LIETUVOS VETERINARIJOS AKADEMIJA
VETERINARIJOS FAKULTETAS
ANATOMIJOS IR FIZIOLOGIJOS KATEDRA
Indr÷ Kavaliauskait÷
VYNUOGINIŲ SRAIGIŲ PANAUDOJIMAS IR HISTOLOGINö
ANALIZö
Magistro darbas
Darbo vadov÷:
(2 – asis titulinis lapas)
Magistro darbas atliktas 2008 – 2010 metais Lietuvos veterinarijos akademijos Anatomijos ir fiziologijos katedroje.
Magistro darbą paruoš÷: Indr÷ Kavaliauskait÷
(parašas)
Magistro darbo vadov÷: asist. Ingrida Alionien÷
(LVA Anatomijos ir fiziologijos katedra) (parašas)
Recenzentas:
TURINYS
1. ĮVADAS...4
2. LITERATŪROS APŽVALGA...6
2.1 Vynuogin÷s sraig÷s sandara...6
2.1.1 Išorin÷ sandara...6
2.1.2 Vidin÷ sandara ...7
2.2 Sraigių auginimo pagrindai ...9
2.2.1 Auginimo sistemų tipai...10
2.2.2 Š÷rimo ir laikymo sąlygos ...11
2.2.3 Ligos ir kenk÷jai ...12
2.3 Sraigių panaudojimas ...12
2.3.1 Perdirbimas maisto pramon÷je ...13
2.3.2 Panaudojimo sritys ...13
2.4 Raumeninio audinio histologin÷ struktūra ...14
2.4.1 Griaučių skersaruožio raumeninio audinio sandara...15
2.4.2 Lygiųjų raumenų sandara ...16
2.4.3 Vynuogin÷s sraig÷s lygieji raumenys ...17
3. DARBO METODIKA ...18
3.1 Sraig÷s maistin÷s vert÷s palyginimas...18
3.2 H. pomatia kojos pado paruošimas histologinei analizei...18
3.3 Vynuogin÷s sraig÷s lygiųjų miocitų statistinis apdorojimas...19
4. TYRIMO DUOMENŲ REZULTATAI...21
4.1 Sraig÷s m÷sos (kojos) maistin÷ vert÷...21
4.2 H. pomatia kojos histologin÷ sandara ...26
4.3. H. pomatia kojos miocitų skerspjūvių statistin÷ analiz÷ ...28
1. ĮVADAS
Vynuogin÷ sraig÷ yra didžiausia sausumos sraig÷. Ji dar vadinama Helix pomatia (lotynų k.), m÷nulio, kamuoline, burgundiškąja sraige. Priklauso moliuskų tipui, pilvakojų klasei, Styllomatophora būriui, Helicidae šeimai, Helix pomatia L. rūšiai. Į Lietuvą sraig÷s atvežtos XVI amžiuje dvarininkų ir vienuolių iš Prancūzijos. Prisitaikiusios prie mūsų šalies klimato sąlygų paplito soduose, parkuose.
Per pastaruosius metus did÷ja Helicidae šeimos sraigių paklausa. Maistui, farmakologijoje, medicinoje naudojamos Helix pomatia, Helix lucurum, Helix aspersa maxima, Helix aspersa aspersa, Helix vulgaris, Helix cavata. Šios rūšys skiriasi dydžiu, kriaukl÷s ir m÷sos spalva, veisimosi biologija, augimo tempais. Vynuogin÷ sraig÷ laikoma viena brangiausių ir vertingiausių valgomųjų sraigių [3]. H. pomatia ir H. aspersa dar vadinamos Escargot (prancūzų k.). Jos yra prekybiniu požiūriu svarbiausios, atsižvelgiant į cheminę sud÷tį ir maistinę vertę bei gausiausiai paplitusios gamtoje [38].
2003 m. Lietuvoje buvo įkurta Nacionalin÷ vynuoginių sraigių augintojų asociacija, veisianti, auginanti, pardavin÷janti ir eksportuojanti sraiges ir jų produktus. Ji moko ir teikia informaciją asmenims, norintiems prad÷ti sraigių auginimo verslą. Asociacija kartu su įmon÷mis, auginančiomis ir perdirbančiomis sraiges, į gamtą paleidžia tam tikrą šių moliuskų skaičių, nes gausiai renkant maž÷ja jų kiekis. Taip stengiamasi išsaugoti ir atkurti natūralią populiaciją. Be to, asociacija pasisako už tai, kad būtų uždrausta gamtoje rinkti sraiges ir jas perdirbti maistui, o skatina sraigių auginimą ūkiuose. Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui Prancūzijoje, jau seniai uždrausta rinkti šiuos moliuskus, nes jų populiacija nyksta. D÷lto yra statomos fermos, išvengiant natūralaus sraigių populiacijos maž÷jimo [6].
paragauja svečiose šalyse, tokiose kaip Prancūzija, Graikija, Italija ir kt. Vieni lieka sužav÷ti tokiais patiekalais, kiti – turi neigiamą požiūrį. Ne Lietuvoje sraigių ir jų patiekalų paragauti galima restoranuose, viešbučiuose, taip pat įsigyti gurmanų parduotuv÷se, prekybos centruose [10].
Nors Helix pomatia vertinama maistiniu požiūriu, tačiau ji nemažai padaro ūkin÷s žalos. Gyventojai, turintys sodus, ieško įvairiausių sprendimo būdų, mažinančių sraigių veisimąsi. Pavyzdžiui, D. Britanijos ir Vokietijos vietov÷se sraigių populiacijos padid÷jimą l÷m÷ šilta žiema ir dr÷gna vasara. Sraig÷s paplito net tokiose vietose, kur jų paprastai nebūdavo [16]. 2008 metų duomenimis Vokietijos ūkininkai antrus metus iš eil÷s skundžiasi didele sraigių populiacija. Kol kas šie moliuskai Lietuvos ūkininkams nedaro didel÷s žalos, tačiau d÷l besikeičiančių klimato sąlygų bus neįmanoma išvengti sraigių populiacijos did÷jimo. Lietuvoje n÷ra registruotų jokių cheminių preparatų šių gyvūnų naikinimui. Telieka vienintelis būdas kovoti su tokiais kenk÷jais – rinkti ir naikinti. Tuo tarpu vokiečiams siūloma su sraig÷mis kovoti specialiais preparatais – granul÷mis, saugant augalus ir mažus ūgliukus [17].
Darbo tema yra aktuali, nes vis dažniau girdime apie vynuoginių sraigių rinkimą gamtoje bei auginimą fermose, jų naudą ir paklausą užsienio šalyse bei Lietuvoje, taip pat sraigienos įtaką žmogaus organizmui.
Remiantis literatūros duomenimis, yra nemažai parašyta užsienio kalbomis mokslinių straipsnių apie atliktus vynuoginių sraigių chemin÷s sud÷ties, maistin÷s vert÷s, histologinius tyrimus bei jų auginimo technologijas. Tačiau straipsnių yra per mažai, daugumos seni tyrimų duomenys bei atlikimo data.
Darbo tikslas – išanalizuoti vynuoginių sraigių sandarą ir įvertinti jų kojos histologinę struktūrą bei panaudojimą žmonių mityboje.
Darbo uždaviniai:
1. Išanalizuoti H. pomatia maistinę vertę ir palyginti su kitos rūšies sraigiena, jautiena, kiauliena, paukštiena, žuvimi.
2. LITERATŪROS APŽVALGA
2.1 Vynuogin÷s sraig÷s sandara
Šio darbo tyrimo objektas – vynuogin÷ sraig÷. Prieš atliekant bet kokį tyrimą, reikia išanalizuoti patį tiriamąjį objektą. Šiuo atveju susipažinti su sraig÷s išorine ir vidine sandara bei veisimosi ypatumais.
2.1.1 Išorin÷ sandara
Helix pomatia kūnas skirstomas į galvą, liemenį, koją (1 pav.). Liemuo pasl÷ptas kriaukl÷je, galva ir koja iškišama jud÷jimo metu.
Koja yra lankstus organas, atliekantis skirtingas funkcijas: jud÷jimo, sulipimo, grobio pagavimo, poravimosi, kiaušin÷lių kapsulių formavimo, kriaukl÷s valymo [37]. Susitraukdami pado raumenys banguoja ir stumia gyvūną į priekį [31]. Odos liaukos išskiria gleives ir sutepa šliaužimo paviršių, kad sumaž÷tų trintis. Visas kūnas yra gleiv÷tas, tod÷l šis sausumos moliuskas neišdžiūsta [4]. Vidaus organus nuo aplinkos poveikio saugo kriaukl÷, o audinius – mantija.
Galvoje yra dvi poros čiuopiklių: didesni ir mažesni. Didesniuose čiuopikliuose yra juodos d÷mel÷s – akys, padedančios orientuotis aplinkoje, mažesni – atlieka lyt÷jimo organų funkciją. Akys yra labiausiai išsivystę šviesos organai. Jų lęšiukai panašūs į stuburinių. Sraigių akių jutimo ląstel÷s n÷ra pakankamai skirtingų tipų, tod÷l gali matyti tik juodą ir baltą vaizdą. Be to, akių lęšiukas n÷ra toks lankstus kaip stuburinių, d÷l to jos yra trumpareg÷s. Čiuopikliais gali nustatyti kvapą, skonį, susirasti maistą bei poruotis, kadangi juose yra jutimo ląstelių [24].
