Veterinarin÷s medicinos vientisųjų studijų

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA

Veterinarijos fakultetas

LAURA MARTYŠIŪTö

Fermų aplinkos įtaka šulinių vandens kokybei, bei gyvulių

sveikatingumui Linkuvos apylink÷se

Of farms influence of the environment of water in wells quality and of

livestock wellness in neighborhood of Linkuva

Veterinarin÷s medicinos vientisųjų studijų

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovas: Lekt., dr. G. Gerulis

DARBAS ATLIKTAS MAISTO SAUGOS IR GYVŪNŲ HIGIENOS KATEDROJE PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „ Fermų aplinkos įtaka šulinių vandens kokybei, bei gyvulių sveikatingumui Linkuvos apylink÷se“.

1. Yra atliktas mano paties/pačios;

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje;

3. Nenaudojau šaltinių, kurie n÷ra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.

(data) (autoriaus vardas, pavard÷) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

(data) (autoriaus vardas, pavard÷) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DöL DARBO GYNIMO

(data) (autoriaus vardas, pavard÷)

(parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE

(aprobacijos data) (Gynimo komisijos sekretor÷s/riaus vardas, pavard÷) (parašas)

Magistro baigiamasis darbas yra patalpintas į ETD IS

(gynimokomisijos sekretor÷s/riaus parašas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentas

TURINYS

SANTRAUPOS ...5 SANTRAUKA ...6 SUMMARY ...7 ĮVADAS...8 1. LITERATŪROS APŽVALGA...9

1.1 Požeminio vandens kokyb÷ Lietuvoje ...9

1.2 Pagrindiniai taršos šaltiniai ir teršalai...10

1. 3 ES nitratų direktyva ...11

1.4 Šulinio vietos parinkimas, įrengimas ir apsauga ...12

1.5 Nitratai ir nitritai aplinkoje ...14

1.6 Nitratų koncentracija vandenyje...15

1.7 Nitratų ir nitritų poveikis organizmui ...16

1.8 Methemoglobinemija...18

2. _{TYRIMO METODIKA...20}

2.1 Vandenyje esančių cheminių medžiagų nustatymas...20

2.1.1 Vandens pH nustatymas ...20

2.1.2 Fosfatų nustatymas vandenyje...21

2.1.3 Amonio jonų nustatymas...21

2.1.4 Nitritų nustatymas...22

2.1.5 Nitratų nustatymas ...22

2.1.7 Sulfatų nustatymas ...23 2.1.8 Geležies nustatymas...24 4. _{TYRIMŲ REZULTAI...26} 5. _{REZULTATŲ APTARIMAS...37} IŠVADOS ...39 LITERATŪRA...40 PRIEDAI ...43

SANTRAUPOS

Hb - hemoglobinas MetHb - methemoglobinas ES – Europos Sąjunga NH3 - amoniakas NO2 - nitritai NO3 - nitratai PO4 - fosfatai SO4 - sulfatai Fe – geležis NO – azoto monoksidas N2O – diazoto monoksidas N2 - azotas µg/l - mikrogramai/litre Cl - chloras ES - Europos Sąjunga HN - Higienos Norma

SANTRAUKA

Darbo tema : Fermų aplinkos įtaka šulinių vandens kokybei, bei gyvulių sveikatingumui Linkuvos apylink÷se.

Ir nitritai ir nitratai tarnauja kaip svarbūs vandens kokyb÷s indikatoriai. Augantis nitratų kiekis vandenyje yra daugiausia žem÷s ūkio trąšų naudojimo taip pat ir

pramoninių procesų pasekm÷. Nitratai vandenyje yra mažai nuodingi, tačiau antriniai mikrobakteriniai arba jų sumaž÷jimas gyvojoje sistemoje sukelia virsmą į nitritus, kurie jungiasi su hemoglobinu ir sukelia methemoglobinemiją

Šiame darbe siek÷me išsiaiškinti galimą vandens taršą fermų aplinkoje ir ar pasitaiko Linkuvos apylink÷se šulinių naudotojų gyvulių susirgimų atvejų, kurie būtų galimai sukelti girdant užterštu vandeniu. Tyr÷me šachtinių šulinių vandenį, kuriame ieškojome nitratų, nitritų, fosfatų, amonio jonų, chloridų, sulfatų ir geležies kiekių nukrypimų.

Rezultatai parod÷, kad šachtinių šulinių vanduo n÷ra geros kokyb÷s (n=16), visų tirtų m÷ginių (n=30) vanduo buvo labai kietas (100%). Ligos paprastai n÷ra registruojamos, d÷l ekonomin÷s situacijos Lietuvoje, tod÷l jai neskiriama pakankamai d÷mesio.

SUMMARY

Master final assignment - „Drinking-water improvement with minerals and it‘s influence on laboratory animal welfare“

Both nitrites and nitrates work as an important indicators of water quality. Rising nitrate levels in the water are mainly agricultural fertilizers as well as industrial processes result. Nitrates in water are low toxic, but secondary mikrobacterial or their decrease in the living system leads the conversion to nitrite, which binds to hemoglobin and causes methaemoglobinaemia.

In this paper, we tried to find out the possible pollution of the environment of farms and if it occurs animal disease cases in the area of Linkuva, that would potentially lead to oral administration of contaminated water. We analyzed the mine wells, which were looking for nitrates, nitrites, phosphates, ammonium, chloride, sulphate and iron levels of variation.

The results showed that the mine water is not of good quality (n = 16), all samples tested (n = 30) and showed that water was very solid (100%). Diseases are generally not recorded, due to the economic situation in Lithuania so it gets not enough attention.

ĮVADAS

Lietuvoje yra apie 700 tūkst. gyventojų, kurie vandeniu apsirūpina individualiai iš šachtinių šulinių, ir dauguma naudojasi vandeniu, kuris neatitinka higieninių normų. Šiuo metu aktuali problema yra apie nitratų kiekius šachtiniuose šuliniuose, kurie nuodija organizmą. Bet gyventojams dažniausiai atrodo, kad kalbos apie šachtinio šulinio vandens užterštumą liečia kitus, tik ne juos.

Vykdant vandens ūkio pritaikymą europin÷ms sąlygoms susidurta su dideliais iššūkiais. Tai gražintos žem÷s savininkams, kur dažnai būdavo vandens bokštai, trąšų sand÷liai, fermos. Dažniausiai tie žmon÷s patys nemok÷davo tvarkytis su turtu, leisdavo svetimiems veikti, o svetimas niekad nesirūina svetimu turtu, kaip savu. Stebint oficialią informaciją, nurodančią gyventojų prie gyvulininkyst÷s objektų nusiskundimus d÷l vandens kokyb÷s, nusprend÷me pasidom÷ti Linkuvos apylinkių vandens kokybe ir galima žala.

D÷l ekonomin÷s situacijos Lietuvoje, gyvūnų sveikatingumo klausimas girdant užterštą vandenį kartais nutylimas ir neregistruojamas. Dažniausiai visuomen÷s sveikatos centrai praneša nevartoti užteršto vandens, bet žmon÷s nepagalvoja apie gyvūnų gerovę ir toliau naudoja maistui, girdo gyvulius tokiu vandeniu. Pasireiškus pirminiams simptomams, ūkin÷s veiklos gyvūliai yra vežami į skerdyklas, nes gyvulių gydymas savininkams dažniausiai būna nuostolingas.

Tod÷l šiame darbe analizavome, ar didelių fermų aplinkoje geriamas vanduo šuliniuose n÷ra pakitusios chemin÷s sud÷ties. Aiškinom÷s kokią žalą padaro gyvūnų organizmui, kai patenka į organizmą neleistinos normos kenksmingų medžiagų. Tyr÷me šachtinių šulinių vandenį, kuriame ieškojome nitratų, nitritų, fosfatų, amonio jonų, chloridų, sulfatų ir geležies kiekių nukrypimų. Nustatin÷jome, ar tame krašte yra didelis šių medžiagų nukrypimas ir ar šachtinių šulinių vanduo yra tinkamas vartojimui.

Darbo tikslas: Išsiaiškinti galimą vandens taršą fermų aplinkoje ir ar pasitaiko Linkuvos apylink÷se šulinių naudotojų gyvulių susirgimų atvejų, kurie galimai būtų sukelti girdant užterštu vandeniu.

Darbo uždaviniai:

1. Išsiaiškinti surinktų šulinių vandens neatitikimus įstatymo (HN 24:2003) nuorodoms. 2. Nustatyti ar šachtinių šulinių vanduo yra kietas ir geros kokyb÷s.

3. Išsiaiškinti ar gyventojai gerai įrengia šulinius, ar prižiūri jų aplinką. 4. Išaiškinti gyvulių ligų atvejus susijusius su girdomu nekokybišku vandeniu.

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1 Požeminio vandens kokyb÷ Lietuvoje

Lietuvoje nitratų koncentracijos, viršijančios didžiausią leistiną normą (50 mg/l), 2011 m. fiksuotos tik 2 steb÷jimo vietose iš 72 ir dar 2 buvo arti šios ribos (> 38 mg/l). Nitratų koncentracijos pokyčiai nuo 2007 metų iki 20011 metų yra nežymus. Nitratų did÷jimo tendencija dar pastebima 9 gręžiniuose, tačiau tik dviejose vietose tai yra naujos taršos požymis. Nitratų koncentracijos kaita gruntiniame vandenyje sietina su pasikeitusiu žem÷naudos intensyvumu. (G. Ignatavičius, 2012m.)

