LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
VETERINARIJOS AKADEMIJA
VETERINARIJOS FAKULTETAS
VETERINARINöS MAISTO SAUGOS NUOLATINIŲ MAGISTRANTŪROS STUDIJŲ PROGRAMA
UŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ KATEDRA
Živil÷ Butvilait÷
MIKROBINöS MAISTO TARŠOS ANALIZö
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovas: doc. dr. Marija Stankevičien÷
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Mikrobin÷s maisto taršos analiz÷“
1. Yra atliktas mano pačios;
2. Nebuvo naudojamas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje;
3. Nenaudojau šaltinių, kurie n÷ra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.
2011-05-13 Živil÷ Butvilait÷
(data) (autoriaus vardas, pavard÷) (parašas) PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ
ATLIKTAME DARBE Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe
2011-05-13 Živil÷ Butvilait÷
(data) (autoriaus vardas, pavard÷) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DöL DARBO GYNIMO ... ... ... 2011-05-13 Marija Stankevičien÷
(data) (darbo vadovo vardas, pavard÷) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS UŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ KATEDROJE
2011-05-13 Saulius Petkevičius
(aprobacijos data) (katedros ved÷jo vardas, pavard÷) (parašas)
Magistro darbas yra įd÷tas į ETD IS
(gynimo komisijos sekretor÷s parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentas Mindaugas Malakauskas
TURINYS
SANTRUMPOS... 4
SANTRAUKA... 5
ĮVADAS... 9
I. LITERATŪROS APŽVALGA... 11
1.1. Tiriamų mikroorganizmų paplitimas ir sukeliamos ligos... 11
1.1.1. Salmonella gentis... 11
1.1.2. Listeria gentis... 13
1.1.3. Campylobacter gentis... 14
1.1.4. Escherichia gentis... 16
1.1.5. Staphylococcus gentis... 18
1.2. Mikrobiologin÷s taršos teisinis reglamentavimas... 19
II. TYRIMO METODIKA IR TYRIMO ORGANIZAVIMAS... 22
III. TYRIMO REZULTATAI... 24
IV. REZULTATŲ APTARIMAS... 47
IŠVADOS... 51
NAUDOTOS LITERATŪROS SĄRAŠAS... 52
PRIEDAI... 58
SANTRUMPOS
NMVRVI – Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas
ES – Europos Sąjunga
ISO – Tarptautinis standartas
LST – Lietuvos standartas
EN – Europos standartas
PSO – Pasaulio sveikatos organizacija
FAO – Jungtinių Tautų Maisto ir žem÷s ūkio organizacijos CRC – Jungtinių Valstijų ligų steb÷jimo centras
SANTRAUKA
Autorius: Živil÷ Butvilait÷.
Tema:Mikrobin÷s maisto taršos analiz÷
Darbo vadov÷: doc. dr. Marija Stankevičien÷.
Atlikimo vieta: Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos Užkrečiamųjų ligų katedra, Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Laboratorijos departamentas.
Darbo apimtis: 74 puslapiai, 4 lentel÷s, 13 paveikslų, 13 priedų.
Darbo tikslas – išanalizuoti per 2008–2009 metus NMVRVI Laboratorijos departamente atliktus mikrobiologinius maisto žaliavų ir produktų tyrimus.
Maisto reikšm÷ mūsų gyvenime itin svarbi. Nuo jo priklauso ir brangiausias turtas – sveikata. Susirgimai, sukelti zoonozių, pasaulyje išlieka svarbiausia sveikatos apsaugos problema. Naujausiais duomenimis, visoje Europos Sąjungoje susirgimų bendromis žmon÷ms ir gyvūnams ligomis nemaž÷ja. Kai kurios zoonoz÷s (salmonel÷s, kampilobakterijos, listerijos, echerikijos, stafilokokai, ir kt.) pastaruoju metu dažn÷ja d÷l maisto rinkos globalizacijos, aktyv÷jančio turizmo, padid÷jusios pusgaminių, kulinarinių ir kitų paruoštų ar iš dalies paruoštų produktų paklausos ir naujų zoonozių atsiradimo (Fisher, 2001).
Dviejų metų laikotarpyje (2008-2009 m.) ištirti 747 tiksliniai ir 467 įtartini maisto žaliavų ar produktų m÷giniai. Mikrobiologiniai tyrimai atlikti pagal standartus. Duomenys analizuoti taikant neparametrin÷s analiz÷s metodą Fisher‘io koreliacijos koeficiento testą (R statistinis paketas). Statistiškai patikimi skirtumai tarp grupių laikomi, kai p<0,05.
Išvados.
1. Iš viso 2008-2009 metais buvo atlikti 84 proc. (n=634) tikslinių ir 74 proc. (n=346) įtartinų m÷sos ir jos gaminių m÷ginių tyrimų.
2. 2009 metais buvo atlikta 60 proc. (n=282) tikslinių m÷sos ir m÷sos produktų m÷ginių tyrimų mažiau nei 2008 metais, įtartinų 49 proc. (n=114) m÷ginių tyrimų mažiau.
3. Iš visų tirtų gyvūnin÷s kilm÷s žaliavų ir produktų grupių, daugiausiai 2008-2009 metais buvo atlikta tikslinių Salmonella spp. nustatymo m÷ginių tyrimų, 2008 metais – 43 proc. (n=239), 2009 metais – 66 proc. (n=129).
4. 2008 metais atlikta 15 įtartinų L. monocytogenes nustatymo m÷ginių tyrimų, o 2009 metais – 9. 2008 metais žuvų, v÷žiagyvių, moliuskų gaminių buvo gauta 46,7 proc.(n=7), o 2009 metais – 44,4 proc. (n=4) teigiamų įtartinų L. monocytogenes nustatymo tyrimų rezultatų
5. Iš viso 2008-2009 metais buvo atlikti 10,4 proc. (n=79) tiksliniai ir 6,9 proc. (n=32) įtartini pieno ir jo produktų m÷ginių tyrimai. 2008 metai tikslinių pieno ir pieno produktų tikslinių m÷ginių tyrimų buvo atlikta 78 proc. (n=62), kai tuo tarpu 2009 metais tik 21,5 proc. (n=17). Tyrimo rezultatai neigiami.
6. Iš viso 2008-2009 metais buvo atlikti 2,3 proc. (n=17) tiksliniai ir 11,6 proc. (n=54) įtartini kiaušinių ir jų gaminių m÷ginių tyrimai. 2008-2009 metais buvo atlikti tik Salmonella spp. nustatymo m÷ginių tyrimai. 2008 metais gauti tik 2 teigiami Salmonella spp. nustatymo m÷ginių tyrimų rezultatai. Pagal tyrimo rezultatus galima spręsti, kad gyvūnin÷s maisto žaliavos ir produktai 2008-2009 metais Lietuvoje buvo saugūs, nes tik nedaugelyje m÷ginių buvo aptikta mikroorganizmų, kurių kiekis viršijo ES ir Lietuvos Respublikos standartuose numatytą didžiausią leistiną užterštumo ribą.
SUMMARY
Author: Živil÷ Butvilait÷.
Theme: Analysis of Microbial Food Contamination
Scientific supervisor: Assoc. Prof. Dr. Marija Stankevičien÷.
Place of performance: Department of Infectious Diseases of the Academy of Veterinary Sciences at the Lithuanian University of Health Sciences, the Laboratory Department of the National Institute of Food and Veterinary Risk Assessment.
Extent of the thesis: 56 pages, 4 tables, 13 pictures, 13 appendices.
Aim of the thesis: to analyze the data of the microbiological raw foods and products research carried out at the Laboratory Department during the period of 2008-2009.
Objectives of the thesis:
1. To analyze the microbial impurity of meat and meat products. 2. To analyze the microbial impurity of sea animals and their products. 3. To analyze the microbial impurity of milk and dairy products. 4. To analyze the microbial impurity of eggs and their products.
The importance of food is extremely significant in our lives. Our most precious possession, our health, depends on it too. The ailments caused by zoonoses remain the largest health protection problem in the world. The most recent data shows that in the whole of European Union the number of ailments common to both animals and people is not decreasing. Some zoonoses (Salmonella, Campylobacter, Listeria, Escherichia, Staphylococcus and others) have recently become more common due to the globalization of food market, active tourism, increased use of ready-made or half-cooked meals and their demand as well as the appearance of new zoonoses (Fisher, 2001).
In the period of two years (2008-2009), 747 purposive samples and 467 suspected food and raw product samples were analyzed. Microbiological research was carried out according to the standards. The data were analyzed using the method of non-parametric statistics Fisher’s correlation coefficiency test (R statistical package). Statistically reliable differences between groups are valued when p<0,05.
Conclusions:
1. In total 84 percent (n=634) of purposive and 74 percent (n=346) of suspected meat and its product researches were carried out in the period of 2008-2009.
3. Out of all the researched livestock-originated raw product groups most researches were carried out in 2008-2009 related with Salmonella spp. samples, in 2008 – 43 percent (n=239) and in 2009 – 66 percent (n=129).
4. In 2008 there were 15 suspected L. monocytogenes determination sample researches and in 2009 there were nine. In 2008 extracted were 46,7 percent (n=7) of samples of fish, crustaceans, mollusks and in 2009 – 4,4 percent (n=4) of positive suspected L. monocytogenes determination research results.
5. In total there were 10,4 percent (n=79) of purposive and 6,9 percent (n=32) of suspected milk and dairy product sample researches carried out in 2008-2009. In 2008, 78 proc. (n=62) of purposive milk and dairy product sample researches were carried out and in 2009 – only 21,5 percent (n=17). The research results were negative.
6. In 2008-2009 there were 2,3 percent (n=17) of purposive and 11,6 percent (n=54) of suspected egg and their product sample researches. In 2008-2009 only Salmonella spp. determination sample researches were carried out. In 2008 only two positive Salmonella spp. determination sample research results were obtained.
According to the results of the research, it is possible to determine that animal raw foods and products were safe in 2008-2009 in Lithuania, as it was only in very few samples that the number of microorganisms found in them was above the level set out in the standards of the EU and Lithuanian maximum permitted impurity level.
ĮVADAS
Saugus maistas stiprina ir gerina vartotojų sveikatą ir tai yra viena iš pagrindinių vartotojo teisių. Lietuvos vartotojai ir valstyb÷s institucijos susiduria su nesaugaus maisto atvejais, dažnai sukeliančiais ir rimtų pasekmių sveikatai. D÷l gr÷smingos pad÷ties vartojant nesaugų maistą yra susirūpinusi Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), ji kviečia šalis, vartotojų teisių gyn÷jus prisiimti atsakomybę ir pripažinti, kad saugūs maisto produktai yra vienas svarbiausių veiksnių, užtikrinančių visuomen÷s sveikatos apsaugą. Lietuvos vartotojai ir valstyb÷s institucijos taip pat susiduria su nesaugaus maisto atvejais, dažnai sukeliančiais ir rimtų pasekmių sveikatai.
