LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA
Veterinarijos fakultetas
Sandra Česnulevičienė
Ryšio tarp pieno produkcijos, sudėties ir somatinių ląstelių skaičiaus
analizė pasirinktame ūkyje
The relationship of milk production and composition to somatic cell
counts analysis in selected farm
Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovė: Lekt. dr. Jūratė Rudejevienė
2 DARBAS ATLIKTAS DR. L. KRIAUČELIŪNO SMULKIŲJŲ GYVŪNŲ KLINIKOJE
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „ Ryšio tarp pieno produkcijos, sudėties ir somatinių ląstelių skaičiaus analizė pasirinktame ūkyje“.
1. Yra atliktas mano pačios.
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO
(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS DR. L. KRIAUČELIŪNO SMULKIŲJŲ GYVŪNŲ KLINIKOJE
(aprobacijos data) (klinikos vedėjo (-os) vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentas
________________________________________________________________________________
(vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
3
TURINYS
SANTRAUKA ... 4 SUMMARY ... 5 SANTRUMPOS ... 6 ĮVADAS ... 7 1. LITERATŪROS ANALIZĖ... 91.1 Pieno sudėtis ir kokybiniai parametrai ... 9
1.2. Somatinių ląstelių skaičius piene ... 10
1.3. SLS ryšys su laktacijos periodu ... 11
1.4. SLS ryšys su pieno liaukos uždegimu ... ... 11
1.4.1.Pieno liaukos uždegimas ir jo sukėlėjai ... 12
1.5.Sezono ir mitybos įtaka pieno kiekiui ir somatinių ląstelių skaičiui... 13
1.6. Melžimo įtaka pieno kiekiui ir somatinių ląstelių skaičiui ... 15
1.7. Amžiaus, imuniteto ir veršiavimosi skaičiaus įtaka somatinių ląstelių skaičiui ... 15
1.8. Veislės ir genetinių veiksnių ryšys su somatinių ląstelių skaičiumi ... 16
2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA ... 17
2.1. Tiriamojo darbo metodika ir atlikimo vieta ... 17
2.2. Tiriamųjų karvių grupavimas. ... 18
2.3. Statistiniai duomenys... 19
3. TYRIMO REZULTATAI ... 20
3.1. Laktacijos dienų įtaka somatinių ląstelių skaičiui, pieno kiekiui ir sudėčiai ... 20
3.2. Somatinių ląstelių skaičiaus įtaka pieno kiekiui ir sudėčiai ... 22
3.3. Veršiavimosi sezono įtaka somatinių ląstelių skaičiui, pieno kiekiui ir sudėčiai ... 24
3.4. Veršiavimosi skaičiaus įtaka somatinių ląstelių skaičiui, pieno kiekiui ir sudėčiai ... 26
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 29
IŠVADOS ... 31
PASIŪLYMAI ... 32
4
SANTRAUKA
RYŠIO TARP PIENO PRODUKCIJOS, SUDĖTIES IR SOMATINIŲ LĄSTELIŲ
SKAIČIAUS ANALIZĖ PASIRINKTAME ŪKYJE
Sandra Česnulevičienė Magistro baigiamasis darbas
Somatinių ląstelių skaičius, tai vienas pagrindinių rodiklių, lemiančių pieno kokybę ir pieno liaukos sveikatingumą. Somatinių ląstelių skaičius piene priklauso nuo daugelio veiksnių. Darbo tikslas buvo įvertinti somatinių ląstelių skaičiaus ryšį su karvių pieno produkcija, sudėtimi ir veršiavimosi skaičiumi bei sezonu. Nuo 2018 metų iki 2019 metų buvo renkami duomenys apie karves, jų pieno produkciją ir pieno parametrus. Iš privataus karvių ūkio buvo surinkti duomenys ir susisteminti „Microsoft Office Excel“ programa. Tirti šie duomenys: laktacijos dienos, veršiavimosi skaičius, sezonas, pieno kiekis, somatinių ląstelių skaičius, laktozės, riebalų, baltymų ir sausųjų medžiagų kiekis.
Duomenis analizuojant su „SPSS“ programa buvo sudarytos priklausomumo lentelės su skirtingomis duomenų grupėmis ir atliktas chi2 testas, kurio metu buvo nustatomas tyrimų
patikimumas.
Buvo nustatyta, kad padidėjus somatinių ląstelių skaičiui sumažėjo pieno kiekis (p<0,05). Lyginant somatinių ląstelių skaičių piene skirtingais laktacijos tarpsniais, somatinių ląstelių skaičius didėjo palaipsniui iki pat laktacijos pabaigos, tuo tarpu mažiausias jis buvo pirmąjį laktacijos mėnesį (p<0,05). Tiriant pieno komponentų kiekį, mažiausias riebalų kiekis, sausųjų medžiagų kiekis, baltymų ir laktozės kiekis buvo nustatytas piene su aukštu somatinių ląstelių skaičiumi (> 500 tūkst./ml). (p<0,05) Analizuojant veršiavimosi sezono įtaką somatinių ląstelių skaičiui, didžiausias somatinių ląstelių skaičius piene buvo nustatytas žiemą, o mažiausias – vasarą. Somatinių ląstelių skaičius piene nuosekliai didėjo didėjant veršingumo skaičiui. (p<0,05)
Baigiamąjį darbą sudaro 38 puslapiai, literatūros apžvalgai buvo panaudoti 69 šaltiniai. Tyrimo metodikoje yra 11 stulpelinių diagramų, kurios buvo sudarytos ryšio tarp skirtingų veiksnių įvertinimui.
5
SUMMARY
THE RELATIONSHIP OF MILK PRODUCTION AND COMPOSITION TO
SOMATIC CELL COUNTS ANALYSIS IN SELECTED FARM
Sandra Česnulevičienė Master‘s Thesis
Somatic cell count (SCC) – is one of the main parameters that shows milk quality and mammary gland health status. Somatic cell count depends on many different factors. The aim of this work was to evaluate the relationship between somatic cell counts to cows parity, calving season, milk yield and composition.
Data about cows, milk production and milk parameters was collected during 2018 and 2019 years. Data was collected from private dairy cows farm and analyzed using ‘Microsoft Office Excel’ program. Data about stage of lactation, parity, calving season, milk yield, lactosis, fat, protein, solids-not-fat and somatic cell count was collected, systematized and analyzed.
Tables from different data groups and different categories and chi2 test for reliability were
determined using ‘SPSS’ program.
Increased somatic cell count was found to decrease milk production (p<0,05). Comparing somatic cell counts in milk at different stages of lactation, somatic cell counts increased gradually until the end of lactation, whereas they were lowest in the first period of lactation (p<0,05). The lowest milk fat, protein and lactosis count was found in milk with high somatic cell count (> 500,000 cells/ml). (p<0,05) When analyzing the influence of the calving season on somatic cell count, the highest somatic cell count in milk was found in winter and the lowest in summer. The number of somatic cells in milk increased with increasing parity. (p<0,05)
This final thesis consists of 38 pages, literature review is made up of 69 scientific articles used in this work. Methodology is composed of 11 bar charts which image the relationship between different factors.
6
SANTRUMPOS
n – narių skaičius
p – statistinis patikimumas SLS – somatinių ląstelių skaičius S. uberis – Streptococcus uberis
S. agalactiae – Streptococcus agalactiae S. dysgalactiae – Streptococcus dysgalactiae S. faecalis – Streptococcus faecalis
S. aureus – Staphylococcus aureus E. coli – Escherichia coli
Proc. – procentai d. – dienos TV– tarptautiniai vienetai Kg – kilogramai Α – alfa Β – beta γ – gama Mln. – milijonai Tūkst. – tūkstančiai Μm – mikrometrai Cu – varis
pH – rūgščių – šarmų pusiausvyros rodiklis IgG – imunoglobulinas G
7
I. ĮVADAS
Pieno kiekis ir jo kokybė labai priklauso nuo pieno liaukos audinių funkcionavimo, sekrecinių ląstelių efektyvumo gaminant pieno komponentus ir karvių mitybos – reikalingų gaunamų maistinių medžiagų kiekio. [1] Norint išlaikyti pelningą pieno pramonę, būtina siekti aukštos kokybės pieno gamybos. [2] Žalio karvių pieno kokybės rodikliai yra: bendras bakterinis užterštumas, somatinių ląstelių skaičius, inhibitorinės (slopinančios) medžiagos ir pieno užšalimo temperatūra. [3] Pieno kokybę apibūdina daugelis kitų rodiklių, tačiau vienas pagrindinių yra somatinių ląstelių skaičius viename mililitre pieno. Somatinės ląstelės yra pieną gaminančių ląstelių, išsiskiriančių iš tešmens audinio (apie 2%), ir imuninės sistemos ląstelių (apie 98%), kitaip žinomų kaip leukocitai (dar vadinamos baltaisiais kraujo kūneliais), mišinys. Somatinių ląstelių skaičius yra naudingas nustatant individualios karvės ar visos karvių bandos pieno liaukos infekciją. [4]
Žymus somatinių ląstelių padidėjimas piene byloja apie mastitą – pieno liaukos uždegimą. Mastitas dažniausiai kyla dėl bakterinės invazijos pieno liaukoje, tokiu būdu iššaukiamas organizmo imuninės sistemos atsakas, kovojantis prieš bakterinį sukelėją, ir tuomet didelis kiekis somatinių ląstelių (baltųjų kraujo ląstelių) yra išskiriamas į pieną. [5] Todėl SLS, kuris yra laikomas kaip tešmens sveikatos būklės vertinimo parametras, yra plačiai naudojamas pieno kokybės ir žaliavinio pieno kainų stebėjimui pienininkystėje. [6] Aukštas SLS sukelia didelių rimtų ekonominių nuostolių tiek ūkiams, tiek pieno pramonei. Pagrindinė šių nuostolių, susijusių su padidėjusiu SLS, priežastis yra sumažėjęs karvių pieningumas. Be to, didelis SLS piene neigiamai veikia tiek žalio, tiek perdirbto pieno ir pieno produktų kokybę dėl pablogėjusios maistinės vertės ir sutrumpėjusio vartojimui laiko. [6]
Pagrindinė, dažniausiai pasitaikanti ir daugiausia nuostolių sukelianti pienininkystės ūkių liga yra slaptasis karvių mastitas. [7] Pats paprasčiausias būdas sumažinti somatinių ląstelių skaičių piene yra identifikuoti karves, sergančias chronišku subklinikiniu mastitu, ir priimti tinkamus sprendimus. Yra šeši galimi sprendimai. Priklausomai nuo patogeninių mikroorganizmų, sukėlusių infekciją, galimas karvės išbrokavimas, infekuoto tešmens ketvirčio užtrūkinimas, visų tešmens ketvirčių užtrūkinimas, infekuoto ketvirčio gydymas, karvės atskyrimas, individualus infekuoto ketvirčio išmelžimas ir pieno utilizavimas. Taip pat būtina suprasti ir kitus veiksnius, nuo kurių priklauso somatinių ląstelių skaičius piene, kad galėtume jį kontroliuoti. [8] Pieno primilžis ir jo sudėtis gali būti labai skirtingi ir priklausomi nuo daugelio tarpusavyje susijusių veiksnių, įskaitant genetinius ir negenetinius veiksnius. Veršiavimosi skaičius ir sezonas, laktacijos dienų skaičius yra svarbūs negenetiniai veiksniai, darantys įtaką pieno kiekiui ir kokybei. Šiuo metu, šių parametrų ir SLS piene ryšys iš bandų, turinčių žemą ir aukštą SLS, nėra visiškai aiškus. [6]
8 DARBO TIKSLAS: Įvertinti somatinių ląstelių skaičiaus ryšį su karvių pieno produktyvumu, sudėtimiir veršiavimosi skaičiumi bei sezonu.
