SLAUGOS IR RŪPYBOS KATEDRA
JOLITA VINGILIAUSKAITĖ
PLAUČIŲ VĖŽIU SERGANČIŲ PACIENTŲ GYVENIMO
KOKYBĖS IR SLAUGOS POREIKIŲ VERTINIMAS PRIEŠ IR
PO CHEMOTERAPIJOS
Magistrantūros studijų programos „KLINIKINĖ SLAUGA“ baigiamasis darbas
Darbo vadovė dr. Daiva Kriukelytė
SLAUGOS IR RŪPYBOS KATEDRA
TVIRTINU
Slaugos fakulteto dekanas Prof. dr. Jūratė Macijauskienė 2015 05 ...d.
PLAUČIŲ VĖŽIU SERGANČIŲ PACIENTŲ GYVENIMO
KOKYBĖS IR SLAUGOS POREIKIŲ VERTINIMAS PRIEŠ IR
PO CHEMOTERAPIJOS
Magistrantūros studijų programos „KLINIKINĖ SLAUGA“ baigiamasis darbas
Darbo vadovė dr. Daiva Kriukelytė 2015 05 ...d.
Recenzentas Darbą atliko
dr. L.Spirgienė Magistrantė
2015 05 ...d. Jolita Vingiliauskaitė
2015 05 ...d.
SUMMARY ... 5
SANTRUMPOS ... 6
ĮVADAS ... 7
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 9
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 10
1.1. Plaučių vėžio susirgimai pasaulyje ir Lietuvoje ... 10
1.2. Plaučių vėžys ir rizikos veiksniai ... 12
1.3. Sergančiųjų plaučių vėžiu ligos simptomai ... 15
1.3.1.Dažniausi ligos simptomai ... 16
1.4. Chemoterapija ... 18
1.5. Sergančiųjų plaučių vėžiu gyvenimo kokybės aspektai ... 20
1.6.Sergančiųjų plaučių vėžiu slaugos poreikiai ... 25
1.6.1.Slaugos poreikių rūšys sergant plaučių vėžiu ... 26
2. TYRIMO METODIKA IR METODAI ... 30
2.1. Tyrimo kontingentas ... 30
2.2. Tyrimo metodai ... 32
2.2.1 Gyvenimo kokybės klausimynas EORTC QLQ – C30 (3 versija) ... 33
2.2.2. Gyvenimo kokybės klausimynas EORTC QLQ – LC13 ... 34
2.2.3. Slaugos poreikių klausimynas SCNS – SF34 ... 35
2.2.4. Papildomi klausimai ... 36
2.2.5. Statistinė duomenų analizė ... 37
3. TYRIMO REZULTATAI ... 39
3.1. Respondentų demografinių duomenų analizė ... 39
3.2. Sergančių plaučių vėžiu ligos simptomų vertinimas prieš gydymą ir po gydymo chemoterapija .... 40
3.3. Sergančių plaučių vėžiu gyvenimo kokybės vertinimas prieš ir po gydymo chemoterapija ... 53
3.4. Sergančių plaučių vėžiu slaugos poreikių vertinimas prieš gydymą ir po gydymo chemoterapija .. 56
3.5. Respondentų rūkymo įpročiai ... 66
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 68 IŠVADOS ... 72 REKOMENDACIJOS ... 73 PUBLIKACIJOS ... 74 LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 75 PRIEDAI ... 81
Vingiliauskaitė J. Plaučių vėžiu sergančių pacientų gyvenimo kokybės ir slaugos poreikių vertinimas prieš ir po chemoterapijos, magistranto baigiamasis darbas/mokslinė vadovė dr. D. Kriukelytė; Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Slaugos fakultetas, Slaugos ir rūpybos katedra. – Kaunas, 2015, - 91 p.
Plaučių vėžys yra dažniausiai paplitusi vyrų onkologinė liga. Lietuvoje kasmet užregistruojama apie 1500 naujų plaučių vėžio atvejų.
Darbo tikslas – ištirti plaučių vėžiu sergančių pacientų gyvenimo kokybę ir slaugos poreikius prieš ir po chemoterapijos
Darbo uždaviniai:
1. Įvertinti plaučių vėžiu sergančių pacientų ligos simptomus prieš chemoterapiją ir po chemoterapijos gydymo.
2. Nustatyti plaučių vėžiu sergančių pacientų gyvenimo kokybę prieš chemoterapiją ir po chemoterapijos gydymo.
3. Ištirti plaučių vėžiu sergančių pacientų slaugos poreikius prieš chemoterapiją ir po chemoterapijos gydymo.
Tyrimo metodai. Tyrimo metodas – anoniminė anketinė apklausa. Tyrimas vyko dviem etapais. Respondentams buvo pateiktos anketos prieš gydymą chemoterapija ir po jos, praėjus šešiems chemoterapijos kursams. Tyrime naudoti šie klausimynai: gyvenimo kokybės klausimynai EORTC QLQ– C30 (3 versija) ir EORTC QLQ–LC13, slaugos poreikių klausimynas (SCNS – SF34), rūkymo priklausomybės skalė bei autorės papildomai kurti klausimai. Gautas Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro leidimas 2013 12 09 Nr. BEC – KS(M) – 151 tyrimo atlikimui.
Rezultatai ir išvados. Vertinant pacientų, sergančių plaučių vėžiu, ligos simptomus po gydymo chemoterapija nustatyta, kad patikimai daugiau pacientus vargino dusulys, skrepliavimas krauju, disfagija, periferinė neuropatija, alopecija, nuovargis, pykinimas ir vėmimas, skausmas, nemiga, apetito praradimas, vidurių užkietėjimas, nei prieš gydymą chemoterapija.
Nustatyta, kad pacientų gyvenimo kokybės balų vidurkiai prieš gydymą chemoterapija ir po gydymo chemoterapija reikšmingai nesiskyrė. Chemoterapijos taikymas plaučių vėžiu sergantiems pacientams turėjo neigiamą poveikį gyvenimo kokybės fizinei ir užimtumo funkcijoms. Tyrimu nustatyta, kad po chemoterapijos pacientams sumažėjo fizinės ir užimtumo funkcijų skalių vidurkiai. Emocinės būklės balų vidurkis po gydymo chemoterapija reikšmingai pagerėjo, sumažėjo įtampa, susierzinimas, prislėgta nuotaika.
Nustatyta didesni slaugos poreikiai prieš gydymą chemoterapija, lyginant su duomenimis po gydymo. Prieš gydymą chemoterapija labiausiai nepatenkinti buvo psichologiniai, gydymo, pagalbos ir informaciniai poreikiai, o seksualumo poreikiai buvo patys mažiausi ir pacientams poreikių nesukėlė.
Vingiliauskaitė J. Assessment of quality of life and care needs in lung cancer patients before and after chemotherapy, Master's final thesis/supervisor PhD D. Kriukelytė; Lithuanian University of Health Sciences; Faculty of Nursing, Departament or Nursing and Care. – Kaunas, 2015, - 91 pages.
Lung cancer is the most common cancer among men. About 1500 new cases of lung cancer are registered in Lithuania annually.
The aim – to research the quality of life and care needs in lung cancer patients before and after chemotherapy.
Goals:
1. To assess symptoms in lung cancer patients before chemotherapy and after chemotherapy.
2. To determine quality of life in lung cancer patients before chemotherapy and after chemotherapy. 3. To research care needs in lung cancer patients before chemotherapy and after chemotherapy.
Material and methods. The method used in the investigation was an anonymous questionnaire. The study was conducted in two sections. Respondents were provided with the questionnaire before and after chemotherapy. The questionnaires used in the study were: European Organisation for Research and Treatment of Cancer (EORTC) questionnaires the global EORTC QLQ–C30 (version 3) and lung cancer specific EORTC QLQ–LC13, supportive care needs survey short form 34 (SCNS–SF34), smoking addiction scale, additional questions.
Permission No. BEC – KS(M) – 151 of 12 09 2013 to conduct a research was given by the center of Bioethics at Lithuanian University of Health Sciences.
Results and conclusion.We evaluated the symptoms of patients with lung cancer after chemotherapy treatment. The most common symptoms were dyspnoea, haemoptysis, dysphagia, peripheral neuropathy, alopecia, fatigue, nausea and vomiting, pain, insomnia, appetite loss, constipation. The medians score of life quality were not significantly different before and after chemotherapy treatment. Chemotherapy had a negatyve effect on life quality in physical functioning and role functioning. There was an significant increase in emotional score after chemotherapy including decrease in stress levels, annoyance, depression.
We have found increased nursing care needs prior to chemotherapy compared to data collected after chemotheraphy. Prior to chemotherapy, psychological, therapeutic and information needs were those that were the least satisfied. In the meantime, sexual needs were low and patients expressed the least concern about them.
PV – plaučių vėžys; GK – gyvenimo kokybė;
PSO – Pasaulio Sveikatos Organizacija;
TNM – piktybinių navikų klasifikacija: T– pirminis navikas (angl. tumor), N – limfmazgis (angl. lymph node), M – metastazė (angl. metastasis) [4];
SD – standartinis nuokrypis; proc – procentai;
žr – žiūrėti;
p – reikšmingumo lygmuo; n – apklaustųjų skaičius.
ĮVADAS
Žmogaus gyvenimą ir jo pilnatvę veikia daugelis veiksnių. Svarbiausi iš jų yra sveikata ir gerovė, kuri sudaro sąlygas patenkinti poreikius, užtikrinti sveikatą ir santykius su aplinka [29].
„Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, plaučių vėžys yra aštunta dažniausia žmonių mirties priežastis“ [4]. PSO numato, kad plaučių navikams teks vis didesnė dalis iš visų mirties priežasčių. Prognozuojama, jog per artimiausius dešimt metų plaučių vėžys taps šešta mirties priežastis. Numatoma, kad tokią vietą užims iki 2030 metų [4].
Plaučių vėžys – pagrindinė mirties priežastis daugelį dešimtmečių Lietuvoje vyrų tarpe [6,15,18,33,52]. Didėjantis onkologinių ligų skaičius skatina atkreipti dėmesį į plaučių vėžiu sergančių pacientų gyvenimo kokybę ir slaugos poreikius. Gyvenimo kokybės ir slaugos poreikių vertinimas padėtų slaugytojui nustatyti slaugos problemas ir planuoti plaučių vėžiu sergančių pacientų priežiūrą.
Pastaruoju metu tiek užsienio šalyse, tiek Lietuvoje atliekami pacientų, sergančių plaučių vėžiu, gyvenimo kokybės ir slaugos poreikių tyrimai bei vertinimai.
