1. Yra atliktas mano paties (pačios).

DARBAS ATLIKTAS VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDROJE (KLINIKOJE, INSTITUTE)

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „TECHNOLOGINIŲ VEIKSNIŲ ĮTAKA TABLEČIŲ SU RESVERATROLIU KOKYBEI“.

1. Yra atliktas mano paties (pačios).

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.

3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą. Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.

2020 – 05 – 05 Greta Tinterytė

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuviu kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.

2020 – 05 – 05 Greta Tinterytė

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO

Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.

2020 – 05 – 05 Greta Tinterytė

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE, INSTITUTE)

Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.

2020 – 05 – 12 Prof. dr. Jurga Bernatonienė

(aprobacijos data ) (katedros (klinikos, instituto) vedėjo (-os) (vadovo (-ės)) (parašas) vardas, pavardė)

Baigiamojo darbo recenzentas

Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.

(vardas, pavardė) (parašas)

Baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

FARMACIJOS FAKULTETAS

VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA

GRETA TINTERYTĖ

TECHNOLOGINIŲ VEIKSNIŲ ĮTAKA TABLEČIŲ SU RESVERATROLIU

KOKYBEI

Magistro baigiamasis darbas

Darbo vadovas: Prof. dr. Jurga Bernatonienė

LIETUVOS SVEIKATOS IR MOKSLŲ UNIVERSITETAS FARMACIJOS FAKULTETAS

VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJO KATEDRA

TVIRTINU: Fakulteto dekanė

Prof. dr. Ramunė Morkūnienė Data

TECHNOLOGINIŲ VEIKSNIŲ ĮTAKA TABLEČIŲ SU RESVERATROLIU

KOKYBEI

Magistro baigiamasis darbas

Darbo vadovė

TURINYS

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 11

1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 12

1.1. Tablečių charakteristika. ... 12

1.2. Tablečių klasifikacija. ... 12

1.3. Tablečių privalumai ir trūkumai. ... 12

1.4. Burnoje disperguojamos tabletės. ... 13

1.5. Vaistų veikimas per burnos gleivinę. ... 14

1.6. Trituracinių tablečių gamybos ypatumai. ... 15

1.7. Resveratroliui būdingos savybės. ... 16

1.8. Resveratrolio biologinis pasisavinimas. ... 17

1.9. Burnoje disperguojamoms tabletėms naudojamos pagalbinės medžiagos. ... 17

1.10. Preparatų su resveratroliu esančių Lietuvos rinkoje analizė. ... 18

2. TYRIMO METODIKA ... 20

2.1. Tyrimo planavimas. ... 20

2.2. Tyrimo objektas. ... 21

2.3. Tyrime naudotos medžiagos. ... 21

2.4. Tyrime naudota aparatūra. ... 21

3. TYRIMO METODAI ... 22

3.1. Miltelių savybių tyrimas. ... 22

3.1.1. Frakcinė miltelių sudėtis. ... 22

3.1.2. Miltelių suberiamasis tankis. ... 22

3.1.3. Miltelių birumo ir kūgio kampo nustatymas. ... 23

3.2. Tablečių kokybės vertinimas. ... 24

3.2.1. Tablečių išvaizdos vertinimas. ... 24

3.2.2. Tablečių masės vienodumas. ... 25

3.2.3. Tabletės aukščio ir skersmens santykis. ... 25

3.2.4. Tablečių dilumo nustatymas. ... 25

3.2.6. Tablečių suirimo testas. ... 26

3.2.7. Tablečių tirpimo testas. ... 27

3.3. Statistinė analizė. ... 27

4. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ... 28

4.1. Pagalbinių medžiagų parinkimas ir jų paskirtis. ... 28

4.2. Pradinių žaliavų technologinių savybių vertinimas. ... 28

4.3. Kontrolinių trituracinių tablečių gamyba ir masės technologinių savybių vertinimas. ... 30

4.3.1. Kontrolinių tablečių gamyba. ... 30

4.3.2. Kontrolinių trituracinių tablečių masės technologinių savybių vertinimas. ... 31

4.4. Kontrolinių trituracinių tablečių kokybės tyrimas. ... 32

4.4.1. Kontrolinių trituracinių tablečių išvaizdos vertinimas. ... 32

4.4.2. Kontrolinių trituracinių tablečių masės vienodumo, aukščio ir skersmens santykio nustatymas. ... 33

4.4.3. Kontrolinių trituracinių tablečių dilumo vertinimas. ... 35

4.4.4. Kontrolinių trituracinių tablečių suirimo testas. ... 36

4.4.5. Kontrolinių trituracinių tablečių atsparumo traiškymui nustatymas. ... 37

4.5. Kontrolinių trituracinių tablečių kokybės apibendrinimas. ... 37

4.6. Burnoje disperguojamų trituracinių tablečių gamyba. ... 38

4.7. Burnoje disperguojamų trituracinių tablečiu su mikronizuotu resveratroliu kokybės vertinimas. ... 39

4.7.1. Burnoje disperguojamų trituracinių tablečiu su mikronizuotu resveratroliu išvaizdos vertinimas. ... 39

4.7.2. Burnoje disperguojamų trituracinių tablečių su mikronizuotu resveratroliu masės vienodumo, aukščio ir skersmens vertinimas. ... 39

4.7.3. Burnoje disperguojamų trituracinių tablečių su mikronizuotu resveratroliu dilumas. ... 40

4.7.4. Burnoje disperguojamų trituracinių tablečių su mikronizuotu resveratroliu atsparumas traiškymui. ... 42

4.7.5. Burnoje disperguojamų trituracinių tablečių su mikronizuotu resveratroliu suirimo testas. 43 4.7.6. Mikronizuoto resveratrolio atsipalaidavimas iš burnoje disperguojamų trituracinių tablečių. ...44

5. IŠVADOS ... 46

6. REKOMENDACIJOS ... 47

7. LITERATŪROS ŠALTINIAI ... 48

SANTRAUKA

Gretos Tinterytės magistro baigiamasis darbas “Technologinių veiksnių įtaka tablečių su resveratroliu kokybei”. Mokslinio darbo vadovė prof., dr. Jurga Bernatonienė; Lietuvos sveikatos mokslo universitetas, Farmacijos fakultetas, Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedra, Kaunas, 2020 metai.

SUMMARY

Greta Tinterytė's master's thesis "Influence of technological factors on the quality of tablets with resveratrol". Supervisor of the research work prof., dr. Jurga Bernatonienė; Lithuanian University of Health Sciences, Faculty of Pharmacy, Department of Drug Technology and Social Pharmacy, Kaunas, 2020.

PADĖKA

SANTRUMPOS

aps./min – apsisukimų skaičius per minutę Ax – burnoje disperguojamų trituracinių tablečių gamybos serija su išgrynintu vandeniu

Bc – birumo laikas

Bx – burnoje disperguojamų trituracinių tablečių gamybos serija su 70 % etanoliu D – dilumas

g – gramai

g/ml – gramai mililitre g/s – gramai per sekundę Lot. – lotyniškai

m – miltelių masė mg – miligramai min – minutės ml – mililitrai

mp1 – pradinė tablečių masė mp2 – tablečių masė po testo mvid – aritmetinis vidurkis

Mx – kontrolinių trituracinių tablečių gamybos serija su išgrynintu vandeniu mx – frakcijos procentinis kiekis

m1 – tyrimui paimtų miltelių kiekis m2 – siete likęs miltelių kiekis

N – jėgos matavimo vienetas, niutonai n – bandymo skaičius

Nat – atsparumas nusitrynimui

Nx – kontrolinių trituracinių tablečių gamybos serija su 70 % etanoliu

p – patikimumo lygmuo pav. – paveikslas

ph – vandenilio jonų koncentracijos matas Ph. Eur. – Europos farmakopėja

qmilt. – suberiamasis miltelių tankis s – sekundės

t – laikas, per kurį išbyrėjo milteliai UV – ultravioletiniai spinduliai V – miltelių tūris po supurtymo Vf – miltelių tūris po testo

V0 – miltelių tūris prieš atliekant testą μm – mikrometrai

° – laipsniai % – procentai

SĄVOKOS

Burnoje disperguojamos tabletės – nedengtos tabletės, skirtos vartoti per burną, veiklioji medžiaga ištirpsta burnos ertmėje prieš nuryjant.

Disfagija – tai rijimo sutrikimas, kai žmogui sunku arba skauda ryti.

ĮVADAS

Tabletė – tai kieta farmacinė vaisto forma, sudaryta iš vienos arba kelių veikliųjų ir pagalbinių medžiagų ir vartojama peroraliai. Tai yra populiariausia šiuo metu naudojama farmacinė forma nuo XIX amžiaus ir sudaro apie 80 procentų visų sukurtų vaistinių preparatų. Tablečių populiarumas išlieka toks pat didelis, nes jas patogu ir greita gaminti, paprasta dozuoti ir dėl jų stabilumo. Tablečių stabilumas lyginant su kitomis farmacinėmis formomis, pavyzdžiui, skystais ar pusiau kitais preparatais, yra ilgesnis. Kitos farmacinės formos yra gaminamos tada, kai veikliąsias medžiagas sunku formuoti ar skirti [1, 2].

Farmacijos srities specialistams ir mokslininkams vaistų tiekimo sistemos tampa supratingesnės ir tuo pačiu sudėtingesnės, nes yra geriau išmanoma fizikiniai, cheminiai, biocheminiai vaistų parametrai susiję su jų veikimu. Tablečių gamybai pradėta naudoti naujos gamybos technologijos, kurios pagerintų terapinį veikimą. Šiuo metu daug dėmesio skiriama burnoje disperguojamoms tabletėms. Burnoje disperguojamos tabletės yra kieta vaisto forma, turinčios veikliąją medžiagą ir pagal Europos farmakopėja burnos ertmėje turi suirti ne ilgiau kaip per 3 minutes. 1980 metais burnoje disperguojamų tablečių technologijos produktai pateko į rinką ir jų paklausa stabiliai augo ir plėtėsi. O naujausios technologijos suteikia galimybę farmacijos kompanijoms didinti burnoje disperguojamų tablečių gamybą ir plėsti jų vartojimą. Šio tipo tabletės įvardijamos kaip alternatyva įprastoms tabletėms dėl lengvesnio vaisto vartojimo pacientams turintiems disfagiją, psichikos sutrikimų turintiems ligoniams, senyvo amžiaus pacientams ir vaikams [3,4].

