Gyvūnų veisimo ir genetikos katedra

(1)

LIETUVOS VETERINARIJOS AKADEMIJA

GYVULININKYSTĖS TECHNOLOGIJOS

FAKULTETAS

Gyvūnų veisimo ir genetikos katedra

Marius Macijauskas

MOTININIŲ C IR D LINIJŲ KIAULIŲ AKLIMATIZACIJOS

IR TARPUSAVIO DERINIMOSI ĮVERTINIMAS

Magistro darbas

Darbo vadovas:

Doc. dr. Janina Kriauzienė

(2)

ESTIMATION OF C AND D LINES MOTHER SWINE

ACCLIMATIZACION AND INTERNECINE

(3)

Magistro darbas atliktas 2004 – 2006 metais Lietuvos veterinarijos akademijos Gyvūnų veisimo ir genetikos katedroje, ūkininko V. Vapsvos kiaulių veislyne.

Magistro darbą paruošė: Marius Macijauskas ...

( v., pavardė) (parašas )

Magistro darbo vadovas: doc. dr. Janina Kriauzienė ...

( v., pavardė) (parašas )

(LVA gyvūnų veisimo ir genetikos katedra)

Recenzentas: doc. dr. Irena Jančienė ...

(4)

Turinys

ĮVADAS 5

1. LITERATŪROS APŽVALGA 7

1.1. Teoriniai hibridizacijos teiginiai ir praktinis pritaikymas 7

1.2. Motininių linijų kiaulių charakteristika 10

1.2.1. C linijos kiaulių charakteristika 10

1.2.2. D linijos kiaulių charakteristika 11

1.3. Aklimatizacijos poveikis kiaulių produktyviosioms savybėms 12

2. DARBO ATLIKIMO VIETA IR METODIKA 14

3. TYRIMŲ REZULTATAI 17

3.1. Motininių C ir D linijų kiaulių aklimatizacija Lietuvoje 17 3.1.1. Motininių C ir D linijų veislinio kiaulių prieauglio fenotipinių

požymių palyginimas 17

3.1.2. Motininių C ir D linijų veislinio kiaulių prieauglio fenotipinių

požymių kaita aklimatizacijos eigoje 19

3.1.3. Motininių C ir D linijų kiaulių penėjimosi ir mėsinių savybių

palyginimas 22

3.1.4. Motinių C ir D linijos kiaulių penėjimosi ir mėsinių savybių

kaita aklimatizacijos eigoje 24

3.1.5. Motininių C ir D linijų kiaulių reprodukcinių savybių

palyginimas 27

3.1.6. Motininių C ir D linijų kiaulių reprodukcinių savybių kaita

aklimatizacijos eigoje 31

3.1.7. Motininių C ir D linijų kiaulių atjunkymo – sėklinimo

laikotarpio analizė aklimatizacijos eigoje 39 3.1.8. Motininių C ir D linijų paršavedžių išsivystymo analizė

aklimatizacijos eigoje 40

3.2 Motininių C ir D linijų tarpusavio derinimasis 42

IŠVADOS 45

SUMMARY 47

(5)

ĮVADAS

Kiaulių auginimas yra tradicinė gyvulininkystės šaka, o iš visų žmogaus mityboje naudojamų mėsos rūšių, kiauliena pagal suvartojimą pasaulyje užima antrą vietą. Šiuo metu vienam Europos Sąjungos šalių gyventojui per metus kiaulienos vidutiniškai tenka daugiau nei 40 kg, o Lietuvoje – 23 kg (Drochner, 2000).

Pasaulyje didelę paklausą turi kokybiška, neriebi kiauliena, gaunama iš mėsinio genotipo kiaulių ar jų mišrūnų. Ji turi būti sultinga, gero skonio, aromatinga (Andersen H. J. 2000). Todėl kiaulių augintojams šiuo metu svarbiausia užauginti bekoną, sunaudojant kuo mažiau pašarų, gauti gerus priesvorius ir vartotojams pateikti geros kokybės mėsą (Саетгалиев, 1997).

Jau gana senai pastebėta, kad izoliuotai tobulinant atskiras kiaulių veisles, pasiekiama tam tikra jų produktyvumo didėjimo riba. Vis sudėtingiau vienoje veislėje suderinti pageidaujamus aukšto produktyvumo rodiklius. Veisiant grynuoju veisimu, atranka pagal požymių kompleksą dažnai yra nepakankamai efektyvi ir blogai derinasi su biologinėmis kiaulių savybėmis. Todėl reikia taikyti tokius veisimo metodus, kad palikuonyse taptų įmanoma suderinti ne vienos, bet kelių veislių pageidaujamas savybes (Povilauskas, 2001). Vienas iš būdų tam pasiekti yra mišrūnų ar hibridų gavimas. Intensyvios kiaulininkystės šalyse mėsai daugiausiai auginami mišrūnai, gauti mišrinant motinines ir tėvines linijas arba veisles (Šveistys, Razmaitė ir kt., 2005). Atrenkant motinines veisles ir gerinant mėsines savybes kartu vykdoma ir reprodukcinių savybių bei atsparumo požymių atranka. Tėvinių veislių atranka daroma išimtinai didinant gyvulių raumeningumą ir ploninant lašinius (Šveistys., Razmaitė ir kt., 1999). Nustatant skirtingus tikslus ir reikalavimus motininėms ir tėvinėms linijoms, kiaulių genetinį gerėjimą galima paspartinti net 20 % (Razmaitė, 2000).

Vertinant atskirų produktyvumo tipų kiaulių veisles ar linijas reikia kreipti dėmesį ne tik į kiaulių produktyvumo rodiklius, bet ir į tai kaip jos prisitaiko prie pakitusių laikymo sąlygų, atkreipiant dėmesį į veislės išvedimo vietą ir būdus. Aklimatizacija - sudėtingas procesas. Įvairiose šalyse auginami gyvuliai yra prisitaikę prie tam tikrų klimato sąlygų, pašarų ir pan. Net mūsų nedidelėje Lietuvoje įvairiuose regionuose skirtinga augmenija, derlingumas. Augindami tokio pat genetinio potencialo gyvulius Rytų Lietuvoje ir Suvalkijoje, ir viename, ir kitame regione galime negauti to, ką gautume augindami tuos gyvulius tik jiems tinkamomis sąlygomis. Nuo seno biologijoje žinoma, kad turi būti kuriami veislių deriniai, genotipai konkrečiomis tos zonos sąlygomis. Negalima veislių perkelti lyg kokių metalo apdirbimo staklių, kurios vienodai gerai veikia Šveicarijoje ir Lietuvoje. Gyvos

(6)

būtybės turi savo ypatybių, fiziologinių poreikių, savo medžiagų apykaitą, skiriasi jų reakcijos normos (Jukna, 2002).

Lietuvoje šiuo metu yra veisiama apie 16 kiaulių veislių. Neretai kiaulių augintojai pasimeta tarp daugelio veislių, neatsižvelgdami į jų prisitaikymą prie vietinių sąlygų ar naudodami neapgalvotus kryžminimo derinius. Todėl reikalingas konkretus ir aiškus atsakymas kiaulių augintojams apie atskirų veislių, linijų ar tipų biologines ir ūkines ypatybes bei prisitaikymo galimybes, užauginant kokybiškus veislinius gyvulius.

Darbo tikslas – įvertinti motininių C ir D linijų kiaulių produktyviąsias savybes bei

(7)

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Teoriniai hibridizacijos teiginiai ir praktinis pritaikymas

Kiaulių hibridizacija, tai – naujas kiaulių veislininkystės etapas. Hibridizacijos pagrindinis tikslas gauti kuo didesnį ir pastovų heterozės efektą, t. y. padidinti paršelių gyvybingumą, pagerinti kiaulių augimo spartą, mėsingumą, reprodukcines savybes (Ahlschwede ir kt. 1997). Šio reiškinio užuomazgos pasireiškia jau ankstyvoje embrioninėje stadijoje: hibridų intensyvesnė medžiagų apykaita, embrionai greičiau auga ir vystosi.

Tačiau heterozės efektas pasireiškia ne visuose genetiškai skirtingų gyvulių kryžminimo variantuose. Jis pasireiškia tik prie tam tikrų genų kombinacijų. Jei yra nustatoma tinkama genų kombinacija, planingą hibridinį veisimą lydi sėkmė. Paieška šių kombinacijų yra viena iš sunkiausių hibridinio veisimo dalių. Kuo plačiau vykdomi bandymai specialių kombinacijų suderinamumui atrasti, tuo daugiau yra vilčių į sėkmę (Mikelėnas, 2002; Kriauzienė, 2003).

Heterozės efektas stipriausiai pasireiškia pirmoje mišrūnų kartoje. Toliau veisiant mišrūnus tas efektas išnyksta, ir vėlesnėse kartose nepaveldimas. Praktikoje dažniausiai pasitaiko laukiamoji, absoliučioji ir santykinė heterozė.

Laukiamoji heterozė, kai palikuonių produktyvumas yra lygus vidutiniam sukergtų gyvulių produktyvumui.

Absoliučioji heterozė, kai mišrūnų produktyvumo rodikliai didesni už abiejų tėvų produktyvumo rodiklius.

Santykinė heterozė, kai mišrūnai produktyvesni tik už vieną iš tėvų.

Hibridizaciją galima suprasti ir naudoti plačiąją ir siaurąja to žodžio prasme:

• Hibridizacija plačiąja prasme - tai įvairus genetinis kryžminimas nepriklausomai nuo gyvulių priklausomumo vienoms ar kitom linijoms, veislėms, rūšims.

• Hibridizacija siaurąja prasme - suprantama kaip sisteminis kryžminimas specializuotų kiaulių veislių, tipų ir linijų atrinktų pagal ribotą kiekį požymių, naudojamų tėvinėms ir motininėms formoms, ir patikrintų pagal suderinamumą reikiamam produktyvumui. Gauti palikuonys vadinami hibridais.