Temos aktualumas. Kasmet nuo šios ligos pasaulyje miršta per milijoną žmonių [30]. Tai aktuali problema. Daugėja moterų, sergančių plaučių vėžiu, kurios niekada nerūkė. Plaučių vėžys – pacientus varginanti liga. Šios ligos chemoterapinis gydymas sukelia daug fizinių, psichologinių ir socialinių išgyvenimų, darančių įtaką gyvenimo kokybei ir slaugos poreikiams. Todėl diagnozavus ligą, pacientui svarbu ne tik gyvenimo trukmė (išgyvenamumas), bet užtikrinta gera gyvenimo kokybė, patenkinti iškilę poreikiai.
Plaučių vėžiu sergančio paciento, gyvenimo kokybė ir slaugos poreikiai svarbūs klinikinėje praktikoje. Įvertinus sergamumo ir mirtingumo nuo šios onkologinės ligos problemos aktualumą, svarbi tampa šių pacientų gyvenimo kokybė bei poreikiai.
Temos naujumas. Šiuo darbu siekiame įvertinti pacientų, sergančių plaučių vėžiu, gyvenimo kokybės ir slaugos poreikių skirtumus prieš gydymą ir po gydymo chemoterapija. Tiriamųjų pacientų gyvenimo kokybės pokyčiams įvertinti naudoti “Europos vėžio tyrimų ir gydymo organizacijos” (angl. The European Organisation for Research and Treatment of Cancer (EORTC)) sudaryti standartizuoti gyvenimo kokybės klausimynai EORTC QLQ–C30 (3 versija), specifinis EORTC QLQ–LC13 – skirtas pacientams, sergantiems plaučių vėžiu. Slaugos poreikiams vertinti naudojamas (angl. Supportive Care Needs Survey Short Form 34) SCNS–SF34 klausimynas. Tai naujas slaugos poreikių vertinimo klausimynas pacientams, sergantiems vėžiu, kuris darbo autorės duomenimis Lietuvoje dar nebuvo naudotas.
Nepaisant to, kad pastaruoju metu Lietuvoje atliekami tyrimai, vertinantys plaučių vėžiu sergančių pacientų sergamumą, išgyvenamumą (R. Vanagaitė, 2009), gyvenimo kokybės problemas (Z. Skvarciany ir kt., 2012; D. Kalibatienė ir kt., 2010), priežiūros poreikius (D. Kalibatienė ir kt., 2010), gyvenimo kokybę po plaučių rezekcinių operacijų (D. Kalibatienė, K. Zaksaitė ir kt., 2014), iki šiol jaučiamas duomenų trūkumas apie pacientų, sergančių plaučių vėžiu, ypač prieš ir po chemoterapijos, gyvenimo kokybės ir slaugos poreikių, vertinimą. Tyrimo autorės duomenimis, prieš gydymą chemoterapija ir po plaučių vėžio gydymo chemoterapija, tyrimų atlikta nedaug. D. Kalibatienės ir kt. (2010) atliktas tyrimas tyrė pacientų, sergančių plaučių vėžiu, gyvenimo kokybę ir priežiūros poreikius po įvairių gydymo metodų. Manome, kad naujas slaugos poreikių vertinimo klausimynas padės atskleisti pacientams iškylančias problemas, simptomus ir nustatyti patenkintus ir nepatenkintus slaugos poreikius.
Tyrimo duomenys padės slaugytojams slaugos proceso metu tiksliau nustatyti pacientų, sergančių plaučių vėžiu, ligos sukeltus simptomus, poreikius, jų kaitą gydant chemoterapija ir galimas slaugos priemones poreikiams patenkinti. Pacientų gyvenimo kokybės tyrimai būtini ne tik gydymo efektyvumo, bet ir slaugos poreikių, klinikinių pokyčių įvertinimui, todėl šio darbo tikslas – ištirti plaučių vėžiu sergančių pacientų gyvenimo kokybę ir slaugos poreikius prieš ir po chemoterapinio gydymo.
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas – ištirti plaučių vėžiu sergančių pacientų gyvenimo kokybę ir slaugos poreikius prieš ir po chemoterapinio gydymo.
Darbo uždaviniai:
1. Įvertinti plaučių vėžiu sergančių pacientų ligos simptomus prieš chemoterapiją ir po chemoterapijos gydymo.
2. Nustatyti plaučių vėžiu sergančių pacientų gyvenimo kokybę prieš chemoterapiją ir po chemoterapijos gydymo.
3. Ištirti plaučių vėžiu sergančių pacientų slaugos poreikius prieš chemoterapiją ir po chemoterapijos gydymo.
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Plaučių vėžio susirgimai pasaulyje ir Lietuvoje
Plaučių vėžys (PV) yra dažna onkologinė liga. Tai didžiausiu mirštamumu pasižyminti navikinė liga pasaulyje [40,45,46,51,77] ir Lietuvoje [6,15, 18,30, 33,34,52].
Pasaulyje ši liga pirmauja tarp onkologinių ligų sukeliamų mirčių. PV sudaro apie 13 proc. naujų vėžio atvejų (1.6 milijono), bet lemia 18 proc. (1.8 milijono) visų mirčių nuo vėžio. Daugiau negu pusė naujų PV atvejų nustatoma besivystančiose šalyse [34,61,62,77]. Tarptautinės vėžio tyrimo agentūros (ang. International Agency for Research on Cancer) projekto GLOBOCAN duomenimis 2012 nustatyta 1,8 milijonas naujų šios ligos atvejų, 58 proc. iš jų pasireiškė mažiau išsivysčiusiuose regionuose [91].
Tarptautinės vėžio tyrimo agentūros projekto GLOBOCAN duomenimis vyrų tarpe PV užima pirmą vietą tarp dažniausių vyrų vėžinių susirgimų. Pasaulyje didžiausi sergamumo rodikliai būdingi Šiaurės Amerikos, Rytų Azijos, Vidurio, Rytų, Pietų Europos vyrams (48.5 iki 56.5 atvejo 100 000 vyrų). Mažiausias sergamumas šia onkologine liga būdingas Vidurio ir Vakarų Afrikai (1.7 ir 1.5 atvejo 100 000 vyrų) [61,62,77,91].
Moterys PV serga rečiau. Moterų tarpe PV sudaro 8,5 proc. visų moterų onkologinių ligų pasaulyje ir užima ketvirtą vietą tarp dažniausių moterų vėžinių susirgimų [4,77,91]. Didžiausi sergamumo rodikliai – Šiaurės Amerikoje ir Šiaurės Europoje (35.8 iki 37 atvejo 100 000 moterų). Mažiausias sergamumas yra Vidurio Afrikoje (0.7 atvejo100 000 moterų) [61,62,77,91].
Lietuvoje pastaraisiais metais kasmet diagnozuojama apie 1500 naujų PV atvejų [34]. Lietuvos vėžio registro duomenimis 2010 metais buvo diagnozuoti 1531 nauji ligos atvejai – 1274 vyrams ir 257 moterims [16]. Tai sudaro 38.30 atvejo 100 000 gyventojų, 69.20/100 000 vyrų ir 11.4/100 000 moterų [33]. 2011 metais Lietuvoje buvo diagnozuoti 1494 nauji PV atvejai (1197 vyrams ir 297 moterims) [36].
Tarptautinės vėžio tyrimo agentūros projekto GLOBOCAN duomenimis 2012 metais Lietuvoje buvo diagnozuoti 1555 nauji PV atvejai (1275 vyrams ir 280 moterims) [91].
Pasak G. Smailytės (2014) mirtingumo nuo PV rodikliai Lietuvoje yra artimi sergamumo rodikliams [18]. Mūsų šalyje PV sudaro 9 proc. visų piktybinių navikų. Ši liga yra dažniausia (16 proc.) mirties priežastis tarp mirčių nuo onkologinių ligų [16,33]. Vyrai šia liga serga dažniau negu moterys. 2010 m. nustatyti sergamumo ir mirtingumo rodikliai atitinkamai buvo 55.3 ir 48.3 atvejo 100 000 vyrų ir 6.4 ir 4.8 3 atvejo 100 000 moterų [16]. Pagal amžiaus tarpsnį dažniausiai šia liga serga 55 – 74 metų vyrai (15 proc.), 75 metų ir daugiau – 14 proc. Moterims PV diagnozuojamas 75 metų ir vyresniame amžiaus tarpsnyje – 4 proc. [16].
Susirgusių onkologine liga bendras išgyvenamumas yra kompleksinis rodiklis, susijęs su sergamumu vėžiu, išlaidomis sveikatos priežiūrai, sveikatos priežiūros efektyvumu [17]. Išgyvenamumas, sergant onkologinėmis ligomis, priklauso nuo įvairių veiksnių – ankstyvos diagnostikos, gydymo, socioekonominių veiksnių. Tyrimais nustatyta išgyvenamumo priklausomybė nuo paciento lyties, amžiaus, onkologinės ligos, ligos stadijos. Išgyvenamumui reikšminga ir asmens, sergančio onkologine liga, gyvenamoji vieta. Geografiškai nustatomi maži išgyvenamumo skirtumai sergant PV [28]. Vertinant PV išgyvenamumo rodiklius, dažniausiai naudojamas penkerių metų išgyvenamumo laikotarpis. Šios ligos prognozė yra bloga, palyginant su kitomis onkologinėmis ligomis, todėl išgyvenamumo rodikliai labai maži [3,6,15,17,28,33,34,77]. Pasak E. Danilos (2008) 80 proc. naujai išaiškintų PV atvejų jau yra neoperuotini. Dauguma tokių pacientų miršta per trejus metus [5].
Vyresnės moterys, susirgusios lengvesnės formos PV, turi didesnę išgyvenamumo galimybę nei tokio pat amžiaus vyrai. Tarp vyrų plaučių navikų atvejų išgyvenamumas panašus visose amžiaus grupėse: ligos agresyvumas didelis daugiausia tarp jaunesnių pacientų, o mažesnio agresyvumo navikai nustatomi vyresniems vyrams [28]. Pasak G. Smailytės (2011), tarp mirčių nuo vėžio Lietuvoje tebepirmauja PV. Kasmet miršta apie 1300 pacientų [17].
Pasaulyje penkerių metų išgyvenamumo rodikliai siekia vos 15 proc.[2,6,23,33,46,59], Europoje 10 – 12 proc. [6,17,33], o Lietuvoje tik 9 proc. [6,19,23,33].