Europos Sąjungos maisto saugos politikos uždavinys yra užtikrinti kuo geresnę žmonių sveikatos ir vartotojų interesų, kiek jie susiję su maistu, – apsaugą. ES siekiai užtikrinti, kad maistas būtų saugus ir tinkamai ženklinamas. Visas maistas, pagamintas tradiciniais ir kitais būdais, yra susijęs su tam tikra rizika. Maisto produktai reikalingi žmogaus gyvybei palaikyti tod÷l kiekvieną kartą valgydami visi esame priversti rizikuoti. Žmon÷s stengiasi išvengti akivaizdžios rizikos. Pavyzdžiui, salmonelioz÷s rizika sumaž÷ja verdant vištieną ir kiaušinius, daržovių švara užtikrinama jas plaunant. Šiuolaikiniai maisto gamybos būdai irgi didina maisto saugumą, pieno pasterizavimas, pažangūs antiseptikos metodai skerdyklose, maisto atšaldymas. Nepageidaujamų medžiagų patekimo į maistą pavojų sumažino ir tobulesni tyrimo metodai bei didesn÷s tyrimų galimyb÷s.
Dažniausiai sveikatai pavojų sukelia maiste esančios bakterijos – salmonel÷s, stafilokokai ir E.coli. Be to, maisto produktai gali būti užteršti pirmuonimis, parazitais, virusais, augaliniais ir gyvūniniais nuodais. Amerikoje nustatyta, kad kiekvienais metais per 76 milijonai negalavimų, 325 000 hospitalizavimų ir 5020 mirčių sukelia maistin÷s kilm÷s veiksniai (Riemann, Cliver, 2006). Ne kurių bakterijų pvz. Staphylococcus aureus toksinai gali būti apsinuodijimo maistu priežastimi. Be to, E. coli 0157:H7 bakterijų toksinai gali sukelti gyvybei pavojingas komplikacijas (Zagrebnevien÷, 2007). Plačiai aplinkoje paplitusi L. monocytogenes gali sukelti sunkią ligą – listeriozę (Salihu et al., 2008).
Per pastaruosius 10 metų Lietuvoje kasmet buvo užregistruojama iki 20 tūkstančių žarnyno infekcinių ligų atvejų, iš kurių 80 proc. gydomi ligonin÷se (ES šalyse per 50 proc.). Sergamumas šiomis ligomis neturi tendencijos maž÷ti, o oficialioji statistika neatspindi realios situacijos, nes asmenys, sergantys nesunkiai į medicinos įstaigas beveik nesikreipia. Žarnyno infekcin÷mis ligomis daugiausiai serga vaikai iki 5 metų. Epidemiologin÷ apklausa rodo, kad per 70 proc. susirgusiųjų
asmenų užsikrečia namų aplinkoje, o pagrindiniais žarnyno infekcinių ligų rizikos veiksniais yra vištų kiaušiniai, vištiena ir jos produktai (ULAC, 2010).
Nuo 2010 metų Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas (NMVRVI) interneto svetain÷je www.nmvrvi.lt, skyrelyje „Nesaugūs maisto produktai” skelbia informaciją apie nustatytus nesaugius maisto produktus. NMVRVI visus šiuos tyrimus atlieka akredituotais tyrimo metodais. Institute įdiegta ir akredituota kokyb÷s vadybos sistema pagal tarptautinį standartą - LST EN ISO/IEC 17025 „Tyrimų, bandymų ir kalibravimo laboratorijų kompetencijai keliami bendrieji reikalavimai”, kuri ir užtikrina tyrimų patikimumą ir teisingumą. Institutas akredituotas Vokietijos Akreditavimo Tarybos (DAP Deutsches Akkreditierungssystem Prufwessen GmbH, kuri nuo 2010-01-01 priklauso DAkkS – Deutsche Akkreditierungsstelle GmbH ), Rusijos Federacijos GOST-R ir sanitarin÷s-epidemiologin÷s tarnybos sistemose. Taip pat Institutui suteikta teis÷ naudoti Tarptautinio laboratorijų akreditacijos susivienijimo (ILAC) ženklą, reiškiantį tarptautinį atliekamų tyrimų rezultatų pripažinimą.
Šia tema parengtas straipsnis, kuris priimtas ir bus publikuotas mokslo žurnale ISSN 1392-0227. Maisto chemija ir technologija. 2011. T. 45, Nr. 1
Darbo tikslas: išanalizuoti per 2008–2009 metus NMVRVI Laboratorijos departamente atliktus mikrobiologinius maisto žaliavų ir produktų tyrimus.
Darbo uždaviniai:
1. Išanalizuoti m÷sos ir m÷sos produktų mikrobinį užterštumą. 2. Išanalizuoti vandens gyvūnų ir jų produktų mikrobinį užterštumą. 3. Išanalizuoti pieno ir pieno produktų mikrobinį užterštumą. 4. Išanalizuoti kiaušinių ir jų gaminių mikrobinį užterštumą.
LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Tiriamų mikroorganizmų paplitimas ir sukeliamos ligos
Vykstant urbanizacijai, keičiantis mitybos įpročiams ir atsiveriant rinkoms, sparčiai did÷ja maisto produktų įvairov÷ ir vartojimas. Ateities prognoz÷s palankiausios paukščių ir kiaulių augintojams. Jungtinių Tautų Maisto ir žem÷s ūkio organizacijos (toliau – FAO) ekspertai prognozuoja, kad iki 2015 m. m÷sos vartojimas pasaulyje kasmet augs apie 1,9 proc. Paukštiena yra antroji pagal populiarumą pasaulyje vartojama m÷sa. ES gyventojai paukštienos suvartoja beveik dvigubai daugiau negu vidutiniškai pasaulyje, 1 gyventojui čia tenka 23,4 kg (Mano ūkis, žurnalas 2007/4). Šalyje kasmet nuo 10 iki 15 tūkst. žmonių suserga zoonoz÷mis. Dažniausiai pasitaikantys susirgimai salmonelioz÷, kampiliobakterioz÷, brucelioz÷ ir listerioz÷. Jungtinių Valstijų ligų steb÷jimo centrų (CRC) duomenimis, šioje šalyje nuo apsinuodijimo maistu kasmet miršta apie 5,2 tūkst. žmonių. Kare Molbakas ir kiti Kopenhagoje įsikūrusio „Statens Serum“ instituto mokslininkai mano, kad su apsinuodijimais maistu susijęs mirčių skaičius gali būti dukart didesnis, nei šiuo metu manoma. Be to, jų teigimu, pacientai gali mirti net pra÷jus metams po apsinuodijimo. Pasak mokslininkų, dažniausiai apsinuodijimą sukelia paukštienoje ir kiaušiniuose esančios salmonel÷s bakterijos bei vištienoje aptinkamos kampilobakterijos. Mokslininkai pažymi, jog netikslius duomenis lemia tai, kad nuo apsinuodijimo paprastai mirštama per 30 dienų. Tuo tarpu ilgesnį laikotarpį apžvelgiančių duomenų labai stinga. Be to, kai kurios apsinuodijimų sukeltos mirtys gali būti priskiriamos kitiems susirgimams. Tyrimo, kurį paskelb÷ „The British Medical Journal“, metu Danijos mokslininkai nagrin÷jo 1 tūkst. 71 paciento ligos istorijas. Visi šie pacientai buvo užsikr÷tę salmonel÷mis, kampilobakterijomis, jersinijomis ar šigelomis ir mir÷ per vienus metus. Jersinijos bakterijos dažniausiai aptinkamos kiaulienoje, o šigelos - importuojamuose vaisiuose ir daržov÷se. Tirtoje grup÷je mirtingumas d÷l apsinuodijimo maistu per metus siek÷ 2,2 proc., palyginti su 0,7 proc. mirtingumu 3 tūkst. 636 žmonių kontrolin÷je grup÷je. Kare Molbak patar÷ atidžiai ruošti m÷są bei nuplauti vaisius ir daržoves švariu vandeniu. Net ir apsinuodijus maistu, galima gydytis antibiotikais. Tačiau mokslininkas įsp÷jo, kad, piktnaudžiaujant antibiotikais, gali išsivysti ir jiems atsparios bakterijos.
1.1.1. Salmonella gentis
Salmonelioz÷s – viena iš labiausiai paplitusių zoonozių. Pagal šiuolaikinę klasifikaciją salmonel÷s priskiriamos vienai iš penkių Enterobacteriaecae genčių (žr. 13 priedas, 5 pav.). Dabartiniu
variantų. Jie skiriasi antigenine struktūra, biocheminiu – fermentiniu aktyvumu. Salmonel÷s – mikroorganizmai, plačiai paplitę visame pasaulyje. Kai kurie salmonelių kamienai paplitę visose šalyse (S. choleraesuis, S. typhimurium}, tuo tarpu kiti kamienai yra būdingi tik tam tikriems regionams: S. berta dažniau sutinkama Šiaur÷s Amerikos šalyse, S. sendai – tolimuosiuose rytuose, S. uganda ir S. wangata – Afrikoje, S. madelia ir S. altona – Pietų Amerikoje (Babu et al., 1995; Engvall et al., 1993). Plečiantis tarptautinei prekybai maisto produktais ir gyvulin÷mis žaliavomis, šie salmonelių serotipai gali būti registruojami ir kitose šalyse (Engvall et al., 1993; Hatrung, 1994). Salmonelių serologiniai variantai yra būdingi tam tikroms gyvulių rūšims (pvz. S. pullorum, S. galinarum – paukščiams), tačiau galima teigti, kad salmonel÷s polipatogeniniai mikroorganizmai. Literatūros duomenimis pasaulio šalyse aprašyta daug atvejų, kada gyvūnai užsikrečia salmonel÷mis girdant juos salmonelioze sergančių karvių pienu ar kontaktuojant su naminiais paukščiais salmonelių nešiotojais (Bagessen et al., 1994; Emilia, 1995; Roy et al., 2002). Daugelis pastaruoju metu žinomų salmonelių serologinių variantų yra patogeniškos ne tik gyvuliams ir paukščiams, bet ir žmogui.
