R x BD mišrūnų ÷riukų produktyvumo ir produkcijos kokyb÷s tyrimas

1 LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

VETERINARIJOS AKADEMIJA

GYVULININKYSTöS TECHNOLOGIJOS FAKULTETAS GYVULININKYSTöS KATEDRA

Adas Praprovas

R x BD mišrūnų ÷riukų produktyvumo ir produkcijos kokyb÷s

tyrimas

Magistro darbas

Darbo vadovas: Doc. dr. A. Šimkien÷

2 PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas “R x BD mišrūnų ÷riukų produktyvumo ir produkcijos kokyb÷s tyrimas“ :

1. Yra atliktas mano paties:

2. Nebuvo naudojamas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje:

3. Nenaudojau šaltinių, kurie n÷ra nurodyti darbe, ir pateikiu visa panaudotos literatūros sąrašą.

2013 03 26 Adas Praprovas (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe

2013 03 26 Adas Praprovas (parašas) MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DöL DARBO GYNIMO

2013 03 26 Doc. dr. Aldona Šimkien÷ (parašas) MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE

Protokolo Nr.18

2013 03 26 prof. habil. dr. Romas Gružauskas (parašas) Magistro baigiamasis darbas yra įd÷tas į ETD IS

(gynimo komisijos sekretor÷s (- riaus) parašas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentas

(vardas, pavard÷) (parašas)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

3

TURINYS

1.2 Lietuvoje auginamos m÷sinių avių veisl÷s ... 10

1.2.1. Populiariausios m÷sin÷s avių veisl÷s auginamos Lietuvoje ... 10

1.2.2. Romanovo avių veisl÷ ... 11

1.2.3. Berišon diušer avių veisl÷... 13

1.3. Avių produkcija ir ją veikiantys veiksniai ... 14

1.3.1 Avių vilnos ir kailių produkcija... 15

1.3.2. Avių m÷sos produkcija ir ją įtakojantys veiksniai... 16

1.4. Avių auginimas Romanovo veisl÷s pagrindu ... 17

2. TYRIMŲ METODIKA IR ORGANIZAVIMAS ... 19

3. TYRIMO REZULTATAI ... 21

3.1. öriavedžių pieno tyrimas ... 21

3.3. öriukų skerdenų ir m÷sos tyrimai ... 24

3.4. Vilnos savybių tyrimas ... 26

4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 28

LITERATŪROS SĄRAŠAS... 30

4

SANTRUMPOS

R – Romanovo BD – Berišon diušer

LAAA –Lietuvos avių augintojų asociacija NI – natūralus vilnos ilgis

NT – tikrasis vilnos ilgis

FAO - Jungtinių Tautų maisto ir žem÷s ūkio organizacija ŽŪIKVC – Žem÷s ūkio informacijos ir kaimo verslo centras

5

SUMMARY

Adas Praprovas

ANALYSIS OF R x BD CROSSBREED LAMB PRODUCTIVITY AND PRODUCTION QUALITY

LITHUANIAN UNIVERSITY OF HEALTH SCIENCES VETERINARY ACADEMY FACULTY OF HUSBANDRY TECHNOLOGIES, DEPARTMENT OF HUSBANDRY

KAUNAS, 2013

Darbo vadov÷ doc. dr. Aldona Šimkien÷

Keywords: sheep, lamb, weight gain, meat physical properties, meat quality, wool. Volume of thesis – 37pg., 7 tables, 4 images.

Objective of the thesis:

The objective of the thesis : to analyse crossbred lamb growth speed, the amount and quality of production gained and to compare this data with the productivity of thoroughbred R lambs.

Tasks of the thesis.

1. To analyse growth speed of thoroughbred Romanov and RxBD crossbred lambs. 2. To compare data of thoroughbred Romanov and RxBD crossbred lamb butchery data. 3. To analyse physical and chemical qualities of thoroughbred Romanov and RxBD

crossbred lamb meat.

4. To analyse composition of ewe milk.

5. To analyse the physical and technical properties of thoroughbred Romanov and RxBD crossbred lamb wool.

In the period 2011- in the farm of A. Krivelis the productivity and production quality of Romanov and Romanov x Berišon Dusher crossbreed lambs was analysed. It has been found that the weight of crossbred lambs is greater. The average weight of born crossbred lambs amounted to 3.47 kg or 2.09 kg or was 151 %. (P>0.05) greater than the average weight of thoroughbred lambs. The weight of lambs on the 21st day after birth is an important indicator since according to it the milk productivity of the ewe can be determined. During this period both Romanov lambs and crossbred lambs gained a similar amount of weight: accordingly 3.78 kg and 3.68 kg, however, as the weight of newborn lambs had differed significantly, the difference on the 21st day after birth amounted to 39 % (P<0.05). Therefore, after 8 months the difference of average weight between RxBD and thoroughbred Romanov lambs was 10.87 kg, so the crossbreds weighed 28.79 % more (P<0.01) than the thoroughbred lambs of the same age. The results of the study indicate that in the

6 period between 6th and 7th month the most significant makeweight difference in 24 hours showed between R and RxBD lambs. The crossbreds gained 77 g which amounts to 53.5 % (P<0.05) more weight than the Romanov breed lambs. After the analysis of meet qualities of 8 month Romanov x Berishon Dusher crossbred and thoroughbred Romanov lamb long back muscles. It can be maintained that there are 3.28 % more dry material in the crossbred lamb meet. There were considerable more of intramuscular fat in the meat of crossbred lambs, approximately 4.87 % (P>0.05) more than in the meat of thoroughbred Romanov lambs. According to physical and chemical properties the technological and nutritional value of meat was determined, it was found that crossbred lamb meat had a higher pH, the difference amounted to 0.25 (P>0.05). Crossbreed lamb meat was of lighter colour, meat colour indicator a* (redness) and b* (yellowness) were also higher for crossbreed lamb meet. Higher water adhesiveness (2.63 %. P<0.05) and lower boiling loss (12.46 %, P>0.05) were calculated for crossbreed lamb meet as well.

Conclusion

1. The weight of newborn RxBD weight of crossbred lambs was 2.09 kg or amounted to 151 % (P>0.05) greater weight than R lambs.

2. During 5-8 month period Romanov and Berishon Dusher crossbred lambs gained on average 5.68 kg, or 36.41 % more weight (P<0.001) than thoroughbred R lambs.

3. Most significant weight difference, between both male and female lamb weight shows during 7 - 8 month period. 7 months old R female lambs weighed 7.91 kg or 25.6 % less (P<0.01) than crossbreds of the same age, correspondingly the male lambs weighed – 10.05 kg or 31.4 % less.

4. Sex was a greater influence on RxBD than R lambs. 8th month old R male lambs were 7.06 kg or 20.63 % heavier, whereas RxBD male lambs were 11.23 kg or 26.11 % (P<0.05) heavier than female lambs.

5. In the period from 6 to 7 months most significant makeweight difference in 24 hours showed between R and RxBD lambs. The crossbreds gained 77 g or 53.5 % (P<0.05) more weight in 24 hours than thoroughbred Romanov lambs.

6. RxBD carcass meat weight was credibly 9.8 kg or 52.4 % greater (P<0.05) than that of thoroughbreds.

7. There was 3.28 % (P<0.05) more dry material in the meat of crossbred lambs and 4.87 % (P>0.05) more intramuscular fat than in the meat of Romanov lambs.

8. Higher water adhesiveness (2.63 % P<0.05) and lower boiling loss (12.46 %, P>0.05) were calculated for crossbred lamb meet.

7

ĮVADAS

Šiais laikais avys laikomos visose pasaulio dalyse daugiausiai d÷l vilnos, kailio ir m÷sos, o kai kurios veisl÷s ir d÷l pieno, iš kurio gaminami sūriai, taip pat tradiciniai jogurtai, kefyrai. Avys laikomos vienais seniausių naminių gyvūnų. Europoje žinomos nuo neolito. Iš pradžių naudotasi avių m÷sa ir krauju, v÷liau pienu, galiausiai vilna. Artimuosiuose Rytuose avių vilna buvo kerpama jau II tūkst. pr. m. e. Iš čia per Siciliją avių kirpimas paplito ir Europoje. Avys n÷ra labai reiklios ir prisitaiko prie įvairių klimato ir mitybos sąlygų, o tai l÷m÷ ir platų jų paplitimą. Avininkyst÷ kai kuriuose regionuose, pvz., Viduržemio jūros, yra svarbi žem÷s ūkio alternatyva. Dabar yra apie 350 veislių, auginamų m÷sai ir vilnai (Zapasninkien÷, 2003).

Vystant šalyje m÷sinę avininkystę, svarbu tinkamai išnaudoti visų veislių genetinį potencialą ir sukurti perspektyvų m÷sin÷s avies modelį. Kol kas Lietuvoje auginamų veislių avys produktyvumu žymiai atsilieka nuo Europos šalyse auginamų m÷sinių veislinių avių. Lietuvoje vadovaujamasi Veislin÷s- selekcin÷s avininkyst÷s programa, kurioje numatyta kryptingai panaudoti importinių veislių avis, išsaugoti nacionalines veisles ir pritaikyti šiuolaikinių avių ir jų produkcijos vertinimo metodus. Norint įsitvirtinti Lietuvos ir Europos rinkoje, būtina kryptingai vystyti m÷sinę avininkystę, mažinant avių genetinio potencialo bei veislininkyst÷s sistemos skirtumus tarp Lietuvos bei Europos Sąjungos šalių, gerinant avienos kokybę bei mažinant gamybos kaštus ( http://74.125.77.132/search?cache:xmfayk5Dk3EJ prieiga per internetą 2012 spalio 25d.).

Ateitis priklauso tik stambiems ūkiams, auginantiems nemažiau kaip 200 ÷riavedžių ir taikantiems pažangias avių auginimo technologijas. Užsienio avių augintojai teigia, kad ekonomiškiausia yra laikyti apie 450 ÷riavedžių, gauti iš avies 1,5 ÷riuko, kuris per parą priaugtų 250- 350 g.

Prekin÷se bandose reik÷tų auginti kuo vislesnes, pieningesnes, m÷singesnes ir greičiau augančias avis pasižyminčias nesezonine ruja. öriukų vedimas ir užauginimas m÷sai bet kuriuo metų laiku- svarbiausias s÷km÷s garantas avienos rinkoje. Tam labiausiai tiktų il-de-francai, dorperiai, m÷siniai ir Vokietijos merinosai, Romanovo veisl÷s ir mūsų vietin÷s avys. Prekin÷se bandose avių vislumui padidinti ir m÷singumui užtikrinti reik÷tų taikyti 2 ar 3 veislių mišrinimą, tarpin÷je grandyje kergiant su Romanovo veisl÷s, o gautas mišrūnes avytes – su pačiais m÷singiausiais avinais.

