Roberta Čiupkevičiūtė
V kursas, 9 grupėLAIKINŲ FIKSUOTŲ, TIESIOGIAI GAMINAMŲ, DANTŲ
PROTEZŲ PASIRINKIMO GALIMYBĖS
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbo vadovas
prof. dr. Gediminas Žekonis
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJA ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS
DANTŲ IR ŽANDIKAULIŲ ORTOPEDIJOS KLINIKA
LAIKINŲ FIKSUOTŲ, TIESIOGIAI GAMINAMŲ, DANTŲ PROTEZŲ PASIRINKIMO GALIMYBĖS
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbą atliko
magistrantas ... Darbo vadovas ... Roberta Čiupkevičiūte V kursas, 9 grupė prof. dr. Gediminas Žekonis
2018 m. ... 2018 m. ...
(mėnuo, diena) (mėnuo, diena)
KLINIKINIO-EKSPERIMENTINIO BAIGIAMOJO MAGISTRINIO DARBO
VERTINIMO LENTELĖ
Įvertinimas: ...
Recenzentas: ... (moksl. laipsnis, vardas pavardė)
Recenzavimo data: ...
Eil .
Nr. BMD dalys BMD vertinimo aspektai
BMD reikalavimų atitikimas ir įvertinimas
Taip Iš dalies Ne
1.
Santrauka (0,5 balo)
Ar santrauka informatyvi ir atitinka
darbo turinį bei reikalavimus? 0,2 0,1 0 2. Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo turinį bei reikalavimus? 0,2 0,1 0 3. Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0 4.
Įvadas, tikslas uždaviniai
(1 balas)
Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas, aktualumas ir reikšmingumas?
0,4 0,2 0
5.
Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota problema, hipotezė, tikslas ir uždaviniai?
0,4 0,2 0
6. Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje susiję? 0,2 0,1 0
7.
Literatūros apžvalga (1,5 balo)
Ar pakankamas autoriaus susipažinimas su kitų mokslininkų darbais Lietuvoje ir pasaulyje?
0,4 0,2 0
8.
Ar tinkamai aptarti aktualiausi kitų mokslininkų tyrimai, pateikti svarbiausi jų rezultatai ir išvados?
0,6 0,3 0
9.
Ar apžvelgiama mokslinė literatūra yra pakankamai susijusi su darbe
nagrinėjama problema? 0,2 0,1 0
10.
Ar autoriaus sugebėjimas analizuoti ir sisteminti mokslinę literatūrą yra pakankamas?
0,3 0,1 0
11.
Medžiaga ir metodai (2 balai)
Ar išsamiai paaiškinta darbo tyrimo metodika, ar ji tinkama iškeltam tikslui pasiekti?
0,6 0,3 0
12.
Ar tinkamai sudarytos ir aprašytos imtys, tiriamosios grupės; ar tinkami buvo atrankos kriterijai?
0,6 0,3 0
13.
Ar tinkamai aprašytos kitos tyrimo medžiagos ir priemonės (anketos,
vaistai, reagentai, įranga ir pan.)? 0,4 0,2 0
14.
Ar tinkamai aprašytos statistinės programos naudotos duomenų analizei, formulės, kriterijai, kuriais vadovautasi įvertinant statistinio patikimumo lygmenį?
0,4 0,2 0
15. Rezultatai
(2 balai)
Ar tyrimų rezultatai išsamiai atsako į
16. Ar lentelių, paveikslų pateikimas
atitinka reikalavimus? 0,4 0,2 0 17. Ar lentelėse, paveiksluose ir tekste
kartojasi informacija? 0 0,2 0,4 18. Ar nurodytas duomenų statistinis reikšmingumas? 0,4 0,2 0
19. Ar tinkamai atlikta duomenų statistinė analizė? 0,4 0,2 0
20.
Rezultatų aptarimas
(1,5 balo)
Ar tinkamai įvertinti gauti rezultatai (jų svarba, trūkumai) bei gautų duomenų patikimumas?
0,4 0,2 0
21.
Ar tinkamai įvertintas gautų rezultatų santykis su kitų tyrėjų naujausiais duomenimis?
0,4 0,2 0
22. Ar autorius pateikia rezultatų interpretaciją? 0,4 0,2 0
23.
Ar kartojasi duomenys, kurie buvo pateikti kituose skyriuose (įvade, literatūros apžvalgoje, rezultatuose)?
0 0,2 0,3
24.
Išvados (0,5 balo)
Ar išvados atspindi baigiamojo darbo
temą, iškeltus tikslus ir uždavinius? 0,2 0,1 0 25. Ar išvados pagrįstos analizuojama medžiaga; ar atitinka tyrimų rezultatus ? 0,2 0,1 0 26. Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0 27.
Literatūros sąrašas (1 balas)
Ar bibliografinis literatūros sąrašas
sudarytas pagal reikalavimus? 0,4 0,2 0
28.
Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra teisingos; ar teisingai ir tiksliai
cituojami literatūros šaltiniai? 0,2 0,1 0 29. Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo
tinkamas moksliniam darbui? 0,2 0,1 0
30.
Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų, sudaro ne mažiau nei 70% šaltinių, o ne senesni kaip 5 metų – ne mažiau kaip 40%?
0,2 0,1 0
Papildomi skyriai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių
31. Priedai Ar pateikti priedai padeda suprasti nagrinėjamą temą? +0,2 +0,1 0
32. Praktinės
rekomendaci jos
Ar yra pasiūlytos praktinės
rekomendacijos ir ar jos susiję su gautais rezultatais?
+0,4 +0,2 0
Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas mažina balų skaičių
33.
Bendri reikalavimai
Ar pakankama darbo apimtis (be priedų) 15-20 psl. (-2 balai)
<15 psl. (-5 balai) 34. Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2 balai -1 balas
35. Ar darbo struktūra atitinka baigiamojo
darbo rengimo reikalavimus? -1 balas -2 balai 36. Ar darbas parašytas taisyklinga kalba, moksliškai, logiškai, lakoniškai? -0,5 balo -1 balas
37. Ar yra gramatinių, stiliaus, kompiuterinio raštingumo klaidų? -2 balai -1 balas
38.
Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas, struktūrinių dalių apimties subalansuotumas?
-0,2 balo -0,5 balo
39. Plagiato kiekis darbe >20%
(nevert. ) 40. Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir puslapių numeracija) atitinka darbo -0,2 balo -0,5 balo
struktūrą ir yra tikslus?
41.
Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir poskyrių pavadinimai?
-0,2 balo -0,5 balo
42. Ar buvo gautas (jei buvo reikalingas)
Bioetikos komiteto leidimas? -1 balas 43. Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių terminų ir santrumpų paaiškinimai? -0,2 balo -0,5 balo
44.
Ar darbas apipavidalintas kokybiškai (spausdinimo, vaizdinės medžiagos, įrišimo kokybė)?
-0,2 balo -0,5 balo
*Viso (maksimumas 10 balų): *Pastaba: surinktų balų suma gali viršyti 10 balų.
Recenzento pastabos: __________________________________________________________________________________ __________________________________________________________________________________ __________________________________________________________________________________ __________________________________________________________________________________ __________________________________________________________________________________ __________________________________________________________________________________ __________________________________________________________________________________ __________________________________________________________________________________ __________________________________________________________________________________ ______________________________ ___________________________________ Recenzento vardas, pavardė Recenzento parašas
TURINYS
SANTRAUKA ... 7
SUMMARY ... 8
ĮVADAS ... 9
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 10
1.1. LAIKINŲ RESTAURACIJŲ GAMYBA TIESIOGINIU BŪDU... 10
1.1.1. Laikinų restauracijų gaminimas naudojant atspaudą, nuimtą nuo danties ... 10
1.1.2. Laikinos restauracijos gamyba tiesiogiai aplikuojant plastmasę burnoje ... 10
1.1.3. Standartinių laikinų vainikėlių naudojimas ... 10
1.2. LAIKINŲ RESTAURACIJŲ GAMYBAI NAUDOJAMOS MEDŽIAGOS ... 11
1.2.1. Akrilinės plastmasės ... 11
1.2.2. Bis-akrilinės kompozicinės plastmasės ... 13
2. MEDŽIAGA IR METODAI ... 15
2.1. Tyrimo ojektai ir eiga ... 15
2.2. Duomenų analizė ... 15 3. REZULTATAI ... 16 4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 37 IŠVADOS ... 40 PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 41 LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 42 PRIEDAI ... 45
SANTRAUKA
Problemos aktualumas – plastmasėms, naudojamoms laikiniems fiksuotiems dantų protezams, yra keliama daug reikalavimų, tačiau vienos idealios, atitinkančios visus reikalavimus, nėra. Norint
išvengti nesėkmių taikant laikiną fiksuotą dantų protezą, būtina žinoti restauracinių medžiagų savybes, gebėti pasirinkti tinkamą medžiagą ir metodiką tam tikram atvejui. Esant dideliam medžiagų
pasirinkimui rinkoje, gydytojas turi pasirinkti medžiagą, atsižvelgiant į būsimo protezo tvirtumą, estetika bei kainą. Darbo tikslas – atskleisti gydytojų odontologų praktikoje naudojamų tiesiogiai gaminamų, fiksuotų laikinų protezų ir jiems naudojamų medžiagų savybes bei pasirinkimo galimybes. Medžiaga ir metodai – 2018 m. vasario mėnesį gautas LSMU bioetikos centro leidimas (Nr. BEC-OF-100). Tyrimo metu buvo apklausta 420 gydytojų odontologų, užsiimančių dantų protezavimu. Tyrimo dalyviai pasirinkti atsitiktinės atrankos būdu. Tiriamiesiems buvo pateiktas klausimynas. Anketą sudarė dvi dalys. Statistinė analizė atlikta naudojantis „IBM SPSS Statistics 17“ ir „Microsoft Excel 207“ programinėmis įrangomis. Buvo skaičiuojamos aprašomosios statistikos. Statistinės hipotezės reikšmingumo lygmuo pasirinktas 0,05.
