LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA
VETERINARINöS MEDICINOS FAKULTETAS NEUŽKREČIAMŲ LIGŲ KATEDRA
ROBERTAS BIKAS
KARVIŲ SERGAMUMO MASTITU MAŽINIMAS
Veterinarin÷s medicinos vientisųjų studijų
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovas: Dr. Jūrat÷ Rudejevien÷
2
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO
SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas Karvių sergamumo mastitu mažinimas 1. Yra atliktas mano paties:
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje:
3. Nenaudojau šaltinių, kurie n÷ra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.
2013 01 25 Robertas Bikas
(data) (autoriaus vardas, pavard÷) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ
UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
2013 01 25 Robertas Bikas
(data) (autoriaus vardas, pavard÷) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DöL DARBO GYNIMO
2013 01 25 Dr. Jūrat÷ Rudejevien÷
(data) (darbo vadovo vardas, pavard÷) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE doc. dr. Audrius Kučinskas
(aprobacijos data) (katedros ved÷jo/jos vardas, pavard÷) (parašas) Magistro baigiamasis darbas yra įd÷tas į ETD IS
(gynimo komisijos sekretor÷s (-riaus) parašas) Magistro baigiamojo darbo recenzentas
(vardas,pavard÷) (parašas)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas
3
SANTRUMPOS
ES – Europos sąjunga STH – somatotropinis hormonas Ig – imunoglobulinas IgG – imunoglobulinas G IgM – imunoglobulinas MBSA – kraujo serumo albuminas (angl. blood serum albumin)
Lf - laktoferinas
PMN - polimorfonukleariniai neutrofilai
Str. uberis – Streptococcus uberis
Str. agalactiae – Streptococcus agalactiae S. aureus – Staphylococcus aureus
SLS – somatinių ląstelių skaičius
CMT – Kalifornijos mastitinis testas (angl. California mastitis test) KOH – kalio šarmas
C.tropicalis – Candida tropicalis E.coli – Escherichia coli
SL – somatin÷s ląstel÷s TV – tarptautiniai vienetai
4
SUMMARY
Key words: dry off period of cows, number of somatic cells, mammary gland, prophylaxis of mastitis, mastitis.
The author: Robertas Bikas
The title of work: The reduction of mastitis occurence in cows The supervisor of work: Dr. Jūrat÷ Rudejevien÷
This final thesis was done at Lithuanian University of Health Sciences Veterinary academy in Department of Non Communicable diseases in 2013.
Number of pages: 50 There are 3 tables, 12 pictures and 2 annexes in this final Master’s thesis. The mastitis is an inflammation of mammary gland. This disease spreads world-wide and always cause more and more problems in each dairy farm. It is quite an impossible to exterminate all the pathogenes, which cause mastitis, because the number of different microorganisms reaches more than 140. Moreover, mastitis is an expensive disease because the cure of infected cows requires much time and resources. What is more, in case of unsuccessful treatment, cows are no longer suited for diary farm. So the best measure to avoid mastitis is a regular prophylaxis.
The purpose of work: to motivate an importance of cows’ dry off period. The objectives of work:
1. To systematize scientific literature, analyzing an importance of cows’ dry off period.
2. To analyze the indicators regarding milk consist and quality of 2010-2012 year in investigated diary farm.
3. To assess the quarters of cows’ udders with reagent CMT at two stages: before dry off period and 10 days after calving a calf.
4. To carry out bacteriological analysis of milk and to find out pathogenes of disease before dry off period and 10 days after calving.
5. To evaluate the change of SCC after 3 months of calving.
While analyzing the indicators of milk consist and quality in the chosen diary farm, there was identified that the biggest quantity of fat was in October of 2011 when it reached 4,85 percentage. The minimum quantity of fat was indicated in August of 2010 while it reached 3,43 percentage. What concerns proteins, the maximum quantity (3.91 percentage) was risen in October of 2010 while the minimum quantity (3.07 percentage) was in April of 2010. The weight of lactose created 4,6 percentage in February of 2010 and 4,2 percentage in November of 2011. In May of 2011 the SCC reached its maximum to 1049 thousand/milliliter while in February of 2010 it was only 227 thousand/milliliter.
5 While using express method of diagnostics for this research, there was noticed that a secret inflammation differently affect the quarters of udder. For example, 59.1 percentage of the right side of udder was injured, while the left side was injured at area of 40,9 percentage. Also there was identified that frontal right side nipples were more likely to be injured by disease than back nipples and frontal left side nipples were more likely for injuries than nipples in the back. Regarding the results of 14 cows, included to research, it became clear that udders of first time caving cows were mostly injured (35.71 percentage).
During the experiment, from 42 cows there were chosen 14 cows with 60-90 days period until calving. These 14 cows were divided into two groups, which each contained 7 cows. The trial group consisted of cows with SCC reaching more than 300 thousand/milliliter. For cows in this group there was used antibiotics „CEFA-SAFE“. One dose of these antibiotics was injected one time into canal of nipple of each quarter. Another part of cows was called control group, consisted of 7 cows with SCC under 300 thousand/milliliter. During the dry off period of cows in control group, no antibiotics were used. As a result, comparing these two groups – trial and control, there was identified that using of „CEFA-SAFE“ before dry off period is effective, because in milk samples, which were taken after caving was found the decreased quantity of SCC and microflora. SCC was less 1.55 times after 3 months of caving in trial group. As a result SCC had a tendency to decrease in trial group while in control group it was likely to increase.
6
TURINYS
ĮVADAS ... 7
1.LITERATŪROS APŽVALGA ... 9
1.1 Užtrūkinimo laikotarpio svarba ... 9
1.2 Užtrūkio laikotarpio fiziologija ... 10
1.2.1 Aktyvi involiucija... 10
1.2.2 Ramyb÷s involiucija... 11
1.2.3 Priešpienio (krekenų) susidarymas... 12
1.3 Užtrūkinimo metu vykstantys pokyčiai pieno liaukoje ... 13
1.3.1 Aktyviosios involiucijos metu vykstantys pokyčiai... 13
1.4 Karvių sergamumo tešmens uždegimu mažinimo profilaktin÷s priemon÷s ... 17
1.4.1 Optimalios karvių laikymo sąlygos... 18
1.4.2 Pilnavertis ir subalansuotas š÷rimas ... 18
1.4.3 Tinkama bei gerai eksploatuojama melžimo technika ... 19
1.4.4 Tinkamas tešmens paruošimas melžti ... 20
1.4.5 Spenių antiseptika po melžimo ... 21
1.4.6 Ankstyva mastito diagnostika ... 22
1.4.7 Efektyvus gydymas laktacijos ir užtrūkimo periodu... 23
2. TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS ... 25
2.1 Tyrimo vieta, laikas ir sąlygos ... 25
2.2 Slaptojo mastito diagnostika ... 25
2.3 Pieno sud÷ties nustatymas ... 26
2.4 Bakteriologinis pieno m÷ginių tyrimas... 26
2.5 Naudoti medikamentai, trumpa charakteristika ... 28
2.6 Statistin÷ duomenų analiz÷ ... 29
3.TYRIMŲ REZULTATAI ... 30
3.1 Karvių pieno sud÷ties ir kokyb÷s rodikliai ... 30
3.2 Tešmens ketvirčių tyrimai reagentu CMT ... 33
3.3. Bandomosios grup÷s bakteriologiniai pieno m÷ginių tyrimų rezultatai ... 35
3.4 Kontrolin÷s grup÷s bakteriologiniai pieno m÷ginių tyrimų rezultatai ... 36
3.5 Somatinių ląstelių skaičiaus kitimas pra÷jus po apsiveršiavimo 3 m÷nesiams ... 37
4.REZULTATŲ APTARIMAS ... 39
IŠVADOS IR PASIŪLYMAI ... 42
7
ĮVADAS
Pienin÷s galvijininkyst÷s produkcija Lietuvoje, kaip ir kitose ES šalyse, užima svarbią vietą žem÷s ūkyje. Iš pienin÷s galvijininkyst÷s gaunamas itin biologiškai vertingas maisto produktas – pienas. Kokybišką pieną gali duoti tik aukštos genetin÷s vert÷s sveikos karv÷s ir taikoma pažangi karvių š÷rimo bei laikymo technologija (Pečiulaitien÷ ir kt.,2006).
Pastaruoju metu ypač didelis d÷mesys skiriamas pieno produktų kokybei ir jų saugai, tod÷l pieno kokyb÷s gerinimo klausimai yra itin aktualūs. Vertinant pieno kokybę, vienas pagrindinių rodiklių yra somatinių ląstelių skaičius. Sveikų karvių piene jų yra mažiau nei 100 000 tūkst./ml. Dažniausiai somatinių ląstelių skaičiaus padid÷jimo priežastis yra tešmens uždegimas – mastitas (Ramanauskien÷ ir kt., 2008).
Karvių mastitas – pieno liaukos uždegimas paplitęs visame pasaulyje. proc. Priklausomai nuo klinikin÷s išraiškos, mastitas gali būti klinikinis – su aiškiais uždegimo požymiais, bei slaptasis – kai uždegimo požymiai neryškūs arba jų nematyti. Jukna,2004 nurodo, kad jei klinikin÷ mastito forma registruojama 2-5% laktuojančių ir užtrūkintų, tai slaptuoju tešmens uždegimu serga iki 50% karvių. Lietuvoje šia uždegimo forma serga 44-47% karvių (Jukna ir Pauliukas, 2004).
Svarbus šios ligos požymis – padid÷jęs somatinių ląstelių skaičius. Dažniausiai tešmens infekcija karv÷s suserga per pirmuosius tris laktacijos m÷nesius ir 80% atvejų jos serga visą laktacijos laikotarpį. D÷l kiekvienos infekcijos, užsikr÷tusios karv÷s piene padaug÷ja somatinių ląstelių. Mastitu gali sirgti visų veislių galvijai. Sergant karvei mastitu, per laktaciją pieno sumaž÷ja 25%. Vien tik d÷l vieno tešmens ketvirčio uždegimo pieno per laktaciją sumaž÷ja net iki 12%. Mastitu persirgusių karvių produktyvumas ne visuomet atsikuria toks, koks buvo iki ligos, nes nagrįžtamai pasikeičia alveolinis audinys, tad kai kurias karves tenka išbrokuoti. Sergančių karvių pieno sud÷tis ir kokyb÷ pakinta: sumaž÷ja kazeino, laktoz÷s, riebalų, baltymų, padid÷ja pieno elektros laidumas, kinta pH, albuminų, globulinų, chloro ir natrio kiekis, ypač pakinta baltymų frakcijos (Aniulis ir Japertas, 2000, 2001; Špakauskas, ir Jodkonis, 2001).
