FARMACIJOS FAKULTETAS
FIZIOLOGIJOS IR FARMAKOLOGIJOS INSTITUTAS
BRIGITA VEČERSKAITĖ
HORMONINIŲ KONTRACEPTIKŲ SAUGUMO IR
VEIKSMINGUMO SKIRTUMAI BEI FAKTORIAI, DARANTYS
ĮTAKĄ JŲ PASIRINKIMUI
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovas
Lekt. dr. Rimas Jonas Jankūnas
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS FARMACIJOS FAKULTETAS
FIZIOLOGIJOS IR FARMAKOLOGIJOS INSTITUTAS
TVIRTINU:
Farmacijos fakulteto dekanas Prof. dr. Vitalis Briedis Data
HORMONINIŲ KONTRACEPTIKŲ SAUGUMO IR
VEIKSMINGUMO SKIRTUMAI BEI FAKTORIAI, DARANTYS
ĮTAKĄ JŲ PASIRINKIMUI
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovas
Lekt. dr. Rimas Jonas Jankūnas Data
Recenzentas Darbą atliko
Magistrantė Brigita Večerskaitė
Data Data
TURINYS
SANTRAUKA ... 5
SANTRUMPOS ... 9
SĄVOKOS ... 10
ĮVADAS ... 11
DARBO TIKSLAS IR DARBO UŽDAVINIAI ... 12
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 13
1.1. Sudėtinių hormoninių kontraceptikų sudedamosios dalys ... 13
1.1.1. Estrogenai ... 13
1.1.2. Progestinai ... 13
1.2. Kontraceptikų saugumo skirtumai ... 15
1.2.1. Venų tromboembolija ... 15
1.2.2. Arterijų trombozė ... 17
1.2.3. Androgeninis poveikis ... 18
1.2.4. Kiti šalutiniai poveikiai ... 18
1.3. Efektyvumo skirtumai ... 19
1.4. Priimtinumas vartotojoms ir veiksniai darantys įtaką pasirinkimui ... 21
1.5. Apibendrinimas ... 23
2. TYRIMO METODIKA IR METODAI ... 25
2.1. Statistinė analizė ... 25
2.2. Visuomenės vaistinės pacienčių anketinė apklausa ... 25
2.3. Tyrimo imtis ... 26
2.4. Tyrimo organizavimas ... 27
3. REZULTATAI ... 29
3.1. Respondenčių pasiskirstymas pagal socialinius faktorius, kontracepcijos būdą ir kontraceptikų vartojimo režimo laikymąsi ... 29
3.3. Veiksnių, darančių įtaką SHK pasirinkimui, priklausomybė nuo socialinių faktorių ir kontracepcijos būdo ... 34 4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 56 5. IŠVADOS ... 58 4. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 59 5. LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 60 6. PRIEDAI ... 64
SANTRAUKA
B. Večerskaitės magistro baigiamasis darbas/ mokslinis vadovas lekt. dr. R. J. Jankūnas; Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Farmacijos fakulteto Fiziologijos ir farmakologijos institutas. – Kaunas.
Magistrinio darbo tema: HORMONINIŲ KONTRACEPTIKŲ SAUGUMO IR VEIKSMINGUMO SKIRTUMAI BEI FAKTORIAI, DARANTYS ĮTAKĄ JŲ PASIRINKIMUI
Tyrimo tikslas: Palyginti sudėtinių hormoninių kontraceptikų saugumą ir veiksmingumą bei nustatyti, kas lemia hormoninių kontraceptikų pasirinkimą.
Tyrimo uždaviniai: 1. Išanalizuoti sudėtinių hormoninių kontraceptikų poveikį bei saugumą. 2. Išanalizuoti bei nustatyti sudėtinių hormoninių kontraceptikų veiksmingumo ir saugumo skirtumus. 3. Išsiaiškinti, kokie veiksniai daro įtaką sudėtinių hormoninių kontraceptikų pasirinkimui.
Metodika: Atlikta anketinė visuomenės vaistinių klienčių, įsigyjančių sudėtinius hormoninius kontraceptikus, apklausa. Apklaustos 346 respondentės 18 - 49 m. amžiaus. Statistinė analizė atlikta, naudojant SPSS programą (22.0 versija). Statistiniai ryšiai įvertinti pagal Pirsono suderinamumo χ2 kriterijų.
Rezultatai: 70,2% apklaustųjų rinkosi kontraceptines tabletes, 20,2% – kontraceptinį žiedą, mažiausiai (9,6%) – kontraceptinį pleistrą. Nustatyta, kad nuo socialinių veiksnių ir pasirinkto kontracepcijos būdo priklauso, kurie veiksniai yra svarbiausi. Efektyvumas svarbiausias kontraceptinio žiedo vartotojoms. Gydytojo rekomendacijos svarbiausios vyriausioms, turinčioms aukštąjį išsilavinimą, naudojančioms kontraceptinį žiedą respondentėms, priimtinumas svarbiausias netekėjusioms, naudojančioms kontraceptinį pleistrą, kaina svarbiausia jauniausioms, vidurinį išsilavinimą turinčioms, netekėjusioms, turinčioms vaikų, mažiausias pajamas gaunančioms, vartojančioms kontraceptines tabletes, šalutinis poveikis svarbiausias turinčioms aukštąjį išsilavinimą, vaikų, dideles pajamas, naudojančioms kontraceptinį žiedą respondentėms.
Išvados: 1. Teoriškai sudėtinių hormoninių kontraceptikų veiksmingumas siekia 99%, tačiau
praktiškai jis yra mažesnis. Atsižvelgiant į tai, kad sunkus šalutinis poveikis pasireiškia retai, jų nauda nusveria riziką. 2. Sudėtinių hormoninių kontraceptikų pagrindiniai saugumo skirtumai apima
tromboemboliją, arterijų trombozę ir androgeninį poveikį, kurie didžiausia dalimi priklauso nuo sudėtyje esančio progestino bei nuo estrogeno kiekio, o jų veiksmingumas yra labai panašus. 3.
Svarbiausi veiksniai, darantys įtaką sudėtinių hormoninių kontraceptikų pasirinkimui yra: efektyvumas (svarbiausias veiksnys ir jis nepriklauso nuo jokių socialinių faktorių ar pasirinkto kontracepcijos
būdo); gydytojo rekomendacijos (jų svarba priklauso nuo išsilavinimo ir kontracepcijos būdo; p<0,05); priimtinumas (svarba priklauso nuo šeimyninės padėties, pajamų ir kontracepcijos būdo; p<0,05); kaina ir šalutinis poveikis (svarba priklauso nuo amžiaus, išsilavinimo, šeimyninės padėties, nuo to, ar respondentė turi vaikų, nuo pajamų ir kontracepcijos būdo; p<0,05).
SUMMARY
Master thesis by Brigita Večerskaitė, research supervisor assoc.lekt. dr. Rimas Jonas Jankūnas, Institute of Physiology and Pharmacology, Faculty of Pharmacy, Lithuanian University of Health Sciences, Kaunas.
Topic of the master thesis: Differences in safety and efficacy of hormonal contraceptives and factors influencing their choice
Aim of the study: To compare safety and efficacy of combined hormonal contraceptives and assess what factors influence choice of combined hormonal contraceptives
Research objectives: 1. Analyze information about efficacy and safety of combined hormonal contraceptives. 2. Analyze and identify efficacy and safety differences between different combined hormonal contraceptives. 3. Assess what factors causes choice of combined hormonal contraceptives.
Methodology: Questionnaire-based survey of customers buying combined hormonal contraceptives in pharmacies was carried out. 346 respondents were questioned in total. Statistical analysis of data was carried out by means of SPSS program package (Version 22.0). Statistical links were assessed by means of Pearson χ2
compatibility criteria.
Outcome: 70.2% respondents have chosen contraceptive pills, 20.2 % - contraceptive ring, 9.6 % - contraceptive patch. It was found that what factors are the most important depends on social factors (age, education, marital status, number of children, earnings) and chosen contraception method. Efficacy is the most important factor for contraceptive ring users. Doctor‘s recommendations are the most important for contraceptive ring users who are older and have higher education. Acceptability is the most important for contraceptive patch users who are not married. Price is the most important for contraceptive pills users who have secondary education, are not married, have children and minimal earnings. Side effects are the most important for contraceptive ring users who have high education, have children and big earnings.
Conclusions: 1. In theory, combined hormonal contraceptives efficacy reaches 99 %, but in practice it is less. Considering that serious side effects are rare, combined hormonal contraceptives benefits outweigh the risks. 2. The main safety and efficacy differences of combined hormonal contraceptives are venous tromboembolism, arterial thrombosis and androgenic effects, which are dependent from
type of progestin and level of estrogen. Efficacy of different combined hormonal contraceptives is very similar. 3. The most important factors influencing preference to select combined hormonal
contraceptives are: efficacy (the most important factor and it’s not dependent from any social factors or contraceptive method). Doctor‘s recommendations (significance is dependent from education and contraceptive method; p<0.05). Acceptability (significance is dependent from marital status, earnings and contraceptive method; p<0.05). Price and side effects (significance is dependent on age, education, marital status, the number of children, earnings and contraceptive method; p<0.05).
SANTRUMPOS
CD – cukrinis diabetas
KMI – kūno masės indeksas
N- atvejų skaičius
P – statistinio patikimumo reikšmė
PI – perlo indeksas
PSO – Pasaulio sveikatos organizacija
SHK – sudėtiniai hormoniniai kontraceptikai
SĄVOKOS
Amenorėja – menstruacijų nebuvimas.
Androgeninis poveikis – androgenų sukeliamas poveikis (padidėjęs plaukuotumas, spuogai, lipidų pokyčiai).
Diskretiškumas – niekas nežino apie vartojamą preparatą.
Dismenorėja – skausmingos menstruacijos.
Estrogenas – moteriškas lytinis hormonas, pagrinde gaminamas gimdos folikuluose, kurio sintetinė forma yra hormoninių kontraceptikų sudedamoji dalis.
