LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETO VETERINARIJOS AKADEMIJA
Veterinarijos fakultetas
Austėja Šatkauskienė
Skirtingų ksilanazių, betagliukanazių ir celiulazių
koncentracijų įtaka viščiukų broilerių linijų derinio
Ross-308 produktyvumui bei mėsos kokybei
The influence of different concentrations of xylanase,
beta-glucanase and cellulase on productivity and meat quality of
broiler chickens cross line Ross-308
Veterinarinės maisto saugos nuolatinių studijų
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovas: Prof. habil. dr. Romas Gružauskas
2
TURINYS
SANTRAUKA ... 3 SUMMARY ... 5 ĮVADAS ... 7 1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 91.1. Nekrakmoliniai polisacharidai. Jų koncentracijos pašarinėse žaliavose ... 9
1.2. Nekrakmolo polisacharidų įtaka paukščių produktyvumui bei fiziologiniams procesams 12 1.3. Fermentų, skaldančių nekrakmolo polisacharidus, įtaka paukščių produktyvumui, virškinimo procesams, produkcijos kokybei. ... 14
2. MEDŽIAGOS IR METODAI ... 20
3. REZULTATAI ... 25
3.1. Fermentinio priedo įtaka viščiukų broilerių produktyvumui ir išsaugojimui ... 25
3.2. Fermentinio preparato įtaka viščiukų broilerių virškinamojo trakto sistemai ... 27
3.3. Fermentinio preparato įtaka viščiukų broilerių krūtinės ir kojų raumenų vandenilio jonų koncentracijai ... 28
3.4. Fermentinio priedo įtaka viščiukų broilerių vidaus organų svoriui ir žarnų ilgiui ... 29
3.5. Fermentinio priedo įtaka viščiukų broilerių mėsos kokybei ... 30
3.6. Fermentinio priedo įtaka viščiukų broilerių kraiko sausosioms medžiagoms ... 32
3.7. Fermentinio priedo įtaka viščiukų broilerių mėsos juslinėms savybėms ... 33
IŠVADOS ... 41
PADĖKA ... 42
3
SANTRAUKA
Darbo pavadinimas: „Skirtingų ksilanazių, betagliukanazių ir celiulazių koncentracijų įtaka viščiukų broilerių linijų derinio ROSS-308 produktyvumui bei mėsos kokybei“
Tyrimas atliktas 2012-2014 metų laikotarpiu Lietuvos sveikatos mokslų universitete, Veterinarijos akademijoje, GTF Paukščių lesalų ir paukštininkystės laboratorijoje, prie Gyvulininkystės katedros, AB „Vilniaus paukštynas“ ir KTU maisto instituto juslinių tyrimų laboratorijoje. Darbas turi 45 puslapius, 18 lentelių, 6 paveikslus.
Raktiniai žodžiai: viščiukai broileriai, nekrakmolo polisacharidai, NKP fermentai, mėsos kokybė, viščiukų broilerių produktyvumas.
Darbo tikslas yra ištirti lesalų, papildytų skirtingų koncentracijų fermentinio priedo, įtaką viščiukų broilerių linijos Ross-308 produktyvumui bei mėsos kokybei.
Darbo uždaviniai yra ištirti fermentinio priedo įtaka viščiukų broilerių produktyvumui, išgyvenimui, virškinamojo trakto turinio sausųjų medžiagų kiekiui, krūtinės ir kojų raumenų pH, vidinių organų, žarnyno svoriui ir ilgiui, viščiukų skerdenos rodikliams ir viščiukų mėsos juslinėms savybėms.
Gauti rezultatai:
1. Skirtingi fermentinio preparato kiekiai viščiukų broilerių augimo intensyvumui esminės įtakos neturėjo, tačiau juos naudojant lesalų konversija pagerėjo 1-2 proc. Tiriamosiose grupėse buvo nustatytas didesnis broilerių išsaugojimas 1,5-2 proc., palyginus su kontroline grupe.
2. Analizuojant sausųjų medžiagų ir vandenilio jonų koncentracijas viščiukų broilerių
virškinamajame trakte statistiškai patikimų skirtumų tarp kontrolinės ir tiriamųjų paukščių grupių nenustatyta.
3. Tiriamųjų viščiukų broilerių žarnyno ir aklosios žarnos bendras ilgis padidėjo 4-5 proc., liaukinio skrandžio išsivystymas 5-43 proc., vidaus organų, kaip širdies ir kepenų, svoriai didėjo 8-27 proc., tačiau kasos ir raumeninio skrandžio išsivystymui nuoseklios tendencijos nenustatyta, palyginus su kontroline grupe.
4. Tiriamosiose paukščių grupėse pilnai skrostos skerdenos išeiga buvo mažesnė 3,34 proc. ir 1,49 proc., tačiau II tiriamosios grupės broilerių krūtinės raumenų išeiga nustatyta 0,93 didesnė, bet kojų raumenų išeiga mažesnė 5 proc., palyginus su kontroline grupe. Statistiškai patikimų skirtumų tarp kontrolinės ir tiriamųjų grupių nenustatyta.
4
5. Žalios krūtinėlių mėsos mėginių spalvos charakteristikos įvertintos instrumentiniu būdu, parodė, kad visų mėginių šviesumas L* buvo artimas. Iš visų tirtų mėginių grupių išsiskyrė II tiriamoji grupė ( 20 g/t lesalų fermentinio priedo), kadangi šios grupės žaliojoje mėsoje buvo labiausiai išreikštas raudonumas (p<0,05). Vertinant kojų raumenų žalios mėsos mėginius, nustatyta, kad reikšmingai skyrėsi tik II tiriamosios grupės mėginių raudonumo charakteristika (p<0,05).
6. Vertinant mėginius jusliškai, matyti, kad krūtinėlių mėsos kvapo ir spalvos savybėms fermentinis priedas reikšmingos įtakos neturėjo. Vertinant šlaunelių mėsą nustatyta, kad pridėjus į lesalus fermentinio preparato skirtingomis koncentracijomis, virtos mėsos skonio, kvapo ir tekstūros savybės nepasikeitė, lyginant su kontroliniu mėginiu.
7. Lesalus papildžius fermentiniais preparatais krūtinės ir kojų raumenų virimo nuostolių kitimas buvo nenuoseklus ir nenustatyta tendencija, kad didėjantis fermentinio priedo kiekis ženkliai įtakojo virimo nuostolių dydžius.
5
SUMMARY
Name of work: “The influence of different concentrations of xylanase, beta-glucanase and cellulase on productivity and meat quality of broilers chickens cross line Ross-308”. The work was performed in year 2012-2014 at Lithuanian University of Health Sciences, Veterinary Academy, in Poultry Feed and Poultry Products Laboratory, JSC „Vilniaus paukšynas“ and Food Institute of Kaunas University of Technology, in Sensory Analysis Laboratory. The work has 45 pages, 18 tables and 6 images.
Keywords: broiler chickens, non-starch polysaccharides, NSP enzymes, meat quality, broiler chickens productivity.
The aim of the work was to investigate the effect of different concentrations of NSP enzymes on Productivity and meat quality of broiler chickens.
The tasks of the work were to investigate the effect of different concentrations of non-starch polysaccharides (NSP) enzymes for productivity of broiler chickens; effect on broiler chickens mortality, intestinal dry mass, intestinal pH value, breast muscle and leg muscle pH, internal organ weight, intestinal length, broiler carcass results and meat sensory and textual properties.
Results:
1. Different enzyme concentrations did not influence broiler chicken growth performance in general. Though feed conversion was better by 1-2 percent than in the control group. In enzyme treatment groups Broiler chicken mortality was lower by 1,5-2 percent compared to the control group.
2. During the analysis of dry mass and hydrogen ion concentrations in the gastrointestinal tract of Broiler chickens, results showed that statistically significant differences could not be discovered between the control and test groups of birds.
3. Total length of subject chicken’s intestine and caecum were 4-5 percent’s longer, glandular stomach development was 5-43 percent’s better in test groups than in the control group. The weight of internal organs like heart and liver increased by 8-27 percent, though the evolvement of pancreas and the muscular stomach did not have a consistent tendency when comparing to the control group.
4. In the test groups the carcass yield was lower by 3,34 and 1,49 percent, though II Broiler chickens group breast muscle yield was 0,93 percent better although leg muscle yield was 5
6
percent lower compared with the control group. Statistically significant differences between the control and experimental groups were not discovered.
5. The color characteristics of the raw breast meat samples were evaluated in an instrumental way and had a similar brightness. Of all the tested sample groups the test group II (20 g/t of feed enzyme additive) stood out because this group of raw meat had most pronounced redness (p<0,05). Evaluation of the raw leg muscle meat samples showed that a significant difference was found in group II sample’s redness characteristic.
6. Sensory evaluation of the samples shows that the breast meat flavor and color characteristics were not influenced by the enzyme supplement. Assessment of the chicken leg meat showed that the addition of different concentrations of the enzyme to diets, cooked meat flavor, aroma and texture characteristics have not changed in comparison with the control sample.
7. Adding enzyme preparations to the diets made inconsistent changes to the chest and leg muscle cooking loss and a trend was not proven that the increasing enzyme additive would have significantly influenced the cooking loss rates.
7
ĮVADAS
Paukštienos gamybos savikainoje didžiausią jos dalį sudaro lesalai. Jie gali sudaryti net iki 70 proc. bendros produkcijos kainos. Paukščių augintojai lesalų receptūras optimizuoja taip, kad būtų pasiekti lesalų kokybiniai rodikliai su mažiausiomis piniginėmis sąnaudomis. Todėl paukščių mityboje naudojamos įvairios maistinės vertės pašarinės žaliavos. Šių pašarinių žaliavų maistinės medžiagos yra rezorbuojamos endogeninių arba egzogeninių fermentų pagalba. Paukščiai savo virškinamajame trakte neturi tokių fermentų, kurie suskaldytų pašarines skaidulas, nekrakmolo polisacharidus, todėl reikalinga lesalus papildyti ksilanaziniais, beta-gliukanaziniais ir celiulaziniais endogeniniais fermentais (KhattakF. M., 2006; Jason T Lee et al., 2013).
