LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
VETERINARIJOS AKADEMIJA
Veterinarijos fakultetas
RŪTA MERKŠAITYTĖ
KARVIŲ DIDŽIOJO PRIESKRANDŽIO pH, LRR IR PIENO
PRODUKCIJOS ANALIZĖ
ANALYSIS OF RUMINAL pH, VFA AND MILK PRODUCTION
OF DAIRY COWS
Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
DARBAS ATLIKTAS ANATOMIJOS IR FIZIOLOGIJOS KATEDROJE PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas„Karvių didžiojo prieskrandžio pH, LRR ir pieno produkcijos analizė“.
1.Yra atliktas mano paties (pačios).
2.Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.
3.Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO
(data) (darbo vadovo vardas,
pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE)
2016 - 12 - 16
Posėdžio protokolas Nr. 5
(aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedėjo
(-os) vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentai
1) 2)
(vardas, pavardė) (parašai)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
(data) (gynimo komisijos sekretorės (-iaus)
TURINYS
SANTRAUKA... 5 SUMMARY... 6 SANTRUMPOS... 7 ĮVADAS... 8 1. LITERATŪROS APŽVALGA... 101.1 Didžiojo prieskrandžio pH įtakojantys veiksniai...10
1.2 Veiksniai įtakojantys LRR kiekį...12
1.3 Pieno produkciją įtakojantys veiksniai... 12
2. MEDŽIAGOS IR METODAI ... 15
2.1 Bandymo planavimas, vieta, laikas, sąlygos...15
2.2 Tiriamos karvių grupės sudarymo principai... 16
2.3 Tiriamų karvių šėrimas... 16
2.4 Didžiojo prieskrandžio turino ėmimo ir tyrimo metodika... 16
2.5 Karvių pieno produkcijos tyrimo metodika... 17
2.6 Gautų rezultatų statistinis apdorojimas...17
3. TYRIMO REZULTATAI... 19
3.1 Karvių didžiojo prieskrandžio turinio pH ir bendro LRR kiekio tyrimo rezultatai... 19
3.1.1 Karvių didžiojo prieskrandžio turinio pH tyrimo rezultatai tvartiniu ir ganykliniu periodu...19
3.1.2 Karvių didžiojo prieskrandžio bendro LRR kiekio tyrimo rezultatai tvartiniu ir ganykliniu periodu... 20
3.2 Karvių didžiojo prieskrandžio pH ir LRR tarpusavio sąveikos rezultatai... 21
3.3 Karvių pieno produkcijos rezultatai tvartiniu ir ganykliniu periodu... 22
3.3.1 Karvių pieno kokybiniai ir kiekybiniai rodikliai tvartiniu laikotarpiu...22
3.3.2 Karvių pieno kokybiniai ir kiekybiniai rodikliai ganykliniu laikotarpiu... 24
3.4 Didžiojo prieskrandžio pH ir pieno produkcijos rodiklių koreliacijos koeficientų pokyčių aprašymas tarp tvartinio ir ganyklinio laikotarpio...28
3.5 Didžiojo prieskrandžio LRR ir pieno produkcijos rodiklių koreliacijos koeficientų pokyčių aprašymas tarp tvartinio ir ganyklinio laikotarpio...29
6. PADĖKA...33 7. LITERATŪROS SĄRAŠAS...34 8. PRIEDAI... 38
SANTRAUKA
Karvių didžiojo prieskrandžio pH, LRR ir pieno produkcijos analizė
Rūta Merkšaitytė
Magistro baigiamasis darbas
Magistrinis baigiamasis darbas parengtas 2014 - 2016 metais Lietuvos Sveikatos Mokslų Universitete, Veterinarijos akademijoje, Anatomijos ir fiziologijos katedroje. Darbą sudaro 39 puslapiai, 16 lentelių ir 3 paveikslai. Rengiant darbą panaudoti 50 literatūros šaltiniai.
Šio darbo tikslas buvo nustatyti koreliacija tarp karvių didžiojo prieskrandžio pH ir LRR bei šių rodiklių koreliaciją su pieno produkcijos rodikliais. Tyrimai atlikti su melžiamomis karvėmis (n = 20) tvartiniu ir ganykliniu laikotarpiais dviejuose skirtinguose ūkiuose (X ir Y ). Tyrimams buvo imamas karvių didžiojo prieskrandžio turinys (pH bei bendras lakiųjų riebalų rūgščių kiekio nustatymui) ir pieno mėginiai (pieno kiekiui bei jo riebalams, baltymams, laktozei, šlapalui nustatyti). Koreliacijos koeficientai (rS) buvo apskaičiuoti pagal Spearman‘ą rezultatų patikimumas
nustatytas pagal Snedekoro lentelę.
Tyrmais nustatyta, kad statistiškai patikimos koreliacijos nustatytos Y ūkyje tarp pH ir LRR tvartiniu laikotarpiu (rs = 0,867, p < 0,001). Teigiama koreliacija išliko Y ūkyje ir tvartiniu ir
ganykliniu laikotarpiais tarp LRR su pieno laktozės (atitinkamai rs= 0,458, p < 0,05, rs= 0,536, p <
0,05)
Raktažodžiai: didysis prieskrandis, pH, LRR, pieno produkcija, koreliacija, tvartinis, ganyklinis laikotarpis.
SUMMARY
Analysis of ruminal pH, VFA and milk production of dairy cows
Rūta Merkšaitytė
Master's Thesis
This master’s thesis was written in the year 2014-2016 at the Lithuanian University of Health Sciences, Veterinary Academy, Department of Anatomy and Physiology. The thesis consists of 39 pages, contains 16 tables, 3 pictures and the list of 50 cientificreferences.
The aim of this studies was to estimate the correlation between the rumen pH, VFA and milk production parameters as well as correlation between ruminal pH and VFA of dairy cows. The study group was consisted of LJ cows (n = 20) have been tested during the indoor and outdoor period in X and Y farms. In this study we have measured ruminal pH, volatile fatty acids and milk parameters: milk yield, milk fat, milk proteins, milk lactose, and milk urea. Correlation coefficients (rS) were calculated according to Spearman. The reliablility is determined by the Snedecor table.
Statistically reliable correlations are determined in the Y farm between pH and VFA indoor periods (rs= 0,867, p < 0,001). A positive correlation maintained in the Y farm during both the
indoor and the outdoor periods between the VFA with milk lactose (accordingly rs= 0,458, p <0,05,
rs= 0,536, p < 0,05).
SANTRUMPOS
LJ - Lietuvos Juodmargės;LPS - lipopolisacharidai;
LRR - lakiosios riebalų rūgštys; NEB - neigiamas energijos balansas;
pH - vandenilio jonų ( H+) koncentracijos tirpale matas, parodantis tirpalo rūgštingumą ar
šarmingumą;
Rumen - didysis prieskrandis;
SARA - (angl. subacute ruminal acidosis) poūmė didžiojo prieskrandžio acidozė; DMI - sausųjų medžiagų pasisavinimas;
DM - virškinamumas in vitro;
ĮVADAS
Galvijų didysis prieskrandis – didžiausia virškinimo trakto dalis, sudaro 58 proc. viso virškinamojo trakto tūrio. Didysis prieskrandis yra tarsi fermentacijos kamera, kurioje gyvenantys mikroorganizmai padeda virškinti pašarus. Jame suvirškinama iki 70 proc. raciono organinės medžiagos (OM). Glaudus simbiozės sąryšis yra tarp karvės ir jos didžiojo prieskrandžio mikrobų populiacijos: gyvūnas nuolat tiekia maistines medžiagas anaerobiniams mikroorganizmams, iš kitos pusės - aktyvios mikrobinės fermentacijos būdu suteikia šeimininkui energijos ir statybinių medžiagų. Tinkamai subalansuotas racionas, geros kokybės pašarai užtikrina optimalų karvių didžiojo prieskrandžio turinio fermentacijos procesų aktyvumą, kuris sąlygoja gerą pašarų organinės medžiagos virškinamumą prieskrandyje (1), o tai nulemia efektyvų pašarų panaudojimą produkcijos gamybai (2).
Pieninių karvių didžiajame prieskrandyje LRR yra gaminamos mikrobinės fermentacijos metu iš angliavandenių ir baltymų. Vyraujančios LRR didžiojo prieskrandžio turinyje yra acto, propionato ir sviesto rūgštys, jų koncentracija ir proporcijų santykis susijusios su pašaro lygiu ir pašaro sudėtinėmis dalimis. Atrajotojams LRR sudaro didžiąją dalį energijos kiekio, mažiausiai 50 proc., visos virškinamosios energijos. Tiek bendras LRR kiekis, tiek atskiras tipas LRR gali paveikti maisto medžiagų absorbciją ir tokiu būdu gali turėti įtakos pieno kiekiui ir sudėčiai (3).
Didžiojo prieskrandžio pH svyravimui didelės įtakos turi skirtingi racionai (4). Karvėms besiganančioms aukštos kokybės ganyklose gali sukelti didžiojo prieskrandžio pH mažėjimą. Didžiojo prieskrandžio pH yra minimas, kaip svarbus faktorius susijęs su pieno riebalų mažėjimu, ląstelienos pasisavinimu, maistinių medžiagų absorbcija, karvių sveikatingumu ir gerove (5).
Šiame darbe buvo analizuojama, kaip priklauso pieno produkcijos kiekybiniai ir kokybiniai rodikliai nuo didžiojo prieskrandžio pH ir LRR kiekio, taip pat pH ir LRR tarpusavio priklausomybė.
Darbo tikslai:
1. Nustatyti koreliaciją tarp karvių didžiojo prieskrandžio turinio pH, LRR kiekio ir pieno produkcijos rodiklių (pieno kiekio, pieno riebalų, pieno baltymų, pieno laktozės, šlapalo). 2. Nustatyti karvių didžiojo prieskrandžio pH ir LRR kiekio tarpusavio koreliaciją .
