GLIKEMIJOS KONTROLĖS REIKŠMĖ PACIENTŲ, SERGANČIŲ 2 TIPO CUKRINIU DIABETU, LIGOS PRIEŽIŪRAI

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

SLAUGOS FAKULTETAS SLAUGOS IR RŪPYBOS KATEDRA

VILMA PUSKUNIGYTĖ

GLIKEMIJOS KONTROLĖS REIKŠMĖ PACIENTŲ,

SERGANČIŲ 2 TIPO CUKRINIU DIABETU, LIGOS

PRIEŽIŪRAI

Magistro studijų programos „Išplėstinė slaugos praktika“ (valst. kodas 6211GX008) baigiamasis darbas

Darbo vadovė

Doc. dr. Auksė Domeikienė

TURINYS

1.1 Cukrinis diabetas: samprata, klasifikacija ir patogenezė ... 13

1.2 Cukrinio diabeto klinika, diagnostika ... 14

1.3 Cukrinio diabeto paplitimas Lietuvoje ir pasaulyje ... 14

1.4 Cukrinio diabeto komplikacijos ... 16

1.5 Sergančių cukriniu diabetu gyvenimo kokybė ... 18

1.6 Sergančių cukriniu diabetu savikontrolė ir savipriežiūra... 20

1.7 Glikemijos kontrolės svarba ... 21

1.8 Sergančių 2 tipo cukriniu diabetu, pasitenkinimas gydymu ... 23

1.9 Sergančių cukriniu diabetu gyvensenos įpročiai ... 25

2. TYRIMO ORGANIZAVIMAS IR METODIKA ... 28

2.1 Tyrimo organizavimas ... 28

2.2. Tyrimo etika ... 28

2.3 Tiriamųjų atranka ... 29

2.4 Tyrimo metodika ... 29

2.5 Tyrimo klausimynas ... 30

2.6 Statistinės duomenų analizės metodai ... 31

3. REZULTATAI ... 32

3.1 Sergančiųjų cukriniu diabetu sociodemografiniai duomenys ... 32

3.2 Sergančiųjų cukriniu diabetu sveikatos ir gyvensenos įpročių duomenys ... 33

3.3 Sergančiųjų 2 tipo cukriniu diabetu pasitenkinimo gydymu vertinimas ir sociodemografiniai bei ligos veiksniai susiję su tiriamųjų gydymo pasitenkinimu ... 37

3.4 Bendro DTSQ pasitenkinimo cukrinio diabeto gydymo balo sąsajos su sociodemografinėm, sveikatos ir gyvenimo būdo charakteristikomis ... 40

3.5 Sergančiųjų cukriniu diabetu sociodemografinių duomenų sąsajos su glikemijos kontrole ... 43

3.6 Sergančiųjų cukriniu diabetu sveikatos bei gyvensenos įpročių sąsajos su glikemijos kontrole ... 44

3.7 Sergančiųjų 2 tipo cukriniu diabetu pasitenkinimo gydymu vertinimas ir sąsajos su glikemijos kontrole ... 46

4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 49

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 53 PUBLIKACIJŲ SĄRAŠAS ... 54 LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 55

SANTRAUKA

Vilma Puskunigytė. Glikemijos kontrolės reikšmė pacientų, sergančių 2 tipo cukriniu

diabetu, ligos priežiūrai. Magistro baigiamasis darbas. Darbo vadovė – Doc. dr. A. Domeikienė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Slaugos ir rūpybos katedra. Kaunas, 2020; 60 p.

Darbo tikslas – Nustatyti pacientų, sergančių 2 tipo cukrinius diabetu, glikemijos kontrolės

reikšmę, ligos priežiūrai.

Uždaviniai: Išanalizuoti sergančiųjų 2 tipo cukrinius diabetu ligos priežiūros rodiklius: ligos

charakteristikas, gyvensenos įpročius; Įvertinti sergančiųjų 2 tipo cukriniu diabetu pasitenkinimą gydymu ir nustatyti veiksnius susijusius su tiriamųjų gydymo pasitenkinimu; Nustatyti veiksnius susijusius su glikemijos kontrole.

Tyrimo metodika. Tyrimas buvo atliekamas 2019 – 2020 metų vasario – kovo mėnesiais Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Šeimos medicinos klinikoje. Tyrimui atlikti buvo gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro pritarimas 2019-01-21, Nr. BEC-LSMU(R)-28. Tyrimo metodas – anoniminė anketinė apklausa. Tyrimo metu buvo atlikta vienmomentinė anketinė tiriamųjų apklausa. Tyrime dalyvavo 105 asmenys, kurie sirgo 2 tipo cukriniu diabetu ir gydėsi LSMUL KK Šeimos medicinos klinikoje. Tyrimo instrumentas – anketa, kurią sudarė 2 dalys: pirmoji dalis – sociodemografiniai, gyvensenos įpročiai, ligos duomenys; antroji dalis – DTSQs (angl. Diabetes Treatment Satisfaction Questionnaire) klausimynas vertinantis cukrinio diabeto gydymo pasitenkinimą. Tyrimo metu buvo išdalintos 105 anketos, analizei buvo naudojamos visos 105 anketos. Atsako dažnis 100 proc.

Tyrimo dalyviai: Tyrime dalyvavo LSMUL KK šeimos medicinos klinikos pacientai,

sergantys 2 tipo cukriniu diabetu.

Darbo išvados:

1. Iš visų tyrimo dalyvių pusė sirgo CD mažiau nei 5 metus, kita pusė ilgiau nei 5 metus. Beveik pusė iš jų turėjo su CD susijusių komplikacijų, dažniausia jų buvo diabetinė retinopatija. Daugiau nei du trečdaliai apklaustųjų CD gydymui vartojo geriamuosius antidiabetinius vaistus. Taip pat daugiau nei pusė turėjo prastesnę glikemijos kontrolę, kai HbA1c ≥ 7 proc. Be to, didžioji dalis tyrimo dalyvių sirgo dviem ir daugiau lėtinių ligų, iš kurių dažniausios buvo arterinė hipertenzija ir sąnarių ligos. Daugiau nei pusei buvo svarbi sveika mityba, o didžiąjai daliai po susirgimo CD pasikeitė fizinis aktyvumas.

2. Įvertinus pasitenkinimą CD gydymu, buvo gautas bendras CD gydymo pasitenkinimo klausimyno balas 26,28 ± 5,90 iš galimų 36. Diabeto gydymo pasitenkinimui reikšmės turėjo tokie veiksniai kaip lytis, glikemijos kontrolė, gydymo būdas, ligos trukmė, CD komplikacijos bei mitybos

įpročiai. Bendras geresnis CD gydymo pasitenkinimo balas priklausė nuo geros glikemijos kontrolės, trumpesnės ligos trukmės, CD komplikacijų nebuvimo ir nepasikeitusių mitybos įpročių bei gydymo dieta. Gydymo patogumui įtakos turėjo moteriška lytis, geresnė glikemijos kontrolė. Gydymo lankstumui reikšmės turėjo gydymas dieta. Pasitenkinimui žiniomis įtakos turėjo geresnė glikemijos kontrolė bei moteriška lytis. Pasitenkinimui tęsiant tą patį gydymą reikšmės turėjo moteriška lytis.

3. Glikemijos kontrolei įtakos turėjo tokie veiksniai kaip amžius, išsilavinimas, gretutinės ligos, CD komplikacijos, sveikos mitybos principai, sveikos mitybos svarba, fizinis aktyvumas. Jaunesni tyrimo dalyviai prasčiau kontroliavo gliukozės kiekį kraujyje negu vyresni. Asmenys, turintys aukštąjį išsilavinimą, turėjo gersenę glikemijos kontrolę, nei turintys žemesnį išsilavinimą. Sergantieji daugiau kaip dvejomis lėtinėmis ligomis prasčiau kontroliavo gliukozės kiekį kraujyje. O turintieji prasesnę glikemijos kontrolę pagal glikozilinto hemoglobino reikšmes, turėjo su CD susijusias komplikacijas. Geresnė glikemijos kontrolė priklausė nuo pasikeitusių mitybos įpročių, susirgus CD bei sveikos mitybos svarbos, fizinės veiklos ir fizinio aktyvumo trukmės. Gydymui vartojantys tabletes rečiau patyrė hiperglikemijos epizodus nei besigydydami dieta bei tabletėmis ir insulinu. Besigydantys tik dieta mažiau patyrė hipoglikemijos epizodų, nei gydymui vartojantys tabletes ar tabletes ir insuliną. Taip pat rečiau sumažėjusią glikemiją jautė vartojantys tabletes nei tabletes ir insuliną.

ABSTRACT

Vilma Puskunigytė. Glycemic control importance for patients with type 2 diabetes disease

care. Supervisor – Doc. dr. Auksė Domeikienė. Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Nursing, Department of Nursing and Care. Kaunas, 2020; p. 60.

The aim: To determine the importance of glycaemic control in patiens with type 2 diabetes

disease care.

Tasks: 1. To analyze disease observation indicators of people having type 2 diabetes:

characteristics of the disease, lifestyle habits. 2. To evaluate the satisfaction of the patients having type 2 diabetes of disease treatment and to determine factors, related to satisfaction of the subjects of treatment. 3. To determine factors related to glycaemic control.

Methodology: The investigation was made in February-March of 2019-2020 in Lithuanian

University of Health Sciences (LUHS) Family Medicine department (FMD). The permission of LUHS bioethics center (2019-01-21, Nr. BEC-LSMU(R)-28) was received to perform the investigation. A cross-sectional study was made. There were 105 participants having type 2 diabetes in this study. The instrument of the investigation – questionnaire, which consisted of two parts: the first one – sociodemographic factors, lifestyle habits, data of the disease, the second one - Diabetes Treatment Satisfaction Questionnaire (DTSQs) – the instrument to evaluate satisfaction of participants of treatment. Response frequency was 100 percent.

Participants – patients with type 2 diabetes who were of Lithuanian University of Health

Sciences Family Medicine department.

Conclusions:

1. Half of all study participants had DM for less than 5 years and the other half for more than 5 years. Nearly half of them had DM-related complications, the most common being diabetic retinopathy. More than two-thirds of those surveyed used oral antidiabetic drugs to treat DM. Also, more than half had poorer glycemic control when HbA1c ≥ 7%. In addition, the majority of study participants had two or more chronic diseases, the most common of which were arterial hypertension and joint disease. Healthy eating was important to more than half, and physical activity changed DM after illness.

