1 LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJA MEDICINOS FAKULTETAS ENDOKRINOLOGIJOS INSTITUTAS
Viktorija Sakalauskaitė
FORMŲ NR. 089-2/a EFEKTYVUMAS RENKANT INFORMACIJĄ APIE NAUJAI NUSTATYTUS SERGANČIUOSIUS ANTRO TIPO CUKRINIU DIABETU
Medicinos vientisųjų studijų programos baigiamasis magistro darbas
Darbo mokslinis vadovas: dr. Rytas Ostrauskas
2019 Kaunas
2
TURINYS
1. SANTRAUKA ...3 2. SUMMARY ...4 3. PADĖKA ...5 4. INTERESŲ KONFLIKTAS ...55. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS ...5
6. SANTRUMPOS ...6
7. ĮVADAS ...7
8. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ...8
9. LITERATŪROS APŽVALGA ...9
9.1 Cukrinio diabeto paplitimas ir reikšmė Lietuvoje, bei pasaulyje ... 9
9.2 Antro tipo CD ryšys su amžiumi, lytimi ir simptomais ... 10
9.3 Ligų apskaitos ... 11
10. TYRIMO METODAI ...13
10.1 Tyrimo planavimas, tyrimo objektas, tiriamųjų atranka ... 13
10.2 Tyrimo metodai ir duomenų analizės metodai ... 14
11. REZULTATAI ...15
11.1 Formų Nr. 089-2/a „Pranešimas apie susirgimą cukriniu diabetu (CD)“ pildymo kokybė ... 15
11.2 Lyties ir amžiaus įtaka antro tipo cukrinio diabeto diagnostikoje ... 16
11.3 Simptomų ir kitų požymių, kurie lydi naujai nustatytus sergančiuosius antro tipo cukriniu diabetu, įtaka ligos nustatymui ... 20
12. REZULTATŲ APTARIMAS ...25
13. IŠVADOS ...28
3
1. SANTRAUKA
Magistrinio darbo autorius: Viktorija Sakalauskaitė
Darbo pavadinimas: Formų Nr. 089-2/a efektyvumas renkant informaciją apie naujai nustatytus
sergančiuosius antro tipo cukriniu diabetu.
Darbo tikslas – įvertinti formų 089-2/a „Pranešimas apie susirgimą cukriniu diabetu (CD)“ efektyvumą
registruojant naujus cukrinio diabeto atvejus.
Uždaviniai: 1.Atsitiktinės atrankos principu iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Endokrinologijos
instituto Cukrinio diabeto laboratorijos archyvo išrinkti virš 2000 Formų Nr. 089-2/a „Pranešimas apie susirgimą cukriniu diabetu (CD)“. 2. Įvertinti Formų Nr. 089-2/a „Pranešimas apie susirgimą cukriniu diabetu (CD)“ pildymo kokybę. 3. Įvertinti skirtumus tarp vyrų, moterų bei amžiaus grupių. 4. Įvertinti simptomų, kurie lydi naujai nustatytus sergančiuosius antro tipo cukriniu diabetu, įtaką šios ligos nustatymui.
Metodai: Panaudotas paprastosios negrąžintinės atsitiktinės atrankos metodas, atrinkta 3000 negydytų
insulinu sergančiųjų antro tipo CD Formų Nr. 089-2/a. Duomenų analizė buvo atlikta formulėmis įrašytomis į Microsoft Excel langelius bei standartine statistikos programa „Statistica 8 for Windows“. Statistiškai reikšmingi rodikliai vertinti, kuomet p<0,05.
Tyrimo rezultatai: Tyrimo imtį sudarė 1448 vyrų ir 1552 moterų Formų Nr. 089-2/a. Amžiaus ir KMI
buvo statistiškai reikšmingai didesni moterų (62,9 m. ir 59,0 m., bei 35,3 ir 33,5 kg/m2) nei vyrų, p<0,001. Daugiausiai vyrų buvo 45-69 m. amžiaus, o moterų 50-74 m. Duomenų apie simptomus trūko 16,2 proc. atvejų. Simptomai nepasireiškė 32,7 proc. vyrų ir 35 proc. moterų. Moterys rečiau skundėsi svorio kritimu lyginant su vyrais (6,6 proc. ir 9,5 proc., p<0,05), kitų simptomų, kaip poliurija, polidipsija, nuovargis, svorio kritimas, burnos džiūvimas, pykinimas, svorio padidėjimas, niežulys, troškulys, „tirpstančios“ kojos, galvos skausmas, silpnumas bei „šąlančios“ kojos dažnis statistiškai reikšmingai nesiskyrė tarp vyrų ir moterų grupių. Vyrų grupėje glikemijos nevalgius vidurkis (9,4 mmol/l) buvo aukštesnis už moterų (8,3 mmol/l) grupės vidurkį, p<0,01. Apie 1/5 tiriamųjų turėjo giminių, kurie taip pat sirgo cukriniu diabetu.
Išvados: 1. Duomenų trūkumas buvo rastas 21,6 proc. visų analizuotų Formų Nr. 089-2/a (Pranešimų
apie naujai nustatytą cukrinį diabetą (CD). Labiausiai duomenų kokybei kenkė informacijos stoka apie pacientų ūgį (8,4 proc. formų) bei svorį (6,3 proc. formų). Duomenų trūkumas buvo statistiškai reikšmingai dažnesnis moterų nei vyrų formose. 2. Moterims antro tipo cukrinis diabetas buvo nustatytas statistiškai reikšmingai vyresniame amžiuje nei vyrams. Moterų grupėje antro tipo cukrinis diabetas diagnozuojamas esant statistiškai reikšmingai mažesniam kūno masės pertekliui nei vyrų grupėje. 3. Antro tipo cukrinis diabetas buvo diagnozuojamas remiantis aukštais glikemijos rodikliais. Kitų su liga susijusių požymių registracija Formose Nr. 089-2/a buvo nenuosekli, o kartais nespecifinė. 4. Nustatant antro tipo cukrinį diabetą turi reikšmės informacija apie šeiminę cukrinio diabeto paveldimumo anamnezę bei kūno masės rodiklių įvertinimas.
4
2. SUMMARY
Master‘s thesis author: Viktorija Sakalauskaitė
Title: Form No. 089-2/a effectiveness of collecting information about newly detected patients with type
2 diabetes mellitus
The aim of the study: Evaluate the effectiveness of forms 089-2 / a "Report on newly detected diabetes
mellitus" in new cases of diabetes.
Objectives: 1.Using random method select over 2000 forms No. 089-2/a „Report on newly detected
diabetes mellitus" from Lithuanian Health University Endocrinology institute diabetes mellitus laboratory archives. 2. Evaluate Forms No. 089-2/a „Report on newly detected diabetes mellitus" filling quality. 3. Evaluate differences between men, women and age groups. 4. Evaluate influence of the symptoms, which leads newly detected diabetes mellitus, on the diagnosis of this disease.
Methods: Using simple non-return random method, selected 3000 forms No. 089-2/a of patients with
type 2 DM who were not treated with insulin. Data analysis was preformed using formulas in Microsoft Excel boxes and with the standard Statistica 8 for Windows program. Statistically significant indicators were evaluated when duplex p <0.05.
Research results: The study consisted of 1448 male and 1552 female Forms No. 089-2/a. The age and
BMI average for type 2 DM were statistically significantly higher in the female group (62.9 and 59.0 and 35.3 and 33.5 kg/m2) than in the male group, p<0.001. The highest number of males was found in 45-69 years group, while females 50-74 years old. The information about symptoms was lacking in 16.2% cases. Absence of symptoms occurred 32.7% in male group and 35% in the female group. Women complained less frequently about weight loss compared to men (6.6% and 9.5%, p <0.05), other symptoms such as polyuria, polydipsia, fatigue, weight loss, dry mouth, nausea, weight gain, itching, thirst, 'melting' legs, headache, weakness and 'cold' leg were not statistically significantly different between men and women. Glycemic fasting varied between men (9.4 mmol/l) and women (8.3 mmol/l), p<0.01. About 1/5 of the subjects had relatives who also had diabetes.
Conclusions: 1. The lack of information was found in 21.6% of all analyzed Forms No 089/2-a. Mostly
data quality was compromised by lack of information about patient height (8.4% of forms) and weight (6.3% of forms). 2. Women were diagnosed with second type DM statistically significantly in older age than men. In female group, the second type of diabetes was diagnosed in a statistically significantly lower body mass compared to the male group. 3. The second type of DM was diagnosed based on high glycemic. Registration of other signs and symptoms of the disease in Forms No. 089-2/a was inconsistent and sometimes non-specific. 4. Information about family history of diabetes inheritance and assessment of body mass indicators are important in diagnosing type 2 diabetes mellitus.
5
3. PADĖKA
Noriu padėkoti Lietuvos gydytojams pildžiusiems Formą 089-2/a ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos Akademijos Endokrinologijos instituto mokslininkams suteikusiems galimybę atlikti šį darbą.
4. INTERESŲ KONFLIKTAS
Atliekant mokslinį darbą interesų konflikto nebuvo.
5. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centras suteikė etikos komiteto leidimą numeriu: BEC-MF-51, išdavimo data 2017-10-23.
6
6. SANTRUMPOS
CD - cukrinis diabetas
HbA1c – glikozilintas hemoglobinas g - gramai
KMI – kūno masės indeksas m – metrai m. – metų, metais N – imtis n – absoliutinis skaičius PI - pasikliautinasis intervalas proc. - procentai SN - standartinis nuokrypis
7
7. ĮVADAS
Cukrinis diabetas (CD) – tai heterogeninė metabolinė liga, kuriai būdinga hiperglikemija atsiradusi dėl insulino sekrecijos sutrikimo, nepakankamo insulino poveikio arba abiejų šių veiksnių. Lėtinė diabeto hiperglikemija yra susijusi su santykinai specifiniais kraujagyslių ir nervų pokyčiais, turinčiais įtakos lėtinės akių, inkstų, bei nervų patologijos atsiradimu, o taip pat padidėjusia širdies ir kraujagyslių bei kitų su CD siejamų ligų rizika [1].
