LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA
Veterinarijos fakultetas
Gelminė Juotkaitė
Viščiukų broilerių gerovės vertinimas X paukštyne
Welfare assessment of broiler chikens in the X poultry
farm
Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovė: Lekt. dr. Jūratė Kučinskienė
2
DARBAS ATLIKTAS MAISTO SAUGOS IR KOKYBĖS KATEDROJE PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Viščiukų broilerių gerovės vertinimas X paukštyne“.
1. Yra atliktas mano paties (pačios).
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą. Gelminė Juotkaitė
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe. Gelminė Juotkaitė
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO
Lekt. dr. Jūratė Kučinskienė
(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE) Prof. Mindaugas Malakauskas
(aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedėjo (-os) vardas, pavardė)
(parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentai 1)
2)
(vardas, pavardė) (parašai)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
3
Turinys
SANTRAUKA ... 5 SUMMARY ... 6 Santrumpos ... 7 1. Literatūros apžvalga ... 11 1.1. Laikymo tankis ... 11 1.2. Paukštidės apšvietimas ... 12 1.3. Kraikas ... 13 1.4. Lesalai ... 14 1.5. Lesinimo būdas ... 15 1.6. Vanduo ... 161.7. Broilerių elgesys ir stresas ... 17
1.8. Gaištamumas ... 19
1.9. Šiluminis stresas ... 20
1.10. Skeleto sutrikimai ... 21
1.11. Kontaktinis dermatitas ... 22
1.12. Pulmonarinė hipertenzija/ Ascitas ... 23
2. Tyrimo metodai ir medžiaga ... 25
1. Tinkama mityba ... 25
1.1. Laisvė nekęsti alkio ... 25
1.2. Laisvė nekęsti troškulio ... 26
2. Laikymo sąlygos ... 27
2.1. Komfortas ilsėjimosi metu ... 27
2. 2. Terminis komfortas ... 28 3. Judėjimo laisvė ... 28 3.1. Laikymo tankis ... 28 4. Sveikatingumas ... 29 4.1. Traumų nebuvimas ... 29 4.2. Ligų pasireiškimas... 31 5. Tinkamas elgesys ... 31
5.1. Reagavimas į aplinkos dirgiklius ... 31
5.2. Gyvūnų ir žmonių sąveikavimas ... 32
3. Tyrimo rezultatai ... 34
1. Tinkama mityba ... 34
4
1. 2. Laisvė nekęsti troškulio ... 35
2. Laikymo sąlygos ... 38
2.1. Komfortas ilsėjimosi metu ... 38
2. 2. Terminis komfortas ... 40 3. Judėjimo laisvė ... 40 4. Sveikatingumas ... 42 4.1. Traumų nebuvimas ... 42 4.2. Ligų pasireiškimas... 45 5. Tinkamas elgesys ... 48
5.1. Reagavimas į aplinkos dirgiklius ... 48
5.2. Gyvūnų ir žmonių sąveikavimas ... 49
6. Galutiniai rezultatai ... 52
4. Rezultatų aptarimas ... 58
Išvados ... 61
5
SANTRAUKA
Viščiukų broilerių gerovės vertinimas X paukštyne Gelminė Juotkaitė
Magistro baigiamasis darbas
Komerciniu būdu auginamų viščiukų broilerių gerovė yra tiesiogiai susijusi su jų auginimo proceso valdymu. Šių paukščių augintojai yra suinteresuoti užtikrinti palankias sąlygas jų auginimui, nes tai teigiamai veikia gaunamos produkcijos kiekį ir augintojui užtikrina didesnę ekonominę naudą. Tačiau užtikrinti įvairiapusę komerciniu būdu auginamų viščiukų broilerių gerovę yra sudėtinga dėl didelio tuo pačiu metu auginamų paukščių skaičiaus. Tyrimo metu viščiukų broilerių gerovės vertinimas buvo atliktas X paukštyne, vadovaujantis „Welfare Quality® Assessment protocol for
poultry“ (Lelystad, The Netherlands, 2009) tyrimo metodų ir rezultatų skaičiavimo
rekomendacijomis, kurių metu buvo atsižvelgta į viščiukų broilerių gerovei įtakos turinčius kriterijus. Jų duomenys buvo naudojami įvertinti viščiukų broilerių gerovės principus, pateikiami gauti rezultatai: tinkamos mitybos principo išpildymas 90,2 proc., tinkamų laikymo sąlygų užtikrinimas 37,3 proc., sveikatingumo užtikrinimas 41,4 proc., tinkamos elgsenos užtikrinimas 34,8 proc., kai palankiausias broilerių gerovei vertinimo reikšmė yra 100 proc. Remiantis šiais duomenimis, buvo padaryta išvada, jog X paukštyne viščiukams broileriams yra suteikiama patenkinamo lygio gerovė.
6
SUMMARY
Welfare assessment of broiler chikens in the X poultry farm Gelminė Juotkaitė
Master‘s Thesis
Welfare of commercially farmed broiler chickens is directly related to the process control of theirrearing. Bird breeders are interested in ensuring favorable conditions for the broiler chikens growth, because it positively affects their production volume and ensures greater economic benefits. However, to ensure a diverse welfare of commercially farmed broiler chickens is difficult due to the high number of individs that are kept at the same time in poultry farms. Welfare assessment of broiler chikens was carried out in X poultry farm, in accordance with the Welfare Quality® Assessment Protocol for poultry (Lelystad, The Netherlands, 2009) guidelines for research methods and calculation of results, which took into account the welfare of broiler chickens affecting criteria. Their data was used to assess broiler welfare principles, the results obtained are: proper nutrition fulfillment of the principle of 90.2 percent, appropriate storage conditions assurance of 37.3 percent, health assurance of 41.4 percent, appropriate behavioral assurance of 34.8 percent, when the most favorable broiler welfare assessment value is 100 percent. Based on these data, it was concluded that the X poultry farm is providing a satisfactory level of welfare for broiler chikens.
7
Santrumpos
A- atvežtų pirmą auginimo ciklo dieną paukščių skaičius BENB- bendra eutanazuotų ir nugaišusių broilerių suma Cl- - chloro jonas
cm- centimetras d- laikymo tankis
E- eutanazuotų per visą auginimo ciklą paukščių skaičius EB, Be- eutanazuoti broileriai
Fe- geležis
G- gaišusių per auginimo ciklą paukščių skaičius Ia- alkio nekentimo indeksas
Ie- emocinės būklės indeksas
Ij- judėjimo laisvės indeksas
Il- šlubumo indeksas
In- kulkšnies srities pažeidimų indeksas
Ip- pododermatito pasireiškimo indeksas
It- troškulio nekentimo indeksas
Iš- plunksnų švarumo indeksas
Iv- vengimo atstumo testo indeksas
K- vieno kraiko ėminio reikšmė konc.- koncentracija
LPB- likęs broilerių pulkas m- metras
m2- kvadratinis metras
max- maksimali reikšmė min- minimali reikšmė
mg-ekv./l- miligramai- ekvivalentai litre n- broilerių skaičius paukštidėje
NB- nugaišę broileriai
Nk- emocinių būklių vertinimo tiesių duomenų suma
8
nc- puodelio tipo girdyklos
nn- nipelinio tipo girdyklos
P- rekomendacijų laikymosi reikšmė proc., %- procentinė išraiška
pH- vandenilio jonų (H+) koncentracija
Sa- alkio nekentimo rezultatas
Se- emocinės būklės rezultatas
Sj- judėjimo laisvės rezultatas
Sl- šlubumo rezultatas
Sn- kulkšnies srities pažeidimų rezultatas
Sp- pododermatito pasireiškimo rezultatas
Sp- paukštidės plotas
Sš- plunksnų švarumo rezultatas
St- troškulio nekentimo rezultatas
Sv- vengimo atstumo testo rezultatas
skč.- skaičius
Šv- vidutinis laipsnio šlubumas
Šs- sunkaus laipsnio šlubumas
T- teorinis broilerių skaičius vnt.- vienetai
Wk- emocinės būsenos testų rezultatų suma
9
Įžanga
Europos Komisijos pateiktais 2014 m. duomenimis, per vienerius metus 13,1 milijonų tonų paukštienos produkcijos patenkina vartotojų poreikį, iš jų 0,8 milijono tonos yra importuota, o Europos Sąjunga eksportuoja 1,5 milijono tonų paukštienos produkcijos į kitas šalis. Broilerių mėsa sudaro didžiąją dalį visos suvartojamos paukštienos ne tik Europoje, bet ir pasaulyje (1). Iš visos gaunamos paukštienos 70 proc. produkcijai naudojamų paukščių yra užauginami paukštynuose (2,3), kurie yra įpareigoti suteikti jų fiziologiją tenkinančių poreikių užtikrinimą.
Visų ūkinės paskirties gyvūnų gerovė yra prioritetinė Europos Sąjungoje, todėl ypač daug dėmesio skiriama gyvūnų gerovės užtikrinimui jų auginimo vietose. Dėl didelio broilerių produkcijos suvartojamo kiekio ir intensyvaus jų auginimo tempo, išaugo visuomenės susirūpinimas komerciniu būdu auginamų broilerių laikymo sąlygomis ir gerove. Jų sveikatingumas, gerovė ir augimo charakteristika tiesiogiai priklauso nuo su žmogumi susijusių veiksnių: veisėjų atliktos genetinės selekcijos, zoohigieninių aplinkos sąlygų valdymo, mitybos ir prevencinių priemonių siekiant išvengti ligų pasireiškimo pulke (4-6). Komerciniu būdu auginant viščiukus broilerius reikšmingiausi kitų autorių aprašyti veiksniai bloginantys jų gerovę paukštynuose yra didelis auginimo tankis (7-10) pododermatitai (1,11), prasta kraiko kokybė (1,7,12-15), skeleto sutrikimai (1,16,17).
