GABIJA PAULAVIČIENĖ
V kursas, 5 grupė
DALINĖ IR PILNA PAROTIDEKTOMIJA. NUOLATINIS
IR LAIKINAS POVEIKIS VEIDINIO NERVO FUNKCIJAI
Baigiamasis magistro darbas
Darbo vadovas Doc. Albinas Gervickas
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS
VEIDO IR ŢANDIKAULIŲ CHIRURGIJOS KLINIKA
DALINĖ IR PILNA PAROTIDEKTOMIJA. NUOLATINIS IR LAIKINAS POVEIKIS VEIDINIO NERVO FUNKCIJAI
Baigiamasis magistro darbas
Darbą atliko
magistrantasDarbo vadovas
(parašas) (parašas)
Gabija Paulavičienė V kursas, 5 grupė Doc. Albinas Gervickas
2021m. 2021m.
(mėnuo, diena) (mėnuo, diena)
MOKSLINĖS LITERATŪROS SISTEMINĖS APŢVALGOS TIPO BAIGIAMOJO MAGISTRO DARBO VERTINIMO LENTELĖ
Įvertinimas :
Recenzentas:
(moksl. laipsnis, vardas pavardė) (parašas) Recenzavimo data:
Eil.
Nr. BMD dalys BMD vertinimo aspektai
BMD reikalavimų atitikimas ir įvertinimas
Taip Iš dalies Ne
1
Santrauka (0,5 balo)
Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo turinį bei
reikalavimus? 0,2 0,1 0
2 Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo turinį bei
reikalavimus? 0,2 0,1 0
3 Ar raktiniai ţodţiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0
4
Įvadas, tikslas uţdaviniai
(1 balas)
Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas, aktualumas ir
reikšmingumas? 0,4 0,2 0
5 Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota problema, tikslas ir
uţdaviniai? 0,4 0,2 0
6 Ar tikslas ir uţdaviniai tarpusavyje susiję? 0,2 0,1 0
7 Straipsnių atrankos kriterijai ir paieškos metodai bei strategija (3,4 balai)
Ar yra sisteminės apţvalgos protokolas? 0,6 0,3 0
8
Ar buvo nustatyti straipsnių tinkamumo kriterijai parinktam protokolui (pvz.: metai, kalba, publikavimo būklė ir pan.)
0,4 0,2 0
9
Ar yra aprašyti visi informacijos šaltiniai (duomenų bazės ir paieškos metai, kontaktai su straipsnių autoriais) ir paskutinės paieškos data?
0,2 0,1 0
10
Ar yra apibūdinta elektroninė duomenų paieškos strategija taip, kad ją galima būtų pakartoti (paieškos metai; paskutinės paieškos data; raktaţodţiai ir jų deriniai; surastų ir atrinktų straipsnių skaičius pagal raktaţodţių derinius)?
0,4 0,1 0
11
Ar yra aprašytas straipsnių atrinkimo procesas (skriningas, tinkamumas sisteminei apţvalgai ar, jei taikoma, meta-analizei)?
0,4 0,2 0
12
Ar yra aprašytas duomenų atrinkimo iš straipsnių procesas (tyrimų tipai, dalyviai, intervencijos, analizuojami veiksniai, rodikliai)?
0,4 0,2 0
13
Ar išvardinti ir aprašyti visi kintamieji, kurių duomenys buvo ieškomi ir kokios prielaidos ar supaprastinimai buvo daromi?
0,4 0,2 0
14
Ar aprašyti metodai, kuriais buvo vertinta atskirų tyrimų sisteminių klaidų rizika ir kaip ši informacija buvo panaudota apibendrinant duomenis?
15
Ar aprašyti metodai, kuriais buvo vertinta atskirų tyrimų sisteminių klaidų rizika ir kaip ši informacija buvo panaudota apibendrinant duomenis?
0,4 0,2 0 16 Duomenų sisteminimas bei analizė (2,2 balo)
Ar pateiktas patikrintų straipsnių skaičius: įtrauktų, įvertinus tinkamumą, ir atmestų, pateikus prieţastis kiekvienoje atmetimo stadijoje?
0,6 0,3 0
17
Ar pateiktos įtrauktuose straipsniuose aprašytų tyrimų charakteristikos pagal kurias buvo paimti duomenys (pvz.: tyrimo imtis, stebėjimo laikotarpis, tiriamųjų tipas)?
0,6 0,3 0
18
Ar pateikti atskirų tyrimų naudingų ar ţalingų rezultatų įvertinimai: a) apibendrinti duomenys kiekvienai grupei; b) nustatyti įverčiai ir pasikliautinumo intervalai?
0,4 0,2 0
19
Ar pateikti atskirų tyrimų naudingų ar ţalingų rezultatų įvertinimai: a) apibendrinti duomenys kiekvienai grupei; b) nustatyti įverčiai ir pasikliautinumo intervalai?
0,6 0,3 0
20 Rezultatų
aptarimas (1,4 balo)
Ar apibendrinti pagrindiniai rezultatai ir nurodyta jų
reikšmė? 0,4 0,2 0
21 Ar aptarti atliktos sisteminės apţvalgos trūkumai? 0,6 0,3 0 22 Ar autorius pateikia rezultatų interpretaciją? 0,4 0,2 0 23
Išvados (0,5 balo)
Ar išvados atspindi baigiamojo darbo temą, iškeltus
tikslus ir uţdavinius? 0,2 0,1 0
24 Ar išvados pagrįstos analizuojama medţiaga? 0,2 0,1 0
25 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0
26
Literatūros sąrašas (1 balas)
Ar bibliografinis literatūros sąrašas sudarytas pagal
reikalavimus? 0,4 0,2 0
27 Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra teisingos; ar
teisingai ir tiksliai cituojami literatūros šaltiniai? 0,2 0,1 0 28 Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo tinkamas
moksliniam darbui? 0,2 0,1 0
29
Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų, sudaro ne maţiau nei 70% šaltinių, o ne senesni kaip 5 metų – ne maţiau kaip 40%?
0,2 0,1 0
Papildomi aspektai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių
30 Priedai Ar pateikti priedai padeda suprasti nagrinėjamą temą? +0,2 +0,1 0
31
Praktinės rekomendacij
os
Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos ir ar jos
susiję su gautais rezultatais? +0,4 +0,2 0
32 Ar naudoti ir aprašyti papildomi duomenų analizės
metodai ir rezultatai (jautrumo analizė, meta-regresija)? +1 +0,5 0
33
Ar naudota meta-analizė; ar nurodyti pasirinkti
statistiniai metodai; ar pateikti kiekvienos meta-analizės rezultatai?
+2 +1 0
Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas maţina balų skaičių
34
Bendri reikalavimai
Ar pakankama darbo apimtis (be priedų) 15-20 psl. (-2 balai)
<15 psl. (-5 balai) 35 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2 balai -1 balas
36 Ar darbo struktūra atitinka baigiamojo darbo rengimo
reikalavimus? -1 balas -2 balai
37 Ar darbas parašytas taisyklinga kalba, moksliškai,
38 Ar yra gramatinių, stiliaus, kompiuterinio raštingumo
klaidų? -2 balai -1 balas
39 Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas,
struktūrinių dalių apimties subalansuotumas? -0,2 balo -0,5 balo
40 Plagiato kiekis darbe >20%
(nevert.) 41 Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir puslapių
numeracija) atitinka darbo struktūrą ir yra tikslus? -0,2 balo -0,5 balo
42
Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir poskyrių pavadinimai?
