PACIENTŲ, HOSPITALIZUOTŲ KAUNO KLINIKŲ GASTROENTEROLOGIJOS SKYRIUJE IR UTENOS LIGONINĖS TERAPINIAME SKYRIUJE, MITYBOS NEPAKANKAMUMO IR JO PASIREIŠKIMO RIZIKOS VERTINIMAS

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA

MEDICINOS FAKULTETAS GASTROENTEROLOGIJOS KLINIKA

KAROLINA BAURAITĖ

PACIENTŲ, HOSPITALIZUOTŲ KAUNO KLINIKŲ

GASTROENTEROLOGIJOS SKYRIUJE IR UTENOS LIGONINĖS

TERAPINIAME SKYRIUJE, MITYBOS NEPAKANKAMUMO IR JO

PASIREIŠKIMO RIZIKOS VERTINIMAS

Mokslinio darbo vadovė: doc. Aida Žvirblienė

2

TURINYS

5. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS ... 6

6. SANTRUMPOS ... 7

7. SĄVOKOS ... 8

8. ĮVADAS ... 9

9. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 10

10. LITERATŪROS APŽVALGA ... 11

10.1 Mitybos nepakankamumas gastroenterologiniams pacientams ... 11

10.2 Veiksniai, lemiantys mitybos nepakankamumą ... 12

10.3 Mitybos nepakankamumo efektas paciento gyvenimo kokybei ... 13

10.4 Mitybos nepakankamumo rizikos ryšys su sergamumu ir mirtingumu ... 14

10.5 Mitybos nepakankamumo efektas ligoninės ištekliams ... 15

11. TYRIMO METODIKA ... 17

11.1 Tyrimo organizavimas ... 17

11.2 Tyrimo objektas ... 17

11.3 Tiriamųjų atranka ... 17

11.4 Tyrimo metodai ... 17

11.5 Duomenų analizės metodai ... 19

3

12.1 Mitybos nepakankamumo rizika tirtuose skyriuose ... 20

12.2 Mitybos nepakankamumo pasireiškimas tirtuose skyriuose ... 23

12.3 Po savaitės atliktos pakartotinės apklausos rezultatai ... 27

12.4 Mitybos būklės palyginimas su ankstesnių metų duomenimis. ... 29

12.5 Dažniausios stacionarizavimo priežastys ... 29

13. REZULTATŲ APTARIMAS ... 30

14. IŠVADOS ... 33

15. PRAKTIKINĖS REKOMENDACIJOS ... 34

16. LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 35

4

SANTRAUKA

Karolina Bauraitė. Pacientų, hospitalizuotų Kauno klinikų Gastroenterologijos skyriuje ir Utenos ligoninės terapiniame skyriuje, mitybos nepakankamumo ir jo pasireiškimo rizikos vertinimas.

Tyrimo tiklas: įvertinti pacientų, hospitalizuotų Kauno klinikų Gastroenterologijos skyriuje ir Utenos ligoninės Terapiniame skyriuje dėl gastroenterologinių susirgimų, mitybos nepakankamumą ir jo pasireiškimo riziką.

Uždaviniai: išanalizuoti mitybos nepakankamumo (MN) ir rizikos pasireiškimą LSMUL KK Gastroenterologijos skyriuje ir Utenos ligoninės Terapiniame skyriuje esant gastroenetrologiniams susirgimams. LSMUL KK Gastroenterologijos skyriuje gautus rezultatus palyginti su ankstesniųjų metų duomenimis ir su duomenimis, gautais Utenos ligoninės Terapiniame skyriuje.

Metodai: tyrimas atliktas LSMUL KK Gastroenterologijos skyriuje ir VšĮ ,,Utenos ligoninė“ Terapiniame skyriuje, su pacientais, sergančiais VT ligomis. Apklausa vykdyta 2015-11-23 – 2016-02-15 periodu. Prieš apklausiant pacientą, buvo pateikta pasirašyti Tiriamojo asmens sutikimo forma. LSMUL KK Gastroenteroloigojos skyriuje apklausti 246 pacientai (103 vyrai, 143 moterys). VšĮ ,,Utenos ligoninė” Terapiniame skyriuje – 40 pacientų (19 vyrų, 21 moteris). Naudotas standartizuotas klausimynas – NRS - 2002. Statistinė analizė atlikta naudojantis „IBM SPSS Statistics 22“ ir „Microsoft Excel 2016“ programinėmis įrangomis.

