LIETUVOS VETERINARIJOS AKADEMIJA
GYVULININKYSTöS TECHNOLOGIJOS FAKULTETAS
GYVULININKYSTöS KATEDRA
Vygintas Jucys
Skirtingų karvių veislių melžimo savybių palyginimas
Magistro darbas
Darbo vadovas: e. doc. p. dr. Saulius Tušas
Magistro darbas atliktas 2008-2010 metais Lietuvos Veterinarijos Akademijoje, Gyvulininkyst÷s technologijos fakultete, gyvulininkyst÷s katedroje. Tyrimų duomenys buvo renkami Daukniūnų žem÷s ūkio bendrov÷je, Panev÷žio rajone.
Magistro darbą paraš÷: Vygintas Jucys
Magistro darbo vadovas: e. doc. p. dr. Saulius Tušas
TURINYS
1. ĮVADAS ...4
2. LITERATŪROS APŽVALGA ...6
2.1. PIENINIŲ GALVIJŲ VEISLöS ...6
2.1.1. Anglerai (Angelnai)...6
2.1.2. Žalmargiai holšteinai...7
2.1.3. Lietuvos žalieji ...8
2.2. MELŽIMO SAVYBöS...9
2.2.1. Mechanizuoto karvių melžimo technologija ...11
2.2.2. Karvių melžimas stov÷jimo vietose ...15
2.2.3. Karvių melžimas specialiose sal÷se – melžyklose ...15
2.2.4. Melžimo laikas ...16
2.2.5. ALPRO™ sistema...17
3. DARBO ATLIKIMO VIETA IR METODIKA ...18
4. TYRIMŲ REZULTATAI ...19
5. IŠVADOS...30
6. SUMMARY ...31
7. LITERATŪROS SĄRAŠAS...32
1. ĮVADAS
Pieno produktyvumui bene didžiausią įtaką turi karvių veisl÷, tod÷l išskiriama nemažai pieninių galvijų veislių. Kalb÷ti galima apie užsienio šalių karvių veisles, bet taip pat reikia aptarti ir lietuviškos kilm÷s pieninių galvijų veisles. Vienos jų pasižymi dideliu efektyvumu įsisavinant pašarus ir produktyvumu, kitos minimos kaip labai pieningos, dar kitos – tinkančios pramonin÷s pieno gamybos technologijai ar gerai prisitaikančios prie įvairių klimato sąlygų (Bendikas P., 1998).
Lietuvos ūkininkai rengia ir įgyvendina savo ūkių įvairius modernizavimo projektus, kad patektų tarp pažangiausių pieno ūkių. Nors įvairių tyrimų pateikiamais duomenimis teigiama, kad galvijų skaičius kasmet maž÷ja, tačiau produktyvumas vis d÷l to nenutrūkstamai auga. Ir tai yra džiuginanti žinia tiek Lietuvos ūkininkams tiek visam Lietuvos pieno ūkių sektoriui (Stanišauskien÷ D., 2005).
Europos Sąjungoje bei kitose pienin÷s galvijininkyst÷s šalyse karvių įvertinimas yra atliekamas pagal melžimo savybes – melžimo trukmę, pieno atleidimo greitį, aukščiausią pieno tek÷jimo srovę. Tod÷l šie rodikliai yra naudingi ir svarbi informacija apie melžimo eigą bei karvių tešmens sveikatingumą (Bruckmaier, Blum, 1998; Tancin, 2002).
Šiame darbe daugiau d÷mesio bus skiriama trijų pieninių galvijų veislių pristatymui ir apžvalgai, siekiant įžvelgti šių skirtingų karvių veislių melžimo savybes ir jas palyginti. Taip pat bus gilinamasi į tai, kas jau buvo min÷ta literatūroje konkrečiai šia mums aktualia tema ir yra pasiekta analizuojant skirtingas pieninių galvijų veisles. Taip pat bus apžvelgtos problemos, su kuriomis dažniausiai susiduriama ir kokios perspektyvos numatomos melžimo veiklos analizei ateityje.
Darbo tyrimo objektas yra Daukniūnų žem÷s ūkio bendrov÷, Panev÷žio raj.
Darbo tikslas. Išanalizuoti skirtingų karvių veislių melžimo savybes melžiant šonas prie šono melžimo aikštel÷je.
Tikslui pasiekti iškeliami šie uždaviniai:
Palyginti ūkyje laikomų Anglerų, Žalmargių holšteinų ir Lietuvos žalųjų karvių veislių melžimo savybes melžiant šonas prie šono melžimo aikštel÷je; Palyginti skirtingų laktacijų karvių melžimo savybes.
Darbo metodas. Siekiant įgyvendinti užsibr÷žtus tikslus ir uždavinius, darbe naudojamas aprašomasis analitinis ir lyginamasis metodai bei mokslin÷s literatūros ir kitų šaltinių analiz÷.
Darbo šaltinių baz÷. Šiame darbe remiamasi specialistų analiz÷mis. Taip pat moksliniais straipsniais, monografijomis, konferencijų medžiagomis bei kitais tarptautinių duomenų bazių šaltiniais.
Darbo struktūrą sudaro įvadas, d÷stomoji dalis ir išvados. Tiriamojoje darbo dalyje d÷sningai analizuojami įvade iškelti uždaviniai. D÷stomoji darbo dalis prasideda bendrai apibr÷žiant skirtingų karvių veislių tipus: Anglerai, Žalmargiai holšteinai ir Lietuvos žalieji. Pateikiama bendra teorin÷ apžvalga apie melžimą ir mechanizuoto karvių melžimo technologijas. Toliau darbe plačiau aptariamas itin reikšmingas globaliame pasaulyje mechanizuotas karvių melžimas. Taip pat apžvelgiamos kelių tipų specialios karvių melžimo sal÷s-aikštel÷s.
Tiriamojoje darbo dalyje pateikiami pagrindiniai kintamieji, esantys itin reikšmingi, atliekant skirtingų karvių veislių melžimo savybių analizę, melžiant šonas prie šono melžimo aikštel÷je. Taip pat apžvelgiamos problemos, su kuriomis susiduriama analizuojantskirtingų karvių veislių melžimo savybes, melžiant šonas prie šono melžimo aikštel÷je. Darbo pabaigoje formuluojamos išvados, atsižvelgiant į iškeltus tikslus ir įvykdytus uždavinius, pateikiamas naudotos literatūros ir šaltinių sąrašas.
2. LITERATŪROS APŽVALGA
2.1. PIENINIŲ GALVIJŲ VEISLöSPagal gyvulių veislių klasifikatorių skiriamos dvi pieninių galvijų veislių grup÷s: 1. žalųjų veislių galvijai
2. juodmargių veislių galvijai
(http://ukiozinios.lt/pieniniu-galviju-veisles)
Šioje dalyje aptariamos veisl÷s Anglerai ir Lietuvos žalieji priskiriami pirmajai – žalųjų pieninių veislių galvijų grupei. Tuo tarpu Žalmargių holšteinų veisl÷ priskiriama juodmargių veislių galvijų grupei.
2.1.1. Anglerai (Angelnai)
Anglerai – labai sena pieno tipo galvijų veisl÷ (1 pav.), susiformavusi Vokietijos Šlezvigo holšteino žem÷s pusiasalyje, ties pasieniu su Danija. Rašytiniuose šaltiniuose veisl÷ pirmą kartą buvo pamin÷ta 1600 m., o planingas veisl÷s veisimas prad÷tas nuo 1830 m. Anglerų veisl÷ labiausiai žinoma d÷l aukštesnio negu kitų veislių pieno riebumo.
Šios veisl÷s galvijai vieni iš populiariausių pieninių žalųjų galvijų. Jie panaudoti išvedant ir gerinant Danijos, Lenkijos, stepių žaluosius ir Latvijos dvyluosius galvijus. Anglerais gerinami ir Lietuvos žalieji galvijai. Jie pagerino Lietuvos žalųjų tešmens morfologines ir fiziologines savybes, padid÷jo pieno riebumas, pieningumass, pager÷jo veisimosi savyb÷s (Darbutas J., Ulevičien÷ V., 2003).
Anglerų veisl÷s galvijai yra šviesiai ir tamsiai žalos spalvos, vidutinio stambumo, galva liesa, kaklas vidutinio ilgio, ragai šviesiai pilki su tamsiais galais, krūtin÷ gili, vidutinio pločio, tešmuo gerai išsivystęs, vonios formos. Jie smulkesni už Danijos žaluosius, nors ir buvo gerinti Danijos žalaisiais galvijais. Tai riebapieniai, gerų m÷sinių savybių, pieningų, stiprios konstitucijos, gero eksterjero anglerų veisl÷s galvijai (http://www.vic.lt/failai/16.anglerai.pdf).
Karvių vidutinis svoris 500 kg, bulių – 800 kg, o aukštis atitinkamai 129 cm ir 143 cm. Iš karv÷s vidutiniškai per metus primelžiama po 5500 – 6000 kg, 4,7 proc. riebumo ir 3,4 proc. baltymingumo pieno.
Anglerai charakterizuojami, kaip galvijai, efektyviai pašarus paverčiantys pienu. Jų pienas ne tik riebus, bet ir turi daug sausųjų medžiagų (Darbutas J., Ulevičien÷ V., 2003).
tikslas – pasiekti 9000 kg 4,8 proc. riebumo ir 3,8 proc. baltymingumo pieno išmilžį. Grynaveislių karvių Lietuvoje likę nedaug – 169.
Anglerai buvo naudojami Danijos žalųjų, Lietuvos žalųjų ir kitų veislių pieno riebumui padidinti. Į Lietuvą anglerai buvo įvežti 1981 m. 2006 m. Lietuvoje buvo 367 anglerų veisl÷s karv÷s. Vidutiniškai iš anglerų karv÷s buvo primelžta po 6085 kg. 4,76 proc. riebumo ir 3,64 proc. baltymingumo pieno (Darbutas J., Ulevičien÷ V., 2003).
