Navikų poveikis šunų ir kačių organizmui

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA

Veterinarijos fakultetas

Brigita Bandzevičiūtė

Navikų poveikis šunų ir kačių organizmui

(Effects of tumors on dog and cat organism)

Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovas: Lekt. dr. Nomeda Juodžiukynienė

2

DARBAS ATLIKTAS PATOBIOLOGIJOS KATEDROJE PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Navikų poveikis šunų ir kačių organizmui“:

1. yra atliktas mano paties (pačios).

2. nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.

3. nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO

(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE)

(aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedėjo (-os) vardas, pavardė)

Magistro baigiamojo darbo recenzentai

(parašas)

1)

2)

(vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

(data) (gynimo komisijos sekretorės (-iaus) vardas, pavardė) (parašas)

TURINYS

SANTRAUKA ... 6

SUMMARY ... 7

ĮVADAS ... 8

1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 9

1.1. Šunų piktybiniai navikai ... 9

1.1.1 Limfoma ... 9

1.1.2 Osteosarkoma ... 10

1.1.3. Putliųjų ląstelių navikas ... 10

1.1.4. Hemangiosarkoma ... 11

1.1.5. Melonoma... 11

1.2. Kačių piktybiniai navikai ... 11

1.2.1 Kačių plokščiųjų ląstelių karcinoma ... 11

1.2.2. Kačių limfoma ... 12

1.2.3. Kačių injekcijos sarkoma ... 12

1.2.4. Kačių pieno liaukos adenokarcinoma ... 13

2. TYRIMO MEDŽIAGA IR METODAI ... 14

3. REZULTATAI ... 15

3.1. Šunų piktybinių navikų kraujo rezultatai ... 15

3.1.1. Šunų piktybinių navikų kraujo morfologijos rezultatai... 15

3.1.2. Šunų piktybinių navikų kraujo biochemijos morfologijos rezultatai ... 18

3.1.3. Šunų piktybinių navikų C-reaktyvinio baltymo rezultatai ... 20

3.2. Kačių piktybinių navikų kraujo rezultatai... 21

3.2.1. Kačių piktybinių navikų kraujo morfologijos rezultatai ... 21

3.2.1. Kačių piktybinių navikų kraujo biocheminiai rezultatai ... 23

4 IŠVADOS ... 28 LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 29

SANTRUMPOS

NEU- neutrofilai LYM- limfocitai MONO- monocitai

RBC- raudonieji kraujo kūneliai HCT- hematokritas HGB- hemaglobinas PLT- trombocitai CRP- c-reaktyvinis baltymas GLU- gliukozė CREA- kreatininas UREA- šlapalas kraujyje ALT- alanino aminotransferazė

6

SANTRAUKA

Navikų poveikis šunų ir kačių organizmui

Brigita Bandzevičiūtė Magistro baigiamasis darbas

Onkologinės ligos dažnai pasitaikančios, o taip pat ir vienos dažniausių mirties priežasčių veterinarinėje medicinoje. Nustatant vienokį ar kitokį vėžinį, ypač piktybinės kilmės vėžinį susirgimą gyvūnas ilgai negyvena kuomet netaikomas chemoterapinis ir radiacinis gydymas (nors pasitaiko išimčių kai toks gydymas net negali būti taikomas, o taip pat ir taikant jį paciento gyvenimo trukmė ne visada prailgėja metams ir ilgiau). Siekiant nustatyti kaip tam tikras vėžinis susirgimas veikia organizmo parametrus (hematologinius, vidaus organus), X klinikoje 2017 metais, naudojantis klinikos duomenų baze ištyriau ir aprašiau kačių ir šunų morfologinius bei biocheminius parametrų rodiklių pokyčius esant konkrečiam navikiniam susirgimui. Pasirinkau pacientus, kuriems nustatyti piktybiniai dažniausiai klinikoje pasitaikę navikiniai susirgimai, kurie buvo nustatyti ir patvirtinti histopatologiniu tyrimu. Parametrai lyginami tarpusavyje ir išvedamas procentalinis vidurkis.

Šunų pasirnktos bei tirtos onkologijos: limfoma, hemangiosarkoma, osteosarkoma, putliųjų ląstelių navikas, melonoma. Kačių tirti navikiniai susirgimai: kačių limfoma, kačių injekcijos sarkoma, kačių plokščiųjų ląstelių navikas, kačių pieno liaukų adenokarcinoma.

Atlikus šunų kraujo morfologinius ir biocheminius tyrimus, didžiausi pakitimai yra matomi pas pacientus, kurie sirgo limfoma ir hemangiosarkoma. Atlikus kačių morfologinius ir biocheminius tyrimus, daugiausiai pakitimų yra matoma pas pacientus, kuriems buvo nustatyta kačių limfoma.

SUMMARY

Effects of tumors on dog and cat organism

Brigita Bandzevičiūtė Master's thesis

Oncological diseases are very common, besides they occur to be one of the most common causes of death in veterinary medicine. Having detected one or another form of cancer, particularly, malignant cancer, the animal does long time without chemotherapy and radiation treatment (although there are exceptions even when such treatment cannot even be applied, therefore, the patient's life expectancy does not always extend for a year or longer). In order to determine how a particular cancer disease affects the body's parameters (hematological, internal organs), in the X Clinic in 2017, using clinical database I investigated and described the morphological and biochemical changes of the parameters of cats and dogs suffering from a specific tumor disease. I chose the patients who had been diagnosed with malignancies most frequently found in the clinic, which have been identified and confirmed by histopathological examination. The parameters were compared with each other and the average percentage was derived.

Tumors examined in dogs would include lymphoma, hemangiosarcoma, osteosarcoma, avian cell tumor, melonoma. Cat tumors would include feline lymphoma, cat injection sarcoma, feline flat cell tumor, cat milk gland carcinoma.

Following the morphological and biochemical studies of dog blood, the major changes can be seen in patients with lymphoma and hemangiosarcoma. Following the morphological and biochemical studies in cats, the major changes can be seen in patients with feline lymphoma.

8

ĮVADAS

Apžvelgiami dažniausiai pasitaikantys piktybiniai navikai yra viena dažniausių kačių bei šunų mirties priežasčių pasitaikančių veterinarinėje medicinoje. Remiantis literatūra bei atliktais tyrimais, teigiama ,jog katėms bei šunims onkologiniai susirgimai procentaliai pasitaiko gerokai dažniau nei žmonėms.Šiuo atveju vidutinis šunų kuriems pasitaiko piktybiniai onkologiniai susirgimai amžius 7 metai, o katėms 6 metai. Remiantis atliktais tyrimai katėms mirties priežastimi nustatytas onkologinis susirgimas tampa mirties priežastimi 40 procentų, o šunims 60 procentų. Piktybinio naviko kilmė turi įtakos kuriame audinyje ar organe pasireiškia, o taip pat ir kokia gyvūno rūšis, o kartais ir veislė. Pastebėta ,jog navikinių darinių kilmės registracija yra svarbi priemonė kuomet atliekama jų kontrolė bei prevencija. Pasaulinės organizacijos turi įvairių duomenų bazių priklausomai nuo šalies ar žemyno kuriuose kaupiama informacija bei metinė statistika apie dažniausiai pasitaikančius piktybinius navikus. Taikoma prevencija neretai būna tapatinama su taikoma žmonių medicinoje ,nes tiek gyvūnų tiek žmonių navikai yra panašios struktūros, o kai kada net ir tokios pačios.

Darbo tikslas:

Ištirti piktybinių navikų poveikį įvairių veislių, amžiaus, lyties šunų bei kačių organizmui.