Estrogeninis poveikis – estrogeno, esančio SHK sudėtyje sukeliamas nepageidaujamas poveikis - krūtų padidėjimas bei jautrumas, skysčių susilaikymas, svorio padidėjimas, pykinimas, vėmimas, pilvo pūtimas, migrena, galvos skausmas.
Hirsutizmas – vyriško tipo moters plaukuotumas.
Kontracepcija – priemonės, naudojamos norint išvengti nėštumo. Leukorėja – per didelis išskyrų kiekis iš makšties.
Mastalgija – krūtų skausmas.
Pirsono suderinamumo kriterijus – statistinis žymuo, įvertinantis statistinius ryšius.
Prieinamumas – lengva rasti, įsigyti daugelyje vaistinių.
Priimtinumas – kontracepcijos metodo vartojimo patogumas.
Progestagenas – sintetinė progesterono forma.
Progestageninis poveikis – progestino, esančio SHK sukeliamas kontraceptinis poveikis.
Reproduktyvus amžius – moterų amžiaus laikotarpis, kurio metu jos gali susilaukti vaikų. Pagal PSO (Pasaulio sveikatos organizaciją) tai yra amžius nuo 15 iki 49 metų.
Sudėtiniai hormoniniai kontraceptikai – tai kontraceptiniai preparatai susidedantys iš estrogeno etinilestradiolio ir progestino.
ĮVADAS
Hormoninė kontracepcija – būdas, padedantis išvengti nėštumo, paveikiant moters endokrininę sistemą. Hormoniniai kontraceptikai yra viena populiariausių ir veiksmingiausių šeimos planavimo priemonių, kurią naudoja keli milijonai moterų visame pasaulyje. Viena iš hormoninių kontraceptikų rūšių yra sudėtiniai hormoniniai kontraceptikai, susidedantys iš estrogeno ir progestino. Nepaisant didelio veiksmingumo, šie preparatai taip pat gali sukelti ir šalutinius poveikius, kurie gali sukelti diskomfortą ir sutrikdyti moters sveikatą. Iki 80 procentų moterų vartoja sudėtinius hormoninius kontraceptikus kažkuriuo savo reproduktyvaus gyvenimo laikotarpiu. Vartotojos visuomet nori rinktis patį geriausią ir joms tinkamiausią vaistą, kuris atitiktų jų poreikius ir lūkesčius. Idealus kontraceptikas turėtų būti efektyvus, saugus, kokybiškas, jį būtų paprasta vartoti, jo naudojimas nesukeltų skausmo, jo naudojimui nebūtų reikalinga medicinos specialistų pagalba bei būtų išlaikomas diskretiškumas. Šis kontracepcijos metodas turėtų turėti grįžtamą poveikį ir sukelti kaip įmanoma mažiau nepatogumų kasdieniame gyvenime ir netrikdyti biologinių organizmo funkcijų. Vaisto biologinis įsisavinamumas turi būti didelis, jo koncentracija kraujyje turi kisti mažai, taip pat turi būti kuo mažiau sąveikų su kitais vaistiniais preparatais. Taip pat idealus sudėtinis hormoninis kontraceptikas neturėtų būti labai brangus, kad būtų prieinamas pacientėms [1]. Kadangi idealūs kontraceptikai egzistuoja tik teoriškai, yra labai svarbu kontraceptikų saugumas ir veiksmingumas bei faktoriai, lemiantys jų pasirinkimą. Taip pat yra svarbu, kad hormoniniai kontraceptikai būtų pritaikyti kiekvienai pacientei individualiai pagal jos būklę ir poreikius.
Kontraceptikų neveiksmingumas gali tapti neplanuoto nėštumo ir aborto priežastimi. Net du trečdaliai moterų, nutraukusių nėštumą, vartojo kontraceptikus, 40 procentų iš jų – vartojo kontraceptines tabletes [2]. Vartojant sudėtinius hormoninius kontraceptikus tiksliai laikantis vartojimo režimo, jų veiksmingumas siekia daugiau nei 99 procentus, tačiau jei pasitaiko vartojimo netikslumų, nukrypimų – veiksmingumas vidutiniškai sumažėja iki 92 procentų [3]. Kontraceptikų saugumo nesėkmės sukelti sunkias nepageidaujamas reakcijas, tokias kaip venų tromboembolija, arterijų trombozė, o skirtingų kontraceptikų potencialas sukelti šį poveikį tarpusavyje skiriasi.
Taigi, šiuo darbu siekiama išsiaiškinti kokie yra sudėtinių hormoninių kontraceptikų saugumo ir veiksmingumo skirtumai bei kokie faktoriai lemia jų pasirinkimą.
DARBO TIKSLAS IR DARBO UŽDAVINIAI
Tikslas: Palyginti sudėtinių hormoninių kontraceptikų saugumą ir veiksmingumą bei nustatyti, kas lemia jų pasirinkimą.
Uždaviniai:
1. Išanalizuoti sudėtinių hormoninių kontraceptikų poveikį bei saugumą;
2. Išanalizuoti bei nustatyti sudėtinių hormoninių kontraceptikų veiksmingumo ir saugumo skirtumus;
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Sudėtinių hormoninių kontraceptikų sudedamosios dalys
1.1.1. Estrogenai
Sudėtiniai kontraceptikai yra sudaryti iš dviejų komponentų: estrogeno ir progestageno. Kaip estrogenas dažniausiai yra naudojamas etinilestradiolis, kurio kiekis gali būti 15-50 μg [4]. Ši molekulė patiria pirminį metabolizmą virškinamojo trakto gleivinėje. 90 procentų yra absorbuojama viršutinėje virškinamojo trakto dalyje. Po absorbcijos etinilestradiolis yra metabolizuojamas enterohepatinės recirkuliacijos metu [5]. Etinilestradiolis daro įtaką kepenims, tai yra siejama su jo 17a-etinilo grupe. Ši grupė apsaugo etinilestradiolį nuo inaktyvacijos bei daro įtaką lėtam metabolizmui bei susilaikymui audiniuose.
1.1.2. Progestinai
Kita SHK sudedamoji dalis yra progestinai, kurie gali būti skirstomi į keturias kartas. Tačiau ši klasifikacija nėra pagrįsta moksliškai ir nėra standartizuota, todėl progestagenų priskyrimas tam tikroms kartoms gali varijuoti, priklausomai nuo publikacijos ar institucijos. Trečiai arba ketvirtai kartai yra priskiriami chlormadinonas, dezogestrelis, dienogestas, drospirenonas, etonogestrelis, gestodenas, nomegestrolis, norelgestrominas ir norgestimatas. Levonorgestrelis ir noretisteronas yra žinomi kaip antros kartos [6]. Pirmosios kartos progestagenai buvo išgauti iš testosterono. Jie turi androgeninį poveikį bei sukelia nepageidaujamus poveikius širdies ir kraujagyslių sistemoje. Naujos kartos progestagenai turi stipresnį progestageninį aktyvumą bei stiprų anti-gonadotropinį efektą bei mažesnį androgeninį poveikį [5].
Progestinai yra neselektyvūs steroidiniams receptoriams. Be sąveikos su progesterono receptoriais, jie taip pat gali jungtis su androgenų, estrogenų, gliukokortikoidų bei mineralkortikoidų receptoriais. Kai kurie progestinai, pavyzdžiui nomegestrolio acetatas, yra provaistai ir turi būti metabolizuojami, kad taptų aktyviais. Dauguma progestinų yra gerai absorbuojami iš virškinamojo trakto [7]. Progestinai yra priskiriami norsteroidų (estranų arba gonanų), pregnanų, 19-norpregnanų arba spironolaktono darinių grupėms. Estranų grupė struktūriškai susijusi su testosteronu, taip pat ji gali sukelti estrogeninius poveikius. Dienogestas yra naujas progestinas, neturintis etilo grupės, taip
pat yra estrano darinys, bet jis skiriasi nuo noretisterono, nes turi antiandrogeninių ir antimineralkortikoidinių savybių bei neturi estrogeninio ir gliukokortikoidinio aktyvumo. Gonanų grupei priklauso levonorgestrelis, norgestrelis, norgestimatas ir dezogestrelis. Norgestimatas pasižymi didelio selektyvumo progestaciniu aktyvumu bei minimaliu androgeniniu poveikiu. Dar galutinai nenuspręsta, ar norgestimatas priskiriamas prie antros, ar prie trečios kartos. Pregnanai struktūriškai siejasi su progesteronu. Medroksiprogesterono acetatas turi stiprų androgeninį bei gliukokortikoidinį aktyvumą, kiti pregnanų dariniai, tokie kaip ciproterono acetatas, turi didelį antiandrogeninį aktyvumą. Drospirenonas yra progestinas, išgautas iš spironolaktono, su antimineralkortikoidiniu ir silpnu antiandrogeniniu poveikiu (1 lentelė) [8].
