LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS
DANTŲ IR ŽANDIKAULIŲ ORTOPEDIJOS KLINIKA
Monika Zaleckytė
5 kursas, 9 grupėIMPLANTŲ ATRAMOMS NAUDOJAMŲ MEDŽIAGŲ IR
SUSIDARIUSIŲ BAKTERIJOS PORPHYROMONA
GINGIVALIS KOLONIJŲ ANT JŲ PALYGINIMAS
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbo vadovas: Asist. Julius Maminskas
2 LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJA ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS
DANTŲ IR ŽANDIKAULIŲ ORTOPEDIJOS KLINIKA
IMPLANTŲ ATRAMOMS NAUDOJAMŲ MEDŽIAGŲ IR SUSIDARIUSIŲ BAKTERIJOS PORPHYROMONA GINGIVALIS KOLONIJŲ ANT JŲ PALYGINIMAS
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbą atliko
Studentas ... Darbo vadovas ……… (parašas) (parašas)
………. ………..
(vardas, pavardė, kursas, grupė) (mokslinis laipsnis, vardas, pavardė)
20...m... 20...m... ... ( mėnuo, diena) ( mėnuo, diena)
3 KLINIKINIO AR EKSPERIMENTINIO MOKSLINIO DARBO VERTINIMO LENTELĖ Įvertinimas: ...
Recenzentas: ... (moksl. laipsnis, vardas pavardė) (parašas)
Recenzavimo data: ...
Eil. Nr.
Mokslinio
darbo dalys Mokslinio darbo vertinimo aspektai
Darbo reikalavimų atitikimas ir įvertinimas
Taip Iš dalies Ne
1
Santrauka (0,5 balo)
Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo turinį bei
reikalavimus? 0,2 0,1 0
2 Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo turinį bei
reikalavimus? 0,2 0.1 0
3 Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0
4
Įvadas, tikslas uždaviniai (1 balas)
Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas, aktualumas
ir reikšmingumas? 0,4 0,2 0
5 Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota problema,
hipotezė, tikslas ir uždaviniai? 0,4 0,2 0
6 Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje susiję? 0,2 0,1 0
7
Literatūros apžvalga (1,5 balo)
Ar pakankamas autoriaus susipažinimas su kitų
mokslininkų darbais Lietuvoje ir pasaulyje? 0,4 0,2 0
8 Ar tinkamai aptarti aktualiausi kitų mokslininkų
tyrimai, pateikti svarbiausi jų rezultatai ir išvados? 0,6 0,3 0
9 Ar apžvelgiama mokslinė literatūra yra pakankamai
susijusi su darbe nagrinėjama problema? 0,2 0,1 0
10 Ar autoriaus sugebėjimas analizuoti ir sisteminti
mokslinę literatūrą yra pakankamas? 0,3 0,1 0
11 Medžiaga ir metodai
(2 balai)
Ar išsamiai paaiškinta darbo tyrimo metodika, ar ji
tinkama iškeltam tikslui pasiekti? 0,6 0,3 0
12 Ar tinkamai sudarytos ir aprašytos imtys, tiriamosios
4 13 Ar tinkamai aprašytos kitos tyrimo medžiagos ir
priemonės (anketos, vaistai, reagentai, įranga ir pan.)? 0,4 0,2 0
14
Ar tinkamai aprašytos statistinės programos naudotos duomenų analizei, formulės, kriterijai, kuriais vadovautasi įvertinant statistinio patikimumo lygmenį?
0,4 0,2 0
15
Rezultatai (2 balai)
Ar tyrimų rezultatai išsamiai atsako į iškeltą tikslą ir
uždavinius? 0,4 0,2 0
16 Ar lentelių, paveikslų pateikimas atitinka
reikalavimus? 0,4 0,2 0
17 Ar lentelėse, paveiksluose ir tekste kartojasi
informacija? 0 0,2 0,4
18 Ar nurodytas duomenų statistinis reikšmingumas? 0,4 0,2 0
19 Ar tinkamai atlikta duomenų statistinė analizė? 0,4 0,2 0
20
Rezultatų aptarimas (1,5 balo)
Ar tinkamai įvertinti gauti rezultatai (jų svarba,
trūkumai) bei gautų duomenų patikimumas? 0,4 0,2 0
21 Ar tinkamai įvertintas gautų rezultatų santykis su kitų
tyrėjų naujausiais duomenimis? 0,4 0,2 0
22 Ar autorius pateikia rezultatų interpretaciją? 0,4 0,2 0
23 Ar kartojasi duomenys, kurie buvo pateikti kituose
skyriuose (įvade, literatūros apžvalgoje, rezultatuose)? 0 0,2 0,3
24
Išvados (0,5 balo)
Ar išvados atspindi mokslinio darbo temą, iškeltus
tikslus ir uždavinius? 0,2 0,1 0
25 Ar išvados pagrįstos analizuojama medžiaga; ar
atitinka tyrimų rezultatus ? 0,2 0,1 0
26 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0
27
Literatūros sąrašas (1 balas)
Ar bibliografinis literatūros sąrašas sudarytas pagal
reikalavimus? 0,4 0,2 0
28 Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra teisingos; ar
teisingai ir tiksliai cituojami literatūros šaltiniai? 0,2 0,1 0
29 Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo tinkamas
5 30
Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų, sudaro ne mažiau nei 70% šaltinių, o ne senesni kaip 5 metų – ne mažiau kaip 40%?
0,2 0,1 0
Papildomi skyriai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių
31 Priedai Ar pateikti priedai padeda suprasti nagrinėjamą temą? +0,2 +0,1 0
32 Praktinės
rekomendacijos
Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos ir ar jos
susiję su gautais rezultatais? +0,4 +0,2 0
Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas mažina balų skaičių
33
Bendri reikalavimai
Ar pakankama darbo apimtis (be priedų) 15-20 psl. (-2 balai)
<15 psl. (-5 balai)
34 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2 balai -1 balas
35 Ar darbo struktūra atitinka mokslinio darbo rengimo
reikalavimus? -1 balas -2 balai
36 Ar darbas parašytas taisyklinga kalba, moksliškai,
logiškai, lakoniškai? -0,5 balo -1 balas
37 Ar yra gramatinių, stiliaus, kompiuterinio raštingumo
klaidų? -2 balai -1 balas
38 Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas,
struktūrinių dalių apimties subalansuotumas? -0,2 balo -0,5 balo
39 Plagiato kiekis darbe >20%
(nevert.)
40 Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir puslapių
numeracija) atitinka darbo struktūrą ir yra tikslus? -0,2 balo -0,5 balo
41
Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir poskyrių
pavadinimai?
-0,2 balo -0,5 balo
42 Ar buvo gautas (jei buvo reikalingas) Bioetikos
komiteto leidimas? -1 balas
43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių terminų ir santrumpų
6 44 Ar darbas apipavidalintas kokybiškai (spausdinimo,
vaizdinės medžiagos, įrišimo kokybė)? -0,2 balo -0,5 balo
*Viso (maksimumas 10 balų):
*Pastaba: surinktų balų suma gali viršyti 10 balų.
Recenzento pastabos: ______________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________
7 ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________
Recenzento vardas, pavardė Recenzento parašas
TURINYS SANTRAUKA ... 9 SUMMARY ... 10 ĮVADAS ... 11 LITERATŪROS APŽVALGa ... 13 1.1. Periimplantitas ... 13
1.2. Mikroorganizmų sąveika burnoje ... 13
1.3. Implanto atrama ... 14
1.4. Implanto atramai naudojamas titanas ... 15
1.5. Implanto atramai naudojamas cirkonio oksidas ... 16
1.6. Implanto atramai naudojama medžiaga PEEK ... 17
DARBO MEŽIAGOS IR METODAI ... 18
2.1. Mėginių preparavimas ... 18
2.2. Mėginių šlifavimas ir poliravimas ... 18
2.3. Mėginių paviršiaus šiurkštumo matavimas ir paruošimas mikrobiologiniam tyrimui . 19 2.4. Bakterijos padermė ir kultūros gavimas ... 19
2.5. Bakterijų formavimasis ant paruoštų mėginių ... 19
2.6. Statistinė analizė ... 20
REZULTATAI ... 21
3.1. Mėginių paviršiaus šiurkštumo palyginimas. ... 21
3.2. P.gingivalis bakterijų formavimasis ant mėginių paviršiaus ... 22
REZULTATŲ APTARIMAS ... 24
4.1. Bakterijų adhezija ant implantų atramoms naudojamų medžiagų paviršiaus ... 24
4.2. Bakterijų adhezijos priklausomybė nuo mėginių paviršiaus šiurkštumo ... 25
PADĖKA ... 27
INTERESŲ KONFLIKTAS ... 27
IŠVADOS ... 28
SANTRAUKA
Problemos aktualumas ir darbo tikslas. Norint sukurti visapusiškai tinkamą restauraciją turime atkreipti dėmesį ne tik į naudojamų medžiagų cheminę sudėti, jų apdirbimą, bet ir antibakterines savybes. Pagrindinės medžiagos iš kurių gaminamos implanto atramos yra titanas, cirkonio oksidas ir odontologijoje neseniai atsiradusi medžiaga - polietereterketonas (PEEK). Tyrimo tikslas: ištirti ir įvertinti periimplantitą sukeliančios bakterijos P. gingivalis kolonijų augimą ant skirtingų implanto atramoms naudojamų medžiagų: titano, cirkonio oksido, polimetilmetakrilato ir PEEK.
