Veterinarin ės maisto saugos ištęstinių studijų KOMPOZICIJOMS RARE NUTRITIONAL HERBS USE IN THE COMPOSITIONS OF TEAS RETESNIŲ MAISTINIŲ ŽOLIŲ PANAUDOJIMAS ARBATŲ

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA

Veterinarijos fakultetas

Gintarė Jungaitienė

RETESNIŲ MAISTINIŲ ŽOLIŲ PANAUDOJIMAS ARBATŲ

KOMPOZICIJOMS

RARE NUTRITIONAL HERBS USE IN THE COMPOSITIONS OF

TEAS

Veterinarinės maisto saugos ištęstinių studijų

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovas: Prof. Dr. D. Sekmokienė, Maisto saugos ir kokybės katedra

DARBAS ATLIKTAS MAISTO SAUGOS IR KOKYBĖS KATEDROJE PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Retesnių maistinių žolių panaudojimas arbatų kompozicijoms “.

1. Yra atliktas mano pačios.

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.

3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą. Gintarė Jungaitienė

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe. Gintarė Jungaitienė

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO

Prof. Dr. D. Sekmokienė

(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (INSTITUTE)

(aprobacijos data) (katedros (instito) vedėjo (-os) vardas, pavardė)

(parašas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentai 1)

2)

(vardas, pavardė) (parašai)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

TURINYS

1.1 Maistinių žolių savybės ... 9

1.1.1 Pipirinė mėta ... 9 1.1.2 Paprastasis saldymedis ... 10 1.1.3 Pelkinė vingiorykštė ... 11 1.1.4 Darželinė žiomenė ... 11 1.1.5 Pankolinė kinmėtė ... 12 1.1.6 Rooibos raudonoji ... 12 1.1.7 Medaus krūmas ... 13 1.1.8 Siauralapis gaurometis ... 14 1.1.9 Paprastoji rasakila ... 14

1.1.10 Citrininė aloyzija (verbena) ... 15

1.1.11 Baltasis šilkmedis ... 15

1.1.12 Citrinžolė ... 16

1.1.13 Stevija ... 17

2. DARBO METODIKA ... 18

2.1 Arbatų kompozicijų kūrimas ... 18

2.2 Arbatų kompozicijų juslinis įvertinimas ... 18

2.2.1 Kiekybinis aprašomais testas (profilio) ... 18

2.2.2 Priimtinumo testas ... 18

2.3 Vartotojų apklausa ... 19

3. TYRIMŲ REZULTATAI IR ANALIZĖ ... 20

3.1 Arbatų kompozicijos, technologinis aprašas ... 20

3.2 Juslinės analizės rezultatai ... 21

3.2.1 Profilio testo rezultatai... 21

3.2.2 Priimtinumo testo rezultatai ... 24

3.2 Vartotojų apklausos rezultatai ... 25

4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 38

LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 41 1 PRIEDAS ... 49

SANTRAUKA

Retesnių maistinių žolių panaudojimas arbatų kompozicijoms Gintarė Jungaitienė

Magistro baigiamasis darbas

Darbo parengimo vieta: Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Veterinarijos akademija, Maisto saugos ir kokybės katedra.

Darbo vadovas: Prof., Dr. Dalia Sekmokienė.

Darbo apimtis: 48 puslapiai. Darbe pateikta: 10 lentelių, 22 paveikslai, 1 priedas, 86 literatūros šaltiniai

Darbo tikslas: Paįvairinti arbatos gaminių asortimentą, receptūrų kūrimui panaudojant retesnes maistines žoles, didinančias arbatos biologinę vertę ir patenkinančias vartotojų poreikius. Ištirti vartotojų nuomonę apie šių žolių vartojimą.

Darbo uždaviniai: Atlikti informacinių šaltinių analizę apie retesnes maistines žoles, kurios buvo panaudotos receptūrų kūrimui, sumodeliuoti gamybines receptūras, sudaryti receptūrų technologinį aprašą, keliais metodais atlikti arbatų kompozicijų juslinę analizę bei išanalizuoti vartotojų nuomonę apie naujų arbatų receptūras.

Metodika: Arbatų kompozicijų kūrimas, arbatų kompozicijų juslinis vertinimas (profilio testas, priimtinumo testas), vartotojų apklausa, kurios rezultatai apdoroti Microsoft Excel skaičiuokle bei SPSS statistiniu paketu, rezultatus pateikiant grafiškai.

Rezultatai ir išvados: Atlikus anketinę vartotojų apklausą bei išsiaiškinus, jog net 83,9 proc. respondentų rinktųsi vartojimui arbatų kompozicijas su retesnėmis maistinėmis žolėmis, buvo sudarytos 5 arbatų kompozicijos: „medutis“, „saldi mėta“, „moterims“, „vakarui“, „baltasis šilkas“. Arbatų kompozicijos buvo įvertintos jusliškai keliais metodais: kiekybiniu aprašomuoju profilio testu bei priimtinumo testu. Profilio testo rezultatai parodė, jog juslinės skonio ir kvapo savybės priklausė nuo arbatų kompozicijai panaudotų žolelių sudėties, tačiau arbatos nepasižymėjo išskirtiniu stipriu kvapu ar skoniu, arbatų kvapas ir skonis buvo būdingas žolelėms - lengvas, malonus, neįkyrus. Priimtinumo testo rezultatai parodė, jog priimtiniausia arbata – „medutis“, mažiausiai priimtina - „moterims“. Atlikus anketinę apklausą, paaiškėjo, jog respondentų žinios apie retesnes maistines žoles, naudotas arbatų kompozicijoms yra menkos, tačiau jie rinktųsi vartojimui retesnių maistinių žolių kompozicijas, nors šiuo metu populiariausias pasirinkimas yra žalioji arbata.

Raktažodžiai: retesnės maistinės žolės, arbatų kompozicijos, juslinės savybės, arbatų priimtinumas, vartotojų apklausa.

SUMMARY

Rare nutritional herbs use in the compositions of teas Gintarė Jungaitienė

Master‘s Thesis

Thesis prepared: Lithuanian University of Health and Sciences, Veterinary Academy, Food Safety and Quality Department.

Supervisor of the Thesis: Prof. Dr. Dalia Sekmokienė.

Thesis consists of 48 pages, 10 tables, 22 pictures, 1 appendix and 86 literature sources. Aim of the Thesis: To diversify the range of tea assortment and use the less common nutritional herbs to create the composition, which satisfy the consumer needs and increase the biological value. To investigate the consumer's opinion about the use of these herbs

The tasks of the Thesis: To analyze information sources about rare nutritional herbs that were used for the compositions of teas, to create teas compositions and to compole technological description. To make a sensory analysis by several methods. And to analyze comsumers opinion about new teas compositions.

Methodology: Creation of tea compositions, sensory analysis (profile test, acceptance test), consumer survey, which results are processed with Microsoft Excel spreedsheet and the SPSS statistical package.

Results and conclusions: After completing consumer survey and finding out that even 83,9% consumers would choose the tea compositions with rare nutritional herbs, 5 teas compositions were made: „medutis“, „saldi mėta“, „moterims“, „vakarui“, „baltasis šilkas“. Tea compositions were evaluated with sensory analysis by several methods (profile test and acceptance test). The results of the profile test showed that the sensory flavor and odor properties depended on the composition of the herbs used in tea composition, but all the teas did not have an exeptional strong odos or taste, the tea‘s aroma and taste were characteristic to the herbs – light, pleasant and unassuming. The result of acceptance test showed that the most preffered tea is „medutis“ and the least acceptable is tea „moterims“. Consumer survey revealed that respondents‘ knowlage about rare nutritional herbs was pore, but they would prefer to choose and use tea compositions with rare nutritional herbs, even if this moment the most popular choice is green tea.

Key words: rare nutritional herbs, teas compositions, sensory properties, teas acceptance, comsumer survey.

SANTRUMPOS

HPLC – aukšto našumo skysčių chromatografija (angliškas sutrumpinimas) LSMU VA - Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademija SPSS – statistinis paketas (statistical Package for the social sciences)

ml – mililitrai g – gramas °C – celsijaus laipsnis vnt. – vienetas proc. – procentai % - procentai m. – metai

Bruto – visa žaliavos masė, kuri reikalinga nustatytai receptūrai paruošti Neto – žaliavos masė po pirminio paruošimo

rS – koreliacijos koeficientas p - reikšmingumo lygmuo mg% - miligramai procente mg/g – miligramai grame pav. - paveikslas

ĮVADAS

Dar Senovės Romoje buvo manyta, jog mėtos ir jų kvapas pakelia nuotaiką, „atriša“ liežuvį prie stalo, todėl laukdami svečių, romėnai stalus ištrindavo šviežiais mėtų lapais, o grindis ir sienas šlakstydavo mėtų antpilu. (1) Saldymedis, Kinijos gydytojų nuomone, organizmą valanti ir jauninanti priemonė, kurią jau Viktorijos laikų Anglijoje penktadieniais buvo priimta naudoti kaip vidurius laisvinančią priemonę organizmui valyti. O pelkinę vingiorykštę net ir keltų dvasininkai druidai laikė šventu dėl šio augalo gydomųjų savybių, (2) kurias šiuolaikinis mokslas ištyrė ir įrodė, jog žolė pasižymi priešuždegiminiu (3,4,5) antioksidaciniu bei antimikrobiniu poveikiu. (5,6,7)

Maistinės žolės ne tik paįvairina mitybą, bet ir turi gydomųjų savybių: stiprina imuninę sistemą, padeda kovoti su virškinamojo trakto, kvėpavimo takų ligomis, taip pat yra geri pagalbininkai gydymui ir profilaktikai tokių ligų kaip cukrinis diabetas, vėžys, depresija. Todėl jų svarba nenustoja didėti ir šiomis dienomis. Žolelės turi daug biologiškai aktyvių medžiagų, kurios turi tiesioginį poveikį žmogaus sveikatai, pavyzdžiui, rūgštys – pasižymi antiseptiniu poveikiu, taninai – sutraukiančiu, antiseptiniu, o saponinai – stimuliuojančiu, priešuždegiminiu poveikiu. (8)

Dėl šių priežasčių, šiomis dienomis, žmogus vis dažniau atsisuka į dar neišbandytus, naujus metodus ir priemones sveikatos gerinimui ir mitybos papildymui naudingomis medžiagomis. Vienas iš būdų – įvairių arbatų naudojimas, su naujomis, mūsų šalyje dar mažai atrastomis žolelėmis. Peržvelgiant siūlomą arbatų asortimentą didžiuosiuose prekybos centruose, pastebima, jog pasirinkimo galimybės retesnių žolelių arbatoms yra ribotos, galbūt todėl, kad vartotojai mažai apie jas žino. Todėl populiarios lieka tik tradicinės arbatos (žalioji, juodoji, raudonoji ir kt.).

