Ieva Arulytė
5 kursas, 7 grupė
KONUSINĖS PROTEZŲ FIKSACIJOS BŪDAS ANT
IMPLANTŲ IR JOS GALIMYBĖS ŠIUOLAIKĖJE
ODONTOLOGIJOJE
Baigiamasis magistro darbasDarbo vadovas Dr. Gediminas Skirbutis
Kaunas, 2020
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS
DANTŲ IR ŽANDIKAULIŲ ORTOPEDINĖS ODONTOLOGIJOS KLINIKA
KONUSINĖS PROTEZŲ FIKSACIJOS BŪDAS ANT IMPLANTŲ IR JOS GALIMYBĖS ŠIUOLAIKĖJE ODONTOLOGIJOJE
Baigiamasis magistro darbas
Darbą atliko
magistrantas ...(parašas) Darbo vadovas... (parašas) Ieva Arulytė, 5 kursas, 7 grupė dr. Gediminas Skirbutis
(vardas pavardė, kursas, grupė) (mokslinis laipsnis, vardas pavardė)
20…m. ………. 20…m. ……….
(mėnuo, diena) (mėnuo, diena)
Kaunas,
2020
DARBAS ATLIKTAS DANTŲ IR ŽANDIKAULIŲ ORTOPEDINĖS ODONTOLOGIJOS KLINIKOJE
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „KONUSINĖS PROTEZŲ FIKSACIJOS BŪDAS ANT IMPLANTŲ IR JOS GALIMYBĖS ŠIUOLAIKĖJE ODONTOLOGIJOJE“. 1. Yra atliktas mano pačios.
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą. Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
2020 04 30 Ieva Arulytė
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas) PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS
TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
2020 04 30 Ieva Arulytė
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO
Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
2020 04 30 Ieva Arulytė
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE, INSTITUTE)
Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
(aprobacijos data ) (katedros (klinikos, instituto) vedėjo (-os) (vadovo (-ės)) (parašas) vardas, pavardė)
Baigiamojo darbo recenzentas
Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
(vardas, pavardė) (parašas)
Baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
KLINIKINIO–EKSPERIMENTINIO BAIGIAMOJO MAGISTRINIO DARBO VERTINIMO LENTELĖ
Įvertinimas: ... Recenzentas:
... (mokslinis laipsnis, vardas, pavardė)
Recenzavimo data: ... Eil.
Nr. BMD dalys BMD vertinimo aspektai
BMD reikalavimų atitikimas ir įvertinimas Taip Iš dalies Ne
1.
Santrauka (0,5 balo)
Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo
turinį bei reikalavimus? 0,2 0,1 0 2. Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo
turinį bei reikalavimus? 0,2 0,1 0 3. Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0 4.
Įvadas, tikslas, uždaviniai
(1 balas)
Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas,
aktualumas ir reikšmingumas? 0,4 0,2 0 5.
Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota
problema, hipotezė, tikslas ir uždaviniai? 0,4 0,2 0 6. Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje susiję? 0,2 0,1 0 7.
Literatūros apžvalga (1,5 balo)
Ar pakankamas autoriaus susipažinimas su kitų mokslininkų darbais Lietuvoje ir pasaulyje?
0,4 0,2 0
8.
Ar tinkamai aptarti aktualiausi kitų mokslininkų tyrimai, pateikti svarbiausi jų rezultatai ir išvados?
0,6 0,3 0
9.
Ar apžvelgiama mokslinė literatūra yra pakankamai susijusi su darbe nagrinėjama problema?
0,2 0,1 0
10.
Ar autoriaus sugebėjimas analizuoti ir sisteminti mokslinę literatūrą yra pakankamas?
11.
Medžiaga ir metodai (2 balai)
Ar išsamiai paaiškinta darbo tyrimo metodika, ar ji tinkama iškeltam tikslui pasiekti?
0,6 0,3 0
12.
Ar tinkamai sudarytos ir aprašytos imtys, tiriamosios grupės; ar tinkami buvo atrankos kriterijai?
0,6 0,3 0
13.
Ar tinkamai aprašytos kitos tyrimo medžiagos ir priemonės (anketos, vaistai, reagentai, įranga ir pan.)?
0,4 0,2 0
14.
Ar tinkamai aprašytos statistinės programos, naudotos duomenų analizei, formulės, kriterijai, kuriais vadovautasi įvertinant statistinio patikimumo lygmenį?
0,4 0,2 0
15.
Rezultatai (2 balai)
Ar tyrimų rezultatai išsamiai atsako į
iškeltą tikslą ir uždavinius? 0,4 0,2 0 16. Ar lentelių, paveikslų pateikimas atitinka
reikalavimus? 0,4 0,2 0 17. Ar lentelėse, paveiksluose ir tekste
kartojasi informacija? 0 0,2 0,4 18. Ar nurodytas duomenų statistinis
reikšmingumas? 0,4 0,2 0 19. Ar tinkamai atlikta duomenų statistinė analizė? 0,4 0,2 0 20.
Rezultatų aptarimas (1,5 balo)
Ar tinkamai įvertinti gauti rezultatai (jų svarba, trūkumai) bei gautų duomenų patikimumas?
0,4 0,2 0
21.
Ar tinkamai įvertintas gautų rezultatų santykis su naujausiais kitų tyrėjų duomenimis?
0,4 0,2 0 22. Ar autorius pateikia rezultatų
interpretaciją? 0,4 0,2 0 23.
Ar kartojasi duomenys, kurie buvo pateikti kituose skyriuose (įvade, literatūros
apžvalgoje, rezultatuose)? 0 0,2 0,3 24.
Išvados (0,5 balo)
Ar išvados atspindi baigiamojo darbo
temą, iškeltus tikslus ir uždavinius? 0,2 0,1 0 25.
Ar išvados pagrįstos analizuojama
26. Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0 27.
Literatūros sąrašas (1 balas)
Ar bibliografinis literatūros sąrašas
sudarytas pagal reikalavimus? 0,4 0,2 0 28.
Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra teisingos; ar teisingai ir
tiksliai cituojami literatūros šaltiniai? 0,2 0,1 0 29.
Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo tinkamas moksliniam darbui?
0,2 0,1 0
30.
Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų, sudaro ne mažiau nei 70 % šaltinių, o ne senesni kaip 5 metų – ne mažiau kaip 40 %?
0,2 0,1 0
Papildomi skyriai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių
31. Priedai Ar pateikti priedai padeda suprasti
nagrinėjamą temą? + 0,2 + 0,1 0 32. Praktinės
rekomendacijos
Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos ir ar jos susijusios su gautais rezultatais?
