LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA
Veterinarijos fakultetas
Rūta Kanaukaitė
Pašarų praturtintų selenometioninu ir fitobiotiniu
preparatu Sangrovit
®WS įtakos tyrimai penimų kiaulių
produktyvumui bei mėsos kokybei
Selenomethionine and fitobiotic preparation
Sangrovit
®feed additives effect on productivity of growing pigs and
meet quality
Veterinarinės maisto saugos ištęstinių studijų
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovas: doc. dr. Asta Racevičiūtė-Stupelienė
2 DARBAS ATLIKTAS GYVŪNŲ AUGINIMO TECHNOLOGIJŲ INSTITUTE
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Pašarų praturtintų selenometioninu ir fitobiotiniu preparatu Sangrovit® WS įtakos tyrimai penimų kiaulių produktyvumui bei mėsos kokybei“
1. Yra atliktas mano paties/pačios;
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje;
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą. Rūta Kanaukaitė
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe. Rūta Kanaukaitė
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO
Doc. dr. Asta Racevičiūtė-Stupelienė
(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE/KLINIKOJE Prof. habil. dr. Romas Gružauskas
(aprobacijos data) (katedros/instituto vedėjo/jos vardas, pavardė)
(parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentas
(vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamasis darbas yra įdėtas į ETD IS
3 TURINYS SANTRUMPOS ... 4 SANTRAUKA ... 5 SUMMARY ... 7 ĮVADAS ... 9 1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 11 1.1 Seleno savybės ... 11
1.2 Seleno poveikis žmonių ir gyvūnų organizmams... 11
1.3 Seleno panaudojimas kiaulių mityboje... 13
1.4 Fitobiotikų charakteristika ... 14
1.5 Augalo Macleaya cordata veikliosios medžiagos... 15
1.6 Fitobiotinio preparato Sangrovit® panaudojimas gyvulių mityboje ... 16
2. TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS ... 17
2.1 Bandymo chema ... 17
2.2 Mėsos kokybės tyrimo metodika ... 19
2.3 Juslinių savybių tyrimai... 20
2.4 Statistinis duomenų įvertinimas ... 21
3. REZULTATAI ... 23
3.1 Pašarų praturtintų selenometioninu ir fitobiotiniu preparatu Sangrovit® WS įtakos tyrimai penimų kiaulių produktyvumui ... 23
3.2 Pašarų praturtintų selenometioninu ir fitobiotiniu preparatu Sangrovit® WS įtakos tyrimai penimų kiaulių mėsos kokybei ... 26
3.3 Pašarų praturtintų selenometioninu ir fitobiotiniu preparatu Sangrovit® WS įtakos tyrimai penimų kiaulių mėsos juslinėms savybėms ... 28
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 39
IŠVADOS ... 42
LITERATŪRA ... 43
4 SANTRUMPOS
PSE – balkšva, minkšta, mažai sultinga
RSE – tamsi (raudonos) spalvos, standi ir sausa GSH-PX – gliutationo peroksidazė
TPA – tekstūros profilio analizė MDA – malondialdehidų kiekis WB – mėsos kietumas GSH-PX – gliutationo peroksidazė SeMet – selenometioninas SeCys – selenocisteinas L-SeMet – L-selenometioninas SG – sangvinarinas CHE – čeleritrinas
BQA – keturnaris benzo(c)fenantridino alkaloidas
FEEDAP – Pašaruose naudojamų priedų, produktų ir medžiagų mokslinė grupė ES – Europos Sąjunga
Ig – imunoglobulinai L* – šviesumas a* – rausvumas b* – gelsvumas
5 SANTRAUKA
Pavadinimas: Pašarų praturtintų selenometioninu ir fitobiotiniu preparatu Sangrovit® WS įtakos tyrimai penimų kiaulių produktyvumui bei mėsos kokybei
Rkatažodžiai: Organinis selenas, fitobiotinis preparatas, penimos kiaulės, produktyvumas, mėsos kokybė.
Darbo pobūdis: Pašarų praturtinimas selenometioninu ir fitobiotiniu preparatu Sangrovit® WS, penimų kiaulių produktyvumo, mėsos kokybės tyrimai.
Mokslo įstaiga: Lietuvos sveikatos mokslų universitetas Veterinarijos akademija. Data: 2012 – 2015 m.
Darbo apimtis: 54 lapai, 19 lentelių, 8 paveikslai, 2 priedai.
Tyrimų problema: Pašarų suvartojimas ir jų pasisavinamumas yra vieni iš esminių veiksnių šiuolaikinėje kiaulininkystėje skatinant intensyvų gyvūlių augimą, bei svarbus veiksnys ligų profilaktikoje. Jau daugiau nei 50 metų virškinamojo trakto ir auginimo skatinimui buvo naudojami antibiotikai, kurie skirtingomis dozėmis buvo įtraukiami į mitybą. Tačiau ES draudimas naudoti antibiotikus, kaip pašarų priedą, skatino ieškoti alternatyvų antibiotikams (Valchev et al., 2009). Uždaviniai:
1. Ištirti pašarų praturtintų selenometioninu ir fitobiotiniu preparatu Sangrovit® WS įtaką penimų kiaulių produktyvumui.
2. Ištirti pašarų praturtintų selenometioninu ir fitobiotiniu preparatu Sangrovit® WS įtaką penimų kiaulių mėsos kokybei.
Svarbiausios išvados:
1. Tiriamosios grupės tiek kiaulių svoris ir priesvoris per parą bandymo pabaigoje buvo 1 proc. mažesni, lyginant su kontroline grupe (p>0,05).
2. Pašarų sąnaudos per visą bandymo laikotarpį kontrolinės ir tiriamosios grupių buvo vienodos (p>0,05).
3. Organinio seleno ir fitobiotinio preparato įtakoje vandens suvartojimas 17 proc. mažesnis, lyginant su kontroline grupe (p>0,05).
4. Tiriamosios grupės penimų kiaulių lašiniai buvo 13 ir 11 proc., o raumuo 6 proc. plonesni, nei kontrolinės grupės kiaulių. Raumeningumo procentas 1,1 proc. didesnis, nei kontrolinės grupės kiaulių (p>0,05).
5. Seleno susikaupimas tiriamosios grupės kiaulių tiek ilgiausiame nugaros raumenyje tiek ir kepenyse buvo didesnis atitinkamai 0,969 μg/g (p<0,05) ir 0,417 μg/g (p˃0,05), lyginant su kontroline grupe.
6 6. Tiriamosios grupės kiaulių mėsoje α-tokoferolio kiekis sumažėjo 12 proc., kepenyse - 28 proc., o γ-tokoferolio kiekis padidėjo 10 proc., kepenyse - 12 proc., lyginant su kontroline grupe. Statistiškai patikimų skirtumų nenustatyta.
7. Tiriamosios grupės kiaulių ilgiausiojo nugaros raumens MDA kiekis praėjus 24 val. po mėginio paėmimo buvo 0,808 μmol/kg, o po 3 mėn., mėginius laikant -20°C temperatūroje – 0,67 μmol/kg didesnis, lyginant su kontroline grupe (p˃0,05).
8. Nustatyta, kad pridėjus Sangrovit® priedo į pašarus, nebuvo reikšmingai pasikeitusios skonio ir kvapo savybės. Laikant mėginius 3 mėnesius, tokios įtakos nebuvo nustatytos: laikymo pabaigoje, ir visi mėginiai skoniu, kvapu ir tekstūra buvo vienodai priimtini.
7 SUMMARY
Theme: Selenomethionine and fitobiotic preparation Sangrovit feed additives effect on productivity of growing pigs and meet quality
Key words: Organic selenium, fitobiotic, fattening pigs, productivity, meat quality
Study object: Selenomethionine and fitobiotic preparation Sangrovit® feed additives effect on productivity of growing pigs and meet quality
University: Lithuanian University of Health Sciences Veterinary academy. Date: 2012 – 2015 m.
Volume of the paper: The total volume of the work comprises 54 pages, 19 tables, 8 pictures, 2 annex.
The issue of investigation: The prevention of diseases and enhancement of growth, feed intake and feed efficiency are critical factors in modern pig production. For more than 50 years gastrointestinal diseases are suppressed and growth promotion has been effectively achieved by the inclusion of different subtherapeutic doses of antibiotics into diets. The ban of antibiotics as a feed additive in the EU requires alternative ways to stabilize the health and growth performance, particularly of the young animals and intensive research has been focused on the development of alternatives (Valchev et al., 2009).
The tasks of the work:
1. To investigate selenomethionin and fitobiotic preparation Sangrovit® feed additive effect on growing pig’s productivity.
2. To investigate selenomethionin and fitobiotic preparation Sangrovit® feed additive effect on growing pigs meet quality.
The most important conclusions:
1. At the end of reaserch we have found that daily gain and total body weight in experimental group was 1 percent lower than in control group (P>0.05).
2. During all period of reaserch food consuption in control and experimental groups was equal (P>0.05).
3. Water consuption in experimental group was 17 percent lower than in control group (P>0.05).
4. Growing pigs in experimental group had 11-13 percent less fat and 6 percent less muscles compared to the control group but had 1.1% higher lean meat content (P>0.05).
5. Compared to the control group where was increased selenium accumulation in Longissimus
8 6. α-tocophero level in experimental group pig meat and liver was 12 and 28 percent lower respectively and γ-tocopherol level was increased 10 percent and 12 percent respectively compared to the control group.
7. After storage of samples for 24 hours and 3 months in -20°C we have found that MDA in
Longissimus dorsi muscle was higher 0.808 μmol/kg and 0.67 μmol/kg respectivley than in
control group (P˃0.05).
8. After storage of samples for 3 months we have found that flavor, aroma and texture of all samples were equally acceptable.
9 ĮVADAS
Pašarų suvartojimas ir jų pasisavinamumas yra vieni iš esminių veiksnių šiuolaikinėje kiaulininkystėje skatinant intensyvų gyvulių augimą, bei svarbus veiksnys ligų profilaktikoje. Jau daugiau nei 50 metų virškinamojo trakto ir auginimo skatinimui buvo naudojami antibiotikai, kurie skirtingomis dozėmis buvo įtraukiami į mitybą. Tačiau ES draudimas naudoti antibiotikus, kaip pašarų priedą, skatino ieškoti alternatyvų antibiotikams (Valchev et al., 2009).