1 pav. Anglerai (Angelnai)
2.1.2. Žalmargiai holšteinai
Holšteinai – minima kaip viena iš populiariausių galvijų veislių pasaulyje (2 pav.). Šios veisl÷s pieniniai galvijai gerai tinka pramonin÷s pieno gamybos technologijai, kadangi karv÷s yra gan÷tinai ramios, gerai pasisavinančios pašarus ir lengvai prisitaikančios prie įvairių klimato sąlygų. Holšteinų veisl÷s galvijai yra ryškaus pieninio tipo, aukšti, stambūs, jų didel÷ krūtin÷s apimtis ir gerai išsivystęs bei taisyklingos formos tešmuo. Šie galvijai efektyviai panaudoja pašarus, puikiai prisitaiko prie pramonin÷s technologijos. Prieauglis intensyviai auga. Holšteinų populiacijoje formuojami du – juodmargių ir žalmargių galvijų poveisliai. Pastarąjį papildo pirmajame gauti vertingiausi žalmargiai gyvuliai (Pauliukas, 1989).
Tai viena iš stambiausių ir produktyviausių pieninių galvijų veislių pasaulyje. Holšteinų veisl÷s karv÷s vidutiniškai sveria 680 – 800 kg, buliai – 1000 – 1200 kg, o jų aukštis ties ketera – atitinkamai 142 cm ir 152 cm. Paprastai ką tik atvesti veršeliai sveria apie 40 kg (Jukna, 1998).
Holšteinai, palyginus su savo pirmtakais Olandijos juodmargiais, yra kampuotesnių kūno formų, stambaus tvirto skeleto, turi plat÷jantį užpakalį, ilgas kojas. Tešmuo plačiau pritvirtintas prie papilv÷s, aukščiau pakeltas ir retai būna nukaręs. Jos susiformavimui didel÷s
įtakos tur÷jo Olandijos juodmargiai. Holšteinai labai gerai prisitaiko prie klimato pokyčių ir produktyviąsias bei eksterjero savybes stabiliai perduoda palikuonims juos sukryžminus su kitomis veisl÷mis (Pauliukas K., Masiulien÷ A, 2001). Tod÷l jie veisiami daugelyje pasaulio šalių.
Šiuolaikin÷ Holšteinų arba dar vadinama Holšteinų – Fryzų veisl÷ yra kilusi iš šiaurin÷s Olandijos dalies ir Fryzlandijos laikomų juodmargių galvijų. Veisl÷ jau XVI - XVII amžiuje pasižym÷jo aukštu produktyvumu ir dideliu pieno riebumu. Olandijos galvijų laikytojai labai rūpinosi savo gyvuliais. Ypatingą d÷mesį jie kreip÷ š÷rimo ir laikymo sąlygoms gerinti, tod÷l XIX amžiuje Olandija buvo vadinama karvių rojaus šalimi. Olandijos geras klimatas ir puikios ganyklos l÷m÷, kad Holšteinų veisl÷s karv÷s jau tada buvo labai produktyvios ir buvo formuojamos didel÷s jų bandos (http://www.vetinfo.lt/24/).
Į Lietuvą pirmieji Holšteinų fryzų buliai buvo įvežti 1972 - 1979 m. 1995 m. buvo įkurta Holšteinų galvijų augintojų ir gerintojų asociacija (HGAGA), kuri 2003 m. išpl÷t÷ savo veiklą ir pasivadino Lietuvos galvijų veis÷jų asociacija (LGVA). Ji vykdo Holšteinų ir holšteinizuotų galvijų veislininkyst÷s programą ir veda šių galvijų kilm÷s knygą. Iš Holšteinų karvių 2005 – 2006 m. vidutiniškai primelžta 6926 kg, 4,25 proc. riebumo ir 3,36 proc. baltymingumo pieno. Lietuvoje 2007 m. birželio 1 d. Holšteinų veisl÷s galvijų buvo 7427.
2 pav. Žalmargiai holšteinai
2.1.3. Lietuvos žalieji
Veisl÷ išvesta (3 pav.) vietinius galvijus kryžminant su Danijos žalaisiais, Anglerais, Švicais, Latvijos dvylaisiais, Švedijos žalmargiais ir Simentaliais. Didžiausią įtaką Lietuvos žalųjų galvijų veislei tur÷jo Danijos žalieji galvijai. 1924 m. buvo įkurta Lietuvos žalųjų galvijų draugija, prad÷tos vesti kilm÷s knygos. 1941 m. buvo įsteigti pirmieji Lietuvos žalųjų galvijų veislininkyst÷s ūkiai, prad÷tas galvijų bonitavimas ir atkurti kooperatiniai bei
valstybiniai kergimo punktai (Banys, 1990). 1951 metais Lietuvos žalieji galvijai pripažinti kaip tokia savarankiška galvijų veisle.
Lietuvos žalieji galvijai yra pieninio tipo: ju galva nedidel÷, sausa, kaklas - ilgas, neplatus, mažai raumeningas, be pagurklio, liemuo ilgas, gilus, krūtin÷ - ilga, gili, didel÷s apimties. Kojos vidutinio ilgumo, stov÷sena taisyklinga, galvijų oda - plona, elastinga, tešmuo – vidutinio didumo, gilus, nenukaręs, speniai cilindriški, rečiau – kūgiški (Banys, 1990).
Lietuvos žalųjų veisl÷s galvijai gali būti įvairaus atspalvio žalos spalvos. Suaugusios karv÷s sveria 520 - 550 kg, buliai – 830 - 900 kg. Tik atvesti veršeliai sveria 32 - 36 kg (Jukna, 1998). Karvių aukštis ties ketera – 128 - 129 cm, krutin÷s gylis – 69 - 70 cm, jos plotis – 46 cm, apimtis – 194 cm, klubų plotis – 51 - 52 cm, įstrižas liemens ilgis – 156 cm. Lietuvos žalieji turi ir gerų m÷sinių galvijų savybių, nors senojo tipo žalos karv÷s buvo išvestos pienui (Banys, 1990). Gausiai šeriami 18 m÷nesių buliukai užauga iki 420 - 450 kg, o kai kurie galvijai – net 500 kg svorio. Gerai šeriamos ir prižiūrimos karv÷s per metus duoda 4500-5500 kg. pieno. Pieno riebumas – 3,85 proc., baltymingumas – 3,5 proc. (http://www.vic.lt/failai/16.lietuvos_zalieji.pdf).
3 pav. Lietuvos žalieji
2.2. MELŽIMO SAVYBöS
Pastaruoju metu vystantis įvairių šalių galvijų veislininkystei, daug÷ja veislininkyst÷s bandos, tobul÷ja pieno ūkiai, tad didelis d÷mesys yra skiriamas melžimo savyb÷ms: melžimo greičiui, melžimo trukmei, aukščiausiam pieno tek÷jimo greičiui.
Melžimo savyb÷s yra vertinamos kaip melžimo greitis, tad gali būti registruojamas l÷tas, vidutinis ar greitas melžimas, kai laikas skaičiuojamas nuo melžiklių užd÷jimo ant spenių ir iki jų nu÷mimo (Bagnato et al., 2003).
Melžimo savyb÷s turi įtakos žem÷s ūkių pelningumui. Nuo pieno tek÷jimo priklauso spenio sfinkterio funkcijos. Šis rodiklis lemia susirgimo mastitu riziką pirmaverš÷ms ir vyresn÷ms karv÷ms. Jei melžimo greitis gana didelis, sutrump÷ja darbo laikas, taigi sumaž÷ja melžimo kaina, elektros energijos ir melžimo įrangos išlaidos. Tačiau pernelyg greitas melžimas pavojingas tešmens būklei, o d÷l l÷to melžimo tešmuo ir speniai ilgiau dirginami, tod÷l greičiau pažeidžiami (Japertien÷ R., Japertas S., 2007). Karvių selekcija pagal produktyvumą, taip pat pagal pieno tek÷jimą, yra būtina, siekiant visos bandos optimalios melžimo trukm÷s (http://www.delaval.lt/Products/Milking/HerdManagement/ALPRO/Herd_health/default.htm ). Moderniuose pieno ūkiuose pritaikomų naudingų požymių reikšm÷ did÷ja, tod÷l į daugelį selekcijos programų įtraukiami su melžimo savyb÷mis susiję galvijų požymiai.
Melžimo savybių (melžimo trukm÷, melžimo greitis, didžiausia pieno tek÷jimo srov÷) rodikliai yra naudinga ir svarbi informacija, atspindinti melžimo eigą. Did÷jant melžimo greičiui, maž÷ja melžimo trukm÷. Tai turi teigiamą poveikį pieno savikainai, tačiau didelis pieno atleidimo greitis yra susijęs su tešmens liga – mastitu (Japertien÷ R., Japertas S., 2007).
Paprastai melžimo savyb÷s tapatinamos su melžimo greičiu, kuris gali būti apibūdinamas kaip l÷tas, vidutinis ar greitas. Sekund÷mis gali būti matuojamas laikas nuo melžiklių užd÷jimo ant spenių iki jų nu÷mimo, o tuo pat gali būti vertinamas laikas, reikalingas pamelžti karvę (Japertien÷ R., 2005). Daugelyje šalių melžimo greitis vertinamas skirtingai (Santus et al., 2005). Vienose šalyse naudojama nuo 1 iki 3 balų vertinimo sistema: 1 – l÷tai, 2 – vidutiniškai, 3 – greitai, kitose nuo 1 iki 8 arba nuo 1 iki 9 balų vertinimo sistema, tačiau populiariausia visgi išlieka naudojama nuo 1 iki 5 balų (1 – labai l÷tai, 2 – l÷tai, 3 – vidutiniškai, 4 – greitai, 5 – labai greitai) vertinimo sistema (Japertien÷ R., Japertas S., 2007). Daugumos mokslininkų nuomone, pageidautinas melžimo lengvumas tur÷tų atitikti 3–4 balus 5 balų vertinimo sistemoje, t. y. tur÷tų būti vidutinis arba greitas melžimo lengvumas (Rensing, 2005; Wiggans et al., 2007). Kiekviena karv÷ yra vertinama (labai l÷tai, l÷tai, vidutiniškai, greitai ar labai greitai, atitinkamai nuo viso melžimo laiko ir nepriklausomai nuo pieningumo) pagal vieną iš šių požymių (Juozaitien÷ V. ir kt., 2006).