DARBO UŽDAVINIAI:
1. Išanalizuoti laktacijos tarpsnio įtaką SLS, pieno kiekiui ir sudėčiai. 2. Išanalizuoti SLS įtaką pieno kiekiui ir sudėčiai.
3. Įvertinti veršiavimosi sezono įtaką SLS, pieno kiekiui ir sudėčiai. 4. Išanalizuoti SLS kitimą esant skirtingam veršiavimosi skaičiui.
9
1. LITERATŪROS ANALIZĖ
1.1. PIENO SUDĖTIS IR KOKYBINIAI PARAMETRAI
Pieno ir pieno produktų vartojimas yra visame pasaulyje sparčiai augantis procesas. [9] Intensyvi pieno produkcija gali lemti pieno kokybės ir karvių sveikatingumo problemas. [9] Pagrindiniai pieno komponentai yra vanduo, riebalai, baltymai, mineralinės medžiagos ir biologiškai aktyvios medžiagos, tokios kaip vitaminai, hormonai, fermentai ir kitos. [10]
Pieno riebalai yra sudaryti iš trigliceridų, sudarančių apie 98 procentus, žymiai mažesniu kiekiu laisvųjų riebalų rūgščių, monogliceridų, digliceridų, fosfolipidų ir sterolių. [11] Riebalai piene sudaro lašelius, kurie apytiksliai yra 2 – 4 um diametro. [12] Riebalų rūgščių kiekis priklauso nuo daugelio veiksnių, skirstomų į išorinius ir biologinius. Biologinius sudaro veislė, individualios savybės, pieno kiekis, laktacijos periodas. Išorinius sudaro metų laikas, melžimo technologija, pašarai. [13] Aukštas SLS lemia padidėjusią lipolizę, riebalų skaidymą. [9]
Karvės pieną sudaro apie 3,5 proc. baltymų. Apie 82 proc. iš jų yra kazeinai ir apie 18 proc. sudaro išrūgų baltymai. Kazeinų grupei priklauso α, β – ir γ – kazeinas, o išrūgų baltymams priklauso α–laktoalbuminas, β – laktoglobulinas, kraujo serumo albuminai, imunoglobulinai ir daug kitų smulkių baltymų ir enzimų. [9] Pastebėta, kad sumažėjęs kazeino kiekis nustatomas tuomet, kuomet SLS yra >200 tūkst./ml. Toks kazeino kiekio mažėjimas turi neigiamą poveikį pieno produktų gamybai. [9]
Laktozė yra pagrindinis pieno ir pieno produktų angliavandenis. Laktozės lygis piene mažėja ne tik dėl sumažėjusios biosintezės, bet ir dėl padidėjusio membranų pralaidumo, o tai lemia, jog laktozė patenka iš pieno atgal į kraują. Ryšys tarp SLS padidėjimo ir laktozės kiekio piene sumažėjimo yra išsamiai moksliškai išanalizuotas. Mažėjant laktozės kiekiui, tam tikrų mineralų (natrio ir chlorido) koncentracija didėja, kad būtų išlaikyta osmosinė pusiausvyra. [9]
Mineraliniai elementai sudaro vos 1 procentą iš visų pieno komponentų. Pagrindiniai pieno makroelementai yra kalis, kalcis, natris, magnis, fosforas, citratai, chloridai, sulfatai, vandenilio karbonatai. Svarbiausi mikroelementai piene yra geležis, varis, cinkas, manganas, kobaltas, alavas, silicis ir kiti. [14] Mineralai yra skirstomi į katijonus (kalcis, magnis, fosforas, natris) ir anijonus (neorganinis fosfatas, citratas ir chloridas). Mineralinių elementų kiekis priklauso nuo laktacijos periodo, pieno liaukos uždegimo, pašarų, genetinių veiksnių ir kitų veiksnių. [15]
Siekiant aukštos pieno kokybės, būtina įvertinti kiekvieną pieno kokybės rodiklį: bendrą bakterinį užterštumą, somatinių ląstelių skaičių, inhibitorines medžiagas ir pieno užšalimo
10 temperatūrą. Somatinių ląstelių skaičius piene dažniausiai rodo ryšį su mastitu ir karvių imuniteto būkle. Somatinės ląstelės turi didelę įtaką kazeino ir laktozės bei urėjos kiekiui, taip pat ir pieno pH. Aukštas SLS turi neigiamą efektą pieno sudėčiai, kiekiui ir technologiniam pieno panaudojimui. SLS yra laikomas tarptautiniu standartiniu indikatoriumi, įvertinančiu tešmens sveikatingumą ir pieno kokybę. [9]
1.2. SOMATINIŲ LĄSTELIŲ SKAIČIUS PIENE
Pieno somatinės ląstelės, tai baltieji kraujo kūneliai, pieno liaukos epitelinės ląstelės, kurios atsiskiria nuo liaukos gleivinės ir baltųjų kraujo ląstelių (leukocitų) ir patenka į pieno liauką kaip imuninis atsakas į pažeidimą, traumą ar kilusią infekciją. [16] Leukocitai yra ląstelės, atsakingos už bakterijų identifikavimą ir sunaikinimą. Bakterijos ir kiti kenksmingi patogenai į organizmą patenka įvairiais būdais, todėl somatinės ląstelės cirkuliuoja visame kūne ir, esant poreikiui, patenka į skirtingus audinius. Taip pat kaip maistinės medžiagos iš kraujotakos yra pernešamos į tešmenį, kad būtų paverčiamos pienu, taip pat ir leukocitai yra transportuojami į tešmenį lyg apsaugos mechanizmas, todėl SLS piene niekada nėra lygus nuliui. Leukocitai visada cirkuliuoja kraujyje, nes organizme visuomet yra galimybė kilti infekcijai. Jei vienas iš leukocitų aptinka patogeną, kiti leukocitai ir kitos imuninės sistemos ląstelės taip pat patenka į infekcijos vietą, todėl piene esantis SLS padidėja. [1]
SLS padidėjimas kilusio uždegimo metu yra natūrali apsauginė organizmo funkcija, todėl piene somatinių ląstelių yra visada. [17] Nedidelį somatinių ląstelių skaičiaus padidėjimą lemia karvių melžimas kartą per parą, taip pat SLS padidėja po veršiavimosi, didėjant laktacijos dienų skaičiui, amžiui, karvę užtrūkinus. [18] Sveikų karvių piene somatinių ląstelių skaičius turi būti iki 400 tūkst./ml. Žymus SLS padidėjimas piene rodo gyvulio organizmo nukrypimus nuo fiziologinės normos. Jei imuninės ląstelės greitai patenka iš kraujo srauto ir sugeba pašalinti ligos sukelėją, leukocitų kiekio didėjimas sustoja ir SLS sumažėja iki pradinio kiekio. [19] Somatinės ląstelės yra karvės pieno liaukos sveikatingumo ir imuninės sistemos indikatorius. Esant pieno liaukos uždegimui, somatinių ląstelių skaičius gali siekti net kelias dešimtis milijonų viename mililitre pieno. [20] SLS nustatymas piene yra vienas iš tiksliausių ir patikimiausių specifinių testų diagnozuojant mastitą. [21]
Somatinių ląstelių skaičius keičia pieno sudėtinių dalių kiekius. Sumažėja laktozės, kazeino, riebalų kiekis, taipogi padidėja išrūgų baltymų, serumo albuminų, imunoglobulinų, natrio, fosforo ir chloridų kiekis. Tokie pieno sudėties pokyčiai lemia pieno produktų kokybės suprastėjimą ir sukelia daug ekonominių nuostolių. [22]
11
1.3. SOMATINIŲ LĄSTELIŲ SKAIČIAUS PIENE RYŠYS SU LAKTACIJOS
PERIODU
Karvių amžius ir laktacijos dienų skaičius yra pagrindiniai fiziologiniai veiksniai, lemiantys somatinių ląstelių skaičių piene. [23] Karvių laktacija trunka vidutiniškai 305 dienas, o užtrūkimo laikotarpis trunka apie 60 dienų. [24] Laktacijos metu pieno savybės keičiasi apytiksliai tris kartus.