Paršeliams nujunkymas yra kritinis periodas, kadangi keičiasi jų mityba, socialiniai ir aplinkos veiksniai, patiriamas stresas. Nujunkymo metu, keičiasi mityba nuo lengvai virškinamos skyčių (pieno) prie kietos, ir sunkiau virškinamos mitybos. Po nujunkymo virškinimo sutrikimai gali sukelti rimtus ekonominius nuostolius kiaulių pramonėje. Laikina anoreksija, kaip paprastai būna po nujunkymo, įtakoja virškinamojo trakto sutrikimus, pasireiškia padidėjęs jautrumas žarnyno infekcijoms ir viduriavimui. Patofiziologiniai pasikeitimai įtakoja plonųjų žarnų anatomiją ir funkciją (Pluske et al., 1997), ir tai yra – nuo 20 proc. iki 30 proc. sumažeja gleivinės apimtis dėl gaurelių atrofijos (Lalle`s et al., 2004). Tyrimai parodė, kad sutrikus virškinamojo trakto funkcijai padidėja elektrolitų ir vandens sekrecija, bei potencialių toksinių medžiagų skaičius (Lalle`s et al., 2004), taip pat pasikeitus virškinamojo trakto fiziologijai – pakinta virškinamojo trakto mikrobiota, bei sutrinka gleivinės anatominis ir funkcinis vystymasis (Lalle`s et al., 2007).
Galutinė mėsos ir mėsos produktų kokybė priklauso nuo technologinių kiaulienos (žaliavos) savybių, ypatingai nuo pH ir vandens sulaikymo (rišlumo) galimybių. Rodiklio pH kitimai sukelia tokias mėsos ydas: PSE – balkšva, minkšta, mažai sultinga ir RSE – tamsi (raudonos) spalvos, standi ir sausa, kitaip – rūgštinė mėsa (Cheah et al., 1998). Nuo vandens rišlumo savybių priklauso mėsos svorio kitimai ją verdant, kepant ar kitaip apdorojant. Skiriant didesnį dėmesį į gyvulių veislės pasirinkimą, šėrimo strategiją, transportavimą, prieš skerdiminį etapą, gali padėti sumažinti mėsos ir mėsos gaminių nuostolius ir pagerinti jų kokybę. Pašarų priedai, kuriuose mielės yra praturtintos selenu, arba selenometioninu, bei pašarai pasižymintys didesniu seleno kiekiu, gali pagerinti mėsos ir mėsos produktų vandens surišimo savybę ir palaikyti stabilius oksidacinius procesus (Downs et al., 2000; Mateo et al., 2007; Wang et al., 2009). Daugelio autorių tyrimų metu buvo tiriamas teigiamas seleno poveikis mėsos kokybei. Selenas yra pripažintas, kaip vienas iš pagrindinių mikroelemetų teigiamai įtakojantis produkcijai auginamų gyvulių augimą, vaisingumą ir sveikatą (Weiss et al., 1990).
Naujausi tyrimai kiaulių mityboje, įterpiant fitogeninius pašarų priedus, parodė stabilizuojantį poveikį virškinamojo trakto mikrofloros ekosistemai (Kroismayr et al., 2007). Fitogeniniai pašarų priedai (dažnai vadinami fitobiotikais) apibūdinami, kaip augalinės kilmės junginiai, kurie
10 pridedami į pašarus, siekiant pagerinti pašarų maistines savybes, gyvulių produktyvumą, bei gautos produkcijos kokybę. Šis terminas naudojamas, norint apibūdinti panaudojimo tikslą, tačiau yra ir kiti, dažnai vartojami terminai, siekiant klasifikuoti įvairius fitogeninius junginius, dažniausiai atsižvelgiant į kilmę ir gavimo procesą, tokius kaip: prieskoniai (pasižymintys intensyviomis skoninėmis savybėmis ar kvapu), eteriniai aliejai (lakieji lipofiliniai junginiai gauti šaltojo spaudimo metu, garų ar alkoholio distiliacijos principais), bei aliejingosios dervos. Fitogeninių pašarų prieduose aktyviosios medžiagos kiekis gali labai skirtis priklausomai nuo to, kokia augalo dalis buvo naudojama – sėklos, lapai, šaknys ar žievė, derliaus surinkimo sezono, geografinės padėties (Windisch et al., 2008). Sangrovit® yra natūralus pašarų priedas, kuris gyvulių virškinamajame trakte pasižymi mukolitinėmis ir priešuždegiminėmis savybėmis (Mounsey, 2010; Yakhkeshi et al., 2011).
Darbo tikslas: ištirti pašarų praturtintų selenometioninu ir fitobiotiniu preparatu Sangrovit® WS įtaką penimų kiaulių produktyvumui bei mėsos kokybei.
Darbo uždaviniai:
1. Ištirti pašarų praturtintų selenometioninu ir fitobiotiniu preparatu Sangrovit® WS įtaką penimų kiaulių produktyvumui.
2. Ištirti pašarų praturtintų selenometioninu ir fitobiotiniu preparatu Sangrovit® WS įtaką penimų kiaulių mėsos kokybei.
11 1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1 Seleno savybės
Selenas (angl. selenium) – vienas iš svarbiausių gamtoje randamų elementų, ypač svarbių žmogaus gyvybiniams procesams (Lopez et. al., 2011; Combs et al., 2011; Fairweather et al., 2011) Seleno ir jo junginių apykaita vyksta ne tik žmogaus, bet ir įvairių gyvūnų organizmuose, augaluose ir mikroorganizmuose (Bleys et al., 2007; Lobanov et al., 2009 Gill et al., 2008; Geoffroy et al., 2007; Račkus ir kt., 2010). Gyvojoje gamtoje selenas esti dviejuose junginiuose: augaluose yra selenometionino (angl. Selenomethionine, SeMet), o gyvūnų ir žmogaus organizme – selenocisteino ir SeMet sudėtyje (Davis, Irons, 2005; Kadziauskas, 2008).
Selenas yra plačiai gamtoje paplitęs elementas, kuris randamas dirvožemyje, kai kuriose uolienose ir vandenyje. Vulkaninės uolienos yra pirminis seleno šaltinis, o antrinis – biogeninės medžiagos, kurios gali būti ir maisto medžiagomis (Ermakov, Jovanovič, 2010). Gamtoje dažniausiai pasitaiko dvi seleno formos – selenitai (SeO32–; Se2O52–) ir selenatai (SeO42–; Se2O72–),
pasižymintys skirtingu poveikiu organizmams. Nustatyta, kad selenitai yra gerokai toksiškesni junginiai negu selenatai (Umysoca et al., 2009; Williams, Harrison, 2010). Selenitas ir selenatas – tai neorganinės seleno formos, o SeMet ir SeCys – organinės (Mahan et al., 1999).
Selenas įeina į daugiau nei 30 selenoproteinų sudėtį (Zarczynska et al., 2013). Patekus į organizmą selenas prijungiamas prie sieros turinčios aminorūgšties (cisteino) ir tokiu būdu sudaromas SeCys. Šiuo metu žinoma daugiau nei 30 seleną turinčių baltymų, iš kurių daugiausiai yra fermentai (Ghany-Hefnawy, Tortora-Perez, 2010). Mokslininkams pavyko nustatyti tik 10 selenoproteinų biologines funkcijas. Vienas iš pagrindinių SeMet, kurio savybės ištirtos yra – glutationoperoksidazė, jis apsaugo hemoglobiną ir sočiasias rūgštis nuo oksidazės ir laisvųjų radikalų (Arthur, 2000). Kitas svarbus selenoenzimas yra jodotironino dejodidazė, kuri reguliuoja skydliaukės veiklą, o taip pat jo junginių aptinkama galvos smegenyse, hipofizėje, odoje ir placentoje (Arthur 1997, Chadio et al., 2006). Nepakankamas seleno kiekis gali paveikti skydliaukės funkciją (Hess, Zimmermann, 2004).
1.2 Seleno poveikis žmonių ir gyvūnų organizmams
Selenas yra mikroelementas, kuris dalyvauja gyvybiškai svarbiuose medžiagų apykaitos procesuose ir yra labai svarbus stuburiniams gyvūnams (Aquilina et al., 2013). Jis yra laikomas
12 esminiu mikroelementu žmonių ir gyvūnų mityboje, kuris vaidina svarbų vaidmenį kaip antioksidantas, palaiko tinkamą skydliaukės veiklą, ląstelių redokso statusą, normalų organizmo imunį atsaką, detoksikuoja sunkiuosius metalus ir ksenobiotikus (Aquilina et al., 2013). Klinikiniais tyrimais įrodyta, kad selenas mažina auglių atsiradimo riziką (Hathcock, 2004; Mahan et al., 2005) žmonių ir gyvūnų organizmuose (Zarczynska et al., 2013). Tiek seleno trūkumas, tiek perteklius gali sukelti daug sutrikimų (Dębski, 2007; Hathcock, 2004). Jo trūkumas gali sukelti raumenų distrofiją, eksudacinę diatezę, kepenų degeneraciją, šilkmedžio širdies ligas ūkiniams gyvūnams (Zarczynska et al., 2013). Seleno trūkumas taip pat sukelia reprodukcijos problemų, didesnį paršelių gaištamumą. Teigiamai veikia spermos kokybę (didesnis spermatozoidų išgyvenamumas).
Šiuo metu, rekomenduotina seleno dienos norma yra 55 µg moteriai ir 70 µg vyrui, kas vidutiniškai yra 1 µg Se/kg kūno svoriui (Wąsowicz et al., 2003). Maksimali seleno dienos norma yra 1,540 µg. Kiekiai viršijantys nustatytą ribą yra toksiniai žmonėms. Taip pat reikia pridurti, kad neorganinis selenas pasižymi labiau toksinėmis savybėmis, nei organinė seleno forma (Ghany-Hefnawy, Tórtora-Pérez, 2010). Dauglio tyrimų metu nustatyta, kad organinė seleno forma yra lengviau pasisavinama ir pasižymi svarbesnėmis savybėmis nei neorganinė forma (Mahan et al., 1999). Seleno šaltiniai žmonių mityboje yra: grūdiniai produktai, mėsa ir mėsos produktai, daržovės, pienas, kiaušiniai ir žuvis (Zagrodzki, 2000; Marzec et al., 2002; Hordyjewska, Pasternak, 2004).
