LIETUVOS VETERINARIJOS AKADEMIJA
GYVULININKYSTĖS TECHNOLOGIJOS FAKULTETAS
SOCIALINIŲ MOKSLŲ IR INFORMATIKOS KATEDRA
Inesa Narijauskienė
MAISTO GRANDINĖS VALSTYBINĖS KONTROLĖS EFEKTYVUMO
ANALIZĖ
Magistro darbas
Darbo vadovas:
doc. dr. V. Suveizdis
Magistro darbas atliktas 2006 – 2008 metais Lietuvos veterinarijos akademijos Socialinių mokslų ir informatikos katedroje, praktinė dalis Vilkaviškio rajono Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje.
Magistro darbą paruošė: Inesa Narijauskienė ____________________
(Vardas, pavardė) (parašas)
Magistro darbo vadovas: doc.dr. V. Suveizdis ____________________
(Vardas, pavardė) (parašas)
(LVA Socialinių mokslų ir informatikos katedra)
Recenzentas: ____________________
TURINYS
Įvadas...4
1. Maisto sauga – požiūris „Nuo tvarto iki stalo“...8
1.1. Pirminė produkcija...9
1.2. Gyvulių transportavimas ir judėjimas... 11
1.3. Nuo perdirbimo iki mažmeninės prekybos... 12
1.4. RVASVT ir geros praktikos kodeksai... 12
1.5. Vartotojai...14
2.Lietuvos Respublikos VMVT veikla užtikrinant maisto saugą ir jos teisinis
reglamentavimas...15
2.1. Lietuvos Respublikos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba ir jos funkcijos...15
2.2. Kokybės politika...16
2.3. Maisto kontrolė...17
2.4. Valstybinė maisto kontrolė...19
2.5. Valstybinės kontrolės plano sudarymas...21
2.6. Kontrolės organizavimas...24
2.7. Valstybinės maisto saugos kontrolės reglamentai...27
2.8. Valstybinė prevencinė maisto saugos kontrolė...28
2.8.1. Kokybės užtikrinimo sistemos...28
2.8.2. Ekstremalių situacijų programa...30
3.Vilkaviškio rajono VMVT veiklos užtikrinant maisto grandinės valstybinę kontrolę
analizė ...33
3.1. Tyrimo informacijos rinkimo metodai...33
3.2. Negyvūninio maisto tvarkymo subjektų skaičius...33
3.3. Maisto tvarkymo subjektų suskirstymas pagal riziką...36
3.3. Vilkaviškio rajono maisto tvarkymo subjektų 2005-2007 metų kontrolės efektyvumo analizė...42
IŠVADOS...52
SUMMARY...53
NAUDOTA LITERATŪRA IR ŠALTINIAI...54
ĮVADAS
Maisto sauga – viena iš labiausiai aptariamų šiuolaikinių problemų. Nuo šešiasdešimtųjų metų Europos Sąjunga (ES) taiko įvairias priemones maisto saugai užtikrinti. Šios priemonės apima griežtą maisto veterinarinę priežiūrą ir tikrinimą, kontrolę ir tyrimą visose gamybos, perdirbimo, platinimo ir mažmeninės prekybos grandyse. Maisto kontrolė turi atitikti šių dienų reikalavimus, būti nuosekli, kad pasiektų aukščiausią galimą visuomenės sveikatos apsaugos lygį.
Lietuva turi užtikrinti tokį patį maisto saugos, visuomenės sveikatos bei gyvūnų sveikatos ir gerovės lygį, koks yra Europos Sąjungos šalyse. Jau 2000 metais Lietuvoje sukurta vieninga maisto kontrolės sistema apimanti visas gamybos pakopas. Šios sistemos pagrindą sudaro Maisto saugos baltoji knyga ir ES naujoji teisinė bazė, sąlygojančios įdiegti ES koncepciją nuo fermos iki stalo ir rizikos vertinimu pagrįstą kontrolę.
Lietuvoje moksliškai pagrįstus bei rizikos žmogaus sveikatai įvertinimu paremtus maisto saugos reikalavimus nustato Sveikatos apsaugos ministerija ir jai pavaldžios institucijos. Už maisto produktų privalomųjų reikalavimų rengimą ir derinimą su ES reikalavimais ir jų patvirtinimą atsakinga Žemės ūkio ministerija su jai pavaldžiomis institucijomis bei Vyriausybės institucija Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). Visų minėtų institucijų tikslas – siekti, kad maistas, kurį vartojame dabar ir vartosime ateityje būtų saugus ir kokybiškas, atitiktų mitybos reikalavimus, būtų visavertis ir pasižymėtų asortimento gausa.
Socialiniai – ekonominiai pokyčiai iškėlė labiau integruoto maisto saugos požiūrio reikalingumą. Kai kurie iš tų pokyčių yra:
9 Pasikeitusi žemės ūkio produktų gamybos, perdirbimo, pardavimo ir vartojimo struktūra; 9 Labiau intensyvi ir pramoninė Gyvulių laikymo, gyvulininkystės ir gyvulių šėrimo sistema; 9 Naujos gyvulių ligos, taip pat kartu zoonozėmis maistu plintančios ligos, verotoksinės
padermės (Salmonella, E. Coli ir kt.).
9 Išsiplėtusi ir kartu su ES besiplečianti Tarptautinė gyvulių prekyba;
9 Padidėjęs visuomenės sąmoningumas pakeitęs gyvenimo būdą ir poreikį aukštesniems gyvenimo standartams;
9 Padidėję gyvūninių produktų mainai, sudarę sąlygas vartotojams gauti pigesnį ir įvairesnį maistą, bet sąlygoję sudėtingesnį produktų atsekamumo kelią nuo gamintojo ir galutinio vartotojo.
Atsižvelgiant į šiuos pokyčius būtina taikyti aukštus kokybės reikalavimus maisto produktams visose gamybos ir realizavimo grandyse nuo lauko iki vartotojo stalo.
Biologinių ir cheminių veiksnių, kurie sukelia apsinuodijimą maistu, yra daug ir įvairių , tačiau beveik visi jie turi vieną bendrą savybę – lydi gyvūną nuo tvarto iki stalo.
Bet kokios pastangos palaikyti aukštą vartotojų apsaugos lygmenį, neatsižvelgiant į maisto gamybos grandinę, pasmerktos nesėkmei.
Maisto saugos nuo tvarto iki stalo požiūris yra holizminis, apimantis visus elementus, galinčius turėti poveikį maisto saugai visose maisto gamybos grandyse, - pradedant tvartu ir baigiant stalu.
Šis požiūris, taikomas gyvūninei produkcijai, gali būti priimtas ne tik mėsai, bet ir pienui, kiaušiniams, žuviai bei kitiems žemės ūkio produktams, taip pat vaisiams ir daržovėms. Maisto saugos požiūris nuo tvarto iki stalo reikalauja įgyvendinti specifines priemones visose maisto gamybos grandyse, pradedant pirmine maisto gamyba ir baigiant pateikimu individualiam vartotojui.
Tyrimo tikslas: įvertinti Vilkaviškio rajono maisto tvarkymo subjektų (toliau – Įmonės) valstybinės kontrolės efektyvumą ir nustatyti jų tikrinimo dažnumą atsižvelgiant į rizikos laipsnį. Tyrimo objektas: Vilkaviškio rajono maisto tvarkymo subjektai:
9 Viešojo maitinimo įmonės 9 Mėsos perdirbimo įmonės 9 Gamybos įmonės
9 Prekybos įmonės 9 Kitos
Tyrimo uždaviniai:
9 Išanalizuoti maisto grandinės valstybinės kontrolės sistemą;
9 Atlikti Vilkaviškio rajono maisto tvarkymo subjektų rizikos vertinimą atsižvelgiant į jų veiklos pobūdį
9 Atlikti Vilkaviškio rajono maisto tvarkymo subjektų 2005-2007 metų valstybinės kontrolės analizę;
Tyrimo metodai: Magistro darbe statistiškai analizuojami ir apibendrinami Vilkaviškio VMVT 2005-2007 metais atliktų maisto tvarkymo subjektų patikrinimų duomenys ir kiti dokumentai. Apibendrinta statistinė medžiaga analizuojama remiantis šiais metodiniais reikalavimais. Maisto tvarkymo subjektų suskirstymo į rizikos grupes kriterijai:
9 rizikos veiksnių identifikavimas maisto tvarkymo subjektuose 9 rizikos veiksnių valstybinė kontrolė
9 maisto tvarkymo subjektų veiklos įvertinimas teisės aktų reikalavimams 9 maisto tvarkymo subjektų savikontrolės sistemų įvertinimas
9 kita informacija apie maisto tvarkymo įmonių pažeidimus Rizikos analizės procesas
9 rizikos veiksnių identifikavimas maisto tvarkymo subjektuose atsižvelgiant į jų veiklos pobūdį, jų įvertinimas ir kontrolė svarbiuose valdymo taškuose
9 maisto tvarkymo subjektų įvertinimas maisto saugos atžvilgiu, jų suskirstymas atsižvelgiant į riziką bei kontrolės organizavimas
Maisto tvarkymo subjektų suskirstymas pagal riziką: 9 didelės rizikos
9 vidutinės rizikos 9 mažos rizikos
Rizikos veiksnių grupės atsižvelgiant į maisto tvarkymo įmonių veiklos pobūdį: 9 gaminamas ir parduodamas produktas
9 produkto gamybos procesas 9 produkto gaminamas kiekis
9 produkto gamybos aplinka (patalpos, įranga, įrankiai), jos priežiūra 9 produkto gamybai reikalingos žaliavos
9 zoonozių sukėlėjai 9 cheminės medžiagos
Rizikos valdymo sistemos: 9 personalo kompetencija
9 savikontrolės sistemos ir jų labilumas
9 įmonės patalpų, įrangos ir priemonių priežiūra 9 rizikos faktorių kontrolė
Magistro tezių struktūra ir apimtis. Darbas susideda iš įvado, trijų skyrių, išvadų, literatūros ir šaltinių sąrašo ir priedo. Darbo apimtis yra 62 puslapiai.
1. MAISTO SAUGA – POŽIŪRIS „NUO TVARTO IKI STALO“
Paskutinės maisto saugos problemos sukėlė visuomenės nepasitikėjimą dabartine maisto saugos kontrole. Visuomenės nepasitikėjimas įtikino: maisto kontrolė turi atitikti šių dienų reikalavimus, būti nuosekli, kad pasiektų aukščiausią galimą visuomenės sveikatos apsaugos lygį. Šiai nuomonei pritaria ir ją remia dauguma veterinarijos gydytojų, dirbančių privačiai, valstybiniais veterinarijos inspektoriais arba specialistais maisto sektoriuje.