Tyrimo rezultatai: LSMUL KK Gastroenterologijos skyriuje iš visų 246 apklaustųjų, MN rizika nustatyta 203 (83%) pacientams; 192 (78%) nustatytas MN: 51 (20,7%) – lengvas MN, 46 (18,7%) – vidutinis MN ir 95 (38,6%) – sunkus MN. Lyginant 2010/2011 ir 2015/2016 metų duomenis, rinktus LSMUL KK Gastroenterologijos skyriuje, rasta MN rizikos padidėjimas nuo 59% iki 82,5%, iš turinčiųjų riziką, MN pakito nuo 86% iki 94,5%. Sunkaus MN laipsnio pokyčiai neigiamos dinamikos – nuo 37,1% iki 38,6%. Pacientams, kurių KMI < 20,5, MN yra sunkaus arba vidutinio sunkumo (𝑝 = 0). Per paskutinis 3 mėnesius neteko svorio su sunkiu MN lygiu, - 95, 17 – svoris nekito (𝑝 = 0). Tarp pacientų Utenos ligoninėje Terapiniame skyriuje, stacionarizuotų dėl gastroenterologinių susirgimų, iš visų 40 apklaustųjų, MN rizika nustatyta 33 (82%) pacientams, 30 (75%) pacientų nustatytas MN: 5 (12,5%) – lengvas MN, 8 (20%) – vidutinis MN ir 17 (42,5%) – sunkus MN.

Išvados: MN rizika nustatyta daugiau nei keturiems penktadaliams pacientų. MN daugiausia nustatyta sunkaus laipsnio. Gautų duomenų tendencija skirtinguose miestuose buvo panaši.

5

SUMMARY

Karolina Bauraitė. Assessment of malnutrition and occurrence of its risk in patients hospitalized in the Gastroenterology Department of Kaunas Clinics and Therapeutic Department of the hospital of Utena. Objective: to assess malnutrition and occurrence of its risk in patients hospitalized in the Gastroenterology Department of Kaunas Clinics and Therapeutic Department of the hospital of Utena. Aims: to analyze malnutrition (M) and occurrence of its risk in patients hospitalized in the LHSUH Gastroenterology Department of Kaunas Clinics and patients with digestive tract diseases in Therapeutic Department of the hospital of Utena. To compare results between these and previous years from LHSUH Gastroenterology Department of Kaunas Clinics and these years results between LHSUH Gastroenterology Department of Kaunas Clinics and Therapeutic Department of the hospital of Utena.

Methods: prevalence survey was performed at Gastroenterology Department of LHSUH Kaunas Clinics and Therapeutic Department of the hospital of Utena, during the period between the years 2015/11/23 – 2016/02/15. Before handing out the questionnaires subject's consent form was filled and sighed by all of the patients. 246 patients (103 men) were inculded in LHSUH Gastroenterology Department of Kaunas Clinics. 40 patients (19 men) were included in Therapeutic Department of the hospital of Utena. Nutritional Risk Screening (NRS - 2002) tool was used in this study. Statistical analysis was performed using „IBM SPSS Statistics 22” and „Microsoft Excel 2016” programmable hardwares.

Results: 246 patients were inculded in LHSUH Gastroenterology Department of Kaunas Clinics and the prevalence of M risk was 83% (203 patients), M 78% (192 patients): 51 (20,7%) – mild M, 46 (18,7%) – moderate M and 95 (38,6%) – severe M. Competing data between the years 2010/2011 and 2015/2016 M risk increased from 59% to 82,5%, M increased from 86% to 94,5% in LHSUH Gastroenterology Department of Kaunas Clinics. Severe M is in negative dynamics – increased from 37,1% to 38,6%. Patients with BMI < 20,5 were in severe or moderate M (𝑝 = 0). Within the last 3 months patients who have lost weight with severe M – 95 patients and there were 17 whom weight remaind unchanged. 40 patients with digestive tract diseases in Therapeutic Department of the hospital of Utena were included: the prevalence of M risk was 82% (33 patients), M 75% (30 patient): mild M – 5 (12,5%), moderate M – 8 (20%) and severe M – 17 (42,5%).

