LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
VISUOMENĖS SVEIKATOS FAKULTETAS PROFILAKTINĖS MEDICINOS KATEDRA
Deimantė Šeštokaitė
SUAUGUSIŲ LIETUVOS GYVENTOJŲ ANTSVORIO IR NUTUKIMO
RYŠIAI SU SVEIKATA, SOCIALINIAIS IR GYVENSENOS
VEIKSNIAIS
Magistro diplominis darbas
(Visuomenės sveikata)
Mokslinė vadovė Prof. dr. Janina Petkevičienė
2
SANTRAUKA
Visuomenės sveikata (Visuomenės sveikata ir mityba)
SUAUGUSIŲ LIETUVOS GYVENTOJŲ ANTSVORIO IR NUTUKIMO RYŠIAI SU SVEIKATA, SOCIALINIAIS IR GYVENSENOS VEIKSNIAIS
Deimantė Šeštokaitė
Mokslinė vadovė prof. dr. Janina Petkevičienė
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Profilaktinės medicinos katedra. Kaunas; 2013 62p.
Darbo tikslas: įvertinti antsvorio ir nutukimo ryšius su suaugusių Lietuvos gyventojų sveikata, socialiniais ir gyvensenos veiksniais.
Uždaviniai: Nustatyti antsvorio ir nutukimo paplitimą suaugusių Lietuvos gyventojų populiacijoje; įvertinti antsvorio ir nutukimo paplitimo sąsajas su socialiniais veiksniais; nustatyti antsvorio ir nutukimo ryšius su subjektyvia sveikata; įvertinti antsvorio ir nutukimo sąsajas su gyvensenos veiksniais; įvertinti antsvorį turinčių žmonių pastangas kontroliuoti kūno svorį.
Tyrimo metodika. Analizuoti suaugusių Lietuvos žmonių gyvensenos tyrimo, atlikto 2012 m., duomenys. Tirta atsitiktinė 4000 Lietuvos 20-64 m. gyventojų imtis, sudaryta iš gyventojų registro sąrašų. Vykdyta apklausa paštu. Klausimyną užpildė 1801 žmogus (1076 moterys ir 725 vyrai). Atmetus sąrašų klaidas ir negalėjusius dalyvauti tyrime žmones, atsakas sudarė 51,1 proc. Apklausai buvo taikytas originalus 83 klausimų klausimynas. Tiriamųjų buvo klausiama apie jų ūgį, svorį, sociodemografinius duomenis, sveikatos būklę, gyvensenos įpročius (mitybą, fizinį aktyvumą, rūkymą ir alkoholinių gėrimų vartojimą) ir pastangas sumažinti kūno svorį. Antsvoris nustatytas, kai KMI buvo 25-29,9 kg/m2
, nutukimas, kai KMI>30 kg/m2.
Rezultatai. Vyrų KMI vidurkis buvo didesnis negu moterų, atitinkamai 26,8 kg/m2 ir 25,8 kg/m2). Antsvorio paplitimas tarp vyrų buvo 43,2 proc., tarp moterų – 25,2 proc. (p<0,05).
3 Nutukę buvo 17,8 proc. vyrų ir 18,9 proc. moterų. Didėjant amžiui, vyrų ir moterų vidutinis KMI didėjo. Antsvorio ir nutukimo paplitimas nebuvo susijęs su vyrų išsilavinimu ir gyvenamąja vieta. Aukštojo išsilavinimo moterys ir miesto gyventojos buvo rečiau nutukusios nei turinčios žemesnį išsilavinimą ir gyvenančios kaime ar rajonų centruose. Antsvorio ir nutukimo paplitimas buvo didesnis tarp šeimoje gyvenančių vyrų ir moterų. Nustatytas ryšys tarp antsvorio ir nutukimo paplitimo ir gyventojų sveikatos būklės. Gyventojai, kurie blogiau vertino savo sveikatą ir gyvenimo kokybę, turėjo nusiskundimų sveikata ir sirgo lėtinėmis ligomis, dažniau buvo nutukę nei tie gyventojai, kurie nesiskundė sveikata ir gerai vertino savo gyvenimo kokybę. Antsvorio ir nutukimo paplitimas buvo susijęs su gyvensenos veiksniais. Didesnį kūno svorį turėjo tie gyventojai, kurių kai kurie mitybos įpročiai buvo nesveiki, t.y. jie dažnai valgė mėsą ir mėsos produktus, bulves, buvo linkę persivalgyti. Nutukimo paplitimas tarp dažnai persivalgančių vyrų buvo 2 kartus, o tarp moterų – 1,4 karto didesnis nei tarp retai persivalgančių. Antsvorį turinčios moterys stengėsi sveikiau maitintis, rečiau nesveikai užkandžiaudamos, valgydamos saldumynus ir greitą maistą nei normalaus kūno svorio moterys. Antsvorio ir nutukimo paplitimas didėjo mažėjant fiziniam aktyvumui. Vertinant rūkymo ir kūno svorio ryšį, nustatyta, kad didžiausias nutukimo paplitimas buvo tarp metusių rūkyti seniau nei prieš metus vyrų (29,9 proc.) ir niekada nerūkiusių moterų (21,6 proc.). Alkoholinių gėrimų vartojimas didesnio poveikio kūno svoriui neturėjo. Tik dalis gyventojų teisingai vertino savo kūno svorį – net 51,9 proc. antsvorį turinčių vyrų ir 21,8 proc. moterų manė, kad jų svoris yra normalus. Vertinant antsvorį turinčių žmonių pastangas sumažinti savo svorį, nustatyta, kad 28,5 proc. vyrų ir 38,1 proc. moterų pavyko jį bent šiek tiek sumažinti; 52,7 proc. vyrų ir 21 proc. moterų nebandė kontroliuoti savo kūno svorio. Beveik pusei nutukusių vyrų ir moterų gydytojai patarė sumažinti kūno svorį. Didesnė dalis turinčių antsvorį nei normalaus svorio žmonių keitė mitybos įpročius per praėjusius metus. Antsvorį turinčios moterys dažniau domėjosi etiketėse pateikta informacija apie maisto produktų energinę vertę nei normalaus svorio.
Išvados. Net 61 proc. Lietuvos vyrų ir 44,1 proc. moterų turi per didelį kūno svorį. Antsvoris labiau paplitęs tarp žemesnio išsilavinimo ir kaime gyvenančių moterų. Per didelis kūno svoris susijęs su blogesne gyventojų sveikata ir gyvenimo kokybe. Antsvorio ir nutukimo paplitimas didesnis tarp nesveikai besimaitinančių ir nepakankamai fiziškai aktyvių žmonių. Tik dalis per didelį kūno svorį turinčių žmonių teisingai jį vertina ir bando sumažinti.
4 SUMMARY
Public Health (Public Health nutrition)
ASSOCIATIONS OF OVERWEIGHT AND OBESITY WITH HEALTH STATUS, SOCIAL AND LIFESTYLE FACTORS IN LITHUANIAN ADULT POPULATION
Deimantė Šeštokaitė
Academic supervisor prof. dr. Janina Petkevičienė
Lithuanian University of Health Sciences, Faculty of Public Health, Department of Preventive Medicine. Kaunas; 2013 62 pages
Aim of the study.To evaluate the associations of overweight and obesity with health status, social and lifestyle factors in Lithuanian adult population.
Objectives. To establish the prevalence of overweight and obesity among adult population in Lithuania; to assess the connection between overweight and obesity and social factors; to establish the association of overweight and obesity with subjective health; to assess links between overweight and obesity and lifestyle factors; to assess the efforts of overweight people to control their body weight.
Material and methods. The data from the Health Behaviour Monitoring among the Lithuanian adult population were analyzed. In 2012, a nationally representative random sample, aged 20-64, was drawn from the National Population Register. The questionnaires were sent by mail. The questionnaire was filled in by 1801 people (1076 women and 725 men). The response rate was 51.1 percent from the eligible sample. An original questionnaire consisting of 83 questions was applied. Participants were asked about their height, weight, sociodemographic data, status of health, lifestyle habits (diet, physical activity, smoking and use of alcoholic beverages) and efforts to reduce body weight. Overweight was identified when BMI was 25-29.9kg/m2, obesity was identified when BMI was >30kg/m2.
Results. Average BMI of men was higher than women’s, respectively 26.8 kg/m2 and 25.8 kg/m2. Prevalence of overweight among men was 43.2 percent and 25.2 percent among women. (p<0.05). 17.8 percent of men and 18.9 percent of women were obese. With age
5 increase the BMI in men and women increased. The prevalence of overweight and obesity was not related to men’s education and place of residence. However, women with high education and residing in a city were less frequently obese as compared to women with lower education and living in village or district center. The prevalence of overweight was higher among men and women who live in families. Connection between overweight and obesity and health status of people was identified. Residents, who rated their health and life quality worse, had health complaints and chronic diseases, were more often obese than the residents who had no health complaints and assessed their quality of life as good. The higher prevalence of overweight and obesity was found among people with unhealthy nutrition habits. The prevalence of overweight and obesity increased with decrease in physical activity. Considering the relation between smoking and body weight, it was established that the biggest spread of obesity was among men who quit smoking more than one year ago (29.9 percent) and among women who never smoked (21.6 percent). The use of alcoholic beverages did not have any major impact on body weight. Only part of population assessed their body weight correctly, even 51.9 percent of overweight men and 21.8 percent of overweight women considered their weight to be normal. Considering the effort of overweight people to decrease their weight, it was found out that 28.5 percent of men and 38.1 percent of women did succeed to reduce it; 52.7 percent of men and 21 percent of women did not attempt to control their body weight. Almost half of obese men and women were advised by doctors to reduce their body weight. A higher proportion of people who were overweight as compared to people with normal body weight changed their eating habits during the past year. Overweight women, as compared to normal weight women, were more interested in the information on the food labels, concerning the energy value of the product.
Conclusions. Even 61 percent of Lithuanian men and 44.1 percent of women has excess body weight. Overweight is more prevalent among women with lower education and the ones who live in village. Excess body weight is related to worse health and life quality of the citizens. Overweight and obesity is more prevalent among people with unhealthy nutrition habits and low physical active. Only a part of people with excess body weight assess it correctly and attempt to reduce it.
6 PADĖKA
Noriu padėkoti magistrinio darbo vadovei Prof. dr. Janinai Petkevičienei už kantrybę, konsultacijas, paskatinimą, didelę pagalbą, rašant baigiamąjį magistrinį darbą.