Žmon÷s salmonelioze užsikrečia vartodami infekuotų gyvūnų pieną, m÷są, kiaušinius, pažeisdami maisto ruošos technologijas. Tačiau salmonelioze užsikr÷sti galima ir per gyvūnų fekalijomis užterštas daržoves. Žmon÷ms infekcija gali būti perduodama tiesioginiu būdu kontaktuojant su sergančiais gyvūnais arba naudojant infekuotus produktus. Į maistą salmonel÷s gali patekti nuo virtuv÷s įrankių ar aplinkos paviršių, ant kurių prieš tai buvo dorota žalia m÷sa bei vištiena, taip pat nuo salmonel÷mis užterštų rankų. Vartojimui paruoštas maistas gali būti užterštas, kai jis kurį laiką šaldytuve liečiasi su neapdorotu žaliu produktu. Patekusios į žmogaus organizmą šios bakterijos sukelia plonosios žarnos uždegimą, tod÷l liga paprastai pasireiškia viduriavimu, karščiavimu, pilvo ir galvos skausmais. Šie ligos simptomai dažniausiai pasirodo pra÷jus 12–72 valandoms po užsikr÷timo. Liga paprastai trunka 4–7 dienas ir daugelis ligonių pasveiksta be specialaus gydymo. Kai kuriems ligoniams bakterijos iš žarnyno gali patekti į kraują bei kitus organus. Tokiu atveju negydant liga gali baigtis mirtimi. Sunkiau šia liga perserga kūdikiai, maži vaikai, pagyvenę žmon÷s bei asmenys su silpnesne imunine sistema. Salmonel÷s yra fakultatyvūs, viduląsteliniai patogenai, galintys sukelti infekciją daugeliui gyvūnų. Salmonel÷s pakankamai atsparios išdžiūvimui, šalčiui, tačiau jautrios aukštos temperatūros poveikiui. Jos ilgai išlieka gyvybingos užšaldytoje m÷soje, o atitirpintame maiste v÷l gali daugintis. Palankiausia temperatūra salmonel÷ms maiste daugintis yra nuo 20 iki 40 laipsnių.
Žmon÷ms salmonelos sukelia įvairius virškinamojo trakto susirgimus, apsinuodijimus, nes salmonelos gamina toksinus (Riemann, Cliver, 2006). Į organizmą jos dažniausiai patenka oraliniu būdu, v÷liau kolonizuoja žarnyną. Salmonel÷s prasiskverbia per plonųjų žarnų epitelį su vadinamųjų M
ląstelių pagalba (Neutra, Kraehenbuhl, 1992). Infekcijos vietoje sužadinamas fagocitinių ląstelių chemotaksis, ir fagocitai šias patogenines bakterijas pradeda eliminuoti (Desmidt et al., 1998; Henderson et al., 1999). Nepaisant to, salmonel÷s sugeba išgyventi ir daugintis makrofaguose. Be to, makrofagai išnešioja salmoneles į kepenis ir blužnį (Pieškus ir kt., 2004).
Salmonelos sukelia skirtingus susirgimus: bakteriemiją (kraujo užkr÷timą). Sukeliami simptomai yra karščiavimas kuris prasideda ir praeina po keletos dienų, skausmas sąnariuose, aplink širdį ir plaučius. Bakteriemija dažnesn÷ nusilpusios imunin÷s sistemos žmonių tarpe (RelayHealth, 2009); vidurių šiltinę, kurią sukelia S. typhi, rečiau - S. paratyphi A, S. paratyphi B, S. paratyphi C (Pavilonis ir kt., 2007). Sukeliami simptomai yra galvos, gerkl÷s skausmas, kosulys, karščiavimas, išb÷rimai, viduriavimas arba vidurių užkiet÷jimas. Simptomai gali nepasirodyti 1-2 savaites po užsikr÷timo salmonelomis (RelayHealth, 2009); gastroenteritus (toksines maisto infekcijas), kurių suk÷l÷jai yra S. enteritidis (žr. 13 priedas, 1 pav.), S. typhimurium, S. choleraesuis ir kt (Pavilonis ir kt., 2007). S. enteritidis yra pagrindin÷ žmonių gastroenteritų protrūkių priežastis. Salmonelioz÷ yra ūmi infekcin÷ liga, pasireiškianti ūmiu gastroenteritu, staigiu pilvo skausmu, viduriavimu, kartais v÷mimu, sąnarių, galvos, raumenų skausmu, karščiuojama rečiau (Januškevičien÷, 2001). Simptomai dažniausiai pasireiškia po 24-48 val. ekspozicijos su ligos suk÷l÷ju (Riemann, Cliver, 2006). Liga tęsiasi 2-4 dienas (Januškevičien÷, 2001). Gastroenteritas dažniausiai apibūdinamas kaip savaime praeinantis, be komplikacijų. Tačiau yra užfiksuotų ekstrinių žarnyno ligų, nebūtinų apendicito operacijų, endokarditų, arterinių, lokalizuotų pilvo, minkštųjų audinių, urogenitalinių infekcijų ir artritų. Mirtingumas nuo salmoneliozinio gastroenterito yra mažas (Riemann, Cliver, 2006).
1.1.2. Listeria gentis
Listerijos šaltinis: dirva, silosas, vanduo ir kiti aplinkos šaltiniai, paukščiai, žinduoliai, žuvys bei v÷žiai (Januškevičien÷, 2001). Dažnai avys ir galvijai užsikrečia nuo prastai paruošto siloso. L. monocytogenes (žr. 13 priedas, 3 pav.) plačiai paplitusi aplinkoje. L. monocytogenes Randama dirvožemyje, silose, išmatose ir eksudatuose. J. R. Junttila ir kiti mokslininkai nustat÷ (1988), kad srutose esanti L monocytogenes gali sukelti listeriozę (Stankevičien÷, 2003).
Maisto produktai: žalias pienas, minkštas sūris, kopūstų salotos, valgomieji ledai, žalios daržov÷s, vaisiai, žalios m÷sos dešros, žalia ir termiškai apdorota vištiena, žalia ir rūkyta žuvis (Januškevičien÷, 2001). Dažniausiai bakterijomis užsikrečiama per gerai termiškai neapdorotą maistą, užkr÷stą pieną ar varškę (Pavilonis ir kt., 2006), daržoves ir žuvis, jūros g÷rybes. Taip pat maistas,
temperatūroje. Žuvų ir jūros g÷rybių pagrindinis taršos šaltinis yra vanduo, nors gali būti užteršta ir gamybos, rūkymo ar skrodimo metu (Riemann, Cliver, 2006).
Skiriamos tam tikros žmonių rizikos grup÷s, turinčios didesnę tikimybę susirgti listerioze: naujagimiai; žmon÷s, vartojantys imunitetą slopinančius preparatus; n÷ščios moterys; seni žmon÷s; asmenys, turintys silpną imunitetą (Pavilonis ir kt., 2007).
Į žmogaus organizmą listerijos patenka alimentiniu, aerogeniniu ar kontaktiniu būdu (per vandenį, maisto produktus, užkr÷stus gyvūnų išmatomis). Listerijos patenka pro burnos, akių, plonosios žarnos gleivinę, pažeistą odą ir limfogeniniu būdu plinta į regioninius limfmazgius, kraują, išplinta į parenchimos organus ir sukelia tam tikrų klinikinių formų infekcijas (Pavilonis ir kt., 2007), o taip pat gali sukelti persileidimą (Stankevičien÷, 2003). Kuris dažniausiai įvyksta trečiame neštumo trimestre. V÷lesniame trimestre naujagimis gali gimti arba gimti per anksti, sunkiai sirgdamas. Dažniausiai pasireiškia septicemija arba meningitas. Taip pat motina gali perduoti infekciją naujagimio gimdymo metu ar naujagimis gali būti užkr÷stas nuo kito naujagimio. Infekcija pasireiškia maždaug per 10 dienų. Užsikrečiant ne n÷štumo metu 2/3 pacientų serga tik baktericemija ir 1/3 meningitu, su ar be baktericemijos. Nedidelis procentas pacientų serga endofalmitu, artritu, osteomielitu, perikarditu ir endokarditu, su arba be baktericemija. Tačiau dažniausiai listerioze užsikečiama per infekuotą maistą. (ICMSF, 1996).
Ligos klinika: staigi pradžia; karščiavimas; galvos, raumenų skausmai; nemiga; irzlumas; galimas įvairiaformis b÷rimas; limfmazgių padid÷jimas (Laiškonis ir kt., 2007).
1.1.3. Campylobacter gentis
Mikroorganizmai gerai žinomi nuo 1909 m., nuo tada, kai C. fetus buvo išskirtas iš avių abortuotų embrionų (Байчурина и др., 1999).
Campylobacteraceae šeimai priklauso dvi gentys: Campylbacter gentis ir Acrobacter gentis. Šiuo metu genčiai Campylobacter priklauso 18 rūšių su porūšiais. 11 iš jų laikomos patogenin÷s žmogui ir sukeliančios enteritines arba ūmias žarnyno infekcines ligas. Svarbiausios Campylobacter rūšys sukeliančios žmon÷s infekcijas yra C. jejuni (žr. 13 priedas, 6 pav.), C. coli, C. upsaliensis ir C. lari. Industrin÷se šalyse, 80-90 proc. žmonių kampilobakterinių infekcijų sukelia C. jejuni, tuo tarpu C. coli, C. lari - 7 proc. ir tik 1 proc. -
C. upsaliensis (Vandamme, 2000). Žmogui patogeniškų kampilobaktreijų pagrindinių dviejų ligų suk÷l÷jai
skirstomi į:
1. Enteritidinių ligų suk÷l÷jus:
- jejuni porūšis doylei
- Campylobacter coli
- Campylobacter upsaliensis
- Campylobacter lari
- fetus porūšis fetus
- Campylobacter hyointestinalis
- Campylobacter concisus
2. Ūmių žarnyno infekcinių ligų suk÷l÷jus:
- jejuni porūšis jejuni
- upsaliensis
- lari
- C fetus porūšis fetus
- C. concisus
- Campylobacter sputorum
- Campylobacter curvus
- Campylobacter rectus (Jocelyn et al., 2007).
Infekcijos šaltinis dirva, srutos, purvas, vanduo (Januškevičien÷, 2001), sergantys gyvuliai (galvijai, avys, ožkos, kiaul÷s), naminiai ir laukiniai, naminiai gyvūnai (kat÷s, šunys, žiurk÷nai, paukščiai) (Laiškonis ir kt., 2007). Maisto produktai: žalias pienas, vištiena, kitų gyvūnų m÷sa ir jos produktai (Januškevičien÷, 2001). Campylobacter spp. dažniausiai randama žmonių arba gyvūnų žarnyne, be simptomų, sukeliančių susirgimą (Hingley, 1999). Aplinkoje bakterija gyvena trumpai ir didelio pavojaus nekelia (Stampi et al., 1998/1999). Literatūroje yra aprašomi protrūkiai, kuriuos suk÷l÷ mikroorganizmai pernešti su vandeniu, įskaitant vandens naudojimą maistui ir kitoms reikm÷ms (Smith et al., 2006). Pasitaiko, kad maistas ir vanduo būna užteršti C. jejuni (Mead, 2005). C. lari aptinkama pas kiautuotus v÷žiagyvius, kurie prikimba prie laivų dugno (Matsuda, Moore, 2004).