Per pirmąsias dienas po apsiveršiavimo išsiskiria priešpienis – krekenos. Krekenų cheminė sudėtis, išvaizda ir fiziologinis poveikis labai skiriasi nuo vėliau išskiriamo pieno. [25]Krekenose yra mažiau laktozės ir daugiau riebalų, baltymų, peptidų, nebaltyminio azoto, mineralinių medžiagų, vitaminų, hormonų, augimo faktorių, citokinų ir nukleotidų, nei vėliau išskiriamame piene. Minėtųjų junginių kiekis sparčiai sumažėja per pirmąsias 3 laktacijos dienas, išskyrus laktozės kiekį piene. Natūraliai didesnis SLS nustatomas sveikų karvių piene po apsiveršiavimo. Tai lemia didelis imunoglobulinų kiekis piene. Vis dėlto, somatinių ląstelių skaičius sumažėja per pirmas dvi savaites po apsiveršiavimo, jei pieno liaukos uždegimas nėra somatinių ląstelių skaičiaus padidėjimo priežastis. [26] Somatinių ląstelių krekenose būna vidutiniškai 2,1 mln./ml, tačiau jų kiekis svyruoti apytiksliai nuo 960 tūkst./ml iki 5 mln./ml. Krekenos su aukštu somatinių ląstelių skaičiumi pasižymi žemesniu riebalų kiekiu ir aukštesniu pH. Veršeliams, gavusiems krekenų su aukštu SLS, serumo IgG koncentracija buvo nustatyta žymiai žemesnė. [27]
Karvių užtrūkinimo periodu pieno liauka yra jautresnė naujoms infekcijoms, ypač ankstyvojoje fazėje, kuomet spenio sfinkteris dar pilnai neužsivėręs, ir vėlyvojoje fazėje, kuomet gaminasi krekenos ir sfinkteris pradeda atsiverti. Tai vienas iš veiksnių, lemiančių SLS padidėjimą po užtrūkinimo ir užtrūkimo pradžioje. [28]
Laktacijos pabaigoje somatinių ląstelių skaičius piene didėja, o išskiriamo pieno kiekis dažniausiai mažėja. Taip pat nustatyta, kad SLS didėja kiekvienos sekančios laktacijos metu. [23] Remiantis mokslininkų atliktų tyrimų rezultatais, antros laktacijos karvių piene somatinių ląstelių buvo 48 tūkst./ml daugiau, nei pirmos laktacijos karvių piene. Trečios ir vėlesnių laktacijų karvių piene SLS padidėjo 169 tūkst./ml palyginus su antros laktacijos karvių pienu. [29]
1.4. SOMATINIŲ LĄSTELIŲ SKAIČIAUS RYŠYS SU PIENO LIAUKOS
UŽDEGIMU
Pieno liaukos uždegimas yra vadinamas mastitu. Mastitas gali būti infekcinės ir neinfekcinės kilmės. Išskiriamos dvi pagrindinės pieno liaukos uždegimo formos: subklinikinis (slaptasis) ir klinikinis mastitas. [30]
Klinikiniui mastitui būdinga pakilusi tešmens temperatūra, paraudimas, patinimas, skausmingumas. Numelžus šiek tiek pieno yra matoma pakitusi pieno konsistencija. Pienas tirštas, gleivėtas, gali būti matomos kraujo ar fibrino priemaišos. Klinikinio mastito atveju pieno produkcija
12 labai sumažėja, o atlikus laboratorinius tyrimus nustatomas žymiai padidėjęs SLS ir nustatomi patogeniniai mastito sukėlėjai. Pieno produkcija esant klinikiniui mastitui sumažėja nuo 5 iki 25 procentų. [30]
Subklinikinis mastitas yra 15 – 40 kartų labiau paplitęs nei klinikinis mastitas. Įprastai subklinikinis mastitas pasireiškia prieš klinikinį mastitą ir yra ilgai trunkantis, sunkiai nustatomas, nes nesukelia jokių klinikinių simptomų. Subklinikinis mastitas lemia pieno gamybos sumažėjimą, neigiamai veikia pieno kokybę ir yra mikroorganizmų rezervuaras. Informacija, kuria siekiama įvertinti subklinikinio mastito paplitimą, gali būti gaunama įvertinus somatinių ląstelių skaičių piene. [31]
Esama ir kitų formų pieno liaukos uždegimų, pavyzdžiui, nespecifinis arba aseptinis mastitas. Nespecifiniam mastitui būdinga tai, kad jį sukelia fizinės tešmens, spenių traumos, cheminis dirginimas nuo vaistinių preparatų, netinkamas melžimo įrangos naudojimas ar mechanizmas. Ištyrus pieną laboratorijoje, sukėlėjas nėra išskiriamas, tačiau somatinių ląstelių skaičius būna ryškiai padidėjęs. [32]
Pieno liaukos uždegimas pažeidžia audinius, todėl yra slopinama riebalų, baltymų ir laktozės biosintezė, išskiriamas mažesnis pieno kiekis. [9] Stiprėjant uždegimui, cheminė pieno sudėtis panašėja į kraujo, nes jo sudėtinės dalys iš kraujo apytakos yra filtruojamos į pieno liauką. Pagrindinių sausųjų medžiagų sudedamųjų dalių kiekis piene sumažėja nuo 5 iki 15 procentų. [33]
Karvių, sergančių slaptuoju tešmens uždegimu, piene sumažėja riebalų, laktozės, kalcio ir vitaminų kiekis. Ženkliai sumažėja vitamino C, padaugėja natrio, chloro, albuminų ir globulinų kiekis. Pieno pH pakyla iki 6,9 ir netgi daugiau. Taip pat pakyla ir oksidacinis aktyvumas. [34] Piene su aukštu SLS nustatomas ir didelis bakterinis užterštumas bei randami bakterijų išskirti toksinai. [35]
Mastito paplitimas, susirgimų dažnis priklauso nuo daugelio veiksnių. Pagrindiniai jų yra pieno liaukos jautrumas infekcijos sukėlėjams, jų išskirtiems toksinams ir pieno liaukos fiziologiniai rodikliai. [36]
1.4.1. Pieno liaukos uždegimo sukėlėjai
Mastito sukėlėjai yra klasifikuojami į užkrečiamuosius sukėlėjus ir aplinkos mikroorganizmus. Užkrečiamieji patogenai, tokie kaip Staphylococcus aureus, S. dysgalactiae ir S.
agalactiae, gyvena šeimininko organizme ir dažniausiai plinta melžimo metu. Aplinkos patogenai,
tokie kaip Esherichia coli, Streptococcus uberis, S. faecalis ir Klebsiella spp. yra oportunistiniai mikroorganizmai ir juos galima rasti įvairiuose substratuose, pavyzdžiui, kraike, mėšle ir kt. Patogeniniai mikroorganizmai į pieno liauką gali patekti per spenio kanalą, kraują arba limfą. [37]
Dažniausiai nustatomi mastito sukėlėjai yra S. aureus, S. agalactiae, S. dysgalactiae ir S.
13 grybeliai, virusai ir mikoplazmos. [38] Lietuvos karvių bandose daugiausia buvo nustatyta mišri sukėlėjų mikroflora (23,8 %) ir S. aureus (15,3 %) sukėlėjas. [39]
Staphylococcus aureus, Streptococcus agalactiae ir Mycoplasma bovis yra išskiriami kaip
pagrindiniai užkrečiamieji mikroorganizmai, o enterobakterijos (Escherichia coli, Klebsiella spp.,
Enterobacter spp., Citrobacter spp. genčių bakterijos), Streptococcus dysgalactiae ir Streptococcus uberis yra išskiriami kaip aplinkos mastito sukėlėjai. [40]
1.5. SEZONO IR MITYBOS ĮTAKA PIENO KIEKIUI IR SOMATINIŲ
LĄSTELIŲ SKAIČIUI
Pieno sudėtinėms dalims ir pieno kokybei įtakos turi sezonas. [41] Dažniausiai didžiausi kiekiai somatinių ląstelių piene yra nustatomi vasaros laikotarpiu, o žemiausi – žiemos laikotarpiu. Tikėtina aukšto somatinių ląstelių skaičiaus priežastis vasarą gali būti padidėjęs aplinkos bakterijų augimas ir skaičius dėl palankios temperatūros bei pakankamos drėgmės. [42]
Sausuoju laikotarpiu (pavasarį – vasarą) pieno kiekis yra apie 6 procentais didesnis, nei lietinguoju laikotarpiu (rudenį – žiemą), tačiau tai gali lemti išoriniai faktoriai, pavyzdžiui, gyvulių mityba, tinkamai subalansuoti pašarai. Moksliniais tyrimais nustatyta, jog izoliuotiems patogeniniams mikroorganizmams sezonas tiesioginės įtakos neturėjo. [43]
Mokslinėje literatūroje minima, jog analizuojant pieno sudėtį, sezonas įtakos nedaro tik laktozės kiekiui piene. Pieno sausųjų medžiagų kiekis vasarą būna vidutiniškai 5,3 procentais žemesnis nei pavasarį. Riebalų kiekis vasarą būna vidutiniškai 15,8 procentais žemesnis nei žiemą ir 11,1 procentais žemesnis nei pavasarį. Baltymų kiekis vasaros metu būna vidutiniškai 6 procentais žemesnis nei žiemos metu ir 3,2 procentais žemesnis nei pavasario metu. Mineralinių medžiagų ir vitaminų kiekis vasarą būna vidutiniškai 2,8 procentais žemesnis nei žiemą ir 1,7 proc. žemesnis nei pavasarį. [43]
Žiemos laikotarpiu karvių imunitetas nusilpsta, karvės tampa imlesnės ligų sukėlėjams, o tai lemia dažnesnį ligų pasireiškimą pavasario – vasaros metu, kuomet suintensyvėja pieno gamyba ir pasireiškia didesnis pieno liaukos uždegimų dažnis. [44]
Karščio stresas yra viena didžiausių problemų, darančių įtaką pieninių galvijų produkcijai. Padidėjusi aplinkos temperatūra (30 laipsnių šilumos ir aukštesnė) neigiamai veikia pašaro suvartojimą, o tai neigiamai veikia reprodukcinį potencialą, kas galiausiai sumažina pieno gamybą. Karščio stresas gali sumažinti pieno produkciją net 50 procentų, o karvių reprodukcinės sistemos veiklą net 10 – 20 procentų. [45] Aukšto produktyvumo karvės yra jautriausios karščiui. Karščio stresas gali lemti pakilusią kūno temperatūrą, o tai gali turėti įtakos riebalų sintezei pieno liaukoje ir padidėjusiam somatinių ląstelių skaičiui piene. Karščio stresas taip pat gali sukelti endokrininės sistemos disbalansą, pavyzdžiui, pakeisti prolaktino, skydliaukės hormonų, gliukokortikoido, augimo
14 hormono, estrogeno, progesterono ir oksitocino kiekį. Minėti pokyčiai lemia sumažėjusius karvių primilžius. Taigi, karščio stresas gali lemti produkcijos ir reprodukcijos pokyčius sumažėjus suvartojamo pašaro kiekiui, pakitus hormonų koncentracijai ir esant patologiniams tešmens virsmams mastito metu. [46]
Remiantis moksline literatūra, pastebimas ryšys tarp mastito ir karvių mitybos. Didžiausias mitybos poveikis tešmens sveikatai pasireiškia dėl imuninės sistemos nusilpimo. Stipriam imunitetui reikalingas optimalus kiekis mineralinių medžiagų ir vitaminų, kitu atveju karvės tampa jautresnės ligų sukėlėjams. Karvėms su neigiamu energijos balansu nustatoma žymiai didesnė ketozės rizika, o klinikinė ketozė yra susijusi su dvigubai padidėjusia klinikinio mastito rizika, kas lemia aukštus somatinių ląstelių skaičius. Mineralai ir vitaminai, kurie gali paveikti tešmens sveikatą, yra selenas ir vitaminas E, varis, cinkas, vitaminas A ir β – karotinas. [47]
Naudojant cinką, somatinių ląstelių skaičius sumažėja apie 33 procentus. Kitoje mokslinėje literatūroje rašoma, jog chelatinių mineralų ir antioksidantų vartojimas lemia 10 – 20 procentų somatinių ląstelių skaičiaus sumažėjimą. [48]
Klinikinis ir subklinikinis mastitas yra susijęs su laisvųjų radikalų išskyrimu ir sumažėjusiu antioksidantų kiekiu piene. [49]
Vitaminas E veikia kaip antioksidantas, neutralizuoja laisvuosius radikalus ir padeda išvengti lipidų peroksidacijos. Mokslinių tyrimų metu, vitamino E (500 TV/d.) ir seleno (6 mg/d.) vartojimas kartu arba atskirai, sumažino somatinių ląstelių skaičių nuo 29,39 × 105 iki 8,28 × 105 ląst./ ml. [50]
Vitamino E ir seleno kombinacija lemia mažesnį infekcinių ligų pasireiškimą per laktaciją, mažesnį sergamumą mastitu, trumpesnę ligos eigą ir žemesnius somatinių ląstelių skaičius piene. [51]
Cinko vartojimas sukuria toksišką mikroaplinką pieno liaukoje. [52] Cinkas reikalingas keratino gamybai speneliniame kanale, o šis yra pirmasis fiziologinis ir cheminis barjeras norint mikroorganizmams patekti į tešmenį. Racioną papildžius 2,5 g cinko proteinu per dieną, somatinių ląstelių skaičius sumažėja apytiksliai 100 tūkst./ml. [53] Žemas cinko kiekis lemia prastą pieno kokybę su dideliu somatinių ląstelių skaičiumi. Cinko metioninas gerokai sumažina karvių SLS piene nuo 45 dienų iki veršiavimosi iki 100 dienų po veršiavimosi.