+ 0,4 + 0,2 0
Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas mažina balų skaičių
33.
Bendri reikalavimai
Ar pakankama darbo apimtis (be
priedų) 15–20 psl. (- 2 balai) <15 psl. (- 5 balai) 34. Ar darbo apimtis dirbtinai
padidinta? - 2 balai - 1 balas 35.
Ar darbo struktūra atitinka baigiamojo darbo rengimo reikalavimus?
- 1 balas - 2 balai
36.
Ar darbas parašytas taisyklinga kalba, moksliškai, logiškai, lakoniškai?
- 0,5 balo - 1 balas 37. Ar yra gramatinių, stiliaus,
kompiuterinio raštingumo klaidų? - 2 balai - 1 balas 38.
Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas, struktūrinių dalių apimties subalansuotumas?
- 0,2 balo - 0,5 balo 39. Plagiato kiekis darbe > 20 %
40.
Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir puslapių numeracija) atitinka darbo struktūrą ir yra tikslus?
- 0,2 balo - 0,5 balo
41.
Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir poskyrių pavadinimai?
- 0,2 balo - 0,5 balo
42.
Ar buvo gautas (jei buvo reikalingas) Bioetikos komiteto leidimas?
- 1 balas 43.
Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių terminų ir santrumpų paaiškinimai? - 0,2 balo - 0,5 balo 44. Ar darbas apipavidalintas kokybiškai (spausdinimo, vaizdinės medžiagos, įrišimo kokybė)?
- 0,2 balo - 0,5 balo
*Iš viso (maksimumas 10 balų):
*Pastaba: surinktų balų suma gali viršyti 10 balų. Recenzento pastabos: ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ Recenzento vardas, pavardė Recenzento parašas
TURINYS
1. SANTRAUKA………10 2. SUMMARY………11 3. SANTRUMPOS………..12 4. ĮVADAS………..13 5. LITERATŪROS APŽVALGA………...14 6. MEDŽIAGA IR METODAI………17 7. REZULTATAI……….18 8. REZULTATŲ APTARIMAS………..22 9. IŠVADOS………25 10. PADĖKA……….26 11. INTERESŲ KONFLIKTAS………27 12. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS………..28 13. LITERATŪROS SĄRAŠAS………...29 14. PRIEDAI………..33SANTRAUKA
Problemos aktualumas ir darbo tikslas. Atlikti eksperimentinį tyrimą, atsižvelgiant į išvadas, padarytas po literatūros apžvalgos apie konusinę fiksaciją fiksuotiems dantų protezams analizės. Palyginti titaninių ir iš PEEK medžiagos pagamintų konusinių atramų fiksavimo jėgas. Nustatyti, kurio tipo konusinė atrama yra optimaliausia naudoti fiksuotų protezų fiksacijai.
Medžiaga ir metodai. Šiame darbe pateikiama egzistuojančios literatūros apžvalga apie konusinės fiksacijos būdą. Kartu Kauno Technologijos Universiteto laboratorijoje buvo atliekami in vitro bandymai naudojant Instron ElectroPuls E10000 Liner-Torsion testavimo mašiną. Matuota, kokio dydžio atplėšimo jėgą gali išlaikyti konusinė jungtis.
Rezultatai. Iš titano pagamintos konusinės atramos pasižymėjo geresniu laikomumu lyginant su atramomis, pagamintomis iš PEEK medžiagos. Į tyrimą buvo įtrauktos 4 grupės konusinių atramų, besiskiriančių tarpusavyje jungties ilgiu. Pirmojoje grupėje buvo 3 mm titaninės atramos, antrojoje 5 mm titaninės, trečiojoje 7 mm titaninės, o ketvirtoje grupėje 7 mm iš PEEK medžiagos pagamintos atramos. Pirmosios grupės atplėšimo rezultatų vidurkis buvo 82,03 N , po to konusinė jungtis neišlaikė. Antrosios, trečiosios grupės vidurkis buvo atitinkamai 115,93 N, 165,47 N , po to detalės atsicementavo, konusinė jungtis nutrūko ties 162,83 N jėga. Ketvirtos grupės rezultatai buvo mažiausi, vidurkis 71,91 N.
Išvados. Tyrimo rezultatai rodo, kad yra statistiškai reikšmingas skirtumas (F=11,51, p < 0.001) vertinant pagal laikomumą tarp konusinių atramų ilgio ir medžiagos, iš kurios jos pagamintos.
SUMMARY
Relevance of the problem and aim of the work. To conduct and provide relevant experiments according to the conclusions made after literature review of conical fixation for fixed dental prosthesis, comparing retention forces of titanium and PEEK material conical caps within examination of conical retention‘s reliability in general obtaining our own results. To determine which type of conical cap is most suitable for dental prosthesis fixation regarding the results of our experiment .
Material and methods. A brief literature review about conical fixation was included in this paper. An experiment was carried out in Kaunas University of Technology using Instron ElectroPuls E10000 Linear-Torsion testing machine designed for dynamic and static testing on a wide range of materials and components to measure how much of the stretching force conometric fixation can withstand.
Results. Conometric caps made of titanium showed higher retention forces comparing to caps made of PEEK material. There were 4 groups of conometric caps which differentiated in junction lengths. Group I had 3 mm titanium conometric cap, Group II Ti 5 mm, Group III Ti 7 mm and Group IV had 7 mm conometric cap made of PEEK material. Group I showed an average retention of 82,03 N (approximately 8 kg) until the conical junction failed; Group II and Group III scored an average of 115,93 N (approx. 11,5 kg) and 165,47 N (approx. 16,5 kg), respectively, the conical junction withstood a force of 162,83 N. Group IV scored lowest – an average of 71,91 N (approx. 7,2 kg).
Conclusion.The results of the experiment show that there is a statistically significant difference (F=11,51, p < 0.001) regarding retention between different junction lengths of the conometric caps and the material they are made of.