Užsikrečiama valgant žalią arba blogai termiškai apdorotą paukštieną. Paukštiena dažniausiai būna užteršta C. jejuni (Kudirkien÷ ir kt., 2008). Šie mikrobai taip pat gali būti perduodami per pieną. Atliktuose tyrimuose UK 19/1097 (1,7 proc.) m÷ginių su žaliu pienu buvo užteršti C. jejuni (de Louvois, Rampling, 1998). Infekcijų protrūkiai siejami su naudojimu žaliu karvių ir ožkų pienu
Raudona m÷sa rečiau užtešiama kampilobakterijomis, tyrimai parod÷, kad mažmenin÷je prekyboje parduodamos m÷sos būna užteršta 2-6 proc. (Humphrey et al., 2007). Išimtį sudaro subproduktai pvz. inkstai ir kepenys. Atlikto tyrimo duomenimis 50-70 proc. m÷ginių buvo užteršti įvairių tipų kampilobakterijomis ir šio tipo produktai siejami su sukeliamomis infekcijomis (Kramer et al., 2000). Taip pat šaltiniu gali būti barbekiu m÷sa, salotos, nevisiškai iškepti kiautuoti v÷žiagyviai, ypač austr÷s (Humphrey et al., 2007). Amerikoje atlikti tyrimai parod÷, kad vištienos valgymas viešojo maitinimo įstaigose siejamas su didesne infekcijos rizika (Riemann, Cliver, 2006).
Šios bakterijos sukelia gastroenteritus, enterokolitus (Povilonis ir kt., 2007). Kampilobakterinis enteritas yra vienas iš paplitusių infekcijų visose pasaulio šalyse (Januškevičien÷, 2001). Gana dažnai kampilobakterioze suserga keliautojai, kurie keliavo ir maitinosi vietiniu maistu, pvz. Pietin÷je Europos dalyje, Azijoje (Riemann, Cliver, 2006). C. jejuni yra 4-30 proc. visų užkrečiamųjų viduriavimų suk÷l÷jai (Povilonis ir kt., 2007). Užtenka kelių šimtų bakterijų, kad sukeltų virškinamojo trakto sutrikimus (Habib et al., 2008). Pavyzdžiui, pienas, vanduo gali padidinti tikimybę, jog gyvybingi organizmai pasieks vietas, kur jie gali daugintis (ICMSF, 1996). Kampilobakterijos dauginasi plonosiose žarnose, prasiskverbia į jų epitelį ir sukelia uždegiminį procesą (Staniškien÷ ir kt.., 2007). Liga reiškiasi silpnumu, galvos skausmais, v÷liau vidurių skausmais, viduriavimu su kraujo priemaišomis (Masteikien÷, 2002). Kampilobakteriozei būdingas sezoniškumas. Gali būti tam tikros kilm÷s epideminiai protrūkiai (pieno, vandens, maisto) (Staniškien÷ ir kt., 2007). Inkubacinis laikotarpis yra 2-5 dienos, rečiau ilgiau, iki 10 dienų (Povilonis ir kt., 2007). Kai kuriais atvejais po infekcijos gali būti ne enterin÷s kilm÷s pasekm÷s, tai įvyksta maždaug po trijų savaičių. Svarbiausi iš jų yra Guillan Barre sindromas, Miller Fisher sindromas ir reaktyvusis artritas (Nachamkin, 2002).
1.1.4. Escherichia gentis
Šaltinis gamtoje: žmonių ir gyvulių žarnynas, vanduo. Maisto produktai: žalia ir nepakankamai termiškai apdorota m÷sa ir paukštiena, žalias pienas ir jo produktai, sūris, salotos (Januškevičien÷, 2001), hamburgeriai E. coli O157:H7 (žr. 13 priedas, 2 pav.) gali augti ir išgyventi virškinamajame trakte daugelyje rūšių, įskaitant galvijus, avis, kiaules, kalakutus ir šunis (Edvards, Fung 2006). Tačiau pagrindinis E. coli O157 rezervuaras yra galvijai (Dorn, 1993; Kudva et al.,1998). G. Wang ir kiti tyr÷jai nustat÷ (1996), kad E. coli O157:H7 galvijų išmatose išlieka gyvybinga 22−37oC temperatūroje 10 savaičių ir 10 savaičių gali gaminti verotoksiną (Stankevičien÷, 2003). Gyvūniniai maisto produktai gali būti užteršti mikroorganizmais per užkr÷stas išmatas. Užteršta jautiena arba jautienos produktai, kurie yra žali arba netinkamai termiškai apdoroti (Edvards, Fung 2006). Kito tipo maistas pvz. salotos,
daržov÷s, vaisiai, sumuštiniai, kepta m÷sa gali būti užteršti gamybos metu. Taip pat gali būti užterštas ir vanduo (Hui, 2006).
E. coli daug išsiskiria su išmatomis, tod÷l jas nuolat galima rasti aplinkoje – dirvoje, vandenyje. Tarp šių bakterijų pasitaiko toksinių, kurios iš žarnyno ar aplinkos patenka ant m÷sos ar kitų produktų, o nuo jų – į žmogaus organizmą ir sukelia toksikoinfekcijas. Patogeniškos E. coli paderm÷s į organizmą patenka iš aplinkos ir n÷ra įprasta žmogaus mikroflora. Nepatogeniška E. coli žmogaus organizmui yra naudinga: žarnyno patogeninių bakterijų Candida spp., grybelių antagonistas; sintezuoja B grup÷s, E, K2 vitaminus (Staniškien÷ ir kt., 2007).
Tik 1982 metais E. coli O157:H7 buvo nustatyta kaip priežastis, sukelianti žmon÷ms susirgimus (Edvards, Fung 2006). E. coli O157 gamina verotoksiną ir yra svarbiausias maisto patogenas, žmon÷ms sukeliantis kolitą ir hemoraginę uremiją (Stankevičien÷, 2003). Tam tikros E. coli paderm÷s sukelia enterines ešerichiozes – gastroenteritus, kitos – parenterines ešerichiozes: šlapimo takų infekcijas, naujagimių meningitus, sepsį, plaučių uždegimą, oportunistines žaizdų infekcijas (Pavilonisir kt., 2007).
Enterinių ešerichiozių suk÷l÷jai: enterotoksigenines (ETEC) – jos dažniausiai sukelia keliautojų diar÷ją (Jaskovikien÷, 2006) ir besivystančių šalių gyventojų viduriavimą. Plinta per užkr÷stą fekalijomis vandenį ir maistą. Viduriavimas dažniausiai prasideda staiga, po 1-2 dienų inkubacijos būna didelis, tęsiasi apie 3-4 paras ir praeina savaime, tačiau naujagimiams jo eiga yra sunkesn÷. Enterohemoragines (EHEC) – sukelia viduriavimą (nebūna komplikacijų), hemoraginį kolitą, hemolizinį ir ureminį sindromą. Užkrečiamoji doz÷ labai maža – ligą gali sukelti 100 bakterijų. Plinta per užkr÷stus pieno, m÷sos gaminius, sultis, vaisius. Inkubacinis laikotarpis – 3-4 paros. Enteroadhezines (EAEC) – sukelia viduriavimus kūdikiams, l÷tinius išliekančius viduriavimus vaikams besivystančiose šalyse ir keliautojų diar÷jas. Šios paderm÷s turi savybę savaime agliutinuoti. Jų susidarymą nulemia fimbrijų, kontroliuojamų plazmidžių agregatai. EAEC prisijungia prie plonosios žarnos gleivin÷s, sudaro biologines pl÷veles, sukelia gaurelių irimą, uždegimines reakcijas, kraujavimą. Enteropatogenines (EPEC) – dažniausiai sukelia viduriavimą kūdikiams, rečiau – vyresnio amžiaus vaikams ir suaugusiems, nes jie įgyja imunitetą. EPEC paderm÷s turi adhezinų plonosios žarnos epiteliocitams, tačiau neįsiskverbia į ląsteles.Pirmąjį adhezijos etapą sukelia pil÷s, v÷liau bakterijoje aktyvinama III tipo (sekrecijos) genų, esančių „patogeniškumo salose“, veikla. Tokių genų produktai – baltymai, kurie palengvina bakterijų prisijungimą prie ląstelių ir sukelia gaurelių irimą. Vienas iš jų – intimino receptorius – įsiterpia į epitelio membraną ir yra vieta bakterijoms jungtis su savo išorin÷s
išsiskyrimą. Enteroinvazines (EIEC) – užkrečia ir pažeidžia storosios žarnos epitelį. Patekusios į ląstelę, bakterijos suardo endosomos membraną ir dauginasi citoplazmoje, į aplinkines ląsteles patenka pro aktino galus. Vyksta intensyvios uždegimin÷s reakcijos, kartais išop÷ja žarnų sienel÷s (Pavilonis ir kt., 2007). Inkubacinis laikotarpis – 6-48 val (Laiškonis ir kt., 2007).
Parenterin÷s ešerichioz÷s – pūlinių uždegiminių infekcijų suk÷l÷jos: Šlapimo ir lytinių organų infekcijos. E. coli yra viena iš dažniausiai visuomen÷je sukeltų šlapimo takų infekcijų priežasčių. Šios infekcijos yra dažniausiai endogenin÷s, plinta iš storosios žarnos (kylančioji infekcija). Tokias infekcijas gali sukelti visų sero grupių E. coli. Naujagimių meningitas. E coli naujagimiams sukelia meningitą, kuris dažniausiai prasideda po bakteriemijos. Mirštamumas yra apie 12-30 proc. Suk÷l÷jai į naujagimį patenka gimdymo metu iš makšties ar prenataliniu laikotarpiu per amino skystį. Pūlin÷s uždegimin÷s oportunistin÷s infekcijos, sepsis. E coli sukelia apie 17 proc. visų pūlinių uždegiminių infekcijų, 17-35 proc. sepsio, 45 proc. enterobakterin÷s kilm÷s sepsio (Pavilonis ir kt., 2007).