Lietuvoje penkerių metų išgyvenamumo rodikliai, kai liga diagnozuota I stadijos buvo 32,7 proc., II stadijos – 16,0 proc., III stadijos – 4,2 proc., o IV stadijos – vos 1,3 proc. [4]. Iš visų 2010 m. diagnozuotų PV atvejų vyrų tarpe I stadijos buvo 5,9 proc., II stadijos – 8,9 proc., III stadijos – 24,3 proc., o IV stadijos – 34,3 proc. (26,6 proc.atvejų kai stadija nenurodyta). Moterų tarpe situacija tokia: I stadijos buvo 10,9 proc., II stadijos – 8,6 proc., III stadijos – 20,6 proc., o IV stadijos – 33,5 proc. (26,5 proc. atvejų kai stadija nenurodyta) [16]. Kaimo gyventojų išgyvenamumas yra mažesnis (6,7 proc.), palyginus su miesto gyventojais (9,1 proc.) [17].
Apibendrinant susirgimų statistinus rodiklius galima teigti, kad PV išlieka dažniausia onkologinė liga pasaulyje ir Lietuvoje. Nepaisant šiuolaikinių diagnostikos metodų liga diagnozuojama vėlyvose stadijose, todėl svarbu skleisti informaciją apie šią ligą visuomenei. Žmonės turi žinoti rizikos veiksnius ir jų vengti.
1.2. Plaučių vėžys ir rizikos veiksniai
Žmogaus plaučiai – svarbiausias kvėpavimo organas. Tai vienas didžiausių žmogaus vidaus organų. Žmogus turi du – dešinįjį (pulmo dexter) ir kairįjį (pulmo sinister) plaučius, kurie užima beveik visą krūtinės ertmę [5].
PV – pirminis piktybinis plaučių navikas, kilęs iš bronchų, bronchiolių ar alveolių epitelio. Tai yra dažniausia plaučių neoplazija [5].
„Kancerogenezė yra procesas, kurio metu išsivysto vėžys. Jis apima vyksmus nuo specifinių ląstelių pokyčių pradžios iki naviko susiformavimo“ [4]. PV auga iš bronchų ir bronchų liaukų epitelio [5]. Kai PV aptinkamas jau būna baigęs didesnį savo raidos etapą. Šio vėžio vystymosi trukmė nenuspėjama. Kad susiformuotų onkologinė liga turi įvykti esminiai ląstelės pokyčiai. Normali ląstelė tampa vėžine – veikiant aplinkos veiksniams pažeidžiama ląstelės DNR, susidaro ikinavikiniai pokyčiai [5].
Klinikinėje praktikoje PV skirstomas į dvi grupes:
1. Nesmulkiųjų ląstelių plaučių karcinoma, kuriai priklauso: • adenokarcinoma;
• plokščialąstelinė karcinoma; • didelių ląstelių karcinoma;
2. Smulkių ląstelių plaučių karcinoma [3,6,19,92].
Nesmulkiųjų ląstelių vėžiu sergama dažniau. Jis sudaro 80 proc. visų PV atvejų. Smulkiųjų ląstelių plaučių vėžys aptinkamas rečiau. Jis sudaro 15 proc. visų PV atvejų, bet progresuoja labai greitai [3,6,59]. Nuo PV grupės, histologinio naviko tipo [19,33], paciento funkcinės būklės [3,35], naviko išplitimo, kvėpavimo sistemos funkcijos, gretutinių ligų, kūno masės sumažėjimo priklauso paciento gydymas ir prognozė [35]. PV išplitimas onkologijoje apibūdinamas „stadija“. Atsižvelgiant į tai, kokia yra paciento ligos stadija, bendra sveikatos būklė, galima vertinti ligos prognozę, gydymo veiksmingumą bei parinkti tinkamą gydymą [4]. Tarptautinė PV TNM klasifikacija skiria šias onkologinės ligos stadijas:
• IA stadija – navikas < 2,0 cm dydžio, metastazių sritiniuose limfmazgiuose nėra, tolimųjų metastazių nenustatyta. Nesukelia jokių simptomų.
• IB stadija – navikas > 3,0 cm dydžio arba auga į pagrindinį bronchą, metastazių sritiniuose limfmazgiuose nėra, tolimųjų metastazių nenustatyta.
• IIA stadija – navikas < 3,0 cm dydžio, metastazės tarpuplaučio limfmazgiuose, tolimųjų metastazių nenustatyta.
• IIB stadija – navikas > 7,0 cm dydžio arba auga į pagrindinį bronchą, metastazės tarpuplaučio limfmazgiuose, tolimųjų metastazių nenustatyta.
• IIIA stadija – bet kokio dydžio navikas, peraugęs aplinkinius organus, arba navikas, esantis < 2,0 cm iki trachėjos bifurkacijos, metastazės tarpuplaučio limfmazgiuose, tolimųjų metastazių nenustatyta. Navikas nuo < 3,0 cm iki bet kokio dydžio, peraugęs aplinkinius organus, metastazės tarpuplaučio ir trachėjos limfmazgiuose, tolimųjų metastazių nenustatyta.
• IIIB stadija – navikas nuo < 3,0 cm iki atskiro naviko mazgo, peraugęs aplinkinius organus, trachėjos bifurkaciją, metastazės kitos pusės tarpuplaučio, kaklo ir viršraktikauliniuose limfmazgiuose, tolimųjų metastazių nenustatyta.
• IV stadija – navikas išplitęs po visą organizmą. Navikas bet kokio dydžio, plintantis į tarpuplautį, širdį, magistralines kraujagysles, trachėją, stemplę, stuburo slankstelius. Jis sudaro atskirus naviko židinius, metastazės abejose pusėse tarpuplaučio, kaklo ir viršraktikauliniuose, trachėjos limfmazgiuose, nustatomos tolimosios metastazės [4,92].
1 pav. Navikas plaučiuose, didžiausias naviko matmuo >2cm, bet < 3 cm pagal E. Danilą ir kt. [4]
Lietuvoje 80 proc. ligonių nustatomas III ar IV stadijos PV, todėl išgyvenamumo trukmė yra gana maža, nors taikomi įvairūs gydymo būdai [19,23,33]. Tik apie 20 proc. visų PV atvejų diagnozuojama ankstyvos I–II stadijos [33].
Rizikos veiksniai Skiriami šie PV rizikos veiksniai:
• profesiniai veiksniai; • oro tarša;
• organizmo veiksniai [6,27,52,60,77] .
Rūkymas. Sergamumas ir mirtingumas nuo PV išaugo nuo 1930 metų, kai išpopuliarėjo tabako rūkymas. Per šimtą metų PV tapo pasauline problema. 1950 metais R. Dollas ir L. Hillas padarė išvadą, kad cigarečių rūkymo paplitimas susijęs su PV sergamumo didėjimu [27,77]. Dabar žinoma, kad 80 – 90 proc. naujų PV atvejų sukelia rūkymas [15,19,40,60,62,77,78]. Po Pirmojo pasaulinio karo PV buvo reta liga, sergamumas buvo 5 atvejai iš 100 000 gyventojų. Pastaraisiais metais PV suserga 6 iš 100 000 nerūkančių gyventojų ir apie 300 iš 100 000 rūkančių asmenų [5].
Tyrimais nustatyta, kad PV rizika didėja ilgėjant rūkymo trukmei ir surūkomų per dieną cigarečių skaičiui [60,77,78]. Metus rūkyti PV rizika mažėja [19,60,78]. Nerūkančių pacientų prognozė yra geresnė [5]. Ilgėjant nerūkymo laikotarpiui šios onkologinės ligos rizika mažėja [4]. Pavojingas yra ir pasyvus rūkymas (kvėpavimas cigarečių dūmais). Jis taip pat didina PV riziką, bet mažiau negu pačiam rūkant [4,19,27,60,77]. PSO prognozuoja, kad išliekant tokioms rūkymo tendencijoms 2025 metais tabako, cigarečių rūkymas sukels 10 milijonų mirčių nuo PV [77]. Metimas rūkyti, metimo rūkyti programos – vienintelė veiksminga PV profilaktikos priemonė [19,40,77,78].
Profesiniai veiksniai. Tyrimų duomenimis 9–15 proc. PV lemia profesiniai veiksniai [4]. Darbuotojai ilgą laiką darbo aplinkoje, veikiami dervų, suodžių, asbesto, silicio, arseno, chromo, turi didesnį pavojų susirgti PV [19,27,62,51]. Tyrimais nustatyta, kad radonas yra antra pagrindinė po rūkymo PV priežastis [77].
Oro tarša. Didelę reikšmę PV turi oro užterštumas, nuo kurio priklauso apie 10,7 PV atvejų. Aplinkos užterštumas 50 proc. didina rūkančiųjų riziką susirgti PV [27].
Organizmo veiksniai. Genetinis polimorfizmas lemia, kad ne visi žmonės vienodai reaguoja į kenksmingus poveikius, taip pat ir į tabako rūkymą [4,27]. Santykinė rizika susirgti PV sergančiojo šia liga giminėms yra 2,4, o jei sirgo vienas iš tėvų – rizika vaikams apie 5 kartus [19].
Apibendrinant galima teigti, kad pagrindinis PV rizikos veiksnys – rūkymas ir veiksmingiausia priemonė yra mesti rūkyti bei vengti pasyvaus rūkymo, profesinių veiksnių.
1.3. Sergančiųjų plaučių vėžiu ligos simptomai
Plaučių vėžio simptomai ne specifiški. Tyrimo rezultatai parodė, kad 6 proc. pacientų nepasireiškia jokie simptomai [73]. Simptomai priklauso nuo PV lokalizacijos, onkologinės ligos plitimo, paraneoplazinių sindromų, esamų metastazių [19,84]. Nustatyta, kad nesant klinikinių simptomų 5 metų išgyvenamumas siekia 18 proc., o esant metastazėms išgyvenamumas nesiekia metų [19,73,84].
PV vėlyvą diagnostiką lemia krūtinės ląstos anatominės sąvybės (plaučių paranchimoje nėra skausmo receptorių). Pirmieji šios onkologijos simptomai būdingi daugeliui ligų [4,40,56]. Pirminio PV simptomai: kosulys, atkosėjimas krauju, nesirezorbuojanti pneumonija, dusulys, krūtinės skausmas [40,56].
Tyrime (atliktame 2014 m. Ispanijoje) F.J Gonzales–Barcala ir kt. autoriai ištyrė 358 pacientus. 5,9 proc. pacientų nustatytas PV ir jiems nepasireiškė jokie simptomai. 14,8 proc. pacientų turėjo pirminio plaučių vėžio simptomus: kosulį 20,9 proc. ir krūtinės skausmą 12,0 proc. nesirezorbuojančią pneumoniją 6,7 proc. [56].