2. After evaluating the satisfaction with DM treatment, the total score of the DM treatment satisfaction questionnaire was 26.28 ± 5.90 out of a possible 36. Factors such as gender, glycemic control, treatment method, disease duration, DM complications and eating habits were important for diabetes treatment satisfaction. The overall improvement in DM treatment satisfaction was dependent on good glycemic control, shorter disease duration, no DM complications, and no change in eating habits and treatment diet. The convenience of treatment was influenced by female gender and better

glycemic control. Treatment flexibility was important for treatment flexibility. Knowledge satisfaction was influenced by better glycemic control and female gender. Female gender was important for satisfaction with continuing the same treatment.

3. Glycemic control was influenced by such factors as age, education, comorbidities, DM complications, principles of healthy eating, importance of healthy eating, physical activity. Younger subjects had poorer control of blood glucose than older ones. Individuals with higher education have better glycemic control than those with lower education. Patients with more than two chronic diseases had poorer control of blood glucose levels. And those with poorer glycemic control based on glycosylated hemoglobin values had DM-related complications. Better glycemic control depended on changes in eating habits, DM, and the importance of a healthy diet, physical activity, and duration of physical activity. Patients treated with tablets were less likely to experience episodes of hyperglycaemia than those receiving diet and tablets and insulin. Those treated with only diet are less likely to experience hypoglycaemic episodes than those treated with pills or tablets and insulin. Decreased glycemia was also less common with tablets than with tablets and insulin.

PADĖKA

Esu dėkinga darbo vadovei doc.dr. Auksei Domeikienei už šio darbo idėjos generavimą, pagalbą, tikslius pastebėjimus organizuojant tyrimą bei rengiant magistro baigiamąjį darbą. Dėkoju už skirtą laiką, konsultacijas bei suteiktas žinias.

Nuoširdžiausiai dėkoju savo šeimai, artimiausiems draugams bei darbo kolektyvui už besąlygišką palaikymą bei skatinimą tobulėti, kantrybę ir tikėjimą manimi.

SANTRUMPOS

a. - amžius angl. – angliškai CD – cukrinis diabetas

DTSQ – Diabeto gydymo įvertinimo klausimynas (angl. Diabetes Treatment Satisfaction Questionnaire)

HbA1c – glikozilintas hemoglobinas H – Kruskal – Wallis H kriterijaus reikšmė JAV – Jungtinės Amerikos Valstijos KMI – kūno masės indeksas

kt. - kita

LSMUL KK - Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos m. – metai

m – vidurkis

min – minimali reikšmė max – maksimali reikšmė

m ± SN – vidurkis su standartiniu nuokrypiu n – absoliutus skaičius

PSO – Pasaulio sveikatos organizacija p – statistinis reikšmingumas

proc. - procentai

SN – standartinis nuokrypis

SPSS – anglų k. – „Statistical Package for Social Science“ (statistinės analizės programinis paketas) U – Mano Vitnio U kriterijaus reikšmė

SĄVOKOS

Glikozilintas hemoglobinas (HbA1c) – nefermentiniu būdu susijungusių hemoglobino ir

gliukozės kiekis, nustatomas norint įvertinti trijų mėnesių vidutinę gliukozės koncentraciją plazmoje ir cukrinio diabeto kontrolės kokybę.

ĮVADAS

Vienas didžiausių XXI a. sveikatos iššūkių yra cukrinis diabetas ir jo kontrolė. 2 tipo cukrinis diabetas (CD) – tai pati dažniausia lėtinė endokrininė medžiagų apykaitos liga, kurią sukelia nepakankama insulino sintezė kasoje ar sutrikęs insulino veikimas periferijoje. Sergamumas CD didėja visame pasaulyje ir Lietuvoje. Pasaulio sveikatos organizacija nustatė, kad per 50 metų sergamumas antrojo tipo CD išaugo nuo 108 iki 422 milijonų [1]. Tarptautinės diabeto federacijos duomenimis manoma, kad sergančiųjų CD iki 2045 m. padidės iki 700 mln. [2]. Todėl didėjant sergančiųjų skaičiui, norint išvengti ligos komplikacijų ir mirties atvejų, būtina gera ligos kontrolė ir priežiūra, glikemijos kontrolė ir jos valdymas. Ilgalaikė gera glikemijos kontrolė sumažina riziką kraujagyslinėms komplikacijoms išsivystyti [3].

Temos aktualumas ir naujumas. Tarptautinės diabeto federacijos duomenimis CD yra

viena aktualiausių šių dienų visuomenės sveikatos problemų. Tai – sparčiai plintanti lėtinė neinfekcinė metabolinė liga, įgaunanti epidemijos pobūdį. Diabetas yra ketvirtoje mirties priežasčių vietoje, nes kasmet miršta apie 4 mln. žmonių ir sergančiųjų skaičius nemažėja [2]. 2 tipo CD yra susijęs su didėjančiu sergamumo ir mirštamumo lygiu. Visiškas laikymasis gydymo rekomendacijų, tokių kaip vaistų vartojimas, dietos pokyčiai, fizinis aktyvumas, norint to pasiekti, būtina savarankiškai tikrinti gliukozės kiekį kraujyje, ją kontroliuoti ir užtikrinti gerą ligos kontrolę ir priežiūrą [4]. CD, kaip lėtinė liga, nėra išgydoma, tačiau užtikrinant gerą medžiagų apykaitos ir glikemijos kontrolę būtų galima užkirsti kelią jos komplikacijoms arba jas atitolinti [5]. CD – tai liga, kuri trunka visą gyvenimą, todėl sergančiuosius diabetu būtina ne tik gydyti, bet ir nuolatos mokyti kontroliuoti ligą ir susigyventi su ja. Pacientas turi gerai išmanyti savo ligą ir ją valdyti, nes tik tinkamai prižiūrint ir valdant ligą galima tikėtis, kad pacientas turės mažiau komplikacijų ir geresnę gyvenimo kokybę, išvengs su liga susijusių komplikacijų. Todėl pirminės sveikatos priežiūros

grandyje dirbantys šeimos klinikos komandos nariai turi užtikrinti tęstinę ligos priežiūrą ir kontrolę. Lietuvoje atliktų tyrimų apie CD yra gausu ir juose ši liga tiriama įvairiais aspektais, tokias kaip liga ir gyvensenos veiksniai, sergančiųjų psichologinė sveikata, diabetas ir gretutinės ligos bei CD komplikacijos. Tačiau apie pacientų glikemijos kontrolę tyrimų nėra daug, tačiau užsienio šalyse tai gan plačiai išnagrinėta ir ištirta tema. Tad tikimasi šiuo tyrimu suprasti esamą sergančiųjų 2 tipo cukriniu diabetu situaciją, atskleisti glikemijos kontrolės svarbą, įvertinti pasitenkinimą gydymu bei nustatyti veiksnius susijusius su tyrimo dalyvių gydymo pasitenkinimu.

Tikslas: Nustatyti pacientų, sergančių 2 tipo cukrinius diabetu, glikemijos kontrolės reikšmę, ligos priežiūrai.

Uždaviniai:

1. Išanalizuoti sergančiųjų 2 tipo cukrinius diabetu ligos priežiūros rodiklius: ligos charakteristikas, gyvensenos įpročius.

2. Įvertinti sergančiųjų 2 tipo cukriniu diabetu pasitenkinimą gydymu ir nustatyti veiksnius susijusius su tiriamųjų gydymo pasitenkinimu.

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1 Cukrinis diabetas: samprata, klasifikacija ir patogenezė

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) CD apibūdina kaip - lėtinę endokrininę medžiagų apykaitos ligą. Žmogaus organizme ją sukelia insulino sintezės, sekrecijos ir periferinio veikimo sutrikimas. Diabetas yra lėtinė metabolinė liga, pasireiškianti padidėjusiu gliukozės kiekiu kraujyje (arba cukraus kiekiu kraujyje), kuris laikui bėgant sukelia rimtą žalą širdžiai, kraujagyslėms, akims, inkstams ir nervams. CD susergama, kai žmogaus kasa sekretuoja nepakankamai insulino, arba organizmas efektyviai nepanaudoja kasos išskirto insulino. Visa tai pasireiškia padidėjusia gliukozės koncentracija kraujyje (hiperglikemija). Nekontroliuojama hiperglikemija ilgainiui pažeidžia įvairias organizmo sistemas, ypač smulkiuosius nervus ir kraujagysles, gali sukelti rimtus pažeidimus [1].

Labiausiai paplitęs yra 2 tipo cukrinis diabetas, dažniausiai suaugusiesiems, kuris atsiranda, kai organizmas tampa atsparus insulinui arba nesukuria pakankamai insulino, jis > 90 proc. visų sergančiųjų CD. Įprastai ši forma pasireiškia suaugusiems žmonėms virš 40 metų. Taip pat liga susijusi su mažesne gyvenimo trukme dėl didesnės širdies ligų, insulto, periferinės neuropatijos, aklumo ir amputacijos rizikos. 2 tipo CD pradžiai bei eigai didelę įtaką turi netinkamas gyvenimo būdas - mažas fizinis aktyvumas, netinkama mityba, kurie skatina svorio, cholesterolio kiekio kraujyje, arterinio kraujo spaudimo didėjimą. Per pastaruosius tris dešimtmečius 2 tipo diabeto paplitimas labai išaugo visų pajamų lygių šalyse [1,2].

1 tipo CD, vadinamas jaunų žmonių diabetu ar nuo insulino nepriklausomu diabetu, yra lėtinė būklė, kai kasa gamina mažai insulino ar jo visai nėra, atsirandantis dėl didesnės beta ląstelių dalies destrukcijos ir sukeliantis aiškiai išreikštą insulino trūkumą organizme: imuninis arba idiopatinis (nežinomos etiologijos). 1 tipo CD sudaro 5-10 proc. visų diabeto atvejų. Liga retai pasireiškia per pirmuosius gyvenimo metus, o didžiausias dažnis stebimas paauglystėje, apie 12 gyvenimo metus. Susirgimas pirmojo tipo CD priklauso nuo paveldimumo, tačiau jo dalis ligos atsiradimui nėra didelė [1]. JAV atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad tikimybė, jog liga pasireikš vaikui, kurio motina serga šio tipo CD, sudaro apie 1-2 proc. Jei serga tėvas, skaičiai padidėja iki 5 proc., o jei brolis arba sesuo – iki 6 proc. [6]. CD vystymuisi didelę reikšmę turi ląstelinio imuniteto veiksniai. Jis dažnai siejasi su autoimuninėmis ligomis, ypatingai endokrininio pobūdžio Žmonėms, sergantiems CD, gydymo prieinamumas, įskaitant insuliną, yra labai svarbus jų išgyvenimui. Pasaulyje išsikeltas tikslas yra iki 2025 m. Sustabdyti CD ir nutukimų skaičių [1].