Vario papildai sumažino SLS piene ir klinikinius požymius eksperimentinio E. coli sukelto mastito metu. [42] Cu yra svarbi superoksido dismutazės, fermento, saugančio ląsteles nuo toksinio deguonies metabolitų poveikio, dalis. Varis, įtraukiamas į telyčių racioną, pradedant 60 dienų prieš apsiveršiavimą ir tęsiantis 30 dienų po apsiveršiavimo, sumažina mastito atvejų skaičių. [54]
Vitaminas A yra reikalingas ląstelių dalijimuisi ir diferenciacijai, jis taip pat dalyvauja keratinizacijos procese, palaiko epitelinio audinio vientisumą. Vitamino A trūkumas lemia sekrecinio epitelio hiperkeratinizaciją, o tai didina riziką pieno liaukos uždegimo pasireiškimui. [54]
15
1.6. MELŽIMO ĮTAKA PIENO KIEKIUI IR SOMATINIŲ LĄSTELIŲ
SKAIČIUI
Mokslinių tyrimų rezultatai rodo, kad somatinių ląstelių skaičių piene įtakoja melžimo dažnis. Padidinus melžimų dažnį nuo dviejų melžimų per dieną iki trijų melžimų per dieną, SLS piene sumažėja. Labai trumpi melžimo intervalai (4 val. ir trumpiau) lemia didesnį SLS piene. Ilgi intervalai tarp melžimų su automatinėmis melžimo sistemomis taip pat didina SLS piene. [42] Atliktais tyrimais nustatyta, kad melžimo dažnis ir melžimo intervalų trukmė daro įtaką SLS ir pieno sudėčiai. [55] Padidėjęs melžimo dažnis nuo 2 iki 3 kartų lemia apie 3,5 kg pieno kiekio padidėjimą per dieną. Didesnis melžimo dažnis rodo tendenciją mažinti somatinių ląstelių skaičių piene. Tačiau melžimo dažnio įtaka SLS piene greičiausiai būtų maža, jei tyrime būtų koreguojami kiti kintamieji. Kitų mokslininkų duomenimis, nepastebėta jokių SLS piene pokyčių karvėms, kurios buvo melžiamos 2 arba 3 kartus per dieną. [56–58]
Prieš ir po melžimo yra taikomos antiseptinės priemonės. Tinkamai palaikoma higiena prieš ir po melžimo taip pat yra labai svarbi mastito ir pieno kokybės kontrolei. Antiseptinių priemonių naudojimas mažina infekcijos sukėlėjų, esančių ant spenių paviršiaus, skaičių. Taip išvengiama užkrėtimo melžimo metu ir sukėlėjų kolonizacijos speneliniame kanale tarp melžimų. Prasta spenio odos būklė yra palanki infekcijos sukėlėjams, ypač S. aureus ir Streptococcus dysgalactiae. Antiseptikai turi aktyviai veikti 15 – 30 sekundžių, turėti plataus spektro efektyvumą prieš gram– teigiamas ir gram – neigiamas bakterijas ir nedirginti. Prieš melžimą dažniausiai taikomų antiseptikų veikliosios medžiagos yra pieno rūgštis, chloro dioksidas, jodas, vandenilio peroksidas, triklozanas. Po melžimo naudojamų antiseptikų sudėtyje yra jodoforų, chlorheksidino, dodecilbenzensulfonrūgšties, hipochlorito ir rūgštinto natrio chlorito. Nepaisant daugelio tipų galimų antiseptinių priemonių, jų veikliųjų medžiagų, ne mažiau svarbu ir preparato–spenio sąveikavimo laikas, aplikavimo greitis, spenio padengimas preparatu, spenio nuvalymas švaria pašluoste ir kiti veiksniai. [59]
1.7. AMŽIAUS, IMUNITETO IR VERŠIAVIMOSI SKAIČIAUS ĮTAKA
SOMATINIŲ LĄSTELIŲ SKAIČIUI
Skirtingas somatinių ląstelių skaičius piene karvėms gali būti nustatytas dėl fiziologinių faktorių ir skirtingos imuninės sistemos būklės. Nusilpusi imuninė sistema gali būti jautresnė infekcijos sukėlėjams, tad imuninės sistemos funkcionavimas geriausiai įvertinamas yra pagal tai kaip greitai imuninė sistema sureaguoja į infekcijos sukėlėją. [60] Mastitui ir daugeliui kitų ligų pasireiškimui įtakos gali turėti nusilpęs karvių imunitetas, todėl jį būtina stiprinti. Reikėtų skirti mineralinių medžiagų papildus, atsižvelgti į pašaro mitybinę vertę, stengtis, kad pašaruose būtų
16 subalansuotas kiekis sausųjų medžiagų, tinkamas angliavandenių ir baltymų kiekis. Esant stipriam imunitetui, gyvulys greičiau pasveiksta, atsistato arba išvis nesuserga. [61]
Karvių imuninę sistemą stiprina fermentai lizocimas ir lizosubtilinas. Jie pasižymi antimikrobiniu ir imunostimuliaciniu poveikiu [62]. Natūraliai šių fermentų yra gyvulio organizme ir piene. Lizocimas reguliuoja organizmo imuninius ir regeneracinius procesus, veikia uždegiminius procesus, pasižymi antitoksiniu, taipogi priešvėžiniu poveikiu. Lizocimo veikimas yra pagrįstas bakterijų, ypač gram – teigiamų, ištirpinimu. Lizosubtilinas stimuliuoja imuninės sistemos veiklą. [63]
Analizuojant amžiaus įtaką somatinių ląstelių skaičiui, pastebėta, jog jaunesnės karvės yra atsparesnės mastito sukėlėjams ir pasižymi mažesniu SLS piene. Didėjant karvių amžiui ir laktacijos dienų skaičiui, SLS piene padidėja, todėl nustatoma didesni kiekiai mastitinio pieno. [64] Visgi amžius kaip atskiras veiksnys neturi įtakos SLS piene, jei karvė yra sveika. Somatinių ląstelių skaičius piene didėja kartu su karvės amžiumi palaipsniui. Tai lemia anksčiau kilusios infekcijos, persirgtos ligos. [42]
Mokslinėje literatūroje taip pat vyrauja prieštaringos nuomonės dėl veršiavimosi skaičiaus įtakos somatinių ląstelių skaičiui ir pieno liaukos uždegimo išsivystymui. Literatūroje yra duomenų, jog nustatytas Streptococcus dysgalactiae ir Streptococcus agalactiae ryšys su didėjančiu veršiavimosi skaičiumi, tačiau kiti mokslininkai nenustatė sąsajos tarp SLS ir veršingumo skaičiaus. [65] Taigi, šia tema nėra pakankamai duomenų.