Galvos apačioje, ties jos per÷jimu į koją, yra sraig÷s burna, prie kurios kraštų prigludusios dvi burnos skiaut÷s. Sraig÷s burnoje yra ragin÷ plokštel÷ su smulkiais dantukais – trintuv÷, kuria ji trina augalinį maistą [4]. Liežuvis šiurkštus, jo šonin÷se eil÷se nusid÷v÷ję dantukai pakeičiami naujais. Be to, liežuvio gale n÷ra tų dantukų [24].
tik saugo vidaus organus, bet taip pat apsaugo sraigę nuo priešų. Ant kojos yra kalkinis dangtelis, kuriuo uždaroma kriaukl÷s anga. Moliusko kriauklę formuoja kūno dangos audinio raukšl÷ – mantija. Sraigei augant, stor÷ja prizminis kriaukl÷s sluoksnis, o paviršinis plonas raginis sluoksnis nekinta. Raumenys specializuoti. Specifinis stiprus raumuo, įtraukiantis moliuską į kriauklę, vienu galu prisitvirtinęs prie kriaukl÷s išilgin÷s ašies, o kitas jo galas eina į koją ir galvą [31].
Dešin÷je pus÷je, ties kojos kraštu, yra kv÷pavimo anga, pro kurią oras patenka į mantijos ertmę – plaučius. Už kv÷pavimo angos yra analin÷ anga [4].
1 pav. Sraig÷s išorin÷ sandara. 1 – kojos padas, 2 – kriaukl÷, 3 – akių čiuopikliai, 4 – burnos čiuopikliai, 5 – mantija, 6 – lytin÷ anga, 7 – kv÷pavimo anga, 8 – analin÷ anga [31].
2.1.2 Vidin÷ sandara
Vidinę H. pomatia sandarą (2 pav.) sudaro virškinimo, kv÷pavimo, kraujotakos, nervų, lytin÷ bei šalinimo sistemos.
„kepenų“ latakų. Sraig÷s kepenys – tai vidurin÷s žarnos šonin÷s išaugos. Kepenų fermentai skaido angliavandenius, o jų ląstel÷se vyksta viduląstelinis virškinimas ir įsisavinimas. Jose kaupiasi atsargin÷s maisto medžiagos (glikogenas, riebalai). Užpakalin÷ žarna atsiveria į mantijos ertmę [31].
Kv÷pavimo sistema. Kv÷pavimo funkciją atlieka mantija, dengianti stambią mantijos ertmę, kuri sudaro moliusko plaučius [31].
Kraujotakos sistema. Širdis yra arti kv÷pavimo organų. Ji sudaryta iš 1 prieširdžio ir skilvelio. Iš širdies skilvelio kraujas patenka į aortą, kuri šakojasi į porą arterijų – viena kraujas teka į galvą, mantiją, o kita – į žarną, kepenis, lytines liaukas (gonadas). Iš arterijų kraujas patenka į ertmes (lakunas). Hemolimfa į įvairius organus atneša deguonies ir maisto medžiagų. Helix pomatia hemolimfa melsva, nes turi vario ir magnio, nors kitų moliuskų kraujas yra bespalvis, be pigmentų [31].
Nervų sistema. Pilvakojų nervin÷ sistema yra mazgin÷ (ganglijin÷). Svarbiausi nerviniai mazgai: virš rykl÷s – galviniai mazgai (cerebraliniai ganglijai), kurie aplinkrykline jungtimi (komisūra) jungiasi tarpusavyje ir įnervuoja galvą [31].
Šalinimo sistema. Turi šalinimo organą – vieną kairįjį inkstą, kurio piltuv÷lis atsiveria į perikardo ertmę, o kitas galas – šalia analin÷s angos [31].
2 pav. Sraig÷s vidin÷ sandara. 1 – akių čiuopikliai, 2 – burna, 3 – liežuvis, 4 – pado liauka, 5 – stempl÷, 6 – lytin÷ anga, 7 – varpa, 8 – makštis, 9 – analin÷ anga, 10 – šalinimo (šlapimo) anga, 11 – žiuželis, 12 – kiaušintakis, 13 – šlapimtakis, 14 – skrandis, 15 – inkstas, 16 – s÷klų priimtuvo latakas, 17 – s÷klų priimtuvas, 18 – baltymin÷ liauka, 19 – hermafroditinis latakas, 20 – hermafroditin÷ liauka, 21 – virškinimo liauka, 22 – kriaukl÷, 23 – širdis, 24 – plaučiai, 25 – seilių liauka, 26 – stempl÷s išsipl÷timas, 27 – gleivių liauka, 28 – „meil÷s str÷lių maišelis“, 29 – galvos smegenų nervinis mazgas [9].
2.2 Sraigių auginimo pagrindai
Vakarų Europos patirtis parod÷, jog norint užtikrinti stabilų žaliavos tiekimą, kurio negali užtikrinti sraigių rinkimas natūraliose sąlygose, būtina sukurti vynuoginių sraigių veislynus ir sraigių auginimo fermas. Sraigių auginimo fermos jau kelis dešimtmečius s÷kmingai funkcionuoja Prancūzijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Lenkijoje, Čekijoje ir kt. [3].
Norint auginti vynuogines sraiges, reikia susipažinti ne tik su jų sandara, dauginimusi, bet ir auginimo technologijomis, š÷rimo ir laikymo sąlygomis, ligomis bei kenk÷jais.
2.2.1 Auginimo sistemų tipai
Lietuvoje bei kitose užsienio šalyse (Prancūzijoje, Italijoje, Vokietijoje ir kt.) yra paplitę sraigių auginimo sistemų tipai, tokie kaip:
1. lauko ganyklin÷ (voljere natūralioje pievoje) sraigių auginimo sistema;
2. sraigių fermos, įrengtos pastatuose su reguliuojamu klimatu (temperatūra, dr÷gm÷, šviesa);
3. sraigių auginimas uždarose šiltnamin÷se patalpose („oranžerijose“); 4. kombinuotas sraigių auginimas.
Lauko ganyklin÷ sraigių auginimo sistema.
Ganyklinis periodas – tai intensyvus sraigių auginimas sklypuose, soduose ir parkuose. Šis auginimo metodas Lietuvoje n÷ra efektyvus, nes labai priklauso nuo natūralių aplinkos ir klimatinių sąlygų, tačiau jis yra tikslingas ekologine ir auginimo patirties įgijimo prasme [3].
Prieš auginant sraiges voljeriniu būdu, pirmiausia reikia pasirinkti tinkamą žem÷s sklypą ir tiksliai pažym÷ti jo ribas. Voljero dydis turi būti ne mažesnis kaip 15 arų. Taip pat ruošiantis veisti sraiges šiuo metodu būtina tinkamai paruošti ir aptverti voljerą, tam tikru metu išleisti sraiges, turi būti voljero priežiūra, sraigių paruošimas žiemojimui, jauniklių iš÷mimas iš voljero, taikomos priemon÷s, apsaugančios nuo sraigių iššliaužimo iš voljero [25].
Sraigių fermos, įrengtos pastatuose su reguliuojamu klimatu (temperatūra, dr÷gm÷, šviesa).
dirvožemiu, reguliuojama temperatūra ir dr÷gme); auginimo cechas (su optimalia temperatūra ir dr÷gme); pašarų cechas (augalų auginimas ir perdirbimas į sausus pašarus) [3].
Sraigių auginimas uždarose šiltnamin÷se patalpose („oranžerijose“).
Pradedant auginti sraiges šiltnamyje, nustatomas žem÷s rūgštingumas. Labiausiai tinka, kai pH = 6 [25]. Ant paruoštos žem÷s šiltnamyje ištiesiama laistymo žarna. Stogas uždengiamas juoda pl÷vele, o šonai nupurškiami kreida. Po to dedamas plastikinis tinklas aptvarui (50 cm aukščio). Jis įleidžiamas 10 cm į žemę. Viršutin÷je tinklo dalyje pritvirtinamas elektrinio piemens laidas. Kai viskas paruošta, į vieną kvadratinį metrą suleidžiama 10 suaugusių motininių sraigių [25]. Šiltnamyje (10 m ilgio ir 3 m pločio) iš 3000 sraigių – reproduktorių galima gauti 90 000 sraigių – jauniklių. Kai sraig÷s – reproduktoriai padeda kiaušin÷lius, jie paleidžiami į gamtą. Tame šiltnamyje išsiritę jaunikliai auginami dar šešis m÷nesius, palaikant pastovias ir optimalias sraig÷ms sąlygas (temperatūrą – + 20° C, šviesą– 8 h/parą, dr÷gmę – 70 – 90 proc.). Per šešis m÷nesius jaunikliai užauga nuo 6 – 8 g svorio, kai gimę sveria 0,4 g (mirtingumas – 20 proc.), o gamtoje sraigių jaunikliai per šiltąjį sezoną užauga tik iki 1 – 2 g svorio (mirtingumas yra 70 – 90 proc.). Natūraliomis sąlygomis moliuskas iki prekinio svorio (19 – 20 g) užauga maždaug per 3 – 4 metus, o pagreitintu šiltnaminiu metodu jau antrais metais sraig÷ gali užaugti iki 20 g [3].
Kombinuotas sraigių auginimas.
Sraig÷s veisiamos bei mažyliai paauginami dvidešimt savaičių uždaroje patalpoje, reguliuojant klimato sąlygas. V÷liau paaugusios sraig÷s patalpinamos lauke į siauras ir ilgas lysves. Toliau naudojamas ganyklinis auginimo metodas [3].
2.2.2 Š÷rimo ir laikymo sąlygos
Helix pomatia yra žolia÷dis gyvūnas, nes minta žaliomis augalų dalimis, nukritusiais pernykščiais lapais, žemesniaisiais grybais, kerp÷mis. Jaunikliai įsirausę į žemę, maitinasi į jos sud÷tį įeinančiomis medžiagomis (moliu, irstančiomis organin÷mis medžiagomis ir kt.)