-0,2 balo -0,5 balo
43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių terminų ir santrumpų
paaiškinimai? -0,2 balo -0,5 balo
44 Ar darbas apipavidalintas kokybiškai (spausdinimo,
vaizdinės medţiagos, įrišimo kokybė)? -0,2 balo -0,5 balo
*Viso (maksimumas 10 balų):
*Pastaba:surinktų balų suma gali viršyti 10 balų.
Recenzento vardas , pavardė Recenzento parašas
DARBAS ATLIKTAS VEIDO IR ŢANDIKAULIŲ CHIRURGIJOS KLINIKOJE
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Dalinė ir pilna parotidektomija. Nuolatinis ir laikinas poveikis veidinio nervo fukcijai“.
1. Yra atliktas mano pačios.
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir uţsienyje.
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą. Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
2021-04-28 Gabija Paulavičienė (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŢ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
2021-04-28 Gabija Paulavičienė (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO
Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
TURINYS
SANTRAUKA ... 9
SUMMARY ... 10
SANTRUMPOS ... 11
ĮVADAS ... 12
1. STRAIPNSIŲ ATRANKOS KRITERIJAI IR PAIEŠKOS METODAI BEI STRATEGIJA ... 13
1.1. Sisteminės apţvalgos protokolas ... 13
1.1.1. Straipsnių tinkamumo kriterijai ... 13
1.1.2. Straipsnių atmetimo kriterijai ... 14
1.1.3. Informacijos šaltiniai ... 14
1.1.4. Elektroninė duomenų paieškos strategija ... 14
1.1.5. Straipsnių atranka ... 14
1.1.6. Reikalingi duomenys bei jų atranka ... 15
2. DUOMENŲ SISTEMINIMAS IR ANALIZĖ ... 16
2.1. Duomenų paieškos rezultatai ... 16
2.2. Tyrimų charakteristika ... 17
2.3. Analizėje naudotų straipsnių kokybės vertinimas... 25
3. REZULTATŲ APTARIMAS ... 28
3.1. Pagrindiniai rezultatai ... 28
3.2. Sisteminės apţvalgos trūkumai ... 30
INTERESŲ KONFLIKTAS ... 30 IŠVADOS ... 30 PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 31 LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 32 PRIEDAI ... 35 1 priedas ... 35
SANTRAUKA
Įvadas. Didţioji dalis seilių liaukų navikų vystosi paausinėje seilių liaukoje. Tumorai šalinami atliekant parotidektomiją kartu su veidinio nervo šakų išpreparavimu.Operacijos metu gali būti negrįţtamai paţeidţiamas veidinis nervas, o tai turi įtakos ţmonių socialinei ir psichologinei būsenai. Net ir gerai išmanat galvos ir kaklo anatomiją, operacijos metu atskyrus veidinį nervą nuo naviko kapsulės ir jo tiesiogiai nepaţeidus, daţnai po operacijos pacientams pasireiškia veidinio nervo neuropatija. Šia sistemine literatūros apţvalga siekiama nustatyti veidinio nervo neuropatijos trukmę ir vietą.
Tyrimo metodai ir medţiaga. Mokslinės literatūros paieška atlikta dvejose elektroninėse duomenų bazėse: PubMed ir ScienceDirect. Paieška atlikta nuo 2021 metų sausio mėnesio pradţios iki 2021 metų kovo mėnesio pabaigos. Atlikus mokslinių publikacijų atranką pagal PRISMA, įtraukti 4 straipsniai. Tyrimų duomenys susisteminti ir apibendrinti.
Rezultatai. Daţniausiai pasikartojanti operacija - paviršinės skilties pilna parotidektomija. Trijose iš keturių atliktų analizių buvo atlikti instrumentiniai tyrimai, kurie padėjo nustatyti naviko vietą, morfologiją bei diagnozę. Atlikus bet kokią parotidektomiją, yra 38% tikimybė, kad pacientui pasireikš veidinio nervo neuropatija, bet tik 2% tikimybė, kad ji bus nuolatinė. Išvados.Taikant paausinės seilių liaukos rezekciją, yra galimybė, kad pacientui bus paţeistas veidinis nervas. Nepriklausomai nuo parotidektomijos būdo, veidinis nervas gali būti paţeistas net ir visam laikui, o daţniausiai neatsistato veidinio nervo apatinioţandikaulio šaka.
Praktinė reikšmė.Parotidektomija yra daţnai atliekama operacija. Jos metu, net ir gerai išmanant anatomiją ir atsargiai atskiriant veidinį nervą nuo naviko kapsulės, pasitaiko veidinio nervo neuropatijų. Šios apţvalgos pagalba yra įvertinami grįţtami ir negrįţtami sutrikimai bei kuri veidinio nervo šaka paţeidţiama daţniausiai.
Raktiniai ţodţiai: veidinis nervas, veidinio nervo paţeidimas, parotidektomija, dalinė parotidektomija.
SUMMARY
Introduction. Most salivary gland tumors develop in the parotid gland. Tumors are removed by parotidectomy with dissection of facial nerve branches. Operation can cause irreversible
damage to the facial nerve, which affects people’s social and psychological state. Even with a good understanding of the anatomy, when the facial nerve is separated from the tumor capsule during surgery and is not directly damaged, patients often experience facial nerve palsy after surgery. Therefore, this systematic review of the literature aims to determine the duration and location of facial nerve paralysis.
Materials and methods. The search for scientific literature was performed in two electronic databases: PubMed and ScienceDirect. The search was performed from the beginning of
January 2021 to the end of March 2021. Following the selection of scientific publications under PRISMA, 4 articles were included. Research data are systematized and summarized.
Results..The most common recurrent operation is a complete parotidectomy of the superficial lobe. Three of the four analyzes performed tests that helped determine the location,
morphology, and diagnosis of the tumor. After any parotidectomy, the patient has a 38% chance of developing facial nerve damage, but only a 2% chance that it will be permanent.
Conclusions. With resection of the parotid gland, there is a possibility that the patient will have damage to the facial nerve. Regardless of the method of parotidectomy, the facial nerve can be damaged even permanently, and usually the lower jaw branch of the facial nerve does not recover.
Clinical significance.Parotidectomy is a commonoperation. During it, even with a good knowledge of the anatomy and careful separation of the facial nerve from the tumor capsules, facial nerve paresis occurs. Thus, it is important to know whether a very large proportion of injuries are irreversible and which facial nerve branches are vulnerable.
SANTRUMPOS
CT (angl. Computed Tomography) - Kompiuretinė tomografija.
FNA (angl. Fine Needle Aspiration) – Biopsijos būdas, kuomet plona adata yra įvedama į morfologiškai pasikeitusių ląstelių vietą ir paimama citologiniam mėginiui.
