instrumentų, ypač odai ir vamzdiniams organams. Tinkamas skalpelio naudojimas apsaugos nuo nereikalingo audinių traumavimo ir kraujavimo. Žirklės yra naudingos atskiriant raumenų fascijas ir kūno ertmėse, kur skalpelį naudoti yra nepraktiška ar pavojinga (42-44).

Kraujagyslių hemostazė elektrokoaguliatoriumi ar arterijų, venų, limfagyslių ligatūravimas yra svarbus, siekiant apsisaugoti nuo naviko embolijos į kraujotaką (ypač navikams, kurie yra gerai aprūpinti kraujagyslėmis, kaip blužnies ar plaučių navikai) ir sumažinti pooperacinių komplikacijų riziką, tokių kaip hematoma (42-44).

Ar pirmiau ligatūruoti arteriją ar veną yra ginčytinas klausimas. Buvo siūloma pirmiausia ligatūruoti venas, taip sumažinant naviko embolijos tikimybę. Kita vertus, buvo siūloma pirmiausia ligatūruoti arterijas, kad būtų sumažinamas kraujo tekėjimas naviku (42-44).

Elektrochirurgija ir lazerinė chirurgija gali būti naudinga hemostazei, tačiau terminės nekrozės gali sumažinti žaizdos gijimą, sumažinti atsparumą infekcijoms, pažeisti audinių vientisumą (42- 44).

Ligatūros ar kraujagyslių užspaudėjai gali būti naudingi hemostazei, tačiau reikėtų apdairiai ligatūruoti kraujagysles, nes buvo nustatytas navikinių ląstelių plitimas, kada ligatūra buvo uždėta per arti ir turėjo sąlytį su naviku (45,46).

Jei yra atliekama diagnostinė laparatomija ar torakotomija, turėtų būti apžiūrima visa ertmė, dėl vidaus organų navikų (kepenys, inkstai, taukinė, regioniniai limfiniai mazgai yra dažna metastazių sritis šunims su blužnies hemangiosarkomomis) (45,46).

Esant įtarimui, kad organe gali būti navikinis darinys turi būti atliekama biopsija (45,46).

Limfinio mazgo biopsiją geriausia atlikti limfinį mazgą išpjovus, tačiau kartais atliekama limfinio

23 mazgo dalies biopsija, kai limfinį mazgą gausiai supa kraujagyslės, kaip stambios žarnyno kraujagyslės (37).

1.5.2. Radioterapija

Radioterapijos metu naudojama didelės energijos radiacija, padedanti sumažinti naviko apimtį ir nužudyti navikines ląsteles. Naudojami rentgeno, gama spinduliai (47).

Radioterapija gali būti išorinė arba vidinė (brachiterapija), kada radioaktyvūs elementai yra įvedami į kūną netoli navikinių ląstelių. Sisteminės radioterapijos metu yra naudojami radioaktyvūs elementai, kaip radioaktyvus jodas, kuris keliauja kraujagyslių sistema sunaikinti vėžinių ląstelių.

Veikimo principas sunaikinti navikines ląsteles pažeidžiant ląstelių DNR (molekules, kurios yra ląstelių viduje ir neša genetinę informaciją iš vienos kartos kitai) (48).

Radioterapija kartai skiriama sergantiems pacientams, norint išgydyti vėžį arba apsaugoti nuo recidyvų arba metastazių. Tokiais atvejai radioterapija gali būti taikoma viena arba kombinuota su chirurginiu, chemoterapiniu arba abiems būdais. Radioterapija gali būti skiriama kaip paliatyvi terapija (48).

Radioterapija priklauso nuo daugybės faktorių (49):

1. Naviko tipo;

2. Naviko dydžio;

3. Naviko lokalizacijos;

4. Kaip arti naviko yra sveikų audinių jautrių radiacijai;

5. Kaip giliai radiacijai reiks skverbtis į kūną;

6. Paciento būklės ir medicininės istorijos;

7. Ar pacientas turėjo kitokių naviko gydymo metodų.

Radioterapija turėtų prasidėti paciento naviko lokalizacija. Dažniausiai naudojami metodai:

kompiuterinė tomografija, magnetinis rezonansas, pozitronų emisijos tomografija ir ultragarsinis tyrimas (48).