Rezultatai – mažesnį protezavimo stažą turintys gydytojai dažniau renkasi tiesioginį laikinų fiksuotų dantų protezų gaminimo būdą. Tam dažniausiai naudojamos šaltos polimerizacijos akrilinės ir bis-akrilinės kompozitinės plastmasės, pateikiamos dviejų pastų pavidalu. Plastamsės spalva renkama pagal gretimų dantų spalvą, todėl dažniausiai pacientai lieka patenkinti pagaminto protezo spalva. Pagrindine problema gydytojams odontologams, turintiems protezavimo stažą iki 5 metų, buvo estetinė išvaizda. Gydytojai odontologai, ilgiau užsiimantys protezavimo praktika, dažniau susidurdavo su nesėkmėm dėl pagaminto protezo.
Išvados – tiesioginiam laikinų fiksuotų protezų gaminimui gydytojai odontologai dažniau renkasi šaltos polimerizacijos laikinas plastmases. Didesnį protezavimo stažą turintys gydytojai dažniau nei kiti renkasi šviesa kietinamas plastmases. Dažniausiai naudojamos yra akrilinės ir bis-akrilinės kompozicinės plastmasės, kurios yra pateikiamos dviejų pastų pavidalu. Veiksniai, darantys
įtaką gydytojų odontologų pasirinkimui, tiesiogiai gaminant fiksuotus laikinus protezus: protezavimo stažas,laikas, kuriam paliekamas laikinas protezas,kaina, medžiagos pateikimas ir polimerizacijos būdas, estetika,fizinės pagaminto protezo savybės, efektyvi apsauginė funkcija, biosuderinamumas.
Mažesnį protezavimo stažą turintys gydytojai odontologai dažniau nei kiti susiduria su protezo estetinės išvaizdos problema. Didesnį protezavimo staža turintys gydytojai dažniau pastebi apnašų kiekio skirtumą tarp nuosavų ir protezuojamų dantų. Jiems dažniau pasitaiko atvejų, kad laikinas protezas neapsaugo gyvo danties pulpos.
SUMMARY
Relevance of the problem – plastics used for temporary fixed dentures are subject to many
requirements, but there is no ideal one that meets all requirements. In order to avoid failures by using a temporary fixed denture, it is necessary to know the properties of restorative materials, to be able to choose the right material and methodology for a particular case. With a large selection of materials on the market, the physician must choose the material, taking into account the strength, aesthetics and
price of the future prosthesis. Aim of the work – to reveal the qualities and options of directly
manufactured, fixed temporary dentures and materials used by dental practitioners in their practice.
Material and methods – 2018 in February, a permit was issued by the Center for Bioethics of the LUHS (No BEC-OF-100). During the study, 420 dentists were interviewed for dental prosthesis. The participants of the study were selected by random sampling. Statistical analysis was performed using IBM SPSS Statistics 17 and Microsoft Excel 207 software. Descriptive statistics were calculated. The significance level of the statistical hypothesis is 0.05.
Results – doctors who have been involved in prosthetic practice for less time often choose a direct temporary prosthetic denture procedure. For this most commonly used cold polymerisation acrylic and bis acrylic composite plastics, presented in two-paste form. The color of the plastic is chosen by the color of the adjacent teeth, so the majority of patients are still satisfied with the color of the produced prosthesis. The main problem for doctors in dentists with prosthesis up to 5 years was the aesthetic appearance. Dental practitioners who have been involved in prosthetic practice for more time are more likely to encounter failures due to the prosthesis produced.
Conclusions – for temporary fixed prosthesis manufacture dentists often prefer cold polymerization temporary plastic. Doctors with a higher prosthesis experience more often than others prefer light-cured plastics. The most commonly used are acrylic and bis-acrylic composite plastics, which are presented as two-paste form. Factors influencing the choice of dentists directly producing temporary fixed prostheses: prosthetic experience, time, which left a temporary prosthesis, price, presentation materials and polymerization technique, aesthetics, physical properties of produced prosthesis,
effective protective function, biocompatibility. Dentists with less prosthetic experience are more likely to encounter problems with the aesthetic appearance of the prosthesis more often than others. Doctors who have more prosthetics often notice the difference in plaque content between their own and prosthetic teeth. They are more likely to have cases that a temporary prosthesis does not protect the live tooth pulp.
ĮVADAS
Odontologinėje protezavimo praktikoje laikino protezo etapas yra beveik neišvengiamas. Dėl
patogumo, laiko taupymo bei kainos gydytojai odontologai dažnai renkasi tiesioginį laikino fiksuoto dantų protezo gaminimo būdą. Pagamintos laikinos konstrukcijos kokybė ir ilgaamžiškumas priklauso nuo naudojamų medžiagų savybių. Vienos idealios medžiagos, atitinkančios visus keliamus
reikalavimus, nėra. Todėl tinkamų laikiniems fiksuotiems, tiesioginiu būdu gaminamiems, protezams skirtų medžiagų savybių žinojimas palengvina medžiagos pasirinkimą bei gydytojo darbą [1].
Ilgą laiką populiariausios laikinų fiksuotų, tiesioginiu būdu gaminamų, dantų protezų medžiagos buvo akrilinės plastmasės. Dėl savo priimtinos kainos, tvirtumo, estetikos, jos buvo naudojamos daugumoje situacijų. Tačiau, dėl polimerizacijos metu vykstančios egzoterminės reakcijos, jos dirgina
minkštuosius audinius. Tobulėjant technologijoms, augant pacientų estetiniams reikalavimams ėmė sparčiau vystytis laikinų restauracijų medžiagų gamyba. Atsirado naujos kartos pagamintos kompozito pagrindu bis-akrilinės plastmasės. Dėl sudėtyje esančio užpildo, jos yra kietesnės, pasižymi mažesniu šilumos kiekio išsiskyrimu polimerizacijos metu. [2, 3].
Darbo tikslas – atskleisti gydytojų odontologų praktikoje naudojamų tiesiogiai gaminamų, fiksuotų laikinų protezų ir jiems naudojamų medžiagų savybes bei pasirinkimo galimybes.
Darbo uždaviniai:
1. Išsiaiškinti, kokių tipų medžiagas ir kokius gamybos būdus dažniausiai naudoja gydytojai odontologai laikinoms fiksuotoms tiesioginėms restauracijoms.
2. Išsiaiškinti įvairių veiksnių įtaką gydytojų odontologų pasirinkimui, tiesiogiai gaminant fiksuotus laikinus protezus.
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. LAIKINŲ RESTAURACIJŲ GAMYBA TIESIOGINIU BŪDU
Vienas svarbiausių protezavimo etapų yra laikinų restauracijų naudojimas tarp gydymo seansų, kol bus pagaminti nuolatiniai protezai [4]. Laikinų restauracijų gamyba vieno seanso metu yra laikoma populiariausiu ir dažniausiai naudojamu metodu [5]. Tiesioginiu būdu gaminama konstrukcija daroma pagal esamų dantų ar senų protezų formą tiesiogiai paciento burnoje. Taip išlaikoma dantų padėtis bei forma dantų lanke, nedaroma įtaka sukandimo aukščiui. Išskiriami keli pagrindiniai būdai tiesioginių restauracijų gaminimui: 1) naudojant atspaudą, nuimtą nuo dantų ar senų protezų; 2) laikina plastamsė aplikuojama tiesiai ant danties audinių, vėliau atkuriant anatomiją; 3)
standartinių vainikėlių pritaikymas [6].