Antro tipo cukrinis diabetas pasireiškia tada, kai organizmo audinių ląstelės tampa atsparios (rezistentiškos) insulino veikimui ir sutrinka gliukozės įsisavinimas bei jos apykaita [2]. Ligos atsiradimui turi įtakos paveldimi bei aplinkos veiksniai [3]. Mažas fizinis aktyvumas ir suvartoto maisto perteklius skatina svorio augimą. Antsvoris ir nutukimas bei fizinė neveikla tampa pagrindiniais veiksniais, kurie sukelia angliavandenių apykaitos sutrikimus [4]. Turint genetinį polinkį susirgti CD nesveika gyvensena tampa paleidžiamuoju mechanizmu ligos raidai [5]. Antro tipo CD yra ypač pavojingas tuo, kad šios ligos simptomai pasireiškia palaipsniui ir pradžioje nebūna jokių jaučiamų simptomų. Todėl antro tipo CD dažniausiai diagnozuojamas per vėlai, kuomet jau būna atsiradusios lėtinės komplikacijos, o glikemijos korekcijai reikalingas medikamentinis gydymas. Ankstyvose stadijose ligą galima sukontroliuoti dieta ir sveiku gyvensenos būdu, tačiau pažengus ligai, glikemijos mažinimui, būtina skirti vaistus. Vystantis komplikacijoms sutrinka individų sveikatos būklė, kas yra tiesiogiai susiję fiziologinėmis ir psichologinėmis pasekmėmis, nykstančiu darbingumu bei didėjančia ankstyvesnio mirtingumo rizika [6].
Kadangi neigiamas poveikis sveikatai seniai yra nustatytas, todėl svarbu yra nagrinėti, kas turi įtakos ligos atsiradimui ir kokie požymiai gali padėti pagerinti ankstyvąją diagnostiką, norint išvengti bei užkirsti ligos progresavimui bei komplikacijoms.
Šiame darbe atliekama Lietuvos sveikatos apsaugos ministerijos apskaitos formose Nr. 089-2/a (Pranešimas apie susirgimą cukriniu diabetu (CD) įrašytos informacijos analizė. Gydymo įstaigose pildomos ir į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Endokrinologijos institutą siųstos Formos Nr. 089-2/a buvo vienas iš alternatyvių šaltinių gauti naujos informacijos apie pirmą kartą diagnozuotą cukrinį diabetą bei vienas iš pagrindinių šaltinių sudarant kontingentus kohortinių mokslinių tyrimų atlikimui.
8
8. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas – įvertinti formų 089-2/a „Pranešimas apie susirgimą cukriniu diabetu (CD)“
efektyvumą registruojant naujus cukrinio diabeto atvejus.
Uždaviniai:
1. Atsitiktinės atrankos principu iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Endokrinologijos instituto Cukrinio diabeto laboratorijos archyvo išrinkti virš 2000 Formų Nr. 089-2/a „Pranešimas apie susirgimą cukriniu diabetu (CD)“.
2. Įvertinti Formų Nr. 089-2/a „Pranešimas apie susirgimą cukriniu diabetu (CD)“ pildymo kokybę. 3. Įvertinti skirtumus tarp vyrų, moterų bei amžiaus grupių.
4. Įvertinti simptomų, kurie lydi naujai nustatytus sergančiuosius antro tipo cukriniu diabetu, įtaką šios ligos nustatymui.
9
9. LITERATŪROS APŽVALGA
9.1 Cukrinio diabeto paplitimas ir reikšmė Lietuvoje, bei pasaulyje
Cukrinis diabetas – yra opi šių dienų medicininė ir socialinė problema, nes reikalauja didelių medicininio personalo bei pačių pacientų pastangų siekiant sumažinti su liga susijusių neigiamų pasekmių, kurios turi įtakos sveikatai bei gyvenimo kokybei [7]. Gretinant pastarųjų penkių metų ligotumo nuo antro tipo CD duomenis, kuriuos paskelbė Higienos institutas, matome, kad sergančiųjų antro tipo CD Lietuvoje vis daugėja, pvz.: 2013 m. sergančiųjų antro tipo CD Lietuvoje buvo 89891, 2014 m. jau sirgo 94078, 2015 m. 96172, 2016 m. - 99197, o 2017 m. - 101918 žmonės [8]. Pastoviai didėjantis sergančių antro tipo CD Lietuvoje skaičius, rodo, kad diabetologinė situacija Lietuvoje išlieka grėsminga, o šios ligos pirminė profilaktika taikoma neefektyviai arba ribotai [9].
Sergančiųjų CD skaičiai kritiškai auga ne tik Lietuvoje bet ir visame pasaulyje. Pagal Pasaulio Sveikatos Organizacijos ekstrapoliuotus (apskaičiuotus remiantis įvairiuose pasaulio šalyse atliktų epidemiologinių tyrimų rezultatais) duomenis, 1980 m. CD sirgo 108 milijonai mūsų planetos gyventojų, o 2014 m. - 422 milijonai [10]. Tarptautinės Diabeto Federacijos ekspertai teigia, kad 90 proc. visų sergančiųjų CD turi antro tipo CD, o likusieji serga pirmo tipo CD, gestaciniu daibetu, bei kitomis, rečiau diagnozuojamomis CD klasifikacinėmis formomis [11]. 20 metų ir vyresnių pasaulio gyventojų grupėje nuo 1980 m. iki 2014 m. CD paplitimas (apimant tiek pirmą, tiek ir antrą CD tipą) beveik padvigubėjo: nuo 4,7 proc. iki 8,5 proc. [9,12]. 2012 m. CD buvo tiesioginė mirties priežastis 1,5 milijonams žmonių [13]. Pasaulinės Sveikatos Organizacijos ekspertai numato, kad iki 2030 m. CD taps septintąją pagrindine mirties priežastimi [13]. Lietuvoje mirtingumo rodiklis nuo CD iki 2007 m. buvo augantis, tačiau šiuo metu stabilizuojasi, galimai dėl geresnės glikemijos kontrolės ir diagnostikos, o vyraujančios mirties priežastys sergant antro tipo CD yra širdies ir kraujagyslių ligos [14]. CD komplikacijos neretai įvardijamos kaip ankstyvojo mirtingumo priežastimi [15].
CD turi įtakos pacientų gyvenimo kokybės suprastėjimui dėl atsirandančių fizinių sutrikimų, neišskiriant ir psichinės sveikatos problemų [15]. CD gali būti kraujagyslių ligų atsiradimo arba jų paūmėjimo iki letalinių išeičių priežastimi, o taip pat siejamas su ankstyvomis mirtimis nuo vėžio, bei infekcinių ligų [16]. Sergančiųjų CD ir turinčių diabetinių komplikacijų, tokių kaip retinopatija, nefropatija, neuropatija bei su CD siejamų didžiųjų kraujagyslių ligų, kaip miokardo infarktas ir insultas, mirtingumas dvigubai didesnis palyginus su sveikais tokio pačio amžiaus individais [17].
Dėl savo neigiamo poveikio žmonių sveikatai bei galimų komplikacijų, CD taip pat didina ir ekonominę naštą tiek sergantiems tiek ir sveikatos priežiūros sistemai [18]. Nors atliktuose tyrimuose tiesioginės diabeto išlaidos yra glaudžiai susijusios su bendruoju vidaus produktu ir skyrėsi priklausomai
10 nuo šalies ekonomikos, tačiau nustatyta, kad bendrai per pastaruosius 20 m. antro tipo CD valdymo išlaidos padidėjo daugiau nei dvigubai [19]. Taip pat dėl savo slaptos eigos, antro tipo CD diagnozuojamas per vėlai, kuomet jau išsivysto komplikacijos, dėl ko tokio paciento gydymas tampa žymiai brangesnis tiek pačiam žmogui tiek ir šalies biudžetui [18].
9.2 Antro tipo CD ryšys su amžiumi, lytimi ir simptomais
Dažniausiai antro tipo CD serga suaugusieji, tačiau pastebimas didėjantis vaikų, bei paauglių sergamumas šia liga [20]. Pirmą kartą nustatant antro tipo CD labai svarbu atsižvelgti paciento amžių, nes tai gali turėti įtakos ligos eigai ir komplikacijų raidos lygio nustatymui [21]. Didžiųjų kraujagyslių (makrovaskulinės) komplikacijos yra labiau paplitusios diagnozuojant antro tipo CD vyresniems individams, o jaunesniems pacientams reikia aktyviai ieškoti mažųjų kraujagyslių (mikrovaskulinių) komplikacijų [22]. Tai yra svarbu, nes tiems kam diagnozuotas antro tipo CD jaunesniame amžiuje yra tikėtina, kad patirs kraujagyslinės bei nervų sistemos komplikacijas ankstesniame gyvenimo etape ir, kad jos sukels galimai didesnę negalią ir produktyvumo praradimą palyginti su vyresnio amžiaus pacientais [23].
Nustatant antro tipo CD galima pastebėti, kad vyrai ir moterys skirtingai interpretuoja ligos simptomus, tai yra teikia jiems nevienareikšmę svarbą [24]. Nors iš esmės antro tipo CD gydymo taktika nesiskiria priklausomai nuo lyties, biologiniai ir psichosocialiniai vyrų ir moterų skirtumai gali turėti įtakos ligų bei jų komplikacijų raidai [24]. Tyrimai, kurie atskleidžia su lytimi susijusius rizikos veiksnius bei galimą įtaką ligos raidai ir eigai, iki šiol yra aktualūs ir skatintini [25]. Su lytimi susijusios diagnostikos ir gydymo gairėse reikia akcentuoti fiziologinius ir psichologinius vyrų ir moterų skirtumus bei su tuo susijusias išskirtines priemones, kurių įgyvendinimas gali padėti tobulinti gydymo taktiką, stabdyti ligos progresavimą, bei pagerinti tiek moterų, tiek ir vyrų gyvenimo kokybę [25]. Tyrimai rodo, kad antro tipo CD vyrams išsivysto jaunesniame amžiuje nei moterims, o jų kūno masės indeksas atsirandant ligai būna žemesnis nei moterų [26].
Akcentuotina, kad tiek vyrams tiek ir moterims, antro tipo CD dažnai diagnozuojamas pavėluotai, tai yra jau atsiradus kraujagyslinėmis ir nervinio audinio komplikacijomis [27]. Kuo vėliau diagnozuojamas antro tipo CD, tuo didesnėširdies ir kraujagyslių ligų rizika bei tuo didesnė tikimybė, kad atsiradus klasikiniams CD simptomams (pvz., poliurija bei polidipsija), diabetinės komplikacijos, kaip retinopatija, neuropatija ar nefropatija jau būna peržengusios negrįžtamumo ribą [27].