7
SANTRUMPOS
FA – fizinis aktyvumas. KMI – kūno masės indeksas.
8 TURINYS Santrauka ... 2 Summary ... 4 Santrumpos ... 7 Įvadas ... 9
Darbo tikslas ir uždaviniai ... 11
1. Literatūros apžvalga ... 12
1.1. Antsvorio ir nutukimo paplitimas ir jo pokyčiai Lietuvoje ir pasaulyje ... 12
1.2. Socialiniai ir gyvensenos veiksniai, sąlygojantys nutukimą ir antsvorį ... 15
1.3. Mitybos ir sveikatos ryšiai ... 19
2. Tyrimo metodika ... 21
2.1. Tiriamųjų kontingentas ... 21
2.2. Tyrimo metodai ... 22
2.3. Statistinis duomenų vertinimas ... 23
3. Rezultatai ir jų aptarimas ... 25
3.1. Antsvorio ir nutukimo paplitimo sąsajos su socialiniais veiksniais ... 25
3.2. Antsvorio ir nutukimo ryšiai su subjektyvia sveikata ... 31
3.3. Antsvorio ir nutukimo paplitimo sąsajos su gyvensenos veiksniais ... 37
3.4. Pastangų sumažinti padidėjusį kūno svorį vertinimas ... 47
Išvados ... 54
Rekomendacijos ... 55
Literatūra ... 56
9 ĮVADAS
Didelis nutukimo paplitimas yra viena svarbiausių XXI amžiaus visuomenės sveikatos problemų [1]. Ši problema ne mažiau aktuali ir Lietuvai. Suaugusių Lietuvos žmonių gyvensenos tyrimo duomenimis, 1994 – 2010 m. laikotarpiu antsvorio paplitimas tarp vyrų padidėjo nuo 47 proc. iki 60 proc., o nutukimo - nuo 10 proc. iki 19 proc. [2]. Nors didesnių pokyčių moterų populiacijoje nenustatyta, tačiau net pusė Lietuvos moterų turi antsvorio, o kas penkta yra nutukusi.
Nutukimo paplitimo pokyčiai siejami su pasikeitusiais pasaulio gyventojų mitybos ir fizinio aktyvo įpročiais, kurių atsiradimui turėjo reikšmės socialiniai ir ekonominiai aplinkos pokyčiai [3]. Šiuolaikinė maisto pramonė pateikia žmogui gausybę didelės energinės vertės produktų, kuriuose yra daug riebalų, cukraus, mažai maistinių skaidulų. Žmonės vis rečiau gamina maistą namuose, dažniau renkasi greitai paruošiamą maistą, pusgaminius, dažnai užkandžiauja, todėl su maistu gauna daug energijos. Tuo tarpu energijos eikvojimas fizinei veiklai nuolat mažėja. Pramonėje, statybose, žemės ūkyje išnyko sunkus fizinis darbas, nes daug gamybinių procesų buvo mechanizuoti ir automatizuoti. Į darbą dauguma žmonių vyksta nuosavu automobiliu ar viešuoju transportu, nes dažnai tarp gyvenamosios vietos ir darbovietės yra dideli atstumai. Laisvalaikio metu žmonės daug laiko praleidžia prie televizoriaus ar kompiuterio. Taigi šiuolaikinė visuomenė gyvena aplinkoje, skatinančioje nutukimo plitimą [4].
Antsvorio ir nutukimo paplitimas priklauso ir nuo socialinių veiksnių. Nustatyta, kad kūno svoris yra susijęs su lytimi, amžiumi, gyvenamąja vieta, išsilavinimu ir kitais socialiniais veiksnius [5]. Antsvoris dažniau atsiranda tarp žemesnių socialinių sluoksnių gyventojų, t.y. tarp žemesnio išsilavinimo, mažesnes pajamas gaunančių žmonių. Tie žmonės turi mažiau žinių apie sveiką mitybą ir fizinio aktyvumo naudą. Jų finansinės galimybės įsigyti sveikų maisto produktų ir naudotis sporto klubų paslaugomis yra mažesnės. Kadangi tarp nutukusių žmonių būna paplitusios lėtinės ligos, nutukimo epidemija didina socialinius sveikatos netolygumus [6].
Per didelis kūno svoris sukelia įvairius negalavimus ir daugelį lėtinių neinfekcinių ligų. Nutukimas yra susijęs su 2 tipo cukriniu diabetu, širdies ir kraujagyslių ligomis, įvairiomis vėžio formomis, sąnarių ligomis, obstrukcine miego apnėja ir kitomis [7]. Europos šalyse nutukimas kasmet sąlygoja apie vieną milijoną mirčių. Jis ženkliai sutrumpina gyvenimo trukmę. Prognozuojama, jei nutukimo plitimo tempai išliks tie patys, 2050 m. gyvenimo trukmė Europoje bus 2 – 6 metais mažesnė [4]. Nutukimas turi neigiamos reikšmės
10 gyvenimo kokybei ir psichinei gerovei. Antsvorio ir nutukimo plitimas veikia ekonominę ir socialinę plėtrą, nes kasmet apie 6 proc. Europos valstybių nacionalinio biudžeto, skirto sveikatos apsaugai, išleidžiama sveikatos problemų, susijusių su nutukimo, sprendimui [8].
Pasaulio sveikatos organizacija, Europos Sąjungos institucijos skiria didelį dėmesį nutukimo kontrolei. 2006 m. Stambule vykusioje Europos sveikatos apsaugos ministrų konferencijoje priimta Europos chartija prieš nutukimą, kurioje pabrėžiamas valstybės, visuomenės ir individo vaidmuo sprendžiant nutukimo problemas [9]. Europos Bendrijos Komisija 2007 m. patvirtino dokumentą – baltąją knygą „Dėl Europos strategijos su mityba, antsvoriu ir nutukimu susijusioms problemoms spręsti“, kuriame įpareigoja valstybes rengti nacionalines kovos su nutukimo strategijas [10]. Visuose dokumentuose akcentuojama, kad visuomenės ir asmens sveikatos priežiūros specialistai turėtų būti ypač aktyvūs, vykdant antsvorio profilaktikos ir kontrolės programas. Nurodoma, kad būtina tirti įvairių gyventojų grupių kūno masę, laiku nustatyti antsvorio atsiradimą ir jį mažinti.
Šis darbas buvo atliktas dalyvaujant Suaugusių Lietuvos žmonių gyvensenos tyrime, kuris vykdomas nuo 1994 m. Tai svarbus tyrimas, kadangi jame vertinami Lietuvos žmonių sveikatos, gyvensenos, antsvorio ir nutukimo pokyčiai ir jų tarpusavio sąveika.
11 DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas – įvertinti antsvorio ir nutukimo ryšius su suaugusių Lietuvos gyventojų sveikata, socialiniais ir gyvensenos veiksniais.
Uždaviniai:
1. Nustatyti antsvorio ir nutukimo paplitimą suaugusių Lietuvos gyventojų populiacijoje ir jo sąsajas su socialiniais veiksniais.
2. Įvertinti antsvorio ir nutukimo ryšius su subjektyvia sveikata. 3. Nustatyti antsvorio ir nutukimo sąsajas su gyvensenos veiksniais. 4. Įvertinti antsvorį turinčių žmonių pastangas kontroliuoti kūno svorį.
12
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Antsvorio ir nutukimo paplitimas ir jo pokyčiai Lietuvoje ir pasaulyje
Pasaulinė nutukimo epidemija kasmet nuolat auga, ir Pasaulio Sveikatos Organizacija (PSO) perspėja, kad vienas iš šešių žmonių planetoje (apie 1 mlrd.) turi antsvorio, ir grėsmingai, daugiau negu 300 mln. iš jų yra nutukę [11].
Antsvoris ir nutukimas yra plačiai paplitęs ir Europos Sąjungoje. 2010 m. įgyvendinimo ataskaitoje „Europos mitybos, antsvorio ir nutukimo strategija susijusi su pagrindiniais sveikatos klausimais (2007-2013 m.)“ Europos Komisija pranešė, kad 30-70 proc. Europos gyventojų turi antsvorį, ir 10-30 proc. yra nutukę [12].
Norint apskaičiuoti suaugusiųjų kūno riebalų ir riebalų pasiskirstymą yra įvairių būdų: liemens apimties matavimas, juosmens ir klubų santykio apskaičiavimas, poodinis riebalų matavimas, kompiuterinė tomografija ir kiti. Populiariausias nutukimo matavimo būdas – KMI. Kuris yra apskaičiuojamas svoris (kg) / ūgis (m2
), yra laikoma naudingiausia ir paprasčiausia gyventojų nutukimo matavimo priemone. Taipogi, tai yra nesudėtingas indeksas svorio klasifikavimui (1.1.1 lentelė).
1.1.1 lentelė. Suaugusiųjų svorio klasifikacija pagal KMI [11].
Klasifikacija KMI Gretutinių sutrikimų
rizika
Per mažas < 18,5 Žema
Normalus 18,5 - 24.9 Vidutinė
Antsvoris 25,0 - 29,9 Padidėjusi
I tipo nutukimas 30,0 – 34,9 Vidutinio sunkumo
II tipo nutukimas 35,0 – 39,9 Sunki
III tipo nutukimas ≥ 40 Labai sunki
Nutukimas gali būti klasifikuojamas į centrinį ir periferinį. Centrinio nutukimo atveju, riebalų pasiskirstymas paprastai yra viršutinėje kūno dalyje (krūtinės ir pilvo), vadinamasis „obuolio“ forma ir dažniau paplitęs yra vyrų tarpe. Tuo tarpu periferinio nutukimo, riebalų pasiskirstymas yra klubų ir šlaunų srityse („kriaušės“ forma), ir labiau paplitęs yra moterų tarpe [13].
Pastaraisiais metais yra skiriamas itin didelis dėmesys sveikai gyvensenai, mitybos keitimui ir išvaizdos tobulinimui. Šiandieniniame gyvenime pastebimas vis mažesnis FA, kadangi visose srityse žmonėms gelbsti technologijos. Naudojant automatizuotą ir
13 automobilių orentuotą aplinką, yra skatinamas mažas FA ir tai prisideda prie sėslaus gyvenimo būdo [14]. Nutukimo etiologija yra daugiaveiksnė, apimanti sudėtingus ryšius tarp genetinės kilmės, hormonų ir įvairių socialinių ir aplinkos veiksnių, pvz.: sėslaus gyvenimo būdo ir nesveikų mitybos įpročių [11].