1.1.1. Laikinų restauracijų gaminimas naudojant atspaudą, nuimtą nuo danties
Atspaudas, nuimtas nuo senos restauracijos ar danties, gali būti kaip gidas, matrica, gaminant laikiną restauraciją. Taip gaunami labiausiai buvusią dantų anatominę formą ir aukštį atitinkantys laikini vainikėliai ar tiltai. Dažniausiai tokio gido gamybai renkamasi alginatinės ar silikoninės atspaudinės medžiagos [5]. Naudojant alginatines medžiagas minkštieji audiniai yra apsaugomi nuo žalingo terminio poveikio, kadangi šios medžiagos sugeria šiluminę energiją, išsiskyrusią
plastamsės polimerizacijos metu [2].
1.1.2. Laikinos restauracijos gamyba tiesiogiai aplikuojant plastmasę burnoje
Esant apsunkintai situacijai, kai nėra galimybių pagaminti vainikėlių naudojant atspaudą, laikinos konstrukcijos gali būti modeliuojamos tiesiai ant danties. Plastmasė aplikuojama ant nupreparuoto danties paviršiaus. Dantų anatomiją formuoti gali padėti standartinės matricos [7].
1.1.3. Standartinių laikinų vainikėlių naudojimas
Šis būdas naudojamas, kai defektas apima vieną ar du dantis. Plastmasiniai vainikėliai yra gaminami iš akrilinių arba polikarbonatinių medžiagų ir išleidžiami įvairių dydžių, formų bei spalvų. Naudojant akrilinę plastmasę jie yra perbazuojami ir pritaikomi tiesiogiai paciento burnoje. Šis metodas padeda pasiekti gerą estetinį rezultatą, tačiau vainikėliu perbazavimas bei pritaikymas užima nemažai laiko.
1.2. LAIKINŲ RESTAURACIJŲ GAMYBAI NAUDOJAMOS MEDŽIAGOS
Šiais laikais yra platus laikinų restaracijų medžiagų pasirinkimas. Gaminant laikinas konstrukcijas šios medžiagos gali būti polimerizuojamos chemiškai, šviesa arba chemiškai ir šviesa kartu [8]. Tai pat laikinų, tiesiogiai burnoje gaminamų, protezų medžiagos turi kiek įmanoma labiau atitikti joms keliamus biologinius, mechaninius bei estetinius reikalavimus:
a) apsaugoti gyvo nupreparuoto danties pulpą nuo terminių ir cheminių dirgiklių [9]; b) apsaugoti nupreparuoto danties paviršių nuo mikroorganizmų [9];
c) biosuderinamumas: nesukelti alerginių reakcijų, netoksiška, plimerizacijos metu - minimalus šilumos išskyrimas [9];
d) pasižymėti tinkamu kraštiniu integralumu, lengvu poliravimu [9]; e) būti lengvai valomos ir prižiūrimos [9];
f) būti atsparios abrazijai [9]; g) stabilumas, tvirtumas [9];
h) pasižymėti patogiu naudojimu, tinkamu darbiniu laiku [10];
i) estetiškos: turėti spalvos intensyvumo bei skaidrumo pasirinkimą, bei pasižymėti spalvos stabilumu [10, 11, 12]. Lygus ir skaidrus restauracijos paviršius, artimas naturalių audinių vaizdui, atitiktų idealias estetinias laikinų restauracijų savybes [13]. Nors rinkoje yra didelis laikinų plastmasių pasirinkimas, tokios, kuri atitiktų visus reikalavimus, nėra. Medžiagų struktūriniai ir techniniai kriterijai priklauso nuo jų sudėtyje esančių polimerų savybių. Dėl netinkamos laikinos plastmasės parinkimo dažnai kyla sunkumų ar atsiranda nesėkmių, tokių kaip lūžiai, deformacijos, skilimai. Todėl vienas svarbiausių faktorių, darančių įtaką gydymo sėkmei, yra plasmasių savybių žinojimas ir tinkamas pritaikymas praktikoje.
1.2.1. Akrilinės plastmasės
Akrilinės plastmasės buvo pradėtos naudoti 1930 m. ir vis dar yra populiarios. Ilgą laiką jos buvo laikomos „auksiniu standartu“ laikinų konstrukcijų gamyboje. Plačiai naudojamos tapo dėl mažos kainos, patenkinamos estetikos ir universalumo [1]. Dažniausiai rinkinį sudaro skystis (monomeras) ir milteliai (polimeras).
Vienais didžiausių akrilinių plastmasių privalumais yra laikomi palyginus žemas terminis pralaidumas ir mažas tirpumas burnos ertmės skysčiuose. Jos tai pat pasižymi tvirtumu. Šios medžiagos ne tokios trapios lyginant su bis-akrilinem plastmasėm. Pasitaikius nesėkmei
perbazavimas atliekamas nesudėtingai, naudojant tą pačią medžiagą. Kadangi yra išleidžiamos kelių atspalvių, akrilinės plastmasės yra pakankamai estetiškos. Atlikus pirminį poliravimą gaunamas lygus ir blizgus restauracijos paviršius [1].
Prie akrilinių plastamsių trūkumų galima priskirti nemalonų kvapą darbo metu bei polimerizacijos metu vykstantį konstrukcijos susitraukimą (3-8proc.). Tai daro įtaką kraštiniam laikino protezo pralaidumui. Tai pat polimerizacijos reakcijos metu, vykstant egzoterminei reakcija, yra išskiriama šiluma, dirginanti minkštuosius audinius [14].
Dažniausiai laikinų restauracijų praktikoje naudojamos akrilinių plastmasių rūšys yra polimetilmetakrilatai ir polietil(vinil)metakrilatai.
Polimetakrilatai
Pagrindinis metakrilatinių plastmasių privalumas, dėl ko šios medžiagos yra populiarios, yra kainos ir gautos konstrukcijos estetikos santykis. Kaip ir visų akrilinių plastmasių kaina nėra didelė. Pagaminto laikino protezo spalvos stabilumas yra ilgai išliekantis, paviršius lengvai poliruojamas. Medžiaga nelinkusi sudaryti porų. Laikinos polimetakrilatinės restauracijos pasižymi tvirtumu, todėl galimi skilimai. Tačiau visi defektai lengvai pataisomi naudojant tą pačią medžiagą. Būtent dėl to polimetakrilatai naudojami restauracijoms, kurioms tenka didelis krūvis kramtymo metu [15]. Vienas pagrindinių metakrilatinių plastamsių trūkumų yra polimerizacijos metu vykstanti
egzoterminė reakcija, kurios metu išskiriama šiluma neigiamai veikia mikštuosius audinius [14]. Tai pat, vykstant polimerizacijai, vyksta medžiagos traukimasis, kuris daro įtaką kraštinei protezo adaptacijai, todėl pritaikymas burnoje tampa apsunkintas.
Polimetakrilatinių plastmasių savybės išdėstytos 1 lentelėje.
Lentelė 1. Polimetakrilatinių plastmasių privalumai ir trūkumai [3]
Privalumai Trūkumai
Žema kaina.
Nedidelis nusidėvėjimo laipsnis. Gera estetika.
Spalvos stabilumas. Lengvas poliravimas.
Lengvas perbazavimas naudojant tą pačią medžiagą.
Polimerizacijos reakcijos metu išskiriama šiluma.
Polimerizacijos metu vykstantis susitraukimas (8 proc.).
Nemalonus kvapas. Trumpas darbinis laikas. Rankinis maišymo būdas.
Polietil(vinil)metakrilatai
Polietil(vinil)metakrilatinės plastmasės tai pat yra plačiai naudojamos laikinų vainikėlių gamybai tiesiogiai paciento burnoje [1]. Medžiagų kaina yra patraukli gydytojams, o savybės nežymiai skiriasi nuo metakrilatinių plastmasių. Polimerizacijos metu polietil(vinil)metakrilatinės medžiagos išskiria mažiau šilumos, taip yra mažiau traumuojami minkštieji audiniai [5]. Tai pat joms būdingas mažesnis polimerizacinis susitraukimas bei ilgesnis darbo laikas [5]. Todėl gydytojas gali
kruopščiau paruošti plastmasę ir ją aplikuoti.
Tačiau gaminant restauracijas ilgesniam laikui ši plastamsė netinka. Ji nepasižymi geru spalvos stabilumu, todėl estetinės savybės nėra labai geros. Mažesnis spalvos stabilumas neturėtų būti laikomas esminiu trūkumu naudojant šia medžiagą, jei restauracija nebus paliekama ilgesniam laikui [1]. Tai pat minėtos grupės plastmasės greitai nusidėvi [5].
