• Non ci sono risultati.

FENOLINIŲ JUNGINIŲ KOKYBINĖS IR KIEKYBINĖS SUDĖTIES ĮVAIRAVIMO ŠERMUKŠNIŲ (S. AUCUPARIA L.) LAPUOSE IR ŽIEDUOSE TYRIMAS

N/A
N/A
Protected

Academic year: 2021

Condividi "FENOLINIŲ JUNGINIŲ KOKYBINĖS IR KIEKYBINĖS SUDĖTIES ĮVAIRAVIMO ŠERMUKŠNIŲ (S. AUCUPARIA L.) LAPUOSE IR ŽIEDUOSE TYRIMAS"

Copied!
60
0
0

Testo completo

(1)

MEDICINOS AKADEMIJA FARMACIJOS FAKULTETAS FARMAKOGNOZIJOS KATEDRA

MALVINA VAITŪNAITYTĖ

FENOLINIŲ JUNGINIŲ KOKYBINĖS IR

KIEKYBINĖS SUDĖTIES ĮVAIRAVIMO

ŠERMUKŠNIŲ (S. AUCUPARIA L.) LAPUOSE IR

ŽIEDUOSE TYRIMAS

Magistro baigiamasis darbas

Darbo vadovas prof., habil. dr. Valdimaras Janulis

(2)

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA

FARMACIJOS FAKULTETAS FARMAKOGNOZIJOS KATEDRA

TVIRTINU:

Farmacijos fakulteto dekanas prof. dr. Vitalis Briedis

FENOLINIŲ JUNGINIŲ KOKYBINĖS IR

KIEKYBINĖS SUDĖTIES ĮVAIRAVIMO

ŠERMUKŠNIŲ (S. AUCUPARIA L.) LAPUOSE IR

ŽIEDUOSE TYRIMAS

Magistro baigiamasis darbas

Darbo vadovas

prof., habil. dr. Valdimaras Janulis

Recenzentas Darbą atliko

Magistrantė Malvina Vaitūnaitytė

(3)

Turinys

SANTRAUKA ... 5

SUMMARY ... 6

SANTRUMPOS ... 7

ĮVADAS ... 9

DARBO TIKSLAS IR DARBO UŽDAVINIAI ... 11

1.LITERATŪROS APŽVALGA ... 12

1.1.Sorbus aucuparia L. apibūdinimas, paplitimas ir morfologiniai požymiai ... 12

1.2.S. aucuparia L. augalinių žaliavų vaisių, lapų ir žiedų kokybinė ir kiekybinė sudėtis ... 14

1.3.Fenoliniai junginiai ir jų kokybinės ir kiekybinės analizės metodai ... 15

1.4.Fenolinių junginių poveikis ir S.aucuparia L. augalinėse žaliavose esančių biologiškai aktyvių junginių panaudojimas ... 18

2. TYRIMO METODIKA ... 24

2.1. Tyrimų objektas ... 24

2.2. S. aucuparia L. augalinių žaliavų ėminių ekstraktų paruošimas ... 24

2.2.1. Paprastojo šermukšnio lapų ir žiedų ekstraktų paruošimui naudoti reagentai ir aparatūra .. 24

2.2.2. Paprastojo šermukšnio lapų ir žiedų ėminių ekstraktų paruošimo metodika ... 25

2.3. Bendro fenolinių junginių kiekio spektrofotometrinė analizė ... 25

2.3.1. Tiriamųjų tirpalų paruošimas ... 25

2.3.2. Palyginamųjų tirpalų paruošimas ... 25

2.3.3. Etanolinių rutino tiriamojo ir palyginamojo tirpalų paruošimas ... 25

2.3.4. Bendro fenolinių junginių kiekio nustatymas šermukšnio lapų ir žiedų žaliavų ėminiuose 26 2.4. Fenolinių junginių kiekio nustatymas efektyviosios skysčių chromatografijos metodu... 27

2.4.1. Tiriamųjų tirpalų paruošimas ... 27

2.4.2. Sorbus aucuparia L. lapų ir žiedų ėminių kiekybinės sudėties tyrimas ESC metodu ... 27

2.5. Duomenų apdorojimas ... 28

3.TYRIMŲ REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ... 29

3.1. S. aucuparia L. lapų ir žiedų bendro fenolinių junginių kiekio sudėties įvairavimo tyrimas UV spektrofotometriniu metodu ... 29

3.2. S. aucuparia L. lapų ir žiedų flavonoidų ir fenolkarboksi rūgščių kokybinės ir kiekybinės sudėties tyrimas ESC metodu ... 33

3.2.1. S. aucuparia L. lapų ir žiedų flavonoidų ir fenolkarboksi rūgščių kokybinės sudėties tyrimas ... 34

(4)

3.2.2. S. aucuparia L. žiedų flavonoidų ir fenolkarboksi rūgščių kiekybinės sudėties įvairavimo

vegetacijos periodo metu tyrimas ... 36

3.2.3. S. aucuparia L. lapų flavonoidų ir fenolkarboksi rūgščių kiekybinės sudėties įvairavimo vegetacijos periodo metu tyrimas ... 39

3.2.4. Suminio flavonoidų ir fenolkarboksi rūgščių kiekio įvairavimas skirtingose augimvietėse augančių S. aucuparia L. žieduose ir lapuose ... 42

3.3. S. aucuparia L. lapų ir žiedų fenolinių junginių kiekio įvairavimo augalinių žaliavų laikymo metu tyrimas ... 44

4. IŠVADOS ... 51

5. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 52

(5)

SANTRAUKA

M. Vaitūnaitytės magistro baigiamasis darbas/ mokslinis vadovas prof., habil. dr. V. Janulis; Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Medicinos akademijos, Farmacijos fakulteto, Farmakognozijos katedra. – Kaunas.

Pavadinimas: Fenolinių junginių kokybinės ir kiekybinės sudėties įvairavimo šermukšnių (S.

aucuparia L.) lapuose ir žieduose tyrimas.

Raktiniai žodžiai: Sorbus, šermukšnis, flavonoidai, fenolinės rūgštys, chlorogeno r., neochlorogeno r., kavos r., rutinas, hiperozidas, astragalinas, izokvercitrinas, ESC, spektrofotometrija.

Tyrimo objektas ir metodai: Sorbus L. genties augalo S. aucuparia L. lapų ir žiedų tyrimas. Bendras fenolinių junginių kiekis paprastojo šermukšnio augalinėse žaliavose nustatytas UV spektrofotometriniu metodu, fenolinės rūgštys ir flavonoidai nustatyti ESC metodu.

Darbo tikslas: nustatyti S. aucuparia L. lapuose ir žieduose esančius fenolinius junginius, jų kiekinės sudėties įvairavimą augalo vegetacijos metu ir augalinių žaliavų (lapų ir žiedų) laikymo metu.

Darbo uždaviniai: Surinkti ir susisteminti literatūros duomenis apie Sorbus aucuparia L., paprastojo šermukšnio augalinių žaliavų cheminę sudėtį, fenolinių junginių analizės metodus, poveikį ir panaudojimą medicinos praktikoje; Ištirti S. aucuparia L. lapų ir žiedų kiekybinę fenolinių junginių sudėtį ir nustatyti bendro fenolinių junginių kiekio įvairavimą augalo vegetacijos metu; Ištirti S.

aucuparia L. lapų ir žiedų kokybinę ir kiekybinę fenolinių rūgščių ir flavonoidų sudėtį ir nustatyti jų

kiekinės sudėties kitimą augalų vegetacijos periodo metu; Nustatyti S. aucuparia L. lapuose ir žieduose esančių fenolinių junginių kiekybinės sudėties kitimus augalinių žaliavų laikymo metu.

Išvados: S. aucuparia L. augalinės žaliavos gali būti kaip šaltinis išskiriant biologiškai aktyvius junginius, kurie gali būti naudojami medicinos praktikoje. S. aucuparia L. lapuose ir žieduose esančių junginių kiekis kinta augalo vegetacijos metu; lapuose daugiausia fenolinių junginių sukaupiama gegužės - birželio mėn., žieduose – žydėjimo pradžioje ir masinio žydėjimo metu; žieduose yra sukaupiami didesni fenolinių junginių kiekiai nei lapuose; didžiausias fenolinių junginių kiekis (101,56 ± 6,65 g/g) buvo nustatytas Kauno mieste Kleboniškio miške augančių paprastųjų šermukšnių žieduose augalo masinio augalo žydėjimo metu; Paprastojo šermukšnio lapuose ir žieduose nustatyta: chlorogeno r., neochlorogeno r., kavos r., rutinas, hiperozidas, izokvercitrinas, astragalinas; S. aucuparia L. žiedų ir lapų augalinės žaliavos gali būti naudojamos chlorogeno rūgšties išskyrimui; didžiausias chlorogeno rūgšties kiekis (24,36 ±1,15 mg/g) buvo nustatytas Vilkaviškio raj. Opšrūtų kaime augančių S. aucuparia L. žieduose augalo žydėjimo pradžioje. UV spektrofotometriniu ir ESC metodais nustatytas fenolinių junginių kiekybinės sudėties kitimas S. aucuparia L. augalinių žaliavų lapų ir žiedų laikymo metu yra metodikų paklaidų ribose.

(6)

SUMMARY

Title: Qualitative and quantitative study of phenolic compounds variation in S.aucuparia L. leaves and flowers.

Keywords: Sorbus, mountain ash, flavonoids, phenolic acids, chlorogenic acid, neochlorogenic acid, caffeic acid, rutin, hyperoside, astragalin, isoquercitrin, high-performance liquid chromatography, spectrophotometry.

Object and methods: Sorbus aucuparia L. leaves and flowers study. Total amaunt of phenolic compounds in mountain ash leaves and flowers were evaluated using UV spectrophotometry, phenolic acids and flavonoids were identified and evaluated using HPLC.

Aim: to identify and evaluate the content of phenolic compounds in rowan leaves and flowers during mountain ash vegetation and during plant materials (leaves and flowers) storage.

Objective: to collect and organise the information about the use of Sorbus aucuparia L., S.

aucuparia L. leaves and flowers acumulated compounds, phenolic compounds analysis methods and

the impact of the use in medical practice; to perform quantitative analysis of S. aucuparia L. leaves and flowers phenolic compounds and to determine the total phenolics content during rowan growing season; to perform qualitative and quantitative analysis of S. aucuparia L. leaves and flowers phenolic acids and flavonoids and to determine the variation of the phenolics content during rowan growing season; to determine phenolic compounds content changes in Sorbus aucuparia L. plant materials (flowers and leaves) during them storage.