Vystant šalyje m÷sinę avininkystę, svarbu tinkamai išnaudoti visų veislių genetinį potencialą. Kol kas Lietuvoje auginamų veislių avys produktyvumu žymiai atsilieka nuo Europos šalyse auginamų m÷sinių veislių avių. Tod÷l nedelsiant būtina prad÷ti masinį jų gerinimą. Lietuvos juodgalves galima gerinti su Vokietijos juodgalviais ir sufolkais, prekosus su Vokietijos ir m÷siniais merinosais, o vietines avis – su tekseliais, berišon diušeriais ar šarol÷ avinais. Be abejo, galimi

8 įvairūs mišrinimo variantai, tačiau ir prekin÷je bandoje tikslinga tur÷ti grynaveislių ar pagerintų produktyviausių bei žinomos kilm÷s veislinių avių branduolį (Zapasnikien÷, 2004 ).

Darbo tikslas: ištirti mišrūnų ÷riukų augimo spartą, gaunamos produkcijos kiekį ir kokybę bei šiuos duomenis palyginti su grynaveislių Romanovo veisl÷s ÷riukų produktyvumu.

Darbo uždaviniai:

1. Ištirti grynaveislių Romanovo ir RxBD mišrūnų ÷riukų augimo spartą 2. Palyginti Romanovo ir RxBD mišrūnų ÷riukų skerdimo duomenis

3. Ištirti Romanovo ir RxBD mišrūnų ÷riukų m÷sos fizines ir chemines savybes 4. Ištirti ÷riavedžių pieno sud÷tį

9

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Avininkyst÷ Lietuvoje

Nuo seniausių laikų Lietuvos žem÷je žmon÷s augino avis. Jos buvo ir maistas, ir žaliava aprangai. Istoriniuose šaltiniuose nurodoma, kad II tūkst. pr. Kr. Pradžioje Lietuvos teritorijoje, sprendžiant iš išlikusių gyvulių kaulų, tuometiniai gyventojai jau tur÷jo prisijaukinę avį. Daugiau ir tikslesnių žinių apie avininkyst÷s raidą pateikiama nuo XIII a. išleistuose dokumentuose (Dusburgo kronikoje, įvairiuose metraščiuose ir kt.) (zootechnikos žinynas ).

Daugiausia avių skaičius šalyje buvo užfiksuotas 1926-aisiais. Auginama buvo 1,5 mln. avių. V÷liau avių skaičius vis maž÷jo ir mažiausiai jų buvo laikoma 2001 metais (apie 12 tūkst.). Tai

buvo riba, kai avininkyst÷ Lietuvoje vos nežlugo

(http://www.ve.lt/naujienos/ekonomika/ekonomikos-naujienos/avininkyste-salyje-populiareja-letai-632281/, prieiga per internetą 2012 rugs÷jo 29 d.

Iki 1925 m. Lietuvoje buvo tik auginamos Lietuvos juodgalves ir vietin÷s šiurkščiaviln÷s avis. Vietinių avių gerinimui 1925- 1941 m. iš Rytų Prūsijos į Lietuvą buvo įvežta 500 Vokietijos juodgalvių. 1926 m. prie žem÷s ūkio rūmų įkurta avininkų draugija, kuri rūpinosi avių įvežimu, platinimu bei gerinimu. Nuo 1930 m. įvežtin÷s šropšyrų ir Vokietijos juodgalvių avys buvo vadinamos juodgalv÷mis avimis. Jas kryžmino su vietin÷mis šiurkščiaviln÷mis ir kūr÷ m÷sinių Lietuvos juodgalvių avių veislę.

1949 m. uždrausta kergti avis su vietinių šiurkščiavilnių veisl÷s avinais, o juodgalv÷s avys prad÷tos vadinti Lietuvos juodgalv÷mis avimis. Siekiant suformuoti produktyvias veislinių avių bandas, 1952 m. buvo įkurtas Pasvalio, o 1956 m. – Telšių valstybiniai Lietuvos juodgalvių avių veislynai. Veislynų tikslas- tobulinti sukurtąją veislę ir didinti avių skaičių. 1958 m. šie veislynai buvo panaikinti, ir Žem÷s ūkio ministerijos įsakymu buvo patvirtintos 38 avių veislininkyst÷s fermos. Nuo 1961 m., sumaž÷jus avių skaičiui visuomeniniam sektoriuje, prad÷tas mažinti ir šių fermų skaičius. Siekiant išsaugoti Lietuvos juodgalvių avių veislę, 1963 m. buvo įkurtas Šeduvos eksperimentinis ūkis, kuris 1964 m. patvirtintas Lietuvos juodgalvių avių veislininkyst÷s ūkiu. Šis avių veislynas yra pagrindin÷ Gyvulininkyst÷s instituto mokslinių tyrimų baz÷ ir Lietuvos juodgalvių avių genofondas. Ruošiantis integracijai į Europos Sąjungą, m÷sin÷s avininkyst÷s pl÷tra Lietuvoje įgauna pagreitį. Ūkininkai prad÷jo masiškai ieškoti m÷sinių veislių avių užsienyje. Jau 2002 m. įvežtos 35 sufolkų ir 34 berišon diušer veislių avys iš Lenkijos. 2003 m. įvežta 30 teksel, 270 sufolkų, 48 Vokietijos juodgalvių, 8 dorper ir 8 merinosų veisl÷s avys iš Vokietijos (Zapasnikien÷, 2003).

10 Bendras avių skaičius 2012 m. duomenimis, Lietuvoje sudaro 89,804 tūkst. ir lyginant su 2011 m. tuo pačiu laikotarpiu, padid÷jo 39,6 proc. avių laikytojų.( www.vic.lt/?mid=160&id=10149, prieiga per internetą 2012 spalio 9 d.). Veislin÷s avis yra auginamos 2 A grup÷s veislynuose ( Lietuvos vietin÷s šiurkščiaviln÷s ir Lietuvos juodgalv÷s ) , 5 veislinių avių bandose ( Lietuvos juodgalv÷s, tekseliai, suffolkai, Romanovo, Vokietijos juodgalv÷s, ostfryzai, Lietuvos juodgalv÷s seno genotipo) , 3 B grup÷s veislin÷s bandos ( Lietuvos juodgalv÷s, Romanovo ) ir 2 C grup÷s veislin÷s bandos ( Lietuvos juodgalv÷s ir vietin÷s šiurkščiaviln÷s). (

http://tar.tic.lt/Default.aspx?id=2&item=results&aktoid=2E5AE08A-4E74-401F-AC62-AC5EFB4AAE6F, Prieiga per internetą 2012 m. spalio 20d.)

1.2 Lietuvoje auginamos m÷sinių avių veisl÷s

1.2.1. Populiariausios m÷sin÷s avių veisl÷s auginamos Lietuvoje

Veisl÷ – tai žmonių išvesta skaitlinga bendros kilm÷s avių grup÷, turinti pastoviai paveldimus panašius eksterjero, konstitucijos bei produktyvumo požymius (Štuikys ir kt., 1993). Visame pasaulyje yra priskaičiuojama apie 600 avių veislių ir veislinių grupių, iš kurių 65 – plonaviln÷s, 205 – pusiau plonaviln÷s, 281 – šiurkščiaviln÷s ir 52 – beviln÷s. Europos šalyse auginamos net 263 veislių avys. Beveik 70% visų avių veislių yra orientuotos į avienos ir ÷rienos gamybą (Zapasnikien÷1, 2003).

Beveik visų veislių avys intensyviausiai rujoja rudenį, o ÷riukus atsiveda pavasariop (vasario-balandžio m÷nesiais). Tuo tarpu Romanovo, Suomijos landrasų, dorsetų, il-defransų, m÷sinių merinosų ir kai kurių vietinių veislių avis galima kergti ištisus metus. Šių veislių avys rujoja bet kuriuo metų laiku ir gali atsivesti ÷riukus net 2 kartus per metus. Beje, dažnai kergiamos avys blogiau apsivaisina ir atsiveda silpnesnius jauniklius (Zapasnikien÷, 2007).

Iki 1988 m. Lietuvoje buvo auginamos tik pagerintos vietin÷s šiurkščiaviln÷ ir pusiau plonaviln÷s m÷sin÷s Lietuvos juodgalv÷s avys. Pavienių entuziastų d÷ka 1988 m. iš Baltarusijos buvo įvežta 10 kailinių Romanovo veisl÷s avių, o 1992 m. – 30 melžiamų ostfryzų veisl÷s avių avių iš Vokietijos, o 1995 m. – 90 merinosinių prekosų iš Baltarusijos, 2000 m. – 5 m÷siniai sufolkai iš Vokietijos ir 10 kailinių Romanovo veisl÷s avių iš Baltarusijos. Spartesniam m÷sin÷s avininkyst÷s vystymui prad÷ta ieškoti m÷sinių veislių avių ir kitose šalyse. Jau 2002 metais iš Lenkijos buvo įvežtos 35 sufolkų ir 34 m÷sinių berišon diušer veislių avys (Zapasnikien÷2, 2003)

LAAA duomenimis, 2012 metų spalio m÷n. buvo auginama net 31 veisl÷s avys. Iš lietuviškų veislių paplitusios Lietuvos juodgalv÷s (apie 28 tūkst.) ir vietin÷s šiurkščiaviln÷s (22 tūkst.). Visos kitos veisl÷s įvežtin÷s iš užsienio. Populiariausios – Romanovo (18 tūkst.), sufolkai (apie 5 tūkst.). Kiek mažiau auginama Vokietijos juodgalvių, baltagalvių bei merinosų, prekosų, berišon diušer,

11 m÷sinių merinosų, vilšyrhornų, tekselių, Lenkijos žemunų, ostfryzų, šarol÷, Oksfordo žemumų, skudų ir kitų veislių avių. Rečiausios veisl÷s, kurių mūsų šalyje turime tik po kelis egzempliorius, yra Koburgo lapin÷s, Jakobo, Kveslando salos, Kerry Hill bei Gotlando avys. Lietuvoje pagrindin÷ yra m÷sin÷s avininkyst÷s kryptis, bet pastaruoju metu populiar÷ja ir melžiamos avys.( http://www.up.lt/straipsniai/skaitykite/?article_id=3818, prieiga per internetą 2012 spalio 15d.).