Medžiaga ir metodai. Tyrime buvo keturios skirtingos grupės (n=10) medžiagų: cirkonio oksidas (ZrO2), polietereterketonas (PEEK), polimetilmetakrilatas (PMMA) ir titanas (Ti). Visi mėginiai
apdirbti silicio karbido abrazyviu popieriumi ir poliravimo pasta. Paviršiaus šiurkštumas (Ra) tirtas atominės jėgos mikroskopu (AJM). Tyrime buvo naudota bakterija P. gingivalis ATCC 33277, išmatuoti susidariusių bakterijų kolonijų formuojančius vienetus viename mililitre (KFV/ml) ant visų grupių paviršiaus. Skaičiavimai atlikti SPSS 22 programa, naudojant Kruskal-Wallis, Mann-Whitney, Chi-Squere testus.
Rezultatai. Ištyrus mėginių paviršiaus šiurkštumą (Ra), ZrO2 jis buvo mažiausias 9,36 nm. Ti
mėginių paviršius (22,05 nm) buvo daugiau nei dvigubai šiurkštesnis už ZrO2. Didžiausias
paviršiaus šiurkštumas gautas PMMA grupėje (62,33 nm). PEEK medžiagos Ra = 49,57 nm. Statistiškai reikšmingi rezultatai tiriant kolonijas formuojančius vienetus viename mililitre gauti tarp PMMA ir visų tiriamųjų grupių medžiagų: PEEK, Ti ir ZrO2 (p<0,05), bei tarp ZrO2 ir PEEK.
Tarp Ti ir ZrO2 nebuvo gautas statistiškai reikšmingas skirtumas. Medžiagų šiurkštumo rodikliai
reikšmingai koreliavo su ant medžiagų paviršiuje susiformavusių bakterijų kolonijų skaičiumi. Išvados. Mažiausias bakterijos P. gingivalis kolonijų skaičius rastas ant Ti ir ZrO2 paviršiaus. Ant
PMMA paviršiaus bakterijos P. gingivalis kolonijų augimas yra gausiausias.
Raktiniai žodžiai: implanto atrama, titanas, cirkonio oksidas, polimetilmetakrilatas, polietereterketonas, Porphyromonas gingivalis.
SUMMARY
Relevance of the problem and aim of the work. To create fully adequate restoration we must consider not only chemical composition of used materials, their treatment, but also their antibacterial features. Main materials used for prosthetics parts are titanium, zirconium oxide, polymethilmethacrylate (PMMA) and polyetheretherketone (PEEK). Aim of study: to investigate and evaluate the formation of colonies of bacteria P. gingivalis (causing peri-implant infection) on different implant abutment materials: titanium, zirconium oxide, PMMA and PEEK
Materials and methods. In this study were four groups (n=10): titanium (Ti), zirconium oxide (ZrO2), PMMA and PEEK. All samples were treated with abrasive paper of silicon carbide and
polishing paste. Roughness of surface (Ra) was examined using atomic force microscope (AFM). Bacteria P. gingivalis ATCC 33277 was used in this in vitro study to measure colony forming units per one mililiter (CFU/ml) on surface of each examined group. Data analysis were carried out using SPSS 22 application, by using Kruskal-Wallis, Mann-Whitney, Chi-Squere tests.
Results. The examination of surface roughness (Ra) of samples revealed that it was lowest in ZrO2
(9,36 nm). The surface of Ti (22,05 nm) was two times rougher than of ZrO2. The highest level of
Ra was found in PMMA group (62,33 nm). Ra of PEEK material = 49,57 nm. Statistically significant results of formation of P. gingivalis bacteria colonies were found between PMMA and all three examined materials: ZrO2, PEEK, Ti and between ZrO2 and PEEK groups. No statistically
significant results were found between Ti and ZrO2. Surfaces roughness significantly correlated
with biofilm formation on each group.
Conclusions. The lowest amount of the bacteria P. gingivalis has been found on the titanium and zirconium oxide. The greatest growth of bacteria P. gigivalis colonies were on PMMA material.
Key words: implant abutment, titanium, zirconium oxide, polymethilmethacrylate, polyetheretherketone, Porphyromonas gingivalis.
11
ĮVADAS
Dantų protezavimas įvairiomis restauracijomis ant implantų yra vienas iš priimtiniausių gydymo metodų norint atkurti atsiradusius dantų eilių defektus [1]. Svarbu suprasti, jog šis protezavimo metodas ir su juo susijusių procedūrų tikslas yra nepakeisti esamą dantį, bet atkurti, tai kas buvo prarasta tiek biologiniu, tiek mechaniniu aspektais [2, 3]. Implanto ilgaamžiškumas yra pagrįstas osteointegracijos procesų vykstančių aplink implantą [4]. Mokslinėse publikacijose skelbiama, jog 5 - 10 metų laikotarpyje implanto sėkmės rodiklis yra 90 – 96% [5]. Jei osteointegracija neįvyksta, implantas atmetamas dėl atsiradusių ankstyvų komplikacijų. Ansktyvosios komplikacijos yra tos, kurios atsiranda prieš protezavimą. Tačiau yra išskiriamos ir vėlyvosios komplikacijos. Šių komplikacijų grupė atsiranda po nesėkmingo osteointegracijos proceso ar protezavimo procedūrų [4]. Vėlyvosios komplikacijos, kaip lėtiniai uždegiminiai procesai aplink implantą supančiuose audiniuose, pasireiškia net 19 - 65% pacientų [6]. Tai reiškia, jog visi implantai turintys mūsų minėtą 90 – 96% sėkmės rodiklį, nėra apsaugoti nuo vėlyvųjų komplikacijų, kurios susijusios su implanto praradimu.
Esant pilnai funkcionuojančiam implantui, fiziologiškai per pirmus metus galime tikėtis 1 – 1,5 mm alveolinio kaulo praradimo vertikalia kryptimi aplink implantą ir papildomai po < 0,2 mm kasmet [5]. Šį procesą sąlygoja mechaniniai, cheminiai ir biologiniai faktoriai. Mažai skiriant dėmesio burnos higienai, šis fiziologinis procesas gali virsti patologiniu, kuris sukelia minkštųjų periodonto audinių, esančių aplink implantą uždegimą – perimukozitą, kuris uždegimui tęsiantis toliau pereina į periimplantitą [4]. Bakterijų bioplėvelės formavimasis ant implanto ir jį supančių audinių yra viena iš pagrindinių priežasčių sukeliančių implanto netekimą [7]. Yra manoma, jog pagrindiniai periimplantito patogenai yra Porphyromonas gingivalis, Treponema denticola, Tannerella forsythia [7, 8, 9]. Tarp šių išvardintų bakterijų rūšių P. gingivalis yra dažniausiai aptinkama bakterija burnos mikrofloroje, pacientams sergantiems periodonto ligomis. Ši bakterija gamina virulentiškus faktorius (citokinus, enzimus, fimbrijas, ją gaubiančią kapsulę), kuriems išsiskiriant yra ardomi periodonto audiniai ir sukeliami uždegiminiai procesai. Išskirdama šiuos faktorius P. gingivalis skatina kitų mikroorganizmų: T. forsythia ir Aggregatibacter actinomycetemcomitans kolonizaciją burnoje [10, 11, 12].
Implanto restauracinių medžiagų cheminė sudėtis yra svarbus faktorius darantis įtaką bakterijų formavimuisi ant medžiagų paviršiaus, tačiau ankstesnės studijos tyrusios bioplėvelės formavimąsi ant implanto atramoms naudojamų medžiagų daugiausia dėmesio kreipė tik į medžiagų šiurkštumo daromą įtaką šios plėvelės susidarymui [13]. Dažniausiai implanto atrama yra
12 gaminama iš titano, nes titanas yra laikomas auksiniu standartu implantologijoje dėl savo savybių, tokių kaip antsparumas korozijai, tvirtumas, bioinertiškumas [14]. Cirkonio oksidas taip pat kaip ir titanas turi geras mechanines savybes, bei dažnai naudojamas, tose situacijose, kurios reikalauja maksimalaus estetinio rezultato, esant plonam dantenų biotipui ar aukštai šypsenos linijai, [15]. PEEK yra polimeras, termoplastinė medžiaga, kuri tinkama restauracinėje odontologijoje protezuojant ant implantų [16]. PEEK yra bioinertiškas, turintis gerą dimensinį stabilumą, mažą elastingumo modulį [17]. Iš PEEK gaminamos implantų atramos, gijimo galvutės [18, 19].
Norint užtikrinti implanto ir ant jo esančios restauracijos ilgaamžiškumą turime teisingai pasirinkti protezavimui naudojamas medžiagas. Svarbu atkreipti dėmesį į implanto atramos cheminę sudėti, dizainą ir tinkamą paviršiaus paruošimą. Kitu atveju turėsime visas sąlygas kauptis bakteriniam apnašui žemiau dantenų krašto, kuris pacientų dėl prastų higienos įpročių reguliariai nėra valomas ir ilgainiui gali sukelti uždegiminį procesą aplink implantą esančiuose audiniuose.
Yra labai mažai mokslinių tyrimų, kurie nagrinėtų bakterijų formavimąsi ant PEEK medžiagos paviršiaus, todėl mūsų išsikeltas in vitro tyrimo tikslas: ištirti ir įvertinti periimplantitą sukeliančios bakterijos P. gingivalis kolonijų susidarymą ant skirtingų implanto atramoms naudojamų medžiagų: titano, cirkonio, PEEK, PMMA.
Uždaviniai:
1. Palyginti skirtingų medžiagų paviršiaus šiurkštumo rodiklius ir jų įtaką bakterijos P. gingivalis kolonijų augimui.
2. Įvertinti bakterijos P. gingivalis kolonijų formavimąsi ant skirtingų implantų atramoms naudojamų medžiagų paviršiaus: kuri medžiaga skatina mažesnį bakterijos P. gingivalis kolonijų formavimąsi.