Prie sėdimo gyvenimo būdo galima priskirti namų aplinką, kuri yra svarbi siekiant nustatyti ar išvengti antsvorio bei nutukimo. Televizoriaus žiūrėjimas buvo nustatytas kaip nepriklausomas nutukimo rizikos veiksnys [15]. Nuolatinis sėdėjimas prie televizoriaus arba kompiuterio yra tiesus kelias nutukimo link. Remiantis moksliniais įrodymais yra apskaičiuota, kad kiekviena valanda televizoriaus žiūrėjimo yra susijusi su 0,1 kg svorio padidėjimu. Ir taip kas keturis metus intervalas pamažu didėja [16].
Taip pat svarbu tai, kad kinta maisto produktų sudėtis, atsiranda įvairūs priedai, kurie didina produkto kaloringumą. To pasekoje didėja nutukimo ir antsvorio paplitimas, didėja įvairių susirgimų. Jau 2000 metais PSO paskelbė nutukimą kaip pasaulinę epidemiją, jei anksčiau būdavo ryškus skirtumas tarp ekonomiškai išsivysčiusių ir neišsivysčiusių šalių, tai dabar jau įtakos nebeturi, jo plitimas labai panašus [11]. Išsivysčiusiose šalyse viršsvorio ir nutukimo paplitimas tarp suaugusiųjų, svyruoja nuo 40 proc. iki 60 proc. [17].
Žvelgiant į statistiką, skaičiai gąsdina. Kasmet 2,8 mln. suaugusiųjų miršta dėl antsvorio ar nutukimo. Net 65 proc. pasaulyje gyvenančios populiacijos turi antsvorio problemų arba yra nutukę [18]. Ir kiekvienais metais padėtis blogėja, nors yra labai daug prevencinių ir intervencinių priemonių, tačiau problemos mažėjimas nepastebimas.
Blogiausia yra tai, kad ganėtinai didelę dalį sudaro vaikai bei jaunimas. Iš jaunos kartos, išauga jauni žmonės jau turintys sveikatos problemų.
Žvelgiant į tokias valstybes kaip, pavyzdžiui, Jungtinę Karalystę ir Vokietiją, nutukimo paplitimas per pastarąjį dešimtmetį šiose šalyse sumažėjo arba bent jau nusistovėjo, tačiau žvelgiant į kitas pasaulio šalis, ypač Azijos Ramiojo vandenyno regione, nutukimo paplitimas ir toliau didėja [19]. Vidutiniškai antsvorio ir nutukimo paplitimas tarp visų JAV gyventojų grupių išaugo per pastaruosius du ar tris dešimtmečius (p<0,05), moterų tarpe pokyčiai buvo didesni lyginant su vyrais [20].
Kaip teigia Olshansky su bendraautoriais, nutukimas yra rizikos veiksnys daugeliui lėtinių ligų, tokių kaip 2 tipo cukrinis diabetas [21], širdies ir kraujagyslių ligos, insultas, hipertenzija ir tam tikros vėžio rūšys, kurios padidina sergamumą ir mirtingumą, taipogi nutukimo plitimas kelia daug nerimo dėl tautos sveikatos ateities [22]. Literatūroje yra pakankamai mokslinių įrodymų, kad jeigu padidėjęs kūno svoris, atitinkamai padidės ir kraujospūdis [23]. Ateitis nedžiugina daugelio valstybių, kadangi sergamumas lėtininėmis
14 ligomis itin brangiai kainuoja valstybės biudžetui. Šią situaciją reikia stabdyti, o dar geriau jos išvengti.
Antsvoris gali atsirasti dėl daugelio įvairių veiksnių, pradedant nuo aplinkos poveikių ir baigiant genetiniais faktoriais [24]. Polinkis paveldėti didesnę kūno masę yra arba riebalų kiekį, yra nuo 25 proc. iki 40 proc., tai rodo, kad kad būtent kiti veiksniai (pvz., aplinkos veiksniai) taip pat gali vaidinti svarbų vaidmenį [25].
Požiūris, kad nutukimas yra silpnumo požymis, o ne genetikos ar biologinių faktorių klausimas, veda link individualizacijos modelio, pagal kurį subjektas yra vienintelis asmuo, atsakingas už savo sveikatą [26].
Pasaulinė nutukimo pandemija buvo, yra ir bus aprašoma ir plačiai aptariama visuomenės, žiniasklaidos, sveikatos apsaugos, maisto pramonės atstovų bei mokslininkų [27]. Tačiau problema išlieka, ir kieno tai kaltė, lieka neaišku. Iš tiesų piliečiui sunku suprasti, kas yra tinkama, o kas ne. Kadangi jam aplink kalbama, kad reikia sveikai maitintis, atsirinkti tinkamus produktus ir panašiai, o tuo pat metu aplink jį visur afišuojama greito maisto restoranų reklamos ( „McDonalds“, „Hesburger“ ir kt.).
Mitybos įpročiai ir su maistu gaunamos medžiagos turi įtakos nutukimo atsiradimui. Vartojant maisto produktus, turinčius didelį energijos, riebalų ir cukraus kiekį, ir nedidelis vitaminų ir mineralinių medžiagų, daržovių, vaisių, pieno ir pieno produktų vartojimas, yra laikoma viena iš pagrindinių priežasčių atsirandant nutukimui [28]. Kita iškylanti problema yra mažas pajamas gaunantys asmenys, kurie atsiduria nepalankioje padėtyje, kai yra kalbama apie sveikesnio maitinimosi įpročių diegimą. Paprasčiau tariant, riebalai ir saldumynai kainuoja mažiau, lyginant su sveikais maisto produktais, kurių jie negali įpirkti [29]. E. Andrieu su bendraautoriais, mažesnes išlaidas maistui, prilygina didesnės energinės vertės mitybai ir savaime suprantama, bendros energijos suvartojimo padidėjimui [30]. Tai reiškia, kad paradoksalu, jog išleidžiant mažiau pinigų galima suvalgyti daugiau, tačiau su sąlyga, kad papildoma energija bus gaunama iš pridėto didesnio kiekio cukraus ir riebalų. Sąsaja tarp nutukimo ir skurdo, iš dalies gali būti, teigiant, jog didesnės energinės vertės maisto produktų kainos žemesnės, o skoninės savybės – geresnės [29].
Plačioje visuomenėje sparčiai didėja nutukimo bei antsvorio paplitimas, žemo ekonominio išsivystymo šalyse per pastaruosius 20 metų augimas didėjo itin sparčiai. Svarbu tai, kad mažiau išsivysčiusiose šalyse, nutukimas šiuo metu yra labiau paplitusi problema negu nepakankama mityba [31]. Nejaugi, visiems fiziologiškai reikalingas maistas gali tapti mirtinu priešu? Žmonės patys to nesuprasdami didina sveikatos sutrikimų riziką.
15 Rafinuoti grūdai, pridėtinis cukrus ir pridėtiniai riebalai yra skanūs, lengvai prieinami, ir nebrangūs. Pigūs maisto produktai bei pati mityba, veda link didesnės energinės vertės ir neturinčių reikalingų maistinių medžiagų suvartojimo. Maisto pasirinkimą įtakoja tokie faktoriai kaip - skonis, kaina, nauda, šiek tiek mažiau įtakoja įvairovė ir healthfulness [32]. Išvadoje galima sakyti, kad geriau rinktis maistą be įvairių padažų, užpilų, mažiau saldų, mažiau rūgštų ir pan.
Kūno masė yra labiausiai pastebima individuali variacija kuri yra svarbi vertinant kitus žmones [33]. Tai nereiškia, kad kūno masė yra pagrindinis ar lemiamas veiksnys, paprasčiausiai pagal tai galima spręsti apie žmogaus socialinį ar ekonominį statusą ir asmenybę. Vieno tyrimo duomenimis buvo apskaičiuota, kad net 90 proc. svorio padidėjimas tarp suaugusių gyventojų yra dėl papildomo energijos balanso 100kcal/dieną ar mažiau. Taip pat teigiama, kad nedideli elgsenos pokyčiai, kurie daro įtaką paros energijos pusiausvyrai galėtų padėti užkirsti kelią tolesniam populiacijos svorio didėjimui [34].
Svorio netekimas yra susijęs su geresne nuotaika ir gyvenimo kokybe [35]. Galima sakyti, kad kiekvienas lipimas ant svarstyklių žmonėms gali sukelti stresą arba pagerinti nuotaiką ir padidinti pasitikėjimą savimi.
Kūno riebalų praradimas įtakoja leptino mažėjimą, kuris savo ruožtu veda prie teigiamos energijos balanso būklės, tai reiškia, kad suvartojamo maisto kiekis viršija energijos sąnaudas [36]. Būtent apie tai rašo L. Harnack, jo nuomone nutukimo epidemija visame pasaulyje vystosi dėl per didelio energijos suvartojimo ir nepakankamo energijos išeikvojimo. Kitaip tariant, populiacijos nutukimo etiologijai yra svarbūs abiejų veiksnių pokyčiai, tiek mitybos įpročiai tiek ir fizinio aktyvumo įpročiai [37]. Neigiamas energijos balansas (kai energijos išeikvojimas viršija energijos suvartojimą) įtakoja svorio netekimą, o teigiamas energijos balansas (kai energijos suvartojimas viršija energijos sąnaudas) įtakoja svorio didėjimą [38].
1.2. Socialiniai ir gyvensenos veiksniai, sąlygojantys nutukimą ir antsvorį
Išsilavinimas yra siūlomas kaip tolygus santykis tarp socialinės ir ekonominės padėties, tam tikrų psichosocialinių savybių (pvz.: depresija, nepasitikėjimas) ir nutukimo veiksnys [39]. Daugelyje tyrimų atskleidžiamos teigiamos sąsajos, kadangi pagal rezultatus yra stiprus ryšys tarp išsilavinimo bei mitybos įpročių. Žinoma, tam įtakos gali turėti daugelis
16 veiksnių. Pvz., geresnį išsilavinimą baigę asmenys, turi geresnius darbus ir to pasekoje daugiau pajamų gali išleisti kokybiškiems bei sveikiems maisto produktams.