(8)

Kartais neskiriamas pramoninis kryžminimas nuo hibridizacijos ir sukryžminti dviejų ar trijų veislių mišrūnai vadinami hibridais. Tarp tikrų hibridų ir paprastų mišrūnų gautų vienodomis laikymo sąlygomis yra esminis skirtumas. Hibridai beveik visiškai vienodomis produktyvumo savybėmis gyvuliai, galima sakyti, neveisiami, o “gaminami” iš specialiai selekcionuotų pagal reikiamus požymius gyvulių. Veislininkystės darbe svarbiausios ne atskiros veislės, o specializuotos linijos, vadinamosios veislės veislėje. Dažniausiai jos būna išvestos iš kelių veislių, atrinktų pagal tam tikrą produktyviųjų požymių kompleksą. Kuriant hibridus reikia išvesti specializuotas motinines linijas su gerai išvystytais reprodukcinių savybių požymiais ir tėvines linijas, kurių gyvuliai pasižymėtų geromis ūkinėmis savybėmis. Motininių linijų selekcija vykdoma pirmiausia atsižvelgiant į reprodukcines savybes - vislumą, pieningumą, lizdo vienodumą, paršelių išsaugojimą bei funkcinius požymius (sveikatingumą, ilgaamžiškumą, kojų ir nagų tvirtumą ir pan.). Be abejo, lygiagrečiai dėmesys kreipiamas ir į efektyvų pašarų panaudojimą, priesvorius, raumeningumą. Tėvinių linijų selekcija vykdoma atsižvelgiant į tokias ūkines savybes kaip augimo sparta, pašarų sąnaudos, spermos kokybė, apvaisinimo galia, liesos mėsos kiekis skerdenoje, lašinių storis nugaroje bei stipri konstitucija (Mikelėnas, 2002). Remiantis kiaulininkystės praktikos patyrimu, galima teigti, kad selekcijos efektyvumas pagal daugelį požymių nėra didelis dėl skirtingų koreliacijų tarp rodiklių ar jų grupių, apibrėžiančių vieną ar kitą kokybinį kompleksą. Fenotipinės koreliacijos yra genetinių koreliacijų kombinavimo rezultatai. Sukuriant specializuotas linijas selekcionuojamas pagal vieną arba du produktyvumo požymius galima žymiai suintensyvinti atranką (Mikelėnas, 2002). Tačiau gyvulių atranka tik pagal vieną požymį irgi gali turėti neigiamų pasekmių visai populiacijai. Pavyzdžiui, atranka tik pagal vislumą, turėtų neigiamos įtakos paršelių masei, nes šie požymiai neigiamai veikia vienas kitą. Analogiškų rezultatų gali duoti ir vienpusiškas susižavėjimas atranka pagal penėjimosi savybes ar mėsingumą. Išvedant naujas specializuotas linijas ar tipus, į palikuonių bei selekcionuojamų požymių atranką reikia žiūrėti kūrybingai, atsižvelgiant į konkrečią situaciją. Tokios hibridizacijos pavyzdžiu gali būti laikoma UAB “Avena” iš Olandijos į Lietuvą įvežtos 4 Hypor firmos kiaulių linijos, kurias Lietuvoje imta vadinti sintetinėmis veislėmis – D motininė linija (suformuota Olandijos ir Švedijos landrasų pagrindu), C motininė linija (suformuota didžiųjų baltųjų pagrindu, įterpus hempšyrų), B – tėvinė linija (suformuota Olandijos jorkšyrų pagrindu) ir S - tėvinė linija (suformuota iš dalies pjetrėnų pagrindu) (Šveistys, Razmaitė ir kt., 2005, Kriauzienė, 2003).

(9)

Norint įtvirtinti išaiškintą suderinamumą, reikalinga griežta pakaitinių kiaulaičių ir kuiliukų atranka. Pavyzdžiui, išvedant hibridą Cotswold (Anglija) pakaitinių kuiliukų buvo reprodukcijai paliekama 1 %, o kiaulaičių 14 % (Mikelėnas, 2002).

Hibridizaciją sėkmingai būtų galima taikyti ir kryžminant Lietuvoje išvestas bei atrinktas linijas. Lietuvos baltųjų kiaulių veislynuose atsisakius Lietuvos baltųjų kiaulių ir vietoj jų naudojant didesnio raumeningumo veislių kuilius, reiktų vienoje bandoje nemaišyti po 3 – 4 veisles, bet įterpti tik kurios nors vienos raumeningos veislės atitinkamą kraujo dalį. Primaišius daug veislių vienoje subpopuliacijoje (linijoje), būtų gerokai sunkiau parengti jų hibridizacijos programą ir pagal ją parinkti linijas, kurias kryžminant būtų galima tikėtis heterozės efekto. Pageidaujamų požymių linijos formavimas – tai pirmiausia gyvūnų su pageidaujamais požymiais atranka, o įvairių skirtingos selekcijos grupių krosavimas gali duoti heterozės efektą, kuris tik iškreiptų formuojamos linijos gyvūnų vertinimo tikslumą ir trukdytų kryptingai atrankai (Šveistys, Razmaitė ir kt., 2005). Anot R. Klimo, kiaulių hibridizacija suprantama kaip tam tikras, vieningas veislinės ir pramoninės kiaulininkystės apjungimas į vieningą veislininkystės darbo sistemą, kurios pagrindinis tikslas gaminti aukščiausios klasės skerdeną, su mažiausiomis darbo ir gamybos sąnaudomis, pasiekiant didžiausią rentabilumą. Tai piramidinės kiaulių veisimo sistemos modelis, kur piramidės viršūnėje yra aukščiausios klasės veislynai naudojantys tik grynojo veisimo metodus, įvairūs atrankos mechanizmai duodantys didžiausią efektą grynaveislių gyvulių atrankoje ir jų parinkime (Klimas, 2004).

Kiaulininkystėje hibridizacijos programos sukūrimui ir įsisavinimui reikia 6 – 10 metų ir joms vykdyti reikalinga nemažai materialinių išteklių. Bet išlaidos atsiperka gana greitai, nes gautų hibridų produktyvumas būna net 20 % didesnis negu grynaveislių gyvulių. Todėl dabartiniu metu nėra nei vienos šalies su išvystyta kiaulininkyste, kuriose nebūtų taikomos atitinkamos hibridizacijos programos ir technologijos arba jos nebūtų perkamos iš kitų šalių.

(10)

1.2. Motininių linijų kiaulių charakteristika

1.2.1. C linijos kiaulių charakteristika

Lietuvoje veisiamos dvi motininės (C ir D) kiaulių linijos, įvežtos iš Lenkijos. Šių linijų kiaulės išvestos Nutreco kompanijos Hypor firmoje Olandijoje. C linija yra motininė kiaulių linija. Ji išvesta iš didžiųjų baltųjų ir nedidele dalimi hempšyrų kiaulių veislių. Tikslesnė linijos kilmė laikoma firmos paslaptimi.

Kiaulės baltos spalvos, nors pasitaiko ir turinčių juodų pigmentinių dėmių. Tačiau pastarosios veislei nepaliekamos. Oda lygi, apaugusi vidutinio tankumo plaukais. Galva lengva, snukis vidutinio ilgumo, tiesus. Ausys stačios, kaklas vidutinio ilgumo, tiesus be padribusių odos raukšlių, tolygiai pereinantis į mentes ir keterą. Liemuo ilgas, krūtinė gili su gerai išlenktais šonkauliais. Nugara tvirta, tiesi. Kojos stiprios, tiesios. C linijos kiaulėms būdingas stiprus konstitucinis tipas. Paršavedės turi mažiausiai 14 spenių (7+7). Kiaulės pasižymi geru vislumu, aukštu vados indeksu, gerais priesvoriais ir atsparumu ligoms.

Pagrindiniai C linijos kiaulių selekcionuojami požymiai yra vislumas, paršelių lizdo vienodumas, atjunkomų paršelių skaičius, gyvulių stiprumas, apsiparšiavimo indeksas. Atranka šioje linijoje yra vykdoma 4 etapais: paršelių ženklinimo metu (trečią gyvenimo savaitę); 85 – 105 kg svorio, matuojant lašinių storį ir įvertinant raumeningumą; pardavimo metu ir gamyboje.

Ženklinimo metu veislei gyvuliai yra atrenkami remiantis BLUP indeksu. Remiantis šiuo įvertinimu iš pusės geriausių vadų yra atrenkama po 2 – 3 kuiliukus ir visos geros baltos spalvos kiaulaitės. Veislei atrenkami tik tie kuiliukai ir kiaulaitės, kurie turi mažiausiai 14 spenių (7 + 7), tai pat kurių vadoje nepasitaikė nė vieno išangės nebuvimo atvejo ir tebuvo tik keli (1–2) kiti genetiniai defektai (išvarža, kriptorchizmas). Be to, dėmesys kreipiamas į spenių išsidėstymą ir į tai kaip elgėsi jų motina paršiavimosi metu.

85 – 100 kg svorio veislinis prieauglis atrenkamas remiantis BLUP indeksu bei eksterjero, galūnių, nuosavo produktyvumo įvertinimu. Įprastai atrenkama apie 25 % kuiliukų

(11)

ir 50 % kiaulaičių. Žiūrima, kad jie būtų neigiami stress geno atžvilgiu. Prieš pardavimą visi gerai išsivystę kuiliukai su geru libido ir spermos kokybe priskiriami GGP ar GP lygiui. Gerai išsivystę kiaulaitės taip pat atrenkamos GGP ar GP lygiui. Gamybos metu kiaulės, turinčios žemą BLUP indeksą, įvairius defektus ar vedančios palikuonis su genetaliniais defektais yra brokuojamos.

C linijos kuilius poruojant su D linijos kiaulaitėmis gaunama produktyvi kiaulaitė, puikiai prisitaikiusi plačiame aplinkybių spektre. Tokios kiaulaitės pasižymi geromis reprodukcinėmis savybėmis yra plastiškesnės, paprastesnė jų priežiūra (http://www.lva.lt/data/mv/2003/23-lva/genetikos- katedra.pdf).

1.2.2. D linijos kiaulių charakteristika

D linija taip pat motininė kiaulių linija, kuri išvesta panaudojus Olandijos ir Švedijos landrasus, o tikslesnė linijos kilmė laikoma firmos paslaptimi.

D linijos kiaulės baltos spalvos, jų oda lygi, plona, apaugsi vidutinio tankumo, ilgokais plaukais. Galva lengva, snukis ilgas ir tiesus. Ausys ilgos, stambios, krentančios, kaklas tolygiai pereina į mentes ir keterą. D linijos kiaulių liemuo ilgas, platėjantis į užpakalinę kūno dalį, pečiai lengvi, krūtinė gili su gerai išlenktais šonkauliais. Nugara tvirta, tiesi, ties užpakaliu netgi nusileidžianti, tolygiai pereinanti į užpakalinę dalį. Juosmuo tiesus, kryžius vidutinio ilgio. Kojos stiprios, tiesios. Gyvuliai stipraus konstitucinio tipo. D linijos kiaulės pasižymi geromis motininėmis savybėmis, ryškiai išreikšta ruja, gyvybingumu, vislumu.