1 lentelė. Progestinų sukeliamas poveikis (Stanczyk F.Z., Archer D.F.) Kla sė Mol ekulės P roge sta - ge nini s Estroge nini s Andr oge nini s Antiandr o - ge nini s Gliukokorti -koidi nis aktyvum as Antim iner al - kortikoi dini s Mikronizuotas progesteronas Mikronizuotas progesteronas + - - ± ± + Pregnanai Chlormadinono acetatas ++ - - + + - Ciproterono acetatas ++ - - +++ + - Medroksiprogestero no acetatas + - + - ++ - Norpregnanai Nomegestrolio acetatas + - - - - - 19- nortestosterono etinilinti Estranai Noretisterono acetatas ++ + + - - - Gonanai Levonorgestrelis ++ - + - ± - Gestodenas ++ - + - ± - Norgestimatas ++ - ± - - - Dezogestrelis ++ - + - - - 19– nortestosterono neetinilinti dariniai Dienogestas ++ - - + - + Spironolaktono dariniai Drospirenonas + - - + - ++
1.2. Kontraceptikų saugumo skirtumai
1.2.1. Venų tromboembolija
Viena iš retai pasitaikančių, tačiau labai svarbi bei pavojinga būklė, kurią gali sukelti arba kurios atsiradimui įtaką gali padaryti SHK, yra venų tromboembolija. Praėjus trumpam laikui po pirmųjų SHK atsiradimo, buvo pranešta apie venų trombozių atvejus [9]. Venų tromboembolija apima giliųjų venų trombozę ir plaučių emboliją. Ši liga paprastai nėra būdinga reproduktyvaus amžiaus moterims, sergamumas venų tromboembolija turi tiesioginę priklausomybę nuo amžiaus [10]. Venų tromboembolija yra siejama su paveldėjimu bei rizikos faktoriais (nėštumu, pakeičiamąja hormonų terapija, operacija, trauma, rūkymu, onkologinėmis ligomis). Taip pat kaip rizikos veiksniai gali būti nutukimas, migrena. Reproduktyvaus amžiaus moterims labai svarbus rizikos veiksnys yra hormoninių kontraceptikų vartojimas. Kontraceptikų vartojimas ir paveldėti trombofiliniai defektai veikia sinergistiškai ir dar labiau padidina tromboembolijos riziką [10,11]. Todėl vartojant sudėtinius hormoninius kontraceptinius preparatus, reikėtų stebėti pacientės savijautą, pasireiškiančius simptomus, kurie įspėja apie kraujo krešulių susidarymą. Pacientėms pasireiškia stiprus kojų skausmas, kojų patinimas, dažnas kvėpavimas, kosulys, veido, rankų, kojų silpnumas ar sustingimas [6]. Venų tromboembolija yra sunkus šalutinis poveikis, kuris yra siejamas su padidėjusio mirtingumo rizika. SHK vartojimas padidina krešėjimo faktorių kiekį. Natūralūs antikoaguliaciniai faktoriai taip pat yra paveikiami, pavydžiui antikoaguliacinio baltymo C padaugėja, o kitų antikoaguliacinių baltymų sumažėja (antitrombino ir batymo S). Taip pat pastebėtas aktyvuoto baltymo C atsparumo padidėjimas. Pastebėta, kad tai daugiau pasireiškia trečios kartos kontraceptikų varotojoms, nei antros kartos vartotojoms [12]. Trečios kartos progestagenams yra priskiriami dienogestas, nomegestrolio acetatas bei drospirenonas. Tyrimais įrodyta, kad lyginant SHK, savo sudėtyje turinčius trečios kartos progestageną, bei tuos, kurių sudėtyje yra levonorgestrelis, pastarieji sukelia mažesnę tromboembolijos riziką. Metaanalizės, publikuotos Britų medicinos žurnale (British medical journal), duomenimis venų tromboembolijos rizika priklauso tiek nuo progestageno tipo, tiek nuo etinilestradiolio kiekio [9]. Tačiau Europos vaistų agentūros (EMA) pateiktais duomenimis, venų tromboembolijos rizika pagrinde priklauso tik nuo progestino tipo [6].Tokios rizikos įvertinimas yra labai svarbus pasirenkant ir pradedant vartoti kontraceptinius preparatus. Lyginant su kontraceptikų nevartojančiomis moterimis, trečios kartos SHK vartojančioms moterims, tromboembolijos rizika išauga daugiausiai, mažiau – pirmos kartos SHK vartotojoms, o antros kartos – mažiausiai. Yra ištirta kaip tromboembolijos rizika priklauso nuo progestageno rūšies ir jo kiekio, koks jų tarpusavio ryšys. Nustatyta, kad visi sukelia bent jau dvigubai didesnę trombozių riziką, lyginant su kontraceptikų nevartojančiomis moterimis [13]. Taip pat teigiama, jog ši rizika gali būti nuo dviejų iki 7 kartų didesnė [9,14]. Didžiausia
tromboembolijos rizika nustatyta pacientėms, vartojančioms kontraceptikus, kuriuose yra 50 μg levonorgestrelio, taip pat panaši rizika, kuomet komponentas yra 30 μg drospirenono, 35 μg ciproterono acetato bei 30 μg dezogestrelio, o mažiausia vartojančioms kontraceptikus, kuriuose yra 30 μg arba 20 μg levonorgestrelio arba 20 μg gestodeno. Buvo nustatyta, kad didesnės gestodeno, dezogestrelio ir levonorgestrelio dozės sukelia didesnę tromboembolijų riziką. Venų tromboembolijos rizika, vartojant SHK, kurių sudėtyje yra 30-35 μg etinilestradiolio ir gestodeno, dezogestrelio, ciproterono acetato bei drospirenono, buvo panaši ir 50-80% didesnė, nei vartojant SHK, kurių sudėtyje yra levonorgestrelis. Kontraceptikuose, kuriuose etinilestradiolis yra kombinuotas su gestodenu, dezogestreliu bei levonorgestreliu, buvo pastebėta, kad kuo didesnė etinilestradiolio dozė yra naudojama, tuo didesnė trombozės rizika. SHK, sudėtyje turinčių trečios kartos progestiną (dezogestrelį arba gestodeną), vartojimas yra siejamas su didesne tromboembolijos rizika, lyginant su antros kartos progestiną (levonorgestrelį) sudėtyje turinčiais hormoniniais kontraceptikais. Taip pat buvo išrasti SHK su drospirenonu ir ciproterono acetatu. Atlikti tyrimai rodo, kad šių SHK vartojimas sukelia didesnę tromboembolijos riziką, lyginant su antros kartos kontraceptikais [15]. Nors absoliuti tromboembolijos rizika nėra didelė, tačiau pacientės ypač vartojančios kontraceptikus, kuriuose kaip progestinas yra drospirenonas, turėtų būti konsultuojamos ir perspėjamos dėl galimos rizikos. Taip pat teigiama, kad rizika yra didesnė, naudojant kontraceptinį transderminį pleistrą, nei geriamuosius kontraceptikus [16]. Tačiau vaistų ir maisto administracijos patariamasis komitetas (angl. FDA
advisory comittee) nusprendė, kad SHK privalumai ir veiksmingumas nusveria riziką [17].
SHK yra gaminami tokiomis farmacinėmis formomis: geriamosios dengtos tabletės, kontraceptinis makšties žiedas bei transderminis kontraceptinis pleistras. Sudėtinio hormoninio kontraceptinio pleistro sudėtyje kaip progestinas yra norelgestrominas (150µg), o kaip estrogenas standartiškai naudojamas etinilestradiolis. Sudėtiniame kontraceptiniame makšties žiede kaip progestinas naudojamas etonogestrelis. Nustatyta, kad jie yra labiau linkę sukelti trombozes, nei antros kartos SHK vartojami per os. Šiuos rezultatus įrodo biologiniai žymenys, tokie kaip koaguliacijos aktyvavimas. Naujos kartos geriamieji SHK taip pat ne per os naudojami hormoniniai kontraceptikai yra labiau trombogeniški, nei antros kartos sudėtiniai geriamieji kontraceptikai [15]. Mažiausia trombozės rizika yra vartojant SHK, kurių sudėtyje yra 30μg etinilestradiolio, o progestagenas – levonorgestrelis [13].
Ištyrus riziką, susirgti venų tromboembolija, buvo gauti rezultatai, kad trombozių rizika, vartojant SHK yra nuo 5 iki 12 atvejų iš 10 000 moterų (2 lentelė) [6].
2 lentelė. Tromboembolijos rizikos priklausomybė nuo progestino tipo (European medicines agency)
Nesilaukiančios moterys, nevartojančios SHK Apie 2 iš 10 000 moterų Moterys, vartojančios SHK, kurių sudėtyje yra levonorgestrelis,
noretisteronas arba norgestimatas
Apie 5-7 iš 10 000 moterų
Moterys, vartojančios SHK, kurių sudėtyje yra etonogestrelis arba norelgestrominas
6-12 iš 10 000 moterų
Moterys, vartojančios SHK, kurių sudėtyje yra drospirenonas, gestodenas arba dezogestrelis
9-12 iš 10 000 moterų
SHK yra kontraindikuotini moterims, kurios turi sunkių arba keletą rizikos faktorių susirgti tromboembolija [6].
Kadangi SHK pasižymi vienodu kontraceptiniu efektyvumu, taip pat jų šalutiniai poveikiai yra labai panašūs, todėl, prieš skiriant SHK gydytojui derėtų įvertinti svarbiausią skirtumą ir riziką – venų tromboemboliją [15]. Taip pat ir farmacijos specialistai turėtų prisidėti prie gyventojų konsultavimo, informuoti ne tik apie vartojimą ar naudojimą, bet ir įspėti apie galimą sunkų šalutinį poveikį bei rizikos veiksnius.
1.2.2. Arterijų trombozė
Arterijų trombozė (miokardo infarktas ir insultas) nėra būdinga reproduktyvaus amžiaus moterims. Rizikos veiksniais yra laikomas vyresnis amžius, nutukimas, paveldimumas, hipertenzija, migrena. Riziką gali padidinti SHK vartojimas. Arterijų trombozės rizika priklauso nuo
etinilestradiolio kiekio SHK. Pirmos kartos SHK yra labiau linkę sukelti arterijų trombozę, lyginant juos su antros ir trečios kartos SHK. O antros ir trečios kartos SHK lyginant juos pagal šį požymį, reikšmingai nesiskiria. Taip pat nenustatyta reikšmingo skirtumo tarp skirtingų farmacinių formų, arterijų trombozės rizikos atveju [18]. Europos vaistų agentūros (EMA) duomenimis, yra įrodymų, kad sumažinus etinilestradiolio kiekį iki mažiau nei 50µg, arterijų trombozės rizika sumažėja, lyginant su didesnėmis dozėmis, tačiau kad rizika sumažėtų dar labiau etinilestradiolio dozę sumažinus iki mažiau nei 30-40µg, svarių įrodymų nėra [19]. Taip pat teigiama, kad arterijų trombozės rizika nepriklauso nuo progestino rūšies, esančio SHK sudėtyje [6].