1.1.5. Staphylococcus gentis
Šaltinis gamtoje: žmonių rankos, gerkl÷, nosiarykl÷, gyvulių oda (Januškevičien÷, 2001). Dažnai karvių tešmuo (Riemann, Cliver, 2006). Maisto produktai: kumpis, kalakutiena, vištiena, kepta jautiena, kiaušiniai, salotos, kepiniai, gaminiai su įvairiais kremais, m÷sos užkandžiai, pienas ir jo produktai (Januškevičien÷, 2001), ryžių kamuoliukai (Riemann, Cliver, 2006), konservuoti grybai (Forsythe, 2010).
Stafilokokas (žr. 13 priedas, 4 pav.) yra visur esantis mikroorganizmas ir negali būti pašalintas iš mūsų aplinkos. Mažiausiai 30-50 proc. individų nešioja stafilokoką nosyje arba gerkl÷je, arba ant rankų. Bet kuriuo maisto ruošimo metu maistas gali būti užkr÷stas stafilokokais (Riemann, Cliver, 2006). Dažniausiai užteršiamas iškeptas maistas nuo užsikr÷tusio žmogaus, kelias valandas maistą laikant 20-40°C (ICMSF, 1996). Ne visi jie yra enterotoksinų gamintojai, bet 30-50 proc. gali būti gamintojais (Riemann, Cliver, 2006). Stafilokokai gali daugintis ir gaminti toksinus įvairiuose medžiagose, tod÷l ir apsinuodijama įvairiais maisto produktais (Staniškien÷ ir kt., 2007), pvz., pasterizavus pieną sunaikinamas S.aureus, tačiau enterotoksinai išlieka (Riemann, Cliver, 2006). Toksinas žemo rūgštingumo konservuotame maiste gali atlaikyti ir sterilizacijos procesą. Be to, mikroorganizmas yra atsparus išdžiūvimui ir gali kolonizuotis maisto gaminimo įrangoje, kurią sunku išvalyti ar, kuri paliekama dr÷gna. Gali būti randama ventiliacin÷s sistemos dulk÷se (ICMSF, 1996). Dažniausiai apsinuodijama produktais, turinčiais daug angliavandenių, nes juose stafilokokai dauginasi geriausiai (Staniškien÷ ir kt., 2007). Tarp kasdienio vartojimo maisto produktų išskiriamas sūris, daug
tyrimų parod÷, kad S. aureus išgyvena sūrio ruošimo ir vartojimo metu (Jelastopulu et al, 2006). Taip pat dažnai nustatoma, kad mastitu sergančios žalias karv÷s pienas būna užkr÷stas S. aureus (Huong et al, 2009).
Stafilokokai žmogui gali sukelti: paviršines odos ligas; gilias ligas (osteomielitas, plaučių uždegimas, ūminis endokarditas ir kt.). Stafilokokų toksinai gali sukelti šias ligas: „nudegusios odos“ sindromą; stafilokokinę maisto intoksikaciją; toksinio šoko sindromą. Nebūtina suvalgyti gyvų S. aureus, nes apsinuodijimą sukelia temperatūrai ir proteaz÷ms atsparūs maiste susikaupę enterotoksinai (Pavilonis ir kt., 2007). Tarp stafilokokų pagrindinis vaidmuo apsinuodijimo maistu suk÷l÷jams tenka auksiniam stafilokokui. Veikimo mechanizmas n÷ra aiškus, tik žinoma, kad jis veikia CNS ir sukelia sunkų, stiprų v÷mimą (Pavilonis ir kt., 2006), pykinimą, raug÷jimą, pilvo spazmus, viduriavimą (Riemann, Cliver 2006). Apsinuodijimas pasireiškia pra÷jus 1-6 val. po valgymo. Suderinus organizmo skysčių pusiausvyrą, visiškai pasveikstama per 24-48 val. (Pavilonis ir kt., 2007). Retais atvejais gali sukelti galvos skausmą, raumenų spazmus, nusilpimą, karščiavimą ar temperatūros staigų sumaž÷jimą, AKS sumaž÷jimą. Mirtingumo tikimyb÷ yra labai maža, tačiau didesn÷ tikimyb÷ galima senyvo amžiaus žmon÷ms arba vaikams (Riemann, Cliver, 2006).
1.2. Mikrobiologin÷s taršos teisinis reglamentavimas
Mikroorganizmų skaičiaus normavimo maisto produktuose id÷ją pirmą kartą kilo prad÷jus pieną pasterizuoti ir prireikus kontroliuoti pasterizacijos efektyvumą. V÷liau normavimas buvo prad÷tas taikyti ir kitiems maisto produktams. Mikroorganizmų normavimas maisto produktuose turi du tikslus: maisto produktų gamybos sanitarin÷s būkl÷s ir technologinių r÷žimų laikymosi kontrol÷ bei žmonių apsauga nuo apsinuodijimo maistu (Brazauskien÷, 2000).
Lietuvoje mikrobiologin÷ tarša reglamentuojama šiais teis÷s aktais:
Europos komisijos reglamentas 2073/2005 2005 m. lapkričio 15 d. d÷l maisto mikrobiologinių kriterijų. Šiame reglamente nustatyti tam tikrų mikroorganizmų mikrobiologiniai kriterijai ir įgyvendinimo taisykl÷s, kurių įgyvendindami Reglamento (EB) Nr. 852/2004 4 straipsnyje nurodytas bendrąsias ir specialiąsias higienos priemones turi laikytis maisto verslo operatoriai.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 852/2004 2004 m. balandžio 29 d. d÷l maisto produktų higienos. Pagrindinis taisyklių tikslas – užtikrinti vartotojams aukštą maisto saugos lygį.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 853/2004 2004 m. balandžio 29 d. nustatantis konkrečius gyvūnin÷s kilm÷s maisto produktų higienos reikalavimus. Šis reglamentas nustato konkrečias gyvūnin÷s kilm÷s maisto higienos taisykles maisto tvarkymo subjektams.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 854/2004 2004 m. balandžio 29 d. nustatantis specialiąsias gyvūnin÷s kilm÷s produktų, skirtų vartoti žmon÷ms, oficialios kontrol÷s taisykles.
Lietuvos respublikos produktų saugos įstatymas 1999 m. birželio 1 d. Nr. VIII-1206. Šis įstatymas nustato valstybinio produktų saugos reguliavimo bei jų valstybin÷s saugos ekspertiz÷s, produktų saugos valstybin÷s ir visuomenin÷s kontrol÷s pagrindus, informacijos apie nesaugius produktus teikimo ir perdavimo tvarką, gamintojų, platintojų ir paslaugų teik÷jų pareigas bei atsakomybę už nesaugių produktų pateikimą į Lietuvos Respublikos rinką. Šio įstatymo tikslas – užtikrinti, kad į rinką būtų teikiami tik saugūs produktai.
Lietuvos respublikos maisto įstatymas 2000 m. balandžio 4 d. Nr. VIII-1608. Įstatymas nustato teikiamo į rinką maisto bei jo tvarkymo reikalavimus, valstyb÷s institucijų bei visuomeninių vartotojų teisių gynimo organizacijų kompetenciją užtikrinant maisto saugą, taip pat reglamentuoja maisto gamintojų, paslaugų teik÷jų bei pardav÷jų pareigas ir atsakomybę. Lietuvos respublikos geriamojo vandens įstatymas 2001 m. liepos 10 d. Nr. IX-433. Šis įstatymas nustato į rinką tiekiamo, maisto įmon÷se ir individualiai asmeniniame namų ūkyje naudojamo geriamojo vandens saugos ir kokyb÷s užtikrinimo sąlygas įgyvendinant Lietuvos Respublikos gyventojų teisę vartoti sveiką ir švarų geriamąjį vandenį bei gauti informaciją apie jo saugą ir kokybę.
Lietuvos respublikos veterinarijos įstatymas 1991 m. gruodžio 17 d. Nr. I-2110. Šis įstatymas reglamentuoja veterinarijos veiklą pagal tarptautinius reikalavimus, apibr÷žia veterinarijos struktūrų teisinę pad÷tį, nustato privalomus veterinarinius sanitarijos reikalavimus ir veterinarin÷s kontrol÷s pagrindus. Vienas iš pagrindinių veterinarijos uždavinių yra kontroliuoti, kad mitybai, perdirbimui vartojami gyvuliniai produktai ir žaliavos būtų tinkamos veterinarin÷s sanitarin÷s kokyb÷s.
Lietuvos respublikos žmonių užkrečiamų ligų profilaktikos ir kontrol÷s įstatymas 2007 m. geguž÷s 24 d. Nr. X-1149. Šis įstatymas nustato žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrol÷s valdymo, ginčų sprendimo bei žalos atlyginimo ir atsakomyb÷s už teis÷s aktų pažeidimus užkrečiamųjų ligų kontrol÷s ir profilaktikos klausimais pagrindus, fizinių ir
juridinių asmenų teises bei pareigas užkrečiamųjų ligų kontrol÷s ir profilaktikos srityje, užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrol÷s finansavimo bei jų kainų kompensavimo ypatumus. Lietuvos higienos norma HN 26:2006 „Maisto produktų mikrobiologiniai kriterijai“. Šia HN vadovaujasi maisto gamintojai, įgyvendindami rizikos veiksnių analiz÷s ir svarbių valdymo taškų (RVASVT) principais pagrįstą savikontrolę. Joje nustatyti kriterijai pienui, varškei, virtiems ir rūkytiems m÷sos, paukštienos ir žuvies gaminiams, konditerijos ir kulinarijos gaminiams bei patiekalams (Barzda, 2007).
II. TYRIMO METODIKA IR TYRIMO ORGANIZAVIMAS
Maisto žaliavų ir produktų mikrobiologiniai tyrimai atlikti 2008-2009 metais Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Laboratorijos departamente. Dviejų metų laikotarpyje ištirti 747 tiksliniai ir 467 įtartini maisto žaliavų ar produktų m÷giniai. Duomenys analizuoti taikant neparametrin÷s analiz÷s metodą Fisher‘io koreliacijos koeficiento testą (R statistinis paketas). Statistiškai patikimi skirtumai tarp grupių laikomi, kai p<0,05.
Mikrobiologiniai tyrimai atlikti pagal šiuos standartus:
1. LST EN ISO 6579:2003/AC:2006/P:2007 Maisto ir pašarų mikrobiologija. Bendrasis salmonelių nustatymo metodas (ISO 6579:2003/AC:2006/P:2007). Pateikiama mikrobiologinio tyrimo schema (1 priedas).
2. LST EN ISO 11290-1:2003/A1:2005 Maisto ir pašarų mikrobiologija. Monocitogeninių listerijų aptikimas ir skaičiavimas (ISO 11290-1:1996/A1:2005). Pateikiama mikrobiologinio tyrimo schema (2 priedas).