Jei viena kūno vieta buvo gydyta radioterapija ir ta kūno vieta gavo maksimalią saugią dozę, antrą kartą tos vietos gydyti negalima (48).

1.5.2.1. Išorinė radioterapija Išorinės radioterapijos taikymo medotai:

1. Dinaminio moduliuoto intensyvumo terapija (IMRT): IMRT pagalba šimtai molekulinių radionukleotidų, kolimatoriaus pagalba nuneša vieną radiacijos dozę (49).

2. Tomoterapija – tai kompiuterinės tomografijos ir išorinės radioterapijos kombinacija (50).

3. Stereotaksinė radiochirurgija: (SRC) gali nugabenti vieną ar daugiau radiacijos dozių

mažiems navikams. Taip pat gali nugabenti didelę dozę radiacijos be žalos aplinkiniams

24 sveikiems audiniams. Gali būti naudojama tik mažų navikų gydymui, kurių ribos yra aiškios (51,52).

4. Stereotaksinė kūno radioterapija: (SKRT) gali būti gydomi maži, izoliuoti navikai, kaip plaučių, kepenų srityje ( 52).

5. Protonų terapija: teoriškai protonai turėtų pašalinti navikines ląsteles iš pažeistų audinių ir nunešti didelę dozę radiacijos į navikines ląsteles. Tačiau protonų terapija dar nebuvo išbandyta kliniškai (51,53,54).

1.5.2.2. Vidinė radioterapija

Vidinė radioterapija (brachiterapija) – tai radioaktyvaus elemento įvedimas į kūno vidų.

Navikų gydymui gali būti naudojamos kelios brachiterapijos technikos. Intersticinė brachiterapija – radioaktyvi medžiaga patalpinama į naviko audinius. Ertminė brachiterapija – naudojama radioaktyviems elementams patalpinti į chirurgines ertmes ar natūralias kūno ertmes, šalia navikinio darinio (55).

1.5.2.3. Sisteminė radioterapija

Sisteminės radioterapijos metu pacientui patalpinama radioaktyvi medžiaga (prarijus ar injekcijos būdu), tokia kaip radioaktyvus jodas ar radioaktyvi medžiaga patalpinama į monokloninius antikūnus (56).

Antikūnai kartu su radioaktyvia medžiaga keliauja kraujo sistema į navikinį darinį ir nužudo navikines ląsteles, kaip: Ibritumomabo tiuksetanas (Zevalin) naudojamas B limfocitų ne Hodžkino limfomos (NHL) gydymui. Vaisto antikūnų receptoriai atpažįsta proteinus, kurie lokalizuojasi B limfocitų paviršiuje (56).

1.5.3. Chemoterapija

Chemoterapija – tai naviko gydymas vaistais, kurie naikina vėžines ląsteles. Veikimas pagrįstas navikinių ląstelių augimo ir vystymosi stabdymu. Kadangi navikinės ląstelės yra linkusios augti ir dalytis greičiau nei sveikos organizmo ląstelės, chemoterapija pažeistas ląstelės sunaikina greičiau, nei sveikas ląsteles (57).

2001 metais Karayannopoulou su kolegomis taikė pooperacine terapiją kalėms, kurioms buvo trečia pieno liaukos naviko fazė. Chemoterapinis protokolas buvo paremtas 5 – fluorouracilo (5 - FU) ir ciklofosfamidų kombinacija (150 mg/m

ir 100 mg/m

kūno paviršiui, skiriant vieną kartą į savaitę, keturias savaites iš eilės) (58).