Šių kiaulių selekcija taip pat vykdoma eile etapų: ženklinimo metu; 85 – 105 kg svorio, matuojant lašinių storį ir nustatant raumeningumą, prieš pardavimą ir gamyboje. Pirmajame etape, ženklinimo metu, atranka vykdoma atsižvelgiant į BLUP indeksą, paršelių išsivystymą, spenių skaičių ir išsidėstymą, paršavedės elgesį paršiavimosi metu. Iš 15 % geriausių vadų atrenkama po 2 – 3 kuiliukus su minimaliai 15 (7 + 8) spenių. Atrenkant

(12)

kuiliukus žiūrima, kad vadoje nebūtų nei vieno paršelio be išangės, maksimaliai vienas kitas genetalinis defektas. Paprastai ženklinama 4 – 5 % kuiliukų. Kiaulaitės GGP lygiui atrenkamos iš pusės geriausių vadų, turinčios minimaliai 14 spenių (7+7), kreipiant dėmesį į tuos pačius išvardintus faktorius kaip ir kuiliukams. Paprastai ženklinama 40 – 45 % kiaulaičių. Likusios geros kiaulaitės, turinčios minimaliai 13 spenių (6+7) priskiriamos GP lygiui.

85 – 105 kg prieauglis veislei atrenkamas pagal BLUP indeksą, eksterjerą, galūnių išsivystymą, kūno ilgį, atsparumą stresams. Paprastai atrenkama apie 25 % kuiliukų iš kurių 10 % priskiriama GGP, o likę GP lygiams. Šiame etape kiaulaičių GGP lygiui atrenkama apie 15 %, o likusios priskiriamos GP lygiui.

Pardavimo metu dar kartą vykdoma atranka. GGP lygiui atrenkami gerai išsivystę, su geru libido ir spermos kokybe kuiliai bei gerai išsivysčiusios kiaulaitės.

Gamyboje kiaulės su žemu BLUP indeksu, vedančios paršelius su genetaliniais defektais yra brokuojamos. Per metus GGP lygyje kuiliai turėtų būti pakeisti 200 %, o kiaulaitės 75 %. GP lygio kiaulaičių pakeičiama 40 % per metus.

D linijos kiaulaitės ypač tinkamos naudoti kaip motininė forma, poruojant su C linijos kuiliais. Tačiau D linijos kiaulės gali būti naudojamos ir kaip tėvinė forma, poruojant su C linijos kiaulaitėmis (http://www.lva.lt/data/mv/2003/23-lva/genetikos- katedra.pdf).

1.3. Aklimatizacijos poveikis kiaulių produktyviosioms savybėms

Nepriklausomai nuo to, kokiomis savybėmis pasižymi gyvulys, patekęs į naujas sąlygas (pasikeitus klimatui, šėrimui, laikymui) jis pirmiausia siekia išgyventi. Toks gyvulių prisitaikymas prie naujų klimato, laikymo, šėrimo sąlygų ir jų sugebėjimas šiose sąlygose daugintis bei išlaikyti aukštą produktyvumą vadinamas aklimatizacija.

Šis procesas yra sudėtingas ir nukreiptas į išlikimą. Jeigu naujos sąlygos labai skiriasi nuo ankstesniųjų, tai prisitaikymas gali trukti netgi per kelias kartas. Per šį laikotarpį silpnesnieji gyvuliai išnyksta ir lieka tik normaliai prisitaikę prie naujų sąlygų. Jei tinkamos sąlygos, tai visi procesai vyksta net gerėjimo kryptimi, o jei prisieina daugiau energijos atiduoti išlikimui, tai labai suprastėja gyvulio produktyvumas. Pirmiausia nukenčia didelio produktyvumo gyvuliai.

Kiekviena karta, auganti naujose sąlygose, prisitaiko lengviau. Toks palaipsnis prisitaikymas naujose sąlygose, apimantis kelias kartas, vadinamas adaptacija. Yra

(13)

išskiriamos dvi adaptacijos rūšys: genotipinė, kuri paveldima iš tėvų; fenotipinė, kurią organizmas įgyja ontogenezės būdu.

Aklimatizacijos eiga priklauso nuo gyvulių nervų sistemos tipo (Почерняев, 1990) atsparumo stresams (Божанов, 1989), amžiaus, veislės (Красота, 1990; Прудов, 1987). Stresams jautresni gyvuliai sunkiau prisitaiko prie naujų sąlygų (Божанов, 1989). Be to, suaugę gyvuliai sunkiau aklimatizuojasi negu jauni (Красота, 1990).

Pastaruoju metu pagausėjo įvežamų į Lietuvą užsienietiškų veislių kiaulių, kurios savo šalyje yra selekcionuojamos pagal mažesnį lašinių ir didesnį raumenų kiekį. Pervežant kiaules, keičiasi ir aplinkos sąlygos (klimatas, šėrimas, laikymas) (Мацеевский, 1988). Todėl dažnai atsitinka, kad pasikeitus aplinkos sąlygoms, gyvulių produktyvumas pablogėja. Tai susiję natūraliu organizmo priešinimusi nepalankiems poveikiams (Мацеевский, 1988). Dėl to dalis mūsų šalies kiaulių augintojų nusivylė įvežtomis importinėmis kiaulių veislėmis, nesulaukę tokių rezultatų kaip užsienyje. O to priežastis visai paprasta – pakitę mikroklimato parametrai, gyvulių laikymo normos, racionų energetinė vertė (Janonis, 2000).

Jautriausios pakitusioms laikymo ir šėrimo sąlygoms yra pjetrėnų ir landrasų veislių kiaulės (Michalska G. ir kt. 2000). Diurokai ir hempšyrai sugeba greičiau prisitaikyti prie pakitusių aplinkos sąlygų. Jorkšyrai jautresni pasikeitusioms šėrimo, o ne laikymo sąlygoms (Razmaitė, 2004). Lyginant su grynaveislėmis, mišrūnai prie pakitusių prisitaiko kur kas greičiau (Коваленко, 1990).

Pasikeitus aplinkos sąlygoms, daugeliu atvejų pirmiausia pablogėja importuotų kiaulių reprodukcinės savybės (vislumas, pieningumas, nujunkomų paršelių svoris ir kt.) (Jančienė, 2005), kurios vėliau pagerėja ir antroje bei trečioje kartose atsistato. Kitaip yra su kiaulių mėsingumo požymiais. Jeigu importuotų specializuotų mėsinių kiaulių mėsingumas iš pradžių yra geras, tai jau antros ir trečios kartos palikuonių jis pradeda blogėti (Jukna Č., Jukna V. ir kt. 2004). Taip atsitiko su Anglijos didžiosiomis baltosiomis ir Suomijos jorkšyrais, įvežtais į Estiją (Мейснер, 1991) Švedijos jorkšyrais, įvežtais į Sverdlovsko sritį (Терьмяева, 1988), landrasais ir Estijos bekoninėmis, įvežtomis į Baltarusiją (Серегина, 1991).

Svarbiausia supančios aplinkos sudėtinė dalis, turinti didelės reikšmės gyvulių gyvybinėms funkcijoms ir produktyvumui, yra kiaulių laikymas ir priežiūra. Jų reikšmė suprantama ne vien tiesioginiu poveikiu medžiagų apykaitos procesams, vykstantiems organizme, bet ir per genotipo ir aplinkos sąveiką, kaip svarbios sąlygos gyvulių produktyvumo genetinio potencialo realizavimui (Džiaugys, 1998; Jančienė, 2005).

(14)

2. DARBO ATLIKIMO VIETA IR METODIKA

Tyrimai atlikti Panevėžio rajone ūkininko V. Vapsvos kiaulių veislyne. Darbas buvo vykdomas 5 etapais.

85 – 110 kg svorio kiaulių fenotipinis įvertinimas

I ETAPAS

Ilgiausiojo nugaros raumens

storis, mm Lašinių storis FAT – 2

taške,mm Lašinių storis FAT – 1

taške, mm Amžius, dienomis Gyvulio masė, kg II ETAPAS

Palikuonių įvertinimas pagal penėjimosi ir mėsines savybes Amžius pasiekus 100 kg, dienomis Priesvoris per parą, g Pašarų sąnaudos 1 kg priesvorio, apykaitos energija, MJ Skerdenos puselės ilgis, cm Bekono puselės ilgis, cm Ilgiausiojo nugaros raumens plotas, cm2 Kumpio masė, kg Lašinių storis: ties 6 – 7 šonk. ties 10 šonk. už paskutinio šonk., mm III ETAPAS Paršavedžių išsivystymo įvertinimas Kūno ilgis, cm Paršavedžių reprodukcinių savybių įvertinimas Vislumas, vnt. Parš. sk. 21 d amžiaus, vnt. Parš. lizdo masė 21 d amžiaus, kg Atjunk. parš. amžius, d Atjunk. parš. sk., vnt. Vidut. atjunk. parš. svoris, kg Paršelių išsaugojimo, % IV ETAPAS

Paršavedžių reprodukcijos rodiklių vertinimas Atjunkymo – sėklinimo laikotarpis

V ETAPAS

(15)

Tyrimų apimtys pateiktos 1 lentelėje. 1 lentelė. Tyrimų apimtis

I ETAPAS Gyvulių skaičius, vnt. C linija D linija Įvežtos 25 39 F1 karta 122 165 F2 karta 25 14 II ETAPAS Gyvulių skaičius, vnt. C linija D linija Įvežtos 10 10 F1 karta 11 10 III ETAPAS Vadų skaičius, vnt. C linija D linija Pirmaparšės Du ir daugiau kartų apsiparšiavusios

Pirmaparšės Du ir daugiau kartų apsiparšiavusios Įvežtos 23 88 25 68 F1karta 39 96 25 94 F2karta 12 13 13 15 IV ETAPAS Paršavedžių skaičius, vnt. C linija D linija Įvežtos 111 93 F1 karta 135 69 F2 karta 8 7 V ETAPAS Gyvulių skaičius, vnt C x D D x C F1 karta 45 43

Fenotipinis kiaulių mėsingumo įvertinimas. Prieauglio mėsingumo įvertinimas

ultragarso aparatu Piglog 105 atliktas veislyne, pasiekus veisliniam kiaulių prieaugliui 85 – 110 kg gyvąjį svorį. Nustatant raumenų kiekį procentais aparatu Piglog 105, gyvų kiaulių nugaros lašinių storis (mm) buvo matuojamas dviejuose taškuose:

1. už paskutinio šonkaulio ir 7 cm į šoną nuo vidurinės nugaros linijos (FAT – 1). Šiame taške matuojamas ir ilgiausiojo nugaros raumens storis mm;

2. 10 cm nuo paskutinio šonkaulio kranialinės dalies (galvos) link ir 7 cm į šoną nuo vidurinės nugaros linijos (FAT – 2).