1.2.2. Romanovo avių veisl÷

Pirmosios Romanovo veisl÷s avys į Lietuvą buvo įvežtos 1988 metais. Jomis susižav÷jo ūkininkai V. Kavaliauskas iš Kupiškio ir A. Jurevičien÷ iš Rokiškio r. Na, o ūkininkas P. Gaidamavičius iš Kaišiadorių r., iš pradžių parsivežęs iš Rusijos Jaroslavlio srities Tutajevo avininkyst÷s tarybinio ūkio 4 aveles ir 2 avinukus, (Zapasnikien÷1, 2003) bandą išpl÷t÷ ir įkūr÷ Romanovo avių veislyną.

Romanovo avių veisl÷ – šiurkščiaviln÷s, trumpauodeg÷s, m÷sin÷s- kalin÷s kryptis. Kilusios iš Rusijos Jaroslavlio regiono. Romanovo avis buvo pavadintos to paties miestelio kur jos buvo išveistos. 18-ojo amžiuje, šios avys pirmą kartą pasteb÷tos. Netrukus jos buvo importuotos į Vokietiją, o v÷liau į Prancūzija. 1980 buvo importuotos į Kanadą, o po 5 metų jos išplito po visą Šiaur÷s Ameriką (http://en.wikipedia.org/wiki/Romanov_%28sheep%29, prieiga per internetą 2012 spalio 17d.).

Savyb÷s ir eksterjeras. Suaugę avinai sveria 65–80 kg, suaugusios avys sveria 50–70 kg., atveda po 2- 6 ÷riukus, tik ką atjunkyti ÷riukai sveria 18 kg., 8–9 m÷nesių – 35–40 kg. (http://www.vic.lt/uploads/file/16_romanovo.pdf, prieiga per internetą 2012 lapkričio 4d. ).

Romanovo avyt÷s subręsta gana anksti apie 3,5–4 m÷nesių, tačiau tokio amžiaus kergti nerekomenduojama. Jas galima kergti tų pačių metų rudenį, jei 7- 8 m÷n. avyt÷s sveria 35- 40 kg, o avinukai- 40- 45 kg, t. y. pasiekia 60- 75% suaugusių avių svorio. Paprastai avys kergiamos kartą per metus, tačiau norint gauti daugiau ÷riukų, jas galima kergti kas 8 m÷nesius, t. y. 3 kartus per 2 metus. Romanovo avių ruja yra nesezoniška ir jos rujoja ir veda ÷riukus ištysus metus. Avių ÷ringumas trunka 141- 147 dienas.

Romanovo avys yra labai vislios iš 100 ÷riavedžių gaunama 250- 300 ÷riukų (Zapasnikien÷, 2003 m.).

12 1 pav. Romanovo veisl÷s avinas (

http://www.aviuaugintojai.lt/index.php?page=romanovo-veisle, prieiga per internetą 2013 kovo 13d. ).

Veislei būdinga margai juoda, neapaugusi vilna, berag÷ galva. Kojos plonos, juodos su baltom d÷m÷m. Avys – smulkaus kūno sud÷jimo, trumpa uodega, pilkos spalvos. öriukai atvedami juodi, su baltomis d÷m÷mis ant galvos, kojų ir uodegos galo, tačiau būdami 4–5 m÷n. amžiaus, jie įgauna pilką spalvą, su rudu pūko plaukelių galų atspalviu.

Avių oda plona ir elastinga, tai sąlygoja avikailių lengvumą, stiprumą, šiltumą ir gražumą. Gražiausi avikailiai būna 6–8 m÷n. amžiaus paskerstų, n÷ karto nekirptų avių jauniklių.

Vilna šiurkšti, sudaryta daugiausia iš pūkų ir akuotų. Pūkai būna baltos, o akuotai - juodos spalvos, tod÷l avys būna nuo šviesiai pilkos (kai vilnoje daug pūkų) iki beveik juodos (kai vilnoje daug akuotų) spalvos. Pūkai už akuotus ilgesni maždaug 20–40%. Geriausias pūko ir akuoto santykis – 1:7. Esant tokiam santykiui, vilna būna pilkos, plieno spalvos, su melsvu atspalviu. Leidžiamas pūko ir akuoto santykis – 1:4–1:10. Pūko skersmuo – 20–25 mikronų, akuoto – 2,5–3 kartus storesnis (http://www.aviuaugintojai.lt/index.php?page=romanovo-veisle prieigą prie interneto 2012 m. lapkričio 12d.). avys gali gyvena 12- 15 metų. Šios avys n÷ra m÷singos, tačiau jų m÷sa labai kokybiška ir skani, be specifinio kvapo. D÷l neriebios ir kokybiškos m÷sos bei didelio vislumo Romanovo veisl÷s avys turi gerą perspektyvą. Jos gali būti naudojamos pramoniniam mišrinimui ir avienos gamybai ištysus metus. Tai visliausia ir m÷sin÷- kailin÷ avių veisl÷ visame pasaulyje.

Nors šios kailiniuotosios daug kuo geros ir gerąsias savybes puikiai perduoda palikuonims (lengvai ÷riuojasi, myli ÷riukus, paklusnios, supratingos, nebijo šalčio), tačiau užsienyje nepopuliarios d÷l prasto m÷singumo. Tod÷l pas mus tikslingiausia jas auginti vietos rinkai (Zapasnikien÷1, 2003).

13 Romanovo veisl÷s avys šlovinamos d÷l puikios avikailio kokyb÷s, nesezonin÷s rujos ir ÷riukų skaičiaus vadoje. Bet tuo pačiu m÷sos kokyb÷ gana vidutiniška – riebalai išsid÷stę tarp raumenų, skerdenos paviršiuje jų mažai. Turi šios veisl÷s avys ir daugiau trūkumų: jas galima laikyti ne didesn÷mis kaip po 500 avių bandomis, ne visada išgali išmaitinti skaitlingos vados ÷riukus. Tod÷l jauniklių kritimų skaičius gana didelis (Парамонова, 2010).

1.2.3. Berišon diušer avių veisl÷

Berišon diušer avių veisl÷ sukurta Prancūzijoje, Beri regione. Dar XVIII amžiaus viduryje vietin÷s avis buvo kergiamos su merinosais, o XIX a. pradžioje gerinamos su Anglijos m÷siniais leisterio avinais. Berišon diušeriai priklauso pusiau plonavilnių m÷sinių trumpavilnių avių grupei (http://www.vic.lt/uploads/file/16_berison_diuser.pdf, prieiga per internetą 2012 lapkričio 5 d.).

XX amžiaus pradžioje, Prancūzijos veis÷jai band÷ išveisti šią veislę labiau produktyvesne. Daugelis avinų buvo eksportuojami į Didžiąją Britaniją, Daniją, Viduržemio jūros šalyse ir Rytų Europoje.( http://www.agroparistech.fr/svs/genere/especes/ovins/bercher.htm, prieiga per internetą 2012 lapkričio 5 d.).

2 pav. Berišon diušer veisl÷s avinas ( http://bib.ge/sheep/open.php?id=431, prieiga per internetą 2012 lapkričio 5d.).

Savyb÷s ir eksterjeras. Berišon diušer veisl÷s avis greitai auga ir bręsta, nekaupia riebalų, yra raumeningos, ištvermingos ir atsparios ligoms. Jos tinka pramoniniam mišrinimui, nes turi mažą

14 galvą ir d÷l to lengvai ÷riuojasi. Be to, gerai išvystytos jų šlaunys, gilūs šonkauliai, plati nugara, trumpas kaklas, plika galva, rom÷niško tipo buka nosis, rožin÷s spalvos šnerv÷s ir didel÷s akys. Avių vilna balta, 50–58 plonumo klasių, 8–9 cm ilgio, o prikerpama jos 3–5 kg. Avių apatin÷ pilvo dalis ir pasl÷psniai pliki. Suaugę avinai sveria 90–110 kg. ÷riaved÷s 70–85 kg. Iš 100 ÷riavedžių gaunama 120- 150 ÷riukų, kurie per parą priaugą 250- 300 g., skerdienos išeiga siekia 50–53%. Šios veisl÷s avys auginamos ne tik Prancūzijoje, bet ir Lenkijoje, Maroke bei kitose Rytų Europos šalyse. 2002 metais jų įvežta ir į Lietuvą ( Zapasnikien÷, 2003 m.).

1.3. Avių produkcija ir ją veikiantys veiksniai

Avių produktyvumas susijęs su jų išore ir vidine sandara. Skirtingo produktyvumo tipo avys turi skirtingo eksterjero, konstitucijos ir interjero savybes. Pagal dominuojantį produktyvumą yra išskiriami produktyvumo tipai: m÷sos, vilnos, pieno, kailio ir riebalų. M÷sinių avių kaulai, gausiai šeriant jas jauname amžiuje, taip pat esant pašaruose mineralinių medžiagų pertekliui sukiet÷ja anksčiau ir lieka smulkesni. Ši ypatyb÷ branginama d÷l to, kad avies skerdienoje kaulų svoris, palyginti su m÷sos ir riebalų svoriu, yra mažesnis, tad iš avies gaunama daugiau m÷sos ir riebalų (Šimkien÷, 2009).

M÷sos gamybos efektyvumą ir produkcijos kokybę lemia eil÷ faktorių: kaip tinkamas atskirų technologinių elementų pasirinkimas, jų tarpusavio suderinamumas, atsižvelgiant į geografinę vietovę, turimus ir numatomus įsigyti pastatus bei techniką, ganyklų plotus jų kokybę. Tinkamas bandų formavimas, prisilaikant naujausių š÷rimo ir laikymo technologijų, veisimo suderinamumas ir t.t. Formuojant bandą m÷sos gamybai svarbu pasirinkti tokias avių veisles, kurios pasižymi geromis m÷sin÷mis savyb÷mis, o jų prieauglis sugeba greitai formuoti raumeninį audinį, t.y. greitai bręstančios avių veisl÷s. Taip pat renkantis veisles, būtina atsižvelgti į šių veislių auginimo ypatumus bei tinkamumą Lietuvos klimatin÷ms sąlygoms. Tinkamiausios veisl÷s auginimui Lietuvos sąlygomis yra Prekosai (auginami ir veisiami Lietuvoje), Lietuvos juodgalv÷s, Latvijos tamsiagalv÷s, Sufolkai (prad÷tos auginti ir veisti Lietuvoje) ir kt. Taip pat galima būtų auginti Tekselio, Šarol÷ ir kitas trumpavilnes pusiau plonavilnes greitai bręstančias avis. Formuojant bandą taip pat reikia atsižvelgti į jos struktūrą (Jukna, 2002).