Seleno turintys junginiai teigiamai veikia humoralinio imuniteto susiformavimą, padidindamas M imunoglobulino kiekį (Maggini et al., 2007). Gyvūnams duodant seleno papildus padidėja antikūnių kiekis, suaktyvėja neutrofilų, granuliocitų ir makrofagų fagocitinis aktyvumas ir esant miogeno stimuliacijai padidėja T limfocitų kiekis (Hoffman 2007, Kamada et al., 2007). Selenas yra būtinas limfocitų gamyboje ir interliaukinų 2 migracijoje (Wintergerst et al., 2007), kuris paspartina T limfocitų proliferacijos ir subrendimo greitį (Shrimali et al., 2008). T ląstelės yra jautresnės seleno trūkumui, kadangi jų ląstelių membranoje esantys lipidai lengviau pažeidžiami oksidazės negu B limfocitų membranos lipidai (Arthur et al., 2003). Atlikto tyrimo metu nustatyta, kad papildai su selenu turi imunostimuliuojantį efektą ir apsaugo nuo sumažėjusios limfocitų proliferacijos (Ghany-Hefnawy, Tortora-Perez, 2010).
Seleno trūkumas sulėtina neutrofilų migraciją ir sutrikdo neutrofilų receptorių veiklą. Tai iš dalies gali būti paaiškinta oksidacijos metu vykstančiais neutrofilų pažeidimais. Nustatyta, kad neutrofilai, kurie buvo išgauti iš gyvūnų, kuriems buvo nustatytas seleno trūkumas, pasižymėjo sutrikusia savybe išskirti laisvuosius radikalus, siekiant sunaikinti svetimas ląsteles (Yang et al., 2004). Įdomu tai, kad didesnės seleno dozės taip pat neigiamai veikia imuninę sistemą. Tyrimų metu, in VIVO, nustatyta, kad didesnė seleno koncentracija slopina ląstelių augimą S ir G2 fazėse
13 bei sumažina prostaglandinų ir antikūnių gamybą (Zagrodzki, 2004). Kita vertus, didelė dozė Se gali sukelti selenozę kiaulėms, gali pradėti slinkti šeriai, nagų ir apynagių vystymosi sutrikimas ir skilinėjimas (Miller, Schoening, 1938).
1.3 Seleno panaudojimas kiaulių mityboje
Paprastai manoma, kad gyvulininkystėje, plačiai naudojami neorganiniai Se priedai (kaip natrio selenitas) yra pigūs, bet labai toksiški, o organinis Se efektyviau absorbuojamas, turi antioksidacinių savybių, mažiau toksiškas ir neteršia aplinkos (Griffiths et al., 1976; Spallholz, Raftery, 1987; Zhan et al., 2007). Organinis selenas, kaip pašarų priedas buvo gaunamas iš skirtingų šaltinių. Per paskutinius penkerius metus, mielės buvo papildytos selenu, kurios pritraukė daug dėmesio gyvūnų mityboje. Daugelis tyrimų parodė, kad selenu papildytos mielės buvo labai veiksmingos gerinant augimo efektyvumą, GSH-PX veiklą, Se koncentraciją audiniuose, pagerina broilerių ir penimų kiaulių skerdenos kokybę (Mahan et al., 1999; Ortman, Pehrson, 1998; Wang, Xu, 2008; Upton et al., 2008). A. Peretz su kolegomis (1991), nustatė, kad selenu papildytos mielės turėjo imunostimuliuojamąsias savybes senyvo amžiaus žmonėms. Mielės papildytos SeMet pasižymi efektyvesniu poveikiu nei mielės papildytos selenu (Kelly, Power, 1995; Cao et al., 2014). Dar visai neseniai keletas tyrimų išvadų parodė, kad šeriant broilerius ir kiaules SeMet buvo efektyviau pagerintas palikuonių augimas, nei naudojant natrio selenitą kaip papildą (Wang et al., 2011; Zhan et al., 2011). Kai kurie tyrimai parodė, kad selenometioninas gali pagerinti antioksidacinį veikimą ir mėsos kokybę broileriams ir penimoms kiaulėms (Jiang et al., 2009; Jiang et al., 2010).
Kaip teigia FEEDAP mokslininkų grupė, atsižvelgiant į L-SeMet grynumą ir dalyvavimą meteboliniuose procesuose, L-SeMet laikomas saugiu vartoti visoms gyvūnų rūšims naudojant nustatytą maksimalią seleno normą. Nustatyta, kad naudojant seleną gyvūnų pašaruose, šis mikroelementas kaupiasi (nusėda) gyvūnų audiniuose ir jų produktuose. Siekiant užtikrinti vartotojų saugumą vartojant maistą, kuris buvo pagamintas iš gyvūnų, kurie buvo šeriami selenu praturtintais pašarais FEEDAP darbo grupė nustatė, kad pašaruose praturtintais selenu šio mikroelemento negali būti viršijama 0,5 mg Se/kg pašare. Seleno papildai turėtų būti traktuojami kaip odą ir akis dirginanti medžiaga ir potencialiai žalinga įkvėpus. FEEDAP grupės teigimu L-SeMet naudojimas nekelia jokios žalos aplinkai, lyginant su kitais seleno šaltiniais, tol kol nebus viršijama pašaruose maksimaliai leistina koncentracija. L-SeMet yra efektyvus seleno šaltinis visoms gyūnų rūšims. FEEDAP grupė parengė keletą rekomendacijų susijusių su specifikacija, premiksų paruošimu, naudojimu geriamajame vandenyje ir mažinant riziką dirbant su šiuo priedu (Aquilina et all, 2013).
14 Apie organizmo aprūpinimą selenu galima spęsti įvertinus antioksidacinio fermento glutationo peroksidazės (angl. glutathione peroxidase, GPx), kurioje yra seleno, aktyvumą, kuris rodo organizmo pasisavintą seleno kiekį – minėto fermento aktyvumas yra proporcingas seleno kiekiui žmogaus organizme. Pastaruoju metu GPx tyrimai dažniausiai naudojami vertinant organizmo aprūpinimą selenu (Brown, Arthur, 2001).
1.4 Fitobiotikų charakteristika
Nujunkyti paršeliai yra labai jautrūs įvairiems aplinkos veiksniams, kaip bakterinėms ligoms (Walsh et al., 2003) dėl to suprastėja jų augimas arba padidėja gaištamumas (Canibe et al., 2001). G. Cromwell (2001) teigia, kad papildžius kiaulių mitybą antibiotikais padidėja kiaulių augimo tempas lyginant su vidutiniu augimu - 16 proc. nujunkomų kiaulių, paaugintoms kiaulėms – 11 proc., užaugusioms kiaulėms – 4 proc. Tačiau atsižvelgiant į išsivysčiusį atsparumą antibiotikams, visų antibiotikų naudojimas buvo uždraustas ES (Simon, 2005). Taigi, dabartiniai tyrimai atliekami siekiant nustatyti kokie pašarų priedai galėtų papildyti kiaulių racioną ir būtų kaip alternatyva antibiotikams, pasižymėtų panašiomis antibakterinėmis savybėmis, tačiau nesukeltų atsparumo antibiotikams (Doyle, 2001). Kaip alternatyva antibiotikams buvo tiriamos organinės rūgštys (Mroz, 2005), eteriniai aliejai (Rota, 2004) ir tokie fermentai kaip β-mananazė (Jackson et al., 2003; Kim et al., 2003), probiotikai (Scott, Paula, 2002), prebiotikai (Christian et al., 2005), ir laisvieji radikalai (Doyle, 2001; Hollis et al., 2005).
Fitogeniniai pašarų priedai (dažnai vadinami fitobiotikais) apibūdinami, kaip augalinės kilmės junginiai tokie kaip cinamonas, raudonėlis, čiobrelis ir kiti (Lee et al., 2004), kurie dedami į pašarus, siekiant pagerinti pašarų maistines savybes, gyvulių produktyvumą, bei gautos produkcijos kokybę (Windisch et al., 2008). Augaluose esančios fitocheminės medžiagos geba surišti cholesterolį, mažina jo rezorbciją ir aktyviai šalina iš organizmo, pasižymi sekretomotorinėmis ir sekretolitinėmis savybėmis, stiprina gyvūnų imuninę sistemą, naikina patogeninę mikroflorą, mažina amoniako ir sieros vandenilio koncentracijas gyvulių organizme (Colina et al., 2001; Hristov et al.,1999; Turner et al., 2002; Wang et al., 2000). Pagal gavimo kilmę ir gavimo procesą fitobiotikai skirstomi į eterinius aliejus, alkaloidus, rūgštis, steroidus, taninus, saponinus ir kt. Šių medžiagų išgavimui naudojami atitinkami ekstrakcijos metodai (Hashemi, Davoodi, 2011) kaip distiliavimas vandens garais (Zhang et al., 2005). Eteriniai aliejai gali būti naudojami kaip antimikrobiniai pašarų priedai (Chang et al., 2001), ir kaip aromato bei skonio stiprikliai (Lee et al.,
15 2004). Organinės rūgštys pavydžiui skruzdžių, acto, citrinų rūštys gali vaidinti didelį vaidmenį kaip antimikrobinės (Mroz, 2005) ir kaip augimą skatinančios medžiagos (Canibe et al., 2001).
1.5 Augalo Macleaya cordata veikliosios medžiagos
Alkaloidai yra viena iš didžiausių ir įdomiausių augalų metabolitų grupių. Viena iš priežasčių, dėl tokio susidomėjimo alkaloidais yra jų farmakologinė ir gydomoji vertė. Sanguinarine (SG) yra keturnaris benzo(c)fenantridino (BQA) alkaloidas, plačiai paplitęs paveraceae, fumariaceae,
rutaceae augalų šeimose. Šie biologiškai aktyvūs alkaloidai turi stiprų antimikrobinį,
priešuždegiminį ir priešnavikinį poveikį (Adhami et al., 2004). SG turi stiprų baktericidinį poveikį gramteigiamoms bakterijoms, ypač bacillus anthracis ir staphylococcus (Kosina et al., 2004). Alkaloidų atskyrimui plačiausiai taikoma efektyvioji skysčių chromatografija, bei kapiliarinė elektroforezė (Garcia et al., 2006).