Darbo uždaviniai:

1.Nustatyti piktybinių navikų dažnumą šunims ir katėms;

2.Įvertinti nustatytų piktybinių navikų pasireiškimą įvairių amžiaus grupių ir lyties šunų bei kačių organizme;

3.Įvertinti kraujo morfologinius ir biocheminius parametrus bei jų pokyčius esant piktybiniam navikui – remiantis konkrečia naviko kilme;

4. Įvertinti šunims C-reaktyvinio baltymo parametrų normų pokyčius esant konkrečiam piktybiniam navikui;

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Šunų piktybiniai navikai

1.1.1 Limfoma

Limfoma dažniausiai susiformuoja limfiniuose audiniuose ir kaulų čiulpuose. Ir gali vystytis priešingai, kartais limfomos gali pradėti vystytis vidaus organuose, smegenyse ir tik vėliau išplisti į imuninės sistemos organus (1). Dažniausiai šunys užsikrečia 6-9 metų amžiaus. Limfoma paveikia šunų imuninę sistemą ir greitai gali metastazuoti į kitas kūno vietas jeigu nebus paskirtas tinkamas gydymas.

Bokseriai, bulmastifai, buldogai, basetai, berno zenenhundai šios veilės yra predisponuojančios. Taip pat yra veislės, kurioms gali būti genetinė predispozicija. T-ląstelės limfomos esančios pas bokserius, špičus, azijos šunis ir B- ląstelės limfomos esančios pas spanielius ir basetus (2).

Klinikiniai simptomai būna labai skirtingi ir dažnai priklauso nuo vietos kurioje lokalizuojasi, nuo auglio dydžio ir išplitimo po gyvūno organizmą. Limfomos gali susiformuoti visur nuo limfinės sistemos (3).

Pirmieji klinikiniai simptomai pasireiškia esant multicentriniai limfomai yra generalizuota, neskausminga limfinių mazgų p adidėjimu, dažnai esant kepenų ar blužnies padidėjimui. Jeigu yra perėja į kaulų čiulpus dažnai yra matoma su leukopenija ir (arba) anemija (4), (5).

Gyvūnai turintys virškinamojo trakto limfoma, gali rodyti simptomus tokius kaip, vėmimas, anorekcija viduriavimas, klinikinės apžiūros metu galima pastebėti hepatosplenomegalija arba kranialiai pilvo srityje susiformavusį darinį (5).

Šunys turintys limfomą susiformavus tarpuplaučio limfiniuose mazguose dažniausiai pagrindinis simptomas yra dipsnėja. Jeigu auglys užspaudžia vena cava, gali pasireikšti galvos ir stuburo smegenų edema. Esant stemplės stenosiai gali sukelti regurgitacija.

Paraneoplastinio sindromas gali išsivystiti esant limfomai. Anemija ir hiperkalcemija yra pagrindiniai simptomai. Tai įvyksta dėl netolygaus PTH sujungtų baltymų išsiskyrimo. Kliniškai gyvūnui pasireiškia poliurija, polidipsija, vėmimas ir dehidratacija. Esant sunkios būklės gyvūnams pasireiškia brachikardija, drebulys, koma ar net mirtis (6), (7).

Limfoma yra klasifikuojama į 5 stadijas:

1 stadija: Susiformuoja viename limfiniame mazge. 2 stadija: Regioninė limfadenopatija.

10 4 stadija: Kepenų ir blužnies arba hepatosplenomegalijos (su limfadenopatija arba be jo) padidėjimas.

5 stadija : Kaulų čiulpai, CNS (centrinė nervų sistema) arba kitų ekstranodalinių vietų įtraukimas (8).

1.1.2 Osteosarkoma

Osteosarkoma, tai kaulų navikas sudaro 2–4 proc. visų šunų piktybinių navikų (9). Jis sudaro apie 80 proc. šunų kaulų navikų. Labiau būdingas didelių ir gigantinių veislių (kurių amžiaus vidurkis- 7m.) šunims. Jie taip pat susiformuoja ir jaunesniems šunims maždaug 2 metų amžiaus (10).

Osteosarkoma yra skirtoma pagal savo anatominę pozicija (11). Šunims kuriems osteosarkoma yra susiformavus galūnėse, dažniausiai pradeda šlubuoti ir jaustis didelį skausmą. Skausmas yra sukeliamas esant mikro kaulo lūžems ir antkaulio efuzijai. Tynimas dažniausiai matomas esant jau ankstyvai naviko stadijoje (11,12). Nors osteosarkoma susiformuoja šalia sąnario, jinai beveik niekada neapima sąnario ir nepereina į šalia esantį kaulą. Maždaug 90 proc. osteosarkomų metastazuoja per kraujotaką ankstyvoje stadijoje (12). Dažniausiai osteosarkoma metastazuoja į plaučius ir kitus vidaus organus. Į limfmazgius metastazuoja labai retai maždaug apie 10 proc.visų atvejų (13).

Šarminės fosfatazės padidėjimas šunų kraujo serume gali būti siejamas su osteosarkomos pasireiškimu, kurio didelis kiekis susijęs su trumpesniu (nuo 5,5 iki 12,5 mėn.) vidutiniu šuns išgyvenimo amžiumi (14).

1.1.3. Putliųjų ląstelių navikas

Putliųjų ląstelių navikai, dar vadinami mastocitomomis, yra vieni dažniausių navikų šunims maždaug 20 proc. odos neoplazijų (15). Mastocitomos dažniausiai pasireiškia vyresnio amžiaus šunims, bet kartais pasitaiko ir jaunesnio amžiaus šunims. Dažniausiai putliųjų ląstelių navikas pasireiškia retriverių, pitbulterjerų veislių šunims. Bokserių ir mopsų veislės šunims mastocitomos yra žemo ir vidutinio laipsnio, o šarpėjų -trečio laipsnio ir biologiškai agresyvios (16). Šie navikai gali pasireikšti bet kurioje kūno vietoje, dažniausiai išsivysto odoje ir poodyje (17). Šunims, kuriems nustatyta mastocitoma, gali pasireikšti paraneoplastinė liga dėl histamino, heparino, proteazių atpalaidavimo iš putliųjų ląstelių granulių (18). Mastocitomos skirstomos į 3 laipsnius :

1) Lengvai diferencijuojamos: monomorfinės apvalios ląstelės su ryškiai citoplazma, vidutinio dydžio intra citoplazminėmis granulėmis, mitotinis aktyvumas nestebimas. Pažeidžiama derma.

2) Vidutiniškai sunkiai diferencijuojamos: dalis pleomorfinių ląsteliųapvalios. Kai kurių ląstelių citoplazma mažiau ryški su didelėmis ir hiperchromatinėmis intracitoplazminėmis granulėmis. Galima edema, nekrozė. Pažeidžiamas dermos apatinis sluoksnis, poodinis audinys.

3) Sunkiai diferencijuojamos: daug pleomorfinių ląstelių, turinčių neryškią citoplazmą, normalios arba neaiškios intracitoplazminės granulės. Dažnai pasireiškia edema, nekrozė, opos. Stebimas didelis skaičius atipinių mitotinių struktūrų. Pažeidžiamas dermos apatinis sluoksnis, poodinis audinys (19), (20).

Kai kuriais atvejais putliųjų ląstelių navikas gali kilti iš kaulų čiulpų arba iš visceralinių putliųjų ląstelių navikų (21).

1.1.4. Hemangiosarkoma

Hemangiosarkoma yra dažna, agresyvi, piktybinė neoplazija šunims, kilusi iš kraujagyslių endotelio ląstelių. Ši neoplazija sudaro 20 proc. mezenchiminių navikų, 50 proc. blužnies 16 neoplazijų ir dažnai pasireiškia dešiniajame širdies prieširdyje, tačiau gali būti nustatomos bet kurioje kūno vietoje (22). Tai dažniausia šunų širdies ir smegenų metastazinė neoplazma. Nepaisant dažno hemangiosarkomų pasireiškimo, iki šiol nėra žinoma jų etiologija (23). Dažniausiai nustatoma auksaspalvių retriverių, bokserių, vokiečių aviganių veislių šunims (24). Nustatoma vidutinio ir senyvo amžiaus šunims, vidutiniškai 10 metų amžiaus (25). Hemangiosarkomos dažniausiai diagnozuojamos atliekant histopatologinį tyrimą. Jo metu nustatomos verpstiškos, daugiakampės ar ovalios ląstelės. Šios ląstelės dažnai formuoja vaskuliarizuotus kanalus ar ertmes navike (26).