Naujasis maisto saugos požiūris privalo atgauti ne vien tik vartotojų , bet ir visuomenės pasitikėjimą. Kad tai būtų įgyvendinta, naujasis požiūris privalo integruoti visuomenės sveikatos, gyvulių sveikatos ir gerovės elementus, nes gyvulių sveikata ir gerovė gali turėti bendrai tiesioginį poveikį visuomenės sveikatai, o ypač maisto saugai.
1996 metais Europos Komisija (toliau - EK) pripažino, kad biologinių ir cheminių veiksnių , kurie sukelia apsinuodijimą maistu, yra daug ir įvairių, tačiau beveik visi jie turi vieną bendrą savybę – lydi gyvulį nuo tvarto iki stalo. Dėl šios priežasties bet kokios pastangos palaikyti aukštą vartotojų apsaugos lygmenį, neatsižvelgiant į maisto gamybos grandinę, pasmerktos nesėkmei. Maisto saugos nuo tvarto iki stalo požiūris apima visus lementus galinčius turėti poveikį maisto saugai visose maisto gamybos grandyse.
Pagal šį požiūrį maisto sauga yra ne vien tik tikrinimas skerdyklose arba perdirbimo įmonėje, kaip įprasta. Ši sistema pabrėžia visų maisto grandinės dalyvių sąveikos reikalingumą, pradedant nuo pašarų gamintoju ir baigiant individualiu vartotoju. Pasikeitimas informacija maisto gamybos grandinėje nuo ūkio iki vartotojo yra kritinis šio požiūrio elementas. Bendravimas privalo būti abipusis, kad pavyzdžiui, reikalinga informacija iš ūkio pasiektų veterinarijos gydytojus kontrolės vietoje ir sugrįžtų atgal į ūkį. Tai užtikrina, kad apie bet kokius pakitimus, nustatytus skerdykloje patikrinimo metu, informuojamas ūkis ir privatus veterinarijos gydytojas. Taip pat ir netinkamo mitybai maisto, galinčio sukelti apsinuodijimus, tyrimo rezultatai turi būti perduoti gamintojui, kad būtų galima imtis apsaugos priemonių. Maisto saugos nuo tvarto iki stalo požiūris reikalauja sudaryti schemas, užtikrinančias aiškų produktų kelią nuo gamintojo iki vartotojo ir reikalingos informacijos pasikeitimą maisto gamybos grandinėje. Nors ir ambicingas, tačiau maisto saugos požiūris nuo tvarto iki stalo yra vienintelis kelias optimizuoti gyvūninės kilmės maisto kontrolę, kad būtų užtikrinti koreliaciniai veiksmai ir patikimiausia maisto, tiekiamo vartotojui, sauga.
1.1. PIRMINĖ PRODUKCIJA
Gyvulių pašaras. Tarp daugelio priemonių, kurios reikalingos šiam maisto saugos požiūriui įgyvendinti, atsekti gyvulių pašarus yra svarbiausia maisto gamybos grandinės dalis, pavyzdžiui, pašarų užteršimas dioksinu ir GSE (galvijų spongiforminės encefalopatijos) krizė. Vadinasi, kiekviena gyvulių pašarų partija privalo būti identifikuota, saugomi įrašai apie pašarų paskirstymo kelią nuo gamintojo iki ūkio. Nustačius, kad pašarai užteršti, galima sumažinti pavojų ir padarinius, nes ypač greitai galima bus aptikti ūkius arba gyvulius, gavusius užkrėstą pašarą. 1 paveikslas
Tas pats turėtų būti taikoma atskiriems pašaro ingredientams, nes jie gali būti užteršti prieš patekdami pašarų gamintojui, įterpiant juos į pašarus.
Pagrindinė gamyba (MAISTAS), pvz., veisimas, auginimas, penėjimas, pieno
gamyba, žuvies gamyba
Gyvulių ir žaliavų transportavimas Pašarų gamintojai
Perdirbtų produktų transportavimas
Didmeninė prekyba Skerdimas ir perdirbimas
Mažmeninė prekyba, pvz., restoranai, viešojo maitinimo įmonės, parduotuvės
Vartotojai (STALAS) Perdirbtų produktų transportavimas
Gyvulių identifikavimas. Reikalinga patikima gyvulių identifikavimo sistema, harmonizuota visoje ES. Ji turi būti saugi, aiškiai matoma, lengvai pritaikoma ir apsaugota nuo bet kokio mėginimo suklastoti. Ūkiai ir ūkininkai taip pat privalo būti individualiai registruoti ir identifikuoti.
Visi gyvuliai privalo būti surašyti ūkio registre, kuris pildomas kiekvieną kartą, kai gyvulys ar grupė gyvulių atvežami į ūkį arba iš jo išvežami. Gyvulių judėjimo kontrolei palengvinti informacija turi būti perduodama į kompiuterizuotą duomenų bazę.
Gyvulių sveikata. Ūkyje turi būti įdiegtos bandų sveikatos stebėjimo schemos. Jos reikalingos pagerinti gyvulių sveikatai, didesnį dėmesį skiriant gyvulininkystės praktikai ir ūkio valdymui. Schemose turi būti numatyti eiliniai gyvulių sveikatos patikrinimai, kuriuos atlieka privatus veterinarijos gydytojas, sudaręs sutartį su ūkininku. Kadangi dauguma patogenų gali būti perduoti nuo gyvulių žmogui tiesioginio kontakto būdu arba per užkrato pernešėjus, pvz., maistą, tarp bandos gyvulių sveikatos ir epidemiologinės priežiūros schemų būtina efektyvi interakcija. Gyvulių bandos sveikatos priežiūros schemose privalo būti patogeno paplitimo stebėjimo elementas. Tai ypač turėtų apimti zoonozes, kurios gali būti perduotos žmogui, ir kitoms gyvulių ligoms, susijusiomis su gyvulių bandos sveikatos gerinimu.
Gyvulių gerovė. Visuomenės sveikata, gyvulių sveikata ir gyvulių gerovė yra tarpusavyje susiję. Pavyzdžiui, stresą patyrę gyvuliai labiau linkę sirgti ligomis, kurias reikia gydyti veterinarinėmis priemonėmis. Tai savo ruožtu gali padidinti veterinarinių vaistų likučių kiekį gyvulinės kilmės produktuose, kurie neigiamai paveiks visuomenės sveikatą, nors esami ES šalių pastebėjimo duomenys rodo, kad minimalus leistinas likučių kiekis yra nepavojingas.
Gyvulių gerovė, kaip pagrindinis gyvulių sveikatos ir maisto saugos faktorius, privalo būti gyvulių sveikatos priežiūros programų sudedamoji dalis. Reikia reguliarių vizitų, kurių metu veterinarijos gydytojas galės įvertinti ir registruoti gyvulių gerovės parametrus.
Be to , galutinio produkto etiketėje turėtų būti išsamiai apibūdinti gyvulių veisimo ir gyvulininkystės metodai, taip pat ir jų gerovė.
Gyvūninės atliekos. Paskutinioji krizė parodė, kad gyvūninių atliekų transportavimas, priežiūra ir likvidavimas yra svarbūs nuo tvarto iki stalo požiūrio elementai, kurie privalo būti visiškai kontroliuojami.
Duomenų saugojimas ir kompiuterizuota centrinė duomenų bazė. Ūkininkai, veterinarijos gydytojai, technologai ir visi, dirbantys ūkyje, privalo saugoti savo veiklos įrašus. Gyvulių gydymo istorija turi būti registruojama kaip informacija, svarbi visuomenės sveikatos apsaugai.
Geriausiai būtų duomenis suvesti į kompiuterizuotą centrinę duomenų bazę kaip referencinę informaciją, kuri turi būti prieinama kitiems maisto gamybos grandinės dalyviams. Taigi kai gyvuliai pristatomi į skerdyklą, pienas, kiaušiniai ar išaugintos žuvys – į surinkimo centrą valstybinsi veterinarijos gydytojas gali tuoj pat rasti visą informaciją apie tą gyvulį, tą pieną, kiaušinius ar ūkį, iš kurio jie gauti. Kontrolės procedūros tada gali būti pritaikytos atsižvelgiant į šiuos duomenis. Tai suteikia galimybę optimaliai paskirstyti turimas lėšas.
Augantis veterinarijos gydytojų vaidmuo. Per pastaruosius 30 metų didesnis dėmesys skiriamas maisto gamybai, dažniausiai turima galvoje specifinė rinka ar vartotojas. Veterinarinė medicina daugiau dėmesio skiria ne individualiam gyvuliui, bet gyvulių bandos sveikatai, o nuo devyniasdešimtųjų metų vidurio didelis dėmesys skiriamas žmonių sveikatai. Veterinarijos gydytojų vaidmuo išaugo prevencinės medicinos , protingo vaistų naudojimo, likučių kontrolės ir farmakologinio budrumo srityse, kad būtų apsaugota visuomenės, taip pat gyvulio sveikata ir gerovė.
Tai matyti sudarant gyvulių sveikatos priežiūros schemas, kuriose veterinarijos gydytojai dalyvauja keliais požiūriais. Be įprastų pareigų, veterinarijos gydytojas vis dažniau dalyvauja informuodami ir patardami bendrais visuomenės, gyvulių sveikatos ar gyvulių gerovės klausimais: kaip teisingai vartoti vaistus, ypač antibiotikus, vaistų pasišalinimo periodus, aplinkos teršalus ar gerą higieninę praktiką.
Galiausiai, išorinė nepriklausomų institucijų kontrolė yra taip pat svarbi užtikrinant tikslų požiūrį nuo tvarto iki stalo. Veterinarijos gydytojų, dirbančių nepriklausomose institucijose, lankymasis ūkyje iš anksto nepranešus, yra būtinas norint įvertinti taikomas schemas, ypač kai jose numatytas gyvulių sveikatos arba gerovės sertifikavimas.
1.2. GYVULIŲ TRANSPORTAVIMAS IR JUDĖJIMAS
Gyvulių judėjimas. Gyvulio judėjimas privalo būti registruojamas ne tik tada, kai jis atvežamas arba išvežamas iš ūkio, bet visą laiką, pradedant nuo ūkio, kuriame jis yra kilęs, iki galutinės paskirties vietos.
Gyvulio identifikacija turi būti prijungta prie elektroninės sistemos ir kompiuterizuotos centrinės duomenų bazės, kad, esant reikalui, lengvai ir greitai galima būtų atsekti jo kilmę ir judėjimą.