Vis dažniau gilinantis į mitybos veiksnius atskleidžiama vis daugiau galimų priežasčių antsvorio bei nutukimo atsiradimui. Paskelbti tyrimai, kuriuose pateikiamos išvados, jog didėjantis nutukimo lygis Jungtinėse Valstijose yra susijęs su įvairiomis priežastimis, tokiomis kaip, rafinuotų grūdų vartojimas, papildomo cukraus bei riebalų vartojimas, užkandžiai, greitas maistas ir valgymas ne namuose [40]. Pagrindinis dalykas, kodėl greitas maistas ar apskritai valgymas ne namuose yra blogesnis pasirinkimas, todėl kad, tas maistas būna dažniau keptas, o tai reiškia prisotintas riebalų, kurių galima išvengti gaminant namuose. Kitas aspektas, kad mityba visame pasaulyje yra daug saldesnė nei anksčiau. Pavyzdžiui, 75 proc. maisto produktuose ir gėrimuose pirktuose JAV yra pridėta saldiklių, vidutinis amerikietis nuo 2 metų amžiaus ir vyresni, sunaudoja apie 375 kcal/dieną [41]. Tai galima priskirti ir Europos valstybės, kadangi produktų pasiūla yra labai panaši.
P. Quatromoni atliktame tyrime, atsižvelgiant į nutukimo keliamą riziką suaugusiems, kaip svarbūs elgsenos veiksniai buvo nurodyti: greito maisto vartojimas, pusryčių nevalgymas, suvartojamas mažas kiekis vaisių ir daržovių, didelis mėsos vartojimas ir televizoriaus žiūrėjimas [42]. Visi išvardinti faktoriai pataiko į patį dešimtuką. Kadangi, kiekvieną veiksnį paėmus ir išnagrinėjus atskirai, galima pamatyti pasekmes. Dauguma sutiktų, jog televizijos žiūrėjimas, o dar blogiau ilgi pasisėdėjimai prie kompiuterio, prideda papildomų, visiškai nereikalingų kalorijų. Kadangi, nuo seno žinoma, kad valgant pašalinės veiklos neturėtų būti, kadangi nespėjama pajausti sotumo jausmo. Kaip įrodymas ankstesniam argumentui yra Jungtinėje Karalystėje atliktas tyrimas, kuriame teigiama, jog mitybos patarimai valgyti lėčiau ir sumažinti porcijų dydį, buvo veiksminga mažinant svorį [43]. Kaip daugelis žino, jog valgant lėčiau, greičiau atsiranda sotumo jausmas.
Kaip jau minėjome, mitybos įpročiai yra susiję su maisto vartojimu; koks maistas buvo dažniausiai vartojamas, valgymo dažnis ir valgymo stilius [44].
Yra įrodyta, kad procentinis energijos padidėjimas iš riebalų, o sudėtinių angliavandenių sumažėjimas ir mažesnis skaidulų suvartojimas veda link nutukimo [45]. Paprasčiausiai, kūno riebalų kiekis didėja tuo atveju, kai ilgalaikis energijos suvartojimas yra didesnis negu energijos išeikvojimas per tą patį laikotarpį [46]. Energijos suvartojimo mažinimas yra viena iš svarbiausių rekomendacijų, teikiamų nutukusiems žmonėms [47]. Dauguma tyrimų parodė, kad nepakankamas FA yra vienas iš svarbiausių nutukimo rizikos veiksnių [48].
17 Nutukimas atspindi energijos disbalansą, todėl pagrindinės intervencijos sritys yra susijusios su vartojamu maistu ir energijos išeikvojimu, kurių pagrindinis modifikuojamas komponentas yra FA [3]. Kadangi abu tiek fizinis aktyvumas, tiek kūno proporcijos yra veikiami genetinių veiksnių, todėl yra manoma, kad asmenys, kurie neužsiimdami jokia fizine veikla iškart priauga svorio, todėl, kad genetiškai yra linkę tai padaryti [49].
Pagal 2012 m. PSO fizinio aktyvumo rekomendacijas 18 - 64 metų amžiaus žmonėms, siekiantiems gerinti bei stiprinti sveikatą, rekomenduojamas aktyvus laisvalaikis, ėjimas ar važiavimas dviračiu, fizinė veikla darbe ar namų ruošos metu, žaidimai, sportas ir kt.
Rekomenduojama:
Bent 150 min. vidutinio intensyvumo aerobinės fizinės veiklos per savaitę ar bent 75 min. didelio intensyvumo fizinės veiklos per savaitę ar įvairios vidutinio ir didelio intensyvumo fizinės veiklos kombinacijos.
Aerobinės fizinės veiklos trukmė turėtų būti ne mažesnė kaip 10 min.
Siekdami gauti papildomos naudos sveikatai, suaugusieji turėtų padidinti vidutinio intensyvumo fizinės veiklos trukmę iki 300 min. per savaitę ar didelio intensyvumo fizinės veiklos trukmę iki 150 min. per savaitę.
Bent jau 2 dienas per savaitę turėtų būti atliekami pratimai, skirti raumenims treniruoti [11].
Kiekvienas norintis sumažinti kūno svorį, o svarbiausia riebalų kiekį, mano, kad atlikus valandą laiko aerobinio krūvio, jau bus žengtas žingsnis geresnio rezultato link. Tačiau, taip tikrai nėra, kaip sako Hubaček, per pirmąją aerobinio krūvio valandą, riebalai nėra „deginami“. Dauguma žmonių sportuoja mažiau negu dvi valandas per savaitę, o tai sudaro tik 400 kJ energijos išeikvojimo per dieną. Arba tas pats rezultatas gali būti pasiektas 30 min per dieną užsiimant didesniu fiziniu aktyvumu, pvz.: liftą išmainant į laiptus, arba automobilį ar autobusą – į ėjimą pėsčiomis ir taip sutaupant savo laiką vietoj ėjimo į sporto klubą [50]. Sekant šiuo pavyzdžiu, fizinį aktyvumą galima pritaikyti bet kurioje gyvenimo situacijoje. Net ir mažiausias fizinis aktyvumas yra naudingas organizmui. Nesvarbu ar tai būtų bėgiojimas ar tiesiog lipimas laiptais, šuns vedžiojimas ir netgi namų ruoša. Pavyzdžiui, norint kompensuoti 110 kcal padidėjimą suvartojus maisto ar gėrimų vidutinio paros energijos, moteris sverianti 54 kg turi vidutiniu greičiu pavaikščioti 30 min, o vyras sveriantis apytiksliai 82 kg, turi eiti apie 25 min. [45]. Iš tiesų, manoma, kad sportuoti reikėtų ne mažiau kaip tris kartus per savaitę, po vieną valandą, norint pamatyti teigiamą poveikį reikia tinkamai pasirinkti fizinio aktyvumo sritį, kadangi visos veiklos turi skirtingą poveikį organizmui [51].
18 Su darbu susijusi veikla, per pastaruosius dešimtmečius sumažėjo tarp ekonomiškai išsivysčiusių šalių, o televizoriaus žiūrėjimo ir fiziškai neaktyvaus laisvalaikio išaugo [52].
Rūkymas yra susijęs su kūno svoriu. Yra įrodyta, kad, rūkymas didina energijos sąnaudas ir gali slopinti apetitą. Daugybė tyrimų rodo, kad rūkančiųjų kūno svoris yra mažesnis negu vidutinis, savaime mažesnis ir KMI, o tie, kurie meta rūkyti yra linkę priaugti svorio [53].
Ilgalaikio tyrimo duomenys patvirtina ankstesnes pastabas, kad metus rūkyti iš pradžių svorio priaugama, bet po to svoris šiek tiek kinta [54]. Žinoma, priklauso nuo pačio žmogaus įpročių bei valios, kaip svoris koreguosis. Kita vertus, tiek rūkantiems vyrams, tiek moterims gali padidėti kūno svoris, dėl kitų rizikos veiksnių, pvz.: prastos mitybos ar mažo FA [55]. Taigi galima sakyti, kad nėra nuosprendžio, jog pradėjus rūkyti svoris sumažės ar atvirkščiai nerūkančių svoris nebus normalus. A.Chiolero su bendraautoriais, ištyrė kad KMI yra mažesnis rūkančiųjų tarpe. Nutukimo rizika yra siejama su per dieną surūkytų cigarečių kiekiu. Kita vertus, kasdienis cigarečių vartojimas buvo susijęs su nepakankamu svoriu, ypač tarp moterų [56].
Absoliučiai netikėta situacija aprašyta viename tyrime, kad nesenai JAV rūkymo ir nutukimo tendencijos persikėlė į priešingas barikados puses, kadangi per pastaruosius 15 metų, rūkymo lygis padidėjo 48 procentais. Skaičiavimai rodo, kad nutukimas sudaro nuo 5 iki 15 procentų mirčių JAV kiekvienais metais, kai tuo tarpu rūkymas – 18 procentų [57].
Dažniausia nutukimo priežastis yra energijos suvartojimas ir energijos išeikvojimo disbalansas organizme. Šis energijos pusiausvyros sutrikimas, stebint šiandienos gyventojų mąstą, kyla iš kompleksinės biologinės sąveikos ir iš socialinių bei aplinkos kaitos pokyčių [58]. Nors buvo padaryta didelė pažanga atsižvelgiant į biologinį nutukimą ir elgesio pokyčius individualiu lygmeniu, buvo mažai kas pasiekta norint užkirsti kelią tolesniam svorio didejimui ar išlaikant nuolatinį svorį populiacijoje [59].
Alkoholio vartojimo paplitimas taip pat aktuali problema, kuri įtakoja antsvorio ir nutukimo paplitimą. Alkoholio kaloringumas yra 7,1 kcal/g, tai sudaro visiškai nereikalingą papildomą energiją, kuri gali prisidėti prie teigiamo energijos balanso ir ilgalaikio svorio padidėjimo bei atitinkamai nutukimo didėjimo [60]. Literatūroje minima, kad vyrams alkoholio vartojimas yra susijęs su žymiai didesne rizika priaugti svorio, t.y. daugiau nei 5 kg per aštuonerius metus [61]. Ankstesni tyrimai parodė, kad padidėjęs etanolio vartojimas žymiai padidina bendrą paros energijos suvartojimą [62]. Būtent etanolis gali pakeisti beveik 60 proc. dienos kalorijų normą of adult chronic drinkers ir tik kai kuriais atvejais tai nutinka dėl prastos mitybos, visus kitus kartus lemia alkoholio suvartojimas. Taipogi, pernelyg didelis
19 alkoholio vartojimas gali sukelti maistinių medžiagų trūkumus [63]. Ankstesnės analizės metu, kur buvo tiriama alkoholio vartojimas susijęs su svorio pokyčiais, mažiausias svorio padidėjimas buvo pastebėtas tarp saikingai alkoholį vartojusių moterų [64]. Literatūros apžvalgoje apie lyčių skirtumus vartojant alkoholį, rašoma, kad vyrai linkę alkoholį vartoti kartu su kasdieniu maisto suvartojimu, o moterys pakeičia maistą alkoholiu, kad nebūtų suvartota paplidoma energija [65].
