PAŠARŲ BAZĖS IR KARVIŲ PRODUKTYVUMO ANALIZĖ LSMU VA PRAKTINIO MOKYMO IR BANDYMŲ CENTRE

(1)

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA

GYVULININKYSTĖS TECHNOLOGIJOS FAKULTETAS GYVŪNŲ MITYBOS KATEDRA

Justinas Milius

PAŠARŲ BAZĖS IR KARVIŲ PRODUKTYVUMO ANALIZĖ

LSMU VA PRAKTINIO MOKYMO IR BANDYMŲ CENTRE

Magistro darbas

Darbo vadovas: Prof.dr. Arūnas Juozaitis

(2)

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Pašarų bazės ir karvių produktyvumo analizė LSMU VA Praktinio mokymo ir bandymų centre“

1. Yra atliktas mano paties;

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje;

3.Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.

(data) (autoriaus vardas, pavardė)

(parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS

TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

(data) (autoriaus vardas, pavardė)

(parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO

GYNIMO

(data) (darbo vadovo vardas, pavardė)

(parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE

(aprobacijos data) (autoriaus vardas, pavardė)

(parašas)

Magistro baigiamasis darbas yra įdėtas į ETD IS

(3)

Magistro baigiamojo darbo recenzentas

(vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas

(data) (gynimo komisijos sekretorės (-iaus) vardas, pavardė) (parašas)

(4)

TURINYS

ĮVADAS...5

1. LITERATŪROS APŽVALGA...8

1.1 Karvėms dažniausiai naudojami pašarai ir būdingosios jų savybės ...8

1.1.1 Stambieji pašarai ...8

1.1.2 Sultingieji pašarai. ...10

1.1.2.1.Silosas ir šienainis ... 10

1.1.2.2 Šakniavaisiai...11

1.1.2.3 Augalininkystės produkcijos perdirbimo antriniai produktai ... 11

1.1.2.4. Žalieji pašarai...12

1.1.3 Koncentruotieji pašarai ... 12

1.1.4 Mineralų ir vitaminų priedai ... 13

1.1.5 Visų raciono pašarų mišiniai (VRPM) ...13

1.2 Pašarų paruošimas šėrimui ir jų sušėrimo būdai...14

1.3 Karvių šėrimas tvartiniu bei ganykliniu laikotarpiu ir maisto medžiagų reikmės... 15

1.4 Karvių virškinimo sistemos ypatumai ir pašarų fermentacijos didžiajame prieskrandyje svarba karvėms ... 18

1.5 Pašarų ir šėrimo įtaka karvių produktyvumui, sveikatai ir reprodukcinėms savybėms ...19

2. TYRIMŲ METODIKA...20

3. TYRIMŲ REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ...21

3.1 Bendrieji duomenys apie VŠĮ „LSMU VA Praktinio mokymo ir bandymų centras” ...21

3.2 Melžiamų karvių šėrimui sukaupti pašarai LSMU VA PMBC ...23

3.3 Atskirų pašarų kokybės parametrai... 24

3.4 Karvių šėrimas ir aprūpinimas energija bei maisto medžiagomis ...31

3.4.1 Karvėms šertų tvartinio periodo racionų 2011 metais charakteristika ... 32

3.4.2 Karvėms šertų tvartinio periodo racionų 2012 metais charakteristika ... 34

3.4.3 Karvėms šertų ganyklinio periodo racionų 2011 metais charakteristika... 37

3.4.4 Karvėms šertų ganyklinio periodo racionų 2012 metais charakteristika... 38

3.5. Melžiamų karvių bandos produktyvumo duomenys ... 40

4. IŠVADOS... 42

(5)

SANTRAUKA

Magistrantas – Justinas Milius. Magistrinio darbo pavadinimas „PAŠARŲ BAZĖS IR KARVIŲ PRODUKTYVUMO ANALIZĖ LSMU VA PRAKTINIO MOKYMO IR BANDYMŲ CENTRE“. Darbo vadovas: prof. dr. Arūnas Juozaitis. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas veterinarijos akademija, Gyvūnų mitybos katedra.

Tiriamasis darbas buvo atliktas 2011 – 2013 metais: LSMU VA Gyvūnų mitybos katedroje, VĮ „Pieno tyrimai“, UAB“Gyvulių produktyvumo kontrolė“, LSMU VA praktinio mokymo ir bandymų centre .

Magistro darbo apimtis – 44 puslapiai, 37 lentelės, 1 paveikslas, 33 literatūros šaltiniai. Darbo tikslas: išanalizuoti LSMU VA Praktinio mokymo ir bandymų centro pašarų, naudojamų melžiamų karvių šėrime, kiekybinius ir kokybinius rodiklius bei racionus ir karvių produktyvumą.

Darbo uždaviniai:

1. Nustatyti kiek ir kokių pašarų sukaupta ūkyje melžiamų karvių šėrimui per pastaruosius 2 metus.

2. Išanalizuoti ūkio melžiamų karvių šėrimą ganykliniu ir tvartiniu laikotarpiais. 3. Išanalizuoti karvių produktyvumo ir pieno kokybinius rodiklius.

Atlikus analizę buvo nustatyta, kad tirtame ūkyje daugiausiai laikoma Vokietijos juodmargių veislės (~50 proc.) ir Lietuvos juodmargių (~30 proc.) karvių. Daugiausiai bandoje buvo 1 – 3 laktacijų karvių (78,6 - 83,5 proc. visos bandos karvių). Vidutinis karvių produktyvumas 6835 kg pieno 4,23 proc. riebumo, 3,3 proc. baltymingumo; vidutinis somatinių ląstelių skaičius - 287 tūkst./ml. Atlikus melžiamų karvių šėrimui pašarų bazės analizę nustatėme, kad ūkis daugiausiai sukaupė vienmečių žolių siloso (873,9 t). Pašarų kokybės parametrų analizė parodė, kad siloso kokybės parametrų fermentacijos rodiklis kokybė ir stabilumas yra geri. Tyrimų metu išanalizuoti karvių racionai pagal mitybinius rodiklius tiek tvartiniu, tiek ganykliniu laikotarpiu buvo praktiškai panašūs ir orientuoti į 21 l pieno primilžį.

(6)

SUMMARY

Master student - Justinas Milius. Title of master's work- The Analysis of Feed Basis and Productivity of Cows‘ in the Centre of Practical Training and Testing at the Lithuanian University of Health Sciences. Veterinary Academy.

Supervisor: prof. dr. Arūnas Juozaitis, Lithuanian University of Health Sciences, Veterinary Academy, Department of Animal Nutrition.

Paperwork volume– 44 pages, presented 37 tables, 1 picture. 33 used references in the list of references

Research work was carried out in 2011 - 2013: LUHS VA Department of Animal Nutrition, LUHS VA Practical Training and Testing Center.

Aim of paperwork: To analize the feed, used for feeding dairy cows at the LUHS VA Practical training and testing centre and to analyze their quantative and qualitative indicators, rations and productivity of cows.

The goals:

1. Determine the amount and type of feed accumulated in the farm for dairy cows feeding in the last 2 years.

2. To analyze the feeding of dairy cows on pasture and indoor feeding periods. 3. To analyze the productivity of cows and milk quality indicators.

The analysis showed that the studied farm mainly considered German Black & White (~50 per cent.), and the Lithuanian Black and White (~ 30 percent) cows. Most herds were 1 -3 lactation cows (78.6 to 83.5 percent. entire herd of cows). Average productivity of 6835 kg of cow, milk fat - 4.23 percent., mikk protein - 3.3 per cent. The average somatic cell count - 287 thous./ml. Dairy cows feed database analysis found that the farm mainly accumulated perennial grass silage (873.9 t). Feed quality parameters showed that quality parameters of silage fermentation rate quality and stability is good. Studies to analyze the rations by nutritional indicators both indoor and outdoor period was practically similar and focus on the 21 l milk yield.

(7)

ĮVADAS

Pienininkystė Lietuvoje yra viena svarbiausių žemės ūkio šakų. Iš galvijų gaunama daugiau kaip 99 proc. pieno, apie 45 proc. mėsos, daug odų bei šalutinių produktų: kaulų, ragų, plaukų, endokrininių liaukų. Galvijai suėstus žolinius pašarus ir augalininkystės bei kai kurias maisto pramonės atliekas paverčia biologiškai labai vertingais maisto produktais – mėsa ir pienu. Tradiciniame lietuviškame meniu nuo seno pagrindą sudaro gyvulinės kilmės produktai. Kad ir koks būtų aukštas turimų veislių gyvulių genetinis potencialas, nešerdami pilnaverčiais, geros kokybės ir maistingais pašarais neužauginsime labai produktyvios karvės, negausime gero penimų galvijų priesvorio. Palankios klimato sąlygos žolėms ir kitiems žaliems pašarams augti Lietuvoje turėtų skatinti gyvulininkystės plėtojimą. Rekomenduojama auginti vertingiausias pašarines kultūras su mažiausiomis išlaidomis, kad pagamintų pašarų savikaina įtakotų gyvulininkystės produktų savikainą. Subalansuotas šėrimas ir kokybiški pašarai turi didžiausią įtakos galvijų produktyvumui bei sveikatai. Pašarų įtaka produktyvumui yra apie 50-60 proc., genetiniai faktoriai lemia apie 20-25 proc., 15-30 proc. - priežiūros technologijoms (Pikelis, 2005).