Polisacharidai sudaro didžiąją dalį augalų, naudojamų gaminant monogastrinių gyvūnų pašarus. Jie yra makromolekuliniai monosacharidų polimerai sujungti glikozidinėmis jungtimis (Williams P.E.V ir kt., 1997). Šie polisacharidai paprastai yra ilgos polimerinės angliavandenių grandinės, kurių sudėtyje yra iki kelių šimtų tūkstančių monomerų grandžių. Polisacharidai skiriasi pagal susijungusių tarpusavyje monomerų skaičių ir tipą, išsidėstymą grandinėje, jungčių tipo tarp monomerų, atsišakojimo vietų nuo pagrindinės grandinės, ir tų, kurie turi rūgšties grupes (pavyzdžiui, uroninės rūgšties pektinuose) (Caprita R. et al., 2010).
Nekrakmolo polisacharidai (NKP) (ceiuliozė, hemiceliuliozė, pektinai ir oligosacharidai) gali būti suskirstyti į vandenyje tirpias ir vandenyje netirpias frakcijas. Vandenyje netirpios tai celiuliozė, kai kurios hemiceliuliozės. Vandenyje tirpios - β-gliukanai, pektinai, gumos, augaliniai klijai ir kai kurios hemiceliuliozės (Williams P.E.V et all.,1997). Nekrakmolo polisacharidai priklauso nuo augalo rūšies, apdorojimo būdo ir nekrakmolo polisacharidų, esančių išorinėje grudų luobelėje. Pagrindiniai ląstelių sienelių nekrakmolo polisacharidų komponentai yra pektininiai polisacharidai - ramnogalaktorunanai, arabinanai, galaktanai ir arabinogalaktanai (Khattak F. M., 2006).
Dabartiniu metu viščiukų broilerių lesinimui naudojami kviečiai. Kviečių nekrakmolo polisacharidų kiekis ir jų antimaistinės savybės priklauso nuo faktorių, tokių kaip auginimo ir tręšimo sąlygų, genotipo, klimatinių sąlygų, derliaus nuėmimo ir sandėliavimo sąlygų (Gutiererez-Alamo et. Al., 2008; Mirzaie S., et al. 2012). Nekrakmolo polisacharidai – antimaistiniai angliavandeniai, kurie yra nepageidaujami, nes sumažina viščiukams broileriams maistinių
8
medžiagų, ypač riebalų ir baltymų, virškinamumą ir pasisavinimą. Taip pat didina viščiukų virškinamojo trakto klampumą, dėl to sumažėja gaunamos energijos kiekis ir atsiranda daugelis tolimesnių neigiamų poveikių broilerių fiziologijai, bei produkcijos kokybei. Šių antimaistinių medžiagų javuose neigiamo poveikio pašalinimui dažniausiai naudojami fermentai. Fermentai yra sudėtingi baltymai, pasižymintys tridimensine molekuline struktūra. Jų veikimą sąlygoja temperatūra, pH vertė, drėgmė, specifinio substrato buvimas (Khattak F. M., 2006; Caprita R. et al., 2010; Amerah A., 2012).
Fermentai yra biologiniai katalizatoriai, sudaryti iš amino rūgščių. Jie sąlygoja biocheminių reakcijų greitį, nepakeisdami savo sudėties. Teigiamas fermentų naudojimo poveikis yra ne tik pagerėjęs paukščių produktyvumas ir pašarų konversija bet ir mažesnės aplinkos taršos problemos, nes sumažėja paukščių ekskrementuose azoto bei fosforo kiekiai. (F. M. Khattak, 2006; F. M. Khattak, 2006; Amerah A., 2012; Williams P.E.V ir kt., 1997; Nadeem M. A. et al., 2005;)
Todėl fermentinių preparatų panaudojimo efektyvumas viščiukų broilerių mityboje priklauso nuo naudojamų javų rūšies, nekrakmolo polisacharidų sudedamųjų dalių koncentracijos javuose, naudojamos fermentų formos (skystos ar miltelinės), lesalų gamybos technologinių procesų, kaip kondicionavimas, ekspandavimas, granuliavimas, virškinamojo trakto proteazių aktyvumo, paukščių fiziologinės būklės (Khattak F. M., 2006).
Todėl mano darbo tikslas buvo skirtingų fermentinio preparato kiekių įtaką viščiukų broilerių produktyvumui bei mėsos kokybei. Siekiant šio tikslo reikėjo įgyvendinti šiuos uždavinius:
1. Nustatyti fermentinio preparato viščiukų broilerių augimo intenyvumui, lesalų konversijai bei išsaugojimui;
2. Nustatyti fermentinio preparato įtaka vandenilio jonų ir sausųjų medžiagų koncentracijoms viščiukų broilerių virškinamajame trakte bei jo išsivystymui;
9
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Nekrakmoliniai polisacharidai. Jų koncentracijos pašarinėse žaliavose
Sudarant kombinuotuosius lesalus paukščiams didžiausią dalį juose sudaro javai, sojos ir rapsų rupiniai, saulėgrąžų išspaudos ir kt. Paukščių lesinimui dažniausiai naudojami kviečiai, kukurūzai, kvietrugiai, rečiau miežiai bei rugiai. Šiose pašarinėse žaliavose didžiausią dalį sudaro krakmolas, baltymai, cukrūs, ląsteliena ir jos sudedamosios dalys, antimitybiniai faktoriai kaip nekrakmolo polisacharidai, fenolinės rūgštys, flavanoidai. Polisacharidai sudaro didžiąją dalį augalų, naudojamų gaminant monogastrinių gyvūnų pašarus. Jie yra makromolekuliniai monosacharidų polimerai sujungti glikozidinėmis jungtimis (Williams P.E.V ir kt., 1997).
Šie polisacharidai paprastai yra ilgos polimerinės angliavandenių grandinės, kurių sudėtyje yra iki kelių šimtų tūkstančių monomerų grandžių. Polisacharidai skiriasi pagal susijungusių tarpusavyje monomerų skaičių ir tipą, išsidėstymą grandinėje, jungčių tipo tarp monomerų, atsišakojimo vietų nuo pagrindinės grandinės, ir tų, kurie turi rūgšties grupes (pavyzdžiui, uroninės rūgšties pektinuose) (Caprita R. et al., 2010).
Nekrakmolo polisacharidai (ceiuliozė, hemiceliuliozė, pektinai ir oligosacharidai) gali būti suskirstyti į vandenyje tirpias ir vandenyje netirpias frakcijas. Vandenyje netirpios tai celiuliozė, kai kurios hemiceliuliozės. Vandenyje tirpios - β-gliukanai, pektinai, gumos, augaliniai klijai ir kai kurios hemiceliuliozės (Williams P.E.V ir kt.,1997).
Lesalų kaina yra pagrindinė paukštienos produkcijos ekonomikos sudedamoji dalis, todėl lesalų komponentų kaina yra raktas į didesnį pelningumą. Didinant pigesnių pašarinių žaliavų kiekį lesaluose didėja ir maistinių skaidulų kiekis, arba kitaip nekrakmolo polisacharidų kiekis (Amerah A., 2012).
Nekrakmolo polisacharidų kiekis yra skirtingas ne tik kiekvienoje žaliavoje, bet ir priklausomai nuo jos geografinės augimo vietos. Aplinkos veiksniai neįtakoja pagrindinės nekrakmolo polisacharidų struktūros toje pačioje žaliavoje (Choct M., 1997).
10
Nekrakmolo polisachaidai grūduose yra sudaryti daugiausia iš arabinoksilanų (pentozanų), beta-gliukanų ir celiuliozės. Tik mažas kiekis pektino polisacharidų randami grūdų stiebuose ir lapuose. Kukurūzai ir sorgai turi labai mažus kiekius nekrakmolo polisacharidų, o kviečiai, ryžiai ir kvietrugiai turi didelius kiekius tirpių ir netirpių nekrakmolo polisacharidų. Pagrindiniai tirpūs nekrakmolo polisacharidai šiuose grūduose yra arabinoksilanai, miežiuose ir avižose – beta-gliukanai (Choct M., 1997).
Gausiai gaunami grudų šalutiniai produktai, kuriuose yra didelis kiekis ląstelių sienelių, todėl šiuose šalutiniuose produktuose yra daug nekrakmolo polisacharidų ir mažai maistinės vertės. Pavyzdžiui rugių sėlenos, šalutinis rugių poliravimo produktas, sudaro apie 10% žaliavinių rugių. Rugių sėlenose yra apie 20-25% nekrakmolinių polisacharidų, kuriuos sudaro vienodas kiekis arabinoksilanų ir celiuliozės (Choct M., 1997).
NKP kiekis ir tipas skiriasi skirtinguose grūduose. NKP kviečių branduoliuose yra (11,4% SM) mažiau negu rugių (13,2%) ir miežių (16,7%). Arabinoksilanų yra daug kviečiuose (6-8%) ir rugiuose (8,9%), o beta-gliukanų daugiau turi miežiai(7,6%). Daugiausiai bendrų NKP kiekių turi pagal eilę: ryžiai, sorgai, kukurūzai, kviečiai, kvietrugiai, rugiai ir miežiai. Arabinoksilanų, pavyzdžiui, beta-gliukanų daugiau ryžiuose ir kviečiuose negu miežiuose ir avižose. Nors tirpių arabinoksilanų bendrame jų (arabinoksilanų) kiekyje yra labai mažai (10%), tirpių beta-gliukanų jų (beta-gliukanų) bendrame kiekyje ir daugiausia miežiuose ir avižose (54 ir 80% atitinkamai). NKP kiekis augaluose skiriasi ne tik nuo augalo rūšies, bet ir genotipo, kultūros. Augalų auginimo, tręšimo klimatinės bei sandėliavimo sąlygos prieš ir po derliaus nuėmimo gali turėti įtakos NKP kiekiui (Caprita R. et al., 2010).
Kaip matyti iš 1 lentelėje pateiktų duomenų, javuose vyrauja nekrakmolo polisacharidai, kurių daugiausia nustatyta miežiuose bei avižose, atitinkamai 135–172 ir 120–296 mg/kg SM. Kaip matyti iš pateiktų duomenų, mažiausiai antimitybinių medžiagų rasta kviečiuose. Lyginant literatūros duomenis, Lietuvoje auginamų grūdų antimitybinių medžiagų kiekis atitinka vidutinius mokslinėje literatūroje pateikiamus tyrimo rezultatus.
