LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA
GYVŪNŲ MOKSLŲ FAKULTETAS
GYVŪNŲ AUGINIMO TECHNOLOGIJŲ INSTITUTAS
JOLITA GRYBINIENĖ
ORGANINIO IR NEORGANINIO SELENO ĮTAKA VIŠČIUKŲ BROILERIŲ
PRODUKTYVUMUI IR PAUKŠTIENOS KOKYBEI
INFLUENCE OF ORGANIC AND INORGANIC SELENIUM ON BROILER
CHICKENS PRODUCTIVITY AND QUALITY OF POULTRY
Gyvulininkystės technologijų ištęstinių studijų
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovė: jaunesn. moksl. darb. Vilma Šašytė
1 DARBAS ATLIKTAS GYVŪNŲ AUGINIMO TECHNOLOGIJŲ INSTITUTE
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Organinio ir neorganinio seleno įtaka viščiukų broilerių produktyvumui ir paukštienos kokybei“
1. Yra atliktas mano pačios;
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje;
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.
(data)
Jolita Grybinienė
(autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe. Jolita Grybinienė
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO
(data)
Vilma Šašytė
(darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE/INSTITUTE
(aprobacijos data)
Elena Bartkienė (katedros/klinikos vedėjo/jos vardas,
pavardė)
(parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentas
(vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
(data) (gynimo komisijos sekretorės (-riaus) vardas, pavardė)
(parašas) Magistro baigiamasis darbas yra įdėtas į ETD IS
2 TURINYS SANTRUMPOS ... 3 SANTRAUKA ... 4 SUMMARY ... 5 ĮVADAS ... 6 1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 8
1.1 Organiniai ir neorganiniai seleno junginiai ... 8
1.2 Seleno panaudojimo galimybės paukščių mityboje ... 9
1.3 Organinio seleno veikimas paukščių organizme ... 10
1.4 Seleno įtaka viščiukų broilerių produktyvumui ir mėsos kokybei ... 11
1.5 Seleno poveikis žmogaus sveikatai ... 12
2. TYRIMO METODIKA IR METODAI ... 14
2.1 Tyrimų vieta ir bandymo schema ... 14
2.2 Produktyvumo tyrimų metodikos ... 17
2.3 Mėsos kokybės tyrimų metodikos ... 17
2.4 Statistinis duomenų įvertinimas ... 19
3. REZULTATAI ... 20
3.1 Organinio ir neorganinio seleno įtaka viščiukų broilerių produktyvumui ... 20
3.2 Organinio ir neorganinio seleno įtaka viščiukų broilerių mėsos kokybei ... 22
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 32
IŠVADOS ... 35
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 37
3 SANTRUMPOS
°C – temperatūra Celsijaus laipsniais a* – mėsos rausvumas
AI -aterogeniškumo indeksas b* – mėsos gelsvumas
g – gramas
h/H - santykis tarp hipocholesterolemijos/hipercholesterolemijos riebalų rūgščių kg – kilogramas
kg/t – kilogramai į toną L* – mėsos šviesumas MDA – malonildialdehidas MJ – apykaitos energija
MNRR – mononesočiosios riebalų rūgštys OH-SeMet - hidroksi-selenometioninas pH – vandenilio jonų koncentracija PNRR – polinesočiosios riebalų rūgštys proc. – procentai
RR – riebalų rūgštys Se – selenas
SeCys - selenocisteinas SeMet – seleno metioninas SM – sausosios medžiagos SRR – sočiosios riebalų rūgštys TI – trombogeniškumo indeksas Vnt - vienetas
Zn-SeMet - cinko-l-selenometioninas μg/g – mikro gramai grame
4 SANTRAUKA
Organinio ir neorganinio seleno įtaka viščiukų broilerių produktyvumui ir paukštienos kokybei
Jolita Grybinienė Magistro baigiamasis darbas
Darbo tikslas. Ištirti organinio (Selisseo 2% Se) ir neorganinio (natrio selenito) seleno įtaką viščiukų
broilerių produktyvumui ir paukštienos kokybei. Darbo uždaviniai. Ištirti organinio ir neorganinio seleno įtaką viščiukų broilerių produktyvumui, viščiukų broilerių skerdenos morfologinei sudėčiai, mėsos fizikinėms ir cheminėms savybėms, seleno susikaupimui ir malonildialdehido koncentracijai paukštienoje, biogeninių aminų, riebalų rūgščių ir lakiųjų organinių junginių kiekiams krūtinėlės mėsoje.
Tyrimo metodai. Lesinimo bandymas atliktas su 1–42 dienų amžiaus 100 000 viščiukų broilerių
linijų derinio ROSS 308, kurie padalinti į dvi grupes po 50 000 viščiukų broilerių ir auginti dviejose analogiškose paukštidėse. Viščiukų broileriai buvo laikomi ant gilaus kraiko, girdyti iš stacionarių girdytuvių ir lesinti iki soties (ad libitum); kontrolinė grupės lesalai papildyti 0,03 kg/t neorganinio, o tiriamosios – 0,03 kg/t organinio Se priedais. Bandymo metu tirti šie rodikliai: individualus viščiuko kūno svoris, lesalų ir vandens suvartojimas, paukščių išsaugojimas. Atliktas skerdenos morfologinės sudėties įvertinimas, fizikinėms ir cheminės savybės, Se sukaupimas, biogeninių aminų, riebalų rūgščių ir lakiųjų organinių junginių kiekiai bei mėsos lipidų oksidacijos laipsnis.
Tyrimo rezultatai ir išvados. Lyginant su kontroline grupe, tiriamosios grupės viščiukų broilerių
išsaugojimas 35 amžiaus dieną nustatytas 0,33 proc. (p<0,05) didesnis, o 42 gyvenimo dieną nustatytas 4,85 t ir 4,70 l (p<0,05) atitinkamai didesnis lesalų ir vandens suvartojimas per parą. Tiriamosios grupės gaidžiukų ir vištaičių skerdenose nustatytas atitinkamai 3,51 g ir 0,22 g (p>0,05) mažesnis abdominalių riebalų kiekis, lyginant su kontroline grupe. Lyginant su kontroline grupe, nustatytas 0,15 µg/g SM ir 0,08 µg/g SM (p<0,05) didesnis Se susikaupimas atitinkamai gaidžiukų ir vištaičių tiriamosios grupės krūtinėlių raumenyse. Malonildialdehido kiekis gaidžiukų krūtinėlių raumenyse, palaikytose 3 mėn. buvo 21 proc., o vištaičių – 9 proc. (p<0,05) mažesnis nei kontrolinės grupės. Tiek gaidžiukų, tiek vištaičių šviežių ir palaikytų 3 mėn. šaldiklyje krūtinėlių raumenų mėginiuose nustatyti dideli biogeninių aminų spermino (89,68–102,92 mg/kg) ir spermidino (11,53–25,71 mg/kg) kiekiai. Nustatyta, kad šviežiose krūtinėlės raumenų mėginiuose vyravo polinesočioji linolo rūgštis, kuri kito nuo 34,58 proc. iki 37,85 proc. Tiriamosios grupės viščiukų broilerių tiek gaidžiukų, tiek vištaičių šviežiuose krūtinėlės raumenyse nustatyta 12,34 proc. ir 8,83 proc. (p<0,05) daugiau lakiųjų organinių kvapo junginių, kurie priskiriami rūgščių klasei, lyginant su kontroline grupe.
Raktiniai žodžiai: viščiukai broileriai, organinis ir neorganinis selenas, produktyvumas, produkcijos
5 SUMMARY
Influence of organic and inorganic selenium on broiler chickens productivity and quality of poultry
Jolita Grybinienė Master thesis
Aim of the thesis. To investigate the influence of organic (Selisseo 2% Se) and inorganic (sodium
selenite) selenium on broiler chickens productivity and quality of poultry. The goals of this work are to
determinate the influence of organic and inorganic selenium on the productivity of broiler chickens,
morphological composition of broiler chickens carcasses, the physical and chemical characteristics of the poultry meat, the effect of selenium accumulation and concentration of malondialdehyde in breast muscles, the amount of biogenic amines, fatty acids, volatile organic compounds in the broiler chickens breast muscles.
Research methods. The feeding test was performed with a 1 - 42 day old 100 000 broiler chickens
line combination ROSS 308, which were divided into two groups of 50 000. Broiler chickens were grown in two similar poultry houses, were kept on a deep litter, watered from stationary drinkers and fed to saturation (ad libitum). Feed used in control group were supplemented with 0.03 kg/t inorganic selenium and in experimental group - 0.03 kg/t organic selenium. The following measurements were performed during test: each week the individual weight of broiler chickens, the daily consumption of the feed and water, live ability. The morphological composition of carcasses, physico-chemical properties, accumulation of Se, amounts of biogenic amines, fatty acids and volatile organic compounds and the degree of oxidation of meat lipids were performed.
Reseach results and conclusions. In experimental group live ability of broilers chickens at 35th day
of age was 0.33% (p<0.05) higher and on the 42th day of life, feed and water consumptions per day were 4.85 t and 4.70 l (p<0.05) higher, compared to control group. In experimental group carcasses of male and female broiler chickens were found 3.51 g and 0.22 g (p<0.05) less abdominal fat, respectively, compared to the control group. Se concentration in experimental group were 0.15 μg/g SM and 0.08 μg/g SM (p<0.05) higher in the male and female broiler chickens breast muscles, respectively, compared to control group. MDA concentrations of experimental group male and female broiler chickens samples, kept for 3 months, were 21% and 9% (p<0.05) lower, respectively, compared to control group. In samples of broiler chickens breast muscles kept for 3 months in a freezer, were indetified high amounts of spermine (89.68 – 102.92 mg/kg) and spermidine (11.53 – 25.71 mg/kg). It was found that polyunsaturated linoleic acid prevailed in fresh chest muscle samples, which varied from 34.58% up to 37.85%. Compared to the control group, fresh male and female broiler chickens breast samples of experimental group amount of volatile organic odour compounds that are classified in the acid class increased 12.34% and 8.83%, respectively (p<0.05).