Tod÷l mastito kontrol÷s programose daug d÷mesio skiriama subklinikinių mastitų prevencijai ir gydymui. Ateityje tai taps ypač opia problema, nes ūkiuose, kuriuose vyrauja subklinikiniai mastitai ir yra padid÷jęs pieno somatinių ląstelių skaičius, bus mažinamos pieno supirkimo kainos. Europos sąjungoje leistinas somatinių ląstelių skaičius piene yra iki 400,000 ląstelių viename pieno ml. (Apanavičien÷, 2003).
Užtrūkinimo ir užtrūkimo metu svarbu išsaugoti kuo daugiau sveikų ketvirčių. Šį tikslą galima pasiekti naudojant antibiotikų terapiją, vakcinas, imunomoduliatorius ir antioksidantus, dezinfekuojant spenius.
8 Užtrūkimo periodas leidžia antibiotikus naudoti nebijant užteršti pieno. Sveikoms karv÷ms nešvirkščiant antibiotikų prieš užtrūkinimą, apsiveršiavus kyla 30-50 proc. naujų infekcijų, o švirkščiant antibiotikus – tik 15 proc. (Rudejevien÷, 2007).
Darbo tikslas - praktiškai pagrįsti karvių užtrūkinimo svarbą.
Darbo uždaviniai:
1. Susisteminti literatūros duomenis apie karvių užtrūkinimo svarbą;
2. Išanalizuoti tiriamojoje karvių fermoje karvių pieno sud÷ties ir kokyb÷s rodiklius 2010 -2012 m.;
3. Įvertinti reagentu CMT pasirinktų karvių tešmens ketvirčius prieš užtrūkinimą ir po apsiveršiavimo pra÷jus 10 d.;
4. Atlikti bakteriologinius pieno tyrimus ir nustatyti suk÷l÷jus prieš karvių užtrūkinimą ir po apsiveršiavimo pra÷jus 10 d.;
9
1.LITERATŪROS APŽVALGA
1.1 Užtrūkinimo laikotarpio svarba
Karvių užrtūkinimas yra svarbiausias tikslas, didžiausiai pieno produkcijai gauti kitoje laktacijoje, nes jo nebuvimas susijęs su pieno maž÷jimu (Tao et al., 2011).
Kiekvieno s÷kmingo pienin÷s karv÷s reprodukcinio ciklo rezultatas yra veršelis ar keli veršeliai, bei tuo metu prasidedanti gausi laktacija. Užtrūkio periodas leidžia pieno liaukos epitelin÷ms ląstel÷ms grįžti į pradinę būseną (regresuoti), proliferuoti ir diferencijuoti. To pasekoje liauka pasiruošia maksimaliai pieno produkcijai per sekančią laktaciją. Pieno liaukos struktūrinis persitvarkymas yra reikšmingas ir svarbus, nes jeigu jis neįvyksta - sekančios laktacijos metu sumaž÷ja pieno produkcija (Bachman ir Schairer, 2003).
Tyr÷jai pasteb÷jo, jog pienin÷s karv÷s, kurios nebuvo užtrūkintos, pagamino 5,6 kg pieno mažiau negu tos pačios bandos karv÷s, kurių užtrūkio periodas truko 60 dienų. Procentaliai tai yra 22% mažesnis primilžis (Remond et al., 1997).
Pats optimaliausias užtrūkio laikotarpis yra 50 - 60 dienų, tačiau pirmos laktacijos karv÷ms šis laikotarpis tur÷tų būti ilgesnis. Pieno kiekis, kurio netenkama per užtrūkį, bus atgautas per sekančią laktaciją, kurios metu produktyvumas išauga d÷l to, jog pieno liaukoje vyksta involiucija ir audiniai iš naujo praeina diferenciaciją (O’Connor ir Oltenacu, 1988).
Nelson ir Nickerson (2011) teigimu, melžiamų karvių tešmeniui reikia užtrūkinimo arba poilsio laikotarpio iki veršiavimosi, siekiant optimizuoti pieno gamybą v÷lesn÷s laktacijos laikotarpiu. Būtinas 45 - 60 dienų užtrūkio periodas, nes po trumpesnio nei 40 dienų užtrūkinimo karv÷s duoda mažiau pieno palyginus su optimaliu primilžiu. Užtrūkinimo laikotarpio įtaka pieno kiekiui v÷lesn÷s laktacijos metu pateikiama 1 lentel÷je. Iš lentel÷s matyti, kad didžiausias primilžis buvo iš tų karvių, kurių užtrūkio periodas truko 40 - 70 dienų. Užtrūkio periodas, trumpesnis nei 40 dienų arba ilgesnis nei 91 diena, neigiamai paveik÷ v÷lesnį primilžį. Rekomenduojamas 55 dienų užtrūkinimo laikotarpis pirmosios laktacijos karv÷ms ir mažiausiai 45 dienų vyresnio amžiaus.
1 lentel÷. Užtrūkinimo laikotarpio trukm÷s įtaka pieno kiekiui v÷lesn÷s laktacijos
Sausojo laikotarpio dienų
skaičius Karvių proc. Primilžio skirtumas (kg)
5-20 2,9 -585
21-30 3,7 -286
31-40 6,5 -71
41 – 50 12,3 +86
10 61 – 70 20,3 +142 71 – 80 9,4 +72 81 – 90 6 +29 91+ 17,4 -49 Šaltinis:Nelson et Nickerson, 2011
Užtrūkimo metu karvių organizmas turi pails÷ti ir pasiruošti kitai laktacijai. Svarbu, kad paskutiniaisiais veršingumo m÷nesiais karv÷s sukauptų pakankamai energijos ir maisto medžiagų veršiavimuisi ir būsimai laktacijai (Stankevičius et al., 2009).
1.2 Užtrūkio laikotarpio fiziologija
Tešmens fiziologija ne laktacijos metu labai skiriasi nuo laktacijos laikotarpio. Pagrindin÷ pieno liaukos funkcija laktacijos laikotarpiu – nuolat sintezuoti ir sekretuoti didelius pieno kiekius. Tačiau užtrūkinimo laikotarpiu pieno liaukos progresuoja trimis etapais:
1. Aktyvi involiucija; 2. Ramyb÷s involiucija;
3. Priešpienio (krekenų) susidarymas.
Aktyvios involiucijos laikotarpis prasideda nutraukus reguliarų melžimą ir baigiasi maždaug likus 3 – 4 savait÷ms iki sausojo laikotarpio. Ramyb÷s involiucija neturi atskiros pradžios ar pabaigos, bet tai yra laikotarpis, per kurį tešmuo ilsisi, yra ne laktacijos faz÷je. Šio etapo trukm÷ padid÷s ar sumaž÷s proporcingai sausojo laikotarpio trukmei. Krekenos pradeda gamintis 1 – 3 savaites iki veršiavimosi. Šiam laikotarpiui būdinga (Nelson, Nickerson, 2011):
1. Vystosi pieną gaminančios ląstel÷s; 2. Kaupiasi antikūnai;
3. Prasideda didel÷ pieno sekrecija. 1.2.1 Aktyvi involiucija
Užtrūkio periodas prasideda baigus melžti, tačiau pieno liauka ir toliau gamina bei išskiria pieną, kuris kaupiasi pieno liaukoje. Tyrimai parod÷, kad tešmenyje susikaupia maždaug 75 – 80 proc. paskutin÷s melžimo dienos pieno, o maksimalus skysčių kiekis susikaupia 2 – 3 dieną, o skysčių tūris toliau kas dieną maž÷ja (Nickerson, 2010).
Pieno spaudimo padid÷jimas, kaip manoma, skatina aktyvius involiucijos procesus, tod÷l ryškiai pakinta pieno sud÷tis. 3 – 4 dieną sumaž÷ja pieno riebalų, kazeino ir laktoz÷s sintez÷s lygis, 7 dieną žymiai padid÷ja antikūnų ir somatinių ląstelių koncentracija.
11 Būdinga aktyvios involiucijos kaita, kai labai padid÷ja geležį surišančio baltymo, laktoferino koncentracija. Šis baltymas yra nespecifin÷ involiucin÷s pieno liaukos apsauga, be to, ypač svarbus apsaugai nuo koliforminių infekcijų. Laktoferinas trukdo šių mastitą sukeliančių bakterijų augimui d÷l jo geb÷jimo surišti geležį tešmenyje. Taigi, patekusios bakterijos priverstos konkuruoti su laktoferinu d÷l geležies, t.y. maistin÷s medžiagos, kurioms reikia patogenų, panašių į koliformus, normaliam augimui. Be to, laktoferinas gali tiesiogiai nukreipti leukocitų jud÷jimą į pieno liaukos audinį involiucijos metu ir skatinti jų veiklą (Nelson ir Nickerson, 2011).
Naujų infekcijų dažnis žymiai padid÷ja per aktyvios involiucijos procesą ir daugiau nei šešis kartus, palyginti su laktacijos laikotarpiu. Daugeliu bandų atveju įrodyta, kad šis užsikr÷tusių tešmens ketvirčių padaug÷jimas veršiavimosi metu yra atsakingas už aukštą infekcijos lygį laktacijos laikotarpiu. Negydant užtrūkusių karvių, maždaug proc. su vidutine infekcija pasireikš tešmens ketvirčių uždegimas, o tai sąlygoja pieno gamybos nuostolius.