1 Lentelė. Antimitybinės medžiagos pašarinėse žaliavose (g/kg SM)(Gyvūnų Biotechnologija, 2007).
Žaliavos Žalia ląsteliena Beta-gliukanai Pentozanai Nekrakmolo polisacharidai Kviečiai 20-34 2-15 55-95 75-106 Rugiai 22-32 5-30 75-91 107-128 Tritikale 30 2-20 54-69 74-103 Miežiai 42-93 15-107 57-70 135-172 Avižos 80-123 30-66 55-69 120-296 Kukurūzai 19-30 1-2 40-43 66-117 Kviečių sėlenos 106-136 * 150-250 220-337
11 Sojos pupelių išspaudos 34-99 * 30-45 180-227 Rapso sėklų išspaudos 109-159 * * 18 Pašariniai žirniai 56-72 * * 156 *nėra duomenų
Pagrindiniai antimaistiniai faktoriai, pasitaikantys paukščių lesaluose yra nekrakmolo polisacharidai ir arabinoksilanai, beta-gliukanai, celiuliozė ir pektinai. Arabinoksilanai yra sudaryti iš ksilozės ir arabinozės (Geraert P.A. et all. 2003). Pasak Amerah et. al.(2011), arabinoksilanų yra daugiausia avižose (13,6%), mažiausiai sojos miltuose (3,8%), beta-gliukanų daugiausiai miežiuose (3,8%), mažiausiai kukurūzuose (0,1%).
2 Lentelė. Arabinoksilanų ir beta-gliukanų kiekiai pašarinėse žaliavose. Pašarinės žaliavos Arabinoksilanai Beta-gliukanai
Kukurūzai 3,9 0,1 Kviečiai 6,0 0,7 Miežiai 7,4 3,8 Rugiai 7,9 1,8 Triticale 9,5 1,5 Avižos 13,6 2,5
Sojos pupelių miltai 3,8 -
Rapsų miltai 6,5 -
Augaliniai baltymai dažnai naudojami paukščių lesaluose. Nekrakmolo polisacharidai priklauso nuo augalo rūšies, apdorojimo būdo ir nekrakmolo polisacharidų, esančių išorinėje grudų luobelėje. Pagrindiniai ląstelių sienelių nekrakmolo polisacharidų komponentai yra pektininiai polisacharidai - ramnogalaktorunanai, arabinanai, galaktanai ir arabinogalaktanai. Nekrakmolo polisacharidų baltyminėse pašarinėse žaliavose daugiausiai turi (3 lentelė) lubinai (333 g/kg SM) (Lupinus albus), mažiausiai – rapsų rupiniai (154 g/kg SM) (KocherA., 2001).
3 Lentelė. Nekrakmolo polisacharidų kiekiai baltyminėse pašarinėse žaliavose.
Pašarinė žaliava Tirpių nekrakmolo polisacharidų Netirpių nekrakmolo polisacharidų
Sojos pupelių miltai 63 154
Rapsų rupiniai 15 139
Saulėgrąžų miltai 10 199
Lubinai (L. albus) 14 319
Žirniai 52 129
Pupelės 50 140
Grūdai, naudojami paukščių lesalams, turi skirtingą ląstelienos kiekį – kukurūzuose 108, kviečiuose 138, miežiuose 221, sojų miltuose 323 (g/kg SM). Grūdai ir sojos rupiniai pasižymi
12
skirtinga NKP sudėtimi. Kukurūzuose vyrauja arabinoksilanai ir beta-gliukanai, o sojos ir rapsų rupiniuose - arabinai, arabinogalaktanai, galaktanai, galaktomananai, mananai ir pektininiai polisacharidai (Jason T L. et al., 2013).
1.2. Nekrakmolo polisacharidų įtaka paukščių produktyvumui bei fiziologiniams procesams
Kombinuotuosiuose lesaluose, nekrakmolo polisacharidų kiekiai gali siekti 12-16% (SM). Jie padidina virškinamojo trakto klampumą (Rama-Rao et. all, 2004; Lavinia S. et. al., 2008).
Paukščių mityboje nekrakmolo polisacharidai negali būti suskaidyti endogeninių fermentų ir todėl pasiekia gaubtinę žarną beveik nesuvirškinti. Individualios nekrakmolo polisacharidų grupės turi skirtingas chemines ir fizikines charakteristikas, kurios sukelia įvairius poveikius žarnyne ir bendrame organizme (1 paveikslas) (Caprita R. et all., 2010).
lesalų sąnaudoms, auginimui, lesalų sąnaudoms produkcijai gauti, apykaitinei energijai, šilumos balansui
1 Pav. Antimitybinis nekrakmolo polisacharidų efektas (Simon O., 2000).
Pasiūlyti du modeliai apibūdinantys antimaistinį tirpių nekrakmolo polisacharidų vaidmenį broilerių mityboje. Pirmasis – nekrakmolo polisacharidai slopina krakmolo, riebalų ir baltymų fermentinį virškinamumą. Antrasis – nekrakmolo polisacharidai žarnyne padidina turinio klampumą. Tikslus antimaistinis nekrakmolo polisacharidų veikimas nėra tiksliai ištirtas, tačiau gali būti kad jis apima abu šiuos mechanizmus. Ankstesni tyrimai parodė, kad tirpūs beta-gliukanai ir arabinoksilanai labiausiai atsakingi dėl virškinimo sutrikimų, sukeliant klampumo padidėjimą žarnyne. Toks aukštas klampumas susijęs su organizmo nesugebėjimu virškinti celiuliozę, arabinoksilanus ar beta-gliukanus (Caprita R. et al., 2010).
13
Nekrakmolo polisacharidai - arabinoksilanai ir beta-gliukanai yra žinomi kaip antimaistinėmis savybėmis pasižymintys polisacharidai, kurie blogina virškinimą. Kodėl jie veikia neigiamai paaiškinimai yra du. Pirmasis – krakmolas ir baltymai yra inkapsuliuojami skaidulinės ląstelės, todėl fermentai negali fiziškai jų pasiekti. Antrasis – nekrakmolo polisacharidai padidina virškinamojo trakto turinio klampumą, kas gali mažinti paukščių produktyvumą (4 lentelė) (Amerah A., 2012).
4 Lentelė. Padidėjusio paukščių virškinamojo trakto turinio klampumo poveikis virškinimo
fiziologiniams procesams.
Priežastis Pasekmės
Sumažinamas lesalų virškinamosios masės pasažas
Sumažėja lesalo suvartojimas Sumažinamas virškinimo fermentų ir substrato
dalelių maišymasis
Sumažėja maistinių medžiagų pasisavinamumas Padidinamas endogeninių virškinimo fermentų ir
mucino išskyrimas Padidėja maistinių medžiagų endogeniniai nuostoliai Padidinamas gleivių išskyrimas žarnyne Sumažėjusi maistinių medžiagų absorbcija Virškinamojo trakto mikrofloros pakitimas Pablogėjęs virškinamojo trakto sveikatingumas Virškinimo organų svorio pakitimas Padidėja metabolinė kaina, tai reiškia didesnius
priežiūros reikalavimus
Šlapi ekskrementai Išsivysto pododermatitai, sumažėja skerdenos
išeigos
Vištos turi kitokį virškinimo traktą nei atrajojantys gyvuliai. Jie gamina daug fermentų, įskaitant amilazes – krakmolo virškinimui, proteazes – baltymų ir lipazės – riebalų virškinimui. Tačiau paukščiai negamina fermentų, galinčių suvirškinti pašarų ląstelieną, todėl nekrakmolo polisacharidai, esantys lesaluose, sumažina maistinių medžiagų įsisavinimą ir panaudojimą vištų organizme (Nadeem M. A. et al., 2005;Jason T L. et al., 2013).
Nekrakmolo polisacharidai sumažina lesalo maistinių medžiagų virškinamumą sugerdami vandenį ir didindami žarnyno turinio klampumą. Padidėjęs žarnyno klampumas sumažina sąveiką tarp fermentų ir substratų, sumažina maistinių medžiagų įsisavinimą, dėl to sumažėja gaunamos energijos kiekis. Žarnyno klampumas padidėja dėl didelio ląstelienos kiekio, kai ląstelių sienelių polisacharidai suriša baltymus ir krakmolą, t.y. grudų nekrakmolo polisacharidų frakcija apsupa riebalus, krakmolą, baltymus, taip ribojant virškinimo fermentų prieinamumą prie lesalo maistinių medžiagų (Jason T L. et al., 2013; Buchanan N.P. et al., 2007;Garcia et.al., 2008; Lavinia S. et. al., 2008;Simon O., 2000).
Didelis virškinamojo trakto klampumas gali įtakoti sumažėjusį lesalų suvartojimą, lėtesnį virškinamojo trakto masės pasažą ir sutrikusį maistinių medžiagų virškinamumą (Nadeem M. A. et al., 2005; D. Ziggers, 2006).
14
Kai lesaluose yra daug nekrakmolo polisacharidų, sumažėja ne tik jų, bet ir kitų lesalo maistinių medžiagų virškinamumas. Lesalų gamyboje naudojant krakmolingas pašarines žaliavas, nekrakmolo polisacharidų neigiamas efektas nepakinta, sumažėja paukščių augimo intensyvumas, nes mažiau energijos absorbuojama iš lesalo. Kai į lesalus pridedama 4% nekrakmolo polisacharidų, krakmolo riebalų ir baltymų virškinamumas sumažėja 10%. Sumažėjęs riebalų rūgščių ir monosacharidų virškinamumas įtakoja žarnyno klampumą. NKP, ypač arabinoksilanų komponentai, pablogina krakmolo, baltymų ir riebalų virškinamumą (Choct M. et al; Jason T L. et al., 2013).