5 – FU ir ciklofosfamidai pirmiausia yra naudojami, ankstyvam pieno liaukos naviko

gydymui. 5 – FU vaistas priklauso antimetaboliniams vaistams, struktūra yra analogiška ląstelių

molekulėms, kurios atsakingos už enzimų aktyvumo stabdymą. 5 – FU yra pirimidino bazės

25 analogas, kuris trukdo DNR ir RNR sintezę, taip stabdydamas ląstelių augimą ir dalijimąsi, bei sukeldamas ląstelių žūtį (58).

Ciklofosfamidai yra dažniausiai naudojami veterinarinėje medicinoje. Veikimas pagrįstas citotoksiniu veikimu, pakeisdamas vandenilio atomus biologiškai aktyviose molekulėse, alkilo radikalais (R-CH2 -CH3 +), sutrukdydamas DNR replikaciją ir RNR transkripciją (58).

Kitas antimetabolinis vaistas yra gemcitabinas (59). Tai pirimidino bazės analogas, turintis citotoksinį poveikį, kuris stabdo DNR sintezę (60

62). Šunims, gemcitabino antinavikinis efektas yra įvertintas klinikiniais tyrimais (60).

Šunims, sergantiems agresyvia pieno liaukos karcinoma (klinikinė fazė 4 ir 5) buvo taikomas chirurginis gydymas ir chemoterapinis gydymas gemcitabinu (800 mg/m

į veną) kas savaitę, gydymui taikomi ne mažiau kaip 4 ciklai (59, 62).

Taip pat antinavikinis antibiotikas doksorubicinas ir paklitakselis ar docetakselis yra stiprūs

vaistai, kuriais gydomi ankstyvi pieno liaukos navikai žmonėms ir šunims (59, 63).

26

2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA

Tyrimas buvo atliktas nuo 2014 metų iki 2017 metų Kauno veterinarijos klinikoje „X“ ir veterinarijos klinikoje „Y“. Vadovaujantis klinikos gydomų gyvūnų registracijos sistema buvo fiksuojama smulkių gyvūnų (kačių ir šunų) dažniausiai pasitaikantys vidaus organų ir pieno liaukos navikai. Taip pat buvo renkami papildomi gyvūnų duomenys: gyvūnų rūšis, lytis, amžius, veislė, mityba (pašaro tipas) , medicininė istorija.

Kiekvienu atveju, buvo atliekamas gyvūno klinikinis tyrimas, kurios metu surenkama išsami anamnezė, gyvūnas apžiūrimas. Konsultacijų metu buvo vykdoma šeimininkų apklausa. Klausimai buvo sudaromi taip, kad atsakymai atspindėtų rizikos veiksnių įtaką. Pagrindiniai klausimai buvo gyvūno gyvenimo anamnezės duomenys, medicininė gyvūno istorija.

Bendrosios apžiūros metu buvo įvertinama gyvūno būklė, atliekama paviršinė ir gilioji apčiuopa, atliekami morfologiniai ir biocheminiai kraujo tyrimai, vertinami parametrų rezultatai, atliekamas ultragarsinis vidaus organų tyrimas, citologinis tyrimas, esant įtarimams buvo rekomenduojama atlikti krūtinės ląstos ir pilvo ertmės organų rentgenogramą, tokiu būdu siekiant įvertinti galimų metastazių buvimą plaučiuose ir pilvo ertmės organuose, esant galimybei vizualiai atliekama naviko apžiūra, įvertinamas dydis, lokalizacija ir konsistencija.

Buvo atliekamas chirurginio gydymo planavimas, kurio metu buvo svarstomas naviko šalinimo būdas, technika ir pooperacinis gydymas. Tais atvejais, kai metastazės buvo nustatomos, apie tolimesnį gydymą buvo sprendžiama su šeimininkais. Dažniausiai taikomas chirurginis gydymas kartu su pooperacine chemoterapija. Nenustačius metastazių atliekamas chirurginis gydymas (naviko šalinimas), kai kuriais atvejais ir nenustačius metastazių pasirenkama pooperacinė chemoterapija.