SANTRUMPOS
Kg - kilogramas N – niutonas PEEK - polietereterketonas Ti - titanas13
ĮVADAS
Šiuolaikėje odontologijoje yra keli protezų fiksacijos ant implantų būdai: cementavimas, prisukimas, atramos prisukimas - vainikėlio cementavimas ir konusinis fiksavimas. Tiek cementuojami, tiek prisukami protezai ant implantų turi tam tikrų trūkumų. Įrodyta, kad nepašalintas cementas didina periimplantito riziką [1], o vidinių varžtelių atsipalaidavimai yra antra pagal dažnumą dantų implantų nesėkmės priežastis [2]. Pasirenkant konusinę jungtį protezų fiksacijai ant dantų implantų nereikalinga cementavimo procedūra, o protezo jungčiai su implantu nenaudojamas varžtelis. Konuso tipo jungtis buvo išrasta amerikiečių mokslininko Stephen A. Morse 1864 metais siekiant kuo patikimiau sujungti du besisukančius komponentus [3]. Dantų implantologijoje, kūgio formos atrama (patrica) yra sujungta su kūgio formos ertme implante (matrica). Ši į implanto vidų nusitęsianti smailėjanti ertmė sukuria stiprią trintį tarp dviejų struktūrų paviršiaus dėl paralelaus palinkimo. Tikslus palinkimo kampas priklauso nuo mechaninių medžiagų savybių. Anot S. A. Morse jis varijuoja nuo 5o iki 18o. Mechaniniu požiūriu, kuo kampas yra mažesnis, tuo didesnį struktūrų
stabilumą galime užtikrinti [3, 4].
Konusinės jungties panaudojimas tarp implantų atramos ir protezo turi šiuos privalumus: protezo fiksacijai nereikalingas vidinis varžtelis ar cementavimo procedūra, paprasta priežiūra ir palanki podanteninė protezo ribų padėtis. Šiuo metu vienas žinomiausių konusinės fiksacijos pasekėjų yra gydytojas odontologas Marco Degidi, kuris savo mokslinėse publikacijose nurodo 88.2% šio tipo fiksacijos sėkmę ir 97.4% išgyvenamumą 5 metų laikotarpyje [5].
Darbo tikslas. Nustatyti, kokio tipo konusinė atrama yra optimaliausia naudoti fiksuotų protezų ant dantų implantų fiksacijai.
Darbo uždaviniai:
1. In vitro ištirti, kokį laikomumą turi iš skirtingų medžiagų pagamintos konusinės atramos. 2. Palyginti tarpusavyje titanines ir PEEK medžiagos atramas.
14
LITERATŪROS APŽVALGA
Protezavimo ant dantų implantų planavimui įtakos gali turėti keli veiksniai, tokie kaip estetika, ekonominės galimybės ar rizikos faktoriai. Literatūroje yra apžvelgiama nemažai tiek cementuojamų, tiek prisukamų dantų protezų privalumų ir trūkumų. Ilgą laiką buvo manoma, kad statistiškai reikšmingo skirtumo tarp šių dviejų protezų tipų nėra. Tiek Vigolo su kolegomis 2012 – ųjų studijoje, tiek Wittneben ir kt. 2014 metų retrospektyviajame tyrime, trukusiame 10 metų gavo panašius klinikinius cementuojamų ir prisukamų protezų rezultatus [6, 7]. Egzistuoja tam tikros rekomendacijos, padedančios gydytojui odontologui nuspręsti, kokio tipo protezą rinktis pagal estetinius reikalavimus, atstumą iki antagonisto ir vainikėlio ribas dantenų atžvilgiu [8]. Nors atlikta ir daugiau panašių mokslinių tyrimų, protezo tipo pasirinkimas vis dar aktualus klausimas gydytojui odontologui ir dėl mokslu pagrįstų gairių stokos didžiausią įtaką tam daro individualus gydytojo požiūris [8].
Keli iš kriterijų, kuriuos galime taikyti renkantis protezo rūšį yra šie: estetika, biologinis suderinamumas, techniniai parametrai ir galimybė protezą išardyti.
Pagrindinis prisukamo protezo privalumas yra tai, kad galime jį nusukti nuo implanto nepažeidžiant protezo vientisumo. Restauracijos okliuziniame paviršiuje esanti anga užtikrina tikslų priėjimą prie implanto vidinio varžtelio [9]. Prisukamą protezą taip pat galime giliau panardinti į dantenas, o dėl to, kad nenaudojamas cementas, nėra minkštųjų audinių dirginimo [10]. Vis dėlto tam tikrose klinikinėse situacijose neįmanoma įsriegti implanto taisyklingoje pozicijoje, todėl proteze esanti varžtelio anga atsiveria prieanginėje burnos ertmės pusėje [11]. Vienas iš tokios problemos sprendimo būdų yra kampinių atramų panaudojimas. Tokios atramos yra techniškai komplikuotos ir brangios. Be to, naudojant prisukamus protezus, antrinis varžtelis turi būti prisukamas mažesne jėga, o tai didina jo atsipalaidavimo riziką.
Vainikėlio cementavimas yra geriau pažįstama procedūra gydytojui odontologui, panašesnė į tokią, kuri atliekama ant natūralių dantų ir dėl šios priežastis yra dažniau pasirenkama protezuojant ant dantų implantų [12]. Nuolatinio ar laikino vainikėlio cementavimas ant implanto, kurio jungtis su atrama yra sulig kortikaliniu kaulo sluoksniu, turėtų būti atliekamas itin akylai, tačiau, anot T. Linkevičiaus, visiško cemento pertekliaus pašalinimo tokiu atveju užtikrinti negalime [12]. Rekomenduojama pozicionuoti atramos ribas sulig dantenomis ar virš jų protezuojant galinėse burnos ertmės srityse bei 1 – 1,5 mm po dantenomis estetinėje zonoje [13]. Kitu atveju, negalima užtikrinti pakankamo cemento likučių pašalinimo po cementuojamų restauracijų ant implantų atidavimo.
Aplink 81 % implantų, kurie buvo protezuoti cementuojamais vainikėliais ir turėjo klinikinių ir radiologinių periimplantito požymių, buvo rasta cemento likučių [14]. Pacientams, kurie sirgę
15 periodontitu, cemento likučiai aplink implantą kelė didesnę riziką periimplantito vystymuisi nei pacientams, kurie neturėję periodonto infekcijos [10].
Egzistuojančioje literatūroje apie technines prisukamų ir cementuojamų protezų komplikacijas esti prieštaringų nuomonių [6, 7, 15]. 2014 – aisiais atliktoje sisteminėje apžvalgoje Wittneben ir kt. išsiaiškino, jog penkerių metų laikotarpyje cementuojamų protezų sėkmė siekė 96,03 %, o prisukamų 95,55 % ir šis skirtumas nebuvo statistiškai reikšmingas. Bendras techninių komplikacijų dažnis buvo statistiškai didesnis cementuojamų protezų grupėje. Keramikos skilimai dažniau pasitaikė prisukamų protezų grupėje, o atramos atsilaisvinimai cementuojamų [16]. Biologinės komplikacijos taip pat statistiškai dažniau pasitaikė cementuojant vainikėlius ant dantų implantų, nepriklausomai nuo cemento tipo. Fistulės susiformavimas, supūliavimas statistiškai dažniau pasitaikė cementuojamų restauracijų ant implantų grupėje, tačiau tokios komplikacijos kaip kaulo rezorbcija (> 2 mm), periimplantitas, mukozitas, recesijos ar implanto netekimas statistiškai nesiskyrė tarp šių dviejų grupių [16].