Portugalijoje, kaip ir kitose Pietų Europos šalyse, socialinės problemos, tokios kaip, urbanizacija, darbo praktikos modernizavimas ir socialinių sąlygų gerinimas, yra lydimas sėdimo gyvenimo būdo ir blogų mitybos įpročių. Toks gyvenimo būdas yra susijęs su padidėjusia nutukimo norma, todėl apibūdinama kaip „civilizacijos liga“ [66]. Ne vien šios problemos nagrinėjamos literatūroje, tačiau ir atrodo toks „nekaltas“ nuovargis darbe ir viršvalandžiai yra susiję su kūno svorio padidėjimu [67].
Šiuolaikinėje visuomenėje nutukimo epidemija yra lygiagreti sumažėjusio miego trukmės tendencijoms. Bloga miego kokybė, kuri dažnai siejama su bendro miego praradimu, tapo dažnu nusiskundimu [68]. Trumpa miego trukmė įtakoja energijos suvartojimo svyravimus. Atlikus tyrimą 30 min. miego trukmės sumažėjimas, atitinkamai reikštų apie 83 kcal per dieną – padidėjimas. Jei miegama mažiau nei 6,5 valandas per parą, vietoj rekomenduojamo 7,5 valandų, galima išversti į 1200 kcal per savaitę, ir jei tai nebūna kompensuojama, tikėtina, kad bus priaugama 8 kg per metus [69]. Tyrimų duomenimis, sveikiems normalaus kūno sudėjimo žmonėms, miego apribojimas skatina maisto suvartojimą ir stimuliuoja alkį, kurio metu kraujyje padidėja plazmos grelino (“alkio” hormonas) ir sumažėja plazmos leptino (“sotumo” hormonas) [70]. Kaip sako J.P.Chatput, miegas yra “labiausiai sėdima veikla” , tačiau tik jis vienas gali apsaugoti nuo svorio prieaugio [71].
Veiksmingos visuomenės sveikatos ir elgesio intervencijos yra itin svarbios siekiant skatinti nuolatines pastangas apriboti rūkymo ir nutukimo šaknis, tarp kurių yra sėdimas gyvenimo būdas, plačiai prieinamos didelio kaloringumo bei didelės maisto porcijos ir sumažėjęs maisto ruošimas namuose [72].
1.3. Mitybos ir sveikatos ryšiai
Gyvenimo kokybė yra vienas iš svarbiausių veiksnių, susijusių su visuomenės sveikata. Aiškūs ir nuoseklūs įrodymai rodo, kad nutukimas didina daugelio ligų riziką ir sumažina gyvenimo kokybę ir kiekybę [73].
20 Tiek Jungtinėse Valstijose, tiek Europoje, lieknumas yra laikomas grožio idealu, todėl iš dalies dėl socialinio priėmimo ir sociokultūrinių veiksnių, nutukimas gali padidinti riziką susirgti depresija, t.y. padidinti nepasitenkinimą savo kūnu bei sumažinti savigarbą [74]. Kito tyrimo duomenimis, žmonės turintys antsvorį yra linkę į depresiją [75]. Gyvenimo kokybės vertinimas yra glaudžiai susijęs su nutukimo laipsniu. Pranešime rašoma, kad nutukę asmenys turėjo žemą gyvenimo kokybę. Kai nutukę gyventojai sumažindavo savo kūno svorį, jų gyvenimo kokybės vertinimas akivaizdžiai pagerėdavo [76].
Buvo atliktas tyrimas, siekiant išsiaiškinti gyventojų supratimą apie kūno svorį. Tyrime daugelis tiriamųjų atsakė teigiamai, į klausimą apie nutukimo supratimą, tačiau jų elgsenoje tai neatsispindi. Nacionalinė vartotojų sąjunga pranešė, kad nacionalinėje apklausoje ar „nutukimas yra sunki lėtinė liga“ 78 proc. respondentų šiek tiek arba labai sutiko su teiginiu, o 22 proc. atsakė neigiamai [77].
Literatūroje rašoma, kad fizinė sveikata, svoris ir svorio pokyčiai yra žinomi kaip psichinę sveikatą ir gerovę įtakojantys veiksniai [78]. Taipogi, yra įrodyta, kad įvairūs pratimai leidžia sumažinti emocinę įtampą, todėl galima lengviau susidoroti su stresu, padidinti savigarbą ir kovoti su depresija [79].
21 2. TYRIMO METODIKA
2.1. Tiriamųjų kontingentas
Darbas atliktas dalyvaujant Suaugusių Lietuvos žmonių gyvensenos tyrime. 2012 metais atliktas jau dešimtasis gyvensenos tyrimas. Tiriamąjį kontingentą sudarė 20-64 m. amžiaus Lietuvos gyventojai. Tyrimui iš Lietuvos gyventojų registro sąrašų buvo sudaryta keturių tūkstančių minėto amžiaus žmonių atsitiktinė imtis. Atrinktiems žmonėms 2012 metų balandžio mėnesį paštu buvo išsiųsti klausimynai ir prašyta atsiųsti atsakymus per dvi savaites nuo gavimo dienos. Žmonėms, kurie neatsiuntė anketos, gegužės mėnesį buvo išsiųstas antras laiškas.
2.1.1 lentelė. Tiriamojo kontingento skirstymas (proc.) pagal amžių, išsilavinimą, šeiminę padėtį ir gyvenamąją vietą.
Požymis Vyrai Moterys Iš viso
Amžiaus grupės 20 – 34 m. 26,2 26,9 26,6 35 – 44 m. 21,5 22,4 22,0 45 – 54 m. 29,5 24,8 26,7 55 – 64 m. 22,8 25,9 24,7 Šeiminė padėtis Ištekėjęs/-usi arba gyvena
nesusituokęs/-usi
71,8 62,4 66,2
Visi kiti 28,2 37,6 33,8
Išsilavinimas
Pradinis, nebaigtas vidurinis ir vidurinis 53,9 38,2 44,5 Aukštesnysis ir kolegija 25,5 31,0 28,8 Universitetinis 20,6 30,9 26,7 Gyvenamoji vieta Miestas 37,1 42,0 40,0 Rajono centras 24,4 27,2 26,1 Kaimas 38,5 30,9 33,9
22 Klausimyną užpildė 1801 žmogus (1076 moterys ir 725 vyrai). Atmetus sąrašų klaidas ir negalėjusius dalyvauti tyrime žmones (išvykę ilgesniam laikui iš Lietuvos, neįgalūs ir kt.), atsakas sudarė 51,1 proc.
2.2. Tyrimo metodai
Apklausai buvo taikytas klausimynas, kurį sudarė 87 klausimai. Į klausimyną buvo įtraukti klausimai apie tiriamųjų socialinius ir demografinius duomenis: gimimo datą, gyvenamąją vietą šeiminę sudėtį bei išsilavinimą. Šeiminės padėties apibūdinimui buvo skirti keturi atsakymų variantai: „vedęs (ištekėjusi) arba gyvenantys nesusituokę”, „nevedęs (netekėjusi)”, „išsiskyręs(-usi)”, „našlys(-ė)”. Pagal šeiminę padėtį tirtieji buvo suskirstyti į vedusius (vedę arba gyvenantys nesusituokę) ir nevedusius (nevedę, išsiskyrę bei našliai).
Klausimas apie tiriamųjų išsilavinimą turėjo šešis galimų atsakymų variantus, iš kurių reikėjo pasirinkti vieną: „pradinis“, „nebaigtas vidurinis“, „vidurinis“, „aukštesnysis” (technikumas, aukštesnioji mokykla), „aukštasis“ (kolegija) ir „universitetinis“. Pagal išsimokslinimą tirtieji buvo suskirstyti į vidurinio (pradinis, nebaigtas vidurinis ar vidurinis), aukštesniojo (technikumas ar kolegija) ir aukštojo (universitetas) išsilavinimo grupes.
Gyvenamoji vieta priskirta miestui, rajono centrui ar kaimui pagal Lietuvos Statistikos departamento teritorijos administracinio skirstymo taisykles. Tiriamojo kontingento skirstymas pagal sociodemografinius požymius pateiktas 2.1.1 lentelėje.
Tiriamieji buvo prašomi nurodyti savo ūgį bei svorį. Tie duomenys buvo naudoti KMI skaičiavimui. KMI skaičiuojamas – svoris (kg)/ūgis(m2
). Remiantis PSO rekomendacijomis, kūno svoris laikytas per mažu, kai KMI < 18,5 kg/m2
, normalus kūno svoris, kai KMI 18,5 - 24,9 kg/m2, antsvoris, kai KMI 25,0 - 29,9 kg/m2 ir nutukimas, kai KMI > 30 kg/m2. [80] Analizuojant rezultatus, į antsvorio kategoriją buvo įtraukti žmonės, kurių KMI buvo > 25 kg/m2.
Siekiant įvertinti gyventojų sveikatos būklę, tiriamųjų buvo klausiama: „Kaip Jūs vertinate dabartinę savo sveikatos būklę?“ Galimi atsakymų variantai: „gera“, „gana gera“, „vidutiniška“, „bloga“ ir „gana bloga“. Atsakymai buvo sugrupuoti į tris grupes: gera (gera ir gana gera), vidutiniška ir bloga (bloga ir gana bloga) sveikata. Buvo klausiama apie nusiskundimus sveikata. Pagal atsakymus tiriamieji suskirstyti į neturinčius nusiskundimų, turinčius vieną ir turinčius du bei daugiau nusiskundimų sveikata. Taip pat buvo teirautasi apie nustatytas ligas. Tiriamieji suskirstyti į nesergančius jokia liga, sergančius viena liga bei sergančius dviem ir daugiau ligų.
23 Maisto produktų (bulvių, ryžių, makaronų, košių, sūrio, žuvies, vištienos, mėsos, kiaušinių, šviežių vaisių ir daržovių, saldumynų ir kt.) vartojimas buvo tiriamas taikant dažnuminį mitybos tyrimo metodą. Tiriamųjų buvo klausiama apie tų maisto produktų vartojimo per praėjusią savaitę dažnį. Galimi atsakymai: „nė karto“, „1-2 dienas”, „3-5 dienas”, „6-7 dienas”. Be to, tiriamųjų buvo klausiama, ar jie skaito ženklinimo informaciją ant maisto produktų etikečių ir kas juos domina. Domėtasi, ar tiriamiesiems būtingi valgymo įpročiai, kurie gali būti susiję su antsvoriu, t.y. ar tiriamieji valgo skubėdami, ar persivalgo, ar nesveikai užkandžiauja ir kiti.