1.8. VEISLĖS IR GENETINIŲ VEIKSNIŲ RYŠYS SU SOMATINIŲ
LĄSTELIŲ SKAIČIUMI
Nustatyta, jog skirtingoms veislėms yra būdingas skirtingas somatinių ląstelių skaičius piene. Aukšto produktyvumo egzotinių galvijų veislėms yra būdingas aukštesnis somatinių ląstelių skaičius nei vietinėms pieninių galvijų veislėms. [66]
Mokslinių tyrimų duomenimis, 2001–2003 metais Lietuvoje buvo nustatyta, jog juodmargių karvių somatinių ląstelių skaičių piene statistiškai patikimai veikė karvių veislė. (p<0,001) Didžiausias somatinių ląstelių skaičius piene buvo nustatytas aukščiausio produktyvumo Švedijos (763±31,2 tūkst./ml), Vokietijos juodmargėms (710±12,9) ir holšteinų (688±15,2) veislės karvėms. Aukščiausia pieno kokybe pagal somatinių ląstelių kiekį pasižymėjo Olandijos (378±69,3), Danijos (513±33,9) ir Anglijos juodmargės (529±45,5) bei Lietuvos juodmargių veislės karvės (528±1,7). Atliktų tyrimų rezultatai rodo, jog atspariausios ligoms, ypač mastitams, yra vietinės, prisitaikiusios prie aplinkos sąlygų, karvių veislės. [67]
17
2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA
2.1. Tiriamojo darbo metodika ir atlikimo vieta
Tiriamasis mokslinis darbas buvo atliktas 2018 – 2019 metais, Kauno rajone, privačiame karvių ūkyje. Tyrimas truko 12 mėnesių (nuo 2018 metų spalio mėnesio iki 2019 spalio mėn.). Ūkyje yra laikoma virš 1100 melžiamų karvių. Karvės buvo nuolatos laikomos ir šeriamos šalto tipo karvidėse. Kiekvienai karvių bandai buvo sudarytas atskiras, subalansuotas šėrimo racionas pagal laktacijos dieną ir produktyvumą. Ūkyje taikomas robotizuotas melžimas. Mokslinio tyrimo metu buvo paimti žaliavinio pieno mėginiai karvėms skirtinguose laktacijos etapuose (nuo 1 iki 7), su skirtingu veršiavimosi dažniu (nuo 1 iki 3) ir skirtingais veršiavimosi sezonais (rudenį, žiemą, pavasarį ir vasarą). Pieno mėginiai buvo tiriami UAB „Pieno tyrimai“. Kiekvienos karvės pieno kiekio (kg), sudėties (laktozė, riebalai, baltymai, sausosios medžiagos, somatinių ląstelių skaičius) rezultatų duomenys buvo registruojami naudojant kompiuterinę bandos valdymo programą. Iš surinktos informacijos buvo vykdoma statistinė duomenų analizė.
1 pav. Tyrimo schema
• somatinių ląstelių skaičius piene, tūkst./ml • laktozės kiekis, proc.
• riebalų kiekis, proc. • baltymų kiekis, proc.
• sausųjų medžiagų kiekis, proc.
Pieno mėginių
tyrimai ir jų
rezultatų rinkimas
bei fiksavimas
• pagal somatinių ląstelių skaičių piene (4 grupės)
• pagal laktacijos dienų skaičių (7 periodai) • pagal veršiavimosi skaičių (pirmaveršės,
antraveršės, trečiaveršės)
• pagal veršiavimosi sezoną (ruduo, žiema, pavasaris, vasara)
Karvių skirstymas
į grupes pagal
požymį
• Tyrimo metu surinktų duomenų statistinė analizė
Duomenų
statistinė analizė
18
2.2. Tiriamųjų karvių grupavimas
Tiriamosios karvės buvo suskirstytos į skirtingas grupes pagal tiriamąjį požymį (somatinių ląstelių skaičius, veršiavimosi skaičius, veršiavimosi sezonas, laktacijos dienų skaičius), kad būtų galima vykdyti statistinę analizę.
Karvės pagal SLS buvo suskirstytos į keturias grupes: (n=100) 1 gr. – < 100 tūkst./ml
2 gr. – 100–200 tūkst./ml 3 gr. – 201–500 tūkst./ml 4 gr. – > 500 tūkst./ml
Pagal veršiavimosi kartų skaičių, karvės buvo suskirstytos į: (n=110) 1 gr. – pirmaveršės
2 gr. – antraveršes 3 gr. – trečiaveršės
Vertinant pagal veršiavimosi sezoną, buvo suformuotos keturios grupės: (n=110) 1 – rudens (nuo rugsėjo iki lapkričio);
2 – žiemos (nuo gruodžio iki vasario); 3 – pavasario (nuo kovo iki gegužės); 4 – vasaros (nuo birželio iki rugpjūčio).
Pagal laktacijos dienas karvės buvo skirstomos į 7 grupes: (n=140) 1 laktacijos – 30–45 dienos; 2 laktacijos – 60–75 dienos; 3 laktacijos – 90–105 dienos; 4 laktacijos – 120–135 dienos; 5 laktacijos – 150–165 dienos; 6 laktacijos – 210–225 dienos; 7 laktacijos – 270–285 dienos;
19
2.3. Statistiniai duomenys
Duomenys buvo analizuojami naudojant „IMB SPSS Statistics 25“ programą ir „Microsoft Excel 2007“ programą. Hipotezėms patvirtinti arba atmesti buvo apskaičiuojamas statistinis patikimumas (p). Rezultatai buvo pripažįstami statistiškai reikšmingais, kai p<0,05. Nustatant statistinį patikimumą p>0,05, rezultatai buvo laikomi statistiškai nereikšmingais – nepatikimais. Taip pat buvo skaičiuojami duomenų vidurkiai, mediana, standartinė vidurkio paklaida, standartinis nuokrypis nuo vidurkio.
20
3. TYRIMO REZULTATAI
3.1. Laktacijos dienų įtaka somatinių ląstelių skaičiui, pieno kiekiui ir
sudėčiai
Laktacijos dienų poveikis pieno kiekiui matomas 2 paveiksle. Didžiausias pieno kiekis (36,64 kg) buvo nustatytas pirmų trijų laktacijos tarpsnių metu, tačiau jis mažėjo nuo ketvirtojo laktacijos tarpsnio (35,46 kg) iki pat laktacijos tarpsnių pabaigos. (p<0,05) (2 pav.)
2 pav. Laktacijos dienų ryšys su pieno produktyvumu
Somatinių ląstelių skaičius didėjo palaipsniui didėjant laktacijos dienų skaičiui, tuo tarpu mažiausias (210 tūkst./ml) jis buvo pirmuoju laktacijos periodu. (p<0,05) (3 pav.)
30,79 33,89 36,64 35,46 33,98 29,92 26,41 0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 1 2 3 4 5 6 7 P ieno ki eki s, kg Laktacijos periodas
Laktacijos dienų ryšys su pieno produktyvumu
21
3 pav. Laktacijos dienų ryšys su somatinių ląstelių skaičiumi
Laktacijos dienų įtaka riebalų kiekiui, sausųjų medžiagų kiekiui, baltymų kiekiui ir laktozės kiekiui piene taip pat buvo statistiškai reikšminga (p<0,05). Analizuojant tyrimo rezultatus, riebalų kiekis piene nekito iki penktojo laktacijos tarpsnio (3,45 – 3,48 proc.), tuomet jų kiekis laipsniškai didėjo iki laktacijos pabaigos (3,86 proc.). Antruoju laktacijos periodu baltymų (3,3 proc.), laktozės (4,85 proc.) ir sausųjų medžiagų kiekis (9,01 proc.) buvo mažiausias ir pamažu didėjo didėjant laktacijos dienų skaičiui. Baltymų kiekis 7 laktacijos periodu buvo 3,59 proc., laktozės kiekis – 5,1 proc., o sausųjų medžiagų kiekis – 9,24 proc. (4 pav.)
210 289 378 384 400 460 558 0 100 200 300 400 500 600 700 1 2 3 4 5 6 7 So m at in ių lą st el ių ska ič ius , t ūks t./ m l Laktacijos periodas
Laktacijos dienų ryšys su somatinių ląstelių skaičiumi
22 4 pav. Laktacijos periodo ryšys su pieno sudėtinėmis dalimis
3.2.Somatinių ląstelių skaičiaus įtaka pieno kiekiui ir sudėčiai
Pieno komponentų kiekio pokyčiai pagal somatinių ląstelių skaičių yra pavaizduoti 5 paveiksle. Somatinių ląstelių skaičius statistiškai patikimai veikė pieno kiekį. (p<0,05). Atlikti tyrimai rodo, kad somatinių ląstelių skaičius neigiamai koreliuoja su pieno kiekiu. Pieno primilžis sumažėjo (0,61 proc.) 3 grupės karvėms, kurių piene somatinių ląstelių skaičius buvo 201 – 500 tūkst. /ml, o didžiausias pieno kiekio sumažėjimas (6,28 proc.) buvo nustatytas 4 karvių grupei, kurių somatinių ląstelių skaičius piene buvo >500 tūkst./ml. (5 pav.)
3,45 3,55 3,44 3,47 3,48 3,55 3,86 3,3 3,3 3,51 3,53 3,56 3,58 3,59 4,88 4,85 4,77 4,81 4,87 4,9 5,1 9,06 9,01 8,9 8,91 8,94 9,1 9,24 0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 1 2 3 4 5 6 7 Kiekis, proc. L a kt a ci jo s pe ri o da s
Laktacijos periodo ryšys su pieno sudėtinėmis dalimis
23
5 pav. Somatinių ląstelių skaičiaus ryšys su pieno kiekiu
Remiantis atliktų tyrimų rezultatais, aukštas somatinių ląstelių skaičius buvo susijęs su sumažėjusiu riebalų kiekiu piene. Riebalų kiekis piene (3,19 proc.) sumažėjo somatinių ląstelių skaičiui padidėjus > 500 tūkst./ml. Mažiausias pieno baltymų kiekis (3,21 proc.) ir sausųjų medžiagų kiekis (9,01 proc.) šiame tyrime buvo nustatytas piene, kuriame somatinių ląstelių skaičius buvo > 500 tūkst./ml. Kitaip tariant, aukštas somatinių ląstelių skaičius lėmė ryškų pieno baltymų ir sausųjų medžiagų kiekio sumažėjimą. Mažiausia laktozės koncentracija (4,74 proc.) nustatyta piene, kuriame somatinių ląstelių skaičius buvo > 500 tūkst./ml. Sausųjų medžiagų kiekis taip pat sumažėjo padidėjus somatinių ląstelių skaičiui, o mažiausias sausųjų medžiagų kiekis (9,01 proc.) buvo nustatytas piene, kuriame somatinių ląstelių skaičius buvo > 500 tūkst./ml (p<0,05). (6 pav.)