Žarnyno klampumo padidėjimas daro nedidelius pokyčius paukščių augimo intensyvumui. Daugelis tyrimų parodė, kad paukščių augimo intensyvumas sumažėja, kai lesaluose yra NKP, kas tiesiogiai yra susiję su žarnyno klampumo padidėjimu. Tyrimais nustatyta didelė koreliacija tarp paukščių žarnyno klampumo, svorio priaugimo ir lesalų konversijos. Paukščių lesaluose rugius pakeičiant į kviečius, du ar tris kartus padidėja angliavandenių molekulinė masė, o tai lemia 40-50 kartų padidėjusį žarnyno klampumą. NKP savybė didinti klampumą paveikia plonojo žarnyno fiziologines funkcijas, padidina praeinamumo laiką, žarnyno masės ir gleivinės ląstelių atsinaujinimą. Iki galo nesuvirškintas lesalas padidina plonojo žarnyno mikrobinį aktyvumą, sudėtį ir kiekį. Šie pakitimai siejami su klampumo ir substrato sąveikos pakitimais, kurie vyksta žarnyne. NKP paukščių mityboje gali pakeisti skrandžio mikroflorą. Sumažėjęs žarnyno praeinamumas, sumažina deguonies slėgį žarnyne, dėl ko atsiranda palankios sąlygos fermentiniams mikrobams daugintis. Didesni anaerobinių bakterijų kiekiai aptinkami paukščių žarnyne, kurie lesinti lesalais su didesniu NKP kiekiu, o tai didina žarnyno klampumą. Paukščių augintojai taip pat gali pastebėti ir paukščių ekskrementų konsistencijos pakitimus. Jie tampa šlapi ir lipnūs, o tai blogina skerdenos kokybę ir sukelti paukščių kojų problemas (Jason T L. et al., 2013; Amerah A. 2012).
Kviečių nekrakmolo polisacharidų kiekis ir jų antimaistinės savybės priklauso nuo faktorių, tokių kaip auginimo ir tręšimo sąlygų, genotipo, klimatinių sąlygų, derliaus nuėmimo ir sandėliavimo sąlygų (Gutiererez-Alamo et. al., 2008; Mirzaie S., et al. 2012).
1.3. Fermentų, skaldančių nekrakmolo polisacharidus, įtaka paukščių produktyvumui, virškinimo procesams, produkcijos kokybei.
Naminių paukščių organizme pasigamina daug fermentų – amilazės krakmolui skaidyti, proteazės baltymams virškinti ir lipazės riebalams skaldyti, tačiau nesigamina tokie fermentai, kurie virškintų pašaruose esančias skaidulas. Todėl didesnis ląstelienos įterpimas į lesalus blogina virškinamumą, sukelia maistinių medžiagų įsisavinimo pakitimus ir keičia paukštienos produkcijos
15
kokybę. Tačiau šis ląstelienos neigiamas poveikis gali būti atstatomas į lesalus įtraukiant egzogeninius fermentus, kurių sudėtyje vyrauja ksilanazės, beta-gliukanazės bei celulazės.Taip pat proteazės, kurios pagerina baltymų virškinamumą, lipazės, kurios pagerina riebalų virškinamumą, beta-galaktozidazės, kurios neutralizuoja tam tikrus antimaistinius faktorius negrūdiniuose pašaruose, amilazė, kuri padeda anksti atjunkytų gyvulių krakmolo virškinamumui, fitazės, kurios pagerina fitatų fosforo virškinamumą ir vėliau sumažina organinio fosforo išeigą į aplinką (Amerah A., 2012; Williams P.E.V ir kt., 1997; Nadeem M. A. et al., 2005;Khattak F.M., 2006).
Fermentai yra sudėtingi baltymai, pasižymintys tridimensine molekuline struktūra. Jų veikimą sąlygoja temperatūra, pH vertė, drėgmė, specifinio substrato buvimas. Fermentai yra efektyvūs biologiniai katalizatoriai, veikiantys biologinėse struktūrose. Fermentų pagrindinė funkcija yra katalizuoti fermentines virškinimo reakcijas, nepakeičiant savo fizikocheminės būklės. Jie dalyvauja visose anabolinėse ir katabolinėse virškinimo ir metabolizmo reakcijose. Fermentai yra labai specifiniai katalizatoriai, kurie veikia vieną ar kitą grupę substratų. Fermentai nėra gyvi organizmai ir nekelia grėsmės kryžminei infekcijai. Jie stabilūs prie 80-85 laipsnių karščio. 1961 m. tarptautinė fermentų komisija (Enzyme Commision E. C.) fermentus pagal reakcijos tipus suskirstė į 6 klases: oksidoreduktazes, transferazes, hidrolazes, liazes, izomerazes bei ligazes. Virškinimo fermentus galima suskirstyti į dvi kategorijas – endogeniniai ir egzogeniniai, tie kurie jau yra paukščio organizme ir tie kurie gaunami su pašaru, atitinkamai (Gyvūnų Biotechnologija, 2007; Khattak F.M., 2006).
Fermentai, naudojami gyvūnų pramonėje, yra gaunami iš bakterijų ir grybų, naudojant skystąją arba kietąją fermentacijas. Mikroorganizmai, kurie daugiausiai naudojami fermentų gamyboje yra: bakterijos (Bacillus subtilis, Bacillus lentus, Bacillus amyloliquifaciens and Bacillus stearothermophils), grybai (Triochoderma longibrachiatum, Asperigillus oryzae and Asperigillus niger) ir mielės (S. cerevisiae) (Gyvūnų Biotechnologija, 2007;Khattak F.M., 2006).
Nors yra labai daug atrastų fermentų, tačiau tik keletas iš jų gali būti įtraukti į pašarų sudėtį. Egzogeniniai fermentai pirmiausia turi būti atsparūs paukščių virškinamojo trakto pH. Jie gali būti veikiami aukšta temperatūra ir sudėtingais technologiniais procesais (kondicionavimas, ekspandavimas, granuliavimas) lesalų gamybos metu. Be to, substrato sąveika su šiais fermentais yra ribota, dėl trumpo paukščio žarnų pasažo laiko (Lee J.T. et al., 2013).
Gyvulių ir paukščių mityboje naudojami tik hidrolaziniai fermentai, skaldantys nekrakmolui priklausančius polisacharidus ir fitino rūgšties druskas. Šie junginiai pasižymi antimaistiniu veikimu ir jų skaldymui turi būti naudojami fermentiniai preparatai, galintys pašalinti nekrakmolo polisacharidų, rafinozės grupės oligasacharidų neigiamą poveikį (Gyvūnų Biotechnologija, 2007).
16
Dažniausiai naudojami fermentai, įskaitant NKP skaldančius fermentus, tai yra – ksilanazės, beta-gliukanazės, alfa-galaktozidazės (Lee J.T. et al., 2013; Khattak F.M., 2006).
Egzogeniniai fermentai skaldo ląstelės sienelės komponentus, tokius kaip tirpūs ir netirpūs arabinoksilanai ir beta-gliukanai, išlaisvinant inkapsuliuotas maistines medžiagas arba suskaldant ląstelių sienelėse esančias skaidulų grandines į mažesnius fragmentus, taip sumažinant žarnyno turinio klampumą ir pagerinant vištų produktyvumą (Amerah A., 2012; Gyvūnų Biotechnologija, 2007).
Esant standartiniams paukščių lesalams, virškinimo sistemos fermentai sukelia normalią maistinių baltymų, angliavandenių ir riebalų hidrolizę. Egzogeniniai fermentai pagerina lesalų konversiją, svorio priaugimą, palaiko palankią žarnyno mikroflorą, padidina maistinių medžiagų ir energijos pasisavinimą, sumažina snapo užsikišimą lesalais, lesamumą, virškinamojo trakto dydį vandens suvartojimą, ekskrementuose esančio vandens ir amoniako kiekį (Nadeem M. A. et al., 2005;Khattak F.M., 2006; Lee J.T. et al., 2013).
Amerah A. (2011) teigia, kad kviečių ir miežių pagrindo lesalus, papildžius ksilanazių ir beta-gliukanazių mišiniu, viščiukų broilerių (1-42 d. amžiaus) svorio priaugimas padidėjo 1,5 %, o lesalų konversija pagerėjo 3 %, palyginus su kontroline grupe.
Paukščių virškinamojo trakto klampumo sumažinimas pasiekiamas pirmiausia sumažinus nekrakmolo polisacharidų molekulinę masę, ksilano hidrolizės metu, veikiant endoksilanazei. Endoksilanazė suskaldo NKP komponentus į mažesnes daleles ir taip sumažina lesalų sukeltą virškinamojo trakto klampumą. Tai vyksta todėl, kad virškinamojo trakto klampumas yra tiesiogiai proporcingas, kviečiuose esančių, arabinoksilanų molekulinei masei. Lesalų papildymas endo-ksilanazėmis ir beta-gliukanazėmis, skaldo ilgas arabinoksilanų ir beta-gliukanų grandines į trumpesnius fragmentus, taip sumažinant jų klampumą (Khattak F.M., 2006). Tokius rezultatus, kaip nurodyta 5 lentelėje, nustatė ir Miraziel S. et.al. (2012).
5 Lentelė. Kviečių kiekio ir fermentų priedo įtaka riebalų virškinamumui ir virškinamojo trakto
klampumui (Mirzaiel S. et. al., 2012).
Kviečių ir fermentų įterpimas į lesalus
Riebalų virškinamumas (%) Klampumas (cP)
0 23 46 69 Ksilanazė – Ksilanazė + 79,92 78,97 78,27 76,22 78,27 78,42 3,39 4,67 5,84 6,76 5,75 4,58
17
Fermento ksilanazės priedas nežymiai pagerino riebalų virškinamumą ir sumažino virškinamojo trakto klampumą, o vidaus organų svoris ir žarnų ilgis liko nepakitęs (6 lentelė).
6 Lentelė. Kviečių ir fermentinio papildo įtaka virškinamojo trakto ilgiui ir palyginamajam svoriui (%
paukščio svorio). Kviečių ir fermentų įterpimas į lesalus Liaukinis skrandis Raumeninis skrandis Dvylikapirštė žarna Tuščioji žarna Klubinė žarna Akloji žarna (% PS) (% PS) (% PS) cm ilgio (% PS) cm ilgio (% PS) cm ilgio (% PS) cm ilgio 0 23 46 69 Ksilanazė- Ksilanazė+ 0,38 0,37 0,34 0,35 0,35 0,37 1,59 1,62 1,57 1,50 1,56 1,58 0,6 0,64 0,66 0,60 0,63 0,62 23,95 25,50 26,05 24,45 25,05 24,92 1,04 1,01 1,0 1,0 1,03 1,0 44,45 45,5 42,50 46,35 44,35 45,05 0,82 0,81 0,81 0,80 41,02 41,10 40,4 43,2 39,5 41,1 0,83 0,79 0,58 0,58 0,56 0,52 41,02 41,10 14,1 14,1 13,3 13,2 13,45 13,92 Kviečių energetinė vertė plačiai analizuojama ir nustatyta, kad ji gali sudaryti 9500-16640 kJ/kg. Fermentų priedai pagerina kviečių energetinę vertę, didinant angliavandenių virškinamumą, mažinant virškinamojo trakto klampumą ir gerinant riebalų skaidymą (Khattak F.M., 2006).
