VALSTYBINöS MAISTO IR VETERINARIJOS TARNYBOS VYKDOMOS MAISTO TARŠOS STEBöSENOS REZULTATŲ ANALIZö

(1)

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETO

VETERINARIJOS AKADEMIJA

GYVULININKYSTöS TECHNOLOGIJOS FAKULTETAS

SOCIALINIŲ MOKSLŲ IR INFORMATIKOS KATEDRA

Andrius Balvočius

VALSTYBINöS MAISTO IR VETERINARIJOS TARNYBOS

VYKDOMOS MAISTO TARŠOS STEBöSENOS REZULTATŲ

ANALIZö

Magistro darbas

(2)

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas pavadinimu “Valstybin÷s maisto ir veterinarijos tarnybos vykdomos maisto taršos steb÷senos rezultatų analiz÷”:

1. yra atliktas mano pačio;

2. nebuvo naudojamas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje;

3. nenaudojau šaltinių, kurie n÷ra nurodyti darbe, pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.

2010 12 06 Andrius Balvočius

(data) (autoriaus vardas, pavard÷) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe

(data) (autoriaus vardas, pavard÷) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DöL DARBO GYNIMO

... Ginti leista

... ...

...2010 12 10 Lina Ašmenskait÷

(data) (Vadovo vardas, pavard÷) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS SOCIALINIŲ MOKSLŲ IR INFORMATIKOS KATEDROJE

(aprobacijos data) (katedros ved÷jo vardas, pavard÷) (parašas)

Magistro darbas yra įd÷tas į ETD IS

(gynimo komisijos sekretor÷s parašas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentas

(vardas, pavard÷) (parašas)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

(3)

TURINYS

TURINYS...3 SĄVOKOS IR SANTRUMPOS ...4 SUMMARY ...5 ĮVADAS ...6 1. LITERATŪROS APŽVALGA...8 1.1 Maisto tarša ...8

1.2 Cheminiai maisto produktų taršos rizikos veiksnių tipai ...10

1.3 Cheminių junginių atsiradimo prielaidos maiste ir jų poveikis žmogaus sveikatai ...11

1.4 Teis÷s aktai, reglamentuojantys augalinių maisto produktų taršos steb÷senos programą...13

1.5 Kenksmingų medžiagų likučių steb÷senos plano sudarymas, vykdymas ir pateikimas. M÷ginių ÷mimo tvarka ir tyrimo metodai ...16

2. TYRIMŲ METODIKA...21

3. TYRIMŲ REZULTATAI ...22

3.1 Augalinių maisto produktų taršos steb÷sena ...22

3.2 Augalinių maisto produktų taršos steb÷senos rezulatatų analiz÷...24

3.3 Vietinių augalinių maisto produktų steb÷senos rezultatų analiz÷...37

3.4 Įvežtų iš ES šalių augalinių maisto produktų steb÷senos rezultatų analiz÷...39

3.5 Importuotų iš trečiųjų šalių augalinių maisto produktų steb÷senos analiz÷ ...42

IŠVADOS ...45

NAUDOTA LITERATŪRA ...46

(4)

SĄVOKOS IR SANTRUMPOS

1. Vietiniai augaliniai maisto produktai – augaliniai maisto produktai išauginti ar pagaminti Lietuvos respublikoje.

2. Įvežti augaliniai maisto produktai – augaliniai maisto produktai, įvežti iš ES šalių.

3. Importuoti augaliniai maisto produktai – augaliniai maisto produktai, importuoti iš trečiųjų šalių.

4. NMVRVI – Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas. 5. VMVT – Valstybin÷ maisto ir veterinarijos tarnyba.

(5)

SUMMARY

Author: Andrius Balvočius

Supervisor : Lina Ašmenskait÷

Final master work was done in 2009-2010 at the Department of Social Sciences and Informatics of Lithuanian Veterinary Academy, Tilž÷s g. 18, Kaunas.

The aims of the work was to carry out analysis of an official control in food of plant origin in order to evaluate implementation of food safety requirements in Lithuania. It was foreseen to review requirements of legal acts on food safety and to analize organizational chart of the official food control of plant origin in Lithania and assess results of the food control carried out in 2008 and 2009. Official control in food of plant origin is carried out by State Food ant Veterinary Service, which is responsible for the control of pesticide residues and for drawing up the monitoring programme. The programme was design by taking account of recommendations of the EU Commission, recommendations of the Ministry of Health, risk of pesticide contamination, data of earlier laboratory analysis, information of Plant Protection Service on the amounts of pesticides used. Samples are taken from the products obtained in Lithuania, transported from the EU countries and third countries (import). Samples are selected in accordance with the provisions of Commission Directive 2002/63/EC, which has been transposed into a national legal act approved by the order of the Minister of Health.

The analyses were carried out in the National Food and Veterinary Risk Assessment Institute. In 2007 -509, 2008 – 503 and 2009 – 266 samples on pollutants residues were selected from fruits, vegetables, grains and baby food; of these samples were tested in accordance with the monitoring programme. In most samples the detected level of pesticide was below the tolerable level, but not above MRL; and just by 5 samples in every year the MRL was exceeded.

It is recommended to make strengthen capacities of competent authorities in order to ensure competence of Lithuania in food safety and quality.

(6)

ĮVADAS

Žmonijos raidoje maistas - svarbiausias bioenergetinis šaltinis, atspindintis regiono ir tautos kultūrą. Maistas yra kiekvienos valstyb÷s valdymo mechanizmo svarbi reguliavimo sritis, nusakanti valdančių institucijų požiūrį į ekonominių, ekologinių ir socialinių klausimų sprendimą. Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, vis didesnis d÷mesys yra skiriamas maisto produktų kokybei. Tai lemia LR vyriausyb÷s agrarin÷ politika, kurios viena iš prioritetinių krypčių yra geros kokyb÷s maisto produktų gamybos ir rinkos sukūrimas. Tai sąlygoja ir naujas pirk÷jų požiūris į maistą bei žmonių susirūpinimas did÷jančia aplinkos tarša bei įtaka sveikatai, o taip pat galimybe pasirinkti produktus, esant didelei produktų gausai ir įvairovei.

Maisto produktų kokyb÷, tai savybių, sąlygojančių jo tinkamumą tenkinti tam tikrus vartotojo poreikius pagal išreikštą ar numanomą paskirtį, visuma. Pirk÷jų apklausų rezultatai rodo, kad pirk÷jai pirmenybę teikia saugiems produktams. Svarbiausi maisto produktų saugumo kriterijai, jų nuomone, yra radioaktyvių izotopų, pesticidų ir sunkiųjų metalų kiekis (Rutkovien÷ V., Danilčenko H, 1998). Tiesa, kai kada pirk÷jai yra priversti produktus rinktis pagal produktų kainą, o ne pagal kokybę, tačiau tai lemia šiuo metu egzistuojančios ekonomin÷s sąlygos. Jei būtų galimyb÷, 73 proc. pirk÷jų pirktų ekologiškus produktus ir sutiktų mok÷ti didesnę kainą.

Produktų kokyb÷ reiškiama ne tik maistinių savybių (fizinių, cheminių, mikrobiologinių) charakteristikomis, bet ir maisto saugą nusakančiais rodikliais. Bendrieji maisto produktų saugos rodikliai ir didžiausios leidžiamos teršalų koncentracijos normos yra nustatytos Lietuvos higienos normose [http://www.ku.lt/svmf/sveiki/EkokTyr.htm].

Darbo tikslas: atlikti augalinių maisto produktų steb÷senos rezultatų analizę Lietuvoje, siekiant įvertinti steb÷senos efektyvumą, užtikrinant maisto saugos kokybę.

Darbo tikslui įgyvendinti, reikia išspręsti šiuos uždavinius:

1. išanalizuoti augalinių maisto produktų steb÷senos rezultatus pagal maisto produktų grupes; 2. išanalizuoti vietinių augalinių maisto produktų steb÷senos rezultatus;

3. išanalizuoti įvežtų augalinių maisto produktų steb÷senos rezultatus; 4. išanalizuoti importuotų augalinių maisto produktų steb÷senos rezultatus.

(7)

pagalba, ištyrimo tema studijuojamos mokslin÷s literatūros, buvo išskiriami esminiai klausimai, paaiškinimai.

Praktin÷ tyrimo dalis yra paruošta, naudojant pirmin÷s ir antrin÷s informacijos sisteminimo, apibendrinimo duomenų metodus. Tyrimo duomenų apdorojimui buvo naudojamas sisteminimo metodas: duomenų grupavimas, lentelių sudarymas, grafin÷ duomenų analiz÷, kriterijų vertinimo bei sintez÷s metodas: gautų rezultatų apibendrinimas ir išvadų formavimas.

(8)

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1 Maisto tarša

Maisto tarša, tai medžiagos, kurios sugadina ar užteršia maistą, jį gali užteršti mikroorganizmai, pavyzdžiui, bakterijos arba parazitai, arba toksiškos medžiagos, nuo kurių maistas tampa netinkamu vartoti.

Maisto tarša yra rimta problema, nes d÷l to atsiranda per maistą plintančių ligų, tai kiekvienais metais turi įtakos žmonių sveikatai Jungtin÷se Valstijose ir iškyla 325000 hospitalizacijų atvejų, iš kurių yra 5000 mirčių. Taigi, galimos maisto taršos supratimas yra svarbi sudedamoji sveikos mitybos dalis [http://en.wikipedia.org/wiki/Food_contaminants#cite_note-0].

(9)

Išsilavinusiam ir save gerbiančiam piliečiui būtina žinoti, kokių medžiagų yra maiste ir kaip jos tenkina organizmo poreikius. Taip pat svarbu žinoti, kokie maisto produktai yra naudingi, kokie – ne. Maistinių medžiagų pasisavinimas priklauso ne tik nuo produktų chemin÷s sud÷ties, bet ir nuo gamybos bei paruošimo būdų, spalvos, skonio ir konsistencijos.