Darbo uždaviniai:
2. Ištirti karvių didžiojo prieskrandžio turinio LRR priklausomai nuo raciono sudėties;
3. Ištirti pieno produkcijos kiekybinius ir kokybinius rodiklius priklausomai nuo raciono sudėties; 4. Įvertinti koreliaciją tarp didžiojo prieskrandžio pH, LRR ir pieno produkcijos;
5. Įvertinti pH ir LRR tarpusavio priklausomybę; 6. Bendras įvertinimas ir išvadų formavimas.
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1 Didžiojo prieskrandžio pH įtakojantys veiksniai
Didžiojo prieskrandžio pH yra vienas iš svarbiausių organizmo homeostazės rodiklių (6). Karvių didžiojo prieskrandžio pH gali svyruoti nuo 5,5 iki 7,3. Optimaliausias melžiamų karvių didžiojo prieskrandžio turinio pH yra 6,3 - 6,8 (7). T. Mutsvangwa teigia, kad optimaliai didžiojo prieskrandžio fermentacijai ir ląstelienos virškinimui didžiojo prieskrandžio pH turėtų būti tarp 6.0 ir 6.4 (8). Didžiojo prieskrandžio turinio pH priklauso nuo įvairių faktorių: apėmingų ir koncentruotų pašarų santykis, kai šeriame gyvūlius stambiaisiais pašarais ir didžiojo prieskrandžio turinio pH didesnis už 6 . Tokios sudėties racionai skatina seilių sekreciją. Seilėse yra bikarbonato, šis neutralizuoja rumen turinyje susidariusias rūgštis. Aukštas didžiojo prieskrandžio turinio pH skatina acto rūgšties gamybą, dėl to didėja pieno riebumas. Šeriant gyvulius racionais, kuriuose didelis koncentruotų pašarų kiekis, intenstyvėja propiono rūgšties gamyba, taip mažėja didžiojo prieskrandžio turinio pH, taip pat pašarų ėdamumas, bakterinės masės augimas ir pieno riebumas (9).
Norėdami patenkinti energijos poreikius laktacijai ir reprodukcijai, gyvūnai geresnės genetinės vertės dažniausiai šeriami gerai virškinamais pašarais, kurių sudėtyje yra daug lengvai fermentuojamų angliavandenių (10). Duodant tokį pašarą su ribotu kiekių veiksmingų skaidulinių medžiagų galima sukelti lakiųjų riebalų rugščių pokyčius didžiąjame prieskrandyje, kurie gali padidinti didžiojo prieskrandžio rūgštingumą (11), padidina SARA (didžiojo prieskrandžio subklinikinė acidozė) riziką (12). Perteklinį didžiojo prieskrandžio rūgštingumą taip pat gali sukelti nenuoseklus DMI (sausųjų medžiagų pasisavinimas), prastas šėrimas ir skaidulinių medžiagų pasisavinimas ir viduriavimas (13,14), pieno riebalų mažėjimą, laminitą (14), ir mirtį (12). Nors didžioji dalis pagaminamų lakiųjų riebalų rūgščių yra absorbuojamos per didžiojo prieskrandžio sienelę, daugiau nei 30 proc. yra neutralizuojamos natrio bikarbonato ir fosfato buferio, kurių kiekį skatina gromuliavimas ir taip pat priklauso nuo NEB lygio (13,15). Didysis prieskrandis yra didelis kompleksas sudėtingų ir labai įvairių mikrobų ekosistema, kurią sudaro bakterijos, archėja bakterijos, ciliate protozoa, grybai ir virusai (16). Mityba yra vienas iš pagrindinių veiksnių, darančių įtaką didžiojo prieskrandžio turinio mikrobų sudėčiai .
Aukšto produktyvumo galvijai šeriami koncentruotais pašarais, kad atitiktų aukštus energijos balanso poreikius, taip pat intensyviam augimui ir didelei pieno produkcijai patenkinti. Šėrimas
koncentruotais pašarais skatina trumposios grandinės riebalų rūgščių generavimą ir su maistu sunaudojamą energijos kiekį, taip pat gali sukelti acidozines sąlygas didžiajame prieskrandyje, pH kritimą ir mikrobų disbiozes (17). Supratimas, kaip mikrobų visuma prisitaiko prie skirtingų racionų ir tinkamas racionų paruošimas užtikriną normalų didžiojo prieskrandžio veikimą (18,19).
Žemas didžiojo prieskrandžio pH kartu su LPS gali sumažinti dižiojo prieskrandžio epitelio funkciją potencialiai leisdamas LPS pereiti į kraują ir skatinti sisteminį uždegiminį atsaką (20). LRR ir pieno rūgštis yra produkuojamos didžiąjame prieskrandyje ir gali sumažinti didžiojo priekrandžio pH. Žemas preskrandžio pH ilgesnį laiką kiekvieną dieną gali turėti įtakos pašarų suvartojimui, mikrobiniam metabolizmui ir pašarų virškinimui, taip pat būti susiję su uždegimu ir pieno riebalų mažėjimu. SARA priežąstys yra per nelyg daug struktūrizuotų angliavandenių ir labai fermentuotų pašarų ir nepakankamas kiekis šiurkščiavilnių pluoštinių audinių. SARA pasekmės apima mažesnį pašarų suvartojimą, susilpnėjusį virškinimą, pieno riebalų sumažėjimą (21), viduriavimą, laminitą, kepenų abscesus, didžiojo prieskrandžio gleivinės pažeidimą, gaminasi daugiau bakterijų endotoksino ir uždegimas, būdingas didėjant ūminės fazės baltymams (22). SARA apibūdinama kaip didžiojo prieskrandžio pH sumažėjimas nuo 5,5 iki 5,0, o jei nukrinta žemiau 5,0, tai jau ūmi acidozė (23). Optimalus didžiojo prieskrandžio fermentacinių procesų aktyvumas padidina pašaro panaudojimo efektyvumą ir melžiamų karvių produktyvumą bei užtikrina jų sveikatingumą (9). Optimali melžiamų karvių didžiojo prieskrandžio turinio pH yra 6,3 – 6,8. Ląstelieną skaidančios bakterijos aktyviausiai veikia, kai didžiojo prieskrandžio turinio pH būna nuo 6 iki 6,8, o krakmolą skaidančių bakterijų veiklai palankiausias terpės pH yra nuo 5,5 iki 6 (9).
Prieskrandžio fermentacijos pradžią sukelia krakmolo, baltymų ir ląstelienos skaidymas iki tarpinių produktų, tokių kaip cukrus ir aminorūgštys. Veikimas šių skilimo produktų yra dažnai diskutuotinas, jie priklauso nuo substrato lygio ir fermentų specifinio aktyvumo ir savo ruožtu turi įtakos mikrobų populiacijai ir prieskrandžio aplinkai. Šie skilimo produktai lengvai metabolizuojasi į mikrobų mases ir anglies dioksida (CO2), metaną (CH4), amoniaką (NH3), ir riebalų rūgštis (LRR) :
pirmiausia acetatas, propionatas, butiratas ir kiek mažesniu mąstu šakotosios grandinės LRR, o kartais laktatas (24).
Vienas iš akivaizdžiausių pavyzdžių termodinaminės kontrolės skrandžio metabolizme yra pH kontrolė pagal bikarbonatų jonus HCO3. Bikarbonatų sistema apima dvi dideles bikarbonatų jonų
formas: HCO3 ir CO3. Didžiojo prieskrandžio skysčių pH priklauso nuo HCO3 koncentracijos ir
CO2 slėgio. Kai kurie teigia, kad didysis prieskrandis yra prisotintas CO2dujomis ir abu kintamieji
yra nekintantys ir nekontroliuojami. Prieskrandžio skysčių pH priklauso nuo vieno iš trijų šaltinių: stiprių jonų pasikeitimai Na+ ir Cl- jonų koncentracijos, pokyčiai LRR, ir PCO2. Stipri jonų
koncentracija gali būti paveikta mitybos, seilių ar netgi karšto oro. LRR koncentracija gali priklausyti nuo skirtingo fermentacijos lygio (24).
1.2 Veiksniai įtakojantys LRR kiekį
LRR yra angliavandenių rūgimo bei amino rūgščių dezamininimo produktai atrajotojų prieskrandžiuose. LRR yra pagrindinis energijos šaltinis, iš kurių galvijas gauna 70 proc., visos reikiamos energijos (9). Melžiamų karvių LRR koncentracija didžiajame prieskrandyje neigiamai koreliuoja su nežymiu rūgščių absorbcijos koeficientu (25). Todėl mažesnis rūgščių kiekis
didžiajame prieskrandyje priklauso nuo LRR gebėjimo absorbuotis per gleivinę. Įrodyta, kad žemas didžiojo prieskrandžio pH padidina LRR stimuliacija klajokliui nervui, kas stabdo skrandžio
motorika. Daug didžiojo prieskrandžio gaurelių ir mažas maisto medžiagų kiekis, taip pat atrodo, kad padidina LRR absorbciją. Padidėjusi LRR absorbcija sumažina prieskrandžio acidozės dažnumą ir sunkumą (26).
LRR galvijų didžiajame prieskrandyje gali svyruoti nuo 60 - 150 mmol/L. Bendras LRR kiekis galvijų didžiajame prieskrandyje padidėja racioną papildžius koncentruotais pašarais, o ganant ganykloje LRR produkcija gali padidėti iki 150 mmol/L. Galvijų racione trūkstant angliavandenių arba karvėms gaunant per mažai pašaro, LRR produkcija didžiajame prieskrandyje sumažėja (9). Taip pat nustatytas atvirkštinis ryšys tarp LRR produkcijos ir didžiojo prieskrandžio turinio pH. LRR produkcijai yra optimalios sąlygos, kai didžiajame prieskrandyje pH svyruoja nuo 6,5 - 7,2 (9).
