LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA
Veterinarijos fakultetas
Emilija Skurvydaitė
Kačių žarnų patologijų morfologinė analizė
Morphological analysis of intestinal tract pathologies in cats
Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovas: prof. dr. Alius Pockevičius
DARBAS ATLIKTAS VETERINARINĖS PATOBIOLOGIJOS KATEDROJE PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas„Kačių žarnų patologijų morfologinė analizė“
1. Yra atliktas mano pačios.
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE DARBO LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ Patvirtinu, kad darbo lietuvių kalba taisyklinga.
(data) (redaktoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO Patvirtinu, kad darbas atitinka reikalavimus ir yra parengtas gynimui.
(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas) MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE
(aprobacijos data) (katedros vedėjo vardas, pavardė) (parašas) Magistro baigiamojo darbo recenzentas
(vardas, pavardė) (parašas) Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
TURINYS
SANTRAUKA...4 SUMMARY...5 SANTRUMPOS...6 ĮVADAS...7 LITERATŪROS APŽVALGA...81.1. Žarnų morfologinė sandara... 8
1.1.1. Anatominė struktūra... 8 1.1.2. Histologinė struktūra... 9 1.2. Žarnų fiziologija...10 1.3. Žarnų mikroflora... 11 1.4. Žarnų patologijos...12 1.4.1. Žarnų uždegimas...12 1.4.2. Mechaninis nepraeinamumas...14
1.4.3. Gaubtinės žarnos išsiplėtimas...15
1.4.4. Kačių virusinė panleukopenija... 15
1.4.5. Parazitinės ligos...16
1.4.6. Žarnų navikai ir polipai... 17
TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA... 18
2.1. Tyrimo eiga... 18
2.1.1. Gaišenų patologiniai anatominiai tyrimai...18
2.1.2. Histopatologiniai tyrimai...19
2.1.3. Patologijos centro retrospektyvi ir savų patomorfologinių duomenų analizės..19
TYRIMO REZULTATAI...21
3.1. Patologijos centre atliktų kačių gaišenų patologinių anatominių tyrimo rezultatų analizė...21
3.2. Savų patomorfologinių tyrimų analizė...31
REZULTATŲ APTARIMAS...46
IŠVADOS... 50
SANTRAUKA
Kačių žarnų patologijų morfologinė analizė Emilija Skurvydaitė
Magistro baigiamasis darbas
Tyrimai atlikti LSMU VA Veterinarinės patobiologijos katedroje esančiame Patologijos centre 2018-2019 m. Surinkti 2015-2018 m. Patologijos centro duomenys ir analizuotos kačių gaišimo ar eutanazijos priežastys, susijusios su virškinamojo trakto patologijomis. Magistro baigiamajam darbui atlikti 26 kačių gaišenų patologiniai anatominiai bei histopatologiniai tyrimai. Įvertinus gautus rezultatus, atlikti skaičiavimai ir nustatyti statistiniai patikimumai.
Atliekant retrospektyvią 2015-2018 m. Patologijos centro duomenų analizę nustatyta, jog 60 proc. kačių rastos žarnų patologijos, kurių didžioji dalis (44 proc.) nustatyti 1-6 mėn. amžiaus katėms. Dažniausiai nustatyti pakitimai buvo uždegimas (76 proc. kačių) ir helmintozės (30 proc. kačių). Išsiaiškinta, jog žarnų uždegimas tarp kačių dažniau nustatytas patinams, bei tai, jog žarnų hemoraginis uždegimas dažniau pasireiškė 1-6 mėn. amžiaus katėms. Nustatytas ryšys tarp katės amžiaus ir įtariamos kačių virusinės panleukopenijos -dažniausiai ši įtarta 1-6 mėn. amžiaus gyvūnams. Taip pat išsiaiškinta, jog įtariant prieš tai minėtą ligą hemoraginis žarnų uždegimas pasireiškia dažniau nei kitos žarnų patologijos. Nustatytas ryšys ir tarp katės amžiaus bei helmintozių pasireiškimo - dažniausiai jos nustatytos 1-6 mėn. amžiaus katėms.
Atlikus savų patologinių anatominių rezultatų analizę nustatyta, jog 85 proc. tirtų kačių rasta žarnų patologijų. Makroskopiškai dažniausiai rasta patologija buvo uždegimas (91 proc. kačių) ir helmintozės (27 proc. kačių). Atliekant patologinius anatominius bei histopatologinius tyrimus nustatyta, jog plonosiose žarnose patologijų rasta ženkliai daugiau nei storosiose.
Histopatologinių plonųjų žarnų tyrimų metu dažniausiai nustatytos patologijos buvo kriptų hiperplazija (59 proc. kačių), limfocitinis plazmocitinis uždegimas (27 proc. kačių), gleivinės hiperemija (27 proc. kačių) ir gleivinės edema (27 proc. kačių). Išsiaiškinta, jog kriptų hiperplazija dažniau pasireiškia kartu su limfocitiniu plazmocitiniu uždegimu. Histopatologinių storųjų žarnų tyrimu metu dažniausiai nustatytos patologijos buvo gleivinės hiperemija (23 proc. kačių) ir kriptų hiperplazija (14 proc. kačių).
Darbo apimtis 54 puslapiai, pateikti 56 paveikslai ir 4 lentelės. Raktiniai žodžiai: katė, žarnos, patomorfologija.
SUMMARY
Morphological analysis of intestinal tract pathologies in cats Emilija Skuvydaitė
Master‘s Thesis
Researches were performed at the LUHS VA Veterinary Pathobiology cathedral Pathology Center in 2018-2019. The data from the LUHS VA Pathology Center database was collected and causes of cat’s death or euthanasia associated with gastrointestinal pathologies were analysed. A post-mortem examination and histopathological analysis of 26 dead cats were performed for this Master’s thesis. After evaluation of results, calculations were made and statistical reliability was determined.
During the retrospective 2015-2018 data of the Pathology Center analysis it was found that 60% of cats had intestinal pathologies, most of which (44%) were within 1-6 months old. The most frequently found lesions were inflammation (76% of cats) and helminthosis (30% of cats). It was found that intestinal inflammation was more likely to occur in male cats and that haemorrhagic inflammation was more likely to be found in 1-6 months old cats. There is a link between the age of the cat and the suspected feline panleukopenia, which was usually suspected in 1-6 months old animals. Hemorrhagic bowel inflammation has also been shown to be more common than other intestinal pathologies when this disease is suspected. There is also a link between the age of the cat and helminthosis, which was usually found in cats at 1-6 months old.
The analysis of my own pathological anatomical results showed that 85% of cats had intestinal pathologies. Macroscopically, the most commonly found pathology was inflammation (91% of cats) and helminthosis (27% of cats). Pathological anatomical and histopathological examinations showed that the number of pathologies in small intestine was significantly higher than in the large intestine.
Crypts hyperplasia (59% of cats), lymphocytic plasmocytic inflammation (27% of cats), hyperemia of mucosa (27% of cats) and edema of mucosa (27% of cats) were the most commonly found pathologies in histopathological examination of the small intestine. Crypt hyperplasia has been found coexisting with lymphocytic plasmocytic inflammation. In histopathological examination of the large intestine, the most frequently found pathologies were hyperemia of mucosa (23% of cats) and crypt hyperplasia (14% of cats).
Master‘s Thesis volume 54 pages, it contains 56 images and 4 tables. Keywords: cat, intestine, pathomorphology.
SANTRUMPOS
proc. - procentai
JAV - Jungtinės Amerikos Valstijos IgA - imunoglobulinas A
IgM - imunoglobulinas M
GALT - su žarnomis susijęs limfoidinis audinys angl. - anglų kalba
IBD - inflammatory bowel disease - uždegiminė žarnyno liga DNR - deoksiribonukleorūgštis
pav. - paveikslas n - imties dydis
p - reikšmė, nurodanti, ar koreliacija statistiškai reikšminga (reikšminga, jei p mažesnis už 0,05)
ĮVADAS
Žarnos (intestinum) yra virškinamojo trakto dalis, prasidedanti skrandžio prievarčiu (pylorus) bei pasibaigianti išeinamąja anga (anus). Išskiriamos proksimalinės plonosios ir distalinės storosios žarnos. Šie vamzdiniai organai atsakingi už vienas svarbiausių organizmo funkcijų, dėl kurių katės organizmas gali gyvuoti - virškinimą, sekreciją, absorbciją, chimuso judėjimą, suvirškintų ir nereikalingų medžiagų pašalinimą bei apsaugą. (1, 2)
Virškinamasis traktas ir jo sveikata lemia svarbių katės organizmo funkcijų, kurios atsakingos už kliniškai sveiką gyvūną, veikimą ir apsaugą nuo įvairių ligų pasireiškimo. (3) Žarnos nuolat veikiamos ne tik kartu su maistu gaunamais antigenas, bet ir toksinais, bakterijomis, virusais, parazitais ir visų jų produktais, todėl yra viena svarbiausių organizmo dalių. (4) Jos kasdien tampa fiziniu barjeru veiksniams, galintiems nulemti katės sveikatos sutrikimus tiek dėl savo anatominės ir histologinės sandarų ir fukcijų, tiek dėl žarnų mikrofloros, kuri, būdama subalansuota, padeda pašalinti patogenus bei daro įtaką maistinių medžiagų pasisavinimui. (4, 5) Dėl šių priežasčių virškinamojo trakto sutrikimai tampa viena dažniausių priežasčių, dėl ko katės sveikata sutrinka ir kreipiamasi į veterinarijos gydytoją. Didžiausia JAV gyvūnų draudimo įmonė Nationwide yra pateikusi 2016 ir 2018 metų duomenų analizę, kurios metu nagrinėtos daugiau nei 650000 įmonėje draustų gyvūnų kreipimosi į veterinarijos gydytoją priežastys. Išsiaiškinta, jog katėms net 2 iš 10 priežasčių yra susijusios su virškinamuoju traktu - įvardinami tokie simptomai kaip vėmimas, viduriavimas ir skrandžio bei žarnų veiklos sutrikimai. (6, 7) Šie katėms pasireiškiantys simptomai gali baigtis svorio netekimu, dehidratacija, anoreksija ar net gaišimu, dėl ko svarbi ne tik greita, bet ir tiksli diagnozė. (8) Tad, apibendrinant temos aktualumą, šiame darbe nagrinėta tiek pačių žarnų anatomija, histologija, fiziologija ir mikrobiota, tiek dažniausiai pasitaikančios žarnų patologijos. Tiriamojoje dalyje siekta išsiaiškinti, kurios jų pasireiškia dažniausiai, nuo ko jos galimai priklauso ir kokie pokyčiai stebimi atliekant histopatologinius tyrimus.
