SKIRTINGŲ KOJŲ FORMŲ ĮTAKA ASMENŲ RAUMENŲ JĖGAI, PUSIAUSVYRAI IR FUNKCINIAMS JUDESIAMS

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

SLAUGOS FAKULTETAS SPORTO MEDICINOS KLINIKA

DAUMANTAS KONDRATAVIČIUS

SKIRTINGŲ KOJŲ FORMŲ ĮTAKA ASMENŲ RAUMENŲ JĖGAI,

PUSIAUSVYRAI IR FUNKCINIAMS JUDESIAMS

Magistrantūros studijų programos „Sveikatinimas ir reabilitacija“ (valst. kodas 6211GX010) baigiamasis darbas

Darbo vadovas:

Lekt. Dr. Brigita Zachovajevienė

TURINYS

SANTRAUKA ... 4

SANTRUMPOS ... 7

ĮVADAS ... 8

1. LITERATŪROS APŢVALGA ... 10

1.1. Kelio sąnario anatomija ... 10

1.2. Kelio sąnario biomechanika ... 12

1.3. Kelio sąnario kineziologija ... 13

1.4. Šlaunies atitraukiamųjų raumenų funkcijos anatomija ... 15

1.5. Šlaunies pritraukiamųjų raumenų funkcijos anatomija ... 16

1.6. Pakitusių kojų formų nustatymas ... 17

1.7. Apatinių galūnių raumenų sąsajos su kelio sąnariu ... 18

1.8. Apatinių galūnių raumenų jėgos santykis ... 20

1.9. Apatinių galūnių raumenų sąsajos su pusiausvyra ... 20

1.10. Apatinių galūnių raumenų ir dubens sąsajos ... 21

1.11. Apatinių galūnių raumenų savybių sąsajos su apatinių galūnių funkciniais judesiais ... 23

2. TYRIMO ORGANIZAVIMAS IR METODIKA ... 25

2.1. Tyrimo organizavimas ... 25

2.2. Tiriamųjų kontingentas ... 25

2.3. Tyrimo metodai ... 27

2.3.1. Kojų formos vertinimas ... 27

2.3.2. Raumenų jėgos vertinimas... 28

2.3.3. Pusiausvyros ištyrimas ... 29

2.3.4. Funkcinių judesių atlikimo stereotipo vertinimas ... 33

3. REZULTATAI ... 38

3.1. Raumenų jėgos vertinimo rezultatai ... 38

3.2. Pusiausvyros vertinimo rezultatai ... 41

3.3. Apatinių galūnių funkcinių judesių atlikimo vertinimo rezultatai... 49

4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 55

IŠVADOS ... 58

MOKSLO PRANEŠIMŲ, PUBLIKACIJŲ SĄRAŠAS ... 60 LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 61 PRIEDAI ... 67

SANTRAUKA

Daumantas Kondratavičius. Skirtingų kojų formų įtaka asmenų raumenų jėgai, pusiausvyrai ir

funkciniams judesiams. Magistro baigiamasis darbas. Darbo vadovė - Dr. Lekt. Brigita Zachovajevienė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Sporto medicinos klinika. Kaunas, 2019; 70p.

Tyrimo tikslas: Įvertinti skirtingų kojų formų įtaką asmenų raumenų jėgai, pusiausvyrai ir

funkciniams judesiams.

Tyrimo uţdaviniai: 1. Įvertinti raumenų jėgą, pusiausvyrą ir funkcinius judesius asmenims,

kuriems nustatyta X kojų forma; 2. Įvertinti raumenų jėgą, pusiausvyrą ir funkcinius judesius asmenims, kuriems nustatyta O kojų forma; 3. Įvertinti raumenų jėgą, pusiausvyrą ir funkcinius judesius asmenims, kuriems nenustatyta kojų formų pakitimų; 4. Palyginti gautus rodiklius tarp grupių.

Tyrimo metodikos: kojų formų skirtumai vertinti W.W.K. Hoeger vizualiniu laikysenos vertinimo

metodu, raumenų jėga vertinta rankiniu dinamometru (MMT Lafayette Manual Muscle Tester Model 01165), statinei pusiausvyrai pasirinkta „Abili Balance Analyzer“ sistema, dinaminė pusiausvyra vertinta modifikuotu ţvaigţdės nuokrypio pusiausvyros testu - „modified Star Excursion Balance Test“ (mSEBT), funkcinių judesių atlikimo stereotipo vertinimas - „Functional Movement Screen“ (FMS) testų rinkinio dalimi.

Tiriamieji: tyrime dalyvavo 30 asmenų, pagal W.W.K. Hoeger skalę suskirstyti į tris grupes po

lygiai: turinčius ,,X“ formos pakitusias kojas, turinčius ,,O“ formos pakitusias kojas ir neturinčius kojų pakitimų.

Išvados: 1. Asmenims, kuriems nustatyta X kojų forma, dešinės kojos raumenų jėga buvo didesnė

nei kairės, statinė ir dinaminė pusiausvyra kairės kojos geresnė nei dešinės, o apatinių galūnių funkciniai judesiai sutrikę. 2. Asmenims, kuriems nustatyta O kojų forma, dešinės kojos raumenų jėga buvo didesnė nei kairės, statinė ir dinaminė pusiausvyra dešinės kojos geresnė nei kairės, o apatinių galūnių funkciniai judesiai nesutrikę. 3. Asmenims, kuriems nenustatyta kojų formų pakitimų, dešinės kojos raumenų jėga buvo didesnė nei kairės, statinė ir dinaminė pusiausvyra dešinės kojos geresnė nei kairės kojos, o apatinių galūnių funkciniai judesiai sutrikę. 4. Asmenys, kuriems nustatyta O kojų forma, pasiţymi geriausia dinamine pusiausvyra, o asmenys, kuriems nenustatyta kojų formų pakitimų, pasiţymi geriausia statine pusiausvyra ir didţiausia apatinių galūnių raumenų jėga.

ABSTRACT

Daumantas Kondratavičius. The influence of different legs shapes on muscle strength, balance

and functional movements of individuals. Master„s thesis. Supervisor - Dr. Lect. Brigita Zachovajevienė. Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Nursing, Clinic of sports medicine. Kaunas, 2019; 70p.

The aim: to evaluate the impact of different legs shapes on muscle strength, balance and functional

movements of individuals.

Tasks: 1. To evaluate muscle strength, balance and functional movements in individuals with X

legs shape; 2. To evaluate muscle strength, balance and functional movements in individuals with O legs shape; 3. To evaluate muscle strength, balance, and functional movements in individuals with no evidence of leg changes; 4. Compare the obtained indicators between groups.

Methods: the differences of legs was measured by W.W.K. Hoeger visual posture assessment

method, muscle strength was measured by handle dynamometer dinamometru (MMT Lafayette Manual Muscle Tester Model 01165), „Abili Balance Analyzer“ system was selected to evaluate static balance, dynamic balance was assessed by modified Star Excursion Balance Test (mSEBT), a part of Functional Movement Screen tests were selected to evaluate functional movements of lower limbs.

Participants: the research included 30 female participants. They were grouped into 3 equal groups

by W. W. K. Hoeger scale: individuals without difference of leg shapes (control group), individuals with X legs shape and individuals with O legs shape.

Conclusion: 1. Individuals with X legs shape, right leg„s muscle strength was greater than left

legs„, static and dynamic balance was better in left leg„s, lower limbs functional movements were impaired. 2. Individuals with O legs shape, right leg„s muscle strength was greater than left leg„s, static and dynamic balance was better in right leg, lower limbs functional movements were not impaired. 3. Individuals without difference of leg shapes, right leg„s muscle strength was greater than left leg„s, static and dynamic balance was better in right leg, lower limbs functional movements were impaired. 4. Individuals with O legs shape demonstrated the best performance in dynamic balance and individuals without difference of legs shape, have the best static balance and the greatest lower limbs muscle strength.

PADĖKA

Nuoširdţiai dėkoju savo darbo vadovei lekt. dr. Brigitai Zachovajevienei uţ visokeriopą pagalbą rašant magistro baigiamąjį darbą.

SANTRUMPOS

MŢNPT – modifikuotas ţvaigţdės nuokrypio pusiausvyros testas (angl. modified Star Excursion Balance Test mSEBT)

FMS – funkcinių judesių stereotipo vertinimas (angl. Functional Movement Screen) PFJ – patelofemoralinis (girnelės – šlaunikaulio) sąnarys ( angl. Patellofemoral joint) PFPS – patelofemoralinio skausmo sindromas (angl. Patellofemoral pain syndrom)

ĮVADAS

Kojų formų pakitimus gali įtakoti atsiradęs raumenų disbalansas tarp šlaunį pritraukiančių ir atitraukiančių raumenų. Raumenų jėgos ir ilgio pokyčius įtakoja aktyviai atliekami fiziniai pratimai, kasdieninė veikla, kuomet vieni raumenys gauna per didelį krūvį, o kiti negauna reikiamos apkrovos. Pakitus raumenų tonusui, judesiai atliekami nekoordinuotai ir nekokybiškai, atsiranda kompensaciniai mechanizmai. Visi raumenys į atitinkamus krūvius reaguoja skirtingai: vieni būna linkę išsitempti, kiti sutrumpėti. Tame pačiame judesyje naudojamų raumenų pakitimas įtakoja to judesio atlikimo kokybę bei apriboja kasdienines veiklas ir darbą. Įvairūs raumenų savybių pokyčiai turi įtakos atskiroms organizmo anatominėms struktūroms, kurios tarpusavyje siejasi ir gali turėti įtakos kitiems organizmo gebėjimams. Taip pat vyraujanti asimetrija paveikia funkcinių judesių atlikimą [1,2].

Šlaunies pritraukiamųjų raumenų silpnumas yra viena iš prieţasčių patelofemoralinio sąnario (PFJ) skausmo atsiradimui ir yra susijęs su PFJ patologijų vystymusi ir progresavimu. Daugelio atliktų tyrimų apţvalgoje padaryta išvada, kad vyrai ir moterys, sergantys patellofemoralinio skausmo sindromu (PFPS), turi maţesnę klubo raumenų jėgą, palyginti su asmenimis, kuriems skausmas nepasireiškia. Didesnis šlaunies pritraukimas gali atsirasti dėl šlaunį atitraukiančių raumenų silpnumo, kurie gali padidinti jėgas, veikiančas girnelę dėl susiformavusio didesnio Q kampo. To pasekoje gali atsirasti stiprus spaudimas į šoninę girnelės pusę ir pasireikšti PFPS simptomai [3,4,5].