3. LST EN ISO 6888-1+A1:2005 Maisto ir pašarų mikrobiologija. Koagulazę gaminančių stafilokokų (Staphylococcus aureus ir kitų rūšių) skaičiavimas. Bendrasis metodas. 1 dalis. Metodas, naudojant standžiąją Baird-Parkerio agaro terpę. 1 keitinys. Pateikiama mikrobiologinio tyrimo schema (3 priedas).
4. LST EN ISO 7251:2006 Maisto ir pašarų mikrobiologija. Bendrasis numanomų žarninių lazdelių (Escherichia coli) aptikimo ir skaičiavimo metodas. Labiausiai tik÷tino skaičiaus būdas (tpt ISO 7251:2006). Pateikiama mikrobiologinio tyrimo schema (4 priedas).
5. LST EN ISO 16649-2:2002 Maisto ir pašarų mikrobiologija. Bendrasis beta-gliukuronidaze gaminančių žarninių lazdelių (Escherichia coli) skaičiavimo metodas. 2 dalis. Kolonijų skaičiavimo 44 °C temperatūroje, naudojant 5-brom-4-chlor-3-indolil beta-D-gliukuronidą, metodas (tapatus ISO 16649-2:2001). Pateikiama mikrobiologinio tyrimo schema (5 priedas).
6. LST EN ISO 16649-3:2005 Maisto ir pašarų mikrobiologija. Bendrasis Escherichia coli, pasižyminčių teigiama beta gliukuronidaz÷s reakcija, skaičiavimo metodas. 3 dalis. Labiausiai tik÷tino skaičiaus metodas, naudojant 5-brom-4-chlor-3-indolil beta D-gliukuronidą (tapatus ISO/TS 16649-3:2005). Pateikiama mikrobiologinio tyrimo schema (6 priedas).
7. LST EN ISO 21528-1:2004 Maisto ir pašarų mikrobiologija. Bendrieji enterobakterijų (Enterobacteriaceae) aptikimo ir skaičiavimo metodai. 1 dalis. Aptikimas ir skaičiavimas labiausiai tik÷tino skaičiaus metodu po išankstinio pagausinimo (tapatus ISO 21528-1:2004) Pateikiama mikrobiologinio tyrimo schema ( 7 priedas).
8. LST EN ISO 21528-2:2004 Maisto ir pašarų mikrobiologija. Bendrieji enterobakterijų (Enterobacteriaceae) aptikimo ir skaičiavimo metodai. 2 dalis. Kolonijų skaičiavimo metodas (tapatus ISO 21528-2:2004). Pateikiama mikrobiologinio tyrimo schema (8 priedas).
9. LST EN ISO 10272-1:2006 Maisto ir pašarų mikrobiologija. Bendrasis kampilobakterijų aptikimo ir skaičiavimo metodas. 1 dalis. Aptikimo metodas (ISO 10272-1:2006). Pateikiama mikrobiologinio tyrimo schema (9 priedas).
10. LST EN ISO 10272-2:2006 Maisto ir pašarų mikrobiologija. Bendrasis kampilobakterijų aptikimo ir skaičiavimo metodas. 2 dalis. Kolonijų skaičiavimo būdas (tapatus ISO/TS 10272-2:2006). Pateikiama mikrobiologinio tyrimo schema (10 priedas).
11. LST EN ISO 4831:2006 Maisto ir pašarų mikrobiologija. Bendrasis koliforminių bakterijų aptikimo ir skaičiavimo metodas. Labiausiai tik÷tino skaičiaus būdas (tapatus ISO 4831:2006). Pateikiama mikrobiologinio tyrimo schema (11 priedas).
12. LST EN ISO 4832:2006 Maisto ir pašarų mikrobiologija. Bendrasis koliforminiu bakteriju skaičiavimo metodas. Kolonijų skaičiavimo metodas (tapatus ISO 4832:2006). Pateikiama mikrobiologinio tyrimo schema (12 priedas).
III. TYRIMO REZULTATAI
2008 metais iš viso buvo atlikti 555 tiksliniai ir 294 įtarimo m÷ginių tyrimai, o 2009 metais - 198 tiksliniai ir 171 įtarimo m÷ginių tyrimai Įvertinus tikslinių ir ir įtartinų m÷ginių tyrimų skaičių, pagal 2008 ir 2009 metus nustatytas skirtumas yra statistiškai nereikšmingas (Fisher‘io testo p=3.700) (žr. 1 pav.). 555 198 294 171 0 100 200 300 400 500 600 2008 2009 Metai M ÷ g in ių t y ri m ų s k a ič iu s Tiksliniai Įtartini
1 pav. Tikslinių ir įtartinų m÷ginių tyrimų skaičius 2008-2009 m.
2009 metais buvo atlikta 48 proc. (n=357) mažiau tikslinių tyrimų, nei 2008 metais. O įtartinų 2009 metais buvo atlikta 26 proc. (n=123) mažiau tyrimų, nei 2008 metais. Įvertinus tikslinių ir įtartinų m÷ginių tyrimų skaičių, pagal 2008 ir 2009 metus nustatytas skirtumas yra statistiškai nereikšmingas (Fisher‘io testo p=0.1276) (žr. 2 pav.)
555 198 294 171 0 100 200 300 400 500 600 2008 2009 Metai M ÷ g in ių t y ri m ų s k a ič iu s Tiksliniai Įtartini
2 pav. Tikslinių ir įtartinų tyrimų skaičius 2008-2009 m.
2008-2009 metais daugiausiai buvo atlikta m÷sos ir jos produktų – 2008 metais 458 tikslinių m÷ginių tyrimai, 2009 metais 176 m÷ginių tyrimai. Mažiausiai buvo atlikta kiaušinių ir jų gaminių tyrimų, 2008 metais 17 m÷ginių tyrimai, o 2009 metais nebuvo atlikta iš viso. Įvertinus 2008 metų ir 2009 metų tikslinių m÷ginių tyrimų skaičių, pagal maisto žaliavų ir produktų grupes nustatytas skirtumas yra statistiškai reikšmingas (Fisher‘io testo p=0.0001774) (žr. 3 pav.)
458 176 18 5 62 17 17 0 0 100 200 300 400 500 2008 2009 Metai M ÷ g in ių t y ri m ų s k a ič iu s
M÷sa ir jos produktai
Vandens gyvūnai ir jų produktai
Pienas ir jo produktai
2008-2009 metais daugiausiai buvo atlikta m÷sos ir jos produktų: 2008 metais 230 įtartinų m÷ginių tyrimai, 2009 metais 116 m÷ginių tyrimai. 2008 metais mažiausiai buvo atlikta pieno ir jo produktų 12 m÷ginių tyrimų, 2009 metais – vandens gyvūnų ir jų produktų 11 m÷ginių tyrimų. Įvertinus 2008 metų ir 2009 metų įtartinų m÷ginių tyrimų skaičių, pagal maisto žaliavų ir produktų grupes nustatytas skirtumas yra statistiškai reikšmingas (Fisher‘io testo p=0.00567) (žr. 4 pav.).
230 116 23 10 12 29 20 25 0 50 100 150 200 250 2008 2009 Metai M ÷ g in ių t y ri m ų s k a ič iu s
M÷sa ir jos produktai
Vandens gyvūnai ir jų produktai
Pienas ir jo produktai
Kiaušiniai ir jų gaminiai
4 pav. Įtartinų m÷ginių tyrimų skaičius 2008-2009 m.
2008 m. daugiausiai buvo atlikta 239 tikslinių m÷sos ir jos produktų m÷ginių tyrimų nustatant Salmonella spp. ir 183 E. coli nustatymo m÷ginių tyrimai. Pieno ir jo produktų daugiausiai 40 buvo atlikta S. aureus nustatymo m÷ginių tyrimų (žr. 5 pav.).
239 5 10 17 183 0 5 06 0 05 00 40 0 822 13 2 0 50 100 150 200 250 300 M÷sa ir jos produktai Žuvis ir jos produktai Pienas ir jo produktai Kiaušiniai ir jų gaminiai
Maisto žaliavų ir jų produktų grup÷s
M ÷ g in ių t y ri m ų s k a ič iu s Salmonella E. coli Koliformin÷s bakterijos Enterobacteriaceae S. aureus Campylobacter L.monocytogenes
5 pav. Tikslinių m÷ginių tyrimų skaičius pagal mikroorganizmus 2008 m.
2008 m. daugiausiai teigiamų tikslinių m÷ginių rezultatų gauta iš m÷sos ir jos produktų. Salmonella spp. nustatyta 14 tikslinių m÷ginių. E. coli nustatyta 8 tiksliniuose m÷giniuose. 2008 m. pieno ir jo produktų nebuvo gauta teigiamų tikslinių m÷ginių tyrimų rezultatų (žr. 6 pav.).
14 0 0 0 8 0 0 00 0 000 000 3 1 1 0 0 2 4 6 8 10 12 14 16 M÷sa ir jos produktai Žuvis ir jos produktai Pienas ir jo produktai Kiaušiniai ir jų gaminiai Maisto žaliavų ir jų produktų grup÷s
M ÷ g in ių t y ri m ų s k a ič iu s Salmonella E. coli Koliformin÷s bakterijos Enterobacteriaceae S. aureus Campylobacter L. monocytogenes
6 pav. Teigiamų tikslinių m÷ginių tyrimų skaičius pagal mikroorganizmus 2008 m.
2009 m. daugiausiai 129 atlikta Salmonella spp. nustatymo tikslinių m÷ginių tyrimų ir 26 L. monocytogenes nustatymo m÷ginių tyrimai m÷sos ir jos produktų. Kiaušinių ir jų gaminių nebuvo
129 0 0 0 9 0 0 00 12 0 1411 000 26 5 1 0 20 40 60 80 100 120 140 M÷sa ir jos produktai Žuvis ir jos produktai Pienas ir jo produktai Kiaušiniai ir jų gaminiai Maisto žaliavų ir jų produktų grup÷s
M ÷ g in ių t y ri m ų s k a ič iu s Salmonella E. coli Koliformin÷s bakterijos Enterobacteriaceae S. aureus Campylobacter L. monocytogenes
7 pav. Tikslinių m÷ginių tyrimų skaičius pagal mikroorganizmus 2009 m.
2009 m. daugiausiai teigiamų tikslinių m÷ginių buvo gauta iš m÷sos ir jos produktų, nustatyta 10 Campylobacter spp. teigiamų tikslinių m÷ginių. Žuvies ir jos produktuose nustatyti 5 teigiami L. monocytogenes tiksliniai m÷giniai. Pieno ir jo produktų, kiaušinių ir jų gaminių nebuvo gauta teigiamų tyrimų rezultatų (žr. 8 pav.).