Gyvulio sveikata ir gerovė. Gyvulių sveikatos ir gerovės reikalavimų stenėjimas bei vykdymas transportavimo metu yra svarbus visuomenės sveikatai. Transportavimas sukelia stresą, o streso paveiktų gyvulių mėsa yra labiau užteršta. Užuot transportavus gyvus gyvulius ilgu
atstumu, reikėtų pageidauti ir skatinti prekybą skerdiena. Jei gyvulių transportavimas neišvengiamas, būtina laikytis gyvulių skaičiaus normų transporto priemonėje ir poilsio periodų. Asmenys, lydintys gyvulius, turi būti minimaliai apmokyti, kad galėtų rūpintis jų gerove.
Be to, gyvulių vežėjai ir jų transporto priemonės, atitinkančios nustatytus gyvulių transportavimo standartus , privalo būti registruoti.
1.3. NUO PERDIRBIMO IKI MAŽMENINĖS PREKYBOS
Požiūris nuo tvarto iki stalo apima šiuolaikinio patikrinimo procedūras, maisto kokybės ir saugos kontrolę. Visa tai vadinama rizikos veiksnių analize svarbiausiuose valdymo taškuose (toliau – RVASVT). Tai prevencinės maisto saugos kontrolės požiūris, kurį galima taikyti nuo gyvulio paskerdimo, surinkimo iki pardavimo vartotojui. Tuo būdu bus pasiektas aukščiausias vartotojo apsaugos lygis.
1.4. RVASVT IR GEROS PRAKTIKOS KODEKSAI
Procedūra apima grandinę logiškų priemonių, kurių dėka visi žalingi veiksniai , darantys įtaką maisto saugai, identifikuojami ir išdėstomi pagal svarbą. Ypač žalingi veiksniai gali būti kontroliuojami identifikuojant tuos gamybos proceso taškus, kuriuose kontrolė itin svarbi. Tuo būdu stebėjimo ir kontrolės procedūras galima sutelkti konkrečiuose taškuose.
RVASVT procedūra gali būti taikoma maisto gamybai ir perdirbimui siekiant padidinti maisto saugumą, sumažinti žalingų veiksnių kiekį maiste ir išteklius paskirstyti tinkamiausiu būdu, didžiausią dėmesį skiriant svarbiems maisto grandinės taškams. Pagal RVASVT procedūrą, maisto gamintojai privalo bet kur nustatyti žalingus veiksnius, galinčius patekti į maisto gamybos procesus ar produktus. Kiekvienam nustatytam žalingam veiksniui turi būti nustatytas taškas, kuriame jis gali būti kontroliuojamas, mažinama arba šalinama jo patekimo į maistą galimybė. Nustačius žalingą veiksnį, būtina jį kontroliuoti, nustatyti kontrolės ribas, numatyti, kaip įmonės darbuotojai šias ribas kontroliuos ir ką darys, jeigu bus rasta klaida ar problema. RVASVT planai yra specifiniai produkto tipui ir gamybos įrangai. RVASVT sistema skatina diegti savikontrolės principus ir išaiškina atsakomybę.
Vis dėlto pripažįstama, kad RVASVT procedūrą gali būti sunku įgyvendinti mažose įmonėse. Joms pagelbėti geros praktikos kodeksai gali būti sukurti sektoriaus veiklai kontroliuoti. Veterinarijos gydytojai galėtų atlikti pagrindinį vaidmenį užtikrinant, kad šių kodeksų nuostatos
Skerdyklos ar maisto perdirbimo įmonės, maisto didmeninkai, distributoriai, taip pat restoranai ir viešojo maitinimo įstaigos privalo laikytis geros praktikos kodeksų ir RVASVT procedūrų. Tai ypač svarbu mažmeninėse maisto parduotuvėse, nes, kaip rodo patirtis, maistas dažniausiai užteršiamas jose. Taigi parduotuvėse taip pat privaloma imtis priemonių, užtikrinančių griežčiausią higienos taisyklių taikymą, kad maistas nebūtų užterštas dėl netinkamų veiksmų. Tai svarbu išduodant licencijas, kompetentingai institucijai atlikus patikrinimą ir tinkamą įmonės darbuotojų paruošimą.
Mėsos tikrinimas. Mėsos tikrinimas susideda iš dviejų dalių: gyvi gyvuliai tikrinami prieš skerdimą ir tikrinama skerdiena. Veterinarijos gydytojų dalyvavimas tikrinimo procese aplankant gyvulius ūkyje, gali duoti didelės naudos prieš skerdimą tikrinimui. Gydytojai daugiau žino apie gyvulius ir jų ūkį, nei bet koks kitas valstybinis veterinarijos gydytojas, kuris pagal tikrinimo skerdienos taisykles bus pakviestas gyvulius patikrinti tikrai kartą.
Svarbi informacija, surinkta ūkyje prie gyvulių paskerdimą, privalo būti perduota valstybiniams veterinarijos gydytojams, kurie gali nuspręsti, kaip atlikti skerdienos tikrinimą atsižvelgiant į prieš gyvulio skerdimą tikrinimo rezultatus ir duomenis apie ūkį, iš kurio gyvuliai kilę.
Atsekimas. Pagamintas maistas, kiekvienas jo vienetas turi būti paženklintas partijos numeriu taip, kad bet kurį gaminį galima būtų atsekti iki jo kilmės vietos. Visi maisto gamintojai privalo būti registruoti ir individualiai identifikuoti, kad juos galima būtų atsekti.
Savikontrolė ir valstybinės kontrolės. Patikrinimo vietos, atitinkančios RVASVT principus ir nustatytos atsižvelgiant į kompiuterizuotos centrinės duomenų bazės duomenis, privalo būti įsteigtos visur, kur maistas perdirbimas, sandėliuojamas ar parduodamas. Patikrinimai, kuriuos gali atlikti patys maisto gamintojai, reikalingi maisto užteršimui nustatyti sandėliavimo laikotarpiu, teisingą maisto ženklinimą ir laikymą.
Nors maisto gamintojai turėtų būti visiškai atsakingi už produktų, kuriuos jie tiekia į rinką saugą, tačiau maisto saugos garantija ir visuomenės sveikata yra galiausiai pačios visuomenės rūpestis. Galutinio produkto kontrolė ir tikrinimas privalo priminti kompetentingų institucijų atsakomybę, net jeigu maisto gamintojai yra įdiegę RVASVT ir savikontrolės procedūras. Kompetentingos institucijos atsakingos ir už tinkamų įstatymų paruošimą bei jų įgyvendinimą.
1.5. VARTOTOJAI.
Vartotojo atsakomybė. Maisto saugos požiūris nuo tvarto iki stalo turi užtikrinti aukščiausią vartotojo apsaugos lygį. Tačiau individualus vartotojas yra pagrindinė šio požiūrio sudedamoji dalis. Kad ir koks būtų šio požiūrio pranašumas, galiausiai pats vartotojas yra atsakingas už teisingą maisto laikymą, apdorojimą ir gaminimą. Saugiausias maistas gali tapti nesaugiu, jeigu jis netinkamai laikomas, apdorojamas ar gaminamas. Vartotoją būtina šviesti siekiant supažindinti su pagrindiniais maisto saugos principais ir sustiprinti atsakomybę už maisto saugumą. Požiūris nuo tvarto iki stalo gali atitikti vartotojų interesus ir poreikius ne tik sveikatos apsaugos, bet ir gyvulių gerovės, etikos bei aplinkosaugos atžvilgiu.
Požiūris nuo tvarto iki stalo suteikia vartotojui galimybę gauti svarbią ir tikslią informaciją apie maisto sudėtį ir jo gamybos metodus. Glaustai ir aiškiai pateikta informacija leis vartotojams pasirinkti. Gerai apgalvotas ir aiškus maisto produktų ženklinimas yra labai svarbus.
2.LIETUVOS RESPUBLIKOS VMVT VEIKLA UŽTIKRINANT MAISTO
SAUGĄ IR JOS TEISINIS REGLAMENTAVIMAS
2.1. LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINĖ MAISTO IR VETERINARIJOS TARNYBA IR JOS FUNKCIJOS
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstaiga, įgyvendinanti valstybės politiką maisto ir veterinarijos srityse.
VMVT yra akredituota pagal standarto LST EN ISO/IEC 17020:2004 „Bendrieji įvairių tipų kontrolės įstaigų veikimo kriterijai“ reikalavimus. Akredituota mėsos, pieno, žuvies, vaisių, daržovių, prekybos ir viešojo maitinimo subjektų, pašarų tvarkymo subjektų valstybinė kontrolė įskaitant mėginių ėmimą.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba buvo įkurta 2000 m., reorganizavus Valstybinę veterinarijos tarnybą ir jai pavaldžias veterinarijos įstaigas, Valstybinę higienos inspekciją prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir Lietuvos valstybinę kokybės inspekciją prie Valstybinės konkurencijos ir vartotojų teisių gynimo tarnybos. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba perėmė minėtų institucijų funkcijas ir vykdo maisto kontrolę visuose maisto tvarkymo etapuose „nuo tvarto iki stalo”.
Uždaviniai.Pagrindiniai Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos uždaviniai yra šie:
9 Vykdant socialiai atsakingą gyvūnų ligų prevencijos ir kontrolės ES politiką, užtikrinti gyvūnų užkrečiamųjų ligų ir zoonozių stebėseną ir kontrolę bei gyvūnų gerovę, likviduoti gyvūnų užkrečiamųjų ligų protrūkius, taikyti biologinės saugos priemones gyvūnų užkrečiamųjų ligų prevencijai.
9 Užtikrinti vykdomą maisto saugos ir kokybės kontrolę visais maisto tvarkymo etapais (nuo maistui skirtų augalų ir gyvūnų auginimo, geriamojo vandens šaltinių saugos tikrinimo iki maisto tiekimo vartotojams), apsaugoti vartotojų interesus, kad tiekiamas šalies rinkai ir eksportuojamas maistas atitiktų teisės aktais nustatytus saugos, kokybės, ženklinimo ir kitus privalomuosius reikalavimus
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) nuo 2000 metų tapo pagrindine valstybine institucija, atliekančia maisto perdirbimo įmonių valstybinę maisto priežiūrą ir kontrolę. Ilga laiką galiojusią tvarką, kai gyvūninės kilmės maisto produktų ( mėsos, žuvies pieno)
perdirbimo įmonėse būdavo valstybinio veterinarijos gydytojo, atsakingo už kasdieninę veterinarinę įmonės veiklos kontrolę, etatas keičia nauja – periodinės kontrolės sistema. Prie periodinės gyvulinės kilmės maisto produktų gamybos ir perdirbimo įmonių, turinčių veterinarinės priežiūros numerius, kontrolės pereinama dėl įmonėse įdiegtų ir vykdomų savikontrolės programų bei sparčiai didėjančio gamintojų supratimo apie maisto saugą bei kokybę. Kasdienę veterinarinę kontrolę keisti periodine yra tikslinga ir todėl, kad valstybinis veterinarijos gydytojas nebūtų suinteresuotas atstovauti įmonei, neapsiprastų su esamais trūkumais, nes ilgesnį laiką matant tuos pačius pažeidimus galima tiesiog jų nepastebėti. Tai visiškai prieštarautų įstatymuose nustatytai sąvokai, kad veterinarinė kontrolė turi būti valstybinė.