Siekiant užtikrinti gyvūnų gerovę, kuri yra apibūdinama kaip fizinė ir psichologinė būsena (14,18-20), laikytojas turi sudaryti tinkamas gyvūnų laikymo sąlygas, laikytis gyvūnų gerovės principų, kurie buvo suformuoti Jungtinėje Karalystėje 1965 metais ir tapo žinomi kaip „5 gyvūnų laisvės":
1. Laisvė nekęsti alkio ir troškulio; 2. Laisvė nekęsti diskomforto;
3. Laisvė nekęsti skausmo, sužeidimų, ligų; 4. Galimybė įprastai elgtis;
5. Laisvė nekęsti baimės ir streso
Vadovaujantis šių laisvių principais buvo sukurtas Welfare Quality® gyvūnų gerovės vertinimo protokolas, kuris yra pritaikytas atskiroms gyvūnų rūšims. Taikant jame pateiktus vertinimo principus yra atsižvelgiama į 12 kriterijų, kurie nusako gerovės principų laikymąsi.
10
išreiškia susirūpinimą dėl auginimo sąlygų (7,21) tiek veterinarijos gydytojams, kurie yra atsakingi už ūkinės paskirties gyvūnų gerovės užtikrinimo kontrolę.
Darbo tikslas: Įvertinti viščiukų broilerių gerovę X paukštyne . Darbo uždaviniai:
Išnagrinėti viščiukų broilerių gerų laikymo sąlygų principus paukštyne; Išnagrinėti viščiukų broilerių sveikatingumo užtikrinimo principus; Išnagrinėti su viščiukų broilerių elgesiu susijusius principus;
11
1. Literatūros apžvalga
1.1. Laikymo tankis
Komerciniais tikslais auginamų viščiukų broilerių laikymo tankis yra apibūdinamas apgyvendintų paukščių skaičiumi paukštidėje, arba broilerių gyvą svorį išreiškus kilogramais grindų ploto kvadratiniame metre (kg/m²). Europos Sąjungos Taryba 2007 m. priėmė direktyvą, kuria vadovaujantis mėsai auginamų vištinių paukščių tankumas laikymo vietoje turi nesiekti daugiau nei 33 kg/m², paukštyno savininkui ar viščiukų broilerių augintojui gebant užtikrinti reikalavimų, užtikrinančių gyvūnų gerovės vykdymą, įgyvendinimą nurodytą maksimalų tankumą galima padidinti iki 39 kg/m² (22). Šis veiksnys yra svarbus reikšmingas siekiant užtikrinti viščiukų broilerių gerovę, bei gauti pageidaujamą ekonominę naudą jų augintojams(23), nes didėjant laikymo tankiui mažėja broilerių augimo našumas, jų gerovę tampa sunkiau užtikrintini (10).
Daugelio autorių nuomone, didėjant broilerių laikymo tankiui paukštidėje, mažėja jų augimo intensyvumas (9,10,23-27). Tai galima aiškinti kitų autorių išsakytomis nuomonėmis, jog didėjant laikymo tankiui paukštidėje, mažėja suvartojamų lesalų kiekis (26,28-30). Tačiau yra prieštaraujančių šiai minčiai tyrimų rezultatų rodančių, jog nėra jokio ryšio tarp lesalų suvartojimo ir broilerių laikymo tankio paukštidėje (30-32), ar kad jo didėjimas galėtų sumažinti broilerių vištų lesalų suvartojimą (10) ir augimo intensyvumą (5,8).
Viščiukų broilerių laikymo tankis gali daryti įtaką ir jų sveikatingumui. Ankščiau atliktų tyrimų duomenys nurodo, kad kontaktinio dermatito pasireiškimo dažnumas ir pažeidimų laipsnis didėja laikant broilerius didesniu tankiu lyginant su tomis paukštidėmis, kuriose paukščiai laikomi mažesniu tankiu (11). Tai būtų galima aiškinti tuo, kad laikant daug paukščių vienoje paukštidėje yra sunkiau užtikrinti optimalias aplinkos sąlygas (1), kurios turi įtakos paukštidės kraiko drėgnumui, nes kitų mokslininkų atliktų tyrimų rezultatai pažymi, jog viščiukų broilerių laikymo tankis neturi tiesioginės įtakos kontaktinio dermatito pasireiškimui pulke (14).
12
1.2. Paukštidės apšvietimas
Šviesa yra vienas svarbiausių egzogeninių veiksnių broilerių auginime (35) daranti įtaką viščiukų broilerių gerovei ir augimo greičiui, gaunamos produkcijos kiekiui (36-38). Mokslininkai sutinka, jog yra keli pagrindiniai aspektai nulemiantys apšvietimo tinkamumą broilerių auginimui: fotoperiodas, šviesos intensyvumas, šviesos šaltinio ir sklindančios šviesos spalva (37,38).
Pirmąją viščiukų broilerių auginimo savaitę dažniausiai yra taikomas nepertraukiamas šviesusis fotoperiodas, kuris vėliau yra sumažinamas (37), įtraukiant tamsųjį. Taip yra užtikrinama dvejopa nauda viščiukų broilerių gerovei: dėl mažesnio pašarų sunaudojimo tamsiuoju periodo yra pristabdomas spartus auginimo intensyvumas ir su juo susijusių problemų vystymąsi: skeleto (37,39) ir kardiovaskuliarinės sistemos raidos sutrikimų (37), metabolinės kilmės susirgimų ir kanibalizmo pasireiškimo (39). Taip pat yra pastebėta, jos vykstant šviesaus ir tamsaus laikotarpių kaitai viščiukai broileriai tampa fiziškai aktyvesni (37), tačiau esant per ilgam tamsiojo periodo tarpsniui susirgimo kontaktiniu dermatitu rizika gali didėti (39).
Nustatyta, jog esant silpnam šviesos intensyvumui paukščiai yra mažiau aktyvūs ir sunaudoja mažiau kalorijų gautų su pašaru (37), tačiau jie daugiau laiko praleidžia tupėdami ant kraiko, o tai gali išprovokuoti kontaktinio dermatito pasireiškimą. Taip pat esant žemam šviesos intensyvumo lygiui paukštidėje gali vystytis ir kiti neigiami reiškiniai: sutrikti kaulų mineralizacija, gali pakisti elgesio išraiška - broileriai greičiau patiria baimės jausmą (40,41). Tačiau kitų mokslininkų atliktų tyrimų rezultatai parodo, jog esant per dideliam apšvietimo intensyvumui galima tiesioginė įtaka viščiukų broilerių imuninės sistemos būklei, veikiant antikūnų susidarymą (42), nes kankorėžinės liaukos gaminamas melatoninas, kuris sintetinamas esant mažam šviesos intensyvumui, sustiprina imuninės sistemos funkcijas (42,43). Taip pat ankščiau atliktų tyrimų duomenimis, esant aukštesniam šviesos intensyvumui paukštidėje, didėja cholesterolio kiekis kraujo plazmoje, bendras kūno riebalų kiekis, o esant žemesniam - didėja tikimybė skeleto raumenų, pododermatitų pasireiškimui (40,41,44) ir broilerių elgesio sutrikimams: plunksnų pešimui ar kanibalizmui (44).
13
mėlynai sklindančios spalvos šviesai (48). Paukštidės apšvietimo spalva gali būti viena iš prevencinių priemonių siekiant išvengti kanibalizmo atvejų broilerių pulke, nes atliekant mokslinius tyrimus pastebėta, jog šis reiškinys mažėja sklindant raudonai apšvietimo spalvai (48), tačiau būta ir priešingos nuomonės, jog raudona spalva skatina agresijos pasireiškimą broilerių pulkuose (49).
Tad auginant viščiukus broilerius galima taikyti įvairias apšvietimo spalvos kombinacijas. Atlikti tyrimai parodė, jog taikytos žalios ir mėlynos apšvietimo spalvos kombinacijos teigiamai veikė svorį bei mėsos kokybę, lyginant su po balta šviesa augintais paukščiais (47,50). Be to tyrimų duomenimis broilerių augimas ir jų produktyvumas buvo našesnis taikant pirma žalios, o vėliau - mėlynos spalvos apšvietimą, nei atvirkščiai (46,50). Todėl daroma išvada, jog žalia šviesa skatina broilerių augimo intensyvumą ir produktyvumą ankstyvuoju auginimo metu, o mėlyna - vėlesniu (46).
1.3. Kraikas
Kraiko kokybė yra labai svarbi broilerių gerbūviui, nes jie praleidžia visą savo gyvenimą ant jo. Paukščių augintojai gali rinktis kokį kraiką naudoti, tačiau turi būti atsižvelgta į jo absorbcines savybes ir jo dalelių dydį (51).
Kraiko dalelių dydis yra svarbus rodiklis renkantis kraiką, nes smulkesnis kraikas turi savybę greičiau sugerti drėgmę. Be to, siekiant sumažinti broilerių kojų mechaninių pažeidimų riziką, būtina rinktis kraiką, kurio struktūrinės dalelės neturėtų aštrių paviršių, nes toks kraikas gali sudaryti palankias sąlygas mechaninių odos pažeidimų vystymuisi (52).
Paukštidėje naudojamo kraiko savybės taip pat veikia viščiukus broilerius supančią aplinką, nes daro įtaką dulkių, amoniako koncentracijai ore, drėgmės lygiui paukštidėje. Šie veiksniai gali daryti įtaką paukščiams, nes jų poveikyje gali būti sukeliami kvėpavimo (53) ir kojų ligų pasireiškimai, ypač dažnai didelis kraiko drėgmės lygis yra siejamas su pododermatitų vystymusi (14,54). Tai patvirtina kitų mokslininkų ankščiau atliktų tyrimų rezultatai, jog pododermatito sukeliami pažeidimai buvo dažnesni tose paukštidėse, kuriose buvo aukštas kraiko santykinis drėgnumas, o ypač kai boilerių viščiukų išmatos buvo lipnios, kibo prie padų (14,20,27). Tačiau yra
duomenų, jog kontaktinio dermatito sukeliami pažeidimai gali pasireikšti ir pirmosiomis viščiukų auginimo savaitėmis, kai santykinis kraiko drėgnumas yra žemas (55,56), o tokie rezultatai prieštarauja ankščiau minimiems.
