LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA
VETERINARINĖS MEDICINOS FAKULTETAS GYVŪNŲ VEISIMO KATEDRA
Martyna Glodenytė
Skirtingų veislių kumelių embrioninio laikotarpio
trukmės ir abortavimo priežasčių tyrimas
Various breeds mares embryonic period and abortion
reasons research
Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovas:
Doc. dr. Aleksandras Muzikevičius
DARBAS ATLIKTAS GYVŪNŲ VEISIMO KATEDROJE PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „skirtingų veislių kumelių embrioninio laikotarpio trukmės ir abortavimo priežasčių tyrimas“:
1. Yra atliktas mano pačios.
2. Nebuvo naudojamas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.
2013 Martyna Glodenytė
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe 2013 Martyna Glodenytė
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO ... ... ...
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE
(aprobacijos data) (katedros vedėjo vardas, pavardė) (parašas)
Magistro darbas yra įdėtas į ETD IS
(gynimo komisijos sekretorės parašas) Magistro baigiamojo darbo recenzentas
(vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
TURINYS
SANTRAUKA...6
SUMMARY ...7
ĮVADAS ...8
1. LITERATŪROS APŽVALGA ...9
1.1. Žirgų veislininkystė lietuvoje ir žirgų veislės ...9
1.1.1. Žemaitukai ...9 1.1.2. Stambieji žemaitukai...10 1.1.3. Trakėnai... 11 1.1.4. Arabų grynakraujai... 11 1.1.5. Anglų grynakraujai...12 1.1.6. Šetlando poniai... 12
1.2. Kumelių reprodukcinės savybės ...13
1.2.1. Kumelių reprodukcijos organai...13
1.2.2. Lytinis ciklas ir jo reguliavimas ...17
1.3. Abortai ir jų priežastys ...19
1.3.1. Infekcinės abortų priežastys ...19
1.3.2. Neinfekcinių priežasčių abortai ...21
1.4. Veislės įtaka kumelių reprodukcijai ir embrioniniam laikotarpiui...23
2. DARBO VIETA IR METODIKA ...26
2.1. Tyrimų laikas, vieta, apimtis ...26
2.2. Statistinės analizės metodai ...26
3. TYRIMŲ REZULTATAI...27
3.1. Kumelių reprodukcinės savybės pagal veisles...27
3.2. Žirgyne sėklinamų ir kergiamų kumelių santykis procentais...30
3.3. Kumelių embrioninio laikotarpio tyrimai ...33
4.TYRIMŲ REZULTATŲ APIBENDRINIMAS...34
IŠVADOS...35
SANTRAUKA
Magistriniame darbe nagrinėjama tema “skirtingų veislių kumelių embrioninio laikotarpio trukmės ir abortavimo priežasčių tyrimas ”
Baigiamojo darbo apimtis 36 puslapių darbe naudotos 6 lentelės, sudaryti 6 grafikai, išnagrinėti 32 literatūros šaltiniai.
Darbo tikslas:Ištirti veislės įtaką kumelių reprodukcinėms savybėms.
Darbo uždaviniai: Ištirti skirtingų veislių kumelių reprodukcijos rodiklius Vilniaus žirgyne ir ištirti veislės įtaką kumelių embrioninio laikotarpio trukmei.
Darbas atliktas naudojant Vilniaus žirgyno duomenis, apie jų veisiamas kumeles. Tyrimas atliktas stebint 6 skirtingas veisles. Naudoti 5 skirtingu metu duomenys (2005; 2007; 2009; 2010; 2011) atliekant kumelių reprodukcinius vertinimus. O embriologinio laiko tyrimui buvo naudoti duomenys iš 2013 metu. Duomenys apdoroti skaičiuokle EXCEL ir SPSS paketu.
Ištyrus skirtingų veislių kumelių reprodukcinius rodiklius nustatyti skirtumai tarp veislių. Trakėnų kumelių skaičius žirgyne didėjo tai yra 14,3proc. daugiau kumelių nei tyrimo pradžioje, tačiau kumeliukų skaičius mažėjo ir 2011 metais jų buvo 1,4 karto mažiau nei 2005m. Kergimų buvo atliekama daugiau tačiau abortavusių kumelių skaičius tyrimo laikotarpiu irgi augo. Anglų grynakraujų kemelių skaičius nuolat mažėjo atitinkamai mažėjo ir visi kiti rodikliai. Arabų grynakraujų arklių augo visi rodikliai, kumelių auginama dvigubai daugiau nei 2005m. Gaunama vis daugiau kumeliukų (1,5 karto daugiau), o abortų skaičius tiriamaisiais metais sumažėjo, paskutiniais tyrimo metais abortavusių kumelių nebuvo. Seno tipo žemaitukų veislės kumelių abortų nepasitaikė per visą tiriamąjį laikotarpį. Kumelių ir kumeliukų skaičius kito netolygiai, veislinių kumelių padaugėjo 1,3 karto. Nuo tyrimo pradžios kumeliukų skaičius didėjo, o 2009 jų buvo gauta daugiausia, tai yra 48,6 proc. nuo turėtų kumelių tais pačiais metais. Stambiųjų žemaitukų kumelėms abortavimai nėra dažni, jų tyrimo metu pasitaikė tik po 1 ar 2 atvejus per metus kas sudaro 5,6 proc., o kumeliukų skaičius nuolat didėjo (1,6 karto daugiau nei tyrimo pradžioje).
Embrioninio laikotarpio tyrimo metu pastebėta, kad visų tirtų kumelių vidutinis embrioninis laikotarpis yra 335 dienos, trumpiausias pastebėtas laikas yra stambiųjų žemaituku veislės kumelės 321 diena, o ilgiausias 352 dienos anglų grynakraujų kumelės. Žemaitukų ir stambintu žemaitukų vidutinis kumelingumo laikotarpis yra trumpesnis, nei kitų žirgyne auginamų kumelių, tai yra 330 dienų, o ilgiausias vidutinis kumelingumo laikotarpis yra arabų grynakraujų 340 dienų.
Žirgyne dauguma kumelių yra kergiamos, sėklinamos tik kai kurios veislės. Dažniausiai sėklinimas taikomas anglų grynakraujų veislės kumelėms, arabų grynakraujų ir stambintų žemaitukų kumelės sėklinamos ne visos ir ne kiekvienais metais. Šetlandų ponių kumelės visada tik kergiamos.
SUMMARY
Various breeds mares embryonic period and abortion reasons research Working in Lithuania stud Vilnius section.
The coverage of the work 36 pages, 6 pictures, 6 tables, examined 32 references. Aim: To investigate the influence of a variety of mare reproductive performance.
Tasks: to investigate the different breeds of equine reproduction rates Vilnius equestrian center and explore a variety of mares influence embryonic period of time.
The study was performed using data of Vilnius stud, bred their mares. The study was conducted by monitoring 6 different varieties. Use 5 different time data (2005, 2007, 2009, 2010, 2011) the mare reproductive evaluations. The time embryological study was to use data of 2013 year . Data processing of an Excel spreadsheet and SPSS .
Examination of the different varieties of mare reproductive traits to identify the differences between varieties. Trakehner mares stud farm , it is increased by 14.3 percent . more mares than the
beginning of the study , but the number of foals decreased in 2011 were 1.4 times less than in 2005 . Coverings have been done but more mares abort the study period also increased. Thoroughbreds kemel declined steadily decreased , respectively , and all other indicators . Arab thoroughbred horse grew all indicators mares grown twice as much as 2005 . There is growing foals (1.5 times ), while subjects in the number of abortions declined last year of the study did not abort mares . Old-style Žemaitukai equine abortions occur during the whole period . Mares and foals uneven number of other breeding mares increased by 1.3 times . Since the beginning of the study to increase the number of foals in 2009 were mainly obtained , which is 48.6 per cent . from mares should be in the same year . Large Žemaitukai abortavimai not common in horses , their study occurred in only 1 or 2 cases per year, representing 5.6 per cent. , And foals steadily increased ( 1.6 times more than the beginning of the study ) .
Embryonic -term study noted that the average number of mares embryonic period is 335 days , the shortest time is observed in large Žemaitukai mare 321 days and the longest 352 days Thoroughbred mare . Žemaitukai and large Žemaitukai average foal is shorter than other mares in the stud farm -grown , it is 330 days , while the longest period average parity Arabians 340 days.
Stud farm , most mares are mated , inseminated only some varieties . The most commonly applied insemination Thoroughbred breed of horses , Arabians and large Žemaitukai mares inseminated at all , and not every year. Hanoverian mare always just mated .
ĮVADAS
Lietuvoje žirgai apgaubti ypatinga aureole. Nuo seno arklininkystė lietuviškame kaime apipinta dainomis, papročiais ir tikėjimu, kad ji užtikrina sėkmę (Prunskienė, 2011). Mitinėje tautosakoje balta kumelė ar žirgas yra stebuklingi. Jie esą apdovanoti nepaprastu protu, numatą ateitį, darą stebuklus, didvyriams padedą atlikti neįveikiamus žygius, moką kalbėti. (Fauna, 2004) Žirgui, ypač jo galvai, priskiriama nepaprasta galia – ji sauganti sodybą, namus nuo visokių blogybių (Prunskienė, 2011).
Lietuva turi šimtametes arklių auginimo tradicijas, kurių neišdildė net sunkūs praėjusio šimtmečio kolektyvizacijos metai. Lietuvių kurta, puoselėta ir Lietuvą garsinusi žemaitukų veislė pasauliui žinoma jau nuo VI-VII amžiaus. Apie lietuvių pagarbą arkliui daug ką pasako valstybės herbas – raitelis ant puikaus žirgo. Taigi žirgai – neatskiriama Lietuvos istorinio ir kultūrinio paveldo dalis. Meilę ir pagarbą žirgui, kaip mūsų krašto žmonių vertybę ir tradiciją, turėtume perduoti ateinančioms kartoms. Arklio paskirtis keičiasi, tačiau jo reikšmė įvairiuose Lietuvos istorinio vystymosi etapuose išlieka svarbi. Jeigu senovėje žirgai buvo tautos sergėtojai, laisvės gynėjai, vėliau darbavosi žemės ūkyje, tai dabar vis labiau populiarėja įvairios žirginio sporto rungtys, arkliai naudojami kaimo turizmui, vaikų laisvalaikiui, hipoterapijai, pramogų versle ir t.t. Tradiciškai pagarbus lietuvių požiūris į arklį nulemia, kad mėsinė arklininkystė Lietuvoje nėra populiari. Didžiausias dėmesys šiuo laikmečiu skiriamas Lietuvoje sukurtų arklių veislių išsaugojimui bei sportinės - rekreacinės žirgininkystės vystymui (Zootechniko žinynas, 2007 ).