Iš labai produktyvių veislių, bet nepakankamai šeriamų karvių bus primelžiama nedaug pieno, nes labai produktyvūs gyvuliai daug reiklesni tiek šėrimui, tiek aplinkos sąlygoms. Dėl to visame pasaulyje kuriamos tobulesnės ir pažangesnės pašarų ruošimo, gyvulių šėrimo, melžimo bei laikymo technologijos, taip pat specializuojama ir koncentruojama pieno gamyba (Jukna, 1998).

Šėrimo efektyvumas labai priklauso ir nuo raciono subalansavimo. Karvių racionai sudaromi iš pašarų, pasižyminčių skirtingomis fizinėmis, mechaninėmis bei cheminėmis savybėmis. Tai leidžia užtikrinti šėrimo visavertiškumą. Kai karvės gauna reikiamą kiekį visų būtinų maisto medžiagų, tinkamu tarpusavio santykiu, pasiekiamas didelis produktyvumas, gera reprodukcija bei sveikatingumas.

Darbo tikslas: išanalizuoti LSMU VA Praktinio mokymo ir bandymų centro pašarų, naudojamų melžiamų karvių šėrime, kiekybinius ir kokybinius rodiklius bei racionus ir karvių produktyvumą.

Darbo uždaviniai:

1. Nustatyti kiek ir kokių pašarų sukaupta ūkyje melžiamų karvių šėrimui per pastaruosius 2 metus.

2. Išanalizuoti ūkio melžiamų karvių šėrimą ganykliniu ir tvartiniu laikotarpiais. 3. Išanalizuoti karvių produktyvumo ir pieno kokybinius rodiklius.

(8)

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1 Karvėms dažniausiai naudojami pašarai ir būdingosios jų savybės

Karvių racione turi būti pakankamas kiekis baltymų, vitaminų ir mineralinių medžiagų. Įrodyta, kad pieno sintezei karvės sunaudoja nuo 30 % iki 60 % pašaruose esančių maistingųjų medžiagų. Todėl pieno kokybė ir gaunamo pieno kiekis daugiausiai priklauso nuo karvių raciono visavertiškumo ir sušerto kiekio.

Klasifikuojant pašarus atsižvelgiame į tai, kiek juose yra vandens ir sausųjų medžiagų. Labai svarbūs rodikliai yra ląstelienos ir energijos kiekis pašaro sausojoje medžiagoje. Pagal minėtus požymius yra skiriamos tokios pašarų grupės (žr.1pav.):

1.1.1 Stambieji pašarai

Pieninių karvių racionuose stambieji pašarai turi būti kokybiški. Geriausiai tinka šienas. Jis gali būti ruošiamas iš įvairių žolių. Vertingiausias šienas yra ankštinių žolių (dobilų, liucernų) arba jų mišinio su varpinėmis žolėmis (žr. 1 lentelę).

PAŠARŲ KLASIFIKACIJA Stambieji (ląstelienos 20-45%, vandens 8-20%) Gyvuliniai (nekoncentruotieji) Mineraliniai priedai Kitos medžiagos Koncentruotieji (ne daugiau kaip 19 % ląstelienos

ir 40 % vandens) Sultingieji

(vandens 40-97%)

Augaliniai Gyvuliniai Kombinuotieji

(9)

1 lentelė. Įvairių rūšių šieno maistingumas (1kg SM) (Juraitis, Kulpys, 2003b) Šieno rūšys Apykaitos energija ir maisto

medžiagos Raudonųjų dobilų Raudonųjų dobilų ir motiejukų Kultūrinių pievų ir ganyklų Natūralių pievų Apykaitos energija, MJ/kg 8,64 8,25 8,38 8,22 Žalieji proteinai, g 121,3 98,8 101,8 91,7 Žalieji riebalai, g 26,4 23,1 24,8 23,2 Žalioji ląsteliena, g 317,2 347 336,1 351,3 Cukrus, g 49,8 71,8 72,4 50,6

Šieno maistinė vertė priklauso nuo vegetacijos tarpsnio, botaninės sudėties, ląstelienos kiekio, skoninių savybių. Labai svarbus yra taikytas pjovimo, džiovinimo būdas ir kokios yra laikymo sąlygos. Tyrimais nustatyta, kad gaminant šieną didžiausi maisto medžiagų nuostoliai gaunami džiovinant žolę ant žemės, o mažiausi - aktyviai ventiliuojant. Džiovinant ant žemės prarandama apie 39% AE, 48% žaliųjų baltymų, 59% karotino, taip pat didžiąją dalį cukraus. Aktyviai ventiliuojant šie nuostoliai būna per puse mažesni (Juraitis, Kulpys, 1995).

Šiaudai nėra maistingas, turintis daug ląstelienos pašaras. Tinkamiausi yra miežių ir avižų šiaudai (žr. 2 lentelę). Pieninėms karvėms šiaudų galima šerti neribotai, bet dažniausiai skiriama 2-5 kg per parą, atsižvelgiant į kitų stambių pašarų kiekį racione.

2 lentelė. Šiaudų maistinė sudėtis (Baranauskas, Juknevičius, 2009) Kilograme šiaudų (85 proc. SM) yra:

Šiaudų rūšis AE MJ

Žaliųjų proteinų g

Žaliųjų

riebalų g Ląstelienos g Kalcio g Fosforo g

Avižiniai 5,6 46 15 340 3,3 1,0

Kvietiniai 4,8 35 13 364 2,1 0,6

Miežiniai 5,9 49 15 340 3,1 1,2

Ruginiai 5 36 13 390 2,4 0,8

Žirnių virkščios 5,5 80 17 293 7,3 2,5

Vikių ir avižų mišinys 5,3 66 15 334 5,2 1,4

Stambieji pašarai tai ląstelienos šaltinis. Ląsteliena, kaip ir kitos pašare esančios maisto medžiagos, gyvūnų mityboje atlieka svarbų vaidmenį. Atrajotojams dėl ląstelienos stokos pakinta prieskrandžių mikrofloros sudėtis. Labai pieningų karvių racionuose ląsteliena turi sudaryti iki 20 %, o mažesnio produktyvumo karvių iki 24 % sausųjų medžiagų (Bartkevičiūtė, 2006). Ląstelienos kiekis esantis žoliniuose pašaruose labiausiai priklauso nuo augalų rūšies ir vegetacijos tarpsnio. Greičiausiai ji kaupiasi stiebo audiniuose. Todėl žieminių javų sausųjų medžiagų kilograme būna iki 450 g, o peraugusių žolių šiene – 350 g ląstelienos.

(10)

1.1.2 Sultingieji pašarai.

Galvijams, be stambiųjų pašarų, reikia duoti ir sultingųjų: šienainio, siloso ir šakniavaisių, o vasarą žolės. Šiuose pašaruose, lyginant su stambiaisiais, yra kur kas daugiau vandens (žr. 1 pav.).

1.1.2.1.Silosas ir šienainis

Maistingas ir pigus pašaras pieninėms karvėms ir penimiems galvijams yra silosas ir šienainis. Šie pašarai gali būti ruošiami iš labai įvairių žolių. Daugiausia baltymų, mineralinių medžiagų turi silosuoti pašarai paruošti iš ankštinių žolių, tačiau varpines žoles gausiai tręšiant azotu (N180-200) taip pat galima užtikrinti aukštą pašaro baltymingumą (Klimas, 2007).

3 lentelė. Siloso, pagaminto iš įvairių augalų, cheminė sudėtis ir maistingumas g/kg

(Baranauskas, Juknevičius, 2009)

Siloso rūšys Apykaitos energija ir

maisto medžiagos Kukurūzų Kultūrinių pievų ir ganyklų

Dobilų ir

motiejukų žolės Vikių ir avižų

Apykaitos energija MJ 1,54 1,97 2,03 2,07

Sausosios medžiagos 164 232 238 228

Žalieji proteinai 17,7 27,9 31,8 28,3

Geras silosas pagaminamas iš kukurūzų žalios masės. Tinkamiausi silosavimui kukurūzų hibridai ir veislės, kurios derliaus nuėmimo metu turi 25-30 % sausųjų medžiagų (Mikulionienė S., Stankevičius, 2002). Geros kokybės žolių silosas melžiamų karvių racione gali sudaryti 40-50 %, o kukurūzų – 33 % visų sultingųjų pašarų (Skurdenienė I., Ribikauskas, 2007).

Siloso kokybę nulemia fermentacijos procesų kokybė, susidariusios rūgštys (pieno, acto, sviesto) ir jų santykis bei pH. Patariama laikytis silosavimo taisyklių. Kuo greičiau žalioji masė yra pašalinama iš aerobinės aplinkos, tuo greičiau joje pradeda vykti anaerobinis rūgimas. Silosuojant daug baltymų turinčius augalus susidaro nepakankamas pieno rūgšties kiekis, todėl silosas parūgštėja tik maždaug iki 5,0 pH. Tokiame silose intensyviau didėja acto ir sviesto rūgščių. Jis įgauna nemalonų kvapą, skonį (Mikulionienė S., Stankevičius, 2002).