Žinant galimus tiesioginius ir nespecifinius antro tipo CD rizikos veiksnius, liga gali būti nustatyta dar besimptominėje stadijoje [28]. Pasaulyje yra atlikta daug tyrimų ir pasiūlyta būdų, kaip nustatyti antro tipo CD dar iki simptomų pasireiškimo, kuomet dar nėra išsivysčiusios diabetinės
11 komplikacijos [29]. 2009 m. buvo pasiūlyta naudoti glikozilintą hemoglobiną (HbA1c) ne tik CD sergančių žmonių gydymo efektyvumo kontrolei, bet kaip ir antro tipo CD diagnostinę priemonę, tačiau kadangi tai yra invazinė procedūra, toks tyrimo būdas nėra tinkamas pradiniame (profilaktiniame ar epidemiologiniame) atrankos etape ir neindikuotinas, kaip rutininis tyrimas taikyti bendrai populiacijai [30]. Tarptautinė Diabeto Federacija išskiria tokius antro tipo CD rizikos veiksnius, kaip šeiminė CD anamnezė, nutukimas, netinkama mityba, nepakankamas fizinis aktyvumas, vyresnis amžius, aukštas kraujospūdis, gliukozės tolerancijos sutrikimas, buvęs gestacinis diabetas ar netinkama mityba nėštumo metu [11]. Pagal nustatytus rizikos veiksnius yra sudarytas ir plačiai naudojamas Suomijos diabeto rizikos balų testas, kurio pagalba nustato pacientų dar nesergančių CD galimybę susirgti šia liga [31]. Šis testas gali būti naudojamas kaip paprastas, greitas ir neinvazinis atrankos įrankis, skirtas nustatyti asmenis, kuriems yra didelė rizika susirgti diabetu [32]. Norint apskaičiuoti riziką, reikia surinkti paciento duomenis apie jo amžių, kūno masės indeksą (KMI), liemens apimtį, antihipertenzinių vaistų vartojimą, fizinio aktyvumo ir kasdienio vaisių, uogų ar daržovių vartojimą, pamatuoti gliukozės kiekį kraujyje [31, 32, 33]. Amerikos Diabeto Federacija rekomenduoja išskirti grupes, kurias reikėtų tirti dėl galimo antro tipo CD, turinčius šiuos rizikos veiksnius: pacientus, kurie turi antsvorį, kurių pirmos ar antros kartos giminėje buvo sergančių CD, kuriems pasireiškė insulino atsparumo (rezistentiškumo) požymiai, pavyzdžiui sergantys juodąją akantoze, taip pat tiems kas turi aukštą kraujospūdį, turintiems dislipidemiją, ar moterims, kurios serga policistinių kiaušidžių sindromu [34]. Taip pat reiktų įvertinti ir galimus simptomus, kuriais pasireiškia antro tipo CD. Tarptautinė Diabeto Federacija, kaip antro tipo CD simptomus išskiria troškulį bei burnos sausumą, padažnėjusį šlapinimasį, nuovargį bei energijos trūkumą, lėtai gyjančias žaizdas, dažnai pasikartojančias odos infekcijas, neryškų matymą, rankų ar kojų dilgčiojimą bei nutirpimą [11]. Tik įvertinus rizikos veiksnius ir kokiais simptomais pasireiškia naujai diagnozuotas antro tipo CD, galima bus nustatyti koks rodiklis geriausiai padeda prognozuoti galimą ligos pasireiškimą ir išskirti rizikos grupei priklausančius žmones, kurie turėtų būti patikrinti dėl galimo antro tipo CD [35].
9.3 Ligų apskaitos
Pacientų sergančių antro tipo CD gyvenimo kokybės pagerinimas gali būti pasiektas taikant ankstyvą ligos profilaktiką ir diagnostiką, jos komplikacijų prevencijai ir pirminės sveikatos priežiūros gydytojų veiksmingam lėtinių pagrindinių ligų gydymui bei kontrolei [36]. Norint taikyti ankstyvą diagnostiką, efektyvią išankstinę prevenciją, suvokti apie ligos pasireiškimą ir jos reikšmę pacientams, bei sveikatos sistemai, reikia turėti kuo tikslesnės informacijos apie šalyje sergančiuosius CD ir vertinti pirmą kartą susirgusių ligos atvejus [37]. Ligų registrai tai yra priemonė struktūrizuotam informacijos
12 rinkimui, kurio pagrindinis tikslas yra plėtoti ir užtikrinti priežiūros kokybę. Ilgą laiką nacionaliniai kokybės registrai buvo nepakankamai panaudoti moksliniams tyrimams, tačiau per pastarąjį dešimtmetį buvo stengiamasi daugiau naudoti nacionalinius kokybės registrus moksliniams tyrimams, kas galėtų pagerinti suvokimą apie ligas, jų prevenciją, ankstyvą diagnostiką ir gydymo efektyvumą. Labiausiai išplėtoti ir naudojami duomenų registrai Švedijoje. Pirmasis registras Švedijoje buvo įkurtas 1957 m., kuris naudojamas kelio sąnario plastikų registravimui [38]. Vėliau Švedijoje buvo įkurtas ir šiuo metu naudojamas Nacionalinis Švedijos cukrinio diabeto registras, kuris buvo panaudotas tyrimuose nagrinėjant antro tipo CD sergamumą kardiovaskulinėmis ligomis, apie rizikos veiksnius, mirštamumą [39, 40, 41].
Lietuvoje antro tipo CD duomenų rinkimui ir analizavimui yra naudojama Lietuvos Sveikatos apsaugos ministerijos apskaitos Forma Nr. 089-2/a “Pranešimas apie susirgimą cukriniu diabetu (CD)” nuo 1991m. gruodžio 17 d. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 391 ir reglamentuota 1992 m. sausio 14 d. Ministerijos raštu Respublikos Sveikatos įstaigų vadovams Nr. 3-10-168 “Dėl cukriniu diabetu susirgusių asmenų apskaitos organizavimo”, bei pakartotinai patvirtinta 1994 m. gruodžio 13 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 433 “Dėl medicinos pagalbos sergantiems cukralige” ir 1999 m. lapkričio 29 d. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 515 “Dėl sveikatos priežiūros įstaigų veiklos apskaitos ir atskaitomybės tvarkos” [42, 43]. Formos 089-2/a nuo 2018 m. liepos 1 d. galiojimas sustabdytas 2018 m. balandžio 3d . Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-371 „Dėl Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 1999 m. lapkričio 29 d. įsakymo Nr. 515 “Dėl sveikatos priežiūros įstaigų veiklos apskaitos ir atskaitomybės tvarkos“ pakeitimo“ [42, 44]. Šios formos Nr. 089-2/a duomenys buvo dalinai išanalizuoti ir paskelbti 2009 m., kuomet buvo vertinamos 1200 vyrų bei moterų formos ir gauta išvada, jog dalies formų negalima buvo naudoti analizei dėl pagrindinės informacijos trūkumo [37, 42]. 2012 m. įvertintos 789 vyrų Formas 089-2/a [45].
13
10. TYRIMO METODAI
10.1 Tyrimo planavimas, tyrimo objektas, tiriamųjų atranka
Gavus Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro leidimą, buvo atrinktos formos iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Endokrinologijos instituto Formų Nr. 089-2/a archyvo.
Tyrimo objektas – Lietuvos gyventojai, kurie susirgo antro tipo CD ir apie kuriuos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Endokrinologijos institutas buvo informuotas užpildžius, bei atsiuntus Lietuvos sveikatos apsaugos ministerijos apskaitos Formą Nr. 089-2/a „Pranešimas apie susirgimą cukriniu diabetu (CD)“. Formos Nr. 089-2/a vaizdas pateiktas 1 ir 2 paveiksluose.
14 2 pav. Formos Nr. 089-2/a „Pranešimas apie susirgimą cukriniu diabetu (CD)“ antroji pusė
Tyrimo imties dydis pasirinktas panaudojus viešosios kompanijos „Apklausos.LT“ paslaugą – imties dydžio skaičiuoklė [46], naudojami sugriežtinti kriterijai, kaip 95% tikimybę, paklaidą (<2) ir Higienos instituto tinklalapyje nurodytą bendrą 2017 m. sergančiųjų antro tipo CD skaičių [4]. Būtina buvo ištirti 2346 tyrimo vienetų kontingentą, tačiau siekiant sumažinti žmogiškųjų duomenų analizės klaidos tikimybę, šis skaičius buvo suapvalintas iki 3000.
10.2 Tyrimo metodai ir duomenų analizės metodai
Taikytas paprastosios negrąžintinės atsitiktinės atrankos tyrimo metodas. Sudaryta atsitiktinių skaičių seka metant kauliuką 6 kartus. Gauta seka 1, 4, 1, 5, 2, 4. Formos, kuriose nebuvo nurodyta diagnozė ar kitos, kurių nebuvo galima priskirti prie antro tipo CD taip ir tos formos kuriuose buvo įrašyta pirmo tipo CD diagnozė nebuvo įtrauktos į seką. Į seką neįtrauktos ir formos tų asmenų, kurių gydymui naujai diagnozuotos ligos buvo paskirtas insulinas, siekiant išvengti su latentiniu suaugusiųjų nuo insulino priklausomu CD asociacijos. Vienos sekos skaičiui iškritus, jis nebuvo kartojamas pasirenkant kitą.
Atrinktų tyrimui reikalingų formų informacija buvo perkelta į Microsoft Excel langelius. Kaupiama buvo tik nuasmeninta informacija bei išvestiniai dydžiai: gimimo data bei sergančiojo amžius (metais) antro tipo CD ligos nustatymo metu, lytis (vyras ar moteris), gyvenamoji vieta (miestas ar
15 kaimas), ūgis (metrais), kūno masė (kilogramais), kūno masės indeksas (KMI), simptomai ir požymiai susiję su CD nustatymu, laikas savaitėmis nuo jų atsiradimo iki diagnozės nustatymo, taikytas pirminis gydymas, glikemijos rodikliai nevalgius (bado glikemija), bei pavalgius ir jei buvo taikytas gliukozės toleravimo mėginys – glikemija praėjus 2 val. po 75 g gliukozės tirpalo išgėrimo.
Duomenų statistinė analizė (pacientų grupavimas, procentinių dažnių ir vidurkių apskaičiavimas) buvo atliktas formulių pagalbą, kurios buvo įrašytomis į Microsoft Excel langelius. Nagrinėti skirtumai tarp dažnių ir vidurkių. Koreliacijų analizei bei iliustracijoms pasitelkta standartinė statistikos programa „Statistica 8 for Windows“. Statistiškai reikšmingi rodikliai vertinti, kuomet dvipusis p <0,05.
11. REZULTATAI
11.1 Formų Nr. 089-2/a „Pranešimas apie susirgimą cukriniu diabetu (CD)“ pildymo kokybė
Iš visų 3000 analizei atrinktų Formų Nr. 089-2/a net 647 formų (21,6 proc.; 95 proc. PI 20,0-23,3) pastebėta, kad yra neužpildytų langelių. Moterų grupės formose užpildymo trūkumų buvo daugiau (n=266; 24,5 proc.; 95 proc. PI 22,2-24,1) nei vyrų grupės „Pranešimuose apie naujai nustatytą cukrinį diabetą (CD)“ (n=381; 18,4 proc.; 95 proc. PI 16,3-20,7), p<0,05.