1.1.5. Melanoma

Melonoma tai yra neuroektoderminės kilmės navikai. Melonomos dažniausiai yra lėtai augantys augantys, pavieniai navikai, bet kur odoje. Jos yra dažniausiai pigmentuotos, bet kai kurios gali būti mažiau pigmentuotos ar visai be pigmento (27). Neseniai atlikti tyrimai parodė, kad melonomos kurios yra randomos augančios ant gyvūno pėdų ir burnos ertmėje yra didžiąją dalimi piktybiniai, o augantys ant dažniausiai pasitaiko gerybiniai navikai (28).

Piktybinė melonoma metastazuoja į limfinius mazgus, plaučius, kaulus, vidaus organus (29).

1.2. Kačių piktybiniai navikai

1.2.1 Kačių plokščiųjų ląstelių karcinoma

Tai kačių odos piktybinis navikas. Jie skirstomi į grupes: ultravioletinių spindulių invazijos ir papilomos viruso sukelta. Papilomos virus sukelti navikai yra lokaliai invaziniai ir nepereina galiau į epidermio membraną (30). Ultravioletinių spindulių poveikis, papilomos viruso sukeltiems navikams irgi yra aptariamas literatūroje, bet skirtingai nei ultravioletinių spindulių sukeltų navikų, jie dažniausia iš auga tose vietose, kur spinduliai nepasiekia odos. Papilomos viruso sukelti navikai dažniausiai susiformuoja vyresnio amžiaus katėms nuo 10 metų. Ultravioletinių sukelti navikai ir

12 pasireiškia senesnėms katėms. Dažniausiai katėms pasireiškia išorinėje ausies kaulio dalyje, o nosies veidrodėlio ir akių vokai yra rečiau paveikti. Nėra jokių lytinių santykių ar veislių polinkio (31), (32).

Papilomos viruso sukeltas navikas yra didelis, dažniausiai daugiaspalvis, pigmentuotas, gali susidaryti erozijos, kurių skersmuo yra keletas cm. Jie gali atsirasti bet kurioje kūno vietoje. Šis navikas metastazių nesukelia. Tačiau jeigu navikai nėra gydomi gali pereiti prie invazinių (33).

Lėtinis aktino dermatitas paprastai yra tik pradžiai plokščiųjų ląstelių naviko. Dažniausiai būna plokščių, eriteminių, opų, sašuotų dėmių ir gali būti supainiotas su lėtiniu opiniu dermatitu. Jie retai. Jie auga invaziški. Metastazės būna retai, tačiau, jei ji yra, dažniausiai metastazuoja ant apatinių žandikaulių ar retrofaranginiuose limfmazgiuose ir plaučiuose (32).

1.2.2. Kačių limfoma

Hemopoetiniai augliai sudaro 50 proc. visų diagnozuojamų auglių katėms. Iš jų 50-90 proc. yra diagnozuojama limfoma (34).

Pasirodžius kačių leukemijos vakcinacijai diagnozuojamų limfomų susijusiu su šiuo virusu smarkiai sumažėjo. Su kačių leukemija susijusi limfoma dažniausiai pasireiškia jaunoms katėms 4–6 metų amžiaus. Bet nepaisant, kad sumažėjo limfomų kurios išsivysto kačių leukemijos viruso, bet padidėjo kitų limfomos rūšių vystymasis (35). Pacientai kurie serga limfoma nesusijusia su kačių leukemijos virusu dažniausiai yra vyresnio amžiaus maždaug 9,5 metų.

Kačių limfoma yra klasifikuojama pagal anatominę vietą:

 Daugiažidininė.

 Skrandžio ir žarnų.

 Tarpusienio ir kaklo.

 Odos.

 CNS. (36).

1.2.3. Kačių injekcijos sarkoma

Kačių fibrosarkomos yra klasifikuojamos į dažniau pasitaikančias injekcijos vietos sarkomas ir retesnes – su injekcijos vieta nesusijusias, ir virusines sarkomas. Pastarųjų etiologija yra nežinoma. Kačių injekcijos sarkomos, dar įvardijamos kaip su vakcinavimu susijusios, yra dažniausiai pasitaikantis odos navikas katėms (37). Injekcijos vietos sarkoma yra mezenchiminės kilmės, kurie susiformuoja 1-10 iš 10 000 suvakcinuotų kačių. Šis navikas susiformuoja dažniausiai jeigu yra vakcinuojama su kačių leukemijjos ar pasiutligės vakcinacija (38), (39). Taip pat navikas susiformuoja leidžiant po oda įvairias farmakologines medžiagas, tokius kaip streroidinius, nesteroidinius preparatus, antibiotikus. Injekcijos sarkoma gali susiformuoti, kai gyvūnas yra čipuojamas ir naudojant odos susiuvimui netirpius siūlus (40).

1.2.4. Kačių pieno liaukos adenokarcinoma

Pieno liaukos neoplazija yra trečia pagal dažnumą pasitaikanti neoplazija katėms kuri sudaro 17 proc. visų katėms pasitaikančių neoplazijų. Pieno liaukos neoplazija dažniausiai atsiranda vidutiniškai 9 – 12 metų amžiaus katėms (41). Didžioji dauguma visi kačių pieno liaukos navikai išsivysto nekastruotoms patelėms. Didesnę riziką susirgti pieno liaukos navikais turi Siamo katės. Siamo veislės katėms taip pat nustatoma žymiai blogesnė ligos eiga. Persų veislės katės taip pat turi genetinį polinkį šiai patologijai.

Dažniausiai pasitaikanti navikų rūšis būna adenokarcinoma, ji sudaro 80 proc. visų kačių pieno liaukos navikų ir ji yra pastebima kaip pavieniai ar daugybiniai dariniai arba kaip ištisas pieno liaukos padidėjimas (42). Dauguma adenokarcinominių navikų diagnozuojamų katėms yra vamzdiškoji, spenelinė, solidinio ar kribriforminio tipo. Mikroskopiškai adenokarcinomos augliai yra nepaprastai anaplastinės ląstelės ir jos nėra apribotos pamatinės membranos, bet yra infiltruotos į gleivinę ir į liaukos intersticįnį audinį (43). Metastazės dažniausiai apima regioninius limfinius mazgus, plaučius, pleurą ar kepenis. Daugelis kačių pradeda dusti kai dėl metastazių pleuroje pradeda kauptis skysčiai arba yra visai paititusi plaučių struktūra. Dažniausiai regioninių limfinių mazgų metastazės pasireikia kairiam ir dešiniam kirkšnies limfmazgiuose arba pasireiškia pažastiniame limfiniame mazge (44), (45).