Lietuviai visada dėkingi žirgui – draugui, sunkių žemės ūkio ir transporto darbų pagalbininkui, kartu gynusiam kraštą nuo svetimšalių (Prunskienė, 2011). Šiais laikais mažai kur pamatysi laukus dirbantį arklį. Jis tampa nepaprastai gražus ir vis labiau populiarėjančio žirgų sporto, vis labiau mėgstamo turizmo, kultūringo poilsio dalimi (Svetlauskas, 2011).
Iš visų žemės ūkio gyvulių mažiausiu vislumu pasižymi arkliai. Kumelės nėštumo laikotarpis tęsiasi vidutiniškai apie 330–340 dienų ir labai svyruoja (gali būti trumpesnis kaip 300 dienų ir ilgesnis kaip 400 dienų). Kumelė atsiveda tik vieną kumeliuką, labai retai – kelis (Šveistienė, 2005).
Darbo tikslas
Ištirti veislės įtaką kumelių reprodukcinėms savybėms.
Darbo uždaviniai
1. Ištirti skirtingų veislių kumelių reprodukcijos rodiklius Vilniaus žirgyne. 2. Ištirti veislės įtaką kumelių embrioninio laikotarpio trukmei.
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. ŽIRGŲ VEISLININKYSTĖ LIETUVOJE IR ŽIRGŲ VEISLĖS
1.1.1. Žemaitukai
Žemaitukai– viena seniausių veislių Europoje, savo istorine, kultūrine, moksline, selekcine, ekologine, bei ekonomine prasme reikšminga ne tik Lietuvai, bet ir pasaulinei bioįvairovei bei žemės ūkio gyvūnų evoliucijai (Macijauskienė, 2006).
Manoma, kad žemaitukai yra kilę iš Rytų stepių tarpanų, į Lietuvos teritoriją patekusių kartu su indoeuropiečiais maždaug prieš 5 tūkstančius metų. Kadangi lietuviai ilgą laiką turėjo vienintelę arklių veislę, manoma, kad todėl jos pavadinimas atsirado vėliau už pačią veislę ir yra kilęs nuo Žemaitijos vietovardžio. Daugybę kartų lietuvių ir žemaičių kariuomenė su žemaitukais apgynė savo ir kaimyninių tautų laisvę. Žemaitukų veislė laikoma svarbia lietuvių etninio kultūros paveldo dalimi. Šie žirgai yra ties išnykimo riba, auginami tik Lietuvoje. 2007 m. populiaciją sudarė 293 žemaitukai, iš jų 34 veisliniai eržilai, 108 veislinės kumelės ir prieauglis.
Žemaitukai yra universalūs ponių (mažųjų arklių) klasės žirgai. Jų ūgis ties gogu nuo 128 iki 142 cm, svoris - 360-420 kg, krūtinės apimtis - nuo 154 iki 187 cm, įstrižas liemens ilgis - 136-148 cm, plaštakos apimtis - 17-19 cm. Žemaitukai yra gana masyvaus kūno, tačiau turi plonas, tvirtas kojas. Energingas temperamentas suteikia šiam žirgui manevringumo, judrumo. Žemaitukams būdingi eksterjero požymiai: maža galva kuri yra sausa, žemyn smailėjanti, su plačia kakta. Tiesaus profilio, akys išraiškingos, guvios; ausys mažos, stačios, judrios. Visi ankstesni žemaitukų tyrinėtojai pažymi, kad žemaitukų arklių kaklas trumpas, tačiau daugumos dabartinių žemaitukų jis yra vidutinio ilgio, platus, raumeningas, eržilų - su riebaline ketera. Gogas neaukštas, bet žymus, neilgas. Krūtinė plati ir gili. Nugara tiesi ir plati, šonkauliai gerai išlenkti ir ilgi, juosmuo tvirtas ir platus; strėnos gražiai apvalios, normaliai nuleistos. Žemaitukų kojos plačios, bet tvirtos ir sausos, be šepetėlių arba jie nedideli. Kanopa nedidelė, beveik apvali, gili. Eisena lengva, plaukianti, judesiai elegantiški, grakštūs, gera risčia ir šuolis. Žemaitukais galima dirbti, važiuoti, jodinėti. Dažniausiai žemaitukai būna bėri be jokių baltų žymių arba su žilute, nedidele žvaigždute kaktoje. Labai mėgiami juodi žemaitukai. Jų veislėje būna apie 20%. Nemažai žemaitukų tarpe yra tamsiai sartų, juodbėrų žirgų ir tik keletas - pelėki, bulani. Šiems arkliams nebūdingas keršumas ir didelės baltos žymės. Žirgai yra atsparūs ligoms, tvirtos konstitucijos, ypač stiprių kojų, harmoningo kūno sudėjimo, ilgaamžiai, gerai pasisavina pašarus, yra energingi, tačiau nesunkiai valdomi, patiklaus ir linksmo charakterio. Visas šias per šimtmečius genuose įsitvirtinusias savybes jie gerai perduoda savo palikuonims (GGIC, 2013).
1.1.2. Stambieji žemaitukai
Stambiųjų žemaitukų kūrimasis prasidėjo XIX a. pabaigoje. 1891 m. „Raseinių draugija darbinio ir kinkomojo arklio veislių platinimui skatinti“ pradėjo didelį dėmesį kreipti į kinkomą stambesnio tipo arklį. Nuo 1941 m. žinios apie senojo tipo žemaitukus buvo pateikiamos kartu su vietinių arklių duomenimis. 1946 m. vietinius arklius imta minėti kaip atskiras žemaitukų ir Rytų Lietuvos važiuojamųjų arklių veislines grupes. 1949 m. Rytų Lietuvos važiuojamieji arkliai kartu su žemaitukais gavo bendrą Žemaičių veislės pavadinimą, išskiriant senąjį ir sustambintą tipus. Nuo 1985 m. jie vadinami ne Žemaičių veislės arkliais, o stambiaisiais žemaitukais. Į kilmės knygas įrašomi nuo 1948 m. kaip vietinė arklių veislė. Pirmoji žemaičių veislės arklių valstybinė kilmės knyga išleista 1959 m. (GGIC, 2013).
XIX a. pabaigoje šiaurės rytų Lietuvos dalyje žemaitukai kryžminti su ristūnų (daugiausia Orlovo veislės) eržilais arba šių veislių eržilais mišrūnais, o pietryčių Lietuvoje – su šiaurės švedų (gudbrandsdalių tipo) eržilais arba šių veislių eržilais mišrūnais.Taip kryžminant, o vėliau veisiant „savyje“ buvo sukurtas stambesnis ir daug tvirtesnis vietinis arklys (GGIC, 2013).
XX amžiuje stambieji žemaitukai buvo viena iš labiausiai paplitusių arklių veislių Lietuvoje. Jie yra unikalūs savo savybėmis ir turi tam tikrą genetinį potencialą, kuriuo skiriasi nuo kitose šalyse sukurtų veislių. Šiuo metu stambiųjų žemaitukų veislės arkliai yra įtraukti į Pasaulio žemės ūkio gyvūnų įvairovės duomenų banką, įsteigtą prie FAO (Pasaulinė maisto ir žemės ūkio organizacija), taip pat – į Pasaulio žemės ūkio gyvūnų įvairovės katalogą ir pripažinti nykstančiais (Šveistienė, 2009).
Stambiųjų žemaitukų buvo sausos ir tvirtos konstitucijos, harmoningo kūno sudėjimo, gero raumeningumo, energingo, bet jaukaus būdo. Šie žirgai turi lengvą, laisvą risčią bei žinginę, didelę traukiamąją jėgą. Pasitaikantys eksterjero trūkumai: didelė galva, ilgas kaklas (eržilų), minkšta nugara, plokščios arba stačios kanopos (Macijauskienė; Šveistienė, 2002).
Eržilų vidutinis aukštis ties gogu – 152,5 cm, kūno ilgis – 159,2 cm, krūtinės apimtis – 187,9 cm, plaštakos apimtis – 20,5 cm, svoris – 561 kg. Kumelių vidutinis aukštis ties gogu – 148 cm, kūno ilgis – 155 cm, krūtinės apimtis – 181 cm, plaštakos apimtis – 19,3 cm, svoris – 509 kg. Stambiesiems žemaitukams būdinga žilutės, žvaigždutės, neplatus brūkšnys ar baltas tarpšnervis, o nebūdinga – didelis, platus laukas ar balta galva. Dažniausiai pasitaikančios kojų žymės yra balta apynamė ar čiurna, o nebūdinga – baltos kojos. Stambiojo žemaituko galva turi būti tiesiu profiliu. Kojos turi būti su nedideliais šepetėliais ar visai be jų (GGIC, 2013).
1.1.3. Trakėnai
Trakėnų istorija prasidėjo 1732 metais. Tada Rytų Prūsijoje buvo įkurtas garsusis Trakėnų žirgynas, kuris buvo visai netoli dabartinės Lietuvos sienos, - pasakojo A.Jurgaitis. Trakėnų dvare ši veislė buvo išvesta iš įvairių kitų veislių: vietinių prūsų, turkų žirgų, netgi lietuviškų žemaitukų. Jie kryžminti su grynakraujais jojamaisiais Anglijos ir arabų žirgais, kurie buvo atvežti iš Anglijos ir Lenkijos (Bielskis, 2012).
Trakėnų žirgyną 1732 metais įsteigė Prūsijos kunigaikštis Frydrichas Vilhelmas. Žirgynas labai nukentėjo per Pirmąjį pasaulinį karą. Antrojo pasaulinio karo metu 1200 iš 25000 jo žirgų buvo išskirstyti po visą Europą, kad neatitektų rusams. Arkliams teko įveikti 1450 kilometru kelią.
Specialiais treniravimo metodais ir išbandymais Trakėnų žirgyne būdavo nustatoma jauno žirgo jėga, ištvermė, drąsa, temperamentas ir judesių kokybė. Taip buvo bandomi visi veislei paliekami žirgai.