Informacijos apie pacientų ūgį nebuvo 253 pranešimuose (8,4 proc.; 95 proc. PI 7,4-9,5). Šios informacijos labiau trūko moterų grupės (n=145) nei vyrų grupės (n=45) pranešimuose (11,9 proc.; 95 proc. PI 10,3-13,7 vs 4,8 proc.; 95 proc. PI 3,8-6,1, p<0,05).
Informacijos apie pacientų svorį trūko 189 Formose Nr. 089-2/a (6,3 proc.; 95 proc. PI 5,5-7,3). Šis trūkumas buvo retesnis vyrų (n=69) nei moterų (n=187) grupėje (3,1 proc. 95 proc. PI 2,3-6,1 vs 9,3 proc.; 95 proc. PI 7,9-10,9, p<0,05).
Informacijos apie ūgį ir svorį nebuvimas neleido įvertinti 256 susirgusiųjų antro tipo CD kūno masės indekso (KMI) (8,5 proc.; 95 proc. PI 7,5-9,6). KMI negalima buvo įvertinti 69 vyrams (4,8 proc.; 95 proc. PI 3,8-6,1) ir net 187 moterims (12,0 proc.; 10.4-13,8), p<0,05.
Jokios informacijos apie su CD susijusius simptomus, įskaitant jų nebuvimą, nebuvo 485 Formose Nr. 089-2/a (16,2 proc.; 14.8-17,7). Šios informacijos trūko vienodai dažnai tiek vyrų (n=234), tiek ir moterų grupėje (n=259) (abiejose grupėse – 16,2 proc.; 95 proc. PI 14,3-18,4).
Informacijos apie tai ar buvo skirtas gydymas nebuvo 482 pranešimuose (16,1 proc.; 95 proc. PI 14,2-17,6). Šių duomenų trūko 223 vyrų ir 259 moterų grupės pranešimuose (15,4 proc.; 95 proc. PI 13,5-17,6 vs 16,7 proc.; 95 proc. PI 14,8-18,9, p>0,05).
16 Nepateikta jokios informacijos apie tai ar giminės serga CD (grafose serga, neserga, nežino) 485 Formose Nr. 089-2/a. Vyrų grupėje šios klaidos (n=266) dažnis buvo mažesnis (18,4 proc.; 95 proc. PI 16,3-20,7) nei moterų (n=381) grupėje (24,5 proc.; 95 proc. PI 22,2-27,1), p<0,05.
11.2 Lyties ir amžiaus įtaka antro tipo cukrinio diabeto diagnostikoje
Atrinktuose ir ištirtuose 3000 Lietuvos SAM apskaitos Formų Nr. 089-2/a „Pranešimas apie susirgimą cukriniu diabetu (CD)“ 1448 (48,3 proc.) formos priklausė vyrų grupei, o 1552 (51,7 proc.) moterų grupei, p>0,05. Mieste gyvenančių tiriamųjų buvo statistiškai reikšmingai daugiau (p<0,05) nei kaime gyvenančių. Miesto gyventojų formų buvo 1891 (63,0 proc. tyrimo imties), o kaimo gyventojų 1109 (37,0 proc. tyrimo imties) (1 lentelė). 52,2 proc. mieste gyvenančių sudarė vyrai (95 proc. pasikliautinasis intervalas (PI) nuo 49,3 iki 55,9 proc.) ir 47,5 proc. moterų (95 proc. PI 44,5-50,7), p>0,05. Tarp kaimo gyventojų didesnę dalį tiriamojo kontingento sudarė moterys 59,0 proc. (95 proc. PI 54,6-63,7), o likusią dalį vyrai 41,0 proc. (95 proc. PI 37,4-44,9), p<0,05. Tyrimo imtyje tiek moterų, tiek vyrų tarpe dominavo miesto gyventojai. Vis dėlto, mieste gyvenančių vyrų dažnis buvo didesnis, palyginus su atitinkamu moterų dažniu, o kaime gyvenančių moterų dažnis viršijo atitinkamai vyrų dažnį.
1 lentelė. Vyrų ir moterų, kuriems pirmą kartą buvo diagnozuotas antro tipo CD grupių palyginimas pagal gyvenamąją vietą
Vyrai (N=1448) Moterys (N=1552)
Proc. 95 proc. PI Proc. 95 proc. PI p Miesto
gyventojai (N=1891) 68,6 64,5-73,0 57,9 54,2-61,8 <0,05 Kaimo
gyventojai (N=1109) 31,4 28,6-34,4 42,1 39,0-45,5 <0,05
Pastabos: N – absoliutinis skaičius; proc. - procentas; 95proc.PI – 95 proc. pasikliautinasis intervalas; p - p-reikšmė tarp vyrų ir moterų rodiklių.
Tarp tiriamosios imties laikas per kurį nuo kreipimosi į gydymo įstaigą iki diagnozės nustatymo buvo vidutiniškai 12,4 (SN 17,3) dienos. Vyrams antro tipo CD diagnozė buvo nustatyta vidutiniškai per 10,7 (SN 24,3) dienų nuo kreipimosi į gydymo įstaigą, o moterims per 13,9 (SN 31,6) dienų, p<0,05. Vyrų ir moterų grupių amžius, antro tipo CD nustatymo metu, ūgio, svorio ir KMI vidurkiai pateikti 2 lentelėje. Vidutinis dalyvavusio tyrime vyro ūgis buvo 1,7 metro, (SN=0,1), o tuo tarpu moters 1,6 m. ūgio (SN = 0,1).
17 2 lentelė. Vyrų ir moterų grupių amžius, antro tipo CD nustatymo metu, ūgio, svorio ir KMI
vidurkiai
Vyrai Moterys
Vidurkis SN n (proc. nuo
1480) Vidurkis SN n (proc. nuo 1552) Amžius (metai) (N=1448) 59,0** 10,8 62,9** 11,3 Ūgis (metrais) (N=1380) 1,7 0,1 68 (4,7*) 1,6 0,1 184 (11,9*) Svoris (kilogramais) (N=1404) 101,7** 16,2 44 (3,0*) 92,9** 16,2 145 (9,3*) KMI (N=1379) 33,5** 4,7 69 (4,8*) 35,3** 5,7 187 (12,0*) Pastabos: N - absoliutinis esamų duomenų skaičius; SN - standartinis nuokrypis; * - skirtumo p-reikšmė tarp dažnių <0,05; ** - skirtumo p-reikšmė tarp vidurkių p<0,01.
Ūgio rodikliai tarp moterų ir vyrų grupių statistiškai reikšmingai nesiskyrė, p>0,05. Statistiškai reikšmingas skirtumas rastas analizuojant svorį tarp lyčių. Pastebėta, kad vyrų svoris buvo statistiškai reikšmingai didesnis (101,7 kg, SN = 16,2), nei moterų (92,9 kg, SN = 16,2). Kadangi statistiškai reikšmingi skirtumai pastebėti tiek analizuojant ūgio bei svorio rodiklius tarp vyrų ir moterų grupių, tai ir apskaičiavus kūno masės indeksus buvo gautas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp lyčių, p<0,01. Vyrų grupėje KMI buvo 33,5 kg/m2, SN = 4,7, o moterų KMI 35,3 kg/m2, SN = 5,7 Vyrų ir moterų KMI grupės palygintos 3 paveiksle.
3 pav. Vyrų ir moterų sergančių antro tipo CD kūno masės indeksai
Tyrime dalyvavusių vyrų amžiaus vidurkis buvo 59,0 m., (SN = 10,8), o moterų 62,9 m. (SN = 11,3). Šis skirtumas yra statistiškai reikšmingas, p<0,01. Pasiskirstymas pagal amžiaus grupes
18 statistiškai reikšmingai skyrėsi tarp moterų ir vyrų grupių (Chi kvadratas 196,5 p<0,001). Statistiškai reikšmingai daugiau vyrų nei moterų buvo 35-39 m. ir 50-54 m. amžiaus grupėse, tuo tarpu statistiškai reikšmingai daugiau moterų palyginus su vyrų grupe buvo 70-75 m. ir 75-80 m. amžiaus grupėse. Likusiuose amžiaus grupėse skirtumai tarp vyrų ir moterų rodiklių statistiškai nebuvo reikšmingi. Vyrams antro tipo CD buvo nustatomas dažniau jaunesnio amžiaus, kuomet moterims vyresnio. Didžiausia dalis vyrų priklausė 45-69 m. grupei, o moterų grupėje daugiausiai buvo 50-74 m amžius tiriamųjų. Jauniausia amžiaus grupė kuomet buvo nustatytas antro tipo CD buvo 15-19 m., o vyriausia amžiaus grupė buvo 90-95 m. Šie nuo amžiaus grupių priklausomi rodikliai pavaizduoti 4 paveiksle.
Lyginant vyrų grupėje amžių, antro tipo CD diagnozės nustatymo metu, su kūno masės indeksu stebimas neigiamas, tačiau statistiškai reikšmingas ryšys (5 paveikslas). Taip pat palyginus ir moterų grupėje amžių bei KMI nustatytas statistiškai reikšmingai neigiamas ryšys (6 paveikslas).
19 5 pav. Vyrų amžiaus nustačius antro tipo CD ir KMI tarpusavio ryšys
20
11.3 Simptomų ir kitų požymių, kurie lydi naujai nustatytus sergančiuosius antro tipo cukriniu diabetu, įtaka ligos nustatymui
Penktadalyje tiriamosios imties trūko duomenų apie simptomus, nusiskundimus bei kitus su antro tipo CD susijusius požymius (3 lentelė). Tarp tiriamos imties 1029 vyrai bei moterys teigė, kad jiems nepasireiškė jokie ligos simptomai, kas sudarė 40,9 proc. visų tiriamųjų. 1486 atvejais (49,5 proc.) iš į tyrimą įtrauktų formų buvo pažymėta, kad su liga susiję simptomai jiems pasireiškė. Analizuojant vyrų ir moterų grupes, statistiškai reikšmingai skyrėsi „svorio kritimas“, kuris vyrams pasireiškė dažniau (9,5 proc., 95 proc. PI 8,1-11,2), nei moterims (6,6 proc., 95 proc. PI 5,4-7,9). Kitų simptomų tiek vyrų tiek moterų grupėse statistiškai reikšmingai nesiskyrė. Dažniausiai pasireiškiantys simptomai buvo poliurija ir polidipsija. Rečiausiai pasitaikantys simptomai vyrams buvo kojų tirpimas ir šąlimas, o moterų grupėje kojų šąlimas ir silpnumas.