Maisto produktų kokyb÷ ir ypač jų sauga yra svarbiausias šiuolaikin÷s maisto pramon÷s uždavinys. Pastaruoju metu buvo paskelbta labai daug duomenų, susijusių su maisto užteršimu patogeniniais mikroorganizmais, kenksmingomis chemin÷mis medžiagomis ir įvairiais pašaliniais fiziniais objektais. 1990 m. vidutiniškai 120 d÷l maisto kylančių ligų buvo užregistruota 100 tūkst. gyventojų 11– oje Europos valstybių. Pagal v÷lesnius vertinimus, kai kuriose Europos valstyb÷se 100 tūkst. gyventojų per metus tenka mažiausiai 30 tūkst. stipraus gastroenterito atvejų, kurių priežastis – apsinuodijimas maistu. Visiškai aišku, kad tik dalis susirgimų yra užregistruojama, kiti lieka nežinomi maisto kokyb÷s kontrol÷s ir sveikatos institucijoms [http://www.lzuu.lt/nm/l-projektas/aug_mp_kokybe_s/2.htm].

Codex Alimentarius komisija nustato medžiagų liekanų didžiausią leistiną kiekį maisto produktuose. Vienas labai senų laikų posakis teigia: „Mes esame tai, ką mes valgome“. Reik÷tų nepamiršti, kad mūsų kūno chemin÷ sud÷tis yra tokia, kokia yra vartojamo maisto sud÷tis, nes mityba yra labai glaudžiai susijusi su mūsų sveikata. Iš tiesų, dabartinis žmogus dažnai net nesusimąsto, kokius maisto produktus perka parduotuv÷je ar užsiaugina darže. Kad ir kokia išeitis būtų pasirinkta, visiško apsisaugojimo nuo maisto produktų taršos nebus, tačiau kiekvienas iš mūsų turime galimybę pasirinkti tokį maistą, kuris taršos būtų paveiktas mažiausiai.

Kiekvienam iš mūsų yra be galo svarbu žinoti, kokie galimi maisto taršos šaltiniai, kai mes maisto produktus perkame parduotuv÷je, ir kokie pavojai tyko užteršti daržoves ir vaisius auginant juos darže, laukuose ar soduose. Pirkdami maisto produktus parduotuv÷se, dažniausiai vienus ar kitus renkam÷s tod÷l, kad d÷mesį patraukia graži ir patraukli pakuot÷ arba iš anksto žinome, kad mes tą produktą m÷gstame, jis yra skanus ir d÷l to net nekyla pagunda pažiūr÷ti perkamo produkto sud÷ties. Mūsų laikais dažnas pirk÷jas pirmiausiai d÷mesį atkreipia į kainą ir tik gerokai v÷liau į kokybę.

(10)

1.2 Cheminiai maisto produktų taršos rizikos veiksnių tipai

Chemin÷s medžiagos yra plačiai paplitusios gamtoje, bet kuriame etape gali patekti į maisto grandinę ir užteršti augalin÷s ir gyvūnin÷s kilm÷s produktus. Pagrindinius chemin÷s taršos šaltinius galime sąlyginai suskirstyti į natūraliai susidarančius maisto produktuose ir cheminę taršą, kuri atsiranda nenatūraliu būdu.

1 lentel÷. Chemin÷ maisto tarša (Venskutonis, 2003)

Natūralūs cheminiai junginiai, susidarantys maisto produktuose

Į maistą pridedami chemikalai

Mikotoksinai Žem÷s ūkyje naudojami chemikalai (trąšos, pesticidai, augimo hormonai)

Grybų toksinai Toksiški elementai (švinas, gyvsidabris, cinkas, arsenas)

V÷žiagyvių toksinai Maisto priedai ir dažai (konservantai, stabilizatoriai, tešlos kildinimo medžiagos ir pan.)

Ciguatoksinai Įvairūs įmon÷se naudojami chemikalai (dažai, tepalai, degalai)

Skombrotoksinai (histaminas) Nusikalstamos veiklos metu pridedami chemikalai (pramoninis sabotažas)

(11)

1.3 Cheminių junginių atsiradimo prielaidos maiste ir jų poveikis žmogaus

sveikatai

Maisto produktuose chemin÷ tarša gali atsirasti natūraliu būdu, be žmogaus veiklos padarinių. Vienas iš tokios taršos pavyzdžių yra mikotoksinai – pel÷sinių grybelių medžiagų apykaitos produktai. Mikotoksinai gali susidaryti ant maisto produktų, pašarų paviršiaus, gali patekti į žmogaus ar gyvūno organizmą. Mikotoksinais gali būti užteršti pieno ir m÷sos produktai, kruopos, miltai, kava, riešutai ir daugelis kitų maisto produktų. Šiuo metu žinoma apie 300 mikotoksinų rūšių, kurių poveikis žmogaus organizmui pasireiškia kaip l÷tinis ir sukelia rimtus sveikatos sutrikimus. Šeriant gyvulius supelijusiais pašarais, mikotoksinai patenka į gyvulio organizmą, o po to – ir į žmogaus. Jei supeliję grūdai naudojami maisto produktų gamyboje, tai mikotoksinai patenka tiesiai į maisto produktus. Tarp geriausiai žinomų ir ištirtų mikotoksinų yra aflatoksinai – grup÷ panašios struktūros junginių, kuriuos gamina tam tikri pel÷sių Aspergillus flavus ir A. parasiticus kamienai (Ventskutonis, 2003). Aflatoksinai yra vienos iš labiausiai toksiškų medžiagų, kurios atsiranda natūraliai, esant šiltoms ir dr÷gnoms oro sąlygoms (Čeponyt÷, 2005). Labiausiai paplitęs alfatoksinas B1 – stipriausias iš žinomų kancerogenų (Petraitis, 2003). Visame pasaulyje tiriamas pieno produktų užterštumas aflatoksinais. Išsivysčiusiose šalyse retai jų randama ir daugiausia leistinos normos, kitur tai rimta maisto saugos problema. Lietuvoje agroklimatin÷s sąlygos yra palankios mikromicetams augti, tod÷l maisto produktai ir pašarai gali būti užteršti aflatoksinais, nurodo Jasutien÷, Garmien÷ (2004). Pagal Komisijos Reglamentą (EB) Nr. 1881/2006, mikotoksinai (pel÷sinių grybų toksinai) tiriami pagal atskiras mikotoksinų grupes (pvz: aflatoksinai ir ochratoksinas). Aflatoksinai tiriami ne tik piene, bet ir riešutuose, grūduose, džiovintuose vaisiuose, kūdikių ir vaikų maiste, ochratoksinas A – džiovintose vynuog÷se, kavoje, neperdirbtuose grūduose, kūdikių ir vaikų maiste, vynuogių sultyse, deoksinivalenolis, zearalenonas – grūduose, miltuose, gemaluose, s÷lenose, javainiuose, dribsniuose, makaronuose, kūdikiams ir mažiems vaikams skirtame maiste iš perdirbtų grūdų. Fumonizinas – neperdirbtuose kukurūzų grūduose, kukurūzų miltuose, rupiniuose, kruopose, gemaluose, rafinuotame kukurūzų aliejuje, tiesiogiai žmon÷ms vartoti skirtuose kukurūzų produktuose bei kūdikiams ir mažiems vaikams skirtuose perdirbti kukurūzų produktuose ir kūdikių maiste. Toksinai T - 2 ir HN - 2 – neperdirbtuose grūduose ir grūdų produktuose. Mikotoksinai gali sukelti žmogui nevaisingumą, ląstelių intoksikacijas, kepenų v÷žį, sunkius vaisiaus apsigimimus ir kitas labai pavojingas ligas.

(12)

kenk÷jams naikinti buvo plačiai naudojami nuo 4 iki 7 dešimtmečio. Šie chemikalai paprastai n÷ra pavojingi, jei griežtai laikomasi jų panaudojimo taisyklių. Pavojus iškyla tuomet, kai jie naudojami ne pagal paskirtį arba viršijamos jų leidžiamos doz÷s, nustatytos LR teis÷s aktais. Pesticidai turi kancerogeninį poveikį bei neigiamai veikia reprodukciją (Čeponyt÷, 2005). V. F. Bulger ir D. Kupfer (1983) teigia, kad pesticidai yra chemiškai ir mikrobiologiškai labai stabilūs, ilgai išlieka aplinkoje, yra kumuliatyvūs, tod÷l yra kenksmingi aplinkai ir žmogui. Neigiamas chloro organinių pesticidų poveikis žmogaus organizmui pasireiškia dirginančiu, imunotoksiniu, neurotoksiniu, teratogeniniu, kancerogeniniu ir kitais poveikiais (Rutkovien÷, Kranauskas, 2008). Pesticidų ir herbicidų panaudojimą nustato įstatymai, kurie taip pat apibr÷žia maksimalias leidžiamas šių medžiagų koncentracijas maisto produktuose. Draudžiama į prekybos įmones priimti maisto produktus, kuriuose ši norma yra viršijama. Nors šie pesticidai jau seniai nevartojami, jų likučiai vis dar randami aplinkoje, tod÷l yra svarbu tirti jų likučius maisto produktuose. Kaip rodo Valstybin÷s Maisto ir Veterinarijos Tarnybos duomenys, vien per 2007 metus buvo šešis kartus išsiųsti pranešimai į Europos komisiją d÷l neleistinos pesticidų likučių koncentracijos maisto produktuose (pranešimo Nr. 2007/AAV; 2007/CMV; 2007/ CAN; 2007/ BHZ; 2007/ CLI;2007/ BEN). Daugiausiai pesticidų rasta vaisiuose: fenitrotionas rastas apelsinuose, etionas ir lambda - cihaltrinas – granatuose, lindnas – garstyčių s÷klose, dichlorvosas - persikuose. Pesticidų likučiai, viršijantys normą, aptikti ir konditerijos gaminiuose (VMVT).

(13)

išsilaiko aplinkoje, iš kurios patenka į maisto grandinę. Europos komisijos reglamentu Nr. 1881/2006 yra nustatyta didžiausia leistina dioksino koncentracija maisto produktuose. Ta riba yra labai žema, kad nekeltų pavojaus vartotojų sveikatai (EC).