3. Įvertinti, kuri medžiaga skatina didžiausią bakterijos P. gingivalis kolonijų formavimąsi ant savo paviršiaus.
13
LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Periimplantitas
Periimplantitas - tai progresuojantis minkštųjų ir kietųjų audinių esančių aplink implantą uždegiminis procesas. Uždegimas sukelia kaulo rezorbciją, mažėja osteointegracinis paviršiaus plotas, gilėja periimplantinės kišenės ir pasireiškia pūliavimas bei kraujavimas zonduojant [20, 21]. Buvo pastebėta, kad pacientams anksčiau sirgusiems periodonto ligomis rizika susirgti periimplantitu padidėja 6 kartus, nes periimplantitą sukelia tie patys mikroorganizmai kaip ir periodontitą, dažniausiai gram neigiamos bakterijos [22], tokios kaip: Prevotella intermedia, T. denticola, T. forsythia, A. actinomycetemcomitans ir P. gingivalis [7]. Uždegimas aplink implantą yra susijęs su bakteriniu apnašu, kuomet susiformuoja bakterinė bioplėvelė, apnašo vis daugėja ir jis tampa sunkiai pašalinamas, ko pasekoje progresuoja aplinkinio atraminio aparato destrukciniai procesai [23, 24]. Prie greitesnio patologinio proceso prisideda ir tai, jog aplink implantą nėra periodonto raiščio, implantas neturi jį gaubiančių skaidulų ir nėra paslankus, kas sąlygoja mažesnę vaskuliarizaciją aplink implantą esančiuose audiniuose. Silpnai išreikšti kompensaciniai ir regeneraciniai mechanizmai yra vieni iš svarbiausių, jog esant palankioms sąlygoms aplink implantą esančių audinių uždegiminiai procesai prasidėtų ir progresuotų greičiau, nei aplink natūralius dantis [4, 11, 22].
1.2. Mikroorganizmų sąveika burnoje
Bakterijų bioplėvelės formavimasis ant danties paviršiaus yra svarbus faktorius karieso bei periodonto ligų atsiradimui. Išsivystyti patologiniam procesui burnoje būtina, jog bakterijos prisitvirtintų prie dantų emalio ar implanto bei ant jo esančių restauracijų. Mikroorganizmai negali tiesiogiai tvirtintis prie danties ar restauracinių medžiagų paviršiaus, jiems prisitvirtinti reikalinga pelikulė [25]. Pelikulės (5-10 µm storio plėvelės) susidarymas iš seilių yra pradinė bakterijų bioplėvelės formavimosi stadija. Antroji stadija yra akstyva bakterijų kolonizacija prie jau įgytos pelikulės [26]. Bakterijoms prisitvirtinti prie šios plėvelės leidžia specifinė šių mikroorganizmų paviršiaus struktūra (baltyminės ir karbohidrato molekulės, adhezinai, citokinai), taip pat skirtingos bakterijų rūšys gali identifikuoti receptorius esančius seilių pelikulėje, visa tai padeda bakterijų prisitvirtinimui ir jų koagregacijai [14, 27, 28]. Bakterijų augimą skatina bakterijų koagregacija - tos pačios rūšies ar skirtingų rūšių bakterijų prisijungimas viena prie kitos [29]. Akstyvosios stadijos bakterijų kolonizaciją sudaro Streptococcus ir Actinomyces bakterijų rūšys, kurios sukuria tinkamas sąlygas akumuliuoti Fusobacterium, Prevotella ir Porphyromona bakterijų rūšims,
14 kurioms atsiradus bakterinėse apnašose, bakterijų formavimasis pereina į vėlyvąją stadiją. [11, 14], kuri trunka nuo 3 iki 5 dienų ir pradedama skaičiuoti nuo susidariusios pelikulės. Kol galiausiai po 2 - 3 savaičių susiformuoja galutinis bakterinio apnašo sluoksnis [26]. Svarbu paminėti, jog skirtinga medžiagų (iš kurių pagaminta implanto atrama ar restauracija ant implanto) cheminė sudėtis gali daryti reikšmingą įtaką bakterijų formavimuisi ant šių paviršiaus [14, 27, 28].
Anaerobiniai mikroorganizmai yra vyraujantys mikroorganizmai žemiau dantenų ribos esančioje srityje ir turintys didesnę rūšinę įvairovę, nei viršdantenines apnašas sudarantys mikroorganizmai [30]. Nustatyta, jog iš visų anaerobinių bakterijų P. gingivalis sukelia didžiausią riziką atsirasti periodonto patologijai. P. gingivalis pasižymi atsparumu organizmo imuninėms reakcijoms bei sukelia uždegimą ir minkštųjų audinių destrukcijos procesus, kurie skatina ligos pradžią ir tolimesnį patologinio proceso progresavimą [31]. P. gingivalis yra apgaubta kapsulės, taip pat ji produkuoja ir išskiria virulentiškus faktorius, tokius kaip fimbrijos, lipopolisacharidai, proteazės, visa tai jai padeda prisitvirtinti prie epitelinio sluoksnio ląstelių ir skatinti uždegiminius procesus [32]. Moksliniai tyrimai rodo, jog P. gingivalis dažnai randama pas pacientus, kurie serga periodontitu, taip pat ir periimplantitu [4]. Pastebėta, jog P. gingivalis sąveika su Steprococcus rūšies bakterijomis, kurios kolonizuojasi burnos ertmėje pradinėse apnašų formavimosi stadijomis, gali skatinti P. gingivalis migraciją žemiau dantenų ribos [33].
Implantų atramos ir restauracijos, jų paviršiaus struktūra, paviršiaus apdirbimas, cheminė sudėtis turi įtakos aplink implantą esančių minkštųjų ir kietujų audinių poveikiui [7]. Mokslinėje publikacijoje teigiama, jog norint sumažinti bakterijų prisitvirtinimą, bakterijų bioplėvelės formavimąsi, taip pat periimplantito riziką, turime atkreipti dėmesį į tinkamą implanto atramos paviršiaus paruošimą [34].
1.3. Implanto atrama
Medžiagos iš kurios yra pagaminta atrama ir jų biosuderinamumas su minkštaisiais audiniais ir kaulu yra vienas iš svarbiausių protezo ant implanto ir paties implanto ilgaamžiškumo veiksnių [35]. Atramos cheminė sudėtis gali daryti įtaką mikroorganizmų adhezijos padidėjimui ar sumažėjimui ant atramos paviršiaus [27, 28]. Implanto atramos biosuderinamumas priklauso ne tik nuo jos cheminės sudėties, bet ir nuo paviršiaus šiurkštumo, tekstūros, hidrofobiškumo/ hidrofiliškumo, krūvio [35]. Protezuojant ant implantų galime rinktis iš skirtingų rūšių atramų, kurios skiriasi medžiaga iš kurios yra pagamintos (metalinės, keramikinės, kompozicinės), savo forma (standartinės, individualios ar šių įvairios variacijos). Metalinės atramos gaminamos iš titano yra laikomas auksiniu standartu protezuojant ant implantų [36].
15 Šiai dienai individualiai pagaminta atrama yra priimtiniausia atrama protezuojant ant implantų. Šios atramos turi individualią formą, kuri atkartoja aplink implantą esančių minkštųjų audinių liniją. Individuali atrama mums suteikia du pagrindinius privalumus: palaiko minkštuosius audinius bei leidžia išvalyti cemento perteklių [37]. Šių individualių atramų atsiradimą paskatino paliekamas cemento perteklius, cementuojant restauracijas ant standartinių atramų. Cemento perteklius negali būti paliktas žemiau dantenų esančioje srityje, nes cemento likučiai sukelia aplink implantą esančių audinių uždegimą - periimplantitą [7]. Taigi, standartinių atramų teko atsisakyti norint atkurti dantų eilių vientisumą su cementuojamomis restauracijomis [38].
Atramos paviršius privalo būti kuo lygesnis norint maksimaliai sumažinti mikroorganizmų akumuliaciją ant atramos paviršiaus. Skirtingai nei implanto paviršius, kuris turi būti šiurkštus, jog skatintų osteoblastų proliferaciją [39]. Tačiau vis dar nėra prieita vieningos nuomonės, koks implanto atramos paviršiaus šiurkštumas yra optimaliausias. Mokslinėje literatūroje akcentuojama, jog esant atramos šiurkštumui apie 0,2 µm ant atramos paviršiaus pradeda formuotis pirmosios bakterijų kolonijos. [40]. Todėl turime atkreipti dėmesį į atramos paviršiaus paruošimą, taip užkertant kelią mikroorganizmų akumuliacijos procesams.
1.4. Implanto atramai naudojamas titanas
Lyginant su kitomis implantams naudojamomis medžiagomis, titanas ir jo lydiniai yra patys populiariausi odontologijoje dėl savo mechaninių savybių: tankio (4,5 g/cm3), atsparumo tempimo
jėgai (450-950 MPa), aukšto biosuderinamumo ir atsparumo korozijai [41]. Tačiau, kad ir kokios geros būtų titano mechaninės savybės, didžiausia problema išlieka titano spalva, kuri daro neigiamą įtaką dantenų estetiniam vaizdui. Titano atramos gali būti dengiamos titano nitridu skirtingomis spalvomis taip pagerinant tiek dantenų vaizdą prie restauracijos, tiek pačių restauracijų estetiką. Tokiu būdu paslepiant metalo spalvos intensyvumą [42].