Šiaulių Visuomen÷s sveikatos saugos skyriaus duomenimis, Šiaulių apskrityje didžiausias nitratų kiekis tirtų šulinių vandenyje 2012 metais buvo rastas Joniškio, Radviliškio bei Pakruojo rajonuose. Nitratų koncentracija, kai kuriais atvejais viršijo nuo 8 iki 10 kartų leistiną ribą ir siek÷ 409–488mg/l. 2013 matais ištirta 141 šachtinio šulinio vanduo, iš jų 50 proc. nustatyta padid÷jusi nitratų koncentracija. ( http://siauliuvsc.sam.lt/naujienos/sukl/ priega per internetą 2013.10.12)

1.2 Pagrindiniai taršos šaltiniai ir teršalai

1. Žem÷s ūkis – laukų ir chemin÷s atliekos, trąšos, pesticidai, naftos produktai, pašarų atliekos, pieno ūkio atliekos. Šiuo metu žem÷s ūkio veikla vykdoma 35 % Žem÷s rutulio sausumos ploto (11 % sudaro ariama žem÷, 24 % - ganyklos). Lietuvoje žem÷s ūkio tiklslams naudojama 54 % jos teritorijos. Nors žem÷s ūkyje ir buvo siekiama ilgalaikio agrarinių ekosistemų produktyvumo, tačiau žem÷s ūkio gamybos pokyčiai per pastaruosius 50 metų suk÷l÷ esminę aplinkos taršą. (http://www.asu.lt/nm/l-projektas/-Aplinkos_tarsa/titlas.htm, priega per internetą 2013.11.11)

2. Pramon÷ - gaminiai iš metalo, metalų nuos÷dos, nemetalin÷s atliekos, elektrinių prietaisų atliekos, detergentai, tirpikliai, nuotekos, pesticidai, pirminiai rūgščių lietų ir smogo junginiai;

3. Energetika - naftos produktų atliekos, tirpikliai, dujų ir garų emisijos, branduolin÷s atliekos, pirminiai rūgščių lietų ir smogo junginiai. (Vida Marija Rutkovien÷, 2008)

1. 3 ES nitratų direktyva

Direktyvoje nustatyta aiški įgyvendinimo strategija, apimanti ūkininkus Valstyb÷s nar÷s teritorijas, iš kurių suteka vanduo, galintis būti užterštas dideliu nitratų kiekiu arba pažeistas eutrofikacijos, paskelb÷ jautriomis zonomis. Austrija, Danija, Suomija, Vokietija, Airija, Lietuva, Liuksemburgas, Malta, Nyderlandai ir Slov÷nija nusprend÷ vienodo lygio apsaugą taikyti visai teritorijai, o ne skelbti nitratams jautrias zonas. ( ES nitratų direktyva, 2010)

Valstyb÷s nar÷s turi periodiškai tikrinti, ar jautrios zonos paskirtos teisingai, steb÷ti veiksmų programų veiksmingumą, iš dalies jas keisti siekdamos užtikrinti, kad jos atitiktų direktyvos tikslus, ir gautus duomenis teikti Europos Komisijai. ( ES nitratų direktyva, 2010)

Nitratų direktyva glaudžiai susijusi su kitomis ES vandens, oro, klimato kaitos ir žem÷s ūkio politikos sritimis ir jos įgyvendinimas naudingas visoms toliau nurodytoms sritims:

1. Nitratus mažinti numatyta Vandens pagrindų direktyvoje (2000 m.), kurioje nustatytas visapusiškas tarpvalstybinis vandens apsaugos metodas, sudarytas pagal upių baseinų rajonus siekiant iki 2015 m. užtikrinti gerą Europos vandens telkinių būklę.

2. Naujojoje Požeminio vandens direktyvoje (2006 m.) patvirtinta, kad nitratų koncentracija neturi viršyti kritin÷s 50 mg/l vert÷s. Kelios valstyb÷s nar÷s gerai vandens būklei pasiekti nusistat÷ griežtesnes ribas.

3. Oro ir dirvožemio kokyb÷. Gyvulininkyst÷ ir ūkininkavimas, be kitų dalykų, yra išmetamųjų amoniako (NH3) teršalų šaltinis – amoniakas turi poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai, nes prisideda prie dirvožemio rūgšt÷jimo, vandens telkinių eutrofikacijos ir taršos pažemio ozonu bei kitais teršalais. Tikimasi, kad įgyvendinus Nitratų direktyvą iki 2020 m. išmetamo amoniako, palyginti su 2000 m., sumaž÷s 14 proc., nes priemon÷s, kuriomis ribojamas, pavyzdžiui, trąšų kiekis, turi teigiamą poveikį ir į vandens telkinius patenkančių nitratų, ir į orą išmetamo amoniako kiekio mažinimui. ( ES nitratų direktyva, 2010)

1.4 Šulinio vietos parinkimas, įrengimas ir apsauga

Šulinio įrengimas ir apsauga :

• Šulinys įrengiamas pirmame nuo žem÷s paviršiaus nesl÷giniame vandeningąjame sluoksnyje.

• Šulinio dalys: atvirkštinis filtras, keturkamp÷ arba cilindro formos šachta, antžemin÷ šulinio dalis (rentinys), stogelis, vandens pak÷limo įranga.

• Atvirkštinis filtras įrengiamas iš kelių sm÷lio ir žvyro sluoksnių, po 0,1–0,15 m storio. Bendras filtro storis turi būti 0,4–0,6 m. Jei gruntas smulkiagrūdis, filtras įrengiamas su nuolydžiu į žemutinę filtro dalį, o jei gruntas stambiagrūdis, filtras įrengiamas su nuolydžiu į viršutinę filtro dalį.

• Šulinio antžemin÷ dalis (rentinys) turi būti ne žemesn÷ kaip 0,8 m. Rentinys gali būti betoninis, gelžbetoninis arba medinis. Aplink šulinį įrengiama 1,5 m gylio ir 0,7–0,8 m pločio plūktin÷ molio arba priemolio užtūra, kuri užpilama 20 cm storio žvyro sluoksniu. Žem÷s paviršiuje aplink šulinį turi būti įrengtas 2 m pločio akmenų grindinys, betonin÷ arba asfaltin÷ danga su 5 laipsnių nuolydžiu nuo šulinio.

• Šuliniui įrengti naudojamos medžiagos ir gaminiai turi būti tinkami liestis su geriamuoju vandeniu. Iš jų į vandenį neturi išsiskirti sveikatai kenksmingų medžiagų, nebūtų sudarytos sąlygos mikroorganizmų augimui bei nebūtų pakeistos vandens juslin÷s savyb÷s. Įranga turi būti sandari ir saugi, kad nebūtų teršiamas vanduo kenksmingomis medžiagomis iš grunto. ( HN 43:2005, Žin., 2005, Nr.90-3376. )

Šulinio vietos reikalavimai:

• Teritorija turi būti švari, apsaugota nuo potencialios mikrobin÷s ir chemin÷s taršos; • Kasant šulinį arba įrengiant versm÷s kaptažo įrenginį atliekamas sklypo geologinis ir hidrogeologinis tyrimas.

• Šulinio ir versm÷s vieta turi būti parinkta atsižvelgiant į požeminio vandens t÷km÷s kryptį. Pagal gruntinio vandens srautą potencialios taršos objektai turi būti žemiau negu šulinys. Jeigu tokios galimyb÷s n÷ra, potencialios taršos objektų atstumas iki šulinio turi būti ne mažesnis kaip 50 m;

• Prie šulinio ir versm÷s kaptažo įrenginio turi būti sudaroma apsaugos zona, kurios atstumas iki gyvenamojo namo 7 m, iki garažo, ūkinio pastato ar šiltnamio – 10 m, iki tvarto, m÷šlid÷s ir kompostavimo aikštel÷s, išgriebimo duob÷s – 25 m, iki lauko nuotakyno – 15 m;

• Versm÷ ir šulinys negali būti įrengiami polaidžio vandenimis užtvindomose teritorijose, pelk÷tose vietose ar vietose, kur gali būti nuošliaužos. ( HN 43:2005, Žin., 2005, Nr.90-3376 )

3 pav. Šulinio schema.

(http://users.physics.harvard.edu/~wilson/arsenic/conferences/Feroze_Ahmed/Sec_3.htm prieiga per internetą 2013.12.14)

1.5 Nitratai ir nitritai aplinkoje

Žmon÷s dramatiškai pakeit÷ azoto ciklą per pastarąjį šimtmetį, ir to rezultatas, nitratai nuolat kaupiasi mūsų vandens ištekliuose. Visame pasaulyje žmogaus kuriama azoto gamyba smarkiai išaugo nuo 1950-ųjų ir šiuo metu viršijama azoto norma yra apie 30%, užfiksuota gamtiniuose šaltiniuose. Trąšos yra didžiausias išteklius, prisidedantis prie antropogeninio azoto visame pasaulyje plitimo. Kiti pagrindiniai šaltiniai yra žmonių ir gyvulių atliekos, azoto oksidai, išsiskiriantys tiekiant komunalines paslaugas ir važin÷jant automobiliams, ankštiniai augalai, kurie fiksuoja atmosferos azotą. Šie organiniai ir neorganiniai azoto šaltiniai yra transformuojami į nitratus vykstant mineralizacijai, hidrolizei, ir bakterijų nitrifikacijai. Pagal mažinimo sąlygas, nitratai gali būti biologiškai transformuojami į azoto dujas per denitrifikaciją. Nitratai, kurių nepasiima augalai, denitrifikuoti migruoja į upių ar gruntinius vandenis ir lieka požeminiuose sluoksniuose dešimtmečius. (Fields S, 2004)

Dirvožemyje trąšos, kuriose yra neorganinių azoto ir atliekų, kurių sud÷tyje yra organinio azoto, pirmiausia skyla į amoniaką, o jis v÷liau oksiduojamas į nitritą ir nitratą. Nitratas augalų yra pasisavinamas per jų augimo ir organinių azoto junginių naudojimą sintez÷je (Swann PF, 1975).