14

2. TYRIMO MEDŽIAGA IR METODAI

X klinikoje naudojantis duomenų baze pasirinkti pacientai, kuriems buvo nustatyti dažniausiai 2017-2018 metais pasitaikę onkologiniai susirgimai. Diagnozės buvo nustatytos atliekant biopsiją, kuomet šalinamas navikas ir vėliau tiriamoji medžiaga siunčiama histopatologiniams tyrimams kuomet yra nustatoma darinio tiksli kilmė. Pacientams esantiems su nustatytomis onkologijomis buvo atliekami kraujo morfologiniai bei biocheminiai tyrimai – pritraukiant po 1,0 ml kraujo iš priekinės kojos paviršinės venos (lot. vena cephalica) naudojant vienkartinę sterilę adatą bei vienkartinį steriklų švirkštą. Morfologinis tyrimas atliekamas pilant nemažiau 0,5ml kraujo į vienkartinį sterilų violetiniu kamšteliu EDTA kraujo mėgintuvėlį. Mėgintuvėlis vėliau dedamas į IDEXX Procyte morfologinį aparatą. Rezultatai gaunami vos po kelių minučių. Biocheminis tyrimas atliekamas kraujo mėginį dedant į IDEXX Catalyst mėgintuvėlį (Catalyst Lithium Heparin Whole Blood Separator) kurioje yra ličio heparino. Vienu metu atliekamas vienas tyrimas. Pasirenkami reagentai reikalingi norimam tyrimui atlikti. Reagentai laikomi šaldytuve žemoje temperatūroje, yra vienkartiniai. Po panaudojimo išmetami imami nauji. Į mėgintuvėlį pilamas ką tik paimtas gyvūno kraujas iki pažymėtos ribos (nemažiau 0,3ml kraujo ir nedaugiau 0,5ml kraujo). Mėgintuvėlis ir reagentai dedami į aparatą ir rezultatai gaunami po 6 minučių. Mėgintuvėlis su kraujo serumu išimamas iš aparato. Serumą galima panaudoti to paties gyvūno atliekant C-reaktyvinio baltymo tyrimą, tad atliekant šį tyrimą galima panaudoti arba tą patį mėgintuvėlį kuris buvo naudotas atliekant biocheminį tyrimą arba imant dar kraujo ir jį pilant į raudoną mėgintuvėlį be antikoaguliantų ir kraujas centrifūguojamas norint išgauti serumą. CRP tyrimas atliekamas Eurolyser aparatu. Tyrimui atlikti reikalingas kraujo serumas. Piptete imami 5 mikrolitrai serumo norma 0.0-10.0 mg/L. Maksimali aparato išmatuojama koncentracija 270 mg/L. Įvedami duomenys į aparatą ir dedamas mėginys. Po 12 minučių gaunami rezultatai. Gauti tyrimų rezultatai užrašomi ir registruojami paciento duomenų bazės kortelėje.

Gautų rezultatų apdorojimui lentelėms, diagramoms ir visiems apskaičiavimams buvo pasirinkta Microsoft EXCEL 2010 programa. Apskaičiuojami kai kurių reikšmių vidurkių santykinė paklaida ir patikimumai.

3. REZULTATAI

3.1. Šunų piktybinių navikų kraujo rezultatai

3.1.1. Šunų piktybinių navikų kraujo morfologijos rezultatai

1 Pav. Šunų kraujo ląstelių WBC ir NEU pakitimai (p≤0,05).

Tyrimo metu atliktas baltųjų kraujo kūnelių bei atskirai neutrofilų parametrų palyginimas esant penkiems skirtingams navikams. Grafike esantys rezultatai nurodo, jog sergant limfoma baltųjų kraujo kūnelių procentas buvo aukščiausiai normos ribų (40.3x10*9/L), taip pat ir neutrofilų procentas (50.32x10*9/L). Sergant osteosarkoma baltųjų kraujo kūnelių buvo mažiausias (6,25x10*9/L), neutrofilų (15,5 x10*9/L) (1 pav.). 40,3 35,2 15,5 19,3 23 50,32 36,3 6,25 6,25 7,3 0 10 20 30 40 50 60 Limfoma Hemangiosarkoma Osteosarkoma Mastocitoma Melonoma Limfoma Hemangiosarko

ma Osteosarkoma Mastocitoma Melonoma

NEU (2,95-11,64) 50,32 36,3 6,25 6,25 7,3

WBC (5,05-16,76) 40,3 35,2 15,5 19,3 23

16

2 Pav. Šunų kraujo ląstelių MONO ir LYM pakitimai (p≤0,05).

Tyrimo metu atliktas monocitų ir limfocitų parametrų palyginimas sergant penkiomis skirtingomis onkologinėmis ligomis. Rezultatai grafike rodo ,jog sergant limfoma bei mastocitoma monocitų parametrai sukilę virš nustatytų normos ribų ganėtinai panašiai , limfoma (1,98 x 10*9/L), mastocitoma (1,9 x 10*9/L). Sergant hemangiosarkoma bei melanoma monocitų kiekis yra mažesnis, tačiau taip pat labai panašus (~1,8 x 10*9/L). Palyginti ir limfocitų parametrai esant šiems skirtingiems onkologiniams susirgimams. Rezultatai grafike rodo, kad daugiausiai virš nustatytų normos ribų parametrai sukilę sergant limfoma (7,85 x 10*9/L), o mažiausiai sergant osteosarkoma (2,55 x10*9/L) bei taip pat panašiai mažai sergant mastocitoma (3,65 x 10*9/L). (2 pav.).

7,85 5,1 2,55 2,65 5 0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 Limfoma Hemangiosarkoma Osteosarkoma Mastocitoma Melonoma Limfoma Hemangiosarko

ma Osteosarkoma Mastocitoma Melonoma

MONO (0,16-1,12) 1,98 1,8 1,84 1,9 1,85

LYM (1,05-5,10) 7,85 5,1 2,55 2,65 5

3 Pav. Šunų raudonųjų kraujo kūnelių pakitimai (p≤0,05).

Išanalizavus duomenis, grafike matome, kad hemoglobino koncentracijos aritmetinis vidurkis buvo fiziologinės normos ribose (M=9,8±16,2 g/dL). Tik HCT koncentracija buvo žemiau nustatytų normos ribų parametrų šunims sergantiems diagnozuota hemangiosarkoma (M=10,5 g/dL). Hematokrito koncentracijos aritmetinis vidurkis (M= 30,3±52,3 proc.) Tik HCT buvo žemesnė nei norma, kuriems buvo nustatyta limfoma ir hemangiosarkoma. Sergant kitais navikais - limfoma, osteosarkoma, mastocitoma bei melanoma parametrai atitinka nustatytas HCT fiziologines ribas. Grafike matome, kad eritrocitų koncentracijos aritmetinis vidurkis sergant limfoma, osteosarkoma, mastocitoma ir melanoma buvo fiziologinės normos ribose (M=6,54±12,20x10*12/L; n=12). Tik RBC koncentracija buvo žemiau nustatytos fiziologinės normos parametrų ribų pacientams, kuriems diagnozuota hemangiosarkoma (RBC=1,5x10*12/L) (3 pav.).

5,65 1,5 6,5 4,6 5,6 36,2 20,3 37,5 40,2 50,1 14,1 10,5 18,5 14,2 12,2 0 10 20 30 40 50 60 Limfoma Hemangiosarkoma Osteosarkoma Mastocitoma Melonoma Limfoma Hemangiosarkom

a Osteosarkoma Mastocitoma Melonoma

HGB (13,1-20,5) 14,1 10,5 18,5 14,2 12,2

HCT (37,3-61,7) 36,2 20,3 37,5 40,2 50,1

RBC (5,65-8,87) 5,65 1,5 6,5 4,6 5,6

18

4 Pav. Šunų trombocitų pakitimai (p≤0,05).

Išanalizavus duomenis, grafike matome, kad trombocitų koncentracijos aritmetinis vidurkis buvo fiziologinės normos ribose (M=148±484 K/µL) sergant osteosarkoma, melanoma ,mastocitoma. Tik PLT koncentracijos parametrai buvo žemiau nustatytų normos ribų šunims, kuriems diagnozuotos hemangiosarkoma (M=80 K/µL) ir limfoma (M=100 K/µL) (4 pav.).

3.1.2. Šunų piktybinių navikų kraujo biochemijos morfologijos rezultatai

5 Pav. Šunų kepenų parametrų pakitimai (p≤0,05).

Išanalizavus duomenis, grafike matome, kad kepenų parametrai buvo virš nustatytų normos ribų esant visiems navikams, tačiau vis tik daugiausiai ALT ir ALKP buvo sukilę limfoma ir hemangiosarkoma diagnozuotiems šunims. Prie limfomos buvo pakilę ALT (500,5 U/L), o ALKP

100 ₈₀ 458 485 398 0 100 200 300 400 500 600 P LT ( 14 8 -484)

Šunų trombocitų pakitimai

500,52 800 220 341,3 135 600 1000 453 287,5 398,6 0 200 400 600 800 1000 1200

Šunų kepenų parametrų pakitimai

(600 U/L). Prie hemangiosarkomos ALT (800 U/L), o ALKP (1000 U/L). Kitų navikinių procesų metu parametrai buvo pasiskirstę tolygiai (5 pav.).