Kiek kitokios nuomonės buvo autoriai 2018 metais atliktoje sisteminėje apžvalgoje su metaanalize, kurios rezultatai: kad tiek trumpo laikotarpio klinkinėse studijose (iki 5 – erių metų), tiek ilgesnio laikotarpio studijose (daugiau nei 5 – erių metų), buvo pastebėtas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp pasitaikančių komplikacijų dažnio: mažiau su laikomumu susijusių komplikacijų buvo cementuojamų protezų grupėje[15]. Trumpo laikotarpio studijose cementuojamų protezų grupėje atsicementavimo dažnis siekė 0 – 15,74 %, o vidinio varžtelio atsilaisvinimo atvejų skaičius siekė 0 % - 46,66 %. Ilgesnio laikotarpio studijose atitinkamai: 0 % - 23,72 % ir 0 % - 50 % [15].
Apie konusinės fiksacijos tarp implanto atramos ir protezo galimybes literatūroje nėra nagrinėta daug, tačiau in vivo trumpalaikių tyrimų yra. 2016 – aisiais metais atliktame perspektyviajame Degidi ir kt. tyrime autorius priėjo išvadą, kad daliniai laikini dantų protezai, sutvirtinti titano sija ir fiksuoti momentiškai po implantacijos konusinės fiksacijos būdu yra sėkmingas, ekonomiškai palankus sprendimas pacientui. Po 3 metų stebėjimo protezų atsidalinimo neužfiksuota [17].
2018 – aisiais metais to paties autoriaus atliktame tyrime buvo tirta konusinės fiksacijos laikomumas implantus protezuojant monolitiniais 3 vienetų cirkonio tiltais. Po penkerių metų stebėjimo, tyrimas pasiekė 88,2 % sėkmę: nė vienas iš tiltų neatsilaisvino, dantenų uždegimo ar infekcijos atvejų aplink implantus nebuvo,, tačiau vienas fiksuotas protezas (0,76%) po 41 mėnesio skilo [5].
2019 – aisiais metais atliktame tyrime, buvo vertinamos konusinės fiksacijos galimybės protezuojant implantus su CEREC (Dentsply Sirona, Jorkas, Pensilvanija, JAV) restauracijomis. 23
16 – ejiems pacientams buvo įsriegta po du implantus galinėse viršutinio / apatinio žandikaulio srityse, o po 3 mėnesių pagamintos ličio disilikato monolitinės restauracijos su CEREC sistema. Po 2 metų stebėjimo protezų atsilaisvinimo ar skilimo neužfiksuota [18].
2018 – aisiais atliktoje studijoje Palermo irk t. metus laiko stebėjo, kaip vyksta vienatūrio implanto, protezuoto konusinės fiksacijos metodu, osteointegracija estetinėje zonoje. Tyrimo metu buvo gauti itin palankūs rezultatai: gera osteointegracija, minimali alveolinės keteros rezorbcija ir susiformavęs tarpdantinis spenelis. Autoriai priėjo išvadą, kad panaudojant konusinę fiksaciją ant vienatūrių implantų estetinėje zonoje, galima gauti itin palankius rezultatus[19].
Konusinės fiksacijos panaudojimas protezų laikomumui nėra itin plačiai nagrinėta tema, todėl šis tyrimas galėtų paskatinti gydytojus odontologus rinktis ne tik tradicinius protezavimo ant implantų būdus.
17
MEDŽIAGA IR METODAI
Kauno Technologijos Universiteto laboratorijoje buvo atliktas in vitro bandymas. Tyrimui iš viso buvo pagaminta 30 bandinių: 20 titaninių ir 10 PEEK medžiagos konusinių atramų.Visi bandiniai pagaminti tekinimo būdu. Tirtos 4 tipų konusinės atramos (kompanija TRATE AG), kurios tarpusavyje skyrėsi medžiaga, iš kurios pagamintos – vienos buvo iš titano, kitos - polietereterketono (PEEK). Visų atramų nuožulnumo laipsnis buvo 5,4°. Bandiniai buvo suskirstyti į 4 grupes: pirmajai grupei priklausė titaninės 3 mm konusinės atramos, antrajai – 5 mm konusinės atramos, trečiajai 7 mm titaninės, o ketvirtajai 7 mm PEEK medžiagos atramos. Kiekvienas bandinys buvo sudarytas iš šių dalių: metalinės gilzės, kuri imitavo implanto atramą, konusinės atramos ir vanikėlio imitacijos (žr. 1 pav. ir 2 pav.). Konusinės atramos ant implanto atramos buvo pritvirtintos naudojant dinamometrinį raktą 30 ncm sukimo jėga. Varžtelis konusinę atramą nusodinus pašalintas. Vainikėlius imituojančios dalys buvo pricementuotos naudojant cinko fosfatinį cementą („Harvard“). Nuplėšimo testui buvo naudota Instron ElectroPuls™ E1000 (Instron, Kantonas, JAV) testavimo mašina (žr. 3 pav.). ElectroPuls™ E1000 yra modernus elektrodinaminis testavimo prietaisas sukurtas dinaminiam ir statiniam įvairių medžiagų ir komponentų testavimui. Atplėšimo jėgų testų rezultatai pateikti lentelėse.
Statistinė analizė buvo atlikta su R 3.6.0 programa, skirta statistinei duomenų analizei ir grafiniam rezultatų pavaizdavimui. Kiekybinių kintamųjų skirstinys buvo tikrintas histogramomis. Kiekybiniai duomenys aprašyti naudojant vidurkius, standartines paklaidas, didžiausią ir mažiausią reikšmes. Skirtingų medžiagų poveikis jėgai buvo palygintis su ANOVA testu. Aposteriorinė (Post hoc) analizė tarp skirtingų grupių buvo atlikta su Tukey testu. Skirtumai buvo laikomi statistiškai reikšmingais, kai p < 0,05.