Polietil(vinil)metakrilatinių plastmasių savybės išdėstytos 2 lentelėje.
Lentelė 2. Polietil(vinil)metakrilatinių plastmasių privalumai ir trūkumai [3]
Privalumai Trūkumai
Žema kaina.
Polimerizacijos metu išskiria mažiau šilumos nei metakrilatinės plastmasės.
Mažesnis polimerizacijos susitraukimo laipsnis nei metakrilatinės plastmasės. Ilgesnis darbo laikas.
Lengvas poliravimas. Tvirtumas.
Lengvas perbazavimas naudojant tą pačią medžiagą.
Prastos estetinės savybės. Prastas spalvos stabilumas. Greitas nusidėvėjimas. Nemalonus kvapas. Rankinis maišymas.
1.2.2. Bis-akrilinės kompozicinės plastmasės
Bis-akrilinės kompozicinės plastmasės yra naujos kartos medžiagos, pagamintos dervinių
kompozitų pagrindu. Išleidžiamos kartridžuose, dėl to jų paruošimas ir naudojimas yra pakankamai lengvas ir patogus. Darbo metu neskleidžia nemalonas kvapo. Šios medžiagos pasižymi mažesniu šilumos kiekio išskyrimu ir susitraukimo laipsniu polimerizacijos metu. Tai pagerina kraštinę adaptaciją [5, 15]. Lyginant su akrilinėm plastmasėm jos yra atsparesnės nusidėvėjimui. Dėl spalvos
stabilumo bis-akrilinės kompozicinės plastmasės yra labiau tinkamos restauracijoms, kurios burnoje bus paliktos ilgesniam laikui.
Nors šios naujos kartos medžiagos pasižymi tvirtumu, jos turi ir trūkumų. Plonesnėse konstrukcijos vietose medžiaga yra trapi. Todėl poliravimas būna apsunkintas, o tai daro įtaką galutiniam
estetiniam rezultatui [14]. Po atlikto poliravimo, protezo paviršius išlieka santykinai šiurkštus. Tai priklauso nuo medžiagos užpildo dalelių dydžio [16]. Atsiradus defektams jie yra sunkiai taisomi. Perbazavimo su ta pačia medžiaga neįmanoma atlikti dėl cheminio ryšio nebuvimo [5]. Todėl reikia naudoti akrilines plastmases, skystą kompozitą arba daryti restauraciją iš naujo.
Bis-akrilinių kompozicinių plastmasių savybės išdėstytos 3 lentelėje.
Lentelė 3. Bis-akrilinių kompozicinių plastmasių privalumai ir trūkumai [3]
Privalumai Trūkumai
Lengvas paruošimas naudojant kartridžo sistemą.
Polimerizacijos reakcijos metu išskiriama mažiau šilumos.
Žemas polimerizacinio susitraukimo laipsnis.
Nėra nemalonaus kvapo. Geros estetinės savybės. Atsparumas abrazijai. Geras spalvos stabilumas. Geros mechaninės savybės. Mažesnis porėtumas.
Minimalus minkštųjų audinių dirginimas.
Aukšta kaina.
Trapesnės nei akrilinės plastmasės. Negalima atlikti korekcijos su ta pačia medžiaga.
Lengvai dažosi.
Trumpai išliekantis medžiagos spalvos stabilumas.
2. MEDŽIAGA IR METODAI
2.1. Tyrimo ojektai ir eiga
2018 m. vasario mėnesį gautas LSMU bioetikos centro leidimas (Nr. BEC-OF-100) (priedas Nr. 4), atlikti tyrimą, apklausiant gydytojus odontologus apie tiesioginius fiksuotus laikinus dantų protezus ir jiems naudojamas medžiagas. Tiriamieji informuoti apie atliekamo tyrimo pobūdį (priedas Nr. 2), bei gauti iš jų sutikimai dėl jų dalyvavimo anketinėje apklausoje (priedas Nr. 3).
Tiriamieji objektai – gydytojai odontologai, užsiimantys dantų protezavimu. Tyrimo dalyviai pasirinkti atsitiktinės atrankos būdu. Tiriamiesiems buvo pateiktas klausimynas (priedas Nr. 1). Anketą sudarė dvi dalys: pirmoje dalyje buvo klausimai apie gydytoją, antroje dalyje buvo klausimai apie gydytojo pasirinktas medžiagas bei tiesioginiu būdu pagamintus laikinus fiksuotus protezus.
2.2. Duomenų analizė
Statistinė analizė atlikta naudojantis „IBM SPSS Statistics 17“ ir „Microsoft Excel 2007“
programinėmis įrangomis. Analizuojant duomenis, buvo skaičiuojamos aprašomosios statistikos, tiriamos statistinės hipotezės apie vidurkių dažnių skirtumus ir požymių tarpusavio priklausomumą. Siekiant palyginti, kaip gauti rezultatai skiriasi skirtingą darbo su dantų protezavimu patirtį turinčių gydytojų odontologų grupėse, buvo taikytas Chi kvadrato (χ2 = Chi-Square) kriterijus. Statistinės hipotezės reikšmingumo lygmuo α pasirinktas 0,05.
3. REZULTATAI
Tyrimo metu buvo apklausta 420 gydytojų odontologų, kurių beveik pusė (49 proc.) su dantų protezavimu dirbo iki 5 metų, apie trečdalis – nuo 5 iki 10 metų, likusieji – 10-20 metų (14 proc.) ar daugiau nei 20 metų (8 proc.) ( žr. 1 paveikslą).
1 pav. Pasiskirstymas pagal dantų protezavimo stažą
Kaip matome iš 2-ame paveiksle pateiktų duomenų, daugiau nei pusė tyrime apklaustų odontologų fiksuotų protezų gamybai taiko tiesioginį laikinų protezų gaminimą (69 proc.), ir tik maždaug kas trečias dažniausiai taiko netiesioginį laikinų protezų gaminimo būdą.
2 pav. Pasiskirstymas pagal dažniausiai taikomą laikinų fiksuotų dantų protezų gaminimo būdą
Palyginome dažniausiai taikomą fiksuotų protezų gaminimo būdo priklausomybę nuo odontologų protezavimo stažo (žr. 3 paveikslą). Tarp odontologų darbo stažo ir taikomo fiksuotų protezų gaminimo būdo egzistuoja statistiškai reikšminga priklausomybė (p<0,05). Ilgesnį darbo stažą turintys odontologai reikšmingai dažniau nei trumpesnį stažą turintys odontologai taiko netiesioginį gamybos būdą.
3 pav. Pasiskirstymas pagal dažniausiai taikomą fiksuotų protezų gaminimo būdą tarp skirtingą dantų protezavimo stažą turinčių gydytojų odontologų (χ2
Tyrimo metu buvo nustatytos dažniausiai tiesioginiam laikinų protezų gaminimui naudojamos medžiagos (žr. 4 paveikslą). Daugeliu atveju (88 proc.) taikomos šaltos polimerizacijos plastmasės, ir tik 12 proc. atvejų taikomos šviesa kietinamos plastmasės.
4 pav. Pasiskirstymas pagal tiesioginiam laikinų protezų gaminimui naudojamas medžiagas
Nustatyta, kad dauguma gydytojų odontologų (79 proc.) patogesniu laikinų plastmasių pateikimo būdu laiko dvi pastas, ir tik kiek daugiau nei kas penktas – miltelius su skysčiu (žr. 5 paveikslą).
6-ame paveiksle pateikiamas pasiskirstymas pagal vidutinį laiką, kuriam paliekamas laikinas protezas. Gydytojai beveik pusę (46 proc.) atvejų laikiną protezą palieka iki savaitės, 23 proc. atvejų – iki dviejų savaičių, 15 proc. atvejų – iki mėnesio, ir tik 8 proc. atvejų protezas paliekamas ilgesniam laikui, o 9 proc. atvejų – vos 1-2 dienoms.
Nepaisant to, tarp vidutinio laiko, kuriam paliekamas laikinas protezas, bei darbo su dantų protezavimu stažo egzistavo reikšmingas skirtumas (p<0,05). Iki 10 metų su dantų protezavimu dirbantys gydytojai reikšmingai dažniau laikiną protezą palieka trumpesniam laikui (nuo savaitės iki dviejų savaičių), tuo tarpu ilgiau nei 10 metų su dantų protezavimu dirbantys gydytojai reikšmingai dažniau laikiną protezą palieka mėnesiui ar ilgesniam laikui (žr. 7 paveikslą).