Conclusions: S. aucuparia L. leaves and flower is a source of biological active substances which can be used in medicinal practice. Phenolic compounds content in S. aucuparia L. leaves and flowers change during vegetation; mainly phenolic compounds in leaves was accumulated in May - June, in flowers - in the beginning of flowering and massive flowering time; flowers collect more phenolics than leaves; the highest content of phenolic compounds (101.56 ± 6.65 mg/g) were collected in Kaunas Kleboniškis forest growing rowan flower during massive flowering time; Phenolic acid content in the raw materials are higher than flavonoids; in leaves and flowers chlorogenic acid levels is higher than others phenolic compounds during mountain ash vegetation; rowan flowers and leaves can be used as a source of chlorogenic acid; the higest chlorogenic acid level (24.36 ± 1.15 mg/g) was found in Vilkaviskis district Opšrūtai village rowan flowers at the beginning of flowering. The variation of quantitative structure of phenolics that was determined during storage of S. aucuparia L. leaves and flowers keeps within the margin of error of the methodology.

(7)

PADĖKA

(8)

SANTRUMPOS

ACN acetonitrilas

AIDS žmogaus imunodeficito viruso sukelta liga AKF angiotenziną konvertuojantis fermentas AMP adenozinmonofosfatas

CYP citochromas P

COX ciklooksigenazė (angl. cyclooxygenase) DC dujų chromatofrafija

DMCA dimetilaminocinamaldehidas DNR deoksiribonukleorūgštis DTL didelio tankio lipoproteinai

ESC efektyvioji skysčių chromatografija HSV-1 Herpes simplex virusas 1

IR infraraudonoji spinduliuotė KE kapiliarinė elektroforezė KI kalio jodidas

KZE kapiliarinė zonų elektroforezė

LAMMC Lietuvos agrarinių miškų mokslų centras mėn. mėnesiai

MI miokardo infarktas MS masių spektrometrija MTL mažo tankio lipoproteinai NO azoto monoksidas

proc. procentai

ThA2 tromboksanas A2

UV ultravioletinė spinduliuotė

UV-Vis ultravioletinės ir regimosios šviesos spinduliuotė (angl. ultraviolet-visible light) vnt/ha vienetai hektare

(9)

ĮVADAS

S. aucuparia L. – tai erškėtinių (Rosaceae) šeimos augalas, kurio augalinėse žaliavose yra

biologiškai aktyvių junginių [60]. Paprastojo šermukšnio vaisiai medicinos praktikoje naudojami kaip polivitamininė žaliava [59]. S.aucuparia L. augalinėse žaliavose yra ir daugiau terapiniu poveikiu pasižyminčių junginių, kurie gali būti kaupiami ir kituose paprastojo šermukšnio organuose. Tai flavonoidai, organinės rūgštys, mineralinės medžiagos, rauginės medžiagos [51, 52]. Lapuose ir žieduose gausu fenolinių junginių su kuriais gali būti siejamos paprastojo šermukšnio panaudojimo galimybės, nes junginiai pasižymi antioksidaciniu [47, 70], priešuždegiminiu [37, 52], antimikrobiniu [43], antiproliferaciniu veikimu [19, 57].

Lenkijoje ir pietų Europoje šermukšnių žiedynai liaudies medicinoje buvo vartojami kaip uždegimą mažinanti ir šlapimo išsiskyrimą gerinanti priemonė [51]. Šias medicinoje naudingas savybes lemia fenoliniai junginiai, kurie sukelia antioksidacinį veikimą. Antioksidaciniu aktyvumu pasižymi: flavonoidai, proantocianidinai, chlorogeninės rūgšties izomerai ir kiti fenoliniai komponentai [13, 47, 52]. Fenoliniai junginiai taip pat gali būti naudojami esant astmai, osteoporozei, odos pažeidimams sukeltiems saulės šviesos, eritemai, sergant AIDS, esant lėtiniams kvėpavimo sistemos susirgimams; antioksidantai gali apsaugoti nuo vėžio, širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, mažina senėjimo procesus [52, 57, 71]. Tai labai svarbios medžiagos naujų vaistų kūrimui, gali būti kaip alternatyva cheminiams vaistams. S.aucuparia L. vaisiuose taip pat yra fenolinių junginių, tačiau nustatyta, kad žydėjimo metu surinktose lapų ir žiedų augalinėse žaliavose kaupiamų fenolinių junginių antioksidacinis poveikis yra didesnis nei vaisiuose [57]. Todėl tikslinga atlikti kokybinę ir kiekybinę fenolinių junginių analizę paprastojo šermukšnio žieduose ir lapuose.

Kokybinę ir kiekybinę fenolinių junginių sudėtį galima įvertinti taikant UV spekrofotometrinį metodą ir efektyviąją skysčių chromatografiją (ESC) [37]. Tai paprasti, greiti ir efektyvūs fenolinių junginių analizės metodai [5, 63, 102]. UV spektrofotometrinio metodo pagalba galima nustatyti fenolinių junginių kiekį šermukšnio lapuose ir žieduose, ESC metodo pagalba galima identifikuoti fenolines rūgštis, flavonoidus ir įvertinti jų kiekio įvairavimą augalo vegetacijos metu [37]. Taikant pasirinktus analizės metodus tikslinga atlikti ir šermukšnio lapuose bei žieduose kaupiamų fenolinių junginių sudėties įvairavimo tyrimus augalinių žaliavų laikymo metu ir įvertinti, ar įprastomis sąlygomis laikant augalines žaliavas biologiškai aktyvių medžiagų kiekis išlieka nepakitęs, nes tyrimų, kuriuose būtų vertinamas šermukšnio žiedų ir lapų fenolinių junginių kiekio pastovumas nebuvo surasta.

Darbo naujumas. Paprastasis šermukšnis yra gausiai paplitęs augalas Lietuvoje [8], tačiau duomenų apie fenolinių junginių kiekio įvairavimą augalo žieduose ir lapuose paprastojo šermukšnio

(10)

vegetacijos metu nedaug. Galima rasti duomenų apie augalinių žaliavų ekstraktuose esančių biologiškai aktyvių junginių stabilumą, tačiau trūksta informacijos apie augalinėse žaliavose esančių fenolinių junginių kiekio kitimą žaliavų laikymo metu. Todėl atlikti Lietuvoje augančių paprastųjų šermukšnių augalinėse žaliavose esančių fenolinių junginių kiekybinės sudėties įvairavimo augalo vegetacijos metu ir žaliavų ėminių laikymo metu tyrimus yra tikslinga. Tyrimų metu gauti duomenys gali būti vertingi sprendžiant, kuriuo augalo vegetacijos periodo metu yra geriausia rinkti S.

aucuparia L. žiedus ir lapus ir kaip kinta biologiškai aktyvių junginių kiekis laikant augalines žaliavas

(lapus ir žiedus).

Atlikto tyrimo tikslas – nustatyti paprastojo šermukšnio (Sorbus aucuparia L.) lapuose ir žieduose esančių fenolinių junginių kiekybinės sudėties įvairavimą augalo vegetacijos metu ir augalinių žaliavų (lapų ir žiedų) laikymo metu.

(11)

DARBO TIKSLAS IR DARBO UŽDAVINIAI

Darbo tikslas - nustatyti paprastojo šermukšnio (Sorbus aucuparia L.) lapuose ir žieduose esančius fenolinius junginius, jų kiekybinės sudėties įvairavimą augalo vegetacijos metu ir augalinių žaliavų (lapų ir žiedų) laikymo metu.

Darbo uždaviniai:

1) Surinkti ir susisteminti literatūros duomenis apie Sorbus aucuparia L., paprastojo šermukšnio augalinių žaliavų cheminę sudėtį, fenolinių junginių analizės metodus, poveikį ir panaudojimą medicinos praktikoje;

2) UV spektrofotometriniu metodu ištirti S. aucuparia L. lapų ir žiedų kiekybinę fenolinių junginių sudėtį ir nustatyti bendro fenolinių junginių kiekio įvairavimą augalo vegetacijos periodo metu;

3) ESC metodu ištirti S. aucuparia L. lapų ir žiedų kokybinę ir kiekybinę fenolinių rūgščių ir flavonoidų sudėtį ir nustatyti jų kiekybinės sudėties kitimą augalų vegetacijos periodo metu; 4) UV spektrofotometriniu ir ESC metodais nustatyti S. aucuparia L. lapuose ir žieduose esančių

fenolinių junginių kiekybinės sudėties kitimus augalinių žaliavų laikymo metu.

(12)

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1.

Sorbus aucuparia L. apibūdinimas, paplitimas ir morfologiniai požymiai

Sorbus aucuparia L. – paprastasis šermukšnis – erškėtinių (Rosaceae) šeimai, erškėtiečių

(Rosales) eilei, erškėčiažiedžių (Rosidae) poklasiui, dviskilčių (Magnoliopsida) klasei, gaubtasėklių (Magnoliophyta) skyriui, priskiriamas augalas [70, 87]. Rosaceae šeimai priskiriama 100 augalų genčių ir 2000 rūšių žolinių augalų, krūmų ir medžių. Sorbus L. gentis apima 100 augalų rūšių [17].

Paprastieji šermukšniai gali augti skirtingose klimato zonose, įvairių tipų miškuose: lapuočių, spygliuočių ar mišriuosiuose [84]. Paprastasis šermukšnis gali augti apie 100 metų. Kalnuotose vietovėse augantys augalai gali būti iki 150 metų amžiaus, žemumose – 60 – 80 metų [105]. Sorbus

aucuparia L. paplitęs Š. Amerikoje, Europoje, vidurio ir šiaurės Azijoje, auga Islandijoje, šiaurinėje

Rusijos dalyje, Ispanijoje, Portugalijoje, Italijoje, Š. Korėjoje, šiaurinėje Irano dalyje [54, 60, 87]. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) duomenimis Lietuvos miškuose auga apie 1,5 tūkst. vnt./ha šermukšnių [8]. Šermukšniai dažnai auga kirtimuose, pamiškėse, gali būti auginami sodybose ir parkuose [12, 83, 89]. Dėl ryškių vaisių dažnai sodinami pakelėse [46]. Sorbus aucuparia L. – greitai augantis medis, užaugantis apytiksliai iki 10 - 15 metrų aukščio [44, 54, 90]. Kultivuojami

S. aucuparia L. greičiausiai auga saulėtoje vietoje esant ~ 21° C temperatūrai [22]. Geriausiai

šermukšniai auga rūgščioje dirvoje, tačiau toleruoja 3,5-7,5 pH [90, 92]. Per pirmuosius 20 metų gali užaugti po 40 centimetrų [105].