Trakėnų veilės eržilo ūgis ties gogu yra 1,66 - 1,70 m, o kai kurių gali siekti 1,75 m. krūtinės apimtis - 1,94 cm, plaštakos apimtis – 21,3 cm. Atitinkamai kumelių 1,62m, 1,95m, ir 2,07cm. Šiuolaikiniai Trakėnų veislės arkliai yra stambūs, didelio ūgio, standžios konstitucijos. Jų galva nedidelė, tiesaus profilio, kaklas – vidutinio ilgumo, raumeningas, nugara – plati, tiesi, strėnos – ilgos, apvalios, raumeningos, mažai nuleistos, kojos – sausos, beveik be šepetėlių, būdingas aukštas gogas. (Baltėnaitė, 2005).
1.1.4. Arabų grynakraujai
Arabų arkliai kilę iš Šiaurės Afrikos ir Artimųjų rytų, Egipto. Aukštis siekia 1,44 – 1,52 m. Kailis dažniausiai yra kaštoninis, bėras, širmas ir daug rečiau juodas. Ant kojų ir galvos dažnai būna baltų žymių (Hermsen, 2002).
Arabų veislės žirgai aprašomi mokslininkų kaip nedidelio ūgio (148-154 cm.), rytietiško tipo jojamieji žirgai, turintys gražius, grakščius judesius, gerą darbingumą, puikias, stiprias galūnes, gerai prisitaiko prie įvairių klimatinių sąlygų, vislūs ir ilgaamžiai (Lietuvos arabų arklių augintojų asociacija, 2013).
Grynaveisliai arabų arkliai yra ryškus. Šių žirgų visa išvaizda išsiskiria energija, intelektu, drąsa ir kilnumu. Arabų grynakraujai juda savo garsiąją "plaukiojančia risčia", jie rodo pasauliui savo išdidumą ir grakštumą. Trumpai, arabai turi trumpą, tiesią nugarą (paprastai vienu slanksteliu mažiau nei įprasta kitų veislių arkliams ), puikus balansas ir simetrija, gili krūtinė, gerai išreikšti elastingi šonkauliai, stiprios ir labiau horizontali dubens kaulų padėtis. Palyginti maža galva, profilis galvos tiesus arba šiek tiek įdubęs pageidautina žemiau akių linijos; mažas snukis, didelės šnervės; didelės , apvalios, išraiškingos, tamsios akys toli viena nuo kitos (Veisimo klasė turėtų
bausti už „stiklines “ akis); mažos ausys ( mažesnės nei eržilų kumelių ), plonos, išlenktas šiek tiek į vidų; kaklas - ilgas išlenktas; dažniausiai aukšta ketera ; natūraliai aukštai išaugusi uodega. Žiūrint iš galo, uodega turėtų būti tiesi (Arabian horse association, 2013).
1.1.5. Anglų grynakraujai
Veislė išveista Anglijoje, tačiau dabar auginama visame pasaulyje. Anglų grynakraujai gali būti visų lygių spalvų; leistinos baltos žymės (Hermsen, 2002).
Veislė išveista XVII a. pab. – XVIII a. pr. Jos pradininkai buvo trys veislės eržilai – turkų Baerlis, arabų Godolfinas ir arabų Darlis. Išvedant ir toliau tobulinant veislę didelę reikšmę turėjo sistemingas prieauglio treniravimas, lenktynių organizavimas ir atranka pagal lenktynėse išvystytą greitį. Greitai šie žirgai tapo populiaresni net už arabų veislės žirgus. Vidutiniai grynakraujų jojamųjų žirgų kūno matmenys: aukštis ties gogu – 160-163cm; krūtinės apimtis – 184-185 cm; plaštakos apimtis – 19,4-20,1 cm. Vidutinis svoris apie 500 kg (Zootechniko žinynas, 2007).
Anglų grynakraujai yra grakščiai sudėti, stiprus ir raumeningas arklys. Atskirų veislės linijų arklių aukštis gali skirtis. Jojimui skirti arkliai yra lengvesni, o lenktyniniai raumeningi. Galva kilnių formų, tiesaus profilio, akys protingos. Kaklas išdidžiai lenktas nuo ryškaus gogo ir trumpos, tiesios nugaros. Užpakalinė dalis raumeninga, žemiau pečių ar viename lygyje su jais. Dailios ir tvirtos kojos yra įspūdingos. Per ploną, šilkinį kailį matosi raumenyse išsišovusios venos.
Anglų grynakraujai arkliai žinomi dėl jų tinkamumo lenktynėms. Be to, jie tinkami dresavimui, šuoliams per kliūtis ir medžioklei. Šio arklio žingsnis platus dėl jo ūgio, risčia lygi, o šuoliavimas ir šokinėjimo galimybės įspūdingos. Anglų grynakraujai ypač greiti (Hermsen, 2002).
1.1.6. Šetlando poniai
Šetlando poniai yra kilę iš Shetland‘o salų, Šiaurės rytinėje Škotijos dalyje. Senųjų ponių kilmė nėra žinoma, tačiau yra manoma, jog jie yra susiję su senoviniais Skandinavų poniais. Taip pat manoma, kad jie buvo įtakojami ir Celtic ponių, kurie buvo atvežti keltų tarp pirmojo ir antrojo tūkstantmečio prieš Kristų. Sunkus klimatas ir maisto trūkumas padarė šiuos gyvulius labai tvirtus.
Iš pradžių jie buvo naudojami kroviniams gabenti, bei arti žemę. Tačiau, kai 19a. viduryje buvo išleistas įstatymas draudžiantis vaikams dirbti anglies kasyklose, tūkstančiai Šetlando ponių buvo nusiųsti į Britaniją užimti vaikų vietą, kasyklose jie dirbdavo visą savo gyvenimą, tempdami anglį.
Šetlando ponių veislės knygą buvo pradėta 1890m., norint išlaikyti veislės grynumą ir paskatinti aukštos kokybės gyvulių veisimą. 1956m. Šetlando ponių draugija pradėjo remti aukštos
klasės eržilus, kad pagerinti veislę. Dabar Šetlando poniai naudojami kaip vaikam skirti poniai, taip pat jie dalyvauja kasmetinėse šių arkliukų lenktynėse, kur lenktyniauja tie patys vaikai.
Pasaulyje yra du pagrindiniai Šetlando ponių registruotojai, Šetlando ponių veislės knygos draugija, kuri yra įsikūrusi Anglijoje ir Amerikos Šetlando ponių klubas. Šetlando poniai registruojami Anglijoje negali viršyti 107cm ūgio ribos, o registruojami Amerikoje poniai gali būti nuo 76cm ūgio iki 117cm.
Šetlando poniai yra tvirti ir stiprūs, galbūt netgi stipriausia veislė pagal jos dydį. Jie ypatingai ilgai gyvenantys. Šetlando poniai gali būti visokių spalvų, bet dažniausiai būna juodi, kaštoniniai, rudi, pilki, palomino spalvos, pilkšvai rudi, kreminės spalvos. Jie neturėtų būti taškuoti. Šetlando poniai turi mažas galvas, plačiomis akimis ir mažomis įtemptomis ausimis. Ši veislė turi trumpus raumeningus kaklus bei kompaktiškus raumeningus kūnus su trumpomis stipriomis kojomis. Šios veislės poniai yra atsargūs ir švelnūs, gero būdo ir iš prigimties sumanūs. Dėl savo sumanumo gali būti lengvai išpaikinami, jei negerai dresuojami (Lietuvos mažųjų žirgų augintojų asociacija, 2013).
1.2. KUMELIŲ REPRODUKCINĖS SAVYBĖS 1.2.1. Kumelių reprodukcijos organai
Reprodukcijos sistema yra sudaryta iš dviejų dalių: tokios struktūros kaip reprodukcijos traktas (kiaušidžių ir gimdos, genitalijų) ir fiziologiškai izoliuotos nuo reprodukcijos trakto, bet atlieka vaidmenį reprodukcijos reguliavime (pvz.: kankorėžinė liauka, tinklainė, hipotaliamas, hipofizis liauka).
Reprodukcijos kelias sudarytas iš dviejų kiaušidžių ir kiekvieną jų sujungtas kiaušintakiu su gimdos ragais ir vienu gimdos kūnu, kakleliu, makštimi, prieangiu, ir išoriniais lytiniais organais. Patelių reprodukcijos kelias yra vientisas kanalas nuo spindžio į kūną, kuris komunikuoja tarp pilvo ertmės ir išorinės aplinkos. Daugiau nei pusę reprodukcijos organu yra pilvo ertmėje, o likusi dalis dubens ertmėje. Kai kiaušinėlis yra išleidžiamas iš folikulo ovuliacijos metu, kiaušinėlis keliauja pro kiaušidės bursa į kiaušintakį. Kiaušintakis yra atsakingas už spermos ir kiaušialąsčių judėjimą link kiaušintakio praplatėjimo, kur įvyksta apsivaisinimas. Po apsivaisinimo (susijungimo) kiaušialąstė (embrionas) keliauja žemyn kiaušintakiu į gimdą ir ten įsitvirtina, prasideda nėštumas. Gimda suteikia tinkamą aplinką embriono vystymuisi.
Gimdos kaklelio talpina eržilo varpą, leidžia artimą tvirtą sueitį, o nėštumo metu apsaugo nuo didėjančios bakterinės ar grybelinės infekcijos tolesniame nėštumo periode. Taip pat išsiplečia prieš gimdymą, prisitaiko kumeliuko atvedimui. Kaudalinė gimdos kaklelio dalis yra perėjimas į
gimdos kaklelio išsikišimą – į makštį. Gimdos kaklelio išskyros yra dviejų tipų gleivės: skystos gleivės skirtos sutepti galines genitalinio kelio dalis, ruošia jas sueičiai, o daugiau tąsios gleivės padeda užsandarinti gimdos kaklelio iškišulį nėštumo metu.
Makštis yra potenciali vieta išsiplėsti varpai ir kumeliuko praėjimui. Makšties raukšlė yra virš šlapimkanalio angos ir yra anatominė dalis tarp makšties, kuri yra priekinėje dalyje, kuri yra paskutinė reprodukcijos kelio dalis. Jungiamasis audinys tarp prieangio ir makšties yra nukreipiamasis į makšties prieangio žiedą. Kai jis uždarytas, jis yra riboja įėjimą oro ir pašalinių kūnų į viršutinius gimdos takus. Lytinės lūpos yra riboto išorinio atsidarymo (Blanchard, 2003).