6 Pav. Šunų inkstų parametrų pakitimai pakitimai (p≤0,05).

Grafike matome, kad inkstų parametrai buvo virš normos ribų esant visiems tiriamiems pacientams kuriems diagnozuoti nurodyti onkologiniai susirgimai. Išskyrus esant osteosarkomai ir mastocitomai CREA neviršijo ligos. Daugiausiai CREA ir UREA buvo sukilę virš nustatytšų normos ribų parametrų limfomos ir hemangiosarkomos metu. Visų kitų navikinių procesų metu parametrai buvo pasiskirstę tolygiai (6 pav.).

7 Pav. Šunų gliukozės parametrai (p≤0,05).

440 300 125,5 155 179 60 57,2 15 12,4 13,5 0 50 100 150 200 250 300 350 400 450 500 Limfoma Hemangiosarkoma Osteosarkoma Mastocitoma Melonoma

Šunų inkstų parametrų pakitimai

UREA (2,5-9,6 mmol/L) CREA (44-159 µmol/L)

8 4 6 7,4 15 0 2 4 6 8 10 12 14 16 GLU (3,89-7,95 mmol/L)

20 Tyrimo metu analizuoti gliukozės parametrai. Ženklių pakitimų nepastebėta. Visų pacientų, kurie sirgo nurodytomis onkologinėmis ligomis gliukozės parametrai neviršijo nurodytų fiziologinės normos ribų ir nebuvo žemiau nustatytų normos ribų. (7 pav.).

3.1.3. Šunų piktybinių navikų C-reaktyvinio baltymo rezultatai

8 pav. CRP (mg/L) šunų pakitimai (p≤0,05).

Išanalizavus duomenis, matome, kad C-reaktyvinio baltymo koncentracijos aritmetinis vidurkis sergant nurodytais grafike navikais nebuvo fiziologinės normos ribose (0-10 mg/L). CRP koncentracija buvo didesnė nei nustaytos normos ribos esant visiems navikiniams susirgimams, tačiau labiausiai sukilę parametrai virš normos ribų buvo esant hemangiosarkomai ir melonomai (8 pav.). 112 180 47 84 108

CRP (mg/L) šunų pakitimai

3.2. Kačių piktybinių navikų kraujo rezultatai

3.2.1. Kačių piktybinių navikų kraujo morfologijos rezultatai

9 pav. Kačių kraujo ląstelių WBC ir NEU pakitimai (p≤0,05).

Tyrimo metu atliktas baltųjų kraujo kūnelių, neutrofilų parametrų palyginimas sergant penkiomis skirtingomis onkologinėmis ligomis. Rezultatai grafike rodo, jog esant kačių injekcijos sarkomai parametrai sukilę virš normos ribų WBC (83,1x 10*9/L) katėms, kurioms buvo diagnozuota kačių limfoma WBC (62 x 10*9/L) ir kačių plokščiųjų ląstelių navikas WBC (45,2 x 10*9/L). Neutrofilų parametrai yra virš normos ribų katėms, kurios sirgo kačių injekcijos sarkoma NEU (83,1 x 10*9/L) plokščiųjų ląstelių naviku NEU (45,2 x 10*9/L) ir limfoma NEU (62 x 10*9/L). (9 pav.).

10 pav.Kačių kraujo MONO ir LYM patinai (p≤0,05). 35,82 34,4 47,3 18,5 62 45,2 83,1 6,5 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 Kačių limfoma Kačių plokščiųjų ląstelių navikas Kačių injekcijos sarkoma Kačių pienų liaukų adenokarcinoma

Kačių kraujo ląstelių WBC ir NEU pakitimai

NEU (2,30-10,29) WBC (2,87-17,02) 34 7,1 7,89 5,1 0,8 1,07 3 0,61 0 5 10 15 20 25 30 35 40 Kačių limfoma Kačių plokščiųjų ląstelių navikas Kačių injekcijos sarkoma Kačių pienų liaukų adenokarcinoma

Kačių kraujo MONO ir LYM pakitimai

22 Tyrimo metu atliktas ir pavaizduotas grafike monocitų, limfocitų parametrų palyginimas sergant penkiomis skirtingomis onkologinėmis ligomis. Rezultatai grafike rodo, jog sergant kačių limfoma LYM parametrai yra virš nustatytų normos ribų (34 x 10*9/L). Katėms, kurioms buvo diagnozuota kačių injekcijos sarkoma ir kačių plokščiųjų ląstelių navikas limfocitai buvo labai nežymiai virš nustatytų normos ribų. Taip pat atliktas ir monocitų palyginimas. Matome, kad monocitai yra virš nustatytų fiziologinės normos ribų katėms, kurios sirgo kačių injekcijos sarkoma (3 x 10*9/L) (10 pav.).

11 Pav. Kačių raudonųjų kraujo ląstelių pakitimai (p≤0,05).

Išanalizavus duomenis, matoma, kad hemoglobino koncentracijos aritmetinis vidurkis buvo fiziologinės normos ribose (M=9,8±16,2 g/dL) visais grafike pavaizduotų onkologijų atvejais, išskyrus HGB koncentracija buvo žemiau normos ribų pacientams, kuriems buvo nustatyta kačių limfoma (M=7,7 g/dL) ir esant kačių plokščiųjų ląstelių navikui (M=11,1 g/dL). Hematokrito koncentracijos aritmetinis vidurkis (M= 30,3±52,3 proc.) fiziologinės normos ribose taip pat buvo visais grafike pavaizduotų onkologinių susirgimų atvejais, išskyrus pacientams kuriems nustatyta kačių limfoma (M= 21 proc.) ir hemangiosarkoma (M= 33,5 proc.) žemiau fiziologinės nurodytų normos ribų. Eritrocitų koncentracijos aritmetinis vidurkis buvo fiziologinės normos ribose (M=6,54±12,20x10*12/L; n=12). Tik RBC koncentracija buvo žemiau normos ribų pacientams kuriems, buvo nustatyta kačių limfoma (RBC=4x10*12/L). Esant kačių pieno liaukų adenokarcinomai RBC buvo aukščiau normos ribų (RBC=14,8x10*12/L) (11 pav.).

4 6,74 6,78 14,8 21 33,5 45,2 56,3 7,7 11,1 11,8 20 0 10 20 30 40 50 60

Kačių limfoma Kačių plokščiųjų ląstelių navikas

Kačių injekcijos sarkoma

Kačių pienų liaukų adenokarcinoma

Kačių raudonųjų kraujo ląstelių pakitimai

12 Pav.Kačių trombocitų pakitimai (p≤0,05).

Išanalizavus duomenis, grafike nurodyta, kad trombocitų koncentracijos aritmetinis vidurkis buvo fiziologinės normos ribose (M=151±600 K/µL). Tik PLT koncentracija buvo žemiau nustatytų normos parametrų ribų pacientams, kuriems buvo nustatyta kačių limfoma (M=189 K/µL) (12 pav.).

3.2.1. Kačių piktybinių navikų kraujo biocheminiai rezultatai

13 Pav. Kačių inkstų parametrų pakitimai (p≤0,05).

Išanalizavus duomenis, matoma, kad inkstų parametrai buvo aukščiau normos ribų esant visiems grafike nurodytiems onkologiniams susirgimams, tačiau esant kačių plokščiųjų ląstelių navikui, CREA neviršijo normos ribų parametrų. Palyginus nurodytų navikų parametrus tarpusavyje, daugiausiai CREA ir UREA parametrai buvo virš normos ribų esant limfomai. Visų kitų navikinių susirgimų metu parametrai buvo pasiskirstę tolygiai (13 pav.).