Darbo naujumas: naujų žolių įvedimas, jų naudojimas praturtintų žmonių mitybą įvairiomis biologiškai aktyviomis medžiagomis, gerintų jų sveikatą, nes dauguma kvepiančių žolių pasižymi antioksidacinėmis savybėmis. Kartu mažėtų kofeino turinčių produktų vartojimas, kas neigiamai veikia jaunų žmonių sveikatą, formuoja nesveikus įpročius.

Darbo tikslas: Paįvairinti arbatos gaminių asortimentą, receptūrų kūrimui panaudojant retesnes maistines žoles, didinančias arbatos biologinę vertę ir patenkinančias vartotojų poreikius. Ištirti vartotojų nuomonę apie šių žolių vartojimą.

Darbo uždaviniai:

1. Atlikti informacinių šaltinių analizę apie maistines žoles, naudojamas receptūrų kūrimui. 2. Sumodeliuoti gamybines receptūras, atsižvelgus į žolių biologinę vertę, skonių

suderinamumą.

3. Sudaryti technologinio proceso aprašą, analizę.

4. Atlikti arbatų kompozicijų juslinę analizę (keliais metodais). 5. Išanalizuoti vartotojų nuomonę apie naujų arbatų receptūras.

1.

LITERATŪROS APŽVALGA

1.1

Maistinių žolių savybės

1.1.1 Pipirinė mėta

Pipirinė mėta (Mentha x piperita) – gerai žinomas ir plačiai vartojamas augalas, kuris yra natūraliai susidaręs Mentha aquatica L. ir Mentha spicata L. hibridas. Nors augalo gimtinė – Viduržemio jūros regionas, jis auginamas visame pasaulyje ir yra naudojamas kvepalams, farmacijoje, medicinoje bei maisto pramonėje. (9)

Arbatoms vartojami švieži ir džiovinti lapai, kurie turi malonų, šaldantį prieskonį. Labiausiai pipirinės mėtos vertinamos dėl eterinio aliejaus (jo lapuose būna nuo 1 iki 4 proc.) ir jo svarbiausios sudedamosios dalies – mentolio (eteriniame aliejuje jo yra nuo 40 iki 70 proc.). Jis padeda atpalaiduoti spazmus, veikia raminančiai. (2,10) Kita eterinio aliejaus sudedamoji dalis – mentonas (jo yra 9- 25 proc.). (11) Be to, kaip teigia S. Dagytė ir ir E. Penkauskienė, pipirinės mėtos lapuose randama iki 40 mg% karotino ir apie 134 mg% vitamino C. (12) Pipirmėčių lapuose taip pat randama liuteolino, hesperidino, rutino bei kofeino, chlorageno ir rozmarino rūgščių, taip pat taninų, cholino, dervų, mineralinių medžiagų. (13)

Eteriniai pipirinės mėtos aliejai medicinoje naudojami dėl sutraukiančio, antiseptinio ir antimikrobinio poveikio, gydyti neuralgiją, galvos skausmus ir migreną. (9) O maisto pramonėje dažniausiai naudojami kaip natūralios kvapiosios medžiagos, ir dažniausiai naudojama dėl jų antioksidacinių ir antimikrobinių savybių. (14,15) Pipirinė mėta pasižymi priešuždegiminiu, antispazminiu, priešvėžiniu, skausmą malšinančiu, stimuliuojančiu poveikiu. (9) Pipirinė mėta gali būti naudojama kaip adjuvantas virškinimo trakto infekcijoms, virškinimo sutrikimams (enterokolitui, meteorizmui), kvėpavimo sutrikimams (bronchitui, laringitui, tracheobronchitui ir kosuliui su traukuliais), faringitui, nuo pykinimo, nervingumo, protinio nuovargio, taip pat burnos higienos priežiūrai. (16)

Zhenliang Sun, Huiyan Wang ir kitų atliktas tyrimas įvertino pipirinės mėtos priešuždegiminį, citotoksinį ir antioksidacinį aktyvumą, kurio metu nustatė, jog pipirinės mėtos antioksidacinis aktyvumas vidutinis, tačiau ji gali veikti prieš vėžines ląsteles, taip pat turėjo stiprų priešuždegiminį poveikį tyrime su pelėmis, gydant ausų edemas. (17)

Xin Liu, Zhen-Liang Sun, Ai-Rong Jis ir kitų autorių atlikta cheminė analizė parodė, jog daugiausia pipirmėtėje cukraus (70,48 proc. ± 1,75 proc.), po to seka baltymai (14,70 proc. ± 0,48 proc.), sulfatai (3,89 proc. ± 0,16 proc.), urono rūgštis (8,96 proc. ± 1,33 proc.). O HPLC analizė parodė, kad pipirmėtėje daugiausia buvo gliukurono rūgšties, galakturono rūgšties, gliukozės, galaktozės ir arabinozės. (18)

Mokslinių tyrimų duomenimis, pipirinės mėtos sudėtyje buvo rasta 37 komponentai. Pagrindiniai pipirinės mėtos eterinio aliejaus komponentai: karvonas (49,6 - 76,6 proc.), limonenas (2,4 - 22,3 proc.), 1,8-cineolas (1,3 - 2,6 proc.) ir trans-karveolis (0,3-1,5 proc.), o pagrindinės pipirmėtės eterinio aliejaus sudedamosios dalys: selenas (26 – 35 proc.), mentonas (14 – 21 proc.), mentofuranas (5 - 11,7 proc.), 1,8-cineolas (5,9 proc.) ir eukaliptolis (3 – 4 proc.). (19)

1.1.2 Paprastasis saldymedis

Paprastasis saldymedis (Glycyrrhiza glabra) – viena iš seniausių vaistažolių pasaulyje. Saldymedis, priklausantis ankštinių šeimos nariams, yra plačiai paplitęs įvairiose pasaulio vietose. Tačiau geriausiomis savo savybėmis pasižymintis saldymedis randamas Šiaurės Vakarų Kinijoje. (20).

Tradicinėje Kinų medicinoje saldymedžio nuoviras naudojamas kepenų bei blužnies ligų simptomams gerinti, pasižymi atpalaiduojančiu spazmus bei skausmą poveikiu. (21)

Saldymedžio šakniastiebiuose ir šaknyse gausu krakmolo ir saponinų. Taip pat yra hidroksiglicirizino, glavonoidų, kumerinų, mono ir polisacharidų, baltymų, mineralinių ir rauginių medžiagų. (2) Saldymedyje taip pat gausu tripepteno saponinų, flavonoidų, polisacharidų, pektinų, amino rūgščių, mineralinių druskų, (22), izoflavonų, triterpenoidsaponinų. (23) Saldymedžio šaknyje yra ir sacharozės (iki 18 proc.). Pagrindinis saldymedžio triterpenas yra glicirizo rūgštis arba glicirizinas sudarytas iš dviejų glukurono rūgšties molekulių ir vienos molekulės gliciretininės rūgšties. (24)

Ankstesnės studijos nurodo, jog saldymedis ir jo komponentai pasižymi antioksidainėmis, antimutageninėmis, priešuždegiminėmis, priešvirusinėmis, antibakterinėmis, priešastminėmis savybėms. (23) Buvo įrodyta, kad šis augalas yra veiksmingas menopauzės karščio bangos simptomų švelninimui. (25) Taip pat nurodoma, jog saldymedis gali būti vartojamas sergant bronchitu, peršalimo ligomis, plaučių, skrandžio gleivinės uždegimu, taip pat ir kaip atsikosėjimą lengvinanti priemonė. (2) Ši vaistažolė gali būti naudojama ir skrandžio uždegimo simptomams, įskaitant rėmens, refliukso atsiradimą, ar nuo bet kokios kitos priežasties gydant gastritą. (26) Saldymedis taip pat pasižymi terapiniu poveikiu pepsinėms opoms, odos infekcijoms, egzemoms, uždegimams, kepenų ligoms, kvėpavimo sistemos sutrikimams, lėtinio nuovargio sindromui, Alzhaimerio ligai, vėžiui ir netgi AIDS. (27) Odontologijos literatūroje nurodoma, jog saldymedis žymiai slopina bakterijų augimą ir karieso susidarymą dėl Streptococcus mutans ir Enterococcus faecalis. (28)

Yogesh Badkhane, A.S. Yadav, A. Bajaj ir kiti, nurodo, jog tradicinėje medicinoje saldymedžio šaknis ir šakniastiebiai naudojami alerginių reakcijų gydymui, pasižymi priešuždegiminiu poveikiu, antimikrobiniu, antiopiniu poveikiu. Saldymedis dar naudojamas sušvelninti reumatui, osteoartritui ir artritui, mažo cukraus kiekio reguliavimui taip pat Adisono

ligai, burnos opų gydymui. Taip pat yra naudojamas kaip fungicidas, kvėpavimo takų, virškinimo trakto, širdies ir kraujagyslių, akių ir odos sutrikimams gydyti. Pasižymi antivirusiniu poveikiu. (27) Saldymedis taip pat senai pradėtas naudoti kaip natūralus saldiklis. Jo pagrindinis komponentas glicirizinas – 50 kartų saldesnis nei cukrus. (27)

1.1.3 Pelkinė vingiorykštė

Pelkinė vingiorykštė (Filipendula ulmaria) Lietuvoje gana dažnas augalas, augantis pelkėse, pelkėtose ir šlapiose pievose, pamiškėse ir kt. Įvairiose šio augalo dalyse gausu fenolinių junginių, fenolglikozidų, rauginių medžiagų (5-7 proc.), flavonoidų (tokių kaip hiperozido, avikuliarino gkilozidų – iki 0,8 proc.) , leukoanocianidinų, vitamino C (iki 300 mg%), eterinio aliejaus, riebiojo aliejaus, vaško. Žolėje taip pat dar randama ir fenilkarboninių rūgščių (kavos, elago), katechinų, chalkonų, aromatinių junginių (vanilino, salicilo ir metilsalicilo aldehidų), riebalų rūgščių (linolio, stearino), citrinų, salicilo rūgščių, steroidų, glikozido spireino, terpenų. (2,29) Atliktose studijose nustatyta, jog pelkinės vingiorykštės sudėtyje taip pat yra epikatechinų, kvercitrino, kvercetino, hiperosido, kamferolio, apigenino, liuteonino, spiraeozido, rutino, taninų (rugosinai ir timozolidinai) ir kumarino pėdsakų. (30)