Tiriant glikemijos rodiklius, statistiškai reikšmingai skyrėsi tik glikemija nevalgius, vyrų tarpe jisai buvo aukštesnis, nei moterų. Vidutinis glikemijos nevalgius rodiklis vyrų grupėje buvo 9,4 mmol/l (SN = 3,2), o moterų grupėje vidurkis buvo 8,6 mmol/l (SN = 2,6). Glikemija pavalgius bei glikemija po 2 val. nuo 75 g gliukozės tirpalo išgėrimo tarp lyčių statistiškai reikšmingai nesiskyrė. Vyrų grupėje glikemija pavalgius buvo 11,3 mmol/l (SN = 1,9), o moterų 11,1 mmol/l (SN = 1,7). Glikemija po 2 val. nuo 75 g gliukozės tirpalo išgėrimo vyrų ir moterų grupėse sutapo ir vidutiniškai sudarė 12.8 mmol/l (standartinis nuokrypis vyrų 1,7, o moterų 1,9).
3 lentelė. Antro tipo CD nustatymo metu pasireiškę simptomai
Vyrai Moterys Visi
Simptomai N Proc. (95proc. PI) N Proc. (95proc. PI) N Proc. (95proc. PI) Poliurija 402 27,8 (25,2-30,7) 397 25,6 (23,2-28,2) 799 26,6 (24,8-28,5) Polidipsija 357 24,7 (22,3-27,4) 376 24,2 (21,9-26,8) 733 24,4 (22,7-26,2) Nuovargis 181 12,5 (10,8-14,5) 210 13,5 (11,8-15,5) 391 13,0 (11,8-14,4) Svorio kritimas 137 9,5* (8,1-11,2) 102 6,6* (5,4-7,9) 239 8,0 (7,0-9,1) Burnos džiūvimas 83 5,7 (4,6-7,1) 82 5,3 (4,3-6,6) 165 5,5 (4,7-6,4) Pykinimas 46 3,2 (2,4-4,3) 68 4,4 (3,5-5,6) 114 3,8 ( 3,2-4,6) Svorio padidėjimas 46 3,2 (2,4-4,3) 66 4,3 (3,4-5,5) 112 3,7 (3,1-4,5) Niežulys 49 3,4 (2,5-4,4) 47 3,0 (2,3-4.0) 96 3,2 (2,6-3,9) Ankščiau buvę angliavandenių apykaitos sutrikimai 39 2,7 (2,0-3,7) 52 3,4 (2,6-4,5) 91 3,0 (2,4-3,7) Troškulys 42 2,9 (2,1-3,9) 43 2,8 (2,1-3,8) 85 2,8 (2,3-3,5) „Tirpstančios“ kojos 22 1,5 (1,0-2,3) 30 1,9 (1,3-2,7) 52 1,7 (1,3-2,2)
21 Galvos skausmas 24 1,7 (1,1-2,5) 21 1,4 (0,9-2,1) 45 1,5 (1,1-2,0) Silpnumas 23 1,6 (1,1-2,5) 20 1,3 (0,8-2,0) 43 1,4 (1,0-1,9) Šąla kojos 22 1,5 (1,0-2,3) 18 1,2 (0,8-1,9) 40 1,3 (1,0-1,8) Simptomų nebuvo 474 32,7 (29,9-35,8) 555 35,8 (32,9-38,9) 1029 34,3 (32,3-36,5) Nėra informacijos 234 16,2 (14,3-18,4) 251 16,2 (14,3-18,3) 485 16,2 (14,8-17,7) Pastaba: * - p-reikšmė tarp vyrų ir moterų grupių <0,05.
Vertinant ryšį tarp moterų grupėje vyraujančio amžiaus ir glikemijos nevalgius (7 paveikslas), taip pat ir vyrų grupėje analogiškai tarp amžiaus ir glikemijos nevalgius (8 paveikslas), buvo nustatytas statistiškai reikšmingai neigiamas ryšys.
Statistiškai reikšmingų ryšių tarp vyrų ir moterų grupių amžiaus bei glikemijos po valgio ir glikemijos praėjus 2 valandoms po 75 g gliukozės tirpalo išgėrimo nebuvo nustatyta. Taip pat nerasta statistiškai reikšmingų ryšių tarp vyrų ir moterų kūno masės indekso bei glikemijos nevalgius, po valgio ir glikemijos praėjus 2 valandoms po 75 g gliukozės tirpalo išgėrimo.
22 8 pav. Moterų amžiaus ir glikemijos nevalgius tarpusavio ryšys
Iš viso kontingento, tiktais 18,7 proc. atvejų buvo tirta ketonurija (vyrų grupėje 15,5 proc., o moterų 21,7 proc.). Iš tiriamųjų, kuriems buvo tirta ketonurija, teigiamas buvo nustatytas 1,1 proc. atvejų, vyrų 1,2 proc., o moterų tik 1 proc. atvejų. Acidozė nevisais atvejais buvo tirta ir palyginus rečiau nei ketonurija 12,7 proc., vyrų grupėje tirta 9,9 proc., moterų 15,3 proc., iš kurių teigiami viso buvo 0,6 proc., 0,4 proc. vyrų grupėje, o moterų grupėje 0,8 proc. atvejų.
Tiriant šeiminę anamnezę iš tiriamosios imties 716 atvejų (23,9 proc. 95 proc. PI 22,-25,7) trūko duomenų, iš jų 341 priklauso vyrų grupėje (23,5 proc. 95 proc. PI 21,1-26,1) ir 375 moterų (24,2 proc. 95 proc. PI 21,9-26,8). Buvo apskaičiuoti šeiminės antro tipo CD anamnezės dažniai, remiantis hipotezę, kad asmenys, kurių duomenų nebuvo galima nagrinėti priklausė tiems kas neturi paveldimumo šiai ligai. Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp vyrų ir moterų grupių nebuvo, lyginant šeiminę anamnezę, antro tipo CD labiau siejosi su motinos bei brolių – seserų sergamumu CD, nei su tėvo liga (p <0,05) ar vaikų sergamumu (p<0,05). Šeiminis paveldimumas nagrinėtas tik tais atvejais, kur Formose Nr. 089/2-a duomenys buvo pateikti tvarkingai. Tarp tiriamųjų 4,7 proc. (95 proc. PI 3,9-5,7) asmenų turėjo sergantį tėvą, iš jų 5,5 proc. priklausė vyrų grupei (95 proc. PI 4,3-7,1), o 4,1 proc. (95 proc. PI 3,1 -5,4) moterų grupei. Sergančią motiną turėjo 11,9 proc. (95 proc. PI 10,6-13,4) tirtų asmenų, iš kurių 12,3 proc. (95 proc. PI 10,4-14,5) sudarė vyrų grupės, o 11,5 proc. (95 proc. PI 9,7-13,6) moterų. Tarp šeiminės anamnezės taip pat buvo ir 12,6 proc. (95 proc. PI 11,2-14,2) tiriamųjų, kurių sirgo broliai ar seserys, tai sudarė 10,2 proc. (95 proc. PI 8,5-12,3) iš vyrų ir 14,1 proc. (95 proc. PI 12,1-16,4) iš moterų
23 grupių. Tarp tiriamosios imties 2,0 proc. (95 proc. PI 1,5-2,6) atvejų buvo pažymėta, kad turi sergančius vaikus, iš jų vyrų grupės buvo 1,6 proc. (95 proc. PI 1,0-2,6) ir 2,7 proc. (95 proc. PI 1,9-3,8) moterų (4 lentelė).
4 lentelė. Šeiminė antro tipo CD paveldimumo anamnezė
Vyrai Moterys Visi
Kriterijus N Proc. (95proc. PI) N Proc. (95proc. PI) N Proc. (95proc. PI) Nėra informacijos ar giminės sirgo CD 234 16,2 (14,3-18,4) 251 16,2 (14,3-18,3) 485 16,2 (14,8-17,7) Nežino ar giminės sirgo CD 107 7,4 (6,1-8,9) 124 8,0 (6,7-9,5) 231 7,7 (6,8-8,8) Giminės CD nesirgo 822 56,8 (53,0-60,8) 855 55,1 (51,2-58,9) 1677 55,9 (53,3-58,6) Tėvas sirgo CD 60 4,1 (3,2-5,3) 49 3,2 (2,4-4,2) 109 3,6 (3,0-4,3) Motina sirgo CD 135 9,3 (7,9-11,0) 137 8,8 (7,4-10,4) 272 9,1 (8,1-10,2) Brolis ar sesuo sirgo
CD 115 7,9 (6,6-9,5) 166 10,7 (9,2-12,5) 281 9,4 (8,4-10,6) Vaikai sirgo CD 17 1,2 (0,7-1,9) 32 2,1 (1,5-3,0) 49 1,6 (1,2-2,1) Tolimesni giminaičiai serga CD 6 0,4 (0,2-0,9) 5 0,3 (0,1-0,7) 11 0,4 (0,2-0,7)
5 lentelė. Šeiminė antro tipo CD paveldimumo anamnezės kategorijos
Vyrai Moterys Visi
Kriterijus N Proc. (95 proc.