14
absorbcines kraiko savybes, jo dalelių dydį (51). Nustatyta, kad smulkesnis kraikas efektingiau sugeria ir išskiria drėgmę, todėl kraiko dalelių dydis yra labai svarbus. Siekiant apsaugoti broilerius nuo tiesiogiai su kraiku susijusių kojų pažeidimų: įdrėskimų, įsmigimų, svarbu užtikrinti, jog kraiko dalelės neturėtų aštrių kampų. Medžio drožlės, kapoti šiaudai dažniau pažeidžia broilerių padų odą nei kitokio pobūdžio kraikas (52).
Kraiko drėgnio didėjimą nulemia ir vandens kondensatas, kuris gali atsirasti dėl blogos izoliacijos, netinkamos oro cirkuliacijos ar patalpų nesandarumo, kada oras iš išorės patenka į paukštidę, netinkamai apšiltintų pamatų, paukščių girdyklų gedimų, kada jos praleidžia vandenį, ar dėl paukščių viduriavimo (51). Augintojams pastebėjus drėgną kraiką, dažnai bandoma gerinti kraiko būklę jį džiovinant, tai siekiama padaryti didinat ventiliacijos intensyvumą, tačiau dažnai to padaryti nepavyksta. Todėl yra svarbu nuosekliai kontroliuoti zoohigienines sąlygas patalpoje, o jų tinkamumą gerai kraiko kokybei galima įvertinti pagal jo būklę, kuri būna gera tinkamai sureguliavus ventiliaciją, išlaikant tinkamą drėgmės lygį (51,58).
Daugelyje Europos šalių po kraiko pašalinimo iš paukštidės, patalpos su jose esančiomis šėryklomis ir girdyklomis yra valomos, dezinfekuojamos ir apdorojamos aerozoliniais tirpalais, taip pasiruošiant naujo pulko priėmimui. Šių procedūrų efektyvumui patikrinti rekomenduojama imti tepinėlius bakteriologiniams tyrimams nuo paukštidės sienų ir joje esančių įrenginių, ieškoma galimo patalpų užkrėtimo Salmonella spp. bakterijomis (59,60).
1.4. Lesalai
Dažniausiai pramoniniu būdu auginami viščiukai broileriai yra lesinami granuliuotu kombinuotuoju pašaru. Šis lesinimo būdas yra pranašesnis tuo, jog lengvinamas pašaro paėmimas ir didėja lesimo našumas, nes granulėse esančios maistinės ir kitos medžiagos yra tolygiai pasiskirsčiusios. Taip pat granulių formavimo procese žaliavos, iš kurių jos yra gaminamos, yra papildomai kaitinamos, todėl mažėja lesalų užterštumo patogeniniais mikroorganizmais rizika (60).
Energetinė pašarų vertė, jų proteinų kiekis ir įvairovė yra pagrindinis rodiklis lemiantis jų energetinę vertę, užtikrinantis viščiukų broilerių augimą (60). Tačiau yra eksperimentinių tyrimų duomenų, jog didelės energetinės vertės lesalai blogina broilerių gerovę, ir siekiant išvengti sveikatingumo problemų, susijusių su sparčiu broilerių augimu, paukščiams buvo tiekiami mažesnės energetinės vertės pašarai ir alkio jausmą mažinantys supresantai, kurie turėjo teigiamą poveikį minimų problemų pasireiškimo mažinimui (61,62).
15
rūgštis, kuri veikia kaip kitų omega-6 rūgščių pirmtakė, o linoleno rūgšties poreikis paukščiams yra žemesnis, nei kitiems gyvūnams. Kitos riebalų rūgštys gali būti sintetinamos pačiame broilerių organizme iš angliavandenių pirmtakų (60). Nustatyta, jog trūkstant linolio rūgšties galimi odos pažeidimai, kai jos kiekis nukrenta žemiau nei 10g/kg ribos, o papildžius racioną linolio ir linoleno rūgštimis broilerių racioną buvo pastebėtas teigiamas poveikis skeleto kaulų formavimuisi (63).
Kalcis ir fosforas yra būtini broilerių vištų kaulų formavimuisi ir yra labai svarbūs dėl intensyvaus jų augimo. Kalcio ir fosforo santykis yra ne mažiau svarbus, jis turėtų būti 2:1, o dėl šių medžiagų disbalanso gali būti sukeliami su skeleto kaulais susiję sutrikimai: rachitas, blauzdikaulio dischondroplazija (60). Tačiau yra duomenų, jog kartu mažinant kalcio ir fosforo kiekį lesaluose galima būti išvengta su kaulų formavimusi susijusių problemų (64).
Chromas taip pat yra svarbus vištiniams paukščiams mikroelementas, kurio įterpimas į racioną gali būti svarbiu faktoriumi mažinant su termoreguliacinėmis savybėmis susijusias problemas (65). Papildžius viščiukų broilerių mitybos racioną organiniu chromu didėja suvartojamų lesalų, priaugamo svorio kiekiai, mažėja su šiluminiu stresu susijusių požymių pasireiškimas (65,66).
Natris yra vienas iš svarbiausių mineralinių medžiagų, kuris dažniausiai paukščiams yra prieinamas druskos (NaCl) forma. Esant jo trūkumui gali būti pastebimas sulėtėjęs augimas ir plunksnų vystymosi anomalijos, tačiau jo perteklius gali paskatinti ascitų, sėklidžių cistų, kurios gali lėtinti patinų vystymąsi, pasireiškimą (60).
Vitaminas E (tokoferolis) yra vienas svarbiausių antioksidantų broilerių vištoms, kuris tirpsta riebaluose. Mokslininkai, remdamiesi in vitro tyrimų rezultatais, nustatė, jog selenas ir vitaminas E yra vieni iš imuninę sistemą stimuliuojančių biologiškai veiklių medžiagų (66). Esant vitamino A hipovitaminozei gali pasireikšti eksudatinė diatezė, raumenų distrofija, encefalomaliacija, sulėtėti augimas (67).
1.5. Lesinimo būdas
16
Lesalai yra tiekiami iš jų rezervuarų priklausomai nuo lesinimo režimo, tačiau dažniausiai viščiukams broileriams yra taikomas ad libitum (lesinimo iki soties) tipas, kai paukščiai gali suvartoti nenormuotą kiekį pašarų. Daroma prielaida, jog taip laikomi paukščiai sulesa panašų kiekį lesalų ir šis rodiklis yra nulemiamas apetito jausmo (69). Tad kiekybinis lesalo ribojimas yra pripažįstama kaip viena iš broilerių gerovę įtakojančių problemų (70). Kita vertus, yra teigiančių jog taikomas ad
libidum lesinimimas komerciniu būdu laikomiems paukščiams sukelia sveikatingumo problemas,
kurių pasireiškimas yra susijęs su dideliu lesalų suvartojimu ir dideliu broilerių svoriu (54), kuris gali skatinti sveikatingumo problemas.
Broileriams pasiekus 28 dienų amžių, ar kai tankis laikymo vietoje pasiekia didesnę nei 30 kg/m2 reikšmę, padidėja konkurencija dėl priėjimo prie lesinimo vietų (71). Tačiau nepriklausomai nuo pašarų ir lesinimo ypatybių, pastebėta lyties predisponacija geresniam svorio prieaugliui: lyginant broilerių patelių ir patinų svorius 42 dieną, patinai pasiekia 15 proc. didesnį svorį (72). Sudėtinga yra ne vien dėl spartaus organizmų augimo greičio, bet ir dėl to, kad norint užtikrinti reikiamo pašarų kiekio suvartojimą, reikia tinkamai organizuoti lesyklų pasiskirstymą paukštidėje (71).
Svarbu subalansuoti paukščių racioną taip, jog būtų išvengta diarėjos pulke. Geras virškinimo trakto sveikatingumas padeda išlaikyti kraiką sausu, mažėja galimybė pododermatitų pasireiškimui pulke (11,51,56).
Komerciniu būdu auginami broileriai yra lesinami didėlės maistinės vertės pašarais siekiant užtikrinti maksimalią paukščių augintojų naudą (52), tačiau yra manoma, jog dideliu maistingumu, baltymų ir sojų miltais praturtinti lesalai gali didinti susirgimo pododermatitu riziką (60). Todėl amino rūgštys lesaluose turėtų neviršyti optimalaus jų lygio (52).
Mokslininkai, eksperimento metu, bandė pagerinti broilerių gerovę koreguodami duodamų lesalų rodiklius: duodant mažesnę energetinę vertę ar apetitą slopinančiu poveikiu pasižymintį pašarą (61,73).
1.6. Vanduo
17
lygio ir kiekio jame, gali sukelti susirgimų protrūkius viščiukų broilerių pulke. Tačiau nemažiau svarbu vandens tiekimo sistemos, kurios turi būti suprojektuotos taip, jog būtų išvengta vandens išsiliejimo ant kraiko, nes jo didelis santykinis drėgnumas yra viena iš svarbiausių broilerių pododermatitų ir kulno srities pažeidimų priežasčių (13). Viščiukų broilerių paukštidėse gali būti projektuojamos nipelinio, puodelio ir varpo tipo girdyklos (68).