Remiantis Valstybine gyvulių veislininkyst÷s programa būtina sparčiau vystyti m÷sinę avininkystę ir pl÷sti Lietuvos avių ūkį. Siekiant padidinti vietinių avių produktyvumą ir avių skaičių, reik÷tų skatinti m÷sinių veislių avių įsivežimą iš užsienio. Tuo pačiu užtikrinti kryptingą įvežamų ir Lietuvoje auginamų avių veislių panaudojimą. (Avininkyst÷s aktualijos integruojantis į ES,2003).

Iš avių gaunama pagrindin÷ produkcija, kaip min÷ta pienas, vilna ir m÷sa. Augelio šalių gyventojai avių pieną vartoja maistui. Jie jį geria šviežią arba perdirba į įvairų rūšių sūrius ir

15 jogurtą. Avių pienas arba jo produktai paplitę Prancūzijoje, Anglijoje, Turkijoje, Italijoje ir kitose šalyse. Čia melžiamos įvairiausių veislių avys. Daugiausia pieno duoda pieninių veislių avys: Anglijos pieningoji, ostfryzai, frislandai ir kt. per metus iš jų primelžiama po 600- 1000 kilogramų riebaus ir maistingo pieno. Vidurin÷s Azijos gyventojai melžia karakulines ir kitas šiurkščiavilnes avis. Per laktacija iš jų gaunama po 60- 250 litrų pieno. Pusiau plonaviln÷s, plonaviln÷s, Romanovo ir kitų veislių avys iš viso nemelžiamos. Tačiau nustatyta, kad iki ÷riukų nujunkymo, per 3- 4 m÷nesius, jos duoda po 70- 200 litrų pieno. Palyginti su kitų naminių gyvulių pienu, avių pienas koncentruotesnis ir riebesnis. Jis baltesnis už karv÷s pieną, nes jo riebaluose n÷ra karotino pigmento, jame gausu amino rūgščių, B grup÷s, A, C, D, E vitaminų ir mineralinių medžiagų, ypač kalcio (Zapasnikien÷, 2002).

1.3.1 Avių vilnos ir kailių produkcija

Prieš du tris šimtus metų avių augintojams didžiausią pelno dalį duodavo vilna, o dabar šie gyvuliai labiau auginami m÷sai. Vilnų ir kailių paklausa menka. Be to, vilnos kirpimas – vienas sunkiausių avininkyst÷s verslo darbų. Beveik visame pasaulyje labiau vertinama aviena (ypač ÷riena – jauno ÷riuko m÷sa). Tod÷l visiškai neatsitiktinai ir Lietuvoje vyrauja m÷sin÷s avininkyst÷s kryptis. Vilna – tai avies kūną dengiantis plaukų sluoksnis. Avių vilna (3 pav.) atsižvelgiant į plaukelių sud÷tį, skirstoma į vienarūšę ir nevienarūšę. Vienarūš÷ vilna būna plona ar pusiau plona, o nevienarūš÷ – šiurkšti ar pusiau šiurkšti. Ploną vilną sudaro vien pūkiniai plaukai, ne storesni kaip 25 mikronų (60 plonumo klasių), baltos spalvos, 6–8 cm ilgio. Pusiau plona vilna sudaryta daugiausia iš tarpinių, storesnių kaip 25 mikronų, 8–20 cm ilgio plaukų. Na, o šiurkščią vilną sudaro pūkiniai, akuotiniai ir tarpiniai plaukai. Be to, būna prisimaišę sausųjų bei negytųjų plaukų. Šiurkščios vilnos kokyb÷ vertinama pagal pūkų ir akuotų santykį. Kuo daugiau pūkų, tuo vilna vertingesn÷. Pusiau šiurkščią vilną taip pat sudaro pūkiniai, akuotiniai ir tarpiniai plaukai, tačiau jie plonesni ir minkštesni, juose daugiau riebalinio prakaito ir pūkinių plaukų negu šiurkščioje vilnoje.

3 pav. Avies vilna ( http://www.eriukas.lt/?lt=1178632432, prieiga per internetą 2012 lapkričio 20 d).

16 Avių vilna vertinama pagal tankumą, riebalinio prakaito kiekį ir spalvą, plautos vilnos išeigą, storį, garbanotumą, ilgį, stiprumą, tamprumą, elastingumą, spalvą, plastiškumą, minkštumą, tąsumą, blizgesį, dr÷gnumą, v÷limąsi ir užterštumą ( http://www.eriukas.lt/?lt=1178632432, prieiga per internetą 2012 lapkričio 20 d).

Avių kailis – nulupta ir išdirbta ne jaunesn÷s kaip 5-7 m÷n. Amžiaus avies oda su vilna vadinama avikailiu. Avikailiai turi būti šilti, lengvi, patvarūs ir gražūs. Avikailio lengvumas priklauso nuo vilnos ilgio bei tankumo ir nuo odos storio. Odos patvarumą daugiausia lemia dermos sluoksnio storis. Juo šis sluoksnis tankesnis ir tampresnis, juo stipresnis avikailis. Pagal vilnos pobūdį ir paskirtį avikailiai skirstomi į 3grupes:

1. Kailiniai (iš plonavilnių ir pusiau plonavilnių avikailių siuvami nevilkti kailiniai vilna į išorę);

2. Skrandiniai ( iš šiurkščiavilnių ir pusiau šiurkščiavilnių avikailių siuvami kailiniai vilna i vidų);

3. Odiniai (iš bevilnių ir prastų avikailių gaminamos odos).

örenos – tai iki 5–7 m÷n. amžiaus ÷riukų kailiukai. Ypač vertingi yra karakulinių ir sokolkų veisl÷s avių ką tik atsivestų (1-3 dienų amžiaus) ÷riukų ar jų gemalų kailiukai. Karakuliniai kailiukai būna juodi, pilki, rudi, rausvi, balti, auksiniai ir sidabriniai, o sokolkų veisl÷s – pilki ir juodi. Šio tipo avys auginamos pusdykumių ir dykumų zonose (http://www.eriukas.lt/?lt=1178632487, prieiga per internetą 2012 lapkričio 20 d).

1.3.2. Avių m÷sos produkcija ir ją įtakojantys veiksniai

Avių auginimo s÷km÷ priklauso nuo daugelio veiksnių. Vienas iš svarbiausių veiksnių yra tinkamas technologijų parinkimas ir jų tarpusavio suderinimas, atsižvelgiant į geografinę vietovę, turimus ar planuojamus įsigyti pastatus bei techniką, ganyklų plotus ir jų kokybę, turimą rinką bei realizacijos formą ir t.t. (Zapasnikien÷, 2008). Gaminant aukštos kokyb÷s avieną ir ÷riena, labai svarbu tinkamai parinkti veisles, optimizuoti avių š÷rimą. Atvesto ÷riuko vystimasis po gimimo priklauso nuo jų motinų š÷rimo sąlygų ir pieningumo (Šimkien÷, Šimkus, 2009).

Nuo ÷riavedžių vislumo didele dalimi priklauso gaunamos produkcijos kiekis. Iš vienos ÷riaved÷s gaunant daugiau ÷riukų, ženkliai sumaž÷ja pašarų sąnaudos. Pašarų sąnaudos ÷riavedei žindančiai dvynius, kad jie bendrai priaugtų 1 kg priesvorio, 26–36 proc. mažesn÷s, negu ÷riavedei

17 auginančiai vieną palikuonį ir jis priaugtų 1 kg svorio (Ерохин, 2009). Taigi avių auginimo pelningumą sudaro visų pirma ÷riavedžių vislumas ir ÷riukų skaičius gautas per metus iš vienos ÷riaved÷s (Benoit et Laignel, 2009).

Avių skerdiena klasifikuojama į du tipus: aviena ir ÷riena. Geriausiomis skonin÷mis savyb÷mis pasižymi jaunų ÷riukų m÷sa, joje yra daugiau fiziologiškai aktyvių peptidų (Филатов и др., 2011). Iki 12 m÷n. amžiaus paskerstų avių skerdenos laikomos ÷riena, o vyresnių avių skerdenos – aviena.

Pagal m÷sos sud÷tį: baltymų kiekį (iki 20 proc.), riebalų kiekį (iki 16 proc.) ir kaloringumą (iki 208 kcal) ÷riena artima jautienai (Анисимов, Скрябина, 2005).

Avienos maistingumas priklauso nuo m÷sos sultingumo, skonio, spalvos, aromato. Suaugusių avių m÷sos kvapas būna aštresnis negu jaunų. Be to, senų avių m÷sa yra tamsesn÷, o jaunų- šviesesn÷. Antra vertus, m÷sa būna šviesesn÷, kai racione trūksta geležies. M÷sos spalva, sultingumas ir švelnumas priklauso nuo veisl÷s, lyties, amžiaus, įmitimo ir š÷rimo lygio. Jaunų gyvulių m÷sa švelnesn÷, taip pat švelni vidutinio įmitimo ir riebių avių m÷sa. Tamsesn÷ ir aromatingesn÷ m÷sa būna ypač judrių veislių avių.

Avienos kokyb÷ labai priklauso nuo riebalų lokalizacijos vietos. öriukams augant, iš pradžių riebalai kaupiasi ant vidaus organų, v÷liau tarp raumenų ir po oda, o augimo pabaigoje – raumenyse. Riebalai, įsiterpę tarp raumenų pluoštelių, pagerina m÷sos struktūrą, skonį ir maistingumą, daro ją marmurišką. Riebalų kaupimosi vietą lemia veisl÷, lytis ir avies įmitimas (Zapasniken÷, 2003 ).

örienos gamyboje labai svarbią reikšmę turi m÷sos ir m÷sos vilnos produktyvumo veisl÷s. Jos gerai panaudoja pašarus ir pasižymi augimo sparta. Tod÷l šio tipo avys ir naudojamos ÷rienos gamyboje (Giro, 2005).

Reik÷tų pažym÷ti, kad skirtingų veislių avių prieauglio skerdenų kokybę charakterizuoja gana gerai išreikšti raumenys, poodiniai riebalai padengia plonu sluoksniu visą skerdeną, ir vos matomas riebalų sluoksnis nugaros ir juosmens srityje, o Romanovo veisl÷s prieauglio skerdenai būdinga gerai išreikšti raumenys priekin÷je jos dalyje (Шевченко, 2012).