Puikiomis melžimo savyb÷mis laikytinos tokios, kuomet pienas teka tokiu greičiu, kad užmovus paskutinį melžiklį ant karv÷s spenio, pieno tek÷jimas sparčiai did÷ja tol, kol pasiekiamas didžiausias greitis ( http://www.delaval.lt/Products/Automatic-Milking-Robotic-milking/DeLaval-VMS/DeLaval-VMS-in-detail/default.htm).
Melžimo greitis – vadinamas, kai karv÷ reaguoja i melžimo procesą ir yra nusakomas pieno kiekiu, kur per tam tikrą laiką (kg/min.) išmelžiamas pienas (Jukna., 1998).
Daugumos mokslininkų nuomone, pageidaujamas melžimo lengvumas tur÷tų būti 3 – 4 balai 5 balų vertinimo sistemoje, tai vidutinis ir greitas (Wiggans et al., 2006; Rensing, 2005).
Priklausomai nuo to, kaip sureguliuota melžimo įranga, l÷to tek÷jimo periodas gali būti pernelyg ilgas ir karvių spenius veiks palyginti didelis vakuumas. D÷l ilgesnio vakuumo poveikio gali būti pažeisti spenių kanalai (hiperkeratoz÷) ir oda. Sureguliavus melžiklių nu÷mimo įtaisus, paprastai sutrump÷ja l÷to tek÷jimo ir aukšto vakuumo faz÷ melžimo pabaigoje. Kad spenių pagrindas ir jų galiukų būkl÷ pager÷tų, ypač svarbu melžiklius nuimti laiku ir greitai (Japertien÷ R., Japertas S., 2007).
Melžimo trukm÷ – tai laikas, per kurį yra pamelžiama karv÷, nuo melžiklių užd÷jimo ant spenių ir nu÷mimo nuo jų (Gade et al., 2005). Pagal Vokietijos mokslininkus, jų duomenimis, vidutin÷ Holšteino veisl÷s karvių melžimo trukm÷ buvo 5,7 min, didžiausia pieno tek÷jimo srov÷ 3,8 kg/min, pieno atleidimo greitis 2,5 kg/min (Gade, 2005).
Prieš uždedant melžiklius ant gerų melžimo savybių karv÷s tešmens, turi išsiskirti pakankamai oksitocino. Tačiau, kad darbas melžykloje būtų gerai organizuotas, paprastai siekiama tik vieno tikslo – pamelžti kuo daugiau karvių. Kai melžiama daug karvių, nelieka laiko jas gerai paruošti melžimui, tod÷l ir oksitocino pasigamina per mažai (http://www.lgi.lt/files/info/Zootechniko_zinynas.pdf).
Karvių aukščiausia pieno tek÷jimo srov÷ būna puiki, kai pradeda did÷ti užmovus ant paskutinio spenio paskutinį melžiklį, kol pasiekiamas didžiausias greitis. Aukščiausia pieno tek÷jimo srov÷, kuri priklauso nuo pieno kiekio yra nepastovi, kuri gaunama per melžimą. Didelę įtaką pieno tek÷jimo srovei turi melžimo trukm÷ ir pieno atleidimo greitis (Hogeveen et al., 2003). Jeigu melžimo įranga veikia tinkamai, melžikliai bus greitai nuimami.
Pagrindin÷ melžimo faz÷ yra vadinamas toks laikotarpis, kai pieno tek÷jimo greitis pasiekia 0,5 kg/min greitį ir baigiasi kai pieno tek÷jimo greitis sumaž÷ja 0,2 kg/min. Nulinio melžimo faz÷ užfiksuojama kai pienas nustoja tek÷ti, o melžikliai nenuimami laiku, tai vadinamas uždelstas melžikių nu÷mimas. O jei karv÷s melžiamos per ilgai – tai permelžimas (Japertien÷ R., Japertas S., 2007)
2.2.1. Mechanizuoto karvių melžimo technologija
Apie 60 – 80 proc. visų galvijininkyst÷s darbų sudaro karvių melžimas. Tai sunkus ir atsakingas darbas. Nuo melž÷jos patirties daug priklauso, ar karv÷s tešmuo bus sveikas ir ar nekris karvių produktyvumas (Jukna, 1998).
Paprastai karv÷s melžiamos griežtai pagal dienotvarkę. O jeigu nesilaikoma tam tikro melžimo grafiko, galimi pieno atleidimo reflekso sutrikimai. Tod÷l melžti geriausiai vienodais laiko tarpais, pavyzdžiui, kas 12 val.
Karvid÷je, stov÷jimo vietose, pieniniai galvijai paprastai prieš 1,5 - 2 val. pašeriami, pašalinamas m÷šlas, išbarstomi pakratai (Gailevičius R., 1998; Bartkevičiūt÷ Z., 2003; Gelažis G.,1999). O taip pat gerą pusvalandį prieš melžimą turi būti išv÷dinamos patalpos. Dažniausiai į melžimo aikšteles karv÷s varomos grup÷mis, laikantis tam tikro eiliškumo. Patartina karves priešmelžimin÷je aikštel÷je laikyti ne ilgiau kaip 20 min.
Prieš melžimą taip pat turi būti patikrinamas vakuumo dydis, melžikliai, pulsatorių pulsų skaičius. Šaltu metų laiku melžikliai įprastai pašildomi šiltame vandenyje (http://www.pieno-tyrimai.lt/index.php?gr=4&id=4316).
Pirmosios pieno čiurkšl÷s gali būti numelžiamos prieš ruošiant arba jau baigiant ruošti tešmenį melžimui. Jei tešmuo yra švarus, tai dažniausiai pirmosios pienos čiurkšl÷s numelžiamos prieš plaunant, jei nešvarus – tai tik nuplovus ir sausai nušluosčius tešmenį bei spenius. Pirmosios pieno čiurkšl÷s suteikia informacijos apie pieno kokybę ir duoda signalą atskirti netinkamą pieną, kad šis nepatektų į pagrindinį rezervuarą (Reneau, 1998), tad numelžiant pirmąsias pieno čiurkšles prieš valant spenius ir tešmenį, neretai iš karto pastebima, jog ketvirtis serga klinikiniu mastitu.
Labai geru pavyzdžiu laikytinas kiekvienos karv÷s tešmens plovimas ir sausas nušluostymas atskira servet÷le ( http://www.delaval.lt/Products/Hygiene-and-cleaning/Udder-hygiene-before-milking/default.htm). Griežtai draudžiama vieno melžimo metu tik viena ta pačia servet÷le apiplauti ir apšluostyti visų karvių tešmenis (Weiss, 2003).
Iš kiekvienos karv÷s spenio rankiniu - kumštiniu būdu numelžiamos 2 - 3 pirmosios pieno čiurkšl÷s į specialų puodelį. Pieno spalva ir susidariusi konsistencija yra atidžiai stebima ant tamsaus puodelio intarpo (Stankūnien÷ V., Tacas J., 1999; Weiss., 2003). Nepatartina pirmųjų pieno čiurkšlių išmelžti tiesiog ant delno, grindų, žol÷s ar kitur. Karv÷s tešmuo ir speniai nušluostomi individualiai kiekvienos karv÷s šluoste, arba, jei tokios n÷ra, vienkartine popierine servet÷le. O išsitepęs m÷šlu tešmuo yra nuplaunamas ir sausai nušluostomas (http://www.lva.lt/mmc/main.php?data=pagrindas).
Paprastai, kad tešmuo mažiau užsiterštų ir jį būtų galima lengviau paruošti melžimui, 3 - 4 kartus per metus nuo jo nukerpami plaukai. Pirmųjų čiurkšlių numelžimas ir tešmens bei spenių valymas turi trukti apytikriai apie 30 - 60 sekundžių (http://www.delaval.lt/Dairy_Knowledge/12_golden_rules.htm). Dažniausiai šviežiapien÷s karv÷s pieną atleidžia per 30 sekundžių nuo tešmens paruošimo pradžios, o tai reiškia nuo
pakanka nuvalyti tik karv÷s tešmens dugną ir spenius (Stankūnien÷ V., Tacas J., 2004; Bruckmaier, 2001).
Antroje laktacijos pus÷je, sul÷t÷jus pieno gamybai ir esant mažesniam spaudimui tešmenyje, pienas atleidžiamas silpniau, tod÷l prieš melžiant rekomenduojama valyti ne tik tešmens dugną, spenius, bet ir visą tešmenį (Stankūnien÷ V., Tacas J., 2004). Tokiu būdu sudirginama daugiau nervų ir taip pienas greičiau atleidžiamas. Baigiant šluostyti tešmenį, reik÷tų kilstelti spenius į viršų. Tokiu būdu imituojamas veršelio žindymas, kuris yra laikytinas pagrindiniu dirgikliu oksitocino išsiskyrimui (Bruckmaier, 2001).
Paprastai tik karvei atleidus pieną, ant spenių maunami melžikliai. Kad ženkliai nesumaž÷tų vakuumas ar melžikliai neįtrauktų oro ir nepakliūtų bakterijų, kurių virš kraiko yra gana daug, maunant melžiklius reikia atkreipti ypatingą d÷mesį užlenkiant trumpąsias pieno žarneles: kolektorius laikomas rankoje nuo karv÷s galvos pus÷s.
Melžiklio movimo ant spenių eiliškumo tvarka: pirmiausia melžiklis maunamas ant priešingos pus÷s priekinio spenio, v÷liau – ant priešingos pus÷s užpakalinio, ant savos pus÷s užpakalinio ir priekinio spenių. Maunant melžiklius spenys smiliumi nukreipiamas į melžiklio vidų. Užmovus melžiklius, kolektorius lengvai nuleidžiamas žemyn, o melžtuv÷, pieno ir vakuumo žarnos patraukiamos link karv÷s kojų (Stankūnien÷ V., Tacas J., 2004).
Melž÷ja atidžiai turi steb÷ti karvių elgseną ir pieno srovę. Jeigu melžikliai nuo spenių nukrinta, automatiškai kolektoriaus pieno kameroje esantis vožtuvas užsidaro ir išjungia vakuumą. Tod÷l melžimo metu vožtuvo negalima fiksuoti. Vožtuvui neužsidarius, pro nukritusius melžiklius nuo kraiko ar melžyklos grindų traukiamas oras su mechanin÷mis dalel÷mis ir daugybe bakterijų (Seeman, 1997). Patekus orui pro melžiklius, ženkliai sumaž÷ja vakuumas, tod÷l melžikliai gali nukristi ir nuo kitų karvių tešmenų. Susiteršę jie nuplaunami vandeniu ir v÷l užmaunami ant spenių.