Nuo augalų vegetacijos tarpsnio priklauso silosuoto pašaro kokybė. Žolei bręstant daugėja sausųjų medžiagų, tačiau daugėja ir ląstelienos bei lignino. Šios medžiagos sunkiai arba beveik ne virškinamos (Skurdenienė, Ribikauskas, 2007).

Silosas gaminamas įvairiai: tranšėjose, kaupuose, ritiniuose, iš nevytintos ar vytintos žolės. Gaminant silosą naudojama įvairių priedų: išrugos, cukrinių runkelių masė, miltai, melasa, mielės, druska, cheminiai ir mikrobiologiniai konservantai.

(11)

Šienainis - tai terpė tarp siloso ir šieno. Jis ruošiamas iš vytintų žolių. Maistingumu prilygsta šienui. 1 kg šienainio, priklausomai nuo augalų rūšies ir vytinimo, yra 0,4-0,5 kg SM, 60 - 80g žaliųjų baltymų ir 4,0-5,0 MJ AE (Jatkauskas, Vrotniakienė ir kt, 2002). Didelis privalumas yra ryšulių konservavimo technologija kuri leidžia gamintis silosą ir šienainį net ir nedideliuose ūkiuose.

1.1.2.2 Šakniavaisiai

Šakniavaisiai – tai cukraus šaltinis. Jų yra labai įvairių: pašariniai runkeliai, griežčiai, turnepsai, ir pašarinės morkos. Šakniavaisių 1kg SM yra vidutiniškai 7,5-8,0 MJ NEL, 70-100 g baltymų, 550-700 g cukraus. Tai lengvai virškinamas, skanus, visų gyvulių noriai ėdamas pašaras, turintis labai mažai ląstelienos, todėl virškinamumas yra daugiau negu 90 % (Bartkevičiūtė, 2004). Šakniavaisiai yra naudingi, kai racione pakanka baltymų, bet trūksta energijos. Per dieną pieningoms karvėms galima duoti apie 20 kg šakniavaisių.

Pastaraisiais metais šakniavaisiais karvės šeriamos tik mažuosiuose ūkiuose, o didelėse fermose dažniausiai, naudojami cukrinių runkelių perdirbimo antriniai produktai, nes jie gerokai pigesni. Tačiau atsisakant šakniavaisių, prarandamas vertingas, didelį derlių duodantis pašaras. Be to, jie labai tinka pereinamuoju iš ganyklinio į tvartinį laikotarpį. Pavyzdžiui, nuėmus ankstyvąsias kultūras galima tose plotuose auginti turnepsą (pašarinės ropės), kurių iš 1 ha galima gauti 80–100 t derlius, įskaičiuojant šaknų ir lapų masę, t. y. 8–10 t SM (Bartkevičiūtė, 2005).

Pašarui gali būti naudojamos maistui arba sėklai netinkamos bulvės. Jose gausu krakmolo (670-710 g/SM). Atrajotojų didžiajame prieskrandyje bulvių krakmolas fermentuojamas iki propiono rūgšties, kuri reikalinga pieno cukrui susidaryti, organizmo audiniams sintetinti.

1.1.2.3 Augalininkystės produkcijos perdirbimo antriniai produktai

Perdirbant augalininkystės produkciją susikaupia antriniai produktai. Jie būna drėgni ir sausi. Pastarieji turi didelę pašarinę vertę, tačiau džiovinimo sąnaudos didina kaštus. Drėgni antriniai produktai yra gana pigūs, todėl jais šeriant gyvulius pagaminama pigesnė produkcija.

Cukrinių runkelių auginimas yra viena pelningiausių augalininkystės šakų Lietuvoje. Iš 1 t cukrinių runkelių pagaminama vidutiniškai 135 kg cukraus, 40 kg melasos ir gaunama 540 kg griežinių, turinčių 8–13% SM. Tokiu būdu per metus cukraus fabrikuose susikaupia daug griežinių. Cukrinių runkelių griežiniai yra maistingas pašaras. Viename kilograme SM yra 12 MJ AE ir 107 g žaliųjų baltymų. Kai kurių aminorūgščių sudėtis mitybos požiūriu palankesnė negu miežių grūduose (Tarvydas, Urbšienė, 2003). Švieži cukrinių runkelių griežiniai greitai genda, todėl griežiniai yra presuojami (taip didinamas SM kiekis) ir gaminamas silosas. Bandymuose nustatyta, kad racione dalį kukurūzų siloso pakeitus cukrinių runkelių griežinių silosu, pieningumas vidutiniškai padidėjo

(12)

15,1%, gauta 14,8% daugiau pieno riebalų, jų pienas buvo 0,19% (P < 0,05) baltymingesnis (Tarvydas, Urbšienė, 2003). Cukrinių runkelių griežinių ląsteliena, dėl mažo lignino ir didelio pektinų kiekio, yra lengvai virškinama. Kai karvėms šerti naudojami cukrinių runkelių griežiniai, jų racionuose būna mažiau krakmolo ir taip yra išvengiama pieno riebumo sumažėjimo, kuris būdingas, gausiai šeriant koncentruotaisiais pašarais. Kai kurie tyrimai rodo, kad cukrinių runkelių griežiniai melžiamoms karvėms gali sudaryti iki 30% raciono SM (Tarvydas, Urbšienė, 2003).

Melasa – yra labai cukringas, lengvai pasisavinamas pašaras, kuris padidina karvių suvartojamos energijos kiekį ir užtikrina aukštą bei pastovų produktyvumą. Lengvai virškinami angliavandeniai skatina atrajotojų didžiojo prieskrandžio mikroorganizmų veiklą. Dėl gero skonio melasa idealiai tinka maišyti su kitais pašarais. Karvėms per parą skiriama iki 1 kg (Ваттио, 1994).

1.1.2.4. Žalieji pašarai

Šviežia žolė turi daugiausia maistingųjų medžiagų, tačiau Lietuvoje ganyklinis laikotarpis trunka tik apie 5 mėnesius, o likusius mėnesius galvijus tenka šerti konservuotais žoliniais pašarais. Žalieji pašarai karvėms yra labai svarbūs. Žalieji pašarai, vertinant iš ekonominės pusės, yra patys pigiausi, nes tinkamai įsėta pieva ar ganykla naudojama kelerius metus. Gerai paruoštų žolinių pašarų 1 kg SM turi 150-180 g žaliųjų baltymų. Tai reiškia, kad jie gali būti šeriami net aukšto produktyvumo karvėms be baltyminių priedų (Klimas, 2007). Daugiametėms žolėms augti mūsų krašte yra labai palankios gamtinės sąlygos. Būdamos ilgos vegetacijos, jos geriausiai išnaudoja saulės energiją, o tinkamai patręštos išaugina gausų derlių: 10-12 t/ha sausųjų medžiagų arba 120 GJ/ha apykaitos energijos (savo verte prilygstantis 8-9 t/ha grūdų) (Klimas, 2007). Žalieji pašarai veikia dietiškai, skatina pieno sekreciją. Jaunų žolių sausoji medžiaga pagal energinę vertę ir maistinių medžiagų kiekį – panaši į koncentruotųjų pašarų, o biologinė vertė - didesnė. Žolėje daug provitamino A (karotino), vitaminų D, E ir kt. Joje gausu biologiškai aktyvių medžiagų (Liekus, Triukas ir kt., 1999). Jaunoje žolėje mažai ląstelienos, todėl pašaras yra lengvai virškinamas ir gerai įsisavinamas (Juraitis, Kulpys, 2003a).

1.1.3 Koncentruotieji pašarai

Pieningų karvių racionuose yra labai svarbūs koncentruotieji pašarai. Tai maistingiausi ir daugiausiai energijos turintys pašarai. Gali būti šeriami įvairūs javai: miežiai, avižos, kviečiai, kukurūzai, pašariniai žirniai, pupos, lubinai, vikiai, rugiai ir kt. Viename kilograme varpinių javų SM yra vidutiniškai 6-8,5 MJ NEL ir apie 100-130 g žaliųjų baltymų. Ankštinių javų energinė vertė panaši į varpinių, tačiau baltymų turi apie 2,5-3 kartus daugiau, t.y. –250-400 g. Skirtingų rūšių javų gūdai turi tik jiems būdingų fizinių ir cheminių savybių, dėl to jų kiekis gyvulių racionuose turėtų būti skirtingas. Pavyzdžiui, miežių, kviečių, į karvių kombinuotuosius pašarus galime įmaišyti 50%

(13)

ir daugiau, žirnių, pašarinių pupų – 25-30%, rugių, lubinų - 20%. Gyvuliams negalima duoti grynų rugių grūdų ir miltų, nes sutrinka jų virškinimas (Jaroch ir kt., 2004; Žekonienė, Daugelienė, 2006). Koncentratai užima mažai vietos virškinimo trakte, praturtina racioną energija, baltymais ir didina karvių produktyvumą. Pieningoms karvėms gali būti duodama iki 12 kg koncentratų per dieną. Jei sušeriama daugiau nei 12 kg koncentratų, žymiai mažėja stambiųjų pašarų sausųjų medžiagų suvartojimas (Mačienė, 2000).