Yra dar viena šios ligos rūšis – gestacinis diabetas. Tai angliavandenių apykaitos sutrikimas, kuris išsivysto nėštumo metu ir gali paveikti vaisiaus raidą. Higienos Instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis per 2001–2011 metus gimdyvių, kurioms nėštumo metu buvo nustatytas

gestacinis diabetas, padaugėjo daugiau kaip keturis kartus – nuo 3,88 atv./1000 gimdyvių (2001 m.) iki 16,31 atv./1000 gimdyvių (2011 m.) [7].

1.2 Cukrinio diabeto klinika, diagnostika

Skirtingų tipų CD pasireiškia skirtingai. Pirmojo tipo CD įtariamas, jei yra šiam tipui CD būdingų simptomų ir požymių, kurie pasireiškia staiga: didelis apetitas, troškulys, svorio kritimas, dažnas šlapinimasis, regėjimo sutrikimai, o atliekant tyrimus nustatoma padidėjusi glikemija. Dažnai nustatoma ketonurija ir (ar) ketoacidozė. Antrojo tipo CD diagnozuojamas, jei aptinkama padidėjusi, diabeto diagnostikos kriterijus atitinkanti glikemija ir yra antrojo tipo CD būdingų simptomų ir požymių, tokių kaip: dažnesnis ar naktinis šlapinimasis, didesnis apetitas ar atsiradęs troškulys, galūnių tirpimas ar dilgčiojimas, nuolatinis nuovargis, regos sutrikimai ir kt. taip pat dažnai šių simptomų pacientams gali ir nebūti [8].

CD diagnostika nėra sudėtinga. CD diagnozuojamas tiriant glikemijos kiekį veninėje kraujo plazmoje. Liga diagnozuojama esant bent vienam iš sekančių kriterijų:

1. Esant būdingiems CD simptomams ir bent vienam hiperglikemijos rodikliui;

2. Nustačius > 7,0 mmol/l glikemiją nevalgius bent du kartus per vieną mėnesį (ne tą pačią dieną) nors CD būdingų simptomų nėra;

3. Jeigu glikemijos rodikliai neleidžia nei patvirtini, nei atmesti CD diagnozės privaloma atlikti gliukozės tolerancijos mėginį. Jeigu po 2 val. 75g gliukozės krūvio glikemija yra ≥ 11,1 mmol/l, diagnozuojamas CD [8, 9].

1.3 Cukrinio diabeto paplitimas Lietuvoje ir pasaulyje

Higienos instituto duomenimis Lietuvoje nuo 2001 metų sergančių asmenų skaičius, tenkantis 1000-ui gyv., išaugo daugiau nei 3 kartus (2001 m. sirgo 1 iš 90 Lietuvos gyventojų, o 2015 metais – 1 iš 29). Beveik 95 proc. sergančiųjų diabetu asmenų sirgo antrojo tipo CD. Lietuvoje standartizuotas ligotumas CD 2012 metais buvo didesnis už Europos Sąjungos vidurkį (65,1 atv./1000 gyv.) ir sudarė 78,3 atv./1000 gyv. Tuo tarpu standartizuotas mirtingumas dėl šios ligos 2010 metais (6,2 atv./100 000 gyv.) buvo beveik du kartus mažesnis nei 27 Europos Sąjungos šalių vidurkis (12 atv./100 000 gyv.). Tik nedidelė dalis ligonių miršta nuo CD – dažniausiai mirštama nuo jo komplikacijų: tarptautinės diabeto federacijos duomenimis apie 50 proc. sergančiųjų CD mirties priežastimi buvo širdies ir kraujagyslių sistemos ligos, 10–20 proc. – inkstų nepakankamumas.

Dažniau sergama antrojo tipo, – nuo insulino nepriklausomu CD (29,06 atv./1000 gyv.) nei pirmojo tipo, – nuo insulino priklausomu diabetu (2,47 atv./1000 gyv. 2012 m.). Pirmojo tipo diabetas išsivysto vaikystėje, o suaugęs žmogus dažniausiai suserga antrojo tipo CD. Tai susiję su atsiradusiu antsvoriu, žalingais įpročiais bei fizinio aktyvumo stoka. CD dažniau registruojamas moterims bei miesto gyventojams. Higienos instituto duomenimis didžiausias ligotumas CD 2012 m. buvo tarp 75– 79 metų žmonių (98,48 atv./1000 gyv.).

Iš viso diabetu Lietuvoje 2015 m. sirgo 101395 asmenys, iš jų – 814 vaikų (0,8 proc. visų sergančiųjų diabetu). 1,3 karto daugiau moterų, nei vyrų sirgo šia liga ir 1,3 karto daugiau mieste gyvenančių asmenų, nei kaimuose. 2018 m. Lietuvoje užregistruoti 109162 CD sergantys asmenys, t. y. vienas iš 29 vyrų ir viena iš 23 moterų. 2018 m. komplikacijas dėl CD turėjo 80,5 proc. sergančiųjų 1 tipo CD bei 46,1 proc. sergančiųjų 2 tipo CD. Daugiau nei 7 tūkst. asmenų dėl šios ligos gulėjo stacionare. Per metus nuo CD ir (arba) jo komplikacijų mirė 528 Lietuvos gyventojai [7]. Remiantis Higienos instituto duomenimis galima teigti, kad sergančiųjų CD kasmet vis daugėja.

Apie 60 mln. žmonių Europos regione serga CD , liga pinta tarp visų amžiaus grupių žmonių. Šiuo metu kai kuriose Europos valstybėse 10–15 proc. gyventojų serga šia liga. PSO duomenimis pasaulyje 2018 metų pradžioje CD sirgo 422 milijonai žmonių, apie 1,6 milijonų mirčių per metus dėl diabeto komplikacijų [1]. Tarptautinės diabeto federacijos duomenimis trys iš keturių diabetu sergančių žmonių (352 milijonai) yra darbingo amžiaus (t. y. nuo 20 iki 64 metų). Manoma, kad šis skaičius padidės 2030 m. iki 417 mln., o iki 2045 m. - iki 486 mln. 2019 m. vyresni nei 65 metų diabetu sergančių žmonių buvo 111 mln. Manoma, kad vienas iš penkių šios amžiaus grupės suaugusiųjų serga CD. Prognozuojama, kad iki 2030 m. vyresnių nei 65 metų diabetu sergančių žmonių skaičius dar padidės iki 195 milijonų. Iki 2045 m. jis pasieks 276 mln. Šie duomenys rodo, kad per ateinančius 25 metus smarkiai išaugs senėjančios visuomenės diabeto populiacija, taip pat apie neišvengiamus visuomenės sveikatos ir ekonominius iššūkius, kuriuos tai sukels (1 lentelė) [2].

1 lentelė. Šalių ir teritorijų dešimtukas su suaugusiųjų (20-79 metų) sergančiųjų cukriniu diabetu prognozėmis (Diabetes Atlas, 2018)

Eilės nr. 2019 2030 2045 Šalis/teritorija Žmonių sergamumas CD (milijonais) Šalis/teritorija Žmonių sergamumas CD (milijonais) Šalis/teritorija Žmonių sergamukas CD (milijonais)

1 Kinija 116.4 Kinija 140,5 Kinija 147,2

2 Indija 77,0 Indija 101,0 Indija 134,2

3 JAV 31,0 JAV 34,4 Pakistanas 37,1

4 Pakistanas 19,4 Pakistanas 26,2 JAV 36,0

5 Brazilija 16,8 Brazilija 21,5 Brazilija 26,0

6 Meksika 12,8 Meksika 17,2 Meksika 22,3

7 Indonezija 10,7 Indonezija 13,7 Egiptas 16,9

8 Vokietija 9,5 Egiptas 11,9 Indonezija 16,6

9 Egiptas 8,9 Bangladešas 11,4 Bangladešas 15,0

10 Bangladešas 8,4 Vokietija 10,1 Turkija 10,4

Pasaulio sveikatos organizacija prognozuoja, kad iki 2030 metų diabetas taps 7-tąja dažniausia mirties priežastimi. PSO duomenimis sergančiųjų CD daugėja daugelyje šalių. Prognozuojama, kad 2030 metais CD sirgs apie 550 mln. žmonių. Susirgęs žmogus gali gyventi kelerius metus nejausdamas aiškių simptomų. Tačiau per didelis gliukozės kiekis kenkia organizmui, ilgainiui išsivysto įvairios komplikacijos [1].

1.4 Cukrinio diabeto komplikacijos

CD yra visuotinė visuomenės sveikatos problema, dėl komplikacijų susijusių su diabetu kasmet miršta apie 5 milijonai žmonių. Manoma, kad daugiau nei 422 mln. suaugusiųjų visame pasaulyje gyvena su diabetu ir manoma, kad iki 2040 m. jų padaugės iki 642 mln. [10]. Per 2018 metus nuo CD ir (arba) jo komplikacijų mirė 528 Lietuvos gyventojai [7].

CD yra susijęs su padidėjusia rizika širdies ir kraujagyslių ligų, vėžio ir demencijos, visa tai gali pakenkti pacientų gyvenimo kokybei. Ir žymiai padidinti finansinę naštą sveikatos priežiūros sistemai. CD komplikacijas sukelia hiperglikemija, nuolatiniai glikemijos svyravimai bei medžiagų apykaitos disbalansas. Hiperglikemija, sergant CD, tiesiogiai prisideda prie trumpalaikių/ilgalaikių mikrovaskulinių komplikacijų ir turi ilgalaikį vaidmenį kuriant makrovaskulinės sistemos ligas. Neigiamas hiperglikemijos poveikis kraujagyslėms, įskaitant padidėjusį oksidacinį stresą ir padidėjusią mitochondrijų superoksido gamybą. Glikemijos valdymo vaidmuo užkerta kelią

kraujagyslinėms komplikacijoms. Per tam tikrą laiką CD gali pakenkti širdžiai, kraujagyslėms, akims, inkstams ir nervams [11,12].

CD komplikacijos yra skirstomos į ūmines ir lėtines.

Ūminės komplikacijos. Pavojingiausia ūminė diabeto komplikacija – hipoglikemija.

Hipoglikemija – būklė, kai gliukozės kiekis kraujyje yra mažesnis nei 3,33 mmol/l. Tam įtakos gali turėti netinkama diabeto kontrolė, kurios metu suleistas per didelė insulino dozė arba suleistas ne tos rūšies insulinas; išgerta per daug glikemiją mažinančių medikamentų; praleistas valgymas ar suvalgytas mažesnis nei įprasta maisto kiekis; didesnis nei įprasta fizinis krūvis.