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Darbo tikslas: Įvertinti technologinių veiksnų įtaką tablečių su resveratroliu kokybei.

Darbo uždaviniai:

1. Parinkti pagalbines medžiagas ir nustatyti pagalbinių medžiagų įtaką gaminant trituracines tabletes ekstruzijos (išspaudimo) būdu.

2. Atlikti veikliosios medžiagos (mikronizuoto resveratrolio) ir pagalbinių medžiagų technologinių savybių vertinimą (birumą, suberiamąjį tankį, Carr indeksą, Hausner koeficientą, kūgio kampą, frakcinę analizę).

3. Pagaminti kontrolines trituracines tabletes, įvertinti jų kokybę ir išrinkti tinkamiausią kontrolinių trituracinių tablečių formą, į kurią būtų įterpiamas mikronizuotas resveratrolis.

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Tablečių charakteristika.

Tabletės yra kieta vaistų forma, kuri gaminama iš vienos ar kelių veikliųjų ir pagalbinių medžiagų. Jos gaunamos suspaudžiant vienodus dalelių kiekius arba naudojant kitą tinkamą gamybos metodą, pavyzdžiui liejant, džiovinant. Tabletės gali skirtis dydžiu, forma, spalva, svoriu, kietumu, suirimo ir tirpumo laikais. Tai priklauso nuo medžiagų, iš kurių yra pagamintos tabletės ir gamybos būdo [1, 2].

Tabletės yra vartojamos per burną. Vienas tabletes reikia praryti, kitas prieš vartojant ištirpinti vandenyje, kitas norint, jog išsiskirtų veiklioji medžiaga reikia laikyti tiesiog burnoje. Tabletės paprastai yra lygios, apvalios arba ovalios formos, kurių paviršiai yra plokšti arba išgaubti. Daugelyje tablečių yra žymės, per kurias galima padalinti jas į dvi ar daugiau dalių. Tai leidžia pacientui sumažinti vaisto dozę arba suskaldyti vaistą į mažesnes dalis, kad būtų lengviau praryti. Jeigu tabletės neturi žymės, tabletės negalima laužyti, nes jo gali turėti specialią dangą, kurią pažeidus vaistas netektų reikiamų savybių [1].

1.2. Tablečių klasifikacija.

Tabletės klasifikuojamos į šias grupes: 1) plėvele dengtos tabletės; 2) nedengtos tabletės; 3) disperguojamos tabletės; 4) burnoje disperguojamos tabletės; 5) kramtomos tabletės; 6) šnypščiančios tabletės; 7) modifikuotai vaistines medžiagas atpalaiduojamos tabletės; 8) vaginalinės tabletės; 9) skrandyje neirias tabletes; 10) geriamieji liofilizatai [5,6,7].

1.3. Tablečių privalumai ir trūkumai.

Tabletės yra priimtiniausia farmacinė forma pacientams, todėl jos yra viena populiariausių vaistų formų šiuo metu. Didžioji dalis sukurtų vaistų yra būtent naudojant šią vaisto formą [8].

garantuoja, kad pacientas naudojant daug vaistų nesumaišys jų tarpusavyje. Taip pat tabletės pasižymi ilgesniu tinkamumo laiku [9].

Tačiau tabletės turi ir keletą trūkumų. Tirpstant vaistinei medžiagai lokalizuotoje vietoj aplink tabletę susidaro didelės medžiagų tirpalų koncentracijos, kurios dirgina gleivinę. Gaminant tabletes naudojamos pagalbinės medžiagos, kurios patenka į organizmą ir neturi jokio terapinio poveikio žmogui. Taip pat kai kuriems žmonėms sunku nuryti tabletę jos nesukramčius, ypač senyvo amžiaus žmonėms ir vaikams [10].

1.4. Burnoje disperguojamos tabletės.

Burnoje disperguojamos tabletės tampa vis populiaresne farmacine forma. Jos apibūdinamos, kaip kieta vaisto forma, nedengtos tabletės ir vartojamos peroraliai. Burnoje disperguojamos tabletės turi vaistinių medžiagų, kurios suyra burnos ertmėje iki 3 minučių prieš nuryjant. Šios tabletės yra vienalytės su vienkartinėmis vaisto dozėmis, kaip ir įprastos tabletės. Skirtumas tarp burnoje disperguojamų tablečių ir įprastų tablečių yra, jog burnoje disperguojamų tablečių sudėtyje yra suirimą gerinančių medžiagų (dezintegrantų), kurios padeda per kelias minutes ištirpti tabletei burnoje, esant seilėms [11,12].

Burnoje disperguojamoms tabletėms keliami reikalavimai, kad jos greitai būtų suskaidytos, išsklaidytos ir ištirptų seilėse. Jas vartojant turi būti išvengiama vandens ir burnoje neliktų vaisto likučių. Kaip ir visos tabletės negali būti jautrios aplinkos sąlygoms, tai yra nebūtų jautrios drėgmei, temperatūrai. Burnoje disperguojamos tabletės yra mažos, todėl jose turi tilpti reikiamas veikliosios medžiagos kiekis. Burnoje disperguojamos tabletės turi būti malonaus skonio, jog pacientams nesukeltų jokių nemalonių pojūčių. Taip pat šios tabletės turi būti pakankamai stiprios, jog atlaikytų gamybos, pakavimo ir transportavimo procesus [4,13].

Burnoje disperguojamų tablečių pagrindinis privalumas yra greita absorbcija ir biologinis pasisavinimas. Tabletės išvengia metabolinio skilimo ir skilimo skrandžio sultyse. Šias tabletes lengva vartoti senyvo amžiaus pacientams, lovoje gulintiems pacientams, vaikams, nes tablečių nereikia ryti. Taip pat tai sumažina užspringimo ir uždusimo riziką. Burnoje disperguojamos tabletės ilgiau išlaiko stabilią vaisto formą nei skystos vaistų formos [14,15].

tabletės yra labai trapios, todėl joms reikia specialių įpakavimų, kurios padėtų jas saugiai transportuoti [14,15].

1.5. Vaistų veikimas per burnos gleivinę.

Peroralinis vaistų vartojimas apibrėžiamas kaip aktyvių medžiagų pasiskirstymas per burnos gleivinę siekiant sisteminio poveikio. Burnos gleivinė apima žandikaulio, poliežuvio, dantenų, gomurio ir lūpų gleivinę. Žandikaulio, poliežuvinio ir gleivinės audiniai sudaro apie 60 procentų viso paviršiaus. Burnos gleivinę sudaro glaudžiai suspaustos eplitelio ląstelės, po jomis yra pagrindinė membrana, kuri jungiasi per jungiamąjį audinį su kraujagyslėmis ir nervais. Po šiuo sluoksniu yra kaulo raumenys (1 pav.). Burnos gleivinėje yra randama daug receptorių, įskaitant ir liežuvio skonio receptorius [16,17].

Burnoje disperguojamų tablečių veikimas per burnos gleivinę turi keletą pranašumų lyginant su kitomis vaistų formomis, pavyzdžiui, injekcijomis. Vaistų absorbcija per burnos gleivinę yra efektyvi, nes nėra jokio barjero, kuris trukdytų patekti vaistui. Burnos gleivinės paviršiaus plotas yra gana mažas palyginus su virškinimo traktu arba oda. Tačiau burnos gleivinėje yra gausus kraujagyslių ir venų tinklas, kuriame kraujo tekėjimo greitis yra didelis. Vaistas patekęs į burnos gleivinę greitai absorbuojamas į sisteminę kraujotaką ir sukelia jos poveikį. Vienas iš privalumų burnos gleivinėje absorbuojamų vaistų, kad vaistai aplenkia virškinimo traktą ir išvengia pirminio metabolizmo [17,18].

Kaip ir buvo minėta, kad burnos gleivinę sudaro glaudžiai suspaustos epitelio ląstelės, kurios atlieka apsauginę funkciją. Burnos gleivinėje yra hidrofobinis ir hidrofilinis barjeras. Kad vaistas patektų į sisteminę kraujotaką iš pradžių jis difuzijos būdu turi prasiskverbti per lipofilinę ląstelių membraną, o po to pereina per hidrofilines ląsteles. Kai vaistas pereina per abu barjerus, tuomet efektyviai pereina į sisteminę kraujotaką. Tačiau burnos gleivinėje yra fermentinis barjeras, kuris greitai skaido baltymus ir riboja jų pateką į sisteminę kraujotaką [17,18].

1 pav. Burnos gleivinės sandara [16].

Burnos epitelis

Laidžioji membrana

Pluoštinis jungiamasis audinys

Kraujagyslės ir nervai

1.6. Trituracinių tablečių gamybos ypatumai.

Trituracinės tabletės yra ruošiamos iš tirpių medžiagų, kurios yra sudrėkintos tirpikliu ir suspaudžiamos. Jos dažniausiai yra formuojamos sumaišius veikliąją medžiagą su laktoze, sacharoze, dekstroze, manitoliu ar kitu skiedikliu, kuris galėtų atlikti ir užpildo funkciją. Šis užpildas turi būti lengvai tirpus vandenyje ir nepradėti skilti tablečių gamybos metu. Dažniausiai yra naudojama laktozė, nes joje yra 10-20% sacharozes, kurios dėka tabletės yra kietesnės. Jeigu veiklioji medžiaga sąveikauja su cukrumi, reikalingi specialūs užpildai, pavyzdžiui nusodintas kalcio fosfatas ar kalcio karbonatas. Veikliosios ir pagalbinių medžiagų surišimui naudojami tirpikliai, vanduo arba etilo alkoholis [19,20].