Ksilanazės gali būti naudojamos, norint pagerinti fosforo utilizaciją, padidinant ląstelių sienelių pralaidumą ar suskaldant fitatus, kurie anksčiau buvo sujungti inozitolfosfatuose. Ksilanazės priedai pagerina paukščių augimo rodiklius (Lee J.T. et al., 2013; Slominski 2011).
Pridedant pakankamo aktyvumo lygio alfa-amilazės, beta-gliukanazės ir ksilanazės į viščiukų broilerių lesalus, kurių pagrindą sudaro kukurūzai ir sojos pupelių rupiniai, su 3% mažesniu apykaitos energijos kiekiu, pasiekiami tokie pat viščiukų broilerių augimo rezultatai kaip ir naudojant aukštesnės energetinės vertės lesalus. Minėti fermentiniai priedai pagerino lesalų konversiją 5,8% (Yu and Chung, 2004; Ziggers D., 2006).
Fitazių panaudojimas paukščių lesaluose gali sumažinti fosforo emisiją ekskrementuose net iki 40%. Vištų dedeklių lesalus papildžius fitaze, padidėjo vištų dėslumas ir jų svoris (Khattak F.M., 2006).
Lesalų energinė vertė gali būti padidinama naudojant riebalus arba didesnį kukurūzų kiekį. Nekrakmolo polisacharidus skaldantys fermentai padidina lesalų energetinę vertę. NKP fermentų naudojimas kukurūzų-sojų pupelių pagrindu pagamintuose lesaluose žymiai padidina apykaitos energiją, t.y. iki +65% kcal/kg broileriams ir kalakutams. Atlikti tyrimai parodė, kad pašarų papildymas ksilanaze pagerino pašarų konversiją, kai broileriai buvo lesinami mažos energinės vertės lesalais (taip pat sumažina virškinamojo trakto turinio klampumą ir padidina maistinių medžiagų panaudojimą ( Masey O’Neill et al., 2012; Coppedge et al., 2012;Ziggers D., 2006).
18
M. Choct et al. (1994) atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad fermentų papildai 24,3% pagerino apykaitos energijos (MJ/kg SM) pasisavinamumą, mažai jos turinčiuose kviečiuose ir pagerino lesalų konversiją iki 3,41%.Viščiukų, lesinamų mažai apykaitos energijos turinčiais kvietinės sudėties lesalais, augimas buvo blogesnis, negu kontrolinių paukščių, bet lesalų suvartojimas buvo vienodas abiejose grupėse. Paukščių plonajame žarnyne krakmolo ir baltymų virškinamumas buvo žymiai blogesnis, lesintuose mažai apykaitos energijos turinčiais kvietinės sudėties, nei tuose kai buvo naudojami standartiniai arba juose vyravo kukurūzai. Krakmolo virškinamumas žymiai pagerėjo įterpus fermentus į mažai apykaitos energijos turinčius kvietinės sudėties lesalus.
Maisonnier-Grenier S. et al. ( 2006) atlikti tyrimai parodė, kad natūralūs fermentai kukurūzų pagrindo lesaluose gali žymiai pagerinti energijos pasisavinimą. Lesalo apykaitos energijos virškinamumas pagerėja iki +100 kcal/kg sausųjų medžiagų. Lesalo maistinių medžiagų pagerinimas užtikrina geresnį paukščių augimo intensyvumą. Nekrakmolo polisacharidus skaldančių fermentų efektyvumas paukščių lesaluose priklauso nuo naudojamų miežių ir kviečių kokybės. J. Narsimha et al. (2013) atlikus tyrimą, nustatė, kad nekrakmolo polisacharidų fermentai kartu su probiotikais žymiai pagerina svorio priaugimą, pašarų konversiją, daugumos maistinių medžiagų virškinamumą ir sumažina virškinamojo trakto pH, klampumą ir E. coli kiekį. NKP fermentai ir probiotikai neturi poveikio žarnų gaurelių ilgiui ir bendram išsivystymui. Minėti fermentai padidino pelenų kiekį blauzdikaulyje. Tačiau, nepastebėta didelių pokyčių analizuojant skerdenos kokybę (7 lentelė). Kiti šaltiniai (Gheorghe A., et. all. 2005) teigia, kad fermentai nedaro didelės įtakos ir boilerių vidutiniam svorio priaugimui.
7 lentelė. Mažesnės energetinės vertės lesalų, papildytų NKP fermentais, sinbiotikais ir fitazėmis, įtaka
paukščių skerdenos charakteristikoms (Narsimha J. et al. 2013).
Lesinimo charakteristika Skerdenos
išeiga (%) Krūtinėlės išeiga (%) Pilvo riebalai (%)
Vidaus organai (%) kūno svorio)
Kepenys Širdis Skilvis Standartiniai lesalai (SD) Mažesnės energetinės vertės lesalai (BD) BD + NSP fermentai BD + sinbiotikai+fitazė BD + NSP fermentai+ sinbiotikai + fitazė 63,67 64,61 64,78 64,57 66,67 18,89 19,62 18,39 19,05 19,44 1,04 0,89 1,07 0,64 0,79 2,18 2,10 2,25 2,09 2,07 0,60 0,69 0,62 0,67 0,68 2,66 2,55 2,47 2,29 2,59
Nadeem M.A. et al. (2005) atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad nekrakmolo polisacharidus skaidantis fermentas neturi didelio poveikio broilerių svorio priaugimui.
NKP fermentai teigiamai veikia paukštidžių mikroklimatą. Jie sumažina ekskrementų drėgnį. To pasekoje taip pat sumažėjo ir amoniako kiekis. Sveikesnėje aplinkoje paukščių gyvybingumas
19
yra daug geresnis ir yra mažiau grėsmės išsivystyti kvėpavimo takų ligoms. Gamybinėse patalpose dirbantiems darbuotojams taip pat tampa geresnės darbo sąlygos (Ziggers D., 2006).
Augimo periodo pabaigoje paukščiai pasižymi geresne skerdenos kokybe. Dėl sausesnio kraiko sumažėja paukščių kojų padų odos pažeidimų. Dedeklėms tai gali sąlygoti švaresnių kiaušinių dėjimą. Naudojant NKP fermentus vištų lesaluose padaugėja švaresnių kiaušinių, pagerėja riebalų virškinamumas. Dėl to tirpūs riebaluose pigmentai yra geriau absorbuojami. Kiaušinio trinys būna daug ryškesnės spalvos (tarp 0,2 ir 1 taškų Roche skalėje). Kai kuriose šalyse šis faktorius yra komerciškai svarbus ir leidžia pašarų gamintojams pridėti mažiau pigmentų į pašarus (Ziggers D., 2006).
5 lentelė. Javų grūdų kiekiai visaverčiuose kombinuotuose lesaluose, naudojant fermentus.
Javų grūdų kiekis (% recepte)
Miežiai Avižos Rugiai Tritikale Kviečiai Fermentas - + - + - + - + - + Viščiukų lesalai 10 40 20 b. a. 5 20 20 b. a. 30 b. a. Pakaitinių vištaičių lesalai 30 b. a. 30 b. a. 15 30 30 b. a. 40 b. a. Vištų lesalai 40 b. a. 20 40 20 40 30 b. a. 40 b. a. Broilerių lesalai 10 20 b. a. 5 20 20 40 20 b. a.
b. a. – be apribojimų
Pašariniai fermentai leidžia gamintojams ir pašarų gaminimo kompanijoms pasirinkti alternatyvius, pigesnius energijos ir baltymų šaltinius, padidinti javų įterpimo normas į jų racionus (5 lentelė) (Amerah A. 2012; Gyvūnų Biotechnologija, 2007).
Įtraukiant reikiamus fermentus į paukščių lesalus, galima pagerinti viščiukų broilerių virškinimo procesus, produkcijos kokybę. Teigiamas fermentų naudojimo poveikis yra ne tik pagerėjęs paukščių produktyvumas ir pašarų konversija bet ir mažesnės aplinkos taršos problemos, nes sumažėja paukščių ekskrementų kiekis (KhattakF. M., 2006).
20
2. MEDŽIAGOS IR METODAI
Moksliniai tyrimai buvo atlikti laikantis 1912-10-03 Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo Nr. XI-2271 (Valstybės žinios, 2012-10-20, Nr. 122) bei poįstatyminių aktų – LR valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos įsakymo „Dėl gyvūnų, skirtų eksperimentiniams ir kitiems mokslo tyrimams, laikymo, priežiūros ir naudojimo reikalavimų patvirtinimo“ (Valstybės žinios, 2012-11-10, Nr.130-6595). Taip pat, atitiko ES Direktyvą 2010/63 ES ir EK rekomendacijas 2007/526 EC „Gyvūnų naudojimas ir laikymas eksperimentiniais ir kitais tikslais“, bei ES Direktyvą 2007/43/EB, nusakančių būtiniausias broilerių apsaugos taisykles (www.litlex.lt).
Lesinimo bandymas buvo atliktas su 1–35 dienų amžiaus ROSS 308 linijų derinio viščiukais broileriais. 600 viščiukų broilerių buvo suskirstyti į 3 grupes po 200 viščiukų kiekvienoje grupėje su 4-ais kiekvienos grupės pakartojimais.
Pirmoji grupė – kontrolinė, likusios – tiriamosios. Nuo 1–35 amžiaus dienos paukščiai buvo lesinami auginimo pradžios lesalais. Lesinimo bandymo schema pateikta 6 lentelėje.
I (kontrolinės) grupės viščiukai broileriai buvo lesinami standartiniais kombinuotaisiais lesalais. Į II (tiriamosios) grupės standartinius kombinuotuosius lesalus buvo įterpta fermentinio preparato priedo 10 g/t lesalų, į III (tiriamosios) grupės standartinius kombinuotuosius lesalus –20 g/t lesalų.