Raumenų jėga yra vienas iš didţiausių veiksnių, ribojančių fizinį aktyvumą bei raktas į gerą funkcinę pusiausvyrą. Sumaţėjusi raumenų jėga labai įtakoja fizinę veiklą. Liemens judesiai yra svarbūs norint išlaikyti pusiausvyrą, kadangi be taisyklingų liemens judesių sutrinka distalinių kūno segmentų judesių kontrolė. Vienas iš pagrindinių traumos atsiradimo veiksnių yra raumenų jėgos santykis. Atliekant judesius, šlaunies pritraukiamųjų raumenų jėga turi atstoti šlaunį atitraukiančių raumenų jėgą ir atvirkščiai [6].

Priekinių šlaunies raumenų pakitimai taip pat įtakoja dubens pasvirimus. Sutrumpėjus šiems raumenims, dubuo pasvyra į priekį, atsiranda judesio apribojimai dubenyje, padidėja juosmeninė lordozė, sutrinka laikysena kas įtakoja nugaros skausmų atsiradimą. Esant dubens pakrypimui į apačią kairėje pusėje, fiksuojamas kairės pusės vidurinio sėdmens raumens silpnumas bei šlaunies atitraukėjų ir kvadratinio juosmens raumens įtempimas. Kai dubuo pakrypsta į viršų kairėje pusėje, įtempimas pasireiškia kairės pusės viduriniajame sėdmens raumenyje, ko pasekoje

silpni yra kvadratinis juosmens ir šlaunį atitraukiantys raumenys. Taisyklingai laikysenai uţtikrinti reikalinga taisyklinga dubens padėtis [7,8].

Darbo naujumas

Lietuvoje nepavyko rasti straipsnių, kuriuose būtų nagrinėjama kaip pakitusi kojų forma įtakoja raumenų jėgą, statinę ir dinaminę pusiausvyrą bei apatinių galūnių funkcinius judesius. Taip pat nepavyko rasti tyrimų atliktų Lietuvoje, kurie lygintų tam tikrus metodus tarp turinčių ir neturinčių pakitusias kojų formas.

Darbo aktualumas

Raumenų disbalanso sutrikimai gali paveikti skirtingas ţmogaus anatomines struktūras. Atsiradus pokyčiams, sutrinka atskirų organizmo sistemų veikla, kuri įtakoja kasdieninį gyvenimą. Pirminis pakitusio organo ar organų sistemos poţymis yra skausmas arba tam tikros struktūros disfunckija. Pakitusi dubens padėtis įtakoja laikysenos pakitimus, nuo ko gali atsirasti nugaros skausmai. Be geros pusiausvyros nebus galimi kokybiški funkciniai judesiai, o sutrikus funkcinių judesių atlikimui, padidėja tikimybė patirti traumą. Patyrus traumą, keičiasi judesio atlikimo stereotipas, kadangi nusilpusius raumenis turi kompensuoti stipresni. Galima sakyti, jog neišspręndus vienos problemos, su laiku jų atsiranda vis daugiau. Todėl manome, jog atsiradus aukščiau minėtiems pirminiams poţymiams, reikia nedelsti ir stengtis pašalinti sutrikimo prieţastį.

Darbo tikslas: Įvertinti skirtingų kojų formų įtaką asmenų raumenų jėgai, pusiausvyrai ir

funkciniams judesiams.

Pasirinktam darbo tikslui įgyvendinti buvo iškelti šie uţdaviniai:

1. Įvertinti raumenų jėgą, pusiausvyrą ir funkcinius judesius asmenims, kuriems nustatyta X kojų forma;

2. Įvertinti raumenų jėgą, pusiausvyrą ir funkcinius judesius asmenims, kuriems nustatyta O kojų forma;

3. Įvertinti raumenų jėgą, pusiausvyrą ir funkcinius judesius asmenims, kuriems nenustatyta kojų formų pakitimų;

1. LITERATŪROS APŢVALGA

1.1. Kelio sąnario anatomija

Kelio sąnarys – didţiausias ţmogaus kūne esantis sąnarys, išsiskiriantis kapsulės dydţiu ir sąnarinių paviršių plotu. Savo sandara priskiriamas krumpliniams, dviašiams sąnariams. Sąnario galva sudaryta iš šlaunikaulio krumplių, o sąnario duobė iš blauzdikaulio krumplių viršutinių sąnarinių paviršių. Sąnarinius paviršius papildo šlaunikaulio girnelinis paviršius, priekyje jungiantis šlaunikaulio krumplių sąnarinius paviršius, kuriuo slankioja girnelė. Šlaunikaulio ir girnelės sąnarys išskiriamas kaip atskiras sąnarys [9]. Šlaunikaulio krumpliai nėra simetriški: išorinio krumplio spindulys yra didesnis, o vidinis krumplys yra nusileidęs ţemyn ir pasisukęs į nugarinę pusę. Blauzdikaulio krumpliai yra pasvirę taip pat į nugarinę pusę, o išorinis krumplys yra aukščiau (1 pav.) [10].

Sąnarinius paviršius dengia kremzlė, kurios dėka kaulų paviršiai tampa švelnesni ir judesiai palengvėja. Kitus paviršius dengia sinovijinė membrana, kuri, judant kaulams, išskiria skystį, sutepanti kelio sąnarį ir maţina trintį tarp sąnarinių paviršių [11]. Kremzlė yra pakankamai stora: blauzdikaulių sąnariniuose paviršiuose siekia 5mm, o šlaunikaulio krumplių apačioje ir girnelės sąnariniame paviršiuje ganėtinai stora – iki 7mm. Kapsulė, supanti kelio sąnarį, yra plona išskyrus vietas, į kurias susijungia kelio sąnario raiščiai bei raumenų sausgyslės. Skaidulinė kapsulės plėvė tvirtinasi 1cm aukščiau šlaunikaulio girnelinio paviršiaus, leisdamasi ţemyn apima šlaunikaulio antkrumplius, patenka į pakinklio tarpkrumplinę duobę ir tvirtinasi prie girnelės šonų [9].

Skaidulinės kremzlės, esančios tarp šlaunikaulio ir blauzdikaulio, yra vadinamos meniskais. Pagrindinės jų funkcijos yra stabilizuoti kelio sąnarį atliekant sukamuosius judesius bei suteikti atramą sąnariniams paviršiams. Dėka meniskų, šlaunikaulis ir blauzdikaulis tampa labiau kongruentiški (atitinka vienas kitą), tolygiai paskirsto krūvį per visą sąnarinį paviršių ir atliekant judesius išsiskiria tepalinis skystis, maţinantis sąnarinių paviršių trintį bei padeda laisviau judėsi raumenims ir sausgyslėms (2 pav.) [11,12].

2 pav. Kelio sąnario meniskai

http://www.osteca.lt/lt/artroskopija/kelio_artroskopija

Girnelė – didţiausias sezamoidinis kaulas, įsiterpęs į šlaunies keturgalvio raumens sausgyslę ir dengia kelio sąnarį iš priekio. Judesio metu juda šlaunikaulio priekiniu paviršiumi, o prie blauzdikaulio prisitvirtinusi savuoju girnelės raiščiu, todėl atstumas nuo blauzdikaulio nekinta. Šonuose esantys girnelės laikikliai prilaiko girnelę tarpkrumplinėje vagoje [10].

Raiščiai – audiniai, sudaryti iš jungiamojo audinio ir pagrindinė funkcija yra stabilizuoti kelio sąnarį. Priekinis kryţminis raištis prasideda nuo šlaunikaulio šoninio krumplio vidinio paviršiaus ir prisitvirtina prieš tarpkrumplinę pakylą. Jis riboja blauzdikaulio slydimą pirmyn šlaunikaulio atţvilgiu, riboja blauzdikaulio judesius į vidų ir į išorę šlaunikauliu ir blauzdos hiperekstenziją. Uţpakalinis kryţminis raištis prasideda nuo vidinio krumplio šoninio paviršiaus ir tvirtinasi uţ tarpkrumplinės pakylos. Šio raiščio pagrindinė funkcija yra riboti blauzdikaulio slydimą atgal [11,13].

Šalutiniai kelio sąnario raiščiai atsakingi uţ šoninį sąnario stabilumą. Esant pilnai ištiestai kojai, šie raiščiai įsitempia ir neleidţia veikti pritraukimo ir atitraukimo jėgoms. Šalutinis šeivikaulio raišti prasideda nuo šlaunikaulio šoninio krumplio ir tvirtinasi prie šeivikaulio galvos. Šalutinis blauzdikaulio raištis tvirtinasi prie šlaunikaulio medialinio antkrumplio ir medialinio blauzdikaulio krumplio. Šis raištis susideda iš dviejų dalių, iš kurių viena sutvirtina kelio sąnario kapsulę [9].

Kelio sąnario stabilumą uţtvirtina pakinklio raumuo ir klubinė blauzdos juosta dėl savo prisitvirtinimo prie išorinio blauzdikaulio antkrumplio. Norint atlikti blauzdos tiesimo judesį, reikalingas tiesiamasis mechanizmas, kurį sudaro keturgalvis šlaunies raumuo, girnelė ir jos savasis raištis. Keturgalvį raumenį sudaro atskiros dalys, todėl pradţios prisitvirtinimo taškai skiriasi, o pabaigos taškas visų galvų yra tas pats – ties girnele galvos susijungia į sausgyslę ir tvirtinasi ţemiau kelio sąnario ant blauzdikaulio šiurkštumos. Tiesusis šlaunies raumuo prasideda nuo klubakaulio priekinio apatinio dyglio, šoninis platusis nuo šlaunikaulio šiurkščiosios linijos, tarpinis platusis raumuo – šlaunikaulio priekinio paviršiaus, vidinis platusis raumuo nuo šlaunikaulio šiurkščiosios linijos [9,14].