Trituracinės tabletės gaminamos ekstruzijos (išspaudimo) būdu ir gautos tabletės yra kietos. Tabletės greičiau suyra ir pasižymi geresniu skoniu, nes jos paprastai yra pagaminta iš vandenyje tirpių cukrų. Veikliosios medžiagos dažniausiai absorbuojamos per burnos gleivinę. Paprastai trituracinės tabletės neturi didelio mechaninio stiprumo. Tabletės lengviau sulūžta nuimant jas nuo specialios formos, kuri naudojama gamybos metu. Į sudėtį galima pridėti kietumą suteikiančių medžiagų, tačiau tada paprastai sumažėja tablečių tirpumas [20].

Gaminant trituracines tabletes reikalinga speciali forma, kurią sudaro plokštelė su ertmėmis ir plokštelė su kaiščiais (2 pav.). Gaminant tabletes ekstruzijos būdu reikia tiksliai atsverti veikliąja ir pagalbines medžiagas pagal tablečių receptūrą. Medžiagas reikia susmulkinti ir sumaišyti. Sudrėkinti miltelius pasirinktu tirpikliu ir maišyti, kol masė taps vientisa. Sudrėkinta masę reikia perkelti ant plokštelės su ertmėmis. Kieta, gumine mentele gautą masę reikia paskirstyti per visą plokštelę, kad užsipildytų visos ertmės. Kelias minutes palaikyti masę ertmėse, kad truputį sustingtų. Tada lėtai ir atsargiai nuleisti plokštelę su ertmėmis ant plokštelės su kaiščiai. Taip gaunamos trituracinės tabletės, kurias nurinkus reikia išdžiovinti. Tabletės džiovinamos 24 valandas kambario temperatūroje [21].

1.7. Resveratroliui būdingos savybės.

Resveratrolis (3,5,4‘-trihidroksistilbenas) tai augalinis polifenolinis junginys (3 pav.) [22]. Resveratrolis natūraliai atsirandantis augalinės kilmės produktas, randamas vynuogėse, įvairiose uogose, žemės riešutuose ir vaistiniuose augaluose, pavyzdžiui, japoniškame pelėvirkštyje (lot. Polygonum

cuspidatum) [23,24].

Resveratrolis yra daugiafunkcinis junginys, kuris naudojamas profilaktikai, gerinant žmogaus sveikatą ir norint užkirsti kelią lėtinėms ligoms [24]. Jis yra vartojamas sergant širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniams mažinti, tai yra reguliuoti kūno masės indeksą, gliukozės toleravimą ir arterinį kraujo spaudimą. Taip pat resveratrolis pasižymi stipriomis antioksidantinėmis savybėmis, todėl yra naudingas gydant vėžį. Yra įrodyta, kad jo preparatai gali būti vartojami kartu su kitais chemoterapiniais vaistais ir radioterapijos metu, siekiant padidinti jų terapinį veiksmingumą ir sumažinti procedūrų nepageidaujamus poveikius. Resveratrolis naudingas gydant diabetą ir jo komplikacijas. Jis reguliuoja insulino koncentraciją kraujyje ir jį vartojant galima išvengti hiperglikemijos. Manoma, kad resveratrolio turintys preparatai ilgina gyvenimo trukmę ir duoda teigiamą poveikį senėjimui [23,24].

Resveratrolio preparatai yra registruojami kaip maisto papildai. Resveratrolio kiekis papilduose dažniausiai būna nuo 250 iki 500 miligramų. Atliktuose tyrimuose su resveratroliu naudojamas didesnis jo kiekis, kuris duoda naudingų rezultatų. Pacientas norėdamas gauti teigiamą poveikį organizmui turėtų per parą suvartoti 2 gramus (2000 mg) ir daugiau resveratrolio [25]. Resveratrolį galima naudoti kelis mėnesius priklausomai nuo dozės. Jeigu dozė yra ne daugiau kaip 1500 miligramų per parą, jį galima naudoti ne ilgiau kaip 3 mėnesius. Jeigu naudojama didesnė dozė, 2000-3000 miligramų per parą galima vartoti 2-6 mėnesius ir tada reikia daryti pertrauką. Vartojant ilgesnį laiką preparatas gali būti nesaugus ir sukelti šalutinius poveikius [26]. Resveratrolio šalutinis poveikis pasireiškia virškinamojo trakto sutrikimais [27].

1.8. Resveratrolio biologinis pasisavinimas.

Resveratrolis (3,5,4′-trihidroksistilbenas) yra biologiškai aktyvus polifenolis. Atlikta daug skirtingų tyrimų in vivo sveikiems žmonėms siekiant įvertinti resveratrolio farmakokinetiką ir saugumą. Resveratrolis natūraliai egzistuoja kaip cis- ir izomerai, tačiau tyrimuose naudojamas trans-resveratrolis, nes cis- izomeras nėra stabilus [28–30].

Resveratrolis greitai absorbuojamas per virškinimo traktą ir greitai metabolizuojamas į sulfatus, gliukuronidus ir hidroksilatus praėjus mažiau nei 2 valandomis išgėrus preparatą su resveratroliu. Jis gali būti metabolizuotas žmogaus žarnyno mikrobiotoje. Metabolizmo produktai yra pašalinami su šlapimu. Tačiau pastebėta, jog resveratrolio biologinis pasisavinimas yra mažas. Greitas metabolizmas gali būti viena iš priežasčių mažo biologinio pasisavinimo [28,31,32].

Nors žinoma, jog resveratrolis yra naudingas žmonėms dėl jo antioksidantinių, priešuždegiminių, kardioprotekcinių savybių, tačiau dėl jo mažo biologinio pasisavinimo yra ribojamas resveratrolio terapinis panaudojimas. Taip pat dėl jo polinkio į nestabilumą, autooksidaciją ir jautrumą šviesai jis nėra registruojamas kaip vaistas [28,33].

Kadangi resveratrolio biologinis pasisavinimas yra mažas, dėl šios priežasties yra nagrinėjama kaip jį būtų galima pagerinti. Vienas iš siūlymų yra padidinti laisvo resveratrolio kiekį organizme. Norint sulėtinti resveratrolio metabolizmą siūloma vartoti natūralių medžiagų turinčius preparatus, pavyzdžiui, piperiną, kuris gaunamas iš juodųjų pipirų. Iš pradžių atlikus tyrimus su gyvūnais parodė, jog piperinas padidina resveratrolio biologinį pasisavinimą juose. Tačiau atlikus tyrimus su žmonėmis jokio biologinio pasisavinimo pokyčio nepastebėta.

Taip pat mokslininkų dėmesį patraukė kvarcetinas, kuris yra polifenolis, taip pat kaip ir resveratrolis. Nagrinėjant kvarcetino vartojimą kartu su resveratroliu įrodyta, jog kvarcetinas mažina gliukoronidų ir sulfatų išsiskyrimą, tačiau sunku nustatyti metabolitų kiekį kraujo serume. Dėl šios priežasties, ateityje atveriamos plačios galimybės tirti, kaip būtų galima pagerinti resveratrolio biologinį pasisavinimą [32].

stabilios, neturi sąveikauti su veikliąja medžiaga, jokio poveikio vaisto biologiniam prieinamumui, jose neturi būti patogeninių organizmų ir pigios [34].

Gaminant burnoje disperguojamas tabletes naudojamos pagalbinės medžiagos nurodytos 4 paveiksle. Gaminant tokio tipo tabletes yra naudojamos pagalbinės medžiagos, kurios pagerintų organoleptines savybes (saldikliai, dažikliai), palengvintų gamybos procesą (tepikliai, rišamosios medžiagos, tepikliai), kad burnoje disperguojamų tablečių dozė būtų tiksli (užpildai), pagreitintų veikliosios medžiagos atsipalaidavimą (suirimą gerinančios medžiagos) [35].

Pacientams vartojant vaistus gali pasireikšti nepageidaujamos reakcijos ne vien dėl veikliosios medžiagos, bet ir dėl pagalbinių. Jos dažniau pasireiškia, jei pacientas yra jautrus tam tikroms sudėtinėms dalims arba vartoja daug vaistų. Pavyzdžiui, apie dažiklį tartraziną yra pranešta, kad kai kuriems pacientams gali padidėti jautrumas ir hiperkinetinis poveikis vaikams [36].

4 pav. Įvairios pagalbinės medžiagos naudojamos burnoje disperguojamų tablečių gamyboje [35].

1.10.

Preparatų su resveratroliu esančių Lietuvos rinkoje analizė.

Buvo išanalizuota 10 atsitiktinai pasirinktų preparatų su resveratroliu, analizės lentelė nurodyta 1 priede. Analizuota preparatų farmacinė forma, resveratrolio kiekis jose ir pagalbinės medžiagos esančios preparate ir jų funkciją. Visus šiuos preparatus galima įsigyti Lietuvoje esančiose vaistinėse.

Visi esantys preparatai su resveratroliu yra registruoti kaip maisto papildai. Populiariausia farmacinė forma yra kapsulės, tai sudaro apie 50 % visų preparatų. Mažesnę dalį, apie 40 % sudaro tabletės, o mažiausią dalį sudaro tirpalai, apie 10 %.

Preparatuose esantis resveratrolis gaunamas iš augalų ekstraktų, plačialapio rūgčių šaknies sauso ekstrakto. Resveratrolio kiekiai preparatuose yra labai skirtingi. Preparate pavadinimu „Resveratrolis“, kurio gamintojas Swanson Health Products, iš analizuotų preparatų randamas didžiausias resveratrolio kiekis – 250 mg. Mažiausiai resveratrolio yra preparate „Resverasor“, kurio gamintojas yra Soria Natural. Jame yra tik 202 mcg resveratrolio.