KIAUŠIDĖS
Kumelės kiaušidės paprastai yra labiausiai į priekį nutolusi reprodukcijos trakto dalis, kai kumelė nėra kumelinga, pas kitus ūkio gyvulius gimda yra šiek tiek labiau priekyje negu kiaušidės. Kumelių kiaušidės taip pat ir folikulai yra didžiausi, lyginant su kitais ūkio gyvūnais. Žirgų kiaušidės yra pupelės formos ir jų dydis kinta pagal aktyvumą, didžiausios būna poravimosi sezonu (pavasarį ir vasarą), o mažiausios ne sezono metu (žiemą). Vidutinis dydis būna nuo 6 iki 8 cm ilgio ir nuo 3 iki 4 cm aukščio, svoris svyruoja nuo 70 iki 80 g.
Kiaušidės yra po juosmeniu (link pilvo ties 4 ar 5 juosmens slanksteliu), pakabintos ant plačiojo gimdos raiščio, ir paprastai būna keletą centimetrų už inkstų. Dešinė kiaušidė yra labiau priekyje (2-3cm) negu kairė. Tam kad lengviau aptikti kiaušides atliekant palpacija per tiesiąją žarną autorius rekomenduoja sekti gimdos ragais iki kiaušidės. Kiekviena kiaušidė susideda iš dviejų paviršių (vidinio ir išorinio), dviejų sienų (prisijungusios viršutinės ir laisvos apatinės). Galinė siena jungiasi su gimdos ragu per kiaušidės raištį. Kiekviena kiaušidė yra inksto pupelės formos, su pastebimais įdubimais ant laisvos apatinės sienos. Išgaubta viršutinė siena kartais matomas didesnis išlenkimas.
Kiaušidžių paviršius daugiausia apima prie pilvo sienos išskyrus siena kur yra nervų ir kraujagyslių įėjimas. Kiaušidės pas kumeles yra „vidum į išorę“ - vidinė kraujagyslinė zona yra išorėje, o folikulinė zona yra viduje liaukos. Žievinis audinys siekia paviršių tik per įdubimą apatinėje arba laisvojoje sienoje. Todėl tai yra vienintelė sritis pro kuria vyksta normali ovuliacija ir atitinkamai vadinama ovuliacijos duobute. Ovuliacinė duobutė yra sudaryta iš trumpų daugiakampių ląstelių sluoksnio, kuris yra likutis nuo primityvaus germinatyvinio epitelio. Geltonkūnio ovuliacinis spenelis neišsikiša pro išgaubtą paviršių kiaušidėje, kaip kitoms gyvūnų rūšims, bet pakankamai išsikiša pro ovuliacinę duobutę.
ląstelių vystymasis, o endokrininė – hormonų produkavimas (Blanchard, 2003).
KIAUŠINTAKIS
Kiaušintakiai yra ilgi, vingiuoti kanalėliai, kai jie pilnai ištiesti būna nuo 20 iki 30 cm ilgio. Kiaušintakio epitelyje yra blakstienėles, kurios sukuria tinkame tėkmę link gimdos. Kiaušintakis skirstomas į 3 dalis: infundibulum (piltuvėlio formos arčiausiai kiaušidžių), ampula (vidurinioji dalis, kuri yra išplėsta), ir isthmus (susiaurėjusi dalis, kuri jungiasi prie gimdos ragų. Ovuliacijos metu piltuvėlio formos kiaušintakio dalis apima ovuliacijos duobutė tam, kad palengvintų kiaušialąstės patekimą į kiaušintakį. Vidurinioji kiaušintakio dalis, ampula, kurioje vyksta apvaisinimas ir ankstyvasis skilimas apvaisintos kiaušialąstės. Labiau raumeninga dalis isthmus perkelia apvaisintą kiaušialąstę (embrioną) iš apvaisinimo dalies į gimdos spindį. Kiaušintakis įeina į priekinį bukąją gimdos rago galą, pereina jį kiaurai ir sudaro spenelį (kiaušintakio spenelis), jis yra lengvai pastebimas iš gimdos spindžio. Normalus kiaušintakiai nėra paprastai apčiuopiami rektinio tyrimo metu (Blanchard, 2003).
GIMDA
Gimda susideda ir dviejų ragų ir vieno kūno. Organas yra apibūdinama kaip T formos pas kumeles, bet Y formos gimda būtų tikslesnis apibudinimas, kai žiūrima iš viršaus. Šis organas yra pakabinta dubens ir pilvo ertmėje ant plačiojo raiščio. Dalis plačiojo gimdos raiščio, kuris prijungtas prie gimdos pereina į gimdos serozinį paviršių (mesometrium). Kumelėje mesometrium prijungtas prie viršutinio paviršiaus gimdos ragų, kurie pas karves jungiasi apačioje šoninio paviršiaus. Šitas išdėstymas neleidžia ciklinės ovuliacijos gimdos kūne, taip pat apsaugo nuo įkritimo į dubens ertmę. Kumelės gimdos ragai yra vien tik pilvo ertmėje „plaukia“ ir jie yra visiškai susimaišę su žarnomis (Blanchard, 2003).
Gimdos spindis normalioje neapvaisintoje būklėje yra beveik sunykęs, susiaurėjęs, su pastebimomis gleivinės raukšlėmis. Gleivinės raukšlės yra išsidėsčiusios išilgai gimdos ir dažniausiai palpuojamos rektinio tyrimo metu, kai gimda yra „kliuksinti“ tarp nykščio ir 4 pirštų. Gimdos raumeninis sluoksnis yra gana tvirtas ir prisitaiko prie gimdos tonuso kumelės apvaisinimo metu, patelės aktyvumo stadijomis, ir ankstyvo neštumo metu. Atvirkščiai yra pas karves, gimda lyginant su kumelėmis nėra susukta, ragų pradžioje raištis intercornuale yra nepastebimas, vidinės bifurkacijos turi trumpas pertvaras ir ilgesnius kūnus.
ateina pro platųjį raištį (Blanchard, 2003).
GIMDOS KAKLELIS
Gimdos kaklelis yra universalus organas. Jis yra išklotas epiteliu, kuris sudarytas iš sekrecinių ląstelių, kurios gamina skystas gleives, jos yra kaip lubrikantas apvaisinimo metu ir apsaugo nuo bakterijų ir pašalinių kūnų nėštumo metu. Įstrižinės raukšlės kaklelyje yra besitęsiančios gimdos gleivinės raukšlės. Gimdos kaklelis sudarytas taip, kad prisitaikytu prie eržilo varpos apvaisinimo metu ir kumeliavimosi, taip pat jis užsidaro tvirtai nėštumo metu (Blanchard, 2003).
Rujos metu, kai estrogenas yra padidėjęs, gimdos kaklelis tampa šviesiai rausvos spalvos ir išskyros yra gausios, tamprios ir vandeningos (Squires ir kt., 1985).
Rektinio tyrimo metu yra jaučiamos kaklelio sienelių raukšlės, ypač apvaisinimo metu arba nėštumo metu, tipiškai jų dydis yra nuo 5 iki 7,5 cm ilgio ir nuo 2 iki 4 cm skersmens.
Kumelių gimdos kaklelis skiriasi nuo karvių: kaklelio spindis greitai plečiasi ir prisitaiko rujos metu nes jis turi labai storą ir žiedinį raumeninį sluoksnį, kurio elastinės skaidulos yra stambios, ir kaklelis turi tik išilgines raukšles nesudarančias skersinių gimdos kaklelio žiedų. Šie požymiai palengvina praėjimą pro kaklelį pas kumeles lyginant su praėjimu pas karves. Gimdos kaklelio dalis išsikiša į makšties spindį ir yra apsuptas makšties skliauto (Blanchard, 2003).
MAKŠTIS
Makštis yra vamzdinis organas kuris tęsiasi horizontaliai 15 – 20 cm pro dubens ertmę, pro išorinę gimdos kaklelio angą ir pereina į skersines raukšles, užgula šlaplės angą. Pas kumelaites, ši skersinė raukšlė dažniausiai tęsiasi iš abiejų makšties pusių, formuoja mergystės plėvę. Retkarčiais mergystės plėvė visiškai juosia makšties prieangį mazgu ir tai yra nuolatinė mergystės plėvė, kuri trukdo kergimui tol kol yra pašalinama. Makštis tęsiasi į užpakalio pusę kaip prieangis.
Makšties spindis uždaras išskyrus atliekant kergimą ir kumeliuko atvedimo metu. Makštis, įskaitant ir jos gleivinę, yra labai elastinga ir išsiplečia tiek, kad prisitaiko kumeliuko atvedimui. Ji tampa išsipūtusi, pilna oro, kai neprisitaiko normaliai būnai pneumovagina. Makšties spindis yra išklotas daugiasluoksniu plokščiuoju epiteliu. Priekinė makšties dalis padengta seroza ir glūdi prie pilvaplėvės. Galinė makšties dalis nėra padengta seroza. Priešingai nei gimdoje, kaklelyje, ir prieangyje, makštyje nėra liaukų (Blanchard, 2003).
MAKŠTIES PRIEANGIS
Prieangis tęsiasi 10-12 cm nuo skersinės raukšlės dengdamas šlaplės angą iki išorinių lytinių organų. Tarp makšties prieangio ir makšties yra raukšlė kuri skiria šias 2 dalis, dėl jos makštis ir išorinė lytinių organų dalis yra sudaryta iš raumenų, kurie apjuosia šia sritį, sudaro plombą, taip pat sumažina pašalinių medžiagų patekimą į aukštesnius reprodukcijos takus (Blanchard, 2003).
IŠORINIAI LYTINIAI ORGANAI
Išoriniai lytiniai organai yra išorinė dalis kuri atidaro reprodukcinio kanalą. Juos sudaryti iš lytinių lūpos, klitorio ir prieangio. Šios dalies organų sustatymas yra svarbus, nes jis padeda apsaugoti kumelę nuo oro ir kitų teršalų įėjimo į makštį ir giliau esančius lytinius organus. (Jones; Troxe; Russell, 2013).
1.2.2. Lytinis ciklas ir jo reguliavimas
Dauguma procesų organizme vyksta cikliškai t. y. kartojasi. Cikliškumas būdingas ir vienai svarbiausių organizmo funkcijų– dauginimosi funkcijai. Dauginimosi instinktui sutelktas visas organizmas, bet didžiausi organizmo pokyčiai siejaisi su pokyčiais kiaušidėse. Lytinis ciklas, tai morfologinių ir fiziologinių pokyčių visuma, vykstanti lytiškai subrendusios patelės organizme nuo vienos ovuliacijos iki kitos (Stankevičienė ir kt., 2006).