1.4. Avių auginimas Romanovo veisl÷s pagrindu

Pagal dabartin÷s vidaus ir užsienio rinkos poreikius perspektyviausia yra m÷sin÷ avininkyst÷, tod÷l avių augintojai renkasi m÷singesnes ir mažiau vilnos duodančias avių veisles. Anksčiau labai populiariomis laikytos Romanovo veisl÷s avys šiandien netenkina nei augintojų, nei pirk÷jų. Nors vienu metu jos atveda po 3–5 ÷riukus, jie auga l÷tai, o juos paskerdus lieka iki 40 proc. m÷sos. Be to, šias avis reikia kirpti 2–3 kartus per metus (tai nuostolinga) (Zapasnikien÷, Nainien÷, 2012).

18 Gimusių ÷riukų skaičius vadoje ir greitas ÷riukų augimas savyb÷s, kurios s÷kmingai išnaudojamas mišrinimo deriniuose. Pavyzdžiui Romanovo ir Šarole mišrūnai daug sparčiau augo, ir m÷sos iš vienos ÷riaved÷s 3-jų ÷riukų buvo gauta daugiau, nei iš grynaveislio Šarole veisl÷s vieno ÷riuko vadoje (http://www.romanovsheep.com/descript.htm prieiga per internetą 2012 rugs÷jo 20d.) B. Zapasnikien÷ ir R. Nainien÷ (2012) ištyrę Wiltshire Horn avino įtaką Romanovo avių vislumui, prieauglio svoriui ir raumeningumui bei vilnos ilgiui nustat÷, kad kailinių Romanovo veisl÷s avių kergimas su bevilniu m÷siniu Wiltshire Horn avinu tur÷jo teigiamos įtakos atvestų ÷riukų svoriui, augimo intensyvumui ir raumeningumui. Nors mišrūnų ÷riukų atvesta 26,50 proc. mažiau, jie buvo 1,04–1,25 kg sunkesni (p<0,001) ir kasdien priaugo 36,55–50,85 g svorio daugiau (p<0,001). Būdami 7 m÷n. jie sv÷r÷ 8,74–11,69 kg daugiau (p<0,001) ir buvo 1,30–1,87 balo raumeningesni negu grynaveisliai. Mišrūnai ÷riukai ne tik paveld÷jo baltą Wiltshire Horn avino vilnos spalvą, bet ir mažą vilningumą. öriukams augant (iki 7 m÷n.), grynaveislių vilna ilg÷jo, o mišrūnų – natūraliai išsiš÷r÷, tod÷l nereik÷jo n÷ kirpti

C. Gallivan su bendraautoriais (1993) nurod÷, kad norint padidinti avių vislumą tikslinga, veislių pasižyminčių mažu vislumu ÷riavedes kergti su Romanovo veisl÷s avinais, o mišrūnes avytes naudoti tolimesniam veisimui.

19

2. TYRIMŲ METODIKA IR ORGANIZAVIMAS

Mokslinis tiriamasis darbas buvo atliktas 20011 – 2012 metais. Darbas atliktas LSMU VA Gyvulininkyst÷s katedroje, bandymai buvo atlikti Andriaus Krivelio avių ūkyje, Širvintų rajone, Jauniūnų seniūnijoje, Juod÷s kaime. Mokslinis tyrimas buvo atliktas laikantis 1997 11 06 „Lietuvos Respublikos Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo“ Nr. 8-500 („Valstyb÷s žinios“ , 1997 11 28, Nr. 108), Lietuvos Respublikos Gyvūnų gerov÷s ir apsaugos įstatymas (nauja redakcija) XIP-3404(3), 2012 10 03, bei poįstatyminių aktų – LR Valstybin÷s tarnybos įstatymų: „D÷l laboratorinių gyvūnų veisimo dauginimo, priežiūros ir transportavimo veterinarinių reikalavimų“ (1998 12 31, Nr. 361) ir „D÷l gyvūnų naudojimo moksliniams bandymams (1999 01 18, Nr. 4-16).

Andriaus Krivelio ūkyje auginama apie 50 veislinių Romanovo avių. Bandoje yra 16 ÷riavedžių ir 2 avinai, Romanovo ir Berišon diušer. Avių prieauglis laikomas bandos didinimui arba parduodamas m÷sai.

Bandymui buvo sudarytos dvi Romanovo veisl÷s ÷riavedžių grup÷s (po 4 ÷riavedes kiekvienoje). Pirmosios grup÷s ÷riaved÷s kergtos su Romanovo veisl÷s avinu, antrosios grup÷s ÷riaved÷s kergtos su Berišon diušer veisl÷s avinu.

öriaved÷s buvo šeriamos ūkyje naudojamu racionu. Racionas buvo sudarytas iš ūkyje užaugintų pašarų. Jis buvo sudaromas atsižvelgiant į maisto medžiagų reikmę, atskirais periodais, ÷ringumo laikotarpį, laktacijos laikotarpį.. Abiejų grupių ÷riukai papildomai gavo avižų miltų, atskiruose gardeliuose nuo ÷riavedžių. Visos avys iki soties gavo vandens.

öriavedžių pieno m÷giniai tyrimams buvo paimti iš abiejų ÷riavedžių grupių (7 laktacijos dieną). Pieno m÷ginių tyrimai buvo atlikti akredituotoje laboratorijoje VĮ „Pieno tyrimai“ patvirtintais tyrimo metodais. Pieno riebalų, baltymų ir laktoz÷s kiekiai buvo nustatomi infraraudonosios spinduliuot÷s vidurin÷s srities spindulių absorbcijos metodu (LST ISO 9622), prietaisu „LactoScope FTIR“ (FT1.0. 2001; Delta Instruments, Olandija). somatinių ląstelių skaičius piene nustatomas fluorooptoelektroniniu metodu (LST EN ISO 13366-3), prietaisu „SomaScope“ (CA-3A4, 2004).

Iš abiejų grupių atrinkta po 3 avinukus ir atliktas kontrolinis skerdimas, nustatytas atskirų kūno dalių svoris bei apskaičiuota skerdenos išeiga.

LSMU VA Gyvulių m÷sinių savybių ir m÷sos kokyb÷s įvertinimo laboratorijoje įvertinta ÷rienos chemin÷ sud÷tis bei fizin÷s savyb÷s. M÷giniai paimti iš ilgiausiojo nugaros raumens ties paskutiniais šonkauliais. Buvo tirta m÷sos pH, sausosios medžiagos, spalvingumą (L*, a*, b*), vandens rišlumas, vandeningumas, virimo nuostoliai, švelnumas, tarpraumeninių riebalų, pelenų

20 bei baltymų kiekis. Visi kokyb÷s tyrimai atlikti pra÷jus 48 valandoms po skerdimo. M÷sos pH nustatytas pH-metru „INOLAB 3“ naudodami kontaktinį elektrodą „Sensotix“, sausųjų medžiagų kiekis – su automatin÷mis svarstykl÷mis, „SM-1“, spalvingumą – su „Minolta Chromameter“ matuojant spalvos šviesumą L*, rausvumą a*, gelsvumą b*, vandens rišlumą pagal Grau ir Hamm, vandeningumą – laikant m÷są 24 valandas šaldytuve specialiuose maišeliuose, virimo nuostolius – verdant vakuume supakuotą m÷są cirkuliacin÷je vandens vonel÷je 30 min. 70oC temperatūroje, švelnumą – pagal Warner Bratzler, riebalų kiekį – Soksleto metodu, baltymų – Kjeldalio, pelenų kiekį – sudeginę organinę medžiagą 600 oC temperatūroje.

öriukų sv÷rimas atliktas jiems gimus, 21 amžiaus dieną ir kas m÷nesį iki 8 m÷n. amžiaus. Ištirtos pagrindines vilnos fizines technines savyb÷s. Pra÷jus 24 val. nuo ÷riukų atsivedimo, nustatyta jų vilnos spalva. Ji nustatyta ir 8 m÷n. amžiaus ÷riukams, taip pat tirta vilna pagal bangelių formas ir nustatytas vilnos garbanotumas. öriukų ment÷s srityje išmatuotas natūralus vilnos ilgumas (NI) – neištempus garban÷lių ir tikrasis ilgumas (TI) – ištiesinus garban÷les. Naudojantis šiais matavimais apskaičiuotas vilnos pailg÷jimas (garbanotumo stiprumas) procentais.

Atlikta statistin÷ duomenų analiz÷. Ji buvo atlikta „R“ statistiniu paketu

(http://www.r-project.org/). Buvo apskaičiuoti požymių aritmetiniai vidurkiai (X ), jų sklaidos charakteristikos –

vidutiniai kvadratiniai nuokrypiai (SD) ir variacijos koeficientai (Cv). Įvertintas požymių aritmetinių vidurkių skirtumo statistinis patikimumas (P). Skirtumai tarp vidutinių reikšmių patikimi, kai P<0,05.

21

3. TYRIMO REZULTATAI

3.1. öriavedžių pieno tyrimas

Iki trijų savaičių amžiaus ÷riukai nepaj÷gūs suvirškinti stambiųjų ir grūdinių pašarų, šiuo laikotarpiu svarbiausias ÷riukų maistas yra ÷riaved÷s pienas. Gimę ÷riukai efektyviausiai naudoja pieno energiją ir maisto medžiagas, nes mažesnę dalį jų priesvorio sudaro riebalai, o didesnę – raumeninis audinys. Pieno sintez÷ pradeda maž÷ti po m÷nesio. Tod÷l buvo atliktas tiriamųjų ÷riukų motinų pieno sud÷ties tyrimas (1 lentel÷).

1 lentel÷. öriavedžių pieno sud÷tis

Iš 1 lentel÷je pateiktų duomenų matyti, kad tiek I grup÷s, tiek II grup÷s ÷riavedžių pieno chemin÷ sud÷tis skyr÷si labai nežymiai. ). Tai sąlygojo tai kad visos ÷riaved÷s buvo Romanovo veisl÷s ir laikomos vienodomis sąlygomis.

Lyginant su kitų veislių avių pieno sud÷timi Romanovo veisl÷s ÷riaved÷s pasižymi gana riebiu ir baltymingu pienu. B. Zapasnikien÷ (2005) nurodo, kad jos tirtų Lietuvos vietinių šiurkščiavilnių avių pienas 8,86 proc. riebumo ir 6,65 proc. baltymingumo.