Melžimo pabaigoje svarbu laiku pasteb÷ti, iš kurio spenio anksčiau nustojęs b÷gti pienas. Įprastai išmelžtas tešmens ketvirtis subliūkšta, melžiklis pakyla į viršų ir užspaudžia spenio pagrindą. Nuo išmelžto spenio numaunamas melžiklis, užlenkiama pieno žarnel÷ arba užkemšamas melžiklis specialiu tam skirtu kamščiu. Laiko skirtumas tarp atskirų ketvirčių išmelžimo netur÷tų viršyti vienos minut÷s (Stankūnien÷ V., Tacas J., 2004).
Jei pieno srautas labai sul÷t÷jo, tuomet atliekamas baigiamasis melžimas. Ranka, esančia arčiau karv÷s galvos, paimamas kolektorius, atsargiai paspaudžiamas žemyn, o kita ranka, esančia arčiau karv÷s kojų, lengvai braukiama per užpakalinius tešmens ketvirčius iš viršaus žemyn. Tada, pakeitus ranką ant kolektoriaus ir masažuojant išmelžiami priekiniai ketvirčiai. Melžimą baigti rekomenduojama ne ilgiau kaip 30 sekundžių. Kai pieno srov÷
- pirmas būdas vadinamas „buketu“: ranka, esančia arčiau karv÷s galvos, suimamos pieno žarnel÷s, o kita ranka uždaromas kolektoriaus vožtuvas. Tada pirštu paspaudžiamas spenys ties melžiklio galvute, o į pospeninę melžiklio kamerą įleidžiamas oras. Jis pasklinda į kitų melžiklio pospenines kameras ir palengva, laikant melžiklius vertikaliai, jie nuo speniųnumaunami;
- antras būdas - melžiklius apkabiname: ranka nuo karv÷s užpakalinių kojų apkabinami melžikliai, kita uždaromas kolektoriaus vožtuvas. Tada įleidžiamas oras į vieną iš melžiklio pospeninių kamerų ir palengva, traukiant link karv÷s galvos pus÷s, vertikalioje pad÷tyje numaunami (Seeman, 1997).
Numovus melžiklius ir laikant juos vertikalioje pad÷tyje, sekundei atidaromas kolektoriaus pieno kameroje esantis vožtuvas. Tokiu būdu sutraukiami riebiausio pieno likučiai ir į aplinką ant kraiko neištaškomas pienas. Kabinamąją melžtuvo dalį paprastai galima pakabinti ant melžtuv÷s dangčio ar pieno linijos ( http://www.lva.lt/mmc/files/karviu-melzimas.pdf).
Pamelžus patartina nepraktikuoti baigiamojo melžimo rankomis, kadangi melžiant melžtuvu karv÷s įpranta atleisti ne visą pieną, taip pat tokiu būdu gali būti platinami tešmens uždegimo suk÷l÷jai.
Pamelžus speniai antiseptinami pamirkant, apipurškiant arba patepant specialiais antiseptiniais preparatais. Spenių antiseptinimui būtina naudoti tik registruotus, nurodytos koncentracijos preparatus. Kiekvienam melžimui tikslinga tirpalą paruošti naujai.
Jeigu jau išmelžiant pirmąsias pieno čiurkšles pastebimi ryškūs tešmens, spenių ar pieno pakitimai, tokių sutrikimų turinčią karvę reik÷tų melžti paskutinę. Taip pat sergančios karv÷s į melžtuvę melžiamos atskiru melžtuvu, kuriuo negalima melžti sveikų karvių. Nes sveikų karvių tešmens ketvirčių pienas išmelžiamas melžtuvu, o ligotų su ryškiais pieno pakitimais – rankomis į atskirą indą (Stankūnien÷ V., Tacas J., 2004). Pamelžus sergančią karvę, kiekvieną kartą melžikliai merkiami į specialų dezinfekuojamąjį tirpalą ir perplaunami švariu vandeniu. Melž÷ja taip pat turi plauti rankas antiseptiniu tirpalu (Mišeikien÷, 2006; Basic, 2000). Klinikiniu mastitu sergančių nepažeistų tešmens ketvirčių ir slaptu mastitu sergančių karvių pienas pilamas į atskirą sanitariniam pienui skirtą indą. Toks pasterizuotas ar virintas pienas naudojamas penimiems gyvuliams šerti (Stankūnien÷ V., Tacas J., 2004).
Anomalus pienas: 7 paras iki užtrūkimo, 7 paras po apsiveršiavimo, antibiotikais gydytų karvių, mechaniškai užterštas pienas tinka tik penimiems gyvuliams šerti.
Pienas gautas iš klinikinio mastito pažeistų tešmens ketvirčių ir pirmųjų čiurkšlių nukenksminamas virinant ir naikinamas.
Gydomų antibiotikais karvių pienas brokuojamas tol, kol nesibaigia vaistų veikimo laikotarpis. Šį laikotarpį nurodo pieninį galviją gydantis veterinarijos gydytojas.
2.2.2. Karvių melžimas stov÷jimo vietose
Geriausia karves melžti nustatytu laiku, ta pačia eil÷s tvarka. Melžti galima įvairiu paros metu, išskyrus valandas nuo 24 iki 4 val. ryto. Tačiau karv÷s melžiamos anksti ryte, pieną atleidžia l÷tai ir tešmenyje jo lieka daugiau.
Melžiant karvę du kartus per parą, intervalas tarp melžimų gali būti 10 - 14 val, o melžiant tris kartus yra siūlomas ilgiausias 10 valandų tarpas tarp vakarinio ir rytinio melžimo (http://www.lva.lt/mmc/files/karviu-melzimas.pdf). Pirmiausia melžiamos pirmaverš÷s, po to melžiamos visos kitos šviežiapien÷s karv÷s, paskui melžiamos eil÷s tvarka pagal laktaciją. O gydomos ar sergančios karv÷s yra melžiamos paskutin÷s (Svennersten, 2000).
Pirmiausia karv÷s paprastai sustatomos pieno vamzdyno šakos pradžioje (arčiau pieno rinktuvo). Stov÷jimo vietose karv÷s melžiamos dviem neautomatizuotais ir trimis automatizuotais arba iš dalies automatizuotais melžtuvais.
Kiekvienu melžtuvu stov÷jimo vietose paeiliui melžiamos dvi karv÷s, stovinčios iš abiejų vakuumo kranelio pusių (Stankūnien÷ V., Tacas J., 2004). Taigi, norime pasteb÷ti, jog melžiamos ne iš eil÷s stovinčios karv÷s, o kas antra. Iš pradžių melžti ruošiama karv÷, esanti kair÷je arba dešin÷je vakuumo kranelio pus÷je ir užmovus melžiklius, einama ruošti karv÷s tešmenį prie kito vakuumo kranelio, ir taip toliau. Priklausomai nuo to, su keliais melžtuvais dirba melž÷ja.
Tik baigus melžti pirmąją karvę ir numovus nuo jos spenių melžiklius, melžimui ruošiama kita - šalia stovinti karv÷. Paruošus jos tešmenį, ant spenių iš karto maunami melžikliai. Tuomet stebima ir trečios karv÷s melžimo eiga. Tokiu eiliškumu procesas kartojamas tol, kol pamelžiamos visos karv÷s ( http://www.lva.lt/mmc/files/karviu-melzimas.pdf).
2.2.3. Karvių melžimas specialiose sal÷se – melžyklose
Daugelyje melžimo aikštelių melž÷jos vaikšto 0,6 - 0,75 metrų įgilintu ir 1,50 - 1,70 metrų pločio taku. Priklausomai nuo melžimo vietų skaičiaus, melžimo automatizavimo lygio, karvių atitikimo mechanizuoto melžimo reikalavimus ir jų sugrupavimo, paprastai
dirbti gali viena arba kelios melž÷jos skirtingose pus÷se, arba melžimo salių – melžyklų dalyse. Išskiriamos kelių tipų specialios karvių melžimo sal÷s – aikštel÷s:
- Tandemo tipo melžimo aikštel÷, - Eglut÷s tipo melžimo aikštel÷,
- Šonas prie šono (lygiagretaus tipo melžimo aikštel÷s), - Karusel÷s tipo melžimo aikštel÷.
Šonas prie šono (lygiagrečių) tipo melžimo aikštel÷s.
Šioje melžimo aikštel÷je karv÷s stovi užpakaliu į melž÷ją. Darbas paprastai organizuojamas analogiškai kaip ir eglut÷s tipo aikšteleje, priklausomai nuo automatizavimo lygio (Stankūnien÷ V., Tacas J., 2004). Karv÷s sueina pro vienus vartelius, o išeina visos kartu arba grupel÷mis.
4. pav. Šonas prie šono (lygiagrečių) tipo melžimo aikštel÷ (http://www.lva.lt/mmc/files/karviu-melzimas.pdf)
2.2.4. Melžimo laikas
Paprastai karv÷s yra melžiamos apie 3 – 4 min., tačiau melžimo trukm÷ ir pieno atidavimo greitis yra priklausomas nuo primilžio, taip pat nuo individualių karv÷s savybių, tešmens paruošimo bei melžtuvų konstrukcijos (VET info, 2004m). Siekiama sumažinti darbo sąnaudas, stambinami pienininkyst÷s ūkiai, tad did÷jant karvių skaičiui, yra susiduriama su bandos ir valdymo problemomis. Tam yra sukurtos kelios kompiuterin÷s programos, kurios fiksuoja pieno kiekį, atleidimo greitį, elektrinį laidumą, karv÷s svorį, judrumą, melžimo laiką. Šie duomenys yra perduodami i kompiuterį ir specialia programa apdorojami bei pateikiami grafiniu vaizdu (Žilaitis V., Antanaitis R., 2008). Karv÷s yra vertinamos maždaug 27 – 29 m÷nesių, nes jos greičiau duoda pieno nei tos karv÷s, kurios yra jaunos arba senesn÷s. Karv÷s melžiasi l÷čiau pirmoje laktacijos pus÷je nei melžiamos antroje
Prognozavimo metodu tarp atskirų karvių veislių melžimo metu yra naudojamas melžimo salonas, kur melžimo metu buvo suformuluotas pieno primilžis. Melžimo metu yra rodomas pieno srautas. Remiantis duomenimis, prognozavimo lygtys melžimo metu buvo suformuluotos, išbandytos ir manoma, kad gali būti netinkamai imituoti melžimo laikų kartai. Pritaikydami pakeistą gamos tikimyb÷s dalijimą į pieno srauto laiko duomenis įvairiuose pulsavimo santykiuose, vakuumai ir pieno derlius per melžimą buvo tinkamai imituoti melžimo laikų kartai (Thomas, Delorenzo, Bray, 1993).