6 ĮVADAS
Selenas žinomas jau du šimtmečius, o jo biologinis aktyvumas tiriamas beveik šimtą metų, tačiau Se deficito problema vis dar išlieka tiek tarp žmonių, tiek tarp gyvūnų. Viena iš Se deficito gyvūnų organizmuose priežasčių gali būti žemas Se kiekis dirvožemyje. Tai daugiausia taikoma galvijams ir avims, kurių tiesioginė nuoroda į dirvožemį yra per grūdinį maistą. Seleno deficito rizika kiaušiniuose ir paukštienoje daug mažesnė dėl šių faktorių: mažesnė priklausomybė nuo dirvožemyje esančio Se lygmens regione ir galimybės įterpti seleno formas į lesalų premiksą (1).
Selenas nesintetinamas gyvūnų organizme ir į jį turi patekti su vandeniu arba pašaru (2). Atskiruose pasaulio regionuose, tarp jų ir Lietuvoje, selenas pasiskirstęs netolygiai. Dėl jo stygiaus serga ir žmonės, ir gyvūnai. Šio mikroelemento koncentracija gyvūnų organizme turi siekti nuo 1 iki 3 mg/kg. Se pasižymi keliomis teigiamomis savybėmis: jis yra antioksidantas, mažinantis lipidų oksidacinius procesus, įeinantis į fermento gliutationo peroksidazės (GPx) sudėtį; reikalingas skydliaukės veiklai, nes fermentas jodotironindejo-dinazė yra seleno fermentas, atsakingas už periferinį tirozino (T4) virtimą į trijodtironiną (T3) kepenyse ir inkstuose; dalyvauja imunomoduliaciniuose procesuose skatindamas antikūnų formavimąsi; dalyvauja antikarcinogenezės procese, nes apsaugo chromosomas nuo pažeidimų, skatina DNR atsinaujinimą, moduliuoja ląstelių dalijimosi intensyvumą, slopina cheminius karcinogenus; dalyvauja detoksikacijos, lėtėjančio senėjimo, antivirusiniuose ir reprodukciniuose procesuose; saugo organizmą nuo apsinuodijimo gyvsidabriu, kadmiu ir chromu (3,4).
Mineraliniai šaltiniai, tokie kaip natrio selenitas arba natrio selenatas yra dažniausiai naudojami gyvulių pašarų gamyboje kaip Se šaltiniai, siekiant užtikrinti optimalų jų poreikį, pradėta naminių paukščių lesaluose naudoti ir organinį Se. Vėliau atsirado susidomėjimas ir poreikis neorganinį Se iš dalies arba visiškai pakeisti organine forma, kadangi ji veiksmingiau atsidėdavo į audinius nei neorganinė forma (5). Priešingai, neorganinis Se, panašus į natrio selenitą, absorbuojamas paprasta difuzija (6). Dėl šios priežasties neorganinis Se mažesnėmis koncentracijomis lieka raumenyse ir išsiskiriamas į aplinką didesnėmis koncentracijomis nei organinis Se. Absorbuotas Se, kuris nedelsiant metabolizuojamas, patenka į tam tikrus audinius, tokius kaip skeleto raumenys, eritrocitai, kasa, kepenys, inkstai, skrandis ir virškinimo trakto epitelis, kuriuose vyksta aktyvi baltymų sintezė (7). Seleno atsidėjimui audiniuose turi įtakos jo forma ir koncentracija lesaluose (5,8).
7 Darbo tikslas - ištirti organinio (Selisseo 2% Se) ir neorganinio (natrio selenito) seleno įtaką viščiukų broilerių produktyvumui ir paukštienos kokybei.
Darbo tikslo įgyvendinimui iškelti uždaviniai:
1. Ištirti organinio ir neorganinio seleno įtaką viščiukų broilerių produktyvumui.
2. Nustatyti organinio ir neorganinio seleno įtaką viščiukų broilerių skerdenos morfologinei sudėčiai. 3. Ištirti organinio ir neorganinio seleno įtaka mėsos fizikinėms ir cheminėms savybėms.
4. Ištirti organinio ir neorganinio seleno įtaką seleno susikaupimui ir malonildialdehido koncentracijai paukštienoje.
5. Ištirti organinio ir neorganinio seleno įtaką biogeninių aminų, riebalų rūgščių ir lakiųjų organinių junginių kiekiams krūtinėlės mėsoje.
8 1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1 Organiniai ir neorganiniai seleno junginiai
Selenas – nemetalas, priklausantis VI A periodinės sistemos pogrupiui, cheminėmis savybėmis panašus į sierą. Seleną 1817 metais atrado J. J. Berzelius, o pagrindinį susidomėjimą elementu parodė įvairios pramonės šakos (stiklo gamybos, keramikos, gumos, plieno ir elektronikos pramonės). Tik maždaug 1930 metais tyrimai dėl selenozės sukėlė susidomėjimą Se biologiniu aktyvumu. Selenas apibrėžiamas kaip natūralus mikroelementas, padedantis apsisaugoti nuo sąnarių ligų, o kartu su vitaminais E, A, C sudaro antioksidantinį kompleksą, saugantį organizmą nuo žalingo laisvųjų radikalų poveikio (2).
Neorganinis Se (natrio selenitas) nėra labai biologiškai aktyvus ir pagreitina oksidacijos procesus organizme, o tai gali sukelti sveikatos problemų. Didžioji dalis neorganinio seleno pasišalina iš kūno, tačiau didesnės dozės yra toksiškos (9).
Organiniai seleno junginiai atlieka pagrindinį vaidmenį biologiniuose procesuose. Jie yra aktyvesni už neorganines druskas, yra baltymų dalis ir apima selenometioniną (Se-Met) ir selenocisteiną (Se-Cys). Se-Met egzistuoja dviem izomero formomis, d ir l, ir buvo identifikuotas augalinės kilmės baltymuose. Paprastai tik l formos Se-Met atsiranda natūraliai ir sudaro iki 50 proc. Se kiekio vegetariškame maiste, o d forma gali būti paruošta tik sintetiniu būdu (10). Se-Cys yra vienintelis Se junginys, sudarantis efektyvių seleno fermentų dalį. Šis junginys dažniausiai randamas gyvūninės kilmės maisto produktuose ir augaluose, kurie gali kaupti didelį Se kiekį (11). Se biologinis prieinamumas priklauso nuo cheminio junginio, kuris yra jo dalis. Organiškai surištas Se daugiausia naudojamas kaip selenu praturtintos mielės ar kiti preparatai. Selenu praturtintos mielės yra selenometionino formos, ši forma randama daugelyje augalų ir grūdų.
Dauguma Se neorganinių formų išsiskiria per šlapimą, o jo organinė forma išsiskiria su išmatomis (12,13). Se organine forma rodo didesnį biologinį prieinamumą (75,7 proc.), lyginant su Se neorganinėje formoje (49,9 proc.) (14). Tai pasireiškia aukštesniu organinio Se kiekiu visuose audiniuose ir anatomijoje.
Selenocisteinas (SeCys) pripažintas dvidešimt pirma aminorūgštimi ir reiškia aktyvią Se formą per seleno proteinus (15). Žmonių identifikuoti dvidešimt penki selenoproteinai, kurie yra susiję su įvairiomis antioksidacinėmis funkcijomis (2,16,17), o ypač sudėtinga ir ląstelių energetiniu požiūriu brangiai kainuojanti Se kaip SeCys forma lieka susidomėjimo objektu (17). Remiantis selenometionino ir metionino panašumu, neseniai buvo sukurtas naujas organinio Se šaltinis, vadinamas Selisseo (SO)
9 (Adisseo France SAS), kuris yra selenometionino hidroksilo analogas, 2-hidroksi-4-metilselenobutano rūgštis arba HMSeBA (patentas Nr. US2006O 105960, WO2006008190) (1 paveikslas).
1 paveikslas. Molekulinė 2-hidroksi-4-metilselenobutano rūgšties formulė (18)
Gamintojams taip pat buvo pasiūlyta naujų ekologiškų šaltinių, pvz., Se-praturtintos mielės (19,20) arba Se chelatai (21), užtikrinant geresnį biologinį pasisavinimą, palyginti su mineraliniais šaltiniais.
1.2 Seleno panaudojimo galimybės paukščių mityboje
Nustatyta, kad Se kiekis lesaluose ir maisto komponentuose labai skiriasi priklausomai nuo daugelio skirtingų veiksnių. Pavyzdžiui, Se koncentracija kukurūzuose ir ryžiuose, auginamuose įprastose ir didelėse Se koncentracijos zonose, gali kisti 100–500 kartų. Se koncentracija maisto produktuose yra labai skirtinga visame pasaulyje (22). Net toje pačioje šalyje Se koncentracija maisto produktuose labai skiriasi tarp regionų. Įvairių pašarų ingredientų sudėtyje esantis Se kiekis taip pat labai kintantis, o įvairiose lentelėse pateikiami vidutiniai Se kiekio duomenys leseluose nėra tinkami mitybos balansavimui. Kadangi Se lygis dirvožemyje skiriasi, o Se prieinamumas augalams taip pat priklauso nuo šio faktoriaus ir daugelio kitų veiksnių, žemės ūkio praktika visame pasaulyje rodo, kad dažnai ūkiniams gyvūnams ir naminiams paukščiams yra tiekiami pašarai papildyti selenu. Se priedai naminiams paukščiams ir kiaulėms selenito ar selenato pavidalu yra patvirtinti maisto ir vaistų administracijos 1974 metais.
Nors per pirminius Se mitybos tyrimus nebuvo tiksliai atsižvelgta į seleno formą, per pastaruosius 50 metų buvo kaupiama informacija, rodanti, kad natūrali seleno forma augalinėse pašarų sudedamosiose dalyse yra įvairių selenoanimoksidų, o SeMet yra pagrindinė seleno forma, kuri randama kruopose, aliejinguose sėklose ir kituose svarbiose pašarinėse žaliavose (23). Todėl organinis Se yra natūrali Se forma, kuri įtraukiama į pašarų sudėtį. Tačiau daugeliui gyvūnų pašarų naudojamas natrio selenitas, nes jis yra pigesnis už selenu praturtintas mieles. Neorganinio Se naudojimo apribojimai yra gerai žinomi ir apima toksiškumą, sąveiką su kitomis mineralinėmis medžiagomis ir
10 vitaminais, mažą efektyvumą atsidedant į pieną, mėsą ir kiaušinius. Taip pat naudojant neorganinę formą neįmanoma kūne kaupti Se rezervų. Dėl šios priežasties didelė dalis neorganinės sudėties elementų yra išskiriama ir tiesiog pašalinama.