Lėtinės diabeto komplikacijos. CD metu pakenkiami nervai, akys, inkstai ir širdies

kraujagyslių sistema. Lėtinių komplikacijų dažnis, sergant CD: 33 proc. vystosi diabetinė retinopatija, 25-45 proc. – diabetinė nefropatija, o galutinė inkstų nepakankamumo stadija - 3-5 proc. visų sergančiųjų. 25 proc. išsako būdingus diabetinei neuropatijai simptomus, 50 proc. diabetinė neuropatija nustatoma atlikus įprastus tyrimus, o 90 proc. atvejų - sudėtingų tyrimų metu. 75 proc. sergančiųjų miršta nuo makrokraujagyslinių komplikacijų (koronarinė širdies liga, insultas, periferinės kraujagyslių ligos). Makroangiopatijos padažnėjimas pastebimas ankstyvose angliavandenių apykaitos stadijose. 35 proc. vyresnių nei 55 m. pacientų, patyrusių miokardo infarktą, diagnozuojamas diabetas [13,14].

Diabetinė retinopatija. Tai tinklainės kraujagyslių pažeidimas, sukeltas lėtinės

hiperglikemijos. Tai yra viena iš dažniausių suaugusiųjų regėjimo sutrikimų ir aklumo priežasčių. Tyrimų duomenimis, apie 40,3proc. sergančiųjų CD suaugusiųjų turi pakitimų akių dugne, apie 8,2proc. yra diagnozuotas ženklus regėjimo susilpnėjimas arba aklumas. Tai rimta mikrovaskulinė diabeto komplikacija ir yra viena iš pagrindinių aklumo priežasčių Jungtinėse Valstijose 20–74 metų asmenims. Jugtinėse Valstijose, Lotynų Amerikoje yra didesnis diabetinės retinopatijos paplitimas ir su juo susijusios komplikacijos lyginant su ispanų baltaodžiais ir afroamerikiečiais. Diabetinė retinopatija yra pagrindinė silpnaregystės ir aklumo priežastis [15,16,17].

Diabetinė neuropatija. Tai periferinio nervo pažeidimo simptomai ir (ar) ikiklinikiniai

pažeidimo požymiai, kurie nustatomi sergantiesiems CD, kai nėra kitos periferinės neuropatijos priežasties. Diabetinė neuropatija yra viena dažniausių CD komplikacijų. Ji dažniausiai išsivysto po 5–20 m. nuo ligos pradžios. Kas ketvirtas pacientas, sergantis CD, jaučia diabetinės neuropatijos simptomus, net 50 proc. jų diabetinė neuropatija nustatoma atliekant objektyvius tyrimus. Diabetinė neuropatija yra labiausiai paplitusi ir varginanti CD komplikacija, sukelianti didžiausią sergamumą ir mirtingumą ir sukelianti didžiulę ekonominę naštą diabeto priežiūrai. Tai yra labiausiai paplitusi neuropatijos forma išsivysčiusiose pasaulio šalyse, todėl dėl jos hospitalizuojama daugiau nei visų kitų diabeto komplikacijų, ir ji sukelia 50–75proc. netrauminių amputacijų. Remiantis trijų didelių

Europos klinikinių studijų duomenimis, diabetinės polineuropatijos paplitimas varijuoja nuo 23 proc. iki 29 proc. [18].

Diabetinė pėda – tai pėdų pažeidimas, kai sutrinka galūnių jutimams (esant diabetinei

neuropatijai), įvykus traumai, galūnės opėja ir vyksta giliųjų audinių destrukcija, sukelta neurologinių arba kraujagyslinių apatinių galūnių pakitimų. Beveik pusei visų CD sergančių pacientų pėdose susiformuoja opų. Taiyra viena pagrindinių ligotumo ir mirštamumo priežasčių tarp sergančiųjų CD. Neuropatija ir susilpnėjęs skausmo jutimas – svarbiausi veiksniai, lemiantys diabetinę pėdą. Šios komplikacijos priežiūrai didelės įtakos turi paciento mokymas ir savikontrolė [18, 19].

Diabetinė nefropatija. Diabetinė nefropatija – tai CD sukeltas pažeidimas, kuriam būdingas

glomerulų filtracinio barjero pažeidimas (mikroalbuminurija, kuri vėliau progresuoja į proteinuriją), arterinė hipertenzija ir progresuojantis inkstų funkcijos sutrikimas. Tyrimais įrodyta, kad anksti diagnozavus ir laiku pradėjus gydyti lėtinę inkstų ligą, galima sumažinti inkstų pažeidimo laipsnį, pacientų ligotumą ir mirštamumą. Dėl šios priežasties visiems sergantiesiems CD turėtų būti laiku ir reguliariai atliekami tyrimai, padedantys įvertinti inkstų funkcinę būklę bei taikomo gydymo efektyvumą. Diabetinės nefropatijos patikra paprastai atliekama matuojant albumino: kreatinino santykį viename ankstyvo ryto šlapimo mėginyje. Vyrams 2,5 mg/mmol ar didesnė, moterims - 3,5 mg / mmol ar didesnė vertė yra nenormali. Diabetinė nefropatija išsivysto 40 proc. pacientų, sergančių 1 tipo CD, ir 30 proc. pacientų, sergančių 2 tipo CD [20,21].

1.5 Sergančių cukriniu diabetu gyvenimo kokybė

1948 metais Pasaulio sveikatos organizacija apibrėžė sveikatą iš naujos perspektyvos, kurioje teigiama, kad sveikata yra ne tik ligos ir negalios nebuvimas, bet ir fizinė, protinė ir socialinė gerovė. Tuo metu prasidėjo ir susidomėjimas gyvenimo kokybės klausimais, ypač aktuali tapo su sveikata susijusi gyvenimo kokybė. 1993 m. PSO gyvenimo kokybę apibrėžė kaip individualų, susijusį su asmeniniais tikslais, viltimis, standartais bei poreikiais, savo paskirties įvertinimą esamoje kultūros ir vertybių sistemoje. Žmogaus gyvenimo kokybę gali sąlygoti daugybė veiksnių. Tai ne tik psichologinė savijauta, bet ir fizinė savijauta, socialiniai ryšiai ir aplinka [1].

Su sveikata susijusi gyvenimo kokybė yra svarbus rezultatas atliekant 2 tipo diabeto tyrimus. Su sveikata susijusi gyvenimo kokybė yra daugialypis konstruktas, kuris apima fizinę, psichinę, emocinę ir socialinę gerovę. Tyrimai rodo, kad paprastai sergantieji 2 tipo CD turi mažesnį pasitenkinimą gyvenimo kokybe susijusia su liga, iš dalies tam įtaką daro ligos komplikacijos ir gretutinės ligos, dažnai lydinčios ligą. Be to, asmenys, sergantys 2 tipo diabetu, paprastai būna vyresni ir turi antsvorio arba nutukę, ir tai yra susiję su žemesne gyvenimo kokybe. Kanadoje atliktas tyrimas

parodė, kad asmenys sergantys 2 tipo diabetu, kurie atitinka fizinio aktyvumo rekomendacijas turi geresnę gyvenimo kokybę susijusią su liga, palyginti su tais, kurie to nedaro. Didžioji dalis 78,6 proc. dalyvių neatitiko fizinių aktyvumo rekomendacijos, kurių vidutinė trukmė yra 84,1 ± 172,4 minučių per savaitę. Tyrimas atskleidė skirtumus tarp tų, kurie atitiko CD asociacijos rekomendacijas, ir tų, kurie neatitiko. Tie, kurie atitiko rekomendacijas, gavo aukštesnį su liga susijusios gyvenimo kokybės balą fizinėje veikloje [22].

2 tipo CD ir jo gydymas gali turėti didelį poveikį su sveikata susijusiai gyvenimo kokybei tiems, kuriems vystosi mikrovaskulinės ir makrovaskulinės komplikacijos. Tačiau tikslus makrovaskulinių komplikacijų poveikis gyvenimo kokybei, įskaitant pagrindinius širdies ir kraujagyslių reiškinius pacientų, sergančių 2 tipo CD, nėra tiksliai nustatyta. Makrovaskulinės komplikacijos, įskaitant širdies ir kraujagyslių ligų vystymąsi, yra pagrindinė prežastis asmenims, sergantiems 2 tipo CD [23].

Diabetas yra sunki visuomenės sveikatos problema, kelianti grėsmę pacientų gyvenimo kokybei. Dažniausios diabeto komplikacijos tokios kaip širdies ir kraujagyslių ligos, akių pažeidimai ir retinopatija, neuropatija, inkstų nepakankamumas ir nefropatija, seksualinė vyrų negalia ir infekcijos. Šios komplikacijos gali daryti įtaką diabetu sergančių pacientų gyvenimo kokybei. Indijoje atliktas tyrimas parodė, kad 2 tipo diabetikai turi žemą gyvenimo kokybę įvairiose srityse. Fizinis funkcionavimas, fizinis vaidmuo, kūno skausmas, bendras sveikata, gyvybingumas, socialinis funkcionavimas, emocinis vaidmuo, psichinė sveikata, fizinio komponento balas, protinis komponento balas. [24] Graikijoje atliktas tyrimas parodė, kad 2 tipo CD turėjo neigiamos įtakos gyvenimo kokybei 37,3 proc. tyrimo dalyvių, tuo tarpu 32,9 proc., kad jų gyvenimas būtų buvęs geresnis be sirgimo 2 tipo CD. Remiantis šio tyrimo rezultatais, reikšminga diabetikų dalis Graikijoje mano, kad diabetas turi neigiamą poveikis jų gyvenimo kokybei. Didžiausias šiame tyrime pastebėtas neigiamas poveikis 2 tipo CD sergantiems buvo „laisvės valgyti; baimė priaugti svorio, padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje lygiai, taip pat ir hipoglikemijos baimė daro įtaką pacientų sveikatai ir dietos laikymuisi [25]. Etiopijoje atliktame tyrime 64,3 proc. dalyvių CD gydymui naudojo insuliną. Daugiau nei pusė 53 proc. jie patyrė diabeto komplikacijas. Iš tų, kurie patyrė ligos komplikacijų, ketvirtadalis 25 proc. iš jų turėjo diabetinę retinopatiją ir 40 (21,7 proc.) iš jų patyrė dvi ar daugiau komplikacijų. Šiame tyrime nustatytas 52,6 ± 12,1 bendras balo vidurkis su liga susijusiai gyvenimo kokybei tarp pacientų, kuriems diagnozuotas 2 tipo diabetas. Taip pat buvo nustatyta, kad prastesnė gyvenimo kokybė susijusi su liga, yra susijusi su prastesne glikemijos kontrole, vertinant HbA1c [26, 27].

1.6 Sergančių cukriniu diabetu savikontrolė ir savipriežiūra

Anglų kalboje vartojamas terminas “self-management“ į lietuvių kalbą, mokslininkų susitarimu, verčiamas kaip savipriežiūra. Savipriežiūra – tai savęs saugojimas, stebėjimas, kontrolė arba savęs globojimas ir rūpinimasis savimi. Tai yra dalis ligos kontrolės [28]. Amerikos diabeto asociacijos klinikinės rekomendacijos 2 tipo CD gydymui apima tinkamą fizinę veiklą, dietą ir mitybą, reguliarūs vizitai pas gydytoją, vaistų režimo laikymasis, diabeto savikontrolės ugdymas, savikontrolė gliukozės kiekio kraujyje ir psichosocialinis bei socialinės padėties įvertinimas [29].