Komerciniu būdu auginamiems viščiukams broileriams dažniausiai yra taikomos nipelinių girdyklų girdymo sistemos su po jomis esančiu rezervuaru vandens pertekliui surinkti, taip išvengiant vandens išsiliejimo galimybės. Siekiant dar labiau sumažinti vandens išsiliejimo galimybę, augintojai girdyklas pakelia virš vištinių paukščių galvos lygio, tačiau esant tokioms sąlygoms broileriai turi ištiesti kaklą ir tai skiriasi nuo gamtoje matomo natūralaus paukščių gėrimo elgesio. Taip pat atlikti tyrimai rodo, jog broilerių vandens suvartojimas augo tuomet, kai girdyklos buvo nuleistos žemiau, nei tuo atveju, kai jos buvo pakeltos aukščiau (74). Nipelinių girdymo sistemų pranašumas taip pat pastebimas toks, jog viščiukams broilerių paukštidėse taikant nipelines girdymo sistemas, sumažėjo kraiko drėgnumas ir su juo susijusių kontaktinių dermatitų pasireiškimas (13), tačiau taikant tokio tipo girdyklas gali daugėti snapų pažeidimų (15). Vanduo daro didelę įtaką kraiko kokybei, kuri svarbi norint išvengti su drėgnu kraiku susijusių pododermatitų. Vandens tiekimo linijos aukštis ir slėgis sistemoje turi būti sureguliuoti taip, kad būtų išvengta vandens nuotėkio, dėl kurio būtų sušlapinamas kraikais paukštidėje. Grindų kraikas dažnai šlampa, kai paukščių girdyklos yra sumontuotos per žemai, o vandens slėgis jose yra per aukštas, tačiau pakėlus girdyklas per aukštai, sumažinus per daug vandens tiekimo slėgį – sumažėja vandens suvartojimo kiekis, o tai gali turėti įtakos paukščių priesvoriui. Vanduo, kuriame yra smulkių priemaišų, gali kimšti vandens tiekimo indus, taip sukeliamas lašėjimas ant kraiko, jis šlampa (13).
Vertinant broilerių gerovę paukštyne ir siekiant įvertinti, ar yra nepažeidžiama jų teisė nekęsti troškulio, vadovaujantis Welfare Quality® viščiukų broilerių gerovės vertinimo protokolu yra skaičiuojama kokiam kiekiui paukščių tenka vienas girdymo įrenginys. Protokolas rekomenduoja, jog viena nipelinio tipo gertuvė būtų skirta ne daugiau nei 10 broilerių, puodelio tipo - 28, varpo tipo- 100 viščiukų broilerių.
1.7. Broilerių elgesys ir stresas
18
vaikščiodami (76). Zoohigieninės broilerių auginimo sąlygos daro įtaką broilerių fiziniam aktyvumui. Nepertraukiamas paukštidės apšvietimas sutrikdo normalų ilsėjimosi ir miego rėžimą, taip mažinant jų judrumą, o fotoperiodai, kuriuose yra derinami šviesos ir tamsos tarpsniai skatina broilerių judrumą, kuris turi teigiamos įtakos jų kojų sveikatingumui ir kaulų augimui (76). Broilerių augimo tankis taip pat gali daryti įtaką viščiukų broilerių elgesiui ir stresui, kuris yra siejamas su baimės jausmu. Tyrėjų atlikti elgesio testai rodo, jog didėjant laikymo tankiui paukštidėje, didėja baimės pasireiškimas pulke. Yra pastebėta, jog tokiu atveju gali pasireikšti toninis raumenų sąstingis (5,77), tačiau yra teigiančių, jog laikymo tankis neturi įtakos šiam baimės požymio pasireiškimui (8).
Maudynės dulkėse viščiukams broileriams padeda išlaikyti jų kūno dangos paviršių tinkamu fiziologinės funkcijos atlikimui. Plunksnos yra reikalingos paukščiams tam, jog išvengtų hipotermijos, apsaugotų save nuo purvo ir galimų odos infekcijų (60). Sveiki broileriai praleidžia daug laiko plunksnų švarumo palaikymui, ir jei jos sušlampa ar išsitepa nuo kraiko, išmatų ar purvo - plunksnos gali prarasti savo apsaugines funkcijas Yra teigiančių, jog vištinių paukščių maudynės dulkėse yra labai svarbi elgesio išraiška, nes jų metu yra iš plunksnų pašalinamas lipidų perteklius, ektoparazitai (60,78). Komerciniu būdu auginant broilerius jiems dažnai nėra sudaromos palankios sąlygos šio veiksmo atlikimui: kraikas dažnai būna purvinas ir drėgnas.
Kraiko tipas taip pat turi įtaką šiam broilerių elgesiui, nes yra pastebėta, jog broileriai, auginami ant smėlio kraiko, daugiausiai laiko praleidžia maudydamiesi dulkėse (79), vis gi paukščių poreikis maudymuisi dulkėse nyksta paukščiams augant ir didėjant jų tankiui paukštidėje (78).
Iš viščiukų broilerių elgesio galima spręsti apie terminio komforto pojūtį paukštyne: jų susitelkimas būriais rodo, jog aplinkos temperatūra yra per žema, o jų padažnėjęs kvėpavimas ir vaikščiojimas išskėstais sparnais yra per aukštos aplinkos temperatūros požymis (60).
Baimė ir stresas yra veiksniai darantys įtaką netinkamo viščiukų broilerių elgesio pasireiškimui (75). Baimė yra apibūdinama kaip naminio paukščio būsena, kuri pasireiškia jų raumenų sustingimu, pabėgimu ar išskridimu iš buvimo vietos (78). Ūkinės paskirties gyvūnai geba reaguoti į taktilinius, regimus, užuodžiamus, skonio ir garsinius dirgiklius, kurie gali būti sukeliami jų aplinkoje (80). Auginant paukščius paukštidėje jie yra apsaugoti nuo gamtoje pasitaikančių persekiotojų, bauginančių gamtos reiškinių, tačiau komerciniu būdu auginami paukščiai yra nepatyrę motinos mokymų kaip reaguoti ir atpažinti galimus pavojus (78), todėl net ir nedideli pokyčiai, pašaliniai garsai gali sukelti baimę broileriams.
19
Paukščiai į žmogų gali reaguoti kaip į plėšrūną, todėl daugeliu atvejų gyvūnų kontaktas su žmonėmis jiems gali sukelti baimės jausmo pasireiškimą (80-82) ypač jei prižiūrintis personalas elgiasi neatsargiai. Tačiau nuolatinis, švelnus kontaktas su prižiūrėtojais, gerina gyvūno ir žmogaus santykį, o tai turi teigiamą efektą broilerių elgesiui (80,83,84), o ribotas ir ne nuolatinis kontaktas su žmonėmis didina baimės pasireiškimą pulke, kai į paukštidės patalpas ateina kitos rūšies individas (85,86).
1.8. Gaištamumas
Vertinant gyvūnų gerovę paukštyne, gaištamumo rodikliai yra indikatoriai parodantys gyvūnų gerovės problemas gyvūnų pulke (60), remiantis šiais duomenimis galima įvertinti bendrą pulko sveikatingumą (87). Interpretuojant šiuos duomenis, turėtų būti atsižvelgiama į eutanazuotų broilerių skaičių, kai ši procedūra yra atliekama dėl susirgimų pasireiškimo (22).
Viščiukų gaištamumas, kuris pasireiškia per pirmąją savaitę, patalpinus juos į paukštidę yra priskiriami ankstyvajam gaištamumui. Jis gali dažniau pasireikšti viščiukams broileriams, kai būta netinkamo tėvinio pulko parinkimo, blogos inkubuojamų kiaušinių selekcijos, blogo jų sandėliavimo ir kitų netinkamų su paukščių išsiritimu susijusių technologinių procesų valdymo (88,89).
Didesnis broilerių gaištamumas per pirmąją savaitę yra pastebimas tiems, kurie buvo išsiritę iš jaunesnio amžiaus tėvinio pulko, nei iš senesnio (90). Anksčiau atliktų tyrimų metu yra pastebėta, jog viščiukai broileriai, kurie išsirita iš labai didelių ar ypatingai mažų kiaušinių, dažniau gaišta auginimo metu, o temperatūros nuokrypis nuo optimalios kiaušinių inkubavimo metu didina ankstyvo
viščiukų mirtingumo lygį (88,91). Pirmoji savaitė po išsiritimo yra ypač svarbi, nes pirmosiomis dienomis vyksta svarbūs adaptacijos reiškiniai kartu su vykstančiais fiziologiniais pokyčiais organizmo termoreguliacijos, imuninės sistemos, mitybos ir virškinimo procesuose, o jų vystymosi klaidos gali didinti gaištamumo pasireiškimą (89).
Nustatyta, jog akstyvame broilerių amžiuje didelis laikymo tankis mažina jauniklių gaištamumą (60). Tai gali būti aiškinama aukštesnės temperatūros poreikiu reikalingu viščiukų broilerių jaunikliams: didėjant jų laikymo tankiui išsiskiria daugiau metabolinės šilumos, kuri didina aplinkos temperatūrą paukštidėje.
20
būti įtakotas zoohigienių sąlygų (96-98). Remiantis ankščiau atliktų tyrimų duomenimis galima teigti, jog didėjant laikymo tankiui paukštidėje, didėja paukščių gaištamumas (8-10,24,29). Greitas broilerių augimas, kuris yra sąlygotas genetinės atrankos ir intensyvaus šėrimo, yra pagrindinė skeleto sutrikimų ir metabolinių ligų priežastis, kuri yra svarbus faktorius gaištamumo pasireiškimui 7 - 42 auginimo dienomis. Yra duomenų, jog tarp patinų, kurie pasiekia didesnį kūno svorį nei patelės, gaištamumas yra beveik dvigubai didesnis (99,100). Tad galima daryti prielaidą, jog mažėjant broilerių augimo intensyvumui ir užtikrinant tinkamas zoohigienines paukštidės sąlygas galima pasiekti viščiukų broilerių pulke pasireiškiančio gaištamumo mažėjimo.
1.9. Šiluminis stresas
Yra pastebėta, jog paukščiai ypatingai jautrūs su aplinkos temperatūra susijusioms problemoms (92), o aplinkos sąlygų sukeliamas šiluminis stresas yra žalingas produkcijos gyvūnams (93-95). Siekiant to išvengti, paukštidėse yra rekomenduojamas palaipsnis aplinkos šilumos reguliavimas (37). Buvo iškelta prielaida, jog paukščiai, turintys šiuolaikinėje pramonės srityje naudojamus genotipus, išskiria daugiau kūno šilumos dėl intensyvesnio organizmo metabolinio aktyvumo (101,102).