PI) N Proc. (95 proc. PI) N Proc. (95 proc. PI) Giminės CD nesirgo 822 74,3 (69,4-79,6) 855 72,6 (67,9-77,6) 1677 73,5 (70,1-77,1) Tėvas, motina, brolis
ar sesuo ir vaikai sirgo CD
1 0,08 (0,0-0,7) 1 0,04 (0,0-0,3) Tėvas, motina, brolis
ar sesuo sirgo CD 5 0,5 (0,2-1,2) 6 0,5 (0,2-1,1) 11 0,5 (0,3-0,9) Tėvas, motina ir vaikai
sirgo CD 2 0,2 (0,1-0,8) 1 0,08 (0,0-0,7) 3 0,1 (0,0-0,9) Tėvas ir motina 7 0,6 (0,3-1,3) 11 0,9 (0,5-1,6) 18 0,8 (0,5-1,3) Tėvas ir brolis ar sesuo
sirgo CD 7 0,6 (0,3-1,3) 6 0,5 (0,2-1,1) 13 0,6 (0,3-1,0) Tėvas ir vaikai sirgo
CD 1 0,09 (0,0-0,7) 1 0,08 (0,0-0,7) 2 0,04 (0,0-0,4) Tėvas ir tolimesni
giminaičiai serga CD 1 0,08 (0,0-0,7) 1 0,04 (0,0-0,3)
Tėvas (tik) sirgo CD 38 3,4 (2,4-4,7) 22 1,9 (1,3-2,9) 60 2,6 (2,0-3,3) Motina, brolis ar sesuo
Ir vaikai sirgo CD 1 0,09 (0,0-0,7) 2 0,1 (0,0-0,4) 3 0,03 (0,0-0,9) Motina ir brolis
24 Motina ir vaikai sirgo
CD 1 0,09 (0,0-0,7) 1 0,04 (0,0-0,3)
Motina ir tolimesni
giminaičiai serga CD 2 0,2 (0,1-0,8) 1 0,08 (0,0-0,7) 3 0,04 (0,0-0,9) Motina ( tik) sirgo CD 103 9,3 (7,7-11,3) 94 8,0 (6,5-9,8) 197 8,6 (7,5-9,9) Brolis ar sesuo ir vaikai sirgo CD 1 0,09 (0,0-0,7) 5 0,5 (0,2-1,0) 6 0,3 (0,1-0,7) Brolis ar sesuo sirgo CD 87 7,7 (6,2-9,5) 125 10,6 (8,9-12,6) 212 9,3 (8,1-10,6) Vaikai (tik) sirgo CD 11 1,0 (,6-1,8) 22 1,9 (1,3-2,9) 33 1,4 (1,0-2,0) Tolimesni (tik) giminaičiai serga CD 4 0,4 (0,2-1,1) 3 0,3 (0,1-0,9) 7 0,3 (0,1-0,6) Viso 1106 100 (94,3-100) 1177 100 (94,4-100) 2283 100 (96,0-100) 5 lentelėje pateikti duomenys apie antro tipo CD paveldimo kategorijas. Palyginus jas tarpusavyje, buvo nustatyta, kad vyrų grupėje dažniausiai buvo serganti tik motina, motina bei broliai ir seserys arba tik broliai ir seserys, statistiškai nereikšminga lyginant šias kategorijas tarpusavyje ir statistiškai reikšminga lyginant su visom likusiomis. Taip pat vyrų grupėje statistiškai reikšmingai dažniau pasireiškė CD sergantis tik tėvas lyginant su likusiomis, bei aukščiau neminėtomis kategorijomis. Moterų grupėje taip pat dažniausiai buvo serganti motina antro tipo CD arba kartu su broliais seserimis arba tik broliai seserys, statistiškai nereikšmingai palyginus tarpusavyje, bei statistiškai reikšmingai lyginant su kitomis likusiomis kategorijomis. Tačiau CD sergančio tėvo dažnis reikšmingai nesiskyrė nuo moterų grupės, kurioje sirgo tėvas ir motina, motina bei brolis ar sesuo ir vaikai.
Antro tipo CD ligos korekcijai buvo taikytas gydymas dieta arba medikamentinis glikemiją mažinančiomis tabletėmis. Tik dieta buvo skirta 275 pacientams (9,2 proc.), iš kurių vyrų grupėje tai sudarė 200 pacientų (13,8 proc.), o moterų grupėje toks gydymas buvo skirtas 75 pacientėms (4,8 proc.). Medikamentiniam gydymui dažniausiai buvo skiriamas Metforminas, toliau mažėjančia tvarka vaistai: Metforal, Diaprel, Glimepiridum, Amaryl, Gliclazidum, Glurenorm, Maninil, Glipizidum, Diabrezidi ir Glucotroli. Metforminas skirtas 2089 pacientams (69,63 proc.), iš kurių 1166 pacientėms iš moterų grupės ir 923 pacientams iš vyrų grupės. Moterų grupėje statistiškai reikšmingai dažniau buvo skiriamas Metforminas nei vyrų grupėje. Metformino dozės buvo nurodytos 875 vyrų ir 1106 moterų atvejų. Vyrų grupėje dozės vidurkis 1102,53 mg (SN=497), moterų 1050,51 mg (SN=704). Vyrų ir moterų Metformino dozės statistiškai reikšmingai nesiskyrė. Metforalio viso buvo skirta 130 pacientų, iš kurių skirta 64 vyrams ir 66 moterims. Tarp vyrų ir moterų grupių statistiškai reikšmingo skirtumo nėra. Metforalio dozės nurodytos 62 vyrų ir 64 moterų atveju. Vyrų dozės vidurkis 1137,90 mg (SN=438.58), o moterų 1005,94 mg (SN=47383). Statistiškai reikšmingo skirtumo skiriant Diaprelį tarp vyrų ir moterų grupių nebuvo, šio vaisto CD gydymui buvo skirta 65 vyrams ir 52 moterims (viso 117 pacientams).
25 Taip pat ir statistiškai patikimo skirtumo nebuvo skiriant Diaprelio dozes tarp abiejų grupių. Duomenys apie Diaprelio dozes buvo pateikti 62 vyrų grupėje (66,37 mg, SN=43), bei 44 moterų (114,89 mg, SN=246). Skiriant Glimepiridum statistiškai reikšmingo skirtumo tarp vyrų ir moterų grupių nebuvo (vyrų grupėje skirta 10 pacientų, o moterų 11), taip pat dozes statistiškai reikšmingai nesiskyrė, informacija apie doze buvo pateikta po 9 pacientus abiejose grupėse (vyrų 2,11 mg (SN=1,3), moterų 2,56 mg, SN=1,1). Amaryl tiek vyrų tiek moterų grupėse buvo skirtas po 40 pacientų (viso 80 pacientų), skiriama doze statistiškai reikšmingai nesiskyrė (vyrų grupėje 2,51 mg, SN=1,3, moterų 2,7 mg, SN=1,4), informacijos apie paskirtą dozę iš vyrų grupės trūko 5 pacientams ir 3 pacientams iš moterų grupės. Gliclazidum buvo skiriamas statistiškai reikšmingai dažniau vyrų grupėje (55 pacientams) nei moterų grupėje (16 pacientų). Statistiškai reikšmingai didesnė dozė Gliclazido buvo skirta vyrų grupėje nei moterų. Duomenys apie Gliclazido dozę vyrų grupėje buvo pateikti 54 pacientų, jiems skirta 81,87 mg (SN=83), o moterų grupėje 14 pacienčių buvo skirta 38,71 mg (SN=22). Glurenorm (17 vyrų ir 2 moterims), Maninil (3 vyrams ir 10 moterų), Glipizidum (4 vyrams), Diabrezidi (1 vyrui ir 4 moterims) ir Glucotroli (2 vyrams ir 1 moteriai) tiriamojo imtyje buvo skirti retai, todėl iš turimų duomenų statistinį reikšmingumą vertinti buvo netikslinga.
12. REZULTATŲ APTARIMAS
Atliktame tyrime gauta, kad diagnozuojant naujus antro tipo cukrinio diabeto atvejus yra svarbus glikemijos rodiklių stebėjimas. Remiantis Tarptautine Diabeto Federacijos duomenimis, apie 85-95 proc. sergančiųjų antro tipo CD kelis metus nuo susirgimo pradžios nepasireiškia jokie simptomai, tačiau kuomet yra padidėjęs glikemijos rodiklis arba teigiamas gliukozės tolerancijos testas, net nesant simptomams, skatina mažųjų kraujagyslių komplikacijų atsiradimą, dėl ko vystosi kardiovaskulinės ligos [16, 48]. Norint išvengti komplikacijų ar sustabdyti jų progresavimą, reikėtų kontroliuoti glikemiją, vengti hiperglikemijos, jos svyravimo dienos metu virš normos ribos [46]. Todėl svarbu nustatyti rizikos veiksnius, galinčius predisponuoti ligą, bei pagal kuriuos būtų galima ankstyva diagnostika, prieš pakintant glikemijos rodikliui ar pasireiškiant simptomams. Pagal gautus duomenis, iš didžiųjų antro tipo CD požymių [49,50] dažniausiai buvo nustatyti tokie kaip vyresnis amžius pacientams (nuo 35 m. sergamumas šia liga didėja), turintys antsvorį bei nutukimą, greitą svorio augimą, turintys šeiminę paveldimumo anamnezę (serga tėvai ar broliai, seserys). Iš įspėjamų CD požymių [49, 50], pacientams pasireiškė tokie kaip netikėtas kūno masės praradimas, nuovargis, niežulys, burnos džiūvimas, kojų tirpimas bei šalimas. Tik apie 30 proc. tiriamųjų teigė, kad simptomai jiems nepasireiškė, ką šiuo atveju galėtume priskirti prie ankstyvos diagnostikos. Taigi tokiems pacientams, kurie turėjo simptomus, bei
26 aukštus glikemijos rodiklius, gydymui buvo reikalingi medikamentai. Remiantis šio tyrimo gautais duomenimis, nemažai daliai iš tiriamojo kontingento pasireiškė simptomai, bei naujai nustatyto antro tipo CD gydymui buvo skirti medikamentai, kas tik įrodo, kad diagnozė buvo nustatyta šiek tiek pavėluotai, dėl ko tokio paciento priežiūra tampa sudėtingesnė ir brangesnė [51, 52, 53], nes nustatant prediabetinėje stadijoje ligą ne tik sumažinamas komplikacijų atsiradimas, bet ir pačiai sveikatos sistemai tokių pacientų gydymas yra pigesnis, nei tų pacientų, kuriems pasireiškė simptomai bei komplikacijos [24, 54].
Supratimas apie požymius ir simptomus bei periodinis patikrinimas, ypač esant rizikos veiksniams ir įspėjamiesiems diabeto požymiams, būtų labai svarbus užkertant kelią naujiems diabeto atvejams, taip pat suteiktų galimybę įsikišti prediabetinėje stadijoje. Akivaizdu, kad diabeto galima būtų išvengti tarp prediabetinių pacientų, gerinant fizinį aktyvumą ir mitybos įpročius, taip išvengiant poreikio skirti medikamentinį gydymą. Tokios strategijos taip pat labai padėtų išvengti diabetinių komplikacijų vystymosi. Taip pat diabeto kontrolei labai svarbus ir pačio paciento indėlis. Tam reikalingas būtų pacientų ugdymas ir dalijimasis informacija apie diabeto valdymą ir prevencinius aspektus [50]. Tai atitinka Tarptautinės Diabeto Federacijos uždavinius, tai yra sumažinti sergamumą, bei paplitimą šios ligos, gerinti diabetologinės situacijos valdymą taikant sveikatos gerinimą ir komplikacijų profilaktiką, skatinti mokslinius tyrimus, bei užtikrinti pacientų tieses į gydymą ir vietą visuomenėje [55]. Tačiau šių uždavinių pritaikymui reikalinga būtų nacionalinė diabeto programa, kurios šiuo metu Lietuvoje nėra, taip pat reikėtų, kad Lietuvos sveikatos apsaugos ministerija remtų mokslinius tyrimus susijusius su diabeto liga [42].