Paprastasis šermukšnis atskiriamas nuo kitų Sorbus L. genties augalų iš juosvų kiaušinio formos pumpurų, ne odiškų, plunksniškų, stambiai dantytų lapų, oranžiniai raudonos spalvos vaisių [55]. Šermukšnio vainikas simetriškas, ovalus, tiesus. Vainikas yra vidutinio tankumo, augimo greitis – vidutinis [20]. Lapai pradeda formuotis anksti pavasarį. Nauji lapai formuojasi stiebo augimo metu iki vidurio vasaros, kai susidaro galiniai pumpurai [21]. Visi sudėtinio lapo lapeliai yra laisvi, jų gali būti 11-15 [62, 92]. Lapai yra 5-8 centimetrų ilgio, 1-1,5 centimetrų pločio, dantytu, pjūklišku kraštu. Lapai priešiniai, smulkiai plunksniški. Šermukšnio lapai yra pailgos, lancetiškos, ovalios formos, tinkliškai gysloti. Augalo lapų viršutinė pusė yra tamsiai žalios spalvos, apatinė – šviesesnė (1 paveikslas). Krentantys lapai – dažniausiai geltoni ar raudoni, tačiau augalas meta ir žalios spalvos lapus [20, 44, 86, 91].

(13)

1 pav. S.aucuparia L. žiedai, vaisiai ir lapai

Sorbus aucuparia L. žiedai susiformuoja pavasario pabaigoje ar vasaros pradžioje [21, 44].

Žiedai – paprasti, baltos, kreminės ar pilkšvos spalvos, apie 1 centimetro skersmens, būdingo kvapo, kurį suteikia metaminas. Žiedą sudaro 5 vainiklapiai, 3 piestelės, 20 kuokelių (1paveikslas) [20, 44, 94]. Šermukšnis žydi gegužės ar birželio mėnesį [105]. Augalo vaisiai yra raudonos, geltonos ar oranžinės spalvos, 1 – 1,5 centimetrų skersmens [25, 86, 88]. Jie yra apvalūs, turi mėsingą apyvaisį. Vaisiai sudaro sunkias kekes, kuriose obuolėlių gali būti iki 40, jie yra ryškūs, traukia paukščius (1paveikslas) [20, 86]. Dėl didelio obuolių rūgšties kiekio vaisiai yra rūgštaus skonio [104]. Jie sunoksta rugpjūčio pabaigoje ar rugsėjo mėnesį [88]. Sėklas platina paukščiai, rečiau žinduoliai [60, 89].

Dažniausiai S. aucuparia L. - medis. Paprastojo šermukšnio šakos nesulinkę, neryškios. Jaunesnių augalų žievė yra rusvai pilkos spalvos, lygi, blizganti. Senesnių medžių žievė šiurkštesnė, turi įtrūkimų, įskylimų [20, 86, 88].

(14)

1.2.

S. aucuparia L. augalinių žaliavų vaisių, lapų ir žiedų kokybinė ir kiekybinė

sudėtis

S. aucuparia L. kaupia fenolinius junginius, kuriems priskiriama: fenolinės rūgštys, lignanai,

flavonoidai, polimeriniai taninai. [49, 57]. Šermukšnio žaliavose yra fenolinių rūgščių ir jų esterių su rūgštimis, flavonolių (kemferolio, kvercetino konjugatų), antocianinų (cianidino ir pelargonidino darinių), taninų tipo proantocianidinų [47, 52]. Sorbus genties augaluose nustatyti hiperozidas, izokvercitrinas, fenilglikozidai, triterpenai, kvercetinas, astragalinas, rutinas, ursolinė rūgštis, amigdalinas. S. aucuparia L. augaluose nustatytos fenolkarboninės rūgštys: kavos, chlorogeno, neochlorogeno ir jų izomerai [1, 2, 59, 85].

Bendras fenolinių junginių kiekis šermukšnio augalinėse žaliavose gali kisti: proantocianidinų nuo 1,47 proc. iki 7,67 proc., chlorogeno rūgšties ir jos izomerų 0,61 – 5,11 proc. [47, 52]. Chlorogeno rūgšties kiekis vaisiuose gali būti 0,64 mg/g ir daugiau, o žieduose - 2,98 mg/g. Chlorogeno rūgšties kiekis sukauptas Sorbus genties augalų lapuose gali būti 0,56 – 2,75 proc. Neochlorogeno rūgšties kiekis šermukšnių žieduose gali sudaryti 0,19 - 1,98 proc., lapuose – 0,03 – 1,15 proc., vaisiuose – 0,27 – 0,32 proc. Kvercetino šermukšnių žieduose gali būti 0,28 – 1,11 proc., lapuose – 0,11 -0,90 proc., o vaisiuose – 0,01 - 0,05 proc. Proantocianidinų kiekis žieduose gali kisti nuo 2,75 proc. iki 7,14 proc., lapuose – nuo 1,47 proc. iki 6,56 proc., žieduose – nuo 0,82 proc. iki 1,80 proc. [1, 2, 51, 55]. Skirtingų Sorbus genties augalų išdžiovintose žaliavose aglikonų kiekis kinta nuo 687 mg/100g iki 1515 mg/100g žieduose, 424-1078 mg/100g lapuose, 20-60 mg/100g vaisiuose [53]. Bendras fenolinių junginių kiekis išdžiovintuose augalo žieduose sudaro 11,83 proc. Augalinėje žaliavoje žieduose nustatyta: 4,35 proc. chlorogeno rūgšties ir jos izomerų, 5,01 proc. proantocianidinų, 1,28 proc. flavonoidų aglikonų [51].

Natūraliai augančių ir kultivuojamų šermukšnių vaisiuose pagrindiniai fenoliniai komponentai yra chlorogeninė rūgštis ir neochlorogeninė rūgštis. Sausoje žaliavoje nustatyta: 0,4-1,6 mg/100g hidroksibenzoinės rūgšties, 0,5-14 mg/100g antocianinų (didžiausią dalį sudaro cianidin-3-galaktozidas), 26-32 mg/100g flavonolių, 26 mg/100g flavan-3-olių [38]. Vaisiuose yra daug vitaminų, ypatingai askorbo rūgšties (40–60 mg/100g vaisių), provitamino A [25, 84, 85, 104]. Tyrimų metu nustatyta, kad šermukšnių obuolėliuose yra 9,3 proc. baltymų, 6,2 proc. lipidų, 8,9 proc. skaidulinių medžiagų, 6,6 proc. cukrų, 2,0 mg/g kalcio, 2,1 mg/g fosforo, 15,8 mg/g kalio, 1,6 mg/g magnio [59]. Paprastojo šermukšnio vaisiuose be vitamino C yra tiamino, riboflavino, vitaminų P, E ir K, karotinoidų ir folinės rūgšties. Vaisiuose yra taninų glikozidų, antocianinų, fosfolipidų, gliukozės, fruktozės, sacharozės ir organinių rūgščių. Paprastojo šermukšnio vaisių ėminiuose neochlorogeno rūgšties kiekis gali kisti nuo 2,23 mg/g iki 7,31 mg/g, chlorogeno rūgšties - nuo 3,20 mg/g iki 9,22

(15)

mg/g. [38, 59, 85]. Flavonoidų kiekis šviežiuose vaisiuose įvairuoja nuo 16,2 iki 36,9 mg/100. S.

aucuparia L. vaisių ėminiuose neoclorogeno rūgšties kiekis įvairuoja nuo 0,34 mg/g iki 1,04 mg/g

šviežio svorio, chlorogeno rūgšties kiekis gali būti nuo 0,29 mg/g iki 1,60 mg/g šviežių vaisių svorio, o kitų hidroksicinamono rūgščių – 0,01 – 0,04 mg/g šviežio svorio. Vaisių ėminiuose nustatyta 2,22 mg/kg rutino, 7,0 mg/kg izokvercitrino, 24,55 mg/kg hiperozido. Kvercetino vaisiuose gali būti nuo 9 iki 51 mg/100g, lapuose - nuo 288 iki 835 mg/100g. Augalinėse žaliavose taip pat kaupiami limocitrinas, seksangularetinas, kemferolis, kurio kiekis kinta nuo 0,06 mg/g vaisiuose iki 1,88 mg/g lapuose [2, 53].

Kituose augalo organuose taip pat gali būti žmogaus organizmui naudingų medžiagų. Pavyzdžiui: Sorbus aucuparia L. medienoje yra priešgrybelines savybes augalui suteikiančių medžiagų. Nustatyta 16 skirtingų flavan-3-olių natūraliai augančių medelių peridermoje ir floemoje (daugiausia katechino ir epikatechino) [59].

1.3. Fenoliniai junginiai ir jų kokybinės ir kiekybinės analizės metodai

Fenoliniai junginiai yra antriniai augalų metabolitai, kuriuos sudaro vienas ar keli aromatiniai žiedai prie kurių prisijungę viena ar kelios hidroksilo grupės [27, 56, 63]. Žinoma daugiau nei 8 tūkst. fenolinių junginių. Iš jų apie 4 tūkst. priskiriama flavonoidams [63]. Vieni jų yra paprasti, pavyzdžiui: fenolinės rūgštys, kitų struktūra labai sudėtinga, pavyzdžiui taninų [27]. Junginių aglikonai gali turėti įvairius pakaitus (pvz.: metilo, etilo, hidroksilo), gali būti glikozidinėmis jungtimis sujungti su angliavandenių molekulėmis. Angliavandenių molekulės prie aglikono gali būti skirtingose padėtyse. Įvairios junginių modifikacijos lemia didelę fenolinių junginių įvairovę. Fenoliniai junginiai gali būti klasifikuojami remiantis jų kilme, biologinėmis savybėmis, chemine struktūra [63]. Fenoliniai junginiai gali būti klasifikuojami kaip paprastieji fenoliai ar polifenoliai, tai yra, jų klasifikacija paremta fenolinių žiedų skaičiumi junginyje [37]. Viena iš dažniausiai vartojamų klasifikacijų – fenolinių junginių skirstymas remiantis anglies atomų skaičiumi molekulėje [78]. Fenoliniai junginiai gausiai pasiskirstę augalų karalystėje [27]. Jų kiekis augaluose priklauso nuo UV spinduliuotės, patogenų, parazitų, plėšrūnų, fizinių pažeidimų. Esant nepalankioms sąlygoms junginių kiekis yra didesnis [63]. Fenolinių junginių šaltiniu gali būti įvairūs augalo organai, uogos, vaisiai, nesmulkinti grūdai. Junginiai suteikia augalams spalvą, tam tikras organoleptines savybes: kartumą, sutraukiantį skonį [27, 63].