Surai ir kt. (23) teigia, kad ingredientų sąveiką visada reikia atidžiai apsvarstyti. Pavyzdžiui, kai premikso sudėtyje yra natrio selenito ir askorbo rūgšties, tarp jų įvyksta cheminė reakcija, kuri sukelia selenito redukciją į metalinį seleną, kuris nėra absorbuojamas gyvūnų virškinimo trakte, o askorbo rūgštis oksiduojasi ir praranda biologinį aktyvumą. Tokioje situacijoje abi maistinės medžiagos yra prarandamos. Premikse atsiradusios rožinės dalys dažnai gali reikšti metalinio Se atsiradimą, minėtame pavyzdyje. Tai gali įvykti premikso ar pašaro laikymo metu arba virškinamojo trakto absorbcijos metu. Tačiau askorbo rūgštis premiksuose yra suderinama su organiniu selenu, atvirkščiai negu su selenatu ar selenitu. Pastarieji atradimai, susiję su selenito prooksiduojančiomis savybėmis ir jo sąveika su kitais junginiais, tokiais kaip askorbo rūgštis, daro spaudimą pašarų gamintojams, rasti naujų veiksmingesnių Se šaltinių. Selenito jonų prooksiduojantis poveikis taip pat yra didelis trūkumas, ypač atsižvelgiant į maisto produktų laikymo trukmę, todėl paprasčiausia iškelta idėja naudoti tik augalų gaminamas organines Se formas.
1.3 Organinio seleno veikimas paukščių organizme
Į premiksus galima įtraukti įvairius Se junginius, įskaitant selenitą, selenatą, seleno metioniną (SeMet), cinko-l-selenometioninas (Zn-SeMet), hidroksi-selenometioninas (OH-SeMet), Se praturtintos mieles, selenocisteinas (SeCys), selenogliutationas (Se-GSH) ir Se-peptidus (23). Visos šios Se formos patenka į žarnyną, kur vyks pirminė hidrolizė (Se-Met bus atjungiamas iš Se-mielių ar Zn-SeMet; OH-SeMet bus paverstas SeMet) ir kai kurie metaboliniai pokyčiai. Tai apima ir Se metabolitų išskyrimą per tulžį, išmatas ir šlapimą. Be to, selenitas, selenatas, SeMet ir kai kurios kitos Se formos pristatomos į kepenis metabolizavimui ir paskirstymui. Tuo pačiu metu SeMet forma pateks į laisvųjų aminorūgščių grupę ir toliau bus naudojama Se rezervams, kurie daugiausia kaupiasi raumenyse. Kitas Se asimiliacijos ir metabolizmo etapas apima visų pagrindinių Se formų pavertimą į H2Se, iš kurių SeCys bus sintezuojamas ir įtrauktas į 26 naujai susintetintus selenoproteinus, kurie yra neatskiriama kūno antioksidacinės sistemos dalis. Esant stresinei būklei, vyks baltymų katabolizmas, kuris išlaisvins rezervuose esantį SeMet įjungtą į baltymus, šis SeMet bus paverstas H2Se ir toliau į naujai sintezuotus SeCys ir 26 selenoproteinus. Papildomi Se šaltiniai bus atsakingi už selenoproteinų genų reguliavimą ir papildomą selenoproteinų sintezę, kuri padidins antioksidantų apsaugą ir padės organizmui prisitaikyti prie streso ir jį įveikti su minimaliomis neigiamomis pasekmėmis. Kai lesaluose yra tik selenitas, raumenyse esantys Se atsargai nebus sukauptas, todėl kūno sugebėjimas
11 prisitaikyti prie streso bus ribojamas. Organinio seleno veikimas paukščių organizme pavaizduotas 2 paveiksle.
2 paveikslas. Organinio seleno veikimo mechanizmas paukščių organizme (23)
1.4 Seleno įtaka viščiukų broilerių produktyvumui ir mėsos kokybei
Sеlеnаs yra nеpаkеičiаmаs mikroеlеmеntаs, rеikаlingаs normаliаm pаukščių аugimui ir vystymuisi. Rеkomеnduojаmа sеlеno konсеntrасijа broilеrių lеsаluosе yrа nuo 0,1 mg/kg. Se kiekio mėsoje ir kituose gyvūniniuose produktuose vertės rodo sezoninius svyravimus ir reikšmingus pokyčius, susijusius su lesalų sudėtimi. Se rodo aiškų teigiamą poveikį paukštienos kokybei ir stabilumui.
Mokslinėje literatūroje pateikiami duomenys apie organinio seleno įtaką viščiukų broilerių produktyvumui, mėsos kokybei ir Se susikaupimui paukštienoje. Vienų mokslininkų paskelbta, kad skirtingas seleno (tiek natrio selenito, tiek selenometionino) kiekis (0–0,5 ppm) nedarė įtakos viščiukų
12 broilerių produktyvumui. Kitų mokslininkų duomenis, į lеsаlus įmaišius 0,1 ppm sеleno, viščiukų broilеrių produktyvumo rodikliаms tеigiаmo povеikio taip pat nеgаutа (8).
Naudojant organines Se formas, pagerinamas jo biologinis pasisavinamumas. Papildomai atsirado susidomėjimas kitais Se metabolizmo būdais. Selenometioninas yra natūrali forma, paprastai naudojama paukštienos pramonėje, ir ji lengvai absorbuojama eritrocitais aktyviu mechanizmu, panašiu į patį metioniną. Selenometionino metabolizmas yra glaudžiai susijęs su jo sieros homologu ir gali būti įterptas į baltymus vietoj metionino (24), todėl Se sudėtyje esantys baltymai, atstovauja Se (19) atsargas.
Vartotojų poreikiai vis didėja, siekiant gauti geresnės kokybės paukštieną, todėl iš pramonės reikalaujama pagerinti mitybinę vertę, kokybę ir prailginti galiojimo laiką, o Se papildai gali pagerinti šias savybes. Tam tikrų maistinių medžiagų koncentracija yra svarbi rinkos problema, nes šiandieniniai vartotojai labiau domisi geresniais produktais, kurie laikomi sveikesniais (25), todėl Se laikoma maistine medžiaga, kuria domisi vartotojai. Sеlеnаs, ypаč orgаninis, gаli pаgеrinti pаukštiеnos kokybę ir jos prailginti lаikymo trukmę, sumаžinti virimo nuostolius.
Vandens praradimas dėl laikymo ir virimo taip pat laikomas mėsos kokybės rodikliu. Viena iš svarbiausių kokybės savybių yra vandens sulaikymo pajėgumas krūtinėlių raumens mėsoje. Vandens sulaikymas raumenyse ir oksidacinis viščiukų mėsos stabilumas laikant šaldytuve gali būti pagerintas, didinant Se kiekį (26). Oksidacija gali pažeisti ląstelių membranas, taip sumažinant jų vientisumą ir leidžiant prasiskverbti į ląsteles esančius skysčius (27). Iš audinio išsiskyręs vanduo, kuris sumažina supakuotos mėsos išvaizdą ir virto produkto sultingumą, gali būti atitinkamai matuojamas vandeningumu, vandens rišlumu ir virimo nuostoliais. Nepaisant išsamios informacijos apie Se šaltinio poveikį broilerių produktyvumui ir mėsos kokybės savybėms, mažai informacijos apie Se atsidėjimą krūtinėlėje, nеpаkаnkа duomеnų аpiе sеlеno povеikį lipidų oksidасiniаms proсеsаms viščiukų broilеrių orgаnizmе.
1.5 Seleno poveikis žmogaus sveikatai
Moksliniais tyrimais įrodyta, jog selenas ilgina žmonių amžių, todėl įsivyravo nuomonė, kad Se yra vienas iš svarbiausių mikroelementų (28). Se funkciją žmogaus ir gyvūno organizme galima apibūdinti vienu žodžiu – apsauga. Selenas yra labai stiprus antioksidantas, saugantis nuo vėžio, širdies susirgimų, radiacijos, sunkiųjų metalų ir kitų nuodingų junginių poveikio. Įrodyta, kad pakankamas Se kiekis žmogaus kraujyje apie 70 proc. sumažina riziką susirgti vėžiu. Selenas yra imuninės sistemos stimuliatorius. Jis dalyvauja susidarant antikūnams, mažina infekcinių ir depresinių susirgimų tikimybę, didina darbingumą (29). Se yra svarbus mikroelementas, susijęs su antioksidacine ląstelių
13 gynyba ir turi įtakos gyvūnų bei žmonių sveikatai (24,30). Šis mikroelementas atlieka svarbų vaidmenį fermentinėse antioksidantų sistemose, tokiose kaip glutationo peroksidazės, tioredoksino reduktazės ir kituose selenoproteinuose (16). Organizme, net esant pakankamam vitamino E kiekiui, susidaro peroksidų, o gliutationo peroksidazė naikina įvairių rūšių peroksidus. Šio fermento poveikis tiesiog proporcingas seleno kiekiui organizme (31).
14 2. TYRIMO METODIKA IR METODAI
2.1 Tyrimų vieta ir bandymo schema
Atlikimo vieta: Lesinimo bandymas atliktas KB „Alsių paukštynas“, Joniškio rajone. Mėsos kokybės tyrimai atlikti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos Gyvūnų produktyvumo laboratorijoje ir Gyvulių mėsinių savybių ir mėsos kokybės įvertinimo laboratorijoje prie Gyvūnų auginimo technologijų instituto.
Bandymo schema. Moksliniai tyrimai atlikti laikantis 2013-01-01 naujos redakcijos Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymu (Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymu) (Valstybės žinios, 2012, Nr. 122-6126) bei poįstatyminiu aktu – LR valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos įsakymu „Dėl gyvūnų, skirtų eksperimentiniams ir kitiems mokslo tyrimams, laikymo, priežiūros ir naudojimo reikalavimų patvirtinimo“ (Valstybės žinios, 2009-01-22, Nr.8-287). Taip pat, atitiko 2010 m. rugsėjo 22 d. Europos parlamento ir tarybos direktyvą 2010/63/ES ir EK rekomendacijas 2007/526 EC „Gyvūnų naudojimas ir laikymas eksperimentiniais ir kitais tikslais“ bei ES Direktyvą 2007/43/EB, nusakančių būtiniausias broilerių apsaugos taisykles.