Esant neužpildytoms Formos Nr. 089-2/a grafoms didėja analizuojamos medžiagos netikslumo tikimybė bei kenčia galutinio rezultato kokybė [56]. Tačiau netinkamai užpildytos duomenų rinkimo formų kokybės spragos verčia aptarti neįrašytų duomenų stokos priežastis. Jų gali būti kelios, bet išskirkime dvi pagrindines:
1. Nerūpestingumas, kurį sąlygoja medicininio personalo darbo bei atsiskaitymo už nuveiktą darbą konfliktas. Tai reiškia, kad gydymo įstaigoje pirminiai duomenys yra, tačiau pildant Formą Nr. 089-2/a jie buvo neįrašyti. Tokiu atveju galime įtarti įstaigos atmestiną medicininio personalo požiūrį į pildomų medicininių formų svarbą. Taip pat galima daryti prielaidą, kad ir kiti medicininiai dokumentai šiose įstaigose gali būti pildomi nerūpestingai. Tai sietina su dideliu medicininio personalo darbo krūviu, kada iškyla laiko stokos problema. Kiek laiko skirti pacientui? Kiek laiko skirti dokumentų pildymui? Tai klausimai, į kuriuos Lietuvoje kol kas nėra atsakymo. Su panašiomis problemomis susiduria ir kitų šalių gydytojai [57], tačiau gydytojų darbo kokybė nenukenčia, jei medicininių dokumentų tvarkyme dalyvauja kvalifikuoti slaugytojai bei dokumentų skaitmenizavimas [58].
2. Gydymo įstaigos darbuotojai neturi prašomų duomenų. Bendrosios praktikos gydytojai nekreipia dėmesio į paciento ūgį, svorį ir kitus antropometrinius duomenis bei jų neįrašo į savo
27 medicininius dokumentus [59]. Aukščiau nurodytoje literatūroje akcentuojama, kad žinant pacientų ūgį ir svorį galima išvengti daugelio su paciento sveikata susijusių neigiamų pasekmių. Ypač tai svarbu gydant sergančiuosius antro tipo CD, nes svorio korekcija yra viena iš pagrindinių ir neabejotinų medžiagų apykaitą gerinančių veiksnių [60]. Kaip rodo Formų Nr. 089-2/a analizė, Lietuvoje, pirmą kartą nustačius antro tipo CD, kaip pirmas vaistas glikemijos korekcijai dažniausiai yra skiriamas Metforminas. Šis medikamentas yra tinkamas pacientams su antsvoriu bei nutukimu, nes ne tik mažina atsparumą (rezistentiškumą) insulinui bei ir padeda koreguoti kūno masės perteklių [61]. Nežinant paciento ūgio bei svorio yra atmetama galimybė apskaičiuoti kūno masės indeksą (KMI), taigi medikamentas tampa vienintele gydymo priemone, pamirštant tai, kad sergantysis CD turi keisti gyvenimo būdą bei mitybos įpročius. Jei pacientas negauna pilnavertės pagalbos, progresuojant lėtinėms CD komplikacijoms jo būklė prastėja. Ir atvirkščiai, kai KMI yra normalus ar net mažesnis už normą, nepaisant paciento amžiaus reikia spręsti ar tikrai CD sukėlė rezistentiškumas insulinui ar reikia ieškoti kitos su hiperglikemija susijusios patologijos [62]. Teisingą gydymo taktiką padeda pasirinkti ne tik gerai įvertinti paciento antropometriniai duomenys bei ir kita anamnezė, įskaitant ir šeiminį paveldimumą [63].
28
13. IŠVADOS
1. Duomenų trūkumas buvo rastas 21,6 proc. visų analizuotų Formų Nr. 089-2/a (Pranešimų apie naujai nustatytą cukrinį diabetą (CD). Labiausiai duomenų kokybei kenkė informacijos stoka apie pacientų ūgį (8,4 proc. formų) bei svorį (6,3 proc. formų). Duomenų trūkumas buvo statistiškai reikšmingai dažnesnis moterų nei vyrų formose.
2. Moterims antro tipo cukrinis diabetas buvo nustatytas statistiškai reikšmingai vyresniame amžiuje nei vyrams. Moterų grupėje antro tipo cukrinis diabetas diagnozuojamas esant statistiškai reikšmingai mažesniam kūno masės pertekliui nei vyrų grupėje.
3. Antro tipo cukrinis diabetas buvo diagnozuojamas remiantis aukštais glikemijos rodikliais. Kitų su liga susijusių požymių registracija Formose Nr. 089-2/a buvo nenuosekli, o kartais ir nespecifinė.
4. Nustatant antro tipo cukrinį diabetą turi reikšmės informacija apie šeiminę cukrinio diabeto paveldimumo anamnezę bei kūno masės rodiklių įvertinimas.
29
14. LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Punthakee Z, Goldenberg R, Katz P. Definition, classification and diagnosis of diabetes, prediabetes and metabolic syndrome. Canadian Journal of Diabetes. 2013;42:10-15.
2. Utami G.T., Woferst R., Lubis S.L. An overview of physical activities among family members with risk of type 2 diabetes mellitus in Pekanbaru. Enferm Clin. 2019 Feb 7. pii: S1130-8621(19)30009-9. doi: 10.1016/j.enfcli.2018.11.012. [Epub ahead of print]
3. Brunton S. Pathophysiology of Type 2 Diabetes: The Evolution of Our Understanding. J Fam Pract 2016;65(4): supp_az_0416. Review.
4. Leitner DR, Frühbeck G, Yumuk V, Schindler K, Micic D, Woodward E, Toplak H. Obesity and Type 2 Diabetes: Two Diseases with a Need for Combined Treatment Strategies - EASO Can Lead the Way. Obes Facts 2017;10(5):483-492
5. García-Chapa EG, Leal-Ugarte E, Peralta-Leal V, Durán-González J, Meza-Espinoza JP. Genetic Epidemiology of Type 2 Diabetes in Mexican Mestizos. Biomed Res Int. 2017;2017:3937893.].
6. Ares J., Valdés S., Botas P., Sánchez-Ragnarsson C., Rodríguez-Rodero S., Morales-Sánchez P., Menéndez-Torre E., Delgado E. Mortality risk in adults according to categories of impaired glucose metabolism after 18 years of follow-up in the North of Spain: The Asturias Study. Plos one. 2019;14(1):1-13
7. Pawaskar M, Witt EA, Engel SS, Rajpathak SN, Iglay K. Severity of hypoglycaemia and health-related quality of life, work productivity and healthcare costs in patients with type 2 diabetes in Europe. Endocrinol Diabetes Metab. 2018 Jan 19;1(2):e00011. doi: 10.1002/edm2.11.
8. Higienos institutas. Sergančių asmenų skaičius pagal diagnozių grupes (2017 metai). E11 2 tipo cukrinis diabetas. Prieiga per internetą: https://stat.hi.lt/default.aspx?report_id=239 (žiūrėta 2018-11-20).
9. Ostrauskas R, Sakalauskaitė V, Ostrauskaitė G. 18-39 metų Lietuvos gyventojų pirmo ir antro tipo cukrinio diabeto nustatymas 1996-2016 metais. Lietuvos endokrinologija. 2017;25(1-4):7-13.
10. World Health Organization, Global Report on Diabetes, WHO Media centre, Geneva, 2016. 11. International Diabetes Federation. Diabetes Atlas 8 th edition. Prieiga per internetą:
http://www.diabetesatlas.org/ (žiūrėta 2018-11-21)
12. Talaei-Khoei A, Wilson JM. Identifying people at risk of developing type 2 diabetes: A comparison of predictive analytics techniques and predictor variables. Int J Med Inform. 2018;119:22-38.
30 13. World Health Organization. World Health Day 2016: Beat diabetes. Prieiga per internetą:
https://www.who.int/campaigns/world-health-day/2016/event/en/ (žiūrėta 2018-12-11). 14. Urbanavičiūtė A., Šapoka V., Urbanavičius V. Cukriniu diabetu sergančių pacientų
mirtingumo rodikliai Lietuvoje. Gerontologija 2010; 11(2): 103–110.
15. Mokhtaria Z, Gheshlaghb R G, Kurdi A, Health-related quality of life in Iranian patients with type 2 diabetes: An updated meta-analysis. Diabetes & Metabolic Syndrome: Clinical Research & Reviews 2019; 13 (1): 402-407.
16. Seshasai SR, Kaptoge S, Thompson A, Di Angelantonio E, Gao P, Sarwar N. Diabetes mellitus, fasting glucose, and risk of cause-specific death. N Engl J Med 2011; 364 (9) : 829– 841.
17. A.A. Kiadaliri, B. Najafi, M. Mirmalek-Sani. Quality of life in people with diabetes: a systematic review of studies in Iran. J Diabetes Metab Disord 2013; 12 (1): 54-64
18. Norkus A, Ostrauskas R, Šulcaitė R. Laiku diagnozuoto 2 tipo cukrinio diabeto ir anksti pradėto gydymo ekonominis įvertinimas. Medicina 2005; 41(10): 877-884.
19. Seuring T., Archangelidi O., and Suhrcke M.: The economic costs of type 2 diabetes: a global systematic review. Pharmacoeconomics 2015; 33:811-831
20. Chen L., Magliano D.J., Zimmet P.Z, The worldwide epidemiology of type 2 diabetes mellitus—present and future perspectives, Nat. Rev. Endocrinol. 8 (2012) 228–236
21. Vinik AI, Vinik EJ, Colberg SR, Morrison S. Falls risk in older adults with type 2 diabetes. Clin Geriatr Med. 2015 Feb;31(1):89-99.
22. Gidding SS, Bacha F, Bjornstad P, Levitt Katz LE, Levitsky LL, Lynch J, Tryggestad JB, Weinstock RS, El Ghormli L, Lima JAC; TODAY Study Group. Cardiac Biomarkers in Youth with Type 2 Diabetes Mellitus: Results from the TODAY Study. J Pediatr 2018;192:86-92
23. Nanayakkara N., Ranasinha S., Gadowski A., Heritier S., Flack J. R., Wischer N., Wong J., Zoungas S., Age, age at diagnosis and diabetes duration are all associated with vascular complications in type 2 diabetes. Journal of Diabetes and Its Complications, 2018; 32,(3): 279-290
24. Kautzky-Willer A, Harreiter J, Pacini G. Sex and Gender Differences in Risk, Pathophysiology and Complications of Type 2 Diabetes Mellitus. Endocr Rev 2016;37(3):278-316. doi: 10.1210/er.2015-1137.