Veiksniai, kurie turi įtakos naujoms infekcijoms ankstyvuoju užtrūkio laikotarpiu (Nickerson, 2010; Nelson ir Nickerson , 2011; Bachman et al., 2003):
1. D÷l vidinio tešmens sl÷gio sutrump÷ja ir išsiplečia spenio kanalas, tod÷l bakterijoms lengviau patekti;
2. Tešmens turinys reguliariais laikotarpiais nebepašalinamas, tod÷l nutraukiamas ir bakterijų pašalinimas;
3. Nevyksta spenių galų ir tešmens atiseptinimas, tod÷l mastitą sukeliančios bakterijos kaupiasi ant odos;
4. Per pirmąsias tris involiucijos dienas vyksta minimalūs pieno sud÷ties pokyčiai, tod÷l natūralių apsaugos veiksnių tik šiek tiek padid÷ja įprastam pieno lygiui šiuo pažeidžiamu laikotarpiu;
5. Leukocitai, kurie pagrindin÷ pieno liaukos bakterijų pašalinimo priemon÷, dalyvauja šalinant suirusias pieno gamybos ląsteles ir pieno komponentus, o ne bakterijas;
6. Tirpūs komponentai, esantys involiucin÷s liaukos sekrete, gali susilpninti leukocitų veiklą;
7. Padid÷jęs išskyrų klampumas gali tur÷ti slopinamąjį poveikį leukocitams, d÷l to sumaž÷ja fogocitoz÷.
1.2.2 Ramyb÷s involiucija
Pieninių galvijų bandos valdymo metodas, kuris sukelia minimalų stresą, yra veršiavimosi ir užtrūkio periodo 45 – 60 dienų intervalai, tai lemia, kad involiucijos procesas, kurį reguliuoja hormonai, baigsis prieš krekenų susidarymą. Nesutapus šiems dviem įvykiams, gali būti mažesnis
12 nei optimalus hormonų sukeltas laktogeninis tešmens audinio atsakas. Taigi laktacija po trumpesnio nei 40 dienų sausojo laikotarpio gali sąlygoti mažesnį nei optimalus primilžį. Kad užtrūkinimo trukm÷ būtų minimali, veršingų melžiamų karvių tešmuo gali būti laikomas ramyb÷s involiucijoje tik labai trumpą laiką. Vis d÷lto karv÷ms, kurios neveršingos, arba kai užtrūkio periodas trunka 60 dienų ar daugiau, pieno liaukose ilgesniam laikui nusistovi pastovi involiucija. Šiuo laikotarpiu palaikomas labai mažas skysčių tūris, žymiai sumaž÷ja pieno sudedamųjų dalių koncentracija, o antikūnų ir laktoferino koncentracija padid÷ja (Pezeshki et. al., 2010).
Sergamumas naujoms infekcijomis šiuo užtrūkinimo laikotarpiu yra pats mažiausias. Laipsnis, kuomet visiškai pieno nesekretuojantis tešmuo gali atsispirti naujai infekcijai, priklauso nuo bakterijų rūšies. Pavyzdžiui, involiucin÷s liaukos gana atsparios koliforminei infekcijai, tačiau jautrios kai kuriems streptokokams. Labai sumaž÷jęs naujų infekcijų dažnis pastovios involiucijos metu iš dalies gali būti susijęs su dideliu antibakterinių veiksnių, tokių kaip antikūnai, sekrecija, bet šiuo metu bakterijoms taip pat lengviau prasiskverbti per spenio kanalą. Spontaniniai pasveikimai yra dažni, kartais pasitaiko visiškai involiucinio tešmens ūminių klinikinių mastito atvejų.(Nelson ir Nickerson, 2011)
1.2.3 Priešpienio (krekenų) susidarymas
Priešingai aktyviai pieno gamybos audinių involiucijai ankstyvuoju užtrūkinimo laikotarpiu šiuo laiku vykstantys pokyčiai skirti pieno liaukai pasiruošti sekretuoti pieną. Pagrindin÷ pieno liaukos funkcija šiuo laikotarpiu – krekenų gamyba ir kaupimas. Unikali krekenų savyb÷ – didel÷ antikūnų, kurie yra būtini naujagimiui veršeliui, koncentracija (Nelson ir Nikerson, 2011).
Pieno komponentų koncentracija pradeda did÷ti likus maždaug dviem savait÷ms iki veršiavimosi, labai padid÷ja pieno riebalų, kazeino ir laktoz÷s kiekiai. Per paskutines dvi savaites skysčio tūris tešmenyje did÷ja l÷tai ir žymiai padid÷ja likus 1 – 3 dienoms iki veršiavimosi, prasideda sparti sekrecija.
Likus maždaug dviems savait÷ms iki veršiavimosi, sumaž÷ja laktoferino koncentracija, antimikrobin÷s savyb÷s, ypač atsparumas koliformin÷ms bakterijoms. Antikūnų koncentracija pradeda did÷ti likus 2 – 3 savait÷ms iki veršiavimosi, didžiausia koncentracija susidaro likus maždaug 5 – 10 dienų. Koncentracija maž÷ja, nes prasidedant didelei pieno liaukos sekrecijai kaupiasi skystis. Tačiau antikūnų koncentracija krekenose yra maždaug 80 kartų didesn÷ nei piene.
Polinkis naujoms infekcijoms, kurias sukelia aplinkos suk÷l÷jai, pavyzdžiui, streptokokai ir koliformai, did÷ja tik iki veršiavimosi. Tai susiję su :
13 2. Sumaž÷jusiu skaičiumi leukocitų bei jų geb÷jimo ,,praryti“ mikroorganizmus praradimu; 3. Mastito mikroorganizmų augimu, kai jie augimo metu naudoja pieno komponentus; 4. Sumaž÷jusiu pieno antimikrobiniu aktyvumu;
5. Užtrūkusių karvių gydymo antimikrobinio aktyvumo nelieka arba jis mažas. (Nelson ir Nikerson, 2011).
1.3 Užtrūkinimo metu vykstantys pokyčiai pieno liaukoje
1.3.1 Aktyviosios involiucijos metu vykstantys pokyčiai
Prasidedant tešmens involiucijai pastebimas pieno sekreto susilaikymas alveol÷se. Dalis pieno sud÷tinių dalių rezorbuojasi į kraują. Alveol÷s pavirsta nesekretuojančia liauka. Tuo metu liaukoje did÷ja jungiamojo ir riebalinio audinio. Šiuos fiziologinius procesus pieno liaukos evoliucijoje ir involiucijoje reguliuoja endokrininių liaukų hormonai (STH, prolaktinas, progesteronas, estrogenai ir kiti) (Rudejevien÷, 2007).
Sausasis periodas prasideda laktacijos pabaigoje, nutraukus karvių melžimą. Tačiau pieno liauka vistiek sintetina ir sekretuoja pieną, kuris kaupiasi liaukoje. Atlikus tyrimus su karv÷mis, pagaminančiomis 9-10 kg pieno per dieną prieš jas užtrūkinant, nustatyta jog pieno liaukose susikaup÷ 75-80% pieno kiekis, būdingas dienos primilžiui, tą dieną, kai jos buvo užtrūkintos, ir maksimalus skysčių susikaupimas pasireišk÷ 2-3 dieną po užtrūkinimo. Skysčių kiekis liaukoje pradeda maž÷ti anksčiausiai 16 užtrūkinimo dieną ir tikriausiai tai baigiasi 30 involiucijos dieną. Padid÷jęs spaudimas pieno liaukos alveol÷se d÷l nuolatinio pieno kaupimosi, manoma, yra faktorius įtakojantis aktyvios involiucijos pradžią.(Bachman ir Schairer, 2003).
Ankstyvojoje aktyvios involiucijos stadijoje, pradinis pokytis yra lizosomų atsiradimas sekrecinio epitelio ląstel÷se. Manoma, jog lizosomos dalyvauja sekrecinių ląstelių sudedamųjų dalių fagocitoz÷je. Kuomet ląstel÷s yra apvirškintos, nutrūksta kontaktas tarp šalia esančių ląstelių, o taip pat ir su pamatine membrana. Suirusių epitelinių ląstelių bei susikaupusio riebalinio audinio ir kazeino heterofagocitoz÷, manoma, yra makrofagų kurie patenka į pieno liauką per aktyviąją involiucijos fazę, darbas. D÷l šių ankstyvųjų pokyčių, žymiai pakinta liaukos sekreto sud÷tis. Pagrindinių pieno sudedamųjų dalių sitenz÷, t.y. riebalų, kazeino, laktoz÷s, citrato, β-laktoglobulino ir α-laktalbumino žymiai sumaž÷ja 3-4 involiucijos dieną. Konkreti šių pagrindinių sudedamųjų medžiagų koncentracija sekrete kinta involiucijos eigoje. Riebalų, kazeino, β-laktoglobulino ir α-laktalbumino koncentracija ryškiai nepakinta. Palyginimui laktoz÷s ir citrato, atsakingų už pieno liaukos sekreto osmoliariškumą, koncentracija ryškiai sumaž÷ja involiucijai įsib÷g÷jus, bet ne anksčiau kaip 3 dienos nuo involiucijos pradžios (Smith, Hogan, 1982).
14 Sekreto proteinai, kurie atkeliauja iš pieno serumo, dažnai randami normaliame ar surūgusiame piene. Per pirmąsias tris involiucijos dienas, šių medžiagų koncentracija skiriasi minimaliai, tačiau 7-ąją dieną, serumo proteinų kiekis sekrete žymiai padid÷ja. Taigi, ryškus serumo albuminų ir IgG imunoglobulinų kiekio padid÷jimas, vykstantis tarp 3 ir 7 involiucijos dienos, atitinka nuosekliai vykstantį skysčių kiekio liaukoje sumaž÷jimą. Visų imunoglobulinų klasių koncetracija, t.y. IgG1, IgG2 ir IgM, žymiai padid÷ja 7-ąją involiucijos dieną. Taip pat tai siejama su
selektyviu IgG1 atsid÷jimu pieno liaukoje, vykstančiu 2 – 3 involiucijos dieną. Selektyvaus
transporto svarba yra daug mažesn÷, negu toji, vykstanti krekenų gamybos metu. Kintantis selektyvus transportas gali būti d÷l to, jog receptoriai, reikalingi selektyviam transportui, yra arba laikinai sintetinami didesniais kiekiais, arba tampa labiau prieinami imunoglobulinams d÷l ankstyvųjų involiucijos pokyčių sekretoriniame epitelyje. Serumo albuminų (BSA) koncentracijos padid÷jimas greičiausiai yra pakitusio sekretorinio epitelinio audinio barjero pralaidumo pas÷km÷, kuomet serumo proteinai barjerą praeina pasyvios difuzijos būdu. Involiucijos metu BSA koncentracija niekada nepasiekia tokių kiekių, kurie aptinkami kraujo serume arba pieno liaukos sekrete, esant ūmiam mastitui. Tokie duomenys leidžia teigti, jog barjero pralaidumas n÷ra visiškai sunaikinamas, ir kad pieno liauka palaiko tam tikrą medžiagų patekimo į ją kontrolę, nors joje ir vyksta degeneraciniai procesai. (Bachman ir Schairer, 2003)
Involiucijai būdingas pokytis yra geležį prijungiančio baltymo laktoferino (Lf) koncentracijos žymus padid÷jimas. Laktoferinas n÷ra specifinis baltymas pienui, nes ji nustatomas daugelyje gleivinių sekretų visame organizme. Laktoferinas yra pagrindinis sekretorinių granulių, esančių polimorfonukleariniuose neutrofiliuose (PMN), komponentas. Pagrindin÷ Lf sintez÷s vieta galvijo pieno liaukoje, manoma, yra sekrecin÷s epitelin÷s ląstel÷s. Normaliame galvijo piene, Lf koncentracija yra 0.1-0.3 mg/ml. Laktoferino koncentracija žymiai padid÷ja vykstant aktyviąjai pieno liaukos involiucijai. Anksčiau buvo iškelta hipotez÷, jog Lf koncentracijos šaltinis liaukos sekrete involiucijos metu, yra padid÷jęs lizosomų kiekis sekretorin÷se ląstel÷se. Lf koncentracija yra 0.4 mg/ml užtrūkinimo metu, padid÷ja iki 1.4 mg/ml trečiąją involiucijos dieną, 8.5 mg/ml septintąją involiucijos dieną ir pagrinde nustatoma 20-30 mg/ml trisdešimtąją užtrūkinimo dieną. Taigi, Lf yra pagrindinis proteinas, aptinkamas nelaktuojančios pieno liaukos sekrete (Hyvönen, 2010).