Blauzdą per kelio sąnarį galima lenkti ir tiesti per frontalią ašį ir sukti sulenkus koją per vertikalią ašį. Aktyvus blauzdos lenkimas galimas iki 140º, o pasyvus iki 160º. Blauzdos lenkimą riboja šlaunies keturgalvio raumens ištempimas, uţpakalinio kryţminio raiščio įsitempimas ir blauzdos lenkiamieji raumenys. Tiesimo amplitudė normali laikoma iki 10º, ištiesus blauzdą daugiau nei 10º , vadinama hiperekstenzija. Tiesimo judesį riboja uţpakalinė kapsulės dalis, priekiniai ir kryţminiai raiščiai, blauzdos lenkiamųjų raumenų nepakankamumas. Sulenkus koją per kelio sąnarį 90º kampu, blauzdą maksimaliai į vidų pasukti galima 30º, į išorę - 45º [10,14].

1.2. Kelio sąnario biomechanika

Kelio sąnarį sudaro trys standartinės struktūros: kaulai, raiščiai ir raumeninės sausgyslės. Kaulai – neelastinės struktūros, skirtos atlaikyti kompresines jėgas, kurios tenka sąnariui. Raiščiai apkraunami, kai vyksta įtempimas, todėl yra pasyvios elastinės struktūros. Raumeninės sausgyslės – aktyvios elastinės struktūros, judančios įtempimo metu [15].

Kelio sąnarys yra veikiamas didelių jėgų, nes yra tarp dviejų kaulų, kurie pasiţymi ilgiausiais jėgos pečiais. Dėl šios savybės kelio sąnarys yra labai paţeidţiamas [16]. Kelio sąnario judesiai galimi trijose plokštumose. Frontalinėje plokštumoje per strėlinę ašį galimi blauzdos pritraukimo ir atitraukimo judesiai, tačiau šioje plokštumoje sąnarys juda tik tada, kai kelis yra 30º sulenktas ir galimi tik labai nedidelio laipsnio judesiai (3 pav.) [17].

Strėlinėje plokštumoje vyksta didţiausias kelio sąnario judesys, nes kampas tarp kelio tiesimo ir sulenkimo yra 140º. Ranka prispaudus blauzdą prie šlaunies,t. y., atliekant judesį pasyviai, kampas gali siekti 160º. Kelio hiperekstenziją riboja kryţminiai bei šalutiniai raiščiai [17]. Blauzda sukama į vidų ir į išorę skersinėje plokštumoje, tačiau esant tam tikroms sąlygoms. Pilnai ištiesus koją per kelio sąnarį ir bandant sukti blauzdą, kartu sukasi ir šlaunis per

klubo sąnarį. Sulenkus kelį 90º, blauzda į išorę pasisuka 45º, o į vidų - 30º. Tai vyksta todėl, nes šalutinių raiščių prisitvirtinimo taškai suartėja ir atsipalaiduoja raiščiai. Pasisukimą į vidų riboja kryţminiai raiščiai [16].

Tiesimo ir lenkimo metu meniskai su blauzdikauliu sudaro vienetą, o sukimosi metu – su šlaunikauliu. Meniskai sumaţina kaulinių paviršių sąlyčio smūgius. Blauzdos tiesimo metu meniskai pasidaro siauri ir ilgi, o lenkiant blauzdą – platūs ir trumpi [18].

Girnelė aukštyn ir ţemyn slankioja šlaunikauliu tada, kai vyksta blauzdos tiesimas ir lenkimas. Koją ištiesus, girnelė kyla girneliniu šlaunikaulio paviršiumi, o sulenkus blauzdą maksimaliai, atsiranda prieš tarpkrumplinę duobę [17].

3 pav. Kūno plokštumos ir ašys [68]

1.3. Kelio sąnario kineziologija

Kelio sąnarys yra sudėtinis sąnarys, sudarytas iš šlaunikaulio – blauzdikaulio sąnario ir šlaunikaulio girnelės sąnario.

Šlaunikaulio ir blauzdikaulio jungtis

Šlaunikaulio ir blauzdikaulio sąnarys turi 2 laisvės laipsnius: sagitalioje plokštumoje galimas tiesimas ir lenkimas, o horizontalioje plokštumoje išorinė ir vidinė rotacija, kai kelis yra 90° lenkimo padėtyje.

Lenkimo ir tiesimo kelio sąnaryje metu vyksta riedėjimas, slydimas ir rotacija. Dėl nevienodo šlaunikaulio krumplių dydţio, blauzdos tiesimo metu vyksta:

1. Šlaunikaulio krumpliai rieda pirmyn ir slysta atgal blauzdikaulio paviršiaus atţvilgiu ir šlaunikaulis atlieka vidinę rotaciją blauzdikaulio atţvilgiu. Tai vyksta judesius atliekant uţdaroje kinematinėje grandinėje (2 pav.);

2. Atliekant blauzdos tiesimo judesį atviroje kinematinėje grandinėje, blauzdikaulis rieda ir slysta pirmyn išgaubtais šlaunikaulio krumpliais ir likus 20° iki tiesimo pabaigos, blauzdikaulis juda į išorę. Dėl uţdaros sąnario padėties, esant pilnai ištiestai kojai per kelio sąnarį, ţmogus gali ilgai išstovėti nenaudodamas raumenų jėgos (4 pav.) [14].

4 pav. Pavaizduota kaip šlaunikaulis blauzdikaulio ir blauzdikaulis šlaunikaulio atžvilgiu slysta, rieda ir sukasi

https://clinicalgate.com/wp-content/uploads/2015/03/B9780323039895000201_f013-016ab-9780323039895.jpg

Esant pilnai ištiestai kojai, tarp šlaunikaulio ir blauzdikaulio susidaro kampas. Jeigu kampas nuo vertikalios ašies nukrypęs 5 – 10 laipsnių į išorę, jis vadinamas fiziologiniu valgus kampu (matuojama medialinėje kelio sąnario pusėje). Kai kampas yra pakrypęs į vidų ir yra didesnis, jis vadinamas genu valgum. Jei kampas pakrypęs į išorę ir yra maţesnis – vadinamas genu varum [19].

Šlaunikaulio ir girnelės jungtis

Girnelė slankioja šlaunikaulio tarpkrumpliniu grioveliu aukštyn ir ţemyn, tačiau atstumas nuo blauzdikaulio nesikeičia. Girnelė dėl padidėjusio šlaunies keturgalvio raumens sverto peties didina tiesiamąją jėgą, plačiau paskirsto kompresinę jėgą ir sumaţina keturgalvio raumens sausgyslės trintį [14].

Q kampas

Tai kampas, kuris gaunamas nubrėţus dvi tieses: viena brėţiama nuo priekinio viršutinio klubakaulio dyglio iki girnelės centro, kita nuo blauzdikaulio šiurštumos iki girnelės centro (5 pav.). Q kampas parodo girnelės traukimo liniją, kuo jis didesnis, tuo stipriau girnelė juda skridininiu

grioveliu į šoną. Kampas matuojamas ištiesus koją ir yra normaliai svyruoja nuo 10° iki 20° (vyrams 11° - 14°, moterims 13° - 17°. Moterys turi didesnį Q kampą dėl platesnio dubens. Dėl per didelio Q kampo gali padidėti kelio sąnario pakrypimas į vidų, dėl to priekinis kryţminis raištis patiria didesnį mechaninį stresą [14,20]

Daţnai pagal Q kampo dydį sprendţiama, ar ţmogui gali išsivystyti patelofemoralinio skausmo sindromas (angl. PFPS). Yra atlikta įrodančių tyrimų, kad padidėjęs Q kampas siejamas su PFPS atsiradimu. Rauh su kolegomis savo tyrime nustatė, jog traumas patirti linkę tie bėgikai, kurių Q kampas yra daugiau nei 20°. Atliktame tyrime su jauno amţiaus merginomis, lankančiomis krepšinio treniruotes, pastebėta, jog nustačius PFPS yra matoma didesnė kelio abdukcija nei, kad sveikoje kojoje. Kaip galimos prieţastys atsirasti šiam sindromui įvardijamas šlaunies atitraukiamųjų raumenų silpnumas [21].

5 pav. Q kampo nustatymas

https://pilatesonfifth.wordpress.com/2009/04/27/the-q-angle-and-pilates-part-two/

1.4. Šlaunies atitraukiamųjų raumenų funkcijos anatomija

Raumenys, atliekantys šlaunies atitraukimą aplink strėlinę ašį, išsidėstę išorinėje šlaunies pusėje.

Vidurinis sėdmens raumuo (lot. m. gluteus medius) yra po didţiuoju sėdmens raumeniu. Jis prasideda plačiai nuo klubakaulio sparno ir baigiasi ant šlaunikaulio didţiojo gūbrio viršūnės.

Maţasis sėdmens raumuo (lot. m. gluteus minimus) guli po viduriniuoju sėdmens raumeniu. Jis, kaip ir vidurinis sėdmens raumuo, yra vėduoklinis. Prasideda nuo klubakaulio sparno

ţemiau viduriniojo sėdmens raumens, baigiasi ant šlaunikaulio didţiojo gūbrio. Viduriniojo ir maţojo sėdmens raumenų funkcija vienoda. Susitraukdamas visas raumuo atitraukia šlaunį, priekinės dalys šlaunį nugręţia, o uţpakalinės – atgręţia. Stovint šie raumenys lenkia dubenį į savo pusę.

Tempiamasis plačiosios fascijos raumuo (m. tensor fasciae latae) prasideda nuo priekinio viršutinio klubakaulio dyglio, leidţiasi ţemyn ir atgal ir baigiasi plačiojoje šlaunies fascijoje. Šis raumuo įtempia plačiąją šlaunies fasciją, šlaunį lenkia, atitraukia ir suka ją į vidų. Uţfiksavus šlaunį, suka dubenį.

Kriaušinis raumuo (lot. m. piriformis) prasideda nuo kryţkaulio dubeninio paviršiaus, per didţiąją sėdmens angą išeina iš dubens ertmės ir pasibaigia ant šlaunikaulio didţiojo gūbrio vidinio paviršiaus. Dėl strėlinės klubo sąnario ašies kirtimo smailiu kampu, prie šlaunies atitraukimo judesio prisideda menkai. Pagrindinė jo funkcija – šlaunies atgręţimas (6 pav.).

Atliekant bėgimo ar ėjimo judesius viengubos atramos fazėje, visi šie raumenys fiksuoja dubenį atraminės kojos pusėje bei neleidţia jam pasvirti į laisvos kojos pusę. Stovėjimo metu, šlaunį atitraukiantys raumenys fiksuoja dubenį prie šlaunų ir neleidţia pasvirti pirmyn bei atgal [22].