Tikrinami parametrai

öriavedžių grup÷ _Riebalų kiekis, % Baltymų kiekis, % Laktoz÷s kiekis, % Ur÷jos kiekis, mg/100ml Somatinių ląstelių skaičius, tūkst./ml I grup÷ (atsivedusios grynaveislius ÷riukus) n=4 8,62 6,45 4,46 30 243 II grup÷ (atsivedusios mišrūnus ÷riukus) n=4 8,68 6,47 4,38 - 227

22

3.2. öriukų augimo spartos tyrimai

2 lentel÷. öriukų mas÷s dinamika

Romanovo veisl÷ (n= 12 )

Romanovo X Berišon diušer mišrūnai (n= 12 ) öriukų amžius X SD Cv X SD Cv Gimusio svoris 1,38 0,26 18,65 3,47 0,52 15,01 21 d. 5,16** 0,81 15,75 7,15** 1,17 16,42 2 m÷n. 7,28 0,92 12,69 11,97 1,30 10,83 3 m÷n. 13,51*** 2,07 15,30 18,00*** 1,83 10,18 4 m÷n. 17,38*** 2,12 12,19 23,92*** 1,99 8,33 5 m÷n. 22,12 1,79 8,09 27,30 0,63 2,29 6 m÷n. 29,01 2,73 9,41 35,65 1,61 4,53 7 m÷n. 33,42** 3,39 10,16 42,40** 4,09 9,64 8 m÷n. 37,75** 5,08 13,46 48,62** 6,56 13,49 * P<0,05; ** P<0,01; *** P<0,001

Analizuojant 2 lentel÷s duomenis matome, jog gimusių Romanovo veisl÷s ÷riukų vidutinis svoris yra 1,38 kg, tuo tarpu RxBD mišrūnų gimusių ÷riukų vidutinis svoris siekia net 3,47 kg, t.y. 2,09 kg arba 151 proc. (P>0,05) didesnis nei gimusių grynaveislių ÷riukų vidutinis svoris. öriukų svoris 21 amžiaus dieną yra svarbus rodiklis, nes pagal jį galima spręsti apie ÷riaved÷s pieningumą. Matome, kad Romanovo veisl÷s ir mišrūnai ÷riukai per šį laikotarpį priaugo beveik vienodai: 3,78 kg ir 3,68 kg, bet kadangi labi skyr÷si gimusių svoris, tai šis skirtumas 21 amžiaus dieną sudar÷ 39 proc. (P<0,05). Prad÷jus ÷riukams ÷sti stambiuosius pašaru, matome kad mišrūnai augo intensyviau. Trijų m÷nesių amžiaus mišrūnas ÷riukas sv÷r÷ 4,43 kg arba 32,6 proc. daugiau (P<0,001). Dar didesnis skirtumas išryšk÷jo tarp keturių m÷nesių amžiaus ÷riukų ir jis buvo 6,216 kg arba 135,6 proc. (P<0,001). Per 5 m÷n. laikotarpį grynaveislių Romanovo ÷riukų vidutinis svorio prieaugis sudar÷ 20,74 kilogramus, o RxBD mišrūnų vidutinis svorio prieaugis – 23,83 kg arba 14,90 proc. didesnis (P<0,05). Per paskutinį 3 m÷n. auginimo laikotarpį avių prieauglio vidutiniai svorio pasikeitimai ženklesni, t.y., grynaveislių Romanovo ÷riukų vidutinis svorio prieaugis siek÷ 15,63 kg, o mišrūnų – 21,32 kg, arba buvo 36,41 proc. didesnis (P<0,001). Taigi 8

23 m÷n. amžiaus RxBD ir grynaveislių Romanovo ÷riukų vidutinis svorio skirtumas buvo 10,87 kg, arba mišrūnai sv÷r÷ 28,79 proc. daugiau (P<0,01) negu bendraamžiai grynaveisliai ÷riukai.

Analizuojant 3 lentel÷je pateiktus duomenis, galima pasteb÷ti , kad ÷riuko lytis tur÷jo įtakos jo svoriui įvairiais amžiaus tarpsniais tiek grynaveisliams tiek mišrūnams.

3 lentel÷. Avyčių ir avinukų mas÷s dinamika priklausomai nuo veisl÷s

Romanovo veisl÷ Romanovo X Berišon diušer mišrūnai öriukų amžius avyt÷s (n= 5) avinukai (n=7 ) avyt÷s (n= 6) avinukai (n= 6) Gimusio svoris 1,20 1,56 3,00 3,93 21 d. 4,54* 5,78* 6,23 8,07 2 m÷n. 6,54* 8,02 10,87* 13,07 3 m÷n. 11,84* 15,18** 17,77* 18,23** 4 m÷n. 15,82 18,94 24,23 23,60 5 m÷n. 20,80 23,44 26,90 27,70 6 m÷n. 27,04* 30,98 34,47* 36,83 7 m÷n. 30,86** 35,98** 38,77** 46,03** 8 m÷n. 34,22 41,28 43,00 54,23 P<0,05; ** P<0,01; *** P<0,001

Tik gimę RxBD mišrūnai avinukai buvo 2,37 kg arba 151,92 proc. sunkesni už grynaveislius, RxBD avyt÷s buvo 1,8 kg arba 150 proc. sunkesn÷s už grynaveisles. Romanovo veisl÷s gimusio avinuko svoris buvo didesnis 360 g arba 30 proc. didesnis negu avyčių, Labai panašus santykis buvo ir mišrūnų - RxBD avinukai sv÷r÷ 930 g arba 31 proc. daugiau nei avyt÷s (P>0,05).

Pirmaisiais gyvenimo m÷nesiais, abiejų veislių ÷riukų svorio skirtumas kinta tolygiai, tačiau nuo 6 m÷nesio yra matomi ženklūs svorių pasikeitimai. Romanovo x Berišon Diušer mišrūnų avyt÷s sv÷r÷ 7 kg, o avinukai 6 kg daugiau už grynaveislius (P<0,05). Tačiau, didžiausias svorio skirtumas, tiek tarp avyčių, tiek tarp avinukų yra pastebimas 7 - 8 jų gyvenimo m÷nesį. 7 m÷nesių amžiaus R veisl÷s avyt÷s sv÷r÷ 7,91 kg arba 25,6 proc. mažiau (P<0,01) negu bendraamž÷s mišrūn÷s, atitinkamai avinukai sv÷r÷ – 10,05 kg arba 31,4 proc. mažiau.

Skirtumas stebimas ir tarp to pačio genotipo, bet skirtingos lyties ÷riukų. Tyrimai parod÷, kad 2 m÷n. amžiaus Romanovo veisl÷s avinukai buvo 1,48 proc. arba 22,6 proc. sunkesni

24 (P<0,05) negu avyt÷s, RxBD avinukai buvo 2,2 kg arba 20,2 proc. sunkesni už avytes. Aštuonių m÷nesių amžiaus šis skirtumas buvo 7,06 kg arba 20,63 proc. ir 11,23 kg arba 26,11 proc. (P<0,05). Taip pat galima teigti, kad lytis tur÷jo didesnę įtaką RxBD negu R ÷riukų augimo spartai. Tikslu nustatyti kiek genotipas tur÷jo įtakos ÷riukų priesvoriui per parą atliktas sekantis tyrimas, kurio rezultatai yra pateikti 4 paveiksle.

4 pav. Vidutinis ÷riukų priesvoris per parą, g

Tyrimo rezultatai rodo, kad per 0-21 d. laikotarpį labai nežymiai intensyviau augo Romanovo veisl÷s ÷riukai, jų priesvoris per parą šiuo laikotarpį buvo 2,6 proc. didesnis (P>0,05) negu RxBD ÷riukų. Abiejų grupių ÷riukų didžiausias priesvoris per parą buvo šeštąjį jų gyvenimo m÷nesį. Per laikotarpį nuo 6 iki 7 m÷nesio amžiaus išryšk÷jo didžiausias priesvorio per parą skirtumas tarp R ir RxBD ÷riukų. Mišrūnai per parą prisaugo 77 g arba 53,5 proc. (P<0,05) daugiau negu Romanovo veisl÷s ÷riukai.

3.3. öriukų skerdenų ir m÷sos tyrimai

Tikslu nustatyti ar kryžminimas tur÷jo įtakos skerdimo rodikliams buvo atliktas kontrolinis skerdimas, kurio rezultatai pateikti 4 lentel÷je. Tyrimas parod÷, kad RxBD ÷riukų skerdenos svoris buvo patikimai 9,8 kg arba 52,4 proc. didesnis (P<0,05). Tuo pačiu ir skerdenos išeiga RxBD buvo 10,62 proc. didesn÷, bet šis skirtumas nebuvo statistiškai reikšmingas.

25 4 lentel÷. Avių prieauglio skerdimo duomenys

Rodikliai Romanovo (n=3) R x BD (n=3) Priešskerdiminis svoris, kg 47,80 57,30 Skerdenos svoris, kg 18,70* 28,50* Skerdenos išeiga % 39,12 49,74 Galva, kg 2,30 2,90 Priekin÷s kojos, kg 0,80 1,00 Užpakalin÷s kojos, kg 1,20 1,50 Oda (kailis ), kg 7,62* 9,51* * P<0,05; ** P<0,01; *** P<0,001

Vartotojų labiausiai vertinama neriebi, sultinga, skani, aukštos biologin÷s vert÷s, pasižyminti geromis kulinarin÷mis savyb÷mis m÷sa (Jukna, 2004; Jukna ir kt. 2007). Atlikus ÷riukų m÷sos (musculus longissimus dorsi) chemin÷s sud÷ties tyrimą (5 lentel÷), nustatyta, kad Romanovo ir Berišon diušer mišrūnų ÷riukų m÷soje buvo 3,28 proc. (P<0,05) daugiau sausųjų medžiagų. Mišrūnų ÷riukų m÷soje gan÷tinai daug tarpraumeninių riebalų, jų buvo 4,87 proc. (P>0,05) daugiau nei Romanovo veisl÷s ÷riukų m÷soje.

5 lentel÷. öriukų m÷sos chemin÷ sud÷tis, proc. öriukų grup÷ Sausosios

medžiagos

Baltymai Riebalai Pelenai

R _{25,99* 21,59 3,39 1,01}

RxBD _{29,27* 20,12 8,26 0,89}

* P<0,05

Iš fizinių ir cheminių m÷sos savybių sprendžiame apie technologinę ir mitybinę m÷sos vertę. Tyrimai parod÷ (6 lentel÷), kad didesniu pH pasižym÷jo mišrūnų ÷riukų m÷sa, skirtumas buvo 0,25 (P>0,05).

Šviesesn÷ buvo mišrūnų ÷riukų m÷sa, m÷sos spalvos rodiklis a* (rausvumas) bei b* (gelsvumas) taipogi buvo didesnis mišrūnų ÷riukų m÷sos.

Vandens rišlumas ir virimo nuostoliai technologiniu požiūriu susiję požymiai. Didesniu vandens rišlumu (2,63 proc. P<0,05) ir mažesniais virimo nuostoliais (12,46 proc., P>0,05) pasižym÷jo mišrūnų ÷riukų m÷sa.