Nitrato perteklius lengvai juda gruntiniais vandenimis. Aerobin÷mis sąlygomis nitratai gali prasisunkti į gana gilius vandeninguosius sluoksnius, kai augalas neauga vyksta nitratų grynasis jud÷jimas žemyn į dirvožemio vandenis ir jo sluoksnius. Anaerobin÷mis sąlygomis nitratai gali denitrifikuoti. (Lorna Fewtrell, 2004)

Ir nitritai ir nitratai reprezentuoja vandens aplinkoje paplitusius teršalus ir tarnauja kaip svarbūs vandens kokyb÷s indikatoriai. (ATSDR, 2007) Nitratas yra galutinis biochemin÷s oksidacijos organiškai sujungto azoto produktas, tod÷l didesn÷ nitratų koncentracija vandenyje gali pasitarnauti kaip įrodymas d÷l organin÷s kilm÷s taršos. Nitratai kaip pagrindin÷ maistin÷ medžiaga stimuliuoja makrofitų ir fitoplanktono augimą, taip sukeldama vadinamąją vandens eutrofikaciją. Nitritų susidarymas per nitrato ir amoniakinio azoto arba azoto organinių medžiagų biologinį skilimą yra svarbus indikatorius fekaliniam gamtinių vandenų užterštumo nustatymui. (Brender JD., 2004)

4 pav. Denitrifikacija ir nitrifikacija.

(http://www.nature.com/nrmicro/journal/v2/n7/fig_tab/nrmicro929_F2.html, priega per internetą 2013.11. 20 )

1.6 Nitratų koncentracija vandenyje

Nitratų koncentracija paviršiniame vandenyje paprastai yra maža (0-18 mg / l), tačiau gali pasiekti aukštą lygį kaip žem÷s ūkio nuotekų rezultatas, sąvartyno nuot÷kio metu ar po žmogaus ar gyvūnų užteršimo atliekomis. Koncentracija dažnai svyruoja, priklausomai nuo sezono ir gali padid÷ti, kai up÷ maitina nitratais turtingus vandeninguosius sluoksnius. Nitratų koncentracija palaipsniui padid÷jo daugelyje Europos šalių per pastaruosius kelis dešimtmečius, ir kaikur per pastaruosius 20 metų padid÷jo net dvigubai. (Deana M. Manassaram, 2007)

Natūrali nitratų koncentracija gruntiniame vandenyje aerobin÷mis sąlygomis yra keli miligramai litre ir labai priklauso nuo dirvožemio tipo ir geologin÷s situacijos. D÷l žem÷s ūkio veiklos, nitratų koncentracija gali lengvai pasiekti kelis šimtus miligramų vienam litrui. (Fumito Saijo, 2010)

Pagrindiniai veiksniai - vis dažniau naudojant dirbtines trąšas, atliekų (ypač iš gyvulių auginimui) šalinimo ir žem÷s naudojimo pokyčius, lemia palaipsniui did÷jančią nitratų koncentraciją gruntinių vandenų tiekime. Pavyzdžiui Danijoje ir Olandijoje per metus nitratų koncentracija did÷ja iki 0,2-1,3 mg / l kai kuriose srityse. Kadangi gruntiniai vandenys reaguoja į pokyčius dirvožemyje, n÷ra nustatyta ar gresia pavojus, jog vandeningose vietov÷se padaug÷s azoto trąšų ar m÷šlo. Kai nitratas pasiekia šiuos vandeninguosius sluoksnius, tai reiškia, jog tie sluoksniai liks užteršti dešimtmečius, net jei ir yra gerokai sumaž÷jęs nitratų krūvis.( M.A. Brainwood, 2004)

Daugelyje šalių nitratų geriamąjame vandenyje koncentracija, gauta iš paviršinių vandens telkinių, neviršija 10 mg / l (Ward MH, 2004). Tačiau kai kuriose srityse koncentracija yra didesn÷ kaip nuot÷kio, nuotekų ir tam tikrų pramon÷s atliekų išmetimo rezultatas. 15-oje Europos šalių gyventojų veikiama nitratų koncentracija geriamajame vandenyje viršija 50 mg / l, svyruoja nuo 0,5% iki 10%, tai atitinka beveik 10 milijonų žmonių. Individualūs šuliniai, esantys žem÷s ūkio srityse visame pasaulyje, ypač prisideda prie nitratų, susijusių su toksiškumu. (Lorna Fewtrell,2004)

1.7 Nitratų ir nitritų poveikis organizmui

Nitratai yra natūraliai egzistuojantys jonai, kurie sudaro azoto ciklą. Nitrato jonas (NO3) yra stabili azoto junginių forma oksiduotose sistemose. Nors ši forma yra chemiškai nelinkusi reaguoti, ji gali būti mikrobiškai redukuota iki reaktyviojo nitrito jono. (Pavel Mikuška, 2003)

Nitratai yra susiję su methemoglobinemijos atsiradimu. Tai apima pavyzdžiui, v÷žio (per bakterinę N-nitrozo junginių gamybą), hipertenzijos, centrin÷s nervų sistemos apsigimimų, cukrinio diabeto, abortų, kv÷pavimo takų infekcijų ir imunin÷s sistemos pakitimų atsiradimo priežastis.

Suvartotas nitratas lengvai ir visiškai absorbuojamas skrandyje ir plonosiose žarnose. Dalis suvartoto nitrito per absorbciją reaguoja su skrandžio turiniu. Bent 25% visų suvartotų nitratų yra transportuojami su seil÷mis, kuriose jų koncentracija yra maždaug 10 kartų didesn÷ negu kraujo plazmoje kaip biokoncentracijos rezultatas. Apie 20% nitratų seil÷se konvertuojasi į nitritus simbiotin÷s bakterijos ant liežuvio paviršiaus pagalba. (Lorna Fewtrell, 2004)

Atrajotojai ir kiaul÷s yra jautrūs nitritams. Tyrimai parod÷, kad 3,3 mg/kg kūno svorio nitritų per dieną atrajotojams ir kiaul÷ms neturi neigiamo poveikio. Atrajotojams ir kiaul÷ms paskaičiuotas galimas didžiausiais nitritų kiekis kūno svoriui per dieną (10 mg/kg), kurį jie gali gauti. Nustatyta, kad kiaul÷s su pašarais gauna 0,37 mg/kg kūno svorio nitritų per dieną, o galvijai – 0,65 mg/kg kūno svorio nitritų per dieną. Galvijų didžiajame prieskrandyje ir kiaulių skrandyje taip pat susidaro didelis nitritų kiekis iš nitratų, tačiau, jis neviršija saugumo ribų. ( http://www.efsa.europa.eu/de/scdocs/doc/1017.pdf prieiga per internetą 2013.10.15)

Tyrimai su gyvūnais parod÷, kad nitratai ir nitritai eksperimentiniams gyvūnams gali sukelti savaiminį abortą. Duomenys rod÷ padid÷jusį nitrito ir methemoglobino kiekį žiurk÷se ir v÷liau jų vaisiuose, tuomet, kai n÷ščioms žiurk÷ms buvo skiriama 2,5-50 mg / kg natrio nitrito kartu su geriamuoju vandeniu arba per injekciją į pilvą. D÷l padid÷jusio pralaidumo, placentos žalos galimyb÷ taip pat buvo tiriama šiuo metodu - kitai n÷ščių žiurkių grupei skiriant natrio nitrito jau prasid÷jus gimdymui. Pirmųjų naujagymių methemoglobino lygis buvo normalus (1,2%), o tų, kurie gim÷ po chemijos – metemoglobino kiekis kraujyje buvo gerokai didesnis (10,1%). (Mary H. Ward, 2005)

Eksperimentinių tyrimų su gyvūnais, naudojant nitratus arba nitritus (jei tai natrio arba kalio nitrato formos / nitritas), ir neigiamo reprodukcijai bei vystimuisi poveikio rezultatai įrodo, jog yra sąsaja tarp nitratų kiekio ir vaisiaus praradimo, naujagimių mirtingumo, iš motinos gaunamo toksiškumo, sumaž÷jusio vados skaičiaus. Nepaisant to, ištyrus apsigimimų perteklių, tam įrodyti yra reikalingi papildomi tyrimai. (Mary H. Ward, 2005)

Apsinuodijimas nitarais ženklai: • viduriavimas, v÷mimas; • seil÷tekis;

Apsinuodijimas nitritais ženklai:

Atsiranda po 6-24 valandų, kai suvartojama toksiška medžiaga. Požymiai:

• sunkus ir triūkšmingas kv÷pavimas; • m÷lynos ir šokolado spalvos gleivin÷; • greitas pulsas;

• padid÷jęs seil÷tekis, drebulys, išpūtimas; • tamsus, šokolado spalvos kraujas;

• abortai – atsiranda 10-14 dienų po kontakto su nitratais; • silpnumas, koma, traukuliai, mirtis.