D. Buchanan (2010), M. Cooley (2000) teigia, kad PV sergantys pacientai turi daugiau simptomų negu sergantieji kitomis onkologinėmis ligomis bei daugiau nepatenkintų psichologinių poreikių [44,47]. A. Molassiotis (2010) pritaria, kad PV sergantys pacientai patiria daugiau simptomų ir baimių [69]. L. Barbera, H. Seow ir kt. (2010) atliko tyrimą kur tyrinėjo 2159 pacientus. Jie teigia, kad PV sergantys pacientai turėjo daugiau simptomų palyginus su krūties, prostatos, kraujo, odos vėžiu sergančiais pacientais. Tyrimas parodė, kad nuovargis labiausiai paplitęs (75 proc.), o pykinimas mažiausiai (25 proc.) paplitęs simptomas. Daugiau negu pusė pacientų jautė skausmą ir dusulį [39]. Pacientai, sergantys PV, patiria fizines, psichologines, socialines problemas. Nekontroliuojami simptomai sunkina pacientų priežiūrą, blogina GK [39].
PV sergantys pacientai patiria įvairius varginančius simptomus, iš kurių dauguma prasideda dar prieš ligos diagnozavimą, tęsiasi gydymo metu ir neigiamai veikia gyvenimą bei GK [38]. PV dažniausiai sukelia šiuos simptomus: kosulį (75 proc. pacientų), svorio mažėjimą (68 proc.), dusulį (60 proc.), krūtinės skausmą (49 proc.), kraujo atkosėjimą (35 proc.), skausmą (25 proc.), karščiavimą (18 proc.), silpnumą (10 proc.) [19, 73].
PV gali metastazuoti į bet kurį organą, bet dažniausai į centrinę nervų sistemą, kaklo limfmazgius, kaulus, širdį ir perikardą, plaučius ir pleurą [19]. Nuo to priklauso paciento ligos simptomai. Moksliniai straipsniai apie PV sergančių pacientų simptomus ir problemas, nerimą [87] gyvenimo kokybės blogėjimą, nuovargį, dusulį [57] rodo blogą sergančiųjų GK [38].
Optimalus simptomų valdymas būtinas, kad sumažinti PV sergančių problemas ir pagerinti GK visose ligos stadijose iki gyvenimo pabaigos. Dažniausi simptomai progresuojant ligai yra skausmas, nuovargis, depresija [39].
S. Akin, G. Can ir kitų autorių (2010) tyrimo duomenimis PV sergantys ir gydomi chemoterapija pacientai patiria daug GK apribojimų dėl lydinčių simptomų. Jie kyla dėl ligos bei gydymo. Dažniausiai patiriami fiziniai simptomai yra nuovargis, kosulys, skausmas, apetito stoka, pykinimas, sutrikęs miegas, nerimas [38].
1.3.1.Dažniausi ligos simptomai
Nuovargis. Vienas iš dažniausių simptomų, kurį sukelia ši onkologinė liga ir gydymas chemoterapija. Nuovargis veikia daugelį paciento gyvenimo sričių. Tyrimų duomenimis 80 proc. pacientų jaučia nuovargį [50,79]. Pasak A. Šavinytės (2008) ir kt. autorių, nuovargis blogina sergančiųjų gyvenimo kokybę, apriboja jų savarankiškumą namų aplinkoje, socialinėje, darbinėje veikloje. Nuovargis gali būti fizinis ir protinis. Protinis nuovargis apibūdinamas kaip sumažėjusi motyvacija, protinis išsekimas. Fizinis nuovargis nurodomas kaip sumažėjusios fizinės žmogaus galimybės [24]. Sergantiesiems nuovargis pasireiškia kaip jausmas ir subjektyvus savo organizmo būklės įvertinimas [22]. Nuolatinis nuovargis neigiamai veikia pacientų gyvenimo kokybę. Pacientai, kurie gydomi chemoterapija turi rasti būdų kaip suvaldyti nuovargį, kad galėtų gyventi visavertį gyvenimą [24].
T. Mitchell (2007) teigia, kad gydomi chemoterapija pacientai, nuovargį nurodo, kaip labiausiai varginantį simptomą [68]. Pasak A. Šavinytės ir kt. (2008) diagnozės nustatymo metu nuovargį jaučia 40 proc. pacientų, o pradėjus gydymą 100 proc. pacientų. Pradėjus gydymą chemoterapija nuovargį jaučia 80 proc. pacientų [24]. Sergantieji nuovargį laiko nerimo simptomu. Pacientai mano, kad nuovargis tai ir skausmas, miego sutrikimai, depresija [24]. Z. Skvarciany (2012) mano, kad nuolatinis nuovargis neigiamai veikia GK. Pacientai energijos trūkumą nurodo, kaip fizinės veiklos sutrikimą. Pacientams patariama pailsėti, sumažinti veiklos intensyvumą [15].
C. F. Sydne (2008) ir kitų autorių tyrimo rezultatai parodė, kad nuovargis, skausmas, apetito praradimas susijęs su blogesne funkcija. Didesnis nepasitenkinimas fiziniais ir kasdieniais poreikiais susijęs su blogesne fizine sveikata. Didesnis nepatenkinimas psichologiniais poreikiais susijęs su blogesne emocine ir kognityvine funkcija [82].
Kosulys. Kosulys vienas iš dažniausių simptomų, dėl kurio pacientai kreipiasi į gydytoją. Jis svarbus kvėpavimo sistemos apsauginis refleksas. Sustiprėjęs, neproduktyvus, užsitęsęs, varginantis kosulys blogina pacientų GK. Pasak K. Stravinskaitės (2008), kosuliu skundžiasi 9 – 33 proc. Europos ir JAV gyventojų [20].
Dusulys. Dusulys – dažnas PV požymis, kuris turi įtakos paciento fizinei, socialinei, psichologinei gerovei. Dusulys sustiprėja progresuojant ligai [63]. Dusulys yra varginantis ir paplitęs simptomas, kuris pasireiškia 19 – 60 proc. pacientų sergančių PV. Skausmas ir dusulys dažniausi PV simptomai [63].
Skausmas. Skausmas vienais iš sunkiausių ir dažniausių simptomų, kurį sukelia vėžys [1,13]. 90 proc. kenčia skausmą vėlyvose ligos stadijose [1]. D. Butkutė (2013) teigia, kad skausmas blogina pacientų gyvenimo kokybę [1]. Lėtinis skausmas gali lemti depresijos atsiradimą [1]. Mokslinėje literatūroje nurodomas skausmo ir GK ryšys. Tai negatyvus paciento pojūtis. Skausmas, kaip simptomo patyrimas, veikia paciento kūną, sutrikdo miegą, judėjimą, nuotaiką, gebėjimą džiaugtis gyvenimu [13]. Ž. Luneckaitė (2008) išnagrinėjo daugelį straipsnių Lietuvoje ir užsienio šalyse. Ji teigia, kad skausmas – rimta, onkologine liga, sergančių pacientų problema [13]. Skausmas tampa kiekvienos dienos palydovas, todėl blogėja paciento GK, sutrikdomos organizmo funkcijos.
Miego sutrikimai. Pacientai, sergantys PV, skundžiasi prastesne miego kokybe. Nepakankamas
miego kiekis susijęs su nuovargiu. Miego problemos susiję su nepatenkintais poreikiais [82]. Pasak Ž. Valiulienės, A. Šeškevičiaus (2012), onkologine liga sergantys pacientai miega prasčiau už sveikus žmones [31].
Nerimas ir depresija. D. Buchanan (2010) nurodo, kad nerimas dažnas sergant onkologine liga [44]. H. Rolke ir kt. autoriai (2008) teigia, kad nerimas ir depresija paplitę PV sergančių pacientų tarpe ir susiję su pablogėjusia GK [79]. Nerimas ir baimė nenuspėjami pagal amžių, PV stadiją, bet ryškiausi progresuojant ligai [83]. Moksliškai įrodyta, kad nerimas, sergant onkologine liga, susijęs su prasta būkle ir paūmėjusiais simptomais [83]. D. Buchanan (2010) tyrime nurodo, kad 54 proc. pacientų nustatytas vidutinio sunkumo arba sunkus nerimas, o 20 proc. pacientų pajuto nerimą dėl ligos [44]. Kaip teigia D. Buchanan (2010), svarbu valdyti nerimą, bendrauti su pacientais, suteikti informaciją, psichologinę pagalbą, o esant reikalui skirti vaistus [44]. Pasak D. Buchanan (2010), nerimas turi poveikį GK, ligos simptomams. Atliktame tyrime teigiama, kad didesnis nerimas susijęs su fiziniais simptomais. Ypač kai stiprėja kosulys, dusulys, atkosėjimas krauju, žema savivertė [44].
Apibendrinamt galima teigti, kad PV turi daug simptomų varginančių pacientą, bloginančių GK. Dažniausiai tyrimuose minimi simptomai: skausmas, nuovargis, depresija, dusulys, kosulys. Simptomams valdyti skiriama chemoterapija.
1.4. Chemoterapija
Chemoterapija – vėžiu gydyti skirti preparatai, kurie stabdo navikinių ląstelių augimą ir dauginimąsi. Sergant PV galima tokia chemoterapija:
• Neoadjuvantinė, kuri skiriama prieš chirurginį gydymą arba spindulinę terapiją; • Adjuvantinė – skiriama po operacijos arba spindulinės terapijos;
• Paliatyvioji – skiriama pacientams, sergantiems vėlyvos stadijos PV, siekiant pailginti gyvenimo trukmę, pagerinti gyvenimo kokybę, susilpninti nepageidaujamus simptomus [4, 35].
Priklausomai nuo skiriamų citostatikų skaičiaus, chemoterapija skirstoma į monochemoterapiją ir polichemoterapiją. Monochemoterapija – tai gydymas vienu preparatu. Monochemoterapija rekomenduojama vyresniems ir blogesnės funkcinės būklės pacientams [19,35.] Polichemoterapija taikoma dažniau, kai skiriami keli vaistų deriniai. Chemoterapiją rekomenduojama pradėti pacientui, kol gera funkcinė būklė. Daugumai ligonių skiriami šeši chemoterapijos kursai tais pačiais preparatais. Blogos funkcinės būklės pacientams rekomenduojamas simptominis gydymas [35].