Conclusion: over than four-fifth of the patients were identified as in risk for malnutrition. The severe malnutrition was the most common. The tendency of results occurrence in different cities was similar.

6

PADĖKA

Nuoširdžiai dėkoju visiems LSMUL KK Gastroenterologijos skyriaus ir Utenos ligoninės Terapinio skyriaus pacientams už bendradarbiavimą, nuoširdžius atsakymus ir norą prisidėti prie tyrimo.

Doc. Aidai Žvirblienei - už suteiktą progą atlikti BMD šia tema, skirtą laiką ir pagalbą. Gyd. Mantei Kizlaitytei - už pagalbą, patarimus ir suteiktus duomenis apie ankstesnių metų rezultatus.

Su pagarba - Karolina Bauraitė

INTERESŲ KONFLIKTAS

Autorei interesų konflikto nebuvo.

ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS

Tyrimą atlikti gautas Lietuvos sveikatos moklų universiteto Bioetikos centro leidimas Nr. BEC – MF – 92. Leidimo išdavimo data 2015-11-23 (1 priedas). Prieš pateikiant anketą, pacientai pasirašė Tiriamojo asmens sutikimo formą, buvo supažindinti su tyrimo tikslu ir uždaviniais, tyrimo svarba. Tyrimo metu buvo užtikrintas pacientų informacijos konfidencialumas, paaiškinta, jog tyrimo rezultatai bus skelbiami tik apibendrinti. Atliekamame tyrime pacientai dalyvauti nebuvo verčiami, apklausa vykdyta tik gavus sutikimą, taip pat kiekvienas respondentas turėjo galimybę atsisakyti dalyvauti apklausoje bet kuriuo metu.

7

SANTRUMPOS

MN – mitybos nepakankamumas; KMI – kūno masės indeksas;

NUFFE - Nutritional Form For the Elderly;

ESPEN - European Society for Clnical Nutrition and Metabolism; GDA – Geriatric Depression Score;

MNA – Mini Nutritional Assessment;

HCUP – Healthcare Cost and Utilization Project; VT – virškinamasis traktas.

8

SĄVOKOS

Mitybos nepakankamumas - metabolinė būklė, kurios metu sumažėja maisto medžiagų įsisavinimas ar suvartojimas, ir tai turi įtakos kūno masės sudėties pokyčiams.

9

ĮVADAS

Mitybos nepakankamumas (MN) – metabolinė būklė, kurios metu sumažėja maisto medžiagų įsisavinimas ar suvartojimas, ir tai turi įtakos kūno masės sudėties pokyčiams. Kūno ląstelinė masė lemia sumažėjusias fizines ir psichines funkcijas, taip pat sergant tam tikra liga bloginamos klinikinės išeitys [1].

MN gali būti statinis – šiai grupei priskiriami sutrikimai, kuriems būdingas labai mažas svoris, pavyzdžiui, marazmas – būklė, išsivystanti ištisus mėnesius ar metus maitinantis nepakankamai, o tai lemia sunykimą, išsekimą. Prie statinio MN priskiriama ir kavšiorkoras, kurio svarbiausias požymis - ūmus baltymų deficitas. Dinaminei MN formai priskiriama anoreksija ir svorio netekimas ar prieaugis dėl kitos lėtinės ar ūminės ligos. Susitelkus tik į kūno svorį ar kūno masės indeksą (KMI), dažnai lieka neįvertinta bendra klinikinė būklė. Pavyzdžiui, jei pacientui būdingas nutukimas, KMI 30-35 kg/m2, netenka kūno svorio 10-15 % per trumpą laiko tarpą, jam jau būdingas MN, tokiu atveju KMI norma būtų 20-25 kg/m2, ir tai paneigtų MN diagnozę [2].