Kumelaitės lytiškai subręsta 18 mėn. Amžiaus, tačiau bendras organizmo subrendimas užsibaigia 3 metų amžiaus. Kumelės pasižymi lytinio ciklo sezoniškumu. Žiemos metu ir ankstyvą pavasarį kiaušidžių aktyvumas sumažėja (anestrija). Tačiau kai kurių kumelių lytinis ciklas gali kartotis ritmiškai ištisus metus. Ilgėjant dienai, didėja kumelių lytinis aktyvumas (Aniulis ir kt., 2008).
Prasidedant sezoniškai rujai kumelė rodo ciklines vaisingumo dienas (7,1 ± 4,2 dienos) ir turi (16,3 ± 2,9 dienų) nevaisingumo, per vaisingumo ciklą (152 ± 50dienų). Iš visų kanopinių kumelės turi labiausiai prisitaikantį ciklo ilgį ir dėl šios priežasties, variacijos vaisingumo cikle yra visiškai nepatikimos nustatinėjant kiaušidžių disfunkcijas. Ciklas, iš kurio reikšmingiausios dienos yra 7 ± 2 dienos per metus, kurio vidurkis gali skirtis. Kai kurioms kumelėms yra būdingas perėjimas į temperamentingą iš normalaus ir į dirglumą ar nepastovumą ir atvirkščiai. Kumelės atmeta eržilų dėmesį ne rujos metu, kai progesterono koncentracija auga. Ne rujos metu eržilui artinantis kumelė tampa aukšta, pradeda mosuoti uodegą rodo agresiją (McGreevy, 2012).
Kumelių lytinį ciklą galima padalinti į 2 fazes:
Folikulinę fazę (žinomą kaip ruja - oestrus), kada kumelė prisileidžia eržilą. Tikroji ruja gali tęstis 5 – 7 dienas.
Liuteininėje fazėje (tarp rujos - dioestrus) kumelė atmuša patiną. Paprastai ši stadija tęsiasi 14 – 15 dienų.
Kumelės lytinis ciklas (laikotarpis tarp 2 rujų) kartojasi vidutiniškai kas 22 dienas. Lytinio ciklo trukmė gali kisti priklausomai nuo metų laiko. Pastebėta, kad pavasarį lytinis ciklas ilgėja, o nuo birželio mėn. iki rugsėjo mėn. – trumpėja. Folikulas sprogsta (ovuliacija) likus 48 valandoms iki nejudrumo reflekso išnykimo. Po ovuliacijos, veikiant LH hormonui, susidariusią ertmę užpildo subrendusio ir ovuliavusio folikulo kraujo krešulys, suformuojantis geltonkūnį. Folikule paprastai subręsta viena kiaušialąstė. Literatūroje nurodoma, kad 30% kumelių gali subręsti ir ovuliuoti du folikulai. Todėl kumelės gali atsivesti dvynius.
Po folikulo ovuliacijos kiaušialąstė patenka į kiaušintakį, kur sutikti spermatozoidai įsiskverbia į kiaušialąstę ir ją apvaisina.
Lytinio ciklo atsiradimas ir atsikartojimas priklauso nuo pagumburio (hypotalamus), hipofizės ir kiaušidžių veiklos. Lytinio ciklo reguliavime CNS nelieka nuošalyje. Šviesa yra viena iš pagrindinių moduliatorių, reguliuojant lytinį ciklą. Akies tinklainės pagauta šviesa perduoda signalus kankorėžinei liaukai. Šviesa stimuliuoja kankorėžinę liauką, kuri gamina melatoniną. Dėl stiprios šviesos slopinamas melatonino išskyrimas, kuris reguliuoja hypotalamus – hipofizės veiklą. Sumažėjusi melatonino sekrecija skatina ganadotropin-relizing hormono (Gn-RH) išskyrimą, kuris skatina folikulus stimuliuojančio (FSH) ir liuteinizacijos (LH) hormonų išsikyrimą. FSH ir LH išskiria priekinė hipofizės dalis. Gonadotropinas hormonas FSH stimuliuoja folikulo augimą ir vystymąsi kiaušidėje. Folikulo augimo ir vystymosi eigą galima kontroliuoti ultrasonografu.
Liuteinizacijos hormoną (LH) išskiria hipofizės priekinė dalis. Jis dalyvauja folikulo subrendime ir sukelia jo ovuliaciją, geltonkūnio susiformavimą. Šio hormono pikas būna pirmą ar antrą dieną po ovuliacijos ir greitai krenta – susiformavus naujam geltonkūniui.
Priešovuliacinės LH pikas padeda subręsti folikului, išlaisvina kiaušialąstę ir suformuoja naują geltonkūnį. Bręstant folikului jame gaminami estrogenai. Jų pikas patelės kraujyje pastebimas likus 12 – 36 valandoms iki ovuliacijos. Progesterono koncentracija periferinio kraujo plazmoje po ovuliacijos palaipsniui didėja ir 6 dieną stabilizuojasi jo kiekis. Aukštas progesterono keikis kraujyje išsilaiko 15 dienų. Jei kumelė nekergiama, tai gimdos gleivinė išskiria PgF2a iššaukia geltonkūnio regresiją (liuteolizę). Lytinis ciklas kartojasi iš naujo.
Jei kumelė liko kumelinga, geltonkūnis progesteroną išskiria iki 160 kumelingumo dienos. Išskirtas progesteronas blokuoja FSH išskyrimą ir stabdo naujų folikulų augimą. Progesteronas
paruošia gimdos gleivinę embriono implantacijai, skatina subepiteliniame sluoksnyje esančių liaukų sekreciją, atpalaiduoja miometrijumą. Progesterono kraujo serumo randama >2ng/ml. Tolimesnė progesterono sintezė vyksta placentoje (chorione). Zigota (ankstyvoji embriono stadija) į gimdą grįžta po 5 – 6 parų. Iki 16 paros po apvaisinimo zigota migruoja gimdos rage, dažniau priešingoje pusėje negu buvo praėjęs kumelingumas. Po 16 dienos zigota formuojasi gimdos rago dalyje nuo gimdos kūno. Implantacija užsibaigia tik apie 40 dieną po apvaisinimo. Kumelingos kumelės gimdos gleivinė gamina eCG (kumelių choriogonadotropinas), kuris stimuliuoja susidariusio geltonkūnio veiklą ir priverčia antrinius folikulus ovuliuoti ir liuteinizuotis. Aukštas progesterono lygis, nesukelia rujos požymių. Endometriumo gaminamas eCG apsaugo embrioną, o vėliau – vaisių nuo aborto (Aniulis ir kt., 2008).
Trumpai kumelės lytinis subrendimas 10 – 20 mėn vidutiniškai 18 mėn; optimalus laikas pirmajam sėklinimui 2 – 3 metų amžių; lytinio ciklo trukmė 19 -23 paros, vidutiniškai 21 para; rujos trukmė 2 - 13 parų, vidutiniškai 5,7 paros; ovuliacijos laikas 1 – 2 paros iki rujos pabaigos; optimalus sėklinimo laikas 2 – 4 paros iki rujos pabaigos (Stankevičienė ir kt., 2006).
1.3. ABORTAI IR JŲ PRIEŽASTYS
Jei kumelingumas baigaisi anksčiau laiko – vadinama persileidimu (abortu). Kumelėms, abortų norma yra tarp 5-15 proc. Nors abortai gali pasitaikyti viso kumelingumo laiktorapiu, tačiau pagal taisyklę abortu laikoma iki 4 mėnesio (Bollwein, 2005; Allen ir kt., 2007). Apie 60 proc, abortų įvyksta iki 45 kumelingumo dienos (Moris; Allen, 2002). Abortas arkliams gali atsirasti dėl įvairių priežasčių. Infekcinės medžiagos, pavyzdžiui, bakterijų, virusų ar grybelių, gali pulti vaisių ar jo membranas, todėl vaisiaus miršta ir išsiunčiamas iš gimdos. Kiti veiksniai, priskiriami kumelėms, išoriniai veiksniai gali sukelti nepageidaujamų padarinių embrionui ar vaisiui. Šie veiksniai: dvynukai, hormonų trūkumas, įgimtos anomalijos, skalsių ir alkaloidų toksiškumas (Wright, 2005). Taip pat padidėja ankstyvaus embriono aborto rizika kergiant kumelę tik atsivedus kumeliuką, dėl neatsistačiusios gimdos, galimos bakterinės invazijos (Moris; Allen, 2002).
1.3.1. Infekcinės abortų priežastys
Per pastaruosius šešerius metus, infekcinės abortų priežastys jau sudarė maždaug trečdalį visų abortų diagnozių. Arklių herpes (EHV-1) yra pagrindinis infekcinių ligų sukėlėjai, o tai sudaro 18% visų abortų (Wright,2005).
VIRUSINIS ABORTAS
Arklių herpes (EHV - 1 aborto virusas) yra dažniausiai susijęs su kumelių abortais, o herpes EHV - 4 (rhinopneumonitis virusas) paprastai siejamas su kvėpavimo takų ligomis, ypač jaunų žirgų. Abu potipiai turi potencialą sukelti kvėpavimo takų ligas ir abortus . Vakcina yra pagalba, siekiant išvengti aborto dėl EHV - 1 infekcijos. Herpeso šeimos virusai gali išlikti pas savo šeimininką ir nesukelti simptomų, lieka nepastebimi po pirminės infekcijos. Po kelių mėnesių ar metų nuo pirminės infekcijos, latentinis herpes užkratas vėl gali tapti pastebimas, nauja replikacija ir inicijuoja naujus ligos protrūkius su naujais jautriais individais. Todėl latentiškai užkrėstų žirgų, pervežimo metu, iš kurių virusas aktyvuotas streso, išskiriamas į aplinką, užkrečia kitus žirgus, ir pradeda naują protrūkį (Wright; Kenney, 2005).
20 – 90 dienų po motinos kontaktų su liga vaisius gali užsikrėsti. Dauguma abortų dėl šio viruso atsiranda 8 – 11 nėštumo mėnesį, gali atsirasti ne anksčiau kaip 5 mėnesį. Kai kuriais atvejais, kumeliukas gimsta gyvas bet miršta netrukus po gimimo dėl infekcijos. Persileidimų gali būti iki 100 % jei kumelių banda nėra atspari (Wright; Kenney, 2005).