(16)

Raumenų kiekį procentais aparatas Piglog 105 apskaičiuoja pagal jame užkoduotą formulę:

Y = 64,39 – 0,28X1 + 0,14X2 – 0,55X3, kur:

Y – raumenų kiekis %; X1 – FAT – 1 duomenys mm;

X2 – ilgiausiojo nugaros raumens storis mm; X3 – FAT – 2 duomenys mm.

Matuojant nugaros lašinių storį ir nustatant raumeningumo procentą, į minėtą aparatą pirmiausia įvedama kiaulės amžius dienomis bei gyvasis svoris.

Penėjimosi ir mėsinių savybių įvertinimas. Penėjimosi ir mėsinių savybių

įvertinimas atliktas Baisogalos kiaulių kontrolinio penėjimo stotyje. Iš veislyno į Baisogalos kontrolinio penėjimo stotį prieauglis buvo atvežtas vidutiniškai 24 – 26 kg svorio, 77 – 85 dienų amžiaus. Kontroliniam penėjimui iš to paties lizdo atrinkta po 4 paršelius (2 kiaulaites ir 2 kastratus). Kontrolinis penėjimas vykdytas nuo 30 iki 100 kg svorio pagal priimtą metodiką (Lietuvos respublikos valstybinė gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, 2003). Jo metu visoms kiaulėms laikymo ir šėrimo sąlygos buvo vienodos. Nupenėjus paršus iki 100 kg svorio, apskaičiuotas jų amžius dienomis, vidutinis priesvoris per parą ir pašarų sąnaudos kilogramui priesvorio, įvertintos mėsinės savybės.

Paršavedžių reprodukcinių savybių tyrimas. Tirtas paršavedžių vislumas, paršelių

skaičius ir lizdo masė 21 amžiaus dieną, atjunkomų paršelių amžius, skaičius ir vidutinis atjunkomo paršelio svoris bei išsaugojimo procentas.

Paršavedžių išsivystymo įvertinimas. Paršavedžių išsivystymas vertintas matuojant

jų kūno ilgį (cm) nuo pakaušio keteros iki uodegos šaknies. Pirmaparšių kūno ilgis matuotas 21 – ą dieną po apsiparšiavimo vidutiniškai 13 mėnesių amžiuje, o dviejų apsiparšiavimų – vidutiniškai 19 mėnesių amžiuje.

Atjunkymo – sėklinimo laikotarpis įvertintas analizuojant įrašus kiaulių kergimo –

sėklinimo žurnale ir skaičiuojant dienų skaičių nuo paršelių nujunkymo iki pirmo sėklinimo. Ruošiant darbą buvo naudojamas analitinis bei palyginamasis tyrimo metodai. Duomenų bazė buvo sudaryta Windowsxp operacinėje sistemoje, naudojant MS Exel 7.0 programą. Tiriamųjų kiaulių produktyviosios savybės išanalizuotos R statistiniu paketu (Juozaitienė V., Kerzienė S. 2001).

(17)

3. TYRIMŲ REZULTATAI

3.1. Motininių C ir D linijų kiaulių aklimatizacija Lietuvoje

3.1.1. Motininių C ir D linijų veislinio kiaulių prieauglio fenotipinių

požymių palyginimas

Hibridizacijos efektyvumui didelę įtaką daro pradinių selekcijos formų, dalyvaujančių kryžminant linijas, tipus ar specializuotas veisles lygis. Specializuotų linijų sukūrimui naudojamas atskiriamas kiaulių selekcijos principas, dėmesys dažniausiai kreipiamas į ribojamą naudingų požymių kiekį. Motininės formos privalo turėti ūkiškai naudingų požymių kompleksą ir pasižymėti ypač geromis reprodukcinėmis savybėmis (didelis vislumas, geras atvestų paršelių išsivystymas, lizdo vienodumas, aukštas vados indeksas).

2002 metais iš Lenkijos į Lietuvą buvo įvežtas motininių C ir D kiaulių veislinis prieauglis. Įvežto prieauglio fenotipinio vertinimo rezultatai pateikti 2 lentelėje.

2 lentelė. Įvežto C ir D linijų veislinio kiaulių prieauglio fenotipinio vertinimo

rezultatai C linija D linija Rodikliai X ±Mx δ Cv X ±Mx δ Cv Gyvulių skaičius, vnt. 25 39 Amžius dienomis 193 4,44 21,77 11,29 188 2,89 17,80 9,47 Svoris, kg 90,48 1,23 6,04 6,67 93,21 1,00 6,18 6,63 Lašinių storis FAT – 1 taške,

mm 13,72 0,28 1,37 9,98 16,21 0,39 2,38 14,66 Lašinių storis FAT – 2 taške,

mm 15,12 0,37 1,81 11,97 16,87 0,29 1,81 10,72 Ilgiausiojo nugaros raumens

storis, mm 43,28 0,96 4,71 10,89 46,31 0,97 5,99 12,94 Raumeningumas, % 55,61 0,29 1,43 2,57 53,96 0,31 1,89 3,51

Analizuodami lentelėje pateiktus duomenis matome, kad įvežtų motininių C ir D linijų kiaulės pagal fenotipinio vertinimo rezultatus iš esmės skyrėsi. C linijos kiaulės ilgiau augo. Jos ilgiau brendo (5 d.) ir fenotipinio vertinimo metu buvo mažesnio svorio (2,73 kg) nei D

(18)

linijos kiaulės. Tačiau C linijos kiaulės pasižymėjo geresnėmis mėsinėmis savybėmis: jų lašinių storis FAT - 1 ir FAT - 2 taškuose, atitinkamai buvo plonesnis 2,73 (p<0,001) ir 2,49 mm (p<0,001), ilgiausiojo nugaros raumens storis mažesnis 3,03 mm (p<0,050), o raumeningumas didesnis 1,65 % (p<0,001). Abiejose linijose labiausiai konsoliduotas raumeningumas (Cv - 2,57 – 3,51 %), o labiausiai įvairuoja lašinių storis FAT – 1 taške D linijoje ir FAT – 2 taške C linijoje. D linijoje mėsinių savybių rodikliai mažiau konsoliduoti nei C linijoje.

3 lentelėje yra pateikti C ir D linijų F1 kartos veislinio kiaulių prieauglio, atvesto ir

užauginto Panevėžio raj. ūk. V. Vapsvos veislyne, fenotipinio vertinimo rezultatai.

3 lentelė. F1 kartos C ir D linijų veislinio kiaulių prieauglio fenotipinio vertinimo

rezultatai C linija D linija Rodikliai X ±Mx δ Cv X ±Mx δ Cv Gyvulių skaičius, vnt. 122 165 Amžius dienomis 158 1,66 18,22 11,51 157 1,26 16,13 10,31 Svoris, kg 93,20 0,69 7,64 8,20 91,99 0,81 10,43 11,33 Lašinių storis FAT – 1 taške,

Lyginant tarpusavyje C ir D linijų veislinio kiaulių prieauglio F1 kartos rodiklius

matome, kad produktyvumo tendencijos nežymiai pakito. F1 kartos C linijos kiaulės lenkė D

linijos kiaules pagal mėsines savybes ir nebeatsiliko pagal augimo spartą. F1 kartos C linijos

veislinio prieauglio lašiniai FAT - 1 ir FAT - 2 taškuose buvo plonesni atitinkamai 1,35 - 1,53 mm, jų raumens plotas ir raumeningumas atitinkamai didesni 2,34 mm ir 1,7 % nei D linijos veislinio prieauglio. Šiose linijose, kaip ir pirmuoju atveju, labiausiai konsoliduotas rodiklis yra raumeningumas (Cv - 3,47 – 5,14), o daugiausiai įvairuoja lašinių storis FAT – 1 taške C linijoje ir FAT – 2 taške D linijoje.

(19)

4 lentelėje yra pateikti C ir D linijų F2 kartos prieauglio, atvesto ir užauginto

Panevėžio raj. ūk. V. Vapsvos veislyne, fenotipinio vertinimo rezultatai.

4 lentelė. F2 kartos C ir D linijų veislinio kiaulių prieauglio fenotipinio vertinimo

rezultatai C linija D linija Rodikliai X ±Mx δ Cv X ±Mx δ Cv Gyvulių skaičius, vnt. 25 14 Amžius dienomis 177 5,38 26,34 14,85 160 3,51 12,66 7,89 Svoris, kg 100,60 1,82 8,90 8,85 95,29 1,67 6,01 6,30 Lašinių storis FAT – 1 taške,

F2 kartoje C linijos gyvuliai prarado turėtą mėsinių savybių pranašumą ir patikimų

skirtumų tarp C ir D linijų veislinio prieauglio mėsinių savybių rodiklių nenustatyta. Tam įtakos galėjo turėti geresnis D linijos kiaulių prisitaikymas. Amžius dienomis vertinimo metu ir svoris kilogramais leidžia teigti, kad D linijos kiaulės ir F2 kartoje greičiau augo, nei C

linijos gyvuliai. Analizuodami požymių įvairavimą matome, kad ir F2 kartoje labiausiai

konsoliduotas išlieka raumeningumas (Cv - 3,34 – 4,19), o labiausiai įvairuoja lašinių storis FAT – 1 taške D linijoje ir FAT – 2 taške C linijoje.

3.1.2. Motininių C ir D linijų veislinio kiaulių prieauglio fenotipinių požymių kaita aklimatizacijos eigoje

Nepriklausomai nuo to, kokiomis savybėmis pasižymi gyvulys, patekęs į naujas sąlygas, pirmiausia jis siekia išgyventi. Jei tinkamos sąlygos, tai visi procesai vyksta net gerėjimo kryptimi, o jei prisieina daugiau energijos atiduoti išlikimui, tai labai suprastėja gyvulio produktyvumas. Pirmiausia nukenčia didelio produktyvumo gyvuliai. Todėl įvežant

(20)

kiaules, svarbu atsižvelgti ir į tai, kaip jos aklimatizuojasi naujomis sąlygomis. 5 lentelėje pateikti C linijos kiaulių fenotipiniai duomenys aklimatizacijos eigoje.