21
Yra duomenų, jog broilerių patiriamas šiluminis stresas gali būti mažinamas papildant broilerių racioną metioninu (108,109), vitaminu E (68,110). Taip pat teigiamas efektas pastebimas kada racionas yra tinkamai papildytas cinku, glutamino ir gama amino butirinėmis rūgštimis (111), mono-oligosacharidų ir probiotikų mišiniais (112).
1.10. Skeleto sutrikimai
Vykdant genetinę viščiukų broilerių selekciją, dėmesys kreipiamas į greitą jų augimo intensyvumą, didelius priaugamų priesvorių kiekius (113,114), tai įtakojo kaulų augimo ploštelių patologijas dėl kurių gali vystytis sanarių kremzlių degeneracijos procesai sukeliantys osteoartritą, šlubumą (113). Taip pat genetinės selekcijos metu kito broilerių kojų struktūra, nes mažėjo jų judėjimo poreikis, o didžiausias dėmesys buvo kreipiamas į krūtinės raumenų vystymą (16,17), nes jie yra ekonomiškai vertingi mėsos produkcijos pardavėjams.
Tokie skeleto sutrikimai, kurias gali būti apibūdinamos ir paukščių kojų deformacijos, gali apsunkinti broilerių judėjimą, didinti traumų riziką jų gaudymo metu (115). Daugelis šių patologijų buvo aprašytos mokslininkų, tačiau nepaisant to jos yra plačiai paplitusios tarp broilerių vištų. Pateikiant viščiukų broilerių gerovės užtikrinimo strategijas, yra siūloma kreipti dėmesį vykdant genetinę selekciją į paukščių kojų raumenų stiprinimą, siekiant apsaugoti juos nuo šlubumo (116). Tyrėjai pateikia duomenų, jog broilerių kiaušinių inkubavimo sąlygos gali daryti įtaką išsiritusių viščiukų kojų sveikatingumui (117), tačiau kitų atliktų tyrimų duomenys prieštarauja išsakytai nuomonei, nes jokių pozityvių rezultatų nebuvo pastebėta (118).
Skeleto vystymosi sutrikimams įtaką gali daryti ir su broilerių racionu susijusios klaidos. Iš jų dažniausiai yra sutinkamas rachitas, kuris yra sukeliamas esant kalcio, fosforo ar vitamino D3
trūkumui lesaluose (119). Šio susirgimo atveju vystosi kaulų deformacija, galimi dažnesni broilerių kaulų lūžiai (120).
Kiti skeleto sutrikimai, kurie yra sutinkami komerciniu būdu auginamų broilerių pulkuose, gali būti sukeliami infekciniu būdu. Vienas iš jų yra šlaunikaulio galvutės nekrozė. Manoma, jog šiam kaulų pažeidimui didelę įtaką daro bakterinė infekcija Staphylococcus aureus, Escherichia coli,
Enterococcus cecorum ar Salmonella spp. kultūromis (120-123). Nepaisant to yra manoma, jog
22
einant remiasi sparnais, tai neigiamai veikia paukščių gerovę (127). Šlaunikaulio galvutės nekrozės pasireiškimas gali būti mažinamas laikantis griežtų higienos reikalavimų viščiukų perinimo vietose (119). Taip pat reikia užtikrinti tinkamo kalcio ir fosforo kiekį lesaluose, pakankamą vitamino D3
kiekį, kuris gali būti tiekiamas viščiukams broileriams per geriamąjį vandenį (124).
1.11. Kontaktinis dermatitas
Kojų padų, kulkšnies ir krūtinės sričių odos pažeidimai yra svarbūs vertinant auginamų broilerių gerovę (7,11,13,60), nes vystantis dermatitams yra patiriamas skausmas, paukščiams tampa sunku pasiekti lesyklas, girdyklas, taip yra pažeidžiamos jų teisės į laisvę nuo skausmo, alkio ir troškulio jautimo. Taip pat yra tikimybė, jog atsivėrus opai vystysis žaizdos infekavimas mikroorganizmais, grybeliu, ypatingai Staphylococcus aureus, Esherichia coli, Kriebsiella spp.,
Proteus spp. (128). Kontaktinis dermatitas yra būsena, kuri yra sukeliama endogeninių ir egzogeninių
faktorių (129,130).
Egzogeniniais faktoriai susiję su aplinkos poveikiu ir zoohigieninėmis broilerių auginimo sąlygomis. Anksčiau atlikti tyrimai rodo, jog šviesos intensyvumo lygmuo daro įtaką dermatito pasireiškimui broilerių pulke (41,44). Nustatyta, jog paukštidės oro temperatūra yra svarbus veiksnys siekiant išlaikyti paukštidžių kraiką sausą, taip mažinant tikimybę pododermatito susidarymui (13).
Taip pat laikant viščiukus broilerius dideliu tankiu paukštidėje, didėja tikimybė kontaktinio dermatito pasireiškimui, nes didėja kraiko drėgnumas ir amoniako koncentracija, turinti didelę įtaką jo atsiradimui (60). Tačiau moksliniuose straipsniuose aprašyti tyrimų, kurių metu buvo analizuojama paukščių laikymo tankio ir pododermatito sąsaja, rezultatai nėra pilnai išaiškinti ir prieštarauja kitų autorių išsakytai nuomonei (13).
23
svarbūs vertinant komerciniu būdu auginamų broilerių gerovę. Didžiojoje Britanijoje atlikti tyrimai rodo, jog kulkšnies srityje dermatitų sukelti pažeidimai buvo susiję su kitomis sveikatingumo problemomis: septicemija, vystymosi sutrikimais, karščiavimu (132). Yra pateikiama duomenų apie kulkšnies srityje sukelto kontaktinio dermatito sezoniškumą. Tyrimo metu, kuriame buvo vertinami 30 Didžiosios Britanijos viščiukų broilerių ūkių, buvo nustatyta, jog rudenį ši būklė pasireiškia 54 proc. dažniau nei pavasarį, kada šio pažeidimo pasireiškimas vėlyvuoju broilerių auginimo metu siekia 7 proc. (132).
Endogeniniai faktoriai aprašyti kitų autorių ir galimai turintys įtaką kontaktinio dermatito pasireiškimui broilerių pulke yra paveldimumas, o prevencinė priemonė prieš kontaktinio dermatito pasireiškimą kulkšnies ir pėdų srityse galėtų būti taikoma genetinė tėvinių pulkų selekcija (133,134).
1.12. Pulmonarinė hipertenzija/ Ascitas
Ascitu apibūdinamas serozinio skysčio kaupimasis viščiukų broilerių pilvo ertmėje. Remiantis statistika, kuri yra sudaryta remiantis 18 šalių duomenimis, ascitas paveikia 4,7 proc. visų komerciniu būdu auginamų viščiukų broilerių (137), todėl šis susirgimas yra svarbus vertinant broilerių sveikatingumo lygį paukštynuose. Ascito patogenezė yra siejama su suintensyvėjusia kraujotaka tam, jog būtų patenkintas audinių deguonies poreikis (37), todėl didėja kraujo spaudimas mažajame kraujo apytakos rate, ypač plaučiuose, taip sukeliant arterinę plaučių hipertenziją viščiukams broileriams. Literatūroje ascitas ir plaučių arterinė hipertenzija yra dažniausiai vartojami kaip sinonimai (123).
Šis susirgimas dažniausiai sutinkamas pramoniniu būdu auginamų broilerių vištų tarpe ir siejamas su sąlyginai dideliu broilerių svoriu ir greitu jų augimo intesyvumu (123,135,137), nes broilerių plaučių vystymasis nėra toks intensyvus lyginant su jų raumenų augimo intesyvumu ir deguonies, reikalingos metabolinių procesų virsmui, poreikiu (135). Šį teiginį patvirtina ir kitų tyrėjų analizuoti duomenys, jog ascitas yra mažiau paplitęs paukščių pulkuose, kuriuose augimo intensyvumas yra žemesnis (136,137). Remiantis anksčiau atliktų tyrimų duomenimis, galima teigti, jog ascito pasireiškimas viščiukams broileriams gali būti siejamas su skydliaukės išskiriamų hormonų tiroksino (T3) ir trijodtironino (T4) santykinai žemu jų fiziologiniu aktyvumu. Vertinant tiesioginį ascito ir šių endokrinių liaukų hormonų sąryšį, reikėtų atsižvelgti į nuomonę, jog skydliaukės išskiriamų hormonų nepakankamumas, gali daryti netiesioginę įtaką pulmonarinės hipertenzijos vystymuisi, nes dėl jų trūkumo viščiukams broileriams gali sutrikti plaučių vystymąsis (137).
24
25
2. Tyrimo metodai ir medžiaga
Gerovės vertinimas atliktas X paukštyne, 35 dienų amžiaus viščiukams broileriams, taikant „Welfare Quality® Assessment protocol for poultry“ (Lelystad, The Netherlands, 2009, P. 21- 32) metodikas (žr. 1 lentelę).
1 lentelė . Viščiukų broilerių gerovės vertinimo kriterijų ir metodų sąrašas pagal Welfare Quality® nurodymus.