Maisto priedai ir dažai – dedami į maistą technologiniais tikslais – kaip konservantai, suteikiantys skonį ir spalvą, padidinantys maistinę vertę. Tai medžiagos, kurios n÷ra vartojamos kaip atskiros ir tipiškos maisto produktų dalys, įd÷tos į maisto produktus technologiniais tikslais (gamybos, pakavimo, gabenimo ar laikymo) (Lažauskas, 2005). Tačiau turi būti išlaikytos maisto produktuose leidžiamos maksimalios jų doz÷s, kurias reglamentuoja Lietuvos higienos norma HN53. Leidžiami vartoti maisto priedai. Į Lietuvą įvežamuose maisto produktuose fiksuojamos per didel÷s maistinių priedų koncentracijos kramtomojoje gumoje, maisto papilduose (VMVT).

Aptinkama ir neleistinų maisto priedų – eritrozino (pranešimas Europos Komisijai Nr.2007/ CDA, 2007-09-07), kurį pagal Lietuvos higienos normą HN 53:2003, galima naudoti griežtai ribojant ir tik tam tikriems maisto produktams, pvz., kokteiliams, skintoms ir cukruje virtoms vyšnioms. Ypatingai pavojingi maisto saugos požiūriu yra vadinamieji Sudano dažai, kurie priklauso pramoninių dažų grupei ir yra naudojami, siekiant paryškinti ar išlaikyti nepakitusią prieskonių ar palmių aliejaus spalvą. ES reikalavimai neleidžia šių dažų naudoti maisto produktuose, tačiau produktuose, importuotuose iš trečiųjų šalių (Irano, Turkijos, Pakistano, Indijos), jų pasitaiko. Tod÷l labai svarbu apsaugoti mūsų rinką nuo tokių nesaugių maisto produktų. Valstybin÷ maisto ir veterinarijos tarnyba, nustačiusi, kad produktas yra pavojingas, taiko šias ribojimo priemones: įpareigoja gamintoją ir platintoją pašalinti jį iš rinkos ir saugiai sunaikinti. ES įsisteigusiam importuotojui kiekvienos siuntos dokumentuose privalu pateikti informaciją apie atliktus tyrimus d÷l Sudano dažų, o jeigu tokios informacijos n÷ra – min÷tus tyrimus būtina atlikti (Čeponyt÷, 2005).

1.4 Teis÷s aktai, reglamentuojantys augalinių maisto produktų taršos steb÷senos

programą

Augalinių maisto produktų steb÷sena vykdoma vadovaujantis LR ir ES teis÷s aktais.

(14)

Šis įstatymas taikomas juridiniams ir fiziniams asmenims, įmon÷ms, neturinčioms juridinio asmens teisių, teikiantiems į rinką produktus, skirtus vartotojų asmeniniams ir ūkio poreikiams tenkinti.

LR maisto įstatymo pagrindinis tikslas – užtikrinti kad:

1) į rinką būtų tiekiamas maistas, atitinkantis šio įstatymo ir kitų teis÷s aktų nustatytus saugos reikalavimus;

2) maistas atitiktų tarptautinius laisvam prekių jud÷jimui keliamus reikalavimus ir Lietuvos maisto gamintojai gal÷tų pl÷sti savo produktų eksportą į kitas šalis, o Lietuvoje pagamintas maistas lengviau konkuruotų tarptautin÷je rinkoje;

3) būtų skatinama ekologiškų žem÷s ūkio produktų gamyba, sveikesn÷ Lietuvos gyventojų mityba, gerinanti žmonių sveikatą (Žin., 2000, Nr. 32-893).

Įstatymas nustato tiekiamo į rinką maisto bei jo tvarkymo reikalavimus, valstyb÷s institucijų bei visuomeninių vartotojų teisių gynimo organizacijų kompetenciją, užtikrinant maisto saugą, taip pat reglamentuoja maisto gamintojų, paslaugų teik÷jų bei pardav÷jų pareigas ir atsakomybę.

Įstatymas apibr÷žia tiek rinkos, tiek gamybos reikalavimus:

• į rinką turi būti teikiamas šiame įstatyme bei kituose teis÷s aktuose nustatytus saugos reikalavimus atitinkantis maistas;

• maistas visais jo ruošimo ir teikimo vartotojams etapais (“nuo lauko iki stalo”) turi būti tvarkomas laikantis ne tik šio įstatymo, bet ir kitų teis÷s aktų.

Suteiktas prioritetas maisto saugai. Atsakomyb÷ už produktų saugą tenka gamintojui (importuotojui). Gamintojo sąvoka atitinka Produktų saugos įstatyme nusakytą terminą, tai – Lietuvos respublikos teis÷s aktų nustatyta tvarka įregistravęs veiklą asmuo, kuris pagamino maistą arba apie tai viešai pareišk÷, pažym÷damas jį savo pavadinimu, prek÷s ženklu ar kitu skiriamuoju ženklu; veikia kaip gamintojo atstovas ir gamintojo prašymu bei pateikdamas savo pavadinimą pateikia į rinką maistą arba, jei gamintojo atstovo n÷ra, maistą importuoja. Visi gamintojai, pardav÷jai ir paslaugų teik÷jai privalo laikytis maisto įstatymo bei kitų teis÷s aktų reikalavimų, vykdyti valstybin÷s maisto kontrol÷s institucijų nurodymus ir reikalavimus. Pažeidę įstatymo ir kitų teis÷s aktų reikalavimus atlygina nukent÷jusiesiems padarytą žalą produktų saugos ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (Žin., 2000, Nr. 32-893).

(15)

Europos parlamento ir tarybos reglamentas (EB) Nr. 178/2002 nustato maistui skirtų teis÷s aktų bendruosius principus bei reikalavimus, įsteigiančiu Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančiu su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 6 tomas, p. 463).

LR VMVT tarnybos inspektoriai, tikrindami įmones, vadovaujasi 2004 m. balandžio 29 d. išleistu Europos parlamento ir tarybos reglamentu (EB) Nr. 882/2004 d÷l valstybin÷s kontrol÷s, kurią atlieka VMVT tarnybos inspektoriai siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teis÷s aktų, gyvūnų sveikatos ir gerov÷s taisyklių (OL 2004 m. specialusis leidimas, 3 skyriaus, 45 tomas, p. 200).

Vienas svarbiausių ir pagrindinių dokumentų, kuriuo vadovaujasi gamintojai tirdami savo gaminamus produktus bei naudodami žaliavas iš Lietuvos tiek÷jų ar užsienio valstybių importuotojų, pagrindinis gamintojų darbo įrankis, apsprendžiantis didžiausius leidžiamus teršalų ir pesticidų likučius maisto produktuose ir žaliavose, yra Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. V - 773 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 54:2003 ,,Maisto produktai. Didžiausios leidžiamos teršalų ir pesticidų likučių koncentracijos“ (Žin., 2004, Nr. 45 - 1487) (toliau – Lietuvos higienos norma HN 54:2003).

Kiti žemiau išvardinti dokumentai apsprendžia konkrečių rūšių ir kilm÷s maisto teršalų nustatymo metodus ir leidžiamus kiekius produktuose , yra naudojamasi:

• 2006 m. vasario 23 d. komisijos reglamentu (EB) Nr. 401/2006, nustatančiu ÷minių ÷mimo ir analiz÷s metodus, skirtus oficialiai mikotoksinų kiekio maisto produktuose kontrolei (OL 2006 L 70, p. 12).

• 2006 m. lapkričio 6 d. komisijos reglamentu (EB) Nr. 1635/2006, nustatančiu išsamias tarybos reglamento (EEB) Nr. 737/90 d÷l reikalavimų, keliamų trečiųjų šalių kilm÷s žem÷s ūkio produktų importui po Černobylio atomin÷s elektrin÷s avarijos, taikymo taisykles (OL 2006 L 306, p. 3).

• 2006 m. gruodžio 19 d. komisijos reglamentu (EB) Nr. 1881/2006, nustatančiu didžiausias leistinas tam tikrų teršalų maisto produktuose koncentracijas (OL 2006 L 364, p. 5)

• 2006 m. gruodžio 19 d. komisijos reglamentu (EB) Nr. 1882/2006, nustatančiu m÷ginių ÷mimo ir tyrimo metodus vykdant oficialių nitratų koncentracijos tam tikruose maisto produktuose kontrolę (OL 2006 L 364, p. 25).

(16)

• Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. V - 787 „D÷l M÷ginių ÷mimo metodų pesticidų likučių koncentracijoms maisto produktuose nustatyti patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 45 - 1488) (toliau – M÷ginių ÷mimo metodai).

• Valstybin÷s maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2007 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. B1 - 883 „D÷l Valstybinių m÷ginių pa÷mimo laboratoriniam tyrimui nurodymų patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 139 - 5746).

• 2007 m. kovo 28 d. komisijos rekomendacija 2007/196/EB d÷l furano koncentracijos maisto produktų steb÷senos (OL 2007 L 88, p. 56).

• 2007 m. geguž÷s 3 d. komisijos rekomendacija 2007/331/EB d÷l akrilamido kiekio maisto produktuose steb÷senos (OL 2007 L 123, p. 33).

• 2008 m. vasario 4 d. komisijos rekomendacija 2008/103/EB d÷l 2008 m. koordinuotos Bendrijos steb÷senos programos, kuria siekiama užtikrinti, kad būtų neviršijamos didžiausios leistinos pesticidų likučių koncentracijos vert÷s grūduose ir kai kuriuose kituose augalin÷s kilm÷s produktuose bei ant jų, ir d÷l 2009 m. nacionalinių steb÷senos programų (OL 2008 L 36, p. 7).

• 2009 m. patvirtinamųjų valstybinių maisto produktų m÷ginių tyrimo planas (pagal LR VMVT direktoriaus 2009 - 04 - 16 įsakymą Nr. B1-182).

1.5 Kenksmingų medžiagų likučių steb÷senos plano sudarymas, vykdymas ir

pateikimas. M÷ginių ÷mimo tvarka ir tyrimo metodai

Augalinių maisto produktų taršos steb÷senos plano tikslas – užtikrinti, kad pašarai tiekiami rinkai būtų saugūs ir kokybiški. Lietuvoje augalin÷s kilm÷s maisto produktų steb÷sena vykdoma nuo 2002 m. Augalinių maisto produktų taršos steb÷senos programą vykdo VMVT, Nacionalin÷ veterinarijos laboratorija (toliau – NVL), apskričių ir miestų VMVT (toliau – teritorin÷s VMVT).