2.2.3 Ligos ir kenk÷jai
Sraiges puola įvairūs parazitai: nematodai, trematodai, grybeliai, įvairūs mikroorganizmai (pvz.: salmonelos, pseudomonos). Greitai plinta sraigių populiacijoje, esant per dideliam moliuskų tankiui. Helix pomatia sraig÷mis minta žiurk÷s, pel÷s, varl÷s, ropliai, driežai, kai kurie paukščiai. Be to, priešais laikomos mus÷s, vabalai, kitų rūšių sraig÷s, tarp kurių paplitęs kanibalizmas (sraig÷ ÷danti sraigę) [3, 25].
2.3 Sraigių panaudojimas
Lietuvoje gyvų vynuoginių sraigių rinkimą, supirkimą, pardavimą ir perdirbimą, išskyrus asmeninį, šeimos, namų ūkio poreikių tenkinimą, reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymas 2007 m. kovo 20 d. Nr. D1 – 164 „D÷l vynuoginių sraigių išteklių naudojimo taisyklių patvirtinimo“.
Vynuoginių sraigių išteklius naudojantys fiziniai ir juridiniai asmenys privalo laikytis Lietuvos Respublikos laukin÷s gyvūnijos įstatymo, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo ir kitų teis÷s aktų nuostatų. Fiziniams ir juridiniams asmenims leidžiama sraiges rinkti ir supirkti nuo geguž÷s 1 d. iki liepos 1 d. bei naudoti sraiges, kurių kriaukl÷s skersmuo ne mažesnis kaip 28 mm gyvos ir nesužeistos [29].
Mūsų šalyje sraigių veisimu, auginimu, perdirbimu užsiima įmon÷s: UAB „Hesona“, UAB „Gudukas“, UAB „Arčia“, UAB „Camargo“. Perdirbtos sraig÷s (gyvos, sušaldytos, pardavimui paruošti patiekalai, sraigių kriaukl÷s) parduodamos Lietuvos restoranams ir prekybos centrams. Eksportuojama į Prancūziją, Belgiją, Kanadą, JAV, Graikiją, Italiją ir kt. šalis. Kiekviena įmon÷ priklausomai nuo surenkamų sraigių kiekio privalo jas veisti: dalį surenkamų sraigių reikia paleisti į laisvę. Sraigių veisykla turi būti įrengta ne mažesniame kaip 15 a žem÷s sklype, kurio 1 m2 turi būti ne mažiau kaip 10 suaugusių (ne mažesnio kaip 28 mm skersmens) sraigių. Jos skaičiuojamos atsitiktinai pasirinktose penkiose sklypo vietose. Šią tvarką griežtai kontroliuoja Aplinkos ministerija, kuri kasmet nustato kvotą, kiek žaliavos galima surinkti. Kvotas skiria atsižvelgiant į orus, klimatą. 2002 metais leista surinkti 500 tonų sraigių, 2003 m. – 650 t, 2004 m. – 650 t, 2006 m. – 780 t. [7, 14].
Prancūzijoje, Belgijoje, Graikijoje, Italijoje ir kt. šalyse H. pomatia pardavin÷jamos ne tik gyvos, sušaldytos ar jų kriaukl÷s, bet moliuskų patiekalai būna pagardinti česnaku ar jo padažu, česnaku ir sviestu, ir t.t. Jos pardavin÷jamos konservų gaminimui. Kriaukl÷s naudojamos kaip maisto priedas gyvūnams ar kaip namų dekoracija. Sraig÷s gali būti naudojamos masalu žvejyboje [10].
Vynuogin÷s sraig÷s yra tradicinis prancūzų patiekalas. Šioje šalyje veikia keli sraigių auginimu užsiimantys ūkiai. Per metus suvartojama daugiau kaip 14 tūkst. tonų [17]. Šie moliuskai maistui ruošiami pagal įvairiausius receptus, kuriems daro įtaką sraigių rūšis, jų surinkimo ir augimo vieta. Prieš gaminant Helix pomatia patiekalus, yra pašalinami vidaus organai, kadangi jie yra kartaus skonio. Maistui naudojamos valgomosios dalys yra koja, galva ir mantijos kraštas [6].
2.3.1 Perdirbimas maisto pramon÷je
Sraig÷s laikomos 3 – 5 dienas medin÷je d÷žut÷je esant sausam ir v÷siam aplinkos klimatui. Tuo laikotarpiu jų negalima šerti, nes turi išsivalyti žarnynas. Po moliuskų alkinimo laikotarpio, jie yra nuplaunami vandeniu. Tada specialioje talpykloje ant jų užpilama druska tuo tikslu, kad sraig÷s sulįstų į kriauklę. Pasūdytos H. pomatia dedamos virti į švarų, verdantį vandenį – taip atsipalaiduoja jų raumenys. Pra÷jus penkioms minut÷ms, jos gliaudomos, t.y. šakut÷mis iškrapštomos iš kriauklių ir nukerpamas žarnynas. Likę m÷sos gabaliukai verdami pusvalandį ir rūšiuojami pagal svorį: 2 – 4 g, 4 – 6 g, kas 2 g iki 10. Sufasuota m÷sa po 10 kg užšaldoma d÷žut÷se ir transportuojama. Kriaukl÷s naudojamos moliuskams ar jų patiekalams patiekti. Jos plaunamos, džiovinamos, rūšiuojamos pagal skersmens dydį, klijuojami įtrūkimai. Sutvarkytos ir išdžiovintos kriaukl÷s fasuojamos į d÷žutes [11, 15].
2.3.2 Panaudojimo sritys
Pagal Zeki Yildirim, sraig÷se gausu kalcio, magnio, cinko, vario, mangano, jodo. Be to, valgomosios sraig÷s atlieka svarbų vaidmenį ir vaistų gamyboje. Atlikti tyrimai, kurių duomenimis liaukin÷ medžiaga, gaunama iš valgomųjų sraigių, sukelia bakterijų sulipimą (agliutinaciją), suteikia daug vilčių gydant kokliušą ir panašias ligas [39].
Pavyzdžiui, Anglijoje yra gaminamas ekstraktas, kurio vienai dozei sunaudojama daugiau nei tūkstantis sraigių. Vienos tokio ekstrakto doz÷s pakanka tam, kad į ekstremalią situaciją papuolęs žmogus jo pavartojęs būtų žvalus ir energingas kelias savaites.
Helix pomatia išskiriamose gleiv÷se yra medžiagų, kurios žmogaus bronchuose suklijuoja tam tikras bakterijas, tod÷l gleiv÷s naudojamos gydyti kokliušui, bronchitui ir kitoms panašioms ligoms. Preparatai iš moliuskų padeda panaikinti šalutinius reiškinius, atsirandančius po antibiotikų vartojimo.
Prancūzijoje ir Vokietijoje sraig÷s naudojamos gaminti kosmetikai. Brazilijoje atliekami tyrimai, kaip panaudoti sraigių gleives randams, skrandžio ir dvylikapiršt÷s žarnos opoms gydyti [12].
Sraigių m÷są patartina vartoti žmon÷ms, turintiems cholesterolio perteklių kraujyje, sergantiems rachitu, kepenų ligomis, ateroskleroze, besilaukiančioms ir maitinančioms kūdikius moterims, kadangi joje mažai riebalų, daug mineralinių druskų, geležies [25]. Taip pat sraigių m÷soje gausu omega – 3 riebalų rūgščių, apsaugančių nuo susirgimo v÷žiu [39].
Iš 3 kilogramų gyvų sraigių gaunama maždaug apie 1 kg m÷sos. Europos Sąjungos senosiose valstyb÷se 1 kg sraigių m÷sos kainuoja apie 3 eurus (maždaug 10 Lt/kg). Tačiau moliusko kriaukl÷s daug brangesn÷s, nes į jas dedamos paruoštos sraig÷s ir tiekiamos valgyti. Jų kilogramo kaina siekia net iki 14 eurų (48 Lt/kg) [17]. Lietuvoje 1 kg sraigių supirkimo kaina svyruoja 0,8 – 1,0 Lt, o perdirbtos sraig÷s realizuojamos po 2 – 4 eurus [23].
2.4 Raumeninio audinio histologin÷ struktūra
Raumeninis audinys sudarytas iš gebančių susitraukti ir atsipalaiduoti raumeninių ląstelių – miocitų. Šios ląstel÷s cheminę energiją efektyviai paverčia mechanine energija ir šiluma.
Pagal histologinę struktūrą, funkcines ypatybes ir lokalizaciją organizme skiriamos trys raumeninio audinio rūšys:
• neruožuotasis (lygusis) raumeninis audinys [32].
Žmonių maistui gaminti naudojami stuburinių gyvūnų (galvijų, kiaulių ir kt.) griaučių ir širdies skersaruožiai bei lygieji vidaus organų raumenys, o bestuburių – tik lygieji. Helix pomatia priklauso bestuburiams gyvūnams, tod÷l jos valgomoji dalis – koja yra sudaryta iš lygiųjų raumenų.
2.4.1 Griaučių skersaruožio raumeninio audinio sandara
Griaučių skersaruožio raumeninio audinio struktūrinis vienetas yra raumenin÷ ląstel÷ – miocitas (3 pav.).
3 pav. Griaučių miocitas. 1 – miocito ruožuotumas, 2 – branduolys, 3 – miofibril÷s, 4 – aktino ir miozino miofilamentai [20].