1.1.4 Mineralų ir vitaminų priedai

Karvių racionus reikia papildyti mineralinių elementų ir vitaminų priedais, nes su pašarais jų gauna nepakankamai. Labai daug mineralinių elementų reikia pieninių veislių karvėms, nes kiekviename kilograme pieno vidutiniškai yra 1,2 g kalcio, 0,95 g fosforo, 0,135 g magnio, 0,63 g natrio ir 1,15 g chloro. Produktyvios karvės per laktaciją iš organizmo išskiria apie 8–9 kg kalcio, 6–7 kg fosforo, 0,9–1,4 kg magnio ir kitų elementų (Bartkevičiūtė, Černauskienė, 2004). Mineraliniai elementai būtini palaikant energijos ir maisto medžiagų normalią apykaitą organizme, susidarant hormonams bei fermentams (Wayne Greene, Bruce, 1998; Campbell, Miller, 1999).

Mineralinių elementų kiekis pašaruose kinta veikiant įvairioms aplinkos sąlygoms. Be to, aprūpinimui mineralais įtakos turi ir atskirų pašarų santykis racione, ruošimo būdas ir kt. Pagrindinis mineralinių medžiagų šaltinis yra augaliniai pašarai, tačiau juose esančių mineralų pakanka tik mažo arba vidutinio produktyvumo karvėms. Lietuvos ūkiuose tvartiniu laikotarpiu karvių racionai dažniausiai yra sudaromi iš šieno, šiaudų, siloso, šakniavaisių bei miltų. Šeriant karves tokiu racionu, dažniausiai, jos gauna kalio perteklių, normą kalcio, o magnio, fosforo, natrio – nepakankamai.

Ganykliniu laikotarpiu ypač ryškiai pastebimas magnio trūkumas, nes jis iš žolės sunkiai pasisavinamas. Taigi, karvių aprūpinimas visais mikroelementais, išskyrus geležį, su pašarais sudaro tik 50–75 % reikiamos normos. Kai kurių mineralinių elementų trūkumą šiek tiek galima koreguoti keičiant raciono sudėtį, tačiau visapusiškai jį subalansuoti galima tik papildant mineraliniais papildais. Karvėms labai svarbūs vitaminai – A, D, E ir provitaminas karotinas. Ganykliniu laikotarpiu, jų gauna su pašarais, saulės šviesa, o tvartiniu – būtina naudoti tam tikrus vitaminų priedus.

1.1.5 Visų raciono pašarų mišiniai (VRPM)

Pastaruoju metu populiarėja viso raciono sistema, kai visi pašarai sumaišomi modernia technika ir išdalijami. Teigiama, kad taip šeriant galvijus žolinių ir kitų apėmingųjų pašarų suėdama 10–12% daugiau, sumažėja kombinuotųjų pašarų sąnaudos. Nes daugelyje ūkių pašarai išdalijami kaip atskiri komponentai, todėl sudarytas davinys, dažnai neatitinka faktiškai suėsto, galvijai

(14)

nesunkiai atsirenka mėgstamus pašarus, ir negauna būtinų maisto medžiagų. Tyrimais nustatyta, kad kiekviena bandomosios grupės karvė šerta (VRPM) per parą suėdė daugiau SM (1,70%) žaliųjų baltymų (0,51%), žaliosios ląstelienos (1,48%), kalcio (1,31%) bei fosforo (0,47%) ir gavo apykaitos energijos daugiau (1,73%), nei kontrolinės grupės karvės (Tarvydas, 2005). Mechanizuotai paruošus ir išdalinus karvėms pašarų mišinį, pasiektas ekonominis efektas: sumažėjo pašarų dalijimo išlaidos ir padidėjo karvių produktyvumas (Monkevičienė, Želvytė, 2008).

Pašarų mišinių sudarymas priklauso nuo karvių produktyvumo, laktacijos periodo, įmitimo, turimų pašarų įvairovės, jų kokybės ir kt. Daugiausia mišinyje būna siloso ir šienainio. Šiems komponentams skiriama apie 60–85 % visų mišinio SM. Jei mišiniai skirti labai pieningoms karvėms, į juos dedama daug koncentratų ir baltymingų papildų, t.y. 40–50 %. Mažiau produktyvių karvių mišiniuose koncentratams tenka tik apie 5–10 proc. visų sausųjų medžiagų (Bartkevičiūtė, 2005).

Pašarų mišiniai turi būti specialios struktūros. Stambiosios mišinio dalelės (didesnės negu 1,9 cm) turėtų sudaryti apie 20 % , vidutinio smulkumo dalelės (0,8–1,9 cm) – 38% ir smulkios (iki 0,8 cm) – apie 42 % (Wright, 2003). Labai susmulkintą pašarų mišinį karvės prasčiau ėda, mažiau atrajoja, gali sutrikti didžiojo prieskrandžio darbas. Kiekviena karvė, priklausomai nuo jos masės, produktyvumo, mišinio maistingumo, drėgnio ir kitų savybių, kasdien šio raciono gali suėsti apie 30–55 kg.

1.2 Pašarų paruošimas šėrimui ir jų sušėrimo būdai

Karvių šėrimo režimas – tai kompleksas priemonių, nurodančių kada, kokia tvarka ir kokiu pavidalu gyvuliams turi būti sušeriami pašarai. Kad susidarytų sąlyginiai refleksai, gyvuliai turi būti šeriami nustatytu laiku. Tuomet intensyviau funkcionuoja seilių ir virškinimo trakto liaukos. Taip efektyviau panaudojami pašarai ir gaunama daugiau produkcijos.

Ruošiant sausus kombinuotus pašarus, atskiri recepto komponentai negali skirtis daugiau 1,5 %; ruošiant drėgnus mišinius - ne daugiau 3,5 %. Visi mišinio komponentai turi būti vienodai pasiskirstę mišinio masėje, todėl maišoma specialiais maišytuvais (Hall, 2003). Ruošiant mišinius naudojami dozatoriai.

Nuo pašaro fizinių ir cheminių savybių priklauso ruošimo šėrimui būdas. Grubius, sunkiai virškinamus pašarus prieš šeriant dažniausiai tenka apdoroti vienu ar kitu būdu, norint pagerinti jų ėdamumą, maistinę vertę. Stambieji pašarai, ypač šiaudai turi daug ląstelienos, kuri trukdo kitų maisto medžiagų įsisavinimą. Šiaudus apdorojant sumažinamas neigiamas ląstelienos poveikis. Yra keli ruošimo būdai: biologiniai, fiziniai ir cheminiai.

(15)

Biologinis apdorojimas, tai - silosavimas, sumaišant juos, silosuojamos masės drėgnumui sumažinti. Nuo to pagerėja siloso kokybė ir maistingumas.

Fizinis apdorojimas - šiaudų arba kitų stambiųjų pašarų susmulkinimas, šutinimas, maišymas su skanesniais pašarais (melasa, šakniavaisiais, žlaugtais ir kt.). Juos taikant gerėja pašaro ėdamumas, skonis, kvapas.

Naudojant cheminius apdorojimo būdus 1,5–2 kartus gerėja pašaro virškinamumas ir maistinė vertė. Šie būdai dažniausiai naudojami šiaudams. Tai gali būti veikimas amoniaku, natrio šarmu, kalcinuota soda, kalkėmis (Mc Donald, Edvards et al., 1992).

Specialus paruošimas reikalingas šeriant karves šakniavaisiais. Svarbiausia jie turi būti nuplauti. Šeriant žemėtais šakniavaisiais, prieskrandžiuose susikaupia žemės, smėlis. Dėl to sutrinka virškinimas, apetitas, mažėja primilžis. Šakniavaisius maišant su kitais pašarais, juos reikia susmulkinti, šeriant atskirai – galima nesmulkinti.

. Karvėms ar kitiems atrajotojams netinka smulkiai malti javai, ypač kviečiai, nes susidariusi lipni, tąsi masė trukdo pašaro slinkimą virškinimo traktu. Javų gūdai prieš šeriant turi būti rupiai sumalti (1,5–4 mm). Yra duomenų, kad kai kuriuos grūdus karvėms galima šerti sveikus. Kartais naudojamas grūdų apdorojimas aukšta temperatūra. Dėl šio poveikio sulėtėja skaidymas didžiajame prieskrandyje ir didesnė koncentratuose esančių maisto medžiagų dalis nepakitusi patenka į šliužą, bei plonąją žarną, kur jos yra žymiai efektyviau panaudojamos. Bandymuose, kuriuose buvo lyginamas paprastų ir kaitintų miežių miltų poveikis, buvo nustatyta, kad šertų termiškai apdorotais miežiais karvių produktyvumas per parą buvo 3 kg didesnis (Anderson, 1999; Taghizadek et al., 2008).

Karvėms patariama naudoti sveikus, natrio šarmu apdorotus, javus. Šeriant karves natrio šarmu apdorotais sveikų rugių grūdais (35g / kg), jų didžiajame prieskrandyje susidarė daugiau acto rūgšties, jos suėdė daugiau pašaro, lyginant su karvėmis, gavusiomis ne apdorotų traiškytų rugių (Sharma ir kt., 2003). Natrio šarmas stabdo pelėsinių grybelių dauginimąsi. Juo galima apdoroti kviečius, miežius, avižas, kukurūzus. Šeriant tokiais grūdais, rekomenduojama gyvuliams duoti mineralų, kurių sudėtyje mažiau natrio. Jų nereikėtų duoti užtrūkusioms karvėms. Kadangi natrio šarmas sunaikina riebaluose tirpstančius vitaminus, todėl galvijų racionus reikėtų jais papildyti.