Kokia nors liga, tam tikros diagnostinės ir terapinės procedūros, nepakankamos žinios ar domėjimosi paciento mitybos būkle stoka – tai tik dalis priežasčių, kurios lemia hospitalinį MN. Išsivysčiusiose šalyse MN pasireiškia kaip pasikeitusių mitybos įpročių ar esamos ligos rezultatas – tai ypatinga hospitalizuotų pacientų problema [3]. Tam, kad mitybos nepakankamumas ir jo rizika būtų gydoma, taip pat norint išvengti neigiamų klinikinių išeičių, yra nepaprastai svarbu tai laiku nustatyti ir įvertinti [4].

Šio tyrimo metu naudotasi NRS – 2002, kadangi iš daugiau nei 70 egzistuojančių atrankos metodų ESPEN (European Society for Clnical Nutritionan and Metabolism) rekomenduoja šį klausimyną kaip tinkantį hospitalizuotiems pacientams [5]. Pasirinkti pacientai, sergantys virškinamojo trakto ligomis, – viena didžiausių ligonių grupė, kuriems gresia MN, t. y. aiškūs rizikos faktoriai. Anketuojama buvo LSMUL KK ir Utenos ligoninėje, norint įvertinti, kaip pacientai seka ir vertina savo mitybos būklę tiek patekę į klinikinę ligoninę, tiek stacionarizuoti vienoje iš periferinių gydymo įstaigų. Tad šio darbo tikslas ir yra įvertinti pacientų, hospitalizuotų Kauno klinikų Gastroenterologijos skyriuje ir Utenos ligoninės Terapiniame skyriuje dėl gastroenterologinių susirgimų, mitybos nepakankamumą ir jo pasireiškimo riziką.

10

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Darbo tikslas: įvertinti pacientų, hospitalizuotų Kauno klinikų Gastroenterologijos skyriuje ir Utenos ligoninės Terapiniame skyriuje dėl gastroenterologinių susirgimų, mitybos nepakankamumą ir jo pasireiškimo riziką.

Darbo uždaviniai:

1. Išanalizuoti mitybos nepakankamumo pasireiškimą tarp pacientų, stacionarizuotų LSMUL KK Gastroenterologijos skyriuje.

2. Įvertinti mitybos nepakankamumo riziką tarp pacientų, stacionarizuotų LSMUL KK Gastroenterologijos skyriuje.

3. Palyginti LSMUL KK Gastroenterologijos skyriuje gautus rezultatus su ankstesniųjų metų duomenimis.

4. Išanalizuoti mitybos nepakankamumo pasireiškimą tarp pacientų, stacionarizuotų Utenos ligoninės Terapiniame skyriuje dėl gastroenterologinių susirgimų.

5. Įvertinti mitybos nepakankamumo riziką tarp pacientų, stacionarizuotų Utenos ligoninės Terapiniame skyriuje dėl gastroenterologinių susirgimų.

6. Palyginti gautus duomenis LSMUL KK Gastroenterologijos skyriuje ir Utenos ligoninės Terapiniame skyriuje.

11

LITERATŪROS APŽVALGA

10.1 Mitybos nepakankamumas gastroenterologiniams pacientams

Mitybos nepakankamumas yra apibrėžiamas kaip būklė, kuri pasireiškia energijos trūkumu, sumažėjusiu baltymų ar kitų maistinių medžiagų kiekiu, o tai turi įtakos organizmo funkcionavimo pokyčiams. Pacientams, stacionarizuotiems dėl virškinamojo trakto (VT) problemų, tikėtinas mitybos nepakankamumo pasireiškimas [6]. Pacientams, kuriems nustatytas mitybos nepakankamumas ar rizika jam pasireikšti, yra didesnė tikimybė patirti esamos ligos komplikacijas, išauga mirtingumo rizika. Dėl šių priežasčių hospitalizacijos trukmė pailgėja, jos metu reikalinga papildoma medicininė priežiūra. Mitybos nepakankamumas turi įtakos psichologiniams veiksniams – galimi depresijos simptomai, blogėja gyvenimo kokybė – visa tai taip pat turi poveikį gijimo proceso trukmei, fizinei sveikatai [7].