Darbo tikslas - nustatyti ir išanalizuoti kačių žarnų patologijas, atliekant kačių gaišenų patologinius morfologinius tyrimus.
Darbo uždaviniai:
1. Atlikti retrospektyvią 2015-2018 m. Patologijos centro duomenų analizę, nagrinėjant kačių patologinių morfologinių tyrimų rezultatus, analizuojant kačių gaišimo ar eutanazijos priežastis, kurios susijusios su virškinamojo trakto patologijomis.
2. Gaišenos patologinio anatominio ir histopatologinio tyrimo metu nustatyti dažniausiai pasitaikančias žarnų patologijas katėms.
LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Žarnų morfologinė sandara
1.1.1. Anatominė struktūraKačių, kaip ir kitų žinduolių, virškinamasis traktas sudarytas iš vamzdinių organų, kuriuose pašaras skaidomas iki pasisavinamų vienetų ir panaudojamas organizmo funkcijoms palaikyti, išgyventi bei užtikrinti tolimesnę reprodukciją. (9) Vieną svarbiausių vaidmenų virškinime atlieka žarnynas, prasidedantis prievarčiu (pylorus) ir pasibaigiantis išeinamąja anga (anus). Visą žarnų ilgį, kuris priklauso nuo paties gyvūno kūno ilgio, sudaro plonosios ir storosios žarnos. (1)
Žarnos sudarytas iš proksimalinių plonųjų ir distalinių storųjų. Plonosios yra sudarytos iš tokių atskirų dalių kaip dvylikapirštė (duodenum), tuščioji (jejunum) ir klubinė (ileum) žarnos, o storiosios suskirstytos į akląją (caecum), gaubtinę (colon) - ši sudaryta iš kylančiosios (colon ascendens), skersinės (colon transversum), nusileidžiančiosios (colon descedens) - ir tiesiają (rectum instestinum) žarnas. Riba tarp plonųjų ir storųjų žarnų aiškiai išreikšta aklosios žarnos divertikulu, kuris yra storosios žarnos pradžia. (1, 10)
Dvylikapirštė žarna, lyginant su kitomis plonosios žarnos dalimis, yra trumpiausia ir plačiausia savo spindžio skersmeniu. Priekinė jos dalis tęsiasi nuo skrandžio prievarčio (pylorus) link dešinės pilvo sienos pusės, kol kaudaliai pakrypsta ir nusileidžia tarp dešiniojo inksto bei dubens. Tuomet žarna išsidėsto medialiai, kol šiek tiek pakyla ir baigiasi ventraliai išlinkdama ir pasiekdama žarnų pasaitą bei, pereidama į tuščiąją žarną, baigiasi ties dvylikapirštės - tuščiosios žarnų susijungimu. (1, 10)
Tuščioji bei klubinė žarnos užima pakankamai pastovią poziciją ventralinėje pilvo ertmės dalyje, tačiau aiškios ribos tarp jų nesimato, nors žarnų struktūra šiek tiek skiriasi. Žarnų pasaitas yra prisijungęs prie šių žarnyno dalių ir į jas atveda kraujagysles bei nervus. Klubinė žarna baigiasi palyginti raumeningesne ir tvirtesne dalimi bei pereina į akląją žarną. (1, 4)
Storoji žarna taip pat yra vamzdinis organas, spindžio skersmeniu šiek tiek didesnis už plonąsias žarnas ir besibaigiantis išeinamąja anga. Pradedant akląja, ši atsiveria iš klubinės žarnos lyg divertikulas ir iš karto pereina į vidinę gaubtinės žarnos dalį pro apvalų raumeninį žiedą - aklosios ir gaubtinės žarnų sfinkterį. (1, 10)
Gaubtinė žarna išsiskiria šiek tiek didesniu žarnos diametru, lyginant su plonosiomis žarnomis. Išskiriamos tokios gaubtinės žarnos dalys kaip kylančioji, skersinė ir nusileidžiančioji. Nusileidžiančioji dalis įvardinama kaip ilgiausia gaubtinės žarnos dalis, o
Tiesioji žarna - išsiplėtusi distalinė virškinamojo trakto dalis, dažniausiai pakrypusi į vieną pusę dėl vidaus organų ir išsidėsčiusi dorsaliai pilvo organams bei gulinti virš reprodukcinių organų, šlapimo pūslės. Labiausiai distaliai išsidėsčiusi virškinimo organų dalis yra išeinamoji anga, kuri baigiasi suformuodama analinį kanalą, o šiuo pasibaigia virškinamasis traktas. (1, 10, 11)
1.1.2. Histologinė struktūra
Žarnų, tiek plonųjų, tiek storųjų, sienelės sudarytos iš keturių savitų sluoksnių. Šie, vertinant vertikaliai iš viršaus į apačią, skirstomi į gleivinę (tunica mucosa), pogleivinę (tela submucosa), raumeninį dangalą (tunica muscularis) bei serozą (tunica serosa). (10, 12)
Gleivinės struktūra atskirai skirstoma į gleivinės epitelį (epithelium mucosae), savąją gleivinės plokštelę (lamina propria mucosae) bei raumeninę gleivinės plokštelę (lamina muscularis mucosae), o pogleivinė sudaryta iš puraus kolageninio jungiamojo audinio. Raumeninis dangalas daugelyje vietų susideda iš dviejų sluoksnių - vidinio žiedinio (stratum circulare) ir išorino išilginio (stratum longitudinale), tuo tarpu seroza yra sudaryta iš vienasluoksnio plokščiojo epitelio - mezotelio (mesothelium) - ir puraus kolageninio jungiamojo audinio, vadinamo savąja serozos plokštele (lamina propria serosae). Adventicija (tunica adventitia) randama tik ten, kur vamzdinio organo išorinė sienelė fiksuojasi ar tiesiogiai liečiasi prie kitų organizmo struktūrų, pavyzdžiui kaudalinėje tiesiosios žarnos dalyje. (10, 12)
Tam, kad atliktų savo funkcijas, žarnos užima kuo didesnį paviršiaus plotą išsidėstydamos vingiuotai pilvo ertmėje, turi žiedines gleivinės klostes (plicae circulares), gleivinėje - daugybę žarnų gaurelių (villi intestinales), kurie ilgiausi dvylikapirštėje žarnoje, ir mikrogaurelių (microvilli). Gaureliai, kurių išvaizda ir morfologija gali kisti dėl atitinkamos mitybos ar ligų, ypač padidina absorbcinį plotą, kurio efektyvumas priklauso ir nuo pogleivinėje išsidėsčiusio kapiliarinio tinklo. (1, 4, 12-14) Be to, daugumos gyvūnų rūšių žarnų gaureliai ilgiausi yra dvylikapirštėje žarnoje, o būtent kačių jie yra aukšti ir cilindriški. (4)
Gleivinės epitelio ląsteles sudaro enterocitai (kitaip vadinami stulpiškieji gaurelių epiteliocitai), nediferencijuotos arba kitaip kriptų epitelinės ląstelės, taurinės ląstelės, M ląstelės bei enterochromafininės ląstelės. (13) Enterocitai - aukšti, stulpiško pavidalo ir turi mikrogaurelius bei yra padengti glikokalikso sluoksniu, kuris svarbus virškinimui ir absorbuojant enzimus. Šios ląstelės yra dominuojančios žarnose, kadangi yra atsakingos už elektrolitų, vandens, maistinių medžiagų absorbciją, galutinį virškinimą, tad tai - jų svarbiausia funkcija. (4, 10) Nediferencijuoti epiteliocitai virškinime praktiškai nedalyvauja, jie diferencijuojasi ir pakeičia kitas epitelio ląsteles. Jų paviršiuje esantys mikrogaureliai esti trumpi ir retai išsidėstę. Kriptų ląstelės sekretuoja komponentus, kurie dalyvauja kaip
receptoriai tokiems imunoglobulinams kaip IgA ir IgM, kuriuos produkuoja plazmocitai žarnų savojoje gleivinės plokštelėje. (13) Taurinės ląstelės išsidėsto kriptose ir žarnų gaurelių paviršiuje. (4) Jų skaičius didėja einant per žarnų ilgį. Be to, taurinės ląstelės išskiria gleives, kurios ne tik lubrikuoja žarnų gleivinę, bet ir atlieka apsauginę funkciją - bakterijos sulaikomos ir pašalinamos kartu su išmatomis. (4, 10, 13) Enteroendokrininės ląstelės yra išsidėsčiusios kriptose ir, atsakydamos į mechaninį ar cheminį dirginimą, išskiria serotoniną, nuo gliukozės priklausomą insulinotropinį peptidą, gastriną, somatostatiną, katecholaminus, sekretiną, cholecistokininus, bombezinus, enterogliukagonus. M ląstelės yra išsidėsčiusios žarnų gleivinės epitelyje, kuris dengia limfinius mazgelius, arba Pejerio plokštelėse -pastariosios priskiriamos limfiniam audiniui ir sudaro limfinių mazgų sankaupas žarnų gleivinėje - arba su žarnynu susijusiame limfoidiniame audinyje (GALT) ir yra susijusios su antigenų, pavyzdžiui, toksinų, kai kurių virusų ar tokių patogenų kaip Salmonella transportavimu į limfinę sistemą. Prieš tai minėtos Pejerio plokštelės aiškiai stebimos gleivinėje kaip ruožai, galintys būti nuo kelių milimetrų iki kelių centimetrų ilgio, priklausomai nuo gyvūno rūšies. Geriausiai ir tankiausiai jos išsivysčiusios klubinėje žarnoje, o katėms ypač jų daug aklosios žarnos dalyje. (11, 13) Be to, tarp gaurelių, jų pagrinde į žarnų spindį, atsiveria žarnų liaukos, kurios, išskirdamos gleivingą sekretą, padengia paviršių bei išskirdamos įvairius fermentus užtikrina baltymų ir angliavandenių skaidymą iki jų produktų. Pogleivinėje atsiveria ir Brunerio liaukos, kurios išskiria apsaugines gleives. (1)
Raumeninį dangalą sudaro vidinis žiedinis ir išorinis išilginis sluoksniai. Būtent plonosiose žarnose vyksta dvejopas šių raumeninių sluoksnių judėjimas - pirmasis yra vietinis susitraukimas, vykstantis tiek proksimaliai, tiek distaliai ir vadinamas segmentacija. Jame daugiausiai dalyvauja žiedinis sluoksnis ir šie susitraukimai vyksta tam, kad virškinamajame trakte keliaujanis chimusas būtų lokaliai sumaišytas su virškinimo sultimis bei paruoštas gleivinei absorbuoti. Antrasis judėjimas vadinamas peristaltika, kurioje dalyvauja abu raumeninio dangalo sluoksniai. Šis judėjimas padeda turiniui keliauti žarnomis distaliai. (10)