18
REZULTATAI
Iš titano pagamintos konusinės atramos parodė didesnį laikomumą, lyginant su atramomis, pagamintomis iš PEEK medžiagos ( žr. lentelė nr. 1 - 4). Skirtumas tarp grupių yra statistiškai reikšmingas ( F=11.51, p < 0.001). Lentelė nr. 1 Ti 3 mm ( I grupė) Bandinio nr. Didžiausia jėga, N Rezultatas
1 46,93 Atrama atsilaisvino, neatlaikė konusinė jungtis 2 74,69 Atrama atsilaisvino, neatlaikė konusinė jungtis 3 77,29 Atrama atsilaisvino, neatlaikė konusinė jungtis 4 148,84 Atrama atsilaisvino, neatlaikė konusinė jungtis 5 62,39 Atrama atsilaisvino, neatlaikė konusinė jungtis Vidurkis 82,03 N
Lentelė nr. 2 Ti 5 mm (II grupė) Bandinio
nr.
Didžiausia jėga, N
Rezultatas
1 141,40 Atrama atsilaisvino, neatlaikė konusinė jungtis 2 116,35 Atrama atsilaisvino, neatlaikė konusinė jungtis 3 131,34 Atrama atsilaisvino, neatlaikė konusinė jungtis 4 100,42 Atrama atsilaisvino, neatlaikė konusinė jungtis 5 90,15 Atrama atsilaisvino, neatlaikė konusinė jungtis Vidurkis 115,93 N
19 Lentelė nr. 3 Ti 7 mm (III grupė)
Bandinio nr.
Didžiausia jėga, N
Rezultatas
1 146,93 Tretiniai vainikėliai atsilaisvino, neatlaikė cementuota jungtis 2 113,46 Tretiniai vainikėliai atsilaisvino, neatlaikė cementuota jungtis 3 138,46 Tretiniai vainikėliai atsilaisvino, neatlaikė cementuota jungtis 4 164,40 Tretiniai vainikėliai atsilaisvino, neatlaikė cementuota jungtis 5 198,65 Tretiniai vainikėliai atsilaisvino, neatlaikė cementuota jungtis 6 162,83 Atrama atsilaisvino, neatlaikė konusinė jungtis
7 253,55 Tretiniai vainikėliai atsilaisvino, neatlaikė cementuota jungtis 8 90,39 Tretiniai vainikėliai atsilaisvino, neatlaikė cementuota jungtis 9 137,68 Tretiniai vainikėliai atsilaisvino, neatlaikė cementuota jungtis 10 248,34 Tretiniai vainikėliai atsilaisvino, neatlaikė cementuota jungtis Vidurkis 165,47 N
Lentelė nr. 4 Peek medžiaga (IV grupė) Bandinio
nr.
Didžiausia jėga, N
Rezultatas
1 71,39 Atrama atsilaisvino, neatlaikė konusinė jungtis 2 32,91* Atrama atsilaisvino, neatlaikė konusinė jungtis 3 77,23 Atrama atsilaisvino, neatlaikė konusinė jungtis 4 80,76 Atrama atsilaisvino, neatlaikė konusinė jungtis 5 62,25 Atrama atsilaisvino, neatlaikė konusinė jungtis 6 82,64 Atrama atsilaisvino, neatlaikė konusinė jungtis 7 72,82 Atrama atsilaisvino, neatlaikė konusinė jungtis 8 76,81 Atrama atsilaisvino, neatlaikė konusinė jungtis 9 63,93 Atrama atsilaisvino, neatlaikė konusinė jungtis 10 59,35 Atrama atsilaisvino, neatlaikė konusinė jungtis Vidurkis 71,91 N Į skaičiavimus neįtrauktas bandinys nr. 2
*Šis rezultatas negali būti teisingas, nes yra tikimybė, jog bandinys buvo pakenktas testavimo mašinos kalibravimo metu. Skaičius į vidurkio skaičiavimą neįtraukiamas.
20 Aprašomoji statistika
Lentelė nr. 5 Konusinių atramų nuplėšimo jėgų rezultatai Bandinys N Vidurkis SE Min Max Peek medžiaga 9 71.91 23.97 59.35 82.64 Ti 3 mm 5 82.03 36.68 46.93 148.84 Ti 5 mm 5 115.93 51.85 90.15 141.40 Ti 7 mm 10 165.47 52.33 90.39 253.55 Palyginimas
Atlikę dispersinę analizę (ANOVA testą) matome, jog yra statistiškai reikšmingas skirtumas tarpusavyje tarp grupių (F = 11.51, p < 0.001). ANOVA – tai t kriterijaus analogas, kai norima palyginti dviejų ar daugiau nepriklausomų imčių (grupių) vidurkius.
Lentelė nr. 6 Dispersinės analizės rezultatai
df type I SS mean square F value p>F treatments 3 47558 15853 11.5098 <0.001
Residuals 25 34433 1377 - -
Atlikę Tjukio testą žemiau matome, kurios grupės tarpusavyje skiriasi. Tai yra vienas dažniausiai taikomų kriterijų. Jis yra gera alternatyva Bonferroni kriterijui, kai imčių daug. Didžiausias skirtumas buvo tarp III ir IV grupių. Mažiausias skirtumas buvo tarp I ir IV grupių. Lentelė nr. 7 Konusinių atramų nuplėšimo rezultatų palyginimas tarpusavyje
Palyginimas Skirtumas p reikšmė Ti 7 mm – Ti 5 mm 49.54 0.0958 Ti 7 mm – Ti 3 mm 83.44 0.0020 Ti 7 mm – Peek material 93.56 0.0001 Ti 5 mm – Ti 3 mm 33.90 0.4847 Ti 5 mm – Peek material 44.02 0.1723 Ti 3 mm – Peek material 10.12 0.9609
21 4 pav. Skirtingų konusinių atramų nuplėšimo rezultatų pasiskirstymo grafinis vaizdavimas
22
REZULTATŲ APTARIMAS
Nuplėšimo testai parodė, jog iš titano pagamintos konusinės atramos atlaiko didesnės jėgos vertikalų plėšimą nei PEEK medžiagos kepurėlės. Lyginant su pilnomis plokštelėmis, kurios laikosi ant lokatorių atramų, laikomumas varijuoja nuo 21,05 N iki 37,41 N [20]. Visų bandymo metu testuotų konusinių atramų retencinės jėgos buvo didesnės. Vadinasi, šių atramų suteikiama fiksacija protezui yra pakankama ir kramtant maistą jis neatsipalaiduos.
Nemažai įvairių medžiagų buvo naudojama implantų atramų gamybai. Vienos iš jų: titanas, auksas, cirkonis [21]. Nors titano panaudojimas yra gana kontraversiškas dėl savo imlumo korozijai, titanas yra pirmo pasirinkimo medžiaga implantologijoje ir laikomas auksiniu standartu [22]. Vis dėlto itin gerų rezultatų negalima pasiekti tais atvejais, kai estetikai keliami aukščiausi reikalavimai, o ypač tose srityse, kur stebimas plonas dantenų biotipas [23].