Teigiama, jog preparatai iš vingiorykštės turi antiseptinių ir sutraukiamųjų savybių, skatina šlapimo išsiskyrimą, slopina viduriavimą, karščiavimą, uždegimą, malšina skausmą, gydo gerklės ligas, stiprina organizmą, (2) turi priešuždegiminį, imunomoduliatorinį, antibakterinį ir antikarcinogeninį poveikį (31), pasižymi subtoninėmis ir antireumatinėmis savybėmis. (32) Šios žolės antpilas yra laikomas viena veiksmingiausių priemonių skrandžio opaligei gydyti, taip pat padidėjusiam skrandžio rūgštingumui, rėmeniui (2), pagerina inkstų ir virškinimo funkcijas. (31) Pelkinės vingiorykštės preparatai skiriami sergant dizenterija, epilepsija, podagra, inkstų ir šlapimtakių ligomis, bronchų astma, hipertonine liga, lėtiniu cholecistitu. Vingiorykštė taip pat naudojama sergant sloga, gripu, angina (29), malšina reumatinius ir artritinius skausmus. (30)

1.1.4 Darželinė žiomenė

Darželinė žiomenė (Dracocephalum modavica) – tai daugiametis augalas, kilęs Vidurinėje Azijoje ir natūralizuotas Vidurio ir Rytų Europoje. Tradiciškai naudojama skrandžio, kepenų ir širdies bei kraujagyslių sutrikimams. (33) Taip pat mažina galvos skausmą, reumato keliamą skausmą. Joje yra 71,5 mg% vitamino C, 4,2 mg% karotino. Darželinės žiomenės lapuose nustatyta 0,2-0,3 proc. eterinio aliejaus, kurio svarbiausia sudedamoji dalis – citralis (jo eteriniame aliejuje būna iki 65 proc.). Citralis žaliavai suteikia stiprų, primenantį citriną, kvapą. (34)

Teigiama, jog darželinė žiomenė turi reikšmingą farmakologinį poveikį prieš širdies ligas, hipertenziją, aterosklerozę, kraujagyslių ligas. (35) Veikia raminančiai (36), vartojama skrandžio ir kepenų sutrikimams gydyti, galvos skausmo mažinimui, palengvina anginos simptomus. Taip pat

1970-ųjų, darželinės žiomenės sudėtyje buvo atrasti 246 junginiai, įskaitant terpenoidus, steroidus, alkaloidus, lignanus, fenolius, kumarinus (36), polifenolius, hidroksikenamines rūgštis (rozmarino ir kofeino) ir flavonoidus, tokius kaip apigeninas, liuteolinas ir jų glikozidus, kvercetiną, diosmetiną, kamferolį, acacetiną, salvigeniną. (33) Ali Ehsani, Omar Alizadeh, Mohammad Hashemi ir kiti, atliktame tyrime nurodo, jog darželinės žiomenės sudėtyje randami junginiai buvo geranialis (28,52 proc.), neralis (21,21 proc.), geraniolis (19,60 proc.), geranilacetatas (16,72 proc.). (38)

Nurodoma, jog dėl savo malonaus citrinų kvapo, darželinė žiomenė vis dažniaus pasirenkamai kaip funkcinis maistas. Hussein A.H. Said-Al Ahl, Ali S. Sabra ir kiti, Egipte atliktame moksliniame tyrime nurodo, jog daugiausia eterinio aliejaus sukaupia darželinės žiomenės, kurios buvo renkamos balandžio mėnesį (0,11 proc.), mažiau – gegužės (0,09 proc.), mažiausiai – kovo mėnesį (0,06 proc.). (39)

1.1.5 Pankolinė kinmėtė

Pankolinė kinmėtė (Agastache foeniculum) – yra daugiametis aromatinis augalas, turintis antimikrobinių ir priešgrybelinių savybių. (40) Pagrindiniai pankolinės kinmėtės komponentai - fenilpropanoidai, terpenoidai ir eteriniai aliejai, tačiau yra ir daugelis kitų biokomponentų: fenolio junginių (nelakiųjų metabolitų), pvz., kofeino rūgšties darinių (ypač rozmarino rūgšties), flavonų ir glikozidų (tokių kaip acacetinas, tilianinas, agastachozidas, ir retas malonilo flavonas-agastachinas). Pankolinės kinmėtės eteriniame aliejuje randama daugiau kaip 50 junginių, tačiau tik 10 iš jų kiekis buvo didesnis nei 0,1 proc. Eteriniame aliejuje vyrauja metilchavikolis (87,5 proc. iki 91 - 95 proc.), limonenas (2,4 proc. iki 3,6 - 3,9 proc.), globulinas (1,4 proc.). Kiti eterinio aliejaus komponentai yra: monoterpenas, seskviterpenai, mircenas ir fenoliai. (41)

Mohammad Hashemi, Ali Ehsani, Abbas Hassani tyrė pankolinės kinmėtės antioksidacinį aktyvumą ir išaiškino antimikrobinį aktyvumą prieš Staphylococcus aureus, Listeria

monocytogenes, Bacillus cereus, Bacillus subtilis, Salmonella typhi-murium, Salmonella Enteritidis, Escherichia coli padermes ir priešgrybelinį aktyvumą prieš Aspergillus niger ir Aspergillus flavus.

(40)

Teigiama, jog augalas pasižymi antimikrobiniu, antivirusiniu, antimutageniniu, antiproliferaciniu, citotoksiškai veikiančiu vėžines ląsteles, priešuždegiminiu poveikiu, veikia kaip antioksidantas, taip pat atpalaiduojančiai.(41) Padeda gydant kosulį, karščiavimą ir širdies ligas, taip pat išoriškai gydant nudegimus. (42) Ši žolė taip pat pasižymi antibakteriniu veikimu, mažina kraujospūdį. Joje yra 2,2 proc. eterinio aliejaus, kuris ir suteikia anyžius primenantį aromatą. (34)

1.1.6 Rooibos raudonoji

Rooibos (Aspalathus linearis) – tai Pietų Afrikos augalas, pasaulyje labai gerai žinomas ir naudojamas arbatoms. Rooibos arbatžolės yra dviejų rūšių, raudonoji rooibos – tai fermentuota

arbata, žalioji rooibos – nefermentuota. Laukinių, nevalytų rooibos derlius yra ribotas, tačiau jos taip pat auginamos ir nenatūraliai, komerciniais tikslais. O ankščiausias rooibos panaudojimas užregitruotas 1700 metų pabaigoje, kai vietiniai Khoi – Khoi žmonės pradėjo naudoti augalą medicinoje.

Moksliniai tyrimais įrodyta, jog rooibos turi hipoglikeminį poveikį, priešuždegiminį, antivirusinį, antispazminį, antimikrobinį, (43) priešvėžinį poveikį (44), antioksidacinį poveikį (45) taip pat mažina kolito simptomus, palaiko gerą imuninę sistemą. (43) Pastebimas ir antidiabetinis aktyvumas (46), ir lengvos depresijos gydymui - antidepresinis poveikis (47)

Rooibos arbata taip pat neturi kofeino, joje mažai taninų, o arbatos skonis – primenantis medų, gėles ir medieną. (48)

Augale taip pat gausu ir biologiškai aktyvių medžiagų: polifenolių, flavonoidų, fitomedžiagų. Rooibos pasižymi biologiškai aktyviomis medžiagomis, kurių sudėtyje yra polifenolių ir flavonoidų. Fitomedžiagos, randamos rooibos, yra zorientinas, orientinas, notofaginas, rutinas, izokarcetinas, hiperozidas, aspalatinas (jis sudaro 4 – 12 proc. augalo). Aspalatinas išgaunamas tik iš Aspalathus linearis, tačiau arbatos fermentacijos metu, oksiduojasi daugiau kaip 90 proc. aspalatino. (43)

1.1.7 Medaus krūmas

Medaus krūmas (Cyclopia Intermedia) – dėl savo aromato ir skonio šio augalo arbatos labai populiarios Pietų Afrikoje. (49) Perdirbimo metu nefermentuotas medaus krūmas oksiduojamas, kad būtų gaunama fermentuota arbata, kuri turi išskirtinai saldų aromatą ir tamsiai raudoną - rudą spalvą. (50)

Amcois Visagie, Abe Kasonga, Vishwa Deepak ir kitų atlikta HPLC analizė parodė, kad medaus krūmo žolės ekstraktuose yra flavanono, hesperidino, ksantonų, maniferino ir izomangeferino ir benzofenono, iriflopenono-3-C-gliukozido. (50) Medaus krūmo arbata neturi kofeino, turi mažai taninų, tačiau jos sudėtyje daugybė polifenolių. Joje randama tokių biologiškai aktyvių medžiagų kaip: ksantonas, mangiferinas, hesperidinas, flavonoliai, flavonai, izoflavonai, kumestanai, luteolinas.