Alkoholinių gėrimų vartojimas buvo vertinamas paklausus, ar dažnai vartojo stipriuosius alkoholinius gėrimus, alų bei vyną. Galimi atsakymai buvo: kasdien, 2 – 3 kartus per savaitę, kartą per savaitę, 2 – 3 kartus per mėnesį, kelis kartus per mėnesį ir niekada nevartojantys. Dažnai vartojančiais alkoholinius gėrimus buvo laikomi gyventojai, kurie juos gėrė bent kartą per savaitę. Pagal rūkymo įpročius tiriamieji buvo suskirstyti į rūkančius kasdien, retkarčiais rūkančius, metusius rūkyti ir nerūkiusius niekada.
Apie fizinį aktyvumą buvo klausiama, kiek žmonės užtrunka nueiti ar nuvažiuoti su dviračiu iki darbo ir atgal. Respondentų atsakymai suskirstyti į dvi grupes: einantys bei važiuojantys dviračiu į darbą bent 30 min. per dieną ir visi kiti. Taip pat buvo klausiama: „Ar dažnai laisvalaikiu mankštinasi (pvz.: sportuoja, bėgioja, dirba sode ar važinėja dviračiu) mažiausiai 30 min. taip, kad pagreitėtų kvėpavimas ir suprakaituotų?“. Atsakymai sugrupuoti į besimankštinančius bent keturis kartus per savaitę ir kitus.
Tiriamieji buvo prašomi įvertinti savo kūno svorį. buvo teirautasi apie jų pastangas sumažinti svorį, mitybos įpročių polyčius, gydytojų patarimus kontroliuoti svorį.
2.3. Statistinis duomenų vertinimas
Duomenys buvo apdorojami programa SPSS for Windows 19. Duomenys standartizuoti pagal amžių, standartu pasirinkus Lietuvos 20-64 m. amžiaus gyventojų struktūrą 2010 m.
Kokybinių ryšių vertinimui buvo naudojamas Chi kvadrato (χ2
) ir Z kriterijus. KMI skirstinio atitikimas normalaus skirstinio kriterijams buvo vertintas, taikant Kolmagorovo - Smirnovo kriterijų. Nustatyta, kad KMI skirstinys buvo normalusis. Skaičiuotas KMI aritmetinis vidurkis ir standartinis nuokrypis. Skirtumas tarp KMI vidurkių vertintas, taikant Stjudento t testą, kai lyginamos dvi grupės ir dispersinės analizės (ANOVA) metodą, kai lyginamos trys grupės. Tikrinant statistines hipotezes, pasirinktas 0,05 reikšmingumo lygmuo.
24 Siekiant sumažinti mitybos įpročius apibūdinančių kintamųjų skaičių, atlikta faktorinė analizė. Į analizę įtraukta 19 produktų, kurių buvo vertintas vartojimo dažnis. Kintamieji įtraukti į bendruosius faktorius, jei jų svorio įvertis buvo ne mažesnis kaip 0,4. Vyrams ir moterims išskirti skirtingi septyni faktoriai, kurie pateikti 2.3.1 ir 2.3.2 lentelėse. Visi faktoriai paaiškino 56,4 proc. vyrų ir 55,8 proc. moterų visų kintamųjų teikiamos informacijos apie mitybos įpročius.
2.3.1 lentelė. Vyrų mitybos faktorių apibūdinimas.
Faktoriai Aprašymas Kintamųjų
teikiama informacija (proc.)
Mėsos Mėsa, mėsos produktai 8,7
Daržovių Šviežios daržovės, švieži vaisiai, žuvis 17,3
Greito maisto Mėsainiai, kebabai, pica, limonadas 25,3
Saldumynų Saldainiai, šokoladas, sausainiai, pyragai, tortai 33,2 Lengvo maisto Makaronai, ryžiai, košės, dribsniai, fermentinis sūris,
vištiena
41,1 Pieno produktų ir
kiaušinių Varškė, jogurtas, kiaušiniai, konservuotos daržovės 48,9
Bulvių Virtos bulvės, keptos bulvės 56,4
2.3.2 lentelė. Moterų mitybos faktorių apibūdinimas.
Faktoriai Aprašymas Kintamųjų
teikiama informacija (proc.) Daržovių Šviežios daržovės, švieži vaisiai, pieno produktai,
varškė
9,4 Saldumynų Sausainiai, pyragai, tortai, saldainiai, šokoladas 17,8
Mėsos Mėsa, mėsos produktai 25,9
Bulvių Virtos bulvės, keptos bulvės, kiaušiniai 34
Lengvo maisto Virtos daržovės, košės, dribsniai, makaronai, ryžiai, varškės sūris
41,9
Greito maisto Mėsainiai, kebabai, pica, limonadas 49,3
25 Pagal faktorių reikšmių įverčius tiriamieji suskirstyti į dažnai ir retai vartojančius tam tikrus maisto produktus. Įverčių reikšmės mažesnės už nulį būdingos retai vartojantiems, o reikšmės didesnės už nulį – dažnai vartojantiems maisto produktus.
3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS
3.1. Antsvorio ir nutukimo paplitimo sąsajos su socialiniais veiksniais
Vertinant tiriamųjų KMI, nustatyta, kad vyrų KMI vidurkis buvo statistiškai reikšmingai didesnis nei moterų, atitinkamai 26,8 (4,4) kg/m2
ir 25,8 (5,7) kg/m2 (3.1.1 lentelė). Didėjant amžiui vyrų ir moterų KMI didėjo. Skirtumas tarp vyrų jauniausios ir vyriausios amžiaus grupės buvo 3,4 kg/m2, moterų – 7,4 kg/m2.
3.1.1 lentelė. Vyrų ir moterų kūno masės indekso vidurkiai (kg/m²) ir standartiniai nuokrypiai.
Amžiaus
grupės Vyrai Moterys
Vidurkis Standartinis nuokrypis Vidurkis Standartinis nuokrypis 20 – 34 m. 25,1* 3,7 22,0* 3,6 35 - 44 m. 26,4** 4,1 24,7* 4,9 45 – 54 m. 27,4 4,5 26,9* 5,3 54 – 65 m. 28,5 4,6 29,4* 5,8 Iš viso: 26,8# 4,4 25,8 5,7
p<0,001, lyginant su visomis kitomis amžiaus grupėmis; ** p<0,001, lyginant su 54-65 m. amžiaus grupe pagal Bonferroni testą; # p<0,001, lyginant su moterimis pagal Stjudento t testą
Vyrų ir moterų skirstiniai pagal KMI statistiškai reikšmingai skyrėsi (p<0,001) (3.1.1 pav.). Antsvorį (KMI 25-29,99 kg/m2) turinčių vyrų buvo reikšmingai daugiau, lyginant su moterimis, atitinkamai 43,2 proc. ir 25,5 proc. (p<0,001). Nutukimo paplitimas tarp moterų ir vyrų buvo panašus.
Danijoje atliktas tyrimas, parodė, jog nutukimo paplitimas suaugusiųjų tarpe padvigubėjo tarp abiejų lyčių. Nutukę yra daugiau moterys negu vyrai, tačiau antsvorio daugiau turi vyrai [81]. Panašūs duomenys gauti ir kitų pasaulio šalių tyrimuose, t.y. nutukimo paplitimas tarp moterų yra didesnis nei tarp vyrų [82].
26 Portugalijoje atlikto tyrimo duomenimis, suaugusių populiacijoje (18-64 metų) antsvorio paplitimas tarp vyrų buvo 46,7 proc., o tarp moterų 38,1 proc. Nutukusių tiriamųjų dalis buvo apie 20 proc. tarp abiejų lyčių atstovų [83].
0,8 43,2 17,8 4,1 51,5 18,9 38,2 25,5 0 10 20 30 40 50 60 < 18,5 18,5 - 24,99 25 - 29,99 ≥ 30 KMI proc. Vyrai Moterys χ²=79,64, lls=3, p<0,001
3.1.1 pav. Vyrų ir moterų pasiskirstymas pagal KMI.
Antsvorio paplitimas tarp vyrų nuo amžiaus nepriklausė, o nutukimo paplitimas didėjo, didėjant amžiui – nuo 7,6 proc. jauniausioje amžiaus grupėje iki 32,5 proc. vyriausioje (3.1.2 lentelė). Moterų grupėje su amžiumi didėjo tiek antsvorio, tiek ir nutukimo paplitimas (3.1.3 lentelė). Lyginant jauniausią ir vyriausią amžiaus grupes, antsvorį turinčių moterų dalis padidėjo 2,3 kartus, o nutukusių moterų dalis - 12,3 karto (p<0,001).
Portugalijoje atlikto tyrimo duomenimis, antsvorio paplitimas buvo didesnis abiejų lyčių vyresnio amžiaus grupėse (65+) [84].
3.1.2 lentelė. Vyrų pasiskirstymas (proc.) pagal KMI, atsižvelgiant į amžių. Amžiaus grupės KMI grupės <18,5 18,5 – 24,9 25 – 29,9 ≥30 20 – 34m. 1,2 50,8 40,4 7,6 35 – 44m. 0,6 42,3 41,7 15,3 45 – 54m. 0,5 30,7 46,9 21,9 55 – 65m. 0,6 22,9 43,9 32,5 χ²=61,09, lls=9, p<0,001
27 3.1.3 lentelė. Moterų pasiskirstymas (proc.) pagal KMI, atsižvelgiant į amžių.
Amžiaus grupės KMI grupės <18,5 18,5 – 24,9 25 – 29,9 ≥30 20 – 34m. 10,2 71,7 14,7 3,4 35 – 44m. 2,0 60,4 23,6 14,0 45 – 54m. 0,4 41,9 35,2 22,5 55 – 65m. 0,7 23,5 34,2 41,5 χ²=294,05, lls=9, p<0,001
Antsvorio (KMI>25 kg/m2) ir nutukimo paplitimas tarp vyrų nuo gyvenamosios vietos nepriklausė (3.1.2 pav.). Nutukusių moterų buvo 1,5 karto daugiau kaimo vietovėse nei miestuose, atitinkamai 22,9 proc. ir 14,9 proc. (p<0,001) (3.1.3 pav.).