HBFNGS (angl.House-Brackmann Facial Nerve Grading System) – House-Brackmann veidinio nervo vertinimo sistema.
MRI (angl. Magnetic Resonance Imaging) – Magnetinio rezonanso nuotraukos.
PFND (angl. Permanent Facial Nerve Dysfunction) – Nuolatinė veidinio nervo disfunkcija. PRISMA (angl. Prefered Reporting Items for Systematic Reviews and Meta-Analyses) – Sisteminių apţvalgų ir meta-analizių ruošimo reikalavimai.
12
ĮVADAS
Apskaičiuota, kad pasaulyje seilių liaukų navikai per metus sudaro 5% visų galvos ir kaklo tumorų.80-90% atvejų vystosi paausinėje seilių liaukoje. [1,2]. Seilių liaukų navikai gali būti gėrybiniai arba piktybiniai, pastarieji gali būti pirminiai arba metastazavę. Paausinėje seilių liaukoje gali augti įvairios histologinės sudėties navikai, [3] kuriems būdinga ir skirtinga biologinė išvaizda [4]. Jungtinėje karalystėje per metus uţregistruojama maţdaug 300 pirminių seilių liaukų piktybinių navikų atvejų [5]. Didţioji dalis seilių liaukų navikų yra diagnozuojama Europos ir Šiaurės Amerikos populiacijose. Lyginant su Afrika, proporcija yra 40:6, o su Azija – 40:1[6].
Parotidektomija yra invazyvus dalinis arba visiškas paausinės seilių liaukos pašalinimas. Indikacijos gali būti labai įvairios, tarp kurių gali būti uţdegimai, tam tikri infekciniai procesai, įgimti apsigimimai bei piktybiniai ir gerybiniai navikai. Nepaisant operacijos prieţasties, parotidektomija yra itin sudėtinga procedūra, reikalaujanti patyrusių chirurgų kompetencijos. Veidinio nervo identifikavimas ir išsaugojimas yra svarbiausi, atliekant šią operaciją [7-10]. Veidinis nervas praeina pro paausinės seilių liaukos kūną, sukurdamas labai glaudų kontaktą, kuris reikalauja labai didelio dėmesio ir susikaupimo, atliekant parotidektomiją. Prieš bet kokią paausinės seilių liaukos naviko operaciją, reikia nustatyti veidinio nervo vietą, todėl labai svarbu tiksliai ţinoti bei suprasti anatomiją. Veidinio nervo kamienas ir jo šakų identifikavimas yra labai svarbus, norint išvengti veidinio nervo neuropatijos[11].
Veido paralyţius yra būklė, kuri turi ţalingą poveikį ţmonių gyvenimo kokybei. Pacientams, kuriems pasireiškia mimikos raumenų paralyţius, sutrinka veido judesiai bei
atsirandaasimetrija,todėl atsiranda ir veido deformacijos [9].Šie veiksniai turi didelės įtakos socialinei ir psichologinei būsenai, gali prisidėti priedepresijos atsiradimo,prastesnės gyvenimo kokybės ir prasto savęs įvaizdţio [12]. Net ir gerai išmanat anatomiją, operacijos metu atskyrus veidinį nervą nuo naviko kapsulės ir jo tiesiogiai nepaţeidus, daţnai po operacijos pacientams pasireiškia veidinio nervo neuropatija. Šios sisteminės apţvalgos tikslas yra įvertinti veidinio nervo neuropatijos trukmę ir vietą po parotidektomijos.
13 Iškelti uţdaviniai:
1. Išsiaiškinti ar parotidektomija turi įtakos veidinio nervo neuropatijai.
2. Išsiaiškinti ar operacijos būdas turi įtakos veidinio nervo neuropatijoslygmeniui.
3. Nustatyti ar parotidektomijos būdas turi įtakos tam tikros veidinio nervo šakos neuropatijai.
1. STRAIPNSIŲ ATRANKOS KRITERIJAI IR PAIEŠKOS METODAI BEI
STRATEGIJA
Šios mokslinės literatūros sisteminės apţvalgos protokolas ir apţvalga parengta remiantis PRISMA (angl. Prefered Reporting Items for Systematic Reviews and Meta-Analyses) sisteminės apţvalgos reikalavimais. Iškeltas pagrindinis sisteminės apţvalgos klausimas PICO [13], kur: P (angl.
Problems) – veidinio nervo paţeidimas; I (angl. Interventions) - parotidektomija; C (angl. Comparisons) – lyginami pacientai, kuriems atlikta dalinė ar pilna parotidektomija.; O (angl. Outcomes) – veidinio nervo grįţtama ir negrįţtama neuropatija. Iškeltas pagrindinis sisteminės
apţvalgos klausimas: „Ar dalinė ir pilna parotidektomija turi įtakos veidinio nervo ir jo šakų neuropatijai?”
1.1.Sisteminės apţvalgos protokolas
1.1.1. Straipsnių tinkamumo kriterijai
Mokslinių straipsnių atranka buvo atliekama naudojant PRISMA Flow diagrama. Atrenkant straipsnius mokslinei sisteminei literatūros analizei buvo naudojami pagrindiniai atrankos kriterijai:
1. Recenzuota mokslinė literatūra, publikuota elektroniniu formatu. 2. Straipsniai anglų kalba.
3. Tyrimai, publikuoti nuo 2011 metų iki 2021 metų.
4. Straipsniuose buvo taikyta pilna arba dalinė parotidektomija. 5. Straipsniuose aprašoma įtaka veidiniam nervui po parotidektomijos.
14 1.1.2. Straipsnių atmetimo kriterijai
1. Temos neatitinkantys tyrimai.
2. Sisteminės, literatūrinės bei kito tipo apţvalgos. 3. Tyrimai, analizuojantys radiologinį gydymo būdą.
4. Tyrimai, kuriuose aprašoma veido mankštos nauda po parotidektomijos.
5. Tyrimai, kuriuose aprašomos psichologinės pacientų būklės po parotidektomijos.
1.1.3. Informacijos šaltiniai
Mokslinė literatūra buvo ieškoma anglų kalba „PubMed“ ir „ScienceDirect“ duomenų bazėse.
Mokslinių publikacijų paieška duomenų bazėje, ieškant papildomos literatūros, buvo atlikta rankiniu būdu: ţiūrėti tarpusavyje susiję straipsniai (angl. „Related articles“), panašūs straipsniai (angl. „Similar articles“) bei analizei atrinktų mokslinių straipsnių literatūros sąrašai.
1.1.4. Elektroninė duomenų paieškos strategija
Straipsnių paieškai buvo naudotos dvi duomenų bazės, t. y. „PubMed“ ir „ScienceDirect“. Mokslinių publikacijų paieška duomenų bazėje atlikta pagal pritaikytą paieškos strategiją įvedant šiuos raktinius ţodţius bei jų derinius: „parotidectomy“, „facial nerve dysfunction“, „superficial parotidectomy“, „facial nerve injury“, total parotidectomy.