Poskerdiminio tikrinimo išvados:

Nuo nitratų apsinuodijimo požymiai:

• stiprus skrandžio ir žarnyno paraudimai; Nuo nitrito apsinuodijimo požymiai:

• tamsiai raudonos ar rudos spalvos kraujo krešuliai; • pakraujavimai vidaus organuose;

• kraujosrūvos skrandžio gleivin÷je;

Rekomenduojamas gydimas:

Apsnuodiję gvūnai, nitritais/nitratais, gali būti gydomi injekcijomis i veną metileno m÷lynuoju, miltelių pavidalo dažų medžiaga. Metileno m÷lynasis paverčia methemoglobiną į deguonį pernešantį hemoglobiną. ( Sarah Robson, 2007)

1.8 Methemoglobinemija

Methemoglobinas (MetHb) susidaro tada, kai nitritai oksiduoja dvivalent÷s geležies hemoglobinas (Hb) į trivalentę geležies form. (Fewtrell L. 2004) Trivalent÷ geležis MetHb negali transportuoti deguonies ir tai apibūdina methemoglobinemijai būdingus: cianozę ir smegenų deguonies stoką. (Mary H. Ward. 2005)

5pav. Methemoglobino susidarymas. (Filip Cristiana, 2012)

Esant normalioms sąlygoms <2% bendros Hb cirkuliuoja kaip MetHb. Methemoglobinemijos ženklai yra tuomet, kai atsiranda 10% MetHb arba daugiau. (Lorna Fewtrell, 2004) Informacija pateikta 1 lentel÷je.

1 lentel÷. Methemoglobinemijos požymiai ir simptomai. (Lorna Fewtrell, 2004) MetHb

koncentracija (%)

Klinikin÷s išvados 10 - 20 Galūnių cianoz÷

20 - 45 Centrin÷s nervų sistemos slopinimas ( galvos svaigimas, apatija, dusulys). 45 - 55 Koma, aritmija, šokas, traukuliai.

2. TYRIMO METODIKA

Siekiant nustatyti Šiaulių apskrities, Pakruojo rajono, Linkuvos seniūnijos šulinių geriamojo vandens cheminę taršą buvo paimti 30 geriamojo vandens m÷ginių. Šuliniai tyrimams buvo pasirinkti atsitiktinai, neatsižvelgiant į jų iškasimo vietą ir gylį, dezinfekavimo laikotarpi ar į kitus parametrus. Vandens m÷giniai iš šulinių buvo paimti į švarius 0,5 l. Talpos indus. Buvo pildomas vartotojų naudojančių šulinių vandenį klausimynas.

Laboratoriniai tyrimai atlikti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Veterinarijos akademijoje, Maisto saugos ir gyvūnų higienos katedros mokomojoje laboratorijoje savarankiškai ir prižiūrint d÷stytojui. Kiekvienas tirtas vandens m÷ginys, prieš laboratorinius tyrimus, buvo įvertintas vizualiai: spalva, kvapas, ar n÷ra priemaišų ir ištirtas vandens kietumas naudojant testines vandens kietumo juosteles.

2.1 Vandenyje esančių cheminių medžiagų nustatymas

2.1.1 Vandens pH nustatymas

Darbo metodika nustatant ekspres metodu.

Vertinama įmerkus indikatorinę juostelę ir po minut÷s lyginame pagal skalę ant pakuot÷s. Leidžiamas geriamojo vandens pH yra 6,5 – 9,5. Vandens reakciją galima nustatyti kolorimetriniu, elektrometriniu arba universaliuoju indikatoriumi, indikatorine juostele ir ekspres metodu, kuris pagrįstas indikatoriaus savybe keisti spalvą priklausomai nuo vandenilio jonų koncentracijos.

2.1.2 Fosfatų nustatymas vandenyje

Darbo metodika nustatant ekspres metodu.

Vertinama įmerkus indikatorinę juostelę ir po minut÷s lyginame pagal skalę ant pakuot÷s. Leidžiamas fosfatų kiekis geriamąjame vandenyje yra 0,5 mg/l.

2.1.3 Amonio jonų nustatymas

Amonis, kaip ir kitos chemin÷s medžiagos, nustatomos kokybiškai ir kiekybiškai. Geriamąjame vandenyje amonio gali būti ne daugiau kaip 0,50 mg/l. Amonio nustatymo būdai pagrįsti jo savybe reaguoti su Nestlerio reagentu: priklausomai nuo amonio kiekio vanduo nusidažo geltona arba ruda spalva. Galima nustatyti ir hipochloridu bei spekrometriniu būdais, ekspres metodu, kolorimetriniu ar fotoelektrokolrimetriniu metodais.

Darbo metodika. Amonio kiekį vandenyje nustatant ekspres metodu, į m÷gintuv÷lį įpilama 10 ml tiriamo vandens, įlašinami 5 lašai Segneto druskos tirpalo ir 5 lašai Nestlerio reagento. M÷gintuv÷lio turinys sumaišomas ir paliekamas stov÷ti 5 min. Jei yra amoniako, atsiranda geltonai ruda spalav, pagal kurios intensyvumą amoniako kiekis (mg/l) vandenyje nustatomas pagal 39 lentelę.

2 lentel÷. Apytikris amonio kiekio vandenyje nustatymas pagal spalvos intensyvumą.

Spalva žiūrint iš šono Spalva žiūrint iš viršaus Amoniako kiekis, mg/l

N÷ra N÷ra 0,04

N÷ra Labai silpna gelsva 0,08

Labai silpna gelsva Silpna gelsva 0,20

Labai silpna gelsva Gelsva 0,40

Silpnai gelsva Šviesiai geltona 0,80

Šviesiai gelsva Geltona 2,00

Ryšliai geltona, tirpalas

šiek tiek drumstas Ruda, tirpalas drumstas 8,00

Ruda, tirpalas drumstas Ruda, tirpalas drumstas 20,00

2.1.4 Nitritų nustatymas

Geriamąjame vandenyje nitritų turi būti ne daugiau kaip 0,50 mg/l. Ar vandenyje yra nitritų galima nustatyti jodometriniu būdu, Griso reagentu, indikatorine juostele (ekspres metodu), su sulfanilo rūgštimi ir α – naftilaminu, kolorimetriniu ar fotoelektrokolorimetriniu metodais.

Darbo metodika nustatant ekspres metodu.

„Visocolor ECO“ produktas. Į du skaidrius stiklinius indelius švirkštu įpilti po 5 ml tiriamo vandens, įstatyti į stovelį, į B indelį įlašinti 4 lašus mišinio iš NO2 – 1 indelio ir įd÷ti samtelį iš NO2

– 2 indelio. Palikti reakcijai 10 min. Įmerkiama indikatorin÷ juostel÷ ir spalvinę reakciją vertiname pagal pateiktą spalvinę skalę ant metalinio cilindro.

2.1.5 Nitratų nustatymas

Geriamąjame vandenyje nitratų turi būti ne daugiau kaip 50 mg/l. Ar vandenyje yra nitratų galima nustatyti difenilamino tirpalu arba sulfofenoline rūgštimi, ekspres metodu (indikatorin÷mis juostel÷mis) , su sulfanilo rūgštimi ir α – naftilaminu, kolorimetriniu ar fotoelektrokolorimetriniu metodais.

Darbo metodika nustatant ekspres metodu.

„Visocolor ECO“ produktas. Į du stiklinius indelius švirkštu įpilti po 5 ml tiriamo vandens, įstatyti į stovelį, į B indelį įlašinti 4lašus mišinio iš NO3 – 1 indelio ir įdeti samtelį iš NO3 – 2

indelio. Palikti reakcijai 5 min. Indikatorinę juostelę palaikę tirpale minutę spalvinę reakciją vertiname pagal pateiktą spalvinę skalę ant metalinio cilindro.

2.1.6 Chloridų nustatymas

Geriamąjame vandenyje chloridų turi būti ne daugiau kaip 250 mg/l . Nor÷dami nustatyti chloridų kiekį geriamąjame vandenyje naudojamas tirpalas veikiamas sidabro nitratu ar ekspres metodu.

Chloridų kiekis vandenyje nustatomas ekspres metodais, koncentracijos nustatymo metodu arba titruojant – titrimetriniu metodu. Titravimui reikalingas sidabro nitrato tirpalas (indikatorius – kalio chromato tirpalas), - šis metodas brangus ir praktikoje retai taikomas.

Darbo metodika. Chloridų kiekį nustatant ekspres metodu, į m÷gintuv÷lį įpilama 5 ml tiriamo vandens, įlašinami 2 lašai azoto rūgšties ir 2 lašai sidabro nitrato tirpalo. Jei chloridų yra, tirpale susidaro baltas drumstumas, pagal kurio intensyvumą chloridų kiekis (mg/l) vandenyje nustatomas pagal 45 lentelę.

3 lentel÷. Apytikris chloridų kiekio vandenyje nustatymas pagal drumstumo intensyvumą.

Tirpalo drumstumas Chloridų kiekis, mg/l

Silpnas 1 – 10

Stiprus 10 – 20

Susidaro balti dribsniai 50 – 100

Iškrenta baltos nuos÷dos 100

2.1.7 Sulfatų nustatymas

Geriamąjame vandenyje sulfatų turi būti ne daugiau kaip 250 mg/l . Norint nustatyti ar geriamame vandenyje yra sulfatų, vanduo veikiamas bario chloridu, ar nustatoma ekspres metodu.

Darbo metodika. Sulfatų kiekį nustatant ekspres metodu, į m÷gintuv÷lį įpilama 5 ml tiriamo vandens, įlašinami 3 lašai HCL tirpalo ir 5 lašai bario chlorido tirpalo.

Jei sulfatų yra, tirpale susidaro baltas drumstumas, pagal kurio intensyvumą sulfatų kiekis (mg/l) vandenyje nustatomas pagal 46 lentelę.

4 lentel÷. Apytikris sulfatų kiekio vandenyje nustatymas pagal drumstumo intensyvumą.