1.3 Pieno produkciją įtakojantys veiksniai
Pienas – baltas, neskaidrus skystis. Pieną sudarančios medžiagos skirstomos į pagrindines, piene sudarančias didžiąją dalį jo kiekio (baltymai, riebalai, angliavandeniai ir vanduo), gretutines, piene aptinkamas nedideliais kiekiais (fermentai, mineralinės medžiagos, vitaminai ir kt.) ir pašalines (27).Iš pieno sudėties galime spręsti apie karvių mitybą ir fiziologinę būklę (28).
Vienas iš veiksnių, lemiantis pieno produkcijos kiekį, yra didžiojo prieskrandžio pH. Optimalus pH pieno gamybai yra nuo 6,3 iki 6,8 (9). Šeriant gyvulius koncentruotais pašarais, kuriuose yra didelis kiekis greitai virškinamų angliavandenių, didžiajame prieskrandyje nukrenta pH ir pasireiškia SARA. Poūmė didžiojo prieskrandžio acidozė netiesiogiai įtakoja sumažėjusią pieno produkciją. Pasibaigus SARA būsenai didžiajame prieskrandyje, dar kelias dienas fiksuojamas
sumažėjęs pieno kiekis (29). SARA pasireiškimas, uždegiminių procesų atsiradimas ne tik įtakoja pieno kiekį, bet ir mažina riebalų koncentraciją piene (30,31,32).
Pieno produkcijai turi įtakos sviesto rūgšties koncentracija didžiajame prieskrandyje, šiek tiek mažiau daro įtaką propiono rūgštis, o visiškai neturi įtakos acto rūgštis ir bendras LRR kiekis didžiajame prieskrandyje (33).
Pieno riebalai. Norint piene išlaikyti pakankamą riebalų kiekį, reikia, kad pašarų davinyje būtų pakankamai virškinamosios ląstelienos, kurios gaunama šeriant geros kokybės žolės silosu arba cukrinių griežiniais, ji suteikia energijos. Taip organizmas aprūpinamas energija, kuri gaunama didžiajame prieskrandyje gaminantis acto ir sviesto rūgštims. Tos rūgštys skatina riebalų sintezę. Per kraują jos patenka į tešmenį, kur sintetinami riebalai (34). Riebalų kiekiui įtakos turi optimalus (6,5–6,8) prieskrandžio turinio pH (35). Žemas didžiojo prieskrandžio pH mažina riebalų kiekį piene dėl susidariusio lipopolisacharido (32). Visam pieno riebalų kiekiui turi įtakos acto ir propiono rūgščių santykis didžiajame prieskrandyje (33) ir veislė (36).
Pieno baltymų kiekis priklauso nuo pašarų kiekio, sudėties ir svyruoja tarp 3,0–3,6% (37). Nustatyta, kad baltymų piene pagausėja, kai karvių racionas papildomas pašarais, turinčiais vertingų, lengvai virškinamų baltymų. Optimalus baltymų kiekis pašare 30 l pieno duodančioms karvėms yra 9,6 % (38). Svarbią įtaką turi propiono rūgšties kiekis, netiesiogiai, hormoniniu keliu, įtakojantis baltymų kiekį piene (39), karvės veislė ir laktacijų skaičius (40). Pieno baltymai turi stiprų neigiamą ryšį su didžiojo prieskrandžio pH ir teigiamą ryšį su laktacijos dienomis (33).
Pieno laktozė svarbiausias pieno angliavandenis, kitaip vadinamas pieno cukrumi. Karvės piene laktozės yra vidutiniškai 4,7 proc., ji sudaro apie 30 proc. visos pieno energetinės vertės. Yra manoma, kad pieno laktozė atspindi gliukozės (cukraus) kiekį kraujyje. Todėl mažesnis laktozės kiekis piene, rodo, kad karvei trūksta energijos (41). Pašare esantys angliavandeniai didžiajame prieskrandyje yra verčiami į lakiąsias riebiąsias rūgštis, kurios vėliau kepenyse yra paverčiamos į gliukozę. Gliukozė tešmens liaukiniame audinyje yra verčiama į laktozę. Kraujyje esančios gliukozės kiekis daro didelę įtaką laktozės kiekiui piene (42).
Šlapalo koncentracija kraujyje rodo energijos ir žalių baltymų balansą. Dėl sutrikusios baltymų ir angliavandenių apykaitos šlapalo kiekis padidėja, karvės gali susirgti mastitu (43). Šlapalo kiekį piene lemia šėrimas, laktacijos periodas, sezonas, pieno riebumas, karvių veislė, amžius ir paros laikas. Urėjos kiekis paros metu didžiausias būna 4–6val. po šėrimo, o mažiausias – prieš šėrimą. Vakarinio melžimo piene urėjos būna daugiau nei rytinio, o visos dienos vidutiniame pieno mėginyje urėjos kiekis lieka stabilus (44). Dėl didžiojo prieskrandžio skaidomo didelio kiekio baltymų susidaro daug azoto. Laisvas azotas jungiasi su vandenilio jonais ir susidaro amoniakas. Amoniakas, kuris nuodija gyvulį, į bendrąją gyvulio kraujotaką patenka per didžiojo prieskrandžio
sienelę. Kepenų ląstelėse amoniakas verčiamas į šlapalą. Didžioji susidariusi šlapalo dalis yra šalinama su šlapimu ir tik mažiau nei 1% šalinama su pienu (45).
2. MEDŽIAGOS IR METODAI
2.1 Bandymo planavimas, vieta, laikas, sąlygos
Tyrimai atlikti 2015 metais LSMU VA Virškinimo fiziologijos ir patologijos moksliniame centre, VĮ „ Pieno tyrimai“ bei X ir Y ūkiuose su LJ veislės karvėmis tvartiniu ir ganykliniu laikotarpiais. Bandymai atlikti nepažeidžiant Lietuvos Respublikos gerovės ir apsaugos įstatymo (Žin. 1997, Nr. 108-2728, Nr. VIII-500) ir Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymo (Žin., 1992, Nr. 2-15; 1999, Nr. 90-2639; 2000, Nr. 61-1804). Darbas įvykdytas pagal schemą, pateiktą 1 paveiksle.
1 pav. Darbo schema
TVARTINIS LAIKOTARPIS (n=20) GANYKLINIS LAIKOTARPIS (n=20) TIRIAMOS KARVĖS (n=20)
Didžiojo prieskrandžo tyrimai: pH; LRR mmol/L
Pieno produkcija: pieno kiekis, kg; pieno baltymai, proc.; pieno riebalai, proc.; laktozės kiekis proc; pieno šlapalas, mg proc.;
2.2 Tiriamos karvių grupės sudarymo principai
Bandymai buvo atlikti su Lietuvos Juodmargių ( LJ ) veislės karvėmis tvartiniu ir ganykliniu laikotarpiais X Skuodo rajone ir Y Kauno rajono ūkiuose.
Tyrimui naudotos karvės atitiko šiuos kriterijus: 1. Kliniškai sveikos karvės;
2. Karvės, kurių kūno masės indeksas yra 3- 3,5 balų; 3. Vyresnės nei 2- jų laktacijų karvės.
2.3 Tiriamų karvių šėrimas
Racionų energinė ir maistinė vertė apskaičiuota LSMU Veterinarijos akademijoje Gyvūnų veisimosi ir mitybos katedroje kompiuterine šėrimo programa HYBRIMIN®Futter 2008.
Bandymo metu karvės X ūkyje tvartiniu laikotarpiu buvo šeriamos viso raciono pašaro mišiniu ( VRPM), ganykliniu laikotarpiu karvės po rytinio melžimo pašėriamos VRPM ir išgenamos į ganyklas, sugrįžta vakariniam melžimui, po vakarinio melžimo paliekamos per naktį tvarte. Ganyklose per dieną praleidžia 6 - 7 valandas.
Bandymo metu karvės Y ūkyje tvartiniu laikotarpiu šeriamos atskirais pašarais, o ganykliniu laikotarpiu - šviežia ganyklinių pievų žole, papildomai gaudavo koncentruotų pašarų visapusiškai praturtinančių racioną. Abiejuose ūkiuose buvo šeriamos subalansuotu, fiziologinius poreikius atitinkančiu racionu. Tvartinis ir ganyklinis racionas X ir Y ūkių pateikiamas 13, 14, 15, 16 lentelėse prieduose.
2.4 Didžiojo prieskrandžio turino ėmimo ir tyrimo metodika
Didžiojo prieskrandžio turinio mėginiai X ir Y ūkiuose buvo imami praėjus 3 valandoms po rytinio šėrimo (9). Didžiojo prieskrandžio turinys buvo imamas Virškinimo fiziologijos ir patologijos moksliniame centre sukurtu diagnostiniu zondu GDZ - 1, susidedančiu iš plastikinio vamzdžio ir bronzinio antgalio (9).
Paimtas didžiojo prieskrandžio turinys buvo iš karto ištirtas su pH - metru „Twin“. Bendras LRR kiekis buvo tiriamas remiantis A. Sederevičiaus (7) ir kitų aprašyta metodika LSMU VA Virškinimo fiziologijos ir patologijos mokslinio centro laboratorijoje.
2.5 Karvių pieno produkcijos tyrimo metodika
Tiriamų karvių primelžto pieno kiekis buvo nustatytas individualiai, kontrolinio melžimo metu. Pieno mėginiai buvo paimti rytinio melžimo metu iš kiekvienos karvės individualiai, laikantis pieno mėginių paėmimo taisyklių (LST EN ISO 707:1999+P:2003 Pienas ir pieno produktai. Mėginių ėmimo taisyklės). Pieno mėginiuose buvo nustatyti pieno riebalai, baltymai, laktozė, šlapalas, tyrimai buvo atlikti VĮ „ Pieno tyrimai“ laboratorijoje.