62,4 14,3 62,4 22,7 59 18,3 0 20 40 60 80 Antsvoris Nutukimas proc. Miestas Rajono centras Kaimai χ²=0,885, lls=2, p=0,642 antsvoriui; χ²=5,38, lls=2, p=0,068 nutukimui
3.1.2 pav. Standartizuotas pagal amžių antsvorio ir nutukimo dažnis tarp vyrų, atsižvelgiant į gyvenamąją vietą.
28 41,1 14,9 46,3 20,2 47,3 22,9 0 20 40 60 80 Antsvoris Nutukimas proc. Miestas Rajono centras Kaimai χ²=3,715, lls=2, p=0,156 antsvoriui; χ²=9,242, lls=2, p=0,010 nutukimui
3.1.3 pav. Standartizuotas pagal amžių antsvorio ir nutukimo dažnis tarp moterų, atsižvelgiant į gyvenamąją vietą.
Antsvorio ir nutukimo paplitimas buvo didesnis tarp vedusių vyrų nei tarp gyvenančių ne šeimoje (3.1.4 pav.). 67 47,6 22,7 6,8 0 20 40 60 80
Vedę Visi kiti
proc.
Antsvoris Nutukima s
χ²=25,57, lls=1, p<0,001 antsvoriui; χ²=27,73, lls=1, p<0,001 nutukimui
3.1.4 pav. Standartizuotas pagal amžių antsvorio ir nutukimo dažnis tarp vyrų, atsižvelgiant į šeiminę padėtį.
Kaip ir tarp vyrų, antsvorio paplitimas buvo didesnis tarp gyvenančių šeimoje moterų nei tarp vienišų, atitinkamai 47,1 proc. ir 39,8 proc. (p=0,017) (3.1.5 pav.). Nutukimo paplitimas nebuvo susijęs su moterų šeimine padėtimi. Kiti tyrimai nustatė, kad po santuokos tiek moterų, tiek ir vyrų kūno svoris padidėja [85]. A.Kilicarslan tyrimas atskleidė, kad nutukimo rizika santuokoje padidėjo 2,5 karto [86]. F.Soriguer su bendraautoriais pateikia
29 didesnį nutukimo paplitimą tarp susituokusių asmenų iki 45 metų, o didžiausias nutukimo paplitimas buvo tarp tiriamųjų, kurie išsiskyrė vyresniame amžiuje [87].
47,1 39,8 20,2 16,9 0 20 40 60 80
Vedę Visi kiti
proc.
Antsvoris Nutukima s
χ²=5,69, lls=1, p=0,017 antsvoriui; χ²=1,87, lls=1, p=0,172 nutukimui
3.1.5 pav. Standartizuotas pagal amžių antsvorio ir nutukimo dažnis tarp moterų, atsižvelgiant į šeiminę padėtį.
Antsvorio ir nutukimo paplitimas tarp vyrų nebuvo susijęs su išsilavinimu (3.1.6 pav.).
58,3 60,1 17,6 63,1 14,1 19,7 0 20 40 60 80 100
vidurinis aukštesnysis aukštasis proc.
Antsvoris Nutukimas
χ²=1,39, lls=2, p=0,498 antsvoriui; χ²=2,46, lls=2, p=0,293 nutukimui
3.1.6 pav. Standartizuotas pagal amžių antsvorio ir nutukimo dažnis tarp vyrų, atsižvelgiant į išsilavinimą.
Nutukimo ir antsvorio paplitimas buvo didžiausias tarp moterų, turinčių aukštesnįjį išsilavinimą (3.1.7 pav.). Tarp aukštojo išsilavinimo moterų buvo 2,4 karto mažiau nutukusių nei tarp vidurinio išsilavinimo moterų.
30 S.L.Worthy su bendraautoriais teigia, kad nutukimo lygis paprastai yra aukštesnis tarp mažiau išsilavinusių žmonių [88].
49,5 53,5 29,4 22 25 9,3 0 20 40 60 80
Vidurinis Aukštesnysis Aukštasis proc.
Antsvoris Nutukimas
χ²=48,59, lls=2, p<0,001 antsvoriui; χ²=32,51, lls=2, p<0,001 nutukimui
3.1.7 pav. Standartizuotas pagal amžių antsvorio ir nutukimo dažnis tarp moterų, atsižvelgiant į išsilavinimą.
Apibendrinant galima teigti, kad per didelį kūno svorį turėjo 61 proc. vyrų ir 44,4 proc. moterų. Antsvorio paplitimas buvo didesni tarp vyrų, o nutukusių vyrų ir moterų dalis buvo panaši. Didėjant amžiui, nutukimo paplitimas didėjo. Vyrų antsvorio ir nutukimo paplitimas nuo gyvenamosios vietos ir išsilavinimo nepriklauso, o aukštojo išsilavinimo moterys ir miesto gyventojos buvo rečiau nutukusios nei turinčios žemesnį išsilavinimą ir gyvenančios kaime ar rajonų centruose. Antsvorio ir nutukimo paplitimas buvo didesnis tarp šeimoje gyvenančių vyrų ir moterų.
31 3.2 Antsvorio ir nutukimo ryšiai su subjektyvia sveikata
Analizuojant, kaip žmonės vertina savo sveikatą, nustatyta, kad beveik pusė vyrų ir moterų manė, kad jų sveikata yra gera (3.2.1 pav.). Blogai vertino savo sveikatą tik 7,4 proc. vyrų ir 6,9 proc. moterų.
51,3 7,4 52,7 40,4 41,4 6,9 0 20 40 60 80
Gera Vidutiniška Bloga
sveikata
proc.
Vyrai Moterys
χ²=0,441, lls=2, p=0,802
3.2.1 pav. Vyrų ir moterų pasiskirstymas pagal savo sveikatos vertinimą.
Antsvorio paplitimas tarp vyrų nuo sveikatos vertinimo nepriklausė (3.2.2 pav.). Blogėjant sveikatos vertinimui, nutukimo paplitimas didėjo nuo 12,8 proc. tarp gerai vertinančių savo sveikatą iki 29,6 proc. tarp blogai ją vertinančių.
12,8 63,8 22,1 64,8 58,1 29,6 0 20 40 60 80 100 Antsvoris Nutukimas proc. Gera Vidutinišk a Bloga χ²=2,72, lls=2, p=0,256 antsvoriui; χ²=15,75, lls=2, p<0,001 nutukimui
3.2.2 pav. Standartizuotas pagal amžių antsvorio ir nutukimo dažnis tarp vyrų, atsižvelgiant į sveikatos vertinimą.
32 Blogėjant moterų sveikatos vertinimui, didėjo tiek antsvorio, tiek ir nutukimo paplitimas (3.2.3 pav.). Tarp blogai vertinusių savo sveikatą moterų nutukusių buvo net 4 kartus daugiau nei tarp gerai ją vertinusių.
8,6 58,6 29,6 67,5 29,9 35,1 0 20 40 60 80 100 Antsvoris Nutukimas proc. Gera Vidutinišk a Bloga χ²=104,88, lls=2, p<0,001 antsvoriui; χ²=88,97, lls=2, p<0,001 nutukimui
3.2.3 pav. Standartizuotas pagal amžių antsvorio ir nutukimo dažnis tarp moterų, atsižvelgiant į sveikatos vertinimą.
Tiriamieji buvo prašomi nurodyti, kokius nusiskundimus sveikata jie turi. Net 88,9 proc. tiriamųjų nurodė bent vieną ir anketoje išvardintų dvylikos nusiskundimų. Moterys dažniausiai skundėsi galvos skausmais – 50,1 proc. palyginti su 24,1 proc. vyrų (p<0,001). Dažnai buvo nurodomi juosmens (34,0 proc.) ir sąnarių (32,4 proc.) skausmai. Kas ketvirtas tiriamasis skundėsi nemiga.
Didėjant nusiskundimų skaičiui, didėjo antsvorio ir nutukimo paplitimas tarp vyrų (3.2.4 pav.). Tarp turinčių bent du nusiskundimus vyrų nutukusių buvo 2,1 karto daugiau nei tarp neturinčių nusiskundimų.
33 11 60 13 23,4 51,4 64,5 0 20 40 60 80 Antsvoris Nutukimas proc. Neturi Bent 1 2 ir daugiau χ²=6,32, lls=2, p=0,042 antsvoriui; χ²=15,85, lls=2, p<0,001 nutukimui
3.2.4 pav. Standartizuotas pagal amžių antsvorio ir nutukimo dažnis tarp vyrų, atsižvelgiant į nusiskundimus sveikata.
Tarp moterų antsvorio ir nutukimo paplitimas buvo dar labiau susijęs su nusiskundimų sveikata skaičiumi ( 3.2.5 pav.). Buvo nutukusios 9,8 proc. neturinčių nusiskundimų moterų ir 21,7 proc. turinčių du ir daugiau nusiskundimų.
9,8 35,9 13,7 21,7 32,4 48,5 0 20 40 60 80 Antsvoris Nutukimas proc. Neturi Bent 1 2 ir daugiau χ²=18,61, lls=2, p<0,001 antsvoriui; χ²=13,83, lls=2, p<0,001 nutukimui
3.2.5 pav. Standartizuotas pagal amžių antsvorio ir nutukimo dažnis tarp moterų, atsižvelgiant į nusiskundimus sveikata.
Tiriamieji buvo prašomi nurodyti, kokiomis lėtinėmis ligomis serga (3.2.6 pav. ir 3.2.7 pav.). Dažniausiai buvo nurodytas padidėjęs kraujo spaudimas (26,2 proc.) ir stuburo (23,4 proc.) ligos.
Antsvorio paplitimas buvo 1,4 karto didesnis, o nutukimo paplitimas – 2,9 karto didesnis tarp vyrų, sergančių daugiau nei viena liga palyginti su nesergančiais (3.2.6 pav.).
34 53,8 60,3 76,3 11,1 16,7 32,6 0 20 40 60 80 100 nėra 1 2> proc. Antsvoris Nutukimas χ²=24,78, lls=2, p<0,001 antsvoriui; χ²=36,73, lls=2, p<0,001 nutukimui
3.2.6 pav. Standartizuotas pagal amžių antsvorio ir nutukimo dažnis tarp vyrų, atsižvelgiant į sergamumą lėtinėmis ligomis.
Tarp moterų didėjant ligų skaičiui, taip pat didėjo antsvorio ir nutukimo paplitimas (3.2.7 pav.). Antsvorio paplitimas tarp sergančių daugiau nei viena liga buvo didesnis 2,5 karto, nutukimo – 4,9 karto, lyginant su nesergančiomis jokia liga.