1.2.3. Androgeninis poveikis
SHK androgeninis poveikis, toks kaip spuogai, hirsutizmas bei lipidų pokyčiai yra siejamas su progestinu. Bendras androgeninis poveikis priklauso nuo progestino tipo ir estrogeno kiekio. Progestinai yra suskirstyti pagal jų molekulinę struktūrą. Estranai ir gonanai yra išgauti iš nortestosterono, jie pasižymi androgeniniu poveikiu, jiems priskiriami noretindronas, etinodiolio diacetatas, linestrerolis, levonorgestrelis, dezogestrelis, gestodenas [20]. Naujesni progestinai – išgauti iš testosterono (norgestimatas) pasižymi mažesniu androgeniniu poveikiu, nei jo pirmtakai. Etonogestrelis yra naudojamas kontraceptiniuose žieduose ir jis yra aktyvus dezogestrelio, kuris pasižymi androgeniniu poveikiu metabolitas, o norelgestrominas yra naudojamas kontraceptiniame pleistre ir jis yra aktyvus nomegestrolio, kuris nepasižymi andogeniniu poveikiu, metabolitas [21,22]. Drospirenonas ir dienogestras turi antiandrogeninį poveikį. Pregnanai yra progesterono derivatai, jiems priskiriami: medroksiprogesterono acetatas, ciproterono acetatas ir chlormadinono acetatas. Jų androgeninis poveikis yra varijuojantis, taip pat jie pasižymi silpnu gliukokortikoidiniu poveikiu [21]. Norpregnanai arba 19- norprogesterono dariniai tiksliai jungiasi su progesterono receptoriais ir neturi androgeninio, estrogeninio bei gliukokortikoidinio poveikio. Šiai grupei priskiriami trimegestonas ir nomegestrolio acetatas [21–23].
1.2.4. Kiti šalutiniai poveikiai
1.2.4.1. Estrogeninis poveikis
Pats svarbiausias SHK trūkumas yra venų tromboembolijos rizika. Pirmuosiuose kontraceptikuose buvo labai didelės etinilestradiolio dozės (150µg), nustatyta, kad mažinant jo dozę, venų tromboembolijos rizika taip pat mažėja. Tačiau taip pat nustatyta, kad nors sumažinus etinilestradiolio kiekį, padidėja saugumas, tačiau pablogėja menstruacijų ciklo kontrolė [24]. Taip pat didesni estrogeno kiekiai sukelia stipresnius šalutinius poveikius tokius kaip krūtų padidėjimas bei jautrumas, skysčių susilaikymas, svorio padidėjimas, pykinimas, vėmimas, pilvo pūtimas, migrena, galvos skausmas [24–26].
1.2.4.2. Nesunkūs nepageidaujami poveikiai
SHK turi patikimą kontraceptinį poveikį, tačiau neišvengiamai turi ir šalutinių poveikių. Jų šalutiniai poveikiai priklauso nuo sudėtyje esančių hormonų koncentracijos bei progestino tipo. Progestinas, esantis kombinacijoje su estrogenu sumažina estrogeninius nepageidaujamus poveikius, tokius kaip tarpmenstruacinis kraujavimas, amenorėja, krūtų skausmas, pilvo patinimas, galvos skausmas bei pykinimas.
Dažniausiai pasitaikantys geriamųjų SHK šalutiniai poveikiai yra tarpmenstruacinis kraujavimas, amenorėja, krūtų jautrumas, pilvo pūtimas, galvos skausmas, pykinimas. Pagrindiniai hormoninio makšties žiedo nepageidaujami poveikiai yra galvos skausmas, leukorėja, makšties uždegimas, svorio padidėjimas, pykinimas. Kontraceptinio pleistro šalutiniai poveikiai tokie patys, kaip ir geriamųjų kontraceptikų, tik pleistras dar gali sukelti vietinį sudirginimą. Atliktame tyrime buvo pastebėta, kad krūtų jautrumas ir dismenorėja buvo daug dažnesnė, moterims, naudojusioms kontraceptinį pleistrą, nei toms, kurios vartojo geriamuosius SHK [27].
Vaginalinė kontracepcija yra tinkamas pasirinkimas moterims, kurios turi riziką susirgti CD (cukriniu diabetu) arba metaboliniu sindromu [28,29]. Buvo įrodyta, kad šis kontracepcijos metodas yra saugus vėlyvo reprodukcinio amžiaus moterims, kurios serga pirmo tipo CD [30]. Taip pat palyginamasis tyrimas parodė, kad vartojant geriamuosius SHK, jautrumas insulinui sumažėja, o pradėjus naudoti makšties žiedą, jautrumas insulinui yra linkęs didėti [28].
1.3. Efektyvumo skirtumai
PSO (Pasaulio sveikatos organizacija) teigia, kad geriamųjų SHK efektyvumas siekia daugiau nei 99 procentus, jei kontraceptikai vartojami laikantis jų vartojimo režimo [3]. Kontraceptikų efektyvumui įvertinti klinikiniuose tyrimuose naudojamas Perlo indeksas (PI), kuris parodo kiek neplanuoto nėštumo atvejų tenka 100 moterų per metus. PI metodas yra ginčytinas, sunku palyginti efektyvumo duomenis tarp skirtingų tyrimų. Tyrimai, kuriuose yra pastovi, vienoda metodologija, parodė, kad daugumos SHK efektyvumas yra labai panašus. Pavyzdžiui, viename randomizuotame tyrime, kur tiriamųjų skaičius buvo 983, viena tiriamųjų grupė naudojo kontraceptinį makšties žiedą (etonogestrelis 120µg ir etinilestradiolis 15 µg), o kita tiriamųjų grupė vartojo geriamuosius SHK (drospirenonas 3 mg ir etinilestradiolis 30 µg). Iš vartojusių kontraceptinį žiedą pastojo viena tiriamoji,
o iš vartojusių geriamuosius kontraceptikus – keturios. Kitas panašus tyrimas, kuriame dalyvavo 1030 tiriamųjų buvo atliktas lyginant kontraceptinį žiedą (etonogestrelis 120µg ir etinilestradiolis 15 µg) su geriamaisiais kontraceptikais (levonorgestrelis 150 µg ir etinilestradiolis 30 µg), šio tyrimo metu abiejose grupėse buvo po 5 neplanuoto nėštumo atvejus [30].
SHK efektyvumas taip pat gali priklausyti nuo vartotojos kūno svorio. Jei KMI (kūno masės indeksas) yra didelis, kontraceptikų veiksmingumas gali sumažėti. Tačiau, kaip parodė tyrimas, naudojant kontraceptinį makšties žiedą, efektyvumas nuo pacientės KMI nepriklauso [31]. Nutukusios moterys turi didesnę venų tromboembolijos riziką, todėl turėtų būti vengiama skirti SHK [32].
Geriamųjų kontraceptikų vartojimas reikalauja kasdien tuo pat metu suvartoti vaistą, o dažniausias šio kontraceptinio metodo sukeliamas šalutinis poveikis – pykinimas. Jei pacientė idealiai laikosi vartojimo režimo – efektyvumas taip pat labai didelis, tačiau jei nukrypstama nuo jo, pamirštama suvartoti kontracepciją arba suvartojama per vėlai, efektyvumas gali sumažėti. Taip pat absorbcija iš žarnyno gali būti nepilna dėl tokių veiksnių kaip vėmimas, sąveika tarp vaistų bei sumažėjusi žarnyno absorbcija [29]. Todėl dėl išvardintų priežasčių, tokių kaip vartojimo režimo nesilaikymas, vėmimas, viduriavimas, sumažėjusi absorbcija, geriamųjų hormoninių kontraceptikų efektyvumas gali būti mažesnis, lyginant juos su kitomis farmacinėmis SHK formomis.
Jei SHK vartojami ne vieni, o su kitais vaistiniais preparatais, SHK gali sąveikauti su jais ir to pasekmė gali būti sumažėjęs SHK efektyvumas. Todėl sveikatos apsaugos specialistai, turėtų išsiaiškinti kokius vaistus ir maisto papildus pacientė vartoja bei informuoti apie galimas sąveikas bei rekomenduoti pasitarti su gydytoju, kai yra paskiriamas naujas vaistas ar pacientė tiesiog nori pradėti vartoto naują maisto papildą. SHK sąveikauja su kepenų fermentus indukuojančiais (skatinančiais) vaistais, tokiais kaip fenitoinas, karbamazepinas, okskarbazepinas, barbitūratai, topiramatas, ritonaviras, nevirapinas, rifampicinas ir vaistinio augalo jonažolės (Hypericum perforatum) turinčiais vaistiniais preparatais, pagreitėja estrogeno ir progestino metabolizmas, sumažėja biologinis įsisavinamumas ir padidėja klirensas. Taip pat SHK sąveikauja su antibiotikais (penicilinais, tetraciklinais, makrolidais, fluorchinolonais). Jei kepenų fermentus indukuojantys vaistai yra skiriami ilgalaikiam vartojimui, pacientei turi būti rekomenduojama pasirinkti kitą kontracepcijos būdą. Jei kepenų fermentus indukuojančių preparatų vartojimas trumpalaikis, taip pat antibiotikų vartojimo atveju – pacientė turėtų naudoti papildomas apsaugos priemones visą gydymo laikotarpį ir dar 7 dienas po gydymo. Jei vartojamas rifampicinas – papildomos apsaugos priemonės turi būti naudojamos viso gydymo metu ir dar 28 dienas po gydymo [33,34].