2.2.5. ALPRO™ sistema
DeLaval lygiagretaus tipo aikštel÷s yra sukurtos tam, kad karvei ir operatoriui būtų optimaliai patogu. Automatikos lygiai reiškia, kad sistemą galima pritaikyti savo poreikiams, kur yra daugyb÷ kokybiškų priemonių, kur pradedant varteliais, paskirstymo varteliais bei automatiniais melžtuvo nu÷mikliais bei baigiant bandos valdymo sistema ALPRO™ arba į nerūdijančio plieno korpusą patalpinta melžimo pajungimo vieta MP700. ALPRO™ sistema gali efektyviai tvarkyti kasdieninę veiklą ir ateities planus. Ši sistema kruopščiai renka duomenis apie kiekvieną galviją 24 valandas per parą, septynias dienas per savaitę, o tada juos įvertina.
DeLaval pieno matuoklis MM25 užfiksuoja pieno primilžį, kur panaudojant infraraudonosios šviesos technologiją, pieno srautas yra matuojamas tiksliai. Tad ūkyje esančių karvių pienas teka tiesiai ir n÷ra jokių jo srautą ribojančių dalių. Kai n÷ra judančių dalių, tai iki minimumo sumaž÷ja gedimų pavojus. Tokia tvirta konstrukcija padeda išlaikyti pieno kokybę bei duoda patikimą informaciją apie pieno primilžį bandoje. DeLaval pieno matuoklis MM25, įdiegtas ūkyje, veikia kaip pieno matuoklis ir kaip srauto jutiklis – melžtuvo nu÷mikliui, parodo kada reikia nuimti melžtuves (http://www.delaval.lt/Products/Milking/Parlours-Parallel/default.htm?wbc_purpose=Basic).
3.
DARBO ATLIKIMO VIETA IR METODIKA
Darbas buvo atliktas Lietuvos veterinarijos akademijoje Gyvulininkyst÷s technologijos fakultete, gyvulininkyst÷s katedroje bei Daukniūnų žem÷s ūkio bendrov÷je, Panev÷žio raj. 2008 - 2010 magistrantūros studijų metais.
Siekiant tikslingai įgyvendinti užsibr÷žtus tikslus ir uždavinius darbas buvo suskirstytas į du etapus:
1. Pirmame tyrimų etape buvo atlikta specialiosios mokslin÷s literatūros ir kitų naudingų šaltinių paieška, surinktos informacijos sisteminimas ir analiz÷. 2. Antrame tyrimų etape buvo atliktas tiriamųjų skirtingų karvių veislių
(Anglerų (AN), Žalmargių holšteinų (ŽH) ir Lietuvos žalųjų (LŽ)) melžimo savybių šonas prie šono melžimo aikštel÷je analiz÷ ir palyginimas, o taip pat skirtingų savybių bei požymių statistinis įvertinimas.
Tyrimams buvo naudojami:
• Daukniūnų žem÷s ūkio bendrov÷je, esančiame Panev÷žio rajone, karvių melžimo savybių rodikliai yra matuojami DeLaval firmos elektroniniais pieno matuokliais, kurie yra įrengiami karvių melžimo aikštel÷se. Gaunami duomenys apdorojami DeLaval „ALPRO™ Windows“ programa. Naudoti duomenų baz÷je sukaupti duomenys (pieno kiekio (kg), pieno srauto piko (kg/min), vidutinio pieno srauto (kg/min), melžimo laiko (min), laktacijų skaičiaus);
Tyrimų statistin÷s analiz÷s metodai:
•
Naudojama programin÷ įranga: Microsoft Office Excel programa. • Naudojama ALPRO™ sistema.Skaičiuojami statistiniai rodikliai
:
narių skaičius, aritmetinis vidurkis, aritmetinio vidurkio paklaida, koreliacijos koeficientai ir jų patikimumas.Tiriamųjų karvių duomenys buvo grupuojami pagal: • veislę,
• pieno kiekį, • pieno srautą • pieno srauto piką, • laktacijų skaičių.
4
.TYRIMŲ REZULTATAI
Tiriamuoju laikotarpiu Daukniūnų žem÷s ūkio bendrov÷je buvo laikoma 379 melžiamos karv÷s.. Pateiktame 5 paveiksle matome, kad daugiausiai žem÷s ūkio bendrov÷je yra laikomos Lietuvos žalųjų veisl÷s karves, kurių buvo 290 karvių, kurios sudar÷ 76 proc., Anglerų veisl÷s karvių buvo 61, kurios sudar÷ 17 proc., o Žalmargių holšteinų buvo 28 karv÷s, kurios sudar÷ tik 7 proc. karvių.
17% 76% 7% Anglerai Lietuvos žalieji Žalmargiai holšteinai
5 pav. Skirtingų veislių karvių pasiskirstymas
Įvertinome Daukniūnų žem÷s ūkio bendrov÷s pateiktus apskaitos duomenis ir palyginome skirtingų karvių veislių melžimo savybes.
Iš pateiktų 1 lentel÷je duomenų matyti, kad Žalmargių holšteinų veislių karv÷s dav÷ daugiausiai pieno, 11,4 kg, Anglerų veisl÷s karv÷s dav÷ pieno 0,9 kg mažiau, Lietuvos žalųjų veislių karv÷s dav÷ mažiausiai pieno, net 2,1 kg mažiau nei Žalmargių holšteinų veislių karv÷s. Didžiausias pieno srauto pikas (kg/min) buvo Anglerų veisl÷s karvių. Didžiausias vidutinis pieno srautas (kg/min) buvo Anglerų ir Žalmargių holšteinų veisl÷s karvių. Ilgiausiai melž÷si Lietuvos žalųjų veisl÷s karv÷s, jos dav÷ ir mažiausią pieno kiekį per vieną melžimą. Pagal laktacijų skačių, jauniausios karv÷s buvo Žalmargių holšteinų, jos dav÷ daugiausiai pieno.
Kaip matome iš pateiktų duomenų, vidutinis analizuojamų Daukniūnų žem÷s ūkio bendrov÷s karvių amžius yra 2,9 laktacijos.
1 lentel÷. Daukniūnų žem÷s ūkyje esančių karvių melžimo rodikliai
Veisl÷ Pieno kiekis, (kg) Pieno srauto pikas, (kg/min) Vidutinis pieno srautas, (kg/min) Melžimo laikas, (min) Laktacijų skaičius AN 10,5±0,65 3,1±0,14 1,5±0,08 7,38±0,13 2,7±0,14 ŽH 11,4±0,99 2,7±0,15 1,5±0,09 7,59±0,23 2,6±0,24 LŽ 9,3±0,28 2,9±0,07 1,4±0,04 8,16±0,08 3,0±0,11 Visi 9,7±0,66 2,9±0,11 1,4±0,05 7,54±0,12 2,9±0,13
2 lentel÷. Skirtingų karvių veislių pieno kiekio įtaka melžimo trukmei ir vidutiniam pieno srautui Karvių veisl÷s Pieno kiekis, (kg) Karvių skaičius Vidutinis pieno srautas, (kg/min) Pieno srauto pikas, (kg/min) Melžimo laikas, (min) Laktacijų skaičius iki 7 kg 14 0,8±0,11 2,22±0,19 7,49±0,24 3,1±0,32 7,01-11,00 kg 22 1,5±0,08 2,94±0,15 7,21±01,16 2,9±0,27 AN virš 11,01 kg 25 1,8±0,10 3,80±0,23 7,46±02,05 2,6±0,25 iki 7 kg 5 1,1±0,13 2,44±0,18 07,20±0,43 3±0,63 7,01-11,00 kg 7 1,4±0,11 3,04±0,24 07,22±0,42 3,1±0,50 ŽH virš 11,01 kg 16 1,7±0,08 2,89±0,15 07,55±0,18 2,4±0,28 iki 7 kg 90 0,8±0,04 2,07±0,08 08,36±0,16 3,6±0,22 7,01-11,00 kg 101 1,6±0,04 3,1±0,09 08,09±0,11 2,5±0,17 LŽ virš 11,01 kg 99 2±0,05 3,61±0,10 07,38±0,08 2,8±0,19
Sugrupavus duomenis pagal primelžiamą pieno kiekį per vieną melžimą (2 lentel÷), galime matyti, kad kuo daugiau iš karv÷s primelžiama pieno, vidutinis pieno srautas did÷ja, melžimo trukm÷ ilg÷ja, o pieno srauto pikas taip pat did÷ja kai primelžiama daugiau pieno. Iš trijų skirtingų karvių veislių, matome, kad didžausias vidutinis pieno srautas buvo (kg/min) Lietuvos žalųjų veislių karvių, kai buvo melžiama virš 11,01 kg pieno.Trumpiausia melžimo trukm÷ buvo Žalmargių holšteinų veisl÷s karvių. Didžiausias visų veislių karvių vidutinis pieno srautas (kg/min), kai primelžiama virš 11,01 kg. Galima teigti, kad kuo didesnis vidutinis pieno srautas, tuo didesnis primelžtas pieno kiekis.
Daukniūnų žem÷s ūkio bendrov÷je esančių karvių veisl÷s palygintos pagal primelžiamo pieno kiekį. Pateiktame paveiksle (6 pav.) matyti, kad pagal pieno kiekį vidutiniškai daugiausiai primelž÷ iš Anglerų veisl÷s karv÷s, vidutiniškai karv÷ duoda 15,5 kg pieno. Melžiant iki 7 kg, skirtingų veislių karv÷s pieno duoda apylygiai. Melžiant nuo 7,01 iki 11,00 kg, matome, kad didžiausią pieno kiekį dav÷ Žalmargių holšteinų veislių karv÷s.