1.5. Šlaunies pritraukiamųjų raumenų funkcijos anatomija

Šlaunį pritraukia vidinė šlaunies raumenų grupė, kuri kerta klubo sąnario strėlinę ašį iš vidinės pusės.

Didysis pritraukiamasis raumuo (lot. m. adductor magnus) prasideda ant sėdynkaulio sėdimojo gumburo ir šakos, apatinės gaktikaulio šakos ir baigiasi ant šlaunikaulio šiurkščiosios linijos vidinės lūpos ir vidinio šlaunikaulio antkrumplio.

Ilgasis pritraukiamasis (lot. m. adductor longus) yra šalia skauterinio raumens. Jis prasideda nuo gaktikaulio viršutinės šakos, leidţiasi įstriţai ţemyn ir baigiasi ant šlaunikaulio šiurkščiosios linijos vidinės lūpos.

Trumpasis pritraukiamasis raumuo (lot. m. adductor brevis) yra po ilguoju. Jis prasideda nuo apatinės gaktikaulio šakos, o baigiasi ant šlaunikaulio šiurkščiosios linijos vidinės lūpos.

Grakštusis raumuo (lot. m. gracilis) guli vidiniame šlaunies paviršiuje. Prasideda nuo apatinės gaktikaulio šakos, leidţiasi ţemyn ir baigiasi ant blauzdikaulio šiurkštumos.

Skiauterinis raumuo (lot. m. pectineus) prasideda nuo viršutinės gaktikaulio šakos ir baigiasi ant šlaunikaulio skiauterinės linijos (6 pav.).

Stovint šlaunies pritraukiamieji raumenys fiksuoja dubenį prie šlaunies. Labiausiai šlaunies pritraukėjai apkraunami slidinėjant, čiuoţinėjant, jodinėjant [7].

6 pav. Šlaunį pritraukiantys ir atitraukiantys raumenys [7]

1.6. Pakitusių kojų formų nustatymas

Kelio sąnario valgus ar varus deformacija stebima apţiūros metu. Jei kelių pakrypimas matomas į išorę, fiksuojama varus kelio sąnario padėtis, ko pasekoje vidinei kelio sąnario pusei tenka didesnis krūvis. Valgus kelio sąnario padėtis pasireiškia atvirkščiai – matomas nuokrypis į vidinę kelio sąnario pusę (7 pav.) [23].

7 pav. Kojų formos: a – normalios, b – X formos, c – O formos [23]

Tuomet judesių metu labiau apkraunama išorinė kelio sąnario dalis. Esant ryškiai valgus ar varus deformacijai, gali būti stebimi kojų ilgių skirtumai. Valgus ir varus deformacijos nustatomos

apţiūros metu einant ir stovint. Nuokrypis gali būti matuojamas naudojant goniometrą, kai centrinė dalis dedama ties girnele ir stebimas blauzdikaulio ir šlaunikaulio ašių kampas. Taip pat deformacijas galima nustatyti naudojantis centimetrais sugraduota liniuote: norint nustatyti X kojų deformaciją, tiriamasis stovi suglaudęs kojas, blauzdikaulių vidiniai krumpliai turi liestis, o tarp vidinių kulkšnių atstumas turi būti daugiau nei 5 centrimetrai; norint nustatyti O kojų deformaciją, tirimasis stovi suglaudęs kojas, vidinės kulkšnys liečiasi tarpusavyje, o atstumas tarp blauzdikaulio vidinių krumplių turi būti daugiau nei 5 centimetrai. Norint tiksliai nustatyti blauzdikaulio – šlaunikaulio ašis, reikia atlikti rentgenologinį tyrimą, kurio dėka galima matyti rentgenogramas, apimančias visą koją. Anatominė kojos ašis valgus padėtyje laikoma normali, kai yra 6° ± 2°. Mechaninė kojos ašis išvedama per čiurnos sąnario centrą, kelio sąnario vidurį ir šlaunikaulio galvos centrą. Ašis svyruoja apie 179° ± 3° ir tai yra svarbus diagnostinis poţymis, nes gali įtakoti kaulo, raiščių, kremzlės ar net meniskų pakitimus (8 pav.) [24].

8 pav. Kojos ašis: A – mechaninė ir anatominė ašis, B – rentgenologinis vaizdas, fiziologinė varus deformacija [24]

1.7. Apatinių galūnių raumenų sąsajos su kelio sąnariu

Šlaunies pritraukiamųjų raumenų silpnumas yra viena iš prieţasčių patelofemoralinio sąnario (angl. PFJ) skausmo atsiradimui ir yra susijęs su PFJ patologijų vystymusi ir progresavimu. Daugelio atliktų tyrimų apţvalgoje padaryta išvada, kad vyrai ir moterys, sergantys patelofemoralinio skausmo sindromu (PFPS), turi maţesnę klubo raumenų jėgą, palyginti su

asmenimis, kuriems skausmas nepasireiškia. Didesnis šlaunies pritraukimas gali atsirasti dėl šlaunį atitraukiančių raumenų silpnumo, kurie gali padidinti jėgas, veikiančas girnelę dėl susiformavusio didesnio Q kampo. To pasekoje gali atsirasti stiprus spaudimas į šoninę girnelės pusę ir pasireikšti PFPS simptomai. Šlaunies abduktorių jėgos rodikliai yra vieni iš pagrindinių veiksnių, dėl kurių gali išsivystyti ir PFJ osteoartrozė [3,4,5,25].

Ackland su bendraautoriais nustatė, jog ţmonės, sergantys PFJ osteoartroze, turi statistiškai reikšmingai silpnesnius šlaunį atitraukiančius raumenis (vidurinį ir maţąjį sėdmens bei tempiamąjį plačiosios fascijos) lyginant su to paties amţiaus sveikais ţmonėmis. Taip pat buvo pastebėtos koreliacijos tarp maţojo sėdmens raumens ir klubo sąnario amplitudţių ėjimo metu: atkreiptas dėmesys į tai, jog kuo maţesni maţojo sėdmens raumens funkciniai rodikliai, tuo didesnės šlaunies lenkimo ir pritraukimo judesių amplitudės. Tyrėjai mano, jog dėl šlaunies pritraukimo judesių amplitudės padidėjimo padidėja ir Q kampas, ko pasekoje ţmonėms išsivysto PFJ osteoartrozė. Autorių teigimu, svarbesnę funkciją šlaunies judesių amplitudei ėjimo metu atlieka maţasis sėdmens raumuo, kadangi korealiacijų tarp vidurinio sėdmens ir tempiamojo plačiosios fascijos raumenų ir klubo sąnario kinematikos rasti nepavyko. Tačiau tyrėjai tvirtina, kad vidurinis sėdmens raumuo dėka anatominių savybių geba sugeneruoti ţymiai daugiau jėgos nei maţasis sėdmens raumuo, todėl teigiama, kad šlaunies atitraukimo judesyje daugiausiai dirba vidurinis sėdmens raumuo [26-28].

Silpni šlaunį atitraukiantys raumenys kartu su blauzdą tiesiančiais raumenimis gali sukelti priekinį kelio skausmą. Dubenį stabilizuojantys ir kontroliuojantys raumenys siejami su patelofemoralinio skausmo pradţia. Myer su kolegomis teigia, jog dubenį stabilizuojančių ir kontroliuojančių raumenų stiprinimo pratimai teigiamai veikia traumų prevencijai. Nusilpus šlaunies atitraukėjams bei išoriniams rotatoriams, padidėja šlaunikaulio vidinė rotacija, taip pat svorio pernešimo metu genus valgus padėtis, ko pasekoje padidėja šlaunies pritraukimas. Padidėjus valgus padėčiai, padidėja ir Q kampas, kuris įtakoja girnelės padėtį ir didina šoninį girnelės spaudimą. Nuolatiniai pasikartojantys judesiai sąlygoja subchondrinės kaulo dalies traumą. Tyrėjų teigimu, ateityje priekinio kelio sąnario skausmo ir PKR traumų atsiradimą labai įtakos silpni šlaunies atitraukiamieji raumenys. Boling su kolegomis nustatė, jog lyginant sveikas moteris ir turinčias priekinės kelio dalies skausmą, pastarųjų šlaunies atitraukimo jėga yra maţesnė 27%. Atliekant šlaunies atitraukiamųjų raumenų stiprinimo pratimus, maţėja priekinių kryţminių raiščių traumų rizika ir priekinės kelio dalies skausmo atsiradimas. Apţiūrint pacientą eisenos metu, kuris skundţiasi kelio skausmais, būtina atkreipti dėmesį į judesius čiurnų, dubens ir klubų srityse. Nusilpus šlaunį atitraukiantiems raumenims, apkrovos padidėjimas gali pasireikšti kelio sąnariui [6, 29-33].

1.8. Apatinių galūnių raumenų jėgos santykis

Kelio sąnario stabilumui labai svarbi yra sąveika tarp raumenų, kadangi esant raumenų disbalansui, didėja apkrova raiščiams. Tyrimai rodo, jog priekinių kryţminių raiščių apkrova padidėja, kai atsiranda sąnario šlytį veikiančios jėgos, kurios įsivyrauja esant disbalansui tarp šlaunies keturgalvio raumens ir uţpakalinių šlaunies raumenų [34].

Vienas iš pagrindinių traumos atsiradimo veiksnių yra raumenų jėgos santykis. Atliekant judesius, šlaunies pritraukiamųjų raumenų jėga turi atstoti šlaunį atitraukiančių raumenų jėgą ir atvirkščiai (P:A) [6]. Dubens raumenų disbalansas sagitalioje, frontalioje ir horizontalioje plokštumose siejamas su sutrikusių judesių kinematika [35]. Atliktame tyrime nustatyta, jog priekinės kelio dalies skausmą jaučiantys asmenys turėjo didesnį P:A raumenų jėgos santykio skirtumą nei sveiki asmenys [36].

Baldon su kolegomis lygino P:A raumenų jėgos santykį tarp sveikų moterų ir jaučiančių priekinės kelio dalies skausmą. Atlikto tyrimo rezultatai parodė didesnį pastarųjų P:A raumenų jėgos santykio skirtumą [37]. Tyrėjai teigia, jog asmenims, jaučiantiems priekinės kelio dalies skausmą, dubenį stabilizuojančių ir kontroliuojančių raumenų stiprinimas turi būti balansuojamas su jų antagonistais. Dėmesys turi būti kreipiamas ir į atskirų raumenų grupių santykį. Šiuo atveju pritraukėjų ir atitraukėjų raumenų jėgos santykio siekiamybė turėtų būti 1:1 [36].