Macleaya cordata yra įrašyta į Europos maisto saugos tarnybos (angl. - EFSA) augalų sąrašą
ir naudojama kaip pašarų priedas gyvulininkystėje (Kosina et al., 2010).
Macleaya cordata (širdiškoji maklėja) yra papaveraceae (aguoninių) šeimos daugiametis
augalas, kuris pritraukė mokslininkų dėmesį savo biologiškai aktyvių alkaloidų sudėtimi (Zhang et al., 2005; Pi et al., 2008). Pagrindiniai ir svarbiausi alkaloidai SG, cheleritrino (CHE), jie pasižymi farmakologinėmis savybėmis (Stiborová et al., 2002). Nustatyta, kad SG ir CHE turi antiseptinių ir priešnavikinių savybių (Vlčkova et al., 2004). Taip pat iš Macleaya cordata yra išskiriami alkaloidai: protopine, allocryptopine (Zhang et al., 2005; Kosina et al., 2010), dihydrosanguinarine , dihydrochelerythrine ir mažesniais kiekiais - chelirubine, macarpine, sanguidimerine,
chelidimerine, homochelidonine, cryptopine, berberine, coptisine, chelilutine bocconarborine,
bocconarborine B, oxysanguinarine, norsanguinarine, angoline, bocconoline,
6-ethoxychelerythrine., 6 ethoxysanguinarine, protopine-N-oksidas, 6-metoksi-dihydrosanguinarine 6 acetonyl-dihyrochelerythrine ir 6-acetonyl-dihydrosanguinarine (Luo et al., 2005; Franz et al.,
2005; Stiborova et al., 2008; Kosina et al., 2010).
E. Vrublova su kolegomis (2010), ištyrė ilgalaikį macleaya cordata augalo ir jo išgryninto alkaloido ekstrato SG (SG ir CHE mišinys) panaudojimą kiaulių ir žiurkių mityboje, tyrė jo metabolizmą ir galimą genotoksiškumą (Kosina et al., 2004; Psotova et al., 2006; Stiborova et al., 2008). Tyrimų metu buvo nustatyta, kad šeriant 7000 ppm Sangrovit® nesukėlė jokio toksiškumo (Zdarilova et al., 2008). Šis tyrimas patvirtino teiginį, kad nei augalas, nei jo ekstraktas naudojami kaip pašarų priedai, neturėjo jokių šalutinių poveikių ir yra saugūs naudojimui.
16 1.6 Fitobiotinio preparato Sangrovit® panaudojimas gyvulių mityboje
Pašarų priedai yra mitybinės vertės neturintys produktai naudojami kiaulių mityboje siekiant pagerinti produktyvumą (Jay et al., 2009).
Fitobiotinis preparatas Sangrovit®, į kurio sudėtį įeina iš macleaya cordata išskirtos biologiškai aktyvios medžiagos, naudojamos kaip pašarų priedai viščiukams broileriams, melžiamoms karvėms ir penimoms kiaulėms (Stiborova et al., 2008).
Sangrovit® yra gaunamos iš nepažeistų viršutinių augalo dalių ir keturnarių BQA alkaloidų,
daugiausia SG ir CHE. Rekomenduojama Sangrovit® dozė pašaruose yra 20 - 100 ppm (Juskiewicz et al., 2011). Tyrimai kiaulių mityboje, įterpiant fitogeninius pašarų priedus, parodė stabilizuojantį poveikį virškinamojo trakto mikrofloros ekosistemai (Kroismayr et al., 2007). Fitogeninių pašarų priedų svarbiausias mechanizmas yra teigimas poveikis žarnyno mikrofloros ekosistemai (Hashemi, Davoodi, 2011). Sangrovit® - standartizuotas pašarų priedas, o jo saugumo rodiklis yra 1200, vadinasi tik kas 1200-ąjį perdozavimą gali atsirasti toksinis poveikis (Struck, 2002).
Bulgarų mokslininkai atliko tyrimą su paršeliais, kurio metu tyrė fitobiotinio preparato
Sangrovit® įtaką kai kuriems biocheminiams kraujo parametrams (Sangrovit® dozė 5 g/t). Nustatė, kad į pašarus pridedant Sangrovit® preparato sumažėjo cholesterolio kiekis lyginant su kontroline grupe (p<0,001), tačiau neturėjo jokios įtakos šlapalo kiekiui. Pridėjus Sangrovit® į pašarus padidėjo kraujo serumo lizocimo koncentracija ir turėjo teigiamos įtakos fagocitų indeksui(Gudev et al., 2004).
Atlikta nemažai bandymų su fitobiotiniu preparatu Sangrovit®, kuris buvo terpiamas per pašarus. Tačiau mažai tirtas fitobiotinio preparato Sangrovit® panaudojimas per vandenį ir jo sinergetinis poveikis praturtinant pašarus SeMet.
17 2. TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS
Bandymai atlikti 2012–2015 metais X ūkininko ūkyje, Lietuvos sveikatos mokslų universitete Veterinarijos akademijoje Gyvūnų produktyvumo laboratorijoje prie Gyvūnų auginimo technologijų instituto bei Kauno technologijos universiteto Maisto instituto Juslinės analizės laboratorijoje.
Darbo metodika: Moksliniai tyrimai atlikti laikantis 2012 10 03 Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo Nr. XI - 2271 („Valstybės žinios“, 2012 10 20, Nr. 122) bei 2004 04 17 Lietuvos Respublikos maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymu „Dėl skerdžiamų ar žudomų gyvūnų gerovės” Nr. B1 – 210, Vilnius (Valstybės žinios, 2002, Nr. 126-5747).
2.1 Bandymo chema
Bandymo schema. Šėrimo bandymas pradėtas su 45 dienų amžius 52 vnt. penimų kiaulių (Landrasų x Jorkšyrų (motina) ir Pjetrėnų x Diurokų (tėvas)). Jo metu penimas kiaules suskirstėme į 2 grupes (kontrolinė ir tiriamoji) po 2 pakartojimus (viso 4 gardai). Kiekvienoje grupėje buvo po 26 penimas kiaules.
Penimos kiaulės buvo laikomos garduose ir laikymo sąlygos atitiko ES Direktyvą 2008/120/EB, nustatančią būtiniausius kiaulių apsaugos standartus.
Penimų kiaulių šėrimas. Penimos kiaulės buvo šeriamos kombinuotaisiais pašarais. Kontrolinės grupės kombinuotuosiuose pašaruose buvo rapsų aliejus + 0,5 mg/kg pašaro seleno iš natrio selenito (neorganinis selenas) + 75 mg/kg vitamino E ir + fitobiotinis preparatas Sangrovit®,
kuris buvo duodamas per vandenį (dozavimas 50 g/m3), o tiriamojoje grupėje – kombinuotuosiuose pašaruose buvo įterpta 0,5 mg/kg selenometionino (organinis selenas) + 75 mg/kg vitaminas E + 50 g/m3 vandensfitobiotinis preparatas Sangrovit®.
Bandymo schema pateikta 1 lentelėje. 1 lentelė. Bandymo schema
Eil.
Nr. Rodiklis Kontrolinė grupė Tiriamoji grupė
1.
Rapsų aliejus + 0,5 mg/kg Se (natrio selenitas) + vit. E 75 mg/kg + 50 g/m3 fitobiotinis preparatas Sangrovit per vandenį
+ -
2.
Rapsų aliejus + 0,5 mg/kg Se (selenometioninas) + vit. E 75 mg/kg + 50 g/m3 fitobiotinis preparatas Sangrovit per vandenį
18 Kombinuotojo pašaro kokybiniai rodikliai pateikti 2 lentelėje.
2 lentelė. Kombinuotojo pašaro kokybiniai rodikliai
Rodiklis Sudėtis, % I auginimo periodas (45 – 61 d. amžiaus) II auginimo periodas (61 – 89 d. amžiaus) III auginimo periodas (89 – 121 d. amžiaus) IV auginimo periodas (121 – 153 d. amžiaus) Apykaitos energija, MJ 12,71 12,88 12,69 12,66 *Baltymingumas, % 19,77 18,36 17,37 15,96 *Žali riebalai, % 2,93 3,07 3,36 3,51 Žalia ląsteliena, % 3,20 3,28 3,85 4,03 Lizinas, % 1,10 1,11 0,96 0,77 Metioninas/cistinas, % 0,74 0,68 0,61 0,52 Metioninas, % 0,43 0,37 0,30 0,23 Treoninas, % 0,80 0,73 0,55 0,50 Triptofanas, % 0,22 0,22 0,22 0,20 *Kalcis, % 1,06 1,43 1,36 1,23 *Fosforas, % 1,95 6,66 6,61 6,53 Natris, % 0,15 0,15 0,15 0,15 *analizuotos vertės
Premikso sudėtis (1kg pašaro): vit. A – 10 000 TV; vit. D3 – 1500 TV; vit. E – 75,000 mg/kg; vit. K3 – 3,00
mg/kg; vit. B1 – 1,50 mg/kg; vit. B2 – 5,00; vit. B6 – 2,50 mg/kg; vit. B12 – 25 µg/kg; nikotino rūgštis – 20,00 mg/kg;
pantoteno rūgštis – 10,00 mg/kg; folio rūgštis – 0,80 mg/kg; biotinas – 120,00 µg/kg; cholin chloridas – 150,00 mg/kg; geležis – 175,00 mg/kg; manganas – 50,00 mg/kg; cinkas – 250,00 mg/kg; varis – 175,00 mg/kg; jodas – 2,00 mg/kg; kobaltas – 1,50 mg/kg.
Analizuоtоs vertės pašarų kоkybiniuоse parametruоse atliktоs pagal klasikinius metоdus:
Žali riebalai apskaičiuоti, mėginį išekstrahavus eteriu;
Žalia ląsteliena nustatyta, kaip rūgštyse ir šarmuоse netirpių neazоtinių ekstrakcinių medžiagų likutis.