Šios ląstel÷s sudaro griaučių skersaruožių raumenų parenchimą. Ląstel÷s dar vadinamos skaidulomis, nes jų ilgis dažniausiai atitinka raumens ilgį. Kiekviena skaidula iš išor÷s yra apsupta plazmin÷s membranos – sarkolemos (gr. sarkos – m÷sa, lemmos – pl÷vel÷) [33]. Jos išor÷je yra pamatin÷ membrana, išraizgyta plonomis kalogenin÷mis ir retikulin÷mis skaidulomis, pereinančiomis į aplinkinį jungiamąjį audinį. Sarkolema atspari rūgštims, šarmams, elastinga, atliekanti mechaninę ir trofinę funkcijas, d÷l to vyksta medžiagų apykaita ir ja plinta elektrinis impulsas [28].
Skaidulų sarkoplazmoje grūd÷tasis endoplazminis tinklas neryškus. Joje yra specialios paskirties organoidų (organelių) – miofibrilių, išsid÷stančių išilgai raumenin÷s skaidulos ir besitęsiančių nuo vieno galo iki kito ir atliekančių skaidulos susitraukimo funkciją. Miofibriles vieną nuo kitos skiria stambios mitochondrijos ir ištęstos lygiojo endoplazminio tinklo kilpos [28].
Raumenin÷je skaiduloje yra nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių miofibrilių, susidedančių iš plonųjų (aktino) ir storųjų (miozino) filamentų. Šie filamentai iš dalies persidengia, tod÷l miofibril÷s susideda iš pakaitomis išsid÷sčiusių šviesiųjų ir tamsiųjų zonų. Šviesias zonas sudaro tik aktino filamentai, kurie izotropiškai poliarizuoti šviesai, tod÷l šios sritys vadinamos I diskais. Tamsios zonos, turinčios miozino ir aktino filamentų, yra anizotropiškos poliarizuotai šviesai ir vadinamos A diskais. Griaučių miocite visų išsid÷sčiusių miofibrilių izotopiniai ir anizotropiniai diskai išsid÷sto vienodu lygiu, tod÷l raumenin÷ skaidula yra skersai ruožuota [32, 33].
Ląstel÷s sarkoplazmoje yra glikogeno ir mioglobino. Glikogenas yra energijos šaltinis, reikalingas raumenų darbui ir viso organizmo šiluminio balanso palaikymui. Mioglobinas – raumenin÷s skaidulos baltymas, sudarytas iš aktyvaus deguonį prijungiančio centro hemo, į kurį įeina dvivalent÷ geležis, ir baltyminio komponento globino. Mioglobinas deponuoja deguonį ir perduoda ląstel÷s oksidacin÷ms sistemoms. Kuo daugiau mioglobino, tuo skaidula turi didesnį deguonies šaltinį [28].
Raumenin÷s skaidulos pagal morfologines, biochemines ir fiziologines ypatybes skirstomos į tris tipus: raudonąsias, baltąsias ir tarpines skaidulas. Sarkoplazmos ir miofibrilių santykis įvairiose raumenų skaidulose yra nevienodas. Baltosios skaidulos turi daug miofibrilių ir mažai sarkoplazmos, tod÷l yra šviesesn÷s. Jos greičiau ir stipriau susitraukia, tačiau greičiau pavargsta. Kitose skaidulose yra mažiau pluoštus sudarančių miofibrilių. Pluoštų tarpus užpildo plačios sarkoplazmos pertvaros. Sarkoplazmoje yra daug mioglobino, nudažančio skaidulas raudonai. Tod÷l jos ir vadinamos raudonosiomis skaidulomis. Jų turintys raumenys gali ilgai ir nuolat dirbti [28].
2.4.2 Lygiųjų raumenų sandara
4 pav. Lygiųjų miocitų pluoštas. 1 – raumenin÷ ląstel÷, 2 – branduolys, 3 – miofibril÷ [19].
Miocitus sudaro citolema ir virš jos esanti pamatin÷ membrana. Prie membranos tvirtinasi tarp ląstelių esančios kolagenin÷s ir retikulin÷s skaidulos. Netoli branduolio yra mitochondrijos, ribosomos, Goldžio kompleksas, grūd÷tasis endoplazminis tinklas. Miocitų sarkoplazma išvarstyta miofilamentais (storais, plonais), išsid÷stančiais išilgai ląstel÷s [28].
Lygiųjų raumenų ląstel÷s yra daug mažesn÷s negu skersaruožių griaučių raumenų. Atsipalaidavusioms ląstel÷ms būdinga verpst÷s forma. Jos turi tik vieną branduolį. Šiems raumenims nebūdingas skersaruožuotumas, nes plonieji ir storieji miofilamentai neturi apibr÷žtos erdvin÷s priklausomyb÷s, kaip skersaruožiuose raumenyse. Tod÷l stebint pro šviesos optinį mikroskopą, raumenys atrodo lygūs. Aktino lygiųjų raumenų ląstel÷je yra daug daugiau, negu miozino. Sarkoplazminis tinklas silpnai išvystytas [1].
2.4.3 Vynuogin÷s sraig÷s lygieji raumenys
3. DARBO METODIKA
3.1 Sraig÷s maistin÷s vert÷s palyginimas
Šiame darbe išanalizuoti ir palyginti 1998 – 2008 metais publikuotų 4 mokslinių straipsnių duomenys.
Analizuotuose straipsniuose pateikti duomenys gauti atlikus bandymus su vynuogin÷s sraig÷s kojos pado maistine verte bei palyginta su kitos rūšies sraigiena, kiauliena, jautiena, paukštiena, žuvimi. Tyrimo objektas ir analizuoti rodikliai pateikti 1 lentel÷je.
1 lentel÷. Tyrimo objektas ir analizuoti rodikliai.
Vynuogin÷ sraig÷ Analizuoti rodikliai Šaltinis H. pomatia maistin÷s vert÷s palyginimas
su kitos rūšies sraig÷mis.
Vanduo, baltymai, riebalai, angliavandeniai,
mineralin÷s medžiagos. [6] H. pomatia maistin÷ vert÷ palyginta pagal
m÷sos tipą.
Baltymai, riebalai, angliavandeniai, mineralin÷s
medžiagos, energetin÷ vert÷ [6] H. pomatia maistin÷ vert÷ palyginta su
jautiena, vištiena, žuvimi. Riebalai, baltymai, vanduo, kalorijų kiekis. [39] H. pomatia maistin÷ vert÷ palyginta su
kiauliena.
Angliavandeniai, baltymai, riebalai, pelenai, triptofanas, hidroksiprolinas, triptofano ir hidroksiprolino santykis, m÷sos šviesumas, rausvumas, gelsvumas, pH.
[40]
H. pomatia maistin÷ vert÷ palyginta pagal Lietuvos miestų užterštumą.
Angliavandeniai, riebalai, pelenai (mineralin÷s medžiagos), baltymai, pH, m÷sos šviesumas, rausvumas, gelsvumas.
[41]
3.2 H. pomatia kojos pado paruošimas histologinei analizei
Moksliniam tyrimui vynuogin÷s sraig÷s (9 vienetai) surinktos 2009 metų birželio m÷n. Utenos, Kaišiadorių ir Šiaulių rajonuose po 3 vnt. iš kiekvieno rajono, laikantis 1997 metų lapkričio 6 d. „Lietuvos Respublikos Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo“ Nr. 8 – 500 [30]. Iki tyrimo atlikimo H. pomatia buvo laikomos plastmasiniame, plokščiu dugnu terariume su vandens talpykla. Terariumo dangtis su skylut÷mis, užtikrinančiomis pakankamą kiekį deguonies. Laikymo indo dugnas padengtas dr÷gna žeme ir jame sraig÷s laikytos kambario temperatūroje (20 – 23º C) netoli lango, apsaugant nuo tiesioginių saul÷s spindulių. H. pomatia šertos augalais, kadangi jos yra žol÷džiai gyvūnai.
I ir II spiritais, kiekviename laikant po vieną valandą. Paskui 100 proc. spirito ir chloroformo 1:1 mišinyje, kol sraig÷s gabal÷liai nuskęsdavo (apie 0,5 val.). Po to 45 min. chloroforme ir chloroformo – parafino (1:1) mišinyje kambario temperatūroje nakčiai. Infiltravimas parafinu buvo atliekamas 560 C termostate I ir II parafino porcijose. I-oje buvo laikoma 1 val., II-oje – 2 val. Įliejus sraig÷s gabal÷lius, buvo gaunami parafininiai blokeliai, kurie buvo pjaustomi rotaciniu mikrotomu 1510 Leitz Wetzlar 5 µm storio pjūviais. Ant objektinių stiklelių priklijuoti pjūviai buvo merkiami į ksilolą, kad būtų pašalintas parafinas. Pjūvių skaidrinimas buvo atliekamas 100, I ir II 96 bei 70 proc. spirituose. Galiausiai pjūviai buvo perplaunami distiliuotame vandenyje ir dažomi hematoksilinu – eozinu [27]. Dažymo eiga buvo tokia:
1. Dažoma 5 min. hematoksilino tirpale. 2. Praplaunama vandeniu.
3. Perkeliama į eozino tirpalą kelioms minut÷ms, kol pjūviai nusidažo rausvai. 4. Plaunama vandeniu.
5. Praplaunama 70, 96 I ir II bei 100 proc. spirituose.
6. Skaidrinama ksilole kelias minutes ir užd÷jus lašą Kanados balzamo uždengiama dengiamuoju stikleliu.
3.3 Vynuogin÷s sraig÷s lygiųjų miocitų statistinis apdorojimas
Gauti vynuoginių sraigių histologiniai preparatai buvo mikroskopuojami „Olimpus CX 31” mikroskopu naudojant x4, x10, x40 objektyvus bei x10 okuliarą ir fotografuojami „Olimpus digital camera CAMEDIA C-3040ZOOM” naudojant adapterį „Olympus C2000Z – ADP”.