Storoji žarna sudaryta iš tų pačių sluoksnių kaip ir plonoji - gleivinės, pogleivinės, raumeninio dangalo bei serozos - tačiau yra tam tikrų skirtumų. Storosios žarnos gleivinėje jau neberasime nei žarnų gaurelių, nei žiediškų gleivinės klosčių, tačiau stebėsime nesuskaičiuojamą kiekį vamzdinių žarnų liaukų kartu su taurinėmis ląstelėmis bei grupinių limfinių mazgelių pogleivinėje. Išorinis išilginis dangalas čia yra plonesnis, o vidinis žiedinis - storesnis. (1, 10, 12)
1.2. Žarnų fiziologija
Virškinamasis traktas aprūpina organizmą vandeniu, maisto medžiagomis ir elektrolitais, o kad tai sugebėtų atlikti, reikalingos penkios žarnų funkcijos: virškinimas, sekrecija,
plonosiose žarnose. (15) Iš skrandžio į dvylikapirštę patekęs chimusas yra veikiamas kasos enzimų bei tulžies rūgšties, kurie tęsia virškinimo procesą, ir čia, plonosiose žarnose, vanduo bei elektrolitai pradedami absorbuoti. Tam, kad absorbcinis plotas būtų kuo didenis, žarnose yra ne tik žiedinės klostės, bet ir žarnų gaureliai bei mikrogaureliai. (10) Žarnose vykdomas osmosinis vandens judėjimas - pasyvus procesas, kurio metu transportuojamos ištirpusios maistinės medžiagos bei svarbūs elektrolitai, dėl šios priežasties plonųjų žarnų gleivinė pralaidi šiems elementams - tai pagrįsta intravaskuliariniu hidrostatiniu ir onkotiniu slėgiais. Tuo tarpu gaubtinėje žarnoje siekiama kuo labiau sumažinti vandens bei elektrolitų netekimą formuojantis gyvūno išmatoms, tad čia rezorbuojamas vanduo, elektrolitai, vitaminai, gaminamos gleivės. Pastarosios atlieka svarbų vaidmenį - jos ne tik sutepa gleivinę, bet ir izoliuoja jos paviršių nuo mikroorganizmų, juos imobilizuoja. Be to, šios gleivės skatina žarnų epitelio atsinaujinimą. (4)
Tam, kad žarnų veikla nesutriktų, veikia tiek jų mikroflora, tiek kiti apsaugos mechanizmai - imuninė sistema, žarnyno sekrecija, skrandžio rūgštingumas, žarnų judėjimas, epitelio ląstelių kaita, tulžies išskyrimas ir pan. Pavyzdžiui, sveiko gyvūno organizme skrandžio rūgštis sunaikina daugelį žinomų mikroorganizmų dar iki jiems patenkant į plonasias žarnas. (5, 13)
Uždegimui esant ir veikiant imunines ląsteles, į tai atsakingai tiek vietiškai, tiek sistemiškai, tiek neurologiškai, tiek hormonų pagalba reaguoja visas virškinamasis traktas -ypač jo reguliuojama absorbcija ir sekrecija. (4) Be viso to, žarnų limfinė sistema sudaro net 25 proc. visos organizmo limfinės sistemos. (13) Tad žarnos, atlikdamos pradžioje išvardintas penkias savo funkcijas, užtikrina tinkamą visų organų veiklą, todėl bet kurios žarnų struktūros pažeidimas lemia jos funkcijos sutrikimą, dėl ko pasireiškia vienos ar kitos patologijos bei jų sukelti simptomai. (2, 4, 13)
1.3. Žarnų mikroflora
Žarnų mikroflora - tai visi gyvi mikroorganizmai, gyvenantys virškinamajame trakte, kurių pusiausvyra susijusi su bendra katės sveikata ir ligų pasireiškimu. (16, 17) Mikrobiota svarbi ne tik virškinimui, bet ir būdama subalansuota užtikrina medžiagų pasisavinimą, stimuliuoja imuninę sistemą, kurią nuolat veikia praryti toksinai, bakterijos, virusai, parazitai, grybai bei jų išskiriami produktai, maiste esantys antigenai, taip pat užtikrina apsaugą nuo patogeninių mikroorganizmų bei jų pašalinimą, tad įrodyta jos svarba virškinamojo trakto ligų patogenezėje, dėl ko žarnos tampa svarbiu apsauginiu barjeru. Pati mikroflora priklauso nuo individualių katės savybių, mitybos bei patogeninių faktorių. (1, 4, 5, 18, 19)
Nenormali žarnų mikroflora yra siejama su virškinamojo trakto bei sisteminiais susirgimais, todėl yra reikšminga ligų diagnostikoje. (20) Vienomis pagrindinių bakterijų kultūrų čia laikomos Proteobacteria, Firmicutes spp., Actinobacteria, Bacteroidetes spp.,
sudarančios net 99 proc. visos žarnų mikrofloros. (4, 21) Ištyrus viduriavusių kačių išmatas, jose nustatytas didesnis kiekis Burkholderia (Enterobacteriaceae spp.) ir Streptoccocus bei Collinsella. Bacteroidetes kiekis buvo ypač sumažėjęs toms katėms, kurioms daugiau nei 21 dieną tęsėsi lėtinis viduriavimas, o Erysipelotrichi bei Lactobacillus ypač sumažėjo katėms, kurioms nustatytas ūmus viduriavimas. (18) Įrodyta, jog ūmaus ar lėtinio viduriavimo metu, esant ūmioms ar lėtinėms virškinamojo trakto ligoms, nustatoma disbakteriozė - pakitusios mikroorganizmų kultūros plonosiose žarnose ir išmatose. (17, 18) Tad ryšys tarp bendros katės sveikatos ir virškinamojo trakto, ypač mikrofloros, yra glaudus. (5, 13)
1.4. Žarnų patologijos
1.4.1. Žarnų uždegimasŽarnų uždegimas gali būti ūmus arba lėtinis. Ūmų sukelti gali netinkama arba nevisavertė katės mityba, staigus pašaro keitimas, parazitai ar infekcijas sukeliantys patogenai, virusai. Ūmus uždegimas sukelia skysčių, elektrolitų, plazmos proteinų, leukocitų susikaupimą, kurių tikslas - susilpninti, izoliuoti ir pašalinti pavojingą faktorių bei grąžinti pažeistam audiniui jo pirminę būklę. Ūmus uždegimas trunka nuo kelių valandų iki kelių dienų. Kaip ūmaus žarnų uždegimo pasekmė, gyvūnui gali pasireikšti viduriavimas kartu ar be vėmimo, anoreksija, dehidratacija, karščiavimas, depresija, pilvo skausmai, jauniems - ir hipoglikemija, hipotermija. Galima įtarti susirgimus, kuriuos sukelia kačių leukemijos, kačių imunodeficito virusai. (13, 22) Tuo tarpu organizmui neįveikus ūmaus uždegimo, prasideda lėtinis, besitęsiantis savaitėmis, mėnesiais ar net metais ir šiuo atveju stebimi ilgalaikiai pakitimai -limfocitų, leukocitų ir makrofagų infiltracijos, audinių nekrozė, fibrozė, granuliacija, žarnų gleivinės struktūrų anomalijos (dažniausiai stebimi epitelio pakitimai). Plonosiose žarnose tokiu atveju stebimi limfocitai, eozinofilai, neutrofilai gaureliuose, tarp kriptų ir pogleivinėje. Žarnų gaureliai gali būti nepakitę, atrofuoti arba susijungę vienas su kitu, kriptose stebima hipertrofija, o gleivinėje edema. (4, 13) Lėtiniai žarnos sienelės pažeidimai sukelia gyvūno viduriavimą. Taip įvyksta, kuomet sutrikdoma normali žarnų ląstelių veikla ir padidėja žarnų pralaidumas. (13)
Pagal kraujagyslių ir ląstelių reakciją į pažeidimą, uždegimas gali būti serozinis, katarinis, fibrininis, hemoraginis arba kombinuotas. Serozinio atveju organizmas reaguoja išskirdamas ar kaupdamas skysčius su juose esančia nedidele plazmos proteinų ir leukocitų koncentracija -tai nutinka dėl pažeistose ląstelėse prasidėjusios hipersekrecijos. Tuomet stebimas gelsvo, vandeningo skysčio išsiskyrimas ir audinio. Katarinio uždegimo atveju išskiriamas ir kaupiasi tirštas želatinos konsistencijos skystis ir dažniausiai tokia reakcija stebima audiniuose, kuriuose esti taurinių ląstelių, kriptų liaukų, tad histopatologinių tyrimų metu aptinkama
uždegimas pasireiškia organizmui išskiriant didelės koncentracijos plazmos baltymų skysčius bei leukocitus, dėl ko dar stipriau pažeidžiamos ląstelės ir iškrenta didelės molekulinės masės baltymas fibrinogenas, kuris ir simbolizuoja šio uždegimo pasireiškimą. Histopatologinių tyrimų metu stebima hiperemija, hipertrofija, fibrinas ar kiti plazmos baltymai, neutrofilų infiltracijos. Hemoraginis uždegimas pasireiškia dėl kraujagyslių pažeidimo ir to sukelto kraujavimo, dėl ko histopatologiškai galima stebėti įvairius pažeidimus, kurių aktualiausi yra nekrozė ir eritrocitų sankaupos. (13)
Žarnas veikiant virusams, kurių žinomiausi ir dažniausiai sukeliantys virškinamojo trakto ligas katėms yra Rota, Korona bei Retro virusai, pirmieji pakitimai stebimi proksimalinėse plonosiose žarnose, jų epitelyje - ten esančių mikrogaurelių du trečdaliai ilgio pažeidžiami pirmiausia - jie sutrumpėja arba sulimpa vienas su kitu. (13, 23) Esant Korona viruso sukeltai infekcijai, kuri ypač pavojinga katėms dėl galimai mirtino enterito, paveikiami enterocitai -šie degeneruoja arba nyksta pradedant tuščiąja žarna. Šiai infekcijai ypač imlios nuo dviejų mėnesių iki septynerių metų amžiaus katės. Šiuo atveju išskiriami pakitimai yra kriptų hiperplazija, gleivinėje ir limfiniuose mazguose atsiradę uždegiminių ląstelių infiltratai, kartais - hemoraginis uždegimas. Ne mažesnį žarnų uždegimą gali sukelti ir bakterinės ligos. Gerai žinoma Escherichia coli, žarnose esanti kaip koliforminė bakterija, veikiant įvairiems veiksniams - genetikai, temperatūrai, stresui, virusams ir pan. - gali tapti patogenine ir sukelti viduriavimą, kuris pasireiškia dėl vandens grąžinimo į žarnų spindį. Šiuo atveju atliekant katės gaišenos patologinį anatominį tyrimą stebimas plonųjų žarnų tonuso sumažėjimas, spindžio padidėjimas ir geltona vandeninga masė. Mikroskopiškai nebus stebimi jokie žarnų sluoksnių pakitimai, uždegimai, nebent, esant ankstyvai diagnostikai, bakterijų susikaupimas ties enterocitais. (13)