Viena iš labiausiai diskutuotinų temų yra mikroorganizmų sąveika ant titano paviršiaus. Dauguma publikacijų yra teigiama, jog titano ir jo lydinių paviršius lyginant su cirkonio oksidu yra palankesnis bakterijų kolonijoms formuotis [43, 14]. Tačiau galima rasti nemažai publikacijų, kurios teigia priešingai. Kelios studijos palygino aerobinių (in vitro) ir anaerobinių (in situ) mikroorganizmų adheziją ant titano ir cirkonio oksido paviršiaus. Mikrobiologiniu požiuriu nepastebėta jokio skirtumo tarp šių dviejų medžiagų [44, 45, 46]. Kitos publikacijos rezultatai taip pat teigia, jog nebuvo gauta statistiškai reikšmingų rezultatų tarp cirkonio oksido ir titano, tiriant A. actinomycetemcomitans ir P. gingivalis bakterijų kiekį, bei susidariusių periimplantinių kišenių gylį [47]. Šių publikacijų rezultatai rodo, jog titanas mikrobiologiniu požiūriu yra tinkama medžiaga implanto atramoms naudoti.
16 1.5. Implanto atramai naudojamas cirkonio oksidas
Cirkonio oksidas implantologijoje pradėtas naudoti kaip alternatyva titano medžiagoms dėl savo puikių estetinių ir antibakterinių sąvybių [43]. Cirkonio oksidas yra praleidžiantis šviesą metalas, o jo atspalvis yra artimas naturaliam danties atspalviui. Dėl šių cirkonio oksido savybių sumažėjo estetinių problemų, kurios iškildavo dirbant su metalo spalvos lydiniais [48]. Mokslinėse publikacijos teigiama, jog naudojant cirkonio oksido atramas gaunamas geresnis dantenų spalvos vaizdas, nei tuomet, kai naudojame titano lydinių atramas [49, 37]. Tai leidžia cirkonio oksido atramas naudoti pacientams su plonu dantenų biotipu ar aukšta šypsenos linija ir gauti puikius estetinius rezultatus. Mokslinio tyrimo metu buvo įvertintas cirkonio oksido atramų, ant kurių buvo pricementuotos keramikinės restauracijos, dantenų spalvai daromas poveikis. Tyrimas parodė, jog dantenų spalva esanti virš cirkonio oksido atramos yra labai artima natūraliai dantenų spalvai ir tokia pat išliko nuo 1 iki 5 metų [50]. Implanto atramoms naudojamas cirkonio oksidas ne tik estetiniu, bet ir mikrobiologiniu požiūriu yra pranašesnis už titano lydinių atramas, nes skatina mažesnę bakterijų akumuliaciją ant savo paviršiaus [51, 52, 53]. Atlikto in vivo tyrimo metu pacientams burnoje buvo pritvirtinti titano ir cirkonio oksido diskeliai, kurių paviršiaus šiurkštumas buvo vienodas. Rezultatai parodė, jog ant cirkonio oksido diskelių susiformavo mažesnis kiekis bakterinio apnašo nei ant titano paviršiaus [54].
17 1.6. Implanto atramai naudojama medžiaga PEEK
PEEK tai sintetinis polimeras, kuris gaminamas iš poliakrileterketonų šeimos. Dėl šios medžiagos itin gerų cheminių, terminių ir mechaninių savybių bei biosuderinanumo [55], PEEK pradėtas naudoti odontologijoje [56]. Iš šios termoplastinės medžiagos gaminamos atramos implantams [57], dantų protezų kabliukai [58], taip pat ji gali būti panaudojama kaip alternatyva rigidiškam išimamo dantų protezo karkasui gaminti [59]. Jeigu PEEK medžiagą lygintume su metalo lydiniais naudojamais odontologijoje, tai PEEK didžiausias pranašumas lengvas svoris ir tvirtumas, bei atspalvis artimas nuosaviems dantims [60].
Taip pat yra žinoma, jog PEEK yra pranašesnė už PMMA ir kompozicines medžiagas tuo, jog polimerizacijos metu nesusitraukia ir nepraranda cheminių savybių, kai tuo tarpu PMMA ir kompozitai, polimerizacijos metus susitraukia nuo 2% iki 4% [18, 61, 62]. Kita publikacija tyrusi Streptococcus bakterijų adheziją ir proliferacija ant kompozito ir PEEK medžiagų paviršiaus teigia, jog mikrobiologiniu požiūriu statistiškai reikšmingas skirtumas tarp šių dviejų medžiagų nebuvo rastas [63]. Taigi, PEEK medžiaga savo savybėmis yra viena iš stabiliausių termoplastinių medžiagų naudojamų odontologijoje [64].
18
DARBO MEŽIAGOS IR METODAI
2.1. Mėginių preparavimas
Tyrimui naudoti standartizuoti disko formos mėginiai, kurių diametras yra 6 mm, o storis 2 mm. Mėginiai buvo frezuojami su CAD/CAM frezavimo aparatu (Dental Concept Systems DC1, Dental Concept Systems GmbH, Ulmas, Vokietija) pagal gamintojų rekomendacijas. Tiriamieji mėginiai buvo frezuojami iš skirtingų medžiagų, kiekvienoje grupėje buvo po 10 vienetų mėginių. Pirmąją tiriamąją grupę (1 Gr) sudarė aukštos kokybės titano (Ti) lydinys (DC Titan 5, Dental Concept Systems GmbH, Ulmas, Vokietija). Antros grupės (2 Gr) mėginiai buvo frezuojami iš itriu stabilizuoto cirkonio oksido (ZrO2 Y-TZP Nacera Pearl, Doceram Medical Ceramics GmbH,
Dortmundas, Vokietija). Po frezavimo cirkonio oksido (ZrO2) mėginiai buvo sinterizuojami aukštos
temperatūros krosnelėje (Zubler Vario S400, Zubler USA, Dalasas, JAV) 2 valandas, 1450 °C
temperatūroje pagal gamintojo rekomendacijas. Trečios grupės (3 Gr) mėginiai buvo išfrezuoti iš polietereterketono (BioHPP, Bredent GmbH, Sendenas, Vokietija), o (4 Gr) grupės mėginiai iš polimetilmetakrilato (Brecam Universal, Bredent GmbH, Sendenas, Vokietija).
2.2. Mėginių šlifavimas ir poliravimas
Visi 40 mėginiai buvo šlifuojami ir poliruojami to pačio žmogaus norint išvengti didelio rezultatų kintamumo dėl netolygaus paviršiaus apdirbimo. Mėginių šlifavimui ir poliravimui standartizuoti buvo specialiai išfrezuotas nerūdijančio plieno griebtuvas (1 pav.), į kurį įstačius kiekvieną mėginį buvo užtikrintas stabilumas viso šlifavimo ir poliravimo metu. Visi mėginiai buvo apdirbami vandeniui atspariu silicio karbido abrazyviu popieriumu (SiC P2000, P2500, P3000, P4000) po 60 sekundžių. Šlifavimas buvo atliekamas aušinant vandeniu. Galutiniam poliravimui naudota deimantinė pasta (Zirkopol, Feguramed GmbH, Odenvaldas, Vokietija), kuria visi mėginiai poliruoti 60 sekundžių. Šlifavimas ir poliravimas buvo atlikti naudojant mikrovariklį 3000 - 5000 rpm apsukų intervale.
19 1 pav. Nerūdijančio plieno griebtuvas su cirkonio oksido mėginiu.
2.3. Mėginių paviršiaus šiurkštumo matavimas ir paruošimas mikrobiologiniam tyrimui Atsitiktinai iš kiekvienos grupės buvo atrinkta po vieną mėginį. Atrinktų mėginių paviršius buvo testuojamas atominės jėgos mikroskopu (Agilent 5500 AFM/SPM, Agilent Technologies, Palo Alto, JAV). Tyrimas atliktas konktaktiniu būdu, atsitiktinai pasirinkus 0,5 x 0,5 µm2 plotą mėginių paviršiaus šiurkštumo vidurkiams ir topografijoms įvertinti.
Prieš atliekant mikrobiologinius tyrimus, visi mėginiai buvo pamerkti į ultragarsinę vonelę (Clifton SW, Nickel. Electro LTD, Somersetas, JK) su 70% etilo alkoholio tirpalu, 10 minučių. Mėginiai buvo išdžiovinti ir supakuoti į sterilius maišelius.
2.4. Bakterijos padermė ir kultūros gavimas
Šiam tyrimui buvo naudota bakterija P. gingivalis ATCC 33277 (Microbiologics, Grenoblis, Prancūzija). Liofilizuota bakterija pagal visas tiekėjo rekomendacijas buvo pasėta į Shaedlerio agarą su vitaminu K1 ir 5% avies krauju (Acumedia , Mičiganas, JAV). Bakterijoms augti buvo
sudarytos anaerobinės sąlygos (10% H2, 10% CO2, ir 80% N2) 35 ± 1°C temperatūroje, kuriose jos
augo 48 valandas.
2.5. Bakterijų formavimasis ant paruoštų mėginių
Mikrobiologinis tyrimas buvo atliktas pagal modifikuotas publikuojamų straipsnių metodikas [65, 66, 67, 68].