Lesinimo bandymas atliktas su 1–42 dienų amžiaus ROSS 308 linijų derinio 100 000 viščiukų broilerių, kurie padalinti į dvi grupes po 50 000 viščiukų broilerių ir auginti dviejose analogiškose paukštidėse. Pirmoje paukštidėje (Kontrolinė grupė) – viščiukai broileriai lesinti standartiniais kombinuotaisiais lesalais, papildytais neorganiniu selenu (natrio selenitas, 0,03 kg/t lesalų), antroje (Tiriamoji grupė) - organiniu selenu (Selisseo 2%, Se priedo – 0,03 kg/t lesalų).
Viščiukų broilerių laikymo ant gilaus kraiko, girdymo iš stacionarių girdytuvių sąlygos atitiko ES Direktyvą 2007/43/EB, nusakančią būtiniausias broilerių apsaugos taisykles (www.litlex.lt).
Lesinimo schema pateikta 1 lentelėje; standartinio kombinuotojo lesalo maistingumas ir premikso sudėtis – 2 lentelėje, o organinio seleno Selisseo 2% Se priedo sudėtis – 3 lentelėje.
1 lentelė. Lesinimo bandymo schema
Rodiklis Grupė
Kontrolinė Tiriamoji Standartiniai kombinuotieji lesalai, papildyti 0,03 kg/t
lesalų natrio selenito (0,3 mg/kg veikliosios medžiagos) + -
Standartiniai kombinuotieji lesalai, papildyti 0,03 kg/t
lesalų Selisseo 2% Se (0,3 mg/kg veikliosios medžiagos) - +
Viščiukai broileriai buvo lesinti iki soties (ad libitum). Lesalų kokybiniai parametrai atitiko viščiukų broilerių auginimo rekomendacijas (32).
15 2 lentelė. Kombinuotųjų lesalų maistingumas ir premikso sudėtis (proc.)
Komponentų pavadinimas
Kontrolinė grupė Tiriamoji grupė Auginimo pradžios lesalai 1-24 d Auginimo pabaigos lesalai 25-42 d Auginimo pradžios lesalai 1-24 d Auginimo pabaigos lesalai 25-42 d Apskaičiuotos ir analizuotos vertės:
Apykaitos energija viščiukams
broileriams (MJ/kg) 13,03 13,50 13,01 13,55 Baltymingumas* 21,50 19,50 21,28 18,28 Krakmolas 36,06 36,96 36,57 38,75 Cukrus 4,19 4,09 4,15 3,92 Žali riebalai* 7,91 9,49 7,74 9,37 Žali pelenai* 5,96 5,07 5,95 4,98 Žalia ląsteliena 2,57 3,15 2,57 3,21 Kalcis* 0,90 0,71 0,90 0,71 Fosforas* 0,61 0,53 0,61 0,53 Fosforas (įsisav.) 0,44 0,35 0,44 0,35 Natris 0,16 0,15 0,16 0,15 Magnis 0,08 0,11 0,08 0,12 Kalis 0,93 0,84 0,91 0,76 Chloras 0,17 0,19 0,17 0,18 Lizinas 1,34 1,16 1,34 1,16 Triptofanas 0,26 0,24 0,26 0,22 Treoninas 0,91 0,79 0,91 0,80 Cistinas 0,35 0,35 0,35 0,34 Argininas 1,38 1,24 1,36 1,11 Izoleucinas 0,87 0,79 0,86 0,72 Leucinas 1,57 1,46 1,55 1,34 Valinas 0,96 0,90 0,95 0,83 Cholinas (mg/kg) 1944,03 2178,49 1931,98 2154,42 Skruzdžių rūgštis 0,05 - 0,05 - Propioninė rūgštis 0,05 - 0,05 - Dezoksivaledonas (mg/kg) 0,20 0,25 0,20 0,24 Metioninas 0,70 0,59 0,70 0,61 Metioninas+cistinas 1,03 0,93 1,03 0,93 Premikso sudėtis: Rovabio Exel LC (mg/kg) 120,00 - - 120,00 Ksilanazė (TV) 1430000,00 1430000,00 1430000,00 1430000,00 β-gliukanazė (TV) 130000,00 130000,00 130000,00 130000,00 6-fitazė (FYT) 900,00 900,00 900,00 900,00 Vitaminas A (TV) 11995,20 11000,00 11995,20 7920,00 Vitaminas D3 (TV) 4998 5000,00 4998,00 4001,25 Vitaminas E (TV) 98,98 99,00 98,98 76,78 Vitaminas K3 (mg/kg) 3,50 2,50 3,50 1,98 Vitaminas B1 (mg/kg) 2,50 2,50 2,50 1,78 Vitaminas B2 (mg/kg) 8,00 7,00 8,00 4,65 Vitaminas B6 (mg/kg) 5,00 4,00 5,00 3,46
16 Komponentų pavadinimas
Kontrolinė grupė Tiriamoji grupė Auginimo pradžios lesalai 1-24 d Auginimo pabaigos lesalai 25-42 d Auginimo pradžios lesalai 1-24 d Auginimo pabaigos lesalai 25-42 d Vitaminas B12 (μg) 29,98 25,00 29,98 14,85 Nikotininė rūgštis (mg/kg) 55,00 55,00 55,00 29,70 Pantoteno rūgštis (mg/kg) 15,00 15,00 15,00 15,00 Folinė rūgštis (mg/kg) 1,75 1,75 1,75 1,75 Biotinas (μg) 220,50 100,00 220,50 99,00 Geležis (mg/kg) 20,00 20,00 40,00 40,00 Manganas (mg/kg) 120,00 120,00 120,00 120,00 Cinkas (mg/kg) 110,00 110,00 100,00 100,00 Fosforas isisav. 14,74 14,14 14,45 12,76 Kalcis (mg/kg) 2,03 2,01 2,02 2,00 Varis (mg/kg) 16,00 16,00 16,00 16,00 Jodas (mg/kg) 1,25 1,25 1,25 1,25 Selenas (mg/kg) 0,30 0,30 - - Selenas organinis (mg/kg) - - 0,30 0,30 *analizuotos vertės
3 lentelė. Tyrimuose naudoto organinio seleno priedo (preparatas Selisseo 2% Se) charakteristika
Konsistencija Smulkūs milteliai
Spalva Balta – šviesiai kreminė
Seleno kiekis Min 2 %
Max 2,4 % Selenometionno hidroksi-analogo (HMSeBA) kiekis Min. 5,0 %
Selisseo 2% Se - tai biologiškai aktyvaus seleno šaltinis, skirtas visų rūšių gyvuliams. Savito kvapo, baltos spalvos miltelių pavidale, naudojamas su pašarų premiksais. Susidedantis iš selenometionino hidroksi-analogo (HMSeBA) ir nešėjo silicio dioksido.
Analizuotos vertės pašarų kokybiniuose parametruose atliktos pagal klasikinius metodus: žali baltymai tirti pagal Kjeldalio metodą, mėginyje nustatant azoto kiekį;
žali riebalai apskaičiuoti, mėginį išekstrahavus eteriu;
žalia ląsteliena nustatyta, kaip rūgštyse ir šarmuose netirpių neazotinių ekstrakcinių medžiagų likutis;
kalcis. Kalcio junginių pelenai apdorojami druskos rūgštimi. Susidaręs kalcis nusodinamas kalcio oksalato pavidalu. Nuosėdos ištirpinamos sieros rūgštyje, o susidariusi oksalo rūgštis titruojama kalio permanganato tirpalu;
17 Minėtos cheminės analizės atliktos pagal metodų aprašymus (33,34).
2.2 Produktyvumo tyrimų metodikos
Lesinimo bandymo metu (iš abiejų grupių po 200 viščiukų broilerių) tirti šie produktyvumo rodikliai:
1. kas savaitę nustatomas individualus viščiuko kūno masės svoris (1, 7, 14, 21, 28, 35 ir 42 amžiaus dieną);
2. kasdien fiksuojamas lesalų sunaudojimas ir apskaičiuojamas minėtas rodiklis kiekvienai grupei per atskirus tyrimo periodus (1–7, 7–21, 22-28, 29-35, 36-42 amžiaus dienomis);
4. kasdien fiksuojamas vandens suvartojimas; 5. kasdien nustatomas paukščių išsaugojimas.
2.3 Mėsos kokybės tyrimų metodikos
Lesinimo bandymo pabaigoje mėsos kokybės nustatymui paimti skirtingos lyties viščiukai broileriai (gaidžiukų ir vištaičių, t. y. 20 paukščių x 2 grupės - viso 40 paukščių), kurie buvo paskersti pagal eksperimentinių gyvūnų eutanazijos rekomendacijas (35).
Skerdenos morfologinė sudėtis buvo atlikta pagal Marché (36) pateiktą metodiką.
Praėjus 1, 24, 48 ir 72 valandoms po skerdimo, ištirtas viščiukų broilerių krūtinėlių raumenų pH su pH-metru “Inolab 730” (WTW, GmbH, Vokietija).
Viščiukų broilerių krūtinėlės raumenų sausųjų medžiagų kiekis nustatytas džiovinant mėsą 105 °C temperatūroje iki pastovaus svorio (LST ISO 1442:2000).
Se susikaupimo viščiukų broilerių krūtinėlės raumenyse nustatytas atominės absorbcijos spektrometru ICE 3000 atomic absorption spectrometer (Thermo Scientific, Jungtinė Karalystė), naudojant grafitinę gardelę ir standartų pridėjimo metodą.
Viščiukų broilerių krūtinėlės raumenų cheminė sudėtis (pelenų kiekis nustatytas sudeginant mėsos organinę medžiagą 600-800°C temperatūroje (LST ISO 936:2000); riebalų kiekis - Soksleto metodu, riebalus ekstrahuojant chloroformu iki 8 valandų; bendras baltymų kiekis nustatytas Kjeldalio metodu (37).
Viščiukų broilerių krūtinėlės raumenų fizikinės savybės: vandeningumas, vandens rišlumas nustatyti pagal mėginio svorio praradimą per 24 valandas (mėginiai laikomi specialiuose pakabinamuose maišeliuose prie +4 °C temperatūros (38). Mėsos virimo nuostoliai buvo nustatyti, taikant mėsos virimo ir svėrimo metodą, kai verdama cirkuliacinėje vandens vonelėje 30 min. 70 °C
18 temperatūroje - sveriant prieš ir po virimo (39). Mėsos švelnumas įvertintas pagal Warner-Bratzler pjovimo jėgos metodą (40). Spalvos matuokliu „Chromameter CR-410“ (Konika Minolta Inc, Japonija) nustatytos viščiukų broilerių krūtinėlių raumenų spalvos koordinatės vienodo kontrasto spalvų erdvėje. Šviesos atspindžio režime matuoti parametrai L*, a* ir b* (atitinkamai šviesumo, raudonumo ir geltonumo koordinatės pagal CIE-LAB skalę).