Arklių arterito virusas (EPV) turi potencialą sukelti abortą, taip pat dažniai pastebima užkrečiamų kvėpavimo ligų ir sperma plintančių iš užkrėstų eržilų (Wright, 2005). Infekcinio arklių arterito metu (EVA) abortai paprastai pasireiškia sporadiškai. Virusas pažeidžia kumelės kraujagysles. Tai taip pat turi įtakos gimdos kraujotakai - sumažėjęs kraujo srautas ir nepakankamos tiekimas į placentą. Kaip rezultatas, sumažėja progestino sintezė placentoje ir vaisius nėra pakankamai aprūpinamas deguonimi. Tai veda prie vaisiaus mirties ir galiausiai aborto (Bollwein, 2005).
BAKTERINĖS KILMĖS ABORTAI
Keletas rūšių bakterijų buvo inkriminuojamos kaip sukėlėjai arklių abortų ir nevaisingumo. Dažniausia priežastis, dėl bakterijų sukelto aborto yra organizmai iš streptokokų grupės. Kitos dažnai sukeliančios abortus bakterijos yra leptospira, nocardia, klebsiella ir stafilokokų rūšys,
pseudomonas, e.coli, chlamydia.
Šie atstovai patekę ant reprodukcinio trakto keliauja į gimdą, todėl infekcija, būna vaisiaus dangalų ir sukelia abortą. Placentos užsilaikymas dažniausiai yra tęsinys bakterijų sukeliančių abortus, kurios sukelia ir infekcijas gimdoje (endometritus ir / arba metritas). Gydymas kumelėms dažnai reikalingas, kol ji gali būti sėkmingai sukergta. Tai gera praktika nustatyti kenksmingų bakterijų buvimą gimdoje. Veterinarijos gydytojas gali skirti kumelių gimdos plovimus su arba be
antibiotiku (Wright, 2005). Retai bakterijos sukelia abortą patekdamos per kraują – leptospira, o ne per vulvą. Dažnai bakterijos randamos ir normalioje makšties aplinkoje (Bollwein, 2005).
LEPTOSPIROZĖ
Leptospirozės infekcija arkliams pasireiškia arba kaip abortas, arba pasikartojantis uveitas (akies kraujagyslių uždegimas). Leptospirų yra ir judrių bakterijų, vadinamų spirochetų (Wright, 2005).
GRYBŲ SUKELTI ABORTAI
Abortą gali sukelti ir Aspergillus fumigatus. Abortai sukelti grybų sutinkami sporadiškai, dažniausiai tarp 5-11 kumelingumo mėnesio. Grybinė infekcija dažniausiai patenka per makštį. Abortuotas vaisius yra mažas ir liesas, placentai būdingos plokščios ląstelės (Aurich; Bollwein, 2005).
1.3.2. Neinfekcinių priežasčių abortai
Svarbiausi veiksniai sukeliantys neinfekcinį abortą yra dėl nediagnozuotų dvynių, virkštelės užsisukimo, gimdos gleivinės pasikeitimų, sutrikusios placentos funkcijos, sunkios ligos (neginekologinės), maisto medžiagų trūkumo arba streso. Neinfekciniai abortai sudaro apie 60 proc, visų abortų (Bolwein, 2005).
ABORTAS DĖL DVYNIŲ
Abortas dėl dvynių yra gerai žinomas, sveikų dviejų kumeliukų gimimas yra neįprastas. Visuotinai žinoma, kad kumelė sėkmingai išnešioti du kumeliukus iki nėštumo pabaigos negali dėl placentos nepakankamumo. Kitaip tariant, nepakankama vaisiaus membranos apimtis, kad tilptų ir suteiktų mityba dviems besivystantiems kumeliukams. Yra didesnė galimybė turėti du kumeliukus, kai poruojamos jaunos kumelės. Galima vieno vaisiaus žūtis ir autolizė, tuo tarpu antrasis vaisius gali vystytis fiziologiškai (Aurich, 2005). Su bendro naudojimo ultragarsu, naudojamų arklių praktikoje, dvigubą nėštumą dabar paprasta nustatyti anksti (Wright, 2005). Pas grynakraujas kumeles dvynių užsimezgimas yra aukštas 15,4proc. (pas ristūnus 6,1 proc), tačiau jų gyvybingų išnešiojimas ir atsivedimas mažas (14,5 proc abu išgyvena 2 savaites, 21 proc. išgyvena vienas iš dvynių 2 savaites.)( McKinnon, 2011).
ABORTAS DĖL PROGESTERONO TRŪKUMO
Progesteronas yra hormonas, kurio funkcija yra parengti gimdą priėmimui apvaisinto kiaušinėlio. Šis hormonas gaminamas struktūroje žinomoje kaip geltonkūnis. Ši struktūra sudaro vietoje folikulo , kuriam plyšus paleidžiama kiaušialąstė ir kuri buvo apvaisinta. Geltonkūnį sudaro specializuotos ląstelės, kurios gamina progesteroną . Arklio, geltonkūnis nėštumo metu gamina pakankamai progesterono kad išlaikyti kūdikį tik nuo 40 iki 50 dienų. Maždaug šiuo metu, statiniai vadinami „endometrial cups“ pradeda vystytis gimdoje. Šios struktūros išskiria hormoną, vadinamą gonadotropinu, kuris stimuliuoja kiaušides gaminti daugiau kiaušinių, dėl kurio daugiau formuojasi geltonkūnių. Naujai suformuotas geltonkūnis gamina progesteroną, reikalingą palaikyti nėštumui iki ketvirto ar penkto nėštumo mėnesio. Šiuo metu placenta perima progesterono gamybą. Sintetiniu progesteronu padedama išlaikyti kumelių nėštumą (Wright,2005).
PLACENTOS NEPAKANKAMUMAS
Placenta atšoka paprastai kaip kitokių abortų pasekmė, dažniausia po bakterinės infekcijos, prasidedantis placentitas. Izoliuotas placentitas gali atsirasti nuo nėštumo vidurio iki pat kumeliavimosi. Vystosi vaisiaus hipoksija ir deguonies stoka, tai lemia, silpno leisgyvio kumeliuko, vieno, iš dviejų, negyvo kumeliuko gimimą arba abortą. Jei kumeliukas gimė gyvas, reikia kuo greičiau pašalinti vaisiaus dangalus, siekiant užtikrinti kumeliuko išgyvenimą.
Placentos nepakankamumas įtakoja lėtesnį vaisiaus augimą, bei mažo, silpno ir (arba) su silpna imunine sistema kumeliuko gimimą. Kumeliukai gimę fiziologiškai tinkamu metu, gali būti taip pat negyvi arba mažai gyvybingi. Placentos nepakankamumo priežastis dažnai būna endometriozė (Aurich, 2005; Ball, 2011).
VIRKŠTELĖS UŽSUKIMAS
Virkštelė gali užaugti iki 84 cm, o judant vaisiui gali užsisukti arba prismaugti kumeliuką (Aurich, 2005). Užsukimas, ar smaugimas virkštele, iškaro leidžia suprasti, kad vaisiaus mirtys ir abortai yra vėlesniuose neštumo etapuose. Virkštelė paprastai turi tris pagal laikrodžio rodyklę posūkius. Tam tikrais atvejais, per didelis sukimasis ar vyniojimasis aplink vaisiaus galūnes sustabdo kraujo tekėjimą į smegenis, todėl vaisiaus miršta. 42,6 proc. abortų būna dėl virkšteles užsisukimo (Wright,2005).
ĮGIMTI DEFEKTAI
Pastaraisiais metais, kumelėms yra diagnozuojamas nėštumas su ultragarsu pagal gestacijos 15 dieną. Prieš naudojant ultragarsą, ankstyvąsias embrionines mirtis galima supainioti su nesėkmingu pastojimu. Daugelis iš šių ankstyvųjų embriono mirčių turi genetinių ar chromosomų defektų, dėl netinkamo embriono vystymosi vėliau įvyksta abortas (Wright,2005).
1.4. VEISLĖS ĮTAKA KUMELIŲ REPRODUKCIJAI IR EMBRIONINIAM LAIKOTARPIUI
1.4.1.Kumelingumas
Kumelės kumelingumas būna vidutiniškai 336 dienas, kuris trunka nuo zigotos susidarymo iki kumeliuko gimimo, bei placentos pasišalinimo. Skirstomas į embriono etapą ir vaisiaus etapą. Embriono etapas
Embriono etapas prasideda pastojimo dieną. Vizualus atpažinimas galimas jau 8 nėštumo dieną, kartu su embriono sukeltu prostaglandino sekrecija iš gimdos. Todėl negali būti geltonkūnio regresijos.
Prieš implantacinis etapas prasideda vaisiaus fiksacija 16 dieną, ir baigiasi 36/38 dieną. Prieš implantacinis laikas yra prieš implantacijos pradžią. Embrionas turi tvirtą ryšį su motinos gimdos gleivine. Embriono etapas baigiasi kai pradeda formuotis vaisiaus dangalai ir organų užuomazgos, t.y. 39 nėštumo dieną (Aurich; Dietz; Huskamp, 2005).
Pradžioje, pirmuosius 2 mėnesius, kumeliukas – embrionas auga lėčiausiai. Etapas prasideda kaip kiaušinėlis, kuris dalijasi daug kartų 2 savaites. 32 dieną, jis panašus į buožgalvis. Pasak "The Complete Equine Veterinary Manual" (Pavord, 2004), kumeliuką galima pamatyti ultragarsu 45 dieną. Po 2 mėnesių nėštumo, kai arklinių šeimos charakteristika atsiranda, pavyzdžiui, keturios mažytės kanopos, sudėtinga uodegos pradžia ir plati braškės formos galva. Šiuo metu gali būti įvertinama kumeliuko lytis. Vidutinis jauniklio embrionas 2 mėnesių bus 3-3,7 colių (7 iki 10 cm) ilgio.
Nuo 3 iki 6 mėnesių mažiau vyksta pokyčių embriono augime. Kumeliuko galva, kūnas, kaklas ir kojos pailgėja, tad embrionas yra lengvai atpažįstamas kaip arklys. Plaukai pirmiausia pradeda augti aplink kumeliuko lūpas ir tada plinta per visą kūną. Kanopos ir lyties organai, beveik susidarę. Uždari vokai kurie matosi virš didelių kumeliuko akių. Per 6 mėnesių laikotarpį,
kumeliukas turėtų būti užaugęs daugiau kaip 56 cm ilgio ir sveria 5 ir 7 kg.