Ieva Dežicaitė savo magistro diplominiame darbe „Ligonių, besigydančių Kauno medicinos universiteto klinikose, mitybos įvertinimas“ 2009 metais nagrinėjo KMUL KK besigydančių pacientų mitybos būklę. Naudojant standartinį klausimyną per vieną dieną buvo apklausti 74 pacientai Reumatologijos, Onkologijos ir Gastroenterologijos klinikose. Į anketą buvo įtraukta keletas klausimų, kurie padėjo įvertinti kūno masės pokyčius ir mitybos įpročius prieš stacionarizavimą. Palyginus kūno svorio pokyčius per paskutinius 3 mėnesius kiekvienoje klinikoje atskirai, buvo gauti rezultatai: 65,2% pacientų Gastroenterologijos klinikoje neteko kūno svorio, Onkologijos klinikoje sulyso 1,7 karto mažiau pacientų, Reumatologijos – 3,9 karto, lyginant su Gastroenterologijos klinikoje gautais duomenimis [8].

Rumunijoje 2013 metais atliktame tyrime buvo vertinamas mitybos nepakankamumas 8 ligoninių Gastroenterologijos skyriuose, 3 mėnesių laikotarpiu, naudojant NRS – 2002 klausimyną. Buvo įtraukti 3198 pacientai į tyrimą, kurio rezultatai nurodo, jog 17,3% pacientų buvo nustatyta mitybos nepakankamumo rizika, iš jų didžiausią riziką turėjo pacientai su pažengusia kepenų liga (49,8%), onkologiniai ligoniai (31,3%), uždegiminėmis žarnyno ligomis (20,2%) ir kasos ligomis (18,9%) sergantys pacientai. MN nustatytas 20,4% pacientų – ryškiausiai pasireiškęs pacientams su pažengusia kepenų liga (39,4%), uždegimine žarnyno liga (30,6%), onkologine liga sergantiems (26,8%) ir asmenims, stacionarizuotiems dėl kasos patologijos (23%) [9].

Naudojant NRS – 2002 klausimyną 2014 metais buvo atliktas kitas tyrimas vienoje iš Turkijos ligoninių Gastroenterologijos skyriuje. Rezultatai atskleidė didelį kiekį pacientų, kuriems grėsė mitybos nepakankamumas. Apklausoje dalyvavo 241 pacientas, o tyrimo tikslas buvo pateikti klausimyną tris kartus tam pačiam asmeniui. Tačiau dėl mirties ar ankstyvo išleidimo kai kurie pacientai buvo apklausti mažiau nei tris kartus. 221 pacientas stacionarizuotas dėl įvairių virškinamojo

12

trakto ligų, 19 dėl piktybinių ligų gastroenterologiniame trakte ir 1 dėl apsinuodijimo. Statistika iliustruoja ir patvirtina ryškią svorio kritimo raidą, lyginant pirmosios ir antrosios apklausos rezultatus, taip pat pradinį svorį lyginant su trečio klausimyno gautais rezultatais. Tai įrodo, jog hospitalizacijos trukmė turi įtakos mitybos nepakankamumo vystymuisi. Pirmos apklauso metu gauta taškų kiekis ≥3, mitybos nepakankamumo rizikos lauke buvo 28,2% pacientų, antros – 30,1%, trečios – 30,4% [10].