Medaus krūmo arbata turi antidiabetinį potencialą pasižymi antioksidaciniu aktyvumu – pasireiškia tiek fermentuotose tiek nefermentuotose medaus krūmo arbatose. Taip pat nurodoma, kad tiek fermentuotos, tiek nefermentuotos medaus krūmo arbatos turi savybę slopinti naviko vystymąsi bei augimą. O dėl savo fenolinių junginių kompozicijos – stimuliuoja pieno gamybą bei sušvelnina menopauzės simptomus. Ši arbata taip pat gali būti naudojama atsikosėjimui lengvinti bei apetitui pakelti. (51)

P. Dube, S.Meyer, J.L. Marnewick taip pat išaiškino, jog net 6 iš 8 medaus krūmo ekstraktų parodė antimikrobinį aktyvumą prieš Staphylococcus aureus, Candida albicans bei Streptococcus

pyogenes. (49)

1.1.8 Siauralapis gaurometis

Siauralapis gaurometis (Chamaenerion angustifolium) – augalas, kurio visame pasaulyje žinoma 170 rūšių, Europoje – 28. (52) Lietuvoje tai dažnas augalas, žydintis liepos – rugsėjo mėnesiais, augantis miškuose, pamiškėse, kirtimuose. Arbatoms naudojama augalo žaliava – lapai. (53)

Mariola Dreger, Jolanta Wegenke ir kiti nurodo, jog, tradicinėje liaudies medicinoje, gauromečio žolė ir šaknys buvo naudojami kaip ekstraktai ir infuzijos, gydant virškinamojo trakto sutrikimus, odos ligas, prostatos, inkstų ir šlapimo trakto sutrikimus. (54) Antžeminėje augalo dalyje kaupiasi raugai (10 proc.), gleivės (iki 15 proc.), vitaminas C, fitosterinai, flavonoidai, tokie kaip kempferolio, kvercetino glikozidai. (29) Pažymima, jog daugiausia biologiškai aktyvių medžiagų randama augalo žydėjimo metu. (55) Augalo lapai veikia raminančiai, priešuždegimiškai, normalizuoja virškinimą, taip pat įrodytas priešvėžinis žolės ištraukų, ekstraktų poveikis. Gaurometis taip pat gali būti vartojamas nuo nemigos, galvos skausmų, medžiagų apykaitos sutrikimų, mažakraujystės, skrandžio opų gydymui. (29) Liaudies medicinoje siauralapis gaurometis naudojamas organizmui stiprinti, spazmams atpalaiduoti, kraujavimui stabdyti, kaip raminamieji, atpalaiduojamieji vaistai. Gauromečiais gydomos ir prostatos ligos. (56)

Vilma Kaškonienė, Audrius Maruška ir kiti, savo tyrime nurodė, jog įvairiose Lietuvos vietose rinktuose siauralapiuose gauromečiuose bendras fenolio junginių kiekis svyravo nuo 90,5 iki 144,5 mg/g, (išreiškiant rutino ekvivalentais), flavonoidų kiekis svyravo nuo 6,7 iki 22,9 mg/g (išreiškiant rutino ekvivalentais). Šio tyrimo metu taip pat buvo rasta ir kofeino rūgšties, rutino, enotheino B, chlorageno ir kt. (52)

1.1.9 Paprastoji rasakila

Paprastoji rasakila (Alchemilla vulgaris) – pievose, paupiuose, lapuočių ir mišriuose miškuose augantis žolinis augalas, kuris žydi gegužės – spalio mėnesiais.

Rasakila ypatinga tuo, jog turi atsikosėjimą lengvinančių, sutraukiančių savybių. Vartojama nuo dispepsijos, kraujavimo, viršutinių kvėpavimo takų kataro, (53) pasižymi antidiarėjinėmis savybėmis. (32) Taip pat veikia sutraukiamai, antiseptiškai, raminamai, skatina šlapimo išsiskyrimą. Rasakilos preparatai skiriami esant žarnyno gleivinės opoms, uždegimams, bendram organizmo nusilpimui. Lapų užpilas gali būti vartojamas nuo slogos, nuo gausių mėnesinių, viduriuojant. Taip pat rasakilomis gali būt gydoma mažakraujystė, cukraligė, vandenė, dizenterija, aterosklerozė, reumatas, bronchitai. (29). Teigiama, jog rasakilos tinkamos ir žaizdoms gydyti, egzemoms, gleivinės uždegimams. (57)

Burçin Ergene Öz ir kiti taip pat teigia, jog Rasakilos naudojamos menopauzės simptomams, virškinimo trakto sutrikimams, burnos, gerklės uždegimams ir išorinėms opoms gydyti, egzemoms ir odos bėrimams. (58). Rasakilos žaliava, naudojama arbatai, turi 6 - 8 proc. raugų (elagitaninų, alchemilino dimero), saponinų, sacharidų, askorbo rūgšties (vitamino C iki 170 mg%), mineralinių medžiagų, fitosterolio, kumarinų, (29) taip pat pasižymi dideliu kiekiu polifenolinių junginių, kurių sudėtyje yra fenolio rūgščių, organinių rūgščių bei flavonoidų. (59)

1.1.10 Citrininė aloyzija (verbena)

Citrininė aloyzija (Aloysia triphylla), kitaip vadinama verbena, natūraliai auga Pietų Amerikoje, tačiau yra auginama ir Šiaurės Afrikoje (Maroke) ir Pietų Europoje. Šiose šalyse ši maistinė žolė naudojama maistui ir gėrimams, taip pat ir medicinoje, kadangi augalo lapai turi poveikį virškinimui, pasireiškia antispazminiu (60) bei karščiavimą mažinančiu, raminamuoju poveikiu. (61) Verbena dažniausiai vartojama esant virškinimo problemoms – viduriavimams, kolitams (60), gali būti vartojama menstruacijų skausmams sumažinti. (62) Verbenoje gausu polifenolių, tokių kaip fenilpropanoidų, glikozidų (daugiausia verboskozidų) ir flavoninių diglukoronidų (tokių kaip luteolino ir kt.). Verbenos žolė taip pat pasižymi ir dideliu antioksidaciniu (60) bei antimikrobiniu poveikiu. (61) J. Agric ir Environ teigia, jog verbena naudojama tradicinėje medicinoje nuo astmos, dujų susikaupimo, kolito, viduriavimo, nemigos, nerimo. Verbenos eteriniai aliejai turi antibakterinių ir priešgrybinių savybių. (63)

María de las M OLIVA, Evangelina CAREZZANO ir kiti, taip pat teigia, jog yra keletas mokslinių tyrimų, kuriais įrodoma verbenų nauda – tai geras metanolinių ir etanolinių ekstraktų antimikrobinis aktyvumas, taip pat eterinio aliejaus antimikrobinis aktyvumas prieš Candida

albicans, gramneigiamas ir gramneigiamas bakterijas. Šių autorių atliktame moksliniame tyrime

nurodoma, jog panaudojant dujų chromatografijos metodus, buvo tiriama verbenos aliejaus cheminė sudėtis (verbena surinkta Laoso, Argentinoje). Pagrindinės rastos sudedamosios dalys: geraniolis (21,3 proc.), neralis (18,7 proc.), limonenas (6,9 proc.), kariofileno oksidas (1 proc.) ir spatulenolis (0,9 proc.). Šie terpenai būdingi rūšiai. Savo tyrime jie taip pat įrodė, jog citrininės aloyzijos aterinis aliejus turi antimikrobinį aktyvumą prieš Staphylococcus aureus, kuris yra vienas pagrindinių patogenų, sukeliančių sunkias infekcijas ir maisto užteršimą. (64)

1.1.11 Baltasis šilkmedis

Baltasis šilkmedis (Morus alba) – tai augalas, būdingas Azijos, Afrikos regionams ir Amerikai. Baltasis šilkmedis jau nuo senovės buvo naudojamas diabeto profilaktikai ir gydymui, taip pat bendram sveikatos palaikymui ir pagerinimui. Šilkmedžio ekstraktai pasižymi stipriu antioksidaciniu, priešvėžiniu poveikiu, taip pat hipolipideminiu ir makrofagus aktyvuojančiu, (65) antibakteriniu, antivirusiniu priešuždegiminiu poveikiu. (66)

Pasak Bandna Devi, Neha Sharma, Dinesh Kumar ir Kamal Jeet, šio augalo dalys naudojamos nuo tokių ligų kaip astma, bronchitas, kosulys, edema, nemiga, taip pat žaizdų gijimui, gripui, akių infekcijomis, kraujavimui iš nosies. Vartojamas ir šlapimo nelaikymo, spengimo ausyse, galvos svaigimo ir vidurių užkietėjimo gydymui vyresnio amžiaus pacientams. Tyrimų metu taip pat buvo patvirtinta, jog šilkmedžio lapų ekstraktai gali sumažinti gliukozės kiekio koncentraciją kraujyje (67) bei gali būti vartojamas sergant diabetu, taip pat reguliuoti kraujo spaudimą. (68)

Šis augalas yra askorbo rūgšties šaltinis, taip pat turi karotino, vitamino B1, folio rūgšties, folininės rūgšties, izokercetino, kvercetino, taninų, flavonoidų ir saponinų, kurie veikia kaip natūralių antioksidantų šaltinis. Lapuose yra tripeptenų (lupeolis), sterolių (β-sitosterolis), bioflavonoidų (rutino, moracetino, kvarcetino-3-triglicokido ir izokercitrino), kumarinų, alkaloidų, amino rūgščių ir organinių rūgščių. Augalo pagrindinės bioaktyvios medžiagos: taninai, fitosteroliai, sitosterinai, saponinai, triterpenai, flavonoidai, benzofurano dariniai, morusiomos rūgštis, antocianinai, anktokinonai, glikozidai ir oleanolio rūgštis. (67)

1.1.12 Citrinžolė

Citrinžolė (Cymbopogon citratus) – augalas, kilęs iš Indijos. Šis augalas turi eterinio citrinų aliejaus. (2) Cymbopogon citratus yra viena iš labiausiai paplitusių genčių, ir yra naudojamas visose pasaulio dalyse. Pvz., Indijoje naudojama karščiavimui, virškinimo sutrikimams. Nigerijoj – diabetui, uždegimams ir nervų sutrikimams. Argentinoje ir Kuboje – nuo karščiavimo ir peršalimo, virškinimo sutrikimams, skrandžio veiklai gerinti. Kosta Rikoje – palengvinti kosulį, atsikosėjimą. (69)

Bendrąja prasme teigiama, jog citrinžolė yra liaudies medicinos vaistas nuo kosulio, gripo, gingvito, galvos skausmo, raupsų, maliarijos, pneumonijos, kraujagyslių sutrikimų, mažina kraujospūdį,(70) tinkama skrandžio skausmams gydyti bei viduriavimui mažinti (71), taip pat gali būti naudojama ir alerginės astmos gydymui. (72) Tyrimai parodė, kad citrinžolė turi antibakterinių ir priešgrybelinių (70,73,74), antihelmintinių savybių. (75) Sumaišius su pipirais - tinkama menstruacijų ir pykinimo gydymui. Citrinžolė taip pat yra ir detoksikuojantis augalas – padeda kepenų, inkstų, šlapimo pūslės ir virškinamojo trakto detoksikacijoms. Sumažina šlapimo rūgšties išsiskyrimą, cholesterolio, riebalų perteklių, taip pat šalina kitus toksinus iš organizmo. Tuo pačiu stimuliuojant virškinimą, gerinant kraujo apykaitą, sumažina gastroenteritą. Taip pat teigiama, jog citrinžolė padeda gerinti ir odos būklę, mažina spuogus ir veikia kaip tonikas. Atlikti tyrimai parodė, jog citrinžolė tinkama ir vėžio prevencijai. (70,76)