2.2. KOKYBĖS POLITIKA
2004 metais Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje buvo patvirtinta kokybės politika ir įkurtas Rizikos ir kokybės valdymo skyrius. Kokybės sistemos tikslas – neatitikčių prevencija (veiksmai, šalinantys neatitikčių atsiradimo priežastis arba siekiant išvengti jų atsiradimo), patikimi ir objektyvūs patikrinimų, tyrimų rezultatai. Pagal deklaruotą kokybės politiką (priedas 1), VMVT ir jai pavaldžios institucijos privalo dirbti pagal tarptautinius kokybės vadybos principus ir būti akredituotos:
9 pavaldžios institucijos pagal LST EN ISO/IEC 17020:2004 „Bendrieji įvairių tipų kontrolės įstaigų veikimo kriterijai“;
9 vidaus audito sistema pagal LST EN ISO 19011:2002 „Kokybės ir aplinkos vadybos sistemų audito rekomendacijos“;
9 laboratorijos pagal LST EN ISO/IEC 17025:2003 „Tyrimo, bandymo ir kalibravimo laboratorijų kompetencija. Bendrieji reikalavimai“, LST EN 45001:1993 „Bendrieji bandymų laboratorijoms keliami reikalavimai“, Rusijos GOST-R.
Pagal kokybės politikos principus, VMVT ir jai pavaldžios institucijos privalo: 9 suteikti darbuotojams tinkamas darbo sąlygas,
9 garantuoti gerą profesinę praktiką,
9 garantuoti kvalifikuotai atliekamus darbus, 9 kelti darbuotojų kvalifikaciją,
9 laiku teikti informaciją vartotojams,
2.3. MAISTO KONTROLĖ
Valstybinė maisto kontrolė (toliau – kontrolė) - tikrinimas, kurį atlieka Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau – VMVT), siekdama nustatyti, ar maistas, maisto priedai, vitaminai, mineralinės medžiagos, mikroelementai bei kitokie priedai, skirti parduoti, taip pat medžiagos ir prekės, kurios liečiasi su maisto produktais, atitinka nuostatas, skirtas užkirsti pavojų visuomenės sveikatai, užtikrinti sąžiningus verslo sandorius ar saugoti vartotojų interesus, įskaitant vartotojų informavimą. Kontrolė atliekama vadovaujantis bendraisiais kontrolės principais pagal VMVT direktoriaus 2003 m. gruodžio 22 d įsakymo Nr. B1-976 „Dėl Valstybinės maisto kontrolės principų patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 8-217) nuostatas. Vykdant kontrolę svarbu:
9 Saugoti vartotojų interesus, kad į šalies rinką ir eksportui tiekiamas maistas atitiktų teisės aktais nustatytus saugos, ženklinimo ir kitus privalomuosius reikalavimus;
9 Saugoti, kad į šalies teritoriją nepatektų gyvūnų užkrečiamosios ligos, organizuoti gyvūnų apsaugą nuo užkrečiamųjų ligų ir tokių ligų židinių likvidavimą, užtikrinti gyvūnų gerovę; Vykdyti Lietuvos integraciją į Europos Sąjungą veterinarijos ir maisto srityje; 9 Užtikrinti veterinarinę ir higienos kontrolę visuose maisto tvarkymo etapuose - nuo maistui
skirtų augalų ir gyvūnų auginimo iki maisto tiekimo vartotojams;
9 Įgyvendinti priemones saugančias vartotojus nuo ligų, kurias gali sukelti nesaugaus maisto vartojimas;
Kontrolė atliekama: reguliariai arba kai įtariama, jog yra teisės aktų reikalavimų neatitikimų. Kontrolė vykdoma visais maisto paruošimo, gamybos, įvežimo į Europos Sąjungą, perdirbimo, laikymo, transportavimo, paskirstymo ir prekybos etapais, be išankstinio įspėjimo.
Kontrolė apima šias veiklos rūšis: tikrinimą; mėginių ėmimą ir analizę; personalo higienos tikrinimą; raštiškos medžiagos ir dokumentų tikrinimą; įvairių tikrinimo sistemų, kurias nustatė įmonė, ir pagal jas gautų rezultatų tikrinimą. Jei būtina: vyksta pokalbis su tikrinamos įmonės vadovu ir asmenimis, dirbančiais toje įmonėje; atliekamas įmonėje naudojamų matavimo prietaisų duomenų tikrinimas; atliekamas tikrinimo, atlikto VMVT matavimo prietaisais, rezultatų palyginimas su įmonėje naudojamų prietaisų duomenimis. 2 paveikslėlis. Valstybinė maisto
2 paveikslas
Žaliavos supirkimo vietų kontrolė
Žaliavos kontrolė Perdirbimo įmonės
patvirtinimas
Nuolatinė arba periodinė veterinarijos priežiūra Kritinių kontrolės taškų
kontrolė
Patalpų, įrengimų kontrolė
Personalo kontrolė Transporto kontrolė Sanitarijos graužikų kontrolė Technologinio proceso kontrolė Laboratorinių tyrimų kontrolė Produkto ženklinimo kontrolė Gyvūnų sveikatos kontrolė Valstybinė maisto produktų kontrolė Fermos ir pašarų kontrolė Gyvūnų gerovės užtikrinimo kontrolė Saugus maisto produktas
Kontrolės objektai: darbo vietos, gamybai skirtos patalpos, tarnybinės patalpos, želdiniai, transporto priemonės, mechanizmai bei įranga ir jų naudojimas, žaliavos, sudedamosios dalys, technologinės priemonės ir kitokie produktai, naudojami maisto produktų paruošimui ir gamybai; pusgaminiai; galutiniai produktai; medžiagos ir gaminiai, besiliečiantys su maistu; valymo ir taisymo priemonės, procesai ir pesticidai; maisto produktų gamybos ar perdirbimo procesai; maisto produktų ženklinimas ir jų pateikimo būdas; laikymo būdai.
VMVT pareigūnai gali imti produktų mėginius laboratoriniams tyrimams. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 10 d. nutarimą Nr. 1092 „Dėl laboratorijų, atliekančių valstybinei maisto kontrolei atrinktų bandinių tyrimus “ (Žin., 2002, Nr. 72 – 3040), valstybinei maisto kontrolei atrinktų mėginių laboratorinius tyrimus atlieka VMVT įgaliotos akredituotos laboratorijos. VMVT pareigūnai, nustatę ar įtarę teisės aktų pažeidimų, turi taikyti nustatytas priemones. Šios priemonės turi būti veiksmingos, atitinkančios pažeidimo pavojingumą ir turinčios realų poveikį pažeidėjui. Fiziniai ir juridiniai asmenys turi būti tikrinami vadovaujantis bendraisiais maisto kontrolės principais. VMVT pareigūnai, vykdydami kontrolę, gali susipažinti su fizinių ir juridinių asmenų laikomais dokumentais, gali pasidaryti jiems patikrinimui pateiktų dokumentų kopijas arba nuorašus. VMVT pareigūnai privalo užtikrinti gautos informacijos, kuri sudaro komercinę paslaptį, konfidencialumą, išskyrus Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytus atvejus. Fiziniai ir juridiniai asmenys turi teisę apskųsti VMVT veiksmus Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
VMVT iki kiekvienų metų gegužės 1 d. turi išsiųsti Europos Komisijai visą būtiną informaciją apie praėjusių metų programas, nurodyti kriterijus, taikomus rengiant šias programas; atliktų patikrinimų skaičių ir pobūdį; nustatytų pažeidimų skaičių ir pobūdį.
2.4. VALSTYBINĖ MAISTO KONTROLĖ
Valstybinė maisto kontrolė. Valstybinę maisto kontrolę atlieka įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka Vyriausybės įsteigta maisto kontrolės institucija (priedas 2). Maisto kontrolės institucija tikrina, kad maistas, skirtas tiek vidaus rinkai, tiek eksportui, būtų saugus, teisingai paženklintas, nepažeistų vartotojų interesų ir atitiktų šio įstatymo bei kitų teisės aktų reikalavimus. Kontrolė atliekama laikantis principo, kad maisto sauga žmonių sveikatai yra besąlygiškas prioritetas. Valstybinė maisto kontrolė yra atliekama be išankstinio įspėjimo, reguliariai, pagal iš anksto sudarytas programas (jose numatomas tikrinimų dažnumas ir kontrolės pobūdis), taip pat kilus įtarimui, kad buvo pažeisti šio įstatymo bei kitų teisės aktų reikalavimai. Kontrolei naudojami metodai turi atitikti kontrolės tikslus. Valstybinė maisto kontrolė apima visus maisto tvarkymo
etapus nuo maistui skirtų augalų ir gyvūnų auginimo iki maisto teikimo vartotojams, įskaitant rinką. Maisto kontrolės institucija, atlikdama šio įstatymo bei lydimųjų teisės aktų reikalavimų laikymosi kontrolę, turi teisę:
1) tikrinti maisto tvarkymo vietos higienos būklę ir maisto tvarkymo procesus;
2) tikrinti, kaip asmenys, kurie vykdydami savo pareigas tiesiogiai ar netiesiogiai liečia maistą, laikosi higienos reikalavimų (nepažeidžiant medicinos etikos principų);
3) tikrinti maistą, jo ženklinimą, gaminius, besiliečiančius su maistu, maisto tvarkymui, patalpų bei įrengimų valymui ir taisymui naudojamas priemones, medžiagas bei įrengimus;
4) tikrinti su šio įstatymo ir kitų teisės aktų laikymusi susijusius dokumentus bei maisto tvarkymo vietos savikontrolės sistemos medžiagą;
5) Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka paimti ir tirti šio straipsnio 5 dalies 3 punkte išvardytų objektų bandinius bei šio straipsnio 5 dalies 4 punkte išvardytų dokumentų kopijas ar nuorašus, gauti kitą su šio įstatymo bei kitų teisės aktų laikymusi susijusią informaciją bei lyginti tikrinimo rezultatus su maisto tvarkymo vietoje įrengtų matavimo ir kitokių prietaisų duomenimis.