1.1.5. Straipsnių atranka
15 Pirmajame etape buvo identifikuojama visa mokslinė literatūra, kuri atitiko naudotus raktaţodţius
bei jų derinius ir filtrus (anglų kalba, laikotarpis nuo 2011m. iki 2021m.).
Antrajame etape atmesti dublikatai.
Trečiajame etape buvo atmetami konferencijų pranešimai, ištraukos iš knygų, laiškai redaktoriams, taip pat visi straipsniai, kurie neatitiko reikalingų kriterijų.
Ketvirtajame etape atlikta pilna teksto analizė, vertinamas straipsnių tinkamumas pagal atrankos kriterijus. Visa mokslinė literatūra, atitikusi iškeltus reikalavimus, buvo įtraukta į šią sisteminę analizę.
Straipsnių atranka buvo vykdyta du kartus, siekiant uţtikrinti tikslius paieškos rezultatus ir išvengti galimų klaidų. Jeigu publikacija neatitinka atrankos kriterijų, straipsnis buvo atmetamas.
Straipsnių atranka ir paieška buvo atliekama vieno tyrėjo. Su straipsnių autoriais susiekta nebuvo.
1.1.6. Reikalingi duomenys bei jų atranka
Analizuojant straipsnius, buvo renkama štai tokia, juose pateikta, informacija:
Bendra informacija: pagrindinis autorius, publikacijos metai, valstybė.
Tyrimo tikslas.
Tyrimo imtis (ne maţiau 70 tiriamųjų).
Parotidektomijos būdas:
1. Dalinė parotidektomija. 2. Pilna parotidektomija.
Veidinio nervo paţeidimas:
1. Ilgalaikis. 2. Trumpalaikis.
16 Tyrimo rezultatai ir išvados.
Visi kaupiami duomenys buvo pildomi į lenteles (1-6 lentelės).
2. DUOMENŲ SISTEMINIMAS IR ANALIZĖ
2.1. Duomenų paieškos rezultatai
Šiai sisteminei apţvalgai atlikti buvo gautas Lietuvos Sveikatos Mokslų Universiteto (LSMU) Bioetikos centro leidimas Nr. BEC-OF-85 (ţiūrėti 1 priedą).Atlikus mokslinės literatūros paiešką
PubMed bei ScienceDirect duomenų bazėse pagal nurodytus raktaţodţius bei nustatytus filtrus, buvo rasti 3202 straipsniai. Antrajame etape atmesti dublikatai. Vėliau atlikus straipsnių perţiūrą ir atmetus netinkamos rūšies publikacijas ir straipsnius, kurie neatitiko iškeltų analizės kriterijų, buvo atrinkti 63 mokslinės literatūros straipsniai. Penkiasdešimt aštuosios publikacijos pašalintos iš šios sisteminės apţvalgos dėl netinkamos metodikos, kitokių analizuojamų gydymo būdų bei tyrimai, kuriuose buvo maţesnė imtis, nei 70. Taigi, į galutinę sisteminę apţvalgą buvo įtraukti 4 straipsniai. Visas mokslinių straipsnių atrankos procesas pavaizduotas 1 paveiksle, remiantis PRISMA Flow diagrama, o surinkta reikalinga informacija pateikta 1-6 lentelėse.
17 2.2.Tyrimų charakteristika
Visi šioje sisteminėje analizėje naudoti tyrimai buvo patvirtinti vietinių etikos komitetų. Atrinktuose straipsniuose pateikti duomenys apie pacientams taikytą operacijos būdą, kai jam nustatytas paausinės seilių liaukos navikas. Anksčiau atlikti tyrimai atskleidė, kad TFND ir PFND rizikos veiksniai gali būti naviko piktybiškumas, naviko dydis ir paciento amţius[14-22]. Bendras, visus tyrimus jungiantis, tikslas buvo nustatyti veidinio nervo neuropatiją po
parotidektomijos. Taip pat, apie veidinio nervo šakų būklę po operacijos ir ar atsistatė jų funkcija.
1 pav. Straipsnių atrankos schema pagal PRISMA P A IE Š K A A T R A N K A TI N K A M U M A S ĮT R A U K TI
Straipsniai atrinkti paieškos sistemose PubMed ir
ScienceDirect
N = 3202
Atmesti konferencijų pranešimai, ištraukos iš knygų, laiškai redaktoriams bei neatitikę
kriterijų straipsniai. N=643
Atmesti straipsniai dėl netinkamos metodikos bei kitų
galimų gydymo būdų. Taip pat tyrimai, kurių imtis <70.
N=58 Atmesti besidubliuojantys straipsniai. N=1392 Netinkamas pavadinimas, santrauka, formatas. N=261 Aktualūs straipsniai N = 63
Publikacijos įtrauktos į mokslinę literatūros apţvalgą.
18 Atsiţvelgiant į tai, kad pasirinktuose tyrimuose buvo naudojami gan skirtingi statistinės analizės metodai ir dėl pasirinkto straipsnių publikavimo laikotarpio rasta nedaug mokslinės literatūros, buvo pasirinkta aprašomoji, duomenis apibendrinanti, apţvalga. Šioje analizėje naudotų tyrimų informacija (autorius, metai, valstybė, tyrimo tikslai ir jų reikšmingumo lygmuo) pateikti 1 lentelėje.
Lentelė Nr. 1.Analizuojamų straipsnių tikslai ir jų reikšmingumo lygmuo.
Eil. Nr.
Tyrimo autorius, metai, šaltinis
Straipsnio tikslas Reikšmingumo
lygmuo 1. Ryo Ikoma ir kt., 2014
[23]
Nustatyti klinikinius veiksnius, kurie turėjo įtakos laikinai veidinio nervo neuropatijai.
P < 0.001
2. Infante-Cossio P ir kt., 2018 [24]
Šio tyrimo tikslas buvo įvertinti veidinio nervoneuropatiją po paviršinės
parotidektomijos.
P < 0.05
3. S. S. Zhang ir kt., 2013 [25]
Nustatyti ar dalinė paviršinės skilties parotidektomija maţiau paţeidţia veidinį nervą negu paviršinės skilties
parotidektomija.
P < 0.001
4. Siddiqui AH, Shakil S ir kt., 2020 [26]
Šio tyrimo tikslas - išsiaiškinti komplikacijas po parotidektomijos, susijusias su veidinio nervo neuropatija.
P < 0.001
Šioje analizėje naudojamose publikacijose iš viso buvo ištirti 592 pacientai, kurių vidutinis amţius siekia 49 metus. Iš viso tirtų pacientų, iš kurių vyrai – 326 ir moterys – 266. Daţniausiai naudojama operacija buvo paviršinės skilties pilna parotidektomija.
Pirmajame straipsnyjebuvo tirti 175 pacientai, kurių amţiaus vidurkis buvo 59 metai. Vyrų ir moterų santykis atitinkamai buvo 102:73 [23]. Šiame tyrime buvo analizuoti duoperacijų tipai: dalinė paviršinės skilties parotidektomija bei dalinė giliosios skilties parotidektomija.