7 pav. Pasiskirstymas skirtingą dantų protezavimo darbo stažą turinčių gydytojų odontologų grupėse pagal vidutinį laiką, kuriam paliekamas laikinas protezas (χ2
=294,823, df=15, p=0,000<0,01)
Kaip matyti iš 8-ame paveiksle pateiktų duomenų, daugeliu atvejų (80 proc.) pacientai būna patenkinti laikino fiksuoto, tiesiogiai pagaminimo protezo estetine išvaizda, jei atstatomi
priekiniame dantų lankų segmente esantys dantys, tuo tarpu gydytojų, teigiančių, kad pacientai ne visada lieka patenkinti, buvo kas penktas.
8 pav. Pasiskirstymas pagal nuomonę, ar pacientas būna patenkintas laikino fiksuoto, tiesiogiai pagaminimo protezo estetine išvaizda, jei atstatomi priekiniame dantų lankų segmente esantys dantys
Pastebėtina, kad gydytojų nuomonė, ar pacientai visada lieka patenkinti laikino fiksuoto, tiesiogiai pagaminimo protezo estetine išvaizda, priklausomai nuo gydytojų dantų protezavimo stažo, reikšmingai skyrėsi (p<0,05). Iki 5 metų protezavimu užsiimantys gydytojai reikšmingai dažniau nei ilgiau dirbantys gydytojai nurodė, kad pacientai ne visada lieka patenkinti laikino fiksuoto, tiesiogiai pagaminto protezo estetine išvaizda (žr. 9 paveikslą).
9 pav. Pasiskirstymas pagal nuomonę, ar pacientas būna patenkintas laikino fiksuoto, tiesiogiai pagaminimo protezo estetine išvaizda, jei atstatomi priekiniame dantų lankų segmente esantys dantys skirtingą dantų protezavimo darbo stažą turinčių gydytojų odontologų grupėse (χ2=44,929, df=3, p=0,000<0,01)
10-ame pav. matome, kad laikino fiksuoto, tiesiogiai pagaminto dantų protezo poliravimo poreikis reikšmingai skyrėsi pagal gydytojų dantų protezavimo stažą (p<0,05). Šis poreikis visada
reikšmingai dažniau būvo gydytojams, dirbantiems iki 10 metų, tuo tarpu ilgiau protezuojantiems gydytojams šis poreikis reikšmingai retesnis.
5 pav. Pasiskirstymas pagal laikino fiksuoto, tiesiogiai pagaminamo dantų protezo poliravimo poreikį skirtingą dantų protezavimo darbo stažą turinčių gydytojų odontologų grupėse (χ2
=52,275, df=3, p=0,000<0,01)
Tyrimo metu nustatyti veiksniai, lemiantys laikino protezo spalvos pasirinkimą (žr. 11 paveikslą). Daugeliu atveju pasirinkimą lemia gretimų dantų spalva (70 proc.), ir tik gana retai – paciento pageidavimas (12 proc.), turimų plastmasių spalva (11 proc.) bei dantų lanko segmento, kuriame yra defektas, vieta (6 proc.).
Pastebėta, kad laikino protezo spalvos pasirinkimą lemiantys veiksniai reikšmingai skyrėsi pagal gydytojų dantų protezavimo stažą (p<0,05) (žr. 12 paveikslą). Nors ir gretimų dantų spalva daugeliu atveju lemia visų darbo stažo grupių gydytojų sprendimą, tačiau paciento pageidavimas reikšmingai dažniau daro įtaką 5-10 m. patirtį turinčių gydytojų pasirinkimui, nei kad kitą darbo stažą turinčių gydytojų pasirinkimui, o turimų plastmasių spalvos reikšmingai dažniau lemia 10-20 m. darbo stažą turinčių gydytojų pasirinkimą.
6 pav. Pasiskirstymas pagal laikino protezo spalvos pasirinkimą lemiančius veiksnius skirtingą dantų protezavimo darbo stažą turinčių gydytojų odontologų grupėse (χ2
=44,924, df=12, p=0,000<0,01)
Kaip matyti iš 13 paveiksle pateiktų duomenų, dauguma gydytojų (70 proc.) sutiko, kad laikinas fiksuotas, tiesiogiai pagamintas protezas sugeba atlaikyti kramtymo jėgas, tuo tarpu su tuo nesutiko beveik trečdalis gydytojų.
7 pav. Pasiskirstymas pagal nuomonę, ar visada laikinas fiksuotas, tiesiogiai pagamintas protezas sugeba atlaikyti kramtymo jėgas
Pastebėta, kad nuomonė, ar visada laikinas fiksuotas, tiesiogiai pagamintas protezas sugeba atlaikyti kramtymo jėga, reikšmingai priklausė nuo gydytojų dantų protezavimo stažo (p<0,05). Su šia nuomone reikšmingai dažniau nesutiko daugiau nei 20 metų protezuojantys gydytojai, nei kad iki 20 metų protezuojantys gydytojai (žr. 14 paveikslą).
8 pav. Pasiskirstymas pagal nuomonę, ar visada laikinas fiksuotas, tiesiogiai pagamintas protezas sugeba atlaikyti kramtymo jėgas skirtingą dantų protezavimo darbo stažą turinčių gydytojų odontologų grupėse (χ2=42,906, df=3, p=0,000<0,01)
Tyrime dalyvavusiu gydytojų buvo prašoma nurodyti, ar pacientai pakartotinai kreipiasi dėl atsiradusių laikinos fiksuotos, tiesiogiai pagamintos restauracijos nesėkmes (žr. 15 paveikslą). Daugiau nei pusė gydytojų (52 proc.) nurodė, kad pacientai šiuo klausimu nesikreipia, ir 41 proc. teigė, kad kreipiasi bent kartais.
9 pav. Pasiskirstymas pagal pacientų pakartotiną kreipimąsi dėl atsiradusios laikinos fiksuotos, tiesiogiai pagamintos restauracijos nesėkmės
Pastebėta, kad skirtingą dantų protezavimo patirtį turinčių gydytojų nuomonės, ar pacientai pakartotinai kreipiasi dėl pagamintos restauracijos nesėkmės, reikšmingai skyrėsi (p<0,05). Gydytojai, turintys iki 20 m. darbo stažą, reikšmingai dažniau teigė, kad pacientai iš viso niekada pakartotinai nesikreipia, tuo tarpu daugiau nei 20 metų protezuojantys gydytojai reikšmingai dažniau nei trumpiau dirbantys gydytojai nurodė, kad pacientai kreipiasi bent kartais (žr. 16 paveikslą).
16 pav. Pasiskirstymas pagal pacientų pakartotiną kreipimąsi dėl atsiradusios laikinos fiksuotos, tiesiogiai pagamintos restauracijos nesėkmės skirtingą dantų protezavimo darbo stažą turinčių gydytojų odontologų grupėse (χ2
Nustatyta, kad dauguma gydytojų (56 proc.) sutiko, kad laikinas, tiesiogiai pagamintas protezas visuomet apsaugo gyvo danties pulpą nuo aplinkos poveikio (žr. 17 paveikslą).
1710 pav. Pasiskirstymas pagal nuomonę, ar laikinas, tiesiogiai pagamintas protezas visuomet apsaugo gyvo danties pulpą nuo aplinkos poveikio
Pastebėtina, kad skirtingą dantų protezavimo stažą turinčių gydytojų nuomonės, ar laikinas,
tiesiogiai pagamintas protezas visuomet apsaugo gyvo danties pulpą, reikšmingai skyrėsi (p<0,05). Su šia nuomone reikšmingai dažniau sutiko iki 20 m. darbo stažą turintys gydytojai, tuo tarpu ilgiau nei 20 m. dirbantys gydytojai reikšmingai dažniau šiai nuomonei nepritarė (žr. 18 paveikslą).
11 pav. Pasiskirstymas pagal nuomonę, ar laikinas, tiesiogiai pagamintas protezas visuomet
apsaugo gyvo danties pulpą nuo aplinkos poveikio skirtingą dantų protezavimo darbo stažą turinčių gydytojų odontologų grupėse (χ2
Tyrime dalyvavusių gydytojų buvo prašoma nurodyti, ar pasitaiko alerginės reakcijos dėl laikinos, tiesiogiai pagamintos restauracijos medžiagos sudėties. Kaip matyti iš 19 paveiksle pateiktų duomenų, daugelis gydytojų (77 proc.) nurodė, kad tokių reakcijų nepasitaiko, o kad šios reakcijos pasitaiko, nurodė tik 7 proc. gydytojų. Likusieji 16 proc. gydytojų nurodė, kad tokios reakcijos pasitaiko kartais.