Nustačius šio įstatymo ar kitų teisės aktų pažeidimus, maisto kontrolės institucija taiko teikimo į rinką ribojimo ir (ar) kitas įstatymų nustatytas priemones. Maisto kontrolės institucija įstatymų, kitų teisės aktų nustatyta tvarka teikia informaciją Nacionalinei vartotojų teisių apsaugos tarybai apie uždraustą pateikti į rinką nesaugų Lietuvos Respublikoje pagamintą ar iš Europos Sąjungos valstybių bei valstybių, su kuriomis sudarytos tai numatančios tarptautinės sutartys, teikiamą maistą, taip pat atlieka kitas su valstybine maisto kontrole susijusias funkcijas. Gamintojai, pardavėjai ir paslaugų teikėjai turi teisę apskųsti maisto kontrolės institucijos veiksmus teismui. Maisto kontrolės institucija privalo užtikrinti iš gamintojų, pardavėjų ar paslaugų teikėjų gautos informacijos, kuri sudaro komercinę paslaptį, konfidencialumą, išskyrus įstatymuose nustatytus atvejus, bei vykdyti kitas įstatymuose bei kituose teisės aktuose nustatytas pareigas.
2.5. VALSTYBINĖS KONTROLĖS PLANO SUDARYMAS
Vilkaviškio rajono valstybinė maisto tarnyba sudarydama metinius planus vadovaujasi kokybės sistemos programa S-1 „Planavimo organizavimas“. Ši programos tikslas nustatyti VMVT veikos planavimo tvarką. VMVT planavimas skirstomas į tris dalis:
9 Daugiametis nacionalinis kontrolė planas(sudaromas 3 metams); 9 Strateginis veiklos planas (sudaromas 3 metams);
9 Detalieji planai (metinis, ketvirtinis, savaitinis planai). Daugiametis nacionalinis kontrolė planas
Lietuvos Respublikos 2007-2009 m. nacionalinis kontrolės planas sudarytas ir pradėtas įgyvendinti nuo 2007 m. sausio 1 d., siekiant įgyvendinti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) NR. 882/20042004 m. balandžio 29 d. dėl valstybinės kontrolės, kuri atliekama siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų, gyvūnų sveikatos ir gerovės.
Daugiamečiai nacionaliniai kontrolės planai apima pašarus ir maistą reglamentuojančius teisės aktus bei gyvūnų sveikatą ir gyvūnų gerovę reglamentuojančius teisės aktus. VMVT yra paskirta atsakinga institucija už šio plano sudarymą. Sudariusi daugiametį nacionalinį kontrolės planą jį pateikia Europos Komisijai. Praėjus kalendoriniams metams VMVT pateikia metinę ataskaitą ir informaciją apie daugiamečių nacionalinių kontrolės planų įgyvendinimą. Šioje ataskaitoje pateikiama per praeitus metus atliktos valstybinės kontrolės ir audito rezultatai, o jei būtina – pirminio kontrolės plano pakeitimai, padarytus atsižvelgiant į šiuos rezultatus. Atsižvelgiant į naujų ES teisės aktų reikalavimus, atitinkamai bus padaromi pakeitimai. Taip pat pasikeitus kontrolės institucijos struktūrai, uždaviniams, funkcijoms, nauji pakeitimai bus įtraukti į daugiametį nacionalinį kontrolės planą.
Strateginis veiklos planas
VMVT veikla organizuojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės aprobuotais viešai paskelbtais strateginiais veiklos planais, rengiamais vadovaujantis Vyriausybės nustatytais prioritetais, Valstybės ilgalaikės raidos strategija, Bendrojo programavimo dokumento nuostatomis bei atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. vasario 07 d. nutarimu Nr. 194 patvirtintą Strateginio planavimo metodiką.
VMVT Finansų ir strateginio planavimo skyrius su paskirtais programų koordinatoriais (toliau – VMVT strateginio planavimo grupė), rengdami VMVT strateginį veiklos planą dvejiems metams į priekį (išplėstinį ir sutrumpintąjį), išanalizuoja ir įvertina aplinką bei išteklius,
suformuluoja misiją ir numato VMVT veiklos tikslus ir jų siekimo būdus. VMVT strateginio planavimo grupė turi numatyti, kaip kuo optimaliau panaudoti turimus ir planuojamus gauti finansinius, materialinius ir darbo išteklius VMVT misijai vykdyti ir užsibrėžtiems tikslams pasiekti. Todėl išplėstiniame VMVT strateginiame veiklos plane atliekama išsami aplinkos, išteklių ir SSGG (stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių) analizė, suformuluojama VMVT misija, nustatomi strateginiai tikslai, parengiamos ir aprašomos VMVT vykdomos programos bei vertinimo kriterijai. Programų koordinatoriai turi prižiūrėti, kaip įgyvendinamos VMVT programos, VMVT direktoriui kasmet atsiskaito už programų vykdymo rezultatus. VMVT direktorius kasmet atsiskaito Vyriausybei apie strateginio veiklos plano vykdymo rezultatus.
VMVT metiniai planai
Metinius VMVT veiklos planus sudaro atitinkamų skyrių vedėjai, pateikia jį VMVT Finansų ir strateginio planavimo skyriui įvertinti finansines galimybes. Jam pritarus pateikiamas planas VMVT direktoriui, supažindinimui ir direktoriui pritarus tvirtinamas (jei nepritariama planui, skyrių vedėjai jį koreguoja). Metiniai planai sudaromi atsižvelgiant į ES ir nacionalinius teisės aktų reikalavimus, paskutiniuosius teisės aktų pakeitimus, praeitų metų VMVT veiklos rezultatus, specialiąsias Vyriausybės užduotis.
Metiniame plane numatoma:
- kaip realizuoti prioritetus iš VMVT strateginio veiklos plano,
- kokie prioritetai dominuos maisto, pašarų, gyvūnų ligų, gyvūnų gerovės srityse įgyvendinant teisės aktus,
- kuriems patikrinimams, laboratoriniams tyrimams bus skiriamas prioritetas, - kokios numatytos priemonės įgyvendinti planą,
- kokiu būdu bus pranešama apie veiklos rezultatus. Metiniai planai:
- Patikrinimų (maisto, pašarų tvarkymo objektų, gyvūnų laikymo vietų)
- Mėginių tyrimų (maisto taršos stebėsenos, patvirtinamųjų mėginių, medžiagų likučių gyvūniniuose produktuose, pašarų taršos stebėsena, užkrečiamųjų ligų stebėsenos)
Metiniai veiklos planai tvirtinami VMVT direktoriaus einamųjų metų pirmąjį ketvirtį, kai tiksliai biudžetiniai asignavimai bus skirti iš valstybės biudžeto.
VMVT, LVVPI, Teritorinių VMVT ketvirtiniai planai
Ketvirtiniai planai neprivalomi, jeigu LVVPI, teritorinėje VMVT metiniuose planuose nurodyta pagal ketvirčius konkrečių maisto tvarkymo subjektų numatomas patikrinti laikas (mėnuo/ketvirtis).
Ketvirčio planuose konkretizuojami trijų kitų mėnesių darbai, susiję su metinio plano vykdymu bei specifinėmis, tikslinėmis užduotimis.
Pasibaigus kiekvienam metų ketvirčiui skyrių vedėjai turi pagal kompetenciją išanalizuoti kaip įgyvendinamas metinis planas. Jeigu planas neįvykdomas ar nepilnai vykdomas, skyriaus vedėjas raštu pateikia neįvykdymo priežastis LVVPI, teritorinės VMVT viršininkui. LVVPI, teritorinės VMVT viršininkas susipažįsta, sprendžia kokius veiksmus taikyti (perkelti plano vykdymą kitam ketvirčiui atlikti, taikyti nuobaudą ir pan.). Esant pateisinamoms objektyvioms priežastims galima neužbaigtus suplanuotus darbus numatyti kitame ketvirtyje.
VMVT, LVVPI, teritorinių VMVT savaitės planai
Kiekvienos savaitės atitinkamą dieną, rekomenduojama pirmadienį, VMVT, LVVPI, teritorinėse VMVT organizuojami savaitiniai (gamybiniai) pasitarimai, kuriuose aptariami praeitos savaitės darbai bei numatomos būsimos savaitės vykdytinos užduotys ir darbai. Visa planuojama veikla turi būti susijusi su metinio plano vykdymu ar kitų aktualių reikalavimų, VMVT direktoriaus įsakymų vykdymu. Kiekvienas savaitinis (gamybinis) pasitarimas protokoluojamas ir pasirašomas atitinkamos įstaigos vadovo ar jį pavaduojančio darbuotojo ir sekretoriaus.
Maisto valstybinės kontrolės prioritetai 2007-2009 m.
Įgyvendinti Reglamento (EB) Nr. 852/2004 dėl maisto produktų higienos, EK rekomendacijų nuostatas:
9 ir toliau skatinti negyvūninio maisto tvarkymo subjektus diegti RVASVT principais pagrįstas savikontrolės sistemas, vykdyti efektyvią jų funkcionavimo kontrolę;
9 siekiant užtikrinti negyvūninio maisto saugą bei vykdyti ūmių infekcinių žarnyno susirgimų protrūkių prevenciją - kiekvienais metais patikrinti visus padidintos rizikos negyvūninio maisto tvarkymo subjektus nustatytu dažnumu;
9 analizuoti protrūkių priežastis, keistis informacija su maisto verslo atstovais, SAM institucijomis;
9 numatyti viešojo maitinimo paslaugų kokybės tikslinius tikrinimus (tarp jų -patikrinti ir apibendrinti visų Rytų šalių virtuvių teikiamų paslaugų kokybę);
9 saugoti ir ginti pažeistas vartotojų teises maisto ir su maistu susijusių paslaugų teikimo srityje; užtikrinti operatyvų skundų nagrinėjimą ir pareiškėjų informavimą;
9 vykdyti iš trečiųjų šalių importuojamų maisto produktų (sojų, kukurūzų, rapsų, medvilnės ir kt.) siuntų laboratorinius tyrimus dėl genetinės modifikacijos nustatymo; 9 užtikrinti kontrolę maisto papildų, ženklinimo atitiktį Lietuvos higienos normos HN
17:2003 „Maisto papildai“ nuostatoms;
9 vykdyti pesticidų (kūdikių maiste ir ekologiškuose maisto produktuose) bei furanų, akrilamidų, mikotoksinų maisto produktuose kontrolę;
9 atlikti tikrinimus alaus gamybos įmonėse, kurios neturi alaus kokybės tyrimo laboratorijų, įvertinant alaus gamybos technologijas, alaus kokybės tyrimų atlikimą, atitiktį patvirtinančių dokumentų išdavimą, gamybos ir apskaitos žurnalų pildymą, atsekamumą;
9 dažniau atlikti tikrinimus (biudžetinių įstaigų, žemės ūkio bendrovių, fizinių asmenų ir kt.) eksploatuojamuose geriamojo vandens tiekimo subjektuose, tirti daugiau valstybinių mėginių geriamojo vandens saugos rodikliams nustatyti ir t.t.