Antrajame tyrime buvo aprašyti 79 pacientų atvejai. Pacientų vidutinis amţius buvo 48 metai, o vyrų ir moterų santykis – 39:40. Tyrime aprašyta paviršinės skilties parotidektomija [24].
19 Trečiasis tyrimas apėmė 268 pacientus, kurių vidutinis aţiaus vidurkis buvo 51 metai. Jame dalyvavo 150 vyrų ir 118 moterų [25]. Straipsnyje buvo analizuojama dalinė ir visiška paviršinės skilties parotidektomija. Ketvirtajame straipsnyje buvo aprašoma 70 pacientų, o jų amţiaus vidurkis yra 39 metai. Į tyrimą įtraukti 35 vyrai ir tiek pat moterų. Šiame tyrime analizuojama tiek dalinė, tiek pilna parotidektomija [26].
Tyrimo imtis, pacientų amţiaus vidurkis, vyrų ir moterų santykis bei operacijos pobūdis susistemintai pateikti 2 lentelėje.
Lentelė Nr. 2. Tyrimo imtis, pacientų amţiaus vidurkis, moterų bei vyrų santykis ir atlikta operacija. Eil. Nr. Tyrimo autorius, metai, šaltinis Tyrimo imtis Pacientų amţiaus vidurkis Vyrų ir moterų santykis Operacijos pobūdis 1. Ryo Ikoma ir kt., 2014 [23] 175 59 102:73 Paviršinės skilties parotidektomija Giliosios skilties parotidektomija 2. Infante-Cossio P ir kt., 2018 [24] 79 48 39:40 Paviršinės skilties parotidektomija 3. S. S. Zhang irkt., 2013 [25] 268 51 150:118 Paviršinės skilties parotidektomija
Dalinė paviršinės skilties parotidektomija 4. Siddiqui AH, Shakil S ir kt., 2020 [26] 70 39 35:35 Paviršinės skilties parotidektomija
Pilna paausinės seilių liaukos parotidektomija
20 Trijuose iš keturių atliktų tyrimų buvo naudojami prietaisai,kurie padėjo nustatyti naviko vietą, morfologiją bei diagnozę.
Pirmame tyrime buvo naudojamos magnetinio rezonanso nuotraukos, kurios padėjo nustatyti naviko vietą paausinėje seilių liaukoje [23]. Antrame straipsnyje aprašoma, jog prieš operaciją buvo naudota FNA ir CT arba MRI kombinacija [24].FNA yra maţai invazyvus būdas, kurio metu paimta medţiaga naudojama citologiniam tyrimui atlikti [27]. Kompiuterinė tomografija yra siejama su in vivo tyrimais, kurių nuotraukos leidţia gana tiksliaiatskirti vidines organizmo
struktūras ir nustatyti jų pakitimusaudinių ir organų lygyje[28]. Trečiajame straipsnyje buvo
naudojami ultragarso, CT arba MRI tyrimai [25]. Ultragarso bangų taikymas yra priskiriamas prie instrumentinių tyrimų, kurie naudoja aukšto daţnio garso bangas. Jis yra naudojamas norint ištirti vidaus organus, nustatyti jų dydį,formą bei galimus pakitimus [29]. Ketvirtame straipsnyje apie atliktus tyrimus informacijos nebuvo.
Rezultatai pateikti 3 lentelėje.
Lentelė Nr. 3. Tyrimai, atlikti prieš operaciją.
Eil. Nr.
Tyrimo
autorius, metai, šaltinis
Atlikti tyrimai prieš operaciją
1. Ryo Ikoma ir kt., 2014 [23] MRI 2. Infante-Cossio P ir kt., 2018 [24] FNA ir CT 3. S. S. Zhang ir kt., 2013 [25]
Ultragarsas, CT arba MRI.
4. Siddiqui AH, Shakil S ir kt., 2020 [26]
21 Pirmajame straipsnyje buvo tirtos 175 situacijos, iš kurių, po operacijos, 33 pacientams
pasireiškė veidinio nervo neuropatija. 23 atvejai pasireiškė pacientams, kuriems buvo atlikta paviršinės skilties parotidektomija, o 10 – giliosios skilties. Visiems šiems pacientams neuropatija buvo laikina. Visų situacijų vidurkis, kai veidinio nervo funkcija pilnai atsistatė buvo 2,7 mėnesio. 25 pacientams neuropatija tęsėsi 2 savaites, 9 pacientams – 3 mėnesius. Tik vienu atveju veidinio nervo neuropatija truko 6 mėnesius po operacijos [23]. Antrasis tyrimas apėmė 79 pacientus, kuriems buvo atlikta paviršinės skilties parotidektomija. Visais atvejais, pacientams pasireiškė veidinio nervo neuropatija, kuri buvo laikina. Pilna veidinio nervo regeneracija visiems pacientams buvo po 12 mėnesių [24]. Trečiajame tyrime iš 268 pacientų, 163 buvo atlikta dalinė paviršinės skilties rezekcija ir 105 pacientams pilna paviršinės skilties parotidektomija. 75 pacientų būklė buvo sekama 6-12 mėnesių, 161 paciento būklė – iki 24 mėnesių, 16 pacientų 25-36 mėnesius ir 11 pacientų – daugiau nei 37 mėnesius po operacijos [25]. Trečiajame tyrime atliktoje paviršinės skilties parotidektomijoje, 46 pacientams buvo nustatyta neuropatija, kuri buvo laikina ir 4 pacientams – nuolatinė. Pacientams, kuriems buvo atlikta dalinė paviršinės skilties rezekcija, 41 pasireiškė laikina neuropatija ir 4 – nuolatinė. Ketvirtajame tyrime 62 pacientams buvo taikyta paviršinės skilties parotidektomija, o 8
pacientams – pilna paausinės seilių liaukos parotidektomija. Iš 70 pacientų, kurie buvo operuoti, 52 pacientams nebuvo jokių komplikacijų, 5 pacientas buvo nustatyta viso veidinio nervo neuropatija, kuri buvo laikina, o apatinio ţandikaulio, skruostinės ir zigomatinės šakų paţeidimai atitinkamai buvo 10, 2 ir 1 [26]. Nuolatinė neuropatija skruostinėje ir apatinio ţandikaulio šakose pasireiškė po pilnos parotidektomijos po vieną kartą. Atliekant paviršinės skilties rezekciją, po operacijos apatinio ţandikaulio šakos nuolatinė neuropatija buvo nustatyta vienam pacientui. Trumpalaikis ir nuolatinis poveikis veidiniam nervui - 4 lentelėje.