Kalcis. Kalciо junginių pelenai apdоrоjami druskоs rūgštimi. Susidaręs kalcis nusоdinamas kalciооksalatо pavidalu. Nuоsėdоs ištirpinamоs sierоs rūgštyje, о susidariusi оksalо rūgštis titruоjama kaliо permanganatо tirpalu.
19
Fоsfоras (bendr.) nustatоmas fоtоmetriniu metоdu.
Baltymingumas tiriamas pagal Kjeldaliо metоdą, mėginyje nustatant azоtо kiekį.
Minėtоs cheminės analizės atliktоs pagal metоdų aprašymus (Pašarų tyrimо metоdai, 2003; Mikuliоnienė, 2000).
Bandyme naudotų preparatų charakteristika
Selenometioninas (organinis selenas) – neaktyvus mielių produktas (Sacchromyces
cerevisiae NCYC R397) produktas, būtino mikroelemento seleno šaltinis, kuriame yra lengvai
pasisavinama natūrali organinio seleno forma – L (+) selenometioninas. L (+) selenometioninas gaunamas auginant mieles terpėje, turinčioje nustatytą kiekį seleno. Gyvos mielių ląstelės absorbuoja seleną Ir paverčia jį L (+)selenometioninu ir kitais seleno turinčiais baltymais. Bendras Se kiekis 2000 – 2400 ppm.
Fitobiotinis preparatas Sangrovit®
Sangrovit® grynas ir natūralus pašaro priedas, kuris yra gautas iš augalo Macleaya cordata, priklausančio Papaveraceae šeimai. Jis natūraliai pagerina pašarų pasisavinimą ir sumažina baltymų skilimą virškinamajame trakte. Sangrovit® yra mikrogranulės be žiedadulkių, turintis malonų kvapą. Jis lengvai dozuojamas, atlaiko karštį, slėgį ir rūgštis. Sangrovit® sudėtinės dalys stimuliuoja gyvulių tulžies pūslę, kasą, kepenų funkciją, gerindamos virškinimą.
Zootechniniai tyrimo parametrai:
● individualus penimų kiaulių kūno svoris bandymo metu buvo nustatytas 45, 61, 89, 121 ir 153 amžiaus dienas;
● pašarų sąnaudos 1 kg priesvorio gauti nustatytos kiekvienai grupei per tarpsnį 45–61, 61– 89, 89–121, 121–153 ir 45–153 amžiaus dienas;
● fiksuojamas suvartoto vandens kiekis per tarpsnį 45–61, 61–89, 89–121, 121–153 ir 45–153 amžiaus dienas;
● kasdien stebimas penimų kiaulių fiziologinis stovis ir išsaugojimas.
2.2 Mėsos kokybės tyrimo metodika
Kiaulėms esant 85 – 110 kg svorio, aparatu Piglog 105 nustatytas raumeningumo procentas, gyvų kiaulių nugaros lašinių storis (mm) matuojamas dviejuose taškuose: 1. tarp 3–4 juosmens slankstelių ir 7 cm į šoną nuo vidurinės nugaros linijos (FAT-1); 2. 10 cm nuo paskutinio šonkaulio kranialinės dalies (galvos) link ir 7 cm į šoną nuo vidurinės nugaros linijos (FAT-2). Šiame taške matuojamas ir ilgiausiojo nugaros raumens storis, mm. Prieš matavimą abu anatominiai taškai
20 patepami specialiu aliejumi. Kiaulės matuojamos fiksuotos. Lašinių storiui matuoti viename taške ultragarso sensorius laikomas apie 5 sek., o raumeningumui – 10 sek.(Piglog 105 User guide, 1991). Raumeningumą procentais aparatas Piglog 105 apskaičiuoja pagal jame užkoduotą formulę. Matuojant nugaros lašinių ir ilgiausiojo nugaros raumens storį bei nustatant raumeningumo procentą, į aparatą pirmiausia įvedama kiaulės amžius dienomis ir kūno masė.
Bandymo pabaigoje iš kiekvienos grupės atrinkta po 5 penimas kiaules (5 kiaulės x 2 grupės = viso 10 kiaulių) ir jos paskerstos. Mėginiai tyrimams imami iš ilgiausiojo nugaros raumens (Musulus Longissimus dorsi) tarpe tarp 12 ir paskutinio šonkaulio. Imama 500 – 550 g raumens.
Iš kart po skerdimo, po 24, 48 ir 72 val. nustatytas ilgiausiojo nugaros raumens pH su pH-metru „InoLab 730“.
Se susikaupimas kiaulių ilgiausiame nugaros raumenyse ir kepenyse nustatytas atominės absorbcijos spektrometriniu metodu su grafitine krosnele (Neugebauer et al., 2000).
α ir γ tokoferolių (vit. E) kiekis ilgiausiame nugaros raumenyje ir kepenyse, nustatytas su skysčių chromatografu (HPLC) VARIAN Pro Star.
Malondialdehido (MDA) kiekio ilgiausiojo nugaros raumenyje atliktas praėjus 24 valandoms po mėginio paėmimo ir po 3 mėn., laikant -20°C temperatūroje pagal Draper and Hadley (1990) metodiką.
Mėsos cheminės analizė atlikta: sausos medžiagos nustatytos kaitinant mėginius 105 ºC temperatūroje iki pastovaus svorio, riebalų kiekis nustatytas Soksleto metodu, baltymų – Kjeldalio, pelenų kiekis –sudeginus organinę medžiagą 600°C temperatūroje.
2.3 Juslinių savybių tyrimai
Iki tyrimo mėsa laikyta minus 80°C temperatūroje. 48 valandos iki tyrimo mėsa išimta iš šaldiklio ir padėta 4°C temperatūroje pastovioje temperatūroje, kad atšiltų. Tirti mėginiai šviežios mėsos ir 3 po mėnesių laikymo šaldiklyje.
Juslinių savybių įvertinimui taikytas juslinių savybių profilio testas. Teste dalyvavo 6 vertintojų grupė. Vertintojai atrinkti ir apmokyti dirbti pagal LST ISO 8586-1. Vertinimas buvo uždaras, atliekamas pagal LST ISO 8589 reikalavimus įrengtose KTU Maisto instituto Juslinės analizės mokslo laboratorijos kabinose.
Mėginių, skirtų juslinei analizei, paruošimui taikyta M. C. Baublits su kolegomis (2006) aprašyta modifikuota metodika. Atšilusi mėsa supjaustyta 2,6 cm pločio gabalėliais, kurie be druskos ir prieskonių įvynioti į foliją. Paruošti mėginiai kepti konvekcinėje krosnyje su cirkuliuojančiu oro srautu 200°C temperatūroje 25 min. Tada supjaustyti į 4 dalis vidutiniškai po 10-15 g gabalėlius. Gabalėliai suvynioti į maistinę aliuminio foliją (kad neturėtų tiesioginio
21 kontakto su indeliu), sudėti į pašildytus koduotus plastikinius indelius, uždengti ir iki tyrimo (10-15 min.) laikyti termostate (55ºC temperatūroje). Vertintojams vienam vertinimui buvo pateikiami du mėginio gabalėliai. Kiekvienas vertintojas kiekvieną mėginį vertino po 2 kartus. Po 4 mėginių įvertinimo daryta 10-15 minučių pertrauka, po to mėginiai vertinti toliau. Duomenys surinkti taikant programą Fizz Network ir analizuoti taikant programą Fizz calculations.
Mėginių tekstūros instrumentinis vertinimas. Mėginių tekstūros savybės vertintos
universaliu tekstūros analizatoriumi Universal Testing Machine Instron 3343 (Instron Engineering Group, High Wycombe, UK). Tiriant virtos mėsos mėginius, atlikta tekstūros profilio analizė (TPA) pagal Bourne (1978), kuriai mėginiai paruošti taip, kad jų vidutiniai išmatavimai buvo 2,02,02,0 cm. Spaudimo jėga buvo statmena raumens skaiduloms. Mėginiai spausti iki 50 proc., suspaudimo greitis 1 mm/s, darbinis kūnas 1 kN. Kiekvienam mėginiui nustatyta vidutinė tekstūros parametro reikšmė (vidutinė reikšmė iš 3-4 matavimų). Atliekant Tekstūros profilio analizę, buvo vertinama mėginių kietumas ir tamprumas. Žalios, virtos ir keptos mėsos tekstūra tirta taikant Warner Bratzler peilį tuo pačiu universaliu tekstūros analizatoriumi, mėginio išmatavimai buvo 2,02,52,0 cm. Keptos mėsos mėginiai buvo ruošiami tyrimui, taikant aukščiau aprašytą metodiką. Virtos mėsos mėginiai tekstūros ir spalvos tyrimams buvo ruošiami taip: išpjauti 3 cm storio mėsos gabalėliai (vidutinis kiekvieno mėginio svoris siekė 200 g), jie dėti į virimo maišelius, sandariai užrišti, po to į verdantį vandenį ir virti 25 min. Po to mėginiai išimti iš maišelių, pasverti (virimo nuostolių įvertinimui), atvėsinti iki kambario (20ºC) temperatūros. Tada buvo išmatuotos mėginių spalvos charakteristikos ir paruošti mėginiai tekstūros tyrimams.
Mėginių spalvos charakteristikų instrumentinis vertinimas. Mėginių spalvingumas
nustatytas išmatavus spalvos charakteristikas spalvos matuokliu Konica Minolta CR-400. Šviesos atspindžio režime matuoti parametrai L*, a*, b* (atitinkamai šviesumas, raudonumo ir geltonumo koordinatės pagal CIELAB skalę). Matavimams naudotas standartinis šviesos šaltinis C, kurio spinduliuotė artima vidutinei dienos šviesai (LST ISO 11037:2003. Juslinė analizė). Tirtos užšaldytos, o po to defrostuotos bei virtos mėsos mėginių spalvos charakteristikos.
Drėgmės surišimo savybės. Mėginių gebėjimas išlaikyti surištą drėgmę buvo tiriamas,
įvertinant virimo nuostolius (Kouba, 2003). Jie įvertinti kaip mėginių masės pokyčiai prieš virimą ir po jo, išreikšti procentais.