2.6. KONTROLĖS ORGANIZAVIMAS
Gyvūninio maisto įmonių bei negyvūninių maisto produktų gamybos ir rinkos kontrolė skirstoma į šias rūšis:
1. Planinė; 2. Neplaninė.
Planinė kontrolė. Pagrindinės veiklos kryptys ir laboratorinių tyrimų apimtys išdėstomos metiniame, ketvirtiniame ir savaitiniame plane. Rinkos priežiūros skyriaus metinį ir ketvirtinį planą tvirtina rajono ar miesto VMVT viršininkas. Gyvūninio maisto subjektų ir skerdyklų kontrolės plane nurodoma, kurį mėnesį atitinkamame punkte bus atliekama valstybinė veterinarinė kontrolė, kada – RVASVT sistemos auditas. Negyvūninio maisto subjektų kontrolės plane nurodoma, kurį ketvirtį bus atliekama valstybinė maisto kontrolė, RVASVT auditas ir kuriame subjekte numatoma paimti stebėsenos ar patvirtinamuosius tikslinius maisto produktų mėginius. Maisto tvarkymo įmonės tikrinamos , vadovaujantis patikrinimo klausimynais (VMVT l.e. direktoriaus pareigas 2001-08-22 d. įsakymas Nr. 349). Priklausomai nuo RVASVT sistemų diegimo ir jų veikimo, maisto tvarkymo įmonių specifikos, jų higieninės būklės, nuo infekcinių ligų, plintančių per maistą epidemiologinės situacijos bei gaunamų gyventojų skundų, įmonių patikrinimo dažnis gali būti keičiamas, tačiau ne rečiau kaip vieną kartą per metus.
Neplaninė kontrolė. Neplaninė kontrolė organizuojama pagal:
9 Gyventojų skundus (LR Vyriausybės 2000-06-12 d. nutarimas Nr. 681 „Dėl piliečių ir kitų asmenų prašymų, pareiškimų, pasiūlymų ir skundų nagrinėjimo institucijose, kurios nėra viešojo administravimo subjektai, tvarkos patvirtinimo“, VMVT direktoriaus 2000-06-29 d. įsakymas Nr. 196 „Piliečių ir kitų asmenų aptarnavimo VMVT taisyklių įgyvendinimo laikinoj tvarka“;
9 Kitų institucijų pavedimus;
9 Epidemiologinius parodymus (įtarus infekcinį susirgimą ar esant apsinuodijimui maistu (Sveikatos apsaugos ministro 2004-11-09 d. įsakymas Nr. V-772 „Maisto tvarkymo įmonėse kilusių per maistą plintančių užkrečiamųjų ligų protrūkių tyrimo taisyklės“).
Teminiai patikrinimai – tai vienos rūšies maisto tvarkymo įmonių patikrinimai šalyje: šviežių vaisių ir daržovių, geriamojo vandens, vaisvandenių gamyba, gydymo įstaigų, ikimokyklinių įstaigų. Kasmet keičiasi patikrinimo objektai, priklausomai nuo praėjusio patikrinimo, laboratorinių tyrimų ir maisto tvarkymo įmonių patikrinimo gautų rezultatų bei vartotojų skundų. Negyvūninių maisto produktų gamybos ir rinkos kontrolės objektai pateikiami paveikslėlyje 3.
3 paveikslas
PREKYBOS ĮMONĖS
GAMYBOS ĮMONĖS TRANSPORTO
PRIEMONĖS MAITINIMO ĮMONĖS Didmeninės prekybos Prekybos įmonės neprekiaujančios greitai gendančiais maisto produktais Prekybos įmonės prekiaujančios greitai gendančiais maisto produktais
Lauko prekybos taškai
Duonos ir miltinės konditerijos gaminių Vaisių ir daržovių perdirbimo Alkoholinių gėrimų Nealkoholinių gėrimų Kitos Malybos produktų Šokolado ir cukrinės konditerijos Prieskonių Alaus Aliejaus Kavinės, restoranai, barai ir Valgyklos Mokyklos Ligoninės Ikimokyklinės įstaigos Socialinės rūpybos ir globos įstaigos MAISTO TVARKYMO ĮMONĖS
2.7. VALSTYBINĖS MAISTO SAUGOS KONTROLĖS REGLAMENTAI
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos veiklos uždavinys užtikrinti maisto saugos ir kokybės kontrolę visose maisto tvarkymo subjektuose. Pagrindiniai maisto kontrolės veiklą reglamentuojantys dokumentai yra:
9 Lietuvos Respublikos maisto įstatymas (Žin., 2000, Nr. 32-893; 2002, Nr. 64-2574). Įstatymo paskirtis yra nustatyti teikiamo į rinką maisto bei jo tvarkymo reikalavimus, nustatyti valstybės institucijų bei visuomeninių vartotojų teisių gynimo organizacijų kompetenciją užtikrinant maisto saugą, taip pat reglamentuoja maisto gamintojų, paslaugų teikėjų bei pardavėjų pareigas ir atsakomybę.
9 Lietuvos respublikos produktų saugos įstatymo pakeitimo įstatymas / (Žin., 2001, Nr. 64-2324, 2004, Nr. 25-757). Įstatymo paskirtis yra nustatyti valstybinio produktų saugos reguliavimo bei jų valstybinės saugos ekspertizės, produktų saugos valstybinės ir visuomeninės kontrolės pagrindus, nustatyti informaciją apie nesaugius produktus teikimo ir perdavimo tvarką, nustatyti gamintojų, platintojų ir paslaugų teikėjų pareigas bei atsakomybę už nesaugių produktų pateikimą į Lietuvos respublikos rinką.
9 Lietuvos Respublikos vartotojų teisių gynimo įstatymo pakeitimo įstatymas /1 (Žin., 2000 Nr. 85-2581, 2003 Nr. 54-2372, 2004 nr. 49-1590, 2004 Nr. 72-2496). Įstatymas nustato vartotojų teises. Reglamentuoja vartotojų ir prekių pardavėjų, gamintojų bei paslaugų teikėjų santykius, kurių nereglamentuoja kiti įstatymai.
9 Lietuvos Respublikos geriamoj vandens įstatymas (Žin., 2001, Nr. 64-2327). Įstatymas nustato į rinką tiekiamo , maisto įmonėse naudojamo geriamojo vandens saugos ir kokybės užtikrinimo sąlygas, reglamentuoja pagrindines valstybės, savivaldybės institucijų, vandens tiekėjų ir vandens vartotojų funkcijas ir santykius, susijusius su geriamojo vandens gavyba, tiekimu, naudojimu, individualiu apsirūpinimu juo bei geriamojo vandens saugos ir kokybės kontrolę.
9 Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 178/2002 – Maisto įstatymas. Šis įstatymas įgyvendina Baltosios knygos pagrindinius principus, kuriais siekiama užtikrinti žmonių sveikatos ir vartotojų interesų apsaugą maisto atžvilgiu, taip pat nustato bendruosius principus ir atsakomybę.
VMVT veterinarijos sanitarijos ir rinkos priežiūros skyriaus funkcijos:
9 Konsultuoti maisto tvarkytojus apie maisto saugos teisės aktus bei juose numatytus reikalavimus;
9 Kaupti ir analizuoti informaciją apie maisto saugos teisės aktų pažeidimus, jų priežastis, duoti privalomuosius nurodymus higienos normų vykdymui;
9 Analizuoti atliekamų veiksmų efektyvumą, vertinti rodiklių dinamiką, teikti siūlymus kitoms institucijoms;
9 Nustačius teisės aktų pažeidimus, taikyti teikiamo į rinką maisto ribojimo ir kitas įstatymais nustatytas priemones;
9 Nustatyta tvarka informuoti VMVT apie maisto saugą, nesaugiam maistui taikomas rinkos ribojimo priemones, su nesaugaus maisto vartojimu susijusių ligų židinių grėsmę ir atsiradimą, maisto objektų higienos būklę, uždraustą tiekti į rinką ar išimtą iš rinkos nesaugų maistą;
9 Nustatyta tvarka informuoti vartotojus, žiniasklaidą ir kitas institucijas skyriaus kompetencijos klausimais.
2.8. VALSTYBINĖ PREVENCINĖ MAISTO SAUGOS KONTROLĖ 2.8.1. KOKYBĖS UŽTIKRINIMO SISTEMOS
Kokybės sistemos apima organizacinę struktūrą, atsakomybę, procedūras ir resursus, kurie reikalingi visapusiškos kokybės vadybos diegimui. Kokybės sistemos yra skirtos užtikrinti, kad visi veiksniai, turintys įtakos produkto kokybei, būtų valdomi, o toks valdymas yra nukreiptas kokybės defektų sumažinimui, pašalinimui ir, kas svarbiausia, jų prevencijai. Viena iš plačiausiai pasaulyje taikomų sistemų, skirtų užtikrinti maisto saugumui, yra rizikos veiksnių analizės, svarbių valdymo taškų sistema (RVASVT). RVASVT kokybės sistemos rėmuose nurodo metodus, kurių pagalba užtikrinamas gaminamo maisto saugumas.
RVASVT pirmiausiai buvo sukurtos ir pritaikytos naudoti chemijos pramonėje ir tapo susietos su maisto gamyba tik tada, kai JAV kosminės programos metu buvo pradėta ieškoti maisto gamybos būdų, kurie galėtų užtikrinti, kad kosmonautų maiste absoliučiai nebūtų jokių rizikos veiksnių, kaip pavyzdžiui patogeninių mikroorganizmų.
RVASVT sistemos diegimą reglamentuojantys normatyviniai dokumentai: 9 ES direktyva 93/43/EEC
9 ES Tarybos nutarimas 94/371/EEC 9 ES direktyva 96/3/EEC
Maisto nekenksmingumo praktinė sėkmė priklauso nuo Geros higienos taisyklių (GHT), Geros gamybos taisyklių (GGT) bei RVASVT. GHT nurodo bendrąsias higienos priemones kurios turi būti taikomos įmonėje ir kurios būtina sąlyga kitų kokybės sistemų, tame tarpe RVASVT taikymui. Bendrieji GHT reikalavimai yra nukreipti į šiuos aspektus:
9 higieniškas maisto gamybos patalpų projektavimas ir statyba; 9 higieniškas įrengimų projektavimas, konstrukcija ir eksploatacija; 9 valymo ir dezinfekcijos procedūros;
9 bendrosios maisto higienos ir saugumo taisyklės.
GGT - tai pagrindiniai principai, procedūros ir priemonės, skirtos sukurti tinkamai aplinkai priimtinos kokybės produktų gamybai. GGT kodeksai ir juose nurodyti higienos reikalavimai yra ta riba, nuo kurios pradedama higieniškų maisto produktų gamyba. Šių reikalavimų visada reikia laikytis, jie turi būti įforminami dokumentais.