10.2 Veiksniai, lemiantys mitybos nepakankamumą

20% – 50% visų hospitalizuotų pacientų nustatoma mitybos nepakankamumas. Didelei daliai šių pacientų MN diagnozuotas jau stacionarizuojant, tačiau daugumai pasireiškia hospitalizacijos metu. Vyresnio amžiaus pacientai arba sergantys lėtinėmis ligomis priklauso didesnės rizikos grupei [11]. 2014 metais Kauno kolegijos Medicinos fakultete Viktorija Piščalkienė, Rima Januškevičiūtė ir Regina Balčiūnienė atliko tyrimą „Pagyvenusių ir senų žmonių mitybą sąlygojančių veiksnių vertinimas“, kurio tikslas buvo nustatyti veiksnius, kurie lemia vyresnio amžiaus žmonių mitybos būklę. Tyrime dalyvavo 307 asmenys 60 metų ar vyresnio amžiaus. Viena iš tyrimo išvadų nurodo, jog galimi keturi veiksniai, lemiantys mitybos būklę, – tai psichologiniai, socialiniai, biomediciniai ir nulemti organizmo senėjimo. Savo mitybą prasčiau įvertino asmenys, kurie gauna mažesnes pajamas, neturintys darbo, gyvenantys vieni, taip pat asmenys, kurie yra fiziškai neaktyvūs, o žmonės, turintys polinkį į depresiją, nerimą, savo mitybą įvertino prasčiausiai. Kita vertus, iš respondentų, kuriems nerimo ir/ar depresijos būklių nepasireiškia, apetito stoka skundėsi tik 2% [12]. Taigi MN gali būti išvengta, sutelkus dėmesį į paciento mitybos būklę. Svarbu išsiaiškinti valgymo problemas, kurios gali kelti ryškią klinikinę riziką [13].

Sociobiografiniai veiksniai taip pat gali turėti įtakos MN rizikai. Lilija Žemaitienė 2014 metais savo klinikinės slaugos baigiamajame magistro darbe „Pacientų, kuriems taikoma trečiojo lygio neuroreabilitacija, mitybos būklės pokyčių ir su jais susijusių veiksnių vertinimas“ nustatė statistiškai patikimą ryšį (p < 0,05) tarp MN rizikos ir pacientų, hospitalizuotų LSMU VšĮ ,,Kauno klinikų“ Neuroreabilitacijos skyriuje, amžiaus. Kuo vyresnio amžiaus pacientas, tuo didesnė tikimybė, jog jis priklauso MN rizikos grupei. Pirmo testavimo metu išssiaiškinta, jog amžiaus vidurkis ligonių, kuriems nėra MN rizikos, – 54,9 metų, o pacientų, kuriems yra nustatyta MN rizika, – 70,2. Statistiškai reikšmingos priklausomybės nebuvo gauta, analizuojant ryšį tarp lyties ir MN rizikos. Tiriamoji grupė buvo pacientai iš Neuroreabilitacijos skyriaus, tačiau reikšmingo ryšio tarp MN rizikos ir savitvarkos gebėjimo taip pat nebuvo gauta [14].

Emocinės būklės svarba MN ir jo rizikai nagrinėta vienoje iš studijų Irane. Joje vertinamas ryšys tarp mitybos nepakankamumo ir depresijos vyresniame amžiuje. Naudotas MNA klausimynas,

13

apklausoje dalyvavo 60 metų ir vyresni nestacionarizuoti asmenys. Depresijos lygis vertintas GDS klausimynu. Iš viso apklausta 1495 asmenys: 22,07% nustatyta depresija, 11,5% su MN, 44% MN rizika. Gautas statistiškai reikšmingas mitybos nepakankamumo paplitimas tarp asmenų, kuriems nustatyta depresija ir kuriems jos nėra (p = 0,047). Tarp asmenų, kuriems nustatyta depresija, MN paplitęs 14,5% ir MN rizika – 45,8%, atitinkamai tarp asmenų be depresijos – 10,6% ir 43,3% [15].

Informatyvūs ir Jungtinėse Amerikos Valstijose vykdyto projekto HCUP duomenys, apibendrinantys 1993 – 2010 metų tarpsnį. Mitybos nepakankamumo diagnozės dažnis vis didėjo, o didžiausias 2010 metais. Jungtinėse Valstijose iš visų pacientų, paleistų iš stacionaro, 1 248 680 (3,2%) buvo nustatyta mitybos nepakankamumo diagnozė. Statistiškai reikšmingas ryšys buvo gautas lyginant amžių. Pacientai su MN pastebimai vyresni nei asmenys, kuriems nenustatytas MN, atitinkamai amžiaus vidurkis: 64,8 ir 47,8, p < 0,001. Taip pat šio tyrimo metu buvo gauta, kad statistiškai reikšmingas skirtumas tarp regionų, kuriuose yra ligoninės, ir MN nustatymo – p < 0,0003. Didesnė tikimybė, kad bus nustatyta MN diagnozė pacientams, kuriems paslaugos buvo suteiktos sveikatos priežiūros įstaigoje, turinčioje kelių ligoninių sistemą (p < 0,005) [16].