Tirpalo drumstumas Sulfatų kiekis, mg/l

Silpnas, atsiranda po kelių min. 1 – 10

Silpnas, atsiranda iš karto 10 – 100

Didelis 100 – 500

Tirpalas labai drumstas, nuos÷dos greit

kaupiasi 500

2.1.8 Geležies nustatymas

Geriamąjame vandenyje geležies turi būti ne daugiau kaip 200 µg/l. Ar vandenyje yra geležies, nustatoma vandenį veikiant rodanidais ar ekspres metodu.

Geležies kiekis vandenyje dažniausiai nustatomas ekspres metodu.

Darbo metodika. Į m÷gintuv÷lį įpilama 10 ml tiriamo vandens, įlašinami 3 lašai druskos rūgšties, 3 lašai vandenilio peroksido ir 4 lašai amonio arba kalio rodanido. Sumaišius paliekama stov÷ti 5 min. Jei geležies yra, tirpalas nusidažo gelsvai rausva palva, paal kurios intensyvumą geležies kiekis (µg/l) vandenyje nustatomas pagal 48 lentelę.

5 lentel÷. Apytikris geležies kiekio vandenyje nustatymas pagal spalvos intensyvuma.

Spalava žiūrint iš šono Spalva žiūrint iš viršaus Geležies kiekis, µg/l

N÷ra N÷ra 05

Vos pastebima gelsvai rausva

Labai silpnai gelsvai

rausva 10

Labai silpnai gelsvai

Silpna gelsvai rausva Šviesiai gelsvai rausva 50

Šviesiai gelsvai rausva Gelsvai rausva 100

Ryškiai gelsvai rausva Gelsvai raudona 200

4. TYRIMŲ REZULTAI

Tyrimo metu, šachtinių šulinių atstumai buvo palyginti su Lietuvos higienos norma HN 43:2005 „Šuliniai ir versm÷s: įrengimo ir priežiūros saugos sveikatai reikalavimai“. Remiantis gautais duomenimis, šulinių vietos pasirinktos prastos, iki tvarto neatitiko 93,3% (n=28), gyvenamojo namo 30% (n=9), šiltnamio 13,3% (n=4), daržo 6,6% (n=2), taip pat buvo rasti šuliniai, kurie buvo be apsaugos zonos be nuolydžio nuo šulinio 10% (n=3). Visų šulinių matavimai iki tvarto, gyvenamojo namo, šiltnamio, daržo ir fermų pateikti 6 lentel÷je.

6 lentel÷. Atstumų duomenys nuo šulinio.

M÷ginių Nr. Iki tvarto (m) Iki gyvenamo namo (m) Iki šiltnamio (m) Iki daržo (m) Iki fermų (m) Apsaugos zona su nuolydžiu nuo šulinio 1 20 15 22 - 6000 + 2 12 16 25 - 7000 + 3 15 4 20 5 8000 + 4 7 7 18 2 6000 + 5 10 15 25 20 7000 + 6 18 8 - 18 7000 + 7 15 15 20 - 6000 + 8 6 8 10 - 3000 + 9 8 9 - 10 5000 - 10 7 10 10 15 2000 + 11 20 2 30 - 8000 + 12 6 12 20 20 9000 + 13 22 5 32 25 10000 + 14 30 8 - - 10000 + 15 15 5 25 - 7000 + 16 6 12 8 - 2000 - 17 25 1 - 30 9000 + 18 20 12 20 42 8000 + 19 18 5 10 25 9000 + 20 4 10 15 - 1000 + 21 20 5 18 - 7000 + 22 17 8 20 10 6000 + 23 6 12 14 - 5000 - 24 32 10 - - 10000 + 25 4 10 7 40 3000 + 26 24 9 - - 7000 + 27 20 6 15 - 8000 + 28 5 15 4 15 4000 +

29 26 7 - - 9000 +

30 9 5 7 25 2000 +

Nustatyti

atstumai 25 7 10 10 50

Iš gautų atstumų (iki tvarto, gyvenamojo namo, šiltnamio, daržo, fermų) duomenų buvo paskaičiuota, ar atstumas turi įtakos nitratų daug÷jimui vandenyje. Duomenys pateikti 7 ir 8 lentel÷se.

7 lentel÷. Koreliacijos koeficiento reikšmių skal÷.

8 lentel÷. Koreliacijos duomenys.

Iki tvarto Iki gyvenamo namo Iki

šiltnamio Iki daržo

Iki fermų Nitratai Iki tvarto 1 Iki gyvenamo namo -0.3703 1 Iki šiltnamio 0.611915 -0.12669 1 Iki daržo 0.264117 0.053839 -0.11707 1 Iki fermų 0.782282 -0.29294 0.692481 0.085352 1 Nitratai -0.60973 0.080081 -0.50715 -0.46148 -0.59225 1

Gautų duomenų rezultatai:

1. Iki tvarto - vidutin÷ neigiama koreliacija (-0,6073), t.y. kuo mažesnis atstumas, tuo daugiau nitratų arba kuo didesnis atstumas, tuo mažiau nitratų.

2. Iki gyvenamojo namo - labai silpna koreliacija (0,080081), t.y tarp gyvenamojo namo atstumo ir nitratų ryšio beveik n÷ra.

3. Iki šiltnamio - vidutin÷ neigiama (-0,50715), kuo mažesnis atstumas, tuo daugiau nitratų arba kitaip sakant, kuo didesnis atstumas, tuo mažiau nitratų.

4. Iki daržo - silpna neigiama koreliacija (-0,46148), kuo mažesnis atstumas, tuo daugiau nitratų arba kitaip sakant, kuo didesnis atstumas, tuo mažiau nitratų.

5. Iki fermų - vidutin÷ neigiama koreliacija (0,59225), kuo mažesnis atstumas, tuo daugiau nitratų arba kitaip sakant, kuo didesnis atstumas, tuo mažiau nitratų.

Kiekvienas vandens m÷ginys buvo įvertintas vizualiai: spalvos ir kvapo didelių pakitimų nebuvo rasta, priemaišų taip pat nebuvo aptikta. Ištyrus vandens kietumą buvo nustatytas 100% (n=30), kad vanduo yra labai kietas. pH norma atitiko 100% (n=30) vandens m÷ginių. Fosfatų koncentracija vandens m÷giniuose neatitiko 53,33% (n=16). Amonio jonų pokyčiai buvo rasti 23,33% (n=7) vandens m÷giniuose. Nitritų viršijančių leistiną normą kiekių nebuvo, ją atitiko 100% (n=30). Nitratų koncentracijos pokyčių rasta 33,33% (n=10). Chloridų kiekis atitiko 100% (n=30) vandens m÷ginių. Sulfatų kiekis atitiko leistiną normą, ją atitiko 100% (n=30). Geležis sudar÷ 6,67% (n=2) viršijančių leistinas koncentracijos normas.

Detalesnei analizei šachtinių šulinių vandens m÷giniai aptarti atskirai pagal rodiklius.

pH leistina norma yra 6,5 - 9,5. 5 paveiksle pateikta pH tyrimų rezultatai, o 9 lentel÷je pH reikšmių dažniai. Žvelgdami į gautus rezultatus, matome, kad visi tirti m÷giniai (n=30) atitiko reikalavimus 100%. 0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 1 3 5 7 9 11 13 15 17 19 21 23 25 27 29 M÷ginio numeris p H pH rezultatai pH norma nuo 6.5 pH norma iki 9.5

9 lentel÷. pH reikšmių dažniai.

pH

Dažnis Procentai Galiojantys procentai Didžiausias procentas Tinkami 7 9,0 30,0 30,0 30,0 8 18,0 60,0 60,0 90,0 9 3,0 10,0 10,0 100,0 Suma 30,0 100,0 100,0

Fosfatų norma yra iki 0,5 mg/l, tai gavome, kad yra 1, 4,5,9,10, 11, 12,14, 15,16, 19, 20, 24, 25, 28, 30 m÷giniai, kurie neatitinka normų. Tai yra 16 m÷ginių iš 30, t.y. 53,33% visu m÷ginių neatitinka normos. Rezultatai pavaizduoti 7 paveiksle ir 10 lentel÷je.

0 0.5 1 1.5 2 2.5 3 3.5 1 2 3 4 5 6 7 8 9 101112131415161718192021222324252627282930 M÷ginio numeris m g /l PO4 rezultatai PO4 norma (0.5mg/l)

7 pav. Fosfatų tyrimų rezultatai.

10 lentel÷. Fasfatų reikšmių dažniai. PO4

Dažnis Procentai Galiojantys procentai

Didžiausias procentas

Tinkami 0 14,0 46,7 46,7 46,7

3 8,0 26,7 26,7 100,0

Suma 30,0 100,0 100,0

Išanalizavus amonio koncentraciją, kurio norma yra 0,5 mg/l, gavome, kad amonio yra 6,7, 13, 15, 20, 25 ir 28 m÷giniuose, kurie neatitinka normų. Tai yra 7 meginiai is 30, t.y. 23,33% visų meginių neatitinka normos. Amonio rezultatai pavaizduoti 8 paveiksle ir 11 lentel÷je.

0 0.5 1 1.5 2 2.5 3 3.5 4 4.5 1 2 3 4 5 6 7 8 9 101112131415161718192021222324252627282930 M÷ginio numeris m g /l NH3 rezultatai NH3 norma (0.5mg/l)

8 pav. Amonio tyrimų rezultatai.