Maisto tvarkymo subjektai savanoriškai gali pasirinkti vieną iš dviejų savikontrolės sistemos diegimo variantą: Geros higienos praktikos (GHP) taisyklių įgyvendinimą ar Rizikos veiksnių analizės ir svarbiųjų valdymo taškų (RVASVT) sistemą.
GHP taisyklių diegimo variantas yra paprastesnis, orientuotas į smulkiąsias ir vidutines maisto tvarkymo įmones. Gera higienos praktika kontroliuoja maisto grandinę nuo pirminės gamybos iki galutinio suvartojimo. GHP taisyklės yra paruoštos atskirai kiekvienai maisto tvarkymo subjektų grupei. Tačiau jos nėra individualizuotos ir jas įgyvendinant gali likti „nepaliestas“ koks nors svarbus valdymo taškas konkrečioje įmonėje.
RVASVT sistema yra individuali kiekvienai įmonei, ji gali būti diegiama bet kurio maisto gamybos proceso valdymui. Ši sistema yra aukštesnės pakopos nei GHP. RVASVT sistema suteikia didesnes galimybes laikytis tarptautinių standartų bei išplėsti rinką ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse. Įdiegta RVASVT sistema – tai pagrindinis žingsnis į kokybės vadybos sistemos, atitinkančios ISO 22001 reikalavimus, kūrimą. Įdiegta RVASVT sistema yra įrodymas, kad įmonė siekia, jog maksimaliai būtų užtikrinta maisto sauga. Kiekvienam darbuotojui būtina išaiškinti, kaip savikontrolės sistema jiems padės ir palaipsniui palengvins darbą. Tik tada įmonės veikla bus efektyvi ir jūs galėsite sistemingai valdyti maisto saugos rizikos veiksnius, kai kiekvienas įmonės darbuotojas supras šios sistemos svarbą ir ja vadovausis.
Kodėl naudinga įmonėse įdiegti savikontrolės sistemas?
9 Parodysite verslo partneriams, kad jums svarbu tiekti saugius maisto produktus, atitinkančius rinkos poreikius.
9 Esant vartotojo nusiskundimui, yra galimybė įrodyti, kad produktas pagamintas ir realizuotas saugiai visuose maisto grandinės etapuose.
9 Apsauga nuo galimybės nesaugiam produktui patekti į rinką.
9 Dėl nesugebėjimo valdyti maisto saugos rizikos veiksnių įmonė gali patirti didelių nuostolių. 9 Sumažėja išlaidos kontroliuojant gamybos procesą, nes kontrolė sutelkta į tuos gamybos
etapus, kurie turi didžiausią įtaką maisto produktų saugai.
2.8.2. EKSTREMALIŲ SITUACIJŲ PROGRAMA
Ekstremalių situacijų programa tai:
9 Ekstremalių situacijų priežasčių šalinimo programos vykdymas;
9 Ūmių žarnyno infekcinių susirgimų ir apsinuodijimų maistu priežasčių išaiškinimo ir ištyrimo principinė schema;
9 Kontrolės centro sudėtis;
9 Kontrolės centro skubios veiklos, įtarus ar nustačius žmonių apsinuodijimus maistu arba gavus informacijos apie nesaugių maisto produktų tiekimą į rinką, instrukcija;
9 Skubaus iškvietimo schema;
9 Informacijos apie žmonių apsinuodijimus maistu arba nesaugių produktų tiekimą į rinką perdavimo schema;
9 Veiksmai dėl nesaugių produktų; 9 Kriterijai produktams atšaukti
9 LR įstatymai , reglamentuojantys reagavimo į pavojus sistemą, kiti teisės aktai, reglamentuojantys greitojo reagavimo į pavojus sistemą.
Ekstremalių situacijų priežasčių šalinimo programos tikslas lokalizuoti ir likviduoti žmonių užkrečiamųjų ligų protrūkius, išplitusius per maisto produktus arba vandenį, užterštus patogeniniais mikroorganizmais ar dėl maisto tvarkymo įmonės veiklos. Identifikuoti protrūkių kilimo priežastis, išaiškinti kaltininkus ir vykdyti LR SAM ir VMVT 2001-02-08 įsakymą Nr. 89/69 „Dėl keitimosi informacija apie užkrečiamąsias ligas“.
Siekdami lokalizuoti ir likviduoti grupinius žmonių ūmių žarnyno užkrečiamųjų ligų židinius būtina:
1. Sudaryti vadovaujančią – koordinacinę darbo grupę;
2. Darbo grupei pavesti parengti informaciją apie žmonių grupinius ūmių žarnyno užkrečiamųjų ligų ir apsinuodijimo maistu atvejus bei protrūkius perdavimo schemą;
3. Visuomenės sveikatos centro specialistai ligos židinyje organizuoja kontaktinių asmenų izoliavimą ir jų mikrobiologinį ištyrimą, ima maistą (maisto likučius ir patiekalų), vandens mėginius bei plovinius mikrobiologiniams ir cheminiam tyrimui;
4. Atlieka maisto tvarkymo įmonės vizualinę bei dokumentinę kontrolę, RVASVT sistemos parengimą ir diegimą;
5. Atlikus objekto epidemiologinį ir higieninį įvertinimą, taikyti būtinus apribojimus dėl tolesnės objekto veiklos;
6. Likvidavus židinį ir turint laboratorinius tyrimų rezultatus, pasikeisti tarp minėtų institucijų židinį sukėlusių priežasčių tyrimų duomenimis.
4 paveikslas
VALSTYBINĖS MAISTO IR VETERINARIJOS TARNYBOS VEIKSMAI DĖL NESAUGIŲ PRODUKTŲ
Sprendimai laikinai, kol bus atliktas tyrimas, uždrausti teikti, siūlyti teikti į rinką ir
demonstruoti produktą Sprendimas uždrausti teikti
produktą į rinką ir įpareigoti gamintoją, platintoją, paslaugos teikėją
padaryti produktą nekenksmingą ar jį
sunaikinti
Sprendimas sustabdyti produkto pateikimą į rinką, kol bus pašalinti nustatyti neatitikimai Sprendimas leisti tęsti produkto
teikimą į rinką, jeigu produktas saugus
Sprendimas pašalinti iš rinkos nesaugų produktą Miesto ar rajono
valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba
Nesaugaus produkto paėmimas iš rinkos. Pagal LR Produktų saugos įstatymo 17 str., LR Vyriausybės 20002-04-02 d. nutarimą Nr. 439 ir VMVT direktoriaus 2002-06-04 d. įsakymu Nr. 255, kaip rinkos ribojimo priemonė yra numatytas nesaugaus produkto pašalinimas iš rinkos. Tai kontrolės sprendimu privalo padaryti gamintojas ar platintojas. Jeigu neįmanom greitai nustatyti, kontrolės institucijos privalo pačios pašalinti iš rinkos nesaugų produktą.
5 paveikslas. Nesaugaus produkto paėmimas iš rinkos.
Rašomas patvirtintos formos sprendimas
Sprendimas laikinai uždrausti teikti į rinką, demonstruoti produktą Sprendimas dėl nesaugaus produkto Sprendimas „Dėl draudimo statyti, rekonstruoti maisto tvarkymo įmonę, sustabdyti ar uždrausti tvarkyti maistą“ pagal VMVT direktoriaus
2006-06-01 d. įsakymą Nr. B1-367
3. VILKAVIŠKIO RAJONO VMVT 2005-2007 METŲ VALSTYBINĖS
KONTROLĖS ANALIZĖ.
3.1. TYRIMO INFORMACIJOS RINKIMO IR ANALIZĖS METODAI
Magistro darbe buvo statistiškai analizuojami Vilkaviškio rajono 2005-2007 metais atliktų maisto tvarkymo įmonių valstybinės kontrolės duomenys. Darbe surinkti duomenys apie 2005-2007 metais rajono Vilkaviškio VMVT atliktus negyvūninės kilmės maisto gamybos ir rinkos įmonių patikrinimus, patikrinimų metu nustatytus pažeidimus, jų struktūrą ir dažnumą. Patikrinimų statistiniai duomenys buvo atrenkami ir grupuojami pagal metus, įmonių pobūdį, pažeidimų grupes.
Darbo eigoje siekėme laikytis tokių tyrimo etapų: 1. Duomenų organizavimo ir įvedimo į kompiuterį;
2. Duomenų sąrašo filtravimo;
3. Tam tikrų statistinių funkcijų ir duomenų analizės uždavinių taikymo; 4. Grafinės duomenų analizės;
5. Rezultatų pateikimo diagramose ar lentelėse; 6. Rezultatų palyginimo ir apibendrinimo; 7. Išvadų formulavimo.
3.2. NEGYVŪNINIO MAISTO TVARKYMO SUBJEKTŲ SKAIČIUS
Vilkaviškio rajono VMVT maisto skyriaus duomenimis 2007 m. Vilkaviškio rajone buvo 243 negyvūninės kilmės maisto gamybos ir rinkos įmonės, viena viešojo vandens tiekimo įmonė, 57 vandenvietės, 7 pavieniai gręžtiniai šuliniai, kurių vanduo naudojamas, tiekiamam į rinką maistui tvarkyti. 2007 m. viso negyvūninio maisto tvarkymo įmonių buvo 308. (7 paveikslėlis).
Per metus kontroliuojamų objektų skaičius Vilkaviškio rajone padidėjo 28 (4,9 proc.) (4 priedas). Lentelėje pateikiama 2005-2007 metų palyginamoji analizė negyvūninio maisto tvarkymo subjektų skaičiaus, išskirstytą į viešojo maitinimo, prekybos bei gamybos rūšis. Gamybos įmonių skaičius 2007 m. padidėjo 1. Viešojo maitinimo įmonėse 2005-2007 metų vyko svyravimai. 2005 metais viešojo maitinimo įmonių buvo 64, tačiau 2006 metais jų padidėjo net 8, o jau 2007 metais buvo 3 įmonėmis mažiau negu 2006 metais. Prekybos įmonių skaičius ženkliai augo nuo 2005 iki 2007 metų jų padidėjo 23 įmonėmis.
Grafiškai maisto tvarkymo įmonių augimą galime pamatyti 1 diagramoje. 2006 metais maisto tvarkymo įmonių buvo 12 įmonių daugiau negu 2005 m., o tuo tarpu 2007 metais maisto
tvarkymo įmonių buvo 16 daugiau palyginant su 2006 m., nuo 2005 iki 2007 metų Vilkaviškio rajone padaugėjo 28 įmonėmis. Diagramoje įmonės suskirstytos pagal veikos rūšis. (6 paveikslėlis) 6 paveikslas Objektų skaičius 12 64 11 72 243 12 231 162 69 203 139 215 216 227 144 0 50 100 150 200 250 300 1 2 3 4 5 2005 m. 2006 m. 2007 m.