1.4. Priimtinumas vartotojoms ir veiksniai darantys įtaką pasirinkimui
Kontracepcijos vartojimas visame pasaulyje yra augantis, tačiau kokį metodą gyventojos renkasi, taip pat priklauso ir nuo jų gyvenamosios vietos. Pavyzdžiui Prancūzijoje 49 proc. moterų vartoja geriamuosius hormoninius kontraceptikus, panašiai kaip ir Čekijoje, kur 44 proc. moterų renkasi per os vartojamus kontraceptikus. Kitose Europos sąjungos šalyse, tokiose kaip Ispanija, Baltijos šalys, hormoninių kontraceptikų vartojimas nebuvo toks pažangus, tik 15-18proc., Lietuvoje – 16proc. [35]. Taip pat nustatyta, kad Lietuvoje populiariausias hormoninių kontraceptikų vartojimo metodas – geriamieji kontraceptikai [36]. Kokius kontraceptikus vartotojos rinksis ir ar jos bus patenkintos, priklauso nuo įvairių veiksnių, tokių kaip įsitikinimai ar asmeninės vertybės, savybės. Taip pat įtaką gali daryti preparato populiarumas, žinomumas. Apskritai, moterys, vartojančios geriamuosius kontraceptikus yra patenkintos šiuo kontracepcijos metodu. Tačiau lyginant SHK vartotojas su kontraceptinio žiedo naudotojomis, didesnė dalis, naudojusių žiedą buvo patenkintos metodu [37]. Kitas tyrimas parodė, jog kontraceptinis žiedas yra priimtinas ypač jaunoms moterims [38]. Taip pat buvo atliktas tyrimas, kuomet moterys, vartojusios sudėtinius geriamuosius kontraceptikus, vėliau juos pakeitė kontraceptiniu žiedu arba pleistru. Tos, kurios po geriamųjų kontraceptikų naudojo kontraceptinį žiedą, pirmenybę teikė jam. O naudojusioms pleistrą – priimtiniau buvo geriamieji kontraceptikai [39].
Prieš pradedant vartoti SHK, moterys turėtų būti informuojamos, supažindinamos su skirtingais hormoninės kontracepcijos metodais, joms turėtų būti suteikiama informacija apie kiekvieno metodo privalumus ir trūkumus, bei metodų tarpusavio skirtumus ir panašumus bei apie vartojimo/naudojimo būdą ir dažnumą. Visų metodų efektyvumas yra > 99proc., jei laikomasi vartojimo režimo, veikimo mechanizmas taip pat vienodas – ovuliacijos slopinimas [3,40].
3 lentelė. Skirtingų sudėtinės kontracepcijos metodų vartojimas bei privalumai ir trūkumai
(Ramona Čepulienė, Renata Sveikatienė, Kęstutis Gutauskas, Virginija Vanagienė)
Metodas Sudėtiniai geriamieji kontraceptikai
Kontraceptinis žiedas Kontraceptinis pleistras Vartojimas Po 1 tabletę kiekvieną
dieną tuo pačiu metu 21d.ir 7d. pertrauka. 1 žiedas 3-ims savaitėms, 1 savaitė pertrauka. 1 pleistras savaitei, naudojami 3 pleistrai, 1 savaitė pertrauka.
Privalumai/trūkumai Geriausiai žinomas, seniausias metodas, įrodyti kontraceptiniai ir nekontraceptiniai privalumai, būdingi hormonų lygio svyravimai.
Gera ciklo kontrolė, maža naudojimo režimo nesilaikymo tikimybė, yra maža žiedo iškritimo tikimybė.
Paprastas naudojimas, maža naudojimo režimo nesilaikymo tikimybė, vietinio sudirginimo tikimybė, didesnė mastalgijos tikimybė, netinka moterims, sveriančioms daugiau nei 90kg.
Kontraceptinio žiedo pasirinkimui įtakos gali turėti tai, kad jis naudojamas įvedant jį kartą trims savaitėms, taip sumažėja režimo nesilaikymo tikimybė ir padidėja patikimumas. Taip pat šis metodas pasižymi tuo, kad jis palaiko mažą ir pastovią hormonų koncentraciją, ji nekinta taip, kaip vartojant geriamuosius kontraceptikus. Taip pat šis metodas priimtinas moterims, kurioms svarbus diskretiškumas. Jei pacientė vemia, ar viduriuoja, tai nedaro įtakos hormonų koncentracijai. Šis metodas gali būti nepriimtinas dėl vaginalinio naudojimo būdo, taip pat moteris gali baimintis dėl nepatogumo, nemalonaus jausmo, svetimkūnio pojūčio bei dėl galimo žiedo iškritimo, taip pat metodas gali būti nepriimtinas partneriui [40]. Kontraceptinį makšties žiedą naudojančioms moterims, nepasireiškia tokie hormonų svyravimai, kaip geriamųjų kontraceptikų vartotojoms ir tai sumažina šalutinių poveikių tikimybę bei palengvina naudojimo režimo laikymąsi [29].
Geriamųjų kontraceptinių tablečių pasirinkimui įtaką gali daryti metodo žinomumas, paprastumas, priimtinumas partneriui, taip pat kasdienis vartojimas gali daryti neigiamą įtaką, dėl atsirandančios pamiršimo tikimybės, taip pat hormonų kiekiui kraujyje įtaką gali daryti vėmimas bei viduriavimas.
Renkantis kontraceptinį pleistrą, poveikį gali daryti tokie veiksniai kaip naudojimas keičiant pleistrą tik kartą per savaitę, naudojimo paprastumas, vėmimas ar viduriavimas įtakos neturi,
tačiau pleistras yra matomas, tai nediskretiškas metodas, taip pat pleistras gali sudirginti, alergizuoti odą [40].
Kontracepcijos metodo priimtinumas vartotojui priklauso nuo tokių faktorių kaip naudojimo ar vartojimo paprastumas, šalutiniai poveikiai, efektyvumas [29]. Tschudin ir kitų mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad ginekologų nuomone efektyvumas (100proc.), grįžtamumas, nutraukus vartojimą (83 proc.) ir šalutinis poveikis (85proc.) yra patys svarbiausi veiksniai, darantys įtaką moterims, renkantis SHK [41]. Taip pat yra įrodyta, jog kontraceptikų pasirinkimui įtaką gali daryti tokie faktoriai kaip religiniai įsitikinimai, socialinė padėtis, išsilavinimas, rasė, seksualinė patirtis [42]. Tačiau ne tik šie faktoriai gali būti svarbūs ir veikti pasirinkimą. Tinkamo kontraceptiko pasirinkimas apima ne tik paties efektyviausio pasirinkimą, tačiau ir praktiškumo, priimtinumo įvertinimą, kuris gali būti individualus kiekvienai moteriai. Asmeninis gyvenimo būdas, kultūriniai, sveikatos įsitikinimai gali skirtis ir pacientė turi turėti galimybę išsirinkti tokį kontracepcijos metodą, kuris jai tinka geriausiai, yra priimtiniausias. Pavyzdžiui, atliktas tyrimas rodo, kad 28 proc. europiečių nutraukė geriamųjų kontraceptikų vartojimą dėl savo gyvenimo būdo, nes joms buvo nepatogu vartoti vaistus kasdien tuo pačiu metu, tokiu būdu atsiranda vartojimo režimo nesilaikymas ir sumažėja metodo efektyvumas [35]. SHK yra labai efektyvūs, jei tik yra teisingai vartojami, o vartojant geriamuosius kontraceptikus visuomet išauga režimo nesilaikymo tikimybė, lyginant su kontraceptiniu pleistru ar kontraceptiniu makšties žiedu.
Po trijų mėnesių naudojimo, transderminio kontraceptinio pleistro ir kontraceptinio makšties žiedo naudojimas yra nutraukiamas 1,6 ir 1,7 karto dažniau nei geriamieji kontraceptikai [43]. Geriamieji kontraceptikai yra dažniausiai pasirenkami vartotojų, tačiau po trijų ciklų, 81 procentas pacienčių pirmenybę teikia kontraceptiniam žiedui. Pagrindinė priežastis, dėl ko žiedas buvo nepriimtinas, tai jo iškritimas. Atliktame tyrime, buvo tiriamos buvusios geriamųjų kontraceptikų vartotojos, kurių dalis naudojo kontraceptinį žiedą, o kita dalis, transderminį pleistrą, 70,6 procento pacienčių norėjo tęsti kontraceptinio žiedo naudojimą, o 21,6 procento norėjo sugrįžti prie geriamųjų kontraceptikų vartojimo [39].
1.5. Apibendrinimas
SHK yra laikomi saugiais ir efektyviais. Naujesni kontraceptikai išlaikydami efektyvumą, sukelia mažiau šalutinių poveikių, tai siejama su etinilestradiolio dozės sumažinimu ir naujos kartos progestinų naudojimu. Taip pat atsiradus alternatyviems sudėtinės kontracepcijos
metodams, tokiems kaip transderminis kontraceptinis pleistras bei kontraceptinis makšties žiedas, vartotojoms suteikiama didesnė pasirinkimo laisvė. Tačiau nėra nei vieno kontraceptiko, kuris neturėtų šalutinių poveikių bei nesukeltų tam tikros rizikos. Kontracepcijos metodo ir kontraceptiko sudėties pasirinkimas turėtų būti individualizuotas, remiantis pacientės turimais rizikos veiksniais, amžiumi, jau vartojamais kitais vaistiniais preparatais bei metodo priimtinumu pacientei. Pacientės turėtų būti konsultuojamos, apžvelgiant privalumus, trūkumus bei galimą riziką [4]. Nustatyta, kad vartotojos yra labai prastai informuotos apie kontraceptikų teikiamus privalumus bei pervertina riziką [39,44,45]. Pakuotės lapelyje daug įspėjimų dėl venų tromboembolijos rizikos, taip pat surašyti visi galimi šalutiniai poveikiai, kurių yra daug ir tai gąsdina pacientes. Taip pat tromboembolijos rizika yra didesnė nėštumo metu, nei vartojant kontraceptikus [46].
2. TYRIMO METODIKA IR METODAI
Tyrimas vykdytas nuo 2015-07 mėn. iki 2015-12mėn. Bioetikos centro leidimas buvo gautas 2015-06-11 (1 priedas). Tyrimas buvo atliekamas Marijampolės mieste, visuomenės vaistinėse.
Tyrimą sudarė visuomenės vaistinių pacienčių, įsigyjančių SHK, anketinė apklausa.