Broilerių gerovės kriterijus Vertinimo metodas Tinkama
mityba
1. Laisvė nekęsti alkio Rodiklis verdinamas iš skerdyklos duomenų 2. Laisvė nekęsti troškulio Girdyklų skaičius ploto vienete
Laikymo sąlygos
3. Komfortas ilsėjimosi metu
Plunksnų švarumas, kraiko kokybė, dulkių kiekis 4. Terminis komfortas Įkvėpimų/atsidusimų dažnis, buriavimąsis
5. Judėjimo laisvė Laikymo tankis
Sveikatingumas 6. Traumų nebuvimas Šlubumas, kulkšnies srities pažeidimai „nudegimai“, pododermatitai
7. Ligų pasireiškimas Gaištamumas paukštyne, eutanazavimas 8. Skausmo išvengimas
procedūrų metu
Šiam kriterijui nėra pritaikytos vertinimo metodikos
Tinkamas elgesys
9. Socialinis elgesys Šiam kriterijui nėra pritaikytos vertinimo metodikos
10. Reagavimas į aplinkos dirgiklius
Priedanga nuo plėšrūnų, laisvoji zona 11. Gyvūnų ir žmonių
sąveikavimas
Vengimo atstumo testas (Avoidance Distance
Test)
12. Emocinė būklė Tinkamo elgesio vertinimas (Qualitavive Behaviour Assesment)
1. Tinkama mityba
1.1. Laisvė nekęsti alkioŠis rodiklis buvo vertinamas skerdykloje analizuojant skerdenas, kurios turėjo išsekimo požymių. Tokios skerdenos yra netinkamos žmonių maistui ir yra išbrokuojamos. Naudojant duomenis gautus iš skerdyklos, buvo atsižvelgiama į išbrokuotų dėl išsekimo viščiukų broilerių skaičių ir patekusio į skerdyklą pulko dydį.
26
1.2. Laisvė nekęsti troškulio
Paukštidėje, kurioje buvo vertinama laikomų broilerių gerovė, yra naudojamos nipelinio tipo girdyklos su lašų gaudymo lėkštute, kurios yra sumontuotos penkiomis eilėmis broilerių auginimo patalpoje.
Vanduo į paukštides yra tiekiamas iš vietinės vandentiekio bendrovės, kuri tiekia geriamąjį vandenį, kurio užterštumas yra tikrinamas atestuotoje geriamojo vandens ir nuotekų laboratorijoje. Vandens mėginys iš vandens talpyklų imamas prieš viščiukų gavimą siekiant nustatyti jo užterštumą
E. Coli ir Pseudomona spp., fekaliniais koliformais, žarnyno enterokokais. Taip pat yra tiriamos
paimto mėginio vandens savybės: jo kietumas, pH, laidumas, ištirpusio chloro ir geležies kiekiai. Rezultatai yra registruojami žurnale.
Vandens cheminiai ir mikrobiologiniai tyrimai atlikti X paukštyno X laboratorijoje, kuri yra įvertinta kaip atitinkanti tarptautinį tyrimų, bandymų ir kalibravimo laboratorijų kompetencijai keliamų bendrųjų reikalavimų standartą ISO/IEC 17025:2005, Tyrimai atliekami pagal Lietuvos higienos HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ normų reikalavimus. Atliekami tyrimai atitinka tarptautinį standartą LST EN ISO /IEC 17025.
Vandens indikatoriniai rodikliai buvo atlikti šiomis metodikomis: vandenilio jonų koncentracija buvo matuojama pH metru Laqua 71 (Determination of pH, ISO 10523:1994), vandens kietis buvo apskaičiuojamas suminio kalcio ir magnio kiekio nustatymo metodu - EDTA titrimetriniu metodu
(Water quality - Determination of the sum of calcium and magnesium - EDTA titrimetric method, ISO 6059:1984, identical), savitasis laidis nustatytas savitojo laidžio nustatymo metodu (Water quality - Determination of electrical conductivity, ISO 7888:1985), bendrojo chloro kiekis nustatytas
jodometriniu titravimo metodu (Determination of free chlorine and total chlorine, Part 3: Iodometric
titration method for the determination of total chlorine, ISO 7393-3:1990), bendroji geležis buvo
nustatoma spektrometriniu metodu naudojant 1,10-fenantroliną (Determination of iron.
Spectrometric method using 1,10 – phenanthroline, ISO 6332:1995).
Vandens mikrobiniai rodikliai buvo aptikti ir suskaičiuoti membraninio skaičiavimo metodais: fekaliniai koliformai ir Escherichia coli žarninės lazdelės (Part 1: Membrane filtration method, ISO
9308-1:2000), žarniniai enterokokai (Part 2: Membrane filtration method, ISO 7899-2:2000), Pseudomona spp. (Detection and enumeration of Pseudomonas aeruginosa - Method by membrane filtration, ISO 16266:2006).
27
2. Laikymo sąlygos
2.1. Komfortas ilsėjimosi metu2.1.1. Plunksnų švarumas
Paukštidėje auginamų viščiukų broilerių plunksnų švarumas buvo vertinamas lėtai einant per paukštidę ir po vieną įvertinat broilerio plunksnų švarumą. Padedant asistentui, broileris buvo laikomas už kojų žemyn galva ir plunksnų švarumas buvo vertinamas registruojant jų sutepimo lygį ir įvertinant jį nuo 0 iki 3 pagal pateiktą pavyzdį (žr. 1 pav.). Iš vienos vietos buvo gaudoma po 10 individų, iš 10-ties skirtingų paukštidės vietų.
1 pav. Plunksnų švarumo vertinimas pagal Wilkins L. J. ir Butterworth A., University of Bristol.
0 balų 1 balas 2 balai 3 balai
2.1.2. Kraiko kokybė
Tiriamąjame paukštyne yra naudojamas durpių kraikas, kuris yra paklojamas prieš įvežant vienadienius viščiukus. Jis yra nekeičiamas visą pulko auginimo laikotarpį, tačiau esant dideliam jo drėgnumui pakartotinai yra užpilamas nedidelis sausų durpių kiekis labiausiai sudrėkusiose vietose. Tam, kad būtų įvertinta bendra kraiko kokybė buvo vertinama kraiko būklė penkiose paukštidės vietose. Buvo vizualiai įvertinta, kuriose vietose kraikas skiriasi savo išvaizda ir būtent šiose vietose buvo atliekamas vertinimas.
Kraiko kokybė skirtingose vietose buvo klasifikuojama skiriant balus nuo 0 iki 4: 0- Visiškai sausas ir purus kraikas, neprilipęs prie grindų dangos.
1- Sausas, tačiau tvirtai sukibęs su grindų danga.
2- Praėjus kraiko paviršiumi lieka antspaudai, iš jo susiformuoja kamuoliukas gniaužant jį delnuose, tačiau jis neišlaiko formos.
3- Praėjus kraiko paviršiumi jis limpa prie batų, iš jo lengvai susiformuoja kamuoliukas jį gniaužant delnuose.
28
2.1.3. Dulkių kiekis
Dulkių kiekis paukštidėje buvo matuojamas naudojant juodą A4 formato lapą. Jis buvo pritvirtintas prie kieto segtuvo, tam, jog islaikytų horizontalią padėtį ir padėtas ant girdymo sistemų viršaus, aukščiau paukščių galvos lygmens, tam, jog būtų išvengta tiesioginio broilerių kontakto juodu popieriaus lapu dėl galimų lapo pažeidimų. Taip juodas popieriaus lapas buvo paliktas 5 val.. Praėjus laiko tarpui, pirštu buvo perbraukta per jo paviršių ir vertinamas dulkių kiekis ant jo.
Rezultatas buvo gautas įvertinus dulkių kiekį ant lapo pagal šią klasifikaciją: 5- Nėra dulkių.
6- Minimalus dulkių kiekis, ar plonas jų sluoksnis.
7- Didelis dulkių kiekis, popieriaus pirminė spalva nematoma.
2. 2. Terminis komfortas 2. 2.1. Įkvėpimų/atsidusimų dažnis
Vertinant kvėpavimo intensyvumą buvo iš tolo stebima 100 viščiukų broilerių, po 20 iš 5 paukštidės vietų. Paukščiai buvo stebimi laikantis atstumo, tam jog nebūtų suteikta papildomų dirgiklių galinčių daryti įtaką rezultatams. Stebėjimo vietos buvo pasiriktos taip, jog paukščiai būtų gerai matomi. Buvo skaičiuojamas broilerių viščiukų, kurie rodė įkvėpimo ir atsidusimo veiksmų suintensyvėjimą skaičius.
2.2.2. Būriavimąsis
Būriavimosi reiškinys paukštidėje, kurioje buvo vertinama broilerių gerovė, buvo vertinamas vizualiai apžiūrint bendrą pulko pasiskirstymą paukštidėje. Tiksli procentinė išraiška gauta nebuvo, dėl galimai didelės paklaidos nusakant besibūriuojančių broilerių skaičių.
3. Judėjimo laisvė
3.1. Laikymo tankis
Laikymo tankio nustatymui yra svarbu žinoti tikslų paukštidės plotą, kuriame broileriai gali judėti ir viščiukų broilerių skaičių ar jų svorį.
29
atsižvelgta į paukštidės konstrukcijų (pastato atraminių kolonų ir kt.) užimamą plotį, kuris buvo atimtas iš gauto ploto.
Paukštidėje auginamų broilerių skaičius buvo nustatytas remiantis atvežtų ir kritusių broilerių duomenimis, kurie yra saugomi.
4. Sveikatingumas
4.1. Traumų nebuvimas4.1.1. Šlubumas
Šlubumas buvo vertinamas 35 dienų amžiaus viščiukams broileriams. Iš įvairių paukštidės vietų buvo individualiai gaudomi ir paleidžiami eiti 150 paukščių. Jie buvo klasifikuojami laipsniais nuo 0 iki 5 pagal pateiktus kriterijus.
0- Normali eisena, paukštis judrus, vikrus.
1- Nežymus, sunkiai apibūdinamas eisenos sutrikimas. 2- Aiškus ir lengvai identifikuojamas eisenos sutrikimas.
3- Akivaizdus eisenos sutrikimas veikiantis broilerio gebėjimą judėti. 4- Sunkus judėjimo sutrikimas, judėjimas apsiriboja keliais žingsniais. 5- Negalėjimas judėti.
Bendri pulko rezultatai buvo gauti kiekvienos eisenos kategorijos paukščių skaičių padauginus iš laipsnio. Kiekvienos kategorijos duomenys buvo skaičiuojami atskirai ir sudedami tarpusavyje. Gauta suma buvo padalinta iš bendro įvertintų paukščių skaičiaus - 150.