20 Visi mėginiai iš sterilių įpakavimų buvo išimti steriliu pincetu ir patalpinti į 40 mėgintuvėlių, kurių talpa 10 ml. Mėgintuvėliai sunumeruoti taip, kad kiekvienoje grupėje būtų po 10 mėgintuvėlių. Visi mėginiai patalpinti į mėgintuvėlius ir inokuliuoti 0,5 McFarlando vieneto tankio (standartine) suspensija (0,5 McFarland suspencija atitinka 1,5 x 108 bakterijų koncentraciją 1ml [69]), paruošta iš sterilaus fiziologinio tirpalo ir dviejų parų aukščiau minėtų bakterijų kultūros. McFarland vienetais mikroorganizmų kiekį įvertinome McFarland Densitometer (Biosan, Ryga, Latvija) aparatu. Į mėgintuvėlius su bandiniais ir bakterijų suspencija įpilta 4,5 ml skystos Tioglikolinės terpės (Sigma-Aldrich, Taufkirchenas, Vokietija). Visi mėgintuvėliai patalpinti į anaerostatą su anaerobinėmis sąlygomis (10% H2, 10% CO2, ir 80% N2) 35 ± 1°C laipsnių
temperatūroje, kuriame inkubuoti 48 valandas. Po 48 valandų, mėgintuvėliai išimti iš anaerostato. Mėgintuvėliuose buvę mėginiai atsargiai išimti su steriliu pincetu ir patalpinti į naujus sterilius mėgintuvėlius su 1 ml fosfatinio buferio druskos tirpalu (angl. phosphate buffered saline (PBS) ir 1% proteinase K (Sigma-Aldrich, Taufkirchenas, Vokietija), kuri naudojama fiziniam bakterijų pašalinimui nuo mėginių paviršiaus. Mėginiai su proteinase K ir PBS tirpalu buvo laikomi 37 °C temperatūroje 60 minučių. Po to mėgintuvėliai purtomi 1 minutę purtymo aparate. Mėgintuvėlių purtymas buvo atliekamas tam, jog būtų mechaniškai nuo mėginių paviršiaus pašalintos visos susidariusio P. gingivalis kultūros kolonijos. Po šios procedūros mėginiai buvo išimti steriliu pincetu iš mėgintuvėlių, jog būtų galima išmatuoti suspensijos tankį išreikštą McFarland vienetais. Tam buvo naudojamas McFarland Densitometer. Gauta McFarland skaitinė vertė, kuri pagal proporciją perskaičiuota į kolonijas formuojančius vienetus viename mililitre (KFV/ml).
Norint įsitikinti, jog mėgintuvėliuose auga būtent bakterijos P. gingivalis kolonijos buvo atliktas kontrolinis išpurtytos suspencijos sėjimas į Sheadler agaro lėkšteles, jas laikant anaerobinėmis sąlygomis 48 valandas.
2.6. Statistinė analizė
Statistinė analizė atlikta SPSS 22.0 programos paketu. Bakterijos kolonijų skaičiui ant skirtingų medžiagų paviršiaus įvertinti buvo taikyta parametrinė ir neparametrinė dispersinė analizė (ANOVA ir Kruskal-Wallis testas). Daugkartiniam palyginimui taikytas neparametrinis Mann – Whitney testas. Paviršiaus šiurkšumo rodiklių įvertinimui buvo taikyta neparametrinė Spearman koreliacinė ir linijinė tiesinė regresinė analizė. Duomenys, buvo skaičiuojami aprašomosios statistikos būdu, tikrinamos statistinės hipotezės apie skirtumus tarp vidurkių. Tikrinant statistines hipotezes, reikšmingumo lygmuo pasirinktas 0,05.
21
REZULTATAI
3.1. Mėginių paviršiaus šiurkštumo palyginimas.
Atlikus mėginių paviršiaus šiurkštumo tyrimą gauta, jog didžiausias paviršiaus šiurkštumas po šlifavimo ir poliravimo pasireiškė PMMA grupėje (Ra = 62,33 nm). Mažiausias paviršiaus šiurkšumas gautas su mėginiais pagamintais iš cirkonio oksido Ra = 9,36 nm (Lentelė Nr.1.).
Lentelė Nr.1. Medžiagų paviršiaus šiurkštumo (Ra; nm) įvertinimas atlikus AJM tyrimą.
Grupės Ra(nm)
1Gr (Ti) 22,05 2Gr (ZrO2) 9,36
3Gr (PEEK) 49,57 4Gr (PMMA) 62,33
Atominės jėgos mikroskopu darytos mėginių paviršiaus nuotraukos yra pateiktos antrame paveikslėlyje (2 pav.). Šiose 2D ir 3D nuotraukose matyti, jog skyrėsi ne tik mėginių šiurkštumo rodikliai (Lentelė Nr.1.), tačiau skirtinga buvo ir mėginių paviršiaus topografija. Nuotraukose f ir h
2 pav. Atominės jėgos mikroskopu darytos nuotraukos medžiagų paviršiaus topografijos analizei.
22 medžiaga turi daugiau iškilimų ir įdubimų lyginant su PEEK medžiaga, tačiau gauta paviršiaus amplitudė (µm), tarp šių medžiagų, stebima z ašyje yra labai panaši: PEEK = 0,33 µm, o PMMA = 0,37 µm. Lyginant titano ir cirkonio oksido medžiagų paviršiaus topografijas (nuotraukos b ir c), matome, jog titano paviršiuje yra daugiau įdubimų, kurie yra gilesni už esančius cirkonio oksido paviršiuje. Todėl mėginių pagamintų iš titano paviršiaus amplitudė yra 0,54 nm ir kuri yra šiek tiek didesnė už cirkonio oksido 0,43 nm amplitudę stebimą z ašyje.
3.2. P.gingivalis bakterijų formavimasis ant mėginių paviršiaus
Gauti rezultatai parodė, jog daugiausia P.gingivalis bakterijos kolonijas formuojančių vienetų viename mililitre (KFV/ml) buvo gauta grupėje su PMMA. Šioje grupėje gauta, jog KFV/ml vidurkis yra 3,27 x 108. Tiriamojoje grupėje su cirkonio oksido mėginiais buvo gautas
mažiausias KFV/ml vidurkis 0,72 x 108 (Lentelė Nr.2.).
Lentelė Nr. 2. P.gingivalis bakterijos (KFV/ml) bioplėvelės formavimasis ant skirtingų implanto atramoms naudojamų medžiagų.
Grupės Vidurkis (V) Standartinis nuokrypis (SN) Mediana (M) 95% Pasikliautinasis intervalas (PI) Minimumas (Min) Maksimumas (Max) 1Gr (Ti) 0,84 x 108 0,19 x 108 0,9 x 108 0,7 - 0,98 x 108 0,6 x 108 1,2 x 108 2Gr (ZrO2) 0,72 x 108 0,15 x 108 0,6 x 108 0,6 - 0,83 x 108 0,6 x 108 0,9 x 108 3Gr (PEEK) 1,14 x 108 0,61 x 108 0,9 x 108 0,7 - 1,58 x 108 0,6 x 108 2,4 x 108 4Gr (PMMA) 3,27 x 108 3,27 x 108 3,15 x 108 2,84 - 3,69 x 108 2,4 x 108 4,5 x 108
Remiantis neparametriniu Kruskal – Wallis testu, gauta, jog statistiškai reikšmingi rezultatai pasireiškė tarp PMMA grupės ir visų trijų tirtų medžiagų: cirkonio oksido, polietereterketono ir titano. Tarp trijų tiriamųjų grupių statistiškai reikšmingas skirtumas gautas tik tarp ZrO2 ir PEEK
grupių (3 pav.).
Remiantis neparametrine Spearman koreliacine analize, gauta tiesinė reikšminga koreliacija tarp gautų medžiagų šiurkštumo rodiklių ir ant šių medžiagų paviršiaus susiformavusių bakterijų kolonijų skaičiaus (4 pav.).
23
3 pav. p – reikšmės su P.gingivalis bakterijos KFV/ml pasiskirstymas tarp skirtingų tiriamų medžiagų
χ2=26,23, lls=3, p<0,001 skaičiavimai atlikti remiantis neparametriniu Kruskal-Wallis testu
*,**,***,****p<0,05 daugkartiniam palyginimui taikytas neparametrinis Mann-Whitney testas
χ2= Chi-Squere testas; lls – laisvės laipsnių skaičius; p – reikšmingumo lygmuo.
4 pav. Bakterijos P. gingivalis KFV/ml ir šiurkštumo koreliacinė analizė r=0,767, p<0,001, remiantis neparametrine Spearman koreliacine analize
Gauta tiesinė lygtis: y=0,051 + 0,04*x, kur x – medžiagos paviršiaus šiurkštumas (Ra; nm), y – KFV/ml
24
REZULTATŲ APTARIMAS
Šio tyrimo tikslas buvo ištirti bakterijos P. gingivalis kolonijų formavimąsi ant skirtingų implantų atramoms naudojamų medžiagų paviršiaus. Tyrimas buvo atliekamas in vitro sąlygomis. Tyrimui atlikti buvo pasirinkta bakterija P. gingivalis, kuri yra dažniausiai pasitaikanti anaerobinė bakterija pacientams sergantiems periimplantitu [7].
4.1. Bakterijų adhezija ant implantų atramoms naudojamų medžiagų paviršiaus
Mokslinėse publikacijose daug dėmesio skiriama titano ir cirkonio oksido medžiagų mikrobiologiniam palyginimui. Mūsų studijos rezultatai parodė, jog mažiausią bakterijų kolonijų skaičių iš visų tirtų grupių sudarė mėginiai pagaminti iš cirkonio oksido. Tačiau statistiškai reikšmingo skirtumo nebuvo gauta tiriant bakterijų kolonijų skaičių ant ZrO2 ir Ti mėginių
paviršiaus. Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp šių medžiagų nebuvo rasta ir kitose in vitro [25] ir in vivo [46, 70] publikacijose. Todėl galima teigti, jog klinikinėje praktikoje galima naudoti tiek titano, tiek cirkonio oksido medžiagas implanto atramoms gaminti, kadangi bakterijų formavimasis ant šių medžiagų paviršiaus yra labai panašus.