2.4 Statistinis duomenų įvertinimas
Šėrimo bandymo rezultatai buvo analizuojami naudojant vienfaktorinę dispersinę analizę (ANOVA). Statistica programinės įrangos paketo versija 8.0 (StatSoft Inc, 2007) buvo naudojama
22 atliekant statistinius skaičiavimus tarp kontrolinės ir tiriamosios grupių skirtumai buvo laikomi statistiškai reikšmingi, kai < 0,05.
Vertinant rezultatus, atlikta dispersinė analizė. Jei buvo nustatyta, kad vidurkiai statistiškai reikšmingai skyrėsi, taikytas daugkartinio lyginimo Dunkano kriterijus. Jis leido nustatyti, kurių konkrečių produktų vienos ar kitos savybės intensyvumų vidurkiai statistiškai reikšmingai skyrėsi, kai reikšmingumo lygmuo 0,05. Duomenų analizė atlikta statistiniu paketu „SPSS for Windows“, versija 15.0 (SPSS Inc., Il, USA, 2006).
23 3. REZULTATAI
3.1 Pašarų praturtintų selenometioninu ir fitobiotiniu preparatu Sangrovit® WS įtakos tyrimai penimų kiaulių produktyvumui
Pagal šėrimo bandymo su penimomis kiaulėmis tirtus parametrus (individualus penimų kiaulių svoris atskirais bandymo periodais, pašarų sąnaudos 1 kg priesvorio gauti atskirais periodais bei vidutinis paros priesvoris) apskaičiuoti vidutiniai bandymo rezultatai, kurie pateikti 3, 4 ir 5 lentelėse.
3 lentelė Pašarų praturtintų selenometioninu ir fitobiotiniu preparatu Sangrovit® WS įtaka penimų kiaulių svorio dinamikai, kg
Periodai Grupės kontrolinė tiriamoji 45 d. amžiaus 13,82 ± 0,92 100 14,14 ± 0,66 102 61 d. amžiaus 22,78 ± 1,13 100 24,67 ± 1,02 108 89 d. amžiaus 50,08 ± 1,46 100 50,31 ± 1,60 100 121 d. amžiaus 86,62 ± 1,68 100 85,65 ± 1,91 99 153 d. amžiaus 116,31 ± 2,07 100 115,15 ± 2,41 99
Bandymas pradėtas tiriamosios grupės penimų kiaulių svoriui esant 2 proc. didesniam nei kontrolinės grupės kiaulių. Bandymo eigoje 61 amžiaus dieną selenometionino ir fitobiotinio preparato (tiriamoji grupė) įtakoje kiaulių svoris padidėjo 8 proc., o nuo 89 iki 153 amžiaus dienos tiriamosios grupės kiaulių svoris buvo toks pat arba 1 proc. mažesnis, nei kontrolinės grupės kiaulių (p>0,05).
24 4 lentelė. Pašarų praturtintų selenometioninu ir fitobiotiniu preparatu Sangrovit® WS įtaka penimų kiaulių pašarų sąnaudoms 1 kg priesvorio gauti, kg
Periodai Grupės kontrolinė tiriamoji 45 – 61 amžiaus d. 1,95 100 1,80 92 61 – 89 amžiaus d. 1,88 100 1,98 105 89 – 121 amžiaus d. 2,40 100 2,48 103 121 – 153 amžiaus d. 3,62 100 3,49 96 45 – 153 amžiaus d. 2,57 100 2,58 100
Organinio seleno ir fitobiotinio preparato duodamo per vandenį įtakoje pašarų sąnaudos 1 kg priesvorio gauti, pirmą bandymo periodą t. y. 45 – 61 amžiaus dienas buvo 8 proc. mažesnės nei kontrolinės grupės, tačiau bandymo eigoje padidėjo ir nuo 61 amžiaus dienos iki 121 amžiaus dienos sudarė atitinkamai 5 ir 3 proc. daugiau, lyginant su kontroline grupe. 121 – 153 amžiaus dienas pašarų sąnaudos 1 kg priesvorio gauti sumažėjo 4 proc. lyginant su kontroline grupe. Pašarų sąnaudos per visą bandymo laikotarpį abiejų grupių buvo vienodos.
5 lentelė. Pašarų praturtintų selenometioninu ir fitobiotiniu preparatu Sangrovit® WS įtaka penimų kiaulių vidutiniam priesvoriui per parą, kg
Periodai Grupės kontrolinė tiriamoji 45 – 61 amžiaus d. 0,558 100 0,658 118 61 – 89 amžiaus d. 0,975 100 0,916 94 89 – 121 amžiaus d. 1,142 100 1,104 97 121 – 153 amžiaus d. 0,928 100 0,922 99 45 – 153 amžiaus d. 0,670 100 0,660 99
25 Iš 5 lentelėje pateiktų duomenų matome, kad kiaulėms į kombinuotuosius pašarus įterpus organinio seleno priedą ir per vandenį duodant fitobiotinio preparato pirmą auginimo periodą t. y. 45 - 61 amžiaus dienas tiriamosios grupės kiaulių priesvoris buvo net 18 proc. didesnės, nei kontrolinės grupės kiaulių. Bandymo eigoje jau antrą kiaulių auginimo periodą (61 - 89 amžiaus dienas) tiriamosios grupės kiaulių priesvoris pradėjo mažėti ir 6 proc. buvo mažesnis nei kontrolinė grupės kiaulių. Sekantį auginimo periodą penimų kiaulių vidutinis priesvoris per parą šiek tiek padidėjo bet vis tiek 3 proc., o 121 – 153 amžiaus dienas 1 proc. mažesnis, lyginant su kontroline grupe. Tiriamosios grupės kiaulių paros priesvoris per visą bandymo laikotarpį buvo 1 proc. mažesnis, nei kontrolinės grupės kiaulių.
6 lentelė. Pašarų praturtintų selenometioninu ir fitobiotiniu preparatu Sangrovit® WS įtaka penimų kiaulių vandens suvartojimui, m3
Periodai Grupės kontrolinė tiriamoji 45 – 61 amžiaus d. 2,055 100 2,255 110 61 – 89 amžiaus d. 4,847 100 4,227 87 89 – 121 amžiaus d. 8,034 100 5,750 72 121 – 153 amžiaus d. 9,061 100 7,747 85 45 – 153 amžiaus d. 23,997 100 19,979 83
Analizuojant vandens suvartojimą (6 lentelė), matome, kad tiriamosios grupės kiaulės su pašarais gavusios organinio seleno, o per vandenį fitobiotinio preparato bandymo pradžioje vandens suvartojo ženkliai daugiau (10 proc.) nei kontrolinės grupės kiaulės. Sekančiu bandymo periodu tiriamosios grupės kiaulių vandens suvartojimas buvo 13 proc., 89 – 121 amžiaus dienas – 28 proc., 121 – 153 amžiaus dienas – 15 proc. mažesnis, lyginant su kontroline grupe. Analizuojant vandens suvartojimo duomenis per visą bandymo laikotarpį, matome, kad tiriamosios grupės kiaulės 17 proc. suvartojo mažiau, nei kontrolinės grupės kiaulės.
26 3.2 Pašarų praturtintų selenometioninu ir fitobiotiniu preparatu Sangrovit® WS įtakos
tyrimai penimų kiaulių mėsos kokybei
Selenometionino ir fitobiotinio preparato Sangrovit® WS įtakos mėsos kokybei tyrimų rezultatai pateikti 7 - 13 lentelėse.
7 lentelė. Pašarų praturtintų selenometioninu ir fitobiotiniu preparatu Sangrovit® WS įtaka penimų kiaulių mėsingumui įvertinant aparatu Piglog 105 (neskiriant kiaulių pagal lytį)
Grupė Amžius,
d. Svoris, kg
Lašinių storis, mm Raumens storis, mm Raumening umas, % 1 taškas 2 taškas kontrolinė 153 106,55 ± 1,20 100 13,91 ± 0,48 100 13,82 ± 0,65 100 60,64 ± 1,69 100 58,37 ± 0,71 tiriamoji 153 105,56 ± 1,24 99 12,11 ± 0,41 87 12,33 ± 0,56 89 57,00 ± 3,27 94 59,47 ± 0,68
Išmatavus penimų kiaulių lašinių ir raumens storius bei apskaičiavus raumeningumo procentą, galime teigti, kad tiriamosios grupės penimų kiaulių lašiniai buvo 13-11 proc., o raumuo 6 proc. plonesni nei kontrolinės grupės kiaulių. Raumeningumo procentas buvo 1,1 proc. didesnis, nei kontrolinės grupės kiaulių (p>0,05).
8 lentelė. Pašarų praturtintų selenometioninu ir fitobiotiniu preparatu Sangrovit® WS įtaka penimų kiaulių mėsos pH
Laikas, valandomis kontrolinė tiriamoji
Iš kart po skerdimo 5,54 ± 0,01 5,53 ± 0,02
24 5,65 ± 0,01 5,60 ± 0,02
48 5,52 ± 0,01 5,49 ± 0,03
72 5,58 ± 0,02 5,56 ± 0,02
Iš 8 lentelėje pateiktų duomenų matyti, kad praėjus 24 val. po skerdimo ir atlikus mėsos pH nustatymą, matome, kad tiriamojoje grupėje pH vertė buvo ne žymiai mažesnė, nei kontrolinės grupės, atitinkamai 0,05. Atlikus mėsos pH tyrimą po 48 ir 72 val. tiriamojoje grupėje pH vertė išliko žemesnės 0,03 ir 0,02 nei kontrolinės grupės, tačiau statistiškai patikimų skirtumų nenustatyta.
27 9 lentelė. Pašarų praturtintų selenometioninu ir fitobiotiniu preparatu Sangrovit® WS įtaka seleno susikaupimui penimų kiaulių ilgiausiame nugaros raumenyje ir kepenyse, μg/g
Rodiklis Kontrolinė grupė Tiriamoji grupė
Ilgiausiasis nugaros raumuo 0,469 ± 0,087 1,438 ± 0,165*
Kepenys 1,532 ± 0,102 1,949 ± 0,410
* duomenys statistiškai patikimi p<0,05
Analizuojant organinio seleno (selenometioninas) ir fitobiotinio preparato įtaką seleno susikaupimui kiaulių ilgiausiame nugaros raumenyje, bei kepenyse matome, kad šis rodiklis tiriamosios grupės kiaulių tiek ilgiausiame nugaros raumenyje tiek ir kepenyse buvo didesnis atitinkamai 0,969 μg/g (p<0,05) ir 0,417 μg/g (p˃0,05), lyginant su kontroline grupe.