Tarp katėms randamų žarnų patologijų neretai aptinkamas limfocitinis plazmocitinis žarnų uždegimas, pasireiškiantis nenormaliu šių ląstelių skaičiumi žarnų gaureliuose, liaukose ir pogleivinėje. Esant šiem pakitimams galima įtarti kačių uždegiminę žarnyno ligą (angl. IBD), kuriai išsivystyti įtakos turi tiek žarnyno mikrofloros pusiausvyros sutrikimas, tiek netinkama mityba, sutrikusi imuninė sistema ir pan. Liga įvardinama kaip idiopatinė ir gali pažeisti bet kurią žarnų dalį bei, manoma, yra susijusi su netinkamu žarnų imuninės sistemos atsaku į antigenus. Žarnose limfocitai ir plazmocitai randami ir įprastai, tačiau šis uždegimas nustatomas įvertinant limfocitų ir plazmocitų kiekio padidėjimą gaureliuose, pastarųjų atrofiją, fibrozę, kriptų deformaciją. (4, 14, 22, 24) Literatūroje aprašomas ir kitas kačių virškinamojo trakto susirgimas, apimantis tiek plonąsias žarnas, tiek kasą, kepenis, ir sukeliantis nuolat pasikartojantį arba pastovų išvardintų organų uždegimą, dėl ko jis pavadintas žarnų uždegimine liga (angl. Triaditis). Susirgimas siejamas su kačių anatomija, kadangi kasos latakas atsiveria į tulžies lataką prieš jiems pasiekiant dvylikapirštę žarną. Neatmetama priežastis, jog ligos pasireiškimą sąlygoja ir didesnis bakterijų kiekis, randamas plonųjų žarnų
pradžioje, kas gali daryti įtaką didesnei tikimybei bakterijoms patekti į kasos ar tulžies latakų sistemą. (3, 25) K. W. Simpson (2015) apžvalgoje teigiama, jog 50-56 proc. kačių, kurioms diagnozuotas pankreatitas, bei 32-50 proc. kačių, kurioms nustatytas cholangitas ar kepenų uždegimas, diagnozuota ir žarnų uždegiminė liga (angl. Triaditis). (26) Autorių (Janeczko ir kt. 2008 bei Craven ir kt. 2012) teigiama, jog pirminis priežastinis veiksnys ligos pasireiškimui yra žarnų uždegimas, dažniausiai esantis limfocitinis plazmocitinis, arba limfoma, dėl kurių sutrinka mikrofloros pusiausvyra ir iš čia bakterijos patenka į kasos ir tulžies latakus. (27, 28)
Taip pat katėms kartais nustatomos žarnų opos ir erozijos, atsirandančios dėl skrandžio rūgščių ir pepsinų sukeltos nekrozės bei nesugebėjimo gleivinei atstatyti vientisumo. Histopatologinių tyrimų metu stebimi įvairūs vaizdai, varijuojantys nuo nekrozės, uždegiminių ląstelių infiltracijos, kriptų hiperplazijos tik gleivinėje iki visų žarnos sienelės sluoksnių pažeidimų, dėl ko ji perforuojama. (4)
1.4.2. Mechaninis nepraeinamumas
Katėms, kaip ir kitiems naminiams ar laukiniams gyvūnas, galima mechaninė virškinamojo trakto obstrukcija dėl įvairių svetimkūnių. (13) Ši gali būti ūmi, obstrukcijai pasireiškiant plonųjų žarnų viršutinėje ar vidurinėje dalyse, bei lėtinė - dažniausiai nepraeinamumui susidarius klubinėje ar storosiose žarnose. (4) Esant visiškam pašalinio objekto įstrigimui žarnos spindyje, obstrukcijos vietoje ima kauptis skysčiai, daugintis bakterijos, šios iškiria endotoksinus. Dėl ilgai užsitęsusio nepraeinamumo galiausiai vystosi lokali pažeistos vietos išemija. (4, 22)
Esant žarnos užsisukimui, sutrikdoma kraujotaka, o įstrigus linijiniui svetimkūniui (siūlui, rūbų klostei ir pan.) plonosiose žarnose, peristaltikos dėka siekiama pašalinti objektą, tačiau šis nejuda ir žarnose atsiranda klostės. Virškinimui vykstant toliau, linijinis objektas, dėl žarnų judėjimo, mechaniškai pažeidžia gleivinę, gali ją perforuoti. (22) Be to, gali įvykti žarnų invaginacija - viena dalis įsimauna į kitą distalinę žarnų dalį, dėl ko segmentas įstringa, sukeldamas obstrukciją, pažeistos vietos padidėjimą, tynį, kraujotakos sutrikimą, hemoragiją ir, galiausiai, nekrozę. (13, 22)
Obstrukcijos vietoje prasideda tokie patologiniai pokyčiai kaip hiperemija, iškrenta fibrinas, kaupiasi uždegiminių ląstelių infiltratai, dėl išemijos nekrozuoja žarnos sienelė arba ji tampa edemiška. Neretai pažeista žarnos dalis pakinta, tai yra perauga jungiamuoju audiniu, susiformuoja randas arba striktūra. (13)
Žarnų nepraeinamumas ir nuolatinis stanginimasis arba atvirkščiai - pastovus viduriavimas bei kiti sutrikimai - gali sukelti ir tiesiosios žarnos iškritimą. Pastebėta, jog šiai patologijai predispoziją turi Manksų veislės katės. (22)
1.4.3. Gaubtinės žarnos išsiplėtimas
Vidurių užkietėjimas ar kiti veiksniai katėms sukelia pastovų ir negrįžtamą gaubtinės žarnos diametro padidėjimą, tad ši patologija pavadinta idiopatiniu gaubtinės žarnos išsiplėtimu. (29) Tai yra padidėjusios, dažniausiai išmatų pripildytos gaubtinės žarnos pavadinimas, kuri gali būti įgimta, pavyzdžiui, dėl žarnų atrezijos, arba įgyta, pavyzdžiui, dėl sutrikusios gaubtinės žarnos inervacijos. (13) Deja, išsiplėtimo priežastys gali būti ir nežinomos, tačiau dažniausiai tai siejama su sutrikusiu tuštinimusi arba neurologiniais reiškiniais. Dažniausiai ši patologija pasireiškia katėms. (22)
Atliktas tyrimas, kurio tikslas buvo išmatuoti kačių, neturėjusių virškinamojo trakto patologijų, kačių, turėjusių problemų su vidurių užkietėjimu, bei kačių, kurioms nustatytas gaubtinės žarnos išsiplėtimas, gaubtinių žarnų diametrus. Nustatyta, jog iš 97 proc. sveikų kačių maksimalus gaubtinės žarnos diametras buvo ≤27 mm, tuo tarpu kačių, kurioms nustatyta gaubtinės žarnos išsiplėtimo patologija, maksimalus diametras buvo 36,9 mm. Tiems gyvūnams, kuriems buvo diagnozuotas vidurių užkietėjimas, išmatuotas maksimalus diametras taip pat siekė ≤27 mm. (30)
1.4.4. Kačių virusinė panleukopenija
Kačių panleukopeniją sukeliantis virusas priklauso Parvoviridae šeimai, DNR virusams ir replikuojasi šeimininko ląstelių branduoliuose, sukeldamas infekcijas tiek vaikingoms katėms, tiek ką tik atvestiems ar kelių mėnesių kačiukams, kartais - vyresnioms katėms. Vis dėlto pavojingiausias šis virusas jaunoms katėms, kadangi tai siejama su jų nujunkymu ir silpnu imunitetu. Užsikrečiama patekus į endemines šios ligos sritis, pavyzdžiui, prieglaudas, o atlikus tyrimą Jungtinėse Amerikos Valstijose, Čikagoje, nustatyta, jog vadą laikant su motina, kačiukų išgyvenamumas, užsikrėtus šiuo virusu, nepadidėja. Dažniausiai liga ir jos pasekmės siejamos su viduriavimu, virškinamojo trakto pažeidimais, vėmimu ir anoreksija, limfopenija, neutropenija. Dar negimusiems arba kačių jaunikliams kai kada nustatoma smegenėlių hipoplazija, aprašomi pavieniai encefalito atvejai ir nors įprastai šis virusas randamas didelio mitotinio aktyvumo ląstelėse, jo replikacija neseniai aptikta neuronuose -tiriant histologiškai pastebėtos židininės, padrikai išsidėsčiusios intracitoplazminės vakuolės neuronų, esančių krūtinės stuburo kanale, viduje. (4, 31, 32)
Pažeidimai būna lokalizuoti plonosiose žarnose, tačiau pasitaiko ir storosiose. Virškinamajame trakte virusas pradžioje renkasi atakuoti žarnų gleivinėje besireplikuojančias ląsteles, stebimas kriptų nykimas, po kurio sutrumpėja mikrogaureliai, vystosi jų atrofija. Virusas gali pažeisti žarnų sieneles sukeldamas išopėjimą, patechijas, epitelio pažeidimus, hemoragijas gleivinėje, pogleivinėje ir raumeniniame sluoksnyje, pogleivinės edemą, fibrino iškritimą, neutrofilų ir eozinofilų infiltracijas, tačiau žarnų gaureliai gali būti ir nepažeisti. Dėl
pažeistų kriptų gleivinė suplonėja, išopėja, prisikaupia skysčių, fibrino, eritrocitų. Dėl įvardintų pažeidimų pasireiškia malabsorbcija, padidėjęs žarnų pralaidumas ir, galiausiai, viduriavimas. Pietų Korėjoje aprašytas tyrimas, kurio metu viduriavusiai ir vėmusiai katei ultrasonografijos tyrimo metu nustatyta daugiasluoksnė linijinė struktūra, susilaikę žarnyno sluoksniai storosiose žarnose, kurie gali būti lengvai supainioti su žarnų invaginacija, tačiau gyvūnui pasituštinus buvo pašalinti. Dariniai nustatyti esantys fibrinonekrotiniai. Manoma, kad šios linijinės struktūros susiformavo dėl enterito, kurį sukėlė panleukopenijos virusas. (4, 13, 14, 33)
1.4.5. Parazitinės ligos
Katės organizme gali būti aptinkami įvairūs endoparazitai. Priklausomai nuo parazito vystymosi ciklo ir tarpinių bei galutinių šeimininkų, kai kurie jų randami kačių žarnose bei gali būti nustatomi įvairiais metodais, pavyzdžiui, tiriant išmatas ar atliekant patologinį anatominį gaišenų tyrimą. (13)