0 2 4 6 8 10 12 14 16 18 iki 7 kg 7,01-11,00 kg virs 11,01 kg Pieno kiekis, kg P ri m el žt a s p ie n o k ie k is , k g AN ŽH LŽ
6 pav. Skirtingų karvių veislių pasiskirstymas pagal pieno kiekį
Karvių melžimo trukm÷ turi įtakos kitiems karvių melžimo savybių rodikliams, tad sugrupavus duomenis pagal melžimo trukmę, iš gautų tyrimo rezultatų matome, kad melžimo trukm÷ turi įtakos primelžiamo pieno kiekiui. Iš 3 lentel÷je pateiktų duomenų, matome, kad ilg÷jant melžimo trukmei, vidutinis pieno srautas ir pieno srauto pikas maž÷ja, išskyrus Lietuvos žalųjų karvių veislių, kurių pieno srauto pikas ir vidutinis pieno srautas did÷ja iki 7 -8 minučių, po to pradeda maž÷ti. Tod÷l galima teigti, kad Lietuvos žalųjų karvių ilg÷jant
melžimo trukmei, did÷ja vidutinis pieno srautas bei pieno srauto pikas, tik melžiant virš 8 minučių, šie rodikliai maž÷ja. Trijų skirtingų karvių veislių didžiausias pieno kiekis yra primelžiamas nuo 7 iki 8 minučių. Daugiausiai pieno dav÷ Žalmargių holšteinų veisl÷s karv÷ melžiant nuo 7 iki 8 minučių, o mažiausiai pieno dav÷ Lietuvos žalųjų veisl÷s karv÷, melžiant iki 6 minučių. Didžiausias vidutinis pieno srautas (kg/min) buvo Lietuvos žalųjų veisl÷s karvių, melžiant nuo 7 iki 8 minučių. Didžiausias pieno sauto pikas (kg/min) buvo Anglerų veisl÷s karvių, melžiant nuo 7 iki 8 minučių, mažiausias pieno srauto pikas (kg/min) buvo Žalmargių holšteinų veislių karvių melžiant nuo 7 iki 8 minučių, net 1,20 kg/min mažesnis.
3 lentel÷. Skirtingų karvių veislių melžimo trukm÷s įtaka pieno srautui ir pieno kiekiui
Karvių veisl÷s Melžimo laikas, (min.) Karvių skaičius Pieno kiekis, (kg) Vidutinis pieno srautas, (kg/min) Pieno srauto pikas, (kg/min) Laktacijų skaičius Iki 6 min. 7 10,17±1,06 1,6±0,15 3,34±0,23 3±0,43 6 - 7 min. 11 11,86±1,48 1,5±0,13 2,84±0,24 2,7±0,27 7 - 8 min. 19 12,19±1,15 1,6±0,23 3,63±0,43 2,5±0,38 AN Virš 8 min. 24 8,67±0,90 1,3±0,11 3,07±0,22 3±0,27 Iki 6 min. 4 9,85±1,01 1,6±0,21 3,05±0,38 2±0,71 6 - 7 min. 7 11,2±2,34 1,6±0,19 2,86±0,20 2,7±0,42 7 - 8 min. 4 14,95±2,09 1,5±0,02 2,43±0,19 1,5±0,28 ŽH Virš 8 min. 13 11,68±1,38 1,5±0,11 2,91±0,18 3,2±0,32 Iki 6 min. 24 7,52±0,80 1,4±0,12 2,73±0,21 2,4±0,42 6 - 7 min. 60 10,85±0,65 1,6±0,08 3,35±0,15 3±0,21 7 - 8 min. 54 13,23±0,58 1,8±0,07 3,37±0,16 3±0,36 LŽ Virš 8 min. 152 8,07±0,31 1,3±0,05 2,68±0,08 3±0,14
Iš duomenų pateiktame paveiksle (7 pav.) matome, kas daugiausiai dav÷ pieno per tam tikrą laiką. Daugiausiai pieno dav÷ Žalmargių holšteinų veislių karv÷s melžiant nuo 7 iki 8 minučių, pieno dav÷ apie 15 kg. Iš trijų skirtingų karvių veislių, pieno mažiausiai dav÷ melžiant iki 6 minučių Lietuvos žalųjų veislių karv÷s, pieno dav÷ virš 7 kg, tod÷l kad buvo mažesnis vidutinis pieno srautas (kg/min) ir pieno srauto pikas (kg/min).
0 2 4 6 8 10 12 14 16
Iki 6 min. 6 - 7 min. 7 - 8 min. Virš 8 min.
Melžimo laikas (min.)
P ie n o k ie k is ( k g ) AN ŽH LŽ
7 pav. Skirtingų karvių veislių pasiskirstymas pagal melžimo trukmę
Sugrupavus skirtingų karvių veislių duomenis pagal vidutinį pieno srautą (kg/min) (4 lentel÷), matome, kad kuo didesnis vidutinis pieno srautas, tuo didesnis pieno kiekis, Iš tiriamų duomenų matome, kad daugiausiai pieno buvo primelžta kai vidutinis pieno srautas buvo virš 2,0 kg/min. Tad galima teigti, kad kuo didesnis vidutinis pieno srautas, tuo daugiau karv÷ duoda pieno per trumpesnę melžimo trukmę.
Anglerų veisl÷s karvių, keičiantis vidutiniam pieno srautui nuo 1 kg/min iki virš 2,0 kg/min primelžiamo pieno kiekis iš karv÷s padid÷jo 9,45 kg, o melžimo trukm÷ sutrump÷jo iki 1,05 min. Žalmargių holšteinų veisl÷s karvių, keičiantis vidutiniam pieno srautui nuo 1 kg/min. iki virš 2,0 kg/min. primelžiamo pieno kiekis iš karv÷s padid÷jo 5,25 kg, o melžimo trukm÷ sutrump÷jo iki 0,39 min. O Lietuvos žalųjų pagal vidutinį pieno srautą nuo 1 kg/min iki virš 2,0 kg/min primelžiamo pieno kiekis iš karv÷s padid÷jo 9,5 kg, o melžimo trukm÷ sutrump÷jo 1,16 min. Lyginant visų bandoje veislių karvių, didžiausias pieno kiekis buvo Žalmargių holšteinų, kai vidutinis pieno srautas (kg/min) virš 2,0 kg/min, taip pat melžimo laikas yra trumpiausias.
4 lentel÷. Skirtingų karvių veislių vidutinio pieno srauto įtaka pieno kiekiui Karvių veisl÷s Vidutinis pieno srautas, (kg/min) Karvių skaičius Pieno kiekis,(kg) Pieno srauto pikas, (kg/min) Melžimo laikas, (min) Laktacijų skaičius iki 1 11 4,79±1,33 2,29±0,32 8,13±0,25 3,5±0,31 1 - 1,5 23 10,27±0,94 2,67±0,13 7,37±0,27 3±0,25 1,5 - 2,0 18 12,31±0,91 3,68±0,27 7,32±0,20 2,7±0,30 AN Virš 2,0 9 14,24±1,15 4,20±0,22 7,08±0,22 1,9±0,35 1 - 1,5 17 11,82±1,15 2,55±0,07 7,41±0,18 2,8±0,28 1,5 - 2,0 7 10,96±0,99 3.41±0,23 7,4±0,43 2±0,37 ŽH Virš 2,0 3 17,07±2,56 3,53±0,13 7,02±0,30 2,7±0,88 iki 1 63 4,47±0,36 1,62±0,07 8,54±0,19 3,8±0,26 1 - 1,5 94 8,51±0,33 2,73±0,08 8,10±0,14 2,9±0,20 1,5 - 2,0 81 11,89±0,39 3,47±0,08 7,45±0,10 2,7±0,22 LŽ Virš 2,0 52 13,97±0,46 4,17±0,11 7,38±0,10 2,4±0,20 0,00 2,00 4,00 6,00 8,00 10,00 12,00 14,00 16,00 18,00 iki 1 1 - 1,5 1,5 - 2,0 Virš 2,0
Vidutinis pieno srautas (kg/min.)
P ie n o k ie k is , k g
Vidutinis pieno srautas AN Vidutinis pieno s rautas ŽH Vidutinis pieno srautas LŽ
8 pav. Skirtingų karvių veislių pasiskistymas pagal vidutinį pieno srauto įtaką pieno kiekiui
Iš pateiktų duomenų (8 pav.) pagal vidutinį pieno srautą (kg/min), matome skirtingų karvių veislių primelžtą pieno kiekį. Didžiausias primelžtas pieno kiekis pagal vidutinį pieno srautą (virš 2,0 kg/min) yra Žalmargių holšteinų veisl÷s karvių, kurios dav÷ 17,07 kg pieno, Anglerų veisl÷s karv÷s, kurios dav÷ 2,83 kg mažiau pieno, o mažiausiai tarp šių trijų skirtingų veislių dav÷ Lietuvos žalųjų veislių karv÷s, t.y. 3,1 kg pieno mažiau nei Žalmargių holšteinų karvių veisl÷s. Skirtingų karvių veisl÷s, kai vidutinis pieno srautas (kg/min) iki 1 (kg/min), dav÷ mažiausiai pieno, t.y. iki 5 kg pieno.
Pateikti duomenys (9 pav.) yra nurodyti pagal vidutinio pieno srauto (kg/min) įtaką melžimo trukmei (min). Matome, kad ilgiausiai melžimo trukm÷ truko Žalmargių holšteinų veislių karvių, kur vidutinis pieno srautas (kg/min) iki 1 kg/min melžimo trukm÷ truko 9,38 min, o trumpiausiai melž÷si Anglerų veislių karv÷s, 1,25 min trumpiau nei Žalmargių holšteinų veislių karv÷s. Kai vidutinis pieno srautas (kg/min) nuo 1 iki virš 2,0 kg/min, ilgiausiai melž÷si Lietuvos žalųjų veislių karv÷s.
0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 iki 1 1 - 1,5 1,5 - 2,0 Virš 2,0
Vidutinis pieno srautas (kg/min.)