Objektų skaičius viso Negyvūninio maisto
gamybos įmonėse Rinkos įmonėse Prekybos įmonėse Viešojo įmonėse maitinimo 2005 2006 2007 2005 2006 2007 2005 2006 2007 2005 2006 2007 2005 2006 200
7 paveikslas
MAISTO TVARKYMO ĮMONĖS 308
VIEŠOJO MAITINIMO ĮMONĖS 69 PREKYBOS ĮMONĖS 162
GAMYBOS ĮMONĖS
KAVINĖS.RESTORANAI, 12 Barai ir Valgyklos 28
Mažmeninės prekybos 162 SEZONINĖS ĮMONĖS 1
Prekybiniai kioskai 14 Duonos,pyrago kepinių Miltinės konditerijos
gamyba 3 kepinių gamyba 4
MOKYKLOS 22 Vaisių,uogų,daržovių Sėmenų aliejaus 1
Vaistinės 20 perdirbimas 2 LIGONINĖS 1
IKIMOKYKLINĖS
Išvežiojamoji prekyba 5 Nealkoholinių gėrimų 1 Vandens tiekimo ĮSTAIGOS 13
65
SOCIALINĖS RŪPYBOS IR GLOBOS ĮSTAIGOS 4
3.3. MAISTO TVARKYMO SUBJEKTŲ SUSKIRSTYMAS PAGAL RIZIKĄ
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos veiklos uždavinys užtikrinti maisto saugos ir kokybės kontrolę visose maisto tvarkymo subjektuose. Negyvūninės kilmės maisto tvarkymo subjektų kontrolė atliekama vadovaujantis Lietuvos Respublikos VMVT direktoriaus įsakymais patvirtintomis programomis, paruoštomis visiems negyvūninės kilmės maisto tvarkymo subjektams atskirai, įvertinant maisto tvarkymo subjektus pagal veiklos pobūdį, kuriais remiantis numatomas maisto tvarkymo subjektų kontrolės dažnumas, atliekami pakartotiniai patikrinimai, atsižvelgiant į kylančią riziką, jeigu pirminio tikrinimo metu nustatyta grubių pažeidimų, neparuošta įmonių trūkumų pašalinimo programa., nefunkcionuoja savikontrolės sistema.
Tarnyba maisto tvarkymo įmones yra suskirsčiusi į 3 rizikos grupes: padidintos, vidutinės ir mažos rizikos. Skirstant įmones į šias grupes, buvo atsižvelgiama į gaminamo maisto pobūdį, taršos galimybes, maistą vartojančių asmenų grupes, taip pat į įmonių būklę. Pavyzdžiui, padidintos rizikos grupei priskiriamos mėsos, pieno, žuvų gamybos įmonės, kulinarijos cechai, vaikų, ligonių, socialinės globos maitinimo įstaigos, taip pat turgūs. Planiniai patikrinimai šiuose objektuose atliekami 2 - 3 kartus per metus. Vidutinės rizikos grupei priskiriamos konditerijos, nealkoholinių gėrimų, kitos maisto gamybos įmonės, restoranai. Juose kontrolė atliekama 1 - 2 kartus per metus. Mažos rizikos grupei priskiriamos parduotuvės, barai, kioskai ir kt. – jie tikrinami 1 kartą per metus arba per du metus vieną kartą.
Subjektų, pagal rizikos grupes patikrinimų analizę žr. 1-3 lentelėse. 1 lentelė
PADIDINTOS RIZIKOS KONTROLĖS ĮMONIŲ PATIKRINIMŲ ANALIZĖ
PADIDINTOS RIZIKOS KONTROLĖ Kreminė kond. Miltinė konditerija
Ikimokyklinių Soc.Globos Kulinarija
1 2 3 4 5 6 ĮMONIŲ SKAIČIUS 2 2 13 4 - PRIKLAUSĖ PATIKRINTI PAGAL PLANĄ 4 2 26 6 - ATLIKTA PLANINIŲ PATIKRINIMŲ 4 2 26 7 - NEPLANINIŲ: - - - 1 - PAGAL PRAŠYMĄ - - - 1 - PAGAL SKUNDĄ - - - TIKSLINIAI - - - KITI - - -
VISO ATLIKTA PATIKRINIMŲ 4 2 26 7 -
SU PAŽEIDIMAIS 2 2 14 2 -
TAIKYTOS ADM.POVEIKIO
Iš pateiktų duomenų lentelėje, matyti kad padidintos rizikos grupei 2007 metais buvo priskirtos 38 negyvūninio maisto tvarkymo įmonės. Kontrolės planas įvykdytas 100 proc. , tačiau vienas neplaninis patikrinimas buvo atliktas pagal prašymą. Taigi per 2007metus buvo atlikta 20 patikrinimų daugiau, kadangi buvo nustatyti pažeidimai. Taikytos administracinio poveikio priemonės: 2 atvejai po 50 lt.
2 lentelė
VIDUTINĖS RIZIKOS KONTROLĖS ĮMONIŲ PATIKRINIMŲ ANALIZĖ
VIDUTINĖS RIZIKOS KONTROLĖ Nealkoholinių gėrimų Bendrojo lavinimo mokyklos Asmens sveikatos priežiūros įstaigų maisto tv. sk. 1 2 3 4 ĮMONIŲ SKAIČIUS 1 22 1
PRIKLAUSĖ PATIKRINTI PAGAL PLANĄ 1 22 1
ATLIKTA PLANINIŲ PATIKRINIMŲ 1 22 1
NEPLANINIŲ: 1 3 -
PAGAL PRAŠYMĄ 1 - -
PAGAL SKUNDĄ - - -
TIKSLINIAI - - -
KITI - 3 -
VISO ATLIKTA PATIKRINIMŲ 2 25 1
SU PAŽEIDIMAIS 1 19 1
TAIKYTOS ADM.POVEIKIO PRIEMONĖS - 2 (150 lt) -
Vidutinės rizikos grupei 2007 metais buvo priskirta 27 negyvūninio maisto tvarkymo įmonės. Šios rizikos įmonių patikrinimas atliktas 100 proc. pagal planą. Bet 2007 metais buvo atliktas 1 neplaninis patikrinimas pagal prašymą. Pagal 2 lentelėje pateiktus duomenis matome, kad viso atlikta patikrinimų su pažeidimais 47, taigi 20 patikrinimų atlikta pakartotinai nustačius pažeidimus. Vidutinės rizikos įmonių patikrinimo metu buvo taikyta 2 administracinio poveikio priemonės ,t.y. piniginės baudos (2 atvejai 100 lt ir 50 lt.).
3 lentelė
MAŽOS RIZIKOS KONTROLĖS ĮMONIŲ PATIKRINIMŲ ANALIZĖ
MAŽOS RIZIKOS KONTROLĖ Vaisių, uogų daržovi ų, Auga linio alieja us Duonos , pyrago gaminių Geriamojo vandens tiekimo Mažmen inė prekyba t. sk. vaisti nės t.sk. prekybiniai kioskai Restoranai, kavinės, valgyklos, sezoninės 1 2 3 4 5 6 7 8 9 ĮMONIŲ SKAIČIUS 3 1 3 65 162 20 14 29 PRIKLAUSĖ PATIKRINTI PAGAL PLANĄ 3 1 3 62 144 - 14 29 ATLIKTA PLANINIŲ PATIKRINIMŲ 3 1 3 62 144 - 14 29 NEPLANINIŲ: 3 - 2 3 57 21 2 13 PAGAL PRAŠYMĄ 2 - - 2 26 20 2 4 PAGAL SKUNDĄ - - - - 9 1 - 1 TIKSLINIAI - - - 1 4 - - - KITI 1 - 2 - 18 - - 8 VISO ATLIKTA PATIKRINIMŲ 6 1 5 65 201 21 16 42 SU PAŽEIDIMAIS 1 1 4 50 11 - 4 27 TAIKYTOS ADM.POVEIKIO PRIEMONĖS - - - - 14 (1110 Lt) - - 7 (510)
Mažos rizikos grupei 2007 metais buvo priskirta 256 negyvūninio maisto tvarkymo įmonės. Šios rizikos įmonių patikrinimas atliktas 100 proc. pagal planą. Bet 2007 metais buvo atliktas 101 neplaninis patikrinimas, pagal prašymą – 56, pagal skundą – 11, tiksliniai – 5, ir kita - 29. Pagal 3 lentelėje pateiktus duomenis matome, kad viso atlikta patikrinimų su pažeidimais 357, taigi 98 patikrinimai atlikti pakartotinai nustačius pažeidimus. Mažos rizikos įmonių patikrinimo metu buvo taikyta 21 administracinio poveikio priemonės, t.y. piniginės baudos kurių suma sudarė 61620 lt.
Visose negyvūninio maisto gamybos ir rinkos įmonėse diegiama savikontrolės sistema (8 paveikslėlis) :
9 pagal GHP taisykles diegiama 42 įmonėje(17,3%) 9 pagal GHP taisykles įdiegta 165 įmonėse(67,9%) 9 pagal RVASVT sistemą diegiama 3 įmonėse(1,3%) 9 pagal RVASVT įdiegta 3 įmonėse(1,2%)
8 paveikslas
Savikontrolės sistemos diegimas negyvūninio maisto gamybos ir rinkos įmonėse 2007 m.
67,9 % Įdiegta GHP 1,3 % Diegiama RVSVT 17,3 % Diegiama GHP 1,2 % %diegta RVASVT
Negyvūninio maisto gamybos įmonėse savikontrolės sistema diegiama (9 paveikslėlis): 9 pagal GHP taisykles diegiama 2 įmonėje (16,7%)
9 pagal GHP taisykles įdiegta 9 įmonėse ( 75%) 9 pagal RVASVT sistemą įdiegta 1 įmonėje (8,3% ) 9 paveikslas
Savikontrolės sistemos diegimas negyvūninio maisto gamybos įmonėse 2007 m.
75 % Įdiegta GHP 8,3 % Įdiegta
RVSVT 16,7 % Diegiama GHP
Prekybos įmonėse savikontrolės sistema diegiama (10 paveikslėlis): 9 pagal GHP taisykles diegiama 29 įmonėse (17,8% )
9 pagal GHP įdiegta 98 įmonėje ( 60,5% )
9 pagal RVASVT sistemą diegiama 3 įmonėse ( 1,9% ) 9 pagal RVASVT sistemą įdiegta 2 įmonėse ( 1,2% ) 9 nereikalaujama -30 (18,5%)