Katėms neretai randami nematodai, priklausantys Ascarididae šeimai. Dažniausiai joms nustatomi Toxocara cati bei Toxascaris leonina, kuriomis gyvūnai užsikrečia prariję sukėlėjo kiaušinėlį. Suaugę parazitai yra baltos spalvos ir gali būti įvairaus ilgio, priklausomai nuo paties šeimininko dydžio. Suaugusios parazitinės kirmėlės vienu vystymosi ciklo metu aptinkamos plonosiose žarnose, dėl ko sukelia žarnų uždegimą (pvz., eozinofilų infiltraciją), obstrukciją ar net virškinamojo trakto sienelės perforaciją bei peritonitą. Gyvūnams užsikrėtus pasireiškia svorio netekimas, sutrikęs vystymasis, augimas. Katė parazitą gali išvemti arba pašalinti su išmatomis viduriuodama. (22, 34) Suomijoje atlikto tyrimo metu padarytos išvados, jog dažniausiai Toxocara bei Toxascaris užsikrečia katės, kurios yra negrynaveislės, gali išeiti į lauką, gyvena už miesto ribų arba maitinamos namuose ruoštu pašaru. Tuo tarpu grynaveislėms katėms pasireiškė didesnė rizika būti užsikrėtusioms Giardia duodenalis. (35)
Neretai pasitaikantys parazitai yra ir cestodai, iš kurių katėms dažnai sutinkami Dipilydium caninum, kuriais katė užsikrečia suėsdama užkrėstą tarpinį šeimininką (utėlę, blusą). Gyvūnui pasireiškia tokie simptomai kaip išeinamosios angos sudirgimas, kai kuriais atvejais žarnose, esant dideliam kiekiui parazitų, galima obstrukcija. (22) Kiti neretai pasitaikantys cestodai priklauso Taeniidae šeimai ir sukelia teniozes. Parazitams esant žarnose, vystosi viduriavimas ar vidurių užkietėjimas, obstrukcijos. (34)
Atlikus 10 metų retrospektyvią analizę vakarų Kanadoje, nustatyta, jog dažniausiai rasti parazitai flotacijos metodu katėms buvo Toxocara cati, Isospora bei Echinococcus ar Taenia. Be to išsiaiškinta, jog katėms, kurių amžius nesiekia 2 metų, dvigubai dažniau randama virškinamojo trakto parazitų nei vyresnėms kaip 2 metų katėms. (36)
1.4.6. Žarnų navikai ir polipai
Neoplazijos gali išsivystyti daugelyje virškinamojo trakto dalių ir katėms neretai nustatomos žarnose dėl jų ilgo gyvenimo laiko. Navikų priežastiniai veiksniai ne visada aiškūs, tačiau domestikuotiems gyvūnams jie siejami su tuo, jog jie gyvena žmogaus sukurtoje aplinkoje ir tie patys faktoriai, lemiantys navikinių audinių vystymąsi žmogui, gali sudaryti sąlygas navikams vystytis ir gyvūno organizme. Katėms aptinkami tokie virškinamojo trakto navikai kaip leiomioma, leimiosarkoma, limfoma, mastocioma, susijusi su opėjimu, adenoma, adenokarcinoma bei karcinoidai. (13) Adenokarcinomos katėms dažniausiai randamos tuščiojoje, klubinėje, gaubtinėje žarnose, o limfomos įvardinamos kaip neoplastinės limfocitų proliferacijos, virškinamajame trakte sudarančios mazgelius, mases, difuzinius žarnų sienelės sustorėjimus. (22, 37)
Kartais kačių žarnose randami dariniai, vadinami polipais. Tai nenormaliai iš gleivinės išaugę audiniai, kurie gali nesukelti jokių klinikinių simptomų, nebent išdidėja arba yra pažeidžiami. (38-40) Polipai paprastai yra susiformavę hiperplazavę audiniai, retai susiję su neoplazijomis. (4) Nustatyta, jog kačių virškinamajame trakte jų retkarčiais gali pasitaikyti tiek skrandyje, tiek dvylikapirštėje, tuščiojoje, klubinėje, gaubtinėje bei tiesiojoje žarnose. (41-45)
TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA
Tyrimai atlikti LSMU VA Veterinarinės Patobiologijos katedroje esančiame Patologijos centre. Kačių žarnų mėginiai rinkti 2019 m. ir imti iš gaišusių arba eutanazuotų kačių X klinikose. Iš viso ištirtos 26 kačių gaišenos, aprašytos patologinių anatominių tyrimų aktuose, bei paimti 66 mėginiai ir atlikti jų histopatologiniai tyrimai. Surinkti Patologijos centro duomenys ir analizuoti tiek jų, tiek savų patomorfologinių tyrimų rezultatai.
Patologiniai anatominiai 26 kačių gaišenų tyrimai
Iš 26 kačių 22 patologinių anatominių tyrimų metu nustatytos žarnų patologijos
Paimti 66 mėginiai histopatologiniams tyrimams Mėginių ruošimas histopatologiniams tyrimams ir jų analizavimas mikroskopu Retrospektyvi 2015-2018 m. Patologijos centro duomenų
analizė
Surinkti 214 kačių gaišenų patologinių anatominių
tyrimų rezultatai
Iš 214 kačių 129 nustatytos žarnų patologijos
Atliktos statistinės analizės
1 pav. Tyrimo metodikos schema
2.1. Tyrimo eiga
2.1.1. Gaišenų patologiniai anatominiai tyrimai
Atlikti 26 kačių gaišenų patologiniai anatominiai tyrimai. Pradžioje susipažįstama su gyvūno ligos istorija ir nustatoma lytis, veislė, amžius, svoris, kailio spalvos. Atliekamas išorinis gaišenos tyrimas, po to vidaus organų bei audinių vertinimas.
Dvylikapirštė žarna tirta kartu su skrandžiu, žarną kerpant priešingoje pusėje nei yra žarnų pasaitas. Kitų žarnų (tiek plonųjų, tiek storųjų) tyrimai atlikti pirmiausia pašalinus žarnų
vertinta jų forma, vienodumas, spalva, konsistencija, dujų kiekis ir žarnose esantis turinys bei jo konsistencija, spalva, gleivių kiekis, taip pat rastų pakitimų lokalizacija, dydis, skaičius. Be to, matuotas gaubtinės žarnos diametras, siekiant įvertinti, ar nėra gaubtinės žarnos išsiplėtimo, kuris nustatomas katėms. Įvertintos žarnų pasaito limfagyslės, limfiniai mazgai ir kraujagyslės. Gaišenų tyrimų metu didžiausias dėmesys skirtas rastiems patologiniams anatominiams pokyčiams, taip pat nustatytos diagnozės, dėl ko gyvūnas gaišo ar buvo eutanazuotas.
Tiriamojoje magistro darbo dalyje pateiktos nuotraukos yra iš asmeninio archyvo ir buvo padarytos gaišenų patologinių anatominių tyrimų metu.
2.1.2. Histopatologiniai tyrimai
Iš dvylikapirštės ir klubinės bei pažeistų plonųjų ir storųjų žarnų dalių žirklėmis imti žarnų sienelių mėginiai. Stebint žarnų pasaito limfinių mazgų pakitimus, dviem atvejais buvo paimti ir šių mazgų mėginiai. Visi jie talpinti į vienkartinius indelius, kuriuose medžiaga fiksuota 10 proc. neutraliu formalino tirpalu 3-5 dienas. Po numatyto laiko mėginiai pjaustyti, sudėti į biopsines kasetes, merkti į šaltą tekantį vandenį 24 val. Po plovimo kasetės su medžiaga dėtos į audinių mirkymo procesorių „Shandon Pathcentre, USA“, kuriame medžiagos dehidratuotos 60 º, 80 º ir 96 º etilo alkoholyje po 2,3 valandas ir skaidrintos izopropanolio alkoholyje po 1 - 3 val. Po to medžiaga skaidrinta chloroforme 1 - 3 val. Galiausiai ji impregnuojama parafinu A, B, C, D ir vėliau tiriamieji mėginiai įlieti į parafininius blokus, naudojant audinių įliejimo įrangą „Tes 99“. Atvėsus blokeliams su medžiaga, jie pjaustyti „Sakura Accu-Cut® SRM ™, Japonija“ pusiau automatiniu rotaciniu mikrotomu, o atpjauti pjūviai tiesinti 37 ºC temperatūros termostatinėje vandens vonelėje. Padalinti pjūviai perkelti ant objektinio stiklelio ir džiovinti 5 valandas ant reguliuojamos kaitinimo plokštės „Thermo Scientific Hotplate“, kurios temperatūra 37 ºC. Išdžiuvę pjūviai dažyti automatiniu dažymo įrenginiu „Sakura Tissue-Tek® DRS ™, Japonija“. Paruošti histologiniai mėginiai analizuoti „Olympus BX61“ mikroskopu. Atlikto tyrimo rezultatai, statistiniai duomenys surašyti „Microsoft Office Excel“ ir SPSS programose, apskaičiuota procentinė išraiška.
Tiriamojoje magistro darbo dalyje pateiktos nuotraukos yra iš asmeninio archyvo ir buvo padarytos histopatologinių tyrimų metu.
2.1.3. Patologijos centro retrospektyvi ir savų patomorfologinių duomenų analizės Atlikta retrospektyvi 2015-2018 m. Patologijos centro duomenų analizė, renkant duomenis apie makroskopiškai stebėtus kačių patologijų morfologinių tyrimų rezultatus, nagrinėjant kačių gaišimo ar eutanazijos priežastis. Toliau analizuoti tik tų kačių duomenys, kurių gaišimo ar eutanazijos priežastys buvo susijusios su virškinamojo trakto patologijomis.
Siekta išsiaiškinti, ar lytis, amžius, įtariamas susirgimas turėjo įtakos tam tikrų patologijų pasireiškimui. Duomenys ir rezultatai surašyti, sisteminti ir analizuoti „Microsoft Office Excel“ bei SPSS programomis. Siekiant nustatyti, ar kintamųjų ryšys patikimas, sudarytos 2x2 dažnių lentelės ir apskaičiuoti Chi-kvadrato (Maknemaro) kriterijai. Gauta reikšmė (p) nurodė, ar koreliacija statistiškai reikšminga (reikšminga, kai p<0,05). Taip pat atlikta ir savų patologinių anatominių bei histopatologinių tyrimų metu gautų duomenų analizė prieš tai minėtomis programomis. Siekta išsiaiškinti, ar lytis ir amžius turėjo įtakos patologijų pasireiškimui. Be to, analizuota, ar tam tikros žarnų patologijos pasireiškia kartu. Taikyti Chi-kvadrato (Maknemaro) kriterijai ir remtasi gautu statistiškai patikimu ar nepatikimu ryšiu.