5 lentelė. C linijos kiaulių fenotipinio vertinimo rezultatai aklimatizacijos eigoje

Kiaulės, atvestos ir užaugusios ūk. V. Vapsvos veislyne Įvežtos kiaulės I kartos (F1) II kartos (F2) Rodikliai X ±Mx δ Cv X ±Mx δ Cv X ±Mx δ Cv Gyvulių skaičius, vnt. 25 122 25 Amžius dienomis 193 4,44 21,77 11,29 158 1,66 18,2 11,51 177 5,38 26,34 14,85 Svoris, kg 90,48 1,23 6,04 6,67 93,20 0,69 7,64 8,20 100,60 1,82 8,90 8,85 Lašinių storis FAT – 1 taške, mm 13,72 0,28 1,37 9,98 15,89 0,20 2,23 14,02 15,56 0,45 2,18 14,02 Lašinių storis FAT – 2 taške, mm 15,12 0,37 1,81 11,97 15,10 0,19 2,04 13,53 14,12 0,44 2,17 15,34 Ilgiausiojo nugaros raumens storis, mm 43,28 0,96 4,71 10,89 47,56 0,46 5,02 10,56 45,40 0,91 4,43 9,77 Raumeningumas, % 55,61 0,29 1,43 2,57 55,17 0,17 1,91 3,47 55,53 0,38 1,86 3,34

C linijos fenotipinės savybės keitėsi taip: amžius dienomis fenotipinio vertinimo metu F1 pirmoje kartoje sutrumpėjo net 35 dienomis (p<0,001) ir buvo ženkliai geresnis nei įvežto

veislinio prieauglio. Tokį didelį brendimo spartos skirtumą, matyt, galima paaiškinti įvežtų kiaulių pervežimo stresu bei reakcija į pasikeitusias aplinkos sąlygas (gyvuliai iš Lenkijos buvo įvežti vidutiniškai 60 kg svorio). F2 kartos kiaulės, lyginant su įvežtomis, taip pat

pasižymėjo greitesne brendimo sparta. Jos fenotipinio vertinimo svorį pasiekė 16 dienų anksčiau (p<0,050). Tačiau, lyginant su F1 karta, F2 kartoje brendimo sparta sulėtėjo19 dienų

(p<0,001). Tam tikriausiai turėjo įtakos nepakankamas atrankos intensyvumas, nes pradiniame selekcijos etape buvo siekiama maksimaliai padauginti gyvulių skaičių. Tai sąlygojo gana didelį šio požymio įvairavimą (14,85 %) bandoje.

C linijos kiaulių mėsinės savybės iš esmės aklimatizacijos eigoje nepablogėjo, išskyrus lašinių storį FAT – 1 taške. F1 kartoje lašinių storis FAT – 1 taške padidėjo 2,17 mm

(p<0,001), o F2 kartoje - 1,84 mm (p<0,005). Lyginant su įvežtomis kiaulėmis, lašinių storis

FAT – 2 taške aklimatizacijos eigoje netgi nežymiai suplonėjo, o ilgiausiojo nugaros raumens storis F1 kartoje padidėjo 4,28 mm (p<0,001), o F2 kartoje - 2,12 mm. Tačiau F2 kartoje šis

skirtumas nėra statistiškai patikimas. Kiaulių raumeningumas iš esmės aklimatizacijos eigoje nepakito. Beje, reikia pažymėti, kad šis požymis C linijoje yra pakankamai užtvirtintas:

(21)

įvairavimo koeficientas svyruoja nuo 2,57 iki 3,47 %. Tuo tarpu, literatūroje dažnai nurodoma, jog šis požymio įvairavimas svyruoja nuo 12 iki 19 %.

6 lentelėje yra pateikti D linijos kiaulių fenotipinio vertinimo rezultatai aklimatizacijos eigoje.

6 lentelė. D linijos kiaulių fenotipinio vertinimo rezultatai aklimatizacijos eigoje

Kiaulės, atvestos ir užaugusios ūk. V. Vapsvos veislyne Įvežtos kiaulės I kartos (F1) II kartos (F2) Rodikliai X ±Mx δ Cv X ±Mx δ Cv X ±Mx δ Cv Gyvulių skaičius, vnt. 39 165 14 Amžius dienomis 188 2,89 17,80 9,47 156 1,26 16,13 10,31 160 3,51 12,66 7,89 Svoris, kg 93,21 1,00 6,18 6,63 91,99 0,81 10,43 11,33 95,29 1,67 6,01 6,30 Lašinių storis FAT – 1 taške, mm 16,21 0,39 2,38 14,66 17,24 0,22 2,78 16,12 15,64 0,73 2,65 16,93 Lašinių storis FAT – 2 taške, mm 16,87 0,29 1,81 10,72 16,63 0,23 2,95 17,73 13,93 0,49 1,77 12,74 Ilgiausiojo nugaros raumens storis, mm 46,31 0,97 5,99 12,94 45,22 0,36 4,55 10,06 46,07 1,52 5,50 11,93 Raumeningumas, % 53,96 0,31 1,89 3,51 53,47 0,21 2,75 5,14 55,69 0,65 2,33 4,19

Žvelgiant į gautus D kiaulių linijos fenotipinio vertinimo rezultatus matome, kad iš esmės fenotipinės savybės aklimatizacijos eigoje keičiasi į gerąją pusę ir yra pastebimai geresnės, lyginant su įvežtomis kiaulėmis. F2 kartos veislinis prieauglis fenotipinio vertinimo

svorį pasiekė net 28 dienomis anksčiau (p<0,001).

Reikia atkreipti dėmesį, kad aklimatizacijos eigoje D linijos kiaulių mėsinės savybės ne tik nepablogėjo, bet pagal kai kuriuos požymius net pagerėjo. Pvz., lašinių storis F2 kartoje

FAT – 1 taške yra 0,57 mm plonesnis (p<0,005), lyginant su įvežtomis D linijos kiaulėmis. Lašinių storis taške FAT – 2 taške taip pat iš kartos į kartą gerėjo. F1 kartoje veislinio

prieauglio lašiniai šiame taške buvo plonesni 0,24 mm, o F2 kartoje - 2,94 mm, lyginant su

įvežtu veisliniu prieaugliu. Ilgiausiojo nugaros raumens storis iš esmės nepakito, o raumeningumas F2 kartoje padidėjo 1,73 %.

Analizės duomenys leidžia teigti, kad abiejų motininių C ir D linijų kiaulės yra atsparios ir gerai prisitaiko prie naujų sąlygų. Fenotipinio vertinimo rodikliai aklimatizacijos eigoje nesuprastėja.

(22)

3.1.3. Motininių C ir D linijų kiaulių penėjimosi ir mėsinių savybių palyginimas

Penėjimosi ir mėsinės savybės yra svarbiausi veiksniai kiaulių selekciniame darbe. Penėjimosi savybių paveldimumo koeficientas (h2) yra lygus 0,25 – 0,35, o mėsinių savybių -0,55 – 0,85.

7 ir 8 lentelėse matome kokiomis penėjimosi savybėmis pasižymėjo įvežtų ir F1 kartos

kiaulių palikuonys kiaulių kontrolinėje penėjimo stotyje.

7 lentelė. C ir D linijos įvežtų kiaulių palikuonių penėjimosi savybių rezultatai

C linija D linija

Rodikliai

X ±Mx δ Cv X ±Mx δ Cv

Gyvulių skaičius, vnt. 10 10

Amžius dienomis pasiekus 100 kg svorį

179 0,77 2,30 1,18 176 1,51 4,52 2,38

Priesvoris per parą, g 764 3,15 9,46 1,24 775 3,77 11,32 1,46 1 kg priesvorio sunaudota

apykaitos energijos, MJ

37,94 0,36 1,22 3,21 33,91 0,48 1,34 3,95

Žiūrint į pateiktus duomenis matosi, kad įvežtų D linijos kiaulių palikuonys pasižymėjo geresnėmis penėjimosi savybėmis nei įvežtų C linijos kiaulių. Jie 100 kg kūno masę pasiekė 3 d anksčiau, per parą priaugdavo 11 g daugiau (p<0,025) bei 1 kg priesvorio sunaudojo 4,03 MJ apykaitos energijos mažiau, lyginant su C linijos kiaulių palikuonimis. C linijoje labiausiai konsoliduotas požymis - amžius dienomis pasiekus 100 kg svorį (Cv – 1,18

%), o D linijoje priesvoris per parą (Cv – 1,46 %).

8 lentelė. C ir D linijos F1 kartos kiaulių palikuonių penėjimosi savybių rezultatai

C linija D linija

Rodikliai

177 5,41 17,12 9,65 175 5,87 13,12 7,50

(23)

1 kg priesvorio sunaudota apykaitos energijos, MJ

35,38 1,58 4.88 13,79 31,72 1,46 3,17 9,99

Žiūrint į 8 lentelėje pateiktus duomenis matome kokiomis penėjimosi savybėmis pasižymi C ir D linijų F1 kartos kiaulių, užaugintų Lietuvoje, palikuonys. D linijos palikuonys

100 kg masę pasiekė 2 d anksčiau, per parą priaugo 22 g daugiau, o 1 kg priesvorio sunaudojo 3,66 MJ mažiau apykaitos energijos, nei C linijos. Tačiau šie skirtumai nėra statistiškai patikimi. Labiausiai konsoliduotas požymis abejose linijose yra amžius dienomis pasiekus 100 kg svorį (Cv 9,65 – 7,50 %).

9 ir 10 lentelėse matome kokiomis mėsinėmis savybėmis pasižymėjo įvežtų ir F1

kartos C ir D linijų kiaulių palikuonys.