Biogeninių aminų kiekis nustatytas šviežiuose viščiukų broilerių krūtinėlės raumenyse ir po 3 mėnesių laikymo šaldiklyje -18ºC temperatūroje. Atskirų biogeninių aminų kiekybinė analizė atlikta efektyviosios skysčių atvirkštinių fazių chromatografijos (ESC) metodu.
Riebalų rūgštys šviežiuose viščiukų broilerių krūtinėlės raumenyse ir po 3 mėnesių laikymo šaldiklyje -18ºC temperatūroje nustatytos dujų chromotografu GC-2010 su vandenilio liepsnos detektoriumi, prieš tai mėginius ekstrahuojant pagal Folčio metodą (41) ir metilinant pagal Christopherson ir Glass (42). Gautas riebalų rūgščių metilo esterių mišinys įleidžiamas į dujinį chromatografą GC-2010 SHIMADZU (Shimadzu corp., Kyoto, Japonija) su vandenilio liepsnos detektoriumi.
Aterogeniškumo (AI) ir trombogeniškumo (TI) indeksai apskaičiuoti pagal Ulbricht ir Southgate (43) formulę:
AI = [C12:0+(4×C14:0) + C16:0]/[n-6 PNRR + n-3 PNRR + MNRR];
TI = [C14:0 + C16:0 + C18:0]/[(0.5 × MNRR) + (0.5 × n-6 PNRR) + (3 × n-3 PNRR) + n-3/n-6 PNRR];
(h/H) indeksas apskaičiuotas pagal Fernández ir kt. (44) formulę:
h/H=(C18:1+C18:2+C18:3+C20:3+C20:4+C20:5+C22:4+C22:5+C22:6)/(C14:0+C16:0).
Lipidų oksidacijos laipsnis (malonildialdehido (MDA) kiekis) viščiukų broilerių po 24 val. laikymo ir po 3 mėnesių laikymo šaldiklyje -18ºC temperatūroje krūtinėlės raumenyse buvo nustatyti metodu, aprašytu Mendes (45). Šiam tikslui buvo naudojama aukšto slėgio gradiento efektyviosios skysčių chromatografijos sistema „Varian ProStar“ (Varian Corporation, JAV).
Viščiukų broilerių krūtinėlės raumenų lakiųjų junginių kiekis bandiniuose buvo nustatytas dujų chromatografijos metodu, AOC -500 Plus automatiniu skysčio ir viršerdvės mėsos mėginių įvedimo įrenginiu. Lakiųjų junginių išskyrimo technologijoje ekstrakcija buvo atlikta, naudojant kietos fazės mikroekstrakcijos (SPME) divinylbenzeno/karbokseno/polydimetilsiloksano (DVB/CAR/PDMS) 50/30μm pluoštą, (Supelco, Bellafonte, PA, JAV).
19 2.4 Statistinis duomenų įvertinimas
Tyrimo rezultatai įvertinti statistiškai. Statistiniai rodikliai įvertinti taikant vienfaktorinę dispersinę analizę (ANOVA), duomenys pateikiami vidurkis ± standartinis nuokrypis. Skirtumams nustatyti naudotas Duncan’s t-testas. Statistiškai reikšmingi skirtumai, kai p<0,05. ANOVA analizė atlikta naudojant SPSS 22 statistinį paketą.
20 3. REZULTATAI
3.1 Organinio ir neorganinio seleno įtaka viščiukų broilerių produktyvumui
Gauti produktyvumo tyrimų rezultatai apibendrinti 3–6 paveiksluose.
3 paveikslas. Neorganinio ir organinio seleno įtaka viščiukų broilerių gyvajam svoriui, g
Kiekvieno periodo metu sveriamų viščiukų broilerių gyvojo svorio rezultatai ir jų kintamumas pateikti 3 paveiksle. Viščiukai broileriai abiejose grupėse augo tolygiai ir paskutiniame periode (35–42 amž. d.) tiriamosios grupės viščiukai broileriai svėrė tik 11,2 g daugiau nei kontrolinės grupės viščiukai.
4 paveikslas. Neorganinio ir organinio seleno įtaka viščiukų broilerių lesalų sunaudojimui per parą,
t
Apskaičiavus lesalų sunaudojimą per parą 4 paveiksle matomas akivaizdi tiriamosios grupės tendencija didėti nuo 21 amžiaus dienos iki pat viščiukų broilerių auginimo pabaigos. Ryškiausi
21 skirtumai tarp grupių nustatyti 35 ir 42 amžiaus dienomis. 35 gyvenimo dieną tiriamosios grupės viščiukai broileriai per parą sunaudojo 3,16 t daugiau negu kontrolinė grupės, o 42 gyvenimo dieną tiriamosios grupės viščiukai broileriai sunaudojo net 4,85 t per parą daugiau lesalų, lyginant su kontroline grupe (p<0,05).
5 paveikslas. Neorganinio ir organinio seleno įtaka viščiukų broilerių vandens suvartojimui per
parą, l (* - duomenys statistiškai patikimi, p<0,05)
Įvertinus ir apskaičiavus vandens suvartojimą per parą abiejose grupėse (5 paveikslas), matoma tendencija suvartoti daugiau litrų vandens iki 35-osios amžiaus dienos, o nuo 35-osios iki 42-osios amžiaus dienos matomas vandens suvartojimo per parą mažėjimas abiejose grupėse, tačiau viščiukai broileriai tiriamojoje grupėje 35-ąją ir 42-ąją amžiaus dienomis vandens suvartojo atitinkamai 2,14 l/parą ir 4,70 l/parą daugiau nei kontrolinėje grupėje (p<0,05).
6 paveikslas. Neorganinio ir organinio seleno įtaka viščiukų broilerių išsaugojimui, proc. (* -
22 Paukščių išsaugojimo duomenys procentais pateikti 6 paveiksle. Šis rodiklis, atsižvelgiant į periodus, aiškios tendencijos neturėjo ir grupėse kito dinamiškai. Didžiausi skirtumai tarp grupių nustatyti 35 amžiaus dieną, kai tiriamojoje grupėje paukščių išsaugojimas buvo 0,33 proc. didesnis (p<0,05) nei kontrolinėje grupėje. Visi gauti duomenys pateikti 6 paveiksle, nustatyti kaip statistiškai patikimi.
3.2 Organinio ir neorganinio seleno įtaka viščiukų broilerių mėsos kokybei
Apibendrinti mėsos kokybės tyrimų rezultatai pateikti 4–14 lentelėse.
4 lentelė. Neorganinio ir organinio seleno įtaka skerdenos morfologinei sudėčiai
Rodiklis Kontrolinė grupė Tiriamoji grupė
Gaidžiukai Vištaitės Gaidžiukai Vištaitės Svoris prieš skerdimą, g 2466,67±147,88 2087,33±61,60 2261,67±129,38 2103,00±16,63 Skerdenos masė be plunksnų,
be galvos, be kojų, su vidaus organais, g
1985,17±118,82 1622,10±34,88 1811,91±24,39 1562,53±19,16
Pilnai skrostos skerdienos
mase be vidaus organų, g 1755,51±146,79 1465,86±29,16 1632,02±90,06 1488,69±30,45
Sparnų masė, g 130,93±8,00 125,60±3,50 128,79±32,36 119,39±11,13
Šlaunelių raumenų masė (su
kaulu ir oda), g 266,93±12,24 225,47±5,48 238,69±5,74 232,23±23,11
Blauzdelių raumenų masė (su
kaulu ir oda), g 225,27±7,12 180,12±8,28 208,16±11,20 171,17±10,81
Šlaunelių masė (be kaulo ir
odos), g 222,26±9,18 180,86±8,63 207,35±13,32 192,04±13,77
Blauzdelių masė (be kaulo ir
odos), g 165,62±7,84 132,68±7,45 160,39±3,75 138,28±4,66
Krūtinėlių raumenų masė su
oda, g 562,12±40,98 462,09±14,19 512,97±38,75 468,03±10,66
Išorinės file masė, g 456,90±35,61 372,81±12,42 426,60±20,78 381,45±11,54
Vidinės file masė, g 98,69±9,52 87,19±4,24 92,74±11,13 83,89±3,92
Krūtinėlės raumenų ilgis, cm 16,67±0,41 17,50±0,41 16,67±0,41 18,33±0,41 Krūtinėlės raumenų plotis, cm 9,13±0,57 7,60±1,48 8,17±4,22 9,10±1,75 Krūtinės keteros ilgis, cm 10,50±0,35 10,00±0,71 9,33±1,08 10,67±0,41 Abdominalinių riebalų masė, g 22,23±2,91 17,42±2,03 18,72±0,98 17,20±0,95
Šlaunies kaulo ilgis, cm 9,17±1,14 8,00±0,00 10,67±1,63 9,67±1,59
Blauzdos kaulo ilgis, cm 10,67±1,78 10,67±0,41 9,00±0,71 10,33±1,59
Karkaso masė su kaulu ir
raumenų likučiais, g 424,18±43,03 363,10±22,76 403,49±6,09 340,33±22,67 Skerdenos išeiga, % 71,04±1,65 70,25±0,79 72,17±0,22 70,78±0,91 Krūtinėlės raumenų išeiga, 22,49±0,58 22,04±0,45 22,96±0,06 22,13±0,76
23
Rodiklis Kontrolinė grupė Tiriamoji grupė
Gaidžiukai Vištaitės Gaidžiukai Vištaitės %
Šlaunelių raumenų išeiga, % 9,03±0,28 8,66±0,19 9,16±0,07 9,13±0,61 Blauzdelių raumenų išeiga,
% 6,72±0,09 6,35±0,17 7,11±0,29 6,57±0,19
Kojų raumenų išeiga, % 15,75±0,33 15,01±0,36 16,28±0,22 15,70±0,80 Abdominalinių riebalų išeiga,
% 0,90±0,09 0,83±0,07 0,83±0,04 0,82±0,04