VMVT yra centrin÷, kompetetinga institucija, organizuojanti, koordinuojanti ir atliekanti maisto produktų valstybinę kontrolę Lietuvoje. VMVT, vykdydama teršalų steb÷senos programą, savo veikloje vadovaujasi ES teis÷s aktais, LR įstatymais, reglamentais ir higienos normomis. VMVT vykdo šiuos uždavinius:

(17)

2. reguliariai renka duomenis apie augalinių maisto produktų cheminę taršą iš nustatytų teritorijų (vietovių) ir apie įvežtus iš ES šalių, ir importuotus iš trečiųjų šalių augalinius maisto produktus;

3. kaupia ir vertina informaciją apie rizikos veiksnius ir ją naudoja vykdant valstybinę kontrolę visoje maisto grandin÷je „nuo lauko iki stalo“;

4. teikia informaciją gamintojams, vartotojams ir asociacijoms, LR Vyriausybei ir kitoms LR įstaigoms ir institucijoms apie vykdomos valstybin÷s kontrol÷s duomenis;

5. taiko priemones augalinių maisto produktų taršai mažinti;

Nustatę augaliniuose maisto produktuose teršalų koncentracijos viršijimą, pagal reglamentą (EB) Nr. 1881/2006, ir pesticidų liekanas, pagal Lietuvos higienos normos HN 54:2003 nurodytas didžiausias leidžiamąsias koncentracijas, privalo skubiai pašalinti tokius produktus iš rinkos ir užtikrinti, kad tokie produktai nepatektų vartotojams.

Maisto skyrius yra struktūrinis VMVT padalinys, kuris rengia ir derina metinę augalinių maisto produktų steb÷senos programą su kitomis programą vykdančiomis įstaigomis, nustato augalinių maisto produktų m÷ginių ÷mimo planą. Ruošiant planą atsižvelgiama į:

• reglamento (EB) Nr. 1213/2008 nuostatas; • Sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijas;

• augalinių maisto produktų užteršimo pesticidų liekanomis ir kitais teršalais riziką;

• pesticidų naudojimo apimtį pagal Valstybin÷s augalų apsaugos tarnybos prie Žem÷s ūkio ministerijos (toliau – VAAT) duomenis, gautą informaciją iš VAAT apie augintojus, naudojančius neregistruotas Lietuvoje augalų apsaugos priemones bei preparatų naudojimą kitiems augalams nei nustatyta teis÷s aktuose;

• dviejų pra÷jusių metų laboratorinių tyrimų, atliktų NMVRVI, duomenis; • NMVRVI rizikos vertinimo rezultatus;

• ES šalių metinių ataskaitų d÷l pesticidų liekanų maisto produktuose nustatymo duomenis; • skubiuosius pranešimus apie nesaugius maisto produktus ir pašarus, tiekiamus į rinką (toliau – RASFF sistema).

• finansinius išteklius.

(18)

apibendrinimą. Rengia kokyb÷s darbo instrukcijas, inspektorių mokymus, seminarus d÷l programos įgyvendinimo bei analizuoja teritorinių VMVT sprendimus d÷l taikytų rinkos ribojimo priemonių. Bendradarbiauja su žiniasklaida, teikia visuomenei informaciją apie gautus laboratorinių tyrimų rezultatus. Atstovauja Lietuvai ES institucijų vykdomoje pesticidų steb÷senos veikloje, rengia metinę ataskaitą ir teikia ją Europos komisijai.

Skubios veiklos ir užkrečiamųjų ligų skyrius pagal RASFF sistemos duomenis teikia VMVT, Veterinarijos sanitarijos ir maisto skyriui informaciją, susijusią su pesticidais, nustatytais augaliniuose maisto produktuose. Taip pat teikia pranešimus per RASFF sistemą EK apie pesticidų ir kitų teršalų viršijimą augaliniuose maisto produktuose.

Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas. VMVT pavaldi įstaiga, kuri pagal kompetenciją užtikrina efektyvų valstyb÷s politikos įgyvendinimą maisto ir pašarų saugos ir kokyb÷s bei veterinarijos srityse. NMVRVI atlieka rizikos vertinimą, NMVRVI laboratorijose atliekami maisto, vandens ir pašarų saugos ir kokyb÷s tyrimai, pavojingų žmon÷ms ir gyvūnams ligų suk÷l÷jų tyrimai, nustatomos gyvūnų užkrečiamosios ligos, gyvūnų susirgimų ir gaišimo priežastys;

• atlieka augalinių maisto produktų m÷ginių laboratorinius tyrimus pesticidų liekanoms nustatyti pagal reglamentą (EB) Nr. 396/2005;

• teikia išvadas apie tirto augalinio maisto produkto atitiktį teis÷s aktų reikalavimams; • derina m÷ginių ÷mimą ir jų pristatymą į NMVRVI laboratorijos departamentą;

• tiria pesticidų liekanas, atsižvelgdamas į naudojamų metodų efektyvumą, ekonomiškumą, galimybę naudoti multimetodą (-us);

• rengia atliktų laboratorinių tyrimų ataskaitas; • dalyvauja EK metin÷se ataskaitose;

• diegia pesticidų liekanų nustatymo metodus;

• rengia kokyb÷s procedūras pesticidų liekanų analizei pesticidų tarpusavio sąveikai tiriamame mišinyje, analitinio metodo tinkamumui ir pakartojimui bei rezultatams įvertinti;

• atlieka laboratorinius tyrimus pagal programą;

• dalyvauja ES referentinių laboratorijų veikloje, tarptautin÷se kokyb÷s užtikrinimo programose, lyginamuosiuose tyrimuose;

• atstovauja Lietuvai ES, Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) pos÷džiuose pesticidų tyrimų srityje.

Teritorin÷s VMVT pagal šią programą:

(19)

• tvirtina m÷ginių ÷mimo ir pristatymo kalendorinius planus 2009 metams; • pristato m÷ginius į NMVRVI;

• gavusios pranešimą iš NMVRVI apie nustatytą m÷ginio užteršimą chemin÷mis medžiagomis ir tyrimo išvadas (tyrimo protokolus) apie nustatytas pesticidų liekanas, viršijančias DLK, imasi priemonių sustabdyti ir uždrausti nesaugaus augalinio maisto produkto tiekimą rinkai ir / arba iš÷mimą iš rinkos;

• pagal kompetenciją organizuoja ir vykdo priemones augalinių maisto produktų taršai mažinti teritoriniu principu.

Nustatomi pesticidai ir kiti teršalai, tyrimų metodai. Valstybinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas – pagrindin÷ laboratorija, tirianti medžiagų liekanas. Medžiagų liekanų tyrimai atliekami Cheminių, Maisto produktų mikrobiologinių ir Radiologinių tyrimų skyriuose. Cheminių tyrimų skyrius atlieka cheminius tyrimus, numatytus steb÷senos plane (pesticidų, sunkiųjų metalų ir mikotoksinų).

EK 2005 – 2006 m. ataskaitų duomenimis, kriauš÷s, bulv÷s, pupos, morkos, špinatai, agurkai, apelsinai, mandarinai, ryžiai ir kiti maisto produktai dažniausiai yra nesaugūs d÷l pesticidų procimidono, chlorprofamo, cipermetrino, chlorpirifoso, endosulfano, maneb - grup÷s, dimetoato likučių viršijimo 13 – 35 kartus, pesticido dimetoato viršijimo leistiną normą 108 kartus.

Pesticidų liekanoms ir kitiems teršalams nustatyti naudojami šie metodai:

SDP 5.4.4. Chl:2006 (dujų chromatografinis metodas) pagal LST EN 12393 - (1 - 3) : 2000 ,,Neriebalingi maisto produktai. Daugiapakopis pesticidų likučių nustatymas dujų chromatografijos metodu“; NVL atliktos įteisinimo procedūros 240 pesticidų nustatyti.

LST EN 12396 – 1 : 2000 ,,Neriebalingi maisto produktai. Ditiokarbamatų ir tiramo pesticidų likučių nustatymas“; nustatomi pesticidai: CS2 – manebo grup÷ (manebas, mancocebas, metiramas,

propinebas, zinebas) ir tiramas.

SDP 5.4.4. Chl 57 : 2007 (SCh – MS - MS) skysčių chromatografijos masių spektrometrijos metodu nustatomi pesticidai: tiabendazolas, o - fenilfenolas, benzimidazolai, benomilo grup÷; metodas akredituotas (metodas modifikuojamas).

Individualiais pesticidų nustatymo metodais nustatomi pesticidai: chinoksifenas, chlormekvatas, dinokapas, heksitiazoksas, indoksakarbas, mepikvatas, piretrinas, tebufenozidas, bupirimatas, ciprodinilas, karbarilas, spiroksaminas, imidaklopridas, metomilas, pirimetanilas. NMVRVI netiriami, kol metodai nebus įdiegti, tyrimai atliekami kitose laboratorijose.

(20)

Sunkieji metalai (kadmis ir švinas), alavas ir radioaktyvusis cezis nustatomi oficialiais Lietuvoje galiojančiais metodais.

Mikotoksinai (dioksinivalenolis, zearalenonas, aflatoksinai) nustatomi imunofermentin÷s analiz÷s metodu, gavus teigiamą rezultatą patvirtinama skysčių chromatografijos metodais.

3 - MCPD (3 – monochloropropano - 1,2 diolis) nustatomas dujų chromatografijos metodu.

M÷ginių ÷mimo tvarka. M÷giniai d÷l pesticidų liekanų koncentracijos nustatymo laboratoriniams tyrimams imami vadovaujantis M÷ginių ÷mimo metodais.

VMVT kontroliuojamų prekių m÷ginių pa÷mimo ir pristatymo į NMVRVI tvarka aprašyta kokyb÷s sistemos programoje KT – 3 - 1, patvirtintoje Valstybin÷s maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2007 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. B1 - 221. Valstybinių m÷ginių pa÷mimo laboratoriniam tyrimui nurodymai patvirtinti Valstybin÷s maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2007 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. B1 - 883.