Fenolinių junginių analizei gali būti taikomi įvairūs analitiniai metodai. Kiekybinei fenolinių junginių sudėčiai augalinėje žaliavoje nustatyti dažniausiai taikoma ESC arba dujų chromatografija (DC) ar jų kombinacijos su masių spektrometrija (MS). UV spektrofotometrija taip pat gali būti

(16)

pritaikoma junginių kiekybinei analizei [37, 63]. Kokybinę flavonoidų analizę galima atlikti naudojant infraraudonųjų spindulių (IR), ultravioletinių spindulių (UV), masių spektroskopijas. Taip pat gali būti taikoma plonasluoksnė chromatografija, ESC, dujų chromatografija, kapiliarinė elektroforezė [3, 5, 37].

UV spektrofotometrija dažnai taikoma bendram fenolinių junginių kiekiui nustatyti. Paprasti fenoliniai junginiai maksimaliai absorbuoja šviesą, kai bangos ilgis yra 220-320 nm [6, 72]. Tačiau absorbciją lemia pH, tirpikliai. Spektrofotometriniu metodu nustatant fenolinių junginių kiekį augalinių žaliavų ėminiuose gali būti taikomas fenolinių junginių komplekso sudarymas šarminiame tirpale su molibdenu ar volframo fosforo rūgštimis (Folin – Denis ar Folin – Ciocalteu fenoliniu reagentu). Tai greiti kolorimetriniai metodai, kurie yra gana plačiai taikomi bendro fenolinių junginių kiekio nustatymui augalinėje žaliavoje. Abu metodai pagrįsti redukcija. Analizės metu susidarę junginiai yra mėlynos spalvos ir maksimaliai absorbuoja šviesą esant 760 nm bangos ilgiui. Tačiau analizėje taikomi reagentai nėra specifiniai, todėl tiksliai aptikti ir nustatyti bendrą fenolinių kiekį negalima. Be to, augalinėse žaliavose yra ir kitų redukuojančių medžiagų, kurios trukdo analizei. Pavyzdžiui: askorbo rūgštis, aromatiniai aminai, cukrai [6, 37, 72]. Spalvinis metodas, kurio metu sudaromas kompleksas su aliuminio (Al3+) jonu, tinka bendram kavos rūgšties, flavonoidų ir taninų kiekio nustatymui. Analizės metu susidaro kompleksas tarp flavonoidų karbonilo ir hidroksilo grupių ir aliuminio jonų, kuris suteikia batochrominį poslinkį ir hiperchrominį efektą. Metanoliniai ar etanoliniai fenolinių junginių ekstraktai sumaišyti su aliuminio chloridu leidžia nustatyti bendrą flavonoidų kiekį esant 410 – 423 nm, nes tada absorbcija yra didžiausia. Analizei svarbus reakcijos laikas, reagentų kiekis, cheminė polifenolių struktūra [18, 72]. Flavan-3-olius, dihidrochalkonus ir proantocianidinus galima nustatyti naudojant vaniliną. Tačiau šis būdas tinkamesnis polimerinių proantocianidinų nei monomerinių flavan-3-olių nustatymui. Proantocianidinų kiekį augalinėje žaliavoje taip pat galima nustatyti naudojant dimetilaminocinamaldehidą (DMCA). Naudojant vaniliną ir DMCA galima gauti informacijos apie junginių polimerizacijos laipsnį, hidroksilinimą, flavan-3-olių stereochemiją [37, 72]. Hidrolizuotų taninų nustatymui gali būti naudojamas kalio jodidas, rodaninas, natrio nitritas. Naudojant kalio jodidą analizės metu dėl metilgalato reakcijos su KJ atsiranda raudona spalva. Absorbcijos maksimumas – esant 500-550 nm bangos ilgiui [37].

Kiekybinei ir kokybinei fenolinių junginių analizei dažnai taikoma ESC, nes analizė yra greita ir efektyvi, kolonėlių pasirinkimas yra didelis, ESC metodo pagalba galima atskirti analizuojamus junginius nuo jų galimų darinių ar irimo produktų, nustatyti daugelio panašių medžiagų kiekius tirpale [6, 9, 42, 98]. Taikant metodą reikia palaikyti pastovią temperatūrą. Taip garantuojamas atkuriamumas analizę atliekant ilgai. ESC analizę galima atlikti kambario temperatūroje, tačiau rekomenduojama kolonėlėje palaikyti apie 30°C – 40°C temperatūrą. Analizę rekomenduojama atlikti ilgesnį laiką, kad

(17)

rezultatai būtų tikslesni. Paprastai analizės laikas — 10-150 min [5, 37]. Acetonitrilas (ACN) ar metanolis arba jų vandeniniai tirpalai yra dažniausiai pasirenkamos mobilios fazės. Kartais gali būti naudojamas etanolis, tetrahidrofuranas, 2-propanolis. Taikant ESC metodą svarbu palaikyti tinkamą mobilios fazės pH. Tokiu būdu bus išvengta fenolinių junginių jonizacijos nustatymo metu, sumažės smailių uodegos. Kaip modifikatoriai naudojamos rūgštys, kurių pagalba tiriamojo tirpalo pH yra 2 – 4. Gali būti naudojamos šios rūgštys: acto rūgštis, fosforo rūgštis, skruzdžių rūgštis. Kai pH reikšmės yra žemos, naudojami fosfato, citrato, amonio acetato buferiniai tirpalai, kurių koncentracija gali būti 5 iki 50 mM [5, 37]. Nuo analičių skaičiaus ir tipo, matricos prigimties priklauso kokios sąlygos – izokratinės (kai naudojamas 1 solventas, kurio sudėtis nekinta visos analizės metu) ar gradientinės (kai naudojami 2 ar daugiau solventų, kurių poliškumas skiriasi) – bus taikomos fenolinių junginių analizei. Gradientinė išplovimo sistema taikoma dažniau nei izokratinė [5, 37, 98]. Analizės metu galima taikyti atvirkštinių fazių chromatografiją ir taip padidinti skirtingų fenolinių junginių atskyrimą. Įvairių literatūros šaltinių duomenimis, geriausia naudoti atvirkštinių fazių C18 kolonėles, kurių ilgis yra nuo 100 iki 250 mm, vidinis skersmuo - 3,9-4,6 mm., dalelių dydis 3-10 µm skersmens. Tačiau gali būti naudojamos ir 30-250 cm ilgio, 1-4,6 mm pločio, 1,7-10 µm dalelių dydžio skersmens kolonėlės [5, 37]. Fenolinių junginių detekcija atliekama naudojant ultravioletinės - regimosios (UV-VIS) šviesos, fotodiodo spindulių ir UV — fluorescencinius detektorius esant 190 – 380 nm bangos ilgiui. Gali būti naudojami ir kiti detektoriai: fluorimetriniai, kolorimetriniai su fluorescenciniais. MS detektoriai su HPLC – labai jautrūs, selektyvūs. [5, 6, 9, 37]

Elektroforezė – analizės metodas pagrįstas krūvį turinčių (įkrautų) molekulių judėjimu elektriniame lauke. [100, 101]. Kiekybinei ir kokybinei fenolinių junginių analizei gali būti taikoma kapiliarinė elektroforezė. Tai metodas, kuris pasižymi didele skiriamąja geba, yra greitas ir efektyvus. Taikant KE sunaudojami maži mėginių ir reagentų kiekiai. Reguliuojant KE parametrus (buferį, pH, koncentraciją ir kt.) galima išskirstyti ir identifikuoti fenolinius junginius įvairiuose bandiniuose. Taikant KE atskyrimas yra paprastas, remiasi krūvio ir dydžio santykio skirtumu. Dažniausiai naudojami fosfatinis arba boratinis buferiai, 5 -100 µm diametro kapiliarai, 10 – 30 kV įtmpa. Kapiliarinę ekektroforezę galima taikyti organinėms rūgštims, flavonoidams nustatyti. Metodą galima taikyti analizuojant alkaloidus, terpenoidus, fenolines rūgštis, kvinonus, kumarinus [4, 5, 37, 73]. Plačiausiai fenolinių junginių analizei naudojama kapiliarinė zonų elektroforezė (KZE) kartu su UV detekcija arba MS. Taikant šį metodą analizė yra greita, naudojama nesudėtinga aparatūra, kuri yra automatizuota. Naudojantis metodika galima tirti propolio, gudobelių ekstraktus. Yra sukurtas ir įteisintas kapiliarinės zonų elektroforezės metodas flavonoidų kiekiui įvertinti gudobelių lapų bei kraujažolių žolės etanolinėse ištraukose. KE galima taikyti arbatoje esančių medžiagų tyrimui. Taikant KZE tiriamajame mėginyje galima identifikuoti rutiną, viteksiną, viteksino-2-O-ramnozidą,

(18)

hiperozidą, chlorogeninę rūgštį ir kitus fenolinius junginius. KZE yra tinkamas metodas flavonoidų kiekiui tirti, nes tiriamosios medžiagos yra pilnai atskiriamos [4, 5, 10, 37, 73]. Fenolinių junginių analizės metu gali būti naudojami įvairūs detektoriai. Pavyzdžiui: UV - regimosios šviesos, masių spektrofotometriniai, diodų matricos, amperometriniai, kulonometriniai, branduolių magnetinio rezonanso, pokolonėlinės reakcijos su laisvaisiais radikalais (DPPH, ABTS), elektrochemiliuminescenciniai, fluorescenciniai [5].

1.4.