Laktoferinas dalyvauja nespecifin÷se apsaugin÷se reakcijose involiucijos metu, ir yra nustatyta, jog jis turi ypatingą reikšmę esant koliforminei infekcijai. Jis veikia bakteriostatiškai, nes gali surišti geležies jonus. Tokiu būdu, patenkančios bakterijos turi konkuruoti su Lf d÷l geležies jonų, kurie yra būtini normaliam daugumos patogenų vystymuisi. Galima išimtis yra streptokokų rūšys, kurioms reikalingi labai maži geležies kiekiai. Taip pat yra duomenų, jog pats laktoferinas ar
15 iš jo kilę peptidai gali veikti baktericidiškai. Kalbant apie koliforminę infekciją, bakteriostatin÷s Lf savyb÷s yra susilpninamos d÷l citrato, vieno iš būdingo pieno komponento. Citratas, kaip Lf, suriša geležies jonus, tačiau koliformin÷s bakterijos turi savybę panaudoti citratą, kuris jau yra surišęs geležį. Citrato ir Lf kiekio santykis moliais, nulemia koliforminių bakterijų augimo l÷t÷jimą. Pagrindin÷s ląstel÷s, aptinkamos involiucijos apimtos galvijų pieno liaukos sekrete yra makrofagai, limfocitai ir PMN. Sekrete n÷ra nusatoma laisvų sekretorinio epitelio ląstelių. Aptinkamų ląstelių koncentracija did÷ja pirmąją involiucijos savaitę. Tačiau pirmąsias tris involiucijos dienas ląstelių koncentracija, lyginant su nustatomu kiekiu užtrūkinimo dieną, skiriasi labai mažai. Taip pat panašūs pasteb÷jimai ir kituose pieno liaukos parametruose per pirmąsias tris involiucijos dienas. Infektuoti pieno liaukos ketvirčiai užtrūkinimo metu pasižymi didesniais ląstelių kiekiais, negu neinfekuoti ketvirčiai, o 7-ąją involiucijos dieną, daugiausiai liaukos sekrete aptinkama yra PMN ląstelių. 14 involiucijos dieną dominuoja makrofagai, tačiau limfocitų kiekis taip pat būna padid÷jęs. Limfocitų kiekis pradeda did÷ti tarp 14 ir maždaug 30 involiucijos dienos, tuo tarpu PMN kiekis maž÷ja ryškiai, o makrofagų kiekis maž÷ja palaipsniui. 30 involiucijos dieną, liaukos sekrete didžiausia koncentracija būna limfocitų. Pagrindin÷ fagocitinių ląstelių funkcija ankstyvosios involiucijos stadijoje, manoma yra suirusių sekretorinio epitelio ląstelių, riebalų ir kazeino fagocitoz÷. Turbūt makrofagai yra ląstel÷s, kurios pašalina didelius susikaupusių riebalų ir ląstelių liekanų kiekius. Ryškus skysčių kiekio liaukoje sumaž÷jimas ir kazeino bei riebalų kiekio sumaž÷jimas tarp 3 ir 7 involiucijos dienos, manoma, yra visų fagocitinių ląstelių darbas, kuomet jos valo liauką ir šalina joje susikaupusius sekrecinius produktus(Annen et al., 2004).
Funkcin÷ limfocitų reikšm÷ involiucijos apimtos liaukos sekrete iš esm÷s n÷ra žinoma. Limfocitai liaukoje susideda iš B ir T ląstelių populiacijų kiekiais, panašiais kaip ir kraujyje. Nustatyta, jog limfocitai iš galvijų pieno liaukos, visumoje yra mažiau aktyvūs prieš mitogenus, negu limfocitai išskirti iš kraujo. Teigiama, jog dauguma šių limfocitų jau yra pra÷ję stimuliavimą, d÷l to jie yra sekrete. D÷l didelių limfocitų kiekių involicijos apimtoje liaukoje, ji geriau atsako į vietinę imunizaciją.
1.3.2 Pilnos involiucijos metu vykstantys pokyčiai
Bachman et al., (2003) teigimu, šio periodo metu, skysčių kiekis liaukoje yra palaikomas minimaliame, kelių mililitrų lygyje ir pagrindinių pieno sud÷tyje esančių medžiagų kiekis smarkiai sumaž÷ja arba išlieka minimalioje koncentracijoje. Dominuojančios ląstel÷s neinfekuotuose ketvirčiuose yra limfocitai, tačiau taip pat aptinkami dideli kiekiai makrofagų. Lyginant su limfocitais ir makrofagais, polimorfonuklearinių neutrofilų randama mažais kiekiais.
16 Pokyčiai pieno liaukoje pilnos involiucijos periodu yra palankūs šeimininko – patogeno atžvilgiu. Naujos infekcijos paplitimas šiuo periodu yra pats mažiausias iš visų funkcinių pieno liaukos būsenų. Pilnoje involiucijos būsenoje esanti liauka yra akivaizdžiai atspari koliforminei infekcijai, tačiau jautri Str. uberis ir Str. agalactiae. Pilnosios involiucijos periodu ryškus atsparumas infekcijai iš dalies priklauso nuo didelio antibakterinių faktorių kiekio liaukos sekrete, taip pat ir nuo sumaž÷jusios bakterijų penetracijos per spenio kanalą. Susilpn÷jęs bakterijų prasiskverbimas per spenio kanalą yra d÷l susiformavusio keratino kamščio. Pilnos involiucijos stadijos pieno liaukos sekretas pasižymi geromis antibakterin÷mis savyb÷mis, tod÷l spontaniškas infekcijos pašalinimas šios stadijos liaukoje vyksta dažnai. D÷l šios priežasties klinikiniai mastitai šioje stadijoje yra labai retas atvejis (Gulay et al., 2003).
1.3.2 Laktogenez÷s metu vykstantys pokyčiai
Pienio liaukos fiziologija v÷lyvuoju užtrūkinimo periodu yra apibūdinama kaip perinamasis laikotarpis. Lyginant su ankstyvuoju periodu, pagrindiniai pokyčiai vykstantys liaukoje yra konstruktyvūs.
Bendras skysčių kiekis liaukos cisternoje palaipsniui l÷tai did÷ja per paskutiniąsias 2 užtrūkio periodo savaites ir likus 1-3 dienoms iki atvedimo, skysčių kiekis did÷ja labai greitai kartu prasidedant ir gausiai pieno sekrecijai. Staigus skysčių liaukoje padid÷jimas labai siejasi su ryškiu citrato koncentracijos padid÷jimu. Did÷janti citrato koncentracija yra tarsi ženklas apie būsimą laktogenezę ar gausią pieno sekreciją (Bachman et al., 2003).
Ląstelių koncentracija neinfekuotuose pieno liaukos ketvirčiuose palaipsniui nukrinta iki lieka 2 savait÷s iki atvedimo. Šiuo periodu makrofagai v÷l tampa dominuojančiu ląstelių tipu. Labiausiai ryškūs pokyčiai ląstelių kiekyje yra maždaug 100 kartų sumaž÷jusi limfocitų koncentracija per paskutines 2 užtrūkinimo savaites. Įdomu yra tai, jog limfocitų kiekio sumaž÷jimas seka kartu su laktoferino koncentracijos sumaž÷jimu. Tai gali būti siejama su hipoteze, jog geležies jonus surišantys proteinai gali dalyvauti procese, limfocitus nukreipiant į atitinkamą audinį (Capuco ir Akers, 1999).
Makrofagų ir PMN fagocitinis aktyvumas yra slopinamas liaukos sekrecijos, arba jų funkcija susilpn÷ja d÷l bendros imunosupresijos, kuri normaliai pasireiškia atsivedimo laikotarpiu. Krekenų makrofaguose yra aptinkama daugyb÷ riebalinių lašelių kas gali būti vienas iš faktorių, ribojančių jų fagocitinį potencialą. Tačiau tyrimų duomenimis, paskutin÷s užtrūkinimo stadijos pieno liaukos sekrete gali būti ir kitokių inhibitorinių medžiagų, negu kazeinas ir riebalai. Periode prieš pat atsivedimą, liauka yra labiau jautri naujoms infekcijoms, sukeliamoms aplinkoje esančių patogenų (Bachman et al., 2003).
17
1.4 Karvių sergamumo tešmens uždegimu mažinimo profilaktin÷s priemon÷s
Karvių mastito gydomųjų priemonių poveikis yra trumpalaikis, jei nepašalinamos svarbiausios ligos priežastys ir jį sąlygojantys veiksniai. Per v÷lai nustačius mastitą ne laiku pradedamas gydymas, d÷l to v÷liau pieno liaukos audinyje gali vykti degeneraciniai ar atrofiniai procesai, kurie daro įtaką pieno primilžiui. Laiku ir tiksliai mastitus diagnozuoti tik laikantis tam tikros sistemos (Barkema, 1999).
Labai aktualu kuo ankščiau diagnozuoti mastitą, nes tešmens audinys pakinta kur kas ankščiau, negu šie pokyčiai pasireiškia kliniškai. Slaptuoju mastitu karv÷s serga 20 – 50 kartų dažniau negu klinikiniu. Nediagnozuotas ar negydomas uždegimas gali virsti klinikiniu mastitu. Slaptojo mastito diagnostikai taikomi įvairūs metodai, kuriais nustatomi fizikiniai ir cheminiai pieno pokyčiai. Atskirai tiriant kiekvieno tešmens ketvirčio pieną, gaunami tikslesni rezultatai, negu vertinant sumaišytą visų ketvirčių pieną. Tokie tyrimai turi būti pakankamai greiti, kad įvertinus tešmens būklę, būtų galima kuo ankščiau nustatyti sląptąjį mastitą ir imtis reikiamų profilaktikos priemonių (Špakauskas ir kt., 2001). Bendras profilaktikos tikslas yra sumažinti mastito suk÷l÷jų kiekį bandoje. Tam reikia sudaryti tinkamas mitybos ir laikymo sąlygas karv÷ms, laikytis zoohigienos reikalavimų, kad būtų mastito suk÷l÷jų plitimo grandin÷ nuolat nutraukiama (Paulauskas, 2010).