Taip pat, kai kuriais atvejais, kaip mastektomijos metu, buvo atliekama ir gyvūno kastracija.

Kai kuriais atvejais esant sunkiai gyvūno būklei chirurginis gydymas nebuvo taikytas. Tyrimo metu

visi gauti duomenys buvo apdorojami naudojant kompiuterinę programą Microsoft Excel 2013.

27 Veterinarijos klinikose „X“ ir „Y“ užfiksuotų navikinių susirgimų skaičiaus pasiskirstymas pagal gyvūno rūšį ir lytį 2014

2017 metais (1 pav.).

1 pav. Veterinarijos klinikoje „X“ ir „Y“ užfiksuoti navikiniai susirgimai.

Veterinarijos klinikose „X“ ir „Y“ atliktų navikų šalinimo operacijų skaičiaus pasiskirstymas pagal gyvūno rūšį ir lytį 2014

2017 metais (2 pav.).

2 pav. Veterinarijos klinikose „X“ ir „Y“ atliktų navikų šalinimo operacijų skaičius.

28 Veterinarijos klinikose „X“ ir „Y“ neatliktų navikų šalinimo operacijų skaičiaus

pasiskirstymas pagal gyvūno rūšį ir lytį 2014

2017 metais. Dėl kraujo rodiklių ar šeimininkui atsisakius. 35 gyvūnai buvo eutanazuoti dėl metastazių (3 pav.).

3 pav. Veterinarijos klinikose „X“ ir „Y“ neatliktų naviko šalinimo operacijų skaičius.

29

3. TYRIMO REZULTATAI 3.1. Surinktų duomenų analizė

Klinikose buvo diagnozuoti įvairių rūšių navikai (4 pav.). Daugiausiai buvo nustatyta pieno liaukos navikų, veterinarijos klinikoje „X“ – 57 proc., o klinikoje „Y“ – 49 proc. Taip pat klinikoje

„X“ nemažą dalį – 14 proc. sudaro limfinių mazgų navikai ir 11 proc. gimdos navikai, o klinikoje „ Y“ nemažą dalį – 28 proc. sudaro limfinių mazgų navikai ir 18 proc. blužnies navikai.

4 pav. Navikų rūšies pagal lokalizaciją organizme skaičiaus pasiskirstymas veterinarijos klinikose

„X“ ir „Y“.

Pagal gyvūno rūšį abiejose veterinarijos klinikose šunims buvo diagnozuota daugiau

navikinių susirgimų lyginant su katėmis (5 pav.). Klinikos „X“ duomenimis navikinių susirgimų

skaičius šunims yra daugiau nei dvigubai dažnesnis nei katėms, klinikos „Y“ duomenimis – beveik

trigubai.

30 5 pav. Navikinių susirgimų skaičiaus pasiskirstymas pagal gyvūnų rūšį veterinarijos klinikoje „X“

ir veterinarijos klinikoje „Y“.

Pagal lytį abiejose veterinarijos klinikose navikinių susirgimų pasireiškimas buvo dažnesnis patelių tarpe (6 pav.). Klinikoje „X“ navikinių susirgimų pasireiškimas patelėms yra daugiau nei 6 kartus dažnesnis, o klinikoje „Y“ – beveik dvigubai.

6 pav. Navikinių susirgimų skaičiaus pasiskirstymas pagal gyvūno lytį veterinarijos klinikoje „X“ ir veterinarijos klinikoje „Y“.

Veterinarijos klinikoje „X“ ir veterinarijos klinikoje „Y“ surinkti duomenys parodė, kad šunų ir kačių pilvo sienos ir ertmės organų navikų pasireiškimas tiesiogiai koreliuoja (r=0,70738) su gyvūnų amžiumi (p<0,05) (7 pav.). Gyvūnams senstant daugėja navikinių susirgimų skaičius.