4.1.2. Kulkšnies srities pažeidimai „nudegimai“
Norint įvertinti laikomų paukščių kulkšnies srities būklę, buvo apžiūrima 100 broilerių, kurie buvo parinkti iš 10-ties skirtingų paukštidės vietų, iš vienos vietos apžiūrint po 10 individų.
30 2 pav. Kulkšnies srities pažeidimų vertinimas pagal Colas, Institut Technique de I‘aviculture France.
0 balų 1 balas 2 balai 3 balai 4 balai
A- Nėra kulkšnies srities pažeidimų požymių (0 balų). B- Minimalūs kulkšnies pažeidimai (1 ar 2 balai). C- Ryškūs kulkšnies srities pažeidimai (3 ar 4 balai).
4.1.3. Pododermatitai
Kojų padų dermatitas dažniausiai yra pastebimas centrinėje padų dalyje, rečiau pirštų srityje. Tiriamąjame paukštyne pododermatitai buvo vertinami sudarant tiriamąją grupę iš 100 viščiukų broilerių. Ši grupė buvo sudaryta iš atsitiktinai parinktų paukščių iš 10-ties paukštidės vietų, iš kurių buvo analizuojama po 10 paukščių padų būklė. Pažeidimai buvo įvertinami balais, vadovaujantis pateiktomis nuotraukomis (žr. 3 pav.).
3 pav. Pododermatitų vertinimas pagal Butterworth A., University of Bristol.
0 balų 1 balas 2 balai 3 balai 4 balai
31
A- Nėra jokių pododermatito požymių (0 balų). B- Minimalūs pododermatito požymiai (1 ar 2 balai). C- Akivaizdūs pododermatito požymiai (3 ar 4 balai).
4.2. Ligų pasireiškimas 4.2.1. Gaištamumas paukštyne
Gaištamumu paukštyne apibūdinamas broilerių paukščių savaiminis kritimas, į statistiką neįtraukiant eutanazuotų paukščių skaičiaus. Tokie paukščiai yra randami paukštidžių tikrinimo metu ant kraiko nugaišę. Kiekvieną broilerių auginimo ciklo dieną per dieną nugaišusių broilerių skaičius yra registruojamas žurnale.
Broilerių gaištamumo paukštidėje procentinė išraiška buvo apskaičiuota bendrą per auginimo ciklą nugaišusių broilerių skaičių padalinus iš patalpintų pirmą auginimo dieną į paukštidę broilerių skaičiaus, gautas rezultatas buvo padaugintas iš 100.
Gaištamumas (proc.) = (G/A)* 100 G- Nugaišusių per auginimo ciklą paukščių skaičius. A- Atvežtų pirmą auginimo ciklo dieną paukščių skaičius.
4.2.2. Broilerių eutanazavimas
Eutanazija broileriams yra atliekama dėl ligų kontrolės gerinimo, dėl sunkaus šlubavimo pasireiškimo, esant sunkiai paukščio sveikatos būklei. Broileriai paukštyne yra eutanazuojami sprando nusukimo ar dekaputacijos būdu. Duomenys apie eutanaziją yra registruojami žurnale.
Eutanazuotų broilerių procentinė dalis buvo apskaičiuota per visą auginimo ciklą eutanazuotų paukščių skaičių padalinus iš patalpintų pirmą auginimo dieną į paukštidę paukščių skaičiaus, gautas rezultatas buvo padaugintas iš 100.
Eutanazijų skaičius (proc.) = (E/A) E- Eutanazuotų per auginimo ciklą paukščių skaičius.
A- Atvežtų pirmą auginimo ciklo dieną paukščių skaičius.
5. Tinkamas elgesys
5.1. Reagavimas į aplinkos dirgiklius 5.1.1. Priedanga nuo plėšrūnų
32
buvo atliekamas broilerių gerovės vertinimas, paukščiai visą savo augimo ciklą yra laikomi viduje, tad šis rodiklis nebuvo vertinamas.
5.1.2. Laisvoji zona
Šis rodiklis yra vertinamas lauke laikomiems ar į jį išeiti galimybę turintiems broileriams. Tokios galimybės paukštyne, kuriame buvo vertinama broilerių gerovė, paukščiai neturi, todėl šis rodiklis nebuvo vertinamas.
5.2. Gyvūnų ir žmonių sąveikavimas
5.2.1. Vengimo atstumo testas (Avoidance Distance Test)
Vertinant paukštidėje šį broilerių gerovės rodiklį, buvo priartėjama prie broilerių grupės, kurioje buvo daugiau nei 3 individai, 10 s buvo daromi pritūpimai ir skaičiuojama, kiek paukščių liko ištiestos rankos spinduliu. Kiekvienas mėginimas priartėti prie paukščių grupės yra laikomas bandymu, net jeigu visi paukščiai pasitraukia artėjimo ar pritūpimų darymo metu. Šis testas buvo atliekamas 21 kartą, bandant priartėti prie skirtingų broilerių grupių skirtingose paukštidės vietose.
Dvidešimt vieno bandymo rezultatai gauti suskaičiavus bendrą broilerių skaičių iš likusių ištiestos rankos spinduliu po atliktų 10 s trukusių pritūpimų.
5.2.2. Emocinė būklė
Vertinant boilerių tinkamą elgesį pagal siūlomą būdą (Qualitavive Behaviour Assesment), buvo atsižvelgta į paukščių elgesio pasireiškimą, jų kūno pozas ir santykį su paukštidėje laikomais tos pačios rūšies individais.
Buvo pasirinkti 5 stebėjimo taškai skirtingose paukštidės vietose. Kiekviename taške stebimi paukščiai buvo vertinami iš tolo, pasiekus vietą, iš kurios buvo vertinami broileriai, buvo ramiai stovima 2 min. tam, kad paukščių elgesys būtų kuo mažiau įtakotas pašalinių dirgiklių - vertintojo. Broilerių emocinės būklė viename stebėtame taške buvo vertinama po 4 min.
Po stebėjimo, pasitraukus į paukštidės pakraštį, pagal vizualinio panašumo skalę (VAS- Visual
Analogue Scale) buvo surašyti eilės tvarka 20 emocinę būklę apibūdinančių terminų. Terminai buvo
parinkti iš pateiktų 23 emocinę būklę apibūdinančių būdvardžių.
33 Aktyvūs; Ramūs; Draugiški; Atsipalaidavę; Patenkinti; Tinkamai užimti; Bejėgiai; Įsitempę; Išsigandę; Besijaučiantys patogiai; Smalsūs; Apsnūdę; Baikštūs; Užtikrinti; Žaismingi; Susijaudinę; Energingi; Nervingi; Pasitikintys; Susierzinę; Susikrimtę; Prislėgti; Nuobodžiaujantys.
Kiekvienam pasirinktam būdvardžiui buvo nubrėžiama 125 mm tiesė. Šioje tiesėje pradžios taškas (kairėje pusėje) rodė minimalią konkrečios broilerių būsenos reikšmę, o galinis taškas - maksimalų būsenos pasireiškimą. Pagal stebėjimo duomenis, tiesėje buvo pažymimi tam tikrų broilerių būsenų rodikliai. Rezultatai buvo gauti išmatavus atstumą milimetrais nuo minimalaus taško iki taško, pažymėto įvertinus broilerių būklę. Svarbu pažymėti, jog vertinant negatyvius emocinius rodiklius (pvz.: susierzinę, susikrimtę, nervingi) jie rodo neigiamą reikšmę naudojant duomenis rezultatų skaičiavime.
Duomenų rezultatų skaičiavimas buvo atliktas naudojant Welfare Quality® skaičiavimo sistemą, kuri yra prieinama virtualioje erdvėje, (prieiga per internetą:
http://www1.clermont.inra.fr/wq/index.php?id=simul&new=1&situ5`4ation=PBF).
34
3. Tyrimo rezultatai
1. Tinkama mityba
1. 1. Laisvė nekęsti alkioIšsekimo požymių turinčių broilerių procentinė išraiška apskaičiuojama naudojantis formule: p= skerdimo metu dėl išsekimo išbrokuotų broilerių skč./ bendras į skerdyklą atvežtų broilerių skč.* 100
p=29/ 20471* 100= 0,0014 proc.
Ši išraiška yra naudojama indekso (Ia) apskaičiavime:
Ia= 0- 100* (p- 6,5)/ 6,5)
Ia= 0- 100* (0,0014- 6,5)/ 6,5)= 0- 100* (-6,4986)/ 6,5)= 0- 100* (-0,9997)= 0- (-99,97)= 99,97
Indeksas (Ią) yra paverčiamas rezultatu naudojant pateiktą kreivę (žr. 4 pav.).
4 pav. Kreivė, kuria naudojantis Ia reikšmė paverčiama rezultatu, parodančiu išsekusių broilerių kiekį proc. („Welfare Quality® Assessment protocol for poultry“, Lelystad, The Netherlands, 2009.)
Kai indekso (Ia) rezultatas yra ≥ 80, tai rezultatas Sa yra apskaičiuojamas naudojantis formule:
Sa= -2293,9+ (86,796* Ia)- (1,0847*Ia2)+ (0,0045613* Ia3) Sa= -2293,9+ (86,796* 99,87)- (1,0847* 99,872)+ (0,0045613* 99,873)= -2293,9+ (86,796* 99,87)- (1,0847* 9974,0169)+ (0,0045613* 996105,0678)= -2293,9+ 8668,317- 10818,82+ 4543,534= 99,13 R ez ult atas
35
1. 2. Laisvė nekęsti troškulio
Rekomenduotinas broilerių skaičius pagal girdyklų kiekį apskaičiuojamas remiantis formule: nr (x)= (nn (x)* rn) + (nb (x)* rb) + (nc (x) * rc),
Kai: nn- nipelių skč.; nb- varpelių skč.; nc- puodelių skč.
Rekomenduojamas paukščių skaičius kiekvienai girdymo sistemai: rn= 10;rb= 100;rc= 28.