2.6 Gautų rezultatų statistinis apdorojimas
Tyrimo metu gauti rezultatai buvo apdoroti naudojantis Win Exel programa. Apskaičiuotas aritmetinis vidurkis (Xv), didžiausias (Xmax) ir mažiausias (Xmin) skaičius imtyje, standartinis
nuokrypis (±SD), koreliacijos koeficientas pagal Spirmaną (Spearman) (rs), skirtumų patikimumo
koeficientas (P) pagal Stjudenta (Student) (46,47). Patikimi rezultatų pasikeitimai žymimi P < 0,05, nepatikimi – P > 0,05.
Koreliacijos koeficientai buvo nustatyti tarp didžiajame prieskrandyje vykstančių fermentacijos procesų rodiklių:
tarp pH ir bendro LRR kiekio tvartiniu ir ganykliniu laikotarpiais X ūkyje; tarp pH ir bendro LRR kiekio tvartiniu ir ganykliniu laikotarpiais Y ūkyje;
Taip pat koreliacijos koeficientai buvo nustatyti tarp didžiajame prieskrandyje vykstančių procesų rodiklių ir pieno produkcijos rodiklių:
didžiojo prieskrandžio turinio pH ir pieno kiekio, riebalų, baltymų, laktozės, šlapalo X ir Y ūkiuose;
didžiojo prieskrandžio bendro LRR kiekio ir pieno kiekio, riebalų, baltymų, laktozės, šlapalo X ir Y ūkiuose;
Koreliacinėje analizėje nustatomas statistinio ryšio stiprumas tarp stebėtų kintamųjų, ir jis yra išreiškiamas koeficientu (r). Koreliacija parodo ryšio kryptį – vieno kintamojo reikšmei didėjant, kito kintamojo reikšmė gali didėti arba mažėti. Todėl koreliacijos koeficientai įgyja reikšmes nuo –1 iki 1. Teigiamas koreliacijos koeficientas rodo, kad vienam kintamajam didėjant, didėja ir kitas kintamasis. Neigiama koreliacija rodo, kad vienam didėjant, kitas kintamasis mažėja. Kuo reikšmė arčiau –1 arba 1, tuo priklausomybė tarp kintamųjų yra stipresnė. Skaičiavimai laikomi patikimais, kai P < 0,05, nepatikimais, kai P > 0,05 (48) . Patikimumą nustatome pagal Snedekoro lentelę 1
1 lentelė. Snedekoro lentelė
P reikšmė r koreliacijos ribos
* (p < 0,05), gautas rezultatas yra „reikšmingas 5%“ 0,444 < | r | < 0,561 ** (p < 0,01), gautas rezultatas yra „reikšmingas 1%“ 0,561 < | r | < 0,679
*** (p < 0,001), rezultatas yra „reikšmingas 0.1%“ | r | > 0,679
2 lentelė. Koreliacinio ryšio stiprumo vertinimo kriterijai
Labai stipri
Stipri Vidutinė Silpna Labai silpna
Nėra ryšio
Labai silpna
Silpna Vidutinė Stipri Labai stipri -1 nuo -1 iki -0,7 nuo - 0,7 Iki -0,5 nuo -0,5 iki -0,2 nuo -0,2 iki 0 0 nuo 0 iki 0,2 nuo 0,2 iki 0,5 nuo 0,5 iki 0,7 nuo 0,7 iki 1 +1
3. TYRIMO REZULTATAI
3.1 Karvių didžiojo prieskrandžio turinio pH ir bendro LRR kiekio tyrimo
rezultatai
3.1.1 Karvių didžiojo prieskrandžio turinio pH tyrimo rezultatai tvartiniu ir ganykliniu periodu
Tiriant didžiojo prieskrandžio turinį karvių, šeriamų tvartiniu racionu, nustatyta, kad karvių didžiojo prieskrandžio pH - X ūkyje svyravo nuo 7,0 iki 7,8 . Didžiojo prieskrandžio pH - Y ūkyje svyravo nuo 6,8 iki 7,3. Tiriant didžiojo prieskrandžio turinį karvių, šeriamų ganyklinių racionu nustatyta, kad karvių didžiojo prieskrandžio pH - X ūkyje svyravo nuo 6,8 iki 7,2 . Didžiojo prieskrandžio pH - Y ūkyje svyravo nuo 6,3 iki 6,6. Lyginant gautus rezultatus nustatyta, kad didžiojo prieskrandžio pH - X ūkyje buvo 4,89 proc., didesnis tvartiniu laikotarpiu. Didžiojos prieskrandžio pH - Y ūkyje buvo 8,63 proc., didesnis tvartiniu laikotarpiu.
Iš tiriamų karvių didžiojo prieskrandžio paimto turinio ir nustatyto jo pH rezultatai pateikti 3, 4 lentelėse.
3 lentelė. Karvių didžiojo prieskrandžio turinio pH rodikiai tvartiniu laikotarpiu (X ir Y ūkiuose)
Ūkis Karvės Nr. 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 Vid. SD±
X pH 7,0 7,7 7,1 7,1 7,7 7,3 7,6 7,3 7,0 7,8 7,36 0,313
4 lentelė. Karvių didžiojo prieskrandžio turinio pH rodikiai ganykliniu laikotarpiu (X ir Y ūkiuose)
3.1.2 Karvių didžiojo prieskrandžio bendro LRR kiekio tyrimo rezultatai tvartiniu ir ganykliniu periodu
Bendras LRR kiekis tvartiniu laikotarpiu X ūkyje svyravo nuo 120 mmol/L iki 160 mmol/L. Bendras LRR Y ūkyje svyravo nuo 79 mmol/L iki 110 mmol/L. Bendras LRR ganykliniu laikotarpiu X ūkyje svyravo nuo 125 mmol/L iki 160 mmol/L. Bendras LRR kiekis ganykliniu laikotarpiu Y ūkyje svyravo nuo 110 mmol/L iki 135 mmol/L.
Lyginant gautus rezultatus nustatyta, kad X ūkyje LRR kiekis abiem laikotarpiais buvo labai panašus, ganykliniu laikotarpiu LRR kiekis buvo 1,37 proc., didesnis už tvartinį. Y ūkyje LRR kiekis buvo daug didesnis ganykliniu laikotarpiu 24,75 proc.
Nustatyti karvių bendro LRR kiekio rezuktatai pateikti 5, 6 lentelėse.
5 lentelė. Karvių didžiojo prieskrandžio LRR rezultatai tvartiniu laikotarpiu (X ir Y ūkiuose)
Ūkis Karvės Nr. 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 Vid. SD±
X pH 6,8 6,8 7,0 7,1 7,0 6,9 7,2 7,0 6,9 7,0 7,0 0,13 Y pH 6,3 6,4 6,6 6,5 6,5 6,4 6,5 6,5 6,3 6,6 6,46 0,107 Ūkis Karvės numeris 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 Vid. SD± X LRR mmol/L 140 140 140 140 150 120 160 160 150 130 143 12,516 Y LRR mmol/L 90 85 104 80 85 79 110 100 89 102 92,4 10,823
6 lentelė. Karvių didžiojo prieskrandžio LRR rezultatai ganykliniu laikotarpiu (X ir Y ūkiuose)
3.2 Karvių didžiojo prieskrandžio pH ir LRR tarpusavio sąveikos rezultatai
Pagal gautus duomenis pH ir LRR mmol/L tvartiniu laikotarpiu koreliacijos ryšys buvo teigiamas ir labai silpnas (rs= 0,005) ( P > 0,05) . Nustatyta, kad tarp didžiojo prieskrandžio pH ir
LRR mmol/l ganykliniu laikotarpiu koreliacijos ryšys buvo teigiamas ir silpnas, koreliacijos koeficientas statistiškai nereikšmingas (rs= 0,355) (P > 0,05). LRR ir pH yra nepriklausomos viena
nuo kitos, tą parodo labai žemas koreliacijos koeficientas tvartiniu laikotarpiu ir silpnas koreliacijos koeficientas ganykliniu laikotarpiu.
Nustatytų tvartiniu ir ganykliniu laikotarpiu tarp didžiajame prieskrandyje pH ir LRR koreliacijų rezultatai pateikti 7 ir 8 lentelėse.
7 lentelė. Didžiojo prieskrandžio pH ir LRR rodiklių tarpusavio koreliacijos (rS) rezultatai tvartiniu ir ganykliniu laikotarpiais X ūkyje
Laikotarpis Koreliacijos koeficientas, rs
Tvartinis 0,005 Ganyklinis 0,355 * p < 0,05; ** p < 0,1; *** p < 0,001 Ūkis Karvės numeris 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 Vid. SD± X LRR mmol/L 145 135 140 145 145 150 160 155 150 125 145 10 Y LRR mmol/L 115 133 120 115 130 120 130 135 120 110 122,8 8,599
8 lentelė. Didžiojo prieskrandžio pH ir LRR rodiklių tarpusavio koreliacijos (rS) rezultatai tvartiniu ir ganykliniu laikotarpiais Y ūkyje
Laikotarpis Koreliacijos koeficientas, rs
Tvartinis - 0,867
Ganyklinis - 0,021
* p < 0,05, ** p < 0,1, *** p < 0,001
Nustatyta, kad didžiausia neigiama koreliacija buvo tarp didžiojo prieskrandžio pH ir LRR tvartiniu laikotarpiu (rs= - 0,867) (P < 0,001). Tai reiškia, kad didėjant pH proporcingai mažėja
LRR kiekis. Koreliacijos koeficientas labai stiprus, rodikliai labai priklausomi vienas nuo kito. Nustatyta, kad ganykliniu laikotrapiu koreliacijos koeficientas tarp pH ir LRR buvo neigiamas ir labai silpnas (rs= - 0.021) (P> 0,05).