Analizuotų preparatų sudėtyse gausu pagalbinių medžiagų arba papildomų veikliųjų medžiagų. Apie 30 % visų preparatų yra sudėtiniai, juose yra kelios veikliosios medžiagos. Pagalbinės medžiagos naudojamos įvairios, pavyzdžiui užpilai, lipnumą reguliuojančios medžiagos, rišamosios ir suklijuojančios medžiagos ir t.t. Analizuotų preparatų sudėtyse dažniausiai pasitaikė laktozės monohidratas, sorbitolis, natrio karboksimetilceliuliozė. Šios medžiagos atlieka užpildo funkciją. Kaip lipnumą reguliuojančios medžiagos naudota riebalų rūgščių magnio druskos arba silicio dioksidas. Populiariausia medžiaga, kuri atlieka rišamosios ir suklijuojančios medžiagos funkcija – želatina. Kad tabletės įgautų spalvą dedami titano dioksidas ir geležies oksidas. Titano oksidas suteikia sniego baltumo spalvą, o iš geležies oksidų pigmentų galima gauti geltoną, raudoną, rudą ar juodą spalvą [37].

2. TYRIMO METODIKA

2.1. Tyrimo planavimas.

Prieš pradedant tyrimus laboratorijoje buvo sudarytas tyrimo planą. Jo laikantis, buvo pagamintos burnoje disperguojamos trituracinės tabletės ir įvertinta jų kokybė. Tyrimo planas pavaizduotas 5 paveiksle. Pagalbinių medžiagų parinkimas Kontrolinių trituracinų tablečių gamyba Kontrolinių trituracinių tablečių gamyba su išgrynintu vandeniu Kontrolinių trituracinių tablečių gamyba su skirtingu etanolio kiekiu Tikriname kokybę Tikriname kokybę Parenkama geriausia forma su išgrynintu vandeniu Parenkama geriausia forma su etanoliu Burnoje disperguojamų trituracinių tablečių su resveratroliu gamyba Tikriname kokybę Resveratrolio ir pagalbinių medžiagų miltelių savybių tyrimas

2.2. Tyrimo objektas.

Tyrimo objektas yra ekstruzijos (išspaudimo) būdu pagamintos burnoje disperguojamos trituracinės tabletės, kurių veiklioji medžiaga – mikronizuotas resveratrolis.

2.3. Tyrime naudotos medžiagos.

 Mikronizuotas resveratrolis (Shaanxi Guanjie Technology Co. Ltd; Kinija);  Sacharozė (Ph. Eur. 01/2018:0204; Carl Roth GmbH+Co , Vokietija);  Laktozė (Ph. Eur. 01/2018:0187; Carl Roth GmbH+Co , Vokietija);  Išgrynintas vanduo (Ph. Eur. 01/2016:0008; LSMU laboratorija);  Etanolis 96 % (Ph. Eur. 01/2018:1317);

 Dihidrofosfato dihidratas (Ph. Eur. 01/2016:0194);

 Dinatrio hidrofosfatas (Ph. Eur. 01/2016:1509);

2.4. Tyrime naudota aparatūra.

 Analitinės svarstyklės KERN EMB200-3 (0,001 tikslumu) („Kern & Sohn GmbH”, Vokietija);  Trituracinių tablečių gamybos forma;

 Sietų komplektas (RETSCH; Vokietija);

 Vibracinis prietaisas miltelių birumui ir kūgio kampui nustatyti COPLEY SCIENTIFIC (“Upright & Stand”, Nottingham, Didžioji Britanija);

 Prietaisas miltelių suberiamajam tūriui nustatyti SOTAX TD-1 (Vokietija);  Tablečių dilumo nustatymo prietaisas SOTAX FT2 (Vokietija);

 Tablečių atsparumo traiškymui (kietumo) bandymo įrenginys SOTAX HT1 (Vokietija);  Tablečių suirimo testavimo įrenginys SOTAX 7KS1 (Vokietija);

3. TYRIMO METODAI

3.1. Miltelių savybių tyrimas.

3.1.1. Frakcinė miltelių sudėtis.

Frakcinė miltelių sudėtis nustatoma naudojant sietus. Testas atliekamas pagal Europos farmakopėja Ph. Eur. 01/2018, 2.9.12. Naudojami 5 sietų dydžiai 560 µm, 450 µm, 224 µm, 125 µm. Pasveriama 100 g tiriamųjų miltelių ir suberiami ant didžiausio sieto. Sietai purtomi 5 minutes. Po purtymo pasveriama kiekviename siete likusių miltelių kiekis. Tada apskaičiuojama kiekvienos frakcijos procentinis kiekis pagal formulę:

m_x=m2

m₁×100 %

Kur mx – frakcijos procentinis kiekis; m1 – tyrimui paimtų miltelių kiekis; m2 – siete likęs miltelių kiekis.

3.1.2. Miltelių suberiamasis tankis.

Miltelių suberiamasis tankis nustatomas naudojant SOTAX TD-1. Tyrimas atliktas vadovaujantis Europos farmakopėjos Ph. Eur. 01/2018:20936 straipsniu. 100 g tiriamųjų miltelių supilame į 250 ml matavimo cilindrą. Prieš pradedant testą, nustatomas miltelių tankis. Pradėjus testą atliekami 10, 490, 750, 1250 supurtymai. Purtymo amplitudė 150 – 200 svyravimų/min. Testas baigtas, kai nebekinta tiriamų miltelių tūris matavimo cilindre. Baigus testą fiksuojamas ir įrašomas galutinis miltelių tūris. Bandymą siūloma kartoti ne mažiau nei 3 kartus. Prietaisas apskaičiuoja tūrinį tankį ir suberiamąjį tankį, suspaudimo (Carr) indeksą (Compresibillity Index) ir Hausner koeficientas (Hausner ratio). Miltelių suberiamąjį tankį galima apskaičiuoti pagal formulę:

𝑞𝑚𝑖𝑙𝑡. = m 𝑉𝑓

Kur qmilt.- suberiamasis miltelių tankis; m – miltelių masė (g); V – miltelių tūris po supurtymo (ml).

Carr indeksas ir Hausner koeficientas parodo miltelių birumo savybes. Gauti tyrimo rezultatai buvo vertinami naudojant Europos farmakopėjos esančią lantelę (Ph. Eur. Table 2.9.36.-2. – Scale of

flowability), kuri pavaizduota 1 lentelėje. Mažesnis Carr indeksas parodo geresnes miltelių birumo savybes.

koeficientas didesnis už 1,34, miltelių birumas vertinamas blogai. Taip pat Carr indeksą ir Hausner koeficientą galima apskaičiuoti naudojant formules:

Carr indeksas= 100×V0-Vf V₀

Hausner koeficientas= V0 Vf

Kur V0 yra miltelių tūris prieš atliekant testą; Vf yra miltelių tūris po testo.

1 lentelė. Remiantis Ph. Eur. Table 2.9.36.-2, miltelių birumo vertinimas pagal Carr indeksą ir Hausner koeficientą [5].

Carr indeksas (%) Birumas Hausner koeficientas

< 10 Puikus 1,00 – 1,11 11 – 15 Geras 1,12 – 1,18 16 – 20 Vidutinis 1,19 – 1,25 21 – 25 Priimtinas 1,26 – 1,34 26 – 31 Blogas 1,35 – 1,45 32 – 37 Labai blogas 1,46 – 1,59

> 38 Labai labai blogas > 1,60

3.1.3. Miltelių birumo ir kūgio kampo nustatymas.

Miltelių birumas ir kūgio kampas atliekamas pagal Europos farmakopėjos straipsnį Ph. Eur.

01/2018:20916. Tyrimas atliekamas naudojantis COPLEY SCIENTIFIC aparatu. 50 g miltelių,

atsargiai, nepurtant supilame į prietaiso piltuvėlį, kurio antgalis yra uždengtas specialiu dangteliu. Tada įjungiame prietaisą ir chronometrą. Miltelius purtome 20 sekundžių ir tada atidarome dangtelį, kad išbyrėtų milteliai. Kai visi milteliai išbyrą fiksuojamas atlikto tyrimo laiką. Miltelių birumo laiką (g/sek) apskaičiuojame pagal formulę:

Bc= m t-20

kampas tarp išbyrėjusių miltelių kūgio ir horizontalaus paviršiaus. 2 lentelė rodo pagal Ph. Eur. Table

2.9.36.-1 Flow properties and corresponding angles of repose nustatytus kampų dydžius, kurie parodo

koks yra miltelių birumas. Jeigu kūgio kampas yra 25-30 laipsnių, vadinasi miltelių birumas geras, o jei iki 60-70 – milteliai mažai birūs.

2 lentelė. Pagal Ph. Eur 2.9.36.-1, nustatyti kūgio kampų dydis, nuo kurio priklauso miltelių birumas [5].

Miltelių savybė Kūgio kampo dydis

Puikus 25 – 30

Geras 31 – 35

Pakankamai geras 36 – 40

Kad milteliai išbyrėtu reikia sujudinti juos 41 – 45

Prastas 46 – 55

Labai prastas 56 – 65

Labai labai prastas > 65

3.2. Tablečių kokybės vertinimas.

Pagaminus tabletes reikia įvertinti jų kokybę. Tablečių kokybės reikalavimas reglamentuoja Europos farmakopėja. Pagaminus tabletes reikia įvertinti jų išvaizdą, išmatuoti aukštį, skersmenį ir įvertinti jų santykį, įvertinti vidutinę tabletės masę, atlikti dilumo, tvirtumo spaudimui, tirpimo ir suirimo testus.

3.2.1. Tablečių išvaizdos vertinimas.

3.2.2. Tablečių masės vienodumas.

Tablečių vidutinę masę reglamentuoja Europos farmakopėja. Remiantis Ph. Eur.

01/2018:20905 straipsniu vertiname vidutinę masę (mvid). Šį testą atlikame naudojant analitinės svarstyklės KERN EMB200-3 (0,001 tikslumu). Atsitiktinai parenkame 20 tablečių iš gamybos serijos. Visas tabletes pasveriame ir apskaičiuojame vienos tabletės vidutinę masę. Tada kiekvieną tabletę sveriame atskirai ir vertiname procentinį nuokrypį tarp vidutinės ir vienos tabletės masės. Pagal Europos farmakopėją, jeigu tabletės masė yra ≤0,1g – nuokrypis gali būti ±10%. Jeigu tabletės masė yra 0,1 – 0,3 g – nuokrypis gali būti ±7,5 %. O jei tabletės svoris yra ≥0,3 g – ±5 %.