9 lentelė. C ir D linijos įvežtų kiaulių palikuonių mėsinių savybių rezultatai

C linija D linija

Rodikliai

Skerdenos puselės ilgis, cm 106,4 1,09 3,28 3,08 102,9 0,43 1,30 1,27 Bekono puselės ilgis, cm 84,6 1,36 4,09 4,84 79,6 0,90 2,69 3,38 Ilgiausiojo nugaros raumens plotas, cm2 _36,6 _{0,47 1,40 3,82 35,9} _{0,52 1,55 4,21}

Kumpio masė, kg 11,9 0,23 0,69 5,77 11,7 0,26 0,77 6,42 Lašinių storis ties 6 – 7 šonkauliu, mm 16,5 0,15 0,45 2,73 18,6 0,72 2,17 11,67 Lašinių storis ties 10 šonkauliu, mm 12 0,17 0,52 4,36 15,8 0,58 1,75 11,08 Lašinių storis už paskutinio šonkaulio,

mm

14,9 0,11 0,34 2,30 17,8 0,41 1,23 6,91

Lyginat tarpusavyje C ir D linijų mėsines savybes matome, kad įvežtų C linijos kiaulių palikuonys pasižymėjo geresnėmis mėsinėmis savybėmis. Jų skerdenos puselės ilgis didesnis 3,5 cm (p<0,005), bekono puselės ilgis - 5,04 cm (p<0,005), ilgiausiojo nugaros raumens plotas - 0,74 cm2, o kumpio masė didesnė 0,2 kg. Lašiniai taip pat buvo plonesni: ties 6 – 7 šonkauliu - 2,09 mm (p<0,010), ties 10 šonkauliu - 3,85 mm, už paskutinio šonkaulio 2,92 mm (p<0,001), nei C linijos palikuonių. D linijos labiausiai konsoliduotas požymis yra skerdenos puselės ilgis (Cv – 1,27 %), o C linijoje toks požymis yra lašinių storis už

(24)

10 lentelė. C ir D linijos F1 kartos kiaulių mėsinių savybių rezultatai

C linija D linija

Rodikliai

Skerdenos puselės ilgis, cm 101,2 1,40 3,13 3,09 99,0 0,86 2,72 2,75 Bekono puselės ilgis, cm 81,0 1,13 2,53 3,12 78,9 0,68 2,17 2,74 Ilgiausiojo nugaros raumens plotas,

cm2

34,7 2,27 5,09 14,67 35,5 1,27 4,01 11,31

Kumpio masė, kg 11,5 0,32 0,72 6,30 11,5 0,25 0,79 6,93 Lašinių storis ties 6 – 7 šonkauliu,

mm

17,2 0,96 2,14 12,45 20,5 1,29 4,08 19,96

Lašinių storis ties 10 šonkauliu, mm 13,7 0,83 1,86 12,62 16,5 1,17 3,70 22,47 Lašinių storis už paskutinio

šonkaulio, mm

15,5 0,84 1,87 12,07 18,4 1,08 3,41 18,59

Lyginant C ir D linijų F1 kartos palikuonių mėsines savybes tarpusavyje, pastebime,

jog jos išlieka geresnės C linijos kiaulių palikuonių. Jų skerdenos puselės ilgis didesnis 2,2 cm, bekono puselės ilgis - 2,1 cm, lašiniai ties 6 – 7 šonkauliu plonesni - 3,3 mm (p<0,050), ties 10 šonkauliu - 2,8 mm, o už paskutinio šonkaulio - 2,9 mm (p<0,050) nei D linijos palikuonių. Labiausiai konsoliduotas požymis C linijoje yra bekono puselės ilgis (Cv - 2,74

%), o D linijoje raumeningumas (Cv - 1,94 %).

3.1.4. Motinių C ir D linijos kiaulių penėjimosi ir mėsinių savybių kaita aklimatizacijos eigoje

Kaip kito C ir D linijų kiaulių penėjimosi ir mėsinės savybės aklimatizacijos eigoje galima spręsti iš rezultatų pateiktų žemiau esančiose lentelėse.

11 lentelė. C linijos kiaulių penėjimosi savybių rezultatai aklimatizacijos eigoje

Įvežtų kiaulių palikuonys F1 kartos palikuonys

Rodikliai

(25)

37,94 0,36 1,22 3,21 35,38 1.58 4.88 13,79

Iš patektų duomenų matome, kad aklimatizacijos eigoje penėjimosi savybės keičiasi į gerąją pusę kadangi F1 kartos kiaulių palikuonys greičiau brendo ir 100 kg kūno masę pasiekė

2 dienomis greičiau nei įvežtų kiaulių palikuonys. Jie taip pat 1 kg priesvorio sunaudojo 2,56 MJ mažiau apykaitos energijos. Tačiau skirtumai nėra statistiškai patikimi.

12 lentelė. D linijos kiaulių penėjimosi savybių rezultatai aklimatizacijos eigoje

Rodikliai

176 1,51 4,52 2,38 175 5,87 13,12 7,50

33,91 0,48 1,34 3,95 31,72 1,46 3,17 9,99

D linijos kiaulių palikuonių penėjimosi savybės aklimatizacijos eigoje taip pat gerėja. F1 kartos kiaulių palikuonys greičiau bręsta ir 100 kg kūno masę pasiekia 1 diena anksčiau,

per parą priauga 14 g daugiau ir 1 kg priesvorio sunaudoja 2,19 MJ apykaitos energijos mažiau, lyginant su įvežtų kiaulių palikuonimis. Nors penėjimosi savybės ir gerėja, bet statistiškai patikimų skirtumų nebuvo nustatyta.

C linijos kiaulių mėsinių savybių kaita aklimatizacijos eigoje pateikta 13 lentelėje.

13 lentelė. C linijos kiaulių mėsinių savybių rezultatai aklimatizacijos eigoje

Rodikliai

Skerdenos puselės ilgis, cm 106,4 1,09 3,28 3,08 101,2 1,40 3,13 3,09 Bekono puselės ilgis, cm 84,6 1,36 4,09 4,84 81,0 1,13 2,53 3,12 Ilgiausiojo nugaros raumens plotas,

cm2

(26)

mm

16,5 0,15 0,45 2,73 17,2 0,96 2,14 12,45

šonkaulio,mm

14,9 0,11 0,34 2,30 15,5 0,84 1,87 12,07

Žiūrint kaip kinta C linijos kiaulių mėsinės savybės aklimatizacijos eigoje, pastebime, kad skerdenos puselės ilgis sutrupėjo 5,2 cm (p<0,005), bekono puselės 3,6 cm (p<0,025), lyginat su įvežtų kiaulių palikuonių rezultatais. Likusiems mėsinių savybių rodikliams patikimų skirtumų nenustatyta. Ilgiausiojo nugaros raumens plotas F1 kartos yra mažesnis 1,9

cm2, o kumpio masė 0,4 kg. Lašinių storis ties 6 – 7 šonkauliu padidėjo 0,7 mm, ties 10 šonkauliu - 1,7 mm, o už paskutinio šonkaulio - 0,6 mm.

14 lentelė. D linijos kiaulių mėsinių savybių rezultatai aklimatizacijos eigoje

Rodikliai

Skerdenos puselės ilgis, cm 102,9 0,43 1,30 1,27 99,0 0,86 2,72 2,75 Bekono puselės ilgis,cm 79,6 0,90 2,69 3,38 78,9 0,68 2,17 2,74 Ilgiausiojo nugaros raumens plotas,

cm2

35,9 0,52 1,55 4,21 35,5 1,27 4,01 11,31

mm

18,6 0,72 2,17 11,67 20,5 1,29 4,08 19,96

šonkaulio, mm

17,8 0,41 1,23 6,91 18,4 1,08 3,41 18,59

D linijos kiaulių palikuonių mėsinės savybės aklimatizacijos eigoje nors ir nelabai ženkliai, tačiau vis tik suprastėjo, bet patikimas skirtumas nustatytas tik skerdenos puselės ilgiui (cm). Skerdenos puselės ilgis sumažėjo 3,9 cm (p<0,001), bekono puselės ilgis 0,69 cm, ilgiausiojo nugaros raumens plotas 0,4 cm2, o kumpio masė sumažėjo 0,2 kg. Lašinių storis aklimatizacijos eigoje padidėjo: ties 6 – 7 šonkauliu - 1,9 mm, ties 10 šonkauliu - 0,7 mm, o už paskutinio šonkaulio - 0,6 mm.

(27)

3.1.5. Motininių C ir D linijų kiaulių reprodukcinių savybių palyginimas

Motininių C ir D linijų kiaulių selekcijoje pagrindinis dėmesys skiriamas reprodukcinėms savybėms. 75 % selekcionuojamų požymių sudaro reprodukciniai požymiai ir tik 25 % tenka penėjimosi ir mėsinių savybių požymiams. Ypač didelis dėmesys kreipiamas į gimusių paršelių skaičių, atjunkomų paršelių skaičių, apsiparšiavimo indeksą, amžių pirmojo sėklinimo metu, laikotarpį tarp sėklinimų bei motinines paršavedžių savybes. 15 lentelėje yra pateikti C ir D linijų įvežtų pirmaparšių reprodukcinių savybių duomenys.

15 lentelė. C ir D linijų įvežtų pirmaparšių reprodukcinės savybės

C linija D linija

Rodikliai

Vadų skaičius, vnt. 23 25

Vislumas, vnt. 10,87 0,41 1,91 17,61 11,52 0,62 3,06 26,53 Paršelių skaičius 21 dienos amžiaus,

vnt. 9,39 0,37 1,75 18,65 8,68 0,51 2,48 28,56

Paršelių lizdo masė 21 dienos

amžiaus, kg 52,41 1,91 8,98 17,14 48,68 2,55 12,49 25,66 Atjunkomų paršelių amžius, dienomis 33 0,57 2,69 8,07 35 0,88 4,31 12,40 Atjunkomų paršelių skaičius,vnt. 9,17 0,39 1,83 19,90 8,64 0,50 2,46 28,52 Vidut. atjunkomo paršelio svoris, kg 7,84 0,13 0,59 7,53 7,87 0,22 1,07 13,58 Paršelių išsaugojimo, % 85,52 3,23 15,16 17,73 77,28 3,57 17,49 22,63

Patikimų skirtumų tarp įvežtų C ir D linijų pirmaparšių reprodukcinių savybių nenustatyta. Tačiau lyginant šias linijas tarpusavyje pastebime, kad D linijos pirmaparšės pasižymėjo didesniu vislumu (0,65 paršelio) bei nežymiai didesniu atjunkomų paršelių svoriu. Tačiau likusieji reprodukcinių savybių požymiai atsiliko nuo įvežtų C linijos pirmaparšių. C linijos paršavedžių paršelių skaičius 21 amžiaus dieną buvo didesnis 0,7 vnt., lizdo masė - 3,73 kg, paršeliai buvo 2 dienomis anksčiau atjunkomi, o jų išsaugojimas 8,24 % geresnis. C linijoje buvo atjunkoma vidutiniškai 0,53 paršelio daugiau. Tenka pastebėti, kad D linijoje visi reprodukcinių savybių požymiai mažiau konsoliduoti.

16 lentelėje pateiktos C ir D linijų įvežtų dviejų ir daugiau apsiparšiavimų paršavedžių reprodukcinės savybės.