PEEK medžiaga vis dažniau pradedama naudoti implantų atramoms gaminti. Tačiau trūksta tyrimų, kurie padėtų sužinoti PEEK mikrobiologines savybes į kurias turime atkreipti dėmesį renkantis restauracijas ant implantų. Rasta tik viena studija, kurioje buvo lyginamas bakterijų bioplėvelės formavimasis ant PEEK ir skirtingų implantų atramoms naudojamų medžiagų titano ir cirkonio oksido. Publikacijoje skelbiama, jog lyginant titano, cirkonio oksido, PMMA ir PEEK medžiagas, gauti rezultatai parodė, jog mažiausias kiekis bakterijų buvo prisitvirtinęs prie PEEK medžiagos paviršiaus [19]. Mūsų atliktame mikrobiologiniame tyrime statistiškai reišmingi rezultatai pastebėti tarp PEEK ir ZrO2, bei tarp PEEK ir PMMA. Tiriant P.gingivalis bakterijos
kolonijų formavimąsi ant PEEK (V=1,14 x 108) ir Ti (V=0,84 x 108) medžiagų paviršiaus, statistiškai reikšmingų rezultatų nebuvo gauta. Šis rezultatas sutampa su in vivo tyrimo rezultatu, kuriame lyginant PEEK ir Ti implantų atramoms naudojamas medžiagas buvo rastas vienodas periodonto patologiją sukeliančių patogenų skaičius ant šių paviršių [71]. Tiek mūsų tyrimo, tiek prieš tai minėtų tyrimų rezultatai parodo, jog titanas ir polietereterketonas mikrobiologiniu požiūriu yra lygiavertės medžiagos ir tinkamos implantų atramoms. Diskusijos kyla dėl bakterijų adhezijos ant polietereterketono ir cirkonio oksido. Nėra daug publikacijų, kuriomis remiantis galėtume daryti tam tikras išvadas apie šių medžiagų sąveiką su burnoje sutinkamais mikroorganizmais. Tačiau šiai dienai cirkonio oksido medžiaga naudojama protezuojant ant implantų išlieka viena iš pirmaujančių tiek mikrobiologinėmis tiek estetinėmis savybėmis [72].
25 4.2. Bakterijų adhezijos priklausomybė nuo mėginių paviršiaus šiurkštumo
Mokslinėje literatūroje akcentuojama, jog atramos paviršiaus šiurkštumas daro įtaką bakterijų adhezijai, jeigu naudojamos atramos paviršiaus šiurkštumas yra 0,2 µm ir daugiau. Dauguma bakterijų yra didesnės nei 0,2 µm, todėl joms prisitvirtinti prie šiurkštesnio paviršiaus yra palankesnės sąlygos [73]. Mūsų tyrime visų medžiagų paviršiaus šiurkštumo rodikliai buvo mažesnis nei 0,2 µm (9,36 nm - 62,33 nm), todėl galėtume teigti, jog medžiagų paviršiaus šiurkštumas neturėjo daryti tiesioginės įtakos bakterijų kolonijų formavimuisi ant medžiagų paviršiaus. Tačiau susidariusių bakterijų kolonijų skaičius statistiškai reikšmingai augo ant mėginių didėjant jų šiurkštumui. Šį mūsų gautą rezultatą patvirtina in vitro tyrimas, kuriame buvo lyginami mėginiai, pagaminti iš skirtingų implantų atramoms naudojamų medžiagų: titano, cirkonio oksido ir PEEK. Šių medžiagų paviršiaus šiurkštumo rodikliai buvo mažesni nei 0,2 µm. Gauta, jog proporcingai daugiau mikroorganizmų buvo rasta ant mėginių, kurie turėjo didesnį paviršiaus šiurkštumą [19]. Tiek šios publikacijos rezultatai, tiek kitos studijos teigia, jog bakterijų adhezija gali vykti ant medžiagų, kurio paviršiaus šiurkštumas yra < 0,2 µm ir net tuo met, kai paviršiaus šiukrtumas yra išreikštas nanometrais [74, 75, 76]. Tiriant bakterijų formavimąsi ant medžiagų, kurių šiurkštumo rodikliai išreikšti nano skalėje (29 nm - 214 nm), gauta, jog paviršiaus šiurkštumas tiesiogiai koreliavo su bakterijų adhezijos gautais rezultatais [76]. Publikacijoje, kurioje buvo tiriama bakterijų kolonizacija ant skirtingų metalų lydinių (cirkonio oksido - nobio, kobalto - chromo - molibdeno, titano, nerūdijancio plieno) su skirtingu paviršiaus šiurkštumu (1,8 nm ≤ Ra ≤ 8,5 nm) buvo gauta, jog mažesnis bakterijų kolonijų formavimasis pasireiškė ant medžiagų turinčių šiurkštesnį paviršių (7,2 nm ≤ Ra ≤ 30 nm) [75]. Tačiau literatūroje vyrauja ir kitokia nuomonė. Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp mikroorganizmų sudėties ir jų kiekio esančio virš ir po dantenomis esančioje srityje nepastebima, kai naudojamos atramos, kurių paviršiaus šiurkštumas 0,2 µm (atrama iš titano) ir 0,06 µm (atrama iš keramikos). Susiformavusių bakterijų kolonijų skaičius, po 3 ir 12 mėnėsių, ant šių atramų nesiskyrė [77]. Kitoje publikacijoje buvo tiriama P. gingivalis adhezija ant titano mėginių, kurie buvo suskirtyti į keturias grupes pagal paviršiaus šiurkštumo rodiklius: labai švelnus (34,57 ± 5,79 nm), švelnus (155 ± 33,36 nm),
šiurkštus (223,24 ± 9,86 nm) ir labai šiurkštus (449,42 ± 32,97 nm). Gauti rezultati parodė, jog statistiškai mažiau bakterijos P.gingivalis kolonijų susiformavo ant labai švelnaus paviršiaus nei ant kitų trijų grupių. Tačiau statistiškai reikšmingų rezultatų nepastebėta lyginant likusias tris grupes tarpusavyje [78]. Norint tiksliau įvertinti medžiagų paviršiaus šiurkštumo įtaką bakterijų adhezijai reikėtų mėginių paviršių ištirti mikroskopu, jog galėtume tiksliai įvertinti kiek bakterinio apnašo susikaupė ant skirtingą šiurkštumą turinčių medžiagų paviršiaus.
26 Šio tyrmo metu polimetilmetakrilatą pasirinkome, nes PMMA lyginant su kitomis tyrimui naudotomis medžiagomis yra labiausiai bakterinį apnašą kaupianti medžiaga [79]. Šį teiginį patvirtina ir tai, jog mūsų tyrime didžiausią bakterijų adheziją turėjo mėginiai pagaminti iš PMMA medžiagos, kurios paviršaus šiurkštumo rezultatai buvo didžiausi (62,33 nm). Dėl didelio bakterinio apnašo kaupimosi ant PMMA medžiagos paviršiaus galimas uždegiminių procesų atsiradimas burnos gleivinėje, todėl nuolatinėms restauracijoms gaminti ši medžiaga nėra rekomenduojama [79].
Mėginiai pagaminti iš cirkonio oksido turėjo mažiausią paviršiaus šiurkštumo rodiklį (9,36 nm) bei ant šių mėginių susiformavo mažiausias mikroorganizmų kolonijų skaičius. Nors titano šiurkštumo rodiklis buvo beveik tris kartus didesnis lyginant su cirkonio oksidu ir du kartus mažesnis nei PEEK medžiagos, statistiškai reikšmingų skirtumo tiriant prisitvirtinusių bakterijų kolonijų skaičių ant šių medžiagų nebuvo pastebėta. Panašaus in vitro tyrimo metu taip pat nebuvo gauta statistiškai reikšmingų rezultatų lyginant bakterijų adheziją tarp titano (Ra = 0,059 µm) ir cirkonio oksido (Ra = 0,064 µm) medžiagų [74].
Žmogaus burnos mikroflora ir jos formavimasis yra labai kompleksinis procesas. Norint gauti tikslesnius rezultatus, kuriais būtų galima vadovautis klinikinėje praktikoje reikėtų šį tyrimą atlikti in vivo sąlygomis, kurios suteiktų mikroorganizmų rūšinę įvairovę ir sąlygas, kurios leistų formuotis pelikulei bei bakterijų bioplėvelei ant skirtingų implantų atramoms naudojamų medžiagų.
27
PADĖKA
Norėčiau padėkoti darbo vadovui Juliui Maminskui už skirtą laiką bei suteiktas žinias. Taip pat dėkoju prof. Astrai Vitkauskienei už leidimą atlikti mikrobiologinius tyrimus LSMUL KK Laboratorinės medicinos klinikoje.
INTERESŲ KONFLIKTAS
Autoriui interesų konflikto nebuvo.28
IŠVADOS
1. Paviršiaus šiurkštumas daro įtaką bakterijų adhezijai prie medžiagų paviršiaus. Kuo medžiagų paviršius šiurkštesni, tuo didesnė bakterijų adhezija.
2. Labiausiai tinkamos medžiagos naudoti atramoms ant implantų yra cirkonio oksidas ir titanas, nes šios medžiagos yra mažiausiai palankios bakterijos P. gingivalis kolonijoms augti.