10 lentelė. Pašarų praturtintų selenometioninu ir fitobiotiniu preparatu Sangrovit® WS įtaka α ir γ tokoferolių kiekio susikaupimui kiaulių ilgiausiame nugaros raumenyje, mg/kg
Rodiklis Kontrolinė grupė Tiriamoji grupė
α-tokoferolis 5,04±0,55 100 4,44±1,11 88 γ-tokoferolis 1,55±0,06 100 1,70±0,12 110
* duomenys statistiškai patikimi, p<0,05
Atlikus α ir γ tokoferolių tyrimą nustatyta, kad tiriamosios grupės kiaulių mėsoje α-tokoferolio kiekis sumažėjo 12 proc., o γ-tokoferolio kiekis padidėjo 10 proc., lyginant su kontroline grupe (p˃0,05).
11 lentelė. Pašarų praturtintų selenometioninu ir fitobiotiniu preparatu Sangrovit® WS įtaka α ir γ tokoferolių kiekio susikaupimui kiaulių kepenyse, mg/kg
Rodiklis Kontrolinė grupė Tiriamoji grupė
α-tokoferolis 18,76±2,53 100 13,49±1,69 72 γ-tokoferolis 1,28±0,18 100 1,43±0,03 112
Analizuojant α ir γ tokoferolių susikaupimą kiaulių kepenyse, tiriamosios grupės kiaulių kepenyse α-tokoferolio kiekis 28 proc. buvo mažesnis, o γ-tokoferolio kiekis 12 proc. didesnis, nei kontrolinės grupės kiaulių kepenyse. Statistikai patikimų skirtumų nenustatyta.
28 12 lentelė. Pašarų praturtintų selenometioninu ir fitobiotiniu preparatu Sangrovit® WS įtaka lipidų oksidacijos laipsniui (MDA kiekiui) kiaulių ilgiausiame nugaros raumenyje, μmol/kg
Periodas Kontrolinė grupė Tiriamoji grupė
Po 24 val. 0,404 ± 0,029 1,212±0,675
Po 3 mėn. 0,482 ± 0,018 1,152±0,496
Atlikus kiaulių ilgiausiojo nugaros raumens lipidų oksidacijos laipsnio tyrimą praėjus 24 val. po mėginio paėmimo tiriamojoje grupėje MDA kiekis buvo 0,808 μmol/kg didesnis, lyginant su kontroline grupe. Po 3 mėn. mėginius laikant –20°C temperatūroje tiriamojoje grupėje 0,67 μmol/kg taip pat buvo didesnis MDA kiekio susikaupimas, lyginant su kontroline grupe (p˃0,05).
13 lentelė. Pašarų praturtintų selenometioninu ir fitobiotiniu preparatu Sangrovit® WS įtaka mėsos cheminei sudėčiai, proc.
Rodiklis Grupės kontrolinė tiriamoji Sausosios medžiagos 29,26 ± 14,63 29,24 ± 14,62 Žali baltymai 23,05 ± 11,52 23,16 ± 11,58 Žali riebalai 4,97 ± 2,49 4,88 ± 2,44 Žali pelenai 1,11 ± 0,56 1,06 ± 0,53
Atlikus mėsos cheminę analizę nustatyta, kad organinio seleno ir fitobiotinio preparato įtakoje (tiriamoji grupė) nežymiai sumažėjo sausųjų medžiagų, žalių riebalų - 0,09 proc. ir žalių pelenų – 0,05 proc. kiekiai, o nežymiai padidėjo 0,11 proc. – žalių baltymų kiekis, lyginant su kontroline grupe (p>0,05).
3.3 Pašarų praturtintų selenometioninu ir fitobiotiniu preparatu Sangrovit® WS įtakos tyrimai penimų kiaulių mėsos juslinėms savybėms
Pradiniame tyrimų etape atrinktos juslinės savybės, kuriomis remiantis analizuoti ir tarpusavyje lyginti mėginiai. Tyrimų eigoje, aptariant atrinktas savybes ir jas apibūdinančias sąvokas, nustatyta tokia savybių pajautimo ir suvokimo seka: 1 – kvapą apibūdinančios savybės; 2 –
29 spalvą apibūdinančios savybės; 3 – tekstūrą pajaučiamą burnoje apibūdinančios savybės; 4 – skonį ir 5 – savybės, apibūdinančios liekamąjį skonį, jaučiamą burnoje tam tikrą laiką, jau nurijus mėginį.
Šviežių mėginių tyrimo rezultatai
14 lentelėje pateikti instrumentinio spalvos charakteristikų vertinimo duomenys rodo, kad mėsos spalvos charakteristikos priklausė nuo pašaruose buvusio seleno tipo ar Sangrovit® priedo.
Pridėjus į pašarus Sangrovit® priedo, nepriklausomai nuo naudoto seleno kilmės, žalios mėsos paviršius buvo šviesesnis, mažiau išreikšto rausvumo, virtos mėsos pjūvis buvo šviesesnis. Kitų pokyčių kurie būtų priklausę tik nuo Sangrovit® priedo, bet nepriklausę nuo seleno kiekio nenustatyta.
Naudojant neorganinio seleno priedą pašaruose, nustatyta, kad Sangrovit® priedas lemia šiuos pokyčius: žalia mėsa tiek pjūvyje tiek paviršiuje yra šviesesnė, mažiau išreikšto raudonumo, žalios mėsos paviršius mažiau išreikšto gelsvumo, virtos mėsos pjūvis šviesesnis, tuo tarpu keptos mėsos pjūvis tamsesnis. Termiškai apdorotos mėsos rausvumo ir gelsvumo charakteristikoms poveikis nenustatytas.
14 lentelė. Pašarų praturtintų selenometioninu ir fitobiotiniu preparatu Sangrovit® WS įtaka instrumentiniu būdu nustatytos kiaulienos spalvos charakteristikai
Rodiklis Kontrolinė grupė Tiriamoji grupė
Žalia mėsa paviršius
L* 54,66±2,17 c 52,67±0,92 bc
a* 4,51±0,47 a 5,33±0,62 a
b* 7,47±0,76 a 8,08±0,15 a
Žalia mėsa pjūvis
L* 58,04±1,25 c 54,88±2,68 b
a* 2,61±0,67 a 6,51±1,21 c
b* 4,71±0,65 a 7,27±1,10 b
Virta mėsa paviršius
L* 73,27±1,79 a 72,18±2,11 a
a* 2,40±0,58 b 1,98±0,27 ab
b* 12,72±0,66 a 11,87±0,36 a
Virta mėsa pjūvis
30 14 lentelės tęsinys
a* 3,41±0,86 a 3,61±1,02 a
b* 10,40±0,49 a 10,19±0,11 a
Kepta mėsa paviršius
L* 70,11±1,47 a 72,59±2,75 a
a* 2,97±0,33 a 2,36±0,75 a
b* 12,33±0,75 a 12,45±0,96 a
Kepta mėsa pjūvis
L* 70,28±0,60 a 76,99±0,49 c
a* 4,79±0,68 b 3,45±0,34 a
b* 11,24±0,16 b 10,56±0,09 a
a, b– vidurkiai, lentelės eilutėse pažymėti skirtingomis raidėmis, statistiškai reikšmingai skiriasi tarpusavyje (p<0,05)
Seleno tipo (organinis/neorganinis) įtakos spalvos charakteristikoms taip pat nenustatyta ir kitų autorių darbuose (Svoboda, 2009).
15 lentelė. Pašarų praturtintų selenometioninu ir fitobiotiniu preparatu Sangrovit® WS įtaka mėsos drėgmės surišimo savybės
Rodiklis Kontrolinė grupė Tiriamoji grupė
Virimo nuostoliai, proc. 31,97 34,12
Kepimo nuostoliai, proc. 28,59 28,29
Tiek virimo tiek ir kepimo nuostoliai nepriklausė nuo seleno tipo ir Sangrovit® priedo (15 lentelė).
16 lentelė Pašarų praturtintų selenometioninu ir fitobiotiniu preparatu Sangrovit® WS įtaka kiaulienos tekstūrai
Rodiklis Kontrolinė grupė Tiriamoji grupė
Virta mėsa
Kietumas, N 183,08±44,85 ab 161,50±22,27 a
Rišlumas, santykis 0,40±0,05 a 0,41±0,01 a
Tamprumas, mm 5,39±0,29 a 5,69±0,25 a
31 16 lentelės tęsinys Kepta mėsa Kietumas, N 83,08±16,36 a 89,04±22,34 a Rišlumas, santykis 0,39±0,02 a 0,42±0,03 a Tamprumas, mm 6,20±0,44 b 5,48±0,18 a Stangrumas 198,93±43,97 a 208,79±64,80 a Kietumas, WB vertė, N Žalia mėsa 46,92±11,15 a 84,52±11,19 b Virta mėsa 62,39±5,07 ab 57,59±9,41 a
a, b– vidurkiai, lentelės eilutėse pažymėti skirtingomis raidėmis, statistiškai reikšmingai skiriasi tarpusavyje (p<0,05)
Mėginių tekstūros tyrimai (16 lentelė) instrumentiniu būdu parodė, kad mažesnis žalios mėsos kietumas (WB vertė) buvo kontrolinės grupės, tai yra naudojant neorganinį seleną, tačiau apdorojus mėsą termiškai, šis skirtumas išnyko.
Tekstūros profilio analizė patvirtino, kad iškepus mėsą, mėginiai buvo analogiško kietumo, rišlumo, stangrumo. Išvirus mėsą, nustatyta kad seleno tipas ar Sangrovit® priedas neturėjo reikšmingo poveikio kietumui, rišlumui ar stangrumui.
Skaitmeninės mėginių juslinio vertinimo vertės pateiktos 1 priede.
Vertinant jusliškai keptos mėsos kvapą, nenustatyta reikšminga (p>0,05) seleno priedo įtaka (1 paveikslas) bendro, kiaulienos ar rūgštaus kvapo intensyvumui.