Įrodyta, jog per didelis mechaninis stresas sukelia pradinę kaulo rezorbciją aplink implantus, kai implantas su protezu sujungtas kieta jungtimi. Implantų atramos, kurios yra gaminamos iš titano, plieno, tauriejų metalų ar keramikos, turi aukštą elastingumo modulį [24 - 25]. Tokio tipo medžiagos neabsorbuoja kramtymo jėgų ir neužtikrina kaulo su implantu jungties paviršiaus apsaugos, ypač tais atvejais, kai restauracinė medžiaga yra pagaminta iš keramikos, o ne kompozito [26 - 27].
PEEK medžiaga yra laikoma tinkama alternatyva titanui konstruojant implantų atramas [28]. PEEK yra polimeras, termoplastinė medžiaga, kuri tinkama restauracinėje odontologijoje protezuojant ant implantų [29]. Be savo didelio atsparumo temperatūriniams pokyčiams, PEEK taip pat pasižymi didesniu kietumu ir mažesne vandens absorbcija bei mažesniu tirpumu [30].
PEEK medžiagos elastingumo modulis yra labai panašus į žmogaus kaulo, tad ji gali absorbuoti kramtymo metu susidarančias jėgas ir tokiu būdu mažinti stresą, perduodamą kaului [31]. Vis dėlto, naudojant PEEK atramas, stresas implanto atramai sumažinamas perduodant kramtymo jėgas implantui, vainikėliui ir vidiniam varžtui. Tad PEEK atramų panaudojimas gali turėti įtakos tokių komplikacijų kaip varžtelio atsilaisvinimas ar jo lūžis dėl per didelio streso atsiradimui [32].
Dantų implanto kūnas su atrama gali jungtis keliais būdais: per vidinį/išorinį šešiakampį, trikampį arba konusą [33 - 34]. Klinikinėje praktikoje vienas svarbiausių aspektų yra integralumo, kuris priklauso nuo skirtingų implantų sistemų jungčių dizaino ir medžiagų, iš kurių pagamintos atramos, įvertinimas [35 - 37].
Tyrimai rodo, kad mikropralaidumas ties implanto – atramos paviršiumi yra neišvengiamas ties bet kurio tipo jungtimi. Vis dėlto buvo įrodyta, kad mikropralaidumas buvo mažiausias tuose implantuose, kurie su atrama jungiasi konusine jungtimi [38]. Jungties tikslumui svarbu ne tik geometriniai parametrai, tačiau ir medžiagos tipas, iš kurios pagamintos dalys. Mažiausias kraštinis
23 neatitikimas pastebėtas tarp implantų, sujungtų konusu su titaninėmis atramomis (2,7 – 4,0 µm) [39]. Žymiai didesnis neatitikimas buvo implantuose, besijungiančiuose išoriniu šešiakampiu su cirkoninėmis atramomis (16,8 – 22,7 µm) bei titaninėmis atramomis (10,3 – 15,4 µm) [39].
Yra studijų, nurodančių didesnes ar mažesnes mikroplyšių vertes toms pačioms minėtoms atramoms. Baixe ir kiti aptiko 0,25 – 18,93 µm mikroplyšį su zirkonio atramomis ir trikampe jungtimi (Nobel Replace atramos) [40]. 47,7 µm titaninių atramų su trikampe jungtimi (Nobel Replace) ir 22,3 µm titaninių atramų su išorinio šešiakampio jungtimi (Nobel Bränemark System) mikroplyšius užfiksavo Hamilton ir kt. [41]. Šiems skirtumams įtakos galėjo turėti skirtingos tyrimų techninės sąlygos, tokios kaip atskaitos taškas, imties dydis ir deformacijos darant skrespjūvius [42 - 44].
Eksperimentiniame tyrime visos panaudotos konusinės atramos turėjo 5,4⸰ laipsnių nuožulnumą. Tad šio tipo jungtį, kurią turi konusinės atramos, galime vadinti ir pačia hermetiškiausia [38].
Šiame tyrime naudojamos konusinės atramos yra tinkamos ir protezuojant vienatūrius implantus. Vienas iš vienatūrių implantų privalumų yra toks, jog jie mažiau pažeidžiami periimplantito. Tai paaiškinama aplink implantą esančios dantenų vagelės didesniu pH lygiu (šarmingesniu). Nors šiuolaikės technologijos leidžia plyšį tarp implanto ir atramos klasikiniame implante sumažinti iki 10 μm, tai neužkerta kelio mikroorganizmų invazijai. Mažiausi žinomi burnos ertmėje esantys mikroorganizmai yra 0,1 μm dydžio, o jų gaminami toksinai (pvz.: lipopolisacharidai) – dar mažesni. Randama 8 rūšys patogeniškų bakterijų, galinčių patekti į mikroplyšį, kelios iš jų – Porphyromonas gingivalis ir Aggregatibacter actinomycetemcomitans – dažniausios periodontologinių ligų sukėlėjos [45].
Nors protezuojant konusinės fiksacijos būdu išvegiama cementuojamiems ar prisukamiems protezams būdingų komplikacijų, šis protezavimo būdas irgi turi trūkumų. Vienas iš jų – per ilgesnį laiko tarpą dėl išorinių jėgų veikimo atsirandantis metalų susilydimas [46]. Tyrime panaudotų konusinių atramų viduje yra įtaisytas iškeliamasis sriegis, kurį sukant 1-15 Ncm jėga galima atidalinti dantų protezą nuo implanto atramos be didelių pastangų (žr. 6 pav.).
Kitas konusinės fiksacijos trūkumas – sudėtingas konusinės atramos ir protezo nusodinimas teisingoje padėtyje ir dėl šios priežasties suprastėjęs laikomumas. Pastebėta, jog nesant indekso tarp konusinių dalių, jungties stabilumas žymiai sumažėja, nes nebelieka antirotacinių savybių [47]. Taisyklingą konusinės jungties padėtį galima pasiekti prisukant atramą tokia jėga, kokią rekomenduoja gamintojas, o varžtelį vėliau pašalinant. Po ciklinio implantų apkrovimo, imituojančio 40 mėnesių funkcionavimo laikotarpį, konusinės jungties stabilumo skirtumų tarp grupės, kurioje varžtelis paliktas ir grupės, kurioje varžtelis pašalintas, nebuvo pastebėta [48].