TYRIMO REZULTATAI
3.1. Patologijos centre atliktų kačių gaišenų patologinių anatominių tyrimo
rezultatų analizė
Naudojantis LSMU Veterinarijos akademijos Patologijos centro duomenų bazės sukaupta medžiaga, surinkti duomenys apie 2015-2018 metais atliktus kačių gaišenų patologinius anatominius tyrimų rezultatus. Iš viso per minėtą laikotarpį tyrimai atlikti 214 kačių, o žarnų patologiniai anatominiai pokyčiai nustatyti 60 proc. (n=129) kačių, tad galima manyti, jog virškinamojo trakto problemos yra aktualios.
2 pav. Kačių, kurioms nustatytos arba nenustatytos žarnų patologijos, pasiskirstymas
Iš šių 129 gyvūnų 53 proc. (n=68) buvo patinai, 47 proc. (n=61) patelės. Tuo tarpu 14 proc. (n=18) kačių buvo veislinės, o 86 proc. (n=111) - mišrūnės. Tarp veislinių kačių dažniausiai žarnų patologijos pasitaikė toliau išvardintoms veislėms: 5 egzotams, 4 siamo, 2 rusų mėlyniesiems, 1 Europos trumpaplaukei, 1 Meino meškėnui, 1 Abisinijos katei, 1 Kornvalio reksui, 1 britų trumpaplaukei, 1 sfinksui ir 1 persų katei.
5 pav. Kačių pasiskirstymas pagal skirtingas veisles
Toliau kates suskirsčiau į amžiaus grupes: 1-6 mėn. grupei priklausė 44 proc. kačių (n=57), 7 mėn.-2 m. 10 proc. (n=13), 3-10 m. 31 proc. (n=40), 11 m. ir vyresniems - 15 proc. kačių (n=19). Suskirstymas reikalingas, kad būtų įvertinta, kurių grupių katėms žarnų patologijos pasitaikė dažniausiai. Aktualius duomenis pateikiau lentelėje (1 lentelė).
1 lentelė. Kačių pasiskirstymas pagal amžių, lytį, veisles
Visos katės, kurioms nustatytos žarnų patologijos
Amžius Lytis Veislė
1-6mėn. 7mėn.-2m. 3-10 m. 11m.ir vyresni
Patinai Patelės Mišrūnai Veisliniai
7 pav. Kačių pasiskirstymas amžiaus grupėse
Iš 129 kačių, kurioms nustatytos žarnų patologijos, pakitimai pasiskirstė tokia tvarka: uždegimas nustatytas 98 katėms (76 proc. kačių), helmintozės - 39 katėms (30 proc.), mechaninis nepraeinamumas - 8 katėms (6 proc.), neoplazija - 4 katėms (3 proc.), gaubtinės žarnos išsplėtimai - 3 katėms (2 proc.) ir 1 katei (1 proc.) - tiesiosios žarnos iškritimas.
8 pav. Nustatytų žarnų patologijų pasiskirstymas
Iš visų 129 kačių 35 jų (27 proc.) žarnų patologija buvo kaip pagrindinė liga, 31 katei (24 proc.) - gretutinė liga, o 63 katėms (49 proc.) žarnų patologija buvo kaip komplikacija. Iš prieš tai minėtų 35 kačių, kurioms žarnų patologija buvo kaip pagrindinė liga, dėl šių priežasčių eutanazuota 20 (57 proc.) kačių, o nugaišo 15 kačių (43 proc.). Iš tų kačių, kurioms žarnų patologija buvo gretutinė liga, eutanazuota 18 kačių (58 proc.), pačios nugaišo 13 kačių (42 proc.). Iš 63 kačių, kurioms žarnų patologijos buvo kaip komplikacijos, eutanazuota 31 iš
9 pav. Kačių žarnų patologijų sukeltų pasekmių pasiskirstymas
Uždegimas nustatytas 98 (76 proc.) iš 129 kačių su žarnų patologijomis. Atsižvelgiant į kačių lytį, žarnų uždegimas rastas 57 (58 proc.) patinams ir 41 (42 proc.) patelei. Tačiau tyrime dalyvavo 68 patinai ir 61 patelė, tad žarnų uždegimas pasireiškė 84 proc. visų patinų ir 67 proc. visų patelių. Pagal amžių uždegimas pasireiškė taip: 1-6 mėn. 46 katėms (47 proc.), 7 mėn.-2 m. 10 kačių (10 proc.), 3-10 m. 28 katėms (29 proc.), o 11 m. ir vyresnėms - 14 kačių (14 proc.). Tačiau tyrime dalyvavo 57 katės, kurių amžius 1-6 mėn., 13 kačių 7 mėn.-2 m., 40 kačių 3-10 m. ir 19 kačių 11 m. ir vyresnių, tad žarnų uždegimas pasireiškė 81 proc. visų 1-6 mėn. kačių, 77 proc. visų 7 mėn.-2 m., 70 proc. visų 3-10 m. ir 74 proc. visų 11m. ir vyresnių. Kadangi ši patologija, lyginant su kitomis, pasireiškė dažniausiai, iškeltos hipotezės, jog ji priklauso nuo kačių lyties bei amžiaus. Sudaryta 2x2 dažnių lentelė ir skaičuotas Chi-kvadrato kriterijus. Nustatyta, jog statistiškai gauti duomenys (p=0,02) yra patikimi (nes p<0,05), tad galima teigti, jog lytis turėjo įtakos uždegimo pasireiškimui ir dažniau jis nustatytas patinams.
Toliau, analizuojant amžiaus įtaką uždegimo pasireiškimui, taip pat sudaryta dažnių lentelė ir apskaičiuotas Chi-kvadrato kriterijus. Nustatyta, kad gauti duomenys (p=0,6) nėra patikimi (nes p>0,05), tad teigti, jog amžius turėjo įtakos uždegimo pasireiškimui, negalime.
11 pav. Žarnų uždegimo pasireiškimas priklausomai nuo amžiaus
Taip pat suskirsčius uždegimų pasireiškimus stebime, jog dažniausiai pasireiškiantys jų buvo katarinis uždegimas 56 katėms (57 proc.) ir hemoraginis uždegimas 21 katei (22 proc.). Toliau rečiau pasitaikė tokie uždegimo požymiai kaip hiperemija 14 kačių (14 proc.), fibrininis uždegimas 4 katėms (4 proc.) bei opos ir erozijos 3 katėms (3 proc.). Nuspręsta panagrinėti, ar dažniausiai pasireiškusiems katariniam bei hemoraginiam uždegimams turėjo įtakos katės lytis bei amžius.
12 pav. Žarnų uždegimų makroskopinių pakitimų pasiskirstymas
Nagrinėjant katarinio uždegimo pasireiškimo priklausomybę nuo lyties bei amžiaus nustatyta, jog ši patologija pasireiškė 30 patinų ir 26 patelėms. Sudarius dažnių lentelę ir apskaičiavus Chi-kvadrato kriterijų nustatyta, kad gauti duomenys (p=0,8) nėra patikimi (nes p>0,05), tad negalima teigti, jog žarnų katarinio uždegimo pasireiškimas priklausė nuo lyties.
13 pav. Žarnų katarinio uždegimo pasireiškimas priklausomai nuo lyties
Vertinant, ar amžius turi įtakos žarnų katarinio uždegimo pasireiškimui, skaičiai pasiskirstė taip: 1-6 mėn. amžiaus 24 katėms, 7 mėn.-2 m. amžiaus 7 katėms, 3-10 m. amžiaus 18 kačių bei 11 m. ir vyresnio amžiaus 7 katėms. Gauti duomenys (p=0,8) nėra patikimi (nes p>0,05), tad negalima teigti, jog žarnų katarinis uždegimas priklausė nuo amžiaus.
14 pav. Žarnų katarinio uždegimo pasireiškimas priklausomai nuo amžiaus
Nagrinėjant hemoraginio uždegimo priklausomybę nuo lyties ir amžiaus nustatyta, jog šis uždegimas pasireiškė 8 patelėms ir 13 patinų. Sudarius dažnių lentelę ir apskaičiavus Chi-kvadrato kriterijų nustatyta, kad gauti duomenys (p=0,3) nėra patikimi (nes p>0,05), tad negalime teigti, kad žarnų hemoraginio uždegimo pasireiškimas priklausė nuo lyties.
15 pav. Žarnų hemoraginio uždegimo pasireiškimas priklausomai nuo lyties
Vertinant, ar amžius turi įtakos žarnų hemoraginio uždegimo pasireiškimui, skaičiai pasiskirstė taip: šis uždegimas nustatytas 15 kačių 1-6 mėn. amžiaus, 2 katėms 7 mėn.-2 m. amžiaus, 4 katėms 3-10 m. amžiaus ir nė vienai 11m. ir vyresnio amžiaus katei. Gauti duomenys (p=0,02) yra patikimi (nes p<0,05), tad galime teigti, jog žarnų hemoraginio uždegimo pasireiškimas priklausė nuo amžiaus ir dažniau buvo nustatytas jaunesnėms, t.y., 1-6 mėn. amžiaus katėms.
16 pav. Žarnų hemoraginio uždegimo pasireiškimas priklausomai nuo amžiaus
Toliau pateikta diagrama, nurodanti mechaninio nepraeinamumo priežastis, kurios nustatytos iš viso 8 katėms - 5 katėms (63 proc.) tai buvo trichobezoaro sukelta obstrukcija, 2 katėms (25 proc.) helmintų suketa obstrukcija ir 1 katei (12 proc.) nepraeinamumą sukėlė polipas.
17 pav. Žarnų mechaninio nepraeinamumo priežasčių pasiskirstymas
Taip pat nuspręsta panagrinėti kačių virusinės panleukopenijos pasireiškimą ir jos priklausomybę nuo kačių lyties bei amžiaus. Iš 129 kačių, kurioms nustatytos žarnų patologijos, 31 katei (24 proc.) įtartas prieš tai minėtas susirgimas, remiantis patologiniais anatominiais pokyčiais ir pateikta anamneze. Iš jų liga įtarta 21 patinui (68 proc.) ir 10 patelių (32 proc). Visos šios katės buvo mišrūnės. Tam, kad būtų galima įvertinti galimą amžiaus įtaką susirgimui, sudarytos dvi amžiaus grupės, kur katės pasiskirstė taip: 26 katės buvo 1-6 mėn. amžiaus ir tik 5 katės priklausė 7 mėn. ir vyresnių grupei. Daugiausia, t.y., 9 katės, sirgo būdamos 2 mėn. amžiaus. Iš 31 katės eutanazuota 18 (58 proc.), o pačios gaišo 13 kačių (42 proc.).