M el ži m o l a ik a s (m in .) AN ŽH LŽ
9 pav. Skirtingų karvių veislių vidutinio pieno srauto įtaka melžimo trukmei
Sugrupavus skirtingas karvių veisles (Anglerus, Žalmargius holšteinus bei Lietuvos žaluosius) pagal laktacijų skaičių (5 lentel÷), matome, kad I laktacijoje visos karvių veisl÷s pieno duoda daugiausiai, išskyrus Lietuvos žaluosius. Jos duoda daugiausiai pieno II laktacijoje. I laktacijoje daugiausiai pieno duoda Anglerų bei Žalmargių holšteinų veislių karv÷s, atitinkamai 12,4 kg ir 12,5 kg. Didžiausias vidutinis pieno srautas (kg/min) I laktacijoje Anglerų ir Žalmargių holšteinų veislių karvių, 1,8 kg/min. Dižiausias pieno srauto
holšteinų bei Lietuvos žalųjų veislių karvių. Galima sakyti, kad kuo jaunesn÷s karv÷s, tuo vidudinis pieno srautas didesnis, daugiau primelžiama pieno.
II laktacijoje lyginant Anglerų, Žalmargių holšteinų bei Lietuvos žalųjų veislių karves, didžiausias pieno kiekis (kg) yra Anglerų ir Lietuvos žalųjų karvių, dav÷ po 10,8 kg, t.y. 0,4 kg daugiau pieno nei dav÷ Žalmargių holšteinų veislių karv÷s. Didžiausias vidutinis pieno srautas (kg/min) II laktacijoje buvo Lietuvos žalųjų veislių karv÷s, vidutnis pieno srautas yra 1,7 kg/min, t.y. 0,3 kg/min didesnis nei Anglerų ir Žalmargių holšteinų karvių. Didžiausias pieno srauto pikas (kg/min) yra Lietuvos žalųjų karvių– 3,2 kg/min. Šioje laktacijoje karv÷s yra produktyvesn÷s, didesnis pieno tek÷jimo greitis, tad primelžiama daugiau pieno.
5 lentel÷. Skirtingų karvių veislių laktacijų įtaka pieno kiekiui ir vidutiniam pieno srautui Karvių veisl÷s Laktacija Karvių skaičius Pieno kiekis, (kg) Vidutinis pieno srautas, (kg/min) Pieno srauto pikas, (kg/min) Melžimo laikas, (min) I 12 12,4±1,1 1,8±0,11 3,13±0,19 7,4±24,57 II 14 10,8±1,8 1,4±0,2 2,65±0,29 8,1±41,35 AN III ir vyresn÷s 35 9,7±0,78 1,3±0,09 3,3±0,21 7,2±13,16 I 6 12,5±0,97 1,8±0,15 3±0,25 7±24,16 II 7 10,4±2,16 1,4±0,1 2,16±0,14 7,1±23,22 ŽH III ir vyresn÷s 16 11,3±1,52 1,4±0,14 2,7±0,25 8,4±38,27 I 78 9,8±0,39 1,6±0,06 3±0,12 8,1±0,11 II 67 10,8±0,59 1,7±0,07 3,2±0,12 7,4±0,09 LŽ III ir vyresn÷s 145 8,9±0,42 1,3±0,06 2,8±0,10 8,2±0,11
III ir vyresn÷se laktacijose lyginant visas skirtingas karvių veisles, daugiausiai pieno duoda Žalmargių holšteinų veislių karv÷s – 11,3 kg, t.y. 1,6 kg pieno daugiau primelžiama nei Anglerų veisl÷s karvių, 2,4 kg pieno daugiau nei Lietuvos žalųjų veisl÷s karvių. Didžiausias vidutinis pieno srautas (kg/min) III ir vyresn÷se laktacijose yra Žalmargių holšteinų veisl÷s karvių. Didžiausias pieno srauto pikas (kg/min.) yra Anglerų veisl÷s karvių, t.y. 0,6 kg/min didesnis nei Žalmargių holšteinų veisl÷s karvių, 0,5 kg/min didesnis nei Lietuvos žalųjų veisl÷s karvių.
Iš pateiktų duomenų 10 paveiksle laktacijų įtakos pieno kiekiui (kg), matome, kad didžiausias pieno primilžis I laktacijoje yra Žalmargių holšteinų veisl÷s, t.y. 12,5 kg. Žvelgiant į II laktaciją, matome, kad Anglerų ir Lietuvos žalųjų veislų karvių pieno kiekis yra vienodas, t.y. po 10,8 kg primelžto pieno. III ir vyresn÷s laktacijos pieno kiekio vidurkis didžiausias yra Žalmargių holšteinų, primelžta 11,3 kg pieno. Kuo didesnis Anglerų veisl÷s karvių laktacijų skaičius, tuo mažesnis pieno kiekis (kg).
0 2 4 6 8 10 12 14 AN ŽH LŽ Veisl÷s P ie n o k ie k is , k g I II III ir vyresn÷s
10 pav. Skirtingų karvių veislių laktacijų pasiskirstymas pagal pieno kiekį
Iš pateikto 11 paveikslo, matome koks laktacijų skaičius. Žvelgiame į I laktaciją, matome, kad ilgiausiai melžiasi Lietuvos žalųjų veisl÷s karv÷, t.y. virš 8 minučių, II laktacijoje ilgiausiai melž÷si Anglerų veisl÷s karv÷ – virš 8 minučių., III ir vyresn÷se laktacijose ilgiausiai melž÷si Žalmargių holšteinų veisl÷s karv÷ – virš 8 minučių.
6,00 6,50 7,00 7,50 8,00 8,50 9,00 AN ŽH LŽ Veisl÷s M el ži m o l a ik a s (m in .) I II III ir vyresn÷s
11 pav. Skirtingų karvių veislių laktacijų pasiskirstymas pagal melžimo laiką
Pateiktame paveiksle (12 pav.), matome laktacijų skaičiaus įtaką vidutiniam pieno srautui. Matome, kad I laktacijoje Anglerų ir Žalmargių holšteinų yra didžiausias vidutinis pieno srauto vidurkis - 1,8 kg/min, t.y. 0,6 kg/min didesnis nei Lietuvos žalųjų veisl÷s karvių. II laktacijoje didžiausias vidutinis pieno srautas (kg/min.) yra Lietuvos žalųjų - 1,7kg/min, t.y. 0,3 kg/min didesnis nei Anglerų ir Žalmargių holšteinų veisl÷s karvių.
III ir vyresn÷se laktacijose didžiausias vidutinis pieno srautas (kg/min) yra Žalmargių holšteinų veisl÷s karvių – 1,4 kg/min, t.y. 0,1 kg/min didesnis nei Anglerų ir Lietuvos žajųjų veisl÷s karvių. 0,0 0,2 0,4 0,6 0,8 1,0 1,2 1,4 1,6 1,8 2,0 AN ŽH LŽ Veisl÷s V id u ti n is p ie n o s ra u ta s (k g /m in .) I II III ir vyresn÷s
Pateiktoje lentel÷je (6 lentel÷) matyti, kad Lietuvos žalųjų veisl÷s karvių tarp pieno kiekio ir vidutinio pieno srauto, pieno srauto ir melžimo laiko buvo nustatyta teigiama statistiškai patikima koreliacija (p<0,001). Tarp vidutinio pieno srauto ir melžimo laiko nustatyta neigiama statistiškai patikima koreliacija (p<0,01).
Anglerų ir Lietuvos žalųjų veisl÷s karvių tarp pieno kiekio ir vidutinio pieno srauto buvo nustatyta aukšta statistiškai patikima koreliacija (p<0,01), t.y. did÷jant pieno kiekiui, vidutinis pieno srautas did÷ja.
Išanalizavus turimus duomenis trijų skirtingų karvių veislių, nustatyta, kad visose karvių veisl÷se didžiausios statistiškai patikimos teigiamos koreliacijos buvo tarp vidutinio pieno srauto ir pieno srauto piko (p<0,001). Aukštus koreliacijos koeficientus tarp melžimo savybių rodiklius nustat÷ mokslininkas S. Gade, kurio teigimu, tarp vidutinio pieno srauto ir pieno srauto piko yra didel÷ teigiama koreliacija. Did÷ja vidutinis pieno srautas, trump÷ja melžimo laikas (Gade et al., 2005).
6 lentel÷. Skirtingų karvių veislių koreliacijos koeficientai ir jų patikimumas
Karvių veisl÷s Rodikliai Vidutinis pieno srautas, (kg/min) Pieno srauto pikas, (kg/min) Melžimo laikas, (min) Pieno kiekis, kg 0,623*** 0,475*** -0,161 Vidutinis pieno srautas, (kg,min) 0,666*** -0,145 AN Pieno srauto pikas, (kg/min) -0,048 Pieno kiekis, kg 0,53** 0,189 0,05 Vidutinis pieno srautas, (kg,min) 0,718*** -0,084 ŽH Pieno srauto pikas, (kg/min) 0,046 Pieno kiekis, kg 0,758*** 0,576*** -0,249*** Vidutinis pieno srautas, (kg,min) 0,811*** -0,185** LŽ Pieno srauto pikas, (kg/min) -0,173** *** - p<0,001; ** - p<0,01;
5. IŠVADOS
1. Daukniūnų žem÷s ūkio bendrov÷je Lietuvos žalosios sudar÷ 76 proc., Anglerai-17 proc., Žalmargiai holšteinai 7 proc.
2. Vidutinis ūkyje laikomų karvių amžius yra 2,9 laktacijos.
3. Produktyviausios ūkyje buvo Žalmargių holšteinų veislių karv÷s, kurios dav÷ vidutiniškai 11,4 kg pieno per vieną melžimą, o Lietuvos žalųjų veisl÷s karvių pieno kiekis net 2,1 kg buvo mažesnis nei Žalmargių holšteinų.
4. Lietuvos žalųjų veisl÷s karvių melžimo trukm÷ buvo ilgiausia ir jos dav÷ mažiausią pieno kiekį.
5. Žalmargių holšteinų pirmos laktacijos karv÷s dav÷ didžiausią pieno kiekį ir jos melž÷si trumpiausiai.
6. Did÷jant karvių amžiui, Anglerų ir Žalmargių holšteinų veisl÷s karvių, vidutinis pieno srautas maž÷ja.
7. Lietuvos žalųjų veisl÷s karvių tarp pieno kiekio ir vidutinio pieno srauto, pieno srauto ir melžimo laiko buvo nustatyta teigiama statistikai patikima koreliacija (p<0,001).