2 0 0 0 000 0 0 0000 000 10 0 5 0 0 2 4 6 8 10 12 M÷sa ir jos produktai Žuvis ir jos produktai Pienas ir jo produktai Kiaušiniai ir jų gaminiai Maisto žaliavų ir jų produktų grup÷s
M ÷ g in ių t y ri m ų s k a ič iu s Salmonella E. coli Koliformin÷s bakterijos Enterobacteriaceae S. aureus Campylobacter L. monocytogenes
8 pav. Teigiamų tikslinių m÷ginių tyrimų skaičius pagal mikroorganizmus 2009 m.
2008 m. daugiausiai 179 buvo atlikta įtartinų Salmonella nustatymo m÷ginių tyrimų su m÷sa ir jos produktais ir 29 su kiaušiniais ir jų gaminiais (žr. 9 pav.).
179 7 5 29 26 1 0 60 217 0 15 203 2 000 0 20 40 60 80 100 120 140 160 180 200 M÷sa ir jos produktai Žuvis ir jos produktai Pienas ir jo produktai Kiaušiniai ir jų gaminiai Maisto žaliavų ir jų produktų grup÷s
M ÷ g in ių t y ri m ų s k a ič iu s Salmonella E. coli Koliformin÷s bakterijos Enterobacteriaceae S. aureus Campylobacter L. monocytogenes
9 pav. Įtartinų m÷ginių tyrimų skaičius pagal mikroorganizmus 2008 m.
2008 m. daugiausiai įtartinų teigiamų m÷ginių tyrimų rezultatų gauta su m÷sos ir jos produktais. Iš įtartinų m÷ginių Salmonella spp. nustatyta 14 m÷ginių, E. coli nustatyti 8 teigiami m÷giniai. Iš įtartinų pieno ir jo produktų m÷ginių nebuvo gauta teigiamų m÷ginių tyrimų rezultatų (žr. 10 pav.).
14 0 0 2 8 0 0 00 01 0 000 000 7 0 0 2 4 6 8 10 12 14 16 M÷sa ir jos produktai Žuvis ir jos produktai Pienas ir jo produktai Kiaušiniai ir jų gaminiai Maisto žaliavų ir jų produktų grup÷s
M ÷ g in ių t y ri m ų s k a ič iu s Salmonella E. coli Koliformin÷s bakterijos Enterobacteriaceae S. aureus Campylobacter L. monocytogenes
2009 m. daugiausiai 94 buvo atlikta įtartinų Salmonella spp. nustatymo m÷ginių tyrimų su m÷sa ir jos produktais ir 25 su kiaušiniais ir jų gaminiais (žr. 11 pav.).
94 1 12 25 410 0 0 0205 00 0 611 9 1 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 M÷sa ir jos produktai Žuvis ir jos produktai Pienas ir jo produktai Kiaušiniai ir jų gaminiai Maisto žaliavų ir jų produktų grup÷s
M ÷ g in ių t y ri m ų s k a ič iu s Salmonella E. coli Koliformin÷s bakterijos Enterobacteriaceae S. aureus Campylobacter L. monocytogenes
11 pav. Įtartinų m÷ginių tyrimų skaičius pagal mikroorganizmus 2009 m.
2009 m. daugiausiai įtartinų teigiamų m÷ginių tyrimų rezultatų gauta su m÷sos ir jos produktais. Iš įtartinų m÷ginių Salmonella spp. nustatyta 8 m÷giniuose, Campylobacter spp. nustatyti 5 teigiami m÷giniai. Iš įtartinų žuvies ir jos produktų m÷ginių buvo gauti 4 neigiami L. monocytogenes m÷giniai. Iš įtartinų pieno ir jo produktų, kiaušinių ir jų gaminių m÷ginių nebuvo gauta teigiamų m÷ginių tyrimų rezultatų (žr. 12 pav.).
8 0 0 0 0 0 0 1 0 0 0 0 00 00 5 0 4 0 0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 M÷sa ir jos produktai Žuvis ir jos produktai Pienas ir jo produktai Kiaušiniai ir jų gaminiai Maisto žaliavų ir jų produktų grup÷s
M ÷ g in ių t y ri m ų s k ia č iu s Salmonella E. coli Koliformin÷s bakterijos Enterobacteriaceae S. aureus Campylobacter L. monocytogenes
12 pav. Teigiamų įtartinų m÷ginių tyrimų skaičius pagal mikroorganizmus 2009 m.
1. M÷sa ir m÷sos produktai
1 lentel÷. M÷sos ir m÷sos produktų tikslinių m÷ginių tyrimai (2008-2009 m.)
2008 m. 2009 m.
Maisto produkto pavadinimas
M÷ginių tyrimų skaičius Teigiamų tyrimų rezultatų skaičius M÷ginių tyrimų skaičius Teigiamų tyrimų rezultatų skaičius
M÷sa ir subproduktai (išskyrus paukštieną) 112 0 34 0
Smulkinta m÷sa (ir paukštiena) 92 5 12 1
Mechaniškai iškaulinta m÷sa (ir paukštiena) 6 4 2 2
Paukštienos ir kitos m÷sos pusgaminiai 93 1 3 0
Paukštienos ir kitos m÷sos gaminiai, konservai
60 1 61 5
Paukštiena ir paukštienos subproduktai 95 17 66 5
2008 metais m÷sos ir m÷sos produktų tikslinių m÷ginių tyrimų daugiausiai buvo atlikta su šiais maisto produktais: m÷sos ir subproduktų (išskyrus paukštieną) 112 m÷ginių tyrimų; paukštienos ir paukštienos subproduktų 95 m÷ginių tyrimų; paukštienos ir kitų m÷sos pusgaminių 93 m÷ginių tyrimų. Iš jų daugiausiai teigiamų tyrimų rezultatų gauta iš paukštienos ir paukštienos subproduktų - 17 m÷ginių; smulkinta m÷sa (ir paukštienos) – 5 m÷giniai.
2009 metais daugiausiai tikslinių m÷ginių tyrimų buvo atlikta: paukštiena ir paukštienos subproduktų – 66 m÷giniai; paukštienos ir kitų m÷sos gaminių, konservų – 61 m÷ginių. Iš šių m÷ginių
2 lentel÷. M÷sos ir m÷sos produktų įtartinų m÷ginių tyrimai (2008-2009 m.)
2008 m. 2009 m.
Maisto produkto pavadinimas
M÷ginių tyrimų skaičius Teigiamų tyrimų rezultatų skaičius M÷ginių tyrimų skaičius Teigiamų tyrimų rezultatų skaičius
M÷sa ir subproduktai (išskyrus paukštieną) 12 0 23 0
Smulkinta m÷sa (ir paukštiena) 37 8 6 0
Mechaniškai iškaulinta m÷sa (ir paukštiena) 6 5 6 5
Paukštienos ir kitos m÷sos pusgaminiai 27 1 11 2
Paukštienos ir kitos m÷sos gaminiai, konservai 99 1 51 6
Paukštiena ir paukštienos subproduktai 49 8 20 1
2008 metais m÷sos ir m÷sos produktų įtarimo m÷ginių tyrimų daugiausiai buvo atlikta su šiais maisto produktais: paukštienos ir kitos m÷sos gaminiais, konservais 99 m÷ginių tyrimai; paukštienos ir paukštienos subproduktais 49 m÷ginių tyrimai; smulkinta m÷sa (ir paukštiena) 37 m÷ginių tyrimai. Mažiausiai m÷ginių tyrimų atlikta su mechaniškai iškaulinta m÷sa (ir paukštiena) 6 m÷ginių tyrimai. Iš jų daugiausiai teigiamų tyrimų rezultatų gauta iš paukštienos ir paukštienos subproduktų, smulkintos m÷sos (ir paukštiena) – po 8. Iš mechaniškai iškaulintos m÷sos (ir paukštiena) gauti 5 teigiamų tyrimų rezultatai. 2009 metais daugiausiai m÷ginių tyrimų buvo atlikta su: paukštienos ir kitos m÷sos gaminiais, konservais 51 m÷giniai; m÷sa ir subproduktais (išskyrus paukštieną) 23 m÷giniai. Iš jų daugiausiai teigiamų tyrimų rezultatų gauta su paukštienos ir kitos m÷sos gaminiais, konservais 6 m÷giniuose. Mažiausiai m÷ginių tyrimų atlikta su mechaniškai iškaulinta m÷sa (ir paukštiena) 6 m÷ginių tyrimai, bet neigiamų tyrimų rezultatai buvo 5 m÷giniuose (žr. 2 lentel÷).
1.1. M÷sos ir subproduktų (išskyrus paukštieną) 2008-2009 m. mikrobiologiniai tyrimai Salmonella spp. nustatymas
2008 metais m÷sos ir subproduktų (išskyrus paukštieną) buvo atlikti 106 tiksliniai salmonelų nustatymo m÷ginių tyrimai, o 2009 metais – 34 m÷ginių tyrimai. 2008-2009 metais teigiamų tyrimo rezultatų nebuvo. Įvertinus 2008 metų ir 2009 metų tikslinių m÷ginių tyrimų skaičių, pagal teigiamus ir neigiamus m÷ginių tyrimų rezultatus nustatytas skirtumas yra statistiškai nereikšmingas (Fisher‘io testo p=1)
2008 metais m÷sos ir subproduktų (išskyrus paukštieną) buvo atlikti 12 įtartinų salmonelų nustatymo m÷ginių tyrimai, o 2009 metais – 23 m÷ginių tyrimai. 2008-2009 metais neigiamų salmonelų tyrimų
rezultatų skaičius – 0. Įvertinus 2008 metų ir 2009 metų įtartinų m÷ginių tyrimų skaičių, pagal teigiamus ir neigiamus m÷ginių tyrimų rezultatus nustatytas skirtumas yra statistiškai nereikšmingas (Fisher‘io testo p=1).
Enterobacteriaceae skaičiaus nustatymas
2008 metais m÷sos ir subproduktų (išskyrus paukštieną) buvo atlikti 6 tiksliniai Enterobacteriaceae skaičiaus nustatymo m÷ginių tyrimai, o 2009 metais nebuvo atlikta šių produktų tyrimų. 2008 metais teigiamų Enterobacteriaceae atvejų nebuvo. Įvertinus 2008 metų ir 2009 metų tikslinių m÷ginių tyrimų skaičių, pagal teigiamus ir neigiamus m÷ginių tyrimų rezultatus nustatytas skirtumas yra statistiškai nereikšmingas (Fisher‘io testo p=1).