Norint žymiai sumažinti karvių sergamumą tešmens uždegimu, reikalinga pasiekti, kad profilaktin÷s priemon÷s būtų naudojamos tiek laktacijos, tiek užtrūkinimo metu. Pasak Aniulio ir Japerto (2001), pagrindin÷s profilaktikos priemon÷s, siekiant sumažinti karvių sergamumą tešmens uždegimu yra šios:
• Optimalios karvių laikymo sąlygos; • Pilnavertis ir subalansuotas š÷rimas;
• Tinkama bei gerai eksploatuojama melžimo technika;
• Tinkamas tešmens paruošimas melžti ( individualios pašluost÷s karv÷ms); • Spenių antiseptika po melžimo;
• Ankstyva mastito diagnostika;
• L÷tiniu mastitu sergančių karvių brokavimas;
• Efektyvus karvių gydymas laktacijos ir užtrūkimo periodu.
Žilaitis, Rudejevien÷ ir kiti (2006) taip pat dar išskiria lazerio terapiją, kaip priemonę padedančią užkirsti kelią karvių sergamumui mastitu.
Tyrimais nustatyta, kad apdorojant sveikas karves profilaktiškai, padid÷ja jų produktyvumas, pager÷ja pieno sud÷ties ir kokyb÷s rodikliai. Pavyzdžiui, Italijoje 2003 m. atliktų tyrimų
18 duomenimis, karvių, profilaktiškai apdorotų lazeriu kartą per savaitę po 1 min., piene baltymų koncentracija padid÷jo 5-8 proc., o somatinių ląstelių skaičius sumaž÷jo iki normos ribos. Kitų tyrimų duomenimis, apdorojant karves lazeriu profilaktiškai kartą per savaitę arba du kartus per m÷nesį, pieno primilžiai padid÷ja apie 15 proc., pager÷ja pieno sud÷ties ir kokyb÷s rodikliai, sumaž÷ja pašarų sąnaudos (15-20 proc.) (Paulauskas, 2010).
R. Japertien÷, S. Japertas (2009) ir Sederevičius (2004) teigia, kad l÷tiniu mastitu sergančių karvių brokavimas yra viena iš profilaktikos priemonių. Jų teigimu, karv÷s bandoje platina tešmens uždegimą sukeliančias bakterijas, kurios užkrečia kitas karves. Brokuoti reikia tas karves, kurių tešmens ketvirčiai kieti ar deformuoti, tešmuo nukaręs, spenių galiukai sužaloti. Taip pat ir tas, kurios tris kartus per laktaciją sirgo klinikiniu mastitu arba nepasveiko po gydymo užtrūkimo metu.
Jermačenkovo (1989) teigimu, tinkamas karvių užtrūkinimas taip pat yra svarbi profilaktikos priemon÷. Karv÷s užtrūkinamos likus 2 m÷nesiams (minimalus – 1,5 m÷n.) iki veršiavimosi. Karv÷, ypač duodanti daug pieno, užtrūkinama pamažu. Neduoti šakniavaisių, siloso, mažiau koncentruoųjų pašarų, o ganykliniu laikotarpiu – neganyti, karvę laikyti garde ir šerti iki soties tik šienu. Karv÷ melžiama du kartus per dieną. Po 5 – 6 dienų karv÷ melžiama 1 kartą per dieną, paskui – 1 kartą kas dvi dienas. Išmilžiui sumaž÷jus iki 1,5 – 2 l, nebemelžiama. 7 – 10 dienų po užtrūkimo reikia kliniškai ištirti tešmenį ir jo turinį.
1.4.1 Optimalios karvių laikymo sąlygos
Vienas svarbiausių veiksnių, turinčių įtakos gyvulių organizmui, yra ne tik š÷rimas, bet ir aplinkos oras. Gyvulininkyst÷s laim÷jimus 50 – 60% lemia š÷rimas, 20% - veisimas ir amžius, 20 – 30% - mikroklimatas ir laikymo sąlygos. Tod÷l labai svarbu sudaryti optimalias karvių laikymo sąlygas, kad būtų gauta kuo daugiau ir geresn÷s produkcijos (Jukna ir kt., 2000).
Nesvarbu, kokia karvių laikymo sistema taikoma, būtina atsižvelgti į gyvūnų gerov÷s reikalavimus. Tad karvių laikymo vietos turi būti patogios, švarios, sausos, gerai ventiliuojamos. Taip pat reikia užtikrinti, kad gyvuliai gal÷tų jud÷ti patogiai. Šiuo metu vis labiau populiar÷ja boksinis melžiamų karvių laikymas, tačiau nereikia pamiršti ir palaido, ant gilaus kraiko karvių laikymo sistemos. Abi sistemos turi privalumų, ir trūkumų, tad labai sunku pasakyti, kuri labiau atitinka šiandieninius karvių laikymo reikalavimus (Aksenavičius, 2008).
1.4.2 Pilnavertis ir subalansuotas š÷rimas
Pagrindinis reglamentuojantis pašarininkystę teis÷s aktas – Lietuvos respublikos pašarų įstatymas. Šis įstatymas nustato pašarų gamybos, laikymo, pakavimo, gabenimo, naudojimo,
19 tiekimo į apyvartą ir jų kokyb÷s kontrol÷s teisinius pagrindus. Šiuo įstatymu siekiama užtikrinti Europos Sąjungos teis÷s aktų įgyvendinimą. Šis įstatymas taikomas visiems pašarus gaminantiems, laikantiems, pakuojantiems, gabenantiems, naudojantiems tiekiantiems į apyvartą ūkio subjektams bei pašarų kokybę ir saugą kontroliuojančioms institucijoms (Jeroch et al., 2010).
Labai produktyvios pieninių bandų melžiamos karv÷s dažniausiai serga mineralinių medžiagų apykaitos ligomis. Didesnio produktyvumo karv÷s dažniau serga metababolin÷mis ligomis (Klimien÷ ir kt., 2002).
Mineraliniai elementai yra nepaprastai svarbūs gyvūnų mitybai. Gyvūnai kasdien jų turi gauti su pašarais arba tam tikrais papildais. Mineraliniai elementai būtini palaikant energijos ir maisto medžiagų normalią apykaitą organizme, susidarant hormonams bei fermentams (National Research Council, 2001). Ypač daug mineralinių elementų reikia pieninių veislių karv÷ms, nes kiekviename kilograme pieno vidutiniškai yra 1,2 g kalcio, 0,95 g fosforo, 0,135 g magnio, 0,63 g natrio ir 1,15 g chloro. Produktyvios karv÷s per laktaciją iš organizmo išskiria apie 8–9 kg kalcio, 6–7 kg fosforo, 0,9–1,4 kg magnio ir kitų element (Bartkevičiūt÷ ir Černauskien÷, 2004; National Research Council, 2001).
Lietuvos ūkiuose karvių racionai tvartiniu laikotarpiu dažniausiai sudaromi iš šieno, šiaudų, siloso, šakniavaisių ir ūkiuose išaugintų javų miltų. Su tokiais pašarais karv÷s gauna perteklių kalio, beveik normą kalcio, magnio ir nepakankamai fosforo bei natrio. Ganykliniu laikotarpiu ryškiai pastebimas magnio trūkumas, nes jis prastai pasisavinamas iš žol÷s (Bartkevičiūt÷ ir Černauskien÷, 2004).
Paskutinieji tyrimai parod÷, kad natūralus gyvulio pasipriešinimas mastitui priklauso nuo bandos mitybos – labiausiai nuo racione esančių vitamino E ir mikroelemento seleno. Vitaminas E ir selenas stiprina leukocitų antibakterinę veiklą, antibiotikų pernešimą iš kraujo į tešmenį, mažina uždegimo procesus tešmens audiniuose. Tyrimais nustatyta, kad padidinus racione vitamino E ir seleno kiekį, klinikinio mastito atvejų ankstyvosios laktacijos stadijoje sumaž÷ja iki 57 proc., v÷lesn÷s laktacijos perioduose – apie 32 proc. Svarbu, kad min÷tų medžiagų kiekis neviršytų nustatytos normos. Suaugusiai karvei rekomenduojamos tokios vitaminų ir mikroelementų normos: vitamino A 100 – 150 tūkst. tarptautinių vienetų (TV), vitamino E laktuojančioms karv÷ms 400 – 800 TV, užtrūkusioms – 1200 TV; seleno 6 mg, vario 200 – 250 mg ir cinko 900 – 1200 mg. (Paulauskas, 2010).
1.4.3 Tinkama bei gerai eksploatuojama melžimo technika
Melžimo aparatai yra svarbiausia darbo j÷gos taupymo priemon÷ visuose pieno ūkiuose, kurie turi daugiau nei keletą melžiamų karvių. Melžimo įranga tur÷jo didelę reikšmę šiuolaikinei pieno
20 pramon÷s pl÷trai visame pasaulyje, deja dažnai ji buvo klaidingai vertinama d÷l problemų, susijusių mastitu ir pieno kokybe (Nelson ir Nickerson, 2011).
Geriausiai karves melžti nustatytu laiku, ta pačia eil÷s tvarka. Melžti galima įvairiu paros metu, išskyrus laiką nuo 24 iki 4 val. Melžiamos anksti ryte karv÷s l÷tai atleidžia pieną ir tešmenyje jo lieka daugiau. Melžiant du kartus per parą, intervalas tarp melžimų gali būti 10–14 val., o melžiant tris kartus – siūlomas ilgiausias 10 val. tarpas tarp vakarinio ir rytinio melžimo (Stankūnien÷ ir Tacas, 2004).