Glikemijos kontrolė sergant CD išlieka svarbiausia, siekiant išvengti šios būklės komplikacijų. Tačiau gliukozės kiekis kraujyje gali patirti didelius svyravimus, susijusius su kasdiene žmogaus veikla, todėl gali kilti gliukozės valdymo sunkumų. HbA1c - standartinis gliukozės kontrolės rodiklis hipoglikemijos ir glikemijos kintamumo klinikinė svarba. Gliukozės lygio stebėjimas yra ypač svarbus veiksmingam ir saugiam hipoglikemijos ir hiperglikemijos gydymo koregavimui, insulino vartotojimui. Savarankiškas gliukozės kiekio kraujyje stebėjimas, pagrįstas kapiliarų gliukozės tyrimas, išlieka vienas iš plačiausiai naudojami gliukozės lygio stebėjimo metodų, atsižvelgiant į santykinį tikslumą ir išlaidas. Savarankiškas gliukozės kiekio kraujyje stebėjimas yra plačiausiai naudojamas gliukozės tyrimo metodas ir paprastai pasižymi dideliu tikslumu, tačiau turi trūkumų. Jis nepatogus pacientams, nes tyrimas gali būti skausmingas, daugelis apibūdina tai kaip antisocialinį ir yra paveiktas kasdienio gyvenimo veiklos, kuri gali sukelti problemų, ypač jaunesniems pacientams [12].

Diabeto savikontrolė apima daugiapakopę savipriežiūrą, tokią kaip veikla, įskaitant dietą, pratimus, vaistus ir (arba) insulino vartojimas ir gliukozės kiekio kraujyje monitoringas, kuris dažnai reikalauja svarbių gyvenimo stiliaus pokyčių. Savarankiškumas yra pagrindinis veiksnys. Sėkmingas savęs valdymas, sergant lėtinėmis ligomis, tokiomis kaip diabetas, ir yra svarbu bandyti padidinti savarankiškumą suteikti daugiau galimybių pacientams. Diabeto savikontrolė buvo apibrėžta kaip savo paties sugebėjimo stebėti, planuoti ir atlikti sprendimą kasdieniniame gyvenime, susijusia su diabeto veikla [30]. Siekiant geresnės 2 tipo CD kontrolės, yra svarbu stengtis sveikai maitintis ir keisti fizinio aktyvumo įpročius, mažinti viršsvorį, nes geresnė ligos kontrolė lengvina diabeto eigą, mažina komplikacijų grėsmę. Tačiau mitybos reguliavimas, didesnio fizinio aktyvumo didinimas yra iššūkis nusistovėjusiai gyvensenai ir įpročiams, žmonėms sukelia daug sunkumų, reikalauja daug žinių, disciplinos ir pastangų. Prie gyvenimo pokyčių prisideda ir būtinybė vartoti vaistus – kasdien gerti tabletes arba/ir leistis insuliną. Žmogus turi stebėti savo gliukozės koncentraciją kraujyje, atsiminti susileisti insuliną arba išgerti vaistus, palaikyti gliukozės koncentraciją kraujyje, o tai irgi sukelia psichologinį diskomfortą bei socialinius nepatogumus [31]. JAV atlikame tyrime buvo tiriama CD savikontrolė vertinant kasdienio gliukozės kieko kraujyje stebėjimą. Jo metu nustatyta, kad

diabeto savikontrolė ir patikrinimas gliukozės kiekio kraujyje lygis bent kartą per dieną siekia 65,54 proc. Didžioji dalis imties populiacijos neturėjo geros cukrinio diabeto savigydos 61,26 proc. [29].

Gyvenimo būdo valdymas, įskaitant padidėjusį fizinį aktyvumą ir dietos kontrolę, yra 2 tipo CD sergančių pacientų priežiūros pagrindas. Dieta ir fizinis aktyvumas dažnai vertinami kartu kaip visapusiškos gyvenimo būdo intervencijos dalis [32].

1.7 Glikemijos kontrolės svarba

Nacionalinė medicinos akademija (angl. National Academy of Medicine) išleido leidinį „Esminės sveikatos ir sveikatos priežiūros kryptys“, kuriame nagrinėjamos sveikatos priežiūros sistemos problemos ir reikalingi pokyčiai. Viena iš sričių, kuriai buvo skirta daug dėmesio, tai galios suteikimas pacientams savo sveikatos veiksmuose. Remiantis šiuo požiūriu, yra reikalinga parengti tokią sveikatos priežiūros sistemą, kurioje pacientai ir jų šeimos būtų informuoti, įgalioti ir įsitrauktų į savo sveikatos priežiūrą ir būtų skatinami bendradarbiauti kaip partneriai priimant sveikatos priežiūros sprendimus ir užtikrinant, kad šie sprendimai atitinka jų tikslus sveikatai ir gyvenimui [33]. Sergamumui CD dažniausiai įtaką daro ilgalaikė liga ir bloga gliukozės kontrolė. Nustačius CD diagnozę, glikemijos kontrolė yra pagrindinis gydymo tikslas, siekiant užkirsti kelią ligai arba sumažinti jos ūmines ir lėtines komplikacijas, gerinant gyvenimo kokybę ir mirtingumo mažinimą. 2 tipo CD gydymas apima gyvenimo būdo pokyčius, reguliari fizinė veikla ir sveika mityba. Kai nemedikamentinis gydymas neduoda laukiamų rezultatų arba yra nepatenkinamas, paskiriamas medikamentinis gydymas, pradedant nuo geriamųjų antidiabetinių vaistų ir tam tikromis aplinkybėmis insulinu. Gydymo efektyvumas nustatomas, kai asmens elgesys sutampa su medicininių nurodymų laikymusi kalbant apie vaistų vartojimą, dietą, gyvenimo būdo pokyčius arba gyvenimo prisitaikymą siekiant apsaugoti sveikatą. Prastas paskirto gydymo laikymasis lėtinių ligų metu yra pripažinta problema visame pasaulyje [34]. Esant prastesnei glikemijos kontrolei, pablogėja ilgalaikės komplikacijos ir atsiranda diabeto lėtinės komplikacijos, o tai sukelia fizinės savijautos pablogėjimą. Be to, psichologinis poveikis, pavyzdžiui, padidėjęs nerimas dėl pablogėjusios sveikatos būklės arba nusivylimas, nesugebėjimu suvaldyti savo būklės paveikia gyvenimo kokybę susijusią su sveikata [27].

2 tipo CD komplikacijų rizika yra tiesiogiai susijusi su ankstesniu gliukozės kiekio kraujyje

kontrolės lygiu. 2 tipo CD sergantiems pacientams HbA1c lygis susijęs su mažesne makrovaskulinių komplikacijų ir mirties rizika iki 7,0 proc. ribos, o mikrovaskulinių komplikacijų - iki 6,5 proc. ribos [35]. Atlikti tyrimai rodo, kad pagrindinis terapinis tikslas visiems CD sergantiems pacientams yra palaikyti gerą glikemijos kontrolę, kad būtų išvengta organų pažeidimų ir mikrovaskulinių bei

makrovaskulinių komplikacijų. Tačiau dauguma pacientų nesugeba pasiekti geros glikemijos kontrolės. Prastos glikemijos kontrolės priežastys yra įvairios. Pacientai, kurių glikemijos kontrolė bloga, gali patirti daugybę diabeto simptomų, galimų pažintinių sutrikimų, imuninės sistemos disfunkcija, hospitalizacijos, ir įvairias kitas komplikacijas [36].

Atliktas tyrimas Jungtinėse Valstyjose parodė, kad diabeto ir glikemijos savikontrolei įtakos turi diabeto saviugdos švietimas ir jo tęstinumas taip pasiekiama teigiamų paciento rezultatų ligos kontrolėje, sumažinama komplikacijų tikimybė. Švietimas yra „tęstinis procesas" palengvinantis žinias, įgūdžius, ir gebėjimus, būtinus diabeto savirūpai. Geras žinias apie diabetą turėję žmonės sergantys 2 tipo CD, kurie turi padidėjusią riziką daugeliui rimtų sveikatos problemų. Buvo atliktas CD tyrimas, kad 1 proc. sumažėjusio gliukolizuoto hemoglobino, susijęs su 21proc. sumažėjimu su cukriniu diabetu susijusiuose komplikacijose, 18 proc. sumažėja miokardo infarkto tikimybė, 12 proc. sumažėja insulto tikimybė, 37 proc. vainikinių arterijų mikrovaskulinė disfunkcija, 25 proc. su diabetu susijusi mirtis ir 7 proc. sumažėjęs visų priežasčių mirštamumo skaičius. Glikuoto hemoglobino sumažėjimas tyrime rodė mokymų naudą laikui bėgant. Individualizuota, sutelkta tęstinio diabeto mokymo programa pasiekė puikių rezultatų ir ilgalaikio veiksmingumo [37].

Brazilijoje atliktame tyrime apie diabeto valdymą metu, nustatyta, kad žinios apie diabeto valdymą, turi įtakos glikemijos kontrolei. Tie pacientai, kurie žinojo apie glikozilintą hemoglobiną ir jo reikšmę, turėjo geresnę glikemijos kontrolę, patyrė mažiau hipoglikemijos atvejų. Todėl sveikatos priežiūros specialistai, atsakingi už diabeto priežiūrą, turėtų iš naujo suvokti pacientų požiūrį ir skatinti juos būti aktyvesniais, mokymus rengti aktyvesniais tvarkaraščiais, stiprinti švietimą, pacientų įgūdžius ir suteikti galimybę teigiamai vertinti geresnio gliukozės kiekio kontrolę [38].

Vienas iš pagrindinių veiksnių, norint pasiekti aktyvią diabeto savikontrolę, yra savaiminis veiksmingumas, socialinio pažinimo teorija, orientuota į pasitikėjimą. Keliuose tyrimuose buvo įvertintos savitos efektyvumo ir diabeto saviraišbos sąsajos. Tyrimai parodė, kad socialinė parama, aplinkos veiksniai, veikia savikontrolę ir glikemiją. Kaip rezultatas, Amerikos dietologų asociacija teigia, kad daugumai pacientų reikia nuolatinio diabeto savireguliavimo paramos, bendravimo, kad išlaikytų savireguliavimo elgseną tokiu lygiu, kuris reikalingas veiksmingam diabeto valdymui. Taigi bendravimas yra būtinas siekiant užtikrinti, kad pacientai gautų reikiamą paramą. Tyrimai rodo, kad geras paciento ir paslaugų teikėjo bendravimas numato geresnį diabeto kontrolę, geresnius diabeto rezultatus. Pirminė sveikatos priežiūra yra itin svarbi CD valdymui, nes savikontrolės elgesys gali turėti įtakos glikemijos kontrolei. Dauguma tyrimo dalyvių nurodė savo šeimos gydytoją kaip asmenį, kuris teikia didžiausią pagalbą diabeto gydymui [39,40].