Citrinžolė savo sudėtyje turi tokių biologiškai aktyvių medžiagų kaip terpenai, alkaloidai, ketonai, esteriai. Sudėtyje randamos tokios veikliosios medžiagos kaip mircenas, citronelalas, citronelolis ir geranolis. Eteriniame aliejuje daugiausia randama citralo, kuris taip pat dalyvauja ir vitamino A sintezėje, citralas taip pat veiksmingas ir viduriavimui sureguliuoti. Citrinžolė turi ir

antibakterinių savybių prieš Staphylococcus aureus. Tyrimais įrodyta, jog citrinžolė taip pat turi stiprų antigrybelinį in vitro aktyvumą prieš Candida albicans. (70)

Ankstesnės studijos išaiškino, jog eteriniame citrinžolės aliejuje daugiausia rastų biologiškai aktyvių medžiagų buvo geranolio bei citralio. Jie taip pat įrodytas antbakterinis aktyvumas prieš

Streptococcus mutans. (77). Buvo įrodytas antibakterinis aktyvumas ir prieš kariesą sukeliančias

bakterijas: Actinomyces naeslundii, Lactobacillus acidophilus, Streptococcus gordonii,

Streptococcus mitis, Streptococcus sanguinis ir Streptococcus sobrinus. (78)

1.1.13 Stevija

Stevija (Stevia rebaudiana) – augalas, kilęs iš Pietų Amerikos, kuris pasižymi saldžiu skoniu ir turi mažai kalorijų. (79)

Paula M. Martins, Bhaskar N. Thorat ir kiti teigia, jog stevijos lapuose yra aštuoni terpeno glikozidai, tokie kaip steviozidas, rebaudiozidas A, B, C, D ir E, taip pat dulkozidas A ir C. Tačiau, saldus stevijos skonis labiausiai siejamas su steviozido ir rebaudiozidu, kurių abiejų kartu sudėtyje yra nuo 5 iki 10 proc. Aktyvioji medžiaga, turinti didžiausią saldumo indeksą yra rebaudiozidas. Steviozidas yra pagrindinis diterpeno glikozidų komponentas, kurio perdozavus, skrandyje atsiranda kartumas ir organizmas jo natūraliai nebepriima ateityje ir sukelia atmetimą. (80)

Mohammed Abdalbasit A Gasmalla, Ruijin Yang ir kiti autoriai teigia, jog stevija yra geriausiai žinoma dėl savo labai saldaus skonio. Jie teigia, jog stevijos ekstraktuose gausu flavonoidų, alkaloidų, chlorofilų, ksantofilų, kofeino, chlorageno rūgščių, oligosacharidų, aminorūgščių, lipidų, mikroelementų. Žinoma, jog stevija yra mažiausiai 50 - 100 kartų saldesnė nei sacharozė ir yra dažna daugelio sintetinių saldiklių alternatyva, tokių kaip sacharinas, kuris gali būti susijęs ir su šlapimo pūslės vėžio atsiradimu. Tyrimo metu buvo ištirta ir mitybinė stevijos vertė: baltymų rasta 12,44 - 13,68 proc., riebalų 4,18 - 6,13 proc., skaidulų 4,35 - 5,26 proc., angliavandenių 63,10 - 73,99 proc. Tanino kiekis svyravo nuo 5,43 iki 5,91 proc. Taigi, gauti rezultatai parodo, jog stevijos lapai yra geras angliavandenių ir kitų maistinių medžiagų šaltinis. (81)

Atliktos studijos teigia, jog stevija turi daug farmakologinių ir terapinių savybių: yra netoksiška, turi antimikrobinių, priešgrybelinių, antikarcinogeninių, antivirusinių, antihipertenzinių, antihiperglikeminių, priešvėžinių, (82) antioksidacinių savybių. (83) Stevija taip pat veikia nuo viduriavimo, rotaviruso. Toksikologiniais tyrimais įrodyta, jog stevijoje esantys antriniai metabolitai neturi teratogeninio, mutageninio ar kancerogeninio poveikio, taip pat nesukelia alerginių reakcijų, vartojant kaip saldiklį. Stevijos lapai rekomenduojami gydymui nuo įvairių lėtinių ir ne lėtinių ligų, tokių kaip diabetas, širdies ir kraujagyslių ligos, vėžio, inkstų ligų, nutukimo, uždegiminių žarnų ligų, dantų ėduonies. (82)

2.

DARBO METODIKA

2.1

Arbatų kompozicijų kūrimas

Poreikis natūralių arbatų kūrimui buvo nustatytas atlikus anketinę apklausą, kuri parodė, jog 83,9 proc. tiriamųjų vartojimui rinktųsi arbatų kompozicijas su retesnėmis maistinėmis žolėmis.

Baigiamojo darbo metu, remiantis literatūroje pateiktais duomenimis, buvo sudarytos 5 arbatų kompozicijos ir sumodeliuotos jų receptūros, kompozicijoms panaudojant retesnes maistines žoles, atsižvelgiant į žolių naudą žmogaus organizmui, skonių suderinamumą.

Receptūroms buvo panaudotos šios maistinės žolės: rooibos raudonoji, medaus krūmas, pipirinė mėta, citrinžolė, paprastasis saldymedis, paprastoji rasakila, pankolinė kinmėtė, darželinė žiomenė, pelkinė vingiorykštė, siauralapis gaurometis, citrininė aloyzija (verbena), baltasis šilkmedis, stevija. Didžioji dalis pasirinktų žolių – Lietuvoje dar labai mažai žinomos ir vartojamos, jas galima įsigyti tik pas privačius žolininkus.

Kompozicijas stengtasi kurti kuo įvairesnes, taip pat sudarant jas tik iš kelių rūšių žolių, o ne iš daug atskirų komponentų, kad vartotojas pats galėtų susimaišyti tokias arbatas namuose ir vartoti kasdienei profilaktikai. Arbatos sukurtos siekiant jas naudoti ir kasdieniams poreikiams ir esant specifiniams poreikiams (negalint naudoti cukraus, siekiant numesti svorį, negalint vartoti kofeino ir kita.).

2.2

Arbatų kompozicijų juslinis įvertinimas

Juslinė analizė buvo atlikta LSMU VA juslinės analizės laboratorijoje. Susvertų žolelių arbatos maišeliai su rekomenduojamu arbatžolių kiekiu buvo užpilti verdančiu vandeniu (10g arbatos užpilta 1 litru vandens), užpilas palaikytas 5 minutes. Arbata, atvėsus iki 60 – 65 °C temperatūros pateikiama tyrimui. Arbatos mėginių sudėtis atskleista nebuvo, mėginiai buvo sukoduoti skaičiais nuo 1 iki 5.

Juslinių savybių profilio teste dalyvavo 7 vertintojų grupė. Vertinama buvo atliekamas pagal principus, nurodytus LST EN ISO 13299. Juslinė analizė. Metodika. Bendrieji nurodymai dėl

juslinio profilio sudarymo. (84) Vertintojų skonio receptorių atstatymui buvo panaudotas beskonis

ir bekvapis kambario temperatūros vanduo. Testas buvo panaudotas skoniui ir kvapui vertinti. (85) Microsoft Excel skaičiuoklės pagalba buvo skaičiuoti testo rezultatų vidurkiai, rezultatai perteikiami grafiškai.

2.2.2 Priimtinumo testas

Juslinio priimtinumo testas buvo atliekamas, siekiant išsiaiškinti naujų arbatos kompozicijų bendrąjį priimtinumą. Priimtinumas buvo vertinamas skalėje nuo 1 (nepriimtina) iki 10 (priimtina) kiekvienai kompozicijai atskirai. Priimtinumo testą atliko 20 žmonių. Microsoft Excel skaičiuoklės

pagalba buvo skaičiuoti testo rezultatų vidurkiai, rezultatai perteikiami grafiškai. Priimtinumo testo rezultatai buvo analizuoti ir aprašomąja statistika SPSS statistiniu paketu, taip pat atlikti Cramer‘s bei Phi testai.

2.3

Vartotojų apklausa

Vartotojų apklausa buvo atlikta, siekiant išsiaiškinti arbatos paklausą pasirinktoje tiriamojoje grupėje bei nustatyti, kokias žoleles renkasi vartoti tiriamieji. Tyrime dalyvavo atsitiktine tvarka pasirinkti respondentai. Tyrimui buvo naudota anoniminė anketa, kurią sudarė 17 klausimų. Anketos pavyzdys pateikiamas 1 priede. Anketos klausimai buvo suformuluoti konkrečiai, kad respondentams būtų kuo paprasčiau į juos atsakyti. Klausimai buvo uždari, atviri ir pusiau atviri. Anketai buvo platinama „Facebook“ tinklalapyje. Tyrime dalyvavo 155 žmonės. Rezultatai buvo apdoroti Microsoft Excel skaičiuokle bei SPSS statistiniu paketu, skaičiuotas aritmetinis vidurkis, atlikti Cramer‘s V bei Phi testai, ranginiams kintamiesiams įvertinti buvo naudotas Spearman‘o koreliacijos koeficientas. Duomenys statistiškai reikšmingi, kai p<0,05.

3.

TYRIMŲ REZULTATAI IR ANALIZĖ

3.1

Arbatų kompozicijos, technologinis aprašas

Remiantis literatūros analize atskirai apie kiekvieną žolę bei atrenkant tarpusavyje derėjusias ir panašiomis savybėmis pasižyminčias žoleles, buvo sukurtos 5 arbatų kompozicijos: „medutis“, „saldi mėta“, „moterims“, „vakarui“, „baltasis šilkas“. Vieną arbatos porciją sudaro 5g arbatžolių, tokį kiekį rekomenduojama užpilti 500 ml verdančio vandens, palaikius 5 minutes ir palaukus, kol pritrauks žoleles, galima pradėti gerti. Įprastas matavimas – litrui verdančio vandens, 10g žolelių kompozicijos.

• Medutis: žolelių kompozicija, skirta žmonėms, kurie negali vartoti kofeino turinčių gėrimų. Arbata visiškai neturi kofeino, tačiau pasižyminti ryškiu, tonizuojančiu skoniu, todėl puikiai tiktų kaip kavos pakaitalas. Arbatos kompoziciją sudarė rooibos raudonoji arbata bei medaus krūmo arbata, receptūra pateikiama 1 lentelėje.