Sraig÷s lygiųjų raumenų matavimai buvo atliekami nuotraukose naudojant Gateway 2000 computer using the UTHSCSA ImageTool Version 3.0 programą. Matavimai buvo atliekami 400 kartų padidintų histologinių preparatų nuotraukose. Buvo išmatuota po 30 miocitų skerspjūvių kiekvienai sraigei (n=30).
2 lentel÷. Tyrimo duomenys.
Miestas Sraigių
skaičius Histologinių preparatų kiekis Nuotraukų skaičius Utena 3 3 (3 sraig÷s x 1 preparatas) 6 (3 sraig÷s x 2 nuotraukos) Kaišiadorys 3 3 (3 sraig÷s x 1 preparatas) 6 (3 sraig÷s x 2 nuotraukos) Šiauliai 3 3 (3 sraig÷s x 1 preparatas) 6 (3 sraig÷s x 2 nuotraukos)
Iš viso: 9 9 18
Nuotraukos buvo daromos iš kiekvieno sraig÷s histologinio preparato po dvi skirtingose vietose. Tuo tikslu, jog būtų galima pilnai atlikti vynuogin÷s sraig÷s kojos histologinę analizę. Taip pat naudojantis 0,01 mm ilgio, 100 padalų mikrometrine liniuote (žr. 1 priedą) ir programa Gateway 2000 computer using the UTHSCSA ImageTool Version 3.0 buvo išmatuotas nuotraukoje liniuot÷s padalų ilgis pikseliais (žr. 2 priedą). Juos reik÷jo versti į milimetrus, po to į mikrometrus (3 lentel÷). Pikselių tikslumui nustatyti buvo atlikta 10 matavimų. Tiksliausia reikšm÷ gauta apskaičiavus vidurkį (žr. 2 priedą). Nuotraukose atlikti vynuoginių sraigių lygiųjų raumeninių ląstelių matavimai pateikti 3 ir 4 priede.
1 mm = 1000 µm
0,01 mm/100 padalų = 0,0001 mm
3 lentel÷. Mikrometrin÷s liniuot÷s 0, 0001 mm padalos vertimas mikrometrais.
Pikseliais Milimetrais Mikrometrais 0,0001 mm mikrometrin÷s liniuot÷s padalos ilgis
47,22 0,0001 0,1
4. TYRIMO DUOMENŲ REZULTATAI
4.1 Sraig÷s m÷sos (kojos) maistin÷ vert÷
M÷sa yra vienas vertingiausių maisto produktų. Joje yra daug nepakeičiamų aminorūgščių, riebaluose ir vandenyje tirpstančių vitaminų, mineralinių medžiagų, mikroelementų. Be to, yra gerai virškinama ir lengvai pasisavinama. Vartotojų labiausiai vertinama neriebi, sultinga, skani, aukštos biologin÷s vert÷s, pasižyminti geromis kulinarin÷mis savyb÷mis m÷sa [26]. Literatūros šaltiniuose sraigių m÷sos chemin÷s sud÷ties tyrimai aprašyti nuo 1974 m. Tačiau šaltiniuose nurodoma H. pomatia, bet neįvardijama jos valgoma dalis (kojos padas). 4 lentel÷je pateikti tyrimų rezultatai parodo, jog nebuvo tiksliai ištirta sraig÷s m÷sos chemin÷ sud÷tis.
4 lentel÷. Vynuogin÷s sraig÷s m÷sos chemin÷ sud÷tis [6].
g/100 g m÷soje Rūšis Vanduo,
% Baltymai Riebalai Angliavandeniai Mineralin÷s medžiagos Tyrimų atlikimo metai H. pomatia - - 0,79 - - 1974 H. pomatia koja 72,8 – 80,7 - - - - 1975 H. pomatia valgoma dalis 79,0 16,0 1,0 2,0 1,0 1981 H. pomatia 84,9 12,3 0,7 - 1,9 1983 H. pomatia 84,9 12,6 0,5 - 1,8 1989
Iš 4 lentel÷je pateiktų duomenų matyti, kad 1974 m. atliktame tyrime buvo nustatyta, jog Helix pomatia 100 g m÷soje yra 0,79 g riebalų. Vandens, baltymų, angliavandenių, mineralinių medžiagų kiekiai nebuvo nustatyti. Tačiau 1975 m. ištirta, kad 100 g m÷soje yra 72,8 – 80,7 proc. vandens. Jau 1981 m. duomenys parodo, kad moliusko chemin÷ sud÷tis ištirta pilnai: 100 g m÷soje yra 79 proc. vandens, 16 g baltymų, 1 g riebalų, 2 g angliavandenių ir 1,9 g mineralinių medžiagų. Paskutiniųjų tyrimų (1983 ir 1989 m.) rezultatai neženkliai skiriasi.
Apie įvairių maisto produktų sud÷tį išsamios analiz÷s galima rasti, tačiau ne daug yra duomenų apie sraigių cheminę sud÷tį bei maistinę vertę. Atsižvelgiant į jų maistinę vertę yra didel÷ tarptautin÷ prekyba ir aukštos supirkimo kainos [6].
5 lentel÷. Keturių rūšių sraigių mitybin÷s vert÷s palyginimas [6]. Rūšis Vanduo, % Pelenai, g/100 g Baltymai, g/100 g Riebalai, g/100g Angliavandeniai, g/100 g H. pomatia 84,2 1,8 10,7 1,1 - H. aspersa aspersa 83,7 1,5 10,5 1,6 - H. aspersa maxima 84,3 1,3 9,1 1,8 1,7 H. lucorum 84,0 1,4 10,8 1,5 -
5 lentel÷s duomenų rezultatai rodo, jog H. pomatia ir kitos rūšys turi vidutiniškai 84,05 proc. vandens, 100 g m÷soje yra 1,5 g pelenų, 10,3 g baltymų, 1,5 g riebalų. Tačiau ne visų sraigių m÷soje yra ištirtas angliavandenių kiekis. Iš tyrimų rezultatų matyti, jog H. pomatia turi mažiausiai riebalų – 1,1 g/100 g m÷soje, o daugiausiai mineralinių medžiagų (pelenų) – 1,8 g/100 g m÷soje.
Lietuvoje bei kitose Europos šalyse labiausiai vartojama kiauliena, tačiau Prancūzijoje ir kitur (Graikijoje, Italijoje) – sraigių m÷sa. Kiaul÷ priklauso žinduolių klasei, o H. pomatia – moliuskų. 6 lentel÷s tyrimų rezultatai rodo skirtumus tarp kiaulienos ir sraigienos maistin÷s vert÷s.
6 lentel÷. Sraigių m÷sos ir kiaulienos chemin÷ bei fizin÷ sud÷tis [40].
Parametrai Kiauliena Sraigių m÷sa Sausosios medžiagos, % 25,65±0,21 15,99±0,77*** Riebalai, % 1,68±0,10 0,38±0,11*** Baltymai, % 22,80±0,21 14,15±0,76*** Triptofanas, mg/100g 285,81±6,55 162,11±3,62** Hidroksiprolinas, mg/100g 43,66±1,41 190,15±6,15*** Triptofano ir hidroksiprolino santykis 6,82±0,33 0,86±0,02*** Pelenai, % 1,17±0,01 1,37±0,06** L* spalvos šviesumas 54,47±0,60 46,75±1,14*** a* spalvos rausvumas 14,69±0,24 1,69±0,18*** b* spalvos gelsvumas 6,34±0,28 13,05±0,61*** pH vert÷ 5,48±0,02 7,46±0,12***
statistiškai patikimi duomenys ** p < 0,01, *** p < 0,001
Sausosios medžiagos ir riebalai organizmui teikia energijos. Pagal lentel÷s duomenis galima teigti, kad kiaulienoje yra daugiau sausųjų medžiagų (glikogeno), riebalų (riebalų rūgščių). Mitybin÷ riebalų vert÷ priklauso nuo juose esančių riebalų rūgščių kiekio: sočiųjų riebalų rūgščių (palmitino, stearino ir miristino), mononesočiųjų (oleino) ir polinesočiųjų (linolo, linoleno ir arachido).
didesnis triptofano – hidroksiprolino santykis, tuo m÷soje yra daugiau visaverčių baltymų, tuo jos maistin÷ ir biologin÷ vert÷ yra didesn÷. Taigi iš 6 lentel÷s duomenų matyti, kad visaverčių baltymų daugiausiai yra kiaulienoje.
Spalva m÷sai suteikia ne tik estetinę išvaizdą, bet yra susijusi ir su kai kuriomis kulinarin÷mis bei technologin÷mis savyb÷mis. Skirtingų rūšių gyvūnų m÷sa pagal spalvingumą L* išsid÷sto ne vienodai (šviesiausia – viščiukų broilerių, toliau – kiauliena, kalakutiena, aviena ir galvijiena) [26]. Normalios m÷sos L* spalvos šviesumas yra 54 – 56, kuo L* reikšm÷ didesn÷, tuo m÷sa šviesesn÷. Lyginant sraigių m÷sos spalvos šviesumą su kiaulienos (54,47±0,60), tai sraigių m÷sa yra tamsesn÷ (46,75±1,14).
Mineralinių medžiagų (pelenų) kiekis didesnis yra sraigių m÷soje. Nuo m÷sos pH priklauso skerdenos tinkamumo vartoti terminas, technologinis apdorojimas, kulinarin÷s savyb÷s, m÷sos spalva. pH vert÷ kiaulienos yra rūgštin÷, o sraigių m÷sos – šarmin÷.