19 pav. Pasiskirstymas pagal alerginių reakcijų dėl laikinos, tiesiogiai pagamintos restauracijos medžiagos sudėties dažną pasitaikymą
Palyginome pasiskirstymą pagal alerginių reakcijų dėl laikinos, tiesiogiai pagamintos restauracijos medžiagos sudėties pasitaikymą pagal gydytojų dantų protezavimo laiką (žr. 20 paveikslą).
Gydytojai, dirbantys iki 20 metų, reikšmingai dažniau teigė, kad tokių reakcijų nepasitaiko, tuo tarpu ilgiau nei 20 metų dirbantys gydytojai reikšmingai dažniau nurodė, kad tokių reakcijų pasitaiko bent kartais.
12 pav. Pasiskirstymas pagal alerginių reakcijų dėl laikinos, tiesiogiai pagamintos restauracijos medžiagos sudėties dažną pasitaikymą skirtingą dantų protezavimo darbo stažą turinčių gydytojų odontologų grupėse (χ2
Kaip matyti iš 21-ame paveiksle pateiktų duomenų, 71 proc. gydytojų nurodė, kad minkšto apnašo kiekio skirtumą aplink fiksuotą laikiną, tiesiogiai pagamintą protezą ir aplink savus dantis kitų vizitų metu jie pastebi kartais, o trečdalis gydytojų nurodė, kad tokio apnašo kiekio skirtumo jie nepastebi.
13 pav. Pasiskirstymas pagal minkšto apnašo kiekio skirtumo aplink fiksuotą laikiną, tiesiogiai pagamintą protezą ir aplink savus dantis pastebėjimą kitų vizitų metu
Minkšto apnašo kiekio skirtumą aplink fiksuotą laikiną, tiesiogiai pagamintą protezą ir aplink savus dantis kitų vizitų metu (žr. 22 paveikslą) reikšmingai dažniau nepastebi gydytojai, dirbantys iki 20 metų, nei kad gydytojai, dirbantys daugiau nei 20 metų (p<0,05).
14 pav. Pasiskirstymas pagal minkšto apnašo kiekio skirtumo aplink fiksuotą laikiną, tiesiogiai pagamintą protezą ir aplink savus dantis pastebėjimą kitų vizitų metu skirtingą dantų protezavimo darbo stažą turinčių gydytojų odontologų grupėse (χ2
Tyrimo metu buvo prašyta gydytojų nurodyti prioritetines laikinų protezų savybes (žr. 23 paveikslą). Labiausiai prioritetinėmis laikomos tokios savybės kaip pulpos apsauga, paprastas pagaminimas, estetika ir lengvas pritaikymas (sutinka daugiau nei 80 proc. gydytojų), kiek mažesnei gydytojų daliai svarbios geros fizinės savybės, danties audinių apsauga nuo
mikroorganizmų, pigumas, biosuderinamumas ir retencija (sutinka nuo 50 iki 80 proc. gydytojų), tuo tarpu mažiausiai prioritetinėmis laikomos tokios savybės kaip paprasta priežiūra ir protezinės ložės suformavimas (sutinka mažiau nei kas antras gydytojas).
4. REZULTATŲ APTARIMAS
Odontologinėje praktikoje gydytojai dažniau taiko tiesioginį laikinų fiksuotų dantų protezų
gaminimo būdą [5]. Tai parodė ir mūsų atlikto tyrimo rezultatai. Esant gausiam laikinų plastmasių pasirinkimui, laikinų protezų gamyba ir taikymas vieno seanso metu gydytojams ir pacientams yra patogesnis ir labiau finansiškai patrauklus. Tačiau gydytojai odontologai, turintys didesnę
protezavimo patirtį, dažniau rinkosi netiesioginį laikinų fiksuotų dantų protezų gaminimo būdą ir tokias restauracijas yra linkę palikti ilgesniam laikui (6 mėn. ir daugiau). Gaminant laikinas konstrukcijas laboratoriniu būdu, gaunama geresnė estetika, restauraciją galima palikti burnoje ilgesniam laikui [5]. Tačiau tokiam metodui reikalingas papildomas paciento vizitas pas gydytoją odontologą.
Nustatyta, kad dažniausiai tiesioginiam laikinų fiksuotų protezų gaminimui gydytojai odontologai renkasi šaltos polimerizacijos laikinas plastmases tokias kaip GC Unifast Trad, Heraeus Kulzer Dentalon Plus, Micerium Enamel Plus Temp, DMG Luxatemp, VOCO Structur, Medicept Accutemp, 3M Protemp. Analogiškų duomenų literatūroje neradome. Šių plastmasių naudojimas gydytojams odontologams yra patogesnis. Jas naudojant nereikalingas papildomas įrankis - polimerizacijos lempa.Tai pat, net 78,8 proc. apklaustųjų pažymėjo, kad patogesnis laikinų plastmasių pateikimo budas yra dviejų pastų ir kartridžo sistema. Tai sutrumpina ir supaprastina laikinos restauracijos gaminimą. 94 proc. apklaustųjų išskyrė paprastą laikino protezo gaminimą kaip prioritetinę laikinų protezų savybę.
Viena svarbiausių fiksuotų laikinų, tiesiogiai pagamintų, protezų savybių pagal gydytojus yra estetika (84,5 proc). Tin-Oo ir kt. [17] atliktame tyrime pastebėtas didesnis nepasitenkinimas savo dantų spalva tarp pacientų. Grožio įvertinimas yra labai subjektyvus, todėl paciento šypsenos estetikos supratimas leidžia gydytojui numatyti, ką reikia atlikti, kas gali būti atlikta ir kas yra ar bus priimtina pacientui [18, 19].Laikino protezo spalvos pasirinkimo galimybės šiais laikais yra didelės. Daugeliui gydytojų didžiausią įtaką spalvos pasirinkime daro gretimų dantų spalva (69,8 proc.). Tyrimo metu pastebėta, kad gydytojai, turintys 5-10 m. protezavimo patirtį dažniau atkreipia dėmesį į paciento norus. Tai gali būti esminis faktorius, dėl kurio šių gydytojų pacientai dažniausiai būna patenkinti laikino fiksuoto, tiesiogiai pagaminto, protezo estetine išvaizda. Tai pat ši gydytojų grupė laikinus dantų protezus yra linkusi palikti ne ilgiau nei savaitei (52,5 proc.) bei atlikti
restauracijos paviršiaus poliravimą. Šie veiksniai gali turėti įtakos spalvos stabilumui [20]. Daugiausiai nepasitenkinimų dėl laikinų protezų estetikos susilaukia gydytojai, turintys iki 5 m.
protezavimo stažą (33,5 proc.). Jie tai pat pažymėjo, kad dažniausiai atlieka laikino protezo paviršiaus poliravimą, o spalva renka pagal gretimų dantų spalvą. Tokiam rezultatui įtakos gali turėti patirties arba žinių apie laikinų plastmasių savybes trūkumas.
Atlikus tyrimą nustatyta, kad laikinas fiksuotas, tiesioginiu būdu, pagamintas protezas dažniausiai atlaiko jam skirtas kramtymo jėgas (69,8 proc.). Haselton ir kt. [10] šią savybę priskiria prie pagrindinių reikalavimų laikinoms plastmasėms. Yilmaz ir kt. [21] atliktame tyrime nustatė, kad atsapriausios lūžiams laikinų vainikėlių plastmasės yra bis-akrilinės kompozicinės plastmasės. Tačiau gydytojai, turintys didžiausią protezavimo patirtį nurodė, kad jų pacientams dažniau nei kitiems laikini protezai ne visada atlaiko kramtymo jėgas. Taip pat pas juos dažniausiai nei pas kitus pakartotinai kreipiasi pacientai, dėl atsiradusios laikinos fiksuotos, tiesioginiu būdu, gamintos restauracijos nesėkmės. Tam įtakos gali turėti didesnė patirtis, ilgesnis darabas su protezavimu, ilgesnis laikas, kuriam palieka laikinas restauracijas paciento burnoje, žinių apie laikinų plastmasių savybes stygius. Galbūt todėl šie gydytojai yra labiau linkę rinktis netiesioginį laikinų fiksuotų protezų gamybos metodą. Geros fizinės laikinų fiksuotų, tiesioginiu būdu gaminamų, protezų savybės yra gana svarbios gydytojams odontologams (76 proc.). Laikinų plastmasių savybių žinojimas gali reikšmingai sumažinti nesėkmių dažnumą.