Analizuojant neorganinio ir organinio seleno įtaką viščiukų broilerių (gaidžiukų ir vištaičių) skerdenos morfologinei sudėčiai (4 lentelė) galima pastebėti, kad vidutinis gaidžiukų svoris prieš skerdimą tiriamojoje grupėje buvo 205 g arba 8 proc. mažesnis, o vištaičių – 15,67 g arba 1 proc. didesnis, lyginant su kontrolinės grupės gaidžiukų ir vištaičių svoriu. Analogiška tendencija išliko ir pasvėrus pilnai skrostą skerdeną, kai vidutinis gaidžiukų svoris tiriamojoje grupėje buvo 7 proc. mažesnis, o vištaičių 2 proc. didesnis nei kontrolinėje grupėje atitinkamai lyginant su gaidžiukų ir vištaičių svoriu. Tai nulėmė ir tolesnius atskirų viščiukų broilerių skerdenos dalių svorių skirtumus: tiriamosios grupės gaidžiukų sparnų, šlaunelių (be odos ir kaulo), blauzdelių (be odos ir kaulo) ir krūtinėlės (be odos) raumenų masė buvo atitinkamai 2, 7, 3 ir 7 proc. mažesnė nei kontrolinės grupės gaidžiukų. Analizuojant tiriamųjų grupių vištaičių atskirų kūno dalių svorius, galima pastebėti, kad išskyrus sparnų masę, kuri buvo 5 proc. mažesnė nei kontrolinės grupės paukščių, tiek šlaunelių (be odos ir kaulo), blauzdelių (be odos ir kaulo) ir krūtinėlių (be odos) masė buvo atitinkamai 6, 4 ir 1 proc. didesnė nei kontrolinės grupės vištaičių. Tiriamosios grupės vištaitės, lyginant su kontrolinės grupės vištaitėmis, išsiskyrė ir krūtinėlės raumenų morfologiniais matavimais, t. y. krūtinėlės raumenų ilgis ir plotis buvo atitinkamai 0,83 cm ir 1,50 cm didesni, o krūtinės keteros ilgis – 0,67 cm. Abdominalinių riebalų didžiausias kiekis nustatytas kontrolinės grupės gaidžiukų ir sudarė 22,23 g. Lyginant abiejų grupių kaulų ilgius, ilgesniais šlaunikauliais pasižymėjo tiriamosios grupės gaidžiukai ir vištaitės (10,67 cm; 9,67 cm), o ilgesnis blauzdikaulis - priešingai nustatytas kontrolinėje grupėje ir tiek gaidžiukų, tiek vištaičių buvo po 10,67 cm. Pasvėrus karkasą su raumenų likučiais nustatyta, kad kontrolinės grupės gaidžiukų karkasas 20,69 g sunkesnis už tiriamosios grupės gaidžiukų, kontrolinės grupės vištaičių - 22,77 g lyginant su tiriamąja grupe. Apskaičiavus išeigas (skerdenos, krūtinėlės raumenų, šlaunelių raumenų, blauzdelių raumenų, kojų raumenų, abdominalinių riebalų) visi rezultatai gauti be žymių skirtumų tarp grupių.
24 5 lentelė. Neorganinio ir organinio seleno įtaka viščiukų broilerių krūtinėlės pH dinamikai
Bandymo tarpsnis, val.
Kontrolinė grupė Tiriamoji grupė Gaidžiukai Vištaitės Gaidžiukai Vištaitės
1 6,57±0,05 6,62±0,09 6,41±0,03 6,73±0,05
24 5,81±0,05 5,94±0,05 5,79±0,05 5,99±0,05
48 5,42±0,02 5,35±0,01 5,41±0,04 5,61±0,03
72 5,30±0,04 5,31±0,08 5,22±0,06 5,42±0,02
Analizuojant pH kitimo duomenis (5 lentelė) viščiukų broilerių krūtinėlių raumenyse po skerdimo, galima pastebėti analizuojamo rodiklio mažėjimo tendenciją, tiek gaidžiukų, tiek ir vištaičių krūtinėlės raumenų mėginiuose, kai praėjus 72 val. po skerdimo pH vertės gaidžiukų mėsoje sumažėjo 1,27 punkto, o vištaičių – 1,31 punkto kontrolinėje grupėje ir atitinkamai 1,19 ir 1,31 punkto tiriamojoje grupėje. Statistiškai patikimų skirtumų tarp analizuojamų grupių nenustatyta.
6 lentelė. Neorganinio ir organinio seleno įtaka viščiukų broilerių krūtinėlės raumenų fizikinėms
savybėms
Rodiklis Kontrolinė grupė Tiriamoji grupė
Viščiukai pagal lytį Gaidžiukai Vištaitės Gaidžiukai Vištaitės
Vandeningumas, % 1,56±0,62 2,06±0,95 3,10±0,87 2,99±1,64 Vandens rišlumas, % 63,55±0,37 63,65±1,18 62,51±2,19 63,61±2,04 Virimo nuostoliai, % 11,64±0,83 9,61±0,45 16,53±1,37* 16,10±1,69* Švelnumas, kg/cm2 1,49±0,20 1,87±0,67 2,14±0,57 1,96±0,32 Spalvos intensyvumas L* 48,81±4,89 51,15±1,64 55,96±0,41* 52,89±0,94* a* 18,00±0,22 17,27±0,41 16,21±1,30 16,21±0,51 b* 7,66±0,43 9,50±1,50 10,38±0,88* 9,14±0,21
* duomenys statistiškai patikimi, p<0,05
Tarp analizuotų viščiukų broilerių krūtinėlių raumenų fizikinių savybių pateiktų 6 lentelėje, labiausiai išsiskyrė virimo nuostoliai, kurie tiriamosios grupės gaidžiukų ir vištaičių krūtinėlių raumenų mėginiuose buvo atitinkamai 4,89 proc. ir 6,49 proc. statistiškai patikimu skirtumu didesni (p<0,05) nei kontrolinės grupės gaidžiukų ir vištaičių mėginiai, o taip pat tiriamosios grupės krūtinėlių raumenys pasižymėjo didesniu vandeningumu, tačiau statistinio skirtumo tarp grupių nenustatyta. Tuo tarpu kai kiti fizikiniai viščiukų broilerių krūtinėlių raumenų parametrai, tokie kaip vandens rišlumas ir švelnumas, lyginant su kontrolinės grupės gaidžiukų ir vištaičių mėginiais, visuose tirtuose mėginiuose pasiskirstė beveik po lygiai. Analizuojant spalvos intensyvumą, pagal spalvos koordinates (šviesumą (L*), rausvumą (a*) ir gelsvumą (b*)) didžiausias skirtumas nustatytas tiriamosios grupės gaidžiukų ir vištaičių krūtinėlių mėsos mėginiuose pagal šviesumą, kuris buvo atitinkamai 7,15 punkto ir 1,74
25 punkto didesnis nei kontrolinės grupės gaidžiukų ir vištaičių mėsos mėginiuose, o taip pat tiriamosios grupės gaidžiukų mėsos mėginiai 2,72 punkto rausvesni nei kontrolinės grupės gaidžiukų mėsos mėginiai.
7 lentelė. Neorganinio ir organinio seleno įtaka viščiukų broilerių krūtinėlių raumenų cheminei
sudėčiai, proc. Viščiukai pagal lytį Sausosios medžiagos Tarpraumeniniai
riebalai Pelenai Baltymai
Kontrolinė grupė Gaidžiukai 28,05±0,59 3,02±0,30 1,23±0,40 23,79±0,81 Vištaitės 27,16±1,28 2,40±0,53 1,60±0,04 23,16±0,87 Tiriamoji grupė Gaidžiukai 26,17±0,03* 2,84±0,41 1,45±0,08 21,87±0,50 Vištaitės 26,87±1,12 3,22±0,09 1,52±0,06 22,13±1,19 * duomenys statistiškai patikimi, p<0,05
Išanalizavus neorganinio ir organinio seleno įtaka viščiukų broilerių krūtinėlių raumenų cheminei sudėčiai (7 lentelė) tiriamojoje grupėje sausųjų medžiagų kiekis nustatytas 1,88 proc. mažesnis nei kontrolinėje grupėje (p<0,05). Didžiausias tarpraumeninių riebalų kiekis nustatytas tiriamosios grupės vištaičių mėginiuose (3,22 proc.), bet duomenys statistiškai nepatikimi. Tarp kitų analizuotų cheminės sudėties rodiklių, t. y. mineralinių medžiagų kiekio ir baltymingumo, didesnio skirtumo tarp grupių nenustatyta.
8 lentelė. Se susikaupimas viščiukų broilerių krūtinėlės raumenyse, µg/g SM
Kontrolinė grupė Tiriamoji grupė
Gaidžiukai Vištaitės Gaidžiukai Vištaitės
0,60±0,11 0,64±0,12 0,75±0,10* 0,72±0,06*
* duomenys statistiškai patikimi, p<0,05
Analizuojant skirtingo Se šaltinio (neorganinio ir organinio) lesaluose poveikį jo atsidėjimui į viščiukų broilerių krūtinėlės raumenis (8 lentelė), nustatyta, kad lesinant lesalu su organine seleno formas, Se kiekis gaidžiukų ir vištaičių krūtinėlių raumenyse buvo atitinkamai 25 proc. ir 12,5 proc. (p<0,05) didesnis nei kontrolinėje grupėje, lesintoje lesalais su neorganinio seleno priedu.
9 lentelė. Neorganinio ir organinio seleno įtaka lipidų oksidacijos laipsniui (MDA) viščiukų
broilerių krūtinėlės raumenyse (μmol/kg)
Mėginiai Gaidžiukai Kontrolinė grupė Vištaitės Tiriamoji grupė Gaidžiukai Vištaitės
26 Mėginiai Gaidžiukai Kontrolinė grupė Vištaitės Tiriamoji grupė
Gaidžiukai Vištaitės
Po 3 mėn. 0,82±0,16 0,80±0,12 0,65±0,10* 0,73±0,10*
* duomenys statistiškai patikimi, p<0,05
Analizuojant neorganinio ir organinio seleno įtaką viščiukų broilerių (gaidžiukų ir vištaičių) lipidų oksidacijos laipsniui krūtinėlės raumenyse (9 lentelė), nustatyta, kad tiriamojoje grupėje riebalų oksidaciniai procesai gaidžiukų organizme turėjo tendenciją vykti lėčiau ir MDA kiekis buvo 0,15 μmol/kg mažesnis lyginant su kontrolinės grupės gaidžiukų krūtinėlių mėsa. Palaikius krūtinėles -18°C temperatūroje šaldiklyje 3 mėn., gaidžiukų krūtinėlių mėsoje MDA kiekis buvo 0,17 μmol/kg mažesnis nei kontrolinės grupės gaidžiukų krūtinėlių raumenyse. Mažesnis riebalų oksidacinio skilimo produktų pokytis nustatytas ištyrus vištaičių krūtinėlių raumenų mėginius: šis pokytis šviežioje ir po 3 mėn. laikymo buvo atitinkamai 0,05 μmol/kg (p>0,05) ir 0,07 μmol/kg (p<0,05).