Fenolinių junginių poveikis ir S.aucuparia L. augalinėse žaliavose esančių

biologiškai aktyvių junginių panaudojimas

Fenoliniai junginiai yra labai naudingi augalų metabolitai, kurie gali būti vartojami įvairių ligų gydymui ar profilaktikai [57, 64]. Fenoliniai junginiai pasižymi neuroprotekciniu poveikiu, slopina senėjimo procesus, apsaugo nuo reaktyvaus deguonies turinčių junginių žalojančio poveikio, slopina uždegimą, kuris gali lemti daugelio ligų vystymą: nutukimo, 2-ojo tipo cukrinio diabeto (CD), širdies ir kraujagyslių ligų, degeneracinės nervų ligos, polifenoliniai junginiai gali būti naudojami esant onkologiniams susirgimams [13, 25, 48, 52, 55, 57, 64]. Fenoliniams junginiams priskiriami flavonoidai mažina lipidų peroksidaciją mitochondrijose, mikrosomose, liposomose, apsaugo raudonųjų kraujo kūnelių membranas [19]. Daugumos flavonoidų priešuždegiminis, priešvėžinis, širdies ir kraujagyslių veiklą gerinantis poveikis siejamas su junginių antioksidacinėmis savybėmis ir gebėjimu sudaryti chelatus [95]. Flavonoidus kaupiantys augalai dėl antimikrobinio poveikio liaudies medicinoje buvo naudojami kaip augaliniai antibiotikai. Junginiams būdingas ir antialerginis veikimas, antispazminis poveikis. Fenoliniams junginiams būdingas priešvirusinis poveikis, nes jie gali inhibuoti chemotripsiną. Flavonoidai šalina iš organizmo radionuklidus, skatina šlapimo išsiskyrimą, gali būti naudojami esant opaligei, skatina tulžies išsiskyrimą [93].

Kardioprotekcinis poveikis. Kardioprotekciniu poveikiu pasižymi flavonoliai, antocianinai, procianidinai. Poveikis susijęs su trombocitų agregacijos slopinimu, kraujagyslių lygiųjų raumenų atpalaidavimu [48, 55, 57]. Fenoliniai junginiai veikia į Ca2+ jonų kanalus, gali mažinti tromboksano A2 (ThA2) sintezę, mažina vandenilio peroksido susidarymą. Poveikis gali būti aiškinamas arachidono rūgšties kaskados inhibavimu [45]. Fenoliniai junginiai gali inhibuoti fermentus ciklooksigenazes (COX-1 ir COX-2), lipooksigenazę, didina NO išsiskyrimą, palaiko normalų širdies ritmą [64]. Tyrimai in vivo ir in vitro įrodė, jog augaluose esantys fenoliniai junginiai slopina trombocitų agregaciją ir tokiu būdu mažina širdies ir kraujagyslių ligų vystymąsi [56]. Tai svarbu, nes padidėjus trombocitų agregacijai formuojasi trombai, kurie gali užkimšti kraujagysles. Tyrimų metu įrodytas

(19)

junginių - flavonoido kvercetino ir hidroksicinamato - trombocitų agregaciją slopinantis poveikis [23]. Fenoliniai junginiai gali būti naudojami aterosklerozės – lėtinės uždegiminės ligos, kuri yra širdies ir kraujagyslių ligų atsiradimo veiksnys – profilaktikai [25, 57]. Nustatyta, kad flavononai mažina cholesterolio kiekį kraujyje [16]. Atlikus tyrimus pastebėta, jog polifenoliniai junginiai sumažina bendro cholesterolio ir MTL koncentraciją kraujyje [30]. Polifenoliniai junginiai inhibuoja mažo tankio lipoproteinų (MTL) oksidaciją, tokiu būdu apsaugodami kraujagysles nuo pažeidimų. Nustatyta, jog fenoliniai junginiai didina didelio tankio lipoproteinų (DTL) koncentraciją kraujyje, gerina kraujagyslių endotelio funkciją. Įrodyta, jog vartojant 450 ml juodosios arbatos per dieną, padidėja arterijų dilatacija. Poveikis pastebimas vartojant ir vyną, kuriame gausu fenolinių junginių. Kardioprotekciniu poveikiu pasižymi stilbenas resveratrolis, kuris veikia į Ca+ ir K+ jonų kanalus, skatina NO išsiskyrimą ir didina kraujagyslių atsipalaidavimą [57]. Resveratrolis veikia kolageno, trombino sintezę, skatina fibrinolizę [39]. Nustatyta, kad fenoliniai junginiai mažina miokardo infarkto (MI) atsiradimo riziką [57].

Priešvėžinis poveikis. Tyrimų metu įrodytas fenolinių junginių poveikis auglių formavimuisi. Flavonoidai gali veikti kaip antiproliferaciniai agentai ir inhibuoti auglių formavimąsi, gali keisti endogeninių hormonų aktyvumą [19]. Polifenoliniams junginiams būdinga: estrogeninis/ antiestrogeninis aktyvumas, antiproliferacinis poveikis, junginiai sutrikdo sistemos fermentų ekspresiją ir kancerogeninių darinių formavimąsi, sutrikdo ląstelių ciklą, skatina greitai besidalijančių ląstelių apoptozę, slopina oksidacinius procesus [36]. 2012 metais publikuotame straipsnyje buvo pateikta informacija apie augalų vaisiuose ir uogose esančių medžiagų poveikį esant gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžiui. Ištyrus uogų ir vaisių sudėtį buvo nustatyta, kad vėžio vystymąsi gali slopinti fitocheminės medžiagos iš kurių ypač svarbūs flavonoidai, proantocianidinai, stilbenai, hidroksicinamono ir hidroksibenzoinė rūgštys, lignanai, hidrolizuoti taninai. Junginių veikimo mechanizmai gali būti siejami su laisvųjų radikalų atsiradimo slopinimu, fermentų indukcija, genų ekspresijos reguliacija, ląstelinių signalų moduliacija, įskaitant tuos kurie atsakingi už DNR pažeidimų taisymą, ląstelių proliferaciją, apoptozę, invaziją. Augaluose esantys, su maistu gaunami fenoliniai junginiai gali moduliuoti daug ląstelinių procesų, kurie kontroliuoja proliferaciją, diferenciaciją, - procesus, kurie gali lemti priešvėžinį poveikį. Šie procesai labiau yra specifiniai vėžinėms ląstelėms negu sveikoms [14]. Yra žinoma, kad didelis vaisių ir daržovių vartojimas gali būti siejamas su sumažėjusia vėžio rizika [31]. Nustatyta, jog priešvėžiniu poveikiu pasižymi kvercetinas, katechinai, flavononai, izoflavonai, lignanai, elago rūgštis, raudonajame vyne esantys polifenoliniai junginiai, resveratrolis, kumarinai. Junginiai gali būti naudojami esant burnos, skrandžio, dvylikapirštės žarnos, gaubtinės žarnos, kepenų, plaučių, reprodukcinių organų, odos vėžiniams susirgimams, jų profilaktikai [57]. Katechinai, epigalokatechino galatas naudingi esant prostatos vėžiui [36]. Kvercetinas stipriai

(20)

inhibuoja CYP-450 sistemą. Kvercetino panaudojimo galimybės didelės: junginys inhibuoja skrandžio, gaubtinės žarnos, prostatos, krūties vėžinių ląstelių augimą [32].

Fenolinių junginių poveikis esant cukriniam (CD). Atlikti tyrimai rodo, jog polifenoliniai junginiai gali būti naudojami esant CD. Poveikiu pasižymi juodojoje arbatoje esantys junginiai. Stipriu antioksidaciniu poveikiu pasižymi katechinai: epigalokatechino galatas, epigalokatechinas, epikatechino galatas, epikatechinas [61]. Fenoliniai junginiai gali inhibuoti gliukozės absorbciją žarnyne, veikia gliukozės panaudojimą periferiniuose audiniuose. Manoma, jog poveikis susijęs su fermento α-gliukozidazės inhibavimu [57]. Fenoliniai junginiai gali inhibuoti gliukozės-6-fosfatazę. Sumažėja gliukozės koncentracija kraujyje ir išsiskyrimas iš kepenų. Fenoliniai junginiai gali slopinti fermentą alfa amilazę ir tokiu būdu sumažinti gliukozės koncentraciją kraujyje po valgio, slopinti gliukozės įsisavinimą žarnyne. Manoma, kad kai kurie fenoliniai junginiai stimuliuoja į gliukagoną panašaus hormono sekreciją – peptido-1, kuris svarbus reaguojant kasos beta ląstelėms. Fenoliniai junginiai stimuliuoja gliukozės pernešimą į raumenis. Dėl AMP kinazės aktyvinimo slopinama gliukozės gamyba kepenyse ir riebalų rūgščių sintezė [76]. Su stilbenais atliktų tyrimų metu nustatyta, kad junginiai svarbūs palaikant homeostazę, didina jautrumą insulinui. Esant CD gali būti naudojamas resveratrolis, katechinai, įrodytas ferulinės rūgšties ir kitų polifenolinių junginių poveikis [57]. Ferulinė rūgštis aktyvina fermentą gliukokinazę, skatina glikogeno sintezę. Fenoliniai junginiai padidina insulino koncentraciją kraujyje [30].

Senėjimo procesus slopinantis poveikis. Smegenų senėjimas yra siejamas su nuolatiniais pažeidimais. Vienas iš pagrindinių – oksidacinis stresas, kuris yra patiriamas dėl nesugebėjimo apsiginti nuo reaktyvių deguonies junginių. Reaktyvūs deguonies junginiai sukelia oksidacinę nukleorūgščių, angliavandenių, baltymų ir riebalų pažaidą. Oksidacinis pažeidimas yra ypatingai žalingas smegenims, kur yra daugiausia po mitotinių neuronų ląstelių. Pažeisti neuronai negali būti pakeisti mitozės būdu. Įprasto senėjimo metu, smegenys patiria morfologines ir funkcines modifikacijas, kas sukelia pastebimus elgesio pakitimus, tokius kaip pažinimo sutrikimus, motorinius sutrikimus [41, 57]. Polifenoliniai junginiai sumažina oksidacinį stresą ir uždegimą, veikia nervinių signalų perdavimą, pasižymi neuroprotekcinėmis savybėmis. Antocianinai pasižymi antioksidaciniu, priešuždegiminiu poveikiu, inhibuoja lipidų peroksidaciją, fermentus COX-1 ir COX-2 [35, 57]. Nustatyta, jog fenoliniai junginiai svarbūs esant Alzheimerio, Parkinsono ligoms. Tyrimai rodo, jog polifenoliniai junginiai gali prasiskverbti pro hepatoencefalinį barjerą, sulėtinti su amžiumi susijusią neuronų degeneraciją, gerina signalų perdavimą, veikia pažintinių ir motorikos sutrikimų formavimąsi [29, 68].