26 6 lentel÷. M÷sos fizin÷s chemin÷s savyb÷s

Spalva öriukų grup÷ pH L* a* b* V a n d en in g u m a s, % V a n d en s r iš lu m a s, % V ir im o n u o st o li a i, % Š v el n u m a s, k g /c m ² R _{5,41 42,28 16,45 7,98 2,02 56,87* 27,46 2,62} RxBD 5,66 39,82 23,31 10,6 0,96 59,50* 15,00 1,97

3.4. Vilnos savybių tyrimas

Tiriant grynaveislių Romanovo ir Romanovo ir Berišon Diušer mišrūnų ÷riukų vilnos savybes buvo atsižvelgiama į šiuos parametrus: ilgumas, garban÷lių forma, vilnos spalvą.

7 lentel÷. öriukų vilnos savyb÷s Ilgumas, cm V ei sl ÷ NI TI G a rb a n ÷l ių f o rm a G a rb a n o tu m o st ip ru m a s V il n o s sp a lv a , g im u s V il n o s sp a lv a , 8 m ÷n . a m ži a u s

Romanovo 5,6 8,2 normalus 31,71 juoda

Balta su gelsvomis d÷mel÷mis

R X BD 10 12,3 aukštas 18,7 pilka balta

Įvertinus abiejų grupių vilnos savybes (7 lentel÷) galima teigti, kad grynaveislių Romanovo avių vilna buvo trumpesn÷. Tiek neištiestų tiek ištiestų garban÷lių ilgis nesiekia 10 cm, o tuo tarpu Romanovo ir Berišon Diušer mišrūnų, neištiestos garban÷l÷s ilgis siekia 10 cm.

Tačiau, garbanotumo atžvilgiu, grynaveislių Romanovo avių vilna yra aukštesn÷s kokyb÷s, negu Romanovo ir Berišon Diušer mišrūnų vilna.

27 Tik gimusių R ÷riukų vilna buvo juoda, v÷liau, ÷riukams augant, pasidar÷ pilka. RxBD ÷riukai gim÷ su balta vilna, kurioje mat÷si neryškios gelsvos d÷mel÷s, kurios ÷riukams augant išnyko ir vilna tapo balta. Mišrūnų 8 m÷n. ÷riukų vilnoje daugiau pūkinių plaukų, negu R ÷riukų vilnoje, tod÷l vilna buvo minkštesn÷.

28

4. REZULTATŲ APTARIMAS

W. S. Ramsey su bendraautoriais (2009) nurodo, kad per pirmąsias 3–4 ÷riuko gyvenimo savaites labai svarbus vaidmuo tenka ÷riaved÷s pienui. Ištyrus Romanovo veisl÷s ÷riavedžių pieną nustatyta, kad jų pieno riebumas buvo 8,62–8,68 proc., pieno baltymingumas – 6,45–6,47 ir pieno laktoz÷s kiekis piene – 4,38–4,46 proc.

Nustatyta, kad gimusių Romanovo veisl÷s ÷riukų vidutinis svoris yra 1,38 kg, tuo tarpu RxBD mišrūnų gimusių ÷riukų vidutinis svoris siekia net 3,47 kg, t.y. 2,09 kg arba 151 proc. (P>0,05) didesnis nei gimusių grynaveislių ÷riukų vidutinis svoris.

Per 5 m÷n. laikotarpį grynaveisliai Romanovo ÷riukai vidutiniškai priaugo po 20,74 kilogramus, o RxBD mišrūnai – 23,83 kg arba 14,90 proc. daugiau (P<0,05).

Panašius rezultatus, kad Romanovo ir specializuotų m÷sinių veislių mišrūnai ÷riukai pasižymi spartesniu augimu nustat÷ D. V. Nikitchenko su bendraautoriais (2010). Jų tyrimo duomenimis grynaveislių 9 m÷n. amžiaus Romanovo veisl÷s ÷riukų svoris buvo buvo 5,52 proc. mažesnis ir skerdenos mas÷ 6,80 proc. mažesn÷ negu Romanovo ir Romni maršų mišrūnų.

Anksčiau labai populiariomis laikytos Romanovo veisl÷s avys šiandien netenkina nei augintojų, nei pirk÷jų. Nors vienu metu jos atveda po 3–5 ÷riukus, jie auga l÷tai, o juos paskerdus lieka iki 40 proc. m÷sos (Zapasnikien÷, Nainien÷, 2012). Mano atlikto tyrimo rezultatai atskleid÷, kad Romanovo veisl÷s ÷riukų skerdenos išeiga buvo 39,12 proc., o RxBD skerdenos išeiga – 49,74, arba 10,62 proc. didesn÷.

Romanovo ir Berišon Diušer mišrūnai būdami 8 m÷n. amžiaus sv÷r÷ 10,87 kg, arba 28,79 proc. daugiau (P<0,01) negu bendraamžiai grynaveisliai ÷riukai. B. Zapasnikien÷ ir R. Nainien÷ (2012) atlikusi bandymą su grynaveisliais Romanovais ir Romanovo ir Wiltshire Horn mišrūnais, nustat÷, kad būdami 7 m÷n. mišrūnai sv÷r÷ 8,74–11,69 kg daugiau (P<0,001).

M÷sos kokybei, jos savyb÷ms įtaką daro gyvulių auginimo ir š÷rimo technologijos, gyvulių genetin÷s savyb÷s bei m÷sos perdirbimo technologijos (Jukna ir kt., 2003). Atlikti tyrimai parod÷, kad genotipas tur÷jo įtakos m÷sos savyb÷ms.

Spalva m÷sai suteikia ne tik estetinę išvaizdą, bet yra susijusi ir su kai kuriomis kulinarin÷mis bei technologin÷mis savyb÷mis (Jukna ir kt., 2007). Šviesesn÷ buvo mišrūnų ÷riukų m÷sa, m÷sos spalvos rodiklis a* (rausvumas) bei b* (gelsvumas) taipogi buvo didesnis mišrūnų ÷riukų m÷sos.

29

Išvados

1. Gimusių RxBD mišrūnų veisl÷s ÷riukų svoris buvo 2,09 kg arba 151 proc. (P>0,05) didesnis nei grynaveislių R ÷riukų

2. Laikotarpiu nuo 5 iki 8 amžiaus m÷n. Romanovo ir Berišon diušer mišrūnai ÷riukai priaugo vidutiniškai 5,68 kg, arba 36,41 proc. daugiau (P<0,001) nei grynaveisliai Romanovo ÷riukai

3. Didžiausias svorio skirtumas, tiek tarp avyčių, tiek tarp avinukų yra pastebimas 7 – 8 jų gyvenimo m÷nesį. 7 m÷nesių amžiaus R veisl÷s avyt÷s sv÷r÷ 7,91 kg arba 25,6 proc. mažiau (P<0,01) negu bendraamž÷s mišrūn÷s, atitinkamai avinukai sv÷r÷ – 10,05 kg arba 31,4 proc. mažiau.

4. Lytis tur÷jo didesnę įtaką RxBD negu R ÷riukams. Aštuonių m÷nesių amžiaus R avinukai buvo 7,06 kg arba 20,63 proc. sunkesni už avytes, o RxBD avinukai buvo 11,23 kg arba 26,11 proc. (P<0,05) sunkesni už avytes.

5. Per laikotarpį nuo 6 iki 7 m÷nesio amžiaus išryšk÷jo didžiausias priesvorio per parą skirtumas tarp R ir RxBD ÷riukų. Mišrūnai per parą prisaugo 77 g arba 53,5 proc. (P<0,05) daugiau negu Romanovo veisl÷s ÷riukai.

6. RxBD ÷riukų skerdenos svoris buvo patikimai 9,8 kg arba 52,4 proc. didesnis (P<0,05) negu grynaveislių.

7. Mišrūnų ÷riukų m÷soje buvo 3,28 proc. (P<0,05) daugiau sausųjų medžiagų ir 4,87 proc. (P>0,05) daugiau tarpraumeninių riebalų nei Romanovo veisl÷s ÷riukų m÷soje. 8. Didesniu vandens rišlumu (2,63 proc. P<0,05) ir mažesniais virimo nuostoliais (12,46

30

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Benoit M, Laignel G. Performances techniques et économiques en élevage ovin viande biologique:observations en réseaux d’élevage et fermes expérimentales. Innovations Agronomiques (2009) 4, P. 151-163

2. Gallivan C., Kemp R. A., Berger Y. M., Young L. D. Comparison of Finnish Landrace and Romanov as prolific breeds in a terminal-sire crossbreeding system. Journal of Animal Science. Vol. 71. 1993, P. 2910–2918.

3. Giro, T.M. Technological aspect rise efficiency processing sheepmeat with regional characteristics Povolzhya //Meat Industry.-Moscow, 2005.P. 32.

4. http://74.125.77.132/search?cache:xmfayk5Dk3EJ, prieiga per internetą 2012 spalio 25d.

5. http://bib.ge/sheep/open.php?id=431, prieiga per internetą 2012 lapkričio 5d.

6. http://en.wikipedia.org/wiki/Romanov_%28sheep%29, prieiga per internetą 2012 spalio 17d.

7. http://tar.tic.lt/Default.aspx?id=2&item=results&aktoid=2E5AE08A-4E74-401F-AC62-AC5EFB4AAE6F, Prieiga per internetą 2012 m. spalio 20d.

8. http://www.agroparistech.fr/svs/genere/especes/ovins/bercher.htm, prieiga per internetą 2012 lapkričio 5d.

9. http://www.aviuaugintojai.lt/index.php?page=romanovo-veisle prieigą prie interneto 2012 m. lapkričio 12d.

10. http://www.aviuaugintojai.lt/index.php?page=romanovo-veisle, prieiga per internetą 2013 kovo 13d.

11. http://www.eriukas.lt/?lt=1178632432, prieiga per internetą 2012 lapkričio 20 d. 12. http://www.eriukas.lt/?lt=1178632487, prieiga per internetą 2012 lapkričio 20 d. 13. http://www.romanovsheep.com/descript.htm, prieiga per internetą 2012rugs÷jo 20 d. 14. http://www.up.lt/straipsniai/skaitykite/?article_id=3818, prieiga per internetą 2012

spalio 15d.

15. http://www.ve.lt/naujienos/ekonomika/ekonomikos-naujienos/avininkyste-salyje-populiareja-letai-632281/, prieiga per internetą 2012 rugs÷jo 29 d.

16. http://www.vic.lt/uploads/file/16_berison_diuser.pdf, prieiga per internetą 2012 lapkričio 5d.