Nuo 7 mėnesių iki gimimo kumeliuko embrionas auga sparčiausiai per visą nėštumo laikotarpį. Per 8 mėnesius kūnas ir kojos auga toliau ir kumeliukas greitai priauga svorio. Vaisiaus kailis, plaukai sparčiausiai auga 270 dieną ir šiuo metu gali būti nustatyta gyvulio spalva. Nuo vienuolikto mėnesio pradžios, pieniniai dantys pradeda kaltis pro kumeliuko dantenas. Esant normaliam nėštumui, priekines kojos kumeliukas ištiesia šalia galvos, pasiruošia gimimui (Sherwood, 2013).
Dažniausiai veisimui naudojamos vyresnės kumelės, pabaigę sportinę karjerą, kai tuo tarpu kitas gyvulių rūšis veisia jaunas. Tačiau kumelės amžius turi neigiamą įtaką sėkmingam veisimui, mažėja tikimybė atsivesti sveiką gyvybingą palikuonį (Bosch ir kt. 2009).
Svarbiausia embriono aborto priežastis yra kumelės endometriumo ligos (Bolwein, 2005). Beveik pas visas vyresnes kumeles vyksta ūmūs uždegimo procesai (endometritas) ir kiti degeneratyviniai lėtiniai procesai (endometriozė) – kaip kraujagyslių funkcija (Ball, 2011). Studijos parodė, jog visi tarp 12 – 50 nėštumo dienos įvykstantys abortai yra šių procesų pasekmė (Carnevale ir kt, 2000). Dažniausias degeneratyvinis lėtinis pasikeitimas yra endometriumo cistos. Tačiau jos yra vertinamos prieštaringai kaip aborto priežastis. Visoms vyresnėms nei 10 metų kumelėms yra sutinkamos endometriumo cistos, kurios sunkiau apsivaisina, sunku išmatuoti tiesioginę cistų įtaką (Ball, 2011).
Apžiūrint grynakraujas kumeles pastebėta ir eržilų įtaka ankstyviems embriono abortams (Allen ir kt. 2007). Šita įtaka būtų vertinama kaip genetiniai pažeidimai, infekcinės ligos, chromatino pažeidimai (Ball, 2011).
1.4.2.Žemaitukų ir stambiųjų žemaitukų augimo sparta embrioniniu ir poembrioniniu laikotarpiu
Siekiant palyginti Žemaitukų ir stambiųjų žemaitukų augimo spartą poembrioniniu laikotarpiu, tirti ir embrioninio jų vystymosi skirtumai. Žemaitukų veislės eržiliukai buvo nešiojami vidutiniškai 332,4 dienas, o stambiųjų žemaitukų eržiliukai – 336,9 dienas, t.y. 4,5 dienos ilgiau. Kumelaitės tiek vienos, tiek kitos veislės vystėsi vienodai – beveik 335 dienas. Bendra žemaitukų kumeliukų embrioninio vystymosi trukmė yra 334 dienos, stambiųjų žemaitukų – 335,8 dienos, t.y. stambieji žemaitukai buvo nešiojami beveik 2 dienomis ilgiau. Stambieji žemaitukai atsivedami stambesni už žemaitukus – tik ką atsivesti jie svėrė 46 kg, o jų aukštis ties gogu buvo 98 cm, tuo tarpu tik ką atsivesti žemaitukai svėrė vidutiniškai 39,8 kg, o jų ūgis ties gogu buvo 91 cm (Macijauskienė; Šveistienė, 2002). Stambiųjų žemaitukų kumelės yra vislios ir lengvai
kumeliuojasi. 100–ui kumelių vidutiniškai tenka 73 kumeliukai, o abortuojasi tik 1,3% kumelių. 100–ui žemaitukų kumelių vidutiniškai tenka 91 gimęs kumeliukas, o 100–ui sukergtų Lietuvos sunkiųjų veislės kumelių tenka 69,3 sveikų kumeliukų. Latvijos važiuojamųjų arklių 100–ui kumelių vidutiniškai tenka 70–80 kumeliukų. Pagal E. Brunso ir bendraautorių duomenis, Vokietijoje 100–ui Hanoverio veislės kumelių vidutiniškai tenka 53,2 kumeliukų. Rusų ristūnų veislės kumelingų kumelių skaičius 1968 - 1979 metais svyravo nuo 80,1 iki 81,7%, o sėkmingų apsikumeliavimų – nuo 72,2 iki 73,0%, ir tai buvo laikoma aukštais rodikliais. O buvusioje Jugoslavijoje lipizanerių kilmės kumelių vidutinis kumelingumas buvo 63,61. Analizė rodo, kad stambiųjų žemaitukų kumelės normaliai pradeda rujoti ir sėkmingai kumeliuojasi, jeigu yra tinkamos laikymo sąlygos, normalus darbo krūvis ir subalansuotas šėrimas. Pasitaiko atvejų, kai kumelės iki 20 metų ir dar ilgiau kasmet veda po kumeliuką.(Šveistienė, 2005)
Pagal O. A. Balakšino duomenis, arabų veislės kumelių vidutinis nėštumo periodas trunka 340 dienų (eržiliukus kumelės nešioja 340,8, kumelaites – 339,5 dienų).
2. DARBO VIETA IR METODIKA 2.1. TYRIMŲ LAIKAS, VIETA, APIMTIS
Tiriamasis darbas buvo atliktas 2011 – 2013 metais „Vilniaus žirgyne“, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Gyvūnų veisimo katedroje. Tyrimui naudoti duomenys iš Vilniaus žirgyno nuo 2004 metų iki 2013 metų.
UAB“Vilniaus žirgynas“ buvo įkurtas 1949 m. netoli Vilniaus ir yra vienas didžiausių žirgynų Lietuvoje. Čia veisiami ir auginami 360 veislinių žirgų: žemaitukų, stambiųjų žemaitukų, arabų, trakėnų, šetlando ponių.
Pagrindinis žirgyno uždavinys - saugoti lietuviškų žirgų genofondą. Labiausiai vertinami ir saugomi yra žemaitukai - viena seniausių veislių Europoje.
2012 m birželio mėn. įvykus UAB „Vilniaus žirgynas“, UAB „Sartų žirgynas“ ir UAB „Nemuno žirgynas“ reorganizavimui, bendrovės yra reorganizuotos sujungimo būdu, sujungiant UAB „Vilniaus žirgynas“, UAB „Sartų žirgynas“ ir UAB „Nemuno žirgynas“ į UAB „Lietuvos žirgynas“.
Žirgyne yra uždaras maniežas, hipodromas, aikštynai - geros sąlygos treniruoti žirgus, rengti tarptautinio lygio varžybas. Hipodrome yra 2 žirgų bėgimo takai - kietos ir smėlio dangos, takų ilgis-1200 metrų, todėl čia galima organizuoti jojamųjų žirgų lenktynes. Taip pat hipodromo teritorijoje yra žiūrovų tribūna, teisėjams patalpos, 200 vietų arklidės, pagalbinės patalpos – sandėliai ir garažai, eržilų spermos surinkimo centras. Žirgyno hipodrome jau nuo 1974 m. kasmet organizuojamos respublikinės ir zoninės arklių augintojų konkūrų varžybos- bandymai.
Žirgyno treneriai ruošia žirgus konkūrams, moko jodinėti ir instruktuoja visus norinčius joti ir važiuoti. Teikiamos žirgams pensionato paslaugos. Laisvalaikio praleidimui suteikiamos individualios bei grupinės jojimo pamokos (Vilniaus žirgynas, 2013 ).
Tyrimų duomenys buvo išanalizuoti skaičiuokle EXCEL, SPSS paketu (licenzija Nr9900457, versija 15, SPSS Inc., JAV). Tyrimo duomenys laikomi patikimais, kai jų patikimumo rodiklis yra ≤ 0,05.
2.2. STATISTINĖS ANALIZĖS METODAI
Tyrimui buvo pasirinktas UAB „Lietuvos žirgynas“ , tirtos Vilniaus žirgyno padalinyje auginamos ir veisiamos kumelės. Čia auginamos žemaitukų, stambintų žemaitukų, trakėnų, anglų ir arabų grynakraujų bei Šetlandų ponių kumelės. Imti duomenys iš skirtingų metų 2005, 2007, 2009, 2010, 2011. Skaičiuota kiek veislinių kumelių buvo, kiek jų kergta ar sėklinta, kiek iš esamų
kumelių abortavo ir kiek kumeliukų jos atsivedė. Duomenys apie kergimus ir abortus lyginti pagal veisles, o kergimų ir sėklinimų duomenys skaičiuoti grupėmis pagal metus. Veislės įtaka embrioniniam laikui tirta 2013 metais, pasirinkus keletą skirtingų veislių kumelių.
3. TYRIMŲ REZULTATAI
3.1. KUMELIŲ REPRODUKCINĖS SAVYBĖS PAGAL VEISLES
Magistrantūros studijų metu ištyrėme 6 veislių kumelių reprodukcines savybes pagal Vilniaus žirgyno zootechninės apskaitos dokumentus.
Duomenys apie trakėnų veislės kumelių reprodukciją apibendrinti 1 lentelėje.
1 lentelė. Trakėnų veislės kumeliavimosi rezultatai
Metai Veislinių kumelių skaičius Gauta kumeliukų Abortavo Kergta ir sėklinta
2005 42 24 1 27
2007 46 22 - 37
2009 50 19 2 37
2010 57 14 5 37
2011 48 17 4 43
Kaip matome iš 1 lentelės, analizuojamu laikotarpiu trakėnų veislės kumelių skaičius kito netolygiai ir padidėjo 14,3 proc., bet 1,4 karto sumažėjo gautų žirgyne kumeliukų skaičius. Daugiausiai kumelių abortavo 2010 iš visu kergtų kumelių abortavo 13,5 proc.
2 lentelė. Anglų grynakraujų kumeliavimosi rezultatai
Metai Veislinių kumelių
skaičius Gauta kumeliukų Abortavo Kergta ir sėklinta
2005 6 3 1 6
2007 5 2 - 5
2009 3 - - 4
2010 5 - - 3
Anglų grynakraujų kumelių skaičius nuolat mažėjo, tai matome 2 lentelėje, atitinkamai mažėjo ir sėklinimų skaičius. Nuo 2009 metų kumeliukų žirgyne nėra gaunama nors kumelės yra sėklinamos ir kergiamos taip yra nes, buvo parduodamos sukergtos kumelės.