3.2.3. Tabletės aukščio ir skersmens santykis.

Pagamintų tablečių aukštis ir skersmuo matuojamas mikrometru (0,01 mm). Bet šio tyrimo metu buvo naudojamas SOTAX HT1, kuris naudojamas tiriant tvirtumą suspaudimui, tačiau jame parodo aukštį ir skersmens ilgį 0,01 mm tikslumu. Kad tabletės būtų kokybiškos, aukščio ir skersmens paklaida gali būti ±5 % lyginant su kontrolinėmis tabletėmis.

3.2.4. Tablečių dilumo nustatymas.

Pagamintų tablečių tvirtumas nustatomas su friabiliatoriumi SOTAX FT2. Prietaisas sudarytas iš 200 mm skersmens būgno, kurio sukimosi greitis 25 ± 1 aps/min. Dilumo testo metu tabletės sukasi ir yra mėtomos. Tyrimas parodo koks medžiagų kiekis yra prarandamas veikiant tabletes mechanine jėga, jas tvarkant, pakuojant, transportuojant.

Tyrimas atliekamas vadovaujantis Europos farmakopėjos nustatytais reikalavimais pagal Ph.

Eur. 01/2018:20907 straipsnį.Atsitiktinai parenkama 20 pagamintų tablečių iš vienos gamybos serijos.

Jos kruopščiai nuvalomos ir pasveriamos analitinėmis svarstyklėmis 0,0001 g tikslumu. Tada įdedamos į būgną ir įjungiamas prietaisas. Friabiliatorius sukasi 4 min, atliekama 100 apsisukimų. Pasibaigus testui išimamos tabletės, nuo jų nuvalomos dulkės ir pasveriamos. Dilumas ir atsparumas nusitrynimui apskaičiuojamas pagal šias formules:

𝑁_𝑎𝑡 = 100 −mp1− mp2 m_p1

Kur D – dilumas; mp1 – pradinė tablečių masė (g); mp2 – tablečių masė po testo (g); Nat – atsparumas nusitrynimui. Pagal Europos farmakopėjos keliamus tablečių reikalavimus, tabletės dilumas turi būti iki 1 %, o atsparumas nusitrynimui iki 99 %.

3.2.5. Tablečių atsparumo traiškymui nustatymas.

Tablečių atsparumas traiškymui nustatomas naudojant SOTAX HT1 įrenginį. Šis testas atliekamas pagal Europos farmakopėjos straipsnį – Ph. Eur. 01/2018:20908. Tiriama 10 pasirinktų tablečių iš vienos serijos. Tabletė įdedama į prietaisą ir suspaudžiamas. Ekrane parodoma jėga (N), kurios reikėjo, kad tabletė būtų sutraiškyta. Atlikus testą su visomis tabletėmis yra vedamas sutraiškymo jėgos (N) vidurkis. Kokybiška tabletė yra kai sutraiškymo jėga yra 30-40 N.

3.2.6. Tablečių suirimo testas.

Suirimo testas yra atliekamas naudojamas specialus įrenginys – krepšelio aparatas, SOTAX 7KS1. Prietaisas sudarytas iš 6 stiklinių vamzdelių, kurie yra dedami į prietaiso rėmelį. Rėmelio apačioje yra tinklelis, kurios tarpai yra 2 mm ilgio. Rėmas yra dedamas į matavimo stiklinę ir pritvirtinamas prie įrenginio. Įjungus prietaisą stikliniai vamzdeliai juda 28 – 32 kartus per minutę.

Suirimo testas atliekamas pagal Europos farmakopėjos reikalavimus, remdamiesi Ph. Eur.

04/2018:20901. Matavimo stiklinė yra pripildoma distiliuotu vandeniu. Suirimo testui skirtas aparatas

yra sušildomas iki 37ºC ± 2ºC. Kai prietaisas paruoštas, į stiklinius vamzdelius įdedame 6 atsitiktinai parinktas tabletes iš vienos gamybos serijos. Tada įjungiame aparatą ir paleidžiame chronometrą. Stebime per kiek laiko suirs tabletė ir fiksuojame laiką. Kai suyra visos tabletės skaičiuojamas vienos tabletės suirimo laiko aritmetinis vidurkis.

3.2.7. Tablečių tirpimo testas.

Tablečių tirpumo testas atliekamas naudojant mentinį SOTAX AT7 prietaisą. Įrenginys sudarytas iš 6 stiklinių cilindrų su pusrutulio formos apačia, kurių talpa yra 1000 ml. Kiekviename cilindre yra maišyklė, kuri sudaryta iš vertikalaus veleno, kurio apačioje pritvirtinta maišyklė, kuri įjungus prietaisą sukasi.

Tirpumo testas parodo per kiek laiko ir koks kiekis veikliosios medžiagos išsiskiria iš tabletės. Atliekant šį testą buvo remtasi Europos farmakopėjos straipsniu Ph. Eur. 01/2018:20903. Visų pirma pagaminamas fosfatinis buferis, kurio ph 7,6. Fosfatinį buferį gaminame iš dihidrofosfato dihidrato (NaH2PO4 * 2H2O) ir dinatrio hidrofosfato (Na2HPO4). Skirtinguose induose ištirpiname 25,5 g dihidrofosfato dihidrato 1000 ml išgryninto vandens ir 18,5 g dinatrio hidrofosto 1000 ml išgryninto vandens. Šiuos du tirpalus sumaišome santykiu 2:8 (NaH2PO4 * 2H2O: Na2HPO4).

Pagamintas fosfatinis buferis pilama po 700 ml į stiklinius cilindrus. Įjungiamas prietaisas ir laukiama kol sušils iki 37ºC ± 2ºC. Kai prietaisas paruoštas, įmetama tabletė ir paleidžiamas prietaisas, kad mentelės pradėtų suktis. Tada tuo pačiu metu įjungiamas chronometras, kad būtų paimti mėginiai po tam tikrų laiko intervalų. Kadangi tiriamos burnoje disperguojamos tabletės ir jos greitai suyra, nuspręsta, jog mėginiai bus imami po 2 min, 4 min, 6 min, 8 min, 10 min. Praėjus reikiamam laikui, iš cilindro imamas 5 ml mėginys ir toks pat kiekis įpilamas fosfatinio buferio atgal į cilindrą, kad būtų palaikomas toks pat terpės tūris. Šis tyrimas atliekamas visoms tablečių gamybos serijoms.

Toliau paimti mėginiai yra filtruojami per mikrošvirkštus Q-Max PTEE/L 0,45 µm ir atliekama kiekybinė analizė. Jai atlikti naudojame efektyvios skysčių chromatografijos (HPLC) metodas. HPLC testui naudojame UV fotodiodų matricos detektorius Waters 996 ir šviesos bangos ilgis 350 nm. Iš pagamintų burnoje disperguojamų tablečių su resveratroliu, skaičiuojamas atsipalaidavusio procentinis mikronizuoto resveratrolio kiekis. Jis apskaičiuojamas iš standartinės kalibracinės kreivės. Pagal gautus rezultatus nubraižome tablečių su mikronizuotu resveratroliu tirpimo testo grafikas.

3.3. Statistinė analizė.

4. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS

4.1. Pagalbinių medžiagų parinkimas ir jų paskirtis.

Tabletes su mikronizuotu resveratroliu buvo nuspręsta gaminti ekstruzijos (išspaudimo) būdu. Šiuo būdu gaminant trituracines tabletes, jos priskiriamos prie burnoje disperguojamų tablečių. Atlikus literatūros analizę ir išnagrinėjus burnoje disperguojamoms trituracinėms tabletėms naudojamas pagalbines medžiagas, jos buvo pasirinktos.

Pagalbinės medžiagos buvo pasirinktos: laktozė, sacharozė, išgrynintas vanduo ir 70 % etanolis. Laktozė pagal Europos farmakopėja straipsnį – Ph. Eur. 01/2018:0187, yra balti arba beveik balti kristaliniai milteliai [5]. Ji tirpsta vandenyje, tačiau mažai tirpi etanolyje. Laktozė tabletėse atlieka užpildo funkciją. Laktozė turi saldų skonį, dėl šios savybės ji yra plačiai naudojama trituracinių tablečių gamyboje. Dar vienas jos privalumas, jog žmogaus organizmas jos nevirškina ir neįsisavina, laktozę skaido žarnyno bakterijos, pavyzdžiui, lot. Bifidobacterium [19,38]. Tai yra gerai, nes pagalbinės medžiagos turi būti neaktyvios ir naudojamos siekiant padėti gamybos procesui [34].

Nors laktozės sudėtyje yra 10 – 20 % sacharozės, tačiau nuspręsta, jog į tablečių sudėtį papildomai įdėti sacharozės [19]. Trituracinės tabletės pasižymi nedideliu mechaniniu stiprumu, todėl jį pagerinti buvo pasirinkta sacharozė, kuri suteikia trituracinei tabletei kietumo. Pagal Europos farmakopėją, sacharozė (Ph. Eur. 01/2018:0204) yra balti arba beveik balti kristaliniai milteliai arba blizgantys, bespalviai arba balti kristalai. Ji tirpi vandenyje ir mažai tirpi 96 % etanolyje [5].

Buvo nuspręsta, jog vienoms tabletėms kaip rišamoji medžiaga bus naudojamas išgrynintas vanduo, kitoms – 70 % etanolis. Išgrynintas vanduo (Ph. Eur. 01/2018:0008) yra skaidrus, bespalvis skystis [5]. 96 % etanolis (Ph. Eur. 01/2018:1317) – skaidrus, lakus, bespalvis, higroskopiškas skystis. Jis maišosi su vandeniu [5]. Burnoje disperguojamų trituracinių tablečių gamybai nuspręsta naudoti 70 % etanolis. Kad gauti tokią koncentracija, 96 % etanolis buvo skiedžiamas išgrynintu vandeniu.