22 Lentelė Nr. 4.Trumpalaikis ir nuolatinis poveikis veidiniam nevui.
Ei l. Nr . Tyrimo autoriu s, metai, šaltinis Paviršinės skilties parotidektomi ja Giliosios skilties parotidektomi ja Dalinė paviršinės skilties parotidektomi ja Visos liaukos parotidektomi ja Trumpalaikis poveikis Nuolati nis poveikis Trumpalaikis poveikis Nuolati nis poveikis Trumpalaikis poveikis Nuolati nis poveikis Trumpalaikis poveikis Nuolati nis poveikis 1. Ryo Ikoma ir kt., 2014 [23] 23 0 10 0 - - - - 2. Infante-Cossio P ir kt., 2018 [24] 79 0 - - - - 3. S. S. Zhang 46 4 - - 41 4 - -
23 ir kt., 2013 [25] 4. Siddiqu i AH, Shakil S ir kt., 2020 [26] 10 1 - - - - 5 2
24 5 lentelėje pateikiama veidinio nervo šakų paţeidimų suma, nagrinėta tyrimuose. Tyrime buvo išnagrinėtos 592 operacijos, iš kurių tik po 12 operacijų buvo negrįţtama veidinio nervo neuropatija.
Šešiems pacientams buvo nustatyta nuolatinė veidinio nervo neuropatija po paviršinės skilties parotidektomijos, kai buvo pašalinta paviršinė paausinės seilių liaukos skiltis [31].Šioje skiltyje yra randama didţioji dalis visų seilių liaukų navikų [32].
Dalinė paviršinės skilties parotidektomija atliekama šalinant naviką su 2-3milimetrais sveikų audinių aplink jį. Jeigu navikas buvo veidinio nervo projekcijoje, pastarasis buvo atsargiai atskirtas nuo naviko kapsulės[16,22,30].Po šios operacijos 4 pacientams pasireiškė nuolatinė veidinio nervo neuropatija. Atlikus pilną paausinės liaukos parotidektomiją, kai yra pašalinama visa seilių liauka [31], buvo nustatyti du atvejai, kai buvo uţfiksuota veidinio nervo neuropatija. Smilkininės šakos funkcija neatsistatė dviems pacientams, zigomatinės – vienam pacientui, skruostinės – dviems pacientams ir apatinio ţandikaulio – šešiems pacientams.
Iš 592 operacijų, buvo atliktos 8 pilnos paausinės liaukos parotidektomijos, iš kurių, dviems pacientams buvo nustatytanuolatinė neuropatija. Po visų kitų operacijų (585), veidinio nervo funkcija neatsistatė dvylikai pacientų.
Lentelė Nr. 5.Veidinio nervo šakų nuolatinispaţeidimas.
Veidinio nervo šaka Paviršinės skilties parotidektomij a Dalinė paviršinės skilties parotidektomij a Pilna paausinės liaukos parotidektomij a Smilkininė 1 1 0 Zigomatinė 1 0 0 Skruostinė 0 1 1 Apatinio ţandikauli o 4 2 1
25 Veidinio nervo funkcija buvo įvertinta naudojant veidinio nervo paţeidimo funkcijos vertinimo sistemą pagal House-Brackmann, kurią sudaro 6 laipsniai. Prasideda nuo I laipsnio (normali funkcija) iki VI laipsnio (visiškas veido motorikos praradimas). Taip pat, yra fiksuojamos veidinio nervo šakos, kurios yra paralyţiuotos [33,34]. Laipsniai apibūdinti 6 lentelėje.
Atsiţvelgiant į HBFNGS, antrajame tyrime 77.2% pacientų buvo nustatyta II laipsnio mimikos raumenų parezė pirmąją savaitę po operacijos. 59.1% pacientų – vieną mėnesį, 30.4% - tris mėnesius, 5% - šešis mėnesius ir po vienų metų parezė niekam nebuvo nustatyta. Vidutinis nervo atsistatymo laikas buvo 2 mėnesiai. III laipsnio paralyţius buvo nustatytas 18.1%, o IV laipsnio 1.6% pacientų [24].Šiuose tyrimuose II ar aukštesnio laipsnio paţeidimas bet kurioje veidinio nervo šakoje, buvo laikomas kaip veidinio nervo klinikinė neuropatija [23-25].Veidinio nervo neuropatija buvo stebima pirmą savaitę po operacijos, po 2 savaičių ir kiekvieną mėnesį, kol visiškai atsistatė veidinio nervo funkcija [23,24].
2.3.Analizėje naudotų straipsnių kokybės vertinimas
Sisteminėje apţvalgoje naudotuose tyrimuose pateikta didţioji dalis duomenų, reikalingų įvertinti tyrimų bei jų rezultatų kokybę (ţr. lentelę Nr. 6).
26 Lentelė Nr.6Sisteminėje apţvalgoje naudotų tyrimų kokybės vertinimas.
Eil. Nr. Tyrimo autorius , metai, šaltinis Pakankama imtis Nurodomas operacijos pobūdos Atlikti tyrimai prieš operaciją Nurodoma paţeidimo trukmė Nurodomos paţeistos šakos „House-Brackmann” vertinimo sistema 1. Ryo Ikoma ir kt., 2014 [23] + + + + + + 2. Infante-Cossio P ir kt., 2018 [24] + + + + + + 3. S. S. Zhang ir kt., 2013 [25] + + + + + + 4. Siddiqui + + - + + +
27 AH, Shakil S ir kt., 2020 [26]
28
Visose mokslinėse publikacijose nurodytas imties dydis, tačiau neaprašyta, kaip jis buvo
apskaičiuotas, o tai gali turėti įtakos tyrimų metu gautų rezultatų iškraipymui ir netikslumui [35]. Visuose tyrimuose nurodomas konkretus skaičius ţmonių ir kokia operacija jiems buvo atlikta. Trijuose iš keturių tyrimų nurodyta kokie tyrimai ir dėl ko buvo atlikti prieš operaciją. Visuose analizuotuose tyrimuose buvo aprašoma veidinio nervo neuropatijos trukmė, per kiek laiko veidinio nervo funkcija atsistatė. Buvo nurodomos paţeistos šakos po operacijos, o paţeidimo
identifikavimui visuose tyrimuose naudota HBFNGS. Visi paminėti faktoriai kelia šioje sisteminėje apţvalgoje naudotų tyrimų patikimumą.
3. REZULTATŲ APTARIMAS
3.1. Pagrindiniai rezultatai
Šiai sisteminei apţvalgai atrinktų tyrimų rezultatai rodo, jog po parotidektomijos yra 38% tikimybė, jog pacientui pasireikš veidinio nervo neuropatija. ( iš 592 pacientų, kuriems buvo atlikta
parotidektomija, 225 pasireiškė neuropatija). Taip pat, iš visų pasireiškusių neuropatijų, 213 buvo laikinų, o tik 12 atvejų – nuolatinių (5,2%). Taigi, iš visų 592 pacientų, tik 12 pasireiškė nuolatinė veidinio nervo neuropatija, kuri sudaro tik 2%. Nepaisant maţos procentinės dalies, parotidektomija gali turėti įtakos veidinio nervo funkcijos sutrikimui.
Visus tyrimus jungiantis, tikslas buvo nustatyti veidinio nervo neuropatiją po parotidektomijos. Taip pat, apie veidinio nervo šakų būklę po operacijos ir ar atsistatė jų funkcija. Pirmojo, trečiojo ir ketvirtojo straipsnių reikšmingumo lygmuo buvo toks pats: P < 0.001, o tik antrojo P < 0.05.