Kad kuo mažiau bakterijų būtų pernešama iš vienos karv÷s kitai, reikia: • Užkr÷stas ar įtartinas karves melžti pabaigoje,
• Laiku keisti melžiklius,
• Tikrinti, ar tinkamas vakuumo lygis, • Neperlaikyti melžiklių,
• Saugoti nuo oro įsisiurbimo uždedant melžiklius, • L÷tai sumažinti vakuumą nuimant melžiklius,
• Kruopščiai plauti melžimo įrangą (Karvių melžimas ir melžimo higiena, 2001). 1.4.4 Tinkamas tešmens paruošimas melžti
Mokslininko Boettcher (1998) teigimu, tešmens paruošimas – svarbiausia melžimo operacija. Gerai paruošta melžimui karv÷ duoda 5 – 10 % daugiau bei geresn÷s kokyb÷s pieno (Boettcher et al., 1988). Siekiant sumažinti susirgimo pieno liaukos uždegimu riziką ir primelžti kuo daugiau aukštos kokyb÷s pieno, ypač svarbu tinkamai paruošti karv÷s tešmenį melžti, skatinti pieno atleidimą valant (masažuojant) tešmenį, taip pat laiku užmauti ir numauti melžiklius (Mišeikien÷ ir kt., 2011).
Pirmiausia prieš kiekvieną melžimą, reikia nuplauti tešmenį šiltu (37 – 45 °C) vandeniu. Negalima jokiu būdu plauti nei karštu, nei šaltu vandeniu. Tešmenį reikia prad÷ti plauti nuo viršaus ir baigti speniais. Plaunant sumaž÷ja bakterijų, kurių yra ant tešmens. Plaunant reikia saikingai naudoti vandenį, nes per didelis vandens kiekis suminkština tešmens odą, tuo būdu susilpnina odos apsauginį barjerą. Nuplovus būtina sausai nušluostyti švaria, individualia servet÷le, ir ją keisti kiekvienai karvei (Aniulis ir Japertas, 2001).
Teisingas dezinfekavimo priemonių naudojimas prieš melžimą: 30 sekundžių prieš melžimą dezinfekuoti spenius arba 10- 20 sekundžių plauti antibakteriniais tirpalais, tešmens plovimo ir dezinfekavimo skysčių bei vandens temperatūra turi būti +39 +45 laipsnių temperatūros; reikia numelžti pirmas pieno čiurkšles; po dezinfekavimo nusausinti, tam naudojant atskirus vienkartinius
21 rankšluosčius ar servet÷les; plauti švariai rankas arba naudoti gumines pirštines; paruošus tešmenį užd÷ti per 60 sekundžių (Mišeikien÷, 2005).
Tešmeniui valyti geriausiai tinka minkštos ir švelnios medvilnin÷s servet÷l÷s. Kad tešmenį būtų lengviau nuvalyti, plaukus prie spenių (10 cm nuo jo pagrindo) reik÷tų nukirpti. Kirpti plaukus reik÷tų 3 – 4 kartus per metus. Plaunant reikia saikingai naudoti vandenį, nes per didelis vandens kiekis suminkština odą, tuo būdu susilpnina odos apsauginį barjerą. Spenio pagrindą ir patį spenį reikia švariai nušluostyti gerai nusausintomis šluost÷mis. Po to šluost÷ perlenkiama ir švaria puse nušluostomas spenio galiukas. Spenių valymas skatina pieno atleidimą mažiau bakterijų nuo spenių odos patenka į pieną. Švariai nuvalius pašalinama apie 80 – 90 procentų ant spenių esančių bakterijų. Prieš uždedant melžiklius, speniai turi būti švarūs ir sausi. Jei tešmuo švarus, galime vartoti specialias vienkartines dr÷gnas servet÷les, jomis nušluostyti tik spenius. Tešmens tokiu atveju vandeniu plauti nereikia. Veiksminga priemon÷ – spenių mirkymas dezinfekciniame tirpale prieš melžimą. Spenius reikia nepurkšti, o mirkyti. Palaukti 20 – 30 s ir nusausinti spenius. Priešmelžiminei dezinfekcijai naudojami mažesn÷s koncentracijos tirpalai (Pankey ir Drechsler, 1993).
Paruošus tešmenį melžti, numelžiamos pirmosios pieno čiurkšl÷s. Jas reikia numelžti į specialų indelį su juodu įd÷kl÷liu ir įvertinti tešmens būklę. Pirmąsias čiurkšles numelžus į tam skirtą puodelį:
• melž÷jas gali pasteb÷ti pakitimus,
• į bendrą pieno talpą nepatenka pirmosios čiurkšl÷s, kuriose būna daugiausiai bakterijų, • pager÷ja pieno atleidimas,
• pager÷ja tešmens išmelžimas.
Negalima numelžti pirmųjų pieno čiukšlių, ir tik po to plauti tešmenį, nes pro pravirą spenio sfinkterį gali lengviau patekti bakterijos ir sukelti uždegimą. Svarbu, kad visos šios procedūros būtų atliktos kruopščiai ir greitai. Tešmens paruošimas melžimui netur÷tų užtrukti ilgiau kaip 1 min. Tuomet užd÷jus melžiklius, karv÷s pieną atleis po kelių sekundžių (Stankūnien÷ ir Tacas, 2004). 1.4.5 Spenių antiseptika po melžimo
Po melžimo būtina dezinfekuoti spenius, nes spenio sfinkteriai melžiant išsitampo ir 15 – 25 min. po melžimo dar būna praviri. Pamerkus juos į specialų dezinfekcinį tirpalą, ant spenio galo susidaro šio tirpalo lašas, kuris apsaugo tešmenį nuo bakterijų. Tai sumažina apie 50 % karvių sergamumą mastitu. Dezinfekuojant spenius tirpalas turi būti šiltas (Aniulis ir Japertas, 2001).
22 Mastitų profilaktika daug priklauso nuo vartojamų antiseptinių preparatų efektyvumo. Profilaktikai dažniausiai naudojami chloro, jodo preparatai ir kaijoniniai detergenai ( lentel÷). Jodoforai bakteriocidiškai veikia gramteigiamas ir gramneigiamas bakterijas bei patogeninius grybelius. Atlikus karvių spenių antiseptiką 0,1 – 0,5 proc. Jodoformo tirpalais pamelžus, stafilokokų ir streptokokų sukeltų mastitų skaičius sumaž÷jo 20 – 61,5 proc. (Rudejevien÷, 2007; Pankey ir Drechsler, 1993).
Spenių ir tešmens dezinfekcin÷ms medžiagoms keliami šie reikalavimai: • bakteriocidiškos, greito veikimo;
• mažai dirginančios odą; • neturi patekti likučių į pieną; • turi būti pigios.
1.4.6 Ankstyva mastito diagnostika
Slaptojo mastito diagnostikai taikomi įvairūs metodai, kuriais nustatomi fizikiniai ir cheminiai pieno pokyčiai. Atskirai tiriant kiekvieno tešmens ketvirčio pieną, gaunami tikslesni rezultatai, negu vertinant sumaišytą visų ketvirčių pieną. Tokie tyrimai turi būti pakankamai greiti, kad , įvertinus tešmens būklę, būtų galima kuo ankščiau nustatyti slaptąjį mastitą ir imtis reikiamų profilaktikos priemonių. Be to, jie gali būti taikomi gydymo efektyvumui vertinti, mastito profilaktikai. Tod÷l veterinarijos gydytojams, be laboratorinių pieno tyrimų, labai svarbūs itin greiti ( express) mastito nustatymo metodai, kuriais pieno pokyčius galima įvertinti tiesiog melžiant. Vieni iš paprastesnių, nesunkiai atliekamų testų, kuriems nereikia sud÷tingos laboratorin÷s įrangos, yra tie, kurių sud÷tyje yra detergenų. Detergenai mažina paviršiaus įtempimą, pakeičia ląstelių apvalkal÷lio ir branduolio struktūrą ir laidumą, sutrikdo osmosinę pusiausvyrą, blokuoja oksidinančius ir aktyvina proteolizinius fermentus, padidina pieno klampumą (Špakauskas ir kt., 2001).
Vienas iš pagrindinių tešmens uždegimo rodiklių yra somatinių ląstelių skaičiaus padid÷jimas piene. Didžiausią pieno somatinių ląstelių dalį sudaro leukocitai arba baltieji kraujo kūneliai. Piene esančius leukocitus sudaro: 50 proc. neutrofilai, 36 proc. limfocitai ir 14 proc. makrofagai. Tyrimai, kurių metu buvo indentifikuojami ląstelių tipai piene, parod÷, kad epitelin÷s ląstel÷s retai patenka į tešmens sekretą, taip pat į užtrūkusio tešmens sekretą. Šių ląstelių kiekis svyruoja nuo 0 iki 7 proc. viso ląstelių skaičiaus. Tod÷l somatinių ląstelių skaičius laktacijos pabaigoje padid÷ja ne d÷l epitelinių ląstelių nusilupimo.
SLS karvių piene nustatomas tiesioginiu (Preskoto–Brido), elektroniniu („Fossomatic”, „Anadis”, „Somascope MK2” ir kt.) ir netiesioginiu (ekspres diagnostikos testais: CMT, Mastestas,
23 Mastirapid, Mastitis test NK ir kt.) metodais. Be to, sergančių tešmens uždegimu karvių išaiškinimui melžimo metu yra pasiūlyta matuoti pieno temperatūrą, elektrinį laidumą, pieno čiurkšl÷s stiprumą (Japertien÷ R., 2007).
Vienas iš paprastesnių, nesunkiai atliekamų SLS nustatymo metodų yra netiesioginis (ekspres diagnostikos testais). Dabartiniu metu daugelyje pasaulio šalių vartojami standartizuoti testai SLS piene atžvilgiu. Dažniausiai vartojamos paviršinio aktyvumo medžiagos ir indikatoriai. Iš žinomesnių testų vartojami šie: CMT (California Mastitis Test ), Mastestas, Mastirapid, Mastitis Test, Mastitis test NK, Bernburg Reagent, Stara Zagora, Profilac Reagent, Sofija ir kt. Testų sud÷tyje esančios paviršinio aktyvumo medžiagos suardo somatinių ląstelių sieneles ir jų branduolius bei skatina jų agliutinaciją į gumul÷lius. Suirusios ląstel÷s pienui priduoda klampumą ir tąsumą. Kuo didesnis somatinių ląstelių skaičius piene, tuo klampesnis pienas pasidaro, įpylus šių medžiagų (Perez ir kt., 2008).