Gauti rezultatai, apskaičiavus koreliacijos ryšius X ūkyje tvartiniu ir ganykliniu laikotarpiu yra statistiškai nepatikimi, koreliacijos koeficientai ,ganykliniame ir tvartiniame laikotarpiuose ,tarp pH ir LRR buvo labai silpnas ryšys. Y ūkyje abejais laikotarpiais koreliacijos koeficientai tarp pH ir LRR išliko neigiami, tačiau tvartiniame laikotarpyje ryšys buvo stiprus, o ganykliniame labai silpnas. Y ūkio rezultatai statistiškai patikimi.
3.3 Karvių pieno produkcijos rezultatai tvartiniu ir ganykliniu periodu
3.3.1 Karvių pieno kokybiniai ir kiekybiniai rodikliai tvartiniu laikotarpiu
Tyrimais nustatyta, kad karvių pieno kiekis tvartiniu laikotarpiu ūkyje X svyravo nuo 16,6 kg/ parą iki 30,2 kg/ parą iš karvės. Didžiausias procentinis riebalų kiekis – 5,07 proc., mažiausias – 2,89 proc. Pieno baltymų kiekis svyravo nuo 2,79 proc. iki 4,02 proc.; laktozės – nuo 3,98 proc. iki 4,65 proc. Šlapalo kiekis piene svyravo nuo 6 mg proc. iki 19 mg proc.
Karvių pieno kiekis tvartiniu laikotarpiu ūkyje Y svyravo nuo 20 kg/ parą iki 24 kg/ parą iš karvės. Didžiausias procentinis riebalų kiekis - 5,68 proc., mažiausias - 2,17 proc. Pieno baltymų kiekis svyravo nuo 2,95 proc., iki 4,01 proc.; laktozės kiekis svyravo nuo 4,05 proc., iki 4,72 proc. Šlapalo kiekis piene svyravo nuo 12 mg proc. iki 22 mg proc. Gauti rezultatai pateikti 9 ir 10 lentelėse.
9 lentelė. Karvių pieno kiekybiniai ir rodikliai tvartiniu laikotarpiu( X ir Y ūkiuose ) Ūkis Pieno rodiklis Karvė 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 X Riebalai, ％ 3,83 5,07 4,57 4,77 4,20 4,44 3,72 4,57 5,13 2,89 Baltymai, ％ 2,90 3,88 3,19 3,41 3,47 4,02 2,79 3,64 3,03 3,56 Laktozė, ％ 4,65 3,98 4,42 4,08 4,00 4,36 4,61 4,48 4,52 4,48 Šlapalas, mg％ 12 9 11 16 6 19 13 12 11 7 Pieno kiekis kg/parą 24,2 16,6 30,2 22,0 21,4 12,2 25,8 27,6 20,8 24,8 Y Riebalai, ％ 3,77 4,22 5,18 2,17 5,03 5,10 5,68 5,05 4,08 4,44 Baltymai, ％ 3,20 3,75 3,87 3,02 3,37 4,01 3,90 3,59 3,11 2,95 Laktozė, ％ 4,67 4,67 4,43 4,05 4,27 4,48 4,62 4,72 4,41 4,51 Šlapalas, mg％ 12 16 15 22 12 12 17 15 14 19 Pieno kiekis kg/parą 22 21 24 21,5 20 23 22 20 24 23
3.3.2 Karvių pieno kokybiniai ir kiekybiniai rodikliai ganykliniu laikotarpiu
10 lentelė. Karvių pieno kiekybiniai ir kokybiniai rodikliai ganykliniu laikotarpiu( X ir Y ūkiuose)
Didžiausias pieno kiekis ganykliniu laikotarpiu ūkyje X buvo 28,0 kg/parą, mažiausias 16,0 kg/ parą iš karvės. Didžiausias procentinis riebalų kiekis – 5,37 proc., mažiausias – 3,14 proc. Pieno baltymų kiekis svyravo nuo 2,78 proc. iki 3,98 proc.; laktozės – nuo 3,87 proc. iki 4,70 proc. Šlapalo kiekis piene svyravo nuo 8 mg proc. iki 25 mg proc.
Karvių pieno kiekis ganykliniu laikotarpiu ūkyje Y svyravo nuo 23 iki 25,5 kg/ parą iš karvės. Didžiausias procentinis riebalų kiekis - 5,68 proc., mažiausias - 2,46 proc. Pieno baltymų kiekis
Ūkis Pieno rodiklis Karvė 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 X Riebalai,％ 4,27 5,17 4,06 5,01 3,96 5,37 3,78 3,41 3,14 4,01 Baltymai,％ 3,14 3,98 3,18 3,38 3,36 3,81 2,84 2,85 2,84 3,49 Laktozė,％ 4,70 4,08 4,46 4,12 4,01 3,87 4,63 4,05 4,66 4,27 Šlapalas,mg ％ 24 19 25 19 14 17 16 8 21 17 Pieno kiekis kg/parą 22,6 16,0 25,8 18,8 20,0 22,8 27,4 19,6 28,0 17,8 Y Riebalai,％ 4,05 4,32 4,70 4,32 2,89 5,20 2,46 2,49 5,68 3,29 Baltymai,％ 3,38 3,05 2,70 3,22 3,05 4,29 2,46 2,85 3,39 3,15 Laktozė,％ 4,36 4,66 4,31 4,17 4,28 4,29 4,64 4,77 4,13 4,57 Šlapalas,mg ％ 12 - 14 18 10 - 12 10 18 12 Pieno kiekis kg/parą 24 25 25,5 24 23 24,5 24 23,5 25 25
svyravo nuo 2,46 proc., iki 4,29 proc., laktozės kiekis svyravo nuo 4,13 proc., iki 4,66 proc. Šlapalo kiekis piene svyravo nuo 10 mg proc. iki 18 mg proc.
2 pav. Karvių pieno produkcijos tyrimų rezultatų vidurkiai (Xv) tvartiniu ir ganykliniu periodais X
ūkyje
Lyginant gautus rezultatus tarp tvartinio ir ganyklinio laikotarpio X ūkyje nustatyta , kad labiausiai pakito šlapalo kiekis - 35,55 proc., jis buvo didesnis ganykliniu laikotarpiu. Visi tirti pieno produkcijos kokybės rodikliai buvo didesni tvartiniu laikotarpiu. Pieno riebalų buvo daugiau 2,32 proc., tvartiniu laikotarpiu. Pieno baltymų - 2,95 proc., daugiau tvartiniu laikotarpiu. Laktozės kiekis skyrėsi mažiausiai - 1,60 proc., didesnis kiekis tvartiniu laikotarpiu. Pieno kiekis buvo didesnis 3,01 proc., tvartiniu laikotarpiu.
3 pav. Karvių pieno produkcijos tyrimų rezultatų vidurkiai (Xv) tvartiniu ir ganykliniu periodais Y
ūkyje
Lyginant gautus rezultatus tarp tvartinio ir ganyklinio laikotarpio Y ūkyje nustatyta, kad labiausiai pakito šlapalo kiekis - 31,17 proc., jis buvo didesnis tvartiniu laikotarpiu. Mažiausias pokytis buvo pieno laktozės kiekio - 1,56 proc., jis buvo didesnis tvartiniu laikotarpiu. Pieno riebalų buvo daugiau tvartiniu laikotarpiu - 11, 86 proc. Pieno baltymų - 9,22 proc., daugiau tvartiniu laikotarpiu. Pieno kiekis buvo didesnis 9,45 proc., ganykliniu laikotarpiu.
3.4 Karvių didžiojo prieskrandžio turinio pH ir LRR rodiklių įtakos pieno
produkcijai tyrimo rezultatai
Apskaičiuoti karvių didžiojo prieskrandžio turinio pH ir LRR rezultatai buvo koreliuojami su pieno kiekio ir kokybės rezultatais. Gauti duomenys pateikti 11 ir 12 lentelėse.
11 lentelė. Koreliacijos (rS) tarp didžiojo prieskrandžio procesų ir pieno produkcijos tvartiniu laikotarpiu rezultatai X ir Y ūkiuose
* p < 0,05, ** p < 0,1, *** p < 0,001
Tvartiniu laikotarpiu X ūkyje neigiamus vidutinio stiprumo ryšius turėjo didžiojo prieskrandžio pH su šlapalu (rs= - 0,533) (p < 0,05). Labai silpnai koreliavo pH su riebalų kiekiu (rs= - 0,454) (p
< 0,05) baltymų kiekiu (rs= - 0,368) (p > 0,05) ir laktozės kiekiu (rs= - 0,357) (p > 0,05) Silpiausiai
koreliavo pH su pieno kiekiu (rs= - 0,143) (p >0,05). Didžiausia neigiama koreliacija X ūkyje buvo
tarp LRR ir pieno baltymų kiekio (rs = - 0,522) (p < 0,05), didžiausia teigiama - LRR su pieno
kiekiu per parą (rs= 0,541) (p < 0,05). Labai silpnai koreliavo LRR su riebalų kiekiu (rs = 0,153)
(p > 0,05) ir laktozės kiekiu (rs= 0,152) (p > 0,05). Silpnai koreliavo LRR su šlapalu (rs= - 0,291)
(p > 0,05).