18 pav. Kačių, kurioms įtarta virusinė panleukopenija, pasiskirstymas pagal amžių
Iškelta hipotezė, jog kačių virusinės panleukopenijos pasireiškimas priklauso nuo lyties. Susisteminus turimus duomenis ir atlikus skaičiavimus nustatyta, jog gauti rezultatai (p=0,054) yra nepatikimi (nes p<0,05), tad negalime teigti, jog ligos pasireiškimui įtakos turėjo lytis.
Vertinant, ar amžius turėjo įtakos kačių virusinės panleukopenijos pasireiškimui, gauti duomenys buvo labai patikimi (nes p<0,05), tad galime teigti, jog kačių virusinės panleukopenijos pasireiškimas priklausė nuo kačių amžiaus ir dažniau šia liga sergančių buvo 1-6 mėn. amžiaus kačių.
19 pav. Kačių virusinės panleukopenijos
pasireiškimas priklausomai nuo lyties
20 pav. Kačių virusinės panleukopenijos
pasireiškimas priklausomai nuo amžiaus Toliau katėms, kurioms įtarta kačių virusinė panleukopenija (n=31), žarnų patologijos pasiskirstė taip: 16 (52 proc.) kačių nustatytas hemoraginis uždegimas, 12 kačių (39 proc.) katarinis uždegimas, 2 katėms (6 proc.) fibrininis uždegimas ir 1 katei (3 proc.) hiperemija.
Nuspręsta iškelti hipotezę, jog hemoraginis žarnų uždegimas linkęs pasireikšti įtariant kačių virusinės panleukopenijos susirgimą. Susisteminus turimus duomenis (2 lentelė) ir apskaičiavus Maknemaro kriterijų gauta, jog duomenys (p=0,04) yra patikimi (nes p<0,05), tad galime teigti, jog hemoraginis žarnų uždegimas dažniau pasireiškia kačių virusinės panleukopenijos atveju.
2 lentelė. Žarnų hemoraginio uždegimo ir kačių virusinės panleukopenijos pasireiškimo
dažnumai
Kačių virusinė panleukopenija
Įtarta Neįtarta Iš viso
Žarnų hemoraginis uždegimas Nustatytas 16 5 21 Nenustatytas 15 93 108 Iš viso 31 98 129
Galiausiai nuspręsta išnagrinėti helmintozių pasireiškimo priklausomybes, tad iškelta hipotezė, jog jos pasireiškimas priklauso nuo katės amžiaus. Iš viso helminozė nustatyta 39 katėms ir sudarytos trys amžiaus grupės, kuriose katės susiskirstė taip: 24 katės priklausė 1-6 mėn. amžiaus grupei, 4 katės 7 mėn.-2 m. amžiaus ir 11 kačių 3 m. ir vyresnių amžiaus grupei. Gauti duomenys (p=0,02) yra patikimi (nes p<0,05), tad galime teigti, jog katėms helmintozių pasireiškimas priklausė nuo amžiaus ir dažniau jos nustatytos 1-6 mėn. amžiaus katėms.
3.2. Savų patomorfologinių tyrimų analizė
Iš viso patologiniai anatominiai tyrimai atlikti 26 katėms, iš kurių paimti mėginiai histopatologiniams tyrimams (plonųjų ir storųjų žarnų bei žarnų pasaito limfinių mazgų). Iš šių 26 kačių 22 (85 proc.) nustatytos žarnų patologijos tiek atliekant patologinius anatominius, tiek histopatologinius tyrimus, o pakitimai žarnose nenustatyti tik 4 (15 proc.) katėms. Iš prieš tai minėtų 22 kačių buvo 12 (55 proc.) patinėlių ir 10 (45 proc.) patelių.
23 pav. Visų tirtų kačių, kurioms nustatytos
arba nenustatytos žarnų patologijos, pasiskirstymas
Toliau 22 katės suskirstytos į dvi amžiaus grupes: 11 kačių priklausė 1-6 m. amžiaus kategorijai ir 11 kačių 7 m. ir vyresnėms. Visos 22 katės, kurioms nustatytos žarnų patologijos, buvo mišrūnės. Lentelėje (3 lentelė) pateikta aktualiausia informacija.
3 lentelė. Kačių pasiskirstymas pagal amžių, lytį ir veislę
Katės, kurioms nustatytos
žarnų patologijos
Amžius Lytis Veislė
1-6 m. 7 m. ir vyresni
Patinai Patelės Mišrūnai Veisliniai
22 11 11 12 10 22 0
24 pav. Kačių, kurioms nustatytos žarnų
25 pav. Kačių pasiskirstymas pagal amžių 26 pav. Kačių pasiskirstymas amžiaus
grupėse
Patologinių anatominių tyrimų metu nustatytos žarnų patologijos tarp 22 kačių pasiskirstė tokia tvarka: uždegimas nustatytas 20 kačių (91 proc. kačių), helmintozės - 6 katėms (27 proc. kačių), gaubtinės žarnos išsiplėtimas - 2 katėms (9 proc. kačių), mechaninis nepraeinamumas 1 katei (5 proc. kačių) ir polipas 1 katei (5 proc. kačių).
27 pav. Patologinių anatominių tyrimų metu nustatytų žarnų patologijų pasiskirstymas
Iš visų 22 kačių žarnų patologijos 4 katėms (18 proc.) buvo kaip pagrindinė liga, 15 (68 proc.) kaip komplikacijos, o 3 katėms (14 proc.) tai buvo gretutinė liga. Iš minėtų 4 kačių,
gaišo pačios. Iš 15 kačių, kurioms žarnų patologijo buvo kaip komplikacijos, eutanazuota 14 gyvūnų (93 proc.) ir tik 1 gaišo pati (7 proc.). Tuo tarpu katėms, kurioms žarnų patologijos nustatytos kaip gretutinės ligos, 1 (33,3 proc.) jų eutanazuota, o 2 (66,6 proc.) gaišo pačios.
28 pav. Kačių žarnų patologijų sukeltų pasekmių pasiskirstymas
Toliau duomenys susisteminti, kad būtų įvertinta, kuriose žarnose patologijos pasireiškė -13 kačių (59 proc.) jos nustatytos tik plonosiose, 3 katėms (14 proc.) tik storosiose ir 6 katėms (27 proc.) ir plonosiose, ir storosiose žarnose. Iš šių duomenų galime matyti, jog plonosiose žarnose patologijų pasitaikė 4,3 karto dažniau nei storosiose žarnose ir 2,16 karto dažniau nei patologijų rasta kartu ir plonosiose, ir storosiose.
Kačių gaišenų patologinių anatominių tyrimų metu 20 kačių nustatytas žarnų uždegimas. Uždegimai pasireiškė tokia tvarka: lėtinis katarinis enteritas nustatytas 7 katėms (35 proc.), fibrininis enteritas 3 katėms (15 proc.), ūmus serozinis enteritas 3 katėms (15 proc.), lėtinis katarinis enterokolitas 2 katėms (10 proc.), lėtinis katarinis-hemoraginis enterokolitas 2 katėms (10 proc.), storųjų žarnų hiperemija 2 katėms (10 proc.) ir ūmus serozinis enterokolitas 1 katei (5 proc.).
Atliekant histopatologinius tyrimus, vertintos plonosios ir storosios žarnos bei žarnų pasaito limfiniai mazgai - pastarųjų mėginiai imti 2 kartus, kuomet nustatytas jų padidėjimas, kieta konsistencija, spalviniai pokyčiai.
33 pav. Žarnų pasaito limfinio mazgo hiperplazija (HE, x200), hiperemija (balta rodyklė) 32 pav. Patinas, 8 metų, makroskopinis
tuščiosios žarnos vaizdas. Stebimas fibrininis enterokolitas - žarnų spindžiuose gausu iškritusio fibrino
(baltos rodyklės)
31 pav. Patinas, 3 metai, makroskopinis
klubinės ir gaubtinės žarnų vaizdas. Stebimas lėtinis katarinis enterokolitas - raudonų ir drumstų želatinos bei gleivių konsistencijos skysčių sankaupos žarnos spindyje, gleivinės
hiperemija ir edema. Klubinės žarnos gleivinėje - ryškios Pejerio plokštelės,
Tiriant plonasias žarnas, nustatyta 17 skirtingų patologijų, o bendras patologijų skaičius buvo 64, tuo tarpu storosiose žarnose rastos 8 skirtingos patologijos, kurių bendras patologijų skaičius buvo 14. Vertinant atskirų patologijų pasireiškimo skaičius matome, jog plonosiose žarnose atskirų patologijų aptikta 2,1 karto dažniau.
34 pav. Histopatologinių tyrimų metu nustatytų patologijų plonosiose žarnose pasiskirstymas
Nustatytos patologijos plonosiose žarnose pasiskirstė taip: kriptų hiperplazija rasta 13 (59 proc.) kačių, limfocitinis plazmocitinis uždegimas 6 katėms (27 proc.), gleivinės hiperemija 6 katėms (27 proc.), gleivinės edema 6 katėms (27 proc.), gleivinės hiperplazija 5 katėms (23 proc.), pogleivinės hiperemija 5 katėms (23 proc.), limfocitų infiltracija raumeniniame sluoksnyje 4 katėms (18 proc.), jungiamojo audinio randas raumeniniame sluoksnyje 4 katėms (18 proc.), eozinofilinis uždegimas 3 katėms (14 proc.), limfocitų sankaupa pogleivinėje 2 katėms (9 proc.), hemosiderino sankaupos gleivinėje 2 katėms (9 proc.), pogleivinės edema 2 katėms (9 proc.), pogleivinės hiperplazija 2 katėms (9 proc.), opa 1 katei (5 proc.), kriptų skaičiaus sumažėjimas 1 katei (5 proc.), jungiamojo audinio polipas 1 katei (5 proc.), raumeninio sluoksnio hiperemija 1 katei (5 proc.).