11 lentel÷. Amonio reikšmių dažniai. NH3

Dažnis Procentai Galiojantys procentai Didžiausias procentas Tinkami 0,08 13,0 43,3 43,3 43,3 0,20 8,0 26,7 26,7 70,0 0,40 2,0 6,7 6,7 76,7 0,80 2,0 6,7 6,7 83,3 2,00 3,0 10,0 10,0 93,3 4,00 2,0 6,7 6,7 100,0 Suma 30,0 100,0 100,0

Ištyrus nitritų kiekį, kurio leistina norma 0,5 mg/l, šachtinių šulinių geriamajame vandenyje, jų nebuvo rasta. Todel nitritų stulpelyje n÷ra normos neatitinkančių steb÷jimų, pateikta 12 lentel÷je.

12 lentel÷. Nitritų reikšmių dažnis. NO2

Dažnis Procentai Galiojantys procentai

Didžiausias procentas

Tinkami 0 30 100,0 100,0 100,0

Atlikus nitratų tyrimą, kurio norma yra 50 mg/l, gavome rezultatus, kad yra 4, 8, 9, 10, 16, 20, 23, 25, 28 ,30 m÷giniai, kurie neatitinka normų. Tai yra 10 m÷ginių iš 30, t.y. 33,33% visų m÷ginių neatitinka normos. Rezultatų duomenys apie nitratų padid÷jumus pavaizduoti 9 pveiksle ir 13 lentel÷je. 500 500 500 50 100 100 100 25 25 25 25 1010 25 50 25 25 10 10 0 10 10 250 250 250 250 50 50 0 10 0 100 200 300 400 500 600 1 2 3 4 5 6 7 8 9 101112131415161718192021222324252627282930 M÷ginio numeris m g /l NO3 rezultatai NO3 norma (50 mg/l)

13 lentel÷. Nitratų reiškinių dažniai. NO3

Dažnis Procentai Galiojantys procentai Didžiausias procentas Tinkami 0 2,0 6,7 6,7 6,7 10 7,0 23,3 23,3 30,0 25 7,0 23,3 23,3 53,3 50 4,0 13,3 13,3 66,7 100 3,0 10,0 10,0 76,7 250 4,0 13,3 13,3 90,0 500 3,0 10,0 10,0 100,0 Suma 30 100,0 100,0

Chloridų leistina norma yra 250 mg/l. Visi tirti m÷giniai (n=30) neviršijo leistino kiekio. Tai galime pamatyti 10 paveiksle ir 14 lentel÷je.

0 5 8 5 0 5 0 10 5 8 20 1 1 1 110 5 20 1 5 0 0 1 1 5 1 010115 0 50 100 150 200 250 300 1 2 3 4 5 6 7 8 9 101112131415161718192021222324252627282930 M÷ginio numeris m g /l Cl rezultatai Cl norma (250 mg/l)

14 lentel÷. Chloridų reikšmių dažniai. Cl

Dažnis Procentai Galiojantys procentai Didžiausias procentas Tinkami 0 6,0 20,0 20,0 20,0 1 9,0 30,0 30,0 50,0 5 7,0 23,3 23,3 73,3 8 2,0 6,7 6,7 80,0 10 3,0 10,0 10,0 90,0 15 1,0 3,3 3,3 93,3 20 2,0 6,7 6,7 100,0 Suma 30,0 100,0 100,0

Leistina sulfatų koncentracija vandenyje siekia iki 250 mg/l. Visuose šachtinių šulinių m÷giniuose (n=30) rastas nežymus padid÷jimas, kuris organizmui jokios neigiamos įtakos neturi. Rezultatai pateikti 11 paveiksle ir 15 lentel÷je.

0 0 0 5 100 0 5 10 0 50 10 0 0 0 0 10 0 0 0 0 0 10 5 5 0 0 10 0 5 80 0 50 100 150 200 250 300 1 2 3 4 5 6 7 8 9 101112131415161718192021222324252627282930 M÷ginio numeris m g /l SO4 rezultatai SO4 norma (250mg/l)

15 lentel÷. Sulfatų reikšmių dažniai. SO4

Dažnis Procentai Galiojantys procentai Didžiausias procentas Tinkami 0 17,0 56,7 56,7 56,7 5 5,0 16,7 16,7 73,3 10 5,0 16,7 16,7 90,0 50 1,0 3,3 3,3 93,3 80 1,0 3,3 3,3 96,7 100 1,0 3,3 3,3 100,0 Suma 30,0 100,0 100,0

Geležies geriamąjame vandenyje norma siekia iki 0,2 mg/l. Atlikus tyrimą, gavome rezultatus, kad du m÷giniai iš 30, t.y. 6.67% visų m÷ginių neatitinka normos. Detalesni rezultatai pateikti 12 paveiksle ir 16 lentel÷je. 0 0 0.1 0 00.1 0 0 00.200.1 0 5 0 0 0 00.1 0 00.1 00.1 0 0 0.1 0 0 5 0 1 2 3 4 5 6 1 2 3 4 5 6 7 8 9 101112131415161718192021222324252627282930 M÷ginio numeris m g /l Fe Fe norma (0.2 mg/l)

16 lentel÷. Geležies reikšmių dažniai. Fe

Dažnis Procentai Galiojantys procentai Didžiausias procentas Tinkami 0,0 20,0 66,7 66,7 66,7 0,1 7,0 23,3 23,3 90,0 0,2 1,0 3,3 3,3 93,3 5,0 1,0 3,3 3,3 96,7 10,0 1,0 3,3 3,3 100,0 Suma 30,0 100,0 100,0

Visų ištirtų vandens m÷ginių (n=30) bendri rezultatai yra pateikti 17 lentel÷je.

17 lentel÷. Ištirtų vandens m÷ginių rezultatai: Vandens m÷ginio Nr.

pH

Po

4

NH

3

NO

2

NO

3

Cl

SO

4

Fe

1 8 3 0.08 0 10 0 0 0 2 8 0 0.08 0 10 5 0 5 3 8 0 0.08 0 25 8 0 0 4 7 3 0.2 0 500 5 5 0.1 5 8 2 0.4 0 25 0 100 0 6 8 0 0.8 0 50 5 0 0 7 8 0 4 0 50 0 5 0.1 8 7 0 0.08 0 250 10 10 0 9 8 3 0.2 0 500 5 0 0 10 9 2 0.08 0 250 8 50 0 11 8 2 0.08 0 25 20 10 0.2 12 8 3 0.2 0 50 1 0 0 13 8 0 2 0 10 1 0 0.1 14 8 3 0.2 0 0 1 0 0 15 8 2 4 0 25 1 0 5 16 7 2 0.08 0 500 10 10 0 17 8 0 0.2 0 10 5 0 0 18 7 0 0.08 0 25 20 0 0 19 9 2 0.08 0 50 1 80 0 20 8 3 2 0 100 5 0 0.1 21 8 0 0.08 0 10 0 0 0 22 7 0 0.2 0 25 0 0 0

24 8 2 0.08 0 0 1 5 0 25 7 3 0.8 0 100 5 5 0.1 26 8 0 0.08 0 10 1 0 0 27 7 0 0.2 0 25 0 0 0 28 9 3 2 0 100 10 10 0.1 29 7 0 0.08 0 10 1 0 0 30 8 2 0.4 0 250 15 5 0 NORMOS 6,5-9,5 0,5 mg/l 0,05-0,5mg/l 0,50 mg/l 50 mg/l ≤250mg/l 250 mg/l ≤0,3mg/l

Susumavus visus duomenis matome, kad aiškūs pakitimai yra keturiose rodiklių kategorijose: fosfatų, amonio, nitratų ir geležies. Remiantis Lietuvoje galiojanti higienos norma HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokyb÷s reikalavimai“, rasti didžiausi nukrypimai fosfatuose (Po4), jų

rasta n=16 (53,33%), o mažiausi nukrypimai rasti geležyje, jų rasta 2 m÷giniuose (6,67%).

Išanalizavus koks kiekvieno stulpelio vidurkis, standartinis nuokrypis, mažiausia reikšm÷, didžiausia reikšm÷, pavaizduota statistin÷je lentel÷je (18 lentel÷je).

18 lentel÷. Statistiniai duomenys.

Statistika pH PO4 NH3 NO2 NO3 CL SO4 Fe Tinkami 30 30 30 30 30 30 30 30 Trūkstami 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 Vidurkis 7,80 1,33 0,63 0,00 108,17 4,83 10,17 0,53 Standarpinis nuokrypis 0,61 1,32 1,08 0,00 154,71 5,68 23,80 2,01 Mažiausia reikšm÷ 7,00 0,00 0,08 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 Didžiausia reikšm÷ 9,00 3,00 4,00 0,00 500,00 20,00 100,00 5,00

Lentel÷je matome, kad didžiausias nuokrypis fosfatų siek÷ iki 3,0 mg/l, amonio - 4,0 mg/l, nitratų – 500mg/l, geležies – 5mg/l. Nors apskaičiuota ir didžiausi nuokrypiai pH – 9, chloridų – 20mg/l, sulfatų – 100mg/l, jie neviršija HN 24:2003 kokyb÷s reikalavimų.

4. REZULTATŲ APTARIMAS

Gauti tyrimo rezultatai ir apklausos duomenys rodo, kad žmon÷s savo šulinio vietą pasirinko labai prastą (93,3 %, n=28). Dauguma gyventujų pasirinko arti tvarto (kiek 93,3% , n=28), gyvenamojo namo (30%, n=9), šiltnamio (13,3%, n=4), daržo (6,6%, n=2), taip pat viskas priklauso ir nuo kaimynų taršos šaltinių, nuolydžių. Buvo rasta šuliniai, kurie buvo be apsaugos zonos be nuolydžio nu šulinio (10%, n=3), į juos kasmet patekdavo lietaus vanduo, sniegas, pilamos buitin÷s atliekos. Žmon÷s žino, kad jei jų šulinio vanduo n÷ra saugus vartoti, šuliniai turi būti valomi ir remontuojami, bet dauguma šio krašto gyventojų nesirūpina vartojamo vandens kokybe, savo ir tuo pačiu aplinkinių gerove.