Tyrimo metu nustatyta, kad svarbiausia laikinų fiksuotų, tiesioginiu būdu gaminamų, protezų savybė yra nedepulpuoto protezuojamo danties pulpos apsauga. Lieu ir kitų tyrime buvo nustatyta, kad dvigubo kietėjimo laikinų protezų medžiagų (Iso-Temp, TCB Dual Cure ir Provipont DC) naudojimas gali sumažinti riziką termiškai pažeisti protezuojamo danties pulpą, lyginant su savaiminio kietėjimo plastmasėmis (Integrity ir Protemp) [22]. Tai teigė 94,3 proc. apklaustų gydytojų. Tačiau beveik tik pusė (55,7 proc.) gydytojų pažymėjo, kad jų pagamintas laikinas fiksuotas protezas visuomet atlieka šią funkciją. Tam įtakos gali turėti egzoterminė reakcija
polimerizacijos metu, plastmasės terminis pralaidumas, prasta protezo retencija. Protezai su geresne kraštine adaptacija yra mažiau linkę į kraštinį mikropralaidumą [23]. Tai pat praktikos trūkumas preparuojant dantis. Gydytojai, turintys 10-20 m. protezavimo stažą reikšmingai dažniau sutiko, kad laikini fiksuoti protezai apsaugo nedepulpuotus dantis nuo pulpito (75 proc.). Tai pat jie rečiausiai pastebėjo alergines reakcijas dėl laikinos, tiesiogiai pagamintos, restauracijos medžiagos sudėties. Medžiagos, naudojamos laikinų restauracijų gaminimui, gali pakenkti tiek gydytojams, tiek
pacientams. Alerginės reakcijos gali pasireikšti ne tik burnos gleivinės, liežuvio, bet ir lūpų ar rankų srityse. Pacientai dažniausiai nežino, kad yra alergiški, todėl dažniausiai, po ilgesnio kontakto su alergenais, jie suserga alerginiu kontaktiniu stomatitu, cheilitu [24]. Gydytojai, turintys 20 metų ir daugiau protezavimo praktiką, dažniausiai pastebi alergines reakcijas dėl laikinų restauracijų
medžiagų sudėtinių dalių. tačiau statistiškai jie ilgiausiam laikui palieka restauracijas pacientų burnoje, kas gali daryti didžiausią įtaką tokiem rezultatam. Tai pat turėdami daugiausiai patirties jie gali lengviau atskirti alerginę reakciją.
Nustatyta, kad paprasta tiesiogiai pagaminto laikino fiksuoto protezo priežiūra svarbi tik 34 proc. apklaustiems gydytojams analogiškų duomenų literatūroje nėra. Tačiau šio tyrimo metu nustatyta net 70,7 proc. gydytojų sekančio vizito metu pastebi minkšto apnašo kiekio skirtumą aplink fiksuotą laikiną protezą ir savus paciento dantis. Luthardt ir kt. atliktame turime pastebėta, kad apnašų kiekis yra žymiai didesnis aplink laikiną protezą nei apie neprotezuojamus nuosavus dantis [25]. Garvin ir kt. savo tyrime atskleidė, kad laikinų fiksuotų protezų etapo pabaigoje dažniausiai aptinkamas gingivitas [26]. Tam gali turėti įtakos prastas protezo pritaikymas, prasta kraštinė adaptacija bei retencija. Taikant laikiną fiksuotą protezą reikia stengtis išvengti sudaryti sąlygas apnašų užsilaikymui, bakterijų akumuliacijai, gerinti natūralų dantų apsivalymą, preparuojant dantis
nesužaloti dantenų. Infekcija gali prasidėti kaip gingivitas, tačiau netrukus gali pereiti į periodontitą [27].
Interesų konfliktas
Interesų konfliktų nėra.IŠVADOS
1. Tiesioginiam laikinų fiksuotų protezų gaminimui gydytojai odontologai dažniau renkasi šaltos polimerizacijos laikinas plastmases. Didesnį protezavimo stažą turintys gydytojai dažniau nei kiti renkasi šviesa kietinamas plastmases. Dažniausiai naudojamos yra akrilinės ir bis-akrilinės kompozicinės plastmasės, kurios yra pateikiamos dviejų pastų pavidalu.
2. Veiksniai, darantys įtaką gydytojų odontologų pasirinkimui, tiesiogiai gaminant fiksuotus laikinus protezus:
a) protezavimo stažas - gydytojai, turintys mažesnį protezavimo stažą, dažniau renkasi tiesioginį laikinų fiksuotų dantų protezų gaminimo būdą;
b) paliekant protezą trumpesniam laikui dažniau yra taikomas tiesioginis laikinų fiksuotų dantų protezų gaminimo būdas;
c) kaina - tiesioginis laikinų fiksuotų protezų gaminimas yra greitesnis ir pigesnis nei taikant netiesioginį gaminimo būdą;
d) renkantis plastmasę laikiniems fiksuotiems, tiesiogiai gaminamiems protezams, gydytojui yra svarbus jos pateikimas ir polimerizacijos būdas - patogiau šaltos polimerizacijos plastmasė, pateikiama dviejų pastų ir kartridžo sistema;
e) estetika - svarbu, kad pagamintas laikinas protezas atrodytų natūraliai.
f) fizinės pagaminto protezo savybės - kramtymo jėgų atlaikymas, lengvas pritaikymas, gera rentencija.
g) apsauginė funkcija - pagamintas laikinas protezas turi apsaugoti nupreparuotą dantį nuo mikroorganizmų, gyvo danties pulpą nuo žalingo aplinkos poveikio;
h) biosuderinamumas - medžiaga, iš kurios gaminamas laikinas fiksuotas dantų protezas, neturėtų kelti alerginių reakcijų.
3.Mažesnį protezavimo stažą turintys gydytojai odontologai dažniau nei kiti susiduria su protezo estetinės išvaizdos problema. Visų gydytoju, tačiau ypač didesnį protezavimo staža turinčių, pacientai dažniau pakartotinai kreipiasi dėl to, kad laikini protezai neatlaiko kramtymo jegų ar kitų nesėkmių, alergijų. Tai pat didesnį protezavimo staža turintys gydytojai dažniau pastebi apnašų kiekio skirtumą tarp nuosavų ir protezuojamų dantų. Jiems dažniau pasitaiko atvejų, kad laikinas protezas neapsaugo gyvo danties pulpos.
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
1. Nedidelį protezavimo stažą turintys gydytojai odontologai rinkdami laikino fiksuoto, tiesioginiu būdu gaminamo, protezo spalvą turėtų atidžiau ją rinkti, labiau atsižvelgti į pacientų nuomonę.
2. Tiesiogiai gaminant laikinus fiksuotus dantų protezus (ypač tiltus) reikėtų įvertinti jam teksiantį krūvį kramtymo metu, kad būtų galima išvengti nesėkmių.
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Kelbauskas E, Dumič J. Laikinų restauracijų gamybai naudojamos medžiagos. Stomotologija, Baltic Dental and Maxillofacial Journal, 2013; 15(4):5-7.
2. Moulding MB, Teplitsky PE. Intrapulpal temperature during direct fabrication of provisional restorations. Int J Prosthodont 1990; 3(3):299-304.
3. Olivia GS. Mechanical properties of provisional restorative materials [master's thesis]. Indiana Univeristy School of Dentistry; 2010.
4. Jalali H, Dorriz H, Hoseinkhezri F, Razavi ESF. In vitro color stability of provisional restorative materials. Indian J Dent Res 2012;23(3):388-92.
5. Wassell RW, George GST, Ingledew RP, Steele JG. Crowns and other extra-coronal restorations: Provisional restorations. Br Dent J 2002; 192, 619-630.
6. Kelbauskas E, Dumič J. Laikinos dantų restauracijos endodontijoje. Stomotologija, Baltic Dental and Maxillofacial Journal 2013; 15(3): 5-8.
7. Naouman HJ, Chandler NP. Temporization for endodontics. Int Endod J 2002; 35(12): 964-78. 8. Bayindir F, Kurklu D, Yanikoglu ND. The effect of staining solutions on the color stability of provisional prosthodontic materials. J Dent 2012;40(2):el.
9. Prasad DK, Alva H, Shetty M. Evaluation of Colour Stability of Provisional Restorative
Materials Exposed to different Mouth Rinses at Varying Time Intervals: An In Vitro Study. J Indian Prosthodont Soc 2014; 14(1):85–92.
10. Haselton DR, Diaz-Arnold AM, DDS, MS, Dawson DV. Color stability of provisional crown and fixed partial denture resins. J Prosthet Dent 2005;93(1):70-5.
11. Dilūnas S, Varinauskas V, Šimelis M. Investigation of Temporary Bridges Prostheses [dissertation]. Mount Pleasant (MI): Kaunas University of Technology, Lithuanian University o Health Sciences; 2006.