6 lentelė. Lesinimo bandymo schema
Rodiklis I (kontrolinė) II (tiriamoji) III (tiriamoji) Standartinis kombinuotasis lesalas
+
-
-
Standartinis kombinuotasis lesalas + 10 g/t lesalų fermentinis preparatas-
+
-
Standartinis kombinuotasis lesalas + 20 g/t lesalų fermentinis preparatas-
-
+
21
Fermentinio preparato sudėtis: Celiulazė (Endo-1,4-β-gliukanazė) - 12500 akt.vnt/g Ksilanazė (Endo-1,4-β-ksilanazė) - 90000 akt.vnt /g β-gliukanazė (Endo-1,3-(4) β-gliukanazė) - 33 000 akt.vnt /g
Viščiukai broileriai buvo lesinami iki soties (ad libitum). Lesalų kokybiniai parametrai atitiko ROSS 308 linijų derinio viščiukų broilerių auginimo rekomendacijas (Ross Broilers Management Manual (2009)).
Lesinimo bandymo metu buvo tiriami šie rodikliai:
1. Individualaus viščiuko kūno masės svoris 1, 7, 21 ir 35 amžiaus dieną;
2. Lesalų sąnaudos kiekvienam pogrupiui per periodą 1–7, 8–21, 22–35, 1–35 amžiaus dienomis;
3. Lesalų sąnaudos 1 kg priesvorio gauti kiekvienam pogrupiui 1–7, 8–21, 22–35, 1–35 amžiaus dienomis;
4. Paukščių išsaugojimas analizuojamas per visą bandymo periodą;
Atliekami tyrimai ir metodikos, pasibaigus lesinimo bandymui
Lesinimo bandymo pabaigoje iš kiekvienos grupės atrinkta po 5 viščiukus broilerius (5 paukščiai x 3 grupės = viso 15 paukščių), kurie buvo paskersti pagal eksperimentinių gyvūnų eutanazijos rekomendacijas (Close et al., 1997) ir atlikti šie tyrimai:
1) Fiziologiniai tyrimai:
dvylikapirštės žarnos (Duodenum), klubinės žarnos (Ileum), aklosios žarnos (Ceca), turinio pH nustatysime pH-metru “Inolab 730”.
dvylikapirštės žarnos (Duodenum), klubinės žarnos (Ileum), aklosios žarnos (Ceca) turinio sausųjų medžiagų kiekis buvo nustatytas iš skirtumo, gauto pasvėrus šlapią mėginį ir mėginį išdžiovintą 3 valandas 105ºC temperatūroje (Naumann and Bassler, 1993).
žarnų ir vidaus organų išsivystymo nustatymas (žarnų ilgis su turiniu, žarnų svoris be turinio, liaukinio ir raumeninio skrandžio, kasos, širdies, kepenų be tulžies svoris).
kraiko sausųjų medžiagų kiekis 7 – ą, 21 – ą ir 35- ą bandymo dieną sausųjų medžiagų kiekis buvo nustatytas iš skirtumo, gauto pasvėrus šlapią mėginį ir mėginį išdžiovintą 3 valandas 105ºC temperatūroje (Naumann and Bassler, 1993).
22
2) Mėsos kokybės tyrimai:
Skerdenos morfologinė sudėtis buvo atlikta pagal Dissection of Poultry Carcasses, INRA (2000).
● Praėjus 0, 24, 48 ir 72 valandoms po skerdimo, ištirtas viščiukų broilerių krūtinėlių ir šlaunelių raumenų pH su pH prietaisu “Inolab 730”.
Mėsos juslinių savybių įvertinimui buvo taikomas juslinių savybių profilio testas.
Žalios ir virtos mėsos tekstūros savybės buvo vertinamos universaliu tekstūros analizatoriumi Universal Testing Machine Instron 3343 (Instron Engineering Group, High Wycombe, UK).
3) Juslinių savybių tyrimai
Juslinių savybių įvertinimui taikytas juslinių savybių profilio testas. Jo esmę sudaro tai, kad apmokyta vertintojų grupė analizuoja iš anksto atrinktus produktus (mėginius) ir parenka sąvokas (sudaro žodyną) jų juslinėms savybėms apibūdinti. Po to parenkamos ir aptariamos skalės tų savybių intensyvumams įvertinti ir visų produktų kiekvienos savybės intensyvumas pažymimas atskiroje skalėje. Iš šių duomenų, taikant matematinės statistikos metodus, kiekvienam produktui sudaromas juslinių savybių profilis, parodantis kiekvienos savybės intensyvumą. Juo remiantis, galima palyginti produktus pagal atskiras savybes bei jų intensyvumą, nustatyti ryšį tarp produktų juslinės kokybės ir atskirų savybių ir pan.
Teste dalyvavo 6 vertintojų grupė. Vertintojai atrinkti ir apmokyti dirbti pagal LST ISO 8586-1. Vertinimas buvo uždaras, atliekamas pagal LST ISO 8589 reikalavimus įrengtos KTU Maisto instituto Juslinės analizės laboratorijos kabinose. Duomenys surinkti taikant programą Fizz Network ir analizuoti taikant programą Fizz Calculations.
Mėginių paruošimas ir pateikimas jusliniam vertinimui
Paruošti krūtinės ir kojų raumenys dėti į virimui skirtą maišelį, po to į verdantį vandenį. Vandeniui užvirus, mėginys virtas 25 min. (šlaunelės -25 min), išimtas iš maišelio, atvėsintas kambario temperatūroje ir supjaustytas 2×2 cm gabaliukais. Taip paruošti mėginiai sudėti į plastikinius indelius, uždengiamus dangteliais, koduotais trijų skaitmenų kodais ir iš karto pateikti vertintojų grupei. Vertintojų skonio receptorių atstatymui naudotas beskonis, bekvapis kambario temperatūros vanduo bei silpna šilta nesaldinta arbata, kvietinė duona.
23
Mėginių pateikimo vertintojams tvarka ir vertinimas. Sudarant juslinių savybių profilį, naudotas pilnai subalansuotas randomizuotas mėginių pateikimo planas, mėginių vertinimui taikant tris kartotinumus. Kiekvienoje sesijoje buvo pateikiami 5 mėginiai, po to vertintojų grupė darė 10 min. pertrauką ir po jos mėginiai buvo vertinami toliau. Tiriamųjų produktų kiekvienos savybės intensyvumas vertintas taikant 15 balų skaitmeninę skalę: 1 – savybė nejaučiama, 8 – vidutiniškai išreikšta, 15 – labai stipriai išreikšta1
.
Juslinių savybių įvertinimas
Tam tikros paukščių mėsos juslinės savybės buvo nustatytos pagal 7 lentelėje nurodytus kriterijus.
7 lentelė. Mėginių juslinės savybės bei jų apibūdinimai
Savybė Aprašymas
Bendras kvapo intensyvumas
Bendro kvapo intensyvumas Virto viščiuko kvapo
intensyvumas
Kvapo, būdingo virtai be prieskonių vištienai, intensyvumas
Kito kvapo intensyvumas Netipiško, pašalinio ir t.t. kvapo intensyvumas
Spalvos intensyvumas Vertinamas spalvos intensyvumas, mažas – spalva blyški, didelis – ryški.
Kietumas Savybė, apibūdinanti jėgą, reikalingą atkąsti produkto kąsnį, ir pajuntama, spaudžiant produktą tarp krūminių dantų. Burnoje pajuntama, spaudžiant produktą tarp dantų ar tarp liežuvio ir gomurio.
Susikramtymas Sukandimų skaičius ir/ar trukmė reikalingi sukramtyti kąsnį iki tinkamo nuryti.
Sultingumas (drėgnumas) Vertinama produkto sugebėjimas išskirti sultis jį kramtant
Pluoštiškumas Vertinamas atskirų plaušų (skaidulų), pajaučiamų mėginį kramtant, kiekis
Pojūtis burnoje Vertinamas bendras pojūtis, juntamas burnos vidumi, įskaitant liežuvį, dantenas ir dantis.
Virto viščiuko skonis Vištienai, virtai be prieskonių, būdingo skonio intensyvumas Kito skonio
intensyvumas
Netipiško, pašalinio ir t.t. skonio intensyvumas
Liekamojo skonio intensyvumas
Skonio, panašaus į tą, kuris buvo jaučiamas, kai produktas buvo burnoje ir kuris išlieka tam tikrą laiką (5 sek.), intensyvumas
Mėginių spalvos instrumentinis vertinimas
Žalios ir virtos mėsos mėginių spalvingumas nustatytas išmatavus spalvos charakteristikas spalvos matuokliu Konica Minolta. Šviesos atspindžio režime matuoti parametrai L*, a*, b*
24
(atitinkamai šviesumas, raudonumo ir geltonumo koordinatės pagal CIELAB skalę). Matavimams naudotas standartinis šviesos šaltinis C, kurio spinduliuotė artima vidutinei dienos šviesai2
. Tirtos žalios ir virtos mėsos mėginių spalvos charakteristikos.
H (atspalvis) = arctang (b*/a*)
C* (spalvos intensyvumas) = ((a*)2+(b*)2)1/2
Drėgmės surišimo savybės. Mėginių gebėjimas išlaikyti surištą drėgmę buvo tiriamas,
įvertinant jų virimo nuostolius (Kouba, 2003). Virimo nuostoliai įvertinti kaip mėginių masės pokyčiai prieš virimą ir po jo.
Statistinis duomenų įvertinimas
Duomenų analizė buvo atlikta statistiniu paketu „SPSS for Windows“, versija 15.0 (SPSS Inc., Il, USA, 2006). Skirtumai nustatyti naudojant Duncan testą. Statistiškai reikšmingi skirtumai laikomi, kai p<0,05.
25
3. REZULTATAI
3.1. Fermentinio priedo įtaka viščiukų broilerių produktyvumui ir išsaugojimui
Fermentinis priedas viščiukų broilerių kūno masės priaugimui neturėjo didelės įtakos (8 lentelė). Viščiukų svoris buvo mažesnis nuo 1% (21 ir 35 viščiukų amžiaus dienomis) iki 5% (7 viščiukų amžiaus dieną) I tiriamojoje grupėje, palyginus su kontroline grupe. Didesnis svorio priaugimas (1%) buvo nustatytas II tiriamojoje grupėje (kurioje fermentinio priedo buvo 20g/t lesalo) 21 ir 35 viščiukų amžiaus dienomis, palyginus su kontroline grupe. Tačiau statistiškai reikšmingi skirtumai gauti tik I tiriamojoje grupėje 7 viščiukų amžiaus dieną, kai kūno masė buvo 5% (p<0,05) mažesnė, negu kontrolinės grupės.