Iš tirtų aštuonių rodiklių, keturi rodikliai viršijo leistiną higienos normas. Gautų rezultatų duomenimis nuokrypis buvo fosfatų, kūrį sudar÷ 53,33% (n=30) vandens m÷ginių. Tai rodo, kad į juos patenka perteklinis fosforo kiekis, kuris pasklinda vykdant intensyvią žem÷s ūkio veiklą. Šį procesą taip pat skatina nevalomi ar prastai valomi žmonių ekskretai ir kitos namų ūkyje susidarančios nuotekos.

Ištyrus amonio koncentraciją šachtinių šulinių vandenyje, buvo rasta 23,33 % m÷ginių, kurie viršijo leistiną normą. Pagal sveikatos organizacijos duomenis, požeminiuose vandenyse natūraliomis sąlygomis amoniako koncentracija paprastai yra mažesn÷ nei 0,2 mg/l, o esant anaerobin÷ms sąlygoms, požeminiuose vandenyse amoniako gali būti daugiau nei 3 mg/l. Amonis n÷ra tiesiogiai kenksmingas sveikatai, bet esant tam tikroms sąlygoms, amonis gali virsti nitritais ir nitratais, kurie priskiriami prie sveikatai kenksmingų toksinių medžiagų.Šis indikatorinis rodiklis mums parodo, kad geriamasis vanduo gali būti užterštas bakterijomis, nuotekomis ar gyvūnų fekalijomis. (http://www.nmvrvi.lt/uploads/amonio%20rizikos%20vertinimas.pdf priega per internetą 2014.01.06)

Nitratų rasta 33,33% iš visų tirtų vandens m÷ginių (n=10). Jie į šulinių vendenį patenka iš užteršto grunto. Grunte nitratai atsiranda pertręšus žemę azotin÷mis trąšomis, taip pat iš tvartų, lauko tualetų, m÷šlo krūvų, srutų duobių. Nitratai yra sveikatai pavojingos azoto rūgšties druskos, o žem÷je susiformuoja užteršti plotai, iš kurių nitratai į šulinių vandenį sunkiasi ištisus metus ir jie nepašalinami. Norint išvengti šių medžiagų patekimo, šulinys turi būti pastatytas vadovaujantis HN 43:2005 reikalavimais.

pradžioje – išaugti. Šiam tyrimui m÷giniai buvo imami rudens pradžioje, kritulių kiekis dar nebuvo didelis.

Požemin÷me vandenyje, kurio sud÷tyje yra geležies, iš pradžių būna skaidrus ir iš pažiūros švarus. Tačiau netgi trumpam susilietus su deguonimi geležis oksiduojasi, suteikdamas vandeniui gelsvai rusvą spalvą. Jo šiame tyrime buvo aptikta 6.67%. Toks vanduo yra netinkamas naudoti ūkin÷mis reikm÷nimis.

Užklausos duomenimis, Valstybin÷ maisto ir veterinarijos tarnyba patvirtino, kad Lietuvoje n÷ra duomenų apie galimai nusinuodijusių nuo chemiškai nešvaraus šulinių vandens. Nuvykus ir apklausus žmones, kurių šachtinių šulinių vanduo buvo labiausiai užteršti (siek÷ iki 500mg/l), jie patvirtino, kad tvartiniu laikotarpiu, kai galvijai yra perganomi iš laukų ir pradedant girdyti šulinių vandenį, dažniausiai pasireiškia viduriavimas, pam÷lynavusi gleivin÷, kiaul÷ms taip pat pasireiškia dažnas viduriavimas. Ligoms progresuojant, galvijai ar kiaul÷s yra išvežami i skerdyklas, nes d÷l ekonomikos Lietuvoje, gyvūlių gydymas, laboratoriniai tyrimai yra žmon÷ms per brangūs.

Žinant, jog nitratų poveikio organizmui d÷mesys n÷ra pakankamas, šiuo metu sunku orientuotis, kiek gyvulių buvo veikiami padid÷jusio nitratų kiekio geriamąjame vandenyje. Ligos, tokios kaip methemoglobinemija, paprastai n÷ra registruojama, nes jai neskiriama pakankamai d÷mesio. Geriamojo vandens tarša nitratais ir nitritais yra fiksuojama visoje Lietuvoje, tačiau keliamas rizikos mastas gyvulių sveikatai vis dar n÷ra tiksliai aiškus. Tod÷l, nitratų toksinis poveikis geriamajame vandenyje yra daugiausia paremtas tik tyrimais.

IŠVADOS

1. Remiantis gautais tyrimų rezultatais, Linkuvos apylk÷se šachtinių šulinių vanduo daugeliu atveju (53,3 %), neatitinka HN 24:2003 „Geriamojo vandens kokyb÷s ir saugos reikalavimai“ normas. 2. Šachtinių šulinių vanduo n÷ra geros kokyb÷s (53,3%, n=16), visų tirtų m÷ginių (n=30) vanduo buvo labai kietas (100%).

3. Dauguma (n=28) šulinių kaimo vietov÷se teršiami d÷l pačių žmonių kalt÷s. Šuliniams būna parinkta strategiškai bloga vieta, neatitinkanti šulinių įrengimo taisyklių (93,3%).

4. Lietuvoje nitratų poveikis gyvūnų sveikatingumui n÷ra užregistruotas, nors iš žmonių pasisakymų, galima spręsti, kad nitratų poveikis jauniems gyvūnams pasteb÷tas, tik detalesniam įrodymui reiktų laboratorinių tyrimų. Šiuo metu tik eksperimentuojama su gyvūnais ir aprašin÷jama, koks nitratų toksinis poveikis organizmui.

Pasiūlymai

Norint gerinti šachtinių šulinių vandenį kaimo vietov÷s÷, reikia paaiškinti žmon÷ms kokie yra teršalų patekimo keliai ir kaip jie įtakoja šulinių vandenį, kas nutinka kai nesiimama griežtos vandens kontrol÷s. Užsiimti šviečiamąja veikla, paaiškinti kad negertų ir nenaudotų buitiniams tikslams užteršto vandens, kad šulinį būtina prižiūr÷ti nuo taršos.

LITERATŪRA

1. ATSDR, Case Studies in Environmental Medicine, Nitrate/Nitrite Toxicity. Atlanta, GA: U.S. Department of Public Health and Human Services, Public Health Service; 2007.

2. Brender JD, Olive JM, Felkner M, Suarez L, Marckwardt W, Hendricks KA. Dietary nitrites and nitrates, nitrosatable drugs, and neural tube defects, 15:330–336; 2004.

3. Deana M. Manassaram, Lorraine C. Backer, Deborah M. Moll, A review of nitrates in drinking water: maternal exposure and adverse reproductive and developmental outcomes, 114:320-327; 2007.

4. Fewtrell L., Drinking-water nitrate, methemoglobinemia, and global burden of disease: a discussion. 112:1371–1374; 2004.

5. Fields S. Global nitrogen: cycling out of control. 112:A557–A563; 2004.

6. Fumito Saijo , Alexandra B. Milsom , Nathan S. Bryan , Selena M. Bauer , Thorsten Vowinkel , Marina Ivanovic , Chris Andry , D. Neil Granger , Juan Rodriguez , Martin Feelisch ,On the dynamics of nitrite, nitrate and other biomarkers of nitric oxide production in inflammatory bowel disease, Nitric Oxide 22, 155–167; 2010.

7. G. Ignatavičius, J. Satkūnas, S. Sinkevičius, G. Šulijien÷, M. Valentukevičien÷, Aplinkos būkl÷ 2011, ISSN 1822-0193; 2012.

8. Lorna Fewtrell, Drinking-Water Nitrate, Methemoglobinemia, and Global Burden of Disease, 112:1371–1374; 2004.

9. M.A. Brainwood, S. Burgin, B. Maheshwari , Temporal variations in water quality of farm dams: impacts of land use and water sources, Agricultural Water Management 70: 151– 175; 2004.

10. Manassaram, D. M. et al , A review of nitrates in drinking water: maternal exposure and adverse reproductive and developmental outcomes, Ciência & Saúde Coletiva, 12(1):153-163, 2007 .

11. Mary H. Ward, Theo M. deKok, Patrick Levallois, Jean Brender, Gabriel Gulis, Bernard T. Nolan, andJames VanDerslice, Workgroup Report: Drinking-Water Nitrate and

Health—Recent Findings and Research Needs, Environ Health Perspect 113:1607–1614; 2005.

12. Pavel Mikuška, Zbynˇek Veˇceˇra, Simultaneous determination of nitrite and nitrate in water by chemiluminescent flow-injection analysis, Analytica Chimica Acta 495, 225–232; 2003.

13. Sarah Robson, Nitrate and nitrite poisoning in livestock, Regional Animal Health Leader, Animal & Plant Biosecurity, Wagga Wagga, ISSN 1832-6668; 2007.

14. Swann PF. The toxicology of nitrate, nitrite and N-nitroso compounds. J Sci Fd Agric; 26:1761–1770; 1975.

15. Vida Marija Rutkovien÷, Nomeda Sabien÷, Aplinkos tarša, UDK 504 (075.8) Ru 206.; 2008.

16. Ward MH, Cantor KP, Cerhan J, Lynch CF, Hartge P.., Drinking water nitrate and cancer: results from recent studies in the Midwestern United States. Epidemiology 15:S214; 2004.