(28)

16 lentelė. C ir D linijų įvežtų dviejų ir daugiau apsiparšiavimų paršavedžių reprodukcinės savybės C linija D linija Rodikliai X ±Mx δ Cv X ±Mx δ Cv Vadų skaičius, vnt. 88 68 Vislumas, vnt. 10,41 0,31 2,91 27,97 11,41 0,39 3,22 28,25 Paršelių skaičius 21 amžiaus dieną,

vnt. 8,74 0,27 2,50 28,64 9,34 0,30 2,47 26,40

Paršelių lizdo masė 21 amžiaus dieną,

kg 56,32 1,83 17,06 30,28 60,24 2,13 17,46 28,98 Atjunkomų paršelių amžius, dienomis 34 0,47 4,42 13,02 34 0,53 4,38 12,81 Atjunkomų paršelių skaičius, vnt. 8,60 0,26 2,46 28,56 9,10 0,30 2,47 27,18 Vidut. atjunkomo paršelio svoris, kg 8,67 0,16 1,48 17,10 8,89 0,14 1,19 13,34 Paršelių išsaugojimo, %. 84,55 1,81 16,92 20,02 81,60 1,78 14,57 17,85

Iš pateiktų duomenų matome, kad įvežtų dviejų ir daugiau apsiparšiavimų D linijos paršavedės, priešingai nei pirmaparšės, jau pasižymėjo geresnėmis reprodukcinėmis savybėmis, lyginant su C linija. D linijos paršavedės vedė vienu paršeliu daugiau, 21 amžiaus dieną paršelių skaičius buvo 0,6 vieneto, o svoris net 3,92 kg didesnis. Atjunkomų paršelių skaičius tai pat buvo didesnis 0,5 vnt., o svoris - 0,22 kg. Tuo tarpu C linijoje tik geriau sekėsi išsaugoti paršelius (2,95 %).

17 lentelėje pateiktos C ir D linijų F1 kartos pirmaparšių paršavedžių, atvestų ir

užaugusių ūk. V. Vapsvos veislyne, reprodukcinės savybės.

17 lentelė. C ir D linijų F1 kartos pirmaparšių reprodukcinės savybės

C linija D linija

Rodikliai

Vadų skaičius, vnt. 39 25

Vislumas, vnt. 10,56 0,43 2,62 24,84 11,12 0,49 2,39 21,46 Paršelių skaičius 21 dienos amžiaus,

vnt. 8,95 0,32 2,00 22,34 9,52 0,43 2,10 22,10

amžiaus, kg 55,05 2,06 12,70 23,07 54,78 2,64 12,93 23,61 Atjunkomų paršelių amžius,

(29)

Atjunkomų paršelių skaičius, vnt. 8,85 0,32 1,99 22,54 9,00 0,48 2,35 26,06 Vidut. atjunkomo paršelio svoris, kg 8,69 0,25 1,54 17,71 9,28 0,50 2,43 26,24 Paršelių išsaugojimo, % 85,18 2,32 14,30 16,79 82,06 3,79 18,57 22,63

Patikimų skirtumų tarp F1 kartos C ir D linijos pirmaparšių reprodukcinių savybių

nenustatyta. Tačiau iš esmės ir F1 kartoje D linijos kiaulės pasižymėjo geresnėmis

reprodukcinėmis savybėmis. Šios pirmaparšės vedė vidutiniškai 0,56 paršelio daugiau, 21 – os dienos amžiuje paršelių skaičius 0,75 vnt., o atjunkomų 0,15 vnt. didesnis. Taip pat D linijos paršeliai pasižymėjo didesniu svoriu (0,59 kg) atjunkymo metu. Tačiau paršelių išsaugojimo procentas geresnis C linijoje (3,12 %).

Abiejose linijose nustatytas gana aukštas požymių įvairavimas.

18 lentelėje pateiktos C ir D linijų F1 kartos dviejų ir daugiau apsiparšiavimų

paršavedžių reprodukcinės savybės.

18 lentelė. C ir D linijų F1 kartos dviejų ir daugiau apsiparšiavimų paršavedžių

reprodukcinės savybės C linija D linija Rodikliai X ±Mx δ Cv X ±Mx δ Cv Vadų skaičius, vnt. 96 44 Vislumas, vnt. 10,41 0,30 2,93 28,09 9,95 0,62 4,05 40,64 Paršelių skaičius 21 dienos amžiaus,

vnt. 9,18 0,29 2,80 30,46 8,45 0,48 3,16 37,36

amžiaus, kg 64,96 2,00 19,50 30,02 59,23 3,10 20,34 34,34 Atjunkomų paršelių amžius,

dienomis 35 0,48 4,72 13,41 35 0,85 5,56 15,91

Atjunkomų paršelų skaičius, vnt. 9,18 0,27 2,60 28,33 8,39 0,46 3,04 36,30 Vidut. atjunkomo paršelio svoris, kg 8,85 0,14 1,33 15,02 8,98 0,23 1,49 16,61 Paršelių išsaugojimo, % 89,47 1,06 10,31 11,53 87,25 2,16 14,18 16,25

Patikimų skirtumų tarp F1 kartos C ir D linijų dviejų ir daugiau apsiparšiavimų

paršavedžių reprodukcinių savybių nenustatyta. Tačiau šiuo atveju geresnėmis reprodukcinėmis savybėmis pasižymėjo C linijos kiaulės. Šios linijos paršavedės vedė vidutiniškai 0,46 paršelio daugiau, 21 – os dienos amžiuje jų paršelių skaičius buvo didesnis

(30)

0,73 vnt., o lizdo masė - 5,73 kg. Atjunkymo metu C linijos paršeliai svėrė 0,79 kg daugiau. Beje, juos geriau sekėsi išsaugoti (2,22 %).

Reprodukcinių savybių požymiai labiau įvairuoja D linijoje.

F2 kartos pirmaparšių reprodukcinių savybių rodikliai pateikti 19 lentelėje.

19 lentelė. C ir D linijų F2 kartos pirmaparšių reprodukcinės savybės

C linija D linija

Rodikliai

Vadų skaičius, vnt. ₁₂ ₁₃

Vislumas, vnt. _10,00 _{0,83 2,19 21,90 11,71} _{1,02 2,50 21,34} Paršelių skaičius 21 dienos amžiaus,

vnt. _9,17 _{0,72 1,91 20,82 10,75} _{0,85 2,08 19,34}

amžiaus, kg _65,00 _{5,65 14,96 23,01 73,25} _{8,15 19,97 27,26} Atjunkomų paršelių amžius,

dienomis ₃₆ _{1,29 3,42 9,40 35} _{2,29 5,60 15,99}

Atjunkomų paršelių skaičius, vnt. _8,68 _{0,72 1,91 22,00 10,05} _{0,85 2,08 20,69} Vidut. atjunkomo paršelio svoris, kg _9,10 _{0,61 1,61 17,69 8,64} _{0,66 1,62 18,75} Paršelių išsaugojimo, % _86,83 _{4,20 11,12 12,81 85,86} _{4,65 11,40 13,28}

Patikimų skirtumų tarp pirmaparšių paršavedžių reprodukcinių savybių F2 kartos

motininėse C ir D linijose nenustatyta. Tačiau D linijos pirmaparšių reprodukcinės savybės yra geresnės. Jos yra vislesnės vidutiniškai 1,71 paršelio, 21 amžiaus dieną paršelių skaičius didesnis 1,58 vieneto, o lizdo masė net 8,25 kg. Didesnis taip pat ir atjunkomų paršelių skaičius (1,37 vnt.). C linijos paršeliai išsiskyrė tik didesniu svoriu atjunkymo metu (0,46 kg) bei geresniu išsaugojimo procentu (0,97 %).

Reprodukcinių savybių požymiai vėlgi labiau įvairuoja D linijoje.

F2 kartos dviejų ir daugiau apsiparšiavimų paršavedžių reprodukcinės savybės pateiktos 20 lentelėje.

(31)

20 lentelė. C ir D linijų F2 kartos dviejų ir daugiau apsiparšiavimų paršavedžių reprodukcinės savybės C linija D linija Rodikliai X ±Mx δ Cv X ±Mx δ Cv Vadų skaičius, vnt. ₁₃ ₁₅ Vislumas, vnt. 10,75 0,85 1,90 17,67 12,75 1,28 2,22 17,39

Paršelių skaičius 21 dienos amžiaus,

vnt. _9,25 _{0,91 2,04 22,05 10,75} _{0,87 1,50 13,95}

Paršelių lizdo masė 21 dienos amžiaus, kg

67,00 5,47 12,23 18,26 73,25 5,26 9,11 12,43

Atjunkomų paršelių amžius,

dienomis ₃₆ _{1,49 3,33 9,38 32} _{1,91 3,32 10,53}

Atjunkomų paršelių skaičius, vnt. _9,25 _{0,91 2,04 22,05 11,13} _{0,87 1,50 13,47} Vidut. atjunkomo paršelio svoris, kg

9,63 0,57 1,27 13,18 9,12 0,39 0,67 7,34

Paršelių išsaugojimo, % _91,55 _{3,22 7,20 7,86 87,29} _{7,15 12,38 14,18}

Patikimų skirtumų, kaip ir tarp pirmaparšių, taip ir šiuo atveju, tarp F2 kartos dviejų ir daugiau apsiparšiavimų C ir D linijos paršavedžių reprodukcinių savybių nėra nustatyta. Lyginant tarpusavyje šias dvi linijas pastebime, kad D linijos paršavedės pasižymi geresnėmis reprodukcinėmis savybėmis. Jos yra 2 paršeliais vislesnės, 21 amžiaus dieną jų lizduose yra vidutiniškai 1,5 paršelio daugiau, o lizdo masė 6,25 kg didesnė. Šioje linijoje nuo paršavedės atjunkoma vidutiniškai 1,88 paršelio daugiau. Tuo tarpu vidutinis atjunkomo paršelio svoris, kaip ir išsaugojimo procentas, didesnis yra C linijoje: atitinkamai 0,51 kg ir 4,3 %.

3.1.6. Motininių C ir D linijų kiaulių reprodukcinių savybių kaita aklimatizacijos eigoje

Daugelio autorių duomenimis, pasikeitus aplinkos sąlygoms, pirmiausia pablogėja importuotų kiaulių reprodukcinės savybės (vislumas, pieningumas, nujunkomų paršelių svoris), kurios vėliau pagerėja ir antroje bei trečioje kartoje atsistato. 21 lentelėje pateikti duomenys, kuriuose apžvelgiama kaip keitėsi C linijos pirmaparšių paršavedžių reprodukcinės savybės aklimatizacijos eigoje.