1.3 Karvių šėrimas tvartiniu bei ganykliniu laikotarpiu ir maisto medžiagų reikmės

Užtrūkusias karves reikia šerti įvairiais kokybiškais pašarais. Karvių ir telyčių produktyvumas būsimos laktacijos metu priklauso nuo to, kaip yra šeriamos veršingos telyčios ir karvės. Labai svarbūs geros kokybės stambieji pašarai (ankštinių ir varpinių žolių šienas, šiaudai). Iš sultingųjų pašarų geriausiai tinka kokybiškas šienainis, silosas, šakniavaisiai, iš koncentratų –

(16)

kombinuotieji pašarai, taip pat avižos,sėlenos. Rekomenduojama, kad užtrūkusių karvių racione būtų apie 2-5 kg gero šieno ar šiaudų, 10–15 kg geros kokybės šienainio arba neperrūgusio siloso, 2–3 kg koncentruotų pašarų. Liesoms ir jaunoms (I–II laktacijos) karvėms ir telyčioms šėrimo norma didinama 11–15 MJ apykaitos energijos. Tvartiniu laikotarpiu užtrūkusias karves reikia šerti du kartus per dieną, girdyti kokybišku vandeniu.

Vasarą gerose ganyklose ganomoms užtrūkusioms karvėms pakanka tik žolės. Vasaros metu užtrūkusi veršinga karvė suėda apie 50 kg žolės, kartais papildomai duodama 2–3 kg koncentratų. Nustatyta, kad paskutiniąsias 3–4 veršingumo savaites pieninių karvių raciono sausojoje medžiagoje turėtų būti apie 0,5% kalcio, o jo santykis su fosforu – 1:1. Po veršiavimosi kalcio kiekis didinamas iki 1% raciono sausojoje medžiagoje. Tuo momentu labai svarbus vitaminas D, kuris skatina kalcį transformuojančio baltymo sintezę ir jo pasisavinimą. Labai svarbu palaikyti apėmingųjų pašarų ir koncentratų balansą racione po apsiveršiavimo. Tai padidina pašarų suėdimą ir leidžia išvengti virškinimo sutrikimų (ketozės, acidozės, šliužo dislokacijos) primilžio piko metu.

Rekomenduojama laikytis tokių taisyklių:

• Riboti kukurūzų siloso kiekį racione iki 13 – 18 kg per dieną, bet rekomenduotina sušerti apie 5 kg varpinių žolių šieno ar kito stambaus pašaro (galima smulkintų miežių, avižų, kviečių šiaudų). Tai palaiko gerą virškinimo trakto darbą, skatina atrajojimą.

• Riboti koncentratų kiekį racione.

• Šerti varpinių žolių šieną, šienainį, ar šviežią žolę, kad būtų mažesnis kalcio suvartojimas ir išvengiama susirgimo pareze.

Nustatyta, kad karvių racionų sausojoje medžiagoje turėtų būti ne mažiau kaip 25–26% neutraliais tirpalais išplautos ląstelienos (NDF), 19–21% rūgštyse išplautos ląstelienos (ADF) ir 15– 16% žalios ląstelienos. Tuo tarpu užtrūkusių, mažapienių karvių racionų sausojoje medžiagoje NDF gali būti 32–34%, ADF – iki 28%, o žalios ląstelienos – iki 26–28% (Bartkevičiūtė, 2006).

Šeriant melžiamas karves, svarbu, kad kuo daugiau sausųjų medžiagų jos gautų iš žolinių pašarų. Galimas sausųjų medžiagų suvartojimas priklauso nuo produktyvumo, karvių svorio ir žolinių pašarų kokybės. Sausųjų medžiagų kiekis, kurį karvės gali suėsti nurodytas 4 lentelėje.

(17)

4 lentelė. Žolinių pašarų sausųjų medžiagų suvartojimas 100-ui kg karvės kūno masės, esant

skirtingai kokybei (Mačienė ir kt., 2000).

Silosuoti ar džiovinti žoliniai pašarai Primilžis per

laktaciją kg

Kokybė: sausųjų medžiagų kiekis/kg pašaro

Žalieji pašarai 700 750 800 850 900 Ganymas*) 4000 1,7 1,8 1,9 2,0 2,0 2,4 5000 1,8 1,9 2,0 2,1 2,2 2,5 6000 1,9 2,0 2,1 2,2 2,3 2,6 7000 2,0 2,1 2,2 2,3 2,4 2,7 8000 2,2 2,3 2,4 2,5 2,6 2,8 9000 2,3 2,4 2,5 2,6 2,7 3,0

*) –0,2 kg sausųjų medžiagų / 1 kg žolės

Poreikis produkcijai sintetinti daugiausia priklauso nuo gaunamo jos kiekio, tačiau svarbu ir pieno sudėtis, ypač riebalų koncentracija. Poreikį reprodukcijai apsprendžia veršingumo laikas. Priedas skiriamas tik paskutiniaisiais veršingumo mėnesiais, t. y. užtrūkus. Poreikio gyvybiniams procesams dydis priklauso nuo karvės masės, taip pat turi įtakos amžius, laikymo būdas ir sąlygos.

Lietuvoje karvių poreikio energijai ir maisto medžiagų apskaičiavimas paremtas Vokietijoje naudojama sistema, pritaikant tam tikras lygtis. Praktiniame darbe dažniausiai naudojamasi specialiai sudarytomis šėrimo normų lentelėmis. Karvių neto energijos laktacijai (NEL) poreikis pateiktas 5 lentelėje.

5 lentelė. NEL poreikis gyvybiniams procesams skirtingos masės karvėms ir skirtingo riebumo

pieno kg. (DLG, 2001; Jeroch, Šeškiavičienė ir kt., 2004).

Kūno masė, kg 500 550 600 650 700

NEL, MJ / dieną 31,0 33,3 35,5 37,7 39,9

Riebalų kiekis piene, % 3,0 3,5 4,0 4,5 5,0

NEL, MJ /kg pieno 2,9 3,1 3,3 3,5 3,7

Žaliosios ląstelienos ir žaliųjų baltymų poreikis siejamas su karvių produktyvumu ir laktacijos tarpsniu. Vidutinės šių maisto medžiagų reikmės pateiktos 6 lentelėje.

(18)

6 lentelė. Žaliųjų baltymų ir žaliosios ląstelienos poreikis skirtingais laktacijos tarpsniais (Jatkauskas,

Vrotnekienė, ir kt., 2002).

Rodikliai 1 lakt. Tarpsnis 2 lakt. Tarpsnis 3 lakt. Tarpsnis Užtrūkusios

Ž. baltymų, % / SM 18,0 16,0 15,0 12,0 – 14,0

Ž. ląstelienos, % / SM 20,0 22,0 24,0 24,0 – 26,0

1.4 Karvių virškinimo sistemos ypatumai ir pašarų fermentacijos didžiajame prieskrandyje svarba karvėms

Karvės virškinimo sistema yra labai sudėtinga. Skrandis sudarytas iš 4 kamerų: trijų prieskrandžių (didžiojo prieskrandžio, tinklainio bei knygenų) ir tikrojo skrandžio, arba šliužo. Atrajotojų didžiajame prieskrandyje pašaras apdorojamas fiziškai (jį varo ir maišo stiprūs raumenų judesiai), chemiškai (skaido fermentai) ir mikrobiologiškai (apdoroja mikroorganizmai). Atrajotojams ypač svarbūs mikroorganizmai, nes jie suskaido 80-95 % krakmolo, 60-70 % ląstelienos, iki 80% pašaro proteinų (Monkevičienė, Želvytė ir kt., 2008). Didžiajame prieskrandyje sintetinami mikrobų baltymai, amino rūgštys ir vitaminai (B grupės ir vitaminas K). Mikroorganizmai atrajotojams padeda pasisavinti sintetines azotines medžiagas (karbamidą, amonio sulfatą, amoniaką) ir angliavandenius, baltymus bei riebalus. Atrajotojams būdingas gromuliavimas arba atrajojimas. Gromuliuoti pradeda, praėjus maždaug 40 min nuo ėdimo. Karvė per parą perkramto apie 100 kg didžiojo prieskrandžio turinio. Karvių didžiajame prieskrandyje pasigamina daug dujų, kurios nuolat atryjamos. Tai vyksta dėl rūgimo proceso.

Sudarant racionus reikia „įtikti“ ne tik pačiai karvei, bet ir jos didžiajame prieskrandyje esantiems mikroorganizmams, kurių ten randama daugiau negu 60 rūšių, o visų jų masė siekia apie 7 kg. (Laugalis, Želvytė ir kt., 2004). Karvės sveikata, aprūpinimas maisto medžiagomis, produktyvumas ir pieno kokybė labai priklauso nuo mikroorganizmų aktyvumo ir gausumo.