Šioje analizėje naudojamose publikacijose pacientų vidutinis amţius yra 49 metai. Iš viso tirtų pacientų, iš kurių vyrai – 326 ir moterys – 266. Daţniausiai naudojama operacija buvo
paviršinės skilties pilna parotidektomija.
Pirmame straipsnyje buvo tirti 175 pacientai. Šiame tyrime buvo analizuotos duoperacijų tipai: dalinė paviršinės skilties parotidektomija bei dalinė giliosios skilties parotidektomija.
Antrajame tyrime buvo aprašyti 79 pacientų atvejai. Tyrime aprašyta paviršinės skilties
parotidektomija. Trečiasis tyrimas apėmė 268 pacientus. Straipsnyje buvo analizuojama dalinė ir visiška paviršinės skilties parotidektomija. Ketvirtajame straipsnyje buvo aprašoma 70 pacientų. Šiame tyrime analizuojama tiek dalinė, tiek pilna parotidektomija.
29 Trijuose iš keturių atliktų tyrimų buvo atlikti tyrimai, kurie padėjo nustatyti naviko vietą,
morfologiją bei diagnozę. Pirmame tyrime buvo naudojamos magnetinio rezonanso nuotraukos, antrame tyrime prieš operaciją buvo naudotas FNA ir CT arba MRI kombinacija [24].
Trečiajame tyrime buvo naudojami ultragarso, CT arba MRI tyrimai. Ketvirtame straipsnyje apie atliktus tyrimus informacijos nebuvo.
Pirmajame straipsnyje buvo tirtos 175 situacijos, iš kurių, po operacijos, 33 pacientams pasireiškė veidinio nervo neuropatija. 23 atvejai pasireiškė pacientams, kuriems buvo atlikta paviršinės skilties parotidektomija, o 10 – giliosios skilties. Visiems šiems pacientams mimikos raumenų parezė buvo laikina. Antrasis tyrimas apėmė 79 pacientus, kuriems buvo atlikta paviršinės skilties parotidektomija. Visais atvejais, pacientams pasireiškė veidinio nervo neuropatija, kuri buvo laikina. Trečiajame tyrime iš 268 pacientų, 163 buvo atlikta dalinė paviršinės skilties rezekcija ir 105 pacientams pilna paviršinės skilties parotidektomija.
Atliktose paviršinės skilties parotidektomijose, 46 pacientams buvo nustatyta neuropatija, kuri buvo laikina ir 4 pacientams – nuolatinė. Pacientams, kuriems buvo atlikta dalinė paviršinės skilties rezekcija, 41 pasireiškė laikinas mimikos raumenų paralyţius ir 4 – nuolatinis. Ketvirtajame tyrime 62 pacientams buvo taikyta paviršinės skilties parotidektomija, o 8
pacientams – pilna paausinės seilių liaukos parotidektomija. Iš 70 pacientų, kurie buvo operuoti, 52 pacientams nebuvo jokių komplikacijų, 5 pacientams buvo viso veidinio nervo neuropatija, kuri buvo laikina.
Smilkininės šakos funkcija neatsistatė dviems pacientams, zigomatinės – vienam pacientui, skruostinės – dviems pacientams ir apatinio ţandikaulio – šešiems pacientams.
Iš 592 operacijų, buvo atliktos 8 pilnos paausinės liaukos parotidektomijos, iš kurių 2 buvo su nuolatine neuropatija, o po visų kitų operacijų (585), veidinis nervas su negrįţtama neuropatija buvo nustatytas dvylikai pacientų.
Veidinio nervo funkcija buvo įvertinta naudojant HBFNGS, kurią sudaro 6 laipsniai.
Atsiţvelgiant į HBFNGS, antrajame tyrime 77.2% pacientų buvo nustatyta II laipsnio mimikos raumenų parezė pirmąją savaitę po operacijos. 59.1% pacientų – vieną mėnesį, 30.4% - tris mėnesius, 5% - šešis mėnesius ir po vienų metų veidinio nervo neuropatija niekam nebuvo nustatyta. Vidutinis nervo atsistatymo laikas buvo 2 mėnesiai. III laipsnio mimikos raumenų paralyţius buvo nustatytas 18.1%, o IV laipsnio 1.6% pacientų [24].
30 3.2. Sisteminės apţvalgos trūkumai
Didţiausias šios sisteminės apţvalgos trūkumas yra tai, jog visuose tyrimuose buvo analizuotos skirtingos parotidektomijų rūšys. Pavyzdţiui, viename tyrime aprašyta paviršinės ir giliosios skilties parotidektomija, antrame - tik paviršinės skilties parotidektomija, trečiame paviršinės skilties ir dalinė paviršinės skilties parotidektomija, o ketvirtame – paviršinės skilties ir visos paausinės seilių liaukos parotidektomija.
Dar vienas trūkumas - nėra tikslaus tokio pobūdţio tyrimų protokolo, todėl analizėje naudotų tyrimų sąlygos buvo gana skirtingos. Pacientams buvo atlikti skirtingai naviko identifikacijos tyrimai prieš operaciją, tyrimuose aprašyta skirtinga pacientų imtis. Taip pat, gauti labai
skirtingi duomenys apie ilgalaikį ir trumpalaikį paţeidimą bei kokios šakos buvo paţeistos. Visa tai sukuria nemaţai sunkumų, kuomet siekiama objektyviai įvertinti ir palyginti gautus tyrimų rezultatus.
Svarbu paminėti ir tai, kad analizuotuose tyrimuose nebuvo nurodytos imties pasirinkimo prieţastys ir kaip ji buvo apskaičiuota.
INTERESŲ KONFLIKTAS
Autorių interesų konflikto nebuvo.
IŠVADOS
Parotidektomija, tiek dalinė, tiek visos liaukos, turi įtakos veidinio nervo neuropatijai.
Parotidektomijos būdas neatspindi veidinio nervo neuropatijos ilgalaikiškumo. Bet kuri parotidektomija gali sukelti tiek ilgalaikę, tiek trumpalaikę veidinio nervo neuropatiją.
Nepaisant operacijos būdo, matoma tendencija, jog po parotidektomijos, daţniausiai yra paţeidţiama ir neatsistatanti veidinio nervo apatinio ţandikaulio šaka.
31
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
Apibendrinus analizuotus tyrimus, galima pateikti štai tokias praktines rekomendacijas:
Taikant parotidektomiją, reikia atskirti ir atsargiai atpreparuoti veidinį nervą, kad būtų kuo maţesnė veidinio nervo neuropatijos rizika.
Esant galimybei, taikyti kuo maţiau invazyvią parotidektomiją, norint sumaţinti ilgalaikę veidinio nervo neuropatiją.
32
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Pinkston JA, Cole P. Incidence rates of salivary gland tumors: results from a population-based study. Otolaryngol Head Neck Surg. 1999 Jun;120(6):834-40.
2. Stenner M, Klussmann JP. Current update on established and novel biomarkers in salivary gland carcinoma pathology and the molecular pathways involved. Eur Arch Otorhinolaryngol. 2009 Mar;266(3):333-41.
3. 724 cases of salivary gland tumors]. Zhonghua Kou Qiang Yi Xue Za Zhi. 2019 Jan 09;54(1):10-16.