10 lentelė. Neorganinio ir organinio seleno įtaka biogeninių aminų kiekiui šviežiose viščiukų
broilerių krūtinėlėse, mg/kg
Biogeninis aminas Kontrolinė grupė Tiriamoji grupė Gaidžiukai Vištaitės Gaidžiukai Vištaitės Triptaminas 0,89±1,09 0,33±0,21 0,00±0,00 0,00±0,00 Feniletilaminas 33,87±37,16 9,28±6,73 2,24±0,25 2,03±0,26 Putrescinas 2,42±2,96 0,00±0,00 3,84±2,58 1,24±1,52 Kadaverinas 16,20±11,55 16,21±14,75 10,58±15,95 40,20±22,88 Histaminas 0,00±0,00 0,00±0,00 1,65±0,33* 3,00±0,36* Tiraminas 10,42±1,87 11,09±1,64 5,32±1,92 5,77±1,15 Spermidinas 22,93±2,34 20,54±1,73 38,20±1,18* 30,02±1,69* Sperminas 69,47±42,54 93,50±8,71 88,32±4,20* 84,84±2,71* Viso 156,20±11,94 150,95±15,70 150,14±17,07 167,10±25,23 * duomenys statistiškai patikimi, p<0,05
Atliktame bandyme su viščiukais broileriais, kurie buvo lesinti lesalais su neorganinio ir organinio seleno priedu, buvo nustatyta, kad šviežiose viščiukų broilerių krūtinėlės raumenyse (10 lentelė) daugiausia nustatyta spermino (nuo 69,47 iki 93,50 mg/kg), kadaverino (nuo 10,58 iki 40,20 mg/kg) ir spermidino (nuo 20,54 iki 38,20 mg/kg), o kontrolinės grupės gaidžiukų mėsoje nustatytas ir padidintas feniletilamino kiekis - 33,87 mg/kg, kuris lyginant su tiriamosios grupės gaidžiukų mėginiais buvo 31,63 mg/kg mažesnis (p<0,05). Taip pat dideli skirtumai tarp tiriamosios ir kontrolinės grupės nustatyti vištaičių mėginiuose, kai kadaverino koncentracija tiriamojoje grupėje buvo 23,99 mg/kg (p<0,05) bei gaidžiukų mėsoje – spermidino ir spermino koncentracijos – 15,27 ir 18,85 mg/kg didesnės (p<0,05) nei kontrolinės grupės vištaičių ir gaidžiukų krūtinėlių mėsoje. Bendras biogeninių aminų kiekio skirtumas tiriamojoje grupėje gaidžiukų mėsoje nustatytas 6,06 mg/kg
27 mažesnis, o vištaičių - 16,15 mg/kg didesnis atitinkamai tarp gaidžiukų ir vištaičių šviežių krūtinėlių mėginių.
11 lentelė. Neorganinio ir organinio seleno įtaka biogeninių aminų kiekiui viščiukų broilerių
krūtinėlėse po 3 mėn sandėliavimo, mg/kg
Biogeninis aminas Kontrolinė grupė Tiriamoji grupė Gaidžiukai Vištaitės Gaidžiukai Vištaitės Triptaminas 0,24±0,30 0,15±0,18 0,29±0,18 0,32±0,19 Feniletilaminas 7,49±0,80 5,18±0,58 6,00±0,46 6,38±0,93 Putrescinas 0,00±0,00 0,93±1,14 0,00±0,00 0,00±0,00 Kadaverinas 44,41±3,00 16,45±11,24 38,57±3,87 44,39±8,49* Histaminas 0,00±0,00 2,18±0,86 1,42±0,24* 0,79±0,52 Tiraminas 0,00±0,00 2,21±1,40 7,09±1,40* 14,82±7,11* Spermidinas 14,07±0,76 25,71±8,93 12,21±0,71 11,53±2,80 Sperminas 102,92±4,24 92,00±2,72 89,68±2,89* 94,76±11,19 Viso 169,12±7,49 144,80±19,75 155,25±3,40* 172,99±10,33* * duomenys statistiškai patikimi, p<0,05
Analizuojant 3 mėn. laikytas viščiukų broilerių krūtinėles (11 lentelė), nustatyta tų pačių biogeninių aminų, kaip ir šviežiuose mėginiuose, t. y. spermino (nuo 89,68 iki 102,92 mg/kg), kadaverino (nuo 16,45 iki 44,41 mg/kg) ir spermidino (nuo 11,53 iki 25,71 mg/kg). Didžiausi skirtumai tarp tiriamosios ir kontrolinės grupės nustatyti vištaičių mėginiuose, kai kadaverino ir tiramino koncentracijos tiriamojoje grupėje buvo atitinkamai 27,94 ir 12,61 mg/kg didesnės (p<0,05), tačiau spermidino koncentracija buvo 14,17 mg/kg mažesnė (p<0,05) nei kontrolinės grupės vištaičių mėginiuose. Skirtingai nuo vištaičių, gaidžiukų mėginiuose nustatyti mažesni kadaverino ir spermino kiekiai, atitinkamai 5,84 ir 13,24 mg/kg (p<0,05). Tai lėmė 13,87 mg/kg mažesnį ir 28,19 mg/kg didesnį (p<0,05) bendrą biogeninių aminų kiekio skirtumą atitinkamai tarp 3 mėn. laikytų gaidžiukų ir vištaičių krūtinėlių mėginių.
12 lentelė. Neorganinio ir organinio seleno įtaka riebalų rūgščių kiekiui šviežiose viščiukų broilerių
krūtinėlėse, proc.
Riebalų rūgštis Žymėjimas Kontrolinė grupė Tiriamoji grupė Gaidžiukai Vištaitės Gaidžiukai Vištaitės
Sviesto C4:0 0,32±0,11 0,27±0,11 0,26±0,07 0,48±0,13 Kaprono C6:0 0,00±0,00 0,00±0,00 0,00±0,00 0,00±0,00 Kaprio C10:0 0,06±0,08 0,08±0,07 0,03±0,03 0,00±0,00 Lauro C12:0 0,33±0,06 0,21±0,02 0,36±0,08 0,33±0,02 Miristino C14:0 0,97±0,05 0,84±0,23 0,69±0,03* 0,61±0,15 Miristoleino C14:1 n-7 0,27±0,05 0,10±0,08 0,18±0,03 0,25±0,08 Pentadekano C15:0 0,04±0,04 0,02±0,02 0,03±0,03 0,00±0,00
28 Riebalų rūgštis Žymėjimas Kontrolinė grupė Tiriamoji grupė
Gaidžiukai Vištaitės Gaidžiukai Vištaitės
Palmitino C16:0 17,83±0,57 17,96±0,62 16,48±0,41* 17,40±0,93 Palmitoleno C16:1 n-9 2,12±0,31 1,44±0,17 1,33±0,09* 1,20±0,19 Margarino C17:0 0,00±0,00 0,09±0,05 0,03±0,04 0,04±0,05 Stearino C18:0 9,57±0,98 8,09±0,92 8,50±0,45* 8,46±1,99 Oleino C18:1 n-9 cis 29,79±0,63 29,75±1,21 30,57±1,21 28,21±1,87 Elaido C18:1 n-9 trans 1,26±0,04 1,13±0,04 1,20±0,09 1,06±0,05 Linolo C18:2 n-6 34,58±1,35 36,36±0,27 36,39±0,92* 37,85±1,60* ɣ-linoleno C18:3 n-6 0,12±0,09 0,08±0,06 0,19±0,01 0,05±0,06 Eikozoeno C20:1 n-9 cis 0,16±0,13 0,25±0,07 0,75±0,30 0,40±0,14 Eikozadieno C20:2 n-6 cis 0,14±0,08 0,18±0,02 0,49±0,19 0,29±0,09 Eikozatrienono C20:3 0,04±0,05 0,11±0,07 0,17±0,02 0,04±0,05 Arachidono C20:4 n-6 0,30±0,06 0,52±0,10 0,22±0,05 0,44±0,17 Eikozapentaeno C20:5 n-3 0,30±0,06 0,52±0,10 0,19±0,08 0,48±0,18 Heneikozano C21:0 0,16±0,10 0,06±0,07 0,00±0,00 0,16±0,08 Begeno C22:0 0,36±0,17 0,23±0,05 0,21±0,06 0,31±0,13 Eruko C22:1 n-9 0,25±0,07 0,05±0,06 0,11±0,07 0,32±0,29 Dokozadienono C22:2 cis 0,00±0,00 0,02±0,02 0,03±0,04 0,00±0,00 Dokozoheksaeno C22:6 n-3 0,00±0,00 0,00±0,00 0,00±0,00 0,00±0,00 Tetrakozanoato C24:0 0,77±0,22 1,12±0,28 1,31±0,14 1,22±0,47 Nervono C24:1 n-9 0,25±0,06 0,48±0,40 0,26±0,15 0,41±0,24 Suma sočiųjų ∑SRR 30,42±1,71 28,96±1,05 27,90±1,01* 29,01±2,87 Suma mononesočiųjų ∑MNRR 34,10±0,47 33,27±1,00 34,41±0,82 31,84±1,54 Suma polinesočiųjų ∑PNRR 35,48±1,55 37,77±0,33 37,69±0,86* 39,14±1,33 Suma omega-3 ∑n-3 PNRR 0,30±0,06 0,52±0,10 0,19±0,08 0,48±0,18 Suma omega-6 ∑n-6 PNRR 35,14±1,58 37,13±0,45 37,30±0,92 36,62±1,45 ∑PNRR/∑SRR 1,17±0,91 1,30±0,32 1,35±0,07 1,22±0,16 ∑trans izomerai 1,26±0,04 1,13±0,04 1,20±0,09 1,06±0,05 AI 0,32±0,40 0,30±1,02 0,27±0,01 0,29±0,02 TI 0,80±1,29 0,73±1,40 0,71±0,03 0,80±0,10 h/H 3,53±3,65 3,67±2,16 4,02±0,18 3,69±0,36
* duomenys statistiškai patikimi, p<0,05
Ištirtų abiejų lyčių viščiukų broilerių šviežių krūtinėlių riebalų rūgščių sudėtis pateikta 12 lentelėje. Nustatyta, kad tirtuose mėginiuose vyravo polinesočioji linolo rūgštis (C18:2n-6 ), kuri kito nuo 34,58 proc. (kontrolinės grupės gaidžiukų mėsoje) iki 37,85 proc. (tiriamosios grupės vištaičių mėsoje). Antroji pagal kiekį riebalų rūgštis krūtinėlių mėsoje yra mononesočioji oleino rūgštis (C18:1 n-9 cis), o trečioji – sočioji palmitino rūgštis (C16:0).