4.2. Pradinių žaliavų technologinių savybių vertinimas.

Kad būtų sukurta tvirta ir žemų sąnaudų reikalaujanti tablečių gamybos technologija, reikia įvertinti visų į burnoje disperguojamų trituracinių tablečių sudėtį įeinančių žaliavų technologines savybes. Buvo vertinama miltelių suberiamasis tankis, birumas, kūgio kampas, frakcinė miltelių sudėtis. Šie testai buvo atliekami mikronizuoto resveratrolio, laktozės ir sacharozės milteliams.

medžiaga atskirai, tyrimą atliekant 3 kartus ir skaičiuojant aritmetinį vidurkį (mvid) ir masės nuokrypį (Δm).

Mažiausias suberiamasis tankis yra mikronizuoto resveratrolio (0,610 g/ml). Jo Carr indeksas yra 47,15 %, Hausner koeficientas 1,90. Šiuos rodiklius vertinant pagal Europos farmakopėjoje esančią lentelę 2.9.36.-2 (angl. Scale of flowability), galima teigti, jog mikronizuoto resveratrolio yra labai labai blogas birumas. Didžiausias suberiamasis tankis yra laktozės (0,862 g/ml), Carr indeksas – 39,59 %, o Hausner koeficientas – 1,65. Tai rodo, jog laktozė taip pat pasižymi labai labai blogu birumu. Likusi medžiaga yra sacharozė, kurios suberiamasis tankis yra 0,835 g/ml. Carr indeksas (31,88 %) ir Hausner (1,38) koeficientas yra mažesnis nei prieš tai tirtų medžiagų. Tai rodo, jog medžiagos birumas yra geresnis nei kitų, tačiau vis tiek išlieka blogas.

3 lentelė. Pradinių medžiagų suberiamojo tankio įvertinimo rezultatai (n=3).

Milteliai Suberiamasis

tankis Carr indeksas (%)

Hausner koeficientas Mikronizuotas resveratrolis 0,610 ± 0,011 47,15 ± 1,03 1,90 ± 0,10

Laktozė 0,862 ± 0,003 39,58 ± 1,00 1,65 ± 0,05

Sacharozė 0,834 ± 0,011 31,88 ± 0,91 1,38 ± 0,08

Birumo ir kūgio kampo tyrimo rezultatai yra pateikti 4 lentelėje. Tyrimo metu buvo vertinama kiek gramų miltelių išbyra per sekundę. Geras birumas yra laikomas tada, kai iš prietaiso miltelių išbyra daugiau nei 4-5 g/s. Apžvelgus tyrimo rezultatus su mikronizuotu resveratroliu, laktoze ir sacharoze, galime teigti, jog medžiagos pasižymi prastu birumu. Mikronizuoto resveratrolio birumas yra 1,12 g/s, laktozės – 1,17 g/s, o sacharozės – 1,15 g/s. Kūgio kampo tyrimo reikalavimai yra 20-30º, tada yra laikoma, jog milteliai yra gerai birūs. Įvertinus tyrimo metu gautus rezultatus su pasirinktomis medžiagomis, galime teigti, jog visų medžiagų kūgio kampas yra didesnis nei nurodytas reikalavimuose. Mažiausias kūgio kampas yra laktozės (35,57º), didžiausias sacharozės (45º). Mikronizuoto resveratrolio kūgio kampas yra 41,67º. Taigi, galime teigti, jog visos medžiagos pasižymi mažu birumu.

4 lentelė. Pradinių medžiagų birumo ir kūgio kampo nustatymo rezultatai (n=3).

Milteliai Birumas (g/s) Kūgio kampas (º)

Mikronizuotas resveratrolis 1,12 ± 0,18 41,67 ± 2,89

Laktozė 1,17 ± 0,20 35,57 ± 1,15

Sacharozė 1,15 ± 0,08 45 ± 0,00

sacharozės 96,292 %) liko paskutiniajame inde. Mikronizuoto resveratrolio dalelės yra didesnės. Didžiausia miltelių dalis (75,694 %) taip ir liko neperėjusi per didžiausias angeles turintį sietą.

5 lentelė. Pradinių medžiagų frakcinės miltelių analizės gauti rezultatai.

Milteliai _{dydžio sietas} 560 µm _{dydžio sietas} 450 µm _{dydžio sietas} 224 µm _{dydžio sietas} 125 µm - Mikronizuotas resveratrolis 75,694% 9,254% 10,0856% 1,571% 0,345%

Laktozė 0,006% 0,006% 0,468% 1,114% 96,292%

Sacharozė 0,142% 0,046% 0,588% 8,948% 87,608%

4.3. Kontrolinių trituracinių tablečių gamyba ir masės technologinių savybių

vertinimas.

4.3.1. Kontrolinių tablečių gamyba.

Burnoje disperguojamų trituracinių tablečių gamyba buvo pradedama nuo kontrolinių tablečių gamybos. Jos buvo gaminamos tik iš pagalbinių medžiagų. Tai yra tabletės buvo gaminamos iš laktozės, sacharozės ir naudojant skirtingus tirpiklius, vandenį ir 70 % etanolį.

Pirmiausia pasigamina 70 % etanolį iš 96 % etanolio. Tai padaryti reikėjo skiedžiant didesnės koncentracijos etanolį išgrynintu vandeniu. Nuspręsta pasigaminti 30 ml 70 % etanolio. Taigi, buvo imama 22 ml 96 % etanolio ir skiedžiama išgrynintu vandeniu iki 30 ml.

Remiantis Robert Shrewsbury „Formulation Record“ straipsniu, nuspęsta, jog 70 % visos tablečių masės kiekio naudoti laktozę, 30 % - sacharozę [21]. Trituracinių tablečių gamybos forma sudaryta iš 50 angelių. Vienoje angelėje telpa 100 mg tablečių masės, iš kurios formuojama trituracinė tabletė. Norint pagaminti 50 trituracinių tablečių, masės buvo imama 5000 mg (5 g). Prieš pradedant gaminti kontrolines trituracines tabletes, reikėjo apsiskaičiuoti pagalbinių medžiagų (laktozės ir sacharozės) kiekius, kuris vienodas visose gamybos serijose. Keitėsi tik tirpiklio kiekis – vandens ir 70 % etanolio. Kontrolinių trituracinių tablečių receptūra nurodyta 6 lentelėje.

Pagaminus visų sudėčių kontrolines trituracines tabletes, buvo galima daryti išvadą, jog M10 ir M11 serijos tabletės yra netinkamos, dėl per didelio vandens kiekio. Pagaminus šias serijas, kontrolines trituracines tabletes buvo sunku nuimti nuo kaiščių, nes jos prarado savo apvalią formą. Šios kontrolinių trituracinių tablečių sudėtys buvo atmetamos.

6 lentelė. Kontrolinių trituracinių tablečių sudėtis.

Gamybos serija Laktozės kiekis Sacharozės kiekis Išgryninto vandens kiekis 70 % etanolio kiekis M1 3,5 g 1,5 g 0,5 ml - M2 3,5 g 1,5 g 0,51ml - M3 3,5 g 1,5 g 0,52 ml - M4 3,5 g 1,5 g 0,53 ml - M5 3,5 g 1,5 g 0,54 ml - M6 3,5 g 1,5 g 0,55ml - M7 3,5 g 1,5 g 0,56 ml - M8 3,5 g 1,5 g 0,57 ml - M9 3,5 g 1,5 g 0,58 ml - M10 3,5 g 1,5 g 0,59 ml - M11 3,5 g 1,5 g 0,60 ml - N1 3,5 g 1,5 g - 1,30 ml N2 3,5 g 1,5 g - 1,35 ml N3 3,5 g 1,5 g - 1,40 ml N4 3,5 g 1,5 g - 1,45 ml N5 3,5 g 1,5 g - 1,50 ml

4.3.2. Kontrolinių trituracinių tablečių masės technologinių savybių

vertinimas.

Visų tyrimų rezultatai pavaizduoti 7 lentelėje. Įvertinus suberiamojo tankio, Carr indekso, Hausner koeficiento gautus rezultatus galima teigti, jog kontrolinių trituracinių tablečių miltelių masės birumas yra blogas, nes Carr indeksas yra 40,33 %, o Hausner koeficientas – 1,64. Atsirado statistiškai reikšmingas skirtumas tarp rezultatų lyginant su pradinių žaliavų technologinių savybių tyrimu (p < 0,05)

70 % laktozės ir 30 % sacharozės mišinys taip pat pasižymėjo prastu birumu. Iš prietaiso išbyra 2,57 g/s, o kūgio kampas nustatytas 35,67º. Šie rodikliai neatitinka optimalių reikalavimų. Birumo reikalavimai daugiau nei 4 – 5 g/s, o kūgio kampas 20 – 30º. Taigi, galime teigti, jog mišinio birumas yra prastas.

7 lentelė. Kontrolinių trituracinių tablečių masės technologinių savybių vertinimo rezultatai (n=3).

Milteliai Suberiamasis tankis (g/ml) Carr indeksas (%) Hausner koeficientas Birumas (g/s) Kūgio kampas (º) 70 % laktozė + 30 % sacharozė 0,90 ± 0,01 40,33 ± 0,5 1,64 ± 0,04 2,57 ± 0,30 35,67 ± 1,15

Taip pat su 70 % laktozės ir 30 % sacharozės mišiniu buvo atlikta frakcinės sudėties analizė. Gauti tyrimo rezultatai pavaizduoti 8 lentelėje. Miltelių mišinys buvo perleistas per 5 skirtingus sietų angelių dydžius. Iš tyrimo rezultatų matoma, jog didžiausią mišinio dalis (92,754 %) perėjo per visus sietus. Taigi, galima teigti, jos mišinys yra itin smulkių miltelių.

8 lentelė. Kontrolinių trituracinių tablečių masės frakcijos analizė.