3 lentelė. Arabų grynakraujų kumeliavimosi rezultatai
Metai Veislinių kumelių skaičius Gauta kumeliukų Abortavo Kergta ir sėklinta
2005 32 8 8 16
2007 23 13 - 21
2009 31 13 1 17
2010 28 17 1 21
2011 35 12 - 30
3 lentelėje matome, kad kumelių skaičius kiekvienais metais tai padidėja tai sumažėja netolygiai. Nepriklausomai nuo to kumeliukų skaičius nuolat augo,šiuo metu gaunama 1,5 karto daugiau kumeliukų nei 2005metais, abortų skaičius sumažėjo 100% ir visai neliko abortavimo atvejų. Kergimų ir sėklinimų skaičius per tiriamuosius metus išaugo dvigubai.
4 lentelė. Žemaitukų kumeliavimosi rezultatai
Metai Veislinių kumelių skaičius Gauta kumeliukų Abortavo Kergta ir sėklinta
2005 26 11 - 19
2007 34 9 - 18
2009 35 17 - 24
2010 38 14 - 19
2011 33 12 - 25
Iš 4 lentelės duomenų matome, kad veislinių kumelių skaičius žirgyne per tiriamuosius metus 1,3 karto padidėjo. Kumeliukų keikis kito netolygiai, jų daugiausia buvo 2009 metais, 48,6 proc. nuo auginamų kumelių skaičiaus, tai yra 1,5 karto daugiau kumeliukų nei tyrimo pradžioje. Aborto atvejų tyrimo metu nepasitaikė. Kergimų skaičius tolygus, tik išskirtinai daugiau kergimų buvo atlikta 2009 ir 2011 metais.
5 lentelė. Stambiųjų žemaitukų kumeliavimosi rezultatai
Metai Veislinių kumelių skaičius Gauta kumeliukų Abortavo Kergta ir sėklinta
2005 14 6 1 11
2007 19 6 1 15
2009 23 6 1 15
2010 24 10 2 21
2011 26 10 1 23
5 lentelėje matome stambintų žemaitukų veislinių kumelių skaičius padidėjo beveik dvigubai, kumeliukų skaičius buvo pastovus tačiau nuo 2010 metų išaugo 1,6 karto. Kergimų skaičius augo atitinkamai nuo kumelių skaičiaus ir padidėjo 2,1 karto. Abortavimo atvejų šios veislės kumelėms pasitaiko nedaug, tačiau abortavusių skaičius išlieka tolygus apie 5proc.
1 paveikslas. Šimtui kumelių gauta kumeliukų procentais
1 paveikslo grafike matome, kad pirmaisiais dviem tyrimų metais anglų grynakraujų gaunamų kumeliukų procentas maždaug pusė laikomų kumelių skaičiaus, tačiau nuo 2009 metų kumeliukų nebegaunama. Arabų grynakraujų kumelėms tenkantis kumeliukų skaičius augo iki 2009 metų, paskui pradėjo mažėti tolygiai kaip kad prieš tai augo. Žemaitukų skaičius visada tolygus, tik 2009 metais kumeliukų skaičius staigiai išaugo. Stambintų žemaitukų kumeliukų skaičius 100 kumelių visada buvo tolygus ir siekė apie 50 proc., šetlando ponių kumeliukų skaičius visada mažėjo, tačiau tai būtų galima susieti su išaugusiu kumelių skaičiumi.
3.2. ŽIRGYNE SĖKLINAMŲ IR KERGIAMŲ KUMELIŲ SANTYKIS PROCENTAIS
2 paveikslias. sėklinta / kergta kumelių 2005 metais
Paveiksle 2 matome, kad visos anglų grynakraujų kumelės yra sėklinamos, stambintų žemaitukų kumelės žirgyne buvo ir kergiamos ir seklinamos, visų kitų veislių kumelės yra kergiamos, tačiau kergtų kumelių skaičius nesikia 100 proc., nes kergiamos ne visos žirgyne laikomos kumelės.
2007 metus apibūdinančiame 3 paveiksle matome, kad anglų grynakraujų kumelės buvo ir kergiamos, ir sėklinamos, arabų grynakraujų, žemaitukų ir šetlando ponių veislės kumelės kaip ir ankstesniais metais buvo kergiamos, o stambintų žemaitukų kumeležės kergiamos ir sėklinamos panašiu santykiu.
4 paveikslas. Sėklinta / kergta kumelių 2009 metais
Pagal 4 paveikslo grafiką matome, kad arabų grynakraujų ir stambintų žemaitukų buvo kergta mažas procentas (po vieną kumelę), anglų grynakraujų kumelių buvo sėklinta daugiau nei 100proc., tokia procentinė išraiška atsiranda, nes viena kumelė buvo sėklinta 2 kartus, visos žirgyne laikomos šetlando ponių kumelės buvo kergtos.
Paveiksle 5 nedidelė dalis iš laikomų žirgyne anglų grynakraujų kumelių buvo ir kergiamos ir sėklinamos, arabų grynakraujų ir stambintų žemaitukų nedidelė dalis sėklinama, o visos kitos kumelės kergiamos, žemaitukų ir šetlando ponių kumelės kergiamos.
6 paveikslas. sėklinta / kergta kumelių 2011 metais
Grafike 6 paveikslo matome, visos anglų grynakraujų kumelės buvo sėklintos, o Šetlandų ponių kumelės visos kergtos; žemaitukų kumelės nebuvo sėklinamos, jos kergiamos, tačiau ne visos veislinės kumelės buvo sukergtos; dauguma arabų grynakraujų ir stambintų žemaitukų kumelių buvo kergiamos.
3.3. KUMELIŲ EMBRIONINIO LAIKOTARPIO TYRIMAI Veislė M SD P Trakėnų 337,4 2,30 0,2379 Anglų grynakraujų 339 8,19 0,3994 Arabų grynakraujų 340 0,71 0,0013 Žemaitukų 330,4 2,30 0,0058 Stambiųjų žemaitukų 330,4 6,23 0,1518 Vidurkis 335,44 6,15
6 lentelė. Įvairių veislių kumelių embrioniniai laikai
Lentelėje 6 matome, kad kiekvienos žirgyne laikomų žirgų veislės buvo atrinkta po 8 kumeles, stebėtas jų nėštumo laikotarpis. Pagal lentelėje matomus duomenis visų tirtų kumelių nėštumo laiko vidurkis buvo 335 dienų. Kiekvienos veislės vidurkiai parodo kad trakėnų, anglų ir arabų grynakraujų žirgų nėštumas trunka ilgiau, o žemaitukų ir stambintų žemaitukų vidutinė nėštumo trukmė yra 330 dienų. Trumpiausias embrioninis laikotarpis yra stambintų žemaitukų kumelės 321 dienos, o ilgiausiais 352 dienos. Anglų grynakraujų vidutinis kvadratinis nuokrypis yra labai didelis, tačiau šie duomenys statistiškai nėra patikimi. Taip pat nepatikimi duomenys yra apie trakėnus ir stambiuosius žemaitukus. Arabų grynakraujų ir žemaitukų vidutiniai kvadratiniai nuokrypiai yra mažiausi, ir šie duomenys statistiškai yra patikimi, nes jų patikimumo rodiklis yra mažesnis negu 0,05.
4.TYRIMŲ REZULTATŲ APIBENDRINIMAS
Skirtingų veislių kumelių žirgyne laikoma nevienodas skaičius, jų skaičius kito įvairiai. Trakėnų, arabų grynakraujų ir stambintų žemaitukų skaičius vis augo. Žemaitukų skaičius nuolat keitėsi, augo vėliau mažėjo. Anot V. Macijauskienės (2006), šios veislės kumelės yra vislios, tokie duomenys gauti ir tyrimo metu, šių kumeliukų žirgyne yra gaunama daugiausia, o kumelių abortų nepasitaiko. Anglų grynakraujų kumelių skaičius mažėjo. Šetlandų ponių kumelių skaičius mažai kito, buvo tolygus.
Šimtui kumelių tenkantis kumeliukų skaičius procentais kito įvairiai, anglų grynakraujų kumeliukų pastaraisiais metais žirgyne nėra gaunama. Arabų grynakraujų kumeliukų skaičius, šimtui kumelių, kito netolygiai, tyrimo pradžioje kumeliukų skaičius didėjo, o vėliau mažėjo. Stambiųjų žemaitukų ir žemaitukų kumeliukų skaičius kito netolygiai, didėjo. R.Šveistienės (2002) straipsnyje rašoma, kad Stambiųjų žemaitukų kumelės yra vislios ir lengvai kumeliuojasi. 100–ui kumelių vidutiniškai tenka 73 kumeliukai, o abortuojasi tik 1,3% kumelių. Tyrimo metu nustatyta, kad Vilniaus žirgyne kumeliukų kasmet gimsta 50 proc. nuo laikomų kumelių skaičiaus. Stambiųjų žemaitukų abortu žirgyne buna tik po 1 ar 2 per metus. Šetlandų ponių kumeliukų skaičius tenkantis šimtui kumelių vis mažėjo.
Embrioninio tyrimo rezultatai parodė, kad gauti duomenys sutampa su duomenimis iš nagrinėtų literatūros šaltinių. Visų kumelių embrioninio laikotarpio vidurkis yra 335,4 dienos, literatūroje nurodoma, kad vidutinė trukmė yra 336 dienos (Macijauskienė, 2002). Vienos tiriamosios kumelės nėštumas yra labai trumpas 321 dienos, o kitos labai ilgas 352 dienos. Literatūroje nėštumo normos ribos yra nuo 330-340 dienos, tačiau nurodoma, kad galimi atvejai, kai kumelių nėštumas trunka 300 - 400 dienų (Šveistienė, 2005). Taigi net šios išsiskiriančios kumelės į normalų nėštumo laiką įeina. Žemaitukų veislės eržiliukai buvo nešiojami vidutiniškai 332,4 dienas, o stambiųjų žemaitukų eržiliukai – 336,9 dienas, t.y. 4,5 dienos ilgiau. Kumelaitės tiek vienos, tiek kitos veislės vystėsi vienodai – beveik 335 dienas (Macijauskienė; Šveistienė, 2002). Tyrimo metu žemaitukų kumeliu vidutinis kumelingumo laikas buvo 330 dienų, kaip ir stambiųjų, tai žemaitukų veislės kumelių embrioninis laikas trumpesnis 2 dienom, o stambiųjų žemaitukų net 6 dienom trumpesnis, nei teigiama literatūroje. Pagal O. A. Balakšino duomenis, arabų veislės kumelių vidutinis nėštumo periodas trunka 340 dienų (eržiliukus kumelės nešioja 340,8, kumelaites – 339,5 dienų) (Šveistienė,2005). Vilniaus žirgyne šios veislės kumelės kumeliukų laukia 340 dienų, tai yra tiek pat kaip ir minima literatūroje.