1 lentelė. Arbatos „medutis“ receptūra

Žaliavos pavadinimas Matavimo vnt. Kiekis bruto Kiekis neto Raudonoji rooibos g 3 5 Medaus krūmas g 2 3 Vanduo g 500 500 Išeiga: 500

• Saldi mėta: arbata, sukurta kasdieniam vartojimui, gaivi, natūraliai saldi. Skonis neįkyrus, tinkantis tiek vakarui, tiek ragauti ir dienos metu. Arbatos kompoziciją sudarė pipirinės mėtos arbatžolės, citrinžolė bei paprastasis saldymedis. Receptūra pateikiama 2 lentelėje.

2 lentelė. Arbatos „saldi mėta“ receptūra

Žaliavos pavadinimas Matavimo vnt. Kiekis bruto Kiekis neto Pipirinė mėta g 3 5 Citrinžolė g 2 3 Paprastasis saldymedis g 1 1,5 Vanduo g 500 500 Išeiga: 500

• Moterims: arbata, sukurta specialiai moterų sveikatos profilaktikai ir gerinimui, tokios žolelės kaip paprastoji rasakila, pelkinė vingiorykštė – ypač palankios moterims, jų sveikatai gerinti ir palaikyti. Arbatos kompoziciją moterims sudarė tokios žolelės kaip paprastoji rasakila, citrininė aloyzija, pelkinė vingiorykštė bei paprastasis saldymedis. Arbatos receptūra pateikiama 3 lentelėje.

3 lentelė. Arbatos „moterims“ receptūra

Žaliavos pavadinimas Matavimo vnt. Kiekis bruto Kiekis neto Paprastoji rasakila g 2 3 Citrininė aloyzija g 1,5 2 Pelkinė vingiorykštė g 1 1,5 Paprastasis saldymedis g 0,5 1 Vanduo g 500 500 Išeiga: 500

• Vakarui: arbata, sukurta atsipalaidavimui, ramybei atrasti, miego pagerinimui. Arbatos kompoziciją sudaro darželinė žiomenė, pankolinė kinmėtė, siauralapis gaurometis. Arbatos receptūra pateikiama 4 lentelėje.

4 lentelė. Arbatos „vakarui“ receptūra

Žaliavos pavadinimas Matavimo vnt. Kiekis bruto Kiekis neto Darželinė žiomenė g 2 3 Pankolinė kinmėtė g 1,5 2 Siauralapis gaurometis g 1,5 2 Vanduo g 500 500 Išeiga: 500

• Baltasis šilkas: arbata, skirta ir tinkama diabetikams, mėgstantiems, bet negalintiems saldžiai valgyti, gerti. Taip pat ypač tinka ir svorio metimui. Arbatos kompozicija susideda iš baltojo šilkmedžio bei stevijos. Arbatos receptūra pateikiama 5 lentelėje.

5 lentelė. Arbatos „baltasis šilkas“ diabetikams receptūra

Žaliavos pavadinimas Matavimo vnt. Kiekis bruto Kiekis neto Baltasis šilkmedis g 4 5 Stevija g 1 2 Vanduo g 500 500 Išeiga: 500

3.2

Juslinės analizės rezultatai

intensyvumu, tačiau mažiau nei vidutiniškai jautėsi saldaus skonio intensyvumas, Taip pat silpnai išreikštas kartaus skonio intensyvumas bei žolės kvapo intensyvumas. Arbatos kvapas visai nepasižymėjo mėtų bei anyžių kvapu, o skonis visiškai nepasižymėjo citrinų bei anyžių skoniu, nebuvo ir gaivaus skonio intensyvumo. Juslinio profilio grafinis rezultatas pateikiamas 1 paveikslėlyje.

1 pav. Arbatos medutis juslinis profilis

Arbata „saldi mėta“ pasižymėjo intensyviu kvapu, uostant arbatą jautėsi intensyvus mėtų kvapas. Tik mažiau nei vidutiniškai jautėsi žolės kvapo intensyvumas. Skonis taip pat buvo intensyvus, jautėsi gaivus citrinų skonis. Visiškai nesijautė anyžių skonio bei kvapo. Arbata turėjo silpną gėlių kvapą. Arbatos juslinio profilio grafinis rezultatas pateikiamas 2 paveikslėlyje.

Arbata „moterims“ pasižymėjo vidutiniškai intensyvia rusvai žalsva spalva. Arbatos mėginio skonio intensyvumas įvertintas kaip pakankamai stiprus, jautėsi saldus skonis, šiek tiek kartaus skonio. Arbatos kvapas pasižymėjo vidutiniu intensyvumu, jautėsi žolės kvapas, šiek tiek medaus kvapo. Labai silpnai jautėsi gėlių skonis, visiškai nesijautė anyžių skonio, taip pat nesijautė ir anyžių kvapo, arbata nepasižymėjo ir mėtų kvapu. Arbatos juslinio profilio grafinis rezultatas pateikiamas 3 paveikslėlyje.

3 pav. Arbatos moterims juslinis profilis

Arbata „vakarui“ pasižymėjo vidutinėmis savybėmis. Spalva nebuvo intensyvi, jos spalva buvo rusvai gelsva. Arbatos skonis – pakankamai gaivus, vidutiniškai intensyvus. Jautėsi šiek tiek kartaus skonio bei citrinų prieskonis. Nors arbata šiek tiek pasižymėjo anyžių kvapu, tačiau anyžių skonio visai nesijautė. Arbatos kvapas šiek tiek priminė mėtas, taip pat galima buvo užuosti ir žolės kvapą. Medaus kvapas, kaip ir žolės, jautėsi silpnai. Arbatos juslinio profilio grafinis rezultatas pateikiamas 4 paveikslėlyje.

Arbatos „baltasis šilkas“ spalva nebuvo intensyvi – švelniai šviesiai žalsva. Dėl sudedamųjų dalių jautėsi intensyvus saldus skonis, arbata taip pat turėjo ir vidutinio intensyvumo žolės kvapą. Visi kiti kvapai ir skoniai pasireiškė labai mažai ar iš viso nepasireiškė. Arbatos juslinio profilio grafinis rezultatas pateikiamas 5 paveikslėlyje.

5 pav. Arbatos baltasis šilkas juslinis profilis

3.2.2 Priimtinumo testo rezultatai

Atlikus priimtinumo testą (vertinimas buvo skalėje nuo 1 iki 10) išsiaiškinta, jog visos arbatos yra priimtinos, kadangi nei viena arbata neturėjo labai žemo balo, kuris rodytų, jog žolelių skonis tarpusavyje nederėjo. Labiausiai priimtina arbata – „medutis“, jos balas siekė 7,6. Panašų balą turėjo arbatos „baltasis šilkas“ bei „vakarui“, „baltasis šilkas“ arbatos vidutinis vertinimas buvo 6,9, arbatos „vakarui“ – 6,5. „Saldi mėta“ arbatos vidutinis vertinimas buvo 6, mažiausias balas arbatos „moterims“ – 5. Taigi, priimtiniausia arbata – „medutis“, mažiausiai priimtina – „moterims“. Rezultatai 6 paveikslėlyje pateikiami grafiškai.

Rezultatų minimalios, maksimalios vertės, vidurkis bei standartinis nuokrypis pateiktas 6 lentelėje.

6 lentelė. Arbatų vertinimas aprašomąja statistika

Reikšmių skaičius Minimali reikšmė Maksimali reikšmė Vidurkis Standartinis nuokrypis „Medutis“ 20 2,1 10,0 7,550 2,2770 „Saldi mėta“ 20 1,2 9,0 5,975 2,2422 „Moterims“ 20 1,2 9,9 5,095 2,6449 „Vakarui“ 20 1,0 9,9 6,510 3,0504 „Baltasis šilkas“ 20 2,3 9,9 6,945 1,9943

Atlikus Phi ir Cramer‘s testą paaiškėjo, jog nė vienos arbatos skonio įvertinimas balais nepriklausė nuo kitos arbatos skonio įvertinimo balais.

3.2 Vartotojų apklausos rezultatai

Pagal pateiktus rezultatus 7 pav., matoma, jog respondentai buvo daugiausia moterys – 89 proc., vyrai sudarė 11 proc. Tokį rezultatą galėjo įtakoti arbatos paklausa tiriamųjų tarpe – moterys labiau linkusios gerti arbatą nei vyrai, todėl anketos pildymas joms taip pat buvo aktualesnis.

7 pav. Respondentų atsakymų į klausimą „Kokia jūsų lytis?“ pasiskirstymas procentais

Apklausos metu taip pat buvo aktualu sužinoti ir respondentų amžių. Tarp 155 respondentų buvo įvairaus amžiaus žmonių. Rezultatai pateikti 8 paveikslėlyje.

8 pav. Respondentų atsakymų į klausimą „Koks jūsų amžius?“ pasiskirstymas procentais

Pagal rezultatus matoma, jog didžioji dalis respondentų (73 proc. arba 115 asmenų) priklausė 21 – 30 m. amžiaus grupei, vėliau sekė 31 – 40 m. grupė, kuri sudarė 10 proc. (15 asmenų), tada >50 m. grupė, kuri sudarė 8 proc. (13 asmenų), 5 proc. (7 asmenys) priklausė 41 – 50 m. grupei ir mažiausiai procentų sudarė <20 m. grupė – 3 proc. (5 asmenys).

Respondentų išsilavinimo pasiskirstymas procentais pateiktas 9 paveikslėlyje.

9 pav. Respondentų atsakymų į klausimą „Koks jūsų išsilavinimas?“ pasiskirstymas procentais

Pagal 3 paveikslėlio duomenis matome, jog daugiausia respondentų, atsakinėjusių į anketos klausimus buvo su aukštuoju išsilavinimu ( 65,8 proc.), 14,8 proc. šiuo metu studijuojantys, 9,7 proc. turi aukštesnįjį išsilavinimą, o mažoji dalis sudarė respondentai su viduriniu išsilavinimu (5,9 proc.), profesiniu bei pagrindiniu išsilavinimais (pasiskirstė vienodai, po 1,9 proc.). Kadangi didžioji dalis respondentų turėjo aukštąjį išsilavinimą, galima manyti, jog atsakinėdami į tolimesnius klausimus, respondentai turės daugiau teorinių ir praktinių žinių į juos atsakyti.