Išanalizavus moliuskų ir kiaulienos cheminę bei fizinę sud÷tį, galima toliau lyginti su jautiena, vištiena, žuvimi. Galvijų, paukščių, žuvų m÷sa daugiau priskiriama prie dietinio (sveiko) maisto, kadangi joje mažiau riebalų negu kiaulienoje, daugiau baltymų (aminorūgščių), mineralinių medžiagų, sausųjų medžiagų. 7 lentel÷je pateikti duomenys rodo skirtingų m÷sos rūšių maistinę vertę.
7 lentel÷. Sraigių m÷sos, jautienos, vištienos ir žuvies maistin÷s vert÷s palyginimas [39].
Sraigių m÷sa Jautiena Vištiena Žuvis Riebalai, % 0,5 – 0,8 11,5 12,0 1,5 Kalorijos, 100 g 60 – 80 163,0 120,0 70,0 Baltymai, % 13,5 22,1 8,5 15,0 Vanduo, % 83,8 72,0 70,6 81,0 Kiti, % 1,9 0,9 0,8 25,0
Iš 7 lentel÷s rezultatų gerai matyti, jog sraigių m÷sa, lyginant su kitomis, turi mažiausiai riebalų (0,5 – 0,8 proc.), o daugiausiai turi vištiena – 12 proc. Taip pat 100 g m÷sos mažiausiai kalorijų turi H. pomatia, daugiausiai – jautiena (100 g/163 kalorijos). Tačiau mažiausiai baltymų turi vištiena – 8,5 proc., o daugiausiai jautiena – 22,1 proc., po to žuvis – 15 proc. bei sraigių m÷sa – 13,5 proc. Beje, moliuskų m÷soje yra didžiausias vandens (83,8 proc.) ir kitų medžiagų kiekis (1,9 proc.) nei jautienoje, vištienoje, žuvyje.
8 lentel÷. Įvairios m÷sos ir žuvies 100 g chemin÷ sud÷tis [6].
Baltymai Riebalai Angliavandeniai Mineralin÷s medžiagos Energetin÷ vert÷ M÷sos tipas g g g g (Kcal) Sraigiena 12,5 0,9 2,1 1,5 66 Liesa (arkliena, paukštiena) 16 – 20 1 – 5 0,5 – 1 0,5 – 2 75 – 128 Pusiau riebi (jautiena, aviena, sardin÷) 16 – 18 12 – 18 0,5 – 1 0,5 – 2 174 – 237 Riebi (kiauliena) 13 – 17 25 – 30 0,5 – 1 0,5 – 2 279 – 341 Labai riebi (tunas) 10 – 16 35 – 50 0,5 – 1 0,5 – 2 356 – 517
Iš 8 lentel÷s duomenų matyti, kad 100 g sraigių m÷sos turi mažiausią kiekį riebalų (0,9 g), baltymų (12,5 g) ir energetinę vertę (66 Kcal), lyginant su paukštiena, jautiena, aviena, kiauliena, žuvim (tunu). Tačiau 100 g moliusko m÷sos turi didžiausią kiekį angliavandenių (2,1 g) ir mineralinių medžiagų (1,5 g) lyginant su kitais m÷sos tipais. Pagal 5 lentel÷s duomenis galima teigti, kad H. pomatia pagal savo cheminę sud÷tį nepriklauso nei vienam m÷sos tipui, kadangi yra ne tik liesa, bet labai liesa m÷sa.
2006 m. Lietuvoje, Lietuvos veterinarijos akademijoje buvo atlikti sraigių fiziko – chemin÷s sud÷ties tyrimai, kurių rezultatai pateikti 9 ir 10 lentel÷se. Sraig÷s tyrimams buvo surinktos iš skirtingų rajonų, norint pamatyti jų maistin÷s vert÷s kitimus.
9 lentel÷. Sraigių kojos m÷sos chemin÷ sud÷tis [41].
Sraigių kilm÷s vieta Sausos medžiagos, % Riebalai, % Pelenai, % Baltymai, % Drąseikiai 18,42±0,03 0,11±0.01 1,32±0,01 16,53±0,03 Kaunas 18,63±0,03 0,10±0,01 1,65±0,01 16,60±0,03 Visaginas 16,76±0,03 0,09±0,02 1,39±0,01 15,25±0,03 Raudondvaris 16,46±0,02 0,11±0,02 1,26±0,01 15,01±0,03 Jonava 15,12±0,02 0,20±0,02 1,19±0,01 13,49±0,03 Marijampol÷ 17,80±0,07 0,74±0,07 1,35±0,01 15,71±0,03 K÷dainiai 13,23±0,05 0,57±0,01 1,15±0,02 11,51±0,03 Lap÷s 12,70±0,05 0,66±0,02 1,22±0,03 10,82±0,03 Užliedžiai 14,79±0,04 0,83±0,01 1,50±0,01 12,46±0,03
(16,60±0,03 proc.), mažiausias – Lap÷se (10,82±0,03 proc.). Mineralinių medžiagų kiekis didžiausias – Kaune (1,65±0,01 proc.), mažiausias – K÷dainiuose (1,15±0,02 proc.). Sausųjų medžiagų kiekis didžiausias – Kaune (18,63±0,03 proc.), mažiausias – Lap÷se (12,70±0,05 proc.).
10 lentel÷. Sraigių kojos m÷sos fizin÷ sud÷tis [41].
Sraigių kilm÷s vieta pH L* spalvos šviesumas a* spalvos rausvumas b* spalvos gelsvumas Drąseikiai 7,05±0,02 41,51±0,02 2,46±0,01 10,23±0,01 Kaunas 7,35±0,03 41,03±0,03 0,79±0,08 13,08±0,02 Visaginas 7,17±0,03 48,98±0,04 1,27±0,01 13,76±0,02 Raudondvaris 7,55±0,04 47,72±0,03 1,35±0,01 12,69±0,02 Jonava 7,17±0,07 49,45±0,03 2,16±0,01 13,66±0,01 Marijampol÷ 8,08±0,02 42,01±0,03 1,61±0,02 10,84±0,04 K÷dainiai 7,73±0,03 50,33±0,05 1,77±0,03 14,68±0,04 Lap÷s 7,30±0,06 51,53±0,03 1,99±0,02 15,78±0,03 Užliedžiai 7,71±0,01 48,15±0,06 1,80±0,02 12,76±0,06
M÷sos spalvos šviesumas didžiausias – Lap÷se (51,53±0,03), mažiausias – Kaune (41,03±0,03) ir tokia m÷sa yra tamsesn÷ nei Lap÷se surinktų sraigių. Sraigių m÷sos spalvos rausvumas didžiausias – Drąseikiuose (2,46±0,01), mažiausias – Kaune (0,079±0,08). Spalvos gelsvumas didžiausias – Lap÷se (15,78±0,03), o mažiausias – Drąseikiuose (10,23±0,01). pH vert÷ panašiai svyruoja.
Tokiems sraigių m÷sos fiziko – cheminių savybių tyrimų rezultatų skirtumams įtaką daro žem÷s tręšimas, cukraus pramon÷ ir kitos chemijos pramonių įmon÷s, greitkeliai. Tokiuose užterštuose regionuose sraigių m÷soje yra mažesnis kiekis sausųjų medžiagų, baltymų, pelenų, didesnis – riebalų, m÷sa šviesesn÷s spalvos [41].
Taigi išanalizavus Helicidae šeimai priklausančių sraigių (H. pomatia, H. aspersa aspersa, H. aspersa maxima, H. lucurum) m÷sos cheminę sud÷tį, darytina išvada, jog H. pomatia 100 g m÷sa turi 39 proc. mažiau riebalų bei 28 proc. daugiau pelenų. Baltymų, vandens kiekis panašus (5 lentel÷).
4.2 H. pomatia kojos histologin÷ sandara
Remiantis literatūros šaltiniais, naujausius vynuoginių sraigių kojos histologin÷s sandaros tyrimus yra atlikę Brazilijos, Švedijos bei Čekijos mokslininkai [5, 36].
Vynuogin÷s sraig÷s pado histologiniai preparatai buvo mikroskopuojami padidinant preparatų vaizdą 40, 100 ir 400 kartų. 5 pav. pavaizduota H. pomatia kojos paviršinio sluoksnio histologin÷ sandara.
5 pav. Vynuogin÷s sraig÷s kojos paviršinio sluoksnio histologin÷ sandara. 1 – ertm÷s (lakunos), 2 – išilginiai miocitų pjūviai, 3 – pigmentin÷s ląstel÷s (Kavaliauskait÷, 2010).
6 pav. H. pomatia pado paviršinio sluoksnio histologin÷ sandara. 1 – gleivių liaukos, 2 – ertm÷s (lakunos), 3 – miocito išilginis pjūvis, 4 – paviršinis epitelis (Kavaliauskait÷, 2010).
6 pav. vynuogin÷s sraig÷s histologinis preparatas mikroskopuotas padidinus 40 kartų. Jame labai gerai matosi gleivių liaukos, ertm÷s (lakunos), paviršinis epitelis, išilginiai miocito skerspjūviai. Tačiau žiūrint sraigių preparatą mikroskopu skirtingose vietose, vienoje vietoje mat÷si daugiau gleivių liaukų (6 pav.), kitoje – mažiau (5 pav.). Daugiausiai gleivių liaukų buvo ten, kur sraigių gabal÷lis histologiniam preparatui buvo paimtas iš pado apačios. Gleiv÷s reikalingos sutepti ir palengvinti sraig÷s šliaužimą, apsaugoti nuo išdžiūvimo.
7 pav. H. pomatia kojos giliojo sluoksnio histologin÷ sandara. 1 – ertm÷s (lakunos), 2 pigmentin÷s ląstel÷s, 3 – miocito skerspjūvis, 4 – miocito išilginis pjūvis (Kavaliauskait÷, 2010).