Tyrimo tikslas: Nustatyti, kokie veiksniai daro įtaką hormoninių kontraceptikų pasirinkimui. Tyrimo objektas: Vaistinėje hormoninius kontraceptikus įsigyjančios moterys.
2.1. Statistinė analizė
Duomenų statistinė analizė vykdyta naudojantis SPSS programiniu paketu (22.0 versija). Statistiniai ryšiai buvo vertinami pagal Pirsono suderinamumo kriterijų χ2. Laikoma, kad gauti
rezultatai statistiškai reikšmingais laikomi tuomet, kai patikimumo (statistinio reikšmingumo) lygmuo p yra mažiau kaip 0,05. Hipotezės dėl galimų ryšių tarp rezultatų yra atmetamos, kai p reikšmė yra didesnė negu 0,05. Rezultatuose pateikiami grafikai ir lentelės, kurie buvo braižomi naudojant MS Excel 2007 programą.
2.2. Visuomenės vaistinės pacienčių anketinė apklausa
Norint išsiaiškinti, kokie veiksniai daro įtaką hormoninių kontraceptikų pasirinkimui, buvo sudaryta anketa. Anketą buvo prašoma užpildyti tik tų vaistinės klienčių, kurios įsigijo SHK. Tiriamosios buvo apklaustos vaistinėje anoniminiu anketavimo būdu, paaiškinus joms apklausos tikslą ir gavus sutikimą naudoti gautą informaciją. Pacientėms taip pat buvo paaiškinama, kad tiriamųjų konfidencialumas yra užtikrinamas, nes anketa yra anoniminė, tiriamosios vardo, pavardės, adresų neklausiama, o tyrimo rezultatai skelbiami tik apibendrinti, nebus nagrinėjami konkretūs atvejai. Taikant pacientėms anketinės apklausos metodą, rizikos bei žalos tiriamosios nepatyrė. Pacienčių apklausa galėjo sukelti tik mažus nepatogumus, susijusius su sugaištu laiku.
Anketoje (2 priedas) visi klausimai yra uždari, tokiu būdu tikimasi gauti atsakymus į visus klausimus ir sukelti tiriamosioms kuo mažiau nepatogumų, negaišti jų laiko. Pirmieji 6 klausimai yra bendrieji socialiniai, jais norima išsiaiškinti tiriamųjų amžius, išsilavinimas, šeimyninė padėtis, ar jos turi vaikų bei kokios yra vidutinės mėnesio pajamos. Šie klausimai taip pat yra svarbūs, norint išsiaiškinti ar nuo socialinės padėties, pajamų, amžiaus išsilavinimo, vaikų skaičiaus, priklauso, kokius SHK tiriamoji renkasi ir ar kokie nors veiksniai daro didesnę įtaką kuriai nors tiriamųjų grupei, lyginant su kitomis. Sekančiais dviem klausimais siekiama atskleisti, kokį kontracepcijos būdą tiriamoji renkasi, bei tai, kaip jai pavyksta laikytis kontraceptikų vartojimo/naudojimo režimo. Toliau seka lentelė, kurioje yra išskirta 13 veiksnių, kurie gali lemti kontraceptinių preparatų pasirinkimą. Kadangi siekiama išsiaiškinti veiksnių svarbą, tiriamoji gali rinktis, kurie veiksniai jai yra „labai svarbūs“, „svarbūs“, „nei svarbūs, nei nesvarbūs“, „nelabai svarbūs“ ar „visai nesvarbūs“.
2.3. Tyrimo imtis
Tam kad būtų galima atlikti anketinę apklausą, turi būti apskaičiuotas planuojamų apklausti respondenčių skaičius. Tam naudojama imties formulė:
N – populiacijos dydis;
reikšmė 1,96 atitinka standartizuoto normaliojo skirstinio 95 proc. pasikliovimo lygmenį;
p yra numatoma įvykio baigties tikimybė, kad tiriamas požymis pasireikš tiriamojoje populiacijoje (dažniausiai pasirenkama blogiausio varianto tikimybė – požymis būdingas pusei (50 proc.) populiacijos, ir dėl to pasirenkama =0,5);
q yra tikimybė, kad tiriamas požymis nepasireikš tiriamoje populiacijoje (q=1–p=0,5);
ε yra pageidautinas tikslumas, dažniausiai pasirenkama ε=0,05 [47,48].
Buvo nuspręsta, kad bus apklausiamos moterys, kurioms yra nuo 18 iki 49 metų, įsigyjančios SHK visuomenės vaistinėse Marijampolės mieste. Remiantis Lietuvos statistikos duomenimis, 2015 metų pradžioje, Marijampolės mieste gyveno 15138 moterų nuo 18 iki 49 metų [49]. Pagal tai apskaičiuota, kad anketinės apklausos imtis turėtų būti 375 tiriamosios.
q p N q p N n 2 2 2 96 , 1 ) 1 ( 96 . 1
2.4. Tyrimo organizavimas
Prieš atliekant tyrimą, buvo atliktas pilotinis tyrimas, tam, kad būtų įvertintas sudarytos anketos tinkamumas, klausimų aiškumas, suprantamumas. Taip pat, ar klausimai tinkamai suformuluoti. Pilotinio tyrimo metu buvo apklaustos 37 respondentės (apie 10 proc. planuojamų apklausti respondenčių). Respondentėms pildant anketas, buvo išsiaiškinti joms kilę neaiškumai, pacientės galėjo išsiaiškinti joms rūpimus klausimus, susijusius su anketa, pateikti savo pastabas ir pasiūlymus. Buvo atsižvelgta į tai, kad dauguma pacienčių pageidavo, kad anketa būtų trumpa, kad jos pildymas neužimtų daug laiko ir kad nebūtų atvirų klausimų, jie būtų uždari, konkretūs. Atsižvelgus į pastabas, anketa šiek tiek pakoreguota.
Marijampolės miesto visuomenės vaistinėse apklausa buvo atliekama 2015 metais nuo liepos iki gruodžio mėnesio. Iš išdalytų 375 anketų, tyrėjui sugrįžo 360, atsakomumas – 96 proc., tačiau dar 3 anketos buvo sugadintos, ne visi klausimai atsakyti. O 4 anketos buvo atmestos dėl neatitikusio atrankos kriterijaus (amžiaus), 7 gyventojos nesutiko dalyvauti apklausoje. Iš viso buvo analizuojamos 346 anketos.
2.5.
Demografiniai duomenys
Apklaustų 346 respondenčių, kurių amžius svyravo nuo 18 iki 49 metų, amžiaus vidurkis - 30,6 metų. Daugiausiai apklausta 25 metų moterų (n=22; 6,4proc.), o mažiausiai – 48 metų moterų (n=2; 0,6proc.). Vėliau respondentės pagal amžių buvo suskirstytos į tris grupes: jauniausios – nuo 18 iki 29 metų, vyresnės – nuo 30 iki 39 metų ir vyriausios – nuo 40 iki 49 metų. Jauniausių moterų apklausta daugiausiai. Respondenčių buvo klausiama, kokį išsilavinimą jos yra įgiję. Didžiausia dalis (n=155; 44,8proc.) turi aukštąjį išsilavinimą ir tik viena apklaustoji – pradinį (n=1; 0,3proc.). Didžiausia dalis apklaustų moterų yra ištekėjusios (n=168; 48,6proc.). Didesnė dalis respondenčių turi vaikų(n=206; 59,5proc.), didžiausia jų dalis turi 2 vaikus (n=92; 26,6proc.). Didžiausios dalies apklaustųjų mėnesio pajamos yra nuo 500 iki 300 eurų (n=156; 45,1 proc.), mažiausia dalis respondenčių turi didesnes nei 1000 eurų pajamas (n=18; 5,2proc.) (4 lentelė).
4 lentelė. Respondenčių pasiskirstymas pagal socialinius faktorius
Analizuojamas požymis Respondenčių pasiskirstymas procentais
Amžius 18-29 m. 51,7 30-39 m. 33,8 40-49 m. 14,5 Išsilavinimas Pradinis 0,7 Pagrindinis 7,5 Vidurinis 24,0 Aukštesnysis 23,4 Aukštasis 44,8 Šeimyninė padėtis Netekėjusi 36,7 Ištekėjusi 48,6 Išsiskyrusi 13,6 Našlė 1,2
Ar turi vaikų? Taip 59,5
Ne 40,5 Vaikų skaičius 1 25,4 2 26,6 3 6,4 4 1,1 Mėnesinės pajamos <300 € 26,3 300-500 € 45,1 500-1000 € 23,4 >1000 € 5,2
3. REZULTATAI
3.1. Respondenčių pasiskirstymas pagal kontracepcijos būdą ir
kontraceptikų vartojimo režimo laikymąsi
Respondenčių buvo teiraujamasi, kokį kontracepcijos būdą jos renkasi. Didžiausia dalis apklaustųjų renkasi kontraceptines tabletes (n= 243; 70,2 proc.), mažesnė dalis – kontraceptinį žiedą (n=70; 20,2 proc.), o nepopuliariausias kontracepcijos būdas tarp apklaustųjų – kontraceptinis pleistras (n=33; 9,6 proc.) (1 pav.).
1 pav. Respondenčių pasiskirstymas pagal pasirenkamą kontracepcijos būdą
Anketoje pateiktas klausimas, kuriuo buvo norima išsiaiškinti, ar tiriamosios visuomet laikosi vartojimo režimo, ar yra pamiršusios pavartoti kontraceptikus. Didesnė dalis apklaustųjų atsakė teigiamai (n=213; 61,6proc.) (2 pav.).