Suomijos tyrėjai pabrėžė svarbų pirminės sveikatos priežiūros vaidmenį remiantis autonomine motyvacija ir suvokimo kompetencija, kad būtų pasiekta gera glikemijos kontrolė. Glikemijos kontrolė buvo glaudžiai susijusi su suvokiama kompetencija diabeto priežiūroje, bet ne

sveikatos priežiūros sąlygomis ir savarankiškai motyvacija tiesiogiai. Be pirminės sveikatos priežiūros ir su klimatu susijusių veiksnių, ligos sunkumas ir kiti gyvenimo konteksto veiksniai priežiūros rezultatai. Suvokiama diabeto priežiūros kompetencija buvo teigiamai susijusi su gera sveikatos būkle, energingumu, socialine parama ir vyresniu amžiumi, ir yra neigiamai susijusi su stresu [41].

1.8 Sergančių 2 tipo cukriniu diabetu, pasitenkinimas gydymu

Yra svarbi kiekvieno gydomo paciento nuomonė apie jo gydymą ir pasitenkinimą gaunamu gydymu. Tam atliekami įvairūs pasitenkinimo gydymu tyrimai, apimantys paciento pasitenkinimo gydymu vertinimą, hiperglikemijos ir hipoglikemijos dažnius, gydymo patogumą, lankstumą, pasitenkinimą žiniomis apie ligą, gydymo rekomendavimą ir tęstinumą. Užsienyje atlikti tyrimai su diabeto pasitenkinimo gydymu klausimynu DTSQ (angl. Diabetes Treatment Satisfaction Questionnaire) parodė, kad gydymo pasitenkinimui įtakos turi gydymo būdas, ligos trukmė, glikemijos savikontrolė.

Diabeto gydymo pasitenkinimo klausimynas DTSQ yra savarankiškai valdoma priemonė, skirta matuoti pasitenkinimą įrodė, kad yra tinkamas diabeto gydymui tinkamumui bei patikimumui vertinti pacientams, sergantiems diabetu, įskaitant sergantčiuosius 2 tipo CD; tai rekomendavo pasaulio sveikatos organizacija ir tarptautinė diabeto federacija. Šis metodas yra naudingas vertinant diabeto priežiūros rezultatus [42]. Glikemijos kontrolės svarba mažinant su diabetu susijusių komplikacijų vystymąsi yra pabrėžiama dabartinėse valdymo gairėse. DTSQ skalės balų analizės visumą sudaro hiperglikemija ir hipoglikemija, gydymo patogumas, lankstumas, pasitenkinimas žiniomis apie ligą, gydymo rekomendavimas ir tęstinumas. Į lyginimo kriterijus įtraukiamas amžius, kūno masės indeksas, HbA1c, gretutinės ligos; laikas nuo diagnozės nustatymo, lytis, rasė, šalis [43]. Pasitenkinimas gydymu ir vaistų vartojimas akivaizdžiai yras varbūs pacientams, sergantiems lėtinėmis ligomis, tokiomis kaip diabetas. Buvo įrodyta, kad mažesnis pasitenkinimas gydymu yra susijęs su diabeto komplikacijomis ir mažesniu laikymusi tiek gydymo vaistais, tiek tolesnių rekomendacijų nesilaikymu [44].Tiek gyvenimo kokybė, tiek pasitenkinimas gydymu yra svarbios priemonės visapusiškai pacientų 2 tipo CD priežiūros sėkmei. Tačiau sunkus šalutinis poveikis, toks kaip sunki hipoglikemija gali turėti neigiamos įtakos visam gydymo rezultatui, mažinantys gyvenimo kokybę, pasitenkinimą gydymu, kaip ir kitos terapinio rėžimo ypatybės, tokios kaip nelankstūs valgio ir užkandžių tvarkaraščiai, susiję su kai kuriais iš anksto sumaišytais gydymo rėžmais [42]. Pasitenkinimas gydymu ir gera psichologinė sveikata taip pat gali palengvinti efektyvų savęs valdymą ir padėti pacientams pasiekti rekomenduojamų glikemijos tikslų[45].

Širdies ir kraujagyslių ligos, kaip gretutinės diabeto ligos, taip pat reikšmingos mažam pasitenkinimo gydymu rodikliui. Kitos gretutinės ligos, tokios kaip dislipidemija ir hipertenzija priverčia pacientus patirti daugiau simptomų ir supratimą apie komplikacijas ir jų problemas, tai galu prisidėti prie mažesnio pasitenkinimo CD gydymu [46].

Tyrime, atliktame Graikijoje, sergančiųjų CD vidutinis DTSQ balas, buvo 29,1 ± 5,6.

Pacientai parodė didelį pasitenkinimą visose klausimyno klausimų srityse: pasitenkinimas gydymu, patogumu, lankstumu ir diabeto supratimu, noras rekomenduoti gydymą kažkam kitam ir pasitenkinimas tęsiant dabartinį gydymą. Nepriimtinai didelis arba nepriimtinai mažas gliukozės kiekis buvo jaučiamas retai. Gauti reikšmingi rezultatai atsižvelgiant į pacientų diabeto suvokimą ir gliukozės kontrolę, parodydami, kad kuo ilgesnė diabeto trukmė ir kuo mažiau kontroliuojama gliukozės lygis tuo daugiau pacientų nepatenkinti CD gydymu[47]. O Turkijoje, atliktame tyrime, rezultatai parodė, kad bendras pacientų pasitenkinimas CD gydymu buvo 21,02 ± 8,07. Nebuvo gauta reikšmingų reikšmių tarp pasitenkinimo gydymu ir lyties. Buvo su diabetu susijusios komplikacijos reikšmingai susijusios su mažesniu gydymo pasitenkinimu balai (vidurkis ± SD= 23,08 ± 7,32 su-be komplikacijų, vidurkis ± SD = 18,48 ± 8,36 su komplikacijomis, P = 0,003). Taip pat nebuvo gauta statistiškai reikšmingų reikšmių susijusių su glikuotu hemoglobinu ir gydymo pasitenkinimu. DTSQ balai buvo didesni pacientams, kurių HbA1c vertės yra mažesnės nei 7,5proc., palyginti su tais, kurių HbA1c vertėsvirš 7,5proc., tačiau skirtumas nebuvo statistiškai reikšmingas (vidurkis ± SD = 21,31 ± 7,37, vidurkis=20,19 ± 9,92, P = 0,546) [48]. Japonijoje atlikto tyrimo metu pasitenkinimo gydymu buvo gautas balo vidurkis 25,6. O kiekvieno klausimo balų vidurkis buvo 4,1–4,5 [49].

Vyrai geriau vertino pasitenkinimą gydymu (26,1±6,2 P= 0,009) nei moterys. Buvo gautas didelis ryšys tarp gretutinės ligos buvimo ir pasitenkinimo gydymu, ir pacientams, sergantiems neuropatija ir turinčiais didelę asociaciją tarp pasitenkinimo gydymu (24,1 ± 6,4, P<0,001). Kalbant apie pasitenkinimą gydymu, buvo nustatyta reikšminga reikšmė tarp šeimyninės padėties, vienišiems pacientams nustatytas geresnis pasitenkinimas gydymu (27,5 ± 7,7, P<0,001) nei kada nors vedusiems pacientams (25,7 ± 6,5). Pasitenkinimas gydymu buvo didesnis pacientams, kuriems buvo didesnė tikimybė pasiekti HbA1c <7 proc. (27,2 ± 5,8). Pastebėta dar viena reikšminga asociacija tarp širdies ligų buvimo ir pasitenkinimo gydymu (24,3 ± 6,4, P= 0,012). Tyrimo rezultatai rodo, kad dalyviai, kurie kontroliavo savo ligą, kaip rodo dietos kontrolė ir glikemijos kontrolė, valdė savo ligą, pasirodė, kad mėgaujasi geresne savijauta ir buvo didesnis pasitenkinimas gydymu [49].

Pacientai, kurie yra gydomi geriamaisiais hipoglikeminiais preparatais, yra labiau patenkinti gydymu, palyginti su insulinu gydomais pacientais. Tyrimų išvados parodė, kad insulino vartotojai buvo labiau patenkinti gydymu, jų pasitenkinimo balas didesnis nei tų, kurie vartojo geriamuosius hipoglikeminius vaistus ar vartojant vien tik insuliną, arba tuos, kurie vartojaa tik peroralinius hipoglikeminius vaistus. Be aiškaus diskomforto, susijusio su insulino injekcijomis [46]. Kitur

pastebėta, kad pacientai, kurie gydomi geriamaisiais hipoglikeminiais preparatais, buvo labiau patenkinti gydymu (26,5 ± 6,3, P<0,001), lyginant su insulinu gydytais pacientais. Tyrimas parodė, kad insulino vartotojai buvo labiau patenkinti gydymu (27,3 ± 7,1, P< 0,001) nei tie, kurie vartojo geriamuosius hipoglikeminius vaistus ir insuliną kartu (24,3 ± 6,5). Geras gydymo pasitenkinimas priklauso nuo geresnės glikemijos kontrolės, lyties, socialinės padėties bei gretutinių ligų [49].

1.9 Sergančių cukriniu diabetu gyvensenos įpročiai

Įtakos ligos kontrolei turi ir sergančiųjų gyvensenos įpročiai, tokie kaip fizinis aktyvumas, kūno sudėjimas, žalingi įpročiai.

Gerai žinoma, kad mankšta ne tik padidina fizinio krūvio kūno rengybą, bet taip pat lemia padidėjusį gliukozės pasisavinimą skeleto raumenyse ir stabilizuoja gliukozės koncentraciją kraujyje, tuo tarpu jis chroniškai padidina jautrumą insulinui ir mažėja glikozilinto hemoglobino (HbA1c) koncentracija. Tyrimai parodė, kad mankštos laikas gali būti modifikuojamas veiksnys, turintis įtakos glikemijai po treniruotės kontroliuoti derinant mankštą su metformino terapija [50].