Paimtų baklažanų, bananų, žiedinių kopūstų, vynuogių, apelsinų sulčių, žirnių ( šviežių ir / arba užšaldytų, be ankščių), saldžiųjų pipirų, kviečių m÷giniai, kuriuose pesticidų liekanos bus nustatomos pagal reglamentą (EB) Nr. 1213/2008, svoris turi sudaryti ne mažiau kaip 3 kg, kitų augalinių maisto produktų – ne mažiau negu nurodyta m÷ginių ÷mimą reglamentuojančiuose teis÷s aktuose (dažniausiai 1 kg).

Kūdikių maisto produktų m÷giniai imami iš esančių rinkoje, įvežtų iš ES arba importuotų iš trečiųjų šalių, kūdikių maisto produktų. Pageidautina, kad kūdikių maisto produktų sud÷tyje būtų perdirbtų grūdų.

Būtina paimti 10 ekologiškų augalinių maisto produktų, išaugintų Lietuvos respublikoje arba ES ekologin÷s žemdirbyst÷s ūkiuose, m÷ginių. M÷ginių pa÷mimo tirti akte būtina nurodyti, kad tai yra ekologiška produkcija. M÷giniai imami ne rečiau kaip 1 kartą per sezoną pagal tiriamą produkciją.

Įvežtų augalinių maisto produktų iš ES šalių m÷ginius, pesticidų liekanoms nustatyti, teritorinių VMVT maisto produktų inspektoriai ima rinkoje, atsižvelgdami į rizikos kriterijus ir atsižvelgdami į rizikos kriterijus ir RASFF sistema gautus pranešimus apie nustatytus nesaugius produktus.

(21)

2. TYRIMŲ METODIKA

Magistrantūros darbas atliktas 2008 – 2010 metais Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Veterinarijos akademijos Socialinių moklų ir informatikos katedroje ir Valstybin÷je maisto ir veterinarijos tarnyboje.

Analizuojant teorinius maisto saugos komponentus, cheminius maisto užteršimo rizikos veiksnių tipus, cheminių junginių atsiradimo maiste prielaidas ir sukeliamą gr÷smę vartotojams, darbe buvo analizuota, apibendrinta, sisteminta, lyginta mokslin÷ literatūra. Šių metodų pagalba, ištyrimo tema studijuojamos mokslin÷s literatūros, buvo išskiriami esminiai klausimai, paaiškinimai.

(22)

3. TYRIMŲ REZULTATAI

3.1 Augalinių maisto produktų taršos steb÷sena

Lietuvoje augalinių maisto produktų taršos steb÷sena vykdoma nuo 2002 m.Vykdant augalinių maisto produktų taršos steb÷senos programą, atrenkami augalinių maisto produktų m÷giniai iš importuotų, įvežtų iš ES šalių ir šalies rinkoje esančių maisto produktų.

Pagal maisto taršos steb÷senos programą 2003 – 2009 m. ištirtų m÷ginių ir neatitikimų skaičius pateiktas 2 lentel÷je. Iš lentel÷je pateiktų duomenų matyti, kad 2003 - 2009 m. ištirta nuo 266 – 751 m÷ginių. Tyrimų duomenimis, pagal augalinių maisto produktų taršos steb÷senos programą, 2003 – 2005 m. saugos reikalavimų neatitiko 0,9 proc., 2006 – 1,5 proc., 2007 m. – 1,2 proc., 2008 – 1 proc., 2009 m. – mažiau nei 2 proc. tirtos produkcijos. Tod÷l remdamiesi tyrimų duomenimis galime teigti, kad Lietuvos rinkai tiekiama saugi produkcija (VMVT).

2 lentel÷. Steb÷senos m÷ginių tyrimų skaičius ir neatitikimų skaičius nustatytas augalinių maisto produktų steb÷senos m÷giniuose 2003 - 2009 m.

Metai Ištirti m÷giniai Neatitikimų skaičius Neatitikimų proc.

2003 751 7 0,9 2004 448 4 0,9 2005 454 4 0,9 2006 471 7 1,5 2007 509 6 1,2 2008 503 5 1 2009 266 5 1,9

(23)

266 457 491 489 14 18 14 0 100 200 300 400 500 600 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. Ištirti m÷giniai d÷l chemin÷s taršos Ištirti m÷giniai d÷l radiologin÷s taršos

1 paveikslas. Steb÷senos m÷ginių skaičiaus kitimas

Pagal augalinių maisto produktų taršos steb÷senos programą augaliniuose maisto produktuose tiriami pesticidų likučiai, sunkieji metalai (švinas, kadmis, alavas), mikotoksinai (aflatoksinas B1, aflatoksinų B1, B2, G1, G2 suma, deoksinivalenolas, ochratoksinas A, zearalenonas), 3-MCPD, nitratai, patulinas, akrilamidas ir furanas (3 lentel÷).

(24)

3 lentel÷. Steb÷senos m÷ginių pasiskirstymas Kiti teršalai Metai Ištirti m÷giniai Pesticidų likučiai SM (sunkieji metalai)

3MCPD Patulinas Nitratai Miko-toksinai Alavas 2006 471 327 37 12 19 14 34 - 2007 509 326 32 11 16 7 48 4 2008 503 351 20 9 12 7 41 2 2009 266 218 - - - -

Pagal augalinių maisto produktų taršos steb÷senos programą, maisto produktai 2007 m. saugos reikalavimų d÷l chemin÷s taršos neatitiko – 6 m÷giniai arba 1,2 proc. nuo visų tirtų m÷ginių skaičiaus, 2008 m. ir 2009 m. – po 5 m÷ginius, tai sudar÷ atitinkamai 1 proc. ir 1,88 proc. nuo visų tirtų m÷ginių skaičiaus.

3.2 Augalinių maisto produktų taršos steb÷senos rezulatatų analiz÷ pagal produktų

grupes

Pagal augalinių maisto produktų taršos steb÷senos programą Lietuvoje tiriami 45 pavadinimų augalin÷s kilm÷s maisto produktai:

• daržov÷s, šviežios arba užšaldytos (taip pat ir šiltnamin÷s): morkos, paprikos, pupel÷s, baklažanai, kopūstai, agurkai, pomidorai, porai, svogūnai, žiediniai kopūstai, arbūzai, salotos, špinatai;

• bulv÷s, grybai, riešutai;

• vaisiai ir uogos, švieži arba užšaldyti: obuoliai, kriauš÷s, slyvos, apelsinai, mandarinai, citrinos, persikai, granatai, vynuog÷s, brašk÷s, razinos, bananai, vaisių sultys;

• grūdai ir jų produktai (maistiniai kviečiai, rugiai, pupel÷s, kukurūzai, grikiai, ryžiai, miežiai); • kūdikių maistas;

• ekologiški augaliniai maisto produktai (daržov÷s, vaisiai).

(25)

(vidutiniškai 3,6 proc.), ekologiškų augalin÷s kilm÷s maisto produktų (vidutiniškai 2,45 proc.), m÷ginių (4 lentel÷).

4 lentel÷. Steb÷senos m÷ginių skaičiaus kitimas pagal maisto produktų grupes

2007 metai 2008 metai 2009 metai

Maisto produktai Ištirti m÷giniai Proc. Ištirti m÷giniai Proc. Ištirti m÷giniai Proc. Daržov÷s, grybai 156 33,3 146 32,4 85 36,2 Bulv÷s 12 2,6 14 3,2 5 2,1 Vaisiai, riešutai 151 32,3 140 31,2 75 32 Uogos 22 4,7 26 5,8 5 2,1 Grūdai ir jų produktai 63 13,4 58 13 21 8,9 Kūdikių maistas 16 3,4 14 3,2 10 4,25 Ekologiški augaliniai maisto produktai (daržov÷s, vaisiai)

7 1,5 7 1,6 10 4,25

Kiti produktai 42 9,0 43 9,6. 24 10,2

Daržovių ir grybų tyrimai. Pagal steb÷senos programą 2008 metais buvo ištirti 146 daržovių ir grybų m÷giniai. Tuo tarpu 2009 m. ištirti tik 85 m÷giniai – 41,8 proc. mažiau nei 2008 m. (5 lentel÷).

5 lentel÷. Planuotų ir ištirtų daržovių ir grybų m÷ginių skaičius

2008 m. 2009 m. Pokytis, proc.

Planuota ištirti m÷ginių 140 83 - 40,7

Ištirta m÷ginių 146 85 - 41,8

(26)

5 130 6 5 0 20 40 60 80 100 120 140 Pesticidai Sunkieji metalai Nitratai Cezis

2 paveikslas. D÷l chemin÷s taršos ištirtų daržovių ir grybų m÷ginių skaičius 2008 m.

Tirtų daržovių ir grybų m÷ginių ir neatitikimų skaičius 2008 – 2009 m. pateiktas 6 lentel÷je. Nuo visų tirtų daržovių m÷ginių skaičiaus, 2008 m. daugiausiai ištirta agurkų (13,7 proc.), kopūstų (12,3 proc.), paprikos (11 proc.) m÷ginių, o 2009 m. – špinatų (18,7 proc.), česnakų, morkų, žirnių (po 17,6 proc.). Kaip matyti iš lentel÷je pateiktų duomenų, 2009 m. d÷l chemin÷s taršos nebuvo tirti pomidorai, pupel÷s, svogūnai ir salotos.