Tyrimo duomenimis pirmieji navikiniai susirgimai pasireiškė esant 5 metų amžiaus. Daugiausiai

navikinių susirgimų rasta 10 ir vyresnio amžiaus gyvūnams.

31 7 pav. Navikinių susirgimų priklausomybė pagal amžių veterinarijos klinikose „X“ ir „Y“.

Klinikose navikiniai susirgimai buvo diagnozuoti įvairių veislių šunims (8 pav.). Daugiausiai susirgimų klinikoje „X“ buvo diagnozuota mišrūnams 55 proc., o klinikoje „Y“ 56 proc. Taip pat klinikoje „X“ nemaža dalis atvejų – 20 proc. pasireiškė jorkšyro terjerų ir 7 proc. vokiečių aviganių veislių šunims, o klinikoje „Y“ atitinkamai 11 proc. jorkšyro terjerų ir 13 proc. vokiečių aviganių veislių šunims. Kačių tarpe abiejose klinikose navikiniai susirgimai dažniausiai pasireiškė mišrūnams (9 pav.). Klinikoje „X“ mišrūnams pasireiškė 4 kartus dažniau, o klinikoje „Y“ daugiau nei 8 kartus.

8 pav. Navikinių susirgimų skaičiaus pasiskirstymas pagal šunų veisles veterinarijos klinikose „X“

ir „Y“.

32 9 pav. Navikinių susirgimų skaičiaus pasiskirstymas pagal kačių veisles veterinarijos klinikose X“

ir „Y“.

Pagal gyvūnų mitybą tiek veterinarijos klinikoje „X“, tiek veterinarijos klinikoje „Y“

navikiniai susirgimai buvo dažnesni gyvūnams, kurie buvo maitinami ekonominės klasės pašaru (10 pav.). Klinikoje „X“ 67 proc. atvejų, klinikoje „Y“ atitinkamai 60 proc.

10 pav. Navikinių susirgimų skaičiaus pasiskirstymas pagal gyvūnų mitybą veterinarijos klinikose

„X“ ir „Y“.

Pagal hormoninį gydymą abiejose veterinarijos klinikose navikinių susirgimų pasireiškimas

buvo dažnesnis gyvūnams, kurie nebuvo gydyti hormoniniais preparatais (11 pav.). Veterinarijos

klinikoje „X“ skirtumas yra 16 atvejų, klinikoje „Y“ negydytų hormoniniais preparatais atvejų

skaičius yra daugiau nei dvigubai didesnis.

33 11 pav. Navikinių susirgimų skaičiaus pasiskirstymas pagal gydymą hormoniniais preparatais veterinarijos klinikoje „X“ ir veterinarijos klinikoje „Y“.

Atlikus šeimininkų apklausą apie kalių ir kačių kastraciją gauti rezultatai buvo sugrupuoti į keturias grupes: kastruotos, nekastruotos, vaikiavosi, nesivaikiavo (12 pav.). Gauti rezultatai parodė, kad veterinarijos klinikoje „X“ 89 proc. patelių, kurioms pasireiškė pieno liaukos navikai buvo nekastruotos ir 11 buvo kastruotos, o 87 proc. patelių, kurioms pasireiškė pieno liaukos navikai nesivaikiavo, o 13 proc. turėjo po vieną vadą. Taip pat veterinarijos klinikoje „Y“ 84 proc.

patelių, kurioms pasireiškė pieno liaukos navikai buvo nekastruotos ir 16 proc. buvo kastruotos, o 83 proc. patelių, kurioms pasireiškė pieno liaukos navikai nesivaikiavo, o 17 proc. turėjo po 1-2 vadas.

12 pav. Pieno liaukos navikų skaičiaus pasireiškimas priklausomai nuo kastracijos ir atvestų vadų

skaičiaus veterinarijos klinikose „X“ ir „Y“.