27,9 47,4 70,8 7,9 19 38,4 0 20 40 60 80 100 nėra 1 2> proc. Antsvoris Nutukimas χ²=147,51, lls=2, p<0,001 antsvoriui; χ²=118,58, lls=2, p<0,001 nutukimui
3.2.7 pav. Standartizuotas pagal amžių antsvorio ir nutukimo dažnis tarp moterų, atsižvelgiant į sergamumą lėtinėmis ligomis.
Pagal savo gyvenimo kokybės vertinimą tiriamieji buvo suskirstyti į vertinančius savo gyvenimo kokybę gerai, nei gerai nei blogai ir blogai. Beveik pusė gyventojų savo gyvenimo kokybę vertino nei gerai, nei blogai (3.2.8 pav.) Savo gyvenimo kokybę įvardijo kaip gerą 36 proc. vyrų ir 40,3 proc. moterų.
35 36 8,1 40,3 52,4 55,9 7,3 0 20 40 60 80
Gera Nei gera nei bloga Bloga sveikata proc.
Vyrai Moterys
χ²=3,65, lls=2, p=0,161
3.2.8 pav. Vyrų ir moterų pasiskirstymas pagal gyvenimo kokybės vertinimą.
Tyrimo duomenimis, blogėjant gyvenimo kokybės vertinimui, didėjo nutukimo paplitimas (3.2.9 proc.). Nutukimo paplitimas buvo beveik 2,5 karto didesnis tarp blogai vertinančių gyvenimo kokybę, lyginant su vyrais, kurie gyvenimo kokybę vertino gerai (p<0,05). 13,7 60,9 19,2 65,6 60,5 26,2 0 20 40 60 80 Antsvoris Nutukimas proc.
Gera Vidutiniška Bloga
χ²=0,559, lls=2, p=0,756 antsvoriui; χ²=6,72, lls=2, p<0,05 nutukimui
3.2.9 pav. Standartizuotas pagal amžių antsvorio ir nutukimo dažnis tarp vyrų, atsižvelgiant į gyvenimo kokybės vertinimą.
Didžiausias nutukimo paplitimas buvo tarp vidutiniškai savo gyvenimo kokybę vertinusių moterų (3.2.9 pav.). Antsvorio paplitimas didėjo, blogėjant gyvenimo kokybės vertinimui.
36 33,8 10,5 50,8 25,2 54,9 17,3 0 20 40 60 80 Antsvoris Nutukimas proc.
Gera Vidutiniška Bloga
χ²=34,41, lls=2, p<0,001 antsvoriui; χ²=37,24, lls=2, p<0,001 nutukimui
3.2.10 pav. Standartizuotas pagal amžių antsvorio ir nutukimo dažnis tarp moterų, atsižvelgiant į gyvenimo kokybės vertinimą.
Apibendrinant galima teigti, kad antsvorio ir nutukimo paplitimas buvo susijęs su gyventojų sveikatos būkle. Gyventojai, kurie blogiau vertino savo sveikatą ir gyvenimo kokybę, turėjo nusiskundimų sveikata, sirgo lėtinėmis ligomis dažniau turėjo antsvorį ir buvo nutukę nei tie gyventojai, kurie nesiskundė sveikata ir gerai vertino savo gyvenimo kokybę.
37 3.3. Antsvorio ir nutukimo paplitimo sąsajos su gyvensenos veiksniais
Tiriamieji buvo klausiami apie tam tikrų maisto produktų vartojimo dažnį. Taikant faktorinę analizę buvo išskirti septyni mitybos įpročius charakterizuojantys bendrieji faktoriai, kurie buvo paskaičiuoti atskirai vyrams ir moterims (žr. Tyrimo metodika).
Buvo vertinta kaip bendrieji mitybos faktoriai buvo susiję su antsvorio ir nutukimo paplitimu. Antsvoris buvo labiau paplitęs tarp vyrų ir moterų, dažnai valgančių mėsos faktoriui priklausančius produktus (3.3.1 pav.).
57,5 40,9 48* 64,9* 0 20 40 60 80 Vyrai Moterys proc. Retai valgo Dažnai valgo
p<0,05, lyginant su retai vartojančiais
3.3.1 pav. Standartizuotas pagal amžių antsvorio paplitimas tarp vyrų ir moterų, atsižvelgiant į mėsos faktoriui priskirtų produktų vartojimo dažnį
Moterys, dažnai valgančios bulvių faktoriui priskirtus produktus, dažniau turėjo antsvorį ir buvo nutukusios nei retai valgančios tuos produktus (virtas ir keptas bulves bei kiaušinius) (3.3.2 pav.). Antsvoris buvo labiau paplitęs tarp vyrų, dažnai valgančių pieno produktus, kiaušinius, virtas daržoves palyginti su retai valgančiais tuos maisto produktus, atitinkamai 67,4 proc. ir 55,3 proc.
38 40,3 16,8 21,1* 49,1* 0 20 40 60 Antsvoris Nutukimas proc. Retai valgo Dažnai valgo
p<0,05, lyginant su retai vartojančiomis
3.3.2 pav. Standartizuotas pagal amžių antsvorio ir nutukimo paplitimas tarp moterų, atsižvelgiant į bulvių faktoriui priskirtų produktų vartojimo dažnį.
Moterys, dažnai vartojančios saldumynų ir greito maisto faktoriams priskirtus maisto produktus, buvo rečiau nutukusios nei moterys, dažnai valgančios tuos nesveikus produktus (saldainius, konditerijos gaminius, picas, mėsainius, geriančios saldintus gėrimus). Galima būtų daryti prielaidą, kad nutukusios moterys stengiasi maitintis sveikiau, siekdamos sumažinti kūno svorį.
23,2 20,7 13,1* 35,0* 0 20 40
Saldumynai Greitas maistas proc.
Retai valgo Dažnai valgo
p<0,05, lyginant su retai vartojančiomis
3.3.3 pav. Standartizuotas pagal amžių nutukimo paplitimas tarp moterų, atsižvelgiant į saldumynų ir greito maisto faktoriui priskirtų produktų vartojimo dažnį.
39 Gyventojai buvo klausiami apie tam tikrus mitybos įpročius, kurie gali turėti reikšmės antsvorio atsiradimui, t.y. ar valgo skubėdami, žiūrėdami televizorių, ar persivalgo, ar užkandžiauja nesveikais užkandžiais, ar vakarieniauja likus mažiau nei 2 val. iki miego.
Vyrai ir moterys, kurios atsakė, kad dažnai ar kartais persivalgo, dažniau turėjo antsvorį ir buvo nutukusios nei tie asmenys, kurie persivalgydavo retai (3.3.4 pav. ir 3.3.5 pav.). 55,5 11,9 23,8* 68,1* 0 20 40 60 80 Antsvoris Nutukimas proc. Retai persivalgo Dažnai persivalgo
p<0,001, lyginant su retai persivalgančiais
3.3.4 pav. Standartizuotas pagal amžių antsvorio ir nutukimo paplitimas tarp vyrų, atsižvelgiant į persivalgymo dažnį.
37,3 14,8 20,7* 48,5* 0 20 40 60 Antsvoris Nutukimas proc. Retai persivalgo Dažnai persivalgo
p<0,001, lyginant su retai persivalgančiomis
3.3.5 pav. Standartizuotas pagal amžių antsvorio ir nutukimo paplitimas tarp moterų, atsižvelgiant į persivalgymo dažnį.
40 Moterys, kurios atsakė, kad jos dažnai užkandžiauja bulvių traškučiais, skrudintais riešutais, saldumynais ir kitais nesveikais užkandžiais, rečiau turėjo antsvorį ir buvo nutukusios nei tos, kurios retai užkandžiavo nesveikai (3.3.6 pav.). Mažesnis antsvorio ir nutukimo paplitimas nustatytas ir tarp tų moterų, kurios dažnai valgydavo skubėdamos (3.3.7 pav.). 42,8 17,8 4,5* 22,7* 0 20 40 60 Antsvoris Nutukimas proc. Retai užkandžiauja Dažnai užkandžiauja
p<0,05, lyginant su retai užkandžiaujančiomis
3.3.6 pav. Standartizuotas pagal amžių antsvorio ir nutukimo paplitimas tarp moterų, atsižvelgiant į nesveikų užkandžių valgymo dažnį.
44,2 19 12,7* 37* 0 20 40 60 Antsvoris Nutukimas proc. Retai valgo skubėdamos Dažnai valgo skubėdamos
p<0,05, lyginant su tomis, kurios retai valgo skubėdamos
3.3.7 pav. Standartizuotas pagal amžių antsvorio ir nutukimo dažnis tarp moterų, atsižvelgiant į tai, ar jos valgo skubėdamos.
Be to, turinčių antsvorį ir nutukusių moterų dalis buvo mažesnė tarp tų, kurios dažnai valgydavo žiūrėdamos televizorių ar skaitydamos, atitinkamai 15,9 proc. ir 21,9 proc.
41 (p<0,05). Matomai, moterys, kurių kūno svoris per didelis, stengiasi keisti nesveikus valgymo įpročius, todėl momentinio tyrimo metu joms nustatomi sveikesni valgymo įpročiai nei normalaus svorio moterims.
Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad blogėjant fizinio aktyvumo vertinimui, didėja antsvorio ir nutukimo paplitimas tarp vyrų ir moterų (3.3.8 pav. ir 3.3.9 pav.).
54,9 12,8 66,7 21,2 76,7 39,5 0 20 40 60 80 100 Antsvoris Nutukimas proc. Geras Patenkinamas Blogas χ²=14,86, lls=2, p<0,001 antsvoriui; χ²=22,86, lls=2, p<0,001 nutukimui
3.3.8 pav. Standartizuotas pagal amžių antsvorio ir nutukimo dažnis tarp vyrų, atsižvelgiant į fizinio pajėgumo vertinimą.
Kas antra moteris turinti antsvorio vertino savo fizinį pajėgumą vidutiniškai (3.3.9 pav.). Didžiausias antsvorio ir nutukimo paplitimas stebimas tarp moterų, kurios fizinį pajėgumą vertino blogai, atitinkamai 61,8 proc., 34,7 proc. L.Aires su bendraautoriais ištyrė, kad prieš atsirandant kūno svorio padidėjimui, asmenys, kurių buvo žemesnis pajėgumo lygis buvo didesnė rizika turėti antsvorį arba nutukti, palyginti su tais, kurių fizinis pajėgumas buvo aukštesnio lygio [89].