3. Polimetilmetakrilatas lyginant su kitomis medžiagomis nėra tinkamas implantų atramoms naudoti, nes ant šio paviršiaus bakterijos P. gingivalis kolonijų augimas yra gausiausias.
29
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
Dirbant su kiekvienu pacientu svarbu tinkamai įvertinti esamą klinikinę situaciją burnoje ir sugebėti pasirinkti tinkamas medžiagas protezo konstrukcijai pagaminti. Protezuojant ant implantų būtina atkreipti dėmesį į restauracijos paviršiaus apdirbimą. Jeigu iš laboratorijos gauto protezo paviršius nėra tinkamai apdirbtas ir nupoliruotas, tokia restauracija nėra tinkama ir turi būti grąžinta į laboratoriją. Kadangi ant šiurkštaus paviršiaus nuolat kaupsis bakterinis apnašas, kuris skatins uždegiminių procesų atsiradimą.
Šio tyrimo metu gauti rezultatai rodo, jog titanas, cirkonio oksidas ir polietereterketonas yra tinkamos medžiagos implantų atramoms gaminti. Mažiausiai bakterinio apnašo kaupia medžiagos pagamintos iš cirkonio oksido todėl rekomeduojame naudoti restauracijas pagamintas iš cirkonio oksido dėl jo gerų mikrobiologinių savybių.
30
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Giannobile Wv, Lang Np. Are Dental Implants A Panacea Or Should We Better Strive To Save Teeth? J Dent Res. 2016; 95(1):5-6.
2. Schenk RK, Buser D. Osseointegration: a reality. Periodontol. 1998; 17:22-35.
3. Ashnagar S, Nowzari H, Nokhbatolfoghahaei H, Zedeh B. Y, Chiniforush N, Zedeh N. Ch. Laser Treatment of Peri-Implantitis. Journal of lasers in medical sience 2014; 5(4):153-162.
4. Belibasakis GN. Microbiological and immuno-pathological aspects of peri-implant diseases. Arch Oral Biol. 2014; 59(1):66-72.
5. Anitua E, Orive G, Aguirre JJ, Ardanza B, Andía I. 5-year clinical experience with BTI dental implants: risk factors for implant failure. J Clin Periodontol. 2008; 35(8):724-32.
6. Derks J, Tomsai C. Peri-implant health and disease: A systematic review of current epidemiology. J Clin Periodontol. 2015; 42(16):S158-S171.
7. Mombelli A, Mueller N, Cionca N. The epidemiology of peri-implantitis. Clinical Oral Implants Research 2012; 23(6): 67-76.
8. Lang NP, Berglundh T, Working Group 4 of Seventh European Workshop on Periodontology. Periimplant diseases: where are we now? Consensus of the Seventh European Workshop on periodontology. Journal of Clinical Periodontology 2011; 38(11):178-181.
9. Persson GR, Renvert S. Cluster of bacteria associated with peri-implantitis. Clinical Implant Dentistry and Related Research 2014; 16(6):783-793.
10. Tribble GD, Kerr JE, Wang BY. Genetic diversity in the oral pathogen Porphyromonas gingivalis: molecular mechanisms and biological consequences. Future Microbiology 2013; 8(5):607-620. 11. Belibasakis GN, Charalampakis G, Bostanci N, Stadlinger B. Peri-implant
infections of oral biofilm etiology. Adv Exp Med Biol. 2015; 830:69-84.
12. How KY, Song KP, Chan KG. Porphyromonas gingivalis: An Overview of Periodontopathic Pathogen below the Gum Line. Front Microbiol. 2016; 9:7-53.
13. Elter C, Heuer W, Demling A, Hannig M, Heidenblut T, Bach F W, Stiesch-Scholz M. Supra- and subgingival biofilm formation on implant abutments with different surface characteristics. International Journal of Oral and Maxillofacial Implants 2008; 23(2):327-34.
14. de Avila ED, Avila-Campos MJ, Vergani CE, Spolidorio DM, Mollo Fde AJr. Structural and quantitative analysis of a mature anaerobic biofilm on different implant abutment surfaces. J Prosthet Dent. 2016; 115(4):428-36.
15. Bidra AS, Rungruanganunt P. Clinical outcomes of implant abutments in the anterior region: a systematic review. J Esthet Restor Dent. 2013; 25(3):159-76.
31 Dental Materials 2012; 28(12):1280-1283.
17. Silthampitag P, Chaijareenont P, Tattakorn K, Banjongprasert C, Takahashi H, Arksornnukit M. Effect of surface pretreatments on resin composite bonding to PEEK. Dent Mater J. 2016;35(4):668-74.
18. Stawarczyk B, Jordan P, Schmidlin PR, Roos M, Eichberger M, Gernet W, Keul C. PEEK surface treatment effects on tensile bond strength to veneering resins. J Prosthet Dent. 2014; 112(5):1278-88.
19. Hahnel S, Wieser A, Lang R, Rosentritt M. Biofilm formation on the surface of modern implant abutment materials. Clin Oral Implants Res. 2015; 26(11):1297-301.
20. Koldsland OC, Scheie AA, Aass AM. Prevalence of implant loss and the influence of associated factors. J Periodontol. 2009; 80(7):1069-75.
21. Faggion CM. Jr, Listl S, Fruhauf N, Chang HJ, Tu Y-K. A systematic review and Bayesian network meta-analysis of randomized clinical trials on non-surgical treatments for peri-implantitis. Journal of clinical periodontology 2014; 41(10):1015-1025.
22. Smeets R, Henningsen A, Jung O, Heiland M, Hammacher Ch, Stein J. M. Definition, etiology, prevention and treatment of peri-implantitis. Head & Face Medicine 2014; 3:10-34.
23. Renvert S, Polyzois IN. Clinical approaches to treat peri-implant mucositis and peri-implantitis. Periodontology 2000. 2015; 68(1):369-404.
24. Valderrama P, Blansett JA, Gonzalez M, Gantu M, Wilson Th. Detoxification of Implant Surfaces Affected by Peri-Implant Disease: An Overview of Non-surgical Methods.The open dentistry journal 2014; 16(8):77-84.
25. Ha-Young Kim, In-Sung Yeo, Jai-Bong Lee, Sung-Hun Kim, Dae-Joon Kim, Jung-Suk Han. Initial in vitro bacterial adhesion on dental restorative materials. Int J Artif Organs 2012; 35(10):773-779. 26. Marsh PD, Martin MV. Oral Microbiology, 4th ed. Oxford: Wright, 1999.
27. de Avila ED, de Molon RS, Palomari Spolidorio DM, de Assis Mollo FJr. Implications of Surface and Bulk Properties of Abutment Implants and Their Degradation in the Health of Periodontal Tissue. Materials 2013; 6(12):5951-5966.
28. de Avila ED, de Molon RS, Vergani CE, de Assis Mollo J, Salih FV. The Relationship between Biofilm and Physical-Chemical Properties of Implant Abutment Materials for Successful Dental Implants. Materials 2014; 7(5):3651-3662.
29. Moons P, Michiels CW, Aertsen A. Bacterial interactions in biofilms, Critical reviews in microbiology. Crit Rev Microbiol. 2009; 35(3):157-68.
30. Paster BJ, Olsen I, Aas JA, Dewhirst FE. The breadth of bacterial diversity in the human periodontal pocket and other oral sites. Periodontol 2000. 2006; 42:80-7.
32 gingival tissues: a pilot study. J Periodontol. 2004; 75(11):1486-92.
32. Silva N, Abusleme L, Bravo D, Dutzan N, Garcia-sesnich J, Vernal R, Hernández M. Host response mechanisms in periodontal diseases. J appl oral sci. 2015; 23(3):329-55.
33. Ammann TW, Belibasakis GN, Thurnheer T. Impact of early colonizers on in vitro subgingival biofilm formation. PLoS One. 2013; 8(12):e83090.
34. Wilson TG Jr, Valderrama P, Rodrigues DB. The case for routine maintenance of dental implants. J Periodontol. 2014; 85(5):657-60.
35. Rutkunas V, Bukelskiene V, Sabaliauskas V, Balciunas E, Malinauskas M, Baltriukiene D. Assessment of human gingival fibroblast interaction with dental implant abutment materials. J Mater Sci Mater Med. 2015; 26(4):169.
36. Zembic A, Kim S, Zwahlen M, Kelly JR. Systematic Review of the Survival Rate and Incidence of Biologic, Technical, and Esthetic Complications of Single Implant Abutments Supporting Fixed Prostheses. Int J Oral Maxillofac Implants 2014; 29(2):99-116.
37. Linkevicius T, Vaitelis J. The effect of zirconia or titanium as abutment material on soft peri-implant tissues: a systematic review and meta-analysis. Clin Oral Implants Res. 2015; 26(11):139-47.
38. Linkevicius T, Vindasiute E, Puisys A, Linkeviciene L, Maslova N, Puriene A. The influence of the cementation margin position on the amount of undetected cement. A prospective clinical study. Clinical Oral Implants Research 2013; 24(1):71-76.
39. Kohal RJ, Bächle M, Att W, Chaar S, Altmann B, Renz A, Butz F. Osteoblast and bone tissue response to surface modified zirconia and titanium implant materials. Dent Mater. 2013; 29(7):763-76.
40. Bollen CM, Lambrechts P, Quirynen M. Comparison of surface roughness of oral hard materials to the threshold surface roughness for bacterial plaque retention: a review of the literature. Dent Mater. 1997; 13(4):258-69.
41. Niinomi M. Mechanical biocompatibilities of titanium alloys for biomedical applications. J Mech Behav Biomed Mater. 2008; 1(1):30-42.