127 189 473 325 0 50 100 150 200 250 300 350 400 450 500

Kačių limfoma Kačių plokščiųjų

ląstelių navikas Kačių injekcijossarkoma

Kačių pienų liaukų adenokarcinoma

PL

T

(15

1

-600)

Kačių trombocitų pakitimai

400 250 200,2 245,4 60 25,6 22,5 25 0 50 100 150 200 250 300 350 400 450

Kačių limfoma Kačių plokščiųjų ląstelių navikas

Kačių injekcijos sarkoma

Kačių pienų liaukų adenokarcinoma

Kačių inkstų parametrų pakitimai

24

14 Pav. Kačių kepenų parametrų pakitimai (p≤0,05).

Išanalizavus duomenis, grafike nurodoma, kad kepenų parametrai buvo pakilę virš normos ribų esant visiems nustatytiems navikiniams susirgimams. Palyginus daugiausiai ALT (300 U/L) ir ALKP (500 U/L) parametrai buvo sukilę virš normos ribų esant limfomai. Visų kitų grafike nurodytų onkologinių susirgimų atvejais ALKP bei ALT parametrai buvo pasiskirstę tolygiai (14 pav.).

15 Pav. Kačių gliukozės parametrai (p≤0,05).

Tyrimo metu išanalizuoti gliukozės parametrai. Grafike matoma, jog gliukozės kiekiui kačių navikiniai susirgimai įtakos neturėjo, nes normos ribų gauti parametrai neviršijo, o taip pat ir nėra žemiau jų (15 pav.). 300 250 211,8 247 500 111 150 196,6 0 100 200 300 400 500 600

Kačių limfoma Kačių plokščiųjų ląstelių navikas

Kačių injekcijos sarkoma

Kačių pienų liaukų adenokarcinoma

Kačių kepenų parametrų pakitimai

ALT (12-130 U/L) ALKP (14-111 U/L)

300 250 211,8 247 0 50 100 150 200 250 300 350 Kačių limfoma Kačių plokščiųjų ląstelių navikas Kačių injekcijos sarkoma Kačių pienų liaukų adenokarcinoma

GLU (4,11-8,84 mmol/L

)

REZULTATŲ APTARIMAS

Remiantis atliktais kraujo morfologiniais bei biocheminiais tyrimais ir apibendrinus gautus rezultatus, buvo pastebėta, kad pasirinkti stebėjimo parametrai vis tik buvo skirtingi esant skirtingams onkologiniams susirgimams. Pasirinkta stebėti baltųjų kraujo kūnelių bei neutrofilų parametrų palyginimas, pastebėta, , jog sergant limfoma baltųjų kraujo kūnelių procentas buvo ženkliai aukščiausiai normos ribų (40.3x10*9/L),o taip pat ir neutrofilų procentas (50.32x10*9/L) lyginant su kitais keturiais pasirinktais navikiniais susirgimais, o sergant osteosarkoma tiek baltųjų kraujo kūnelių (6,25x10*9/L), tiek ir neutrofilų (15,5 x10*9/L) procentai buvo mažiausi.

Tyrimo metu taip pat atliktas ir monocitų bei limfocitų parametrų palyginimas sergant penkiomis skirtingomis onkologinėmis ligomis. Apibendrinus gautus rezultatus, matome, kad sergant limfoma ir mastocitoma monocitų parametrai pasiskirstę labai panašiai ir yra virš nustatytų normos ribų - limfomos atveju (1,98 x 10*9/L),o mastocitomos atveju (1,9 x 10*9/L). Pastebėta, jog sergant hemangiosarkoma bei melanoma monocitų kiekis palyginus yra gerokai mažesnis, tačiau taip pat labai panašus (~1,8 x 10*9/L). Taip pat atliktas ir limfocitų parametrų palyginimas, kurio metu pastebėta, kad daugiausiai lyginant su kitais tiriamais onkologiniais susirgimais limfocitų parametrai yra ženkliai virš nustatytų normos ribų sergant limfoma (7,85 x 10*9/L), o mažiausiai sergant osteosarkoma (2,55 x10*9/L) ,tačiau taip pat panašiai mažai sergant mastocitoma (3,65 x 10*9/L)..

Taip pat analizuoti bei tirti HCT parametrai , galime matyti, jog hematokrito koncentracija buvo žemiau nustatytų normos parametrų ribų sergant hemangiosarkoma (M=10,5 g/dL). Tiriamųjų šunų kuriems diagnozuota limfoma, osteosarkoma, mastocitoma bei melanoma parametrai atitinka nustatytas HCT fiziologines ribas.

Dar vienas kraujo morfogloginis parametras kuris buvo analizuojamas – eritrocitai. Pastebėta, kad eritrocitų koncentracijos aritmetinis vidurkis sergant limfoma, osteosarkoma, mastocitoma ir melanoma buvo fiziologinės normos ribose (M=6,54±12,20x10*12/L; n=12). Tik RBC koncentracija buvo žemiau nustatytos fiziologinės normos parametrų ribų pacientams, , kuriems diganozuota hemangiosarkoma (RBC=1,5x10*12/L).

Tiriant trombocitų paramterus pastebėta, kad trombocitų koncentracijos aritmetinis vidurkis buvo fiziologinės normos ribose (M=148±484 K/µL) sergant osteosarkoma, melanoma ,mastocitoma. Tik PLT koncentracijos parametrai buvo žemiau nustatytų normos ribų šunims, kuriems diagnozuotos hemangiosarkoma (M=80 K/µL) ir limfoma (M=100 K/µL).

Taip pat buvo tiriami ir biocheminiai kraujo rodikliai. Išanalizavus duomenis, matome, kad kepenų parametrai buvo virš normos ribų esant visiems navikams, tačiau vis tik palyginus

26 daugiausiai ALT ir ALKP koncentracijos vienetai buvo virš nustatytų fiziologinės normos ribų esant limfomos ir hemangiosarkomos diagnozuotiems šunims. Visų kitų navikinių procesu metu parametrai buvo pasiskirstę tolygiai. Literatūroje rašoma, kad dažniausiai kepenų parametrų pakitimai būna esant šunų limfomai ir hemangiosarkomai (46), (47).

Dar vieni tiriami inkstų biocheminiai parametrai – CREA bei UREA. Pastebėta, jog esant visiems tiriamiems onkologiniams susirgimams šių parametrų rezultatai buvo virš nustatytų fiziologinės normos ribų. Išskyrus esant osteosarkomai ir mastocitomai CREA neviršijo nustatytų normos ribų parametrų . Daugiausiai CREA ir UREA buvo sukilęs limfomos ir hemangiosarkomos diagnozuotiems šunims. Visų kitų navikinių procesu metu parametrai buvo pasiskirstę tolygiai.

Tyrimo metu taip pat analizuoti ir šunų gliukozės pakitimai pacientų kraujyje, tačiau pakitimų nepastebėta. Šiuo atveju pasirinkti onkologiniai susirgimai pacientų gliukozės kiekio pakitimams įtakos neturėjo.

Analizuotas ir šunų C-reaktyvinis baltymas bei jo parametrų pakitimai. Pastebėta, jog esant visiems pasirinktiems onkologiniams susirgimams pacientų CRP koncentracija, kurios nustatytas fiziologinės ribos (-0-10 mg/L) yra virš nustatytų normos ribų, tačiau vis tik didžiausi rodiklių parametrų pakitimai buvo esant hemangiosarkomos bei melanomos nustatytų diagnozių pacientams. Literatūroje rašoma, kad didžiausi CRP parametrų pakitimai pastebimi pacientai, kurie serga hemangiosarkoma (48).

Taip pat atlikti ir kačių kraujo morfologinių tyrimų parametrai. Tyrimo metu atliktas baltųjų kraujo kūnelių, neutrofilų parametrų palyginimas sergant penkiomis skirtingomis onkologinėmis ligomis. Apibendrinant gautus rezultatus, pastebėta, kad daugiausiai WBC buvo virš nustaytų parametrų normos ribų esant kačių injekcijos sarkomos diagnozei Taip pat neutrofilinis uždegimas nurodomas palyginus daugiausiai virš normos ribų katėms, kurioms nustatyta kačių injekcijos sarkoma.