34,23 34,02 33,37 32,08 30,5 31 31,5 32 32,5 33 33,5 34 34,5 35 1 gr. 2 gr. 3 gr. 4 gr. P ieno ki eki s, kg
Somatinių ląstelių skaičius, tūks./ml
Somatinių ląstelių skaičiaus ryšys su pieno kiekiu
24
6 pav. Somatinių ląstelių skaičiaus ryšys su pieno sudėtinėmis dalimis
3.3. Veršiavimosi sezono įtaka somatinių ląstelių skaičiui, pieno kiekiui ir
sudėčiai
Atliktų tyrimų analizė rodo, jog veršiavimosi sezono ryšys su pieno kiekiu yra statistiškai reikšmingas (p<0,05). Mažiausias pieno kiekis (32,41 kg) nustatytas karvėms, kurios veršiavosi vasaros metu, o didžiausias pieno kiekis (34,23 kg) nustatytas karvėms, kurios veršiavosi pavasario metu. (7 pav.) 3,5 3,55 3,58 3,19 3,34 3,35 3,34 3,21 4,85 4,87 4,86 4,74 9,07 9,08 9,08 9,01 0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 1 gr. 2 gr. 3 gr. 4 gr. K ieki s, pr o c.
Karvių grupės pagal SLS piene
Somatinių ląstelių skaičiaus ryšys su pieno sudėtinėmis dalimis
25
7 pav. Veršiavimosi sezono įtaka pieno produkcijai
Somatinių ląstelių skaičius buvo statistiškai reikšmingai veikiamas veršiavimosi sezono (p<0,05). Didžiausias somatinių ląstelių skaičius piene buvo nustatytas karvėms, apsiveršiavusioms žiemą (512 tūkst./ml), o mažiausias (382 tūkst./ml) – karvėms, apsiveršiavusioms vasarą. (8 pav.)
8 pav. Veršiavimosi sezono įtaka pieno somatinių ląstelių skaičiui
33,25 33,23 34,23 32,41 31,5 32 32,5 33 33,5 34 34,5
Ruduo Žiema Pavasaris Vasara
P ie n o ki eki s, kg Sezonas
Veršiavimosi sezono įtaka pieno produkcijai
408 512 390 382 0 100 200 300 400 500 600
Ruduo Žiema Pavasaris Vasara
So m at in ių lą st el ių ska ič ius , t ūks t./ m l Sezonas
26 Kaip matyti iš 9 paveikslo, veršiavimosi sezonas statistiškai patikimai lėmė pieno sudėties parametrus (p<0,05). Pieno riebalų kiekis (3,38 proc.), baltymų kiekis (3,3 proc.) ir laktozės kiekis (4,85 proc.) karvėms, apsiveršiavusioms pavasarį, buvo sumažėjęs, palyginus su kitais sezonais. (9 pav.)
9 pav. Sezono įtaka pieno sudėtinių dalių kiekiui
3.4. Veršiavimosi skaičiaus įtaka somatinių ląstelių skaičiui, pieno kiekiui ir
sudėčiai
Kaip matyti iš 10 paveikslo, veršiavimosi skaičiaus poveikis pieno kiekiui buvo statistiškai patikimas (p<0,05). Didžiausias pieno kiekis (36,64 proc.) buvo nustatytas trečiaveršėms karvėms, o žemiausias (30,79 proc.) – pirmaveršėms. (p<0,05) Kitaip tariant, pieno kiekis turėjo tendenciją didėti kartu su didėjančiu veršiavimosi skaičiumi. (10 pav.)
3,55 3,3 3,5 3,34 3,38 3,3 3,583,35 4,9 4,91 4,85 4,94 9,09 9,08 9,12 9,07 0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10
Ruduo Žiema Pavasaris Vasara
K ie ki s, pr o c. Sezonas
Veršiavimosi sezono įtaka pieno sudėtinių dalių kiekiui
27
10 pav. Veršiavimosi skaičiaus ryšys su pieno produkcija
SLS ryšys su karvių veršiavimosi skaičiumi buvo statistiškai reikšmingas (p<0,05). Trečiaveršėms karvėms buvo pastebėtas žymiai didesnis somatinių ląstelių skaičius piene (378 tūkst./ml) nei pirmaveršėmis (210 tūkst./ml) ir antraveršėmis (289 tūkst./ml) karvėms. Kuo didesnis karvių veršiavimosi skaičius, tuo didesnis buvo nustatytas somatinių ląstelių skaičius piene. (11 pav.)
11 pav. Veršiavimosi skaičiaus ryšys su somatinių ląstelių skaičiumi piene
30,79 33,89 36,64 27 28 29 30 31 32 33 34 35 36 37 38
Pirmaveršės Antraveršės Trečiaveršės
P ie n o ki eki s, kg Veršiavimosi skaičius
Veršiavimosi skaičiaus ryšys su pieno produkcija
Pieno kiekis, kg Linear (Pieno kiekis, kg)
210 289 378 0 50 100 150 200 250 300 350 400
Pirmaveršės Antraveršės Trečiaveršės
So m at in ių lą st el ių ska ič ius pi en e, tūks t./ m l Veršiavimosi skaičius
Veršiavimosi skaičiaus ryšys su somatinių ląstelių skaičiumi piene
28 Nustatytas padidėjęs riebalų kiekis (3,55 proc.) antraveršėms karvėms, tačiau taip pat nustatytas sumažėjęs riebalų kiekis (3,44 proc.) trečiaveršėms karvėms. Lyginant likusius pieno komponentus, didesnis sausųjų medžiagų ir laktozės kiekis nustatytas pirmaveršėms ir antraveršėms karvėms nei trečiaveršėms karvėms. (p<0,05) (12 pav.)
12 pav. Veršiavimosi skaičiaus ryšys su pieno sudėtinėmis dalimis
3,45 3,3 3,55 3,4 3,44 3,51 4,88 4,85 4,77 9,06 9,01 8,9 0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10
Pirmaveršės Antraveršės Trečiaveršės
K ie ki s, pr o c. Veršiavimosi skaičius
Veršiavimosi skaičiaus ryšys su pieno sudėtinėmis dalimis
29
4. REZULTATŲ APTARIMAS
Pagal gautų tyrimų rezultatus, pieno kiekis, somatinių ląstelių skaičius piene, riebalų, baltymų ir laktozės kiekis piene buvo stipriai veikiami laktacijos skaičiaus, veršiavimosi skaičiaus ir veršiavimosi sezono (p<0,05). Padidėjus somatinių ląstelių skaičiui piene, sumažėjo pieno kiekis. (p<0,05) Karvių, kurių piene somatinių ląstelių skaičius buvo > 201 tūkst./ml, pieno produkcijos kiekis (34,02 kg) buvo mažesnis lyginant su karvėmis, kurios pasižymėjo mažesniu somatinių ląstelių skaičiumi piene (<100 tūkst./ml ir 100 – 200 tūkst./ml) (34,23 kg). Karvių, kurių piene buvo nustatytas aukštas somatinių ląstelių skaičius (> 500 tūkst./ml), pieno produkcijos kiekis (32,08 kg) buvo mažiausias. Mažiausias riebalų kiekis (3,19 proc.), baltymų (3,21 proc.) ir laktozės kiekis (4,74 proc.) buvo nustatytas piene, kuriame somatinių ląstelių skaičius buvo > 500 tūkst./ml. Apibendrinant galima teigti, kad mažiausi pieno kiekiai ir prasčiausia pieno sudėtis buvo nustatyta karvėms, kurių piene somatinių ląstelių skaičius buvo aukštas – daugiau kaip 500 tūkst./ml. Daugelis mokslininkų teigia, kad aukštas SLS neigiamai įtakoja ne tik pieno kiekį, bet ir sudėtį – kokybę. [9] Aukštas SLS gali sukelti didesnį proteinazių, tokių kaip plazminas, fermentinį aktyvumą, mažesnį pieno liaukų funkcinį pajėgumą ir padidinti barjerinį pralaidumą mastitiniam, žemesnės kokybės pienui. [9] Neigiama koreliacija tarp pieno kiekio ir SLS buvo nustatyta daugelio mokslininkų, tai sutapo ir su mūsų tyrimo išvadomis. Taip pat buvo nustatyta, jog aukštas somatinių ląstelių skaičius daro didelę neigiamą įtaką baltymų kiekiui piene, laktozės kiekiui piene (p<0,01), sausųjų medžiagų kiekiui piene. (p<0,05) [68] Guo ir kt. mokslininkai nustatė, kad sumažėjęs baltymų kiekis karvių piene, kurios reaguoja į infekciją, daugiausia yra susijęs su baltymų koncentracija serume. Ramos ir kt. mokslininkai pabrėžė, kad aukštas SLS lemia didelį proteolitinį aktyvumą, todėl kazeino sintezė mastito metu paprastai būna sumažėjusi. Padidėjęs SLS piene gali prisidėti prie pieno sudedamųjų dalių proteolizės ir lipolizės. [9]
Taip pat dėl aukšto somatinių ląstelių skaičiaus piene sumažėja laktozės sintezė. Pasak Rajčevič ir kitų mokslininkų, mažas laktozės kiekis rodo tešmens audinių metabolinius ir funkcinius sutrikimus.[9]
Atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad veršiavimosi skaičiaus poveikis pieno kiekiui buvo reikšmingai svarbus. (p<0,05) Didžiausias pieno kiekis (36,64 kg) buvo nustatytas trečiaveršėms karvėms, o žemiausias (30,79 kg) – pirmaveršėms karvėms. (p<0,05) Yoon ir kt. mokslininkai nustatė, kad pieno kiekis buvo mažesnis (p<0,01) pirmaveršėms lyginant su antraveršėmis ir trečiaveršėmis karvėmis. Taigi, mokslininkų tyrimo rezultatai su mūsų tyrimo rezultatais sutapo. [9] Mūsų atlikto tyrimo metu, pieno komponentų kiekis mažėjo didėjant veršiavimosi skaičiui. (p<0,05) Panašias išvadas padarė Cinar ir kt. mokslininkai, kurie nustatė, kad veršiavimosi skaičius baltymų ir laktozės kiekiui piene yra statistiškai reikšmingas. (p<0,01) [9]
30 Mažiausias pieno kiekis (32,41 kg) buvo nustatytas karvėms, kurios veršiavosi vasaros metu, o didžiausias pieno kiekis (34,23 kg) nustatytas karvėms, kurios veršiavosi pavasario metu. Didžiausias somatinių ląstelių skaičius (512 tūkst./ml) piene buvo nustatytas karvėms, apsiveršiavusioms žiemą, o mažiausias (382 tūkst./ml) – karvėms, apsiveršiavusioms vasarą. Remiantis tyrimo rezultatais, didžiausias somatinių ląstelių skaičius (408 – 512 tūkst./ml) piene buvo nustatytas šaltaisiais sezonais. Esama įvairių mokslininkų nuomonių apie veršiavimosi sezono įtaką somatinių ląstelių skaičiui. Busato ir kt. mokslininkai teigė, jog SLS didžiausias būna vasarą ir pavasarį, o Alrawi ir kt. mokslininkai nustatė, jog aukščiausias SLS nustatomas žiemą ir rudenį. [69] Veršiavimosi sezonas statistiškai patikimai lėmė visus pieno sudėties parametrus. (p<0,05) Pieno riebalų kiekis, baltymų kiekis ir laktozės kiekis karvėms, apsiveršiavusioms pavasarį, buvo sumažėjęs, palyginus su kitais sezonais. Šiame tyrime sumažėjusius pieno komponentų kiekius pavasario laikotarpiu galima paaiškinti dideliais primilžiais (34,23 kg) pavasario sezono metu. Riebalų, baltymų ir laktozės kiekio padidėjimą piene taip pat gali lemti skirtingi pašarai bei skirtingos klimato sąlygos.