7 pav. vynuogin÷s sraig÷s histologiniai preparatai buvo dažyti hematoksilino – eozino tirpalu. Šiuo dažymo būdu dažant nusidaž÷ ir išryšk÷jo ertm÷s, lygiųjų raumeninių ląstelių pjūviai, pigmentin÷s ląstel÷s, gleivių liaukos (6 pav.). Šių liaukų yra 8 rūšys, iš kurių net 4 gamina skirtingos chemin÷s sud÷ties gleives, kitos: 1 – proteiną, 1 – kalcio karbonatą, 1 – riebalus, 1 – pigmentą. Liaukos yra vienaląst÷s, taur÷s formos, lokalizuojasi jungiamajame audinyje iškart po epidermiu [35]. Remiantis literatūros šaltinio duomenimis, sraigių histologinius preparatus dar galima dažyti Alcian blue dažymo metodu, išryškinant atskiras struktūras: lygiuosius miocitus nudažo raudonai, paviršinį epitelį – m÷lynai, gleivių liaukas – žaliai [36]. Tačiau norint nustatyti gleivių liaukų rūšis, naudojami specialūs dažymo metodai.
4.3. H. pomatia kojos miocitų skerspjūvių statistin÷ analiz÷
8 pav. H. pomatia pado miocitų skerspjūvio išmatavimas giliame sluoksnyje (Kavaliauskait÷, 2010).
8 pav. parodyta, kaip naudojantis Gateway 2000 computer using the UTHSCSA ImageTool Version 3.0 programa, buvo matuojamas lygiųjų raumeninių ląstelių skersmuo pikseliais, kurie v÷liau verčiami į mikrometrus (žr. 3 ir 4 priedą).
Statistinių rodiklių duomenys apie vynuogin÷s sraig÷s lygiųjų miocitų skerspjūvius pateikti 11 lentel÷je.
11 lentel÷. Vynuoginių sraigių miocitų pjūvių statistiniai rodikliai (n=30).
Iš 11 lentel÷s statistinių duomenų matyti, jog sraigių iš skirtingų miestų lygiųjų miocitų skerspjūvio vidurkiai yra panašūs. Labiausiai išsiskiria Nr. 1a sraig÷s vidurkis, kuris yra 52,4 proc. didesnis už Nr. 1b sraig÷s. Tokiam vidurkių pokyčiui įtakos tur÷jo lygiųjų miocitų išsid÷stymas. Kadangi sraigių miocitai yra verpst÷s formos, ruošiant sraigių gabal÷lio
Statistiniai rodikliai Sraig÷s
histologinius preparatus gal÷jo būti atpjauta daugiau lygiųjų raumeninių ląstelių, turinčių didžiausius skersmenis. Palyginus sraigių iš Utenos (Nr. 1a, 1b, 1c), Kaišiadorių (Nr. 2a, 2b, 2c) ir Šiaulių (Nr. 3a, 3b, 3c) vidurkius, jie maždaug panašūs. Lyginant sraiges tarpusavyje ir tarp miestų patikimumo lygmens p reikšm÷s didesn÷s už 0,05 (p > 0,05). Pavyzdžiui, Kaišiadorių iš Šiaulių sraigių patikimumo reikšm÷ p = 0,235 (p > 0,05). Vadinasi, vynuoginių sraigių lygiųjų miocitų skersmens vidurkių ilgiai mažai besiskiriantys. Vynuoginių sraigių raumeninių ląstelių skerspjūvių vidurkio ir vidurkio paklaidos pateiktos 12 lentel÷je.
12 lentel÷. Sraigių miocitų skerspjūvio vidurkis ir vidurkio paklaida pagal miestą.
Miestas Vidurkis ir vidurkio paklaida Utena 0,059±0,010
Kaišiadorys 0,055±0,002 Šiauliai 0,052±0,002
Lyginant vynuoginių sraigių lygiųjų raumeninių ląstelių vidurkius tarp miestų, didžiausias yra sraigių iš Utenos (0,059±0,010). Šių sraigių vidurkis yra 7 proc. didesnis už Kaišiadorių sraigių. bei 12 proc. – už Šiaulių. Tačiau vertinant statistiškai, visų sraigių vidurkis ir vidurkio paklaidos svyruoja panašiai. Atskirų miestų sraigių miocitų skerspjūvio vidurkių palyginimai pateikti 9, 10, 11 pav.
Sraigių iš Utenos miocitų skerspjūvio vidurkiai
0,084 0,044 0,049 0,000 0,020 0,040 0,060 0,080 0,100 1a 1b 1c S ra ig ÷ s n u m e ri s Vidurkis, mikrometrais 1a 1b 1c
9 pav. Sraigių iš Utenos miocitų skerspjūvio vidurkių palyginimas.
sraig÷s vidurkis yra 30 proc. didesnis. Taip yra tod÷l, kad gaminant histologinį preparatą sraigių gabal÷lio pjūvis buvo darytas sraig÷s kojos viršuje ir apačioje. Pjūvio vietoje atpjauta daugiau didesnius skersmenis, turinčių raumeninių ląstelių. Kadangi vynuogin÷s sraig÷s miocitai yra verpst÷s formos ir juos ruošiant histologiniams preparatams, gaunami skirtingo skersmens raumeninių ląstelių skerspjūviai.
Sraigių iš Kaišiadorių miocitų skerspjūvio vidurkiai
0,058 0,056 0,049 0,000 0,010 0,020 0,030 0,040 0,050 0,060 0,070 2a 2b 2c S ra ig ÷ s n u m e ri s Vidurkis, mikrometrais 2a 2b 2c
10 pav. Sraigių iš Kaišiadorių miocitų skerspjūvio vidurkių palyginimas.
Kaišiadorių sraigių lygiųjų raumeninių ląstelių skerspjūvio vidurkiai mažai kuo skiriasi vienas nuo kito. Tačiau didžiausias vidurkis yra Nr. 2a sraig÷s, kuris yra 3,4 proc. didesnis už Nr. 2b sraig÷s bei 15,5 proc. už Nr. 2c sraig÷s. Be to, Nr. 2a sraig÷s vidurkį lyginant su bendru Kaišiadorių sraigių vidurkiu, šios sraig÷s vidurkis yra 5,2 proc. didesnis.
Sraigių iš Šiaulių miocitų skerspjūvio vidurkiai
0,059 0,048 0,050 0,000 0,010 0,020 0,030 0,040 0,050 0,060 0,070 3a 3b 3c S ra ig ÷ s n u m e ri s Vidurkis, mikrometrais 3a 3b 3c
11 pav. Šiaulių sraigių raumeninių ląstelių skerspjūvio vidurkiai taip pat panašiai pasiskirstę. Tačiau kaip ir 9 bei 10 pav. didžiausia vidurkio reikšm÷ priklauso pirmutin÷ms sraig÷ms. Šiuo atveju Nr. 3a sraigei, kurios miocitų skerspjūvio vidurkio reikšm÷ yra 19 proc. didesn÷ už Nr. 3b ir 15,2 proc. už Nr. 3c sraigių. Taip pat palyginus Nr. 3a sraig÷s raumeninių ląstelių skerspjūvio vidurkį su Šiaulių sraigių vidurkiu, šios sraig÷s vidurkio reikšm÷ yra 12 proc. didesn÷.
Vynuoginių sraigių iš Utenos, Kaišiadorių, Šiaulių miestų lygiųjų raumeninių ląstelių skerspjūvio vidurkių svyravimai pavaizduoti 12 pav.
Sraigių iš Utenos, Kaišiadorių, Šiaulių miocitų skerspjūvio vidurkiai
0,059 0,055 0,052 0,000 0,010 0,020 0,030 0,040 0,050 0,060 0,070 Utena Kaišiadorys Šiauliai M ie s ta s Vidurkis, mikrometrais
Utena Kaišiadorys Šiauliai
12 pav. Sraigių iš Utenos, Kaišiadorių, Šiaulių miocitų skerspjūvio vidurkių palyginimas.
Palyginus visų trijų miestų sraigių lygiųjų raumeninių ląstelių skerspjūvio vidurkius matyti, jog didžiausia vidurkio reikšm÷ yra Utenos sraigių. Lyginat Utenos sraigių miocitų skerspjūvio vidurkį su Kaišiadorių sraigių, Utenos 7 proc. didesnis. Taip pat palyginus Utenos sraigių vidurkį su Šiaulių sraigių - Utenos sraigių vidurkis 12 proc. didesnis.
5. REZULTATŲ APIBENDRINIMAS
Atlikus surinktų straipsnių analizę, apie vynuogin÷s sraig÷s kojos pado maistinę vertę, išsiaiškinta, jog sraigių m÷soje yra 0,4 proc. riebalų, 14,2 proc. baltymų, 16,0 proc. angliavandenių, 1,4 proc. mineralinių medžiagų.
Taip pat įvertinus Helicidae šeimai priklausančių sraigių (H. pomatia, H. aspersa aspersa, H. aspersa maxima, H. lucurum) m÷sos cheminę sud÷tį, darytina išvada, jog H. pomatia 100 g m÷sa turi 39 proc. mažiau riebalų bei 28 proc. daugiau pelenų. Baltymų, vandens kiekis panašus. Vynuogin÷s sraig÷s 100 g m÷soje yra 5,5 g mažiau baltymų, 2,1 g – riebalų lyginant su paukštiena. Taip pat 4,5 g mažiau baltymų, 14,1 g – riebalų negu jautienoje. Palyginus sraigieną su kiauliena, sraigių m÷sa (100g) turi 2,5 g mažiau baltymų, 27,1 g – riebalų. Lyginant su žuvimi (tunu) yra 0,5 g mažiau baltymų, 42,1 g – riebalų. Tačiau 100 g sraigių m÷soje yra 1,3 g daugiau angliavandenių ir 0,2 g – mineralinių medžiagų nei min÷tose m÷sos rūšyse.