Tyrimo metu atliktas kačių monocitų, limfocitų parametrų palyginimas sergant penkiomis skirtingomis onkologinėmis ligomis. Rezultatai grafike rodo, jog sergant kačių limfoma parametrai sukilę virš nustatytų fiziologinės normos ribų ganėtinai nemažai (34 x 10*9/L), katės kurioms buvo diagnozuota kačių injekcijos sarkoma ir kačių plokščiųjų ląstelių navikas limfocitai ir buvo sukilę tik labai nežymiai bei tarpusavyje pasiskirstę panašiais parametrų skaičiais. Monocitų parametrų virš normos ribų pakitimai matomi katėms, kurios sirgo kačių injekcijos sarkoma (3 x 10*9/L).

Taip pat atliktas ir kačių kurioms diagnozuoti pasirinkti onkologiniai susirgimai raudonųjų kraujo kūnelių morfologinių kraujo parametrų pakitimų tyrimas. Nurodytas hemoglobino koncentracijos aritmetinis vidurkis fiziologinės normos ribose (M=9,8±16,2 g/dL). Pastebėta, jog HGB koncentracija buvo žemiau nustatytų parametrų normos ribų, katėms kurioms diagnozuota

kačių limfoma (M=7,7 g/dL) ir esant kačių plokščiųjų ląstelių navikas (M=11,1 g/dL). Hematokrito koncentracijos aritmetinis vidurkis (M= 30,3±52,3 proc.). HCT parametrai buvo žemiau nustatytų normos ribų katėms, kurioms nustatyta kačių limfoma (M= 21 proc.) ir hemangiosarkoma (M= 33,5 proc.).Esant kačių plokščiųjų ląstelių karcinomai , injekcijos sarkomai bei pieno liaukos adenokarcinomai ryškių pakitimų nebuvo. Kačių sergančių pasirinktomis onkologinėmis ligomis eritrocitų koncentracijos aritmetinis vidurkis buvo fiziologinės normos ribose (M=6,54±12,20x10*12/L; n=12). RBC koncentracija buvo žemiau nustatytų fiziologinės normos parametrų ribų pacientams, kuriems buvo diagnozuota kačių limfoma (RBC=4x10*12/L), o kačių pieno liaukų adenokarcinomos diagnozės atveju buvo nežymiai virš nustatytų normos ribų (RBC=14,8x10*12/L). Mažakraujystė dažniausiai susiformuoja katėms, sergant kačių limfoma, kuri yra susiformavusi iš kačių leukemijos viruso (49).

Išanalizavus duomenis trombocitų parametrų rezultatų bei atlikus kraujo morfologinį tyrimą katėms, sergančioms pasirinktais diagnozuotais onkologiniais susirgimais, matome, kad trombocitų koncentracijos aritmetinio vidurkio fiziologinės normos ribos (M=151±600 K/µL). Pastebėta, jog pakitimai matomi esant diagnozuotai kačių limfomai kuomet PLT koncentracija žemiau nurodytų parametrų normos ribų (M=189 K/µL).

Taip pat kaip ir šunų atveju, iš biocheminių rodiklių tiriami CREA, UREA, ALT bei ALKP. Išanalizavus duomenis, matome, kad inkstų parametrai buvo virš nustatytų normos ribų esant visiems tiriamiems kačių onkologiniams susirgimams išskyrus diagnozuotam kačių plokščiųjų ląstelių navikui, CREA atitiko nustatytas fiziologines normos ribas (71-212 µmol/L). Palyginus, daugiausiai CREA (400 µmol/L) bei UREA (60 µmol/L) buvo virš nustatytų normos ribų katėms, kurioms diagnozuota limfoma . Esant visiems kitiems likusiems tiriamiems onkologiniams kačių susirgimams gauti parametrai buvo pasiskirstę beveik tolygiai.

Tiriami bei analizuojam ALT ir ALKP duomenys parodė, jog šių parametrų gauti rezultatai buvo virš nustatytų fiziologinės normos parametrų ribų esant visiems tiriamiems onkologiniams kačių susirgimams, tačiau daugiausiai šie parametrai virš normos ribų esant diagnozuotai kačių limfomai. Visų kitų onkologinių susirgimų atveju rezultatai pasiskirstę tolygiai.

Kaip ir šunų onkologinių tyrimų atveju taip ir kačių tiriama gliukozė, tačiau taip pat ženklių pakitimų rezultatuose nepastebėta. Šiuo atveju tiriamoms katėms su pasirinktomis onkologinėmis diagnozėmis kurioms, atliktas gliukozės biocheminių kraujo parametrų tyrimas pastebėta, jog onkologinės ligos šiuo atveju gliukozės parametrų pakitimams įtakos neturėjo.

28

IŠVADOS

1. Dažniausiai pasitaikantys piktybiniai navikai šunims – limfoma, osteosarkoma, putliųjų ląstelių navikas, hemangiosarkoma, melanoma.

2. Katėms dažniausiai diagnozuojami navikai plokščiųjų ląstelių karcinoma, limfoma , sarkoma, kačių pieno liaukos adenokarcinoma.

3. Tiriant šunų navikinius susirgimus didžiausi kraujo morfologinių parametrų pakitimai buvo esant šunų limfomai ir hemangiosarkomai. Esant šunų limfomai NEU (50,32 x10*9/L), WBC (40,3 x10*9/L), LYM (7,85 x 10*9/L). Esant hemangiosarkomai didžiausi parametrų pakitimai pastebėti esant RBC (1,5g/dL), HCT (20,3g/dL), HGB (10,5g/dL).

4. Tiriant šunų onkologinius susirgimus didžiausi kraujo biocheminių parametrų pakitimai buvo esant šunų hemangiosarkomai ALT (800 U/L), ALKP (1000 U/L). Esant limfomai CREA (440 umol/L), UREA (60 mmol/L).

5. Tiriant kačių navikinius susirgimus didžiausi kraujo morfologinių parametrų pakitimai buvo esant kačių injekcijos sarkomai WBC (47,3 x 10*9/L), NEU (83,1 x 10*9/L). Esant kačių limfomai LYM (34 x 10*9/L), RBC (4 g/dL), HGB (7,7 g/dL). Esant kačių pieno liaukos navikui HGB parametrai buvo aukščiausiai nustatytų normos ribų (56,3 g/dL).

6. Tiriant kačių onkologinius susirgimus didžiausi kraujo biocheminių parametrų pakitimai buvo pastebėti esant kačių limfomai CREA (400 umol/L), UREA (60 mmol/L), ALT (300 U/L), ALKP (500 U/L).

7. Visų vertintų ir tirtų navikinių procesų metu C-reaktyvinio baltymo parametrai buvo aukščiau normos ribų, tačiau skirtingais skaičiais. Daugiausiai C-reaktyvinio baltymo parametrai buvo virš nustaytų normos ribų esant hemangiosarkomai.

8. Tiriami onkologiniai susirgimai tiek kačių, tiek ir šunų gliukozės parametrų pokyčiams įtakos neturėjo, nes parametrai buvo nustatytose normos ribose ir nekito.

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Nomeda Juodžiukynienė. Citologinis tyrimas šunų ir kačių navikų citologija. Kaunas: Všį Terra Publica; 2013.

2. Meuten DJ. Tumors in domestic animals. : John Wiley & Sons; 2016.

3. Pang LY, Argyle DJ. Veterinary oncology: biology, big data and precision medicine. The Veterinary Journal 2016;213:38-45.

4. Ettinger SJ, Feldman EC, Cote E. Textbook of Veterinary Internal Medicine-eBook. : Elsevier health sciences; 2017.

5. Nelson RW, Couto CG. Small Animal Internal Medicine-E-Book. : Elsevier Health Sciences; 2014.

6. Rodrigues, Ramon Tadeu Galvão Alves, Borges IL, de Sousa Lima T, da Silva, Mayara Leal Firmino, Ximenes PA, Bezerra JAB, et al. Metastatic T-cell lymphoma of unknown primary origin in a dog (Canis lupus familiaris). Acta Veterinaria Brasilica 2017;11(3):137-144. 7. Withrow SJ, Page R, Vail DM. Withrow and MacEwen's Small Animal Clinical

Oncology-E-Book. : Elsevier Health Sciences; 2013.