1.9. Apatinių galūnių raumenų sąsajos su pusiausvyra

Pusiausvyra apibūdinama kaip gebėjimas išlaikyti bendrą kūno masės centrą atramos ploto ribose einant, sėdint ir stovint. Pusiausvyra yra viena iš teisingo judesio atlikimo sudedamųjų dalių. Jos valdymas yra paremtas nervų sistemos ir griaučių raumenų tarpusavio sąveika. Pusiausvyrą lemia atliekamos uţduoties sudėtingumas, aplinka ir sensomotoriniai veiksniai. Aplinka ir funkcinė uţduotis priklauso nuo pusiausvyros kontrolės, o šią įtakoja gaunama informacija iš vidinės ausies vestibiulinio aparato, regos analizatoriaus ir propriocepcinių jutimų, taip pat motorinės reakcijos ir centrinės nervų sistemos funkcijos. Kūno pusiausvyrą uţtikrina klubo, kelio ir čiurnos sąnarius valdančių raumenų aktyvumas. Pusiausvyros valdymas atliekamas savaime, kai ţmogaus dėmesys nėra reikalingas. Galima teigti, jog pusiausvyros sutrikimus nustato skirtingos sensorinės sistemos, kurios veikia kartu, tačiau viena kitos visiškai pakeisti negali, nebent kompensuoti sutrikusią funkciją. Taigi, tik optimaliai veikiančios regos ir kitos somatosensorinės sistemos gali uţtikrinti padėties kitimo kontrolę ir ţmogaus kūno segmentų stabilumą [38,39].

Raumenų jėga yra vienas iš didţiausių veiksnių, ribojančių fizinį aktyvumą bei raktas į gerą funkcinę pusiausvyrą. Sumaţėjusi raumenų jėga labai įtakoja fizinę veiklą. Liemens judesiai yra svarbūs norint išlaikyti pusiausvyrą, kadangi be taisyklingų liemens judesių sutrinka distalinių kūno segmentų judesių kontrolė. Atlikti tyrimai parodė, jog pacientams, patyrusiems galvos smegenų infarktą, sumaţėja liemens raumenų jėga, todėl sėdint ir stovint išlaikyti tiesią laikyseną arba perkelti kūno svorį ant silpnos kojos sekasi sunkiau negu pacientams, kurių liemens kontrolė yra gera bei yra didesnė kojų raumenų jėga, kas įtakoja geresnį ėjimo stereotipą [40-42].

Atlikti tyrimai nustatė, jog patyrus galvos smegenų insultą ir atliekant judesį, paţeistos kojos raumenys, dėl padidėjusio raumenų tonuso, į judesį įsitraukia skirtinga seka, todėl pusiausvyra sutrinka ir eisena tampa netaisyklinga. Tačiau yra teigiama, jog pacientai po galvos smegenų infarkto išlaiko kūną judesio metu, jeigu yra padidėjęs tonusas šlaunies tiesiamuosiuose raumenyse [43,44].

Pusiausvyros nuokrypiai į medialinę ar lateralinę puses ėjimo ar stovėjimo metu priklauso nuo šlaunį pritraukiančių ir atitraukiančių raumenų jėgos balanso. Šlaunies atitraukėjai taip pat atsakingi uţ juosmens – dubens jungčių stabilizavimą praradus pusiausvyrą ėjimo metu dėl išorinių trikdţių. Dėmesys į šių raumenų funkcinį aktyvumą turėtų būti atkreiptas ypatingai senyvo amţiaus ţmonėms, kadangi vykstant senėjimo procesams, kūno laikysena ir pusiausvyra yra labiau pakenkiama medialine – lateraline kryptimis, nei priekine – uţpakaline kryptimis, o tai yra susiję su padidėjusia kritimų rizika. Porto su kolegomis savo atliktame tyrime patvirtino ankščiau atliktų tyrimų rezultatus, jog šlaunį atitraukiančių ir pritraukiančių raumenų funkciniai rodikliai yra svarbūs statinėje ir dinaminėje pusiausvyroje, nepriklausomai nuo sutrikdymo lygio uţduoties atlikimo metu [45,46].

1.10. Apatinių galūnių raumenų ir dubens sąsajos

Dubens lanką sudaro dubenkaulis – plokščiasis porinis kaulas, sudarytas iš gaktikaulio, sėdynkaulio ir klubakaulio. Pilnai dubuo suauga ir sukaulėja apie dvidešimtuosius gyvenimo metus. Panašiu metu susiformuoja ir juosmeninė lordozė. Dubenį sudarantys sąnariai yra maţai paslankūs ir pakankamai standūs, kad suteiktų kūnui stabilumo ir atlaikytų kūno svorį judant [47,48].

Neutralioje dubens padėtyje, stovint anatominėje stovėsenoje, klubakaulio sparnai yra vienodame aukštyje, negali būti pakrypę ir turi sutapti su išilgine kūno ašimi. Yra atlikta nemaţai tyrimų, kurie fiksuoja skirtingą neutralų dubens pasvirimo kampą, tačiau vieningos nuomonės nėra, todėl atliekant kineziterapinius vertinimus, neutrali dubens padėtis svyruoja nuo 7º iki 19º. Taip pat

neutrali dubens padėtis gali būti apibrėţiama kaip kampas tarp vertikalios linijos, kuri jungia kryţkaulio vidurį ir centrą tarp klubakaulio sąnarių. Kryţmens pakrypimas ir juosmeninė lordozė leidţia laikyti ţmogaus kūno svorį keičiantis gravitacijos centrui ir minimaliai naudojant raumenis [49].

Daţniausiai raumens funkcines ypatybes įtakoja aktyviai atliekami fiziniai pratimai arba kasdieninė veikla. Raumenys į krūvius reaguoja ne vienodai dėl tenkančio skirtingo krūvio arba raumenims dirbant ne pilna jėga, ko pasekoje vieni linkę trumpėti, kiti – išsitempti. Dėl atsirandančio raumenų disbalanso pasikeičia mūsų fiziniai gebėjimai atlikti darbus. Sumaţėjus šlaunies judesių amplitudei eisenos metu, į darbą isijungia kitos struktūros, kompensuodamos sumaţėjusią judesio amplitudę. Pasikeitimai dubens srityje įtakoja šlaunį tiesiančius, lenkiančius ar pritraukiančius raumenis. Dėka padidėjusios ar sumaţėjusios šlaunies judesių amplitudės, stabilumą praranda ir klubo sąnarys, ko pasekoje dubuo pasisuka [50].

Kai dubuo pakrypsta į šoną (angl. Lateral pelvic tilt), klubakaulio skiauterė nusileidţia į pakrypimo pusę. Dubeniui pakrypus į kairę, juosmeninė stuburo dalis lenkiasi į dešinę, to pasekoje dešinė šlaunis šiek tiek pritraukiama, o kairė – neţymiai atitraukiama (9 pav.). Šiuo atveju galima stebėti raumenų jėgos balanso pokytį tarp kairės ir dešinės kūno pusių. Esant dubens pakrypimui į apačią kairėje pusėje, fiksuojamas kairės pusės vidurinio sėdmens raumens silpnumas bei šlaunies atitraukėjų ir kvadratinio juosmens raumens įtempimas. Kai dubuo pakrypsta į viršų kairėje pusėje, įtempimas pasireiškia kairės pusės viduriniajame sėdmens raumenyje, ko pasekoje silpni yra kvadratinis juosmens ir šlaunį atitraukiantys raumenys [2,51].

9 pav. Dubens taisyklinga padėtis ir pasvyrimas į šoną

Dubens ir kryţkaulio judesiai įtakoja raumenis, prisijungusius prie dubens. Atlikti tyrimai nustatė stiprų ryšį tarp šių struktūrų bei įtaką stuburui. Dubeniui pasisukus pirmyn, ištempiami uţpakaliniai šlaunies raumenys ir sutrumpinamas tiesusis šlaunies raumuo. Ţmonėms, turintiems

sumaţėjusią juosmeninę lordozę, galimai uţpakaliniai šlaunies raumenys (pusplėvinis, pusgyslinis ir dvigalvis šlaunies raumuo) bus sutrumpėję [44,50].

Bendro ir tolygaus agonistų ir antagonistų raumenų darbo rezultatas yra taisyklinga laikysena. Raumenų savybes gali keisti taisyklingos kūno padėties nebuvimas, netaisyklingi judesiai. Netaisyklingai dirbantys raumenys sukelia judesių sutrikimus, neigiamai kinta judesių amplitudė, gali atsirasti skausmas bei daro įtaką eisenai. Atliktuose tyrimuose rasti stiprūs tarpusavio ryšiai tarp organizmo anatominių struktūrų, todėl netaisyklingai pasisukęs dubuo gali lemti laikysenos pokyčius [2].

1.11. Apatinių galūnių raumenų savybių sąsajos su apatinių galūnių funkciniais

judesiais

Apatinių galūnių raumenų funkciniai rodikliai neapsprendţia ţmogaus fizinės būklės, bet atitinkama apatinių galūnių raumenų tarpusavio jėga, koordinacija ir ištvermė padeda atlikti reikiamas funkcijas fizinėje veikloje ir kasdieniniame gyvenime. Nevienodi raumenų jėgos rodikliai tarp skirtingų raumenų grupių lemia eisenos ir laikysenos sutrikimus, padidina judamojo aparato traumų išsivystymo riziką. Tyrimais pastebėta, jog įvairių raumenų grupių jėga pas moteris yra maţesnė lyginant su vyrais bei jėgos rodikliai pradeda maţėti ankščiau nei vyrų tarpe. Atsiţvelgiant į tai ir laiku nustačius raumenų funkcinės būklės kitimus bei teisingai parinkus priemones, kurios padėtų atstatyti raumenų rodiklius, būtų galima išvengti raumenų disbalanso sukeliamų padarinių ateityje [7, 9-11].