0,00 2,00 4,00 6,00 8,00 10,00 12,00 14,00 kv-bendras kv-kiaulienos kv-rūgštus kv-oksidacijos kv-pašalinis spalva neorgSe+ sangrovit orgSe+sangrovit
1 paveikslas. Pašarų praturtintų selenometioninu ir fitobiotiniu preparatu Sangrovit® WS įtaka kiaulienos kvapo ir spalvos savybėms
32 Juslinis keptos mėsos tekstūros vertinimas parodė (2 paveikslas), kad selenas turėjo įtakos mėsos kietumui (P<0.01) ir rišlumui (P<0.05) bei drėgmės kiekiui (P<0.05), tačiau neturėjo įtakos kitoms savybėms (P>0.05). 0,00 2,00 4,00 6,00 8,00 10,00 12,00 14,00 tamprumas kietumas rišlumas drėgmės kiekis masės rišlumas masės kietumas drėgnumas pluoštiškumas susikramtymas riebalingumas likučiai neorgSe+ sangrovit orgSe+sangrovit
2 paveikslas. Pašarų praturtintų selenometioninu ir fitobiotiniu preparatu Sangrovit® WS įtaka kiaulienos tekstūros savybėms
Skonio savybėms seleno tipo ar kiekio įtaka taip pat nenustatyta (3 paveikslas). Visuose mėginiuose jautėsi aiškiai išreikštas kiaulienai būdingas skonis ir nesijautė pašalinio prieskonio.
0,00 5,00 10,00 15,00 sk-bendras sk-kiaulienos sk-rūgštus sk-saldus sk-pašalinis sk-liekamasis neorgSe+ sangrovit orgSe+sangrovit
3 paveikslas. Pašarų praturtintų selenometioninu ir fitobiotiniu preparatu Sangrovit® WS įtaka kiaulienos skonio savybėms
33 7,00 8,00 9,00 10,00 11,00 12,00 13,00 14,00 15,00
kvapas skonis tekstūra bendras
P ri im ti nu m as , ba la is neorgSe+ sangrovit orgSe+sangrovit
4 paveikslas. Pašarų praturtintų selenometioninu ir fitobiotiniu preparatu Sangrovit® WS įtaka kiaulienos priimtinumui
Visų tirtų mėginių kvapas, skonis ir tekstūra buvo vienodai priimtini vartotojams, todėl ir bendras priimtinumas vertintas vienodai (4 paveikslas).
3 mėnesius laikytų šaldiklyje mėginių tyrimo rezultatai
17 lentelėje pateikti instrumentinio spalvos charakteristikų vertinimo duomenys rodo, kad žalios mėsos spalvos charakteristikų priklausomybė nuo seleno tipo ir Sangrovit® priedo buvo analogiška kaip ir šviežios mėsos atveju.
Naudojant neorganinį seleną, pridėjus Sangrovit®, žalios ir keptos mėsos tiek pjūvis tiek paviršius buvo šviesesnis. Pastebėta, kad pridėjus Sangrovit®, žalios mėsos paviršius vertintas kaip mažiau išreikšto gelsvumo, tuo tarpu pjūvyje nustatyta priešinga tendencija. Tačiau matyti, kad tiriant tiek žalią, tiek termiškai apdorotą mėsą pjūvyje, mėsos gelsvumas vertinamas kaip labiau išreikšto gelsvumo, į pašarus pridėjus Sangrovit®, tuo tarpu, tiriant mėsos paviršiaus spalvos charakteristikas, analogiškos tendencijos nenustatyta.
Naudojant organinį seleną ir pridėjus į pašarus Sangrovit®, nustatyta kad žalios mėsos paviršius buvo šviesesnis, labiau išreikšto gelsvumo, keptos mėsos paviršius šviesesnis ir mažiau išreikšto gelsvumo.
34 17 lentelė. Pašarų praturtintų selenometioninu ir fitobiotiniu preparatu Sangrovit® WS įtaka kiaulienos spalvos charakteristikai
Rodiklis Kontrolinė grupė Tiriamoji grupė
Žalia mėsa paviršius
L* 66,81±2,13 c 55,52±0,38 b
a* 6,57±1,67 a 5,61±0,52 a
b* 8,27±0,58 a 12,40±0,37 b
Žalia mėsa pjūvis
L* 60,89±1,48 b 55,34±1,34 a
a* 8,25±0,65 c 5,49±0,45 b
b* 8,29±0,71 b 5,51±0,24 a
Virta mėsa paviršius
L* 75,77±0,66 a 74,88±1,35 a
a* 1,79±0,22 a 1,84±0,15 a
b* 11,06±0,22 a 12,30±0,59 a
Virta mėsa pjūvis
L* 73,07±1,20 a 73,36±1,53 b
a* 4,39±0,69 b 3,23±0,34 a
b* 11,19±0,29 b 10,95±0,35 ab
Kepta mėsa paviršius
L* 72,32±1,04 b 76,43±1,23 c
a* 1,85±0,26 a 2,34±0,16 ab
b* 14,70±0,12 c 11,69±0,49 a
Kepta mėsa pjūvis
L* 74,48±0,68 bc 73,01±0,84 ab
a* 4,52±0,49 a 4,05±0,53 a
b* 11,26±0,27 b 10,75±0,20 ab
a, b, c – vidurkiai, lentelės eilutėse pažymėti skirtingomis raidėmis, statistiškai reikšmingai skiriasi tarpusavyje (p<0,05)
18 lentelė. Pašarų praturtintų selenometioninu ir fitobiotiniu preparatu Sangrovit® WS įtaka kiaulienos spalvos charakteristikai įtaka kiaulienos drėgmės surišimui
Rodiklis Kontrolinė grupė Tiriamoji grupė
Virimo nuostoliai, proc. 28,76 30,82
35 Virimo ir kepimo nuostoliai nepriklausė nuo pašarų sudėties (18 lentelė) ir svyravo nuo 27,6 proc. iki 30,82 proc.
19 lentelė. Pašarų praturtintų selenometioninu ir fitobiotiniu preparatu Sangrovit® WS įtaka instrumentinio mėsos tekstūros tyrimui
Rodiklis Kontrolinė grupė Tiriamoji grupė
Virta mėsa Kietumas, N 78,19±7,64 a 98,65±12,80 a Rišlumas, santykis 0,53±0,02 a 0,49±0,01 a Tamprumas, mm 5,34±0,08 a 5,96±0,32 b Stangrumas 220,28±27,90 a 287,25±49,27 a Kepta mėsa Kietumas, N 125,77±10,97 b 108,59±5,57 ab Rišlumas, santykis 0,52±0,02 a 0,51±0,01 a Tamprumas, mm 5,41±0,17 a 5,83±0,23 ab Stangrumas 357,32±41,82 a 322,89±22,11 a Kietumas, WB vertė, N Žalia mėsa 80,48±10,56 ab 58,00±13,19 a Kepta mėsa 58,17±3,44 a 70,41±18,73 a Virta mėsa 43,87±34,64 a 58,67±21,59 a
a, b– vidurkiai, lentelės eilutėse pažymėti skirtingomis raidėmis, statistiškai reikšmingai skiriasi tarpusavyje (p<0,05)
Mėginių tekstūros tyrimai instrumentiniu būdu (19 lentelė) parodė, kad virtos ir keptos mėsos kietumas, vertinamas WB verte ir leidžiantis prognozuoti kietumą mėginius pjaunant ar kandant, nepriklausė nuo pašarų sudėties.
Tekstūros profilio analizė parodė (19 lentelė), kad aiškaus poveikio, kurį būtų galima sieti su seleno priedo buvimu nenustatyta. Matyti, kad nepriklausomai nuo terminio apdorojimo (virimas ar kepimas) mėginių rišlumas ir stangrumas nesiskyrė.
Vertinant jusliškai keptos mėsos kvapą, nenustatyta reikšminga (p>0,05) seleno tipo ar Sangrovit priedo įtaka (5 paveikslas) bendro, kiaulienos ar rūgštaus kvapo intensyvumui.
36 0,00 2,00 4,00 6,00 8,00 10,00 12,00 14,00 kv-bendras kv-kiaulienos kv-rūgštus kv-oksidacijos kv-pašalinis spalva neorgSe+ sangrovit orgSe+sangrovit
5 paveikslas. Pašarų praturtintų selenometioninu ir fitobiotiniu preparatu Sangrovit® WS įtaka kiaulienos kvapo ir spalvos savybėms
Juslinis keptos mėsos tekstūros juslinis vertinimas parodė (6 paveikslas), kad seleno tipas ar
Sangrovit® priedas turėjo reikšmingos įtakos mėsos kietumui (p<0,05). Kitoms tekstūros savybėms reikšmingo seleno tipo ar Sangrovit® priedo poveikio nenustatyta (2 priedas).
0,00 2,00 4,00 6,00 8,00 10,00 12,00 14,00 tamprumas kietumas rišlumas drėgmės kiekis masės rišlumas masės kietumas drėgnumas pluoštiškumas susikramtymas riebalingumas likučiai neorgSe+ sangrovit orgSe+sangrovit
6 paveikslas. Pašarų praturtintų selenometioninu ir fitobiotiniu preparatu Sangrovit® WS įtaka kiaulienos tekstūros savybėms
37 Skonio savybėms seleno tipo ar Sangrovit® priedo įtaka taip pat nenustatyta (7 paveikslas). Visuose mėginiuose jautėsi aiškiai išreikštas kiaulienai būdingas skonis ir nesijautė pašalinio prieskonio 0,00 2,00 4,00 6,00 8,00 10,00 12,00 14,00 sk-bendras sk-kiaulienos sk-rūgštus sk-saldus sk-pašalinis sk-liekamasis neorgSe+ sangrovit orgSe+sangrovit
7 paveikslas. Pašarų praturtintų selenometioninu ir fitobiotiniu preparatu Sangrovit® WS įtaka kiaulienos skonio savybėms
7,00 8,00 9,00 10,00 11,00 12,00 13,00 14,00 15,00
kvapas skonis tekstūra bendras
Pr iim tinum as , ba la is neorgSe+ sangrovit orgSe+sangrovit
8 paveikslas. Pašarų praturtintų selenometioninu ir fitobiotiniu preparatu Sangrovit® WS įtaka kiaulienos priimtinumui