(27)

6 lentel÷. Ištirtų daržovių m÷ginių ir nustatytų neatitikimų skaičius 2008 metai 2009 metai Maisto produktai Ištirti m÷giniai Proc. Neatitikimų skaičius Ištirti m÷giniai Proc. Neatitikimų skaičius Agurkai 20 13,7 1 2 2,3 0 Baklažanai 5 3,4 0 14 17 2 Česnakai 12 8,2 0 15 17,6 0 Kopūstai 18 12,3 0 2 2,3 0 Morkos 6 4,1 0 15 17,6 0 Paprika 16 11 0 2 2,3 0 Pomidorai 6 4,1 1 - - - Porai 11 7,5 0 2 2,3 0 Pupel÷s 12 8,2 0 - - - Salotos 12 8,2 0 - - - Svogūnai 11 7,5 0 - - - Špinatai - - - 16 18,7 0 Žirniai (švieži arba užšaldyti, be ankščių) 10 6,9 0 15 17,6 0 Žiediniai kopūstai 7 4,9 0 2 2,3 0

Bulvių tyrimai. Pagal steb÷senos programą 2008 m. buvo ištirti 14 bulvių m÷ginių, iš kurių 13 m÷ginių pesticidų ir vienas m÷ginys - sunkiųjų metalų (švino, kadmio) likučiams nustatyti. Pabr÷žtina, kad 2009 m. bulvių tyrimų skaičius sumaž÷jo 64,3 proc., palyginti su 2008 m. 2009 m. ištirti tik 5 bulvių m÷giniai cheminei taršai nustatyti (7 lentel÷). Neatitikimų nenustatyta.

7 lentel÷. Planuotų ir ištirtų bulvių m÷ginių skaičius

(28)

Vaisių ir riešutų tyrimai. Pagal 2008 ir 2009 m. steb÷senos programą buvo ištirta 215 vaisių ir riešutų m÷ginių. Palyginti su 2008 m., 2009 m. vaisių ir riešutų m÷ginių skaičius sumaž÷jo 64,3 proc. (8 lentel÷)

8 lentel÷. Planuotų ir ištirtų vaisių bei riešutų m÷ginių skaičius

Vaisiai

Riešutai

Planuota ištirti m÷ginių 25 3 - 75

(29)

5 ₂ 20 107 1 5 0 20 40 60 80 100 120

Pesticidai Sunkieji metalai Mikotoksinai

Vaisiai Riešutai

3 paveikslas. D÷l chemin÷s taršos ištirtų vaisių ir riešutų m÷ginių skaičius

Tirtų vaisių m÷ginių ir neatitikimų skaičius 2008 – 2009 m. pateiktas 9 lentel÷je. Nuo visų tirtų vaisių m÷ginių skaičiaus, daugiausiai ištirta obuolių (18,8 proc.), apelsinų ir kriaušių (po 11,6 proc.) m÷ginių, o 2009 m. – bananų (25 proc.), apelsinų, mandarinų ir vynuogių (10 proc.). Kaip matyti iš lentel÷je pateiktų duomenų, 2009 m. d÷l chemin÷s taršos nebuvo tirti ananasai, nektarinai, persimonai ir razinos.

(30)

9 lentel÷. Ištirtų vaisių m÷ginių ir nustatytų neatitikimų skaičius 2008 metai 2009 metai Maisto produktai Ištirti m÷giniai % Neatitikimų skaičius Ištirti m÷giniai % Neatitikimų skaičius Abrikosai 3 2,7 0 1 1,7 0 Ananasai 2 1,8 0 – – – Apelsinai 13 11,6 2 6 10,0 0 Arbūzai 6 5,4 0 2 3,3 0 Bananai 7 6,3 0 15 25,0 0 Citrinos 3 2,7 0 5 8,3 0 Granatai 5 4,5 0 5 8,3 2 Greipfruktai 3 2,7 0 4 6,7 0 Kriauš÷s 13 11,6 0 2 3,3 0 Mandarinai 6 5,4 0 6 10,0 0 Nektarinai 2 1,8 0 – – – Obuoliai 21 18,8 0 5 8,3 0 Persikai 5 4,5 0 1 1,7 0 Persimonai 1 0,9 0 – – – Razinos 3 2,7 0 – – – Slyvos 9 8,0 0 2 3,3 0 Vynuog÷s 10 8,9 0 6 10,0 1

Uogų tyrimai. Pagal augalin÷s kilm÷s maisto produktų steb÷senos programą 2009 m. buvo ištirti tik 5 uogų m÷giniai – 81,5 proc. mažiau nei 2008 m. (10 lentel÷). 2009 m. tirtų uogų m÷ginių skaičius sumaž÷jo net 81,5 proc. (10 lentel÷)

10 lentel÷. Planuotų ir ištirtų uogų m÷ginių skaičius

(31)

Kaip matyti iš 4 paveiksle pateiktų duomenų, daugiausiai tyrimų 2008 m. atlikta pesticidų likučiams nustatyti.

4 paveikslas. D÷l chemin÷s taršos ištirtų uogų m÷ginių skaičius 2008 m.

Kaip matyti iš 11 lentel÷je pateiktų duomenų, 2009 m. pagal augalinių maisto produktų steb÷senos programą buvo tirti tik braškių m÷giniai. Tuo tarpu 2008 m. tirtos tokios uogos, kaip antai aronijos (2 m÷giniai), aviet÷s (2 m÷giniai), brašk÷s (14 m÷ginių), m÷lyn÷s (5 m÷giniai), serbentai (2 m÷giniai), trešn÷s (1 m÷ginys), vyšnios (1 m÷ginys). 2008 - 2009 m. uogų m÷giniuose neatitikimų nenustatyta. 25 1 1 0 5 10 15 20 25 30

(32)

11 lentel÷. Ištirtų uogų m÷ginių ir nustatytų neatitikimų skaičius 2008 metai 2009 metai Maisto produktai Ištirti m÷giniai % Neatitikimų skaičius Ištirti m÷giniai % Neatitikimų skaičius Aronijos 2 7,5 0 – – – Aviet÷s 2 7,5 0 – – – Brašk÷s 14 51,8 0 5 100 M÷lyn÷s 5 18,5 0 – – – Serbentai 2 7,5 0 – – – Trešn÷s 1 3,6 0 – – – Vyšnios 1 3,6 0 – – –

Grūdų ir jų produktų tyrimai. Pagal augalinių maisto produktų taršos steb÷senos programą, 2009 m. buvo planuota ištirti 20 grūdų ir jų produktų m÷ginių – 66,3 proc. mažiau nei 2008 m.(12 lentel÷). Kaip matyti iš 12 lentel÷je pateiktų duomenų, 2009 m. grūdų ir jų produktų m÷ginių skaičius sumaž÷jo 63,8 proc., palyginti su 2008 m.

12 lentel÷. Planuotų ir ištirtų grūdų ir jų produktų m÷ginių skaičius

(33)

5 paveikslas. D÷l chemin÷s taršos ištirtų grūdų ir jų produktų m÷ginių skaičius 2008 m.

Tirtų grūdų ir jų produktų m÷ginių ir neatitikimų skaičius 2008 – 2009 m. pateiktas 13 lentel÷je. Nuo visų tirtų grūdų ir jų produktų m÷ginių skaičiaus, 2008 m. daugiausiai ištirta ryžių (24 proc.) ir kviečių (15,5 proc.), o 2009 m. – kviečių (71,4 proc.), javainių ir ryžių (po 14,3 proc.) m÷ginių. Kaip matyti iš lentel÷je pateiktų duomenų, 2009 m. d÷l chemin÷s taršos nebuvo tirtos avižos, grikiai, makaronai, miežiai, miltai, pupel÷s, rugiai, saul÷grąžos ir s÷lenos. Tyrimų duomenimis, 2008 - 2009 m. grūdų ir jų produktų neatitikimų nenustatyta.

40 15 3 0 10 20 30 40 50

(34)

13 lentel÷. Ištirtų grūdų ir jų produktų m÷ginių ir nustatytų neatitikimų skaičius 2008 metai 2009 metai Maisto produktai Ištirti m÷giniai % Neatitikimų skaičius Ištirti m÷giniai % Neatitikimų skaičius Avižos 2 3,5 0 – – – Grikiai 4 6,9 0 – – – Javainiai 3 5,2 0 3 14,3 0 Kviečiai 9 15,5 0 15 71,4 0 Makaronai 2 3,5 0 – – – Miežiai 5 8,6 0 – – – Miltai 4 6,9 0 – – – Pupel÷s 5 8,6 0 – – – Ryžiai 14 24 0 3 14,3 0 Rugiai 4 6,9 0 – – – Saul÷grąžos 4 6,9 0 – – – S÷lenos 2 3,5 0 – – –

Kūdikių maisto tyrimai. Pagal augalinių maisto produktų taršos steb÷senos programą, planuotų ir ištirtų kūdikių maisto m÷ginių skaičius pateiktas 14 lentel÷je. Kaip matome iš lentel÷je pateiktų duomenų, 2009 m. buvo ištirta 10 kūdikių maisto m÷ginių (numatyta ištirti 15 m÷ginių), 28,6 proc. mažiau nei 2008 m.

14 lentel÷. Planuotų ir ištirtų kūdikio maisto m÷ginių skaičius

(35)

6 paveikslas. D÷l chemin÷s taršos ištirtų kūdikių maisto m÷ginių skaičius 2008 m.

Ekologiškų augalinių maisto produktų tyrimai. Pagal augalinių maisto produktų taršos steb÷senos programą, planuotų ir ištirtų ekologiškų produktų m÷ginių skaičius pateiktas 15 lentel÷je. Iš lentel÷je pateiktų duomenų matyti, kad 2009 m. ištirta 11 ekologiškų maisto produktų m÷ginių - 57,1 proc. daugiau nei 2008 m. Daugiausia buvo tiriami ekologiškų daržovių (burok÷lių, žiedinių kopūstų), vaisių (obuolių) ir arbatžolių m÷giniai pesticidų likučių atžvilgiu. Neatitikimų nenustatyta.

15 lentel÷. Planuotų ir ištirtų ekologiškų augalinių maisto produktų m÷ginių pokytis

Planuota ištirti m÷ginių 8 10 + 25

Ištirta m÷ginių 7 11 + 57,1

Kiti produktai. Pagal augalinių maisto produktų taršos steb÷senos programą, planuotų ir ištirtų kitų produktų m÷ginių skaičius pateiktas 16 lentel÷je. Iš lentel÷je pateiktų duomenų matyti, kad 2009 m. ištirta 24 maisto produktų m÷giniai - 44,2 proc. mažiau nei 2008 m.