Kaip rodo apklausos rezultatai, arbata tampa vis dažnesniu pasirinkimu renkantis kasdienį gėrimą. Atsakymai procentine išraiška pateikti 10 paveikslėlyje.

10 pav. Respondentų atsakymų į klausimą „Kaip dažnai geriate arbatą?“ pasiskirstymas procentais

Remiantis atsakymų duomenimis, kelis kartus per savaitę arbatą geria 41,9 proc. (65 respondentai), kelis kartus per savaitę – 27,2 proc. (42 respondentai), kartą per dieną arbatą geria 20,6 proc. (32 respondentai), arbatą geria rečiau nei kartą per savaitę – 10,3 proc. (16 respondentai). Iš atsakymų galima įžvelgti tendenciją arbatą gerti kelis kartus per dieną, toks atsakymų procentas džiugina, kadangi galime manyti, jog kaip pagrindinį gėrimą respondentai vis dažniau renkasi ne kavą, o kur kas sveikesnę alternatyvą – arbatą. Nors pasirinkimas kokiu dažnumu gerti arbatą, nepriklausė nei nuo asmens lyties (p=0,26, p>0,05), nei nuo asmens išsilavinimo (p=0,743, p>0,05), nei nuo asmens amžiaus (p=0,923, p>0,05).

Respondentų buvo paklausta, kur jie dažniausiai perka arbatą, arbatžoles. Atsakymai, išreikšti procentais, pateikiami 11 paveikslėlyje.

Galima matyti, jog daugiausiai respondentai arbatžoles ir jų kompozicijas perka prekybos centruose (67,1 proc.), toks pasiskirstymas nestebina, kadangi prekybos centrai prieinami kiekvienam piliečiui, yra arti jų namų, darboviečių ir kt. Specializuotas parduotuves renkasi 27,1 proc. respondentų – pakankamai didelis procentas tokio atsakymo pasirinkimo gali įrodyti tai, jog respondentai prekybos centruose neranda ieškomų, sau tinkamų arbatžolių, todėl jų ieško specializuotose parduotuvėse, kur pasirinkimas ne toks tradicinis kaip didžiuosiuose prekybos vietose. 4,5 proc. respondentų pasirinko atsakymą, jog žoleles renka patys, o pas žolininkus arbatžoles perka 1,3 proc. respondentų – toks mažas pasirinkimo procentas gali parodyti tai, jog iš žolininkų respondentai perka tik tuomet, jeigu ieško kažkokios konkrečios arbatžolės ar arbatų kompozicijų, kurios būtų tinkamos jų kasdieniams vartojimui ar ligų gydymui. Respondentų pasirinkimas, kur pirkti arbatžolių arbatas statistiškai reikšmingai priklauso nuo asmens amžiaus (p=0,004, p<0,05). Tačiau nepriklauso nuo asmens lyties (p=0,258, p>0,05), taip pat nepriklauso nuo asmens išsilavinimo (p=0,531, p>0,05). Respondentų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes ir pamėgtą pirkimo vietą, pateiktas 7 lentelėje.

7 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes ir pamėgtą pirkimo vietą

Koks jūsų amžius? Bendras skaičius <20 m. 21 - 30 m. 31 - 40 m. 41 - 50 m. >50 m. Kur dažniausiai perkate arbatą, arbatzoles? Prekybos centruose Respondentų skaičius 2 89 7 3 3 104 % dalis 40,0% 77,4% 46,7% 42,9% 23,1% 67,1% Specializuotose arbatos parduotuvėse Respondentų skaičius 3 21 6 3 9 42 % dalis 60,0% 18,3% 40,0% 42,9% 69,2% 27,1% Pas žolininkus Respondentų skaičius 0 1 1 0 0 2 % dalis 0,0% 0,9% 6,7% 0,0% 0,0% 1,3% Renku pats Respondentų skaičius 0 4 1 1 1 7 % dalis 0,0% 3,5% 6,7% 14,3% 7,7% 4,5% Bendras skaičius Respondentų skaičius 5 115 15 7 13 155 % dalis 100,0% 100,0% 100,0% 100,0% 100,0% 100,0% Lentelės rezultatai rodo, jog daugiausia perkančiųjų prekybos centruose buvo 21 – 30 m. amžiaus grupė, tokį atsakymą pasirinko 89 respondentai ir tai sudarė 77,4 proc.

Tyrimo metu taip pat buvo siekta išsiaiškinti, kodėl respondentai geria arbatą. Atsakymų pasiskirstymas procentais pateiktas 12 paveikslėlyje.

12 pav. Respondentų atsakymų į klausimą „Arbatą geriate, nes?“, pasiskirstymas procentais

Didžioji dalis respondentų geria arbatą tik todėl, jog yra skanu (71 proc.), tai rodo didelę šių dienų arbatos paklausą, kai kiekvienas galime išsirinkti sau patinkančią arbatą ir ją vartoti tik todėl, jog ji mums patinka, yra skani. Likusieji atsakymai pasiskirsto tarpusavyje panašiu procentu – 8,4 proc. respondentų arbatą geria tik kai nėra kito pasirinkimo, 9,7 proc. arbatą geria sergant, 7,1 proc. jaučia arbatos poveikį sveikatai, o kad numalšintų troškulį arbatą pasirenka 3,8 proc. respondentų. Respondentų pasirinkimas kodėl jie geria arbatą nepriklauso nuo jų amžiaus (p=0,347, p>0,05), lyties (p=0,941, p>0,05) ir išsilavinimo (p=0,782, p>0,05).

Šiuo metu rinkoje siūloma daug arbatų rūšių, kompozicijų ir pavienių arbatų, todėl kiekvienas gali atrasti arbatą pagal savo skonį, poreikius ir kt. Todėl 13 paveikslėlyje pavaizduoto klausimo atsakymai atskleidžia, kokią arbatą respondentai dažniausiai renkasi.

Atsakymai leidžia matyti, jog daugiausiai pasirenkama žalioji arbata (34,2 proc.) – ji išlieka populiariausia, antra pagal dažnumą pasirenkama arbata – žolelių, ją renkasi 23,9 proc. respondentų, vaisinę arbatą renkasi 19,3 proc. respondentų, 18,1 proc. renkasi juodąją arbatą, labai mažas procentas – 1,9 proc. renkasi prieskonių arbatą – galima daryti išvadą, jog prieskonius žmonės dažniausiai renkasi patiekalų bei ruošiamo maisto gardinimui, o ne karštiems gėrimams. Respondentai, kurie pasirinko kitą variantą (2,6 proc.), pasirenkamas arbatas įvardijo kaip: raudonąją, medaus krūmo arbatą su spanguolėmis ar šaltalankiais – iš šių atsakymų galima matyti, jog dalis respondentų prie dažniausiai geriamos arbatos įvardijo ir kompozicijoms naudotą medaus krūmo arbatą.

Respondentų pasirinkimas, kokią arbatą dažniausiai geria, statistiškai reikšmingai priklauso nuo asmens lyties (p=0,047, p<0,05). Tačiau nepriklauso nuo asmens amžiaus (p=0,307,p>0,05) , taip pat nepriklauso nuo asmens išsilavinimo (p=0,422, p>0,05). 8 lentelėje pateikiami duomenys, kaip pasiskirstė arbatų pasirinkimas pagal lytį. Moterys daugiausia rinkosi žaliąją arbatą (51 moteris, 37 proc.), vyrai daugiausia rinkosi vaisinę arbatą (7 vyrai, 41,2 proc.).

8 lentelė. Arbatų pasirinkimas pagal lytį

Kokia jūsų lytis? Bendras skaičius Moteris Vyras

Kokią arbatą dažniausiai geriate?

Juodąją Respondentų skaičius 23 5 28

% dalis 16,7% 29,4% 18,1%

Žaliąją Respondentų skaičius 51 2 53

% dalis 37,0% 11,8% 34,2%

Vaisinę Respondentų skaičius 23 7 30

% dalis 16,7% 41,2% 19,4%

Žolelių Respondentų skaičius 35 2 37

% dalis 25,4% 11,8% 23,9%

Prieskonių Respondentų skaičius 3 0 3

% dalis 2,2% 0,0% 1,9%

Kitas variantas

Respondentų skaičius 3 1 4

% dalis 2,2% 5,9% 2,6%

Bendras skaičius Respondentų skaičius 138 17 155

% dalis 100,0% 100,0% 100,0%

Respondentų buvo paklausta ir apie tai, ką dažniau jie pasirenka - pavienes arbatžoles ar arbatų kompozicijas. Atsakymai, išreikšti procentai, pateikiami 14 paveikslėlyje.

14 pav. Respondentų atsakymų į klausimą „Ką dažniausiai renkatės – pavienes arbatžoles ar

arbatų kompozicijas?“ pasiskirstymas procentais

Didžioji dalis respondentų vienodai renkasi vartojimu ir grynas arbatas ir arbatų kompozicijas (49 proc.), tuo tarpu arbatų kompozicijoms pirmenybę teikia 31,6 proc. atsakiusiųjų, o pavienes, grynas arbatas renkasi 19,4 proc. respondentų. Pasirinkimas, kurias arbatas respondentai renkasi, statistiškai reikšmingai priklauso nuo asmens amžiaus (p=0,016, p<0,05). Tuo tarpu pasirinkimas nepriklauso nuo asmens lyties (p=0,701, p>0,05) ir taip pat nepriklauso nuo asmens išsilavinimo (p=0,274, p>0,05). Kaip arbatų pasirinkimas priklauso nuo amžiaus grupės, pateikiama 9 lentelėje.

9 lentelė. Arbatų kompozicijų pasirinkimas pagal amžiaus grupes

Koks jūsų amžius? Bendras skaičius <20 m. 21 - 30 m. 31 - 40 m. 41 - 50 m. >50 m. Ka dažniausiai renkatės - pavienes arbatžoles ar arbatų kompozicijas? Pavienes, geriu gryną arbata Respondentų skaičius 1 15 4 3 7 30 % dalis 20,0% 13,0% 26,7% 42,9% 53,8% 19,4% Arbatų kompozicijas Respondentų skaičius 3 39 3 2 2 49 % dalis 60,0% 33,9% 20,0% 28,6% 15,4% 31,6% Vienodai renkuosi ir grynas arbatas ir arbatų kompozicijas Respondentų skaičius 1 61 8 2 4 76 % dalis 20,0% 53,0% 53,3% 28,6% 30,8% 49,0% Bendras skaičius Respondentų skaičius 5 115 15 7 13 155 % dalis 100,0% 100,0% 100,0% 100,0% 100,0% 100,0%

Lentelėje matoma, jog daugiausia respondentų, pasirinkusių atsakymą, jog vienodai renkasi grynas arbatas ir arbatų kompozicijas buvo amžiaus grupėje 21 – 30 m. Tai buvo 61 asmuo ir tai sudarė 53 proc. tos grupės atsakymų.