Pasak D. Butkutės (2013), chemoterpiniais vaistais pratęsiamas žmogaus gyvenimas, pagerinama gyvenimo kokybė. Dažniausiai nepageidaujamus poveikius sukelia gydymas šiais vaistais. Visi citostatikai veikia ne tik navikines, bet ir normalių audinių ląsteles. Poveikis yra sisteminis, todėl tai yra pagrindinė chemoterapijos šalutinių reiškinių priežastis [1].
PV ir gydymas chemoterapija paliečia pacientų gyvenimus ir sukelia fizinius, psichologinius, socialinius pokyčius. Chemoterapija veikia pacientų psichologinę savijautą, bendrą būklę, pakeičia kasdienę dienotvarkę, pakinta bendravimas su artimaisiais, bendradarbiais. Daugelis pacientų chemoterapijos metu gali būti verksmingi, prislėgti, susijaudinę [12].
Svarbiausi anot D. Butkutės (2013), A. Česo, N. Lachej (2013) PV gydyti skiriamų citostatikų šalutiniai reiškiniai:
• Mielosupresija (anemija, trombocitopenija, neutropenija); • Anoreksija, pykinimas, vėmimas, stomatitas, viduriavimas; • Odos pakitimai, nuplikimas;
• Neurotoksiškumas;
• Vietinis toksinis vaistų poveikis (flebitas, eritema, ekstravazacija) [1,4].
Chemoterapija gali sukelti šiuos organizmo sutrikimus: virškinimo problemas, apetito bei svorio pokyčius, burnos, gerklės skausmus, nervų pažeidimus, odos pakitimus, inkstų ir šlapimo pūslės uždegimą, vaisingumo sutrikimus [1].
Dažniausiai pasitaikantys nepageidaujami reiškiniai yra pykinimas ir vėmimas. Jis priklauso nuo vaisto emotogeniškumo, dozės, leidimo dažnio, paciento amžiaus (vyresnio amžiaus pacientams pykinimo ir vėmimo simptomai silpnesni), lyties (moterims pykinimas ir vėmimas stipresni negu vyrams), paciento išankstinio nusistatymo [4]. Pykinimas yra trumpalaikis simptomas. Pykinimo ir vėmimo baimė kelia pacientams psichologinę ir fizinę įtampą, blogina gydymo toleravimą. Prieš pradedant chemoterapiją skiriamas profilaktinis pykinimo ir vėmimo gydymas, kuris pagerina pacientų gyvenimo kokybę [1].
Slaugytojas gali patarti pacientams nefarmokologines priemones pykinimui ir vėmimui slopinti: gerti vėsų vandenį, negazuotą mineralinį vandenį, vengti tvankių patalpų, atsisakyti riebių, aštrių valgių, valgyti lėtai [1]. Moksliniuose tyrimuose nurodoma, kad akupunktūra, muzikos, dailės terapija, mankšta gali sumažinti pykinimą [1,14]. Meditacija sumažima onkologine liga sergančių pacientų stresą, depresiją, nerimą [14].
Chemoterapiniai vaistai gali paveikti kaulų čiulpus, tuomet išryškėja trombocitopenija. Tai dažnas nepageidaujamas poveikis. Esant šiai būklei sprendžiama dėl chemoterapinių vaistų dozių mažinimo, kursų atidėjimo. Tai komplikacija susijusi su didesniu mirštamumu [1].
Infekcinės ligos svarbios gydomų chemoterapija pacientų išgyvenamumui ir mirtingumui. Svarbu laiku įvertinti infekciją, diagnozuoti ir gydyti. Būtina su pacientu aptarti simptomus į kuriuos reikia nedelsiant reaguoti ir galimybes apsisaugoti nuo infekcijų [1].
Pasak D. Butkutės (2013), daliai pacientų viduriavimas arba vidurių užkietėjimas pasireiškia po chemoterapijos. Kitiems pacientams viduriai užkietėja dėl sumažėjusio fizinio aktyvumo, pakitusio maitinimosi, vartojamų vaistų. Chemoterapinių vaistų poveikis bei nerimas gali sukelti osmosinį arba sekrecinį viduriavimą [1].
D. Butkutė (2013) teigia, kad vienas dažniausių chemoterapijos nepageidaujamų poveikių – išsekimas. Išsekimas smarkiai blogina gyvenimo kokybę. Literatūros duomenimis apie 80 – 100 proc. chemoterapija gydomų pacientų patiria išsekimą. Išsekimo profilaktikai rekomenduojama raginti pacientą užsiimti kasdiene veikla, išlikti aktyviam, užtikrinti gerą miego kokybę, atlikti fizinius pratimus [1].
Nepageidaujami chemoterapijos poveikiai trunka tiek, kiek trunka gydymas. Pasibaigus gydymui ir atsinaujinus ląstelėms šie poveikiai praeina priklausomai nuo vaistų ir organizmo būklės [1].
Apibendrinant galima teigti, kad gydymas chemoterapija gali sumažinti apetitą, sukelti pykinimą, vėmimą, žarnyno problemų ir kitus veiksnius, bloginančius GK. Bloga mityba, mažas kolorijų kiekis blogina gydymo efektyvumą, silpnina imunitetą, didina komplikacijų skaičių. Chemoterapija turi trūkumų dėl citostatikų toksinio poveikio žmogaus organizmui ir dėl to atsirandančių šalutinių reiškinių. Chemoterapijos metu organizmas turi prisitaikyti prie fiziologinių pokyčių: pasikeitusios išvaizdos, nuslinkusių plaukų, sumažėjusio kūno svorio ir kt.
1.5. Sergančiųjų plaučių vėžiu gyvenimo kokybės aspektai
Pirmasis apibrėžti gyvenimo kokybę bandė Aristotelis (384 gyvenimo pilnatvę ir žmogaus laimę [
Gyvenimo kokybės (GK) sąvoka ekonomiką ir gerbūvį, tačiau vėliau PSO išplėtė sveikatos apibrėžimą ir Mokslinėje literatūroje su sveikata susij
PSO nurodo, kad GK
psichologinės būklės, nepriklausomybės laipsnio, socialinių ryšių bei ryšių Pasak T. Furmonavičiaus
aplinkybių įvertinimas kultūros, kuriai jis priklauso, ir jo vertybi subjektyvus gerovės suvokimas, apimantis fizin
B. Spilker pasiūlė įvadinę GK sistemą sveikatos priežiūroje, iliustruodamas ją kaip trijų lygmenų piramidę [86].
2
GK reiškia visapusišką pasitenkinimą gyvenimu [11
jo paties požiūris. GK kiekvienas žmogus suvokia skirtingai, nes skirtingi priklauso nuo ligos. Laikui bė
prisitaiko prie ligos. [7,25]. Sergant gyvenimo kokybė, o ne gyvenimo trukmė gali būti svarbesnis gydymo tikslas [7].
plaučių vėžiu gyvenimo kokybės aspektai
Pirmasis apibrėžti gyvenimo kokybę bandė Aristotelis (384-322 m. pr. Kr.). Jis žmogaus laimę [21,53,86].
Gyvenimo kokybės (GK) sąvoka pirmą kartą pavartota A. C. Pigou knygoje (192 tačiau vėliau ši sąvoka nebuvo vartojama iki Antrojo pasaulinio karo išplėtė sveikatos apibrėžimą ir įterpė fizinės, dvasinės ir socialinės gerovės sąvokas [7
ikata susijusi gyvenimo kokybė pirmą kartą paminėta 1980 metais [
plati koncepcija, kompleksiškai veikiama asmens fizinės sveikatos ir psichologinės būklės, nepriklausomybės laipsnio, socialinių ryšių bei ryšių su aplinka [7
iaus (2001), GK tai – įvairiapusis kiekvieno žmogaus esam ros, kuriai jis priklauso, ir jo vertybių sistemos poži
s suvokimas, apimantis fizinį, psichologinį, socialinį ir dvasin
ūlė įvadinę GK sistemą sveikatos priežiūroje, iliustruodamas ją kaip trijų lygmenų
2 pav. Įvadinė GK piramidė pagal B. Spilker [86 sišką pasitenkinimą gyvenimu [11]. Todėl žmogaus kiekvienas žmogus suvokia skirtingai, nes skirtingi jų lū
ėgant žmogaus gyvenimo kokybės supratimas
Sergant gyvenimo kokybė, o ne gyvenimo trukmė gali būti svarbesnis 322 m. pr. Kr.). Jis kalbėjo apie
pirmą kartą pavartota A. C. Pigou knygoje (1920 metais) apie iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos. r socialinės gerovės sąvokas [7,21]. pirmą kartą paminėta 1980 metais [86]. plati koncepcija, kompleksiškai veikiama asmens fizinės sveikatos ir
su aplinka [7].
vairiapusis kiekvieno žmogaus esamų gyvenimo sistemos požiūriu. Tai pirmiausia
dvasinį lygmenis [7].
ūlė įvadinę GK sistemą sveikatos priežiūroje, iliustruodamas ją kaip trijų lygmenų
86]
žmogaus gyvenimo kokybę lemia ūkesčiai, troškimai, kurie pratimas keičiasi, nes žmogus Sergant gyvenimo kokybė, o ne gyvenimo trukmė gali būti svarbesnis
Analizuojant pacientų gyvenimo kokybę, daugelis autorių siūlo naudoti sveikatos nulemtos gyvenimo kokybės terminą (angl. heath-related), kur visas dėmesys sutelkiamas į sveikatos kriterijus ir jos priežiūrą [7,29]. Su sveikata susijusi gyvenimo kokybė apima fizinį, psichologinį ir socialinį sveikatos lygmenis [7,76]. Svarbus ir dvasinis aspektas [78]. Su sveikata susijusią GK galima apbūdinti kaip ligos, jos suvokimo bei simptomų visumą [29]. Pasak I. Staškutės (2014), su sveikata susijusi GK yra atspindys to kaip pacientas supranta savo sveikatos būklę ir su sveikata susijusius veiksnius, tokius kaip fizinė, funkcinė, emocinė, psichinė gerovė [21].
Su sveikata susijusi gyvenimo kokybė akcentuoja ne tik ligos gydymą, bet ir sveikatos atstatymą bei gerinimą. Ferrans ir Powers sukūrė teoriją, pagal kurią jos pateikė konstruktyvų GK apibrėžimą. Įvardindamos ją asmens „gerovės pojūčiu, kuris kildinamas iš pasitenkinimo arba nepasitenkinimo tose gyvenimo srityse, kurios yra svarbios jam ar jai“[86]. Modelis apima visas svarbiausias gyvenimo sritis. Pasiūlyta veiklos rezultatų įvertinimo priemonė, t.y. Ferrans ir Powers GK indeksas, yra laikoma globalia daugiamate priemone. Ji skirta išreikšti visapusišką GK struktūrą (3 pav.). Išskiriamos šios sritys, kaip sveikata ir funkcionavimas, socialinė-ekonominė, psichologinė-dvasinė ir šeima. Tai yra vidurinio lygio teorija [86].