Raumenų jėga yra vienas iš pagrindinių aspektų, norint turėti gerą pusiausvyrą, kuri atsakinga uţ kokybišką funkcinio judesio atlikimą. Atlikti tyrimai parodė, jog skirtingų raumenų jėgos naudojimas turi ryšį su kūno išlaikymu ir funkciniais judesiais. Norint kokybiškai atlikti sudėtines funkcines uţduotis, tokias kaip bėgimas, ėjimas ar šokinėjimas, reikalingas balansas tarp blauzdų ir šlaunies raumenų. Taip pat atliekant įtūpstą, turi vyrauti balansas tarp šlaunį pritraukiančių ir atitraukiančių raumenų grupių, norint teisingai atlikti judesį. Esant nusilpusiems šlaunį atitraukiantiems raumenims, įtūpsto metu priekinė koja judesio fazėje pakryps medialine kryptimi, ko pasekoje pasikeičia kelio ir klubo sąnarių biomechanika ir padidėja tikimybė patirti traumą [52].

Kasdieninė veikla ar fiziniai pratimai įtakoja raumenų jėgos ir ilgio pokyčius. Dėl nevienodo krūvio raumenims, jie yra skirtingai apkraunami, todėl raumuo dirba ne visu pajėgumu. Esant raumenų pakitimams, kasdieninė ar fizinė veikla yra apsunkinama ir sutrikdoma. Pavyzdţiui,

sumaţėjus pėdos tiesiamųjų raumenų amplitudei, darant gilų pritūpimą, sumaţėja čiurnos mobilumas, tai neigiamai įtakos judesio atlikimą ir reikalaus kompensacinių priemonių panaudojimo. Taip pat turi vyrauti simetrija tarp kairės ir dešinės kūno pusės, nes asimetrija įtakoja neteisingą funkcinių judesių atlikimo stereotipą [1].

Kita svarbi raumenų savybė, įtakojanti judesių valdymą, yra tonusas. Ši savybė atsakinga uţ atliekamų judesių kontrolę. Sutrikus raumenų tonusui, judesiai atliekami nekoordinuotai ir nekokybiškai, atsiranda kompensaciniai mechanizmai. Aktyvaus tiesios kojos kėlimo metu, esant padidėjusiam uţpakalinių šlaunies raumenų tonusui, judesys tampa ribotas. Šio judesio metu taip pat būtina stebėti į dubens šoninius pasvyrimus, kadangi svyravimai traktuojami kaip kompensacijos, kurios atsiranda dėl šlaunies atitraukėjų silpnumo. Kuo raumens tonusas yra didesnis, tuo jis labiau sutrumpėjęs, tuo maţesnė judesio amplitudė. Tokiu pat principu atliekamas ţingsnio per barjerą judesys. Sutrumpėjus uţpakaliniams šlaunies raumenims, sumaţėja judesio amplitudė, todėl atsiranda kompensacijų iš dubens pasvirimo, kas įtakoja judesio atlikimo kokybę ne tik dėl nepilno judesio, bet ir dėl pusiausvyros sutrikimo. Padidėjęs raumenų tonusas šlaunies pritraukiamuosiuose raumenyse sukelia jų sutrumpėjimą, to pasekoje atliekant ţengimo per barjerą judesį keliama koja pakrypsta į vidų. Pakrypimas gali įtakoti svorio centro pakitimą ir dėl to pasikeis judesio atlikimo kokybė. [53].

2. TYRIMO ORGANIZAVIMAS IR METODIKA

2.1. Tyrimo organizavimas

Tyrimas atliktas Lietuvos Sveikatos Mokslų Universitete. Tyrimo trukmė 2019-03-01 – 2019-10-01.

Tyrimui atlikti buvo gautas LSMU Bioetikos centro leidimas. Nr. BEC – SR(M) – 210.

2.2. Tiriamųjų kontingentas

Tyrime dalyvavo 30 jauno amţiaus merginų (18 – 25 metų amţiaus). Tiriamosios buvo suskirstytos į tris grupes po lygiai: 1 grupė – asmenys, kuriems nustatyta X kojų forma, 2 grupė – asmenys, kuriems nustatyta O kojų forma, 3 grupė – asmenys, kuriems nenustatyta pakitusi kojų forma.

Tyrime dalyvauti atrinkti 30 asmenų, atitikusių atrankos kriterijus. Visi tiriamieji pasirašė asmens sutikimo formą, taip pat buvo supaţindinti su tyrimo eiga, tikslais bei visiems tiriamiesiems buvo garantuotas anonimiškumas. Tyrime galėjo dalyvauti asmenys, atitinkantys šiuos atrankos kriterijus:

 Amţius 18-25 metai;

 asmenys, kuriems nėra kliniškai nustatytų kojų deformacijų;

 asmenys, kurie nesportuoja arba sportuoja nereguliariai;

 asmenys, kuriems vienerių metų laikotarpyje nėra atlikta apatinių galūnių ar liemens chirurginių intervencijų.

10 pav. Tyrimo schema Atranka Tiriamieji (n=30) Neturintys pakitusių kojų formų (n=10) Turintys pakitusias ,,O” formos kojas (n=10) Raumenų jėgos vertinimas Statinės ir dinaminės pusiausvyros vertinimas Funkcinių judesių atlikimo vertinimas

Rezultatai Palyginimas Rezultatai

Išvados Praktinės rekomendacijos Turintys pakitusias ,,X” formos kojas (n=10)

2.3. Tyrimo metodai

Kelių sąnarių padėtis vertinama apţiūros ir apčiuopos būdu, atsiţvelgiant į kelių medialinį ar lateralinį poslinkį čiurnos ir klubo sąnarių atţvilgiu.

Apatinių galūnių raumenų jėgai vertinti pasirinktas rankinis dinamometras (MMT Lafayette Manual Muscle Tester Model 01165). Statinei pusiausvyrai įvertinti pasirinkta „Abili Balance Analyzer“ pusiausvyros platforma, dinaminei pusiausvyrai įvertinti – modifikuotas ţvaigţdės nuokrypio pusiausvyros testas (angl. mSEBT). Apatinių galūnių funkciniai judesiai vertinti pagal funkcinių judesių stereotipo vertinimo metodiką (angl. Functional Movement Screen).

2.3.1. Kojų formos vertinimas

Pakitusi kojų forma buvo vertinama stovimoje padėtyje, stovint atsipalaidavus ir neįtempus raumenų, naudojantis centimetrais sugraduota liniuote ir matuojant atstumus tarp blauzdikaulių vidinių krumplių ir vidinių kulkšnių (malleolus medialis):

1. normalios kojos (be deformacijų), kai ramiai stovint liečiasi abiejų kojų ir blauzdikaulių vidiniai krumpliai, ir vidinės kulkšnys (11 pav.);

2. „X“ formos kojos, kai liečiasi vidiniai blauzdikaulių krumpliai, o tarpas tarp vidinių kulkšnių yra daugiau nei 5 cm (12 pav.);

3. „O“ formos kojos, kai liečiasi vidinės kulkšnys, o tarpas tarp vidinių blauzdikaulių krumplių yra daugiau nei 5 cm (13 pav.).

11 pav. Normalios formos 12 pav. X formos kojos 13 pav. O formos kojos kojos

2.3.2. Raumenų jėgos vertinimas

Apatinių galūnių raumenų jėga buvo įvertinta naudojantis rankiniu dinamometru (MMT Lafayette Manual Muscle Tester Model 01165) (14 pav.).

14 pav. Lafayette rankinis dinamometras

Kairės kojos šlaunį atitraukiančių raumenų jėga buvo vertinama asmeniui atsigulus ant dešinės kūno pusės šono, dešinė ranka sulenkta ir padėta po galva, kairė ranka atremta į pagrindą. Dešinė koja sulenkta per kelio sąnarį, kairė koja ištiesta ir šiek tiek atkelta nuo dešinės kojos. Liemuo ir kojos turi sudaryti vieną liniją. Tyrėjas stovi iš nugaros tiriamajam. Rankinis dinamometras dedamas ant šoninio šlaunies paviršiaus aukščiau kelio sąnario. Tiriamajam liepiama maksimaliai stipriai atlikti šlaunies atitraukimo judesį. Raumens izometrinis susitraukimas buvo vykdomas 3 sekundes. Iš viso buvo atlikti 3 bandymai ir išvedamas vidurkis. Tokia pačia seka buvo kartojamas testavimas, skirtas išmatuoti dešinės kojos šlaunį atitraukiančių raumenų jėgą (15 pav.).

Kairės kojos šlaunį pritraukiančių raumenų jėga buvo vertinama tiriamajam atsigulus ant kairės kūno pusės šono, kairė ranka sulenkta ir padėta po galva, dešinė ranka atremta į pagrindą. Dešinė koja sulenkta per kelio ir klubo sąnarius, perkelta į priekį per kairę koją ir pilna pėda atremta į pagrindą. Kairė koja pilnai ištiesta ir šiek tiek atkelta nuo pagrindo. Liemuo ir kojos turi sudaryti vieną liniją. Tyrėjas stovi iš nugaros tiriamajam. Rankinis dinamometras dedamas ant vidinio šlaunies paviršiaus aukščiau kelio sąnario. Tiriamajam liepiama maksimaliai stipriai atlikti šlaunies pritraukimo judesį. Raumens izometrinis susitraukimas vykdomas 3 sekundes. Iš viso buvo atlikti 3 bandymai ir išvedamas vidurkis. Tokia pačia seka buvo kartojamas testavimas, skirtas išmatuoti dešinės kojos šlaunį pritraukiančių raumenų jėgą (16 pav.).

16 pav. Šlaunį pritraukiančių raumenų jėgos matavimas

2.3.3. Pusiausvyros ištyrimas

Statinė pusiausvyra

Tiriamųjų statinei pusiausvyrai įvertinti buvo naudojama „Abili Balance Analyzer“ pusiausvyros platforma (17 pav.).

17 pav. „Abili Balance Analyzer“ pusiausvyros platforma

Abili pusiausvyros platforma juda horizontalioje plokštumoje, to pasekoje testų ar treniruočių atlikimas yra saugesnis ir labiau pritaikomas ypatingai asmenims, turintiems neurologinių ar judamojo – atramos aparato sutrikimų. Taip pat saugumą uţtikrina įmontuotos reguliuojamos aukščio rankenos. Pusiausvyrą galima vertinti remiantis trimis skirtingo sunkumo lygiais.