Kadangi arbatos pasižymi ne tik geromis ir priimtinomis skoninėmis savybėmis, atgaivina, sušildo ir kitaip teigiamai veikia mūsų emocijas, tačiau jos tinka ir ligų profilaktikai bei gydymui. Todėl respondentų buvo paklausta, ar jie geria arbatžolių arbatas sveikatai gerinti bei ligų profilaktikai. Atsakymų rezultatai procentai pateikiami 15 paveikslėlyje.

15 pav. Respondentų atsakymų į klausimą „Ar geriate arbatžolių arbatas sveikatai gerinti,

ligų profilaktikai“ pasiskirstymas procentais

Didžioji dalis atsakiusiųjų tiki arbatos galimybėmis pagerinti sveikatą, todėl geria arbatą sveikatai gerinti (59,3 proc.), 29,71 proc. pasirinko atsakymą, jog kartais renkasi arbatas sveikatai gerinti bei ligų profilaktikai, o 11 proc. tiriamųjų netiki, jog arbata gali apdėti išvengti ligų ar padėti nuo jų gydytis.

Moterys statistiškai reikšmingai dažniau pasirenka gerti arbatžolių arbatas sveikatai gerinti nei vyrai (p=0,004, p<0,05). Tačiau pasirinkimas ar respondentai pasirenka gerti arbatas sveikatai gerinti, ligų profilaktikai nepriklauso nuo asmens išsilavinimo (p=0,689, p>0,05). Taip pat nepriklauso ir nuo asmens amžiaus (p=0,534, p>0,05). Pasirinkimas pagal lytį pateikiamas 10 lentelėje. Joje galima matyti, jog moterys kur kas dažniau pasirinko atsakymą, jog geria arbatas ligų profilaktikai ir sveikatos gerinimui (87 moterys, 63 proc.) nei vyrai, kurie šį atsakymą pasirinko tik 5. Tuo tarpu vyrai daugiausia kartų pasirinko atsakymą kartais, jų atsakymų buvo 11, tai sudarė 64,7 proc. vyrų atsakymų.

10 lentelė. Klausimo „Ar geriate arbatžolių arbatas sveikatai gerinti“, atsakymo pasiskirstymas

pagal lytį

Kokia jūsų lytis? Bendras skaičius Moteris Vyras Ar geriate arbatžolių arbatas sveikatai gerinti, ligų profilaktikai?

Taip Respondentų skaičius 87 5 92

% dalis 63,0% 29,4% 59,4%

Ne Respondentų skaičius 16 1 17

% dalis 11,6% 5,9% 11,0%

Kartais Respondentų skaičius 35 11 46

% dalis 25,4% 64,7% 29,7%

Bendras skaičius Respondentų skaičius 138 17 155

% dalis 100,0% 100,0% 100,0%

Respondentų taip pat buvo paprašyta įvardyti, kokias lietuviškas maistines žoles žino bei vartoja. Visų populiariausi atsakymai buvo mėtos, ramunėlės, čiobrelis, pipirmėtės, medetkos, melisos, liepžiedžiai. Vieni populiaresnių liko aviečių lapai, šalavijas, pelynas, šalmėtė. Respondentai įvardijo ir tokias žoles kaip dilgėlė, kietis, jonažolė, rugiagėlė, beržų lapai, debesylas, rasakila, gyslotis, ežiuolė, peletrūnas, mairūnas.

Kadangi baigiamojo darbo metu buvo kuriamos kompozicijos su retesnėmis maistinėmis žolėmis, todėl respondentų buvo paklausta, ar jie žino darbe naudotas maistines žoles, tokias kaip pankolinė kinmėtė, darželinė žiomenė, pelkinė vingiorykštė, paprastoji rasakila, siauralapis gaurometis. Respondentų rezultatų pasiskirstymas pateiktas 16 paveikslėlyje.

16 pav. Respondentų atsakymų į klausimą „Ar žinote tokius retesniu augalus kaip pankolinė

kinmėtė, darželinė žiomenė, pelkinė vingiorykštė, paprastoji rasakila, siauralapis gaurometis?“ pasiskirstymas procentais

Didžioji dalis atsakiusiųjų, net 56,1 proc. pasirinko atsakymą, jog nežino nei vieno išvardinto augalo. Tai tik parodo, jog mūsų visuomenė nėra tinkamai supažindinta su retesniais augalais ir jų panaudojimo galimybėmis, jog retesnės maistinės žolės nėra lengvai pasiekiamos nusipirkti prekybos centruose ar kitose prekybos vietose, todėl tiriamieji ir turi mažai žinių apie retesnes žoles. Atsakymą, jog žino kelias maistines žoles, pasirinko 42 proc., o 1,9 proc. respondentų nurodė, jog žino visus išvardintus augalus. Respondentų žinios apie retesnes maistines žoles nepriklauso nuo jų amžiaus (p=0,426, p>0,05), lyties (p=0,770, p>0,05), išsilavinimo(p=0,596, p>0,05).

Siekiant išsiaiškinti, kokias baigiamajame darbe naudotas maistines žoles respondentai žino, jiems buvo užduotas klausimas apie gydomąsias nurodytų augalų savybes. Atsakymai į klausimą, kurių maistinių augalų gydomąsias savybes respondentai žino, pateikti 17 paveikslėlyje.

17 pav. Respondentų atsakymų į klausimą „Pažymėkite, kurių iš šių augalų gydomąsias savybes

žinote?“ pasiskirstymas procentais

Pateiktuose atsakymuose matoma, jog vis dėlto net 49,7 proc. respondentų nežino nei vieno augalo ir jo gydomųjų savybių. Likusieji rezultatai pasiskirstė beveik tolygiai, kai kurie respondentai žino apie pankolinės kinmėtės savybes (9,6 proc.), taip pat rooibos (8,6 proc.), paprastosios rasakilos (10,2 proc.), siauralapio gauromečio (8,6 proc.) bei medaus krūmo (8,1 proc.) gydomąsias savybes. Visai mažai žinoma apie pelkinės vingiorykštės (2,1 proc.) bei darželinės žiomenės (3,1 proc.) gydomąsias savybes.

Respondentų taip pat buvo pasidomėta dėl retesnių žolių vartojimo. Atsakymai procentais, pateikti 18 paveikslėlyje.

18 pav. Respondentų atsakymų į klausimą „Kokias vartojate retesnes arbatžoles?“ pasiskirstymas

procentais

Atsakymai parodo, jog respondentai vangiai vartoja retesnes arbatžoles, tai gali lemti ir jų pasirinkimo stoka didžiuosiuose prekybos centruose ar specializuotose arbatos parduotuvėse. Net 45,5 proc. respondentų pažymėjo, jog nevartoja nei vienos iš išvardintų arbatžolių. 11 proc. vartoja stevijos arbatžoles, panašiu procentu tiriamieji vartoja ir citrininės aloyzijos (verbenos) arbatžoles – 7,7 proc. Toliau seka medaus krūmo (6,7 proc.) bei pankolinės kinmėtės (6,2 proc.) vartojimas. Tolygiai (5,3 proc.) respondentai vartoja siauralapio gauromečio ir saldymedžio arbatžoles. Mažai vartojama paprastosios rasakilos (3,2 proc.), baltojo šilkmedžio (2,9 proc.), darželinės žiomenės (1,9 proc.), pelkinės vingiorykštės (1,4 proc.). Respondentai 2,9 proc. atsakymų pažymėjo kitą atsakymo variantą, kuriame pateikė savo vartojamas retesnes arbatžoles, jie teigė vartojantys bruknių lapus, jazminų žiedus, kinrožių žiedus, gervuogių lapus, aviečių lapus, debesylų šaknis.

Siekiant dar labiau išsiaiškinti respondentų žinias apie baigiamajame darbe naudojamas maistines žoles, buvo pasidomėta, ar jie žino, kurios arbatžolės natūraliai suteikia saldumo. Atsakymų pasiskirstymą procentais galima matyti 19 paveikslėlyje.

Didžioji dalis atsakiusiųjų pasirinko medaus krūmą (49 proc.) ir steviją (32 proc.). 13 proc. respondentų taip pat pasirinko ir pankolinę kinmėtę, 5 proc. - pelkinę vingiorykštę ir 1 proc. nurodė kitą atsakymo variantą, kuriame pateikė saldymedį ir čiobrelį. Todėl galima teigti, jog respondentų žinios apie arbatžoles ir jų suteikiamą natūralų saldumą procentaliai yra labai geros.

Respondentų atsakymai į klausimą apie arbatžoles, tinkančias arbatų kompozicijoms, skirtoms moterims, pateikiami 20 paveikslėlyje.

20 pav. Respondentų atsakymų į klausimą „Kaip manote, kurios maistinės žolės ypač tinkamos

arbatų kompozicijoms moterims?“ pasiskirstymas procentais

Respondentų atsakymai pasiskirstė tolygiai, šis klausimas buvo aktualesnis moterims, todėl galima manyti, jog vyrai nebuvo suinteresuoti prieš atsakydami į klausimą apmastyti, ar atsakymas tikrai teisingas. Tačiau didžioji dauguma atsakymų buvo papastoji rasakila (37 proc.), kuri yra tinkama arbatų kompozicijoms, skirtoms moterims. Toliau atsakymai pasiskirstė gana tolygiai, baltajį šilkmedį pasirinko 21 proc. respondentų, pelkinę vingiorykštę – 18 proc. respondentų, medaus krūmą 14 proc. respondentų. Kitą variantą nurodę respondentai (10 proc.) paminėjo savo tokias maistines žoles– tai raudonojo dobilo žiedai, nakviša, mėlynžiedė liucerna.

Buvo norėta sužinoti respondentų nuomonę, ar jie rinktųsi arbatų kompozicijas su retesnėmis maistinėmis žolėmis. Atsakymai pateikiami 21 paveikslėlyje.

21 pav. Respondentų atsakymų į klausimą „Ar rinktumėtės arbatų kompozicijas su retesnėmis