12. Guler AU, Yilmaz F, Kulunk T, Guler E, Kurt S. Effects of different drinks on stainability of resin composite provisional restorative materials. J Prosthet Dent 2005;94(2):118-24.
13. Asal SA, Fahmy MM, Abdulla SA. Chromatic stability of light-activated resin and heat-cure acrylic resin submitted to accelerated aging. The Saudi Journal or Dental Research 2015; 6:41-7. 14. Young HM, Smith CT, DDS, MS, Morton D, BDS, MS. Comporative in vitro evaluation of two provisional restorative materials. J Prosthet Dent 2001; 85(2):129-32.
15. Wang RL, Moore BK, Goodacre CJ, Swatz ML, Andres CJ. A comparison of resins for fabricating provisional fixes restorations. Int J Prosthodont 1989;2(2):173-84.
16. Haselton DR, Diaz-Arnold AM, MS, Dawson DV, PhD. Effect of Storage Solution on Surface Roughness of provisional Crown and Fixed Partial Denture Materials. J Prosthet Dent, 2004; 13(4):227-32.
17. Tin-Oo MM, Saddki N, Hassan N. Factors influencing patient satisfaction with dental appearance and treatments they desire to improve aesthetics. BMC Oral Health 2011; 11: 6. 18. Cotrim ER, Vasconcelos AV, Haddad SS, Reis SAB. Perception of adults' smile esthetics among orthodontists, clinicians and laypeople. Dental Press J Orthod. 2015; 20(1):40-4.
19. Batwa W, Grewal B, Gill D. Smile analysis: what to measure. Dent Update. 2014; 41:483-6. 20. Mickeviciute E, Ivanauskiene E, Noreikiene V. In vitro color and roughness stability of different temporary restorative materials. Stomotologija, Baltic Dental and Maxillofacial Journal, 2016; 18(2): 66-72.
21. Yilmaz A, Baydas S. Fracture Resistance of Various Temporary Crown Materials. J Contemp Dent Pract 2007; 8(1):1-8.
22. Lieu C, Nguyen TM, Payant L. In vitro comparison of peak polymerization temperatures of 5 provisional restoration resins. J Can Dent Assoc. 2001; 67(1):36-9.
23. Balčiūtė G, Sudžiūtė G, Švedienė O, Žekonis G, Švedas M. Betarpiškos dentino padengimo įtaka kraštiniam pralaidumui. Stomotologija, Baltic Dental and Maxillofacial Journal, 2016; 18(1): 22-6.
24. Rai R, Dinakar D, Kurian SS, Bindoo YA, Investigation of contact allergy to dental materials by patch testing, Indian Dermatol Online J, 2014; 5: 282-6.
25. Luthardt RG, Stößel M, Hinz M, Vollandt R. Clinical performance and periodontal outcome of temporary crowns and fixed partial dentures: A randomized clinical trial. J Prosthet
Dent. 2000;83(1):32-9.
26. Garvin PH, Malone WF, Toto PD, Mazur B. Effect of autopolymerizing acrylic resin treatment restorations on the crevicular fluid volume. J Prosthet Dent. 1982; 47: 284-9.
27. Bluma E, Vidzis A, Zigurs G. The influence of fixed prostheses on periodontal health. Stomatologija, Baltic Dental and Maxillofacial Journal, 2016; 18(4): 112-9.
PRIEDAI
Priedas Nr. 1. Klausimynas
Klausimynas
Pasirinkite ir apibraukite vieną, Jums tinkamą, variantą. APIE GYDYTOJĄ:
1. Kiek metų užsiimate dantų protezavimu?
a) iki 5 metų;
b) 5-10 metų; c) 10-20 metų;
d) daugiau nei 20 metų.
2. Kokio tipo laikinų fiksuotų protezų gaminimo būdą taikote dažniau? a) tiesioginis laikinų protezų gaminimas;
b) netiesioginis laikinų protezų gaminimas.
3. Kokias medžiagas naudojate tiesioginiam laikinų protezų gaminimui?
a) šaltos polimerizacijos plastmases (GC UNIFAST TRAD, Heraeus Kulzer Dentalon Plus, Micerium Enamel Plus Temp, DMG Luxatemp, VOCO Structur, Medicept Accutemp, 3M Protemp);
b) šviesa kietinamas plastmases (VITA ZETA CC, GC GRADIA, REVOTEK LC).
4. Koks laikinų plastmasių pateikimo būdas Jums patogesnis?
b) dvi pastos.
5. Kokiam vidutiniam laikui paliekate laikiną protezą?
a) 1-2 dienoms; b) iki savaitės;
c) iki dviejų savaičių; d) iki mėnesio; e) iki 6 mėnesių; f) ilgiau nei 6 mėnesiai
NAUDOJAMŲ MEDŽIAGŲ SAVYBĖS:
6. Ar pacientas būna patenkintas laikino fiksuoto, tiesiogiai pagaminto, protezo estetine išvaizda, jei atsatomi priekiniame dantų lankų segmente esantys dantys?
a) taip b) ne visada.
7. Ar visada prireikia poliruoti laikiną fiksuotą, tiesiogiai pagamintą, dantų protezą?
a) taip b) ne visada.
8. Pagal ką renkatės laikino protezo spalvą ? a) pagal gretimų dantų spalvą;
b) pagal paciento pageidavimą;
d) pagal tai, kokių spalvų plastmasių turiu;
e) nerenku.
9. Ar visada laikinas fiksuotas, tiesiogiai pagamintas, protezas sugeba atlaikyti kramtymo jėgas?
a) taip; b) ne visada.
10. Ar pacientai pakartotinai kreipiasi dėl atsiradusios laikinos fiksuotos, tiesiogiai pagamintos, restauracijos nesėkmės? (pvz.: deformacijos, skilimo, atsicementavimo ar pan.)
a) taip; b) kartais; c) niekada.
11. Ar laikinas, tiesiogiai pagamintas, protezas visuomet apsaugo gyvo danties pulpą nuo aplinkos poveikio (terminio poveikio, infekcijos, kitų dirgiklių)?
a) taip; b) ne.
12. Ar dažnai pasitaiko alerginių reakcijų dėl laikinos, tiesiogiai pagamintos, restauracjos medžiagos sudėties?
a) taip; b) ne; c) kartais.
13. Ar kitų vizitų metu pastebite minkšto apnašo kiekio skirtumą, aplink fiksuotą laikiną, tiesiogiai pagamintą, protezą ir aplink savus dantis?
a) ne; b) kartais.
14. Kokias laikinų protezų savybes išskiriate kaip prioritetines? (galimi keli variantai)
a) estetika;
b) paprastas pagaminimas; c) pigumas;
d) lengvas pritaikymas, perbazavimas; e) geros fizinės savybės;
f) biosuderinamumas;
g) protezinės ložės suformavimas;
h) pulpos apsauga, jei dantis gyvas;
i) danties audinių apsauga nuo mikroorganizmų;
j) retencija;
k) paprasta priežiūra.
Priedas Nr. 2. Tiriamojo asmens informavimo forma
TIRIAMOJO ASMENS INFORMAVIMO FORMA
Lietuvos sveikatos mokslu universiteto odontologijos fakulteto studentė magistrinio darbo rengimo metu atliks anketinę apklausą, skirtą įvertinti „Laikinų, tiesioginiu būdu gaminamų, dantų protezų pasirinkimo galimybės“. Tyrimo dalyviai - atsitiktine tvarka atrinkti gydytojai odontologai. Anketa
- anoniminė. Tiriamųjų anonimiškumas ir duomenų kofidencialumas garantuojami. Tyrimo duomenys bus panaudojami tik apibendrinant. Galimos rizikos bei žalos pacientams įvertinimas: taikant anketinės apklausos tyrimo metodą, rizikos bei žalos tiriamieji nepatirs, išskyrus
nepatogumus dėl sugaišto laiko.
Iškilus neaiškumams tiriamasis gali kreiptis:
mob. tel. nr.: +370 (630) 98 082, LSMU Odontologijos fakulteto V kurso 9 grupės studentė Roberta Čiupkevičiūtė.
Priedas Nr. 3. Tiriamojo asmens sutikimo forma
TIRIAMOJO ASMENS SUTIKIMO FORMA
Sutinku dalyvauti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto odontologijos fakulteto studentės Robertos Čiupkevičiūtės atliekamojo apklausoje, skirtoje ištirti laikinų, tiesioginiu būdu gaminamų, dantų protezų pasirinkimo galimybės.
Tiriamojo asmens vardas, pavardė... (Parašas)...