Milteliai 560 µm dydžio sietas 450 µm dydžio sietas 224 µm dydžio sietas 125 µm dydžio sietas - 70 % laktozė + 30 % sacharozė 0,0152 % 0,0098 % 0,171 % 6,193 % 92,754 %

4.4. Kontrolinių trituracinių tablečių kokybės tyrimas.

4.4.1. Kontrolinių trituracinių tablečių išvaizdos vertinimas.

Tačiau M9 gamybos serijos kontrolinės trituracinės tabletės buvo mažos, baltos, bekvapės, bet dalis tablečių forma buvo netaisyklinga ir jų paviršiai ir kraštai buvo nelygūs (7 pav.). Tai rodo, jog M9 gamybos serijos kontrolinės trituracinės tabletės neatitinka keliamų reikalavimų, todėl ši serija yra atmetama.

6 pav. Kontrolinių trituracinių tablečių, kurios atitinka keliamus reikalavimus pavyzdžiai (n=20) (kairėje M5, dešinėje N2 gamybos serijos)

7 pav. M9 gamybos serijos kontrolinės trituracinės tabletės.

4.4.2. Kontrolinių trituracinių tablečių masės vienodumo, aukščio ir skersmens

santykio nustatymas.

Šių tyrimų tikslas buvo įvertinti kontrolinių trituracinių tablečių masės vienodumą, nustatyti tablečių aukštį ir skersmenį. Visi gauti rezultatai nurodyti 9 lentelėje.

Kontrolinių trituracinių tablečių aukštis ir skersmuo buvo matuojamas naudojant SOTAX HT1 prietaisą. Buvo atsitiktinai parinkta 20 tablečių iš kiekvienos gamybos serijos ir nustatomas aukštis ir skersmuo, o po to vedamas jų aritmetinis vidurkis.

9 lentelė. Kontrolinių trituracinių tablečių masės vienodumo, aukščio ir skersmens tyrimų vertinimai (n=20).

Gamybos serijos Masės vienodumas (g) Aukštis (mm) Skersmuo (mm)

M1 0,110 ± 0,010* 3,69 ± 0,13* 6,15 ± 0,16* M2 0,124 ± 0,008* 3,78 ± 0,14* 6,18 ± 0,14* M3 0,122 ± 0,008* 3,69 ± 0,11* 6,13 ± 0,07* M4 0,110 ± 0,008* 3,69 ± 0,17* 6,04 ± 0,13* M5 0,123 ± 0,007* 3,75 ± 0,09* 6,15 ± 0,14* M6 0,119 ± 0,007* 3,82 ± 0,09* 6,17 ± 0,19* M7 0,127 ± 0,011* 3,83 ± 0,17* 6,18 ± 0,13* M8 0,120 ± 0,007* 3,73 ± 0,14* 6,20 ± 0,19* N1 0,113 ± 0,014* 3,45 ± 0,04* 6,13 ± 0,04* N2 0,094 ± 0,009* 3,34 ± 0,07* 6,07 ± 0,03* N3 0,095 ± 0,023* 3,37 ± 0,06* 6,08 ± 0,03* N4 0,090 ± 0,023* 3,41 ± 0,09* 6,09 ± 0,04* N5 0,095 ± 0,021* 3,39 ± 0,07* 6,11 ± 0,05* Reikalavimai pagal Europos farmakopėją

Tabletės masė gali svyruoti nuo 0,09 g iki

0,11 g

Keliamų reikalavimų nėra

Keliamų reikalavimų nėra

* Lyginant kontrolines trituracines tabletes, atsiranda statistiškai reikšmingas pokytis (p < 0,01).

Išanalizavus tablečių masės vienodumo tyrimų rezultatus, galima teigti, jog M2, M3, M5, M6, M7, M8, N1 gamybos serijų kontrolinės trituracinės tabletės neatitinka Europos farmakopėjos keliamų reikalavimų ir jų Δm yra didesnis nei ± 10%. Geltona spalva pažymėtų eilučių gamybos serijos atitinka kokybės reikalavimą.

Išmatavus kiekvienos serijos kontrolinių trituracinių tablečių skersmenį ir aukštį nustatyta, kad visų tablečių gamybos serijų skersmens ir aukščio variacijos yra skirtingos. Mažiausią aukštį turinti serija yra N2 (3,34 mm), o didžiausią – M7 (3,83 mm). O skersmenį mažiausia turi M4 (6,04 mm) gamybos serija, o didžiausią – M8 (6,20 mm).

gamybos serijos neatitinka reikalavimų, todėl jos yra atmetamos. 9 lentelėje geltonai pažymėtos eilutės parodo, jog gamybos serijos atitinka keliamus reikalavus ir su jomis atliekami tolimesni tyrimai.

4.4.3. Kontrolinių trituracinių tablečių dilumo vertinimas.

Dilumo (nusitrynimo) testas buvo atliekamas su toliau tiriamomis gamybos serijomis, tai yra M1, M4, N2, N3, N4, N5. Testas buvo atliekamas remiantis Europos farmakopėjos keliamais reikalavimais. Pagal Ph. Eur. 01/2018:20907 straipsnį tabletės atitinka kokybės reikalavimus, jeigu dilumas nėra didesnis nei 1 %. Gauti tyrimo rezultatai pavaizduoti 8 pav.

Dilumo (nusitrynimo) nustatymui buvo naudotas friabiliatorius SOTAX FT2. Iš kiekvienos gamybos serijos buvo atsitiktinai parinktos 20 kontrolinių trituracinių tablečių. Visos tabletės buvo pasvertos, įdedamos į prietaisą ir jo ekrane buvo įvedama tablečių masė. Tada prietaisas įjungiamas. Pabaigus testą, buvo išimamos, kruopščiai nuvalomos ir pasveriamos. Gauta tablečių masė buvo įvedama prietaise ir jis apskaičiuoja kontrolinių trituracinių tablečių dilumą procentais.

Pažvelgus į gautus rezultatus matome, jog mažiausiai dilumas yra N4 gamybos serijos (0,4310 %). Didžiausias dilumas yra M1 serijos kontrolinių trituracinių tablečių. Šios serijos dilumas yra 5,9751 % ir šis rezultatas gerokai viršija Europos farmakopėjos keliamus reikalavimus. Nors ir neženkliai, tačiau neatitinka reikalavimų N3 gamybos serija. Šių tablečių dilumas 1,0408 %. Lyginant kontrolinių trituracinių tablečių dilumą, statistiškai reikšmingo pokyčio nepastebėta.

8 pav. Kontrolinių trituracinių tablečių dilumo rezultatai.

M1 ir N3 kontrolinės trituracinės tabletės yra neatitinka reikalavimų, todėl yra atmetamos ir su jomis kiti tyrimai nebevykdomi. Geltona spalva pažymėti stulpeliai rodo, jog su šiomis gamybos serijos atliekami tolimesni kokybės tyrimai.

4.4.4. Kontrolinių trituracinių tablečių suirimo testas.

Toliau suirimo testas buvo atliekamas su M4, N2, N4 ir N5 gamybos serijomis. Kadangi gaminamos burnoje disperguojamos trituracinės tabletės, pagal Europos farmakopėjos Ph. Eur.

04/2018:20901 straipsnio kokybės reikalavimus, jos turi suirti ne ilgiau kaip per 3 min (180 s). Gauti

tyrimo rezultatai pavaizduoti 9 pav.

Šis tyrimas buvo atliktas su SOTAX 7KS1 prietaisu. Buvo imta po 6 atsitiktinai parinktas kontrolines trituracines tabletes iš kiekvienos gamybos serijos ir vedamas aritmetinis vidurkis. Suirimo testas buvo atliekamas išgrynintame vandenyje.

Išanalizavus gautus rezultatus, galima teigti, jog greičiausiai suyra N4 gamybos serijos kontrolinės trituracinės tabletės (27 s). M4 gamybos serijos yra didžiausias suirimo laikas – 217 s (3 min 37s). Šis suirimo laikas neatitinka Europos farmakopėjos keliamų kokybės reikalavimų burnoje disperguojamoms tabletėms. Lyginant kontrolinių trituracinių tablečių suirimo laiką, statistiškai reikšmingo pokyčio nepastebėta. Dėl per ilgo suirimo laiko M4 gamybos serija yra atmetama. Geltona spalva pažymėti stulpeliai rodo, su kokiomis serijomis atliekami tolimesni tyrimai.

9 pav. Kontrolinių trituracinių tablečių suirimo testo gauti rezultatai (n=6). *Lyginant kontrolinių trituracinių tablečių suirimo laiką, statistiškai reikšmingo pokyčio

4.4.5. Kontrolinių trituracinių tablečių atsparumo traiškymui nustatymas.

Testas buvo atliekamas SOTAX HT1 prietaisu. Tirta po 10 atsitiktinai parinktų kontrolinių trituracinių tablečių iš kiekvienos serijos ir vedamas sutraiškymo jėgos vidurkis.

Gauti rezultatai rodo, jog mažiausia sutraiškymo jėga yra N5 gamybos serijos (31,7 N). O didžiausia sutraiškymo jėga yra N2 gamybos serijos kontrolinių trituracinių tablečių (41,6 N). Pagal kokybės reikalavimus tabletės turi būti sutraiškytos esant 30–40 N. Tai reiškia, jog N2 gamybos serija yra atmetama. Geltona spalva pažymėti stulpeliai, kurie atitinka reikalavimus. Lyginant tarpusavyje kontrolinių trituracinių tablečių atsparumą traiškymui, statistiškai reikšmingo pokyčio nepastebėta.

10 pav. Kontrolinių trituracinių tablečių atsparumo traiškymui nustatymo rezultatai (n=10).

*Lyginant kontrolinių trituracinių tablečių atsparumą traiškymui, statistiškai reikšmingo pokyčio nėra (p > 0,05).

4.5. Kontrolinių trituracinių tablečių kokybės apibendrinimas.

Buvo pagamintos kontrolinės trituracinės tabletės su skirtingais tirpikliais, išgrynintu vandeniu ir 70 % etanolio, ir jų kiekiais. 11 gamybos serijų su išgrynintu vandeniu ir 5 su 70 % etanoliu. Tada buvo tirta jų kokybė. Apžiūrima išvaizda, masės vienodumas, aukščio ir skersmens santykis, dilumo (nusitrynimo), suirimo testai ir atsparumas traiškymui. Kad kontrolinės trituracinės tabletės būtų kokybiškos, jos turi atitikti visus Europos farmakopėjos tablečių kokybės keliamus reikalavimus.