Tvartiniu laikotarpiu Y ūkyje didžiausią neigiamą ryšį turėjo didžiojo prieskrandžio pH su riebalų kiekių (rs= - 0,597) (p < 0,1). Labai silpnus neigiamus ryšius turėjo pH su baltymais (rs=
-0,058) (p > 0,05), laktoze (rs= - 0,152) (p > 0,05) šlapalu ( rs= - 0,119) (p > 0,05) ir pieno kiekiu (rs
= - 0,192) (p > 0,05). LRR koreliacija Y ūkyje su visais pieno rodikliais buvo teigiama, vidutinio stiprumo ryšys buvo su pieno riebalais (rs= 0,558) (p < 0,1), silpnas ryšys buvo tarp LRR ir pieno
laktozės kiekio (rs= 0,458) (p < 0,05). Tarpusavyje silpnai koreliavo su baltymais (rs = 0,181) (p >
0,05), šlapalas (rs= 0,164) (p > 0,05) ir pieno kiekiu (rs= 0,181) (p > 0,05).
Ūkis Rodiklis Riebalų
kiekis, ％ Baltymų kiekis, ％ Laktozės kiekis, ％ Šlaplas, mg％ Pieno kiekis kg/ parą X pH (rs) - 0,454* 0,368 - 0,357 - 0,533* - 0,143 LRR mmol/L(rs) 0,153 - 0,522* 0,152 - 0,291 0,541* Y pH (rs) - 0,597* - 0,058 - 0,152 - 0,119 - 0,192 LRR mmol/L(rs) 0,558* 0,181 0,458* 0,164 0,181
12 lentelė. Koreliacijos (rS) tarp didžiojo prieskrandžio procesų ir pieno produkcijos ganykliniu laikotarpiu rezultatai X ir Y ūkiuose
* p < 0,05, ** p < 0,1, *** p < 0,001
Ganykliniu laikotarpiu X ūkyje neigiama silpna koreliacija buvo tarp pH ir baltymų kiekio (rs=
- 0,438) (p > 0,05), dar neigiamos koreliacijos buvo tarp ph ir riebalų kiekio (rs= - 0,257) (p > 0,05)
ir urėjos kiekio (rs= - 0,342) (p > 0,05). Teigiamos koreliacijos buvo tarp pH ir laktozės kiekio (rs
= 0,042) (p > 0,05) ir pieno kiekio (rs= 0,241) (p > 0,05). LRR ir baltymų kiekio koreliacija buvo
neigiama vidutinė (rs= 0,589) (p < 0,1), taip pat vidutinę teigiamą koreliaciją išlaikė LRR ir pieno
kiekis (rs= 0,580) ( p < 0,1).
Ganykliniu laikotarpiu Y ūkyje neigiamos silpnos koreliacijos buvo tarp pH ir pieno riebalų (rs
= - 0,482) (p < 0,05), baltymų ( rs= - 0,504) (p < 0,05) ir urėjos ( rs= - 0,287) (p > 0,05). Teigiama
silpna koreliacija buvo tarp pH ir laktozės kiekio ( rs= 0,287) (p > 0,05). Labai silpnai koreliavo pH
su pieno kiekiu ( rs= 0,052) (p > 0,05). LRR stipriausia teigiama koreliacija buvo su pieno laktoze
(rs= 0,536) (p < 0,05). Stipriausia neigiama koreliacija buvo su šlapalo kiekiu (rs= -0,499) (p <
0,05) , taip pat neigiama koreliacija buvo su riebalais ( rs= - 0,438) (p >0,05) , baltymais (rs=
-0,399) (p > 0,05) ir pieno kiekiu (rs= - 0,400) (p > 0,05).
3.4 Didžiojo prieskrandžio pH ir pieno produkcijos rodiklių koreliacijos
koeficientų pokyčių aprašymas tarp tvartinio ir ganyklinio laikotarpio
Didžiausias koreliacijos koeficiento pokytis buvo tarp pH ir šlapalo, kuris pakito per 0,875 ir išliko neigiamas tiek tvartiniu, tiek ganykliniu laikotarpiais. Labai smarkiai koreliacijos koeficientas
Ūkis Rodiklis Riebalų
kiekis, ％ Baltymų kiekis, ％ Laktozės kiekis, ％ Šlapalas, mg％ Pieno kiekis kg/ parą X pH(rs) - 0,257 - 0,438 0,042 - 0,342 0,241 LRR mmol/L(rs) - 0,280 - 0,589** 0,149 - 0,327 0,580** Y pH(rs) - 0,482* - 0,504* 0,287 - 0,287 0,052 LRR mmol/L(rs) - 0,438 - 0,399 0,536* - 0,499* - 0,400
pasikeitė tarp pH ir pieno baltymų, pakito per 0,806 : iš vidutiniškai teigiamo tapo vidutiniškai neigiamu. Smarkiai koreliavo pH ir pieno riebalai: pakito per 0,711 ir išliko neigiamas tiek tvartiniu, tiek ganykliniu laikotarpiais. Mažiausi koreliacijos koeficiento pokyčiai buvo tarp pH ir pieno
laktozės, pH ir pieno kiekio, atitinkamai per 0,399 ir 0,384. Laktozės kiekis ir pieno kiekis tvartiniu laikotarpiu buvo teigiamas, o ganykliniu laikotarpiu neigiamas.
Didžiausias koreliacijos koeficiento pokytis buvo tarp pH ir pieno riebalų kiekio, kuris pakito per 1,079, tiek tvartiniu, tiek ganykliniu laikotarpiais abu koeficientai buvo neigiami. Smarkiai koreliacijos koeficientas pasikeitė tarp pH ir pieno baltymų, koreliacijos koeficiento pokytis - 0,562. Koreliacijos koeficientai taip pat pasikeitė tarp ph ir pieno laktozės, pH ir šlapalo, atitinkamai per 0,439 ir 0,406. Ryšys tarp pH ir pieno laktozės ganykliniu laikotarpiu buvo silpnas teigiamas, o tvartiniu laikotarpiu - silpnas ir neigiamas. Ryšys tarp pH ir pieno urėjos abejais laikotarpiais buvo silpnas ir neigiamas. Mažiausias koreliacijos koeficiento pokytis buvo tarp pH ir pieno kiekio, kuris pakito per 0,244. Ganykliniu laikotarpiu buvo teigiamas, o tvartiniu laikotarpiu neigiamas.
3.5 Didžiojo prieskrandžio LRR ir pieno produkcijos rodiklių koreliacijos
koeficientų pokyčių aprašymas tarp tvartinio ir ganyklinio laikotarpio
Ganykliniu laikotarpiu X ūkyje statistiškai reikšmingų koreliacijų nenustatyta. Didžiausia koreliacija nustatyta tarp LRR ir pieno kiekio per 0,541.
Didžiausias koreliacijos pokytis buvo tarp LRR ir pieno rieblų, LRR ir pieno laktozės,
atitinkamai per 0,996 ir 0,944. Ryšys tarp LRR ir pieno riebalų tvartiniu laikotarpiu buvo vidutinio stiprumo ir teigiamas, o ganykliniu laikotarpiu silpnas - neigiamas. Ryšys tarp LRR ir pieno laktozės abejais laikotarpiais išliko teigiamas, tik tvartiniu laikotarpiu buvo silpnas, o ganykliniu vidutinio stiprumo. Taip pat vidutinio stiprumo ryšį išlaikė ir LRR su šlapalu, koreliacijos koeficiento pokytis buvo per 0,663. Tvartiniu laikotarpiu ryšys buvo labai silpnas - teigiamas, o ganykliniu vidutinio stiprumo - neigiamas. Koreliacijos koeficientai taip pat pasikeitė ir tarp LRR ir pieno baltymų, LRR ir pieno kiekio, atitinkamai per 0,58 ir 0,581. Pieno baltymų ir pieno pieno kiekio koreliacijos tvartiniu laikotarpiu buvo teigiamos, o ganykliniu laikotarpiu tapo neigiamomis.
4. REZULTATŲ APTARIMAS
Viso tyrimo metu keturioms karvėms buvo nustatytas didžiojo prieskrandžio pH padidėjimas, kuris neatitinka fiziologinių normų galvijų didžiajame prieskrandyje (9). Gauti didžiojo prieskrandžio pH ir LRR tyrimo rezultatai patvirtina, kad šėrimo racionai neatitinka fiziologines normas tenkinačius poreikius(49). Viso tyrimo metu nė vienai karvei nebuvo nustatyta poūmė
didžiojo prieskrandžio acidozė, nes didžiojo prieskrandžio pH kito nuo 6,8 (ganykliniu laikotarpiu) iki 7,8 (tvartiniu laikotarpiu) X ūkyje. Y ūkyje pH kito nuo 6,3 (ganykliniu laikotarpiu) iki 7,3 (tvartiniu laikotarpiu).
Tyrimo metu gauta korealiacija tarp didžiojo prieskrandžio pH ir bendro LRR (tvartiniu laikotarpiu X ūkyje rS= 0,005, p > 0,05; ganykliniu laikotarpiu rs= 0,355, p > 0,05) , ( tvartiniu
laikotarpiu Y ūkyje rs= - 0,867***, p < 0,001, ganykliniu laikotarpiu rs= - 0,021, p > 0,05), kiekio
neatitinka Allen(13) atliktų tyrimų rezultatų, kuriais jis nustatė, kad bendras LLR ir didžiojo prieskrandžio pH turi silpną neigiamą ryšį, kurį įtakoja buferinė sistema(15).
Silpnas neigiamas ryšys nustatytas X ūkyje tavrtiniame laikotarpyje tarp pH ir pieno riebalų ( rs
= - 0, 454*, p < 0,05), ganykliniame laikotarpyje koreliacijos koeficiantas statistiškai nereikšmingas. Y ūkyje tvartiniu laikotarpiu nustatytas vidutinis neigiamas ryšys ( rs = - 0, 597*, p < 0,05), o
ganykliniam silpnas neigiamas ( rs = - 0, 482*, p < 0,05). Riebalų kiekiui įtakos turi optimalus
prieskrandžio pH (35), žemas didžiojo prieskrandžio pH mažina riebalų kiekį piene dėl susidariusio lipopolisacharido (32). Visam pieno riebalų kiekiui turi įtakos acto ir propiono rūgščių santykis didžiajame prieskrandyje.