Gyvenimo būdo įpročiai, įskaitant padidėjusį fizinį aktyvumą ir dietos kontrolę, yra

klinikinės 2 tipo CD sergančių pacientų priežiūros pagrindas. Dieta ir fizinis aktyvumas dažnai vertinami kartu kaip visapusiškos gyvenimo būdo intervencijos dalis [32]. Reguliarus fizinis aktyvumas gali užkirsti kelią 2 tipo diabeto atsiradimui arba jį atidėti.Taip pat reguliarus aktyvumas gali sulėtinti 2 tipo diabeto ir jo širdies ir kraujagyslių ligų pasekmių atsiradimą ir progresavimą, darydamas teigiamą poveikį kūno svoriui, jautrumui insulinui, glikemijos kontrolei, kraujo spaudimas, lipidų profilis, endotelio funkcija ir uždegiminės gynybos sistemos. Taip pat ištirta sėslaus gyvenimo būdo, kaip diabeto rizikos veiksnio, ir fizinio aktyvumo apsauginio poveikio svarba palaikant diabetą. Reguliarūs fiziniai pratimai sustiprina antioksidantų gynybos sistemą ir apsaugo nuo laisvųjų radikalų daromos žalos mankštai. Kita vertus, intensyvus mankštinimasis netreniruotiems asmenims užgožia gynybą, o tai padidina laisvųjų radikalų žalą [51]. Naudingo pratimo pagrindas yra jo intensyvumas, trukmė ir dažnis. Pratimų trukmė iš pradžių turėtų būti 30 minučių, pradedant nuo 5-10 minučių apšilimo ir baigiant visada atsigavimo pratimais. Žemiausias rekomenduojamas dažnis yra 3 kartus per savaitę. Paprastai mažo intensyvumo ir ilgos trukmės mankštos programos yra laikomos tinkamiausiomis ir saugiausiomis diabetu sergantiems pacientams [52].

Šanchajuje atliktų tyrimų duomenimis vyrų ir moterų grupėse reguliarus fizinis aktyvumas buvo mažas, dažniausia fizinė veikla buvo keliavimas į darbą dviračiu ar ėjimas. Fizinis aktyvumas buvo susijęs su mažesne 2 tipo CD rizika. Tarp Šanchajaus moterų įtakos didesniam fiziniam

aktyvumui taip pat turėjo vyresnis amžius ir aukštasis išsilavinimas. Taip pat buvo nustatyta, kad tokios fizinės veiklos kaip lipimas laiptais ir važiavimas dviračiu susiję su mažesne 2 tipo CD atsiradimo rizika [53,54].

Svorio padidėjimas paauglystėje lemia suaugusiųjų nutukimą. Antsvorio ir nutukimo padidėjimas suaugusiesiems yra susijęs su padidėjusia 2 tipo diabeto rizika. Tyrimuose žemas išsilavinimo lygis buvo nustatytas kaip didelis moterų antsvorio ir nutukimo veiksnys. Tik nedaugelyje tyrimų buvo nustatyti konkretūs amžiaus ir lyties kriterijai, nes diabeto paplitimas buvo susijęs su nutukimu. Tie, kurių KMI yra didesnis, serga 2 tipo diabetu vyresniame amžiuje nei tie, kurių KMI mažesnis, ir tarp vyresnių amžiaus grupių asmenų. Kai kurie tyrimai rodo, kad juosmens apimtis arba juosmens ir klubų santykis yra geresnis diabeto ir širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių skirtingose amžiaus grupėse prognozė nei KMI. Kai kurie duomenys rodo, kad kūno riebalų pasiskirstymas yra svarbus rizikos veiksnys, rodantis pilvo nutukimą ar vidaus organų riebalus. Kai kurie tyrimai parodė, kad diabeto rizika padidėja, kai normalus KMI yra 21 kg / m2 [52]. Šanchajuje atlikto tyrimo duomenimis, mažiau nei vienas trečdalis respondentų (29,3 proc.) turėjo viršsvorį, nutukimą – 2,3 proc. [54]. Etiopijoje atlikto tyrimo duomenimis, viršsvorį turėjo 27,3 proc. respondentų, nutukimą – 8,8 proc. [35]. O Dvidešimt šalių apėmusiame tyrime respondentų vidutinis KMI buvo 28 ± 5 [55]. Studijose dalyvavusių vainikinių arterijų liga ir antro tipo CD sergančių apklaustųjų vidutinis KMI buvo 30,4±3,9 [56]. Amerikoje bei Japonijoje atlikti tyrimai nurodo, kad pilvinis nutukimas yra susijęs su bloga glikemijos kontrole [57,58].

Rūkymas ir alkoholio vartojimas kelia nepriklausomą diabeto riziką. Epidemiologiniai alkoholio vartojimo ir 2 tipo diabeto rizikos tyrimai parodė akivaizdžius prieštaringus rezultatus. Keli tyrimai parodė, kad vidutinis alkoholinių gėrimų vartojimas turėjo mažiausią riziką susirgti diabetu, o nevartojantys alkoholio ir sunkūs alkoholikai - didesnę. Per didelis alkoholio vartojimas gali sukelti perteklių ir nutukimą, sukelti pankreatitą, sutrikdyti angliavandenių apykaitą ir pabloginti kepenų veiklą. Rūkymas taip pat buvo identifikuotas kaip atsparumo rizikos veiksnys, kuris gali sukelti diabetą [51].

Kaip pastebėta tyrimuose, rūkantiesiems, sergantiems CD, taip pat buvo didesnis gliukozės kiekis kraujyje, palyginti su normaliais asmenimis. Tai gali būti dėl to, kad buvo žinoma, kad rūkymas skatina atsistatyti priešpriešinius hormonus ir dėl to laikinai padidina gliukozės kiekį kraujyje. Alkoholis, kurį vartojo diabetu sergantys asmenys, taip pat parodė reikšmingą gliukozės koncentracijos kraujyje padidėjimą jų serume, o šis padidėjimas buvo dar didesnis nei stebimas tik diabetu sergančių asmenų atveju, palyginti su įprastais [51].

Apie sergančiųjų CD žalingus įpročius tyrimuose atsispindi tokie duomenys, kad Liang Shi ir kt. autorių atliktame tyrime rūkė 61,8 proc. apklaustųjų, vartojo alkoholį – 30,5 proc. [53]. Kitų šalių autorių atliktame tyrime mažiau nei trečdalis respondentų 13,9 proc. buvo rūkantys, vienas

trečdalis apklaustųjų vartojo alkoholį 30,5 proc. Remiantis Jaana J. Karjalainen ir kt. autorių atliktų studijų Suomijoje duomenimis, rūkė mažiau kaip vienas trečdalis tyrime dalyvavusių respondentų (5 proc.) [56].

2. TYRIMO ORGANIZAVIMAS IR METODIKA

2.1 Tyrimo organizavimas

Tyrimas vykdytas 2019 – 2020 metų vasario – kovo mėnesiais pirminės sveikatos priežiūros įstaigoje – LSMU ligoninės Kauno klinikų Šeimos medicinos klinikoje.

Apklausti šioje klinikoje besilankantys pacientai, sergantys 2 tipo cukriniu diabetu. Įtraukimo į tyrimą kriterijai:

 asmenys, kurie serga 2 tipo cukriniu diabetu, vyresni nei 18 m.

 gydosi LSMU KK Šeimos medicinos klinikoje, kurie sutiko užpildyti anketą ir ją užpildė pilnai.

Tyrimo eiga suskirstyta į etapus:

I etapas – sudarytas tyrimo planas; padedant darbo vadovui, suformuluotas darbo tikslas ir uždaviniai; atlikta mokslinės literatūros, susijusios su nagrinėjama tema, analizė.

II etapas – pasirinkta tyrimo metodika ir atlikti pasiruošimo tyrimui parengiamieji darbai: buvo vykdyta tyrimo klausimynų paieška ir parengimas, klausimyno sukūrimas. Gautas Bioetikos centro leidimas atlikti tyrimą.

III etapas – respondentų anketinė apklausa; tyrimo duomenų bazės sudarymas ir gautų duomenų analizavimas. Tyrimą vykdė darbo autorė, tyrimo metu taikyta vienmomentinė anketinė pacientų apklausa. Gautas visų tiriamųjų sutikimas.

IV etapas – rezultatų pateikimas ir aptarimas; išvadų formulavimas; darbo viešinimas.

2.2. Tyrimo etika

Tyrimui atlikti 2019-01-21d. buvo gautas LSMU Bioetikos centro leidimas Nr. BEC-LSMU (R) – 28 (1 priedas).

Tyrimas buvo atliekamas laikantis etikos principų, užtikrintas asmenų anonimiškumas ir konfidencialumas. Prieš anketuojant tiriamiesiems buvo paaiškintas tyrimo tikslas, eiga, informuota, kad atsakymai bus panaudoti tik apibendrintai analizei, gauti tyrimo duomenys naudojami tik akademiniais tikslais, pabrėžta, kad klausimyne niekur nereikia rašyti savo vardo, pavardės ar kitų asmens duomenų. Tyrimo metu respondentams buvo sudarytos galimybės laisvai apsispręsti ar

dalyvauti tyrime, o pradėjus tyrimą pasitraukti iš jo. Tiriamiesiems buvo pateiktos asmens sutikimo forma (2 priedas).

2.3 Tiriamųjų atranka

Siekiant parinkti tiriamuosius populiacijos asmenis atsitiktinės atrankos metodu – generuojant atsitiktinę skaičių seką iš tyrimo kriterijus atitinkančių asmenų registracijos numerių, kas antras asmuo buvo atrinktas ir turėjo tenkinti įtraukimo į tyrimą sąlygas:

 asmenys, kurie serga 2 tipo CD, vyresni nei 18 m.

 gydosi LSMU KK Šeimos medicinos klinikoje, kurie sutiko užpildyti anketą ir ją užpildė pilnai.

Tyrimo imties tūris, kuris atspindėtų visą populiaciją paskaičiuotas pagal šią imties pakankamumo formulę: 𝑛 = 𝑧 1−𝛼₂ 2 _{∙𝜈(1−𝜈)} (1−1 𝑁)∙Δ2+ 𝑧 1−𝛼₂ 2 _{∙𝜈(1−𝜈)} 𝑁

N – 2 CD sergančiųjų skaičius Šeimos medicinos klinikoje z_(1-α/2) = 1,96

Apskaičiuota reikalinga imtis – 105 asmenys. Tad tyrimo metu buvo išdalintos 105 anketos, sugrįžo 105 anketos. Atsako dažnis 100 proc. Panaudotos visos 105 anketos.