3 pav. Gyvenimo kokybės struktūra pagal Ferrans ir Powers [86] Gyvenimo kokybė Sveikatos ir funkcionavimo sritis Specifiniai aspektai: nepriklausomybė atsakomybė sveikata stresas poilsis pensija kelionė ilgas gyvenimas lytinis gyvenimas Socialinė ir ekonominė sritis Specifiniai aspektai: gyvenimo lygis finasinė nepriklausomybė namai darbas/bedarbystė draugai emocinė pagalba švietimas vyriausybės įtaka Psichologinė ir dvasinė sritis Specifiniai aspektai: gyvenimo džiaugsmas laimė asmenybė tikslai dvasios ramybė tikėjimas dievu gyvenimo kontrolė Šeimos sritis Specifiniai aspektai: šeimos laimė vaikai sutuoktinis šeimos sveikata
Su sveikata susijusi gyvenimo kokybė yra tarpdisciplininė vidurinio lygio teorija. Tai holistinis požiūris ir asmens atsakas į realią arba potencialią ligą [86].
Vidurinio lygio teorijos ir modeliai, apima tris komponentus:
• gyvenimo sritis, kurios reiškia tas gyvenimo sferas, kurias paveikia tam tikra būklė; • intervencijos, jos apima veiksmus, kurių imtasi siekiant pagerintos GK;
• suvokiamas pasitenkinimas, t.y. paciento subjektyvus gerovės vertinimas [86].
Slaugytojai, kurie nori suprasti būklės poveikį pacientams arba įvertinti ligos gydymo efektyvumą, gali pasitelkti šia vidurinio lygio teorija ir instrumentu [86].
Su sveikata susijusi GK suteikia išsamų vertinimą, kuris apima gyvenimo kokybės veiksnius, susijusius su sveikata. Su sveikata susijusi GK apima teigiamus ir neigiamus sveikatos aspektus. Teigiamas aspektas apima tai, kaip pacientas jaučiasi, vertina savo psichinę, fizinę gerovę, fizinį pajėgumą. Neigiamas aspektas apima ligas. Liga plinta ir paliečia visas gyvenimo sritis [21].
Pasak I. Staškutės (2014), su sveikata susijusios GK vertinimas turi būti atliekamas pacientų [21]. Su sveikata susijusi GK yra daugiamatė, laikina ir subjektyvi. Ji atsispindi įvairiose gyvenimo srityse, kurios įvardijamos, kaip fiziologinės, psichologinės ir socialinės. Su sveikata susijusi GK yra laikina savo pobūdžiu. Pacientai gali pakeisti savo suvokimą, kadangi jų kasdieniame gyvenime vyksta įvairūs įvykiai, ir savo jausmų pagrindu gali nusistatyti gyvenimo kokybės prioritetus [86].
Su sveikata susijusi GK plati sąvoka, apjungianti ligos poveikius, šalutinius reiškinius, fizinius bei psichologinius poveikius [38].
Tiriant GK siekiama dvejopos informacijos: apie paciento funkcinę būklę ir jo paties įvertinimo. Funkcinė būklė – asmens fizinis pajėgumas, gebėjimas bendrauti ir emocinė būsena. Sveikatos būklė – žmogaus sveikatos poveikis gebėjimui atlikti kasdienės veiklos uždavinius [7,29].
Pacientų GK vertinimas naudingas pacientams, sveikatos priežiūros specialistams, nes gali suteikti informacijos apie paciento ligą, jos eigą, gydymą ir šalutinį gydymo poveikį [79].
Pastaraisiais metais įvairiose sveikatos priežiūros srityse daugiau dėmesio skirta GK ne tik pasaulyje bet ir Lietuvoje. GK pradėjo tirti ne tik gydytojai, bet ir slaugytojai. Anot Z. Skvarciany (2012), mokslinėje literatūroje kreipiamas didelis dėmesys PV problemoms, pacientų GK. Tai susiję su greitai progresuojančia ir dideliu mirtingumu pasižyminčia liga [15]. Gyvenimo kokybės rodiklių vertinimas leidžia ne tik prognozuoti ligos eigą, gyvenimo trukmę, bet ir koreguoti gydymą (Yang,2009 - cit. iš Z. Skvarciany 2012) [15].
Pasak I. Staškutės (2014), su sveikata susijusios GK tyrimai svarbūs, nes padeda įvertinti gydymo efektyvumą, sveikatos gerinimo, ligų prevencijos programas [21]. Su sveikata susijusiai Gyvenimo
kokybei matuoti yra taikomi įvairūs klausimynai. Sergant onkologine liga su sveikata susijusiai GK vertinti naudojami bendriniai arba specifiniai adaptuoti tam tikrai vėžio formai, simptomams klausimynai [48,76]. Onkologinėmis ligomis sergančių pacientų klausimynai turi būti daugiadimensiniai, būdingi šioms ligoms, parodantys pašalinius gydymo poveikius [85].
Atlikta 43 studijų analizė (2013) nustatė kad, sergantiesiems plaučių vėžiu 17 gyvenimo kokybės instrumentų yra pripažinti tinkamais tirti GK [48].
1 lentelė. GK klausimynai PV sergantiems pacientams pagal Damm K. ir kt. [48]
Klausimyno tipas Klausimynas
Bendriniai klausimynai
1. EQ-5D – EuroQol-5 Dimensions – Europos 5 dimensijų gyvenimo kokybės
klausimynas;
2. Karnovskio skalė;
3. WHOQOL-BREF – World Health Organization Quality of life instrument – Pasaulio sveikatos organizacijos klausimynas gyvenimo kokybei; 4. Spitzer QoL Index – Spitzer gyvenimo kokybės indeksas;
5. Instrumental Activities of Daily Living Scale – Instrumentinės kasdienės
veiklos skalė.
Specifiniai klausimynai
1. EORTC QLQ-C30 – European Organization for Research and Treatment of Cancer – Europos vėžio tyrimų ir gydymo organizacijos
gyvenimo kokybės klausimynas sergantiems vėžiu;
2. FACT – G Functional Assessment of Cancer Therapy General – Vėžio
gydymo funkcinis įvertinimas;
3. QOL – ACD – QoL Questionnaire for cancer patients treated with anti-cancer drugs – Gyvenimo kokybės klausimynas skirtas pacientams gydomiems
vaistais;
4. Functional Living Index - Cancer – Funkcinis vėžio indeksas; 5. Rotterdam symptom checklist – Roterdamo simptomų sąrašas;
Specifiniai klausimynai taikomi sergant plaučių vėžiu
1. EORTC QLQ – LC13 – skirtas PV sergantiems pacientams;
2. EORTC QLQ – LC17– skirtas PV sergantiems pacientams;
3. FACT– Lung – Functional Assessment of Lung Cancer Therapy – Plaučių vėžio funkcinis įvertinimas;
4. LCSS - Lung cancer symptom scale – Plaučių vėžio simptomų skalė;
Klausimynai specifiniams simptomams
1. Brief Pain Inventory – Skausmo įvertinimas;
2. HADS – Hospital Anxiety and Depressions Scale – Nerimo ir depresijos
skalė;
3. Pittsburg Sleep Quality Index – Pitsburgo miego kokybės indeksas.
Pagal Z. Skvarciany (2012) gyvenimo kokybei įvertinti, sergant PV naudojami trys klausimynai: EORTC QLQ–LC 13 (The European Organisation for Research and Treatment of Cancer Quality of Life Questionnaire and Lung Cancer Module), FACT–L (Functional Assessment of Cancer Therapy – Lung Cancer Quality of Life Instrument) – funkcinis vėžio gydymo vertinimas, sergant plaučių vėžiu ir Plaučių
vėžio simptomų skalė (LCSS – Lung cancer symptom scale) [15]. Iš nespecializuotų klausimynų su sveikata susijusiai gyvenimo kokybei tirti dažnai naudojamas EQ–5D klausimynas [15
Atlikę tyrimus K. Damm ir kiti autoriai (2013) teigia, kad 29 (67 proc.) studijose naudoti du klausimynai: bendrinis arba PV specifinis [48]. Daugumos autorių nuomone, dažniausiai naudojamu klausimynu, vertinant sergančiųjų PV gyvenimo kokybę, yra EORTC QLQ–C30 ir EORTC QLQ – LC13, ypač jei naudojami kartu [48,78]. N. Davies (2009) nuomone, slaugytojams dirbantiems su onkologiniais pacientais siūloma naudoti EORTC QLQ-C30, FACT–G, QOL–ACD–QoL klausimynus, nes suprantami pacientams, ilgai neužtrunka juos pildyti ir gali padėti slaugytojams pagerinti pacientų priežiūrą [49].
S.I Peterson, T. S. Bredow (2013) teigia, kad su sveikata susijusiai GK tirti, sergant plaučių navikais, naudojami klausimynai yra EORTC QLQ–C30 ir EORTC QLQ–LC13 [86].
Šiame darbe naudosime EORTC QLQ–C30 ir EORTC QLQ–LC13 klausimynus, kurie pripažinti geriausiais, dažniausiai naudojami, būdingi onkologinei ligai, atspindi šalutinius ligos, gydymo poveikius. Anot Z. Skvarciany (2012), sergant vėžiu blogėja daugelis su sveikata susijusių GK rodiklių. Vėžys gali sukelti daug psichosocialinių problemų, apriboja kasdienę veiklą, veikia šeiminius santykius, darbą, sukelia finansinius sunkumus [15]. PV tai solidinis navikas turintis blogą prognozę dėl greito progresavimo [33]. Tyrimais įrodyta, kad susirgus onkologine liga šeimos nariams konstatuojama taip pat pablogėjusi GK [15].