Itin svarbu, kad fermentacijos metu prieskrandyje susidarytų pakankamai lakiųjų riebalų rūgščių. Jos reikalingos organizmo funkcijoms ir pieno sintezei. Šėrimas apėmingaisiais pašarais skatina karvių didžiojo prieskrandžio fermentacinius procesus, kurie lemia efektyvų pašarų panaudojimą produkcijos sintezei. Ląsteliena yra sunkiai virškinama, todėl tik atrajotojai gali ją efektyviai pasisavinti. Didžiajame prieskrandyje esanti mikroflora sufermentuoja, suskaido apie 50– 70 % pašaro ląstelienos. Fermentacijos produktai – laisvosios riebalų rūgštys: acto, propiono, sviesto yra naudojamos kaip energijos šaltinis, o taip pat būtinos pieno riebalams, laktozei susidaryti, kūno audinių sintezei (Mc Donald, Edwards et al., 1992).

Galvijų didžiajame prieskrandyje mikroflora gali suskaidyti iki 99 % su pašarais patekusio krakmolo, tačiau kartais virškinamumas siekia vos 40 %. Tai priklauso nu pašaro rūšies,

(19)

taip pat nuo krakmolo kiekio racione. Avižų, kviečių grūdų, bulvių krakmolą prieskrandžio mikroorganizmai suskaido daug greičiau negu kukurūzų grūdų. Fermentuojant pašarų krakmolą didžiajame prieskrandyje susidaro lakiosios riebalų rūgštys – acto, sviesto ir propiono. Krakmolas, kuris atsparus skaidymui didžiajame prieskrandyje, plonosiose žarnose, veikiant gyvulio fermentams, suskaidomas iki gliukozės. Ji labai svarbi pieno sintezei. Dėl gliukozės stokos nutrūksta pieno sintezė, nors kitų jį sudarančių komponentų kraujyje pakanka. Karvėms reikalingi pašarai, turintys skirtingų savybių krakmolo. Ypač atsparūs (apie 40–45 %) skaidymui yra kukurūzų ir cheminėmis medžiagomis paveikti grūdai. Natrio šarmu apdoroti grūdai virškinimo trakte skyla lėčiau, todėl nesutrikdomas didžiojo prieskrandžio rūgštingumas (Laugalis, Monkevičienė, 2004a).

Galvijų didžiajame prieskrandyje mikroorganizmai sintetina savo kūno baltymus iš NH3, kuris susidaro iš prieskrandyje skaidomiemų pašaro baltymų. Tačiau, esant dideliam karvių pieningumui, mikrobinės masės baltymų nepakanka ir tam tikrą dalį amino rūgščių turi gauti iš prieskrandyje neskaidomų baltymų. Todėl pašaruose reikia įvertinti didžiajame prieskrandyje skaidomų ir neskaidomų baltymų santykį ir jų balansą (Mikulionienė, Stankevičius, 2002).

1.5 Pašarų ir šėrimo įtaka karvių produktyvumui, sveikatai ir reprodukcinėms savybėms

Skiriant didelį dėmesį pieningumui, dažniau tenka susidurti su karvių sveikatos problemomis. Svarbu matyti, kaip sudarytas racionas įtakoja karvių produktyvumą, sveikatą ir esant reikalui, sudaryti naują, geriau atitinkantį karvių poreikius. Apie šėrimo tinkamumą, galima spręsti pagal pieno kontrolės rezultatus.

Acidozė, ketozė, nagų ir kitos ligos – produktyvių karvių bandų problema. Šėrimo klaidos – svarbiausia galvijų medžiagų apykaitos ligų priežastis, nes, didinant karvių pieningumą, gyvuliai darosi reiklesni šėrimo kokybei. Išplitus viso raciono sistemai, Lietuvos ūkiuose karvės pradėjo sirgti ligomis, kuriomis anksčiau niekada nesirgo. Analizuojant ligų priežastis, paaiškėjo, kad labai svarbu VPR mišinio paruošimas, t. y. maišytuvuose-dalytuvuose sudėto pašaro smulkinimo kokybė, ląstelienos kiekis pašaruose. Sumažėjęs pieno riebumas rodo netinkamą apėmingų pašarų ir koncentratų santykį, per didelį riebalų kiekį racione arba kad, jame esantys apėmingi pašarai per daug susmulkinti. Sumažėjęs pieno riebumas siejamas su acidoze, laminitu. Racionų papildymas ląsteliena ir mažiau smulkinti pašarai paprastai likviduoja šią mitybos problemą. Įvairūs papildai, tokie kaip valgomoji soda, taip pat gali būti naudingi palaikant aukštą pieno riebumo lygį tuo metu, kada sušeriama daug koncentratų.

(20)

2.TYRIMŲ METODIKA

Tiriamasis darbas atliktas 2011-2013 metais šiuose objektuose: Valstybės įmonėje „Pieno tyrimai“;

UAB „Gyvulių produktyvumo kontrolė“;

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos (LSMU VA) Praktinio mokymo ir bandymų centre (PMBC);

LSMU VA Gyvūnų mitybos katedroje.

Viešoji įstaiga LSMU VA Praktinio mokymo ir bandymų centras veiklą pradėjo 2009 01 20. Ūkio dydis – 767,5 ha.. Šiame darbe tirta Giraitės ir Mūniškių karvių bandos šėrimo aspektai ir produktyvumas.

Darbe naudoti šie metodai: literatūrinis, analitinis, apibendrinimų ir statistinis.

Išdžiovinti siloso mėginiai išanalizuoti artimosios srities infraraudonųjų spindulių spektometru (NIRS-6500), AE, NEL, bei fermentacijos rodiklis apskaičiuoti pagal VDLUFA (Vokietija) metodika LŽI Cheminių tyrimų laboratorijoje, SM kiekis ir pH nustatyti pamatiniais metodais.

(21)

3. TYRIMŲ REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS

3.1 Bendrieji duomenys apie VŠĮ „LSMU VA Praktinio mokymo ir bandymų centras”

Medžiaga tyrimui surinkta iš LSMU VA Praktinio mokymo ir bandymų centro, kuris įsikūręs Kauno raj., Giraitėje. Viešoji įstaiga LSMU VA praktinio mokymo ir bandymų centras veiklą pradėjo 2009-01-20. Ūkio dydis – 767,5 ha.

7 lentelė. LSMU VA PMBC laikomos karvės pagal veisles

2011 m. 2012 m. Veislė vnt. proc. vnt. proc. Vokietijos Juodmargės VJ 77 53,10 98 49.2 Airšyrai AIRŠ 0 0 1 0.5 Danijos juodmargės DJ 3 2,07 6 3.0 Holšteinai HOLŠT 2 1,38 9 4.5 Lietuvos Juodmargės LJ 47 32,41 62 31.2 Lietuvos Baltnugarės LVB 3 2,07 4 2 Lietuvos Šėmi LVŠ 2 1,38 4 2 Lietuvos Žala LŽ 1 0,69 1 0.5 Olandijos Juodmargiai OJ 9 6,21 14 7.04 Švicai ŠV 1 0,69 0 0 Viso 145 199

Iš lentelėje pateiktų duomenų matyti, kad 2012 m. melžiamų karvių skaičius padidėjo nuo 145 vnt. 2011m. iki 199 vnt. 2012 m. t.y. skirtumą sudarė 54 vnt. Daugiausiai laikomų karvių yra Vokietijos Juodmargių veislės. Jos sudaro apie puse bandos skaičiaus. Lietuvos Juodmargės sudaro apie 30% karvių bandos. 2012 m. banda buvo papildyta Airšyrų veislės karve.

Karvės ūkyje laikomos palaidu būdu. Guoliavietės fermoje išdėstytos 4 eilėmis. Naudojama naturali ventiliacija.

(22)

8 lentelė. Karvių skirstymas pagal laktaciją 2011 m.

Laktacija Karvių skaičius Proc.

1 63 43,5 2 34 23,4 3 17 11,7 4 10 6,9 5 7 4,8 6 8 5,5 7 2 1,4 8 2 1,4 9 2 1,4 10 0 0

Iš 8 lentelėje pateiktų duomenų matyti, kad daugiausiai bandoje 2011 m. buvo 1 laktacijos karvių. Didžiausią kiekį bandoje sudarė 1, 2 ir 3 laktacijų karvės (78,6% visos bandos karvių).

9 lentelė. Karvių skirstymas pagal laktaciją 2012 m.

Laktacija Karvių skaičius Proc.

1 75 37,7 2 60 30,2 3 31 15,6 4 16 8,0 5 6 3,0 6 4 2,0 7 5 2,5 8 1 0,5 9 0 0 10 1 0,5

Iš pateiktų duomenų 10 lentelėje matyti, jog esminė bandos struktūra kardinaliai nepasikeitė nuo 2011 m. Buvo išbrokuota keletas vėlesnių laktacijų karvių bei prijungta 75 vnt. 1 laktacijos karvių.

(23)

3.2 Melžiamų karvių šėrimui sukaupti pašarai LSMU VA PMBC

11 lentelė. Augalininkystės produkcijos žiniaraštis. 2010 m.

Pavadinimas Mat. vnt Kiekis

Šienainis dobilų kg 816650,0

Silosas dobilų kg 258600,0

Silosas (vienm.žolių) kg 57500,0

Kukurūzų silosas kg 1275000,0

Šienainis iš kult.ganyklų ir liucernos kg 452000,0

Šienas kg 132000,0

Šienainis iš kult.ganyklų kg 824400,0

Viso kg 3816150,0

11 lentelėje matyti, kad pašarų bazėje daugiausiai buvo sukaupta kukurūzų siloso – 1275 t Ūkis nemažai pasigamino ir šienainio: iš dobilų – 816,65 t, iš kultūrinių ganyklų ir liucernos – 452 t.