4. Hu YH, Li W, Zhang CY, Xia RH, Tian Z, Wang LZ, Xie L, Li J. Prognostic nomogram for disease-specific survival of carcinoma ex pleomorphic adenoma of the salivary gland. Head Neck. 2017 Dec;39(12):2416-2424.
5. Sood S, McGurk M, Vaz F. Management of Salivary Gland Tumours: United Kingdom National Multidisciplinary Guidelines. J Laryngol Otol. 2016 May;130(S2):S142-S149.
6. Licitra L, Grandi C, Prott FJ et al. Major and minor salivary glands tumors. Crit Rev Oncol Hematol 2003; 45: 215–225.
7. Wang SJ, Eisele DW. Parotidectomy--Anatomical considerations. Clin Anat. 2012 Jan;25(1):12-8. 8. Mutlu V, Kaya Z. Which Surgical Method is Superior for the Treatment of Parotid Tumor? Is it
Classical? Is it New? Eurasian J Med. 2019 Oct;51(3):273-276.
9. Jin H, Kim BY, Kim H, Lee E, Park W, Choi S, Chung MK, Son YI, Baek CH, Jeong HS. Incidence of postoperative facial weakness in parotid tumor surgery: a tumor subsite analysis of 794
parotidectomies. BMC Surg. 2019 Dec 26;19(1):199.
10. Laing MR, McKerrow WS. Intraparotid anatomy of the facial nerve and retromandibular vein. Br J Surg. 1988 Apr;75(4):310-2.
11. Borle RM, Jadhav A, Bhola N, Hingnikar P, Gaikwad P. Borle's triangle: A reliable anatomical landmark for ease of identification of facial nerve trunk during parotidectomy. J Oral Biol Craniofac Res. 2019 Jan-Mar;9(1):33-36.
12. Nellis JC, Ishii M, Byrne PJ, Boahene KDO, Dey JK, Ishii LE. Association Among Facial Paralysis, Depression, and Quality of Life in Facial Plastic Surgery Patients. JAMA Facial Plast Surg. 2017 May 01;19(3):190-196.
13. PRISMA. Prieiga per Internetą: <http://www.prisma-statement.org/Default.aspx>
14. Yamashita T, Tomoda K, Kumazawa T. The usefulness of partial parotidectomy for benign parotid gland tumors. A retrospective study of 306 cases. Acta otolaryngol Suppl (Stockh) 1993;500:113–6.
33
15. Tani E, Fuentes-Martinez N, Skoog L. A Review of the Use of Fine-Needle Aspiration Biopsy of Mammary Tumors for Diagnosis and Research.
16. Bekeredjian R, Behrens S, Ruef J, Dinjus E, Unger E, Baum M, Kuecherer HF. Potential of gold-bound microtubules as a new ultrasound contrast agent. Ultrasound Med Biol. 2002
17. Mazonakis M, Damilakis J. Computed tomography: What and how does it measure? Eur J Radiol. 2016
18. Iizuka K, Ishikawa K. Surgical techniques for benign parotid tumors: segmental resection vs extracapsular lumpectomy. Acta Otolaryngol Suppl (Stockh) 1998;537:75–81.
19. House JW, Brackmann DE. Facial nerve grading system. Otolaryngol Head Neck Surg. 1985;93:146-7.
20. Infante-Cossio P, Prats-Golczer VE, Lopez-Martos R, MontesLatorre E, Exposito-Tirado JA, Gonzalez-Cardero E. Effectiveness of facial exercise therapy for facial nerve dysfunction after superficial parotidectomy: a randomized controlled trial. Clin Rehabil. 2016;30:1097-107 21. Castro MA, Dedivitis RA, Guimaraes AV, Cernea CR, Brandao LG. The surgical
management of parotid gland tumours. S Afr J Surg. 2015;53(4):45-47.
22. Wierzbicka M, Piwowarczyk K, Nogala H, Błaszczyńska M, Kosiedrowski M, Mazurek C. Do we need a new classification of parotid gland surgery? Otolaryngol Pol. 2016 Jun 30;70(3):9-14. 23. Ikoma, R., Ishitoya, J., Sakuma, Y., Hirama, M., Shiono, O., Komatsu, M., & Oridate, N.
(2014). Temporary facial nerve dysfunction after parotidectomy correlates with tumor location.
Auris Nasus Larynx, 41(5), 479–484. doi:10.1016/j.anl.2014.05.001
24. Infante-Cossio P, Gonzalez-Cardero E, Garcia-Perla-Garcia A, Montes-Latorre E, Gutierrez-Perez JL, Prats-Golczer VE. Complications after superficial parotidectomy for pleomorphic adenoma. Med Oral Patol Oral Cir Bucal. 2018 Jul 1;23 (4):e485-92.
25. Zhang, S. S., Ma, D. Q., Guo, C. B., Huang, M. X., Peng, X., & Yu, G. Y. (2013). Conservation of
salivary secretion and facial nerve function in partial superficial parotidectomy. International Journal of Oral and Maxillofacial Surgery, 42(7), 868–873.
26. Siddiqui AH, Shakil S, Danish-ur-Rahim, Shaikh IA. Post parotidectomy facial nerve palsy: A retrospective analysis. Pak J Med Sci. 2020;36(2):126-130
27. Stenner M, Klussmann JP. Current update on established and novel biomarkers in salivary gland carcinoma pathology and the molecular pathways involved. Eur Arch Otorhinolaryngol. 2009 Mar;266(3):333-41.
28. Mazonakis M, Damilakis J. Computed tomography: What and how does it measure? Eur J Radiol. 2016
29. Bekeredjian R, Behrens S, Ruef J, Dinjus E, Unger E, Baum M, Kuecherer HF. Potential of gold-bound microtubules as a new ultrasound contrast agent. Ultrasound Med Biol. 2002
30. Iizuka K, Ishikawa K. Surgical techniques for benign parotid tumors: segmental resection vs extracapsular lumpectomy. Acta Otolaryngol Suppl (Stockh) 1998;537:75–81.
34
31. Wierzbicka M, Piwowarczyk K, Nogala H, Błaszczyńska M, Kosiedrowski M, Mazurek C. Do we need a new classification of parotid gland surgery? Otolaryngol Pol. 2016 Jun 30;70(3):9-14. 32. Castro MA, Dedivitis RA, Guimaraes AV, Cernea CR, Brandao LG. The surgical
management of parotid gland tumours. S Afr J Surg. 2015;53(4):45-47.
33. House JW, Brackmann DE. Facial nerve grading system. Otolaryngol Head Neck Surg. 1985;93:146-7.
34. Infante-Cossio P, Prats-Golczer VE, Lopez-Martos R, MontesLatorre E, Exposito-Tirado JA, Gonzalez-Cardero E. Effectiveness of facial exercise therapy for facial nerve dysfunction after superficial parotidectomy: a randomized controlled trial. Clin Rehabil. 2016;30:1097-107 35. Suresh K, Chandrashekara S. Sample size estimation and power analysis for clinical research
35