Fermentinis priedas nevienodai įtakojo viščiukų broilerių augimo intensyvumą. Bandymo 7 dieną I tiriamosios grupės viščiukų broilerių kūno masė buvo 5 proc. (p<0,05), o II tiriamosios grupės – 2 proc. mažesnė, palyginus su kontroline grupe. 21 bandymo dieną naudotas fermentinis priedas esminės įtakos paukščių augimo intensyvumui neturėjo. Analogiški tiriamųjų ir kontrolinės grupės paukščių augimo rezultatai gauti ir 35 bandymo dieną. Statistiškai patikimų skirtumų tarp kontrolinės ir tiriamųjų grupių nenustatyta.
8 lentelė. priedo įtaka viščiukų broilerių kūno masei (g)
Amžius dienomis
Kontrolinė grupė I tiriamoji grupė II tiriamoji grupė
1 42,82±0,23 42,83±0,22 42,83±0,21 7 171,28±1,53 100 162,28±153* 95 167,36±1,55 98 21 1050,31±7,85 100 1035,86±8,28 99 1061,06±7,68 101 35 2764,52±18,27 100 2735,13±20,37 99 2803,27±17,29 101
26
Kaip matome iš 9 lentelės pateiktų duomenų, pirmąją savaitę tiriamosiose grupėse lesalų sąnaudos 1 kg priesvorio gauti buvo 3-5proc. didesnės lyginant su kontroline grupe. Bandymo laikotarpiu 8-21 dieną II tiriamosios grupės lesalų konversija buvo 4 proc. geresnė, lyginant su kontroline grupe. Bandymo 22-35 dieną fermento kiekiai 10 ir 20g/t lesalų vienodai gerino lesalų konversiją. Ji buvo 1 proc. mažesnė nei tiriamojoje grupėje. Analizuojant lesalų konversijos duomenis per visą broilerių auginimo laikotarpį, didžiausią įtaka nustatyta, praturtinant lesalus fermentu 20g/t lesalų. Šiuo atveju lesalų sąnaudos 1 kg priesvorio gauti II tiriamojoje grupėje sumažėjo 3 proc.
9 lentelė. Fermento įtaka viščiukų broilerių lesalų sąnaudoms 1 kg priesvorio gauti (kg)
Amžius dienomis
Kontrolinė grupė I tiriamoji grupė II tiriamoji grupė
1-7 1,27±0,03 100 1,33±0,02 105 1,31±0,07 103 8-21 1,60±0,03 100 1,37±0,04 99 1,33±0,01 96 22-35 2,6±0,08 100 1,66±0,07 99 1,66±0,07 99 1-35 1,86±0,03 100 1,55±0,05 98 1,53±0,04 97
Statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta p>0,05
Naudojant fermentinį priedą, viščiukų broilerių išsaugojimas 1-7 (II tiriamojoje grupėje) ir 22-35 (I tiriamojoje grupėje) jų amžiaus dieną padidėjo 0,5% (2 paveikslas). Vėlesnėmis dienomis, t.y. 8-21 amžiaus dienomis, viščiukų išsaugojimas padidėjo 1,5%, palyginus su kontroline grupe. Viščiukų broilerių išgyvenimas per visą bandymo laikotarpį – 1-35 dienomis I tiriamojoje grupėje padidėjo 2 %, kai fermentinio priedo buvo įterpta 10g/t lesalo ir II tiriamojoje grupėje – 1,5%, kai fermentinio priedo buvo įterpta 20g/t lesalo, palyginus su kontroline grupe. Fermentinis priedas esminės įtakos neturėjo broilerių išsaugojimui, nes statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta (p>0,05).
27
2 Pav. Fermentinio preparato įtaka viščiukų broilerių išsaugojimui (%).Statistiškai reikšmingų
skirtumų nenustatyta p>0,05.
3.2. Fermentinio preparato įtaka viščiukų broilerių virškinamojo trakto sistemai Naudojant fermentinį priedą viščiukų broilerių lesaluose, virškinamojo trakto turinio sausųjų medžiagų kiekis dvylikapirštėje žarnoje sumažėjo 1,41% I tiriamojoje grupėje ir 1,01% II tiriamojoje grupėje (3 paveikslas). Klubinėje žarnoje sausųjų medžiagų kiekis buvo mažesnis 0,67% I tiriamojoje grupėje bei 1,15% II tiriamojoje grupėje, palyginus su kontroline grupe. Aklojoje žarnoje sausųjų medžiagų kiekiai nustatyti 5,6 % I tiriamojoje grupėje ir 4,84% mažesni II tiriamojoje grupėje, palyginus su kontroline grupe.
3 Pav. Fermentinio preparato įtaka viščiukų broilerių virškinamojo trakto turinio sausųjų medžiagų
kiekiui (proc.)Statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta p>0,05.
Fermentinis preparatas sumažino virškinamojo trakto turinio pH (10 lentelė). Dvylikapirštėje žarnoje pH sumažėjo 4% I tiriamojoje grupėje ir 1%II tiriamojoje grupėje. Klubinėje žarnoje pH sumažėjo 3% I tiriamojoje grupėje, 4,3% II tiriamojoje grupėje. Aklojoje žarnoje pH sumažėjo 6,5% I tiriamojoje grupėje, ir padidėjo 3% II tiriamojoje grupėje. Panašius rezultatus savo
94 96 98 100 1-7 8-21 22-35 1-35 99,5 98 98,5 96 99,5 99,5 99 98 100 99,5 98 97,5 Kontrolinė grupė I tiriamoji grupė II tiriamoji grupė 0 5 10 15 20 25
Dvylikapirštė žarna Klubinė žarna Akloji žarna
16,43 18,96 20,28 15,02 18,29 14,68 15,42 17,81 15,44 Kontrolinė grupė I tiriamoji grupė II tiriamoji grupė Sa us o sio s me džia go s, % Iš sa ug oj imo % Viščiukų amžius (d)
28
tyrimuose gavo ir Semaškaitė A. (2008), kai lesaluose buvo fermentinio priedo, dvylikapirštės žarnos pH sumažėjo 1,5%, klubinės žarnos 4%, aklosios žarnos 3%.
10 lentelė. Fermentinio preparato įtaka viščiukų broilerių virškinamojo trakto turinio pH
Atskiri virškinamojo trakto
segmentai
Kontrolinė grupė I tiriamoji grupė II tiriamoji grupė
Dvylikapirštė žarna 5,67±0,19 100 5,45±0,21 96 5,59±0,23 99 Klubinė žarna 5,58±0,05 100 5,42±0,15 97 5,34±0,37 96 Akloji žarna 6,51±0,20 100 6,09±0,22 94 6,70±0,29 103
*pažymėti statistiškai reikšmingi skirtumai p<0,05
3.3. Fermentinio preparato įtaka viščiukų broilerių krūtinės ir kojų raumenų vandenilio jonų koncentracijai
Atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad aiškaus ryšio tarp lesalų fermentinio priedo ir viščiukų broilerių krūtinės raumenų bei šlaunelių pH kitimo nenustatyta. Fermentinis priedas paukščių lesaluose beveik neįtakojo broilerių krūtinės raumenų pH (11 lentelė). Iškart po skerdimo viščiukų krūtinės raumenų pH buvo didesnis negu kontrolinėje grupėje – 2% I tiriamojoje grupėje ir 1% didesnis II tiriamojoje grupėje. Praėjus 24 val. po skerdimo viščiukų krūtinės raumenų pH buvo didesnis 1% I tiriamojoje grupėje, II grupėje pH nepakito, palyginus su kontroline grupe. Praėjus 48 val. po skerdimo viščiukų krūtinės raumenų pH buvo didesnis 1% I tiriamojoje grupėje ir mažesnis 1% II tiriamojoje grupėje. Praėjus 72 val. po skerdimo viščiukų krūtinės raumenų pH nepakito abejose tiriamosiose grupėse palyginus su kontroline grupe.
11 lentelė. Fermentinio priedo įtaka viščiukų broilerių krūtinės raumenų pH Laiko tarpsnis
(val.)
Kontrolinė grupė I tiriamoji grupė II tiriamoji grupė
0 5,98±0,05 100 6,09±0,08 102 6,06±0,04 101 24 5,98±0,05 100 6,03±0,08 101 6,00±0,04 100 48 6,06±0,04 6,10±0,08 6,03±0,05
29 100 101 99 72 6,01±0,04 100 6,03±0,12 100 6,00±0,03 100
Statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta p>0,05
Fermentinis priedas paukščių lesaluose beveik neįtakojo viščiukų broilerių kojų raumenų pH (12 lentelė). Iškart po skerdimo kojų raumenų pH sumažėjo 2% II tiriamojoje grupėje, palyginus su kontroline grupe. Po 24 val. viščiukų broilerių kojų raumenų pH sumažėjo 2% abejose tiriamosiose grupėse, palyginus su kontroline grupe. Po 48 val., kojų raumenų pH 1% sumažėjo II tiriamojoje grupėje. Taip pat kojų raumenų pH 1% sumažėjo ir po 72 val. abejose tiriamosiose grupėse, palyginus su kontroline grupe.
12 lentelė. Fermentinio priedo įtaka viščiukų broilerių kojų raumenų pH Laiko tarpsnis
(val.)
Kontrolinė grupė I tiriamoji grupė II tiriamoji grupė
0 6,19±0,06 100 6,16±0,06 100 6,07±0,12 98 24 6,21±0,09 100 6,08±0,08 98 6,11±0,09 98 48 6,18±0,11 100 6,17±0,07 100 6,11±0,05 99 72 6,18±0,06 100 6,13±0,05 99 6,10±0,08 99
Statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta p>0,05
3.4. Fermentinio priedo įtaka viščiukų broilerių vidaus organų svoriui ir žarnų ilgiui
Naudojant fermentinį priedą lesaluose, viščiukų broilerių žarnyno svoris su turiniu ir be jo padidėjo (6 ir 2%, atitinkamai) tik I tiriamojoje grupėje, kurioje fermentinio priedo koncentracija buvo 10g/t lesalo (13 lentelė). II tiriamojoje grupėje žarnyno svoris su turiniu ir be jo sumažėjo 3 ir 8% atitinkamai. Žarnyno ir aklosios žarnos bendras ilgis pailgėjo 5% I tiriamojoje grupėje ir 4% II tiriamojoje grupėje, palyginus su kontrole. Širdies svoris žymiai padidėjo II tiriamojoje grupėje – 27%, palyginus su kontroline grupe.