Remiantis tyrimo rezultatais, pieno produkcijos kiekis padidėjo ankstyvosios laktacijos metu, tačiau pieno komponentų kiekis – sumažėjo. (p<0,05) Riebalų, laktozės ir baltymų kiekio piene sumažėjimą aukščiausio karvių produktyvumo metu galima paaiškinti antagonistiniu ryšiu tarp pieno kiekio ir pieno sudėtinių dalių santykio, taip pat neigiamu energijos balansu po gimdymo. Somatinių ląstelių skaičius piene didėjo palaipsniui didėjant laktacijos dienų skaičiui, tuo tarpu žemiausias jis buvo pirmuoju laktacijos periodu. (p<0,05) Nepaisant prieštaringų mokslinių tyrimų rezultatų, daugumos tyrimų analizė rodo, kad palaipsniui didėjantis SLS piene yra susijęs su karvių amžiumi ir nuolat pasikartojančiomis pieno liaukos infekcijomis. [9]
31
IŠVADOS
1. Aukščiausias SLS (558 tūkst./ml) piene buvo nustatytas 7 laktacijos periode, o žemiausias SLS (210 tūkst./ml) buvo nustatytas 1 laktacijos periode. Didžiausi pieno kiekiai buvo nustatyti pirmųjų trijų laktacijos periodų metu, tačiau tuomet pieno produkcija mažėjo iki pat laktacijos pabaigos. Žemiausi pieno komponentų kiekiai buvo nustatyti pirmųjų trijų laktacijos tarpsnių metu (p<0,05).
2. Padidėjus SLS piene, sumažėjo pieno kiekis. Žemiausi pieno sudėtinių dalių kiekiai buvo nustatyti piene su aukštu SLS. (p<0,05)
3. Aukščiausias SLS piene (512 tūkst./ml) buvo nustatytas žiemą, o žemiausias (382 tūkst./ml) – vasarą apsiveršiavusioms karvėms. (p<0,05)
4. Aukščiausias SLS (378 tūkst./ml) piene buvo nustatytas trečiaveršėms, o žemiausias (210 tūkst./ml) – pirmaveršėms karvėms. Mažiausias pieno kiekis (30,79 kg) buvo nustatytas pirmaveršėms karvėms, o didžiausias (36,64 kg) – trečiaveršėms karvėms. Žemiausi pieno sudėtinių dalių kiekiai buvo nustatyti trečiaveršėms karvėms. (p<0,05)
32
PASIŪLYMAI, REKOMENDACIJOS
1. Kontroliuoti karvių tešmens sveikatingumą. 2. Sekti somatinių ląstelių skaičių piene.
33
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Knight C.H., Wilde C.J., Peaker M. Nutrition and lactation in the dairy cow. Manipulation of milk secretion. 1988; p. 3–14.
2. Ruegg P.L., Pantoja J.C.F. Understanding and using somatic cell counts to improve milk quality. Irish Journal of Agricultural and Food Research. 2013; 52:101-117.
3. Dėl pieno supirkimo taisyklių patvirtinimo [elektroninis išteklius] [žiūrėta 2019 m. gegužės 12 d.]. Prieiga per internetą: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.132357
4. Leach, K.A., Green, M.J., Breen, J.E., Huxley, J.N., Macauly, R., Newton, H. T., Bradley, A.J. Use of domestic detergents in the California mastitis test for high somatic cell counts in milk.Vet Rec. 2008; 163(19):566-70.
5. Griffiths M., editor. Improving the Safety and Quality of Milk: Milk Production and Processing. 1st ed. New York: CRC Press; 2010. p. 255.
6. Kul E, Şahin A, Atasever S, Uğurlutepe E, Soydaner M. The effects of somatic cell count on milk yield and milk composition in Holstein cows. Veterinarski arhiv [Internet]. 2019 [pristupljeno 18.12.2019.];89(2):143-154
7. BarD., Tauer L.W., Bennett G.,González R.N., Hertl J.A., Schukken Y.H., Schulte H.F., Welcome F.L., Gröhn Y.T. The Cost of Generic Clinical Mastitis in Dairy Cows as Estimated by Using Dynamic Programming. J. Dairy Sci. 2008; 91:2205–2214.
8. Alhussien MN, Dang AK. Milk somatic cells, factors influencing their release, future prospects, and practical utility in dairy animals: An overview. Vet World. 2018;11(5):562–577.
9. Bobbo T., Cipolat-Gotet C., Bittante G., Cecchinato A. The nonlinear effect of somatic cell count on milk composition, coagulation properties, curd firmness modeling, cheese yield, and curd nutrient recovery. Journal of Dairy Science. 2016; 99:5104-5119.
10. Wong P. Noble, Jenness Robert, Keeney Mark, Marth H. Elmer. Fundamentals of Dairy Chemistry. Third edition. New York: Springer US. 1988; p. 1-38.
11. Kennedy B.T.O. Handbook of Food Proteins. Woodhead Publishing Series in Food Science, Technology and Nutrition. Woodhead Publishing Limited. 2011; p. 13-29.
12. Fox P.F. Developments in Dairy Chemistry—2. The Composition and Structure of Milk Lipids. Springer Neatherlands. 1983; p. 1-35.
13. Hanuš O, Samková E, Křížová L, Hasoňová L, Kala R. Role of Fatty Acids in Milk Fat and the Influence of Selected Factors on Their Variability-A Review. Molecules. 2018;23(7):1636.
14. Gaucheron Frédéric. Micronutrients in milk and dairy products: new insights and health benefits. Milk and Dairy Products: A Unique Micronutrient Combination. Journal of the American College of Nutrition. 2013; 30:sup5, 400S-409S.
34 15. Gaucheron Frédéric. The minerals of milk. Reprod. Nutr. Dev. 2005; p. 473.
16. Sharma N., Singh N.K., Bhadwal M.S. Relationship of Somatic Cell Count and Mastitis: An Overview. Asian-Australasian Journal of Animal Sciences. 2011; 3:429-438.
17. Oudah E. Z. M. Livestock Research for Rural Development. Non-genetic factors affecting somatic cell count, milk urea content, test-day milk yield and milk protein percent in dairy cattle of the Czech Republic using individual test-day records. Livestock Research for Rural Development. 2009;
18. Alhussien, M. N., Dang, A. K. Veterinary world, 11(5). Milk somatic cells, factors influencing their release, future prospects, and practical utility in dairy animals: An overview. Vet World. 2018; p. 577–580.
19. Paape, M., Mehrzad, J., Zhao, X. et al. Defense of the Bovine Mammary Gland by Polymorphonuclear Neutrophil Leukocytes. Journal of Mammary Gland Biology and Neoplasia. 2002; 7:109.
20. Petzer, I. M., Karzis, J., Donkin, E. F., Webb, E. C., Etter. Validity of somatic cell count as indicator of pathogen-specific intramammary infections. Journal of the South African Veterinary Association. 2017; 88:10..
21. Hadef Leyla, Aggad Hebib, Hamad Brahim, Said Mahmoud, Aicha Adaika. Animal Production: Subclinical mastitis in dairy camels in Algeria: Comparison of screening tests. Acta Agriculturae Slovenica. 2016; 108:2.
22. Ivanov, Galin, Bilgucu, Erugrul, Ivanova, Ivelina, Uzatıcı, Ahmet, Balabanova, Tatyana, Galin, Assoc, Ivanov, Yordanov. Scientific works of university of food technologies. Monitoring of the Somatic Cells Count for Improving Milk and Dairy Products Quality Running title: Monitoring of Somatic Cells in Milk. Research Gate. 2016; 63:1.
23. Koç Atakan. A study of somatic cell counts in the milk of Holstein-Friesian cows managed in mediterranean climatic conditions. Turkish Journal of Veterinary and Animal Sciences. 2008; 32:13-18.
24. Nilotpal Ghosh. Livestock production management. Kolkata. 2019; p. 230-231.
25. Madouasse A., Huxley J.N., Browne W.J. ,Bradley A.J., Dryden I.L., Green M.J. Use of individual cow milk recording data at the start of lactation to predict the calving to conception interval. Journal of Dairy Science. 2010; 93:4677-4690.
26. McGrath, B.A., Fox, P.F., Mc. Sweeney, P.L.H. et al. Dairy Sci. & Technol. Composition and properties of bovine colostrum: a review. Springer Link. 2016; 96:133.
27. Dr. Jim Quigley. Calf Notes: Calf Note #151 – Colostrum somatic cells and calf health. J. Dairy Sc. 2010; 81:1291-1299.
35 28. Molina, Lívio R. et al. Efficacy of an internal teat seal associated with a dry cow intramammary antibiotic for prevention of intramammary infections in dairy cows during the dry and early lactation periods. Pesq. Vet. Bras. 2017; 37:465-470.