Ganykliniame laikotarpyje X ūkyje silpną neigiamą ryšį turėjo pH su baltymais ( rs= - 0, 438,
p > 0,05), koreliacijos koeficientas statistiškai nereikšmingas, literatūtoje teigiama, kad pieno baltymai turi stiprų neigiamą ryšį su didžiojo prieskrandžio pH (33).
Labai silpnas neigiamas ryšys nustatytas tarp pH ir pieno laktozės X ūkyje tvartiniame laikotarpyje. Pagrindinis gliukozės prekursorius pieno gamyboje yra gliukozė. Gliukozė hepatocituose sintetinama perdirbant lakiąsias riebalų rūgštis. LRR didžiajame prieskrandyje nežymiai, tačiau neigiamai koreliuoja su turinio pH (13, 42).
Gauti pieno produkcijos rezultatai bei jų skirtumai tarp tvartinio ir ganyklinio periodo parodo, kad šlapalo ir baltymų kiekio padidėjimą piene įtakoja žaliųjų baltymų kiekis stambiajame pašare (50) (tvartiniu laikotarpiu žaliųjų baltymų tenkantis kiekis procentais vienai karvei X ūkyje per dieną buvo 17,1 proc., o ganykliniu – 19,4 proc., Y ūkyje tvartiniu laikotarpiu 29,6 proc., ganykliniu laikotarpiu 14,4 proc., ). Tvartiniu laikotarpiu X ūkyje vidutiniška neigiama koreliacija
buvo tarp pH ir šlapalo ( rs = - 0, 533*, p < 0,05). Pieno produkcijai turi įtakos sviesto rūgšties
koncentracija didžiajame prieskrandyje, šiek tiek mažiau įtakoja propiono rūgštis, o visiškai neturi įtakos acto rūgštis ir bendras LRR (33).
5. IŠVADOS
1. Karvių didžiojo prieskrandžio turinio pH rodiklis buvo didesnis tvartiniu laikotarpiu X ūkyje 4,10 proc. ir 3,54 proc. Y ūkyje.
2. Didžiojo prieskrandžio turinio bendras LRR kiekis buvo didesnis ganykliniu laikotarpiu Xūkyje 1,37 proc. ir 24,75 proc. Y ūkyje.
3. Teigiama koreliacija nustatyta tvartiniu laikotarpiu X ūkyje tarp pH ir LRR (rs= 0,005, p>
0,05), ganykliniu laikotarpiu koreliacijos ryšys buvo silpnas teigiamas tarp pH ir LRR (rs=
0,355 , p > 0,05). Abiem tyrimo laikotarpiais Y ūkyje nustatyta neigiama koreliacija tarp pH ir LRR ( rs= - 0,867***, p < 0,001, rs= - 0,021, p > 0, 05).
4. Tvartiniu laikotarpiu X ūkyje nustatytas didesnis pieno baltymų (2,95 proc.), laktozės (1,60 proc.) ir pieno kiekio (3,01 proc.), bet mažesnis riebalų (2,32 pro.) ir šlapalo kiekis (35,5 proc.) nei ganykliniu laikotarpiu. Y ūkyje tvartiniu laikotarpiu nustatytas didesnis pieno riebalų (11,85 proc.), baltymų (9,22 proc.), laktozės (1,56 proc.) ir šlapalo (13,96 proc.) kiekiai, bet mažesnis pieno kiekis (9,44 proc.) nei ganykliniu laikotarpiu.
5. Tvartiniu laikotarpiu X ūkyje nustatyta neigiama koreliacija tarp pH ir pieno riebalų ( rs=
-0,454*, p < 0,05) ir šlapalo (rs= - 0,533*, p < 0,05), LRR koreliacija su pieno baltymais ( rs=
-0,522*, p < 0,05) ir pieno kiekiu ( rs= 0,541*, p <0,05). Y ūkyje koreliacija tarp pH ir pieno
riebalų (rs= - 0,597*, p < 0,1), ir LRR su pieno riebalais (rs= 0,558*, p < 0,05). Ganykliniu
laikotarpiu X ūkyje silpna koreliacija tarp pH ir baltymų kiekio (rs= - 0,438, p >0,05),
vidutinės koreliacijos tarp LRR ir baltymų kiekio ir pieno kiekio, atitinkamai ( rs= - 0,589**, p
< 0,01, rs= 0,580**, p < 0,01) . Y ūkyje koreliacija tarp pH ir pieno riebalų ( rs= - 0,482*, p <
0,05) ir baltymų ( rs= - 0,504,* p < 0,05). Taip pat koreliacija tarp LRR ir šlapalo ( rs=
-0,499*, p < 0,05) ir laktozės ( rs= 0,536*, p < 0,05).
6. Didžiojo prieskandžio turinio pH su LRR ryšys buvo labai silpnas tvartiniu laikotarpiu, o ganykliniu laikotarpiu tarpusavio ryšys silpnas teigiamas X ūkyje. Y ūkyje abejais laikotarpiais ryšys buvo tarp pH ir LRR: tvartiniu laikotarpiu stiprus neigiamas, ganykliniu labai silpnas neigiamas.
6. PADĖKA
Labai dėkoju savo darbo vadovei už didelę pagalbą, supratingumą, paskatinimą, palaikymą, šiltą ir nuoširdų bendravimą ir labai labai kantrybę rašant magistrinį darbą.
7. LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Monkevičienė I. and Sederevičius A. The influence of some feeding factors on ruminal fermentation processes in vitro. Veterinarmedicinas raksti. 2000. P.119–124.
2. Monkevičienė I., Želvytė R., Laugalis J., Sederevičius A., Makauskas S. Skirtingų šėrimo technologijų įtaka ėdamumui, karvių pieno produktyvumui ir savikainai. Veterinarija ir zootechnika. 2008. T. 43 (65). P.68-72.
3. Dijkstra J., Huug B., Bruchem J.V., Bruining M. and Tamminga S. Absorption of volatile fatty acids from the rumen of lactating dairy cows as influenced by volatile fatty acid concentration, pH and rumen liquid volume. 1923.P. 385-396.
4. Lewis E., Coughlan F., O'Donovan M., Wims C. The effect of grazing different pasture herbage masses on rumen pH in lactating dairy cows. P. 293
5. Kleen, J.L., Hooijer G.A., Rehage J. and J.P.T. Subacute ruminal acidosis (SARA).2003. P.406-414.
6. Aschenbach J. R., Penner G. B., Stumpff F. and Gäbel G. Ruminant Nutrition Symposium: Role of fermentation acid absorption in the regulation of ruminal pH. 2014. Vol. 89 No. 4, P. 1092-1107.
7. Sederevičius A., Monkevičienė I., Želvytė R., Žymantienė J., Grinius B. Virškinimo Fiziologija ir endokrinologija II dalis. Virškinimas atrajotojų didžiajame prieskrandyje. 2001. P. 6 – 15. 8. T. Mutsvangwa. Sub-Acute Ruminal Acidosis (SARA) in Dairy Cows. 2003
9. Sederevičius A., Monkevičienė I., Želvytė R., Žymantienė J., Grinius B. Virškinimo Fiziologija ir endokrinologija II dalis. Virškinimas atrajotojų didžiajame prieskrandyje., 2001. P.7.
10. Plaizier, J.C., Krause, D.O., Gozho, G.N., McBride, B.W. Subacute ruminal acidosis in dairy cows: the physiological causes, incidence and consequences.Veterinary Journal. 2008. Vol. 176. P. 21 – 31.
11. Krause, K.M., Oetzel, G.R. Understanding and preventing subacute ruminal acidosis in dairy herds: a review. Animal feed science and technology., 2006. Vol. 126. P. 215 – 236.
12. Plaizier, J.C., Krause, D.O., Gozho, G.N., McBride, B.W. Subacute ruminal acidosis in dairy cows: the physiological causes, incidence and consequences.Veterinary Journal. 2008. Vol. 176. P. 21 – 31.
13. Allen, M. S. Relationship between fermentation acid production in the rumen and the requirement for physically effective fiber. Journal of dairy science., 1997. Vol. 80. P. 1447 – 1462.
14. Nocek, J. E. Bovine acidosis: Implications on laminitis. J. Dairy Sci. 1997.80:1005-1028. 15. Yang, W. Z., & Beauchemin, K. A. Effects of physically effective fiber on chewing activity
and ruminal pH of dairy cows fed diets based on barley silage. Journal of dairy science, 2006. Vol 89. Issue 1. P. 217 – 228.
16. Hobson P.N. , Stewart C.S. The rumen microbial ecosystem .1997.
17. Khafipour E., Plaizier S. Li, J.C., Krause D.O. Rumen Microbiome composition determined using two nutritional models of subacute ruminal acidosis. 2009. P. 7115–7124.
18. Fernando S.C., Purvis H.T.II, Najar F.Z., Sukharnikov L.O, Krehbiel C.R. Rumen microbial population dynamics during adaptation to a high-grain diet. 2010.P.7482–7490.
19. Carberry C.A., Kenny D.A., Han S., McCabe M.S.,S.M. Water.Effect of phenotypic residual feed intake and dietary forage content on the rumen microbial community of beef cattle. 2012.P.4949–4958.
20. Zebeli Q. , Metzler-Zebeli B.U. Interplay between rumen digestive disorders and diet-induced inflammation in dairy cattle.2012 .http://dx.doi.org/10.1016/j.rvsc.2012.02.004.