12 lentelė. Augalininkystės produkcijos žiniaraštis 2011 m.

Šienainis iš kult.ganyk.ir liucernos kg 320500,0

Šienainis iš dobilų kg 925000,0

Silosas iš dobilų kg 245700,0

Žieminiai kviečiai kg 487077,0

Vasariniai miežiai kg 532290,0

Silosas iš liucernos kg 85890,0

Šienas kg 114100,0

Šiaudai vasariniai kg 211240,0

Viso kg 4599467,0

Iš 12 lentelės pateiktų duomenų, matyti, kad 2011 metais ūkis sukaupė daugiau pašarų (783317 kg daugiau nei 2010 metais). Pašarų bazė buvo praplėsta šiaudais, silosu iš liucernų, vasariniais miežiais, žieminiais kviečiais. Daugiausiai sukaupta buvo dobilų šienainio – 925000 kg (925 t).

(24)

13 lentelė. Augalininkystės produkcijos žiniaraštis 2012 m.

Šienainis iš daugiamečių žolių kg 428000,0

Silosas (daugiam. Žolių) kg 767200,0

Šienainis iš kult.ganyk.ir liucernos kg 392500,0

Šienainis iš dobilų kg 551000,0

Šienainis iš kult.ganyk.ir dobilų kg 384000,0

Šiaudai vas.kvietiniai kg 90000,0 Šiaudai vas.miežiniai kg 70500,0 Šiaudai žieminiai kg 165500,0 Žieminiai kviečiai kg 537749,0 Vasariniai miežiai kg 326521,0 Vasariniai kviečiai kg 331537,0 Šienas kg 47200,0 Viso kg 6174707,0

Iš 13 lentelės duomenų galima teigti, kad 2012 metais ūkis sukaupė dar daugiau pašarų, lyginant su 2011 metais (1575240 kg daugiau). Daugiausiai – vienmečių žolių siloso – 873900 kg, arba 873,9 t. Tai lėmė ir padidėjęs tais metais karvių skaičius.

3.3 Atskirų pašarų kokybės parametrai

14 lentelėje pateikiami kukurūzų siloso kokybės parametrai.

14 lentelė. Kukurūzų siloso kokybės parametrai. Giraitės ferma. 2010 m.

SM kiekis silose 37,5 %

Apykaitos energija AE 11,3 MJ/kg SM

Neto energija laktacijai NEL 6,87 MJ/kg SM

Žali baltymai 7,73 % SM

Žali pelenai 4,17 % SM

Nesuvirškinta (netirpi celiulazės tirpale ) organinė medžiaga 21,9 % SM NDF (Neutraliame tirpale išplautos ląstelienos kiekis) 32,0 % SM ADF (Rūgštiniame tirpale išplautos ląstelienos kiekis) 18,1 % SM

Žalia ląsteliena 16,5 % SM

Krakmolas 37,2 % SM

Žali riebalai 2,82 % SM

pH 3,8

(25)

Iš 14 lentelėje pateiktų duomenų galima spręsti, kad siloso kokybė ir siloso stabilumas yra labai geras. Fermentacijos rodiklis – 29,80.

Krakmolas 31,9 % SM

pH 3,9

Fermentacijos rodiklis 28,90

Iš 15 lentelės matyti, kad fermentacijos rodiklis yra aukštas – 28,90. Tai reiškia, kad silosas yra labai geros kokybės.

Krakmolas 34,4 % SM

pH 4,0

Kukurūzų siloso kokybės parametrai pateikti 17 lentelėje yra geri. Fermentacijos rodiklis aukštas – 29,60.

(26)

18 lentelė. Kukurūzų siloso kokybės parametrai. Mūniškių ferma. 2010 m.

Krakmolas 34,7 % SM

pH 4,2

18 lentelėje pateiktas fermentacijos rodiklis – 24,10 parodo, kad silosas yra geros kokybės.

Krakmolas 32,9 % SM

pH 3,9

19 lentelėje pateiktų kukurūzų siloso kokybės parametrų fermentacijos rodiklis yra 30,00. Siloso kokybė ir stabilumas yra puikus.

(27)

Krakmolas 34,8 % SM

pH 3,7

Tiek Giraitės, tiek Mūniškių fermos 2010, 2011 ir 2012 metų kukurūzų siloso kokybės parametrai yra nepriekaištingi.

21 lentelėje pateikiami žolių siloso kokybės parametrai.

21 lentelė. Žolių siloso kokybės parametrai. Vienmetės žolės. Giraitės ferma. 2010 m.

Vandenyje tirpūs angliavandeniai 0,89 % SM

Susidaręs dujų kiekis (Homenheimo vertinimo testas) 44,2 ml

NDF (Neutraliame tirpale išplautos ląstelienos kiekis) 46,7 % SM ADF (Rūgštiniame tirpale išplautos ląstelienos kiekis) 30,6 % SM

pH 4,3

(28)

22 lentelė. Žolių siloso kokybės parametrai. Vienmetės žolės. Giraitės ferma. 2012 m.

pH 4,2

23 lentelė. Žolių siloso kokybės parametrai. Daugiametės žolės. Giraitės ferma. 2011 m.

pH 4,7

(29)

24 lentelė. Žolių siloso kokybės parametrai. Daugiametės žolės. Giraitės ferma. 2012 m.

pH 4,3

25 lentelė. Žolių siloso kokybės parametrai. Kult.ganyklų žolė. Mūniškių ferma. 2010 m.

pH 4,6

(30)

26 lentelė. Žolių siloso kokybės parametrai. Kult.ganyklų žolė. Mūniškių ferma. 2011 m.

pH 4,7

27 lentelė. Žolių siloso kokybės parametrai. Dobilai. Mūniškių ferma. 2012 m.

pH 4,8

(31)

28 lentelė. Žolių siloso kokybės parametrai. Vienmetės žolės. Mūniškių ferma. 2012 m.

pH 4,2

Analizuojant 21 – 28 lentelių duomenis galima teigti, kad žolių siloso kokybės parametrai tiek Gitaitės fermoje, tiek Mūniškių fermoje yra geri, išskyrus iš dobilų pagaminto siloso kokybę Mūniškių fermoje 2012 m. (27 lent.), kur gautas per daug rūgštus silosas, su prastu fermentacijos rodikliu (7,14). Kiti pašarai nebuvo tirti, todėl pateikiau tik šių pašarų kokybės parametrus.

3.4 Karvių šėrimas ir aprūpinimas energija bei maisto medžiagomis

Šeriant atrajojančius gyvulius, kuriems priklauso ir karvės, svarbu, kad jie gautų tokių pašarų, kurie būtų priimtini pagal virškinimo fiziologijos ypatumus, derėtų tarpusavyje ir tiektų pakankamą kiekį energijos, ir maisto medžiagų. Produktyvumas, sveikata, taip pat jų pieno cheminė sudėtis, kokybė, labai priklauso nuo aprūpinimo energija, būtinomis maisto, mineralinėmis medžiagomis, vitaminais. Karvėms šeriamų pašarų įvairovę lemia kiekvieno konkretaus ūkio pašarų bazės struktūra, pašarų ruošimo ir išdalinimo technikos lygis, gyvulių laikymo sistema ir kt.

(32)

3.4.1 Karvėms šertų tvartinio periodo racionų 2011 metais charakteristika

Tvartiniu laikotarpiu melžiamų karvių racionuose didžiausią dalį, t.y. 55-65 % turėtų sudaryti sultingieji pašarai: įvairių rušių silosas, šienainis, šakniavaisiai.

29 lentelė. Racionas melžiamoms karvėms tvartiniu periodu (karvės masė 500 kg, pieno primilžis

21 kg). 2010 m. 12 mėn Pašarai Kiekis, kg SM, kg NEL, MJ Ž.baltymai, g Ląsteliena, g Miežiniai miltai 4 3,60 25,76 788,00 836,00 Rapsų išspaudos 2 1,80 15,98 740,00 256,00 Šiaudai 2 1,72 7,00 0,07 0,86 Šienainis 10 4,50 56,00 1,18 2,82 Sausas saladinas 1,5 1,35 11,41 781,50 37,50 Druska 0,08 Kreida 0,2 Kukuruzų silosas 25 6,75 157,75 2,20 5,30 G 177N+30 0,15 Iš viso 44,93 19,72 273,90 2312,95 1138,48 Reikmė 14,60 102,61 1801,07 3500,00 Skirtumas +5,12 +171,29 +511,88 -2361,52

Raciono struktūra, % Racione sausųjų medžiagų 1 kg yra:

Stambieji 4 NEL, MJ 13,89

Sultingieji 81 Ž.baltymai, g 117,29

Koncentruotieji 14 Ląsteliena, g 57,73

Analizuojant 29 lentelėje pateiktą racioną matyti, kad karvės gauna šiek tiek daugiau sausųjų medžiagų (5,12 kg daugiau už norma). NEL kiekis viršijamas 171,29 MJ. Žaliųjų baltymų kiekis viršija net 511,88 g arba 28,4%, o ląstelienos trūkumas siekia 2361,52 g arba 67,5 %. Raciono trūkumas – mažas ląstelienos kiekis jame. Karvės gauna tik apie 1/3 būtinos normos. Be to struktūrinę ląsteliena tiekia tik šiaudai, o jų racione yra 2 kg. Šienainio ir kukurūzų siloso ląsteliena nėra lygiavertė, nes šie pašarai susmulkinti. Taigi racionas yra nesubalansuotas atskirų maisto medžiagų atžvilgiu.