Iš Sorbus genties augalų gauti junginiai gali būti naudojami kosuliui slopinti, sergant astma ar kitomis kvėpavimo takų ligomis [57, 71]. Šermukšnių vaisiai vartojami uždegimo slopinimui, esant

(21)

viduriavimui. Vaisiuose esančios medžiagos pasižymi kraujagysles apsaugančiu ir atpalaiduojančiu poveikiu. Iš vaisių pagamintos tinktūros, arbatos, patys vaisiai yra naudojami kaip diuretinė priemonė, homeostazei palaikyti. Vaisiai naudingi esant virškinimo sutrikimams, hepatitui, anemijai, edemai, dispepsijai, širdies ir kraujagyslių ligoms. Juos galima naudoti apsinuodijus sunkiųjų metalų druskomis, radioaktyviaisiais elementais [16, 57, 58, 85]. Tyrimų metu nustatyta, kad flavonoidai ir hidroksicinamono rūgšties esteriai esantys Sorbus L. genties augalo vaisiuose gali inhibuoti fermentą, dalyvaujantį gliukozės metabolizme, aldozės reduktazę. Tai svarbu sergant CD [75]. Šermukšnio augalinių žaliavų ekstraktuose esančios medžiagos gali inhibuoti CYP sistemai priklausančius fermentus. Stipriai inhibuoja CYP2C ir 3A [74]. Nustatyta, kad esant 1-ojo tipo CD padidėja jautrumas insulinui, sumažėja glikemija. Esant 2-ojo tipo CD padidėja gliukozės pasisavinimas [79]. Tyrimų metu buvo nustatyta, kad Sorbus L. genties augalų sultyse esantys fenoliniai junginiai stipriai inhibuoja vėžinių ląstelių proliferaciją, tačiau sveikas organizmo ląsteles veikia mažai [66]. Histologinių ir biocheminių tyrimų metu nustatyta, kad ir Sorbus L. genties augalai veikia leukeminių ląstelių diferenciaciją [31]. Latvijoje atliktų tyrimų metu buvo įrodytas S. aucuparia L. vaisių ekstraktų antimikrobinis poveikis. Yra žinoma, jog antimikrobinį poveikį lemia fenoliniai junginiai (paprastieji fenoliai, fenolinės rūgštys, kvinonai, flavonai, flavonoidai, taninai, kumarinai), terpenoidai, alkaloidai, lektinai, polipeptidai. Dauguma šių medžiagų yra paprastųjų šermukšnių vaisiuose. Tyrimų metu buvo nustatyta, kad ekstraktai, tiek etanoliniai, tiek vandeniniai, kurie buvo pagaminti naudojant šviežius šermukšnio vaisius, pasižymėjo antimikrobiniu veikimu prieš Gram+ bakterijas: B. cereus, S. aureus, prieš Gram- bakterijas: P.aeruginosa [43].

Chlorogeno rūgšties poveikis. Paprastojo šermukšnio augalinėse žaliavose yra fenolkarboksi rūgšties – chlorogeno rūgšties. Tai natūralus polifenolinis junginys, kuris pasižymi antibakterinėmis, priešvirusinėmis, antigrybelinėmis savybėmis, yra natūralus antioksidantas, chemoprotektantas [15]. Tyrimų in vivo ir in vitro metu nustatyta, kad chlorogeno rūgštis pasižymi anksiolitiniu ir antioksidaciniu poveikiu. Chlorogeno rūgštis pasižymi didesniu antioksidaciniu poveikiu nei vitaminas C ar vitaminas E. Chlorogeno rūgštis gali sumažinti gliukozės koncentraciją kraujyje. Poveikis priklauso nuo dozės [13, 24, 34, 65, 67, 76]. Chlorogeno rūgštis pasižymi antimikrobiniu poveikiu prieš S.maltophilia bakterijas, veikia prieš G+ bakterijas S. aureus, S. pneumonia, S. mutans, B. subtilis ir prieš G- bakterijas S. typhimurium, S. dysenteriae, E.coli. Taip pat yra žinoma, kad chlorogeno rūgštis pasižymi antimikrobiniu veikimu prieš C. albicans [34, 82]. Chorogeno rūgštis ir į ją panašios augaluose esančios medžiagos pasižymi antivirusiniu poveikiu. Junginiai svarbūs esant hepatitui B. Tai nustatyta tyrimų in vivo ir in vitro metu. Fenoliniai junginiai gali inhibuoti hepatitą B sukeliančio viruso DNR replikaciją, HBsAg produkciją [80]. Chlorogeno rūgštis gali sustiprinti fermento, kuris veikia riebalų rūgščių oksidaciją, karnitino palmitoil aminotransferazę. In vivo chlorogeno rūgštis gali

(22)

reguliuoti gliukozės ir lipidų metabolizmą, pagerinti jautrumą insulinui, yra geras pasirinkimas gydant nutukimą, CD, metabolinį sindromą [76]. Chlorogeno rūgštis gali turėti reikšmingą vaidmenį apsaugant nuo diabetinės retinopatijos, išsaugoma tinkama baltymų koncentracija, mažas kraujagyslių endotelio pralaidumo lygis [28]. Chlorogeno rūgštis gali slopinti gliukozės absorbciją plonajame žarnyne ir sumažinti gliukozės išsiskyrimą iš kepenų. Fenolinė rūgštis gali sustiprinti insulino poveikį. Poveikis panašus į metformino. [28, 33, 67] Tyrimų metu nustatyta, kad fenolkarboninė rūgštis gali moduliuoti gliukozės pasisavinimą ir insulino sekreciją, junginys stimuliuoja insulino išsiskyrimą ir Langerhanso salelių. Taip pat ištirta, kad chlorogeno rūgštis, ne taip kaip tiazolidinedionai ar insulinas, nesukelia svorio didėjimo. Chlorogeno rūgštis slopina riebalų absorbciją ir aktyvina riebalų metabolizmą kepenyse. In vivo tyrimų metu nustatyta, kad chlorogeno rūgštis mažina trigliceridų ir mažo tankio lipoproteinų kiekį kraujyje, mažina trigliceridų koncentraciją kraujo plazmoje, kepenyse ir širdyje ir chlolesterolio koncentraciją kraujo plazmoje, riebaliniame audinyje ir širdyje. Chlorogeno rūgštis slopina riebalų rūgščių sintezę, 3-hidroksi-3-metilgliutaril CoA reduktazę ir acil CoA chlolesterolio aciltransferazę. Taigi chlorogeno rūgštis gali būti naudinga reguliuojant kūno svorį, riebalų apykaitą, turi teigiamą poveikį širdies ir kraujagyslių sistemai [67].

Kavos rūgšties poveikis. Kavos rūgštis – chlorogeno rūgšties metabolitas - pasižymi priešvėžiniu poveikiu. Fenolinė rūgštis sumažina COX-2 ekspresiją, blokuoja kinazių aktyvumą, apsaugo nuo odos vėžio. Tiesiogiai slopina FYN kinazės aktyvumą. Tyrimų metu nustatyta, kad kavos rūgštis slopina gaubtinės žarnos vėžinių ląstelių proliferaciją. Poveikis aiškinamas G1 fazės inhibavimu. Ląstelių apoptozė priklauso nuo dozės ir laiko. Kavos rūgštis mažina mitochondrijų membranų potencialą [26, 33]. In vitro tyrimų metu buvo nustatyta, kad kavos rūgštis pasižymi stipresniu antioksidantiniu veikimu nei chlorogeno rūgštis [65].

Neochlorogeno rūgšties poveikis. Neochlorogeno rūgštis, kuri yra kaupiama paprastojo šermukšnio lapuose, žieduose ir vaisiuose, pasižymi antioksidanciniu veikimu, gali sudaryti chelatus, inhibuoti lipidų peroksidaciją, mažina laisvųjų radikalų koncentraciją. Neochlorogeno rūgštis pasižymi priešvėžiniu poveikiu. Tyrimų metu nustatyta, kad fenolinė rūgštis gali būti vartojama esant adenokarcinomai, mažina žarnyno ir kepenų navikų atsiradimo riziką, slopina krūties vėžio ląstelių augimą. Tačiau neturi jokios įtakos normalių organizmo ląstelių augimui ir vystymuisi [76].

Izokvercitrino ir rutino poveikis. S. aucuparia L. augalinėse žaliavose esantis flavonoidas izokvercitrinas pasižymi antioksidacinėmis savybėmis, stabdo senėjimo procesus. Flavonoidas gali inhibuoti angiotenziną konvertuojantį fermentą (AKF) [11]. Paprastojo šermukšnio augalinėse žaliavose esantis rutinas, dar žinomas kaip vitaminas P, pasižymi priešuždegiminiu, priešvėžiniu poveikiu, veikia antibakteriškai, gerina kapiliarų struktūrą. Flavonoidas gali padėti esant tam tikriems vėžiniams susirgimams ar jų profilaktikai [19]. Inhibuoja kraujo ląstelių agregaciją, gerina kraujotaką,

(23)

yra stiprus antioksidantas [77]. Vitaminas P gali būti vartojamas esant lėtiniam venų nepakankamumui, dismenorėjai, glaukomai. Iš rutino išskiriamas hidroksietilrutozidas gali būti vartojamas esant hemorojui. Rutinas organizme stiprina kaulus, dantis kraujagysles, gali būti naudingas esant padidėjusiam AKS ir kraujagyslių pralaidumui, mažina gliukozės koncentraciją kraujyje [19, 24, 69].

(24)

2. TYRIMO METODIKA

2.1. Tyrimų objektas

Tirtos natūraliose augimvietėse augančių Sorbus genties augalų paprastojo šermukšnio (S.

aucuparia L.) augalinės žaliavos: lapų ir žiedų žaliavos surinktos augalo vegetacijos metu (2012 m.

balandžio – rugpjūčio mėnesiais). Lapų žaliavų ėminiai rinkti nuo dvejose vietose skirtingose cenopopuliacijose augančių medžių: Vilkaviškio raj. Baltrakio kaimo Gižagirės miške ir Vilkaviškio raj. Opšrūtų kaimo sodyboje. Vaistinė augalinė žaliava žiedai rinkti Kauno miesto Kleboniškio miške ir Vilkaviškio raj. Opšrūtų kaimo sodyboje.