34 Tyrimo metu buvo nustatyti dažniausiai pasitaikantys patelių lytinės sistemos navikiniai susirgimai (13 pav.). Nustatyta, kad pieno liaukos navikai veterinarijos klinikoje „X“ sudarė 78 proc. visų patelių lytinės sistemos navikinių susirgimų, o veterinarijos klinikoje „Y“ net 91 proc.

13 pav. Patelių lytinės sistemos navikinių susirgimų skaičiaus pasireiškimas veterinarijos klinikose

„X“ ir „Y“.

35

4. REZULTATŲ APIBENDRINIMAS

Tyrimų metu išanalizuota šunų ir kačių pilvo sienos ir ertmės organų navikų paplitimas, taip pat rūšies, lyties, amžiaus, veislės, mitybos ir hormoninių medikamentų predispozija sergamumui pilvo sienos ir ertmės organų navikais. Literatūros duomenis dažniausiai pasitaikančios smulkių gyvūnų neoplazijos yra pieno liaukos navikai, kurie sudaro 50-60 proc. visų navikinių susirgimų (1, 28). Kitų autorių duomenimis, katėms pieno liaukos navikai sudaro tik 17 proc. visų navikinių susirgimų (30). Didelį vaidmenį navikų susidaryme atlieka hormoniniai organizmo pokyčiai senstant (2). Taip pat hormoninių medikamentų naudojimas slopinantis lytinio ciklo, rujos veiklą yra veiksnys skatinantis pieno liaukų formavimąsi (4). Tyrimų duomenimis klinikoje „X“ pieno liaukos navikai sudarė daugiau nei pusę atvejų – 57 proc., taip pat nemažą dalį sudarė limfinių mazgų – 14 proc. ir gimdos – 11 proc. navikai, o klinikoje „Y“ pieno liaukos navikai sudarė 49 proc. limfinių mazgų navikai –28 proc., blužnies navikai – 18 proc. Atsižvelgiant į literatūros duomenis ir tyrimo duomenis, galime teigti, kad pieno liaukos navikai yra dažniausi navikiniai susirgimai augintinių tarpe.

Tyrimų duomenimis veterinarijos klinikoje „X“ ir veterinarijos klinikoje „Y“ didesnis navikinių susirgimų skaičius fiksuojamas šunų tarpe 70,48 proc. lyginant su katėmis – 29,52 proc.

Literatūros duomenimis šunims navikiniai susirgimai pasitaiko tris kartus dažniau lyginant su katėmis (1).

Literatūroje aprašoma, kad navikiniai susirgimai yra dažnesni patelių tarpe lyginant su patinais. Didžiąją dalį navikinių susirgimų sudaro reprodukcinės sistemos neoplazijos, tai pieno liaukos, kiaušidžių, gimdos navikai. Tai susiję su hormoniniais pokyčiais, vykstančiais patelių organizme rujos metu (2). Tiek veterinarijos klinikoje „X“, tiek veterinarijos klinikoje „Y“

duomenimis navikinių susirgimų skaičius yra didesnis patelių tarpe – 72,38 proc. lyginant su patinais – 27,62 proc.

Daugelio autorių duomenimis navikinių susirgimų formavimasis šunims prasideda vidutinio ar senyvo amžiaus, 8-9 metų (1,3). Katėms navikiniai susirgimai dažniausiai pradeda formuotis esant 10 ir vyresnio metų amžiaus (1). Tačiau navikiniai susirgimai gali susiformuoti ir jauname amžiuje esant 3 metų ar jaunesniems (15). Tyrimų duomenis abiejose veterinarijos klinikose buvo nustatyti pavieniai atvejai, kada navikiniai susirgimai buvo nustatyti esant 5 metų amžiaus.

Daugiausia navikinių susirgimų abiejose klinikose buvo diagnozuota 10 ir vyresnio amžiaus

gyvūnams. Navikinių susirgimų dažnumas sparčiai kyla esant 10 metų amžiaus ir daugiau. Vyriausi

gyvūnai, kuriems buvo diagnozuoti navikiniai susirgimai buvo 15 metų amžiaus.