Apibendrinant galima teigti, kad GK yra individualus kiekvieno žmogaus savo paskirties gyvenime suvokimas. Svarbią vietą užima su sveikata susijusios GK supratimas, jos įvertinimas. Ji turi lemiamos reikšmės sveikatai ir sveikatos priežiūrai. GK yra svarbi ne tik bendrai sveikatos priežiūrai, pacientams, šeimos narims, jų poreikiams, bet ir įvairiapusiam pritaikymui bei racionaliam resursų panaudojimui.Lietuvoje tiriant GK, sergant plaučių vėžiu, taikomi šie klausimynai: EORTC QLQ–C30 ir EORTC QLQ – LC13, EQ–5D. Sergančiuosius šia onkologine liga vargina fiziniai ligos simptomai, psichologinės, dvasinės, socialinės problemos. Dažniausiai būna sunku susitaikyti su PV diagnoze, varginančiu chemoterapiniu gydymu, pripažinti, kad ateities planai gali pasikeisti. Pacientas ir jo artimieji patiria dvasinę kančią ir pablogėja jų gyvenimo kokybė. Sergant PV gyvenimo kokybę veikia piktybinio susirgimo sąlygoti simptomai ir sindromai, todėl atsiranda slaugos poreikiai.
1.6.Sergančiųjų plaučių vėžiu slaugos poreikiai
Anot J. Kasiulio ir V. Barvydienės (2003) poreikis yra vidinė žmogaus būsena, įtampa, kurią sukelia ko nors trūkumas [10]. ,,Poreikis“ yra socialinio konstrukto sąvoka. Jis yra asmeninis, subjektyvus ir nuolat kintantis [25]. Poreikis yra tai, ko reikia, būtina žmogui išgyventi tam tikromis aplinkybėmis. Poreikis yra trūkumas, kuris trukdo žmogui egzistuoti, vystytis ir tobulėti. Jis parodo skirtumą tarp esamo ir norimo. Todėl svarbu nustatyti poreikius, išsiaiškinti išsakomus ir neišsakomus trūkumus, kurie būtini žmogui [8].
Savo straipsnyje J. Bradshaw, (1972) pateikia tokią poreikių klasifikaciją: 1. Patirti poreikiai – subjektyvūs paslaugų gavėjo poreikiai.
2. Išreikšti poreikiai – poreikiai, atsiradę priežiūros metu.
3. Normatyviniai poreikiai – poreikių vertinimas konkrečioje visuomenėje, dažnai atliekamas specialistų arba politikų.
4. Palyginamieji poreikiai – dviejų grupių vienodomis aplinkybėmis palyginimas [25].
Patirtus ir išreikštus poreikius vertina iš paciento perspektyvos, o normatyvinius ir palyginamuosius poreikius nustato specialistai [25].
Slaugos poreikius galima apibūdinti, kaip veiksmų poreikį, norint garantuoti optimalią žmogaus savijautą. ,,Slaugos poreikių vertinimas, tai informacijos apie esamas slaugos problemas ir reikalingus resursus rinkimas“ [25,26]. Slaugos poreikiai yra apibūdinami kaip pacientų slaugos reikalavimai, susiję su simptomų ir šalutinių poreikių nustatymu bei šalinimu, pagalba adaptacijos ir susitaikymo metu, optimalaus supratimo kūrimu bei kompetentingų sprendimų priėmimu, gyvenimo kokybės kitimu [66]. Pasak S. L. Sanders ir kt. autorių (2010), poreikių vertinimas ir jų tenkinimas padės išvengti pacientų nepasitenkinimo, pagerins jų gyvenimo kokybę ir priežiūrą [80]. Slaugos poreikiai gali kilti dėl fizinių, socialinių, psichologinių ir dvasinių patirčių.[25].
Vertinant poreikius, galima nustatyti, kurie poreikiai buvo nepatenkinti [26]. Paciento poreikiai turėtų būti vertinami dinamikoje. Slaugos poreikių vertinimas yra svarbi slaugos dalis [25]. Onkologinė liga pakeičia paciento poreikius. Ligos vystymasis, gydymas gali veikti kai kuriuos kasdienio gyvenimo aspektus. Liga keičia santykius su šeimos nariais ir draugais, mažina darbingumą ir laisvalaikį, pakeičia paciento socialinį vaidmenį ir mažina pasitikėjimą savimi [25].
Pacientų, sergančių PV, poreikiams svarbus taikomas gydymo būdas bei jo sukeltas šalutinis poveikis. Gydymo sukelti simptomai skiriasi. Jie priklauso nuo to, koks gydymo metodas taikomas (chemoterapija, paliatyvus gydymas ar kiti būdai) [25,26,81]. Simptomai sukelia visų sričių (fizinės, socialinės, psichologinės ar dvasinės) poreikius. Silpnumas, skausmas skirtingos svarbos laipsniu, sukelia
poreikius visose srityse [25]. Paciento, sergančio PV, slauga bus tiek kokybiška pacientui, kiek gerai bus įvertinti paciento slaugos poreikiai.
Slaugos poreikių vertinimui naudojami įvairūs klausimynai, skirti onkologinės ligos arba taikomo gydymo sukeltiems požymiams bei simptomams vertinti. R. Maguire ir kt. (2012) išnagrinėjo PV slaugos poreikiams tinkamus klausimynus. Tyrime iš dvylikos klausimynų 8 pripažinti tinkami PV ir yra bendriniai. Vienas klausimynas specifinis PV. Klausimynai pildomi nuo 7 min. iki 76 min. [67]. R. Maguire ir kt. (2012) teigimu, PV tinkamiausi klausimynai, kuriuos pacientai užpildo per 30 min. [67]. Kausimynų pagalba galima padėti pacientams spręsti iškilusius poreikius, baimes, problemas. Šiame tyrime naudosime bendrinį klausimymą, kurį pagrindžia atlikti tyrimai [42].
Moksliniai tyrimai, susiję su vėžiu sergančiais žmonėmis, parodė nuolatinį slaugos poreikių augimą per pastaruosius du dešimtmečius. Norint pagerinti slaugos kokybę labai svarbu, kad paciento poreikiai būtų aiškiai suprantami. Svarbus pacientų sergančių PV patyrimas, poreikių vertinimas, literatūros analizė [66].
Nagrinėjant literatūrą nustatytas akivaizdus ir platus PV sergančių pacientų slaugos poreikių spektras. R. Maguire ir kt. (2013) išnagrinėjo 59 straipsnius apie PV sergančiųjų poreikius. Poreikiai suskirstyti į devynias dalis: fiziniai; kasdieniai; psichologiniai/emociniai; dvasiniai; informaciniai; praktiniai; bendravimo; socialiniai bei šeimos. Literatūroje kognityviniams poreikiams buvo skirta mažiausiai dėmesio [66]. Tyrimai, kuriuose naudojama kiekybinė metodiką, daugiau dėmesio skiria fizinei, psichologinei, informacinei ir bendravimo sritims. Tyrimai, kuriuose poreikiai įvertinami kokybiniu būdu, daugiau susikoncentruoja ties socialine, su šeima susijusia, dvasine ir bendravimo sritimis [66].
1.6.1.Slaugos poreikių rūšys sergant plaučių vėžiu
Fiziniai poreikiai susiję su ligos eiga, stadija, gydymo šalutiniu poveikiu. Šie poreikiai suvokiami kaip pagrindiniai PV sergančių žmonių susirūpinimai visu ligos laikotarpiu [80,89]. Remiantis A. Ulgade (2012), J. Li (2006), Y. C Liao (2011) ir kitų autorių nuomone, pacientai nurodo labiausiai varginančius simptomus: energijos stoką, dusulį, skausmą ir mieguistumą [64,65,89]. Fiziniai poreikiai vienodai dominavo skirtingais laikotarpiais [88]. Skirtingose ligos stadijose pacientai patirdavo dusulį ir fizinius poreikius [70]. Pasak A. Malassiotis (2011), nuovargis buvo jaučiamas visose ligos stadijose. Jis veikė kasdienį gyvenimą ir GK [70]. Pirmaisiais dvejais metais po diagnozės nustatymo ir gydymo,
pacientai nurodydavo energijos stoką arba nuovargį, kaip dažniausiai nepatenkintą poreikį [80]. Dažnai būdavo kosulys ir bloga savijauta [80], tuo tarpu kai skausmas ir virškinimo problemos pasirodydavo esant ketvirtai ligos stadijai [88]. Pažymėtina, kad nuovargis, skausmas, dusulys ir nemiga buvo apibūdinti kad dažniausi fiziniai poreikiai [64,65,70,80,88,89].
Kasdieniai poreikiai. Pacientai, kurie buvo gydomai chemoterapija, stengėsi gyventi kiek įmanoma įprastu ritmu [66]. Vis dėlto negalėjimas dirbti normalaus darbo ir atlikti namų ruošos darbų (50 proc. – 60 proc. pacientų) bei daryti tą, ką jie įprato (46 proc. – 65 proc. pacientų) kėlė pagrindinius susirūpinimus [64,65,80,89]. Z. Skvarciany (2012) mano, kad kasdienio akytvumo, judėjimo problemų turi visi PV sergantys pacientai [15].
Palyginus nerimą, sergančiųjų PV su sergančiais kitomis onkologinėmis ligomis, didesnis nerimas nustatytas sergant PV. Tai sąlygoja ir nulemia ligos pobūdis bei bloga prognozė [64]. Nerimas dėl apribojimų kasdieniame gyvenime ir nepriklausomybės praradimas taip pat buvo akivaizdūs [88]. Nerimas sumažėdavo per šešis gydymo mėnesius, kai paciento būklė pagerėdavo ir vėl padidėdavo progresuojant ligai [88,89]. Y. Liao ir kt. (2011) teigė, jog aukštesnio išsilavinimo pacientai buvo labiau linkę pranešti apie savo nepatenkintus poreikius kasdieniame gyvenime [65].
Psichologiniai/emociniai poreikiai. PV sergantys žmonės dažnai turi emocinių problemų [66].
Z. Skvarciany (2012) teigia, kad psichologinių problemų turi visi pacientai, sergantys onkologine liga[15].
Kaip ir kasdieniai poreikiai, PV sergančių žmonių, emociniai poreikiai dažnai buvo palyginami su kitų sveikatos problemų turinčių žmonių emociniais poreikiais. PV sergančių pacientų šie poreikiai buvo ryškiausi [64]. Nerimas, susirūpinimas dėl negalėjimo kontroliuoti gydymo rezultatų, liūdesys buvo dažniausiai juntami visuose tyrimuose [64,65,70,80,89]. Įdomu tai, kad pacientų nerimas buvo susijęs su žema savigarba ir gyvenimo nevertinimo jausmu [44]. Kaltė, baimė dėl vėžio vystymosi ar pakartotinio atsiradimo, panikos priepuoliai, baimė dėl skausmų ir fizinės negalios pasirodė kaip dažnai atsirandantys susirūpinimai [64,65,89]. Kai kurie pacientai didžiąją dalį savo laiko skirdavo susitaikymui su liga, tačiau dažnai kildavo baimės [80], kurios laikui bėgant tapdavo nuolatinėmis [88].