6. IŠVADOS
1. Sraigių m÷soje yra 0,4 proc. riebalų, 14,2 proc. baltymų, 16,0 proc. angliavandenių, 1,4 proc. mineralinių medžiagų, reikalingų žmogaus organizmui, tačiau jų kiekiai palyginus su kitomis m÷sos rūšimis yra maži. Tokią m÷są rekomenduojama valgyti besilaikantiems dietos bei turintiems sveikatos sutrikimų.
2. Palyginus H. pomatia maistinę vertę su kitos rūšies m÷sa, joje daugiau mineralinių medžiagų, angliavandenių, tačiau mažiau baltymų, riebalų.
7. PADöKOS
8. SANTRAUKA
Indr÷ Kavaliauskait÷
THE USAGE AND HISTOLOGICAL ANALYSIS OF BURGUNDY SNAILS Research adviser – asist. Ingrida Alionien÷
The research for the Master’s thesis was done in the year 2008 – 2010 in the Lithuania’s Academy of Veterinary, the Department of Anatomy and Physiology.
Summary
From the commercial point of view Burgundy snails (Helix pomatia), considering their chemical composition, nutritional valuže and their prevalence in the nature, are thought to be one of the most expensive and valued edible snails. However, what concerns their nutritional value, Burgundy snails have little fat and in their meat there are more proteins, carbohydrates and minerals. The meat of Burgundy snails is used to prepare delicacies. Despite that from the commercial and alimentary point of view H. pomatia are in great demand, they also have a damnifying effect on economy.
The aim of our research is to analyze the structure of Burgundy snails, to appreciate the histological structure of their pedal and to appreciate the usage of Helix pomatia in human nourishment.
We have set the following objectives: to analyze the nutritional value of the snail meat and to compare it with beef, pork and chicken; to appreciate the histological structure of their pedal.
Methods applied to the present research: the measurements of the smooth muscle of Burgundy snails were done on photos where the view of the histological specimen was magnified up to 400 times with the help of Gatewey 2000 computer using the UTHSCSA Image Tool Version 3.0 programme. Moreover, the cross – section of muscular cells was measured and statistical analysis was done.
9. LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Abraitis R., Cibas P., Gronow G., Gutmanas A., Illert M., Hultborn H., K÷velaitis E., Kümmel H., Mályusz A., Miliauskas R., Skurvydas A., Stasiulis A., Wiese H. Žmogaus fiziologija. Kauno medicinos universitetas. Kaunas, 1999. P. 123 – 137. 2. Bartkevičiūt÷ Z., Kulpys J. Magistro darbo ruošimo rekomendacijos. Lietuvos
veterinarijos akademija. Gyvulininkyst÷s technologijos fakultetas. Kaunas, 2005. P. 3 – 23.
3. Čeponien÷ V. Vynuogin÷s sraig÷s (Helix pomatia L.) veisimo ir auginimo pradžiamokslis. Autorinis darbas. Ignalina, 2002. P. 5 – 10.
4. Černiauskas A., Tamašauskait÷ E. Vynuogin÷s sraig÷s. Žurnalas „Ferma“ – gyvulininkyst÷s specialistams ir ūkininkams. Kaunas, 2006/1 (1) 57 p.
5. Faccioni – Heuser C. M., Zancan D. M., Lopes Ch. Q., Achaval M. The pedal muscle of the land snail Megalobulimus oblangus (Gastropoda, Pulmonata): an ultrastructure approach. The Royal Swedish Academy of Sciences. Acta zoologija 1999. P. 325 – 337.
6. Gomot. A. Biochemical composition off helix snails: influence of genetic and physiological factors. J. Mollus. Stud. France, 1998. P. 173 – 181.
7. http://archyvas.vz.lt/news.php?strid=1002&id=230477. Prieiga per internetą 2009 m. sausio 17 d.
8. http://ukiozinios.lt/lietuviskos-sraiges-%E2%80%93-ant-pietieciu-stalo. Prieiga per internetą 2010 m. kovo 21 d.
9. http://universe-review.ca/I10-82-snail.jpg. Prieiga per internetą 2009 m. rugs÷jo 8 d. 10. http://www.escargot.com.br/eng/index.html. Prieiga per internetą 2008 m. spalio 6 d. 11. http://www.gudukas.com/. Prieiga per internetą 2008 m. gruodžio 5 d.
12. http://www.jumsinfo.lt/lt/straipsniai/,rid.2568,sid.516. Prieiga per internetą 2009 m. kovo 9 d.
13. http://www.lescargots.com.ar/productos.htm. Prieiga per internetą 2009 m. lapkričio 24 d.
14. http://www.londonozinios.com/a-news-2417. Prieiga per internetą 2009 m. balandžio 17 d.
16. http://www.manoukis.lt/index.php?s=5160&m=2&t=24. Prieiga per internetą 2009 m. birželio 12 d.
17. http://www.manoukis.lt/print_forms/print_st.php?st=6822&m=2. Prieiga per internetą 2009 m. birželio 12 d.
18. http://www.markys.com/caviar/customer/escargots/. Prieiga per internetą 2009 m. lapkričio 24 d.
19. http://www.merriam-webster.com/art/med/muscle1.htm. Prieiga per internetą 2010 m. balandžio 6 d.
20. http://www.nvo.com/jin/homepage8/. Prieiga per internetą 2010 m. balandžio 8 d. 21. http://www.sraige.projektas.lt/. Prieiga per internetą 2008 m. rugs÷jo 11 d.
22. http://www.sraig÷.projektas.lt/interest.htm. Prieiga per internetą 2008 m. rugs÷jo 30 d. 23. http://www.verslozinios.lt. Prieiga per internetą 2009 m. rugs÷jo 15 d.
24. http://www.weichtiere.at/Mollusks/Schnecken/weinberg.html. Prieiga per internetą 2008 m. rugs÷jo 11 d.
25. Janušauskas R. Vynuoginių sraigių auginimas. Vilnius, 2007. P. 3 – 53.
26. Jukna Č., Jukna V., Valaitien÷ V., Korsukovas A. Skirtingų rūšių gyvūnų m÷sos kokyb÷s palyginamasis įvertinimas. Veterinarija ir zootechnika. Kaunas. 2007. T. 37 (59). P. 24 – 27.
27. Kublickien÷ O. Histologin÷ technika ir praktin÷ histochemija. Vilnius: Mokslas, 1978. P. 28 – 57.
28. Kublickien÷ O. Lyginamosios histologijos pagrindai. Vilnius: Žuv÷dra, 1994. P. 131– 148.
29. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro įsakymas D÷l vynuoginių sraigių išteklių naudojimo taisyklių patvirtinimo, Nr. D1 – 164, Vilnius, 2007. P. 1 – 2.
30. Lietuvos Respublikos Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymas, Nr. 8 – 500, Vilnius, 1999. P. 1 – 7.
31. Mažiulis D., Starodubait÷ M. Zoologija. Vilnius: Siveida, 2001. P. 66 – 69. 32. Padaiga A., Vitkus A. Bendroji histologija. LVA. Kaunas. 2002. P. 182 - 208.
33. Praškevičius A., Burneckien÷ J., Ivanovien÷ L., Lukoševičius L., Rodovičius H., Stasiūnien÷ N. Audinių ir organų sistemų biochemija. Universiteto vadov÷lis. Kauno medicinos universitetas. Kaunas, 2003. P. 150 – 153, 179 – 181.
35. The structure and function of the cutaneous glands in Helix aspersa. Quatery journal of microskopical science, 1961,Vol. 102, part 2. P. 195 – 216.
36. Tonar Z., Markoš A. Microscopy and morphometry of integument of the foot of pulmonate gastropods Arion rufus and Helix pomatia. Acta Vet. Brno 2004. P. 73: 3– 8.
37. Voltzow J. The functional morphology of the pedal musculature of the marine gastropods Busycon contrarium and Haliotis kamtschatkana. Veriger: 33. 1990. P. 1 – 19.
38. Welter-Schultes F.W. Human-dispersed land snails in Crete, with special reference to Albinaria (Gastropoda: Clausiliidae). Biologia Gallo-hellenica 24 (2). 1998. P. 83 – 106.
39. Zeki Yildirim M., Kebapci Ő., Gümüs B. A., Edible snail (Terrestrial ) of Turkey. Süleyman Demirel University. Turkey, 2003. P. 329 – 335.
40. Zymantiene J., Jukna V., Jukna C., Zelvyte R., Oberauskas V. Comparison of meat quality characteristics between commercial pigs and snails. Lithuanian Veterinary Academy. Kaunas. Lithuania, 2008. P. 23 – 26.
41. Zymantien÷ J., Zelvyt÷ R., Jukna C., Jukna V., Jonaitis E., Sederevicius A., Mazeikien÷ Z., Pampariene I., Zinkeviciene J. Selected features of vineyard snails shell, their movement and physico – chemical comparition of foot meat. Lithuanian Veterinary Academy, Department of Anatomy and Physiology, Laboraty of meat characteristics and quality assesment, Kaunas, Lithuania, 2006. P. 82 – 83.
1 priedas. Mikrometrin÷ liniuot÷ (0,01 mm ilgio).
2 priedas. Milimetrin÷s liniuot÷s matavimai (pikseliais).
Matavimų kiekis Liniuot÷s mažiausios padalos (0,0001 mm) ilgis pikseliais
3 priedas. Miocitų skerspjūvio matavimai (µm).
4 priedas. Miocitų skerspjūvio matavimai (µm).