2 pav. Respondenčių pasiskirstymas pagal tai, ar jos pamiršta pavartoti kontraceptikus
Tabletės Žiedas Pleistras Pamiršta 62% Nepamiršta 38%
3.2. Veiksniai, darantys įtaką sudėtinių hormoninių kontraceptikų
pasirinkimui
Tiriamųjų anketoje buvo klausiama, kokie veiksniai daro įtaką, joms renkantis SHK. Tiriamosios galėjo rinktis veiksnius, nurodydamos jų svarbą. Apibendrinus visų tiriamųjų anketas, nustatyta, kad veiksnius, darančius įtaką SHK pasirinkimui pagal svarbą galima išdėstyti taip:
1. Efektyvumas;
2. Gydytojo rekomendacijos; 3. Priimtinumas vartoti; 4. Kaina;
5. Šalutinis poveikis;
6. Prieinamumas (lengva rasti daugelyje vaistinių); 7. Veikliosios medžiagos;
8. Vartojimo dažnis;
9. Vaistininko rekomendacijos;
10. Diskretiškumas (niekas nežino apie vartojamą preparatą); 11. Partneris;
12. Gamintojas;
13. Draugių rekomendacijos.
Taigi, galima teigti, kad didžiausią įtaką daro vaisto efektyvumas (3 pav.), taip pat labai svarbu gydytojo rekomendacijos (4 pav.) bei tai, kad vartojimas būtų priimtinas (10 pav.), o mažiausią įtaką pasirinkimui daro draugių rekomendacijos (8 pav.), taip pat nėra svarbus vaisto gamintojas (5 pav.) bei priimtinumas partneriui, jo nuomonė (8 pav.).
3 pav. Efektyvumo svarba, renkantis SHK
Labai svarbu 84% Svarbu 16% Nelabai svarbu 0% Nesvarbu 0% Visai nesvarbu 0%
4 pav. Kainos svarba, renkantis SHK
5 pav. Gamintojo svarba, renkantis SHK
6 pav. Veikliųjų medžiagų svarba, renkantis SHK
0,0% 10,0% 20,0% 30,0% 40,0% 50,0% Labai svarbu Svarbu
Nei svarbu, nei nesvarbu Nelabai svarbu Nesvarbu 0,00% 5,00% 10,00% 15,00% 20,00% 25,00% 30,00% Labai svarbu Svarbu
Nei svarbu, nei nesvarbu Nelabai svarbu Nesvarbu 0,00% 20,00% 40,00% 60,00% Nesvarbu Nelabai svarbu
Nei svarbu, nei nesvarbu Svarbu
7 pav. Prieinamumo svarba, renkantis SHK
Lyginant kaip skiriasi gydytojo, vaistininko, draugių, artimųjų rekomendacijų ir priimtinumo partneriui svarba, renkantis SHK, nustatyta, jog tiriamosioms svarbiausi yra specialistų patarimai. Daugumai apklaustųjų yra labai svarbios gydytojo rekomendacijos, vaistininko rekomendacijos - svarbios, bet kiek mažiau, lyginant su gydytojo. Priimtinumas partneriui daugumai respondenčių nėra svarbus veiksnys, renkantis SHK, o draugių, artimųjų rekomendacijos daugumos apklaustųjų apibūdinamos kaip visai nesvarbios (8 pav.).
8 pav. Gydytojo, vaistininko, draugių rekomendacijų, priimtinumo partneriui svarbos, renkantis SHK palyginimas 0,00% 10,00% 20,00% 30,00% 40,00% 50,00% Labai svarbu Svarbu
Nei svarbu, nei nesvarbu Nelabai svarbu Nesvarbu Gydytojo rekomendacijos Vaistininko rekomendacijos Priimtinumas partneriui Draugių rekomendacijos 44,5% 10,4% 12,4% 2% 42,8% 39,9% 20,8% 15,3% 5,2% 16,5% 22,5% 17,1% 6,9% 24,9% 26% 29,5% 0,6% 8,4% 18,2% 36,1%
9 pav. Šalutinio poveikio svarba, renkantis SHK
Lyginant vartojimo dažnumo, priimtinumo ir diskretiškumo svarbą, renkantis SHK, dauguma respondenčių kaip svarbiausią veiksnį išskyrė kontraceptikų vartojimo priimtinumą (10 pav.)
10 pav. Vartojimo dažnumo, priimtinumo ir diskretiškumo svarbos, renkantis SHK, palyginimas 15% 30% 7% 10% 38% Labai svarbu Svarbu
Nei svarbu, nei nesvarbu Nelabai svarbu
Nesvarbu
Vartojimo dažnumas Priimtinumas Diskretiškumas
27,50% 20,50% 17,10% 23,10% 56,10% 25,70% 23,10% 16,80% 17,30% 25,70% 5,80% 19,70% 0,60% 0,90% 20,20%
3.3. Veiksnių, darančių įtaką SHK pasirinkimui, priklausomybė nuo
socialinių faktorių ir kontracepcijos būdo
Ištyrus kaip priklauso kontracepcijos būdo pasirinkimas nuo amžiaus paaiškėjo, kad su amžiumi, vis mažesnis procentas apklaustųjų renkasi kontraceptines tabletes, vis daugiau renkasi ir kontraceptinį žiedą bei kontraceptinį pleistrą. Apskaičiuotas Pirsono suderinamumo kriterijus (χ2
) rodo, kad ryšys tarp moterų amžiaus ir sudėtinės kontracepcijos būdo pasirinkimo yra statistiškai reikšmingas (χ2
=51,78; p<0,05) (11 pav.).
11pav. Kontracepcijos būdo pasirinkimo priklausomybė nuo amžiaus
Ištyrus kaip nuo respondenčių amžiaus priklauso tai, ar jos pamiršta pavartoti kontraceptikus paaiškėjo, kad jauniausios respondentės dažniausiai (n=134; 74,4 proc.) pamiršta pavartoti kontracepciją, vyresnės pasiskirstė maždaug per pusę, tačiau didesnė dalis (n=60; 52,2 proc.) atsakė, jog yra pamiršusios tai padaryti. O vyriausiųjų pacienčių grupė išsiskyrė iš kitų, nes 32 tiriamosios (67,2 proc.) atsakė, kad niekada nėra pamiršusios pavartoto kontraceptikų. Buvo apskaičiuotas Pirsono suderinamumo kriterijus (χ2), kuris parodė, kad ryšys tarp amžiaus ir
kontraceptikų vartojimo pamiršimo yra statistiškai reikšmingas, t.y. jaunesnės pacientės dažniau pamiršta pavartoti kontraceptikus, lyginant su vyresnėmis (χ2
=29,64; p<0,05) (12 pav.). 0,00% 10,00% 20,00% 30,00% 40,00% 50,00% 60,00% 70,00% 80,00% 90,00% 19-29 m. 30-39 m. 40-49 m. Amžius Tabletės Pleistras Žiedas
12pav. Pamiršimo pavartoti kontracepciją priklausomybė nuo amžiaus
Nustačius kaip kainos svarba, renkantis kontraceptinį preparatą priklauso nuo respondenčių amžiaus, nustatyta, kad daugumai jauniausių respondenčių kaina yra labai svarbi (n=78; 43,3 proc.), o daugumai vyresnių (n=56; 46,1 proc.) ir vyriausių (n=26; 51,0 proc.) – svarbi. Apskaičiavus Pirsono suderinamumo kriterijų (χ2), buvo nustatyta, kad ryšys tarp respondenčių
amžiaus ir SHK kainos svarbos, renkantis kontraceptinį preparatą yra. Jauniausioms pacientėms kaina yra svarbesnė, lyginant jas su vyresnėmis (χ2
=30,56; p<0,05) (13 pav.).
13pav. Kainos svarbos priklausomybė nuo amžiaus, renkantis SHK
Ištyrus kontraceptikų gamintojo (farmacinės kompanijos) svarbos, renkantis kontraceptinį preparatą, priklausomybę nuo amžiaus nustatyta, kad daugumai jauniausių
0,00% 10,00% 20,00% 30,00% 40,00% 50,00% 60,00% 70,00% 80,00% 19-29 m. 30-39 m. 40-49 m. Amžius Pamiršta Nepamiršta 0,00% 10,00% 20,00% 30,00% 40,00% 50,00% 60,00% 19-29 m. 30-39 m. 40-49 m. K ai n o s sv ar b a Amžius Labai svarbu Svarbu
Nei svarbu, nei nesvarbu Nelabai svarbu
respondenčių gamintojas visai nesvarbus (n=58; 32,2proc.). Daugumai vyresnio (n=39; 33,9 proc.) ir vyriausio (n=16; 31,4proc.) amžiaus respondenčių – kontraceptikų gamintojas nelabai svarbus. Apskaičiavus Pirsono suderinamumo kriterijų (χ2
), galima teigti, kad ryšys tarp tiriamųjų amžiaus ir kontraceptikų gamintojo svarbos, renkantis SHK yra statistiškai reikšmingas, jaunesnio amžiaus respondentės išsiskiria iš kitų, nes daugumai jų gamintojas yra visai nesvarbus, o daugumai vyriausių respondenčių – svarbus (χ2=24,1; p<0,05) (14 pav.).
14pav. Gamintojo svarbos priklausomybė nuo amžiaus, renkantis SHK
Ištyrus, kaip šalutinio poveikio svarba, renkantis SHK priklauso nuo amžiaus, nustatyta, kad šalutinis poveikis yra svarbiausias vyriausioms respondentėms. Apskaičiavus Pirsono suderinamumo kriterijų (χ2), galima teigti, kad ryšys tarp tiriamųjų amžiaus ir šalutinio poveikio
svarbos, renkantis SHK yra statistiškai reikšmingas (χ2 =19,446; p<0,05) (15pav.)
15pav. Šalutinio poveikio svarbos priklausomybė nuo amžiaus, renkantis SHK
0,00% 5,00% 10,00% 15,00% 20,00% 25,00% 30,00% 35,00% 40,00% 45,00% 19-29 m. 30-39 m. 40-49 m. Gam in to jo sv ar b a Amžius Labai svarbu Svarbu
Nei svarbu, nei nesvarbu Nelabai svarbu 0,00% 20,00% 40,00% 60,00% 19-29 m. 30-39 m. 40-49 m.