29. Cardak Ayse. Effects of Somatic Cell Count, Parity and Lactation Stage on Yield and Components of Milk in Holstein-Friesian Cows. Harran University Journal of the Faculty of Veterinary Medicine. 2016; 5:34-39.
30. Janzen J.J. Economic Losses Resulting from Mastitis. A Review. Journal of Dairy Science. 1970; 53:1151 – 1160.
31. Linda Benedict, Williams, Cathleen C. Mastitis in dairy cattle. Issue of Louisiana Agriculture. 2009; 1:15.
32. Galal Karima, Hameed Abdel, Sender Grażyna, Korwin-Kossakowska Agnieszka. Public health hazard due to mastitis in dairy cows. Animal Science Papers and Reports. 2006; 25:73-85.
33. Mažiau somatinių ląstelių – geresnė produktų kokybė. [elektroninis išteklius] [žiūrėta 2019 m. liepos 1 d.] Prieiga per internetą: https://www.manoukis.lt/mano-ukis-zurnalas/2006/03/maziau-somatiniu-lasteliu-geresne-produktu-kokybe/
34. Ramanauskienė Jurgita, Sederevičius Antanas, Aniulis Eugenijus, Rudejevienė Jūratė, Želvytė Rasa, Monkevičienė Ingrida, Laugalis Jonas, Kabašinskienė Aistė, Makauskas Saulius, Savickis Saulius. Karvių klinikinio mastito gydymo efektyvumo tyrimai. [elektroninis išteklius]. Kaunas: Lietuvos sveikatos mokslų universitetas; 2008. [žiūrėta 2019 m. gegužės 16 d.] Prieiga per internetą: Lietuvos akademinė elektroninė biblioteka (eLABa).
35. Velázquez-Ordoñez V., Valladares-Carranza B., Tenorio-Borroto E., Talavera-Rojas M., Varela-Guerrero J., Acosta-Dibarrat J. et al. Microbial Contamination in Milk Quality and Health Risk of the Consumers of Raw Milk and Dairy Products. Nutrition in Health and Disease, IntechOpen. 2019; 53:481-505.
36. Strandberg Y, Gray C, Vuocolo T, Donaldson L, Broadway M, Tellam R. Cytokine. Lipopolysaccharide and lipoteichoic acid induce different innate immune responses in bovine mammary epithelial cells. PubMed. 2005; 31:72-86.
37. Mainau E.,Temple D., Manteca X. Welfare issues related to mastitis in cows. Farm Animal Welfare Fact Sheet. 2014; 10:1-2.
38. Zigo F., Elečko J., Vasil M. , Ondrašovičová S. , Zigová M. , Takáč L., Takáčová J. , Vlastimil Šimek. Mastitis pathogens isolated from samples of milk in dairy cows herds of Slovak spotted cattle. Semantic Scholar. 2019; 2:1.
39. Čereškienė E., Juozaitienė V., Juozaitis A., Černauskienė J., Žymantienė J., Kantautaitė J. Influence of mastitis agents on milk traits of cows. [elektroninis išteklius]. Kaunas: Lietuvos sveikatos
36 mokslų universitetas; 2016. [žiūrėta 2019 m. gegužės 17 d.] Prieiga per internetą: Lietuvos akademinė elektroninė biblioteka (eLABa).
40. Bortolami Alessio, Fiore Enrico, Gianesella Matteo, Corrò Michela, Catania Salvatore, Morgante Massimo. Evaluation of the udder health status in subclinical mastitis affected dairy cows through bacteriological culture. Somatic Cell Count and thermographic imaging. Polish journal of veterinary sciences. 2015; 1:799-805.
41. Nantapo C., Muchenje V. Winter and spring variation in daily milk yield and mineral composition of Jersey, Friesian cows and their crosses under a pasture-based dairy system. South African Journal of Animal Science. Research Gate. 2013; 43:5.
42. Malik T.A., Mohini M., Mir S.H., Ganaie B.A., Singh D., Varun T.K., Howal S., Thakur S. Somatic cells in relation to udder health and milk quality-a review. J. Anim. Health Prod. 2018; 6(1):18-26.
43. Bernabucci U., Basiricò L., Morera P., Dipasquale D., Vitali A., Piccioli F., CappelliL. Effect of summer season on milk protein fractions in Holstein cows. Journal of Dairy Science. 2015; 98(3):1815-1827.
44. Floron C. Farie. Fall and Winter Health Problems in Cow-Calf Herds. Journal of Animal Science. 2019; 348:1-8.
45. Heat Stress in Dairy Cattle. [elektroninis išteklius] [žiūrėta 2019 m. gegužės 22 d.]. Prieiga per internetą: https://dairy-cattle.extension.org/heat-stress-in-dairy-cattle/
46. Prathap Pragna, P.R. Archana, Joy Aleena, Veerasamy Sejian, Govindan Krishnan, Madiajagan Bagath et al. Heat Stress and Dairy Cow: Impact on Both Milk Yield and Composition. International Journal of Dairy Science. 2017; 12: 1-11.
47. O'Rourke D. Nutrition and udder health in dairy cows: a review. Ir Vet J. 2009; 62 Suppl 4(Suppl 4):S15–S20.
48. Rudejevienė J., Gerčas J. Mineral supplements influence for dairy cows udder’s wellness. [elektroninis išteklius]. Kaunas: Lietuvos sveikatos mokslų universitetas; 2016. [žiūrėta 2019 m. gegužės 19 d.]. Prieiga per internetą: Lietuvos akademinė elektroninė biblioteka (eLABa).
49. Abd Ellah, Mahmoud R. Role of Free Radicals and Antioxidants in Mastitis. Journal of Advanced Veterinary Research. 2013; 3:1-7.
50. Sharma Neelesh, Singh Naresh, Bhadwal Mohinder. Relationship of Somatic Cell Count and Mastitis: An Overview. Asian-Australasian Journal of Animal Sciences. 2011; 24:3.
51. Tsujii Hirotada. Somatic Cell Count in Milk and Antioxidant. Approaches in Poultry, Dairy & Veterinary Sciences. 2018; 4:2576-9162.
52. Pan Z., Choi S., Ouadid-Ahidouch H., Yang J.M., Beattie J.H., Korichneva I. Zinc transporters and dysregulated channels in cancers. Front Biosci (Landmark Ed). 2017; 22:623–643.
37 53. Davidov I., Radinović M., Erdeljan M., Cincović M., Stančić I, Belić B. Relations between blood Zinc concentrations and udder health in dairy cows. Revue Méd. Vét. 2013; 164:183-190.
54. Bruno Daniella. Mastitis, Mammary Gland Immunity and Nutrition. Mid-South Ruminant Nutrition Conference. Arlington, Texas. 2010; p. 1-8.
55. Astuti A. et. al. Effect of Milking Frequency on Body Condition Score, Somatic Cell Count, and Reproductive Performance of Dairy Cows Milked by An Automatic Milking System. IOP Conf. Ser.: Earth Environ. Sci. 2019; 251:1-4.
56. Mollenhorst H. et al. The relationship between milking interval and somatic cell count in automatic milking systems. J. Dairy Science. 2011; 94(9):4531-4537.
57. Sitkowska B., Piwczyński D., Aerts J., Kolenda M., Ozkaya S. Detection of high levels of somatic cells in milk on farms equipped with an automatic milking system by decision trees technique. Turkish journal of veterinary and animal sciences. 2017; 41(4): 540-532.
58. Rosati A., Tewolde A., Mosconi C. Animal Production and Animal Science Worldwide. Livestock Production Science. 2007; 40: 225-232.
59. Breen James. The importance of teat disinfection in mastitis control. Livestock. 2019; 24(3):33. 60. Kline K. E. et al. Factors affecting Somatic Cell Count in milk of dairy cows in Costa Rica. International Journal of Veterinary Science and Research. 2018; 4(1):1–8.
61. Susirgimai mastitu atneša finansinių nuostolių. [elektroninis išteklius] [žiūrėta 2019 m. kovo 2 d.] Prieiga per internetą: http://valstietis.lt/naujienos/ukininku-zinios/susirgimai-mastitu-atnesa-finansiniu-nuostoliu/
62. Žukaitė V., Normantienė T., Biziulevičienė G., Arestov G. I. Pathogens and Disease. Non‐specific immunity‐enhancing effects of tryptic casein hydrolysate versus Fermosorb for treatment/prophylaxis of newborn calf colibacillosis. 2006; p. 155-161.
63. Lukauskas Kazimieras, Sederevičius Antanas, Urbienė Sigita, Balsytė Jolita. Veterinarija ir zootechnika. Fermentų ir vitaminų priedų pašaruose įtaka pieno kokybei ir jo savybėms. 2005; p. 27-36.
64. Hiitiö H., Vakkamäki J., Simojoki H. et al. Prevalence of subclinical mastitis in Finnish dairy cows: changes during recent decades and impact of cow and herd factors. Acta Vet Scand. 2017; 59: 22.
65. Zhang Z., Li X. P. et al. Influences of season, parity, lactation, udder area, milk yield, and clinical symptoms on intramammary infection in dairy cows. Journal of Dairy Science. 2016; 99(8):6484-6493.
66. Król J., Brodziak A., Litwińczuk Z., Litwińczuk A. Effect of age and stage of lactation on whey protein content in milk of cows of different breeds. Polish Journal of Veterinary Sciences. 2013; 16(2):395–397.
38 67. Juozaitienė Vida, Kučinskienė Jūratė, Juozaitis Arūnas, Malevičiūtė Jolanta. Veterinarija ir zootechnika. Lietuvoje veisiamų juodmargių galvijų veislių įtakos somatinių ląstelių kiekiui piene įvertinimas. 2004; 28(50):83-86.
68. Mahmut Cinar, Serbester Ugur, Ceyhan Ayhan et al. Effect of Somatic Cell Count on Milk Yield and Composition of First and Second Lactation Dairy Cows. Italian Journal of Animal Science. 2015; 14(1).
69. Sabuncu A., Enginler S.O., Dumen Emek. The Effect of Parity, Age and Season on Somatic Cell Count of Dairy Cows with Subclinical Mastitis. Journal of Animal and Veterinary Advances. 2013; 12(4):472-477.