Racioną sudaro tik 4 % stambiųjų pašarų. Sultingieji sudaro – 81 %, koncentruotieji – 14 %.

(33)

30 lentelė. Racionas melžiamoms karvėms tvartiniu periodu (karvės masė 500 kg, pieno primilžis 21 kg). 2011 m. 01 mėn. Pašarai Kiekis, kg SM, kg NEL, MJ Ž.baltymai, g Ląsteliena, g Miežiniai miltai 3 2,70 19,32 591,00 627,00 Rapsų išspaudos 2 1,80 15,98 740,00 256,00 Šiaudai 2 1,72 7,00 0,07 0,86 Šienainis 10 4,50 56,00 1,18 2,82 Sausas saladinas 2 1,80 15,22 1042,00 50,00 Druska 0,08 Kreida 0,2 Kukuruzų silosas 25 6,75 157,75 2,20 5,30 Melasa 0,35 0,27 2,76 47,60 0,00 Propilen Glikolis 0,2 G 177N+30 0,15 Iš viso 44,98 19,54 274,03 2424,05 941,98 Reikmė 14,60 102,61 1801,07 3500,00 Skirtumas +4,94 +171,42 +622,98 -2558,02

30 lentelėje pateiktame racione matome, kad karvės buvo šeriamos panašiu nesubalansuotu racionu, kaip ir ankstesnį mėnesį. Sausųjų medžiagų perteklius 4,94 kg, arba 33,8 %. NEL viršijama 171,42 MJ. Žaliųjų baltymų viršijama dar daugiau – 34,6 %. Ląstelienos trūkumas – 73,1%.

Racionas tvartinio periodo 2011 metų 02 mėnesį praktiškai nesiskyrė, todėl pateikiau racioną tik už 2011 metų 01 mėnesį. Problemos liko tos pačios: t.y. per didelis sausųjų medžiagų, neto energijos laktacijai, žaliųjų baltymų kiekis bei labai didelis ląstelienos trūkumas.

(34)

3.4.2 Karvėms šertų tvartinio periodo racionų 2012 metais charakteristika

22 kg). 2011 m. 12 mėn. Pašarai Kiekis, kg SM, kg NEL, MJ Ž.baltymai, g Ląsteliena, g Miežiniai miltai _4,5 _4,05 _28,98 _886,50 940,50 Rapsų išspaudos _2,5 _2,25 _19,97 _925,00 320,00 Šiaudai ₂ _1,72 _7,00 _0,07 0,86 Šienainis 2011 m. 30 13,50 168,00 3,54 8,46 Sausas saladinas 1,5 1,35 11,41 781,50 37,50 Druska 0,08 Kreida 0,2

Sausi cukrinių runkelių

griežiniai 1 0,90 7,43 0,99 0,21 Melasa 0,35 0,27 2,76 47,60 0,00 Kukurūzų silosas 15 4,05 94,65 1,32 3,18 G 177N+30 0,15 Iš viso 57,28 28,09 340,20 2646,52 1310,71 Reikmė 14,70 106,24 1814,30 3528,00 Skirtumas +13,39 +233,96 +832,22 -2217,29

Iš 31 lentelėje pateiktų duomenų matyti, kad sausųjų medžiagų perteklius dar labiau padidėjo - iki 13,39 kg. NEL kiekis viršija 233,96 MJ. Žaliųjų baltymų perteklius sieka 46,9 %, o ląstelienos trūkumas net 62,8 %.

Padidintas šienainio kiekis leido šiek tiek sumažinti ląstelienos trūkumą. Tačiau padidinus miltų ir rapsų išspaudų kiekį bei įterpus melasą ženkliai išaugo žaliųjų baltymų perteklius.

(35)

22 kg). 2012 m. 01 mėn.

Pašarai Kiekis, kg SM, kg NEL, MJ Ž.baltymai, g Ląsteliena, g

Miežiniai miltai 4,5 4,05 28,98 886,50 940,50 Rapsų išspaudos 2,5 2,25 19,97 925,00 320,00 Šiaudai 2 1,72 7,00 0,07 0,86 Šienainis 30 13,50 168,00 3,54 8,46 Sausas saladinas 1,5 1,35 11,41 781,50 37,50 Druska 0,08 Kreida 0,2 Kukurūzų silosas 1 0,27 6,31 0,88 2,12 Melasa 0,35 0,27 2,76 47,60 0,00 Propilen Glikolis 15 G 177N+30 0,15 Iš viso 57,28 23,41 244,43 2645,09 1309,44 Reikmė 14,70 106,24 1814,30 3528,00 Skirtumas +8,71 +138,19 +830,79 -2218,56

32 lentelėje pateiktame racione visi rodikliai išlikę panašūs. Sausųjų medžiagų perteklius – 59,3%. NEL perteklius didesnis daugiau nei 2 kartus. Žaliųju baltymų viršija reikmę – 45,8 %. Ląstelienos trūkumas 2218,56 g, arba – 62,9 %. Tačiau šiek tiek pakito raciono struktūra. Sumažėjo sultingųjų pašarų iki 57 % bei padidėjo koncentruotųjų pašarų iki 39 %.

(36)

33 lentelė. Racionas melžiamoms karvėms tvartiniu periodu (karvės masė 500 kg, pieno primilžis 22 kg). 2012 m. 02 mėn. Pašarai Kiekis, kg SM, kg NEL, MJ Ž.baltymai, g Ląsteliena, g Miežiniai miltai 4,5 4,05 28,98 886,50 940,50 Rapsų išspaudos 2,5 2,25 19,97 925,00 320,00 Šiaudai 2 1,72 7,00 0,07 0,86 Šienainis 2011 m. 30 13,50 168,00 3,54 8,46 Kukurūzų silosas 15 4,05 94,65 1,32 3,18 Druska 0,08 Kreida 0,2

Sausi cukrinių runkelių griežiniai 1 0,90 7,43 0,99 0,21

Melasa 0,35 0,27 2,76 47,60 0,00

G 177N+30 0,15

Iš viso 55,78 26,74 328,79 1865,02 1273,21

Reikmė 14,70 106,24 1814,30 3528,00

Skirtumas +12,04 +222,55 +50,72 -2254,79

Iš 33 lentelės duomenų matyti, kad problema vis kartojasi. Sausųjų medžiagų kiekis viršija 12,04 kg. NEL kiekis didesnis 222,55 g. Tačiau pavyko ženkliai sumažinti žaliųjų baltymų perteklių iki 50,72 g. Bet ląstelienos trūkumas išliko stabiliai didelis – 2254,79 g.

(37)

3.4.3 Karvėms šertų ganyklinio periodo racionų 2011 metais charakteristika

Ganykliniu laikotarpiu daugelyje ūkių karvės ganomos arba šeriamos žaliaisiais pašarais. Karvės šių pašarų suėda apie 60-70 kg. Be to, dar pridedama koncentratų. Racione žalieji pašarai 70-80 %, o koncentruotieji – 20-30 %.

34 lentelė. Racionas melžiamoms karvėms ganykliniu periodu (karvės masė 500 kg, pieno

primilžis 21 kg). 2011 m. 06 mėn. Pašarai Kiekis, kg SM, kg NEL, MJ Ž.baltymai, g Ląsteliena, g Miežiniai miltai 4 3,60 25,76 788,00 836,00 Rapsų išspaudos 2,5 2,25 19,97 925,00 320,00 Šiaudai 2 1,72 7,00 0,07 0,86 Šienainis 20 9,00 112,00 2,36 5,64 Sausas saladinas 0,5 0,45 3,80 260,50 12,50 Druska 0,08 Kreida 0,2 Kukuruzų silosas 15 4,05 94,65 1,32 3,18 Melasa 0,35 0,27 2,76 47,60 0,00 Kult.ganyklų žolė 50 10,00 297,50 8,30 12,35 G 177N+30 0,15 Iš viso 94,78 31,34 563,44 2033,15 1190,53 Reikmė 14,60 102,61 1801,07 3500,00 Skirtumas +16,74 +460,83 +232,08 -2309,47

Apibendrinant 34 lentelės duomenis, matyti, kad SM kiekis didesnis 16,74 g už paskaičiuotą reikmę. NEL kiekis viršija 460,83 MJ. Žaliųjų baltymų karvės gauna 232,08 g daugiau. Ląstelienos trūkumas – 2309,47 g.

Stambieji pašarai racione sudarė 55 %, sultingieji – 38 %, koncentruotieji – 7 %. Raciono struktūra neatitinka rekomendacijų ganykliniam laikotarpiui.

Racionai melžiamoms karvėms (2011 m.) ganyklinio periodo metu faktiškai nesiskyrė, todėl pateikiamas racionas tik už 2011 m. 06 mėn.