31 18. Jukna Č., Jukna V., Valaitien÷ V., Korsukovas A. Skirtingų rūšių gyvūnų m÷sos kokyb÷s palyginamasis įvertinimas. Veterinarija ir zootechnika (Vet Med Zoot). T. 37 (59). 2007. P. 24–27.

19. Nikitchenko D. V., Nikitchenko V. E., Beidemariam P. E. The growth of muscles in rams of the romanovsky breed and mixed breed of the Romanovsky and the Romny-March. Russian Peoples Friendship University. Agranomy and animal breeding. Vol. 4. 2010. P. 69–75

20. Ramsey W. S., Hatfield P. G., Wallace J. D., Southward G. M. Relationships among ewe milk production and ewe and lamb forage intake in Targhee http://jas.fass.org Downloaded from jas.fass.org by on December 17, 2009.

21. Šimkien÷ A., Šimkus A. öriukų auginimas. Mano ūkis. Nr.9. 2009. P. 58–59.

22. ttp://www.vic.lt/uploads/file/16_romanovo.pdf, prieiga per internetą 2012 lapkričio 4d. 23. www.vic.lt/?mid=160&id=10149, prieiga per internetą 2012 spalio 9 d.

24. Zapasnikien÷ B. öriavimosi sezono bei dažnumo įtaka nacionalinių veislių avių reprodukcijai ir prieauglio svoriui. Gyvulininkyst÷. Mokslo darbai. 2007. P. 24–32 25. Zapasnikien÷ B. Lietuvos vietinių šiurkščiavilnių avių vislumo įtaka jų pieningumui ir

pieno cheminei sud÷čiai. Gyvulininkyst÷. T. 46, 2005. P. 47–53.

26. Zapasnikien÷ B., Nainien÷ R. Romanovo veisl÷s avių mišrinimo su Wiltshire horn avinais įtaka ÷riavedžių vislumui ir prieauglio produktyvumui. Veterinarija ir zootechnika (Vet Med Zoot). T. 57 (79). 2012. P. 72–76.

27. Zapasnikien÷1 B. M÷sin÷s avys. Baisogala, 2003. 151 p.

28. Zapasnikien÷2 B. Lietuvoje auginamų ir importuojamų avių veislių panaudojimas. Gyvulininkyst÷. 2003. T. 43. P. 12–20. 29. Анисимов Е. Н., Скрябина Л. Ю. Баранина – ценный продукт питания. Сборник научных трудов ставропольского научно-исследовательского института животноводства и кормопроизводства 2005. T.1. № 1 C. 11–13. 30. Ерохин С. А. Прогнозирование шерстной и мясной продуктивности, показателей воспроизводства и резистентности овец в раннем постнатальном онтогенезе. Автореферат диссертации. Дивово Рязанской области. 2009. c 9. 31. Парамонова Т. Возрождение овцеводствана Ярославской земле Животноводство России 2010. № 3. C. 16–17. 32. Филатов А. С., Забелина М. В., Белова М. В., Кочтыгов В. Н. Мясная продуктивность и химический состав мяса молодняка овец и коз. Овцы, козы, шерстяное дело. 2011. № 3. C. 67–69.

32 33. Шевченко Н .В. Новые подходы к оценке качества и ценообразования мяса.

33

Priedai

1 priedas

Racionas: 40- 60 kg mas÷s ÷riaved÷, 1- 3 m÷n. ÷ringumas

Žaliavos SM Dalis, kg. Dalis %

Šienas (piev.) 1- os pj. Varp.per. Avižos Mineral o.Na 860 870 960 1,500 0,200 0,039 86,28 11,50 2,22 1,739 100,00 Maisto medžiagos Saus. medžiagos Ž. proteinai AE- atrajotojams NEL- virš. koef. Ž. Ląsteliena Stukt. Ląsteliena Ž. Riebalai Kalcis Fosforas Kalcis: fosforas Natris Magnis Tūris % ląsteliena/ SM % str. ląsteliena/ SM Krakmolas Cukrus Krakmolas: cukrus Vitaminas A Vitaminas D Vitaminas E Cinkas (Zn) Geležis (Fe) Manganas (Mn) Varis (Cu) Kobaltas (Co) Jodas (J) Selenas (Se) Vienetas g g MJ MJ g g g g g g g g g g g TV TV mg mg mg mg mg mg mg mg Min 80,00 4,30 120 3,000 2,000 1,000 1,500 Sud÷tis 1501 197,10 14,97 8,94 372,70 353 41,10 19,953 6,663 =2,99:1 1,052 3,419 1738,56 24,83 23,48 77,00 83,00 160,00 15422 2312 39 154,22 154,22 115,67 25,06 0,77 0,77 0,39

34 2 priedas

Racionas: 40- 60 kg mas÷s ÷riaved÷ 4-5 m÷n. ÷ringumas

Žaliavos SM Dalis, kg. Dalis %

Šienas (piev.) 1- os pj. Varp.per. Avižos Mineral o.Na 860 870 960 1,200 0,300 0,400 63,16 15,79 21,05 1,900 100,00 Maisto medžiagos Saus. medžiagos Ž. proteinai AE- atrajotojams NEL- virš. koef. Ž. Ląsteliena Stukt. Ląsteliena Ž. Riebalai Kalcis Fosforas Kalcis: fosforas Natris Magnis Tūris % ląsteliena/ SM % str. ląsteliena/ SM Krakmolas Cukrus Krakmolas: cukrus Vitaminas A Vitaminas D Vitaminas E Cinkas (Zn) Geležis (Fe) Manganas (Mn) Varis (Cu) Kobaltas (Co) Jodas (J) Selenas (Se) Vienetas g g MJ MJ g g g g g g g g g g g TV TV mg mg mg mg mg mg mg mg Min 160,00 7,00 130 7,500 3,500 1,500 1,500 Sud÷tis 1677 172,80 13,39 8,01 312,30 282 39,60 104,700 27,900 =3,75 : 1 4,579 10,292 1900,00 18,62 16,82 115,50 67,80 183,30 160000 24000 400 1600,00 1600,00 1200,00 260,00 8,00 8,00 4,00

35 3 priedas

Racionas: 40–60 kg. mas÷s ÷riaved÷, 1 lakt. m÷n., 2 ÷riukai

Žaliavos SM Dalis, kg. Dalis %

Šienas (piev.) 1- os pj. Varp.pr. Pašariniai runkeliai Avižos Kviečiai Mineral o.Na 860 176 870 870 960 2,000 1,000 0,300 0,200 0,060 56,18 28,09 8,43 5,62 1,69 3,560 100,00 Maisto medžiagos Saus. medžiagos Ž. proteinai AE- atrajotojams NEL- virš. koef. Ž. Ląsteliena Stukt. Ląsteliena Ž. Riebalai Kalcis Fosforas Kalcis: fosforas Natris Magnis Tūris % ląsteliena/ SM % str. ląsteliena/ SM Krakmolas Cukrus Krakmolas: cukrus Vitaminas A Vitaminas D Vitaminas E Cinkas (Zn) Geležis (Fe) Manganas (Mn) Varis (Cu) Kobaltas (Co) Jodas (J) Selenas (Se) Vienetas g g MJ MJ g g g g g g g g g g g TV TV mg mg mg mg mg mg mg mg Min 290,00 14,60 250 18,500 9,500 2,500 4,000 Sud÷tis 2389 302,00 24,74 14,96 516,50 470 61,00 29,100 10,760 =2,70 : 1 1,929 5,298 3560,00 21,62 19,68 233,30 237,60 470,90 24000 3600 60 240,00 240,00 180,00 39,00 1,20 1,20 0,60

36 4 priedas

Racionas: 15-25 kg avių prieauglis, priesvoris per parą: 150-250 g

Žaliavos SM Dalis, kg. Dalis %

Šienas (piev.) 2- os pj.vyr. Pašariniai runkeliai Puscukriniai runkeliai Avižos Kviečiai Mineral o.Na 860 176 144 870 870 960 1,000 0,500 0,500 0,100 0,250 0,20 42,19 21,10 21,10 4,22 10,55 0,84 2,370 100,00 Maisto medžiagos Saus. medžiagos Ž. proteinai AE- atrajotojams NEL- virš. koef. Ž. Ląsteliena Stukt. Ląsteliena Ž. Riebalai Kalcis Fosforas Kalcis: fosforas Natris Magnis Tūris % ląsteliena/ SM % str. ląsteliena/ SM Krakmolas Cukrus Krakmolas: cukrus Vitaminas A Vitaminas D Vitaminas E Cinkas (Zn) Geležis (Fe) Manganas (Mn) Varis (Cu) Kobaltas (Co) Jodas (J) Selenas (Se) Vienetas g g MJ MJ g g g g g g g g g g g TV TV mg mg mg mg mg mg mg mg Min 125,00 7,70 4,60 20 6,000 2,500 0,500 0,500 Sud÷tis 1344 122,30 12,64 7,57 297,10 270 32,40 13,390 5,625 =2,38: 1 1,270 2,486 2370,00 22,11 20,09 185,75 137,25 323,00 8000 1200 20 80,00 80,00 60,00 13,00 0,40 0,40 0,20

37 5 priedas

Racionas: 15-25 kg avių prieauglis, priesvoris per parą: 250-350 g.

Žaliavos SM Dalis, kg. Dalis %

Šienas (piev.) 2- os pj.vyr. Pašariniai runkeliai Puscukriniai runkeliai Avižos Kviečiai Mineral o.Na 860 176 144 870 870 960 1,500 0,500 0,500 0,300 0,100 0,20 51,37 17,12 17,12 10,29 3,42 0,68 2,920 100,00 Maisto medžiagos Saus. medžiagos Ž. proteinai AE- atrajotojams NEL- virš. koef. Ž. Ląsteliena Stukt. Ląsteliena Ž. Riebalai Kalcis Fosforas Kalcis: fosforas Natris Magnis Tūris % ląsteliena/ SM % str. ląsteliena/ SM Krakmolas Cukrus Krakmolas: cukrus Vitaminas A Vitaminas D Vitaminas E Cinkas (Zn) Geležis (Fe) Manganas (Mn) Varis (Cu) Kobaltas (Co) Jodas (J) Selenas (Se) Vienetas g g MJ MJ g g g g g g g g g g g TV TV mg mg mg mg mg mg mg mg Min 150,00 8,70 5,20 20 8,000 3,500 1,000 1,000 Sud÷tis 1817 161,20 16,32 9,62 448,40 405 50,30 17,500 7,130 =2,45 : 1 1,564 3,265 2920,00 24,68 22,29 174,40 148,30 322,70 8000 1200 20 80,00 80,00 60,00 13,00 0,40 0,40 0,20