8. Barber L, Weishaar K. Criteria for designation of clinical substage in canine lymphoma: a survey of veterinary oncologists. Veterinary and comparative oncology 2016;14:32-39. 9. Gebhard C, Gabriel C, Walter I. Morphological and Immunohistochemical characterization

of canine Osteosarcoma spheroid cell cultures. Anat Histol Embryol 2016;45(3):219-230. 10. Gorlick R, Khanna C. Osteosarcoma. Journal of bone and mineral research

2010;25(4):683-691.

11. Vegfa and Vegfrs EXPRESSION IN CANINE APPENDICULAR OSTEOSARCOMA. LXX Convegno SISVET: Società Italiana di Scienze Veterinarie (SISVET); 2016. 12. Mueller F, Fuchs B, Kaser-Hotz B. Comparative biology of human and canine

osteosarcoma. Anticancer Res 2007;27(1A):155-164.

13. Szewczyk M, Lechowski R, Zabielska K. What do we know about canine osteosarcoma treatment?–review. Vet Res Commun 2015;39(1):61-67.

14. Holmes KE, Thompson V, Piskun CM, Kohnken RA, Huelsmeyer MK, Fan TM, et al. Canine osteosarcoma cell lines from patients with differing serum alkaline phosphatase concentrations display no behavioural differences in vitro. Veterinary and comparative oncology 2015;13(3):166-175.

30 15. Sledge DG, Webster J, Kiupel M. Canine cutaneous mast cell tumors: A combined clinical

and pathologic approach to diagnosis, prognosis, and treatment selection. The Veterinary Journal 2016;215:43-54.

16. Schiffman JD, Breen M. Comparative oncology: what dogs and other species can teach us about humans with cancer. Philosophical Transactions of the Royal Society B: Biological Sciences 2015.

17. Sabattini S, Scarpa F, Berlato D, Bettini G. Histologic grading of canine mast cell tumor: is 2 better than 3? Vet Pathol 2015;52(1):70-73.

18. Musser M, Berger E, Flaherty HA, Fox L, Johannes CM. Marked paraneoplastic hypereosinophilia associated with a low-grade, metastatic canine mast cell tumour. Veterinary Record Case Reports 2018;6(2):e000563.

19. Macfarlane MJ, Macfarlane LL, Scase T, Parkin T, Morris JS. Use of neutrophil to lymphocyte ratio for predicting histopathological grade of canine mast cell tumours. Vet Rec 2016 Nov 12;179(19):491.

20. Misdorp W. Mast cells and canine mast cell tumours. A review. Vet Q 2004;26(4):156-169. 21. Blackwood L, Murphy S, Buracco P, De Vos J, De Fornel‐Thibaud P, Hirschberger J, et al.

European consensus document on mast cell tumours in dogs and cats. Veterinary and comparative oncology 2012;10(3):e1-e29.

22. Pyuen AA, Thamm DH. In vitro effects of PI3K/mTOR inhibition in canine hemangiosarcoma 2016.

23. Wang G, Wu M, Maloneyhuss MA, Wojcik J, Durham AC, Mason NJ, et al. Actionable mutations in canine hemangiosarcoma. PloS one 2017;12(11):e0188667.

24. Schiffman JD, Breen M. Comparative oncology: what dogs and other species can teach us about humans with cancer. Philosophical Transactions of the Royal Society B: Biological Sciences 2015.

25. Wong RW, Gonsalves MN, Huber ML, Rich L, Strom A. Erythrocyte and biochemical abnormalities as diagnostic markers in dogs with hemangiosarcoma related hemoabdomen. Veterinary Surgery 2015;44(7):852-857.

26. Klopfleisch R. Vascular Tumors. Veterinary Oncology: Springer; 2016. p. 267-271. 27. Hernandez B, Adissu H, Wei B, Michael H, Merlino G, Simpson R. Naturally occurring

canine melanoma as a predictive comparative oncology model for human mucosal and other triple wild-type melanomas. International journal of molecular sciences 2018;19(2):394. 28. Bergman PJ. Canine oral melanoma. Clin Tech Small Anim Pract 2007;22(2):55-60.

29. Ramos-Vara J, Beissenherz M, Miller M, Johnson G, Pace L, Fard A, et al. Retrospective study of 338 canine oral melanomas with clinical, histologic, and immunohistochemical review of 129 cases. Vet Pathol 2000;37(6):597-608.

30. Goodfellow M, Hayes A, Murphy S, Brearley M. A retrospective study of 90Strontium plesiotherapy for feline squamous cell carcinoma of the nasal planum. Journal of feline medicine and surgery 2006;8(3):169-176.

31. Goldschmidt M, Hendrick M. Tumors of the skin and soft tissues. Tumors in domestic animals 2002:45-117.

32. Ogilvie G, Moore AS. Feline oncology. : BSl-VLS.; 2001.

33. O’neill SH, Newkirk KM, Anis EA, Brahmbhatt R, Frank LA, Kania SA. Detection of human papillomavirus DNA in feline premalignant and invasive squamous cell carcinoma. Vet Dermatol 2011;22(1):68-74.

34. Ettinger SN. Principles of treatment for feline lymphoma. Clin Tech Small Anim Pract 2003 May;18(2):98-102.

35. Louwerens M, London CA, Pedersen NC, Lyons LA. Feline lymphoma in the Post—Feline leukemia virus era. Journal of Veterinary Internal Medicine 2005;19(3):329-335.

36. Sato H, Fujino Y, Chino J, Takahashi M, Fukushima K, Goto-Koshino Y, et al. Prognostic analyses on anatomical and morphological classification of feline lymphoma. Journal of Veterinary Medical Science 2014;76(6):807-811.

37. Hartmann K, Day MJ, Thiry E, Lloret A, Frymus T, Addie D, et al. Feline injection-site sarcoma: ABCD guidelines on prevention and management. Journal of feline medicine and surgery 2015;17(7):606-613.

38. Carneiro CS, de Queiroz GF, Pinto AC, Dagli ML, Matera JM. Feline injection site sarcoma: immunohistochemical characteristics. Journal of feline medicine and surgery 2018:1098612X18774709.

39. Hauck M. Feline injection site sarcomas. Vet Clin North Am Small Anim Pract 2003 May;33(3):553-7, vii.

40. Graf R, Guscetti F, Welle M, Meier D, Pospischil A. Feline Injection Site Sarcomas: Data from Switzerland 2009–2014. J Comp Pathol 2018;163:1-5.

41. Shafiuzama M, Babu MS, Bharathidasan M, Sankar P, Ali MM, Sridhar K, et al. Mammary Tumor Reconstruction in a Domestic Short Haired Cat. Journal of Advanced Veterinary Research 2016;6(3):101-103.

42. Viste JR, Myers SL, Singh B, Simko E. Feline mammary adenocarcinoma: tumor size as a prognostic indicator. Can Vet J 2002 Jan;43(1):33-37.

32 43. Mills S, Musil K, Davies J, Hendrick S, Duncan C, Jackson M, et al. Prognostic value of

histologic grading for feline mammary carcinoma: a retrospective survival analysis. Vet Pathol 2015;52(2):238-249.

44. Zappulli V, De Zan G, Cardazzo B, Bargelloni L, Castagnaro M. Feline mammary tumours in comparative oncology. J Dairy Res 2005;72(S1):98-106.

45. Hughes K, Dobson J. Prognostic histopathological and molecular markers in feline mammary neoplasia. The Veterinary Journal 2012;194(1):19-26.

46. Valli, V. E., et al. "Classification of canine malignant lymphomas according to the World

Health Organization criteria." Veterinary pathology 48.1 (2011): 198-211.

47. Wood, Carrie A., et al. "Prognosis for dogs with stage I or II splenic hemangiosarcoma

treated by splenectomy alone: 32 cases (1991-1993)." Journal of the American Animal Hospital Association 34.5 (1998): 417-421.

48. Nakamura, Masaaki, et al. "C-reactive protein concentration in dogs with various

diseases." Journal of Veterinary Medical Science 70.2 (2008): 127-131.

49. Susan N. Principles of treatment for feline lymphoma. Clinical techniques in small animal