17. http://siauliuvsc.sam.lt/naujienos/sukl/ priega per internetą 2013.10.12.

18. http://users.physics.harvard.edu/~wilson/arsenic/conferences/Feroze_Ahmed/Sec_3.h tm prieiga per internetą 2013.12.14

19. http://www.asu.lt/nm/l-projektas/-Aplinkos_tarsa/titlas.htm, priega per internetą 2013.11.11.

20. http://www.efsa.europa.eu/de/scdocs/doc/1017.pdf prieiga per internetą 2013.10.15 21. http://www.nature.com/nrmicro/journal/v2/n7/fig_tab/nrmicro929_F2.html, prieiga per internetą 2013.11.20.

22. http://www.nmvrvi.lt/uploads/amonio%20rizikos%20vertinimas.pdf prieiga per internetą 2014.01.06.

23. Europos sąjungos nitratų direktyva, 2010 metų.

24. HN 24:2003 ,,Geriamojo vandens saugos ir kokyb÷s reikalavimai‘‘. Žin., 2003, Nr.79 – 3606.

25. HN 43:2005 ,,Šuliniai ir versm÷s: įrengimo ir priežiūros saugos sveikatai reikalavimai‘‘. Žin., 2005, Nr.90-3376.

26. HN 44: 2006 „Vandenviečių sanitarinių apsaugos zonų nustatymas ir priežiūra“. Žin., 2006, Nr. 81-3217.

27. HN 48:2001 „Žmogaus vartojamo žalio vandens kokyb÷s higieniniai reikalavimai“. Žin., 2001, Nr. 104- 3719.

28. Lietuvos Respublikos Geriamojo vandens įstatymas. Žin., 2001,Nr. 64 – 2327. 29. Lietuvos Respublikos Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas. Žin., 2006, Nr.82-3260

PRIEDAI

1 preidas

LIETUVOS HIGIENOS NORMOS IR TEISöS AKTAI REGLAMENTUOJANTYS GERIAMOJO VANDENS KOKYBĘ

Lietuvos higienos norma HN 48:2001

Ši higienos norma nustato žalio vandens, kuris vartojamas žmogaus asmeniniame namų ūkyje arba tiekiamas tolesniam apdorojimui, kokyb÷s higieninius reikalavimus.

Higienos norma taikoma žaliam neapdorotam tarpsluoksniniam ar gruntiniam požeminiam vandeniui, kurį iš individualių gręžtinių, šachtinių šulinių ar versmių g÷rimui ir maisto gamybai bei buitin÷ms reikm÷ms vartoja ne daugiau kaip 50 asmenų, jeigu per dieną vandens suvartojama vidutiniškai ne daugiau kaip 10 m3 ir jeigu tas vanduo nenaudojamas ūkin÷je komercin÷je veikloje.

Higienos norma taip pat taikoma neapdorotam paviršiniam vandeniui, kuris naudojamas geriamam vandeniui ruošti.

Ši higienos norma netaikoma mineraliniam geriamajam ir iš vandentiekio skirstomojo tinklo, tankų ar cisternų tiekiamam į rinką bei supilstytam į butelius geriamajam vandeniui.

Higienos norma privaloma juridiniams ir fiziniams asmenims, kurių veikla tiesiogiai ar netiesiogiai susieta su vandens tarša, kuri gali tur÷ti neigiamą poveikį žmonių sveikatai.

Šia higienos norma privalo vadovautis fiziniai asmenys bei organizacijos, tiriančios (žvalgančios), projektuojančios, rekonstruojančios ar kontroliuojančios vandens objektus:

- tirdamos naujus ir eksploatuojamus požeminio vandens telkinius, diegdamos vandenviet÷se dirbtinio požeminio vandens papildymo metodus;

- rengdamos naujų vandenviečių ir pavienių sodybų (šachtinius bei gręžtinius šulinius) vandens tiekimo sistemų projektus;

- projektuodamos ir kurdamos naujas rekreacinių, ūkinių bei pramoninių nuotekų technologijas, galinčias daryti neigiamą poveikį gyventojų naudojamam vandeniui;

- steb÷damos paviršinio ir požeminio vandens kokybę bei vykdydamos vandens būkl÷s kitimo programinę priežiūrą.

Lietuvos higienos norma HN 24 : 2003

Higienos norma nustato geriamojo vandens ir buityje naudojamo karšto vandens saugos ir kokyb÷s reikalavimus.

Higienos normos reikalavimai netaikomi:

• gydomajam geriamajam vandeniui ir Lietuvos Respublikoje oficialiai pripažintam natūraliam mineraliniam vandeniui;

• žmonių vartojamam vandeniui, kuriuo fiziniai ir juridiniai asmenys apsirūpina individualiai, kai per dieną paimama ne daugiau kaip 10 kub. metrų vandens arba vandeniu aprūpinama ne daugiau kaip 50 asmenų, o paimtas vanduo nenaudojamas ūkinei komercinei ar viešajai veiklai . Tačiau įgaliotos valstyb÷s ir savivaldybių institucijos privalo tokio vandens vartotojams laiku teikti informaciją apie potencialų pavojų sveikatai d÷l jų vartojamo vandens saugos reikalavimų pažeidimų ir viešai skelbti, kokių veiksmų gyventojai turi imtis, kad išvengtų galimo kenksmingo vandens poveikio sveikatai.

Higienos norma privaloma valstyb÷s, savivaldybių institucijoms, geriamojo vandens tiek÷jams, geriamojo vandens vartotojams, imantiems geriamąjį vandenį iš viešojo ar kitų vandens išteklių naudotojų vandentiekio skirstomojo tinklo, talpyklų, gręžtinių ar šachtinių šulinių ir naudojantiems jį maisto tvarkymo įmon÷se, viešojo naudojimo pastatuose bei pastatų buitinio karšto vandens sistemose.

Lietuvos higienos norma HN 43:2005

Ši higienos norma nustato šachtinių šulinių (toliau – šuliniai) ir versmių įrengimo ir priežiūros saugos sveikatai reikalavimus.

Šios higienos normos reikalavimai taikomi projektuojamiems, įrengiamiems ir naudojamiems šuliniams ir versm÷ms, kurių vanduo yra naudojamas g÷rimui, maisto gamybai, buitin÷ms reikm÷ms. Savivaldybių institucijos turi užtikrinti, kad gyventojai, apsirūpinantys geriamuoju vandeniu individualiai, laiku gautų informaciją apie tinkamus naudoti vandens telkinius, taip pat apie potencialų pavojų sveikatai d÷l jų naudojamo vandens taršos.

Lietuvos higienos norma HN 44: 2006

Šios higienos normos tikslas – numatyti priemones, skirtas apsaugoti požeminio vandens šaltinius nuo taršos, užtikrinti požeminio vandens, tiekiamo vartotojams, saugą ir kokybę.

Higienos normos reikalavimai taikomi visoms naudojamoms ir naujai projektuojamoms vandenviet÷ms:

• tiekiančioms vidutiniškai daugiau kaip 10 m3 vandens per parą arba kai vanduo tiekiamas 50 ir daugiau asmenų, arba kai jis naudojamas ūkinei komercinei veiklai;

• natūralaus mineralinio vandens bei šaltinio vandens vandenviet÷ms, neatsižvelgiant į išgaunamą vandens kiekį;

• mineralinio vandens vandenviet÷ms, jeigu jų vanduo naudojamas medicinin÷s paskirties produktams arba maisto produktams gaminti.

Šios higienos normos reikalavimai taikomi ir išžvalgytiems požeminio vandens telkiniams, kurių ištekliai aprobuoti, tačiau nenaudojami, bet gali būti naudojami ateityje.

Lietuvos respublokos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas

NR. 82-3260

Šis įstatymas nustato geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo valstybinio valdymo ir reguliavimo pagrindus ir reglamentuoja vandens tiek÷jų bei abonentų (vartotojų) teisinius santykius.

Įstatymo tikslas – užtikrinti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo ūkio nenutrūkstamą funkcionavimą, taip pat visuomen÷s poreikius atitinkančią pl÷trą sudarant sąlygas fiziniams ir juridiniams asmenims priimtinomis sąlygomis apsirūpinti tinkamos kokyb÷s geriamuoju vandeniu ir gauti geros kokyb÷s nuotekų tvarkymo paslaugas.

Šio įstatymo nuostatos taikomos visiems asmenims, tiekiantiems šaltą geriamąjį vandenį ir teikiantiems nuotekų tvarkymo paslaugas.

Lietuvos respublikos reriamojo vandens įstatymas NR. 64-2327

Įstatymas nustato į rinką tiekiamo, maisto įmon÷se ir individualiai asmeniniame namų ūkyje naudojamo geriamojo vandens saugos ir kokyb÷s užtikrinimo sąlygas įgyvendinant Lietuvos Respublikos gyventojų teisę vartoti sveiką ir švarų geriamąjį vandenį bei gauti informaciją apie jo saugą ir kokybę.

Šis įstatymas reglamentuoja pagrindines valstyb÷s, savivaldyb÷s institucijų, vandens tiek÷jų ir vandens vartotojų funkcijas ir santykius, susijusius su geriamojo vandens gavyba, tiekimu, naudojimu, individualiu apsirūpinimu juo bei geriamojo vandens saugos ir kokyb÷s kontrole.

Geriamojo vandens naudojimo kitokiems, negu nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, tikslams tvarką nustato kiti teis÷s aktai.

Šio įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teis÷s aktų, nurodytų įstatymo priede, nuostatomis.