30
Vidaus organų ilgis ir svoris
Kontrolinė grupė I tiriamoji grupė II tiriamoji grupė
Žarnyno svoris su turiniu (g) 140,53±12,34 100 149,46±10,43 106 136,63±8,53 97 Žarnyno svoris be turinio
(g) 81,28±3,86 100 82,88±4,99 102 74,52±9,25 92 Žarnyno + aklosios žarnos ilgis (cm) 240,6±12,26 100 253,6±8,86 105 250,0±7,35 104 Širdies svoris (g) 11,53±0,78 100 12,45±1,38 108 14,59±1,31 127 Kepenų svoris (g) 72,27±3,78 100 72,42±8,93 107 83,18±4,93 115 Kasos svoris (g) 5,88±0,44 100 5,50±0,53 93 7,06±1,12 120 Raumeninis skrandis (g) 20,79±1,57 100 18,78±0,66 90 21,02±1,09 101 Liaukinis skrandis (g) 9,60±0,85 100 10,07±0,89 105 13,73±2,85 143
Statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta p>0,05
Taip pat padidėjo kepenų ir kasos svoris 15 ir 20%, atitinkamai, II tiriamojoje grupėje, palyginus su kontroline. Raumeninio skrandžio svoris beveik nepakito, o liaukinio skrandžio svoris buvo žymiai didesnis – 43% II tiriamojoje grupėje, palyginus su kontroline grupe.
3.5. Fermentinio priedo įtaka viščiukų broilerių mėsos kokybei
Paukštienos mėsos kokybę įtakoja daugelis veiksnių. Vienas iš svarbiausių jų yra pilnai skrostos skerdenos išeiga, kurią sąlygoja skerdimo amžius, lesalų kokybė, paukščių lytis, paukščių prieš skerdimą alkinimo laikas ir kiti faktoriai. Pilnai skrostos skerdenos masė buvo 2% didesnė II tiriamojoje grupėje (14 lentelė). Didžiausi skirtumai tarp grupių pastebėti II tiriamojoje grupėje, kur krūtinės raumenų ilgis buvo 13% ilgesnis, o vidinės filė masė 18% didesnė, negu kontrolinėje grupėje. Krūtinės raumenų aukštis buvo žymiai mažesnis (31%) negu kontrolinės grupės viščiukų. Abdominalinių riebalų masė buvo 6 ir 14% mažesnė I ir II tiriamosiose grupėse, atitinkamai, palyginus su kontroline grupe.
14 lentelė. Fermentinio priedo įtaka viščiukų broilerių skerdimo rezultatams Skerdimo rezultatai Kontrolinė grupė I tiriamoji grupė II tiriamoji grupė 1
Masė prieš skerdimą, g
2691,80±58,50 100 2879,00±40,28* 107 2896,60±120,02 108
31
2 Pilnai skrostos skerdenos masė, g 2560,56±61,21 100 2555,42±90,18 100 2623,74±91,25 102 3 Pilnai skrostos skerdenos (be
vidaus organų) masė, g
2102,20±58,69 100 2151,56±50,03 102 2215,46±77,19 105 4 Sparnų masė, g 190,14±8,42 100 205,65±8,95 108 199,86±7,77 105 5
Širdies masė su riebalais, g
14,02±1,10 100 14,70±1,16 105 17,22±1,61 123 6
Širdies masė be riebalų, g
11,53±0,78 100 12,45±1,38 108 14,59±1,31 127 7 Kepenų masė, g 72,27±3,78 100 77,42±8,93 107 83,18±4,93 115 8 Skrandžio (be kutikulos) su
riebalais masė, g 30,80±1,04 100
30,64±1,96 99
31,29±3,21 102 9 Skrandžio (be kutikulos) be
riebalų masė, g 20,79±1,57 100 18,78±0,66 90 21,02±1,09 101 10 Kojų raumenų masė su oda ir
kaulu, g 605,08±18,49 100 649,67±18,45 107 577,96±60,46 96 11 Šlaunelių raumenų masė (su
kaulu ir oda), g 348,14±18,29 100 376,16±18,26 108 365,09±16,95 105 12 Blauzdų raumenų masė (su
kaulu ir oda), g 256,94±9,65 100 273,50±1,36 106 266,29±7,77 104 13 Kojų raumenų masė (be
kaulo ir odos), g 433,23±13,42 100 439,59±10,63 99 436,61±9,12 99 14 Šlaunų masė (be kaulo ir
odos), g 273,64±4,38 100 269,59±12,48 99 268,73±8,17 98 15 Blauzdų raumenų masė (be
kaulo ir odos), g 169,59±9,51 100 170,00±4,52 100 169,32±8,00 100 16 Krūtinės raumenų masė su
oda, g 664,78±31,14 100 654,62±37,27 98 724,91±57,72 109 17 Krūtinės raumenų masė be
odos, g 613,77±30,06 100 609,54±37,62 99 668,51±52,82 109 18
Krūtinės raumenų ilgis, cm
16,30±1,41 100 17,84±0,21 109 18,5±0,50 113 19
Krūtinės raumenų plotis, cm
10,10±0,57 100 11,50±1,98 114 9,68±0,49 96 20
Išorinės filė masė, g
519,27±24,79 100 513,96±35,04 99 557,22±47,01 107 21
Vidinės filė masė, g 93,16±7,70 100
90,14±3,40 97
109,56±12,59 118 22
Krūtinės raumenų aukštis, cm
3,06±0,30 100 2,12±0,16* 69 2,98±0,48 97 23 Abdominalinių riebalų masė,
g 20,25±2,53 100 19,01±7,25 94 17,51±3,74 86 24
Visų riebalų masė, g
32,75±3,10 100 33,11±8,56 101 30,41±4,05 93 25 Odos ir poodinių riebalų
masė, g 217,45±4,48 100 203,82±15,45 94 191,14±25,43 88 26 Krūtinės keteros ilgis, cm 10,90±0,48 10,50±1,00 11,30±1,14
32
100 96 104
27
Šlaunies kaulo ilgis, cm
8,80±0,22 100 9,00±0,18 102 8,50±0,25 97 28
Blauzdos kaulo ilgis, cm
11,50±0,50 100 11,20±0,14 97 11,40±0,60 99 29 Karkaso masė su kaulu ir
raumenų likučiais, g 520,57±27,02 100 562,53±11,97 108 569,88±24,38 109 30 Krūtinės raumenų išeiga, % 29,15±0,75 28,29±1,40 30,08±1,65
31 Kojų raumenų išeiga,% 21,12±0,72 20,44±0,29 16,12±4,57
32 Abdominalinių riebalų išeiga,
% 1,56±0,14 1,54±0,39 1,36±0,15
33 Odos ir poodinio riebalų
sluoksnio išeiga, % 10,38±0,46 9,45±0,57 8,58±1,04
34 Skerdienos išeiga % 78,06±0,59 74,72±1,19 76,57±1,07
*pažymėti statistiškai reikšmingi skirtumai p<0,05
Odos ir poodinių riebalų masė II tiriamojoje grupėje buvo 12% mažesnė, o kojų raumenų išeiga 5% mažesnė. Skerdenos išeiga buvo 3,34% mažesnė I tiriamojoje grupėje ir 1,49% II tiriamojoje grupėje, palyginus su kontroline grupe.
3.6. Fermentinio priedo įtaka viščiukų broilerių kraiko sausosioms medžiagoms
Bandymo metu nustatyta (5 paveikslas), kad naudojant fermentinį priedą viščiukų broilerių lesaluose, jų kraiko sausųjų medžiagų kiekis sumažėjo I tiriamojoje grupėje 21 viščiukų amžiaus dieną 2% ir padidėjo 7 ir 35 viščiukų amžiaus dienomis 0,61% ir 5% atitinkamai, palyginus su kontroline grupe. II tiriamojoje grupėje kraiko sausųjų medžiagų kiekis sumažėjo 7 ir 35 viščiukų amžiaus dienomis 2,7% ir 2,24% atitinkamai, palyginus su kontroline grupe.
33
5 Pav. Fermentinio priedo įtaka viščiukų broilerių kraiko sausosioms medžiagoms (proc.)
3.7. Fermentinio priedo įtaka viščiukų broilerių mėsos juslinėms savybėms
Žalios krūtinėlių mėsos mėginių spalvos charakteristikos įvertintos instrumentiniu būdu (15 lentelė), parodė, kad visų mėginių šviesumas L* buvo artimas. Iš visų tirtų mėginių grupių išsiskyrė II tiriamoji grupė (lesaluose buvo 20 g/t lesalų fermentinio priedo), kadangi šios grupės žalia mėsa buvo labiausiai išreikšto raudonumo (p<0,05) a* ir mažiausia h*(atspalvio) vertė.
15 lentelė. Instrumentiniu būdu nustatytos krūtinės raumenų mėginių spalvos charakteristikos
Spalvos Kontrolinė grupė I tiriamoji grupė II tiriamoji grupė charakteristika
vid SD vid SD vid SD
Žalia mėsa L* 54,41 0,95 a 52,13 3,08 a 56,17 0,59 a a* 1,20 0,73 a 1,31 0,02 a 3,40 0,57 b b* 7,19 0,45 a 6,89 0,98 a 8,32 0,71 a h 1,41 0,09 b 1,38 0,03 b 1,18 0,04 a C 7,31 0,55 a 7,01 0,96 a 9,00 0,83 a Virta mėsa L* 80,57 0,33 a 81,88 0,69 a 81,15 0,95 a a* 1,70 0,53 b 1,73 0,55 b 3,59 0,29 c b* 13,69 0,62 a 14,14 0,38 a 12,94 0,67 a h 1,45 0,03 a 1,45 0,04 a 1,30 0,02 a C 13,80 0,67 a 14,25 0,43 a 13,43 0,67 a
a, b, c– vidurkiai, lentelės eilutėse pažymėti skirtingomis raidėmis, statistiškai reikšmingai skiriasi tarpusavyje (p<0,05) 88,46 74,28 74,82 89,07 72,38 79,21 85,76 75,01 72,58 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 7 21 35 Kontrolinė grupė I tiriamoji grupė II tiriamoji grupė Viščiukų amžius (d) K ra ik o saus os io s m edži ag os ( %)