1 10 1 1 0 2 4 6 8 10 12

(36)

16 lentel÷. Planuotų ir ištirtų kitų maisto produktų m÷ginių skaičius

Planuojama ištirti m÷ginių 43 20 - 53,5

Pagal augalinių maisto produktų taršos steb÷senos programą kitų (sulčių, arbatžolių, prieskonių ir kt.) maisto produktų grup÷je buvo tiriami pesticidų likučiai, sunkieji metalai (švinas, kadmis, alavas), mikotoksinai (ochratoksinas A), 3 - MCPD, nitratai, patulinas, 9 - MCPD, 1 – Sudano dažai.

Tyrimų duomenimis 2008 m. maisto saugos reikalavimų neatitiko 1 m÷ginys arba 2,3 proc. nuo tirtų kitų maisto produktų m÷ginių skaičiaus.

17 lentel÷. Ištirtų kitų produktų grup÷s m÷ginių ir nustatytų neatitikimų skaičius

(37)

3.3 Vietinių augalinių maisto produktų steb÷senos rezultatų analiz÷

Pagal 2008 ir 2009 m. steb÷senos programas planuotų ištirti ir ištirtų vietinių augalinių maisto produktų m÷ginių skaičius pateikstas 18 lentel÷je. Kaip matyti iš lentel÷je pateiktų duomenų, 2009 m. vietinių augalinių maisto produktų m÷ginių buvo ištirta 73,1 proc. mažiau nei 2008 m.

18 lentel÷. Planuotų ir ištirtų vietinių augalinių maisto produktų m÷ginių skaičius

Analizuojant 2008 – 2009 m. pesticidų ir kitų cheminių medžiagų likučių vietinių augalin÷s kilm÷s maisto produktuose steb÷senos rezultatus nustatyta, kad daugiausiai m÷ginių (83 proc.) ištirta ieškant pesticidų likučių maisto produktuose (7 paveikslas), o 17 proc. m÷ginių buvo ištirta kitų cheminių medžiagų (sunkiesiems metalams, mikotoksinams, ceziui) likučiams nustatyti. Pabr÷žtina, kad 2009 m. augaliniuose maisto produktuose, išaugintuose Lietuvoje buvo tiriami tik pesticidų likučiai. 102 6 2 14 4 ₂ 35 0 20 40 60 80 100 120 Pesticidų likučiai Sunkieji metalai

Nitratai Mikotoksinai Patulinas Cs 2008 m. 2009 m.

(38)

Pagal 2008 ir 2009 m. steb÷senos programas ištirtų vietinių maisto produktų m÷ginių skaičius pagal produktų grupes pateiktas 8 paveiksle. Iš paveiksle pateiktų duomenų matyti, kad 2009 m. daugiausiai ištirta kviečių m÷ginių, o mažiausiai – agurkų ir pomidorų m÷ginių.

10 10 6 10 8 0 10 5 7 2 2 2 1 3 2 1 2 2 2 15 2 4 0 5 10 15 20 25 30 Bulv÷s Agurkai Kopūstai Morkos Pomidorai Saldieji pipirai Obuoliai Brašk÷s Kviečiai Arbatžol÷s Apelsinų sultys 2008 2009

8 paveikslas. D÷l chemin÷s taršos ištirtų vietinių augalinių maisto produktų m÷ginių skaičius pagal produktų grupes 2008 - 2009 m.

Pagal augalinių maisto produktų taršos steb÷senos programą, vietiniai augalin÷s kilm÷s maisto produktai 2008 m. saugos reikalavimų d÷l chemin÷s taršos neatitiko – 2 m÷giniai arba 1,5 proc. nuo tirtų m÷ginių skaičiaus (19 lentel÷).

19 lentel÷. Pesticidų likučiai vietiniame augaliniame maiste 2008 m.

Produktai Kiekis Pesticidų likučiai DLK

Pomidorai 1 000 kg Vinklozolino 0,37 ± 0,18 mg/kg 0,05 mg/kg

(39)

Kaip matyti iš lentel÷je pateiktų duomenų Lietuvoje užaugintų pomidorų viename m÷ginyje nustatyti vinklozolino likučiai ir viename agurkų m÷ginyje nustatyti demeton - S - metilo likučiai. 2009 m. vietinių maisto produktų neatitikimų nenustatyta.

20 lentel÷. Pesticidų likučiai ties DLK riba vietiniame augaliniame maiste 2008 m.

Produktai Pesticidų likučiai DLK

Kviečiai Flucitrinatas 0,06 ± 0,03 mg/kg 0,05 mg/kg

Agurkai Demeton-S-metilas 0,02 ± 0,01 mg/kg 0,02 mg/kg

2008 m. vietinų augalinių maisto produktų 2 m÷giniuose pesticidų likučiai buvo ties DLK riba. Demeton - S - metilo likučiai nustatyti lietuviškuose agurkuose, o kviečių m÷ginyje nustatyti flucitrinato likučiai (20 lentel÷).

3.4 Įvežtų iš ES šalių augalinių maisto produktų steb÷senos rezultatų analiz÷

Pagal 2008 ir 2009 m. steb÷senos programas planuotų ištirti ir ištirtų, įvežtų iš ES šalių, augalinių maisto produktų m÷ginių skaičius pateikstas 21 lentel÷je. Kaip matyti iš lentel÷je pateiktų duomenų, 2009 m. įvežtų iš ES šalių maisto produktų m÷ginių buvo ištirta 48,2 proc. mažiau nei 2008 m.

21 lentel÷. Planuotų ir ištirtų, įvežtų iš ES šalių augalinių maisto produktų m÷ginių skaičius

(40)

9 paveikslas. D÷l chemin÷s taršos ištirtų įvežtų iš ES šalių augalinių maisto produktų m÷ginių skaičius 2008 - 2009 m.

Pagal 2008 m. ir 2009 m. steb÷senos programas ištirtų, įvežtų iš ES šalių augalinių maisto produktų m÷ginių skaičius pagal produktų grupes pateiktas 10 paveiksle. Iš paveiksle pateiktų duomenų matyti, kad 2008 - 2009 m. daugiausiai ištirta daržovių (žirnių, baklažanų) ir vaisių m÷ginių, o mažiausiai - uogų m÷ginių. D÷l chemin÷s taršos 2009 m. nebuvo tirti riešutų, kruopų ir jų produktų m÷giniai. 182 10 ₈ 4 5 7 4 114 0 20 40 60 80 100 120 140 160 180 200 Pesticidai Sunkieji metalai

3MCPD Patulinas Nitratai Mikotoksinai A lavas

(41)

10 paveikslas. D÷l chemin÷s taršos ištirtų, įvežtų iš ES šalių augalinių maisto produktų m÷ginių skaičius pagal produktų grupes 2008 - 2009 m.

Pagal augalinių maisto produktų taršos steb÷senos programą, 2009 m. maisto saugos reikalavimų d÷l chemin÷s taršos neatitiko 2 įvežti iš ES šalių maisto produktų m÷giniai - 1,3 proc. daugiau nei 2008 m. (22 lentel÷).

22 lentel÷. Pesticidų likučiai įvežtame iš ES šalių augaliniame maiste 2008 - 2009 m.

2008 metai

Apelsinai (Ispanija) 105 kg Dimetoatas 0,05 ± 0,03 mg/kg 0,02 mg/kg) 2009 metai

Baklažanai (Lenkija) 2,968 kg Oksamilio kiekis 0,08 ± 0,04 mg/kg 0,02 mg/kg) Baklažanai (Olandija) 200 kg Oksamilio kiekis 0,07 ± 0,03 mg/kg 0,02 mg/kg)

Ištyrus 2009 m. baklažanų siuntų 14 m÷ginių, oksamilo likučiai buvo nustatyti iš Lenkijos įvežtos baklažanų siuntos, viename m÷ginyje ir iš Olandijos įvežtos baklažanų siuntos, kitame m÷ginyje (23 lentel÷). 2008 m. buvo nustatyti dimetoato likučiai įvežtuose apelsinuose iš Ispanijos.

(42)

23 lentel÷. Pesticidų likučiai ties DLK riba, įvežtame iš ES šalių augaliniame maiste 2008 m.

Produktai Šalis Pesticidų likučiai DLK

Kriauš÷s Olandija Demeton-S-metilas 0,02 ± 0,01 mg/kg 0,05 mg/kg

Kriauš÷s Olandija Demeton-S-metilas 0,02 ± 0,01 mg/kg 0,02 mg/kg

2008 m. vietinų augalinių maisto produktų 2 m÷giniuose pesticidų likučiai buvo ties DLK riba. Demeton - S - metilo likučiai nustatyti 2 - jose kriaušių partijose iš Olandijos.

3.5 Importuotų iš trečiųjų šalių augalinių maisto produktų steb÷senos analiz÷

Pagal 2008 ir 2009 m. steb÷senos programas, planuotų ištirti ir ištirtų importuotų iš trečiųjų šalių augalinių produktų m÷ginių skaičius pateiktas 24 lentel÷je. Kaip matyti iš lentel÷je pateiktų duomenų, 2009 m. ištirta 64 iš trečiųjų šalių importuotų augalinių maisto produktų m÷ginių – 1,5 proc. mažiau nei 2008 m.

24 lentel÷. Planuotų ir ištirtų, importuotų iš trečiųjų šalių augalinių maisto produktų m÷ginių skaičius

(43)

11 paveikslas. D÷l chemin÷s taršos ištirtų, importuotų iš trečiųjų šalių augalinių maisto produktų m÷ginių augalinių maisto produktų m÷ginių skaičius 2008 - 2009 m.

Pagal 2008 ir 2009 m. steb÷senos programas ištirtų, importuotų iš trečiųjų šalių augalinių maisto produktų grupes, m÷ginių skaičius pateiktas 8 paveiksle. Iš paveiksle pateiktų duomenų matyti, kad 2009 m. daugiausiai ištirta vaisių (greipfruktų, apelsinų, mandarinų, citrinų) m÷ginių. Tiek 2008 m., tiek 2009 m. nebuvo tirtos importuotos iš trečiųjų šalių daržov÷s.