Matavimo parametrai yra prieinami naudojantis išmaniąja programėle „Balance trainer“. Norint pradėti vertinti pusiausvyrą, programėlėje reikia pasirinkti norimą atramos plotą, sunkumo lygį, kuris reguliuojamas ant platformos, ir uţduoties bei pertraukos trukmes (18 pav.).

18 pav. Užduoties nustatymai „Balance trainer“ programėlėje

Kitoje nestabilios plokštumos pusėje yra įmontuotas daviklis, kuris fiksuoja plokštumos svyravimų amplitudes ir siunčia gautą informaciją į programėlę. Testo atlikimo metu, tiriamasis ţiūri į išmaniajame įrenginyje įjungtą programėlę ir judantį tašką taikinio centre stengiasi išlaikyti

su kuo maţesniais nuokrypiais (19 pav.). Viso testo atlikimo metu svarbu nekeisti pėdų padėties, nes testas neatskleis norimo pradinio pasirinkimo rezultato.

19 pav. Užduoties taikinys

Tyrimo metu, pusiausvyra buvo vertinama atskirai stovint ant kairės ir dešinės kojų. Kiekvienai kojai buvo atlikta po 3 bandymus, trunkančius po 20 sekundţių ir tarp kiekvieno bandymo padaryta 20 sekundţių pauzė. Testavimui pasirinkome pirmą sunkumo lygį (lengviausią iš visų trijų), kadangi testuoti asmenys nebuvo sportininkai ar sportuojantys reguliariai. Testavimo metu tiriamojo buvo prašoma:

 Sukryţiuotas rankas laikyti ant krūtinės;

 stengtis stovėti tiesiai;

 pakeltos kojos neglausti prie atraminės ir, kad pakeltos kojos šlaunis būtų vienoje linijoje su atraminės kojos šlaunimi (20 pav.).

Atliktų bandymų įvertinimas buvo pateiktas kaip bendras stabilumo indeksas. Kuo maţesnė stabilumo indekso reikšmė, tuo maţesni nestabilios plokštumos svyravimai.

Dinaminė pusiausvyra

Tiriamųjų dinaminė pusiausvyra buvo tiriama naudojant modifikuotą ţvaigţdės nuokrypio testą (angl. modified Star balance excursion test). Šį testą galima naudoti kaip priemonę įvertinti dinaminę pusiausvyrą bei kaip priemonę, norint lavinti dinaminę pusiausvyrą. Tiriamieji buvo supaţindinti su testo atlikimo metodika. Testas buvo atliekamas abejomis kojomis. Testui atlikti prietaisą sudaro platforma ir trys vamzdţiai, nukreipti skirtingomis kryptimis: priekine, skersine ir šonine. Skersinis ir šoninis vamzdţiai nuo priekinio nutolę 135º, o abu vamzdţius skiria 45º kampas. Kiekvienas vamzdis sugraduotas kas 5mm (21 pav.) [39].

21 pav. Modifikuotas žvaigždės nuokrypio pusiausvyros testas

https://www.physiosupplies.eu/y-balance-testkit

Testo atlikimas: tiriamasis viena koja stovi ant platformos, kojos pirštai ties raudona linija, kitos kojos pirštais stums indikatorių kiekviena kryptimi po tris kartus (22 pav.). Padarius viena koja, testas bus kartojamas kita koja. Fiksuojamas didţiausias nustumtas atstumas, kuris bus panaudotas rezultatų analizei. Bandymas neuţskaitomas, jeigu:

 tiriamasis neišlaiko pusiausvyros ant platformos, t.y. nukrenta nuo platformos arba siekiančia koja paliečia grindis;

 tiriamasis neišlaiko kontakto su kaladėle ir ją nuspiria;

 tiriamasis naudojasi kaladėle kaip atrama;

22 pav. Modifikuoto žvaigždės nuokrypio testo (Y testo) kryptys: a)į priekį; b) atgal į šoną; c) atgal į vidų

https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC6449011/

2.3.4. Funkcinių judesių atlikimo stereotipo vertinimas

Funkcinių judesių atlikimo stereotipo vertinimas buvo atliktas naudojantis Cook sukurtu standartizuotu testų rinkiniu (angl. functional movement screen, FMS). Testų atlikimui buvo naudojama G. Cook sukurta standartizuota funkcinių judesių atlikimo stereotipo įvertinimo įranga: barjeras, lazdelė ir 14 cm x 4 cm pakyla (23 pav.).

23 pav. Funkcinių judesių atlikimo stereotipo vertinimo įranga

Funkcinių judesių atlikimo stereotipo vertinimo testai (dalis, kuri naudojama tyrime): 1. Gilus pritūpimas;

2. Ţengimas per barjerą; 3. Įtūpstas;

4. Aktyvus tiesios kojos kėlimas.

Kiekvienas testas yra atliekamas tris kartus. Vertinamas geriausias rezultatas. Taisyklingai atliktas judesys vertinamas 3 balais. Judesys, atliktas su kompensacijom, vertinamas 2 balais. Jeigu nepavyksta judesio atlikti su kompensacijom arba negrįţtama į pradinę padėtį, judesys vertinamas 1 balu. Jeigu atliekant judesį pajaučiamas skausmas, tiriamasis įvertinamas 0 balų. Norint apskaičiuoti bendrą funkcinių judesių atlikimo stereotipo vertinimo sumą, reikia sudėti atskirų testu rezultatus. Jeigu testas vertina atskirai kairę ir dešinę kūno pusę, tai į bendrą suma įskaičiuojamas tik vienos pusės įvertinimas. Jeigu skirtingų kūno pusių įvertinimai yra nevienodi, į bendrą funkcinių judesių atlikimo stereotipo vertinimo sumą įskaičiuojamas maţesnis funkcinio judesio atlikimo stereotipo įvertinimas [40].

Funkcinių judesių atlikimo testai:

Gilus pritūpimas (24 pav.) [40]. Pėdos pečių plotyje, nukreiptos tiesiai. Prieš atliekant

pritūpimą, lazdelė dedama ant galvos ir paimama taip, kad alkūnės ir peties sąnarių sulenkimo kampai būtų 90o_{. Tuomet lazdelė iškeliama į viršų ir tiriamasis lėtai tupia kiek jam įmanoma giliau} išlaikant lazdelę virš galvos, neatkeltus nuo pagrindo kulnus, galvą ir krūtinę tiesias. Jei tiriamasis negali taisyklingai atlikti judesio, po kulnais naudojamas stačiakampio formos paaukštinimas ir vertinamas iš naujo. Jeigu tiriamasis judesį atliko be kompensacinių priemonių, vertinamas 3 balais, jei judesys atliktas su kompensacijomis, skiriami 2 balai, neatlikus judesio su pagalba, vertinimas 1 balu, jei judesio metu buvo jaučiamas skausmas, tiriamasis vertinamas 0 balų.

24 pav. Gilaus pritūpimo testo, įvertinto 3 balais, vaizdas iš priekio (a) ir iš šono (b) (Cook et al., 2014a)

Barjerinis ţingsnis (25 pav.) [40]. Tiriamasis atsistoja suglaudęs pėdas ir atrėmęs jas į

barjero stačiakampio formos pagrindą. Kliūties aukštis nustatomas pagal tiriamojo blauzdikaulio ilgį. Lazdelė laikoma simetriškai abejomis rankomis ir dedama uţ galvos ţemiau kaklo. Ţiūrėdamas į priekį ir išlaikydamas tiesią kūno padėtį, tiriamasis ţengia viena koja per kliūtį, perkeliant svorį kulnu paliečia pagrindą ir sugrįţta į pradinę padėtį. Nuvertus barjerą, bandymas neįskaitomas. Judesys atliekamas po 3 kartus kiekviena koja atskirai.

25 pav. Barjerinio žingsnio testo, įvertinto 3 balais, vaizdas iš priekio (a) ir iš šono (b) (Cook et al., 2014a)

Įtūpstas (26 pav.) [40]. Tiriamasis vieną koją stato ant stačiakampio įrangos pagrindo ties

nuline ţyma, kitą koją stato blauzdikaulio ilgio atstumu nuo nulinės ţymos. Lazdelė dedama uţ nugaros, kad liestųsi su galva, krūtinine ir kryţkauline nugaros dalimis. Ranka, suimanti lazdelę viršuje, turi būti priešinga kojai, kuri stovi priekyje. Judesio metu gale esanti koja lėtai leidţiasi ţemyn ir su kelio sąnariu pasiekia priekyje esančios kojos kulną bei atsiremia į pagrindą. Atlikus tūpimo judesį, lėtai stengiamasi grįţti į pradinę padėtį. Judesys atliekamas abejomis kojomis po 3 kartus. Atlikus judesį be pašalinių judesių bei išlaikius lazdelę pradinėje padėtyje, tiriamasis įvertinamas 3 balais.

26 pav. Įtūpsto testo, įvertinto 3 balais, vaizdas iš priekio (a) ir iš šono (b) (Cook et al., 2014a)

Aktyvus tiesios kojos kėlimas (27 pav.) [41]. Tiriamasis guli ant nugaros, rankos

atverčiamos delnais į viršų, galva prispausta prie grindų, kojos tiesios ir suglaustos. Stačiakampis įrangos pagrindas dedamas po pakinkliu. Prieš pradedant atlikti testą, tyrėjas turi surasti priekinį viršutinį klubakaulio dyglį ir kelio sąnario liniją ir pastato lazdą vertikaliai šių taškų viduryje. Tada tiriamasis kelia tiesią koją per kelio sąnarį, pėda turi būti ištiesta. Kita koja ties pakinkliu turi būti prispausta prie stačiakampio pagrindo, nepasisukusi, kojos pirštai į viršų, dubens kampas nepasikeitęs. Tada grįţtama į pradinę padėtį. Testas atliekamas su kiekviena koja po 3 kartus. Pasiekus ištiesta koja lazdą, judesys vertinamas 3 balais. Prasčiau atliktas judesys vertinamas atitinkamai 2 balais arba 1 balu, judesio neatlikus dėl skausmo, įvertinama 0 balų.