Atlikus visus testus buvo nustatyta, jog nei viena gamybos serija su išgrynintu vandeniu neatitiko vieno iš kokybei keliamų reikalavimų. Dėl šios priežasties į burnoje disperguojamas trituracinės tabletės su išgrynintu vandeniu nebuvo įterpiamas mikronizuotas resveratrolis. N4 ir N5 gamybos serijos su 70 % etanoliu atitinka visus kokybės testus. N4 gamybos serijoje yra 1,45 ml 70 % etanolio, o N5 – 1,50 ml. Į šias formas vėliau buvo įterpiamas mikronizuotas resveratrolis.

4.6. Burnoje disperguojamų trituracinių tablečių gamyba.

Pagaminti burnoje disperguojamas trituracines tabletes kaip veiklioji medžiaga buvo naudotas mikronizuotas resvseratrolis. Jis pasižymi didesne absorbcija ir biologiniu pasisavinimu. Vykdant mikronizacijos procesą, medžiagos dalelių dydis yra sumažinamas, todėl pagerėja medžiagos tirpumas, o iš to seka didesnė absorbscija ir geresnis biologinis pasisavinimas [39,40].

Burnoje disperguojamos trituracinės tabletės su mikronizuotu resveratroliu buvo gaminamos taip pat kaip ir kontrolines trituracines tabletes, su ta pačia 50 angelių turinčia specialia forma, kur vienoje angelėje telpa 100 mg tablečių masės. Visu tablečių masė 5000 mg (5 g), tik įterpiamas mikronizuotas resveratrolis. Kiekvienai gamybos serijai buvo keičiamas mikronizuoto resveratrolio kiekis vienoje tabletėje, tada likusios masės 70 % dedama laktozės ir 30 % sacharozės. Burnoje disperguojamų tablečių sudėtis nurodyta 10 lentelėje.

Pagaminus tabletes buvo vertinama jų kokybė pagal tuos pačius kontrolinių trituracinių tablečių testus, tik papildomai buvo atliktas tirpimo testas, kad įvertinti koks kiekis ir per kiek laiko atsipalaiduoja mikronizuotas resveratrolis iš tablečių.

10 lentelė. Burnoje disperguojamų tablečių su resveratroliu sudėtis.

4.7. Burnoje

disperguojamų trituracinių tablečiu su mikronizuotu

resveratroliu kokybės vertinimas.

4.7.1. Burnoje disperguojamų trituracinių tablečiu su mikronizuotu

resveratroliu išvaizdos vertinimas.

Burnoje disperguojamos trituracinės tabletės su resveratroliu įgavo spalvą palyginus su kontrolinėmis trituracinėmis tabletėmis. Mikronizuoto resveratrolo milteliai yra smėlio spalvos, todėl pagamintos tabletės įgavo šią spalvą. Visų gamybos serijų burnoje disperguojamos tabletės buvo mažos, apvalios, vienalytės, smėlio spalvos, bekvapės tabletės. Jų kraštai ir paviršiai yra gana lygūs. Kelių gamybos serijų burnoje disperguojamos trituracinės tabletės su mikronizuotu resveratroliu pavaizduotos 11 pav. Su visomis gamybos serijomis atliekami sekantys tyrimai.

11 pav. Burnoje disperguojamos trituracinės tabletės su mikronizuotu resveratroliu ( B1, B2 gamybos serijų)

4.7.2. Burnoje disperguojamų trituracinių tablečių su mikronizuotu

resveratroliu masės vienodumo, aukščio ir skersmens vertinimas.

Atliekant masės vienodumo testą, išmatavus aukštį ir skersmenį burnoje disperguojamoms tabletėms su mikronizuotu resveratroliu, gauti rezultatai pateikti 11 lentelėje.

Burnoje disperguojamų trituracinių tablečių su mikronizuotu resveratroliu visų gamybos serijų skersmuo yra gan panašus, tačiau aukštis skiriasi. Mažiausias skersmuo yra A3 gamybos serijos (6,00 mm), didžiausias – B4 (6,19 mm). B4 ir B3 gamybos serijos turi ir didžiausią aukštį (3,58 mm). Statistiškai reikšmingo pokyčio neatsirado lyginant su kontrolinėmis trituracinėmis tabletėmis. Tačiau lyginant skersmenį atsirado statistiškai reikšmingas pokytis. Mažiausias burnoje disperguojamos trituracinės tabletės aukštis yra B2 (3,35 mm).

Kadangi Europos farmakopėja nereglamentuoja jokių aukščio ir skersmens reikalavimų, o masės vienodumo gauti rezultatai atitinka kokybės reikalavimus, su visomis gamybos serijomis galima tęsti kokybės tyrimus.

11 lentelė. Burnoje disperguojamų trituracinių tablečių gauti rezultatai atlikus masės vienodumo testą ir aukščio ir skersmens išmatavimai.

Gamybos serija Masės vienodumas (g) Aukštis (mm) Skersmuo (mm)

A1 0,098 ± 0,004 * 3,48 ± 0,13 *** 6,10 ± 0,07 * A2 0,103 ± 0,003 * 3,55 ± 0,09 *** 6,10 ± 0,04 * A3 0,100 ± 0,003 * 3,57 ± 0,12 *** 6,16 ± 0,06 * A4 0,102 ± 0,004 * 3,59 ± 0,09 *** 6,12 ± 0,06 * A5 0,101 ± 0,003 * 3,54 ± 0,09 *** 6,10 ± 0,02 * B1 0,101 ± 0,003 ** 3,55 ± 0,09 *** 6,10 ± 0,04 ** B2 0,096 ± 0,020 ** 3,46 ± 0,11 *** 6,00 ± 0,01 ** B3 0,103 ± 0,003 ** 3,58 ± 0,10 *** 5,97 ± 0,05 ** B4 0,104 ± 0,003 ** 3,51 ± 0,09 *** 5,99 ± 0,04 ** B5 0,097 ± 0,003 ** 3,38 ± 0,09 *** 6,00 ± 0,02 ** Reikalavimai pagal Europos farmakopėją

Tabletės masė gali svyruoti nuo 0,09 g iki

0,11 g

Keliamų reikalavimų nėra

Keliamų reikalavimų nėra

* Pokytis atsirado tarp rezultatų lyginant, burnoje disperguojamų trituracinių tablečių A1 gamybos seriją su kontrolinėmis trituracinėmis tabletėmis N4 gamybos serijos (p < 0,05).

** Pokytis atsirado tarp rezultatų lyginant, burnoje disperguojamų trituracinių tablečių B1 gamybos seriją su kontrolinėmis trituracinėmis tabletėmis N5 gamybos serijos (p < 0,05).

*** Lyginant A1 gamybos seriją su N4 kontrolinėmis trituracinėmis tabletėmis ir lyginant B1 gamybos seriją su N5 kontrolinėmis trituracinėmis tabletėmis, statistiškai reikšmingo pokyčio

neatsirado (p > 0,05).

4.7.3. Burnoje disperguojamų trituracinių tablečių su

mikronizuotu

resveratroliu dilumas.

Pagal Europos farmakopėjos straipsnį Ph. Eur. 01/2018:20907, tablečių dilumas negali būti didesnis nei 1 %. Tyrimo rezultatai pateikti 12 pav. Visos A gamybos serijos yra lyginamos su N4 gamybos serijomis, o visos B gamybos serijos yra lyginamos su N5 gamybos serijos kontrolinėmis trituracinėmis tabletėmis. Įvertinus gautus rezultatus, galima teigti, kad tik dvi gamybos serijos atitinka

Ph. Eur. 01/2018:20907 straipsnio keliamus reikalavimus. A1 (0,9757 %) ir B1 (0,8478 %) gamybos serijų dilumas yra mažesnis nei 1 %. Visų kitų gamybos serijų dilumas yra kur kas didesni. Didžiausias dilumas yra A4 burnoje disperguojamų trituracinių tablečių su mikronizuotu resveratroliu ir jis siekia net 2,3134 %. Tarp visų A ir B gamybos serijų lyginant su kontrolinėmis trituracinėmis tabletėmis N4 ir N5 gamybos serijomis atsirado statistiškai reikšmingas skirtumas. Tačiau lyginant visas A gamybos serijas ir B gamybos serijas statistiškai reikšmingo skirtumo nepastebėta.

Taigi, galime teigti, jog į burnoje disperguojamas trituracines tabletes įterpus mikronizuotą resveratroliu atsiranda statistiškai reikšmingas skirtumas. Apibendrinus gautus rezultatus matoma, jog mikronizuoto resveratrolio įterpimas didina trituracinių tablečių dilumą ir mažina atsparumą nusitrynimui. Tolimesni kokybės tyrimai yra atliekami su burnoje disperguojamomis trituracinėmis tabletėmis su mikronizuotu resveratroliu, kurios atitinka dilumo testo keliamus reikalavimus, tai yra A1 ir B1 gamybos serijomis, nes jų dilumas pagal Europos farmakopėja yra mažesnis nei 1 %. Visos kitos gamybos serijos yra atmetamos ir tolimesni tyrimai nebevykdomi.

12 pav.. Burnoje disperguojamų tablečių su mikronizuotu resveratroliu dilumo testo rezultatai. * Pokytis atsirado tarp rezultatų, lyginant A1, A2, A3, A4, A5 gamybos serijų dilumą (%) su N4

gamybos serijos kontrolinėmis trituracinėmis tabletėmis (p < 0,05).

** Pokytis atrado tarp rezultatų, lyginant B1, B2, B3, B4, B5 gamybos serijų dilumą (%) su N5 gamybos serijos kontrolinėmis tritruracinėmis tabletėmis (p < 0,05).

*** Dilumo (%) pokytis tarp visų A gamybos serijų ir B gamybos serijos statistiškai nereikšmingas (p > 0,05). 0 0,5 1 1,5 2 2,5 3 A1 A2 A3 A4 A5 B1 B2 B3 B4 B5 DIL UMA S ( %) GAMYBOS SERIJOS Gamybos serijos