2.2. S. aucuparia L. augalinių žaliavų ėminių ekstraktų paruošimas

2.2.1. Paprastojo šermukšnio lapų ir žiedų ekstraktų paruošimui naudoti reagentai

ir aparatūra

Ekstraktų paruošimui buvo naudojama: etanolis 96,3 proc. V/V (AB „Stumbras“, K. Būgos g. 7, LT-44355, Kaunas, Lietuva), išgrynintas dejonizuotas vanduo (ruošiamas „Millipore“(JAV) vandens valymo sistema), svarstyklės „Sartorius“ (CP64-OCE, Vokietija), elektrinė smulkintuvė, ultragarso vonelė „Sonorex Digital 10P Bandelin“ (Heinrichstraße 3-4 D-12207, Berlynas, Vokietija), ledinė acto rūgštis, aliuminio chlorido heksahidratas („Mecobenzon“, Copenhagen, Danija), heksametilentetraminas („Lachema“, Neratovice, Čekija), rutinas „Roth“ (Karlsruhe, Vokietija); spektrofotometras („Beckman DU-70“, MARCA REG, JAV), gradientinio švarumo acetonitrilas („Sigma–Aldrich GmbH“, Vokietija), 99,8 proc. trifluoracto rūgštis HPLC (Carl Roth Gmbh, Karlsrujė, Vokietija), neochlorogeno rūgštis („Sigma–Aldrich GmbH“, Vokietija), chlorogeno rūgštis (Carl Roth Gmbh, Karlsrujė, Vokietija), kavos rūgštis, hiperozidas HPLC (Carl Roth Gmbh, Karlsrujė, Vokietija), izokvercitrinas HPLC (Carl Roth Gmbh, Karlsrujė, Vokietija), astragalinas, rutinas HPLC (Carl Roth Gmbh, Karlsrujė, Vokietija), chromatografas, membraniniai filtrai (Carl Roth Gmbh, Karlsrujė, Vokietija).

(25)

2.2.2. Paprastojo šermukšnio lapų ir žiedų ėminių ekstraktų paruošimo metodika

Vaistinė augalinė žaliava buvo smulkinama elektrine smulkintuve. 0,2500 g (0,0001 g tikslumu) orasausės žaliavos buvo dedama į 25 ml talpos kolbutę, užpilama 50 proc. V/V etanolio vandeniniu tirpalu iki žymės, šildoma ultragarso vonelėje 20 min., 40° C temp. Gautas ekstraktas buvo filtruojamas pro popieriaus filtrą į 25 ml talpos kolbutę. Ekstrakto tūris buvo patikslintas ekstraktą praskiedus 50 proc. V/V etanoliu iki žymos.

2.3. Bendro fenolinių junginių kiekio spektrofotometrinė analizė

2.3.1. Tiriamųjų tirpalų paruošimas

Tiriamieji tirpalai buvo ruošiami 5 ml matavimo kolbutėse. Į kiekvieną kolbutę buvo pilama po 0,7 ml paruošto šermukšnio žaliavos etanolinio ekstrakto, 2 ml 96 % V/V etanolio, 0,1 ml 30 % acto rūgšties tirpalo, 0,3 ml 10 % aliuminio chlorido tirpalo. Po 30 minučių į kiekvieną tiriamojo tirpalo kolbutę buvo įpilama po 0,4 ml 5 % heksametilentetramino tirpalo ir kolbučių turinys buvo skiedžiamas išgrynintu vandeniu iki žymos.

2.3.2. Palyginamųjų tirpalų paruošimas

Palyginamieji tirpalai buvo ruošiami 5 ml matavimo kolbutėse. Į kiekvieną kolbutę buvo įpilama po 0,7 ml paruošto šermukšnio augalinės žaliavos ekstrakto, 2 ml 96 % V/V etanolio, 0,1 ml 30 % acto rūgšties tirpalo, 0,3 ml 10 % aliuminio chlorido tirpalo. Kolbučių turinys buvo skiedžiamas išgrynintu vandeniu iki žymos.

2.3.3. Etanolinių rutino tiriamojo ir palyginamojo tirpalų paruošimas

Etanoliniai rutino tiriamasis ir lyginamasis tirpalai buvo ruošiami tokiomis pačiomis sąlygomis kaip šermukšnio žaliavų tiriamieji ir palyginamieji tirpalai. Tačiau vietoje ekstrakto buvo naudojamas etaloninis rutino tirpalas, kuris buvo paruoštas 0,0125 g bevandenio rutino ištirpinus 70 % V/V etanolyje 25 ml talpos kolbutėje.

(26)

2.3.4. Bendro fenolinių junginių kiekio nustatymas šermukšnio lapų ir žiedų

žaliavų ėminiuose

Fenolinių junginių kiekis šermukšnių lapuose ir žieduose buvo nustatytas pritaikius UV spektrofotometrinį metodą. Bendras flavonoidų kiekis šermukšnio augalinėse žaliavose buvo apskaičiuotas pagal rutiną.

Kalibracinė kreivė buvo sudaryta naudojant palyginamąjį tirpalą, kurį sudarė: 0,7 ml paruošto šermukšnio žaliavos ekstrakto, 2 ml 96 % V/V etanolio, 0,1 ml 30 % aliuminio chlorido tirpalo, išgryninto dejonizuoto vandens (iki 5 ml žymos). Po to buvo matuojamas atitinkamojo tiriamojo šermukšnio lapų ar žiedų tirpalo, kurio gamyba aprašyta 2.3.1. punkte, absorbcijos dydis.

Tyrimo metu buvo nustatytas etanolinio rutino tirpalo absorbcijos dydis, kurio lyginamasis tirpalas buvo pagamintas iš 0,7 ml etanolinio rutino tirpalo, 2 ml 96 % V/V etanolio, 0,1 ml 30 % aliuminio chlorido tirpalo ir išgryninto dejonizuoto vandens. Šermukšnio lapų ir žiedų tiriamųjų tirpalų absorbcijos dydžiai ir etanolinio rutino tirpalo absorbcijos dydžiai buvo matuojami 10 mm storio stiklinėje kiuvetėje, detekciją atliekant prie 407 nm bangos ilgio, UV/Visable šviesoje. Nustačius šermukšnio lapų ir žiedų ėminių tiriamųjų tirpalų absorbcijos dydžius ir rutino etanolinio tirpalo absorbcijos dydį buvo apskaičiuotas bendras fenolinių junginių kiekis žaliavose procentais (X). Junginių kiekis šermukšnio žaliavų ekstraktuose apskaičiuotas naudojant formulę:

mR – rutino standarto masė, sunaudota etaloniniam rutino tirpalui ruošti, g;

VVAŽ – vaistinės augalinės žaliavos etanolinio ekstrakto tūris, ml;

DVAŽ – vaistinės augalinės žaliavos etanolinio ekstrakto (tiriamojo tirpalo) absorbcijos dydis;

mVAŽ – vaistinės augalinės žaliavos (lapų ar žiedų) masė, sunaudota ekstraktui ruošti, g;

DR – etaloninio rutino tirpalo absorbcijos dydis.

Kiekvienas paprastojo šermukšnio lapų ir žiedų ėminys buvo analizuojamas po 3 kartus ir išvedamas gautų rezultatų vidurkis.

(27)

2.4. Fenolinių junginių kiekio nustatymas efektyviosios skysčių chromatografijos

metodu

2.4.1. Tiriamųjų tirpalų paruošimas

Kiekybinė fenolinių junginių sudėtis šermukšnio augalinėse žaliavose lapuose ir žieduose buvo nustatyta pritaikius ESC. Tiriamieji tirpalai - skirtingu vegetacijos metu surinktų šermukšnio lapų ir žiedų ėminių etanoliniai ekstraktai, kurių gamyba aprašyta 2.2.2. skirsnyje. Šermukšnio žaliavų ėminių etanoliniai ekstraktai prieš tyrimą pakartotinai buvo filtruojami per membraninius filtrus, kurių porų dydis 0,22 μm (Carl Roth Gmbh, Karlsrujė, Vokietija).

2.4.2. Sorbus aucuparia L. lapų ir žiedų ėminių kiekybinės sudėties tyrimas ESC

metodu

Kiekybinė fenolinių junginių analizė buvo atlikta Waters 2695 Alliance sistema (Waters, Milfordas, MA, JAV) su diodų matricos detektoriumi Waters 996. Fenolinių junginių skirstymas buvo atliktas su ACE (ACT, UK) kolonėle (C18, 150 mm x 4,6 mm, dalelių dydis 3 μm), turinčia ACE (ACT, UK) prieškolonę (C18, dalelių dydis 3 μm).

Analizės metu naudota judri fazė, kurią sudarė eliuentas A (0,05 proc. trifluoracto rūgštis) ir eliuentas B (acetonitrilas). Analizės metu buvo naudojamas gradiento kitimas: 0-5 min. 12 proc. eliuento B, 5-50 min. – 12-30 proc. eliuento B, 50-51 min. – 30-90 proc. eliuento B, 51-56 min. 90 proc. eliuento B, 57 min. 12 proc. eliuento B. Naudotų eliuentų tėkmės greitis buvo 0,5 ml/min., injekcijos tūris – 10 µl. Kolonėlėje buvo palaikoma 25 ° C temperatūra.

Efektyviosios skysčių chromatografijos metodo taikymo metu gautų chromatografinių smailių identifikavimas buvo atliktas pagal analitės ir etalono junginio sulaikymo laiką. Buvo palyginti diodų matricos detektoriumi gauti etaloninių junginių ir analičių UV absorbcijos spektrai. Kiekybinis analičių įvertinimas buvo atliktas išanalizavus analičių smailių priklausomybę nuo analičių koncentracijos tiriamuosiuose tirpaluose. Buvo sudaryti šermukšnio (S.aucuparia L,) lapų ir žiedų ėminių ekstraktuose identifikuotų junginių kalibravimo grafikai, kuriais naudojantis buvo atlikta kiekybinė analizė. Chlorogeno rūgšties, neochlorogeno rūgšties ir kavos rūgšties absorbcijos dydžiai gauti ir junginių kiekiai apskaičiuoti esant 325 nm bangos ilgiui, rutino, hiperozido, izokvercitrino ir astragalino – 350 nm bangos ilgiui. Su kiekvienu žaliavų ėminiu bandymai buvo kartojami 3 kartus ir išvedamas gautų rezultatų vidurkis.

(28)

2.5. Duomenų apdorojimas

Gauti duomenys buvo apdorojami naudojantis MicrosoftExcel 2003 kompiuterine programa (Microsoft, JAV).