24 Taip pat pabrėžiama, kad būtina išvengti minkšųjų audinių ir kaulo likučių įstrigimo tarp konusinių komponentų, nes tai neleis taisyklingai nusodinti kepurėlės ant implanto atramos [17]. Turint galimybę konusinę atramą pritvirtinti ją užsukant, išvengiama netaisyklingo nusodinimo.
Konusinės protezų fiksacijos būdas ant implantų galėtų būti alternatyva cementuojamiems ir prisukamiems protezams, tačiau reikalingi papildomi in vivo tyrimai tokios fiksacijos ilgaamžiškumui ir patikimumui įvertinti.
25
IŠVADOS
1. 3 mm titaninės konusinės atramos vidutiniškai išlaiko iki 83,03 N plėšimo jėgą, 5 mm - 115,93 N, 7 mm - 165,47 N, o PEEK medžiagos 7 mm iki 71,91 N.
2. Tarp titaninių ir PEEK medžiagos konusinių atramų nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas: geriausias laikomumas pasiektas titaninių 7 mm atramų grupėje (F=11,51, p < 0.001).
26
PADĖKA
Išreiškiama padėka Kauno Technologijos Universitetui už suteiktas sąlygas atlikti eksperimentinį tyrimą, kompanijai „TRATE AG“ ir gyd. Dainiui Karpavičiui už bandinius ir darbo vadovui dr. Gediminui Skirbučiui už pagalbą rašant rašto darbą.
27
INTERESŲ KONFLIKTAS
28
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
Gauti nuplėšimo testų rezultatai gali paskatinti gydytojus odontologus protezuoti konusinės fiksacijos būdu, siekiant išvengti komplikacijų, susijusių su prisukamais ar cementuojamais dantų protezais, taip pat sriegti ir protezuoti ant vienatūrių implantų. Vis dėlto reikalingi papildomi tyrimai, užtikrinantys konusinės fiksacijos panaudojimo protezavime naudą.
29
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Linkevicius T, Puisys A, Vindasiute E, Linkeviciene L, Apse P. Does residual cement around
implant-supported restorations cause peri-implant disease? A retrospective case analysis. Clin Oral Implants Res. 2013 Nov;24(11):1179-84.
2. Krishnan V, Tony Thomas C, Sabu I. Management of abutment screw loosening: review of literature and
report of a case. J Indian Prosthodont Soc. 2014;14(3):208–214.
3. Hernigou P, Queinnec S, Flouzat Lachaniette CH. One hundred and fifty years of history of the Morse
taper: from Stephen A. Morse in 1864 to complications related to modularity in hip arthroplasty. Int Orthop. 2013;37(10):2081–2088.
4. Macedo JP, Pereira J, Vahey BR, et al. Morse taper dental implants and platform switching: The new paradigm in oral implantology. Eur J Dent. 2016;10(1):148–154.
5. Degidi M, Nardi D, Gianluca S, Piattelli A. The Conometric Concept: A 5-Year Follow-up of Fixed Partial
Monolithic Zirconia Restorations Supported by Cone-in-Cone Abutments. J Prosthodont. 2019 Feb;28(2):e780-e787.
6. Wittneben JG, Buser D, Salvi GE, Bürgin W, Hicklin S, Brägger U. Complication and failure rates with
implant-supported fixed dental prostheses and single crowns: a 10-year retrospective study. Clin Implant Dent Relat Res. 2014 Jun;16(3):356-64.
7. Vigolo, Paolo & Mutinelli, Sabrina & Givani, Andrea & Stellini, Edoardo. (2012). Cemented versus screw-retained implant-supported single-tooth crowns: a 10-year randomised controlled trial. Eur J Oral Implantol 2012;5(4):355–364.
8. Gómez-Polo M, Ortega R, Gómez-Polo C, Celemin A, Del Rio Highsmith J. Factors Affecting the
Decision to Use Cemented or Screw-Retained Fixed Implant-Supported Prostheses: A Critical Review. Int J Prosthodont. 2018 January/February;31(1):43–54.
9. Moráguez OD, Belser UC. The use of polytetrafluoroethylene tape for the management of screw access
channels in implant-supported prostheses. J Prosthet Dent. 2010 Mar;103(3):189-91.
10. Linkevicius T, Puisys A, Vindasiute E, Linkeviciene L, Apse P. Does residual cement around
implant-supported restorations cause peri-implant disease? A retrospective case analysis. Clin Oral Implants Res. 2013 Nov;24(11):1179-84.
11. Christian F. Ramel Screw-retained implant crowns. Technical solutions for challenging situations.
Inspyred: The alternative EAO voice | Volume 4, Issue 1: Summer 2016 | 04 URL: https://www.eao.org/page/Inspyred_41_03.
12. Vindasiute E, Puisys A, Maslova N, Linkeviciene L, Peciuliene V, Linkevicius T. Clinical Factors
Influencing Removal of the Cement Excess in Implant-Supported Restorations. Clin Implant Dent Relat Res. 2015 Aug;17(4):771-8.
13. Staubli N, Walter C, Schmidt JC, Weiger R, Zitzmann NU. Excess cement and the risk of peri-implant
disease – a systematic review. Clin Oral Implants Res. 2017 Oct;28(10):1278-1290.
14. Wilson TG Jr. The positive relationship between excess cement and peri-implant disease: a prospective
30 15. Jain JK, Sethuraman R, Chauhan S, Javiya P, Srivastava S et. al. Retention failures in cement- and
screw-retained fixed restorations on dental implants in partially edentulous arches: A systematic review with meta-analysis. J Indian Prosthodont Soc. 2018 Jul-Sep;18(3):201-211.
16. Wittneben JG, Millen C, Brägger U. Clinical performance of screw- versus cement-retained fixed
implant-supported reconstructions--a systematic review. Int J Oral Maxillofac Implants. 2014;29 Suppl:84-98.
17. Degidi M, Nardi D, Piattelli A. The Conometric Concept: Coupling Connection for Immediately Loaded
Titanium-Reinforced Provisional Fixed Partial Dentures-A Case Series. Int J Periodontics Restorative Dent. 2016 May-Jun;36(3):347-54.
18. Degidi M, Nardi D, Sighinolfi G, Degidi D, Piattelli A. The Conometric Concept: A Two-Year Follow-Up
of Fixed Partial CEREC Restorations Supported By Cone-In-Cone Abutments. J Prosthodont. 2019 Feb;28(2):e780-e787.
19. Andrea Palermo, Franco Ferrante, Dario Spitaleri. The use of implants with conometric connection and
monophasic implants to optimize the maintenance of soft tissues in esthetic areas. Int J Growth Factors Stem Cells Dent 2018;1:42-6.