29 Į viščiukų broilerių kombinuotuosius lesalus įterpiant organinio seleno labiausiai sumažėjo palmitino (C16:0) ir stearino (C18:0) SRR – atitinkamai 1,35 proc. ir 1,07 proc. (p<0,05) gaidžiukų krūtinėlių mėsoje, o PNRR linoleno (C18:2n-6) tiriamosios grupės gaidžiukų krūtinėlių mėsoje padidėjo 1,81 proc. bei 1,49 proc. vištaičių krūtinėlių mėsoje (p<0,05), lyginant su atitinkamos lyties viščiukų broilerių krūtinėlių mėsa kontrolinėje grupėje. Tai lėmė ir bendrą SRR sumažėjimą ir PNRR padidėjimą tiriamosios grupės gaidžiukų krūtinėlių mėsoje - atitinkamai 2,52 proc. ir 2,21 proc., lyginant su kontroline grupe.
Šiame eksperimente, viščiukų broilerių, lesintų lesalais su organine seleno priedu, krūtinėlėje nustatyti atitinkamai didėjančios santykių ∑PNRR/∑SRR ir mažėjančios trans izomerų vertės nei kontrolinės grupės gaidžiukų krūtinėlės mėsoje (12 lentelė). Viščiukų broilerių RR sudėties indeksai AI ir TI, tiriamojoje grupėje taip pat mažėjo, nors statistiškai patikimų skirtumų ir nenustatyta. Santykis tarp hipocholesterolemijos/hipercholesterolemijos riebalų rūgščių (h/H) vertės buvo šiek tiek didesnės tiriamosios grupės viščiukų broilerių gaidžiukų mėsoje.
13 lentelė. Neorganinio ir organinio seleno įtaka riebalų rūgščių kiekiui viščiukų broilerių
krūtinėlėse po 3 mėn laikymo šaldiklyje -18ºC temperatūroje, proc.
Riebalų rūgštis Žymėjimas Kontrolinė grupė Tiriamoji grupė Gaidžiukai Vištaitės Gaidžiukai Vištaitės
Sviesto C4:0 0,36±0,06 0,23±0,07 0,26±0,08 0,25±0,17 Kaprono C6:0 0,09±0,05 0,06±0,03 0,05±0,06 0,08±0,08 Kaprilo C8:0 0,07±0,04 0,07±0,03 0,04±0,05 0,07±0,07 Kaprio C10:0 0,34±0,10 0,37±0,11 0,30±0,10 0,32±0,21 Lauro C12:0 0,69±0,15 0,77±0,33 0,64±0,07 0,71±0,19 Miristino C14:0 2,26±0,47 3,45±1,72 1,66±0,27 2,20±1,19 Miristoleino C14:1 n-7 0,32±0,05 0,31±0,14 0,27±0,09 0,28±0,10 Pentadekano C15:0 0,17±0,11 0,32±0,22 0,15±0,02 0,23±0,15 Palmitino C16:0 20,49±2,11 19,19±0,61 18,22±0,32 16,45±0,89* Palmitoleno C16:1 n-9 2,00±0,31 1,47±0,01 1,53±0,05 1,69±0,09 Margarino C17:0 0,12±0,09 0,23±0,06 0,16±0,02 0,11±0,03 Margarinoleno C17:1 n-9 0,12±0,10 0,13±0,05 0,00±0,00 0,11±0,04 Stearino C18:0 8,17±0,88 7,93±0,94 8,07±0,54 7,57±1,68 Oleino C18:1 n-9 cis 32,17±0,57 29,23±0,85 31,86±0,48 32,78±0,41* Elaido C18:1 n-9 trans 1,42±0,25 1,15±0,06 1,23±0,12 1,37±0,28 Linolo C18:2 n-6 27,13±4,62 31,59±2,18 31,81±0,94* 33,18±4,14* ɣ-linoleno C18:3 n-6 0,14±0,05 0,15±0,06 0,12±0,03 0,07±0,05 Arachido C20:0 0,04±0,03 0,06±0,03 0,00±0,00 0,06±0,03 Eikozoeno C20:1 n-9 cis 0,27±0,06 0,17±0,06 0,16±0,04 0,17±0,04 Eikozadieno C20:2 n-6 cis 1,06±0,33 1,13±0,34 1,48±0,26 0,80±0,27 Eikozatrienono C20:3 0,20±0,03 0,21±0,03 0,17±0,01 0,11±0,02 Arachidono C20:4 n-6 0,31±0,16 0,43±0,11 0,28±0,08 0,37±0,03 Eikozapentaeno C20:5 n-3 0,31±0,17 0,42±0,12 0,00±0,00 0,11±0,14 Begeno C22:0 0,09±0,08 0,06±0,04 0,04±0,05 0,03±0,04
30 Riebalų rūgštis Žymėjimas Gaidžiukai Kontrolinė grupė Vištaitės Gaidžiukai Tiriamoji grupė Vištaitės
Eruko C22:1 n-9 0,35±0,19 0,19±0,07 0,39±0,14 0,25±0,20 Dokozadienono C22:2 cis 0,36±0,14 0,19±0,08 0,39±0,01 0,16±0,08 Dokozoheksaeno C22:6 n-3 0,02±0,02 0,13±0,02 0,12±0,02* 0,10±0,01 Tetrakozanoato C24:0 0,84±0,27 0,31±0,14 0,36±0,15 0,22±0,12 Nervono C24:1 n-9 0,11±0,13 0,07±0,05 0,25±0,07 0,14±0,10 Suma sočiųjų ∑SRR 33,72±3,53 33,04±3,45 29,94±1,09* 28,30±2,94* Suma mononesočiųjų ∑MNRR 36,75±1,20 32,71±0,86 35,69±0,72 36,79±1,09* Suma polinesočiųjų ∑PNRR 29,53±4,73 34,25±2,60 34,37±1,17* 34,91±3,98 Suma omega-3 ∑n-3 PNRR 0,33±0,16 0,55±0,12 0,12±0,02 0,21±0,13 Suma omega-6 ∑n-6 PNRR 28,64±4,60 33,30±2,42 33,69±1,15* 34,42±3,97 ∑PNRR/∑SRR 0,91±0,23 1,06±0,18 1,15±0,08 1,27±0,25 ∑trans izomerai 1,42±0,25 1,15±0,06 1,23±0,12 1,37±0,28 AI 0,47±0,09 0,52±0,14 0,37±0,02 0,37±0,07 TI 0,93±0,16 0,89±0,13 0,80±0,04 0,73±0,09 h/H 2,78±0,48 2,84±0,37 3,30±0,13 3,66±0,25*
* duomenys statistiškai patikimi, p<0,05
Analizuojant viščiukų broilerių riebalų rūgščių kiekį proc. nuo viso rūgščių kiekio po 3 mėn. sandėliavimo, nustatytos tos pačios vyraujančios RR, kaip ir šviežioje mėsoje (13 lentelė). Pasikeitimai įvyko tik bendrame RR pasiskirstyme mėginiuose. Daugiausiai nustatyta MNRR oleino (C18:1 n-9 cis), kuri kito nuo 29,23 proc. (kontrolinės grupės vištaičių mėsoje) iki 32,78 proc. (tiriamosios grupės vištaičių mėsoje); antroji pagal dydį – PNRR linolo (C18:2 n-6), kintanti nuo 27,13 proc. (kontrolinės grupės gaidžiukų mėsoje) iki 33,18 proc. (tiriamosios grupės vištaičių mėsoje), o trečioji – stearino (C18:0) SRR – nuo 7,57 proc. (tiriamosios grupės vištaičių mėsoje) iki 8,17 proc. (kontrolinės grupės gaidžiukų krūtinėlės raumenų mėginiuose). Analizuojant atskirus riebalų rūgščių profilius gaidžiukų ir vištaičių krūtinėlių mėsoje, galima pastebėti, kad į lesalus įterpus organinio seleno priedo, daugiausiai pasikeitė PNRR kiekis gaidžiukų krūtinėlių mėsoje (4,68 proc. padidėjo linolo rūgšties (C18:2, n-6) (p<0,05)) ir MNRR kiekis vištaičių krūtinėlių mėsoje (3,55 proc. padidėjo oleino RR (C18:1) (p<0,05)), lyginant su kontroline grupe. Vištaičių krūtinėlių mėsoje taip pat 2,74 proc. (p<0,05) sumažėjo sočiosios palmitino RR (C16:0). Taip pat statistiškai patikimas skirtumas nustatytas dokozaheksano RR (C22:6 n-3) tarp tiriamosios ir kontrolinės grupės gaidžiukų krūtinėlų mėsoje, kai pastarasis kiekis buvo 0,10 proc. didesnis. Tiriamojoje grupėje keičiantis atskirų RR išsidėstymui mėsoje, keitėsi ir bendri sočiųjų, mononesočiųjų ir polinesočiųjų RR kiekiai bei jų santykiai. Bendras SRR kiekis gaidžiukų ir vištaičių mėsoje atitinkamai 3,78 proc. ir 4,74 proc. (p<0,05) sumažėjo, o bendras PNRR kiekis - atitinkamai 4,84 (p<0,05) ir 0,66 proc. padidėjo, lyginant su kontroline grupe.