25. Kautzky-Willer A., Harreiter J., Sex and gender differences in therapy of type 2 diabetes. Diabetes Research and Clinical Practice, 2017; 131: 230-241
31 26. Logue J., Walker J.J., Colhoun H.M., Leese G.P., Lindsay R.S., McKnight J.A., et al: Do men develop type 2 diabetes at lower body mass indices than women? Diabetologia 2011; 54: 3003-3006
27. Simmons R.K., Echouffo-Tcheugui J.B., Sharp S.J., Sargeant L.A., Williams K.M., Prevost A.T., et al: Screening for type 2 diabetes and population mortality over 10. Lancet 2012; 380: 1741-1748
28. Cosansu G., Celik S., Özcan S., Olgun N., Yıldırım N., Demir G. H. Determining type 2 diabetes risk factors for the adults: A community based study from Turkey. Primary Care Diabetes, 2018;12(5): 409-415.
29. Krabbe C.E.M., Schipf S., Ittermann T., Dorr M., Nauck M., Chenot J. F., Markus M. R. P., Volzke H., Comparison of traditional diabetes risk scores and HbA1c to predict type 2 diabetes mellitus in a population based cohort study, Journal of Diabetes and Its Complications, 2017; 31(11): 1602-1607
30. International Expert C : International expert committee report on the role of the A1C assay in the diagnosis of diabetes. Diabetes Care 2009; 32:1327-1334.
31. Lindström J, Tuomilehto J. The diabetes risk score: a practical tool to predict type 2 diabetes risk. Diabetes Care 2003;26(3):725-731.
32. Vandersmissen GJ, Godderis L. Evaluation of the Finnish Diabetes Risk Score (FINDRISC) for diabetes screening in occupational health care. Int J Occup Med Environ Health 2015;28(3):587-591.
33. Janghorbani M, Adineh H, Amini M. Finnish Diabetes Risk Score to predict type 2 diabetes in the Isfahan diabetes prevention study. Diabetes Research and Clinical Practice 2013;102(3):202-209.
34. Lukács A. Kiss-Tóth A. Csordás A. Sasvári P. Barkai L. Screening risk factors for type 2 diabetes in overweight and obese adolescents in school settings of Hungary: A population-based study. Journal of King Saud University - Science 2018;30(2):176-179.
35. Balkau B., Lange C., Fezeu L., Tichet J., de Lauzon-Guillain B., Czernichow S., Fumeron F., Froguel P., Vaxillaire M., and Cauchi S.: Predicting diabetes: clinical, biological, and genetic approaches. Diabetes Care 2008; 31: 2056-2061
36. Levterova B, Levterov G, Dimitrova D, Exploring the factors which affect quality of life in patients with type 2 diabetes mellitus. Revue d'Épidémiologie et de Santé Publique, 2018; 66 (5): 311.
37. Šulcaitė R, Ostrauskaitė D. Pranešimų, apie sąlyginai vėlai nustatytą antro tipo cukrinį diabetą, pildymo kokybė. Lietuvos endokrinologija. 2009;17(3,4):66-71.
32 38. Lysholm J., Lindahl B., Strong development of research based on national quality registries
in Sweden. Upsala Journal of Medical Sciences. 2018;1-3.
39. Rosengren A, Edqvist J, Rawshani A, Sattar N, Franzén S, Adiels M, Svensson AM, Lind M, Gudbjörnsdottir S. Excess risk of hospitalisation for heart failure among people with type 2 diabetes. Diabetologia. 2018;61(11):2300-2309.
40. Edqvist J, Rawshani A, Adiels M, Björck L, Lind M, Svensson AM, Gudbjörnsdottir S, Sattar N, Rosengren A. BMI and Mortality in Patients With New-Onset Type 2 Diabetes: A Comparison With Age- and Sex-Matched Control Subjects From the General Population. Diabetes Care. 2018 Mar;41(3):485-493
41. Karlsson SA, Hero C, Eliasson B, Franzén S, Svensson AM, Miftaraj M, Gudbjörnsdottir S, Eeg-Olofsson K, Andersson Sundell K. Refill adherence and persistence to lipid-lowering medicines in patients with type 2 diabetes: A nation-wide register-based study. Pharmacoepidemiol Drug Saf. 2017;26(10):1220-1232.
42. Ostrauskas R, Sakalauskaitė V. Ką tik susirgusių 2 tipo cukriniu diabetu vyrų ir moterų būklės ypatumai ir žymenys bei veiksniai, kurie turėjo įtakos ligos atsiradimui ir nustatymui. Lietuvos endokrinologija. 2018;26(2-4):8-15.
43. Dėl sveikatos priežiūros įstaigų veiklos apskaitos ir atskaitomybės tvarkos. 1999-11-29 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas Nr. 515. Valstybės žinios, 1999-12-03, Nr. 103-2972. Prieiga per internetą: http://sam.lrv.lt/lt/teisine-informacija/teises-aktai-1/misakymai (žiūrėta 2019-01-09).
44. Dėl sveikatos priežiūros įstaigų veiklos apskaitos ir atskaitomybės tvarkos. Nauja redakcija nuo 2018-07-01: Nr. V-371, 2018-04-03, paskelbta TAR 2018-04-04, i. k. 2018-05294
Prieiga per internetą:
https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.91203/QpLzsJRAIx (žiūrėta 2019-01-09)
45. Ostrauskas R, Banišauskaitė I. 2 tipo cukriniu diabetu sergančių vyrų diagnostiniai ypatumai. Lietuvos endokrinologija. 2012;20(1-4):12-19.
46. Apklausos.LT. Imties dydžio skaičiuoklė. Prieiga per internetą: http://www.apklausos.lt/imties-dydis (žiūrėta 2018-11-20).
47. Kang SH, Park GM, Lee SW, Yun SC, Kim YH, Cho YR, Park HW, Suh J, Yang DH, Kang JW, Lim TH, Jung CH, Koh EH, Lee WJ, Kim MS, Lee KU, Park JY. Long-Term Prognostic Value of Coronary CT Angiography in Asymptomatic Type 2 Diabetes Mellitus. JACC Cardiovasc Imaging. 2016;9(11):1292-1300.
48. Guaricci AI, De Santis D, Carbone M, Muscogiuri G, Guglielmo M, Baggiano A, Serviddio G, Pontone G. Coronary Atherosclerosis Assessment by Coronary CT Angiography in
33 Asymptomatic Diabetic Population: A Critical Systematic Review of the Literature and Future Perspectives. Biomed Res Int. 2018;2018:8927281. doi: 10.1155/2018/8927281. 49. Clark NG, Kathleen M. Fox KM, Grandy S. Symptoms of Diabetes and Their Association
With the Risk and Presence of Diabetes. Diabetes Care 2007;30(11):2868-2873.
50. Ramachandran A. Know the signs and symptoms of diabetes. Indian J Med Res. 2014;140(5):579-581.
51. Bailey CJ, Day C. Treatment of type 2 diabetes: future approaches. Br Med Bull 2018;126(1):123-137.
52. Haddad JA, Haddad AN. The past decade in type 2 diabetes and future challenges. Hormones (Athens) 2018;17(4):451-459.
53. Ruiz PLD, Stene LC, Bakken IJ, Håberg SE, Birkeland KI, Gulseth HL. Decreasing incidence of pharmacologically and non-pharmacologically treated type 2 diabetes in Norway: a nationwide study. Diabetologia 2018;61(11):2310-2318.
54. Phung OJ, Sobieraj DM, Engel SS, Rajpathak SN. Early combination therapy for the treatment of type 2 diabetes mellitus: systematic review and meta-analysis. Diabetes Obes Metab. 2014;16(5):410-417.
55. IDF Europe Anual Report 2017. Prieiga per internetą: https://www.idf.org/our- network/regions-members/europe/publications-and-resources/58-idf-europe-annual-report-2016-2017.html (žiūrėta 2019-02-02).
56. Price CP, Smith I, Van den Bruel A. Improving the quality of point-of-care testing. Fam Pract 2018;35(4):358-364; Wichmann HE. Epidemiology in Germany-general development and personal experience. Eur J Epidemiol 2017;32(8):635-656.
57. Thurston A, Wayne DB, Feinglass J, Sharma RK. Documentation quality of inpatient code status discussions. J Pain Symptom Manage. 2014;48(4):632-638]; Combs T. Recognizing the Characteristics of Quality Documentation. J AHIMA 2016;87(5):32-33.
58. Esper P, Walker S. Improving documentation of quality measures in the electronic health record. J Am Assoc Nurse Pract 2015;27(6):308-312; Jamieson T, Ailon J, Chien V, Mourad O. An electronic documentation system improves the quality of admission notes: a randomized trial. J Am Med Inform Assoc 2017;24(1):123-129.
59. Wootton S, Durkin K, Jackson A. Quality control issues related to assessment of body composition. Food Nutr Bull. 2014;35(2 Suppl):S79-S85.; Charani E, Gharbi M, Hickson M, Othman S, Alfituri A, Frost G, Holmes A. Lack of weight recording in patients being administered narrow therapeutic index antibiotics: a prospective cross-sectional study. BMJ Open. 2015;5(4):e006092.; Izawa S, Enoki H, Hirakawa Y, Masuda Y, Iwata M, Hasegawa
34 J, Iguchi A, Kuzuya M. Lack of body weight measurement is associated with mortality and hospitalization in community-dwelling frail elderly. Clin Nutr 2007;26(6):764-770.
60. Boden G, Sargrad K, Homko C, Mozzoli M, Stein TP. Effect of a low-carbohydrate diet on appetite, blood glucose levels, and insulin resistance in obese patients with type 2 diabetes. Ann Intern Med 2005;142(6):403-411; Mogre V, Nsoh JA, Wanaba P, Apala P. Demographic factors, weight management behaviours, receipt of healthcare professional's counselling and having knowledge in basic anthropometric measurements associated with underassessment of weight status in overweight and obese type 2 diabetes patients. Obes Res Clin Pract 2016;10(4):381-389.
61. Zhou L, Cai X, Yang W, Han X, Ji L. The magnitude of weight loss induced by metformin is independently associated with BMI at baseline in newly diagnosed type 2 diabetes: Post-hoc analysis from data of a phase IV open-labeled trial. Adv Clin Exp Med 2017;26(4):671-677.
62. Kumar A, de Leiva A. Latent autoimmune diabetes in adults (LADA) in Asian and European populations. Diabetes Metab Res Rev 2017;33(5). doi:10.1002/dmrr.2890; Garcia TS, Rech TH, Leitão CB. Pancreatic size and fat content in diabetes: A systematic review and meta-analysis of imaging studies. PLoS One 2017;12(7):e0180911. doi: 10.1371/journal.pone.0180911.
63. Choby B. Diabetes Update: Risk Factors, Screening, Diagnosis, and Prevention of Type 2 Diabetes. FP Essent 2017;456:20-26. Review.