(32)

21 lentelė. C linijos pirmaparšių paršavedžių reprodukcinės savybės aklimatizacijos eigoje

Kiaulės, atvestos ir užaugusios ūk. V. Vapsvos veislyne Įvežtos F1 karta F2 karta Rodikliai X ±Mx δ Cv X ±Mx δ Cv X ±Mx δ Cv Vadų skaičius, vnt. 23 39 12 Vislumas, vnt. 10,87 0,41 1,91 17,61 10,56 0,43 2,62 24,84 10,00 1,41 1,41 21,90 Paršelių skaičius 21 dienos amžiaus, vnt. 9,39 0,37 1,75 18,65 8,95 0,32 2,00 22,34 9,17 2,12 2,12 20,82

Paršelių lizdo masė 21

dienos amžiaus, kg 52,41 1,91 8,98 17,14 55,05 2,06 12,70 23,07 65,00 26,87 26,87 23,01 Atjunkomų paršelių amžius, dienomis 33 0,57 2,69 8,07 35 1,14 7,00 19,79 36 2,83 2,83 9,40 Atjunkomų paršelių skaičius, vnt. 9,17 0,39 1,83 19,90 8,85 0,32 1,99 22,54 8,68 2,12 2,12 22,00 Vidut. atjunkomo paršelio svoris, kg 7,84 0,13 0,59 7,53 8,69 0,25 1,54 17,71 9,10 1,84 1,84 17,69 Paršelių išsaugojimo, % 85,52 3,23 15,16 17,73 85,18 2,32 14,30 16,79 86,83 8,41 8,41 12,81

(33)

Lyginant C linijos F1 ir F2 kartų pirmaparšių reprodukcinių savybių rodiklius su

įvežtomis C linijos pirmaparšėmis pastebime, kad aklimatizacijos eigoje pirmaparšių paršavedžių vislumas iš kartos į kartą mažėjo. F1 kartoje sumažėjo vidutiniškai 0,31 paršelio,

o F2 kartoje – 0,87 paršelio (p<0,001). F1 kartoje mažėjo ir paršelių skaičius 21 amžiaus dieną

(0,44 paršelio), tačiau F2 kartoje jis pradeda atsistatyti ir F1 kartą lenkia vidutiniškai 0,22

paršelio. Tuo tarpu paršavedžių pieningumas kiekvienoje kartoje didėja. F1 kartoje paršelių

lizdo masė 21 amžiaus dieną didesnė 2,64 kg, o F2 kartoje - 12,59 kg (p<0,025). Taip pat

didėjo ir atjunkomų paršelių svoris. F1 kartoje jis didesnis 0,85 kg (p<0,005), o F2 kartoje 1,26

kg (p<0,001). Įvežtų ir F1 kartos paršavedžių paršelius išsaugoti sekėsi iš esmės panašiai, o F2

kartoje nežymiai geriau 1,31 % (p<0,005).

Reprodukcinių savybių požymiai labiausiai įvairuoja F1 kartoje.

Dviejų ir daugiau apsiparšiavimų C linijos paršavedžių reprodukcinių savybių kaita aklimatizacijos eigoje pateikta 22 lentelėje.

(34)

(35)

22 lentelė. C linijos dviejų ir daugiau apsiparšiavimų paršavedžių reprodukcinės savybės aklimatizacijos eigoje Kiaulės, atvestos ir užaugusios ūk. V. Vapsvos veislyne Įvežtos F1 karta F2 karta Rodikliai X ±Mx δ Cv X ±Mx δ Cv X ±Mx δ Cv Vadų skaičius, vnt. 88 96 13 Vislumas, vnt 10,41 0,31 2,91 27,97 10,41 0,30 2,93 28,09 10,75 0,85 1,90 17,67 Paršelių skaičius 21 dienos amžiaus, vnt. 8,74 0,27 2,50 28,64 9,18 0,29 2,80 30,46 9,25 0,91 2,04 22,05

dienos amžiaus, kg 56,32 1,83 17,06 30,28 64,96 2,00 19,50 30,02 67,00 5,47 12,23 18,26 Atjunkomų paršelių amžius, dienomis 34 0,47 4,42 13,02 35 0,48 4,72 13,41 36 1,49 3,33 9,38 Atjunkomų paršelių skaičius, vnt. 8,60 0,26 2,46 28,56 9,18 0,27 2,60 28,33 9,25 0,91 2,04 22,05 Vidut. atjunkomo paršelio svoris, kg 8,67 0,16 1,48 17,10 8,85 0,14 1,33 15,02 9,63 0,57 1,27 13,18 Paršelių išsaugojimo, % 84,55 1,81 16,92 20,02 89,47 1,06 10,31 11,53 91,55 3,22 7,20 7,86

(36)

Žvelgiant į C linijos dviejų ir daugiau apsiparšiavimų paršavedžių reprodukcinių savybių duomenis pastebime, kad aklimatizacijos eigoje F1 ir F2 kartose jie žymiai pagerėjo,

lyginant su įvežtų paršavedžių. Taip pat jie geresni ir už pirmaparšių paršavedžių reprodukcinių savybių rodiklius. F1 kartos paršavedžių vislumas yra toks pat kaip ir įvežtų, o

F2 kartos paršavedės vedė 0,34 paršelio daugiau. Paršelių skaičius 21 amžiaus dieną F1 kartoje

didesnis vidutiniškai 0,44 paršelio, o F2 kartoje - 0,51 paršelio. Ženkliai padidėjo lizdo masė

F1 ir F2 kartų vadose: atitinkamai 8,64 kg ir 10,68 kg (p<0,005). Nors paršavedžių vislumas F1

kartoje buvo toks pat kaip ir įvežtų paršavedžių, tačiau atjunkomų paršelių skaičius tiek F1,

tiek F2 kartose yra didesnis. F1 kartoje šis rodiklis didesnis vidutiniškai 0,58 paršelio, o F2

kartoje 0,65 paršelio. Taip pat F1 ir F2 kartos atjunkomi paršeliai yra didesnio svorio, nei

įvežtų paršavedžių. Svorio skirtumas atitinkamai sudaro 0,18 ir 0,96 kg. Du ir daugiau kartų apsiparšiavusių paršavedžių F1 ir F2 kartos vadose paršelių išsaugojimo procentas yra didesnis

atitinkamai 4,92 % ir 7 % (p<0,025).

Dviejų ir daugiau apsiparšiavimų C linijos kiaulių reprodukcinės savybės labiau įvairuoja įvežtų ir F1 kartos paršavedžių tarpe.

23 lentelėje pateikti duomenys, kuriuose apžvelgiama kaip keitėsi D linijos pirmaparšių paršavedžių reprodukcinės savybės aklimatizacijos eigoje.

(37)

23 lentelė. D linijos pirmaparšių paršavedžių reprodukcinės savybės aklimatizacijos eigoje

Kiaulės, atvestos ir užaugusios ūk. V. Vapsvos veislyne Įvežtos F1 karta F2 karta Rodikliai X ±Mx δ Cv X ±Mx δ Cv X ±Mx δ Cv Vadų skaičius, vnt. 25 25 13 Vislumas, vnt. 11,52 0,62 3,06 26,53 11,12 0,49 2,39 21,46 11,71 1,78 2,52 21,34

Paršelių skaičius 21 dienos

amžiaus, vnt. 8,68 0,51 2,48 28,56 9,52 0,43 2,10 22,10 10,75 1,87 2,65 19,34

amžiaus, kg 48,68 2,55 12,49 25,66 54,78 2,64 12,93 23,61 73,25 23,1 32,72 27,26

Atjunkomų paršelių amžius,

dienomis 35 0,88 4,31 12,40 39 1,70 8,32 21,41 35 3,19 4,51 15,99

Atjunkomų paršelių skaičius,

vnt. 8,64 0,50 2,46 28,52 9,00 0,48 2,35 26,06 10,05 1,87 2,65 20,69

Vidut. atjunkomo paršelio

svoris, kg 7,87 0,22 1,07 13,58 9,28 0,50 2,43 26,24 8,64 1,27 1,80 18,75

(38)

Analizuojant pateiktus duomenis pastebime, kad aklimatizacija nepablogino šių savybių. Pirmaparšių paršavedžių vislumas tik nežymiai pablogėjo F1 kartoje, o F2 kartoje jis jau buvo

vidutiniškai 0,19 paršelio didesnis. Tačiau šie skirtumai nėra statistiškai patikimi. Kaip matome, aklimatizacijos eigoje ypač sekėsi geriau išsaugoti paršelius iki 21 – os amžiaus dienos. Paršelių skaičius 21 amžiaus dieną F1 kartoje yra didesnis vidutiniškai 0,84 paršelio, o

F2 kartoje - 2,07 paršelio, nei įvežtų paršavedžių vadose. Paršavedžių pieningumas

aklimatizacijos eigoje taip pat padidėjo: F1 kartoje 6,1 kg, o F2 kartoje - 24,57 kg (p<0,050).

Kaip ir 21 amžiaus dieną, taip ir atjunkymo metu, paršelių skaičius išlieka didesnis F1 ir F2

kartų vadose, lyginant jas su įvežtų pirmaparšių paršavedžių vadomis. F1 kartoje jis didesnis

vidutiniškai 0,36, o F2 kartoje net 1,41 paršelio. Abejose kartose atjunkomi paršeliai taip pat ir

sveria daugiau atitinkamai 1,41 kg (p<0,025) ir 0,77 kg. Žiūrint į paršelių išsaugojimo procentą matome, kad F1 kartoje paršelių išsaugojimas yra didesnis 4,78 %, o F2 kartoje net

8,58 %, lyginant su įvežtų paršavedžių paršelių išsaugojimu.

Reprodukcinių savybių rodikliai visumoje labiau įvairuoja įvežtų paršavedžių tarpe. Dviejų ir daugiau apsiparšiavimų D linijos paršavedžių reprodukcinių savybių kaita aklimatizacijos eigoje pateikta 24 lentelėje.

(39)

24 lentelė. D linijos dviejų ir daugiau apsiparšiavimų paršavedžių reprodukcinės savybės aklimatizacijos eigoje Kiaulės, atvestos ir užaugusios ūk. V. Vapsvos veislyne Įvežtos F1 karta F2 karta Rodikliai X ±Mx δ Cv X ±Mx δ Cv X ±Mx δ Cv Vadų skaičius, vnt. 68 44 15 Vislumas, vnt. 11,41 0,39 3,22 28,25 9,95 0,62 4,05 40,64 12,75 1,28 2,22 17,39

Paršelių skaičius 21 dienos

amžiaus, vnt. 9,34 0,30 2,47 26,40 8,45 0,48 3,16 37,36 10,75 0,87 1,50 13,95

dienos amžiaus, kg 60,24 2,13 17,46 28,98 59,23 3,10 20,34 34,34 73,25 5,26 9,11 12,43

Atjunkomų paršelių

amžius, dienomis 34 0,53 4,38 12,81 35 0,85 5,56 15,91 32 1,91 3,32 10,53

Atjunkomų paršelių

skaičius, vnt. 9,10 0,30 2,47 27,18 8,39 0,46 3,04 36,30 11,13 0,87 1,50 13,47

Vidut. atjunkomo paršelio

svoris, kg 8,89 0,14 1,19 13,34 8,98 0,23 1,49 16,61 9,12 0,39 0,67 7,34