Pieno SLS vidurkio padid÷jimas bandoje daugiau nei 300 tūkst./ml rodo, kad bandoje yra karvių, infekuotų kontaginiais mastito suk÷l÷jais. Mažesnis nei 300 tūkst./ml SLS reiškia, kad pieninių karvių bandoje tešmens uždegimo suk÷l÷jai yra aplinkos mikroorganizmai (Japertien÷ ir Japertas, 2006). Dabartiniai ir potencialūs slaptojo mastito nustatymo būdai yra fermentų (enzimų) metodai. Kaip rašoma literatūroje efektyviausi ir gretai atliekami yra N – acetil – β - D – glucosaminidaz÷s (NAGaz÷s), laktaz÷s, β – gliukoranidaz÷s, α – manonosidaz÷s, katalaz÷s ir kt. Tačiau geriausiai tinkamas NAGaz÷s testas ( ADC Applied Diagnostics, Helsinki, Finland). Tai yra fluorometrinis, patikimas ir greitas, pagrįstas mikotitravimo, būdas. NAGaz÷s testas tinkamas ankstyvos laktacijos laikotarpiu, bei laktacijos pabaigoje slaptiesiems mastitams nustatyti. Tyr÷jų duomenimis didžiausia NAGaz÷s koncentracija piene buvo karv÷ms sergant mastitu sukelto E.coli, Arcanobacterium pyogenes, o mažiausia – koaguliazei neigiamų stafilokokų (Pyörala, 2003).
1.4.7 Efektyvus gydymas laktacijos ir užtrūkimo periodu
Tais atvejais, kai gydymas antibiotikais veiksmingas mažinant bandos sergamumą mastitu, būtina gydyti ir slaptas infekcijas, taip pat kaip ir klinikinius atvejus. Įprasta, jog kiekvienam klinikiniam atvejui tenka 15 – 40 slapto mastito atvejų. Gydyti slaptąjį mastitą laktacijos laikotarpiu rekomenduojama tik tuomet, kai suk÷l÷jas yra Streptococcus agalactiae arba pieno gamintojas rizikuoja prarasti pieno rinką d÷l didelio bendrojo somatinių ląstelių skaičiaus. Pasveikimo nuo Streptococcus agalactiae dažnis paprastai yra 90 – 95 proc. Pasveikimo nuo kitų infekcijų laktacijos laikotarpiu bus:
24 • Staphylococus aureus – 20 – 30 proc
• Staphylococcus spp. – 50 – 60 proc. • Koliforminių bakterijų – 0 – 10 proc.
• Mycoplasma rūšių, mielių ir Nocardia rūšių – 0 proc.( Nelson et al.,2011).
Jei visų karvių tešmens visi ketvirčiai negydomi laktacijos laikotarpiu, tai 8 – 12 proc. tešmens ketvirčių bus naujai infekuoti užtrūkinimo laikotarpiu. Visų karvių visų ketvirčių gydymas užtrūkimo laikotarpiu yra viena svarbiausių sudedamųjų mastito kontrol÷s plano dalių. Taip yra tod÷l, kad užtrūkinimo laikotarpiu gydoma esama infekcija ir užkertamas kelias vystytis naujoms infekcijoms. Kiti privalumai (Gudaitis, 2012):
• Išgijimo laipsnis yra didesnis nei laktacijos metu;
• Gali būti skiriama didesn÷, ilgai veikiančių antibiotikų koncentracija; • Sumaž÷ja sergamumas naujomis infekcijomis užtrūkinimo laikotarpiu; • Pažeisti audiniai gali regeneruoti;
• Prasid÷jus naujai laktacijai, rečiau pasitaiko klinikinis mastitas; • Pardavimui tinkamas pienas neužterštas vaistų likučiais;
• Gydomi visi užsikr÷tę tešmens ketvirčiai.
25
2.
TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS
2.1 Tyrimo vieta, laikas ir sąlygos
Magistro baigiamasis darbas buvo atliktas 2010 – 2012 m. LSMU Veterinarijos akademijoje Neužkrečiamųjų ligų katedroje ir ūkyje X esančiame Vilkaviškio rajone. Ūkis įregistruotas 2002 metais. Šiuo metu ūkyje laikomos 42 Lietuvos Juodmargių veisl÷s melžiamos karv÷s, taip pat auginamos pakaitin÷s telyčait÷s. X ūkyje karv÷s laikomos šilto tipo tvarte, pririštos. Tvartiniu, ganykliniu laikotarpiu karv÷s melžiamos melžimo aikštel÷je. Karvių melžimas atliekamas automatizuotai, du kartus per parą, laikantis higienos reikalavimų. Karv÷s šeriamos pagal ūkyje sudarin÷jamus racionus. Užtrūkusios ir sergančios karv÷s laikomos atskirai nuo laktuojančių karvių.
Iš ūkyje esančių 42 karvių buvo atrinkta 14 karvių, kurioms iki apsiveršiavimo buvo likę 60 – 90 dienų. Karv÷s buvo sugrupuotos į dvi grupes po 7 karves. Bandomoji grup÷ – kurių SLS buvo daugiau kaip 300 tūkst./ml. Bandomajai grupei buvo naudoti antibiotikai užtrūkinimui CEFA-SAFE į spenio kanalą, 1 kartą, į kiekvieną ketvirtį po vieną dozę. Kontrolin÷ grup÷ buvo sudaryta iš 7 karvių, kurių SLS buvo iki 300 tūkst./ml. Kontrolinei grupei nebuvo skirti medikamentai užtrūkinimo metu. Tam, kad gal÷tum÷me vertinti medikamentų efektyvumą, ÷m÷me m÷ginius bakteriologiniam tyrimui iš kiekvienos karv÷s 2 kartus. Prieš medikamentų naudojimą – paskutinio melžimo metu užtraukinant, o antrasis pra÷jus 10 dienų po apsiveršiavimo.
Subklinikiniu mastitu sergančių (nepriklausomai nuo suk÷l÷jo tipo) gydymas efektyvus, kai nefunkcionuoja pieno liauka. Karv÷s prad÷tos trūkinti, kai joms iki veršiavimosi liko 60-90 parų. Viso užtrūkinta 14 karvių. Trūkinant karv÷s buvo pervedamos prie skurdesnio raciono t.y. neskiriami koncentratai, ribotas silosas.
Tyrimai atlikti laikantis Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo (Lietuvos Respublikos gyvūnų gerov÷s ir apsaugos įstatymas) (Valstyb÷s Žinios, 1997, Nr. 108-2728; Valstyb÷s Žinios, 2012, Nr. 122-6126).
2.2 Slaptojo mastito diagnostika
Tyrimai buvo atlikti tvartiniu laikotarpiu.
Remiantis VĮ „Pieno tyrimai“ tyrimo rezultatais, buvo atrinktos karv÷s, pagal pieno bendra somatinių ląstelių skaičių. Pasirinktos karv÷s, kurių somatinių ląstelių skaičius piene yra didesnis nei 300 tūkst./ml. Reagentu CMT ištyr÷me, kuriame ketvirtyje yra slaptasis mastitas. Reakcija atlikta kontrolin÷se plokštel÷se, įmelžiant 2 ml pieno ir įpilant 3 ml reagento. Sukdami plokštelę horizontaliai įvertinome reakciją, atkreip÷me d÷mesį į mišinio konsistencijos ir spalvos pokyčius. Pagal pasikeitusią mišinio konsistenciją ir spalvą reakciją vertinome 5 balų sistema ( 2 lentel÷).
26 2 lentel÷. Pieno reakcijos įvertinimas ekspres diagnostikos testu (Aniulis ir Japertas, 2001).
Balai Mišinio konsistencijos pakitimas Atitinkamos SLS ribos tūkst./ml
SLS vidurkis tūkst./ml 1 Mišinio konsistencija vienalyt÷, skysta, be
matomų pakitimų (reakcija neigiama) < 200 100 2 Susidaro nežymūs dribsneliai, kurie sukant
l÷kštelę išnyksta (p÷dsakai) 150 – 500 300
3 (+)
Mišinys klampus, sukant l÷kštelę matomas krešulys, kuris lokalizuojasi vienoje vietoje (silpnai teigiama)
400 – 1500 900
4 (++)
Mišinys klampus, sukant l÷kštelę matomas krešulys, kuris lokalizuojasi vienoje vietoje (vidutiniškai teigiama)
800 – 5000 2700
5 ( +++)
Susidaro tąsus, klampus mišinys, ryškiai matomas trynio pavidalo krešulys, kuris pilant mišinį iš l÷kštel÷s, iškrenta (stipriai teigiama)
>5000 8100
2.3 Pieno sud÷ties nustatymas
Tyrimams pieno m÷giniai buvo imami į specialius m÷gintuv÷lius iš pamelžto kiekvienos karv÷s bendro pieno kiekio. Tyrimas atliktas VĮ „Pieno tyrimai“. Somatinių ląstelių skaičius nustatytas prietaisais "Somascope MK 2" ("Delta Instruments", Olandija) ir "Fossomatic" ("Foss Electric", Danija). Riebalų, baltymų ir laktoz÷s kiekis piene nustatytas aparatu „Lactoscope 550“ („Delta Instruments“, Olandija).
2.4 Bakteriologinis pieno m÷ginių tyrimas
Iš pažeisto karv÷s tešmens ketvirčio bakteriologiniams tyrimams pienas aseptiškai buvo imamas į atskirą sterilų m÷gintuv÷lį melžimo pabaigoje. Tešmuo ir speniai buvo nuvalomi pašluoste, spenių galai – vatos tamponu, sumirkytu 70% etanolio tirpale.
Mastitinio pieno m÷ginius s÷jome ant „Mac-Conkey” (enterobakterijoms) („Oxoid“, Anglija), „Edvardso” (streptokokams) („Oxoid“, Anglija), avies kraujo (stafilokokams) („Oxoid“, Anglija), „Baird–Parker” („Liofilchem“, Italija), „Biggy” („Oxoid“, Anglija) agarų. Kultūroms pers÷ti naudojome Mueler Hiltono agarą ir sultinį („Oxoid“, Anglija).
Pas÷ję pieno m÷ginius ant agarų (išskyrus „Biggy”), l÷kšteles auginome aerobin÷mis sąlygomis 37°C temperatūroje 24-48 valandas. Kontrolei 1-2 l÷kšteles d÷jome į termostatą 24
27 valandoms. Pas÷ję pieno m÷ginius ant „Biggy“ agarų, l÷kšteles kultivavome 24±1º C temperatūroje aerobin÷mis sąlygomis ir termostate palikome 5-7 paroms.
Išaugusias kolonijas daž÷me pagal Gramą, tikrinome su 3% KOH ir 3% vandenilio peroksido tirpalais, su lateksiniais rinkiniais atlikome CAMP ir koaguliaz÷s reakciją.
Išskirtų mikroorganizmų morfologijai ištirti mikropreparatai, paruošti iš standžių mitybinių terpių, buvo dažomi Gramo būdu („Diagnostica Merck“, Vokietija).