Dvasiniai poreikiai. Pasak A. Ugalde (2012), dvasiniai poreikiai buvo apibrėžti kaip PV sergančių žmonių kančių sritis [89]. Ateities neapibrėžtumą išsakė nuo 13 proc. iki > 70 proc. pacientų [80]. Pacientų abejonės buvo nurodomos kaip nežinomybės arba ateities baimė [66]. Anot R. Maguire ir kt. (2013), PV sergančių žmonių dvasiniai poreikiai buvo susiję su psichologiniu nerimu keturiais aspektais: diagnozės nustatymo, išrašymo iš ligoninės po gydymo, ligos vystymosi ir priežiūros metu [66]. Negalėjimas rasti gyvenimo prasmės, tikslų bei distresas, susirūpinimas dėl teigiamo požiūrio ir naujų prioritetų likusiame gyvenime, buvo akivaizdūs [88]. Pacientai apibūdindavo savo ligos patyrimą kaip judėjimą nuo vilties iki nevilties, kai nerimas didėjo mažėjant viltims (D. Henoch et al., 2008, cituota iš R.
Maguire ir kt. (2013)) [66]. Pasak R. Maguire ir kt. (2013), bent pusė pacientų teigė, kad buvo susirūpinę dėl mirties ir mirimo, o dvasinių poreikių svarba didėja vėlyvose ligos stadijose [66].
Informaciniai poreikiai. Pasak Y. C. Liao (2011) ir kt., S. L. Sanders (2010) ir kt. autorių, vienu iš dažniausiai PV sergančių žmonių poreikių buvo informacija apie tai, ką galima padaryti, siekiant pasveikti [65,80]. Pastebimas pacientų poreikis būti laiku ir pilnai informuotiems apie jų diagnozę, tyrimų rezultatus, ligos valdymą, šalutinius gydymo poveikius. Pacientams svarbi priežiūra ir gyvenimo būdas: mityba, fizinis aktyvumas ir kvėpavimo pratimai [65,89]. Išgyvenamumo pratęsimas taip pat kėlė didelį PV sergančių pacientų distresą bei susirūpinimą. Pacientai ieškojo informacijos apie optimalų gydymą, net nepaisant didelio vaistų kenksmingumo [66]. Nepaisant to, pacientai pripažindavo gyvenimą ribojantį šios ligos pobūdį [66]. Pasak R. Maguire ir kt. (2013) labiau išsilavinę, jaunesnio amžiaus ir vieniši pacientai buvo daugiau linkę ieškoti informacijos su sveikatos priežiūra susijusiais klausimais [66].
Bendravimo poreikiai. Svarbus pasitikėjimas gydytoju, su kuriuo galima aptarti sveikatos pakitimus, gydymą suprantamais terminais [80,89]. Svarbu, kad specialistas yra pasiekiamas ir rūpinasi pacientu [65]. Tai buvo tarp dažniausiai išreikštų PV sergančių pacientų slaugos poreikių. Artimumo, švelnumo ir savikontrolės jausmas buvo pagrindinis šių žmonių poreikis [65]. Tačiau kai kuriuose tyrimuose buvo pranešta apie paciento ir gydytojų bendravimo stoką [66]. Pasak R.Maguire ir kt. (2013) buvo išreikštas pacientų poreikis būti įsitikinusiems, kad jiems buvo pasiūlytas geriausias gydymas ir geriausia slauga [66].
Praktiniai poreikiai. Pasak R. Maguire ir kt. (2013), PV sergančių žmonių praktiniai poreikiai buvo ištirti nenuosekliai. Pacientai pranešė, jog kai kurių tyrimų metu jie jautė, kad per daug laiko buvo skiriama diagnozės nustymo ir gydymo klausimams. Jie patyrė papildomą stresą dėl užsitęsusių kelių procedūrų arba tyrimų rezultatų laukimo [66].
Socialiniai ir su šeima susiję poreikiai. Pastebimas didelis pacientų nerimas dėl ligos poveiko šeimos nariams, susirūpinimas [64,89] kaip gyvens šeima toliau be jų. Pasak J. Li, A. Girgis (2006), tokie susirūpinimai buvo aptinkami šioje grupėje žymiai dažniau, negu kita vėžio rūšimi sergančių žmonių grupėse [64]. Tai rodo pacientų atsakomybę ir rūpinimąsi savo šeimos nariais. Susirūpinimas dėl šeimos buvo susiję su padidinta ligos baime [64,88]. Pacientų gebėjimas pasidalinti savo jausmais savo artimųjų rate buvo pripažintas naudingu [44]. Kalbėjimas apie ligą su kitais žmonėmis buvo problematiškas [65]. Liga dažnai tapdavo izoliacijos ir vienišumo jausmo atsiradimo priežastimi [66]. Pacientai nurodydavo bendravimą su artimaisiais ir savo vertės pripažinimą kaip svarbius dalykus tiek jiems patiems, tiek jų šeimos nariams siekiant susidoroti su liga [66].
T. Mitchel (2007) nurodo, kad onkologinę ligą galima vadinti šeimos liga, nes paciento rūpesčiai tampa visos šeimos rūpesčiais [68]. Dauguma pacientų pagalbos kreipiasi į šeimos narius, bando kovoti
patys arba pasikliauna psichologais. Pasak D. Butkutės (2013), sveikatos sistemos specialistams svarbu nepalikti vienų pacientų ir jiems padėti [1].
Kognityviniai (pažintiniai) poreikiai. Pasak R. Maguire ir kt. (2013) PV sergančių žmonių kognityviniai poreikiai nebuvo išnagrinėti daugelyje tyrimų. Tik viename tyrime buvo pranešta, kad pusė dalyvių, kurie patirdavo stresą dėl ligos, taip pat pranešė apie pažintines disfunkcijas, t.y. vardo pamiršimą, prastą mąstymą [66].
Literatūroje nurodoma, kad plaučių onkologija sergantieji patiria daugiau nepatenkintų slaugos poreikių nei sergantieji kitomis vėžio rūšimis. Tai kasdienio gyvenimo (buitiniai) poreikiai, psichologiniai (liūdesys, nerimas). Pacientams svarbi galimybė gauti profesionalią konsultacinę pagalbą ar papildomą informaciją, susijusią su sveikata ar pagalbą iš socialinės aplinkos – draugų, artimųjų ar specialistų [80].
Apibendrinant galima teigti, kad visi pacientų poreikiai yra svarbūs ir reikšmingi. Poreikiai rodo, kad PV yra sunki, varginanti liga, bloginanti pacientų GK. Turi būti sukurtas slaugos poreikių planas, apimantis įvairias poreikių sritis.
2. TYRIMO METODIKA IR METODAI
Tyrimas vykdytas 2013 m. gruodžio mėn. – 2014 m. gruodžio mėn., gavus LSMU Bioetikos centro komisijos leidimą 2013 12 09 Nr. BEC – KS(M) – 151. Priedas Nr.4.
Tyrimo objektas – pacientų, sergančių plaučių vėžiu, gyvenimo kokybė ir slaugos poreikiai. Tyrimo subjektas – plaučių vėžiu sergantys pacientai, gydomi chemoterapija.
2.1. Tyrimo kontingentas
Tyrimo kontingentą sudarė pacientai, sergantys plaučių vėžiu ir gydyti Vilniaus universiteto ligoninėje Santariškių klinikos Intensyviosios pulmonologijos ir chemoterapijos poskyryje, Onkologijos ir chemoterapijos skyriuje ir Nacionaliniame vėžio institute (vadinosi Onkologijos institutas) Chemoterapijos skyriuje.
Tyrimo metodas – anoniminė anketinė apklausa. Tyrimas vyko dviem etapais. Tyrimo etapai:
• Pirmoji apklausa vyko viena diena prieš gydymą chemoterapija. Anketos buvo išdalintos pacientams ir paprašyta užpildyti laisvu nuo gydymo ir slaugos procedūrų metu. Anketas dalino autorė, dalį iš jų padėjo išdalinti skyrių vyresniosios slaugytojos. Tyrimo dalyviai pasirašė informuoto tyrimo dalyvio sutikimo formą.
• Antroji apklausa buvo atliekama po paskutinio (VI) chemoterapijos gydymo kurso. Paskutinio chemoterapijos kurso metu buvo apklausti tie patys, tyrimo metu įstaigoje besigydantys tiriamieji. Antrosios apklausos metu naudotos tos pačios anketos. Anketas dalino autorė, dalį iš jų padėjo išdalinti skyrių vyresniosios slaugytojos.
Tyrime dalyvauti buvo pakviesti 123 atrankos kriterijus atitinkantys pacientai, sergantys PV. Iš jų 4 pacientai nepilnai užpildė klausimyną. Pirmame tyrimo etape 119 pacientų pilnai užpildė klausimyną. Atsako dažnumas pirmojo anketavimo metu – 96,7 proc. Po pirmosios apklausos atkrito 25 pacientai, kurie dėl įvairių priežasčių nedalyvavo tolesnėje apklausoje. Antrame tyrimo etape nedalyvavo pacientai, nes 8 pacientai mirė, 5 pacientams buvo pakeistas gydymas, 3 pacientai atsisakė gydymo, 6 pacientai neatvyko, 3 atsisakė dalyvauti tyrime.
Antrame tyrimo etape dalyvavo 94 pacientai. Iš jų 2 pacientai pilnai neužpildė klausimyno. Statistinei duomenų analizei buvo panaudotos 92 anketos. Atsako dažnumas antrojo anketavimo metu –
97,8 proc. Anketos buvo koduotos, kad suvedant duomenis būtų galima palyginti tų pačių pacientų anketą po pirmosios ir po antrosios apklausos. Dėl įvairių priežasčių tyrimo eigoje atkrito 27 pacientai (4 pav.).
I Tyrimas
123 pacientai sergantys PV
Nepilnai užpildė anketą n=4 pacientai
I Tyrimo etape pilnai užpildė anketą n=119 Atkrito 25 pacientai dėl: Mirė n=8 Pakeistas gydymas n=5 Atsisakė gydymo n=3 Neatvyko n=6
Atsisakė dalyvauti II tyrimo etape n=3
II Tyrimas
Tiriamoji grupė n=94
Nepilnai užpildė anketą n=2
II Tyrimo etape pilnai užpildė anketą n=92