27 pav. Tiesios kojos kėlimo testo, kai pasiekiamas 3 balų įvertinimas, vaizdas iš šono (Cook et al., 2014b)

2.4. Duomenų statistinė analizė

Statistinė duomenų analizė atlikta naudojantis IBM SPSS 22.0 ir „Microsoft Office Excel 2016“ kompiuterinėmis programomis. Normalumo prielaidai patikrinti taikytas Shapiro-Vilko testas. Dispersijų lygybei nustatyti taikytas Livyno testas. Kiekybiniai duomenys pateikiami kaip mediana (xme), minimali reikšmė (xmin), maksimali reikšmė (xmax) ir vidurkis (x ) – xme (xmin - xmax; x ). Trims nepriklausomoms imtims palyginti naudotas neparametrinis Kruskalo-Voliso testas, dėl netenkinamos dispersijų lygybės prielaidos. Reikšmingumo lygmuo α=0,05.

3. REZULTATAI

3.1. Raumenų jėgos vertinimo rezultatai

Šlaunies pritraukiamųjų raumenų jėgos vertinimo rezultatai Kairė pusė

Kontrolinės grupės kairės kojos šlaunies pritraukiamųjų raumenų jėga buvo 16,55 (15,6-17,1; 16,44) kg. Tiriamųjų su X formos kojomis kairės kojos šlaunies pritraukiamųjų raumenų jėga buvo 14 (13,7-14,5;14,01) kg, o su O formos kojomis – 13,15 (12,7-13,6; 13,13) kg. Tarp grupių kairės kojos šlaunies pritraukiamųjų raumenų jėgos buvo nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas (χ2(2)=25,841; p<0,001). Atliekant porinę analizę nustatyta, kad X formos kojas turinčiųjų kairės kojos šlaunies pritraukiamųjų raumenų jėga statistiškai reikšmingai skiriasi nuo kontrolinės grupės rezultatų (χ2_{(2)=10; p=0,033), taip pat turinčių O formos kojas kairės kojos} šlaunies pritraukiamųjų raumenų jėga reikšmingai skiriasi nuo kontrolinės grupės (χ2

(2)=20; p<0,001). Lyginant X ir O formos kojas turinčių tiriamųjų kairės kojos šlaunies pritraukiamųjų raumenų jėgą skirtumas taip pat yra statistiškai reikšmingas (χ2

(2)=10; p=0,033) (28 pav.).

28pav. Kairės kojos šlaunies pritraukiamųjų raumenų jėgos palyginimas tarp skirtingų grupių (*; #; & - p<0,05)

Dešinė pusė

Kontrolinės grupės dešinės kojos šlaunies pritraukiamųjų raumenų jėga buvo 16,65 (15,6-17,3; 16,47) kg. Tiriamųjų su X formos kojomis dešinės kojos šlaunies pritraukiamųjų raumenų jėga buvo 14,1 (13,7-14,4; 14,08) kg, o su O formos kojomis – 13,1 (12,8-14,7; 13,31) kg. Tarp grupių dešinės kojos šlaunies pritraukiamųjų raumenų jėgos buvo nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas (χ2(2)=25,847; p<0,001). Atliekant porinę analizę nustatyta, kad X formos kojas turinčiųjų dešinės kojos šlaunies pritraukiamųjų raumenų jėga statistiškai reikšmingai skiriasi nuo kontrolinės grupės rezultatų (χ2_{(2)=20; p<0,001), taip pat turinčių O formos kojas dešinės kojos} šlaunies pritraukiamųjų raumenų jėga statistiškai reikšmingai skiriasi nuo kontrolinės grupės (χ2_{(2)=10; p=0,033). Lyginant X ir O formos kojas turinčių tiriamųjų dešinės kojos šlaunies} pritraukiamųjų raumenų jėgą skirtumas taip pat yra statistiškai reikšmingas (χ2

(2)=-10; p=0,033) (29 pav.).

29 pav. Dešinės kojos šlaunies pritraukiamųjų raumenų jėgos palyginimas tarp skirtingų grupių (*; #; & - p<0,05)

Atitraukiamųjų šlaunies raumenų jėgos vertinimo rezultatai Kairė pusė

Kontrolinės grupės kairės kojos šlaunies atitraukiamųjų raumenų jėga buvo 16,75 (15,8-17,3; 16,69) kg. Tiriamųjų su X formos kojomis kairės kojos šlaunies atitraukiamųjų raumenų jėga buvo 13,15 (12,6-13,5; 13,13) kg, o su O formos kojomis – 14,75 (14,4-15,1; 14,75) kg. Tarp grupių kairės kojos šlaunies atitraukiamųjų raumenų jėgos buvo nustatytas statistiškai reikšmingas

skirtumas (χ2(2)=23,541; p<0,001). Atliekant porinę analizę nustatyta, kad X formos kojas turinčiųjų kairės kojos šlaunies atitraukiamųjų raumenų jėga statistiškai reikšmingai skiriasi nuo kontrolinės grupės rezultatų (χ2_{(2)=11; p=0,015), taip pat turinčių O formos kojas kairės kojos} šlaunies atitraukiamųjų raumenų jėga statistiškai reikšmingai skiriasi nuo kontrolinės grupės (χ2_{(2)=19; p<0,001). Lyginant X ir O formos kojas turinčių tiriamųjų kairės kojos šlaunies} atitraukiamųjų raumenų jėgą skirtumas nenustatytas (χ2

(2)=8; p=0,126) (30 pav.).

30 pav. Kairės kojos šlaunies atitraukiamųjų raumenų jėgos palyginimas tarp skirtingų grupių (*; # - p<0,05)

Dešinė pusė

Kontrolinės grupės dešinės kojos šlaunies atitraukiamųjų raumenų jėga buvo 16,75 (15,7-17,5; 16,74) kg. Tiriamųjų su X formos kojomis dešinės kojos šlaunies atitraukiamųjų raumenų jėga buvo 13,25 (12,7-13,6; 13,18) kg, o su O formos kojomis – 14,8 (14,5-15,3; 14,85) kg. Tarp grupių dešinės kojos šlaunies atitraukiamųjų raumenų jėgos buvo nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas (χ2(2)=25,835; p<0,001). Atliekant porinę analizę nustatyta, kad X formos kojas turinčiųjų dešinės kojos šlaunies atitraukiamųjų raumenų jėga statistiškai reikšmingai skiriasi nuo kontrolinės grupės rezultatų (χ2_{(2)=20; p<0,001), taip pat turinčių O formos kojas dešinės kojos} šlaunies atitraukiamųjų raumenų jėga statistiškai reikšmingai skiriasi nuo kontrolinės grupės (χ2_{(2)=10; p=0,033). Lyginant X ir O formos kojas turinčių tiriamųjų dešinės kojos šlaunies} atitraukiamųjų raumenų jėgą nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas (χ2

(2)=-10; p=0,033) (31 pav.).

31 pav. Dešinės kojos šlaunies atitraukiamųjų raumenų jėgos palyginimas tarp skirtingų grupių (*; #; & - p<0,05)

Apibendrinant galima teigti, jog pakitusi kojų forma raumenų jėgai įtakos turėjo, o didţiausia raumenų jėga pasiţymėjo asmenys, kuriems nenustatyta pakitusi kojų forma (kontrolinė grupė).

3.2. Pusiausvyros vertinimo rezultatai

Statinė pusiausvyra

Kontrolinės grupės dešinės kojos stabilumo indeksas buvo 0,4 (0,2-0,6; 0,4). Tiriamųjų su X formos kojomis stabilumo indeksas buvo 0,6 (0,7-1; 0,82), o su O formos kojomis – 0,7 (0,4-0,8; 0,66). Tarp grupių stabilumo indekso nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas (χ2

(2)=20,189; p<0,001). Atliekant porinę analizę nustatyta, kad X formos kojas turinčiųjų dešinės kojos stabilumo indeksas statistiškai reikšmingai skiriasi nuo kontrolinės grupės rezultatų (χ2

(2)=-10,2; p=0,026), taip pat turinčių O formos kojas stabilumo indeksas reikšmingai skiriasi nuo kontrolinės grupės (χ2

(2)=-17,4; p<0,001). Lyginant X ir O formos kojas turinčių tiriamųjų stabilumo indeksą skirtumas nenustatytas (χ2

32 pav. Dešinės kojos stabilumo indekso palyginimas tarp skirtingų grupių (*; # - p<0,05)

Kontrolinės grupės kairės kojos stabilumo indeksas buvo 0,4 (0,2-0,5; 0,38). Tiriamųjų su X formos kojomis stabilumo indeksas buvo 0,8 (0,7-0,9; 0,83), o su O formos kojomis - 0,65 (0,5-0,8; 0,64). Tarp grupių stabilumo indekso nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas (χ2_{(2)=22,853; p<0,001). Atliekant porinę analizę nustatyta, kad X formos kojas turinčiųjų kairės} kojos stabilumo indeksas statistiškai reikšmingai skiriasi nuo kontrolinės grupės rezultatų (χ2 (2)=-10,45; p<0,001), taip pat turinčių O formos kojas stabilumo indeksas reikšmingai skiriasi nuo kontrolinės grupės (χ2

(2)=-10,35; p=0,022). Lyginant X ir O formos kojas turinčių tiriamųjų stabilumo indeksą skirtumas nenustatytas (χ2

33 pav. Kairės kojos stabilumo indekso palyginimas tarp skirtingų grupių (*; # - p<0,05) Dinaminė pusiausvyra

Priekinė kryptis

Atliekant modifikuotą ţvaigţdės nuokrypio pusiausvyros testą kaire koja priekine kryptimi, kontrolinės grupės rezultatas buvo 60 (54-64; 59,6) cm. Grupėje su X formos kojomis kairės kojos MŢNPT priekinės krypties rezultatas buvo 64 (57-68; 63,2) cm, o grupėje su O formos kojomis 62 (58-67; 62,1) cm. Tarp grupių nenustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas (χ2(2)=5,135; p=0,077) (34 pav.)

34 pav. Modifikuoto žvaigždės nuokrypio pusiausvyros testo priekine kryptimi kairės kojos rezultatų palyginimas tarp skirtingų grupių

Atliekant modifikuotą ţvaigţdės nuokrypio testą dešine koja priekine kryptimi kontrolinės grupės rezultatas buvo 58,5 (56-72; 60,1) cm. Grupėje su X formos kojomis dešinės kojos MŢNPT priekinės krypties rezultatas buvo 63 (58-68; 62,7) cm, o grupėje su O formos kojomis 62 (58-69; 62,7) cm. Tarp grupių nenustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas (χ2

(2)=5,739; p=0,057) (35 pav.).