(29)

3. TYRIMŲ REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS

3.1. S. aucuparia L. lapų ir žiedų bendro fenolinių junginių kiekio sudėties

įvairavimo tyrimas UV spektrofotometriniu metodu

Bendram fenolinių junginių kiekiui S. aucuparia L. augalinėse žaliavose lapuose ir žieduose nustatyti buvo pasirinktas UV spektrofotometrinis metodas, nes fenolinių junginių analizė UV spektrofotometriniu metodu yra greita, jautri, analizę atlikti paprasta ir nebrangu [63, 102]. Kadangi dauguma organinių medžiagų absorbuoja UV/Vis šviesą, taikant spektrofotometriją galima įvertinti fenolinių junginių kiekį [6, 102]. Remiantis literatūros duomenimis, taikant pasirinktą spektrofotometrinį metodą etanoliniuose ekstraktuose galima nustatyti flavonoidų, kurie yra vienas iš pagrindinių tyrimo objektų, kiekį, nes flavonoidų aglikonai turi bent vieną aromatinį žiedą, todėl gali absorbuoti UV šviesą [3]. Spektrofotometriniu metodu taip pat galima nustatyti fenolinių rūgščių (pvz.: kavos rūgšties) kiekį augalinių žaliavų mėginiuose [72]. Taikant UV spektrofotometriją buvo nustatytas bendras fenolinių junginių kiekis Vilkaviškio raj. Opšrūtų kaimo sodyboje augančių šermukšnių žiedų ėminiuose ir Kauno mieste Kleboniškio miške augančių šermukšnių žieduose. Tyrimų metu buvo siekiama išsiaiškinti, kaip kinta fenolinių junginių kiekis augalinėje žaliavoje S.

aucuparia L. vegetacijos periodo metu.

Paprastojo šermukšnio žydėjimo pradžioje nustatytas bendras fenolinių junginių kiekis Vilkaviškio raj. Opšrūtų kaimo sodyboje augančių S.aucuparia L. žieduose buvo 57,73 ± 2,19 mg/g (2 paveikslas). Žydėjimo periodo metu bendras fenolinių junginių kiekis augalinėje žaliavoje didėjo. Didžiausias junginių kiekis buvo nustatytas gegužės mėn. viduryje - 75,74 ± 2,74 mg/g – po to fenolinių junginių kiekis S. aucuparia L. žieduose mažėjo (2 paveikslas). Žydėjimo pabaigoje augalinėje žaliavoje nustatyta 74,24 ± 2,02 mg/g fenolinių junginių (2 paveikslas). Kauno mieste Kleboniškio miške augančių šermukšnių žieduose UV spektrofotometriniu metodu nustatyta, kad augalo žydėjimo pradžioje fenolinių junginių kiekis buvo 86,09 ± 3,05 mg/g; per savaitę jis padidėjo iki 101,56 ± 3,65 mg/g (3 paveikslas). Gegužės mėn. antrojoje pusėje bendras fenolinių junginių kiekis paprastojo šermukšnio žieduose mažėjo. S. aucuparia L. žydėjimo pabaigoje buvo nustatyta 67,65 ± 5,21 mg/g fenolinių junginių (3 paveikslas).

(30)

2 pav. Bendro fenolinių junginių kiekio įvairavimas Vilkaviškio raj. Opšrūtų kaimo sodyboje augančių šermukšnių žieduose

3 pav. Bendro fenolinių junginių kiekio įvairavimas Kauno mieste, Kleboniškio miške augančių šermukšnių žieduose

Lyginant su kitų mokslininkų atliktų S. aucuparia L. žiedų tyrimų rezultatais galima teigti, jog atliktų tyrimų su Vilkaviškio raj. Opšrūtų kaime augančių šermukšnių ir Kauno mieste Kleboniškio miške augančių šermukšnių žiedų ėminiais metu nustatytas bendras fenolinių junginių kiekis 57,73 -101,56 mg/g (priklausomai nuo augalo žydėjimo periodo meto ir žaliavos ėminių surinkimo vietos) - yra artimas kitų tyrėjų gautiems rezultatams, pagal kuriuos bendras fenolinių junginių kiekis

(31)

šermukšnių žieduose kinta nuo 65,8 mg/g iki 118,3 mg/g [51]. Pasirinktas metodas yra tinkamas nustatant bendrą fenolinių junginių kiekį, nes tai patvirtina ir kitų tyrėjų gauti rezultatai, ir gali būti panaudojamas tiriant fenolinių junginių kiekybinės sudėties įvairavimą augalo vegetacijos periodo metu ir siekiant surinkti augalines žaliavas, kuriuose bendras fenolinių junginių kiekis būtų dižiausias.

Taikant UV spektrofotometrinį metodą buvo atlikti fenolinių junginių kiekybinės sudėties pokyčių lapuose tyrimai augalo vegetacijos periodo metu. Tyrimams buvo naudojami S. aucuparia L. lapų ėminiai surinkti Vilkaviškio raj. Opšrūtų kaimo sodyboje ir Vilkaviškio raj. Baltrakio kaimo Gižagirės miško šermukšnių cenopopuliacijoje. Nustatyta, kad gegužės mėnesio pradžioje Vilkaviškio raj. Opšrūtų kaime augančių paprastųjų šermukšnių lapų etanoliniame ekstrakte bendras fenolinių junginių kiekis buvo 25,13 ± 1,02 mg/g (4 paveikslas). Dižiausias fenolinių junginių kiekis paprastojo šermukšnio lapuose - 36,16 ± 0,98 mg/g – nustatytas masinio žydėjimo metu surinktų lapų ėminyje (4 paveikslas). Nuo gegužės mėn. vidurio bendras fenolinių junginių kiekis Vilkaviškio raj. Opšrūtų kaimo sodyboje augančių šermukšnių lapuose mažėjo ir rugpjūčio mėn. viduryje buvo 21,44 ± 1,19 mg/g (4 paveikslas). Apskaičiuota, kad šermukšnio vaisių brendimo pradžioje rinktų lapų ėminių ekstrakte bendras fenolinių junginių kiekis buvo 8,07 proc. mažesnis už bendrą fenolinių junginių kiekį nustatytą žydėjimo pradžioje surinktų šermukšnio lapų ėminių etanoliniame ekstrakte (4 paveikslas).

4 pav. Bendro fenolinių junginių kiekio įvairavimas Vilkaviškio raj. Opšrūtų kaime augančių šermukšnių lapuose

Vertinant, kaip kinta bendras fenolinių junginių kiekis paprastojo šermukšnio lapuose augalo vegetacijos periodo metu, buvo atlikti Vilkaviškio raj. Baltrakio kaimo Gižagirės miške augančių

(32)

šermukšnių lapų ėminių etanolinių ekstraktų UV spektrofotometriniai tyrimai. Tyrimų metu nustatyta, kad balandžio mėn. gale rinktų lapų ėminiuose buvo 11,31 ± 0,74 mg/g fenolinių junginių, kurių kiekis visą gegužės mėnesį didėjo (5 paveikslas). Gegužės mėn. pabaigoje surinktų paprastojo šermukšnio lapų ėminių etanoliniame ekstrakte fenolinių junginių kiekis - 24,36 ± 1,15 mg/g – buvo didžiausias lyginant su kitais augalo vegetacijos periodo metu surinktų lapų ėminių etanoliniuose ekstraktuose nustatytais fenolinių junginių kiekiais (5 paveikslas). Apskaičiuota, kad fenolinių junginių kiekis Vilkaviškio raj. Baltrakio km. Gižagirės miške augančių šermukšnių lapuose augalo žydėjimo pradžioje buvo 15,99 proc. didesnis nei butonizacijos metu rinktų šermukšnio lapų ėminių etanoliniame ekstrakte. Paprastojo šermukšnio žydėjimo metu iki masinio žydėjimo bendras fenolinių junginių kiekis šermukšnių lapuose padidėjo 20,59 proc., vegetacijos tarpsnyje nuo masinio žydėjimo iki žydėjimo pabaigos bendras fenolinių junginių kiekis padidėjo 27,79 proc., o gegužės mėnesio pabaigoje buvo nustatyta 3,61 proc. didesnis bendras fenolinių junginių kiekis nei augalo žydėjimo pabaigoje surinktų paprastojo šermukšnio lapų ėminiuose (5 paveikslas). Nustatyta, kad bendras fenolinių junginių kiekis Vilkaviškio raj. Baltrakio kaimo Gižagirės miško cenopopuliacijoje augančių šermukšnių lapuose vegetacijos tarpsnyje nuo 2012 04 26 iki 2012 05 26 didėjo, o po to mažėjo.

5 pav. Bendro fenolinių junginių kiekio įvairavimas Vilkaviškio raj. Baltrakio km. Gižagirės miške augančių šermukšnių lapuose

Kitų tyrėjų atliktų Sorbus genties augalų lapų ekstraktų tyrimų metu buvo nustatytas 7,18 – 35,74 mg/g bendras fenolinių junginių kiekis [1]. Dar kitų mokslininkų gauti rezultatai rodo, kad

Riferimenti

Documenti correlati

Atlikus statistinę analizę, nustatyta statistiškai reikšminga (p<0,05) stipri bendro flavonoidų kiekio ir antioksidantinio aktyvumo koreliacija. Vidutiniškai

Šio darbo tikslas – nustatyti flavonoidų, fenolinių junginių kiekį ir antioksidacinį aktyvumą vaistinių medetkų (Calendula officinalis L.) žieduose.. Vaistinė

Beržų pumpurų suminio fenolinių junginių ir flavonoidų kiekio, antioksidantinio, redukcinio aktyvumo pasiskirstymo skirtingose augavietėse klasterinės analizės

Tyrimo objektas: sėjamųjų grikių (Fagopyrum esculentum Moench) skirtingų veislių žiedai. Skirtingų rūšių jonažolių žiedai ir lapai. Tyrimo metu atliekamas

Atlikus 'Aldas', 'Auksis', 'Connel Red', 'Ligol', 'Lodel' ir 'Rajka' veislių obuolių luobelių ėminių etanolinių ekstraktų kokybinės ir kiekinės sudėties analizę ESC

lapų, žiedų ir vaisių augalinių žaliavų ekstraktuose; nustatyti bendrą flavonoidų kiekį paprastųjų kaštonų lapų, žiedų ir vaisių augalinėse

kultūroje auginamų paprastųjų perluočių (Anthyllis vulneraria L.) žaliavų bendrąjį fenolinių junginių ir flavonoidų kiekį bei jų antioksidacinį aktyvumą. Darbo

Atlikus tyrimą ir nustačius bendrą hidroksicinamono rūgšties darinių ir flavonoidų kiekį Lietuvos regionuose augančių paprastųjų uosių lapuose galima