42. Wadhawani CPK, O’Brien R, Kattadiyil MT, Chung K-H. Laboratory technique for coloring titanium abutments to improve esthetics. J Prosthet Dent. 2016; 115(4):409-11.
43. Hisbergues M, Vendeville S, Vendeville P. Zirconia: Established facts and perspectives for a biomaterial in dental implantology. J Biomed Mater Res B Appl Biomater. 2009 ;88(2):519-29. 44. Scotti, R.; Kantorski, K.Z.; Monaco, C.; Valandro, L.F.; Ciocca, L.; Bottino, M.A. SEM evaluation
of in situ early bacterial colonization on a Y-TZP ceramic: A pilot study. Int. J. Prosthodont. 2007; 20(4):419–422.
33 bacterial colonization and soft tissue health around zirconia and titanium abutments: An in vivo study in man. Clin. Oral Implants Res. 2011; 22:571–577.
46. do Nascimento C, da Rocha Aguiar C, Pita MS, Pedrazzi V, de Albuquerque RF Jr, Ribeiro RF. Oral Biofilm Formation on the Titanium and Zirconia Substrates. Microsc Res Tech. 2013; 76(2):126-32.
47. Salihoglu, U.; Boynuegri, D.; Engin, D.; Duman, A.N.; Gokalp, P.; Balos, K. Bacterial adhesion and colonization differences between zirconium oxide and titanium alloys: An in vivo human study. Int. J. Oral Maxillofac Implants 2011; 26(1):101–107.
48. Morton D, Chen ST, Martin WC, Levine RA, Buser D. Consensus statements and recommended clinical procedures regarding optimizing esthetic outcomes in implant dentistry. Int J Oral Maxillofac Implants 2014; 29:216-20.
49. Bidra AS, Rungruanganunt P. Clinical outcomes of implant abutments in the anterior region: a systematic review. J Esthet Restor Dent. 2013; 25(3):159-76.
50. Barwacz CA, Stanford CM, Diehl UA, Qian F, Cooper LF, Feine J, McGuire M. Electronic assessment of peri-implant mucosal esthetics around three implant-abutment configurations: a randomized clinical trial. Clin Oral Implants Res. 2016; 27(6):707-15.
51. Jalalian E, Shahbaz NM, Shafiee E, Nourizadeh A, Nargesi RA, Ayremlou S. Adhesion of Streptococcus mutans to Zirconia, Titanium Alloy and some other Restorative Materials: “An in-vitro Study”. Advances in Bioscience and Clinical Medicine 2015; 3(2):13-20.
52. Nascimento Cd, Pita MS, Santos ES, Monesi N, Pedrazzi V, Albuquerque RF Jr, Ribeiro RF. Microbiome of titanium and zirconia dental implants abutments. Dent Mater 2016; 32(1):93-101 53. Tawse-Smith A, Ma S, Duncan WJ, Gray A, Reid MR, Rich AM. Implications of Wear at the
Titanium-Zirconia Implant-Abutment Interface on the Health of Peri-implant Tissues. Int J Oral Maxillofac Implants. 2017; 7.
54. Al-Ahmad A, Wiedmann-Al-Ahmad M, Faust J, Bachle M, Follo M, Wolkewitz M, Hannig C, Hellwig E, Carvalho C, Kohal R. Biofilm formation and composition on different implant materials in vivo. J. Biomed. Mater. Res. B Appl. Biomater. 2010; 95(1):101-9.
55. Liebermann A, Wimmer T, Schmidlin PR, Scherer H, Löffler P, Roos M, Stawarczyk B. Physicomechanical characterization of polyetheretherketone and current esthetic dental CAD/CAM polymers after aging in different storage media. J Prosthet Dent. 2016; 115(3):321-328.
56. Fuhrmann G1, Steiner M2, Freitag-Wolf S3, Kern M2. Resin bonding to three types of polyary- letherketones (PAEKs) – Durability and influence of surface conditioning. Dental Materials. 2014; 30(3):357-363.
57. Koutouzis T, Richardson J, Lundgren T. Comparative soft and hard tissue responses to titanium and polymer healing abutments. J Oral Implantol. 2011; 37(1):174-182.
34 58. Tannous F, Steiner M, Shahin R, Kern M. Retentive forces and fatigue resistance of thermoplastic
resin clasps. Dent Mater. 2012; 28(3):273-278.
59. Costa-Palau S, Torrents-Nicolas J, Brufau-de Barbera M, Cabratosa-Termes J. Use of polyetheretherketone in the fabrication of a maxillary obturator prosthesis: a clinical report. J Prosthet Dent. 2014; 112(3):680-2.
60. Stawarczyk B, Keul C, Beuer F, Roos M, Schmidlin PR. Tensile bond strength of veneering resins to PEEK: impact of different adhesives. Dent Mater J. 2013; 32(3):441-8.
61. Kurtz SM, Devine JN. PEEK biomaterials in trauma, orthopedic, and spinal implants. Biomaterials 2007; 28(32):4845-4869.
62. Maekawa M, Kanno Z, Wada T, Hongo T, Doi H, Hanawa T, et al. Mechanical properties of orthodontic wires made of super engineering plastic. Dent Mater J. 2015; 34(1):114-9.
63. Kolbeck C, Sereno M, Rosentritt M, Handel G. Biofilm formation on polyetheretherketone surfaces and cleaning options. IADR Seattle 2013 No. 2353.
64. Stawarczyk B, Eichberger M, Uhrenbacher J, Wimmer T, Edelhoff D, Schmidlin PR. Three-unit reinforced polyetheretherketone composite FDPs: Influence of fabrication method on load-bearing capacity and failure types. Dent Mater J. 2015; 34(1):7-12.
65. Amoroso PF1, Adams RJ, Waters MG, Williams DW. Titanium surface modification and its effect on the adherence of Porphyromonas gingivalis: an in vitro study. Clin Oral Implants Res. 2006; 17(6):633-7.
66. Barbour ME, O'Sullivan DJ, Jenkinson HF, Jagger DC. The effects of polishing methods on surface morphology, roughness and bacterial colonisation of titanium abutments. J Mater Sci Mater Med.
2007; 18(7):1439-47.
67. Xavier JG, Geremias TC, Montero JF, Vahey BR, Benfatti CA, Souza JC, Magini RS, Pimenta AL. Lactam inhibiting Streptococcus mutans growth on titanium. Mater Sci Eng C Mater Biol Appl.
2016; 68(1):837-41.
68. Miura T, Egawa M, Ito T, Eguro T, Tanabe K, Yo- shinari M. Debridement Effect on Periodontal Pathogen Porphyromonas gingivalis Cultured on Titanium by Application of Atmospheric-Pressure Plasma. J. Biomedical Science and Engineering. 2017; 10(2):51-59.
69. Kuula H, Könönen E, Lounatmaa K, Konttinen YT, Könönen M. Attachment of Oral Gram-negative Anaerobic Rods to a Smooth Titanium Surface:An Electron Microscopy Study. Int J Oral Maxillofac Implants. 2004; 19(6):803-9.
70. de Oliveira GR, Pozzer L, Cavalieri-Pereira L, de Moraes PH, Olate S, de Albergaría Barbosa JR. Bacterial adhesion and colonization differences between zirconia and titanium implant abutments: an in vivo human study. J Periodontal Implant Sci. 2012; 42(6):217-23.
35 71. Volpe S, Verrochi D, Andersson P, Gottlow J & Sennerby L. Comparison of early bacterial colonization of peek and titanium healing abutments using real-time PCR. Applied Osseointegration Research. 2008; 6(2):54-56.
72. Souza JC, Mota RR, Sordi MB, Passoni BB, Benfatti CA, Magini RS. Biofilm Formation on Different Materials Used in Oral Rehabilitation. Braz Dent J. 2016; 27(2):141-7
73. de Avila ED, de Molon RS, Lima BP, Lux R, Shi W, Junior MJ, Spolidorio DM, Vergani CE, de Assis Mollo Junior F. Impact of Physical Chemical Characteristics of Abutment Implant Surfaces on Bacteria Adhesion. J Oral Implantol. 2016; 42(2):153-8.
74. Lee BC, Jung GY, Kim DJ, Han JS. Initial bacterial adhesion on resin, titanium and zirconia in vitro. J Adv Prosthodont. 2011; 3(2):81-4.
75. Yoda I, Koseki H1, Tomita M, Shida T, Horiuchi H, Sakoda H, Osaki M. Effect of surface
roughness of biomaterials on Staphylococcus epidermidis adhesion. BMC Microbiol. 2014; 14(2):234.
76. Xing R, Lyngstadaas SP, Ellingsen JE, Taxt-Lamolle S, Haugen HJ. The influence of surface nanoroughness, texture and chemistry of TiZr implant abutment on oral biofilm accumulation. Clin. Oral Impl. Res. 2014;26(6):649–656.
77. Bollen CM, Papaioanno W, Van Eldere J, Schepers E, Quirynen M, van Steenberghe D. The influence of abutment surface roughness on plaque accumulation and peri-implant mucositis. Clin Oral Implants Res. 1996; 7(3):201-11.
78. Pier-Francesco A, Adams RJ, Waters MGJ, Williams DW. Titanium surface modification and its effect on the adherence of Porphyromonas gingivalis: an in vitro study. Clin. Oral Impl. Res. 2006; 17(6):633–637.
79. Dantas LC, da Silva-Neto JP, Dantas TS, Naves LZ, das Neves FD, da Mota AS. Bacterial Adhesion and Surface Roughness for Different Clinical Techniques for Acrylic Polymethyl Methacrylate. Int J Dent. 2016; 2016:8685796.