20. ELsyad MA1, Elhaddad AA1, Khirallah AS1. Retentive Properties of O-Ring and Locator Attachments for
Implant-Retained Maxillary Overdentures: An In Vitro Study. J Prosthodont 2018 Jul;27(6):568-576.
21. AL-Rabab'ah M, Hamadneh W, Alsalem I, Khraisat A, Abu Karaky A. Use of high performance polymers
as dental ımplant abutments and frameworks: A case series report. J Prosthodont 2017.
22. Patil R. Zirconia versus titanium dental implants: A systematic review. J Dent Implant 2015;5:39-42
23. Linkevicius T, Vaitelis J. The effect of zirconia or titanium as abutment material on soft peri-implant tissues: A systematic review and meta-analysis. Clin Oral Implants Res 2015;26:139-47.
24. Papavasiliou G, Kamposiora P, Bayne SC, Felton DA. Three- dimensional finite elements analysis of stress
distribution around single tooth implants as a function of bony support, prosthe- sis type, and loading during function. J Prosthet Dent 1996;76: 633–640
25. Ko CC, Kohn DH, Hollister SJ. Micromechanics of implant/tissue interfaces. J Oral Implantol.
1992;18(3):220-30.
26. Rosentritt M, Behr M,Lang R, Handel G. Experimental design of FPD made of all-ceramics and
fibre-reinforced composite. Dent Mater 2000;16:159–165.
27. Bassi MA, Bedini R, Pecci R, Ioppolo P, Laritano D, Carinci F. Mechanical properties of abutments:
Resin-bonded glass fiber-reinforced versus titanium. Int J Prosthodont 2016;29:77-9.
28. Najeeb S, Zafar MS, Khurshid Z, Siddiqui F. Applications of poly-etheretherketone (PEEK) in oral
implantology and prosthodontics. J Prosthodont Res 2016;60:12-9.
29. Kern M, Lehmann F. Influence of surface conditioning on bonding to polyetheretherketon (PEEK). 31
Dental Materials 2012; 28(12):1280-1283.
30. Stock V, Wagner C, Merk S, Roos M, Schmidlin PR, Eichberger M et al. Retention force of differently
fabricated telescopic PEEK crowns with different tapers. Dent Mater J 2016;35(4):594-600.
31. Stephan A, Steffen K, Frank K, Jörg L, Jörg N. A wealth of possible applications for high-performance
polymers. Quintessenz Zahntech 2013;39:2-10
32. Evaluation of the use of PEEK material in implant-supported fixed restorations by finite element analysis.
31 33. Şen N, Şermet IB, Gürler N. Sealing capability and marginal fit of titanium versus zirconia abutments with
different connection designs. J Adv Prosthodont. 2019 Apr;11(2):105-111.
34. Ceruso FM, Barnaba P, Mazzoleni S, et al. Implant-abutment connections on single crowns: a systematic
review. Oral Implantol (Rome). 2017;10(4):349–353. Published 2017 Jan 21.
35. Lee JH, Kim DG, Park CJ, Cho LR. Axial displacements in external and internal implant-abutment
connection. Clin Oral Implants Res 2014;25:e83–e89.
36. Goodacre CJ, Kan JY, Rungcharassaeng K. Clinical complications of osseointegrated implants. J Prosthet
Dent 1999;81:537–552.
37. Teixeira W, Ribeiro RF, Sato S, Pedrazzi V. Microleakage into and from two-stage implants: an in vitro
comparative study. Int J Oral Maxillofac Implants 2011;26:56–62.
38. Sunil Kumar Mishra, Ramesh Chowdhary, and Shail Kumari. Microleakage at the Different Implant
Abutment Interface: A Systematic Review. J Clin Diagn Res. 2017 Jun; 11(6): ZE10–ZE15. Published online 2017 Jun 1.
39. Şen N, Şermet IB, Gürler N. Sealing capability and marginal fit of titanium versus zirconia abutments with different connection designs. J Adv Prosthodont. 2019 Apr;11(2):105-111.
40. Baixe S, Fauxpoint G, Arntz Y, Etienne O. Microgap between zirconia abutments and titanium implants.
Int J Oral Maxillofac Implants 2010;25:455–460.
41. Hamilton A, Judge RB, Palamara JE, Evans C. Evaluation of the fit of CAD/CAM abutments. Int J
Prosthodont 2013;26:370–380.
42. Nascimento CD, Pita MS, Fernandes FHNC, Pedrazzi V, de Albuquerque RF Junior, Ribeiro RF. Bacterial adhesion on the titanium and zirconia abutment surfaces. Clin Oral Implants Res 2014;25:337–343.
43. Smith NA, Turkyilmaz I. Evaluation of the sealing capability of implants to titanium and zirconia
abutments against Porphyromonas gingivalis, Prevotella intermedia, and Fusobacterium nucleatum under different screw torque values. J Prosthet Dent 2014;112:561–567.
44. Black DL, Turkyilmaz I, Lien W, Chong CH. Evaluation of the sealing capability of the internal conical
connections of implants with titanium and zirconia abutments. J Contemp Dent Pract 2017;18:915–922.
45. Dainius Karpavicius, Morta Stasikelyte, Nomeda Baseviciene, Urte Sakalauskaite, Saule
Ratkute, and Dainius Razukevicius The determination of pH of peri-implant crevicular fluid around
one-piece and two-one-piece dental implants: A pilot study Clin Exp Dent Res. 2019 Jun; 5(3): 236–242.
46. Mahnaz Arshad Hossein Ali Mahgoli Kamran Rasouli Sina Refoua. A novel technique to retrieve
cold-welded implant abutment: A case series. Clin Case Rep. 2019;7:1854–1857
47. Khraisat, Ameen & Hashimoto, Akihiko & Nomura, Shuichi & Miyakawa, Osamu. (2004). The effect of
lateral cyclic loading on abutment screw loosening of external hex implant system. J Prosthet Dent. 91. 326-34.
48. Kuang-Ta, Yao & Chang, Tsai-Yu & Fang, Hsu-Wei & Huang, Chang-Hung & Wang, Ding-Han & Hsu,
Ming-Lun. (2019). Abutment screw withdrawal after conical abutment settlement: A pilot study. Clin Oral Implants Res. 2020;2 p. 144-152(9).
32
PRIEDAI
1 pav. Implanto atramos imitacija, titaninė konusinė atrama ir vainikėlio imitacija.
33 3 pav. Instron ElectroPuls™ E1000 testavimo mašina ir konstrukcija nuplėšimo testui.