Nusidažymui Gramo būdu patikslinti su 3% KOH atlikome testą. Ant objektinio stiklelio užlašinome vieną lašą paruošto tirpalo, kilpele nuo agaro pa÷m÷me kelias panašias kolonijas ir sumaiš÷me su lašu. Jei keliant kilputę nuo objektinio stiklelio mišinys tįso, kolonijos buvo laikomos gramneigiamomis, jei ne – gramteigiamomis.
Gramteigiamus mikroorganizmus, produkuojančius katalazę, nustat÷me: ant objektinio stiklelio užlašinome lašą 3% vandenilio peroksido tirpalo, išmaiš÷me koloniją peroksido tirpale (steng÷m÷s, kad kartu su kolonija nepaimtume kraujo agaro, nes eritrocitai gali duoti klaidingą reakciją).
Jei sumaišius skyr÷si burbuliukai (mikroorganizmas gamina katalazę, kuri skaido vandenilio peroksidą į vandenį ir dujinį deguonį), koloniją priskyr÷me stafilokokams, jei burbuliukai neišsiskyr÷ – streptokokams.
Įtarę stafilokokus, atlikome CAMP reakciją, naudodami žinomą S. agalactiae kamieną. Tuo tikslu kraujo agaro viduryje pas÷jome S. agalactiae, o iš šonų, statmenai ir 5 mm nuo S. agalactiae pas÷jimo linijos s÷jome įtariamojo stafilokoko kultūrą. Tokiu būdu vienoje Petri l÷kštel÷je galima ištirti 7-8 įtariamas stafilokokų kultūras. Reakcija laik÷me teigiama, jei S. agalactiae ir stafilokoko pas÷lių hemolizių zonoje susiformavo skaidri kastuv÷lio ar pusm÷nulio pavidalo zona. Tokiu atveju stafilokoką priskyr÷me Staphylococcus aureus rūšiai.
CAMP reakciją įtardami streptokokus atlikome naudodamiesi S. aureus kamienu. Kraujo agaro viduryje pas÷jome S. aureus, o iš šonų, statmenai ir 5 mm nuo S. aureus pas÷jimo linijos s÷jome įtariamojo streptokoko kultūrą. Reakciją laik÷me teigiama, jei S. aureus ir streptokoko pas÷lių hemolizių zonoje susiformavo skaidri kastuv÷lio ar pusm÷nulio pavidalo zona. Tokiu atveju streptokoką priskyr÷me Streptococcus agalactiae rūšiai.
S. aureus rūšiai nustatyti naudojome lateksinį rinkinį „Staphaurex Plus” („Murex“, Didžioji Britanija). Ant diagnostin÷s plokštel÷s užlašinome lašą tirpalo ir kilpele įd÷jome įtartiną koloniją, pamaiš÷me. Jei per 20 sekundžių įvyko agliutinacija, galima įtarti S. aureus, o jei po 20 sekundžių — tai koaguliazei negatyvius stafilokokus. ir „Streptococcal grouping kit“ Streptococcus agalactiae rūšiai nustatyti (Oxoid, Anglija). Enterobakterijų biochemin÷s savyb÷s nustatytos „Entero pluri
28 Test“ (Liofilchem, Italija). Miel÷s identifikuotos naudojant „Fungichrom I“ („International microbio“, Prancūzija) rinkinį, kurį sudaro 16 biocheminių testų.
Bakterijų jautrumas antimikrobin÷ms medžiagoms tirtas Kirby-Bauer metodu pagal CLSI (Clinical Laboratory Standards Institute, JAV) rekomendacijas (NCCLS, 2002).
Išaugusias 3-5 mikroorganizmų kolonijas nuim÷me nuo agaro paviršiaus ir sumaiš÷me su m÷sos peptono sultiniu (išpilstę po 4 ml). Aerobin÷ms sąlygoms kultivavome 37 °C temperatūroje, 24 valandas. Tada pipete pa÷m÷me kultūras ir paskleid÷me ant m÷sos peptono agaro. 15 minučių leidome nudžiūti agaro paviršiui. Antibiotikų diskus užd÷jome ant užs÷to agaro paviršiaus (ne arčiau kaip 24-30 mm vieną nuo kito). Petri l÷kšteles apvert÷me ir aerobin÷mis sąlygomis kultivavome termostate 16-24 valandas 37 °C temperatūroje. Išmatavome zonų skersmenį milimetrais (mm). Jautrumą antibiotikams nustat÷me pasinaudoję įvertinimo lentele.
2.5 Naudoti medikamentai, trumpa charakteristika
Prieš užtrūkinant karves, bakteriologiškai ištyr÷me pieno m÷ginius ir nustat÷me kurie antibiotikai yra veikliausi. Po paskutinio melžimo tiriamajai karvių grupei buvo naudojama CEFA-SAFE, intramamarin÷ suspensija, mastito profilaktikai užtrūkinimo metu.
Veiklioji ir kitos medžiagos: viename švirkšte (10 ml suspensijos) yra veikliosios medžiagos cefapirino benzatino druskos 383,3 mg, atitinkančios 300 mg cefapirino ir pagalbinių medžiagų iki 10 ml. (Intervet International B. V., Olandija).
Indikacija. Karv÷ms, užtrūkinimo metu sergančioms slaptu ir l÷tiniu mastitu, kurio suk÷l÷jai jautrūs cefapirinui, gydyti ir profilaktiškai.
Kontraindikacijos. Negalima naudoti, padid÷jus jautrumui cefalosporinams. Paskirties gyvūnas. Galvijai.
Doz÷s, naudojimo būdas ir metodas. Užtrūkinant karvę, paskutinį kartą išmelžus ir dezinfekavus spenio galą, į kiekvieną ketvirtį per spenio kanalą reikia sušvirkšti po vienkartinio švirkšto turinį. Prieš naudojimą reikia gerai išmelžti tešmenį, kruopščiai nuvalyti ir dezinfekuoti spenius. Nu÷mus dalį arba visą švirkšto dangtelį ( priklausomai nuo spenio angos dydžio), švirkšto galą reikia atsargiai įkišti į spenio angą ir l÷tai sušvirkšti visą turinį į spenį. Sušvirkštus vaistą, tešmenį reikia pamažu pamasažuoti. Rekomenduotina vaistą naudoti į visus tešmens ketvirčius.
Nuorodos d÷l tinkamumo naudojimo. Galima naudoti veršingoms karv÷ms paskutiniame veršingumo periode. Negalima naudoti laktacijos metu. Negalima skirti kartu su bakteriostatiškai veikiančiais antibiotikais. Cefalosporinai ir bakteriostatiniai antibiotikai gali veikti antagonistiškai.
29 Išlauka. Galvijienai ir subproduktams – 21 para; pienui – 2 melžimai ( jei užtrūkimo periodas ilgesnis nei 5 sav.). Jei užtrūkimo periodas trumpesnis nei 5 sav., pieną reikia ištirti d÷l antibiotikų likučių.
2.6 Statistin÷ duomenų analiz÷
Tyrimo rezultatai ir statistiniai duomenys buvo apskaičiuojami naudojant kompiuterinę programą Microsoft Office Excel 2007. Buvo apskaičiuoti statistinių duomenų aritmetiniai vidurkiai (x), vidurkių paklaidos (Sx), karvių skaičius grup÷se (N). Skirtumams įvertinti naudotas Stjudento t-testas. Duomenys buvo laikomi statistiškai patikimi, kai p<0,05.
30
3.TYRIMŲ REZULTATAI
3.1 Karvių pieno sud÷ties ir kokyb÷s rodikliai
Karvių pieno sud÷ties ir kokyb÷s analiz÷ buvo atliekama, remiantis šiais rodikliais: riebalų kiekiu, baltymų kiekiu, laktoz÷s kiekiu, somatinių ląstelių skaičiumi, ur÷ja.
Buvo analizuojami pastarųjų trejų metų (t.y. 2010, 2011, 2012) duomenys, kurie buvo surinkti kiekvieną m÷nesį.
Analizuojant riebalų kiekį (%) karvių piene, buvo apskaičiuotas riebalų kiekio vidurkis kiekvienais metais. Šio rodiklio reikšm÷ visu nagrin÷jamu laikotarpiu 2010 – 2012 metais did÷jo: 2010 metais riebalų kiekis piene vidutiniškai sudar÷ 4,09 ± 0,08 proc., tuo tarpu 2011 metais šio rodiklio reikšm÷ padid÷jo iki 4,18 ± 0,13 proc., o 2012 metais sudar÷ 4,28 ± 0,10 proc. Tačiau rezultatai statistiškai nepatikimi (p>0,05) (žr. 1 paveikslą).
pav. 1. Riebalų kiekio vidurkis 2010-2012m.
Šaltinis: sudaryta darbo autoriaus, remiantis atlikto tyrimo rezultatais
Baltymų kiekis nagrin÷jamu laikotarpiu kito netolygiai. Apskaičiavus kiekvienų nagrin÷jamų metų baltymų kiekio karvių piene vidurkius pastebima, jog 2010 m. jis sudar÷ 3,40 ± 0,07 proc., 2011 metais šiek tiek padid÷jo ir sudar÷ 3,43 ± 0,07 proc., o 2012 metais sumaž÷jo iki 3,41 ± 0,05 proc. Tačiau rezultatai statistiškai nepatikimi (p>0,05) (žr. 2 paveikslą).
31
pav. 2. Baltymų kiekio vidurkis 2010-2012m.
Šaltinis: sudaryta darbo autoriaus, remiantis atlikto tyrimo rezultatais
Laktoz÷s kiekis piene nagrin÷jamu laikotarpiu kito netolygiai. Nagrin÷jant apskaičiuotas laktoz÷s kiekio kiekvienų metų vidurkio reikšmes pastebima, jog 2010 metais, laktoz÷ sudariusi 4,39 ± 0,03 proc., 2011 metais sumaž÷jo iki 4,32 ± 0,03 proc., o 2012 metais padid÷jo iki 4,37 ± 0,08 proc. Tačiau rezultatai statistiškai nepatikimi (p>0,05). (žr. 3 paveikslą).
pav. 3. Laktoz÷s kiekio vidurkis 2010-2012m.
Šaltinis: sudaryta darbo autoriaus, remiantis atlikto tyrimo rezultatais
Somatin÷s ląstel÷s yra vienas iš rodiklių, pagal kurį nustatoma pieno kokyb÷. Somatinių ląstelių skaičius priklauso nuo sveikatos būkl÷s, laktacijos periodo, gyvulio amžiaus, veisl÷s, metų laiko, š÷rimo, laikymo sąlygų. Piene padaug÷jus somatinių ląstelių, pablog÷ja technologin÷s pieno