6. SUMMARY
Jucys V. "Comparison of milking characteristics of different cow breeds" Animal Husbandry Technology Master's thesis / supervisor: E. Assoc. p. dr. Saulius Tušas, Lithuanian Veterinary Academy Faculty of Animal Husbandry Technology Department of Animal Husbandry. - Kaunas, 2010. - 44 p.
Keywords: Angler, Holstein, Lithuanian Green, milking characteristics.
In this Animal Husbandry Technology final work we analyse the milking of different breeds of cows when the cows are side by side in the milking area. The structure of the work consists of introduction, main part (theory and practice) and conclusions. In order to realize its targeted goals and objectives, the work has been divided into two phases.
The paper work begins with a common definition of the different types of cow breeds: Angler, Holstein and Lithuanian Green. An overall review of the theoretical and mechanized cow milking technology. An overview of the side by side milking parlor, located in the Daukniūnų agricultural company, has been conducted.
Most of the cows in Daukniūnų agricultural company are the Lithuanian Greens - 76%; the Angler cows - 17%, and the Holstein cow breed accounts for only 7% of the cows. The average age of analyzed cows in Daukniūnų agricultural company is 2.9 lactation.
Assessment of different cow breeds in Daukniūnų agricultural company. Angler: quantity of milk fed - 10.5 kg, Holstein - 11.4 kg of milk, and the Lithuanian Green - 9.3 kg of milk. This is the smallest quantity of milk fed. It was found that when the milking speed increases, the milking time decreases.
The most productive breed was the Holstein breed, which gave an average of 11.4 kg of milk per milking, and the Lithuanian Green cows milk content was approximately 2.1 kg lower than the Holstein.
Lithuanian Green cows milking time was the longest and they gave the lowest amount of milk per one milking.
Holstein first-lactation cows gave the highest quantity of milk and their milking was the shortest.
When the age of Angler and Holstein cows increases, the average milk flow decreases.
7. LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Bagnato A., Rossoni A., Maltecca C., Vigo D., Ghiroldi S. Milk emission curves in different parities in Italian Brown Swiss cattle Ital. Anim. Sci. Vol. 2 (Suppl. 1) 47. 2003. 46 – 48p.
2. Banys A. Lietuvos žalieji galvijai. Vilnius: Mokslas, 1988. 169 p. 3. Banys A. Lietuvos žalieji galvijai. Vilnius: Mokslas, 1990.
4. Bartkevičiūt÷ Z. Pieningų karvių š÷rimas. Mano ūkis. 2003. Nr.7, 36- 37p.
5. Basic G., Stripetic K., Milas Z. Comparative review of milking hygiene and irregularity of milking technique at three pilot dairy farms. Procedings of the 2nd Croatian Veterinary Congress, Croatia Veterinarski – Arhiv. 2000. 245 – 249p.
6. Bendikas P. “Gyvulininkyst÷s pagrindai” Vilnius, 1998. 94p.
7. Bruckmaier P. J., Blum J. W. Oxytocin release and milk removal in ruminants. J. Dairy Sci. 1998. 939 – 949p.
8. Bruckmaier R. M., Hilger M. Milk ejection in dairy cows at different degrees of udder filling. J. Dairy Res. 2001. 369 – 376p.
9. Čekanavičius V., Murauskas G. Statistika ir jos taikymai I. Vilnius: TEV, 2006.
10. Darbutas J., Ulevičien÷ V. Lietuvos žalųjų galvijų produktyvumo didinimas. Pieninių galvijų selekcija sąryšyje su pašarų kokybe ir š÷rimu. Kaunas, 2003. 19- 20p.
11. Gade S., Stamer W., Junge E., Klam E., Estimates of genetic parameters for milkability from automatic milking. Baltic animal breeding and genetic conference. Palanga. 2005. 61 – 64p.
12. Gaidžiūnien÷ N. Lietuvos galvijų veisl÷s. Mano ūkis. 1996 NR. 8- 9p., 23- 25p. 13. Gailevičius R. Į naują laktaciją – atgavus j÷gas. Mano ūkis. 2008/2. 7 – 8p. 14. Gelažis G. Baltymingumas linkęs kisti. Ūkininko patar÷jas. 1999 06 10 Nr. 68.
15. Hogeveen H., Ouweltjes W. Sensor and managment support in high – technology milking J. Anim. Sci. 2003. 1 – 10p.
16. Japertien÷ R., Japertas S. Melžimo savyb÷s. Tai naudinga žinoti. Mano ūkis. 2007/10. 17. Japertien÷ R., „Karvių tešmens fiziologinių, morfologinių savybių įvertinimas, jų ryšys
su produktyvumo ir tešmens sveikumo rodikliais“, 2005. 18. Jukna Č., Galvijininkyst÷, Vilnius, 1998. 290 – 292p.
19. Juozaitien÷ V., Japertien÷ R., Japertas S., Melžimo savybių įtaka somatinių ląstelių skaičiui žalųjų ir žalmargių karvių piene skirtingų laktacijų metu. Veterinarija ir zootechnika, 2006. T. 35 (57). 62 – 66p.
20. Pauliukas K., Masiulien÷ A. Juodmargių ir Holšteino veisl÷s rinktinių karvių bei jų F1, F2, F3, F4 kartos mišrūnių pieno produkcijos ir reprodukcijos rodiklių palyginimas // Veterinarija ir zootechika. Kaunas 2001. T. 14 (36). 78p.
21. Pauliukas K. Holšteinizuotų LJ galvijų pirmos, antros ir trečios kartos mišrūnų pagrindinių produktyvumo rodiklių paveldimumas ir korialiacija. // LVA mokslo darbai, 1989; 19.
22. Pelt M., Parameterschatting voor melksnelheid en karakater op basis van Nederlandse en Vlaamse scores, 2008.
23. Reneau J. K. Udder Preparation for quality milk production, 1998.
24. Rensing S., Ruten W. Genetic Evaluation for Milking Speed in German Holstein Population Using Different Traits in a Multiple trait Repeatability Model. Proceedings of the Interbul meeting Uppsala, Sweden, 2005. 163 -166p.
25. Santus E., Griholdi S. Milkability Genetic Evaluation in Brown Swiss: An International approach. ANARB – Italian Brown Cattle Breeders Association, 2005. 25 – 27p.
26. Seeman A. Comparative study between quarter milking and conventional milking according milk production, milk flow, macine on time and treat treatment. Examensarbete 90. Dep. Of Animal Nutr. And managm. Sw. Univ. Agic. Sci. 1997. 27. Stanišauskien÷ D. Konsultavimo sistemos skirtingos, bet tikslas toks pat. Mano ūkis.
2005/11.
28. Stankūnien÷ V., Tacas J. Karvių melžimas. Kaunas.: 1999. 77p.
29. Stankūnien÷ V., Tacas J. Karvių melžimo taisykl÷s. Kaunas, Ūkininko patar÷jas, 2004. 30. Stankūnien÷ V. Kokybiško pieno pagrindas – švarus karv÷s tešmuo, 2005.
31. Svennersten – Sjaunsja, Berglund K., I and Petterson G. The milking process in an automatic milking system, evaluation on milk yield, teat condition and udder health. Proc. of the intern. Symp. Lelystadt, Netherlands, 2000.
32. Tancin V., Ipema B., Hogerwerf P., Groot Koerkamp P., Mihina S., Bruckmaier R. Milk flow patterns at the end of milking analysed on the udder or quarter levels: relantioship to somatic cell count. Milchwissenscha, 2002. 306 – 309p.
33. Thomas C. V., Delorenzo M. A., Bray D. R., Dairy Science Department, University of Florida, 1993.
34. Weiss D., Weinfurtner M., Bruckmaier R. M. Teat anatomy and its relantioship with quarter and udder milk low characteristics in dairy cows J. Dairy Sci. 2003. 3280 – 3289p.
35. Wiggans G. R., Thornton L. L., Neitzel R. R. Genetic evaluation of Milking speed for Brown Swiss dairy cattle. Journal of Dairy Science, 2006. 248p.
36. Wiggans G. R., Thornton L. L., Neitzel R. R., Gengler N. Genetic evaluation of milking speed for Brown Swiss dairy cattle in the United States, American dairy science association, J. Dairy Sci., 2007. 1021 – 1023p.
37. Žilaitis V., Antanaitis R., „Mano ūkis“ 2008/7. 10 – 11p.
38. http://www.manoukis.lt/print_forms/print_st_z.php?s=1477&z=70. 39. http://www.pieno-tyrimai.lt/index.php?gr=4&id=4320. 40. http://www.delaval.lt/Dairy_Knowledge/12_golden_rules.htm. 41. http://www.vic.lt/failai/16.anglerai.pdf. 42. http://www.delaval.lt/Products/Milking/HerdManagement/ALPRO/Activity_measure ment/default.htm. 43. http://www.delaval.lt/Products/Milking/Parlours-Parallel/default.htm?wbc_purpose=Basic. 44. http://www.delaval.lt/Products/Milking/HerdManagement/ALPRO/Herd_health/defaul t.htm 45. http://www.delaval.lt/Products/Milking/Parlours-Parallel/Side_by_side/default.htm. 46. http://ukiozinios.lt/pieniniu-galviju-veisles. 47. http://www.delaval.lt/Products/Milking/HerdManagement/ALPRO/default.htm. 48. http://www.delaval.lt/Products/Hygiene-and-cleaning/Udder-hygiene-before-milking/default.htm. 49. http://www.lgi.lt/files/info/Zootechniko_zinynas.pdf. 50. http://www.delaval.lt/Products/Automatic-Milking-Robotic-milking/DeLaval-VMS/DeLaval-VMS-in-detail/default.htm. 51. http://www.vetinfo.lt/24/. 52. http://www.vic.lt/failai/16.lietuvos_zalieji.pdf. 53. http://www.pieno-tyrimai.lt/index.php?gr=4&id=4316.
Pad÷ka
Už vertingas konsultacijas, pagalbą ir visokeriopą paramą rašant magistro darbą nuoširdžiai d÷koju darbo vadovui e. doc. p. dr. Sauliui Tušui.