Tada rekomenduotinas broilerių skaičius paukštidėje yra:
nr (x)= (nn (1100)* 10) + (nb (0)* 100) + (nc (0) * 28) = 11000 + 0 + 0 = 11000
Buvęs paukščių skaičius paukštidėje yra lyginamas su rekomenduojamu, pagal girdyklų kiekį, broilerių skaičiumi.
Broilerių skaičius paukštidėje apskaičiuotas:
n= patalpintų viščiukų skč.- eutanazuotų viščiukų skč. (Be)- nugaišusių viščiukų skč. (Bk)
Patalpintų į paukštidę viščiukų broilerių skaičius buvo 22000.
Be= 50+ 30+ 25+ 25+ 26+ 10+ 10+ 25+ 30+ 25+ 40+ 30+ 30+ 44+ 20+ 30+ 20+ 15+ 12+ 12+10+ 8+ 8+ 5+ 7+ 5+ 5= 557 Bk= 8+ 78+ 60+ 28+ 26+ 24+ 12+ 30+ 29+ 42+ 40+ 45+ 50+ 65+ 50+ 36+ 37+ 27+ 16+ 18+ 18+ 12+ 14+ 8+ 10+ 16+ 14+ 13+ 10+ 12+13+ 14+ 14+ 10+ 12= 911 n= 22000- 557- 911= 20532 P(proc.) = nr/ n * 100= 11000/20532 *100 = 0,5357* 100= 53,57 proc.
P reprezentuoja rekomendacijų laikymąsi procentine išraiška.
Indeksas (It) yra skaičiuojamas su minimalia 20 proc. ir maksimalia 200 proc. galima reikšme
talpinant paukščius paukštidėje užtikrinant jiems rekomenduojamą girdyklų skaičių.
It= (P-min)/ (max- min)* 100= (53,57- 20)/ (200- 20)* 100= 33,57/180* 100= 0,1865* 100=
18,65
Pagal gautą indeksą (It), naudojantis pateikta kreive, yra nustatomas procentinis atitikimas
36 5 pav. Kreivė, kuria naudojantis It reikšmė paverčiama rezultatu, parodančiu gauto rezultato atitikimą Welfare Quality® rekomendacijoms. („Welfare Quality® Assessment protocol for poultry“, Lelystad, The Netherlands, 2009.)
Kai apskaičiuotas indeksas (It) yra ≤ 50, rezultatas yra apskaičiuojamas naudojantis pateikta
formule:
St= (0,047725*It) + (0,057212*It2) – (0,00057530*I3)
St= (0,047725* 18,65)+ (0,057212* 18,652)– (0,00057530* 18,653)= (0,047725* 18,65) +
(0,057212* 347,8225)– (0,00057530* 6486,8896)= 0,890071+ 19,89962- 3,731908= 17,06
Atlikus į girdyklas teikiamo vandens cheminius ir mikrobiologinius tyrimus nustatyta, kad ne visi parametrai atitinka reglamentuotas HN 24:2003 analičių normas. Buvo vertinta 11 geriamojo vandens mėginių, kurių duomenys buvo užfiksuoti 2014- 2015 metais (žr. 2 lentelę).
Geriamojo vandens bendrosos geležies (Fe) kiekis 9-iuose (9* 100/ 11=81,82 proc.) ėminiuose viršijo normos ribas.
Kai HN 24:2003 norma bendrosios geležies (Fe) kiekiui yra 200 µg/l: tai minimaliai Fe kiekis buvo viršytas: 250- 200=50 µg/l,
tai jos kiekis viršijo reikalavimus 50* 100/ 200= 25 proc.; tai maksimaliai Fe kiekis buvo viršytas: 1370- 200=1170 µg/l, tai jos kiekis viršijo reikalavimus 1170* 100/ 200= 585 proc.
R
ez
ult
atas
37
Geriamojo vandens tiekiamo į girdyklas užterštumas fekaliniais koliformais, kurių neturėtų būti randama tiriant 100 ml ėminio, buvo nustatytas 6-iuose (6* 100/ 11= 54,55 proc.) ėminiuose.
Geriamajame vandenyje nustatytas jo užterštumas Escherichia coli žarnine lazdele 2-uose (2* 100/ 11= 18,18 proc.) ėminiuose.
Žarniniai enterokokai buvo nustatyti 3-uose (3* 100/11= 27,27 proc.) iš paukštidės girdyklų paimtuose mėginiuose, kada šios bakterijos neturėtų būti aptinkamos geriamajame vandenyje.
Geriamojo vandens užterštumas Pseudomona spp. buvo užfiksuotas 2-uose (2* 100/ 11= 18,18 proc.) ėmini2-uose.
38
2. Laikymo sąlygos
2.1. Komfortas ilsėjimosi metu2.1.1. Plunksnų švarumas
Plunksnų švarumo indeksas (Iš) yra apskaičiuojamas naudojant įvertintų broilerių plunksnų
švarumo procentinę išraišką.
Broilerių plunksnų švarumas išreikštas procentais pagal tyrimo metu vertintų broilerių plunksnų sutepimo lygį buvo įvertintas pagal tiriamų broilerių skaičių išreiškiant procentais (žr. 3
lentelę).
3 lentelė. Broilerių plunksnų švarumo vertinimas.
Įvertinimas Broilerių skaičius (vnt.) Procentinė išraiška (%)
0 balų 27 27
1 balas 62 62
2 balai 11 11
3 balai 0 0
Iš = 100- (2* 1 balu įvertintų broilerių proc.+ 7* 2 balais įvertintų broilerių proc. + 13* 3 balais
įvertintų broilerių proc.)/ 13= 100- (2*62+ 7*11+ 13*0)/ 13= 100- (124+77+0)/13= 100- 201/13= 100- 0,08= 99,92
Iš reikšmė yra verčiama rezultatu naudojantis pateikta kreive (žr. 6 pav.).
6 pav. Kreivė, kuria naudojantis Iš reikšmė paverčiama rezultatu rodančiu viščiukų broilerių plunksnų švarumą proc. („Welfare Quality® Assessment protocol for poultry“, Lelystad, The Netherlands, 2009.)
R
ez
ult
atas
39
Kai plunksnų švarumo indeksas Iš rezultatas yra ≥ 70, tai Sš rezultatas apskaičiuojamas
naudojantis pateikta formule:
Sš= -267,04+ (12,463* I)- (0,17804* I2)+ (0,00090116* I3)= -267,04+ (12,463* 99,92)-
(0,17804* 99,922)+ (0,00090116* 99,923)= -267,04+ (12,463* 99,92)- (0,17804* 9984,0064)+
(0,00090116* 997601,919488)= -267,04+1245,30296-1777,552499+898,9989457= 99,71
2.1.2. Kraiko kokybė
Rezultato balas yra užrašomas pagal blogiausiai įvertinto kraiko lentelėje (žr. 4 lentelę) pateiktus duomenis, kai jis sudaro > 15 proc. vertintų vietų kraiko. Tyrimo metu vertintas kraiko ėminys iš penkių paukštidės vietų. Vienos vietos procentinė reikšmė (K) yra apskaičiuojama:
K (proc.) =100/ vertintų ėminių skaičius= 100/ 5= 20 proc., tai reiškia, jog rezultatu gali būti laikoma 3 drėgmės lygio reikšmė- 14.
4 lentelė. Paukštidės kraiko drėgmės lygio vertinimas. („Welfare Quality® Assessment protocol for poultry“, Lelystad, The Netherlands, 2009.)
Kraiko drėgmės lygio balas
Rezultato vertinimas Vertinto kraiko drėgmės lygis 4 0 3 14 + 2 34 +++ 1 67 + 0 100 2.1.3. Dulkių kiekis
Dulkių kiekis paukštidėje buvo įvertintas c (2 kriterijus), kuris apibūdina nusėdusį ploną dulkių kiekį tyrimo metu (žr. 5 lentelę).
5 lentelė. Dulkių kiekio paukštidėje vertinimas. („Welfare Quality® Assessment protocol for poultry“, Lelystad, The Netherlands, 2009.)
Dulkių kiekio vertinimas Rezultato vertinimas Įvertintas dulkių kiekis
e 0
d 20
c 53 +
b 78
40
2. 2. Terminis komfortas
2.2.1. Įkvėpimų/atsidusimų dažnisBuvo stebima 100 broilerių iš penkių skirtingų paukštidės vietų. Vertintas įkvėpimų/atsidusimų dažnis (žr. 6 lentelę). Iš jų 46-iems buvo pastebėtas suintensyvėjęs kvėpavimas, procentinė išraiška sudarė B (proc.)= 46/ 100* 100= 46 proc..
6 lentelė. Broilerių suintensyvėjusio įkėpimų/atsidusimų dažnio vertinimas. („Welfare Quality® Assessment protocol for poultry“, Lelystad, The Netherlands, 2009.)
Įkvėpimų/atsidusimų dažnio vertinimas balais Rezultato vertinimas Įkvėpimų/ atsidusimų įvertinimas 4
Visų broilerių įkvėpimų/atsidusimų dažnis suintensyvėjęs
19 3
Daugiau nei pusės broilerių įkvėpimų/atsidusimų dažnis suintensyvėjęs
29 2
Apie pusės broilerių
įkvėpimų/atsidusimų dažnis suintensyvėjęs
39 +
1
Keli broileriai rodo suintensyvėjusį įkvėpimų/atsidusimų dažnį
69 0
Nėra broilerių rodančių suintensyvėjusio įkvėpimų/atsidusimų
dažnio požymių
100
3. Judėjimo laisvė
Broilerių laikymo tankis (d) vertinamas broilerių skč. kvadratiniame metre (m2).
Paukštidės plotis 18 m, ilgis- 90 m. Paukštidės plotas (Sp) buvo apskaičiuotas naudojantis
formule:
Sp=paukštidės ilgis (m)* paukštidės plotis (m)
Sp=18*90= 1620 m2
Broilerių skaičius paukštidėje apskaičiuotas:
Bsk= patalpintų viščiukų skč.- eutanazuotų viščiukų skč. (Be)- kritusių viščiukų skč. (Bk)