12 paveikslas. D÷l chemin÷s taršos ištirtų, importuotų iš trečiųjų šalių augalinių maisto

5 39 11 20 18 40 7 3 16 0 10 20 30 40 50 Daržov÷s Uogos Vaisiai Grūdai ir jų produktai Riešutai Kiti produktai 2008 2009 61 5 ₂ ₂ 22 8 ₄ 66 0 20 40 60 80 100 120 140 160 180 200 Pesticidai Sunkieji metalai

3MCPD Patulinas Mikotoksinai Cezis A lavas

(44)

Pagal augalinių maisto produktų taršos steb÷senos programą, 2008 - 2009 m. maisto saugos reikalavimų neatitiko 5 importuotų iš trečiųjų šalių maisto produktų m÷giniai (24 lentel÷). D÷l chemin÷s taršos 2009 m. maisto saugos reikalavimų neatitiko 4,7 proc. m÷ginių, 2,7 proc. daugiau nei 2008 m.

24 lentel÷. Nustatyti pesticidų likučiai, importuotame iš trečiųjų šalių augaliniame maiste 2008 ir 2009 m.

2008 metai

Apelsinai (Egiptas) 24 t Diazinonas 0,24 ± 0,12 mg/kg 0,01 mg/kg

Žalioji arbata (Kinija) 100 kg Triazofosas 0,13 ± 0,06 mg/kg 0,02 mg/kg) 2009 metai

Granatai (Egiptas) 3 kg Etiono likučio kiekis 0,34 ± 0,17 mg/kg 0,01 mg/kg) Vynuog÷s (Turkija) 18 800 kg Imazalilo kiekis 0,08 ± 0,04 mg/kg 0,02 mg/kg) Granatai (Izraelis) 1 587 kg Lamda-cihalotrino 0,37 ± 0,18 mg/kg

tiakloprido kiekis 0,07 ± 0,04 mg/kg

0,02 mg/kg) 0,02 mg/kg),

(45)

IŠVADOS

1. Pagal augalinių maisto produktų steb÷senos programą 2009 m. maisto saugos reikalavimų neatitiko 1,9 proc. tirtos maisto produkcijos. 2009 m. cheminei taršai nustatyti ištirti 266 m÷giniai – 45,7 proc. mažiau nei 2008 m. Per 2006 – 2009 m. daugiausiai m÷ginių ištirta ieškant pesticidų likučių maisto produktuose.

2. Daugiausiai 2007 – 2009 m. ištirta daržovių, vaisių, grūdų ir jų produktų m÷ginių, mažiausiai – bulvių, kūdikių maisto ir ekologiškų augalin÷s kilm÷s maisto produktų m÷ginių. Lyginant neatitikimus pagal produktų grupes, nustatyta, kad maisto saugos reikalavimų neatitiko 2 proc. daržovių ir 2,3 proc. vaisių m÷ginių.

3. 2009 m. ištirta 35 vietinių augalinių maisto produktų m÷giniai, 73,1 proc. mažiau nei 2008 m. Maisto produktų m÷giniuose neatitikimai nustatyti tik 2008 m. ir sudar÷ 1,5 proc., o 2 m÷giniuose pesticidų likučiai buvo ties DLK riba.

4. Pagal augalinių maisto produktų steb÷senos programą 2009 m. ištirta 114 įvežtų iš ES šalių augalinių maisto produktų m÷ginių – 48,2 proc. mažiau nei 2008 m. Daugiausiai neatitikimų d÷l pesticidų likučių nustatyta 2009 m. – 1,8 proc. arba 1,3 proc. daugiau nei 2008 m.

(46)

NAUDOTA LITERATŪRA

1. Bulger W. H., Kupfer D. (1983). Estrogenic action of DDT analogs. Am. J. Ind. Med. Vol. 4 (1-2). 1983. P. 163–173.

2. Čeponyt÷ Z. ,,Jautrios“ saugos požiūriu maisto prek÷s. Vilnius: Lietuvos vartotojų institutas, 2005.

3. EC (European Community). 2002 m. sausio 28 d. Europos parlamentas ir tarybos reglamentas (EB) Nr. 178/2002, nustatančiu maistui skirtų teis÷s aktų bendruosius principus bei reikalavimus, įsteigiančiu Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančiu su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 6 tomas, p. 463), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2008 m. kovo 4 d. komisijos reglamentu (EB) Nr. 202/2008 (OL 2008 L 60, p. 17).

4. EC (European Community). 2004 m. balandžio 29 d. Europos parlamentas ir tarybos reglamentas (EB) Nr. 882/2004 d÷l oficialios kontrol÷s, kuri atliekama siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teis÷s aktų, gyvūnų sveikatos ir gerov÷s taisyklių (OL 2004 m. specialusis leidimas, 3 skyriaus, 45 tomas, p. 200), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2008 m. spalio 20 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1029/2008 (OL 2008 L 278, p. 6).

5. EC (European Community). 2004 m. balandžio 29 d. Europos parlamentas ir tarybos reglamentas (EB) Nr. 852/2004 d÷l maisto produktų higienos (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 34 tomas, p. 319) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2008 m. spalio 17 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1019/2008 (OL 2008 L 277, p. 7).

6. EC (European Community). 2006 m. gruodžio 19 d. Europos komisijos reglamentas (EB) Nr. 1881/2006, nustatantis didžiausias, leistinų tam tikrų teršalų maisto produktuose, koncentracijas, 2006 12 19, (OL 2006L 364, p. 5).

7. EC (European Community). 2005 m. vasario 21 d. Europos parlamentas ir tarybos reglamentas (EB) Nr. 396/2005 d÷l didžiausių pesticidų likučių kiekių augalin÷s ir gyvūnin÷s kilm÷s maiste ir pašaruose ar ant jų ir, iš dalies keičiantis tarybos direktyvą 91/414/EEB (OL 2005 L 70, p. 1).

(47)

9. EC (European Community). 2008 m. gruodžio 5 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1213/2008 d÷l 2009 m., 2010 m. ir 2011 m. suderintos daugiamet÷s Bendrijos kontrol÷s programos, kuria siekiama užtikrinti, kad būtų neviršijama didžiausia leidžiamoji pesticidų liekanų koncentracija augaliniuose ir gyvūniniuose produktuose bei ant jų, ir siekiama įvertinti jų poveikį vartotojams (OL 2008 L 328, p. 9).

10. EC (European Community). 2007 m. kovo 28 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 333/2007, nustatantis m÷ginių ÷mimo ir analiz÷s metodus vykdant oficialią švino, kadmio, gyvsidabrio, neorganinio alavo, 3 - MCPD ir benzo(a)pireno koncentracijos maisto produktuose kontrolę (OL 2007 L 125, p. 27).

11. EK (Europos Komisija). 2007 m. kovo 28 d. Komisijos rekomendacija 2007/196/EB d÷l furano koncentracijos.

12. EK (Europos Komisija). 2007 m. geguž÷s 3 d. Komisijos rekomendacija 2007/331/EB d÷l akrilamido kiekio.

13. Jasutien÷ J., Garmien÷ G. Alfatoksino M1 nustatymas piene ir jogurte ELISA metodu. Maisto chemija ir technologija. 2004. T. 38 (2). P. 5 - 7.

14. LR (Lietuvos Respublika). Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymu (Žin., 1999, Nr. 52-1673; 2001, Nr. 64 - 2324).

15. LR (Lietuvos Respublika). Lietuvos Respublikos maisto įstatymas (Žin., 2000, Nr. 32-893).

16. NMVRVI (Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas). Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas. Prieiga per internetą 2009 10 04. http://www.nmvrvi.lt/.

17. VAAT (Valstybin÷ vartotojų apsaugos tarnyba). Valstybin÷ augalų apsaugos tarnyba prie Žem÷s ūkio ministerijos. Prieiga per internetą 2010 10 01. http://www.vaat.lt/.

18. Petraitis J. Maisto cheminių rizikos veiksnių steb÷sena (monitoringas) Lietuvoje. Chemical and mikrobiological food safety: Tarptautin÷s mokslin÷s konferencijos medžiaga. Kaunas: Kauno technologijos universiteto leidykla, 2003.

19. Rutkovien÷ V., Kranauskas A. Ekologiškų ir įprastinių maisto produktų kokyb÷s tyrimai. http://www.ku.lt/svmf/sveiki/Ekok-Tyr.htm. Prieiga per internetą 2009 12 04.

(48)

21. SAM (Sveikatos apsaugos ministerija). Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. V - 787 „D÷l M÷ginių ÷mimo metodų pesticidų likučių koncentracijoms maisto produktuose nustatyti patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 45-1488) (toliau – m÷ginių ÷mimo metodai).

22. Venskutonis R. Cheminių ir mikrobiologinių rizikos veiksnių įvertinimas: praktiniai patarimai sudarant saugos sistemas. Chemical and mikrobiological food safety: Tarptautin÷s mokslin÷s konferencijos medžiaga. Kaunas: Kauno technologijos universiteto leidykla, 2003.

23. VMVT (Valstybin÷ maisto ir veterinarijos tarnyba). Valstybin÷s maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2007 m. vasario 14 d. įsakymas Nr. B1 - 237 „D÷l augalinių maisto produktų taršos 2007 metų steb÷senos programos“.

24. VMVT (Valstybin÷ maisto ir veterinarijos tarnyba). Valstybin÷s maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymas Nr. B1 - 170 „D÷l augalinių maisto produktų taršos 2008 metų steb÷senos programos“.

25. VMVT (Valstybin÷ maisto ir veterinarijos tarnyba). Valstybin÷s maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2009 m. kovo 4 d. įsakymas Nr. B1 - 104 „D÷l augalinių maisto produktų taršos 2009 metų steb÷senos programos“.

26. VMVT (Valstybin÷ maisto ir veterinarijos tarnyba). Valstybin÷s maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2007 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. B1 - 883 „D÷l Valstybinių m÷ginių pa÷mimo laboratoriniam tyrimui nurodymų patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 139 - 5746).

27. VMVT (Valstybin÷ maisto ir veterinarijos tarnyba). Lietuvos maisto taršos steb÷sena. Lietuvos respublikos VMVT. http://www.vet.lt/. Prieiga per internetą 2009 12 15.

28. http://en.wikipedia.org/wiki/Food_contaminants#cite_note-0 .

29. http://www.ku.lt/svmf/sveiki/EkokTyr.htm.

(49)

(50)

(51)

(52)