2008-2009 metais m÷sos ir subproduktų (išskyrus paukštieną) nebuvo atlikta įtartinų Enterobacteriaceae skaičiaus nustatymo m÷ginių tyrimų.
1.2. Smulkinta m÷sa (ir paukštiena) 2008-2009 m. mikrobiologiniai tyrimai Salmonella spp. nustatymas
2008 ir 2009 metais smulkintos m÷sos (ir paukštienos) buvo atlikta po 5 tikslinius salmonelų nustatymo m÷ginių tyrimus. Iš smulkintos m÷sos (ir paukštienos) tikslinių m÷ginių Salmonella spp. teigiamų tyrimų rezultatų nebuvo rasta. Įvertinus 2008 metų ir 2009 metų tikslinių m÷ginių tyrimų skaičių, pagal teigiamus ir neigiamus m÷ginių tyrimų rezultatus nustatytas skirtumas yra statistiškai nereikšmingas (Fisher‘io testo p=1).
2008 metais buvo atlikta 17 smulkintos m÷sos (ir paukštienos) įtartinų m÷ginių tyrimų salmonelų nustatymui, 2009 metais atlikta 3 įtartinų m÷ginių tyrimai salmonelų nustatymui. Teigiamų tyrimų rezultatų nerasta. Įvertinus 2008 metų ir 2009 metų įtartinų m÷ginių tyrimų skaičių, pagal teigiamus ir neigiamus m÷ginių tyrimų rezultatus nustatytas skirtumas yra statistiškai nereikšmingas (Fisher‘io testo p=1).
E. coli nustatymas
2008 metais smulkintos m÷sos (ir paukštienos) buvo atlikta 87 tikslinių E. coli nustatymo m÷ginių tyrimų. Iš jų, 5 buvo gauti teigiami tyrimų rezultatai. 2009 metais smulkintos m÷sos (ir paukštienos) buvo atlikta 7 tikslinių E. coli nustatymo m÷ginių tyrimų. Iš jų, 1 buvo gautas teigiamas tyrimo rezultatas. Įvertinus 2008 metų ir 2009 metų tikslinių m÷ginių tyrimų skaičių, pagal teigiamus ir
neigiamus m÷ginių tyrimų rezultatus nustatytas skirtumas yra statistiškai nereikšmingas (Fisher‘io testo p=0.3798). 5,70% 14,30% 0% 2% 4% 6% 8% 10% 12% 14% 16% Metai N e ig ia m ų t y ri m ų s k a ič iu s , % 2008 m. 2009 m.
13 pav. Smulkintos m÷sos (ir paukštienos) tiksliniai teigiami E. coli tyrimų rezultatai 2008-2009 m.
2008 metais smulkintos m÷sos (ir paukštienos) buvo gauta 5,7 proc., o 2009 metais - 14,3 proc. teigiamų tikslinių E. coli tyrimų rezultatų.Įvertinus 2008 metų ir 2009 metų tikslinių m÷ginių tyrimų skaičių procentais, pagal teigiamus ir neigiamus m÷ginių tyrimų rezultatus nustatytas skirtumas yra statistiškai nereikšmingas (Fisher‘io testo p=0,097) (žr. 13 pav.).
2008 metais smulkintos m÷sos (ir paukštienos) buvo atlikta 20 įtartinų E. coli nustatymo m÷ginių tyrimų. Iš jų, 8 buvo gauti teigiami tyrimų rezultatai.
2009 metais smulkintos m÷sos (ir paukštienos) buvo atlikta 3 įtartinų E. coli nustatymo m÷ginių tyrimų. Teigiamas tyrimo rezultatų negauta. Įvertinus 2008 metų ir 2009 metų įtartinų m÷ginių tyrimų skaičių, pagal teigiamus ir neigiamus m÷ginių tyrimų rezultatus nustatytas skirtumas yra statistiškai nereikšmingas (Fisher‘io testo p=0,5257).
1.3. Mechaniškai iškaulin÷ta m÷sa (ir paukštiena) 2008-2009 m. mikrobiologiniai tyrimai
2008 metais mechaniškai iškaulin÷tos m÷sos (ir paukštienos) tikslinių Salmonella spp. nustatymo m÷ginių tyrimų nebuvo atlikta. 2009 metais mechaniškai iškaulin÷tos m÷sos (ir paukštienos) buvo atlikta 4 tiksliniai Salmonella spp. nustatymo m÷ginių tyrimų. Iš jų, 2 buvo gauti teigiami tyrimų rezultatai. Įvertinus 2008 metų ir 2009 metų tikslinių m÷ginių tyrimų skaičių, pagal teigiamus ir neigiamus m÷ginių tyrimų rezultatus nustatytas skirtumas yra statistiškai nereikšmingas (Fisher‘io testo p=1).
2008-2009 metais mechaniškai iškaulintos m÷sos (ir paukštienos) buvo atlikta po 6 įtartinų Salmonella spp. nustatymo m÷ginių. Iš jų, nustatyti 5 teigiami atvejai. Įvertinus 2008 metų ir 2009 metų įtartinų m÷ginių tyrimų skaičių, pagal teigiamus ir neigiamus m÷ginių tyrimų rezultatus nustatytas skirtumas yra statistiškai nereikšmingas (Fisher‘io testo p=1).
E. coli nustatymas
2008 metais mechaniškai iškaulintos m÷sos (ir paukštienos) buvo atlikta 6 tikslinių E. coli nustatymo m÷ginių tyrimų. Iš jų, 6 gauti teigiami tyrimų rezultatai. 2009 metais mechaniškai iškaulintos m÷sos (ir paukštienos) tikslinių E. coli nustatymo m÷ginių tyrimų nebuvo atlikta. Įvertinus 2008 metų ir 2009 metų įtartinų m÷ginių tyrimų skaičių, pagal teigiamus ir neigiamus m÷ginių tyrimų rezultatus nustatytas skirtumas yra statistiškai nereikšmingas (Fisher‘io testo p=1).
2008-2009 metais mechaniškai iškaulintos m÷sos (ir paukštienos) įtartinų E. coli nustatymo m÷ginių tyrimų nebuvo atlikta.
1.4. Paukštienos ir kitos m÷sos pusgaminiai 2008-2009 m. mikrobiologiniai tyrimai Salmonella spp. nustatymas
2008 metais paukštienos ir kitų m÷sos pusgaminių buvo atlikta 15 tikslinių Salmonella spp. nustatymo m÷ginių tyrimų. Teigiamų tyrimų rezultatų nebuvo rasta. Per 2008 metus paukštienos ir kitų m÷sos pusgaminių buvo atlikta 22 įtartinų Salmonella sp.p nustatymo m÷ginių tyrimų. Iš jų, gautas 1 teigiamas tyrimų rezultatas.
2009 metais paukštienos ir kitų m÷sos pusgaminių buvo atlikti 2 tiksliniai Salmonella sp.p nustatymo m÷ginių tyrimų. Teigiamų tyrimų rezultatų nebuvo rasta. Tais pačiais metais buvo atlikta 10 įtartinų Salmonella spp. nustatymo m÷ginių tyrimų. Iš jų, 2 gauti teigiami tyrimų rezultatai.
Įvertinus 2008 metų ir ir 2009 metų tikslinių m÷ginių tyrimų skaičių, pagal teigiamus ir neigiamus m÷ginių tyrimų rezultatus nustatytas skirtumas yra statistiškai nereikšmingas (Fisher‘io testo
neigiamus m÷ginių tyrimų rezultatus nustatytas skirtumas yra statistiškai nereikšmingas (Fisher‘io testo p=0,2238).
E. coli nustatymas
2008 metais paukštienos ir kitų m÷sos pusgaminių buvo atlikta 78 tikslinių E. coli nustatymo tyrimų. Iš jų, 1 gautas teigiamas tyrimų rezultatas. 2009 metais paukštienos ir kitų m÷sos pusgaminių buvo atliktas 1 tikslinis E. coli nustatymo m÷ginio tyrimas, kuris buvo neigiamas. Įvertinus 2008 metų ir 2009 metų tikslinių m÷ginių tyrimų skaičių, pagal teigiamus ir neigiamus m÷ginių tyrimų rezultatus nustatytas skirtumas yra statistiškai nereikšmingas (Fisher‘io testo p=1).
2008 metais paukštienos ir kitų m÷sos pusgaminių buvo atlikta 5 įtartinų E. coli nustatymo m÷ginių tyrimų. Teigiamų tyrimų rezultatų nebuvo. 2009 metais paukštienos ir kitų m÷sos pusgaminių buvo atliktas 1 įtartinas E. coli nustatymo m÷ginio tyrimas, rezultatas neigiamas. Įvertinus 2008 metų ir 2009 metų įtartinų m÷ginių tyrimų skaičių, pagal teigiamus ir neigiamus m÷ginių tyrimų rezultatus nustatytas skirtumas yra statistiškai nereikšmingas (Fisher‘io testo p=1).
1.5. Paukštienos ir kitos m÷sos gaminiai, konservai 2008-2009 m. mikrobiologiniai tyrimai Salmonella spp. nustatymas
2008 metais paukštienos ir kitų m÷sos gaminių, konservų buvo atlikta 26 tikslinių Salmonella spp. nustatymo m÷ginių tyrimų. Teigiamų tyrimų rezultatų nebuvo. Atlikta 73 įtartinų Salmonella spp. nustatymo m÷ginių tyrimų. teigiamų tyrimų rezultatų nebuvo.
2009 metais paukštienos ir kitų m÷sos gaminių, konservų buvo atlikta 25 tikslinių Salmonella spp. nustatymo m÷ginių tyrimų. Teigiamų tyrimų rezultatų nebuvo. Atlikta 33 įtartinų Salmonella spp. nustatymo m÷ginių tyrimų. Teigiamų tyrimų rezultatų nebuvo gauta. Įvertinus 2008 metų ir 2009 metų tikslinių m÷ginių tyrimų skaičių, pagal teigiamus ir neigiamus m÷ginių tyrimų rezultatus nustatytas skirtumas yra statistiškai nereikšmingas (Fisher‘io testo p= 1). Įvertinus 2008 metų ir 2009 metų įtartinų m÷ginių tyrimų skaičių, pagal teigiamus ir neigiamus m÷ginių tyrimų rezultatus nustatytas skirtumas yra statistiškai nereikšmingas (Fisher‘io testo p=1).
L. monocytogenes nustatymas
2008 metais paukštienos ir kitų m÷sos gaminių, konservų buvo atlikta 22 tikslinių L. monocytogenes nustatymo m÷ginių tyrimų. Iš jų, gautas 1 teigiamas tyrimo rezultatas. Atlikta 17