2.4 Tyrimo metodika

Siekiant įvertinti sergančiųjų 2 tipo CD glikemijos kontrolės reikšmę, ligos priežiūrai atliktas vienmomentinis kiekybinis analitinis aprašomasis tyrimas. Tyrimo metu taikyta vienmomentinė anketinė pacientų apklausa. Su tiriamaisiais buvo susisiekta telefonu ir pasiūlyta sudalyvauti anoniminėje apklausoje. Jiems buvo pasiūlyta atvykti į kliniką, pasirašyti sutikimą ir užpildyti anketas. Jie buvo informuoti apie tyrimą, buvo paaiškinta tyrimo esmė, tikslas ir uždaviniai. Anketos pildymas atsakinėjant į klausimus vidutiniškai užtruko 20 min. Raštinis sutikimas buvo gautas iš visų

apklausoje dalyvavusių asmenų. Užpildžius anketas tolimesnei analizei tinkamos buvo tos anketos, kurios buvo užpildytos pilnai. Atsako dažnis 100 proc.

2.5 Tyrimo klausimynas

Autorių sudaryta anketa bei Lietuvoje validuotas DTSQs diabeto gydymo įvertinimo klausimynas. Jo tinkamumas buvo įvertintas pagal Cronbacho alfa – vidiniam patikimumui ir vidutinės koreliacijos koeficientą, kuris gautas gana aukštas = 0,830. Cronbacho alfa koeficiento reikšmė gerai sudarytam klausimynui turėtų būti didesnė už 0,7, kai kurių autorių teigimu – už 0,6 [59].

Tyrimo anketą sudarė 2 dalys: pirmąją sudaro 62 klausimai, antrąją 8 klausimai:

1. Pirmoji anketa duomenys apie asmenį (12 kl.): sociodemografiniai, bendrieji duomenys; objektyvus ištyrimas (5 kl.), ligos duomenys (20 kl.); žalingi įpročiai (2kl.); mityba (18 kl.), fizinis aktyvumas (5 kl.)

2. Antroji anketa - DTSQs diabeto gydymo įvertinimo klausimynas, tai lietuviškai validuotas

klausimynas, kurį 1990 metais sukūrė anglų sveikatos psichologė Clare Bradley. Jį sudaro 8 klausimai. Klausimai DTSQs yra vertinami pagal 7 balų Likerto skalę nuo 0 (labai nepatenkinti) iki 6 (labai patenkinti). Klausimynas sudaromas iš dviejų skirtingų veiksnių. Pirmasis veiksnys vertina pasitenkinimą gydymu ir susideda iš šešių klausimų (1,4,5,6,7 ir 8 klausimai.). Šie šeši klausimai apie „pasitenkinimą dabartiniu gydymu“, „ gydymo lankstumą“, „gydymo patogumą“, „supratimą apie diabetą“, „rekomenduoti gydymą kitiems“ ir „noras tęsti gydymą“. Antrąjį klausimyno veiksnį sudaro du klausimai (2 ir 3 klausimai), kuriais įvertinama našta nuo hiper - ir hipoglikemijos, atitinkamai (nulis yra „niekada nebūna“ iki šešių yra „didesnę laiko dalį“). Pasitenkinimas gydymu vertinamas kaip šešių klausimų pirmojo faktoriaus balų suma (bendras balas 36), aukštesnis balas rodo didesnį pasitenkinimą gydymu. DTSQs klausimynas buvo išverstas į daugiau nei 100 kalbų ir yra plačiai naudojamas daugelyje šalių, nes jis yra patvirtintas tarptautiniu mastu ir oficialiai patvirtintas PSO ir Tarptautinės diabeto Federacijos [49]. Galutinis diabeto gydymo įvertinimo įvertis yra gaunamas suskaičiuojant bendrą pasitenkinimo balą ir išvedant kiekvieno klausimo vidurkį. Jie lyginti pagal įvairius požymius, tokius kaip: lytis, gydymo būdas, glikozilinto hemoglobino reikšmes, ligos trukmė, ligos komplikacijomis.

2.6 Statistinės duomenų analizės metodai

Atlikus anketinę apklausą, sudaryta duomenų bazė, kurioje suvesti duomenys apdoroti kompiuteriniu duomenų kaupimo ir analizės paketu. Statistinė duomenų analizė buvo atlikta naudojant duomenų kaupimo ir analizės SPSS 22 (angl. Statistical Package for Social Sciences) ir programų paketus, bei bei Microsft Office Excel 2013.

Nagrinėjamų požymių pasiskirstymui pasirinktoje imtyje įvertinti taikyta aprašomoji duomenų statistika – absoliutūs (n) ir procentiniai dažniai (proc.). Kiekybiniai duomenys pateikiami kaip aritmetiniai vidurkiai (m) su standartiniu nuokrypiu (SN), medianą ir minimalias (min.) – maksimalias (max.) reikšmes. Kokybiniai dydžiai pateikti nurodant absoliutinius skaičius (n) , procentus (proc.), laisvės laipsnius (Ils). Jų palyginimui taikytas Chi kvadrato testas.

Pagal Kolmogorovo-Smirnovo testą ir Shapiro – Wilk testus skirstiniai netenkino normalumo, nes p<0,005. Kadangi buvo gauti asimetriški skirstiniai, skaičiavimui taikyta neparametrinė Spearmano koreliacija. Vertinant pasitenkinimą cukrinio diabeto gydymu klausimyną vidinis 6 klausimų patikimumas rodė, gana gerą reikšmę - Cronbacho alfa 0,830.

Kadangi balų pasitenkinimas netenkino normalumo, todėl buvo taikomi ranginiai testai jų palyginimui (požymiams dvejose grupėse palyginti buvo taikytas Mann –Witney U testas, o daugiau nei dviejuose grupėse palyginti taikytas Kruskal-Wallis H testas). Diabeto gydymo įvertinimo klausimyne minimaliai buvo surinkta 12 balų, maximaliai 35 balai. 6 vertintų klausimų koreliacijos koeficientai buvo nuo 0,195 iki 0,824, o vidutinis koreliacijos koeficientas 0,464.

Tikrinant statistines hipotezes, pasirinktas statistinio patikimumo lygmuo 95 proc., paklaidos tikimybė – p=0,05. Požymių skirtumas laikomas statistiškai reikšmingu, kai p<0,05. Statistinės duomenų analizės rezultatai pateikiami lentelėse.

3. REZULTATAI

3.1 Sergančiųjų cukriniu diabetu sociodemografiniai duomenys

Tyrime dalyvavo 105 samenys, sergantys 2 tipo CD. Iš jų 52,38 proc. (n =55) vyrai ir 47,62 proc. (n=50) moterys. Atsižvelgiant į šeiminę padėtį didesnė dalis tyrimo dalyvių 67,6 proc. (n=71) gyveno poroje. Vidutinis jų amžius buvo 62,91 ± 9,78. Jauniausias tyrimo dalyvis buvo 42 metų amžiaus, vyriausias 87 metų. Didžioji dalis tyrimo dalyvių papuolė į vyresnių nei 65 metų amžiaus grupę 42,00 proc. (n=42).

Tarp dalyvavusių tyrime daugiausia buvo turinčių žemesnį (vidurinį/profesinį) (67,6 proc.) išsilavinimą ir aukštąjį (32,4 proc.) išsilavinimą. Daugiausia nurodė gyvenantys mieste (83,8 proc.), gyvenantys kaime sudarė (7,6 proc.) ir miestelyje (8,6 proc.). Daugiausia tyrimo dalyvių buvo dirbantys (56,2 proc.) (2 lentelė).

2 lentelė Sergančiųjų cukriniu diabetu sociodemografinės charakteristikos

Požymiai Vyrai (n=55) Moterys (n=50) Bendrai (N=105) Reikšmingumo lygmuo

Šeiminė padėtis, n (proc.)

Gyvenantis/gyvenanti poroje Gyvena vienas/viena 42 (76,4)* 13 (23,6) 29 (58,0) 21 (42,0) 71 (67,6) 34 (32,4) χ2= 4,034 Ils= 1 p=0,045

Amžiaus grupės, metai, n (proc.) ≤55 55 – 65 > 65 16 (29,1) 17 (30,9) 22 (40,0) 13 (26,0) 17 (34,0) 20 (40,0) 29 (27,6) 34 (32,4) 42 (40,0) χ2= 0,168 Ils=2 p=0,919 Išsilavinimas, n (proc.) Žemesnis Aukštasis 31 (56,4) 24 (43,6) 40 (80,0)* 10 (20,0) 71 (67,6) 34 (32,4) χ2= 1 Ils= 6,683 p=0,010

Gyvenamoji vieta, n (proc.)

Kaimas Miestelis Miestas 4 (7,3) 3 (5,5) 48 (87,3) 4 (8,2) 6 (12,2) 40 (79,6) 8 (7,6) 9 (8,6) 88 (83,8) χ2= 1,493 Ils=2 p= 0,474

Socialinė padėtis, n (proc.)

Dirbantis Nedirbantis 32 (58,2) 23 (41,8) 27 (54,0) 23 (46,0) 59 (56,2) 46 (43,8) χ2= 0,186 Ils=1 p=0,666 *statistiškai reikšmingi požymiai, kai p<0,05

Vertinant lyčių skirtumus pagal šeiminę padėtį buvo gauta, kad vyrai statistiškai reiškmingai daugiau (p=0,045) gyveno poroje, nei moterys. Taip pat vertinant lyčių skirtumus pagal išsilavinimą buvo gauta, kad moterys statistiškai reikšmingai (p=0,010) turėjo žemesnį išsilavinimą nei vyrai.

3.2 Sergančiųjų cukriniu diabetu sveikatos ir gyvensenos įpročių

duomenys

Apskaičiavus glikozilinto hemoglobino vidurkius. Gauta, kad bendras vidurkis buvo 7,20 ± 0,99. Mažesnis HbA1c moterų (vidurkis 7,10 ± 1,08) nei vyrų (vidurkis 7,20 ± 0,99). Nenustatyta statistiškai reikšmingų reikšmių tarp vyrų ir moterų grupių (p=0,150) bei glikozilinto hemoglobino rodmenų (3 lentelė).

3 lentelė. Vyrų ir moterų glikozilinto hemoglobino vidurkiai, taimytas Mano – Vitnio U testas

Iš visų apklaustųjų 50,5 proc. (n= 53) sirgo CD mažiau nei penkis metus, kiti 49,5 proc. (n= 52) apklaustųjų CD sirgo daugiau nei penkis metus. Daugiau nei pusė tyrimo dalyvių 52,4 proc. (n=55) atsakė, kad neturi CD komplikacijų. Daugiau kaip pusė 53,3 proc. (n= 56) pagal apskaičiuotą KMI buvo nutukę. Daugiau nei pusė tyrimo dalyvių 58,1 proc. (n= 61) turėjo daugiau nei 2 lėtines ligas (4 lentelė).

Vyrai (n= 55) Moterys (n= 49) Visi (N= 104) Reikšmingumo lygmuo HbA1c (proc.) vidurkis ± SN 7,29 ± 0,90 7,10 ± 1,08 7,20 ± 0,99 U= 1127,00 p= 0,150