Šalutinio poveikio svarba
A m ži u s Nesvarbu Nelabai svarbu
Nei svarbu, nei nesvarbu Svarbu
Ištyrus, kaip priklauso diskretiškumo svarba nuo amžiaus, renkantis SHK, nustatyta, kad šis veiksnys yra svarbiausias vyriausio amžiaus grupės (40-49 m.) respondentėms (n=17; 33,3proc.). Apskaičiavus Pirsono suderinamumo kriterijų (χ2), galima teigti, kad ryšys tarp tiriamųjų amžiaus ir
diskretiškumo svarbos, renkantis SHK yra statistiškai reikšmingas (χ2
=20,772; p<0,05) (16 pav.).
16 pav. Diskretiškumo svarbos priklausomybė nuo amžiaus, renkantis SHK
Nustatant, kaip kontraceptikų veikliosios medžiagos svarba, renkantis SHK, priklauso nuo amžiaus, paaiškėjo, kad vyriausioms apklaustosioms (40-49m.) veikliosios medžiagos yra svarbiausia, lyginant su kitomis apklaustosiomis. Jauniausiųjų (18-29 m.) ir vyresnių apklaustųjų (30-39m.) dauguma taip pat nurodė šį veiksnį kaip svarbų, tačiau lyginant su vyriausiomis, jų buvo mažiau. Apskaičiavus Pirsono suderinamumo kriterijų (χ2), galima teigti, kad ryšys tarp tiriamųjų
amžiaus ir veikliųjų medžiagų svarbos, renkantis SHK yra statistiškai reikšmingas (χ2
=21,659; p<0,05) (17 pav.).
17pav. Veikliosios medžiagos svarbos priklausomybė nuo amžiaus, renkantis SHK
0,00% 5,00% 10,00% 15,00% 20,00% 25,00% 30,00% 35,00% 40,00% 19-29 m. 30-39 m. 40-49 m. D iskr e tiš ku m o svar b a Amžius Labai svarbu Svarbu
Nei svarbu, nei nesvarbu Nelabai svarbu Nesvarbu 0,00% 10,00% 20,00% 30,00% 40,00% 50,00% 19-29 m. 30-39 m. 40-49 m. Veikl io si o s m e d ži ag o s sv ar b a Amžius Labai svarbu Svarbu
Nei svarbu, nei nesvarbu Nelabai svarbu
Taip pat tirta kaip nuo išsilavinimo priklauso tai, ar respondentės laikosi vartojimo režimo. Nustatyta, kad dažniausiai režimo nesilaiko respondentės, turinčios pagrindinį išsilavinimą, o geriausiai režimo laikytis pavyksta aukštąjį išsilavinimą turinčioms respondentėms. Apskaičiavus Pirsono suderinamumo kriterijų (χ2), galima teigti, kad ryšys tarp tiriamųjų išsilavinimo ir SHK
vartojimo režimo laikymosi yra statistiškai reikšmingas (χ2
=12,438; p<0,05) (18 pav.).
18 pav. Režimo laikymosi priklausomybė nuo išsilavinimo
Nustatant, kaip nuo išsilavinimo priklauso kainos svarba, renkantis SHK, buvo išsiaiškinta, kad kaina svarbiausia yra pagrindinį išsilavinimą turinčioms moterims, taip pat kaina svarbi ir vidurinį išsilavinimą turinčioms, bet kiek mažesnei daliai, lyginant su pagrindinį išsilavinimą turinčiomis moterimis. Apskaičiavus Pirsono suderinamumo kriterijų (χ2), galima teigti, kad ryšys tarp
respondenčių išsilavinimo ir kainos svarbos, renkantis SHK yra statistiškai reikšmingas (χ2
=93,328; p<0,05) (19 pav.).
19pav. Kainos svarbos priklausomybė nuo išsilavinimo, renkantis SHK
0,00% 20,00% 40,00% 60,00% 80,00%
Pagrindinis Vidurinis Aukštesnysis Aukštasis
Pamiršta Nepamiršta 0,00% 20,00% 40,00% 60,00% 80,00% 100,00%
Pagrindinis Vidurinis Aukštesnysis Aukštasis
K ai n o s sv ar b a Išsilavinimas labai svarbu svarbu
nei svarbu, nei nesvarbu nelabai svarbu
Tiriant, kaip veikliosios medžiagos svarba priklauso nuo išsilavinimo, renkantis SHK, nustatyta, kad šis veiksnys yra svarbiausias daugumai aukštąjį išsilavinimą turinčių apklaustųjų. Kiek mažesnei daliai, tačiau taip pat veikliosios medžiagos yra svarbios aukštesnįjį išsilavinimą turinčioms moterims. Apskaičiavus Pirsono suderinamumo kriterijų (χ2), galima teigti, kad ryšys tarp tiriamųjų išsilavinimo veikliųjų medžiagų svarbos, renkantis SHK yra statistiškai reikšmingas (χ2
=34,981; p<0,05) (20 pav.).
20 pav. Veikliosios medžiagos svarbos priklausomybė nuo išsilavinimo, renkantis SHK
Nustatyta, kad nuo išsilavinimo priklauso gydytojo ir vaistininko rekomendacijų svarba, renkantis SHK. Svarbiausiais šiuos veiksnius laiko dauguma aukštąjį išsilavinimą turinčių
respondenčių, taip pat, kaip svarbų išskiria ir dauguma vidurinį bei aukštesnįjį išsilavinimą turinčių respondenčių. Apskaičiavus Pirsono suderinamumo kriterijų (χ2
), galima teigti, kad ryšys tarp
tiriamųjų išsilavinimo ir gydytojo rekomendacijų svarbos, renkantis SHK yra statistiškai reikšmingas (χ2 =44,113; p<0,05) (21 pav.). Taip pat ryšys tarp tiriamųjų išsilavinimo ir vaistininko rekomendacijų svarbos, renkantis SHK yra statistiškai reikšmingas (χ2 =61,494; p<0,05) (22 pav.).
21pav. Gydytojo rekomendacijų svarbos priklausomybė nuo išsilavinimo, renkantis SHK
0,00% 10,00% 20,00% 30,00% 40,00% 50,00% 60,00%
Pagrindinis Vidurinis Aukštesnysis Aukštasis
Veikl io si o s m e d ži ag o s sv ar b a Išsilavinimas labai svarbu svarbu
nei svarbu, nei nesvarbu nelabai svarbu nesvarbu 0,00% 10,00% 20,00% 30,00% 40,00% 50,00% 60,00%
Pagrindinis Vidurinis Aukštesnysis Aukštasis
Gydyto jo re ko m e n d ac ijų sv ar b a Išsilavinimas labai svarbu svarbu nei svarbu, nei nesvarbu nelabai svarbu
22pav. Vaistininko rekomendacijų svarbos priklausomybė nuo išsilavinimo, renkantis SHK
Nustatyta, kad šalutinio poveikio svarba priklauso nuo išsilavinimo, renkantis SHK. Šis veiksnys yra svarbiausias daugumai apklaustųjų, turinčių aukštąjį ir aukštesnįjį išsilavinimą. Apskaičiavus Pirsono suderinamumo kriterijų (χ2), galima teigti, kad ryšys tarp tiriamųjų išsilavinimo
ir šalutinio poveikio svarbos, renkantis SHK yra statistiškai reikšmingas (χ2=44,113; p<0,05) (23 pav.).
23pav. Šalutinio poveikio svarbos priklausomybė nuo išsilavinimo, renkantis SHK
0,00% 5,00% 10,00% 15,00% 20,00% 25,00% 30,00% 35,00% 40,00% 45,00% 50,00%
Pagrindinis Vidurinis Aukštesnysis Aukštasis
Vai sti n in ko r e ko m e n d ac ijų sv ar b a Išsilavinimas labai svarbu svarbu
nei svarbu, nei nesvarbu nelabai svarbu nesvarbu 0,00% 10,00% 20,00% 30,00% 40,00% 50,00% 60,00%
Pagrindinis Vidurinis Aukštesnysis Aukštasis
Šal u tinio p o ve iki o svar b a Išsilavinimas labai svarbu svarbu
nei svarbu, nei nesvarbu nelabai svarbu
Ištyrus, kaip kontracepcijos būdo pasirinkimas priklauso nuo šeimyninės padėties, nustatyta, kad dauguma netekėjusių, ištekėjusių ir išsiskyrusių respondenčių dažniausiai renkasi kontraceptines tabletes, o dauguma našlių – kontraceptinį žiedą. Apskaičiavus Pirsono suderinamumo kriterijų (χ2
), galima teigti, kad ryšys tarp tiriamųjų šeimyninės padėties ir kontracepcijos būdo pasirinkimo yra statistiškai reikšmingas (χ2 =19,730; p<0,05) (24 pav.).
24pav. Kontracepcijos būdo pasirinkimo priklausomybė nuo šeimyninės padėties
Nustatyta, kad kontraceptikų vartojimo režimo laikymasis priklauso nuo šeimyninės padėties. Dažniausiai kontraceptikus pavartoti pamiršta dauguma netekėjusių respondenčių, o rečiausiai – dauguma apklaustų našlių. Apskaičiavus Pirsono suderinamumo kriterijų (χ2
), galima teigti, kad ryšys tarp tiriamųjų šeimyninės padėties ir vartojimo režimo laikymosi yra statistiškai reikšmingas (χ2
=10,296; p<0,05) (25 pav.).
25 pav. Režimo laikymosi priklausomybė nuo šeimyninės padėties
0,00% 20,00% 40,00% 60,00% 80,00% 100,00%
Netekėjusi Ištekėjusi Išsiskyrusi Našlė
81,90% 66,10% 57,40% 25,00% 3,10% 11,90% 17,00% 25,00% 15,00% 22,00% 25,50% 50,00%
Tabletės Pleistras Žiedas
71,70% 56,00% 57,40% 25,00% 28,30% 44,00% 42,60% 75,00% Netekėjusi Ištekėjusi Išsiskyrusi Našlė Nepamiršta Pamiršta