35 pav. Hemosiderino sankaupos gleivinėje (baltos rodyklės) ir pogleivinės hiperemija (HE,
x200)
37 pav. Opa žarnos gleivinėje. Stebimi deformuoti žarnų gaureliai, jungiamojo audinio
išvešėjimas (mėlyna rodyklė), limfocitų (rožinė rodyklė), eritrocitų (balta rodyklė) sankaupos (HE, x40, x100)
38 pav. Jungiamojo audinio randas raumeniniame sluoksnyje, limfocitų infiltracija (HE,
x100)
39 pav. Kriptų hiperplazija (HE, x40)
Atsižvelgiant į kačių lytį, kriptų hiperplazijos nustatytos 9 (69 proc.) patinams ir 4 (31 proc.) patelėms iš visų 13 atvejų. Pagal amžių patologija pasiskirstė taip: 7 katės priklausė 1-6 m. amžiaus grupei, 6 katės - 7 m. ir vyresnėms. Iškeltos hipotezės, jog kriptų hiperplazijos pasireiškimas priklauso nuo kačių lyties bei amžiaus. Sudarytos 2x2 dažnių lentelės ir apskaičiuoti Chi-kvadrato kriterijai. Nustatyta, jog tiek kalbant apie lytį gauti duomenys (p=0,09) nėra statistiškai patikimi, tiek kalbant apie amžių duomenys (p=0,6) nėra patikimi (nes p>0,05), tad negalime teigti, jog lytis ar amžius turėjo įtakos kriptų hiperplazijos pasireiškimui.
40 pav. Kriptų hiperplazijos
Taip pat iškelta hipotezė, jog limfocitinis plazmocitinis žarnų uždegimo pasireiškimas priklauso nuo lyties bei amžiaus, tačiau duomenys nebuvo statistiškai patikimi (p>0,05), tad to teigti negalime.
42 pav. Limfocitinis plazmocitinis uždegimas (balta rodyklė - plazmocitas, tamsiai mėlyna
rodyklė - limfocitas) (HE, x200)
Nuspręsta išsiaiškinti, ar tam tikros patologijos plonosiose žarnose pasireiškia kartu. Tai buvo atliekama nustatant Maknemaro kriterijų. Sudaryta žemiau pateikta dažnių lentelė (4 lentelė).
4 lentelė. Limfocitinio plazmocitinio uždegimo ir kriptų hiperplazijos pasireiškimo dažnumai
Limfocitinis plazmocitinis uždegimas
Nustatytas Nenustatytas Iš viso Kriptų
hiperplazija
Nustatyta 6 7 13
Nenustatyta 0 9 9
Iš viso 6 16 22
Iškelta hipotezė, jog kriptų hiperplazija linkusi pasireikšti kartu su limfocitiniu plazmocitiniu uždegimu. Atlikus skaičiavus ir nustačius Maknemaro kriterijų, gauti statistiškai patikimi rezultatai (p=0,01), tad galime teigti, kriptų hiperplazija dažniau
43 pav. Histopatologinių tyrimų metu nustatytų patologijų storosiose žarnose pasiskirstymas
Nustatytos patologijos storosiose žarnose pasiskirstė taip: gleivinės hiperemija rasta 5 katėms (23 proc.), kriptų hiperplazija 3 katėms (14 proc.), limfocitų infiltracija pogleivinėje 1 katei (5 proc.), pogleivinės hiperemija 1 katei (5 proc.), serozinio sluoksnio uždegimas 1 katei (5 proc.), limfocitinis plazmocitinis uždegimas 1 katei (5 proc.), gleivinės hiperplazija 1 katei (5 proc.), pogleivinės edema 1 katei (5 proc.).
45 pav. Serozinio sluoksnio uždegimas (HE, x100)
Nuspręsta išsiaiškinti, ar dažniausiai storosiose žarnose pasitaikiusi patologija - gleivinės hiperemija - priklausė nuo lyties bei amžiaus. Deja, statistiškai duomenys nebuvo patikimi (t.y., p>0,05), tad ši patologija nepriklausė nei nuo lyties, nei nuo amžiaus.
Vertinta, ar lytis ir amžius turi įtakos visų plonųjų ir visų storųjų žarnų histologiškai stebėtų patologijų pasireiškimams. Nagrinėjant plonųjų žarnų patologijų pasireiškimą, nerasta statistiškai patikimo ryšio. Tuo tarpu nagrinėjant storųjų žarnų patologijų pasireiškimą lyties atžvilgiu nustatyta, jog gauti duomenys (p=0,03) yra statistiškai patikimi, tad patelėms storųjų žarnų patologijos pasireiškė dažniau nei patinams. Toliau vertinant storųjų žarnų patologijų pasireiškimą dėl amžiaus, duomenys nebuvo statistiškai patikimi, tad teigti, jog prieš tai minėtos patologijos linkusios pasireikšti vienai ar kitai amžiaus grupei, negalime.
Iš 22 kačių 6 jų žarnų spindžiuose rasti helmintai. Nustatyta, jog 6 katėms rasti Toxocara cati parazitai, o 1 katei ne tik prieš tai minėtas parazitas, bet kartu ir Taenia pisiformis bei Taenia taeniaeformis.
48 pav. Patinas, 9 metų, makroskopinis
dvylikapirštės žarnos vaizdas. Stebimas katarinis enteritas - gelsvos spalvos gleivės žarnų gleivinės paviršiuje, edemiška sienelė,
pavienės kraujosrūvos. Dvylikapirštės žarnos spindyje matyti Toxocara cati
49 pav. Patinas, 8 metų, makroskopinis
plonosiose žarnose rastų helmintų (nematodų Toxocara cati ir cestodų Taenia pisiformis bei Taenia taeniaeformis) vaizdas.
Šie parazitai sukėlė obstrukciją tuščiojoje žarnoje
Nuspręsta iškelti hipotezę, jog helmintozės pasireiškimui įtakos turi lytis bei amžius. Katės, kurioms rasti helmintai, pagal lytį pasiskirstė taip: 2 buvo patelės (33,33 proc.) ir 4 patinėliai (66,66 proc.). Pagal amžių gyvūnai pasiskirstė taip: 1-6 m. buvo 3 katės, o 7 m. ir vyresnės taip pat 3 katės.
Sudarytos 2x2 dažnių lentelės ir skaičuoti Chi-kvadrato kriterijai. Nustatyta, jog dėl lyties ir dėl amžiaus gauti duomenys nėra statistiškai patikimi (p>0,05), tad negalima teigti, jog lytis ar amžius turėjo įtakos helmintozės pasireiškimui.
51 pav. Helmintozės pasireiškimas
priklausomai nuo lyties 52 pav. Helmintozės pasireiškimaspriklausomai nuo amžiaus Kiti patologinių anatominių tyrimų metu nustatyti pokyčiai buvo gaubtinės žarnos išsiplėtimas 2 katėms - vienos katės gaubtinės žarnos diametras buvo 37 mm, kitos - 33 mm.
Mechaninis nepraeinamumas nustatytas tik vienai katei ir jį sukėlė helmintų obstrukcija. Taip pat vienai katei nustatytas polipas, rastas tuščiosios žarnos gleivinėje.
55 pav. Patelė, 8 metų, makroskopinis tuščiosios žarnose gleivinėje aptikto polipo vaizdas
REZULTATŲ APTARIMAS
Atlikus Patologijos centro kačių gaišenų patologinių anatominių tyrimų rezultatų analizę, išsiaiškinta, jog iš visų 2015-2018 m. tirtų kačių (n=214) net 60 proc. jų (n=129) nustatytos tam tikros žarnų patologijos. Didžiausia JAV gyvūnų draudimo įmonė Nationwide yra pateikusi 2016 ir 2018 metų duomenų analizę, kurios metu nagrinėtos daugiau nei 650000 įmonėje draustų gyvūnų kreipimosi į veterinarijos gydytoją priežastys. Išsiaiškinta, jog katėms net 2 iš 10 priežasčių yra susijusios su virškinamuoju traktu. (6, 7) Taigi duomenys yra panašūs ir įrodo temos aktualumą. Gyvūnai suskirstyti pagal lytį - 53 proc. buvo patinai, 47 proc. patelės - ir veislę - 14 proc. kačių buvo veislinės, o 86 proc. - mišrūnės. Taip pat katės suskirstytos į amžiaus grupes - 1-6 mėn. grupei priklausė 44 proc. kačių, 7 mėn.-2 m. 10 proc., 3 m.-10 m. 31 proc., 11 m. ir vyresni 15 proc. kačių. Buvo pastebėta, jog didžioji dalis gyvūnų, kuriems nustatytos tam tikros žarnų patologijos, priklausė 1-6 mėn. amžiaus grupei. Pagal užsienio šalių literatūros duomenis, dar nesuaugusių kačiukų virškinamasis traktas yra jautresnis įvairiems sutrikimams, kadangi tuo metu vyksta jų žarnų fiziologinė raida ir pokyčiai tiek dar tebežindant, tiek nujunkant, tiek pradedant maitintis pašaru. Taip pat jaunos katės žymiai jautresnės įvairiems žarnas veikiantiems faktoriams, pavyzdžiui, kačių virusinė panleukopenija, kurios metu pažeidžiamas virškinamasis traktas, dažniau pasireiškia ir yra pavojingenė ką tik atvestiems ar kelių mėnesių gyvūnams, o tai siejama ne tik su nujunkymu, bet ir silpnu imunitetu bei viruso perdavimu nuo užsikrėtusios motinos. Be to, pasak šaltinių, jaunesnėms nei 2 metų katėms virškinamojo trakto parazitų randama dvigubai dažniau nei vyresnėms. (4, 31, 32, 36, 46)
Patologijos centro duomenų analizės metu nustatytos plonųjų ir storųjų žarnų patologijos, kurių dažniausios buvo uždegimas (76 proc. kačių) ir helmintozės (30 proc. kačių). Tai sutapo su savų patologinių anatominių tyrimų rezultatais. Rečiau pasitaikė tokios patologijos, kaip mechaninis nepraeinamumas (6 proc.), neoplazija (3 proc.), gaubtinės žarnos išsplėtimai (2 proc.) ir tiesiosios žarnos iškritimas (1 proc.). Taip pat nustatyta, jog 27 proc. kačių žarnų patologija buvo pagrindinė liga, 24 proc. - gretutinė liga, o 49 proc. - kaip komplikacija. Iš prieš tai minėtų 35 kačių, kurioms žarnų patologija buvo kaip pagrindinė liga, dėl šių priežasčių eutanazuota 20 (57 proc.) kačių, o nugaišo 15 kačių (43 proc.). Iš tų kačių, kurioms žarnų patologija buvo gretutinė liga, eutanazuota 18 kačių (58 proc.), pačios nugaišo 13 kačių (42 proc.). Iš 63 kačių, kurioms žarnų patologijos buvo kaip komplikacijos, eutanazuota 31 iš jų (49 proc.), nugaišo 32 (51 proc.).
Toliau atliekant statistinę analizę, iškelta hipotezė, jog žarnų uždegimai pasireiškia priklausomai nuo lyties ir amžiaus. Dėl amžiaus iškelta hipotezė nepasitvirtino, kadangi gauti statistiškai nepatikimi rezultatai, tačiau lytis turėjo įtakos žarnų uždegimų pasireiškimui ir