21. Gozho, G. N., Krause, D. O., & Plaizier, J. C. Ruminal lipopolysaccharide concentration and inflammatory response during grain-induced subacute ruminal acidosis in dairy cows. Journal of dairy science., 2007. Vol. 90. Issue 2. P. 856 – 866.
22. Khafipour, E., Krause, D. O., & Plaizier, J. C. A grain-based subacute ruminal acidosis challenge causes translocation of lipopolysaccharide and triggers inflammation. Journal of dairy science., 2009. Vol. 92. Issue 3. P. 1060 – 1070.
23. Tanya F. Gressley. Inflammatory Responses to Sub-Acute Ruminal Acidosis. P.28-40.
24. Kohn R.A. and Boston R.C. The Role of Thermodynamics in Controlling Rumen Metabolism. 2000. P.25-432.
25. Voelker, J. A., and Allen M. S. 2003. Pelleted beet pulp substitutedfor high-moisture corn: 3. Effects on ruminal fermentation, pH,and microbial protein efficiency in lactating dairy cows. J. DairySci. 86:3562–3570.
26. Melo L. Q., Costa S. F., Lopes F., Guerreiro M. C., Armentano L. E. and Pereira M. N. Rumen morphometrics and the effect of digesta pH and volume on volatile fatty acid absorption. Published: December 2, 2014.
27. Šernienė L., Sekmokienė D. Pieno higiena. Kaunas. 2013. 9, 16, 106 p.
28. Šimkienė, A., Juozaitienė, V., Juozaitis, A., Šimkus, A., Žilaitis, V., & Urbonavičius, a. Laktozės kiekio karvių piene ryšiai su selekcionuojamais požymiais ir paveldimumas. Veterinarija ir zootechnika., 2009. T. 45. P. 81 – 86.
30. Gozho, G. N., Krause, D. O., & Plaizier, J. C. Ruminal lipopolysaccharide concentration and inflammatory response during grain-induced subacute ruminal acidosis in dairy cows. Journal of dairy science., 2007. Vol. 90. Issue 2. P. 856 – 866.
31. Zebeli, Q., & Ametaj, B. N. Relationships between rumen lipopolysaccharide and mediators of inflammatory response with milk fat production and efficiency in dairy cows. Journal of dairy science., 2009. Vol. 92. Issue 8. P. 3800 – 3809.
32. Colman, E., Tas, B. M., Waegeman, W., De Baets, B., & Fievez, V. The logistic curve as a tool to describe the daily ruminal pH pattern and its link with milk fatty acids. Journal of Dairy Science., 2012. Vol. 95. P. 5845 – 5865.
33. Seymour, W. M., Campbell, D. R., & Johnson, Z. B. Relationships between rumen volatile fatty acid concentrations and milk production in dairy cows: a literature study. Animal feed science and technology., 2005. Vol. 119. Issue 1. P. 155 – 169.
34. Pečiulionienė I., Pauliukas K. Pieno sudėties ir kokybės kitimas, esant skirtingam karvių šėrimui įvairiuose Lietuvos Respublikos regionuose. Tarptautinė konferencija „Gyvulių mitybos indėlis įprastinės ir ekologinės gyvulininkystės vystymui Lietuvoje“, LVA, Kaunas, 2004 m. kovo 25 d., 74–76 p.
35. Bartkevičiūtė Z. Šėrimo įtaka pieno sudėčiai. Mano ūkis 2007. Nr. 8. P. 12-18, 54.
36. Bendelja, D., Prpić, Z., Mikulec, N., Ivkić, Z., Havranek, J., & Antunac, N. Milk urea concentration in Holstein and Simmental cows. Mljekarstvo., 2011. Vol. 61. Issue 1. P. 45 – 55. 37. Staniškienė B., Šernienė L., Šiugždaitė J., Tušas S. Pieno ir jo produktų kokybės įvertinimas.
Kaunas, LVA. Naujasis lankas. 2007. 15, 38, 106 p.
38. Wang, C., Liu, J. X., Yuan, Z. P., Wu, Y. M., Zhai, S. W., & Ye, H. W. Effect of level of metabolizable protein on milk production and nitrogen utilization in lactating dairy cows. Journal of dairy science., 2007. Vol 90. Issue 6. P. 2960 – 2965.
39. Firkins, J. L., Hristov, A. N., Hall, M. B., Varga, G. A., & St-Pierre, N. R. Integration of Ruminal Metabolism in Dairy Cattle< sup> 1, 2</sup>. Journal of Dairy Science., 2006. Vol. 89. P. 31 – 51.
40. Bendelja, D., Prpić, Z., Mikulec, N., Ivkić, Z., Havranek, J., & Antunac, N. Milk urea concentration in Holstein and Simmental cows. Mljekarstvo., 2011. Vol. 61. Issue 1. P. 45 – 55. 41. Antanaitis R. Pieno rodiklių kaita leidžia diagnozuoti ligas. 2010.
42. Nozad, S. H., Ramin, A. G., Moghadam, G. H., Asri-Rezaei, S., Kalantary, L., Babapour, A. & Phillips, C. J. C. Monthly and seasonal evaluation of dietary nutrients and their relationships with blood and milk parameters in lactating dairy cows. Acta veterinaria., 2013. Vol. 63. P. 255 – 268.
43. Žilaitais V. Po veršiavimosi: ligos, gydymas ir profilaktika. Lietuvos Veterinarijos akademija. Kaunas. 2007. 8 – 18 p.
44. Kulpys J., Stankevičius r. “Produktyvių karvių šėrimo sistemos“, 2010, P. 47–46.
45. Bannink, A., Spek, J. W., Ellis, J. L., & Dijkstra, J.. The impact of nutritional, animal and farm management factors on variation in milk urea content. In Energy and protein metabolism and nutrition in sustainable animal production. Wageningen Academic Publishers., 2013. P. 227 – 228.
46. Juozaitienė V., Kerzienė S. Biometrija ir kompiuterinė duomenų analizė. Kaunas, 2001. P. 115. 47. Norusis, M. IBM SPSS Statistics 19 guide to data analysis. Pearson Education., 2011. P. 672. 48. Miles, J.; Shevlin, M. Applying regression and correlation: A guide for students and
researchers. SAGE Publications Ltd, London., 2001. P. 272 .
49. Jatkauskas J., Vortniakienė V., Kuplys J. ir kt. Mitybos normos galvijams, kiaulėms ir paukščiams. Kaunas, 2002a. P. 6 – 25.
50. Kalscheur, K. F., Baldwin VI, R. L., Glenn, B. P., & Kohn, R. A. Milk production of dairy cows fed differing concentrations of rumen-degraded protein. Journal of dairy science., 2006. Vol. 89. Issue 1. P. 249 – 259.
8. PRIEDAI
13 lentelė. Tiriamų karvių vidutinis paros racionas tvartiniu laikotarpiu X ūkyje
Pašarai Kiekis, kg
Kukurūzų silosas 23,8
Kviečių šiaudai 2,0
Melasa 1,5
Melžiamų karvių koncentruotas pašaras 5,0
Mineralų mišinys 0,1
Kiekviename kilograme raciono sausųjų medžiagų yra: NEL, mJ - 6,25, žalių baltymų 17,1 proc., žalios ląstelienos 21, 7 proc., ruminalinio azoto 41, 7 proc., Ca : P balansas 2,18 : 1.
14 lentelė. Tiriamų karvių vidutinis paros racionas ganykliniu laikotarpiu X ūkyje
Pašarai Kiekis, kg
Kultūrinių ganyklų žolė 3,0
Kukurūzų silosas 15,0
Melasa 1,5
Melžiamų karvių koncentruotas pašaras 4,0
Mineralų mišinys 0,1
Kiekviename kilograme raciono sausųjų mežiagų yra: NEL, mJ 6,3, žalių baltymų 19,4 proc., žalios ląstelienos 20,7 proc., ruminalinio azoto 61,2 proc., Ca : P balansas 2,14 : 1.
Bandymo metu karvės iš Y ūkio buvo šeriamos atskirais pašarais. Tvartiniu laikotarpiu karvės laikomos tvarte, tvartiniu laikotarpiu buvo šeriamos subalansuotu, fiziologinius poreikius
atitinkančiu racionu, o ganykliniu periodu – šviežia ganyklinių pievų žole. Papildomai gavo koncentruotųjų pašarų, visapusiškai praturtinančių racioną . Tvartinis ir ganyklinis racionas pateikiamas 15 ir 16 lentelėse.
15 lentelė. Tiriamų karvių vidutinis paros racionas tvartiniu laikotarpiu Y ūkyje
Pašarai Kiekis, kg
Šienas 2,5
Šiaudai 1,0
Kukurūzų silosas 14,0
Daugiamečių žolių silosas 14,0
Cukrinių runkelių griežinių silosas 7,0
Saladinas 5,0
Kombinuotas pašaras 7,3
Kiekviename kilograme raciono sausųjų mežiagų yra: NEL, mJ 208,1, žalių baltymų 29,6 proc., žalios ląstelienos 48,2proc., ruminalinio azoto 40.6 proc., Ca : P balansas 1,8 : 1.
Nuo 10-50 ruminalisnis balansas
16 lentelė. Tiriamų karvių vidutinis paros racionas ganykliniu laikotarpiu Y ūkyje
Pašarai Kiekis, kg
Kultūrinių ganyklų žolė 60,0
Melžiamų karvių kombinuotasis pašaras 3,65
Melžiamų karvių laižalas 0,019
Kiekviename kilograme raciono sausųjų mežiagų yra: NEL, mJ 63,9, žalių baltymų 14,4 proc., žalios ląstelienos 24,6 proc., ruminalinio azoto 12,03 proc., Ca : P balansas 2,1 : 1.