Hospitalizacija – vienas iš veiksnių, lemiančių MN. Vieno iš Vokietijoje atlikto tyrimo tikslas buvo įvertinti MN paplitimą ir nustatyti, kiek kalorijų gauna hospitalizuoti pacientai per dieną, drauge įvertinti rizikos veiksnius MN išsivystymui hospitalizacijos metu. Į tyrimą įtraukta 815 pacientų, MN vertintas NRS klausimynu ir gauta, kad paplitimas 44,6%. Hospitalizacijos metu ligoniai gavo apytiksliai 759,9 ± 546,8 kcal/dieną. MN didelis paplitimas tarp sergančiųjų virškinamojo trakto, kepenų ligomis, depresija, demencija. Trečdaliu mažesnė MN tikimybė – pacientams, kurie neturi gastroenterologinių sutrikimų, nei sergantiems virškinamojo trakto ligomis. Svarbiausi rizikos faktoriai yra lovos režimas ir nejudrumas. Tikimybė įgyti MN 5,88% padidėja pacientams, kuriems nustatytas lovos režimas. Vėlgi vyresnis amžius – ryškus veiksnys, lemiantis MN išsivystymą [17].

10.3 Mitybos nepakankamumo efektas paciento gyvenimo kokybei

Mitybos nepakankamumas dažnai būdingas lėtinėmis ir ūminėmis gastrointestinalinėmis ligomis sergantiems pacientams. Vokietijoje 2006 metais atlikto tyrimo „Mitybos nepakankamumo poveikis gyvenimo kokybei gastroenterologiniams pacientams“ tikslas buvo išsiaiškinti ryšį tarp MN ir gyvenimo kokybės tarp pacientų, sergančių gerybinėmis gastroenterologinėmis ligomis. Tyrime dalyvavo 200 pacientų (iš kurių 94 buvo nustatytas mitybos nepakankamumas): 61 sergantis kepenų ciroze, 69 uždegiminėmis žarnyno ligomis, 70 pacientų kitomis gerybinės virškinamojo trakto ligomis. Gyvenimo kokybė prasta pacientų, sergančių gerybinėmis gastrointestinalinėmis ligomis, tačiau dar blogesnė tų, kuriems nustatytas mitybos nepakankamumas. Tyrimo metu taip pat prieita prie išvados,

14

jog tarp sergančių kepenų ciroze mitybos nepakankamumas dažnesnis lyginant su sergančiais uždegiminėmis žarnyno ligomis. Vertinant gyvenimo kokybę, matyti, kad ji blogesnė pacientų su uždegiminėmis žarnyno ligomis nei sergančiųjų kepenų ciroze. Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp sergančiųjų opiniu kolitu ir Krono liga nebuvo rasta [18].

Vakarų Švedijos ligoninėje 2008 metais atlikto tyrimo metu buvo analizuojama pacientų, kuriems gresia mitybos nepakankamumas, savivertė ir galimybė pasirūpinti savimi. Analizė daryta Geriatrijos skyriuje, įtraukta 144 pacientai 65+ amžiaus. Tyrimas atliktas naudojant atitinkamus klausimynus, kurie padėtų įvertinti savivertę, galėjimą savimi pasirūpinti ir mitybos būklę. Mitybos nepakankamumo rizika buvo vertinama Nutritional Form For the Elderly (NUFFE) klausimynu. 31% pacientų buvo priskirta mažos rizikos grupei dėl mitybos nepakankamumo, 56% vidutinės ir 13% didelės rizikos grupei. Rasta statistiškai reikšmingas ryšys tarp pacientų, turinčių vidutinį ir didelį rizikos faktorių dėl mitybos nepakankamumo, ir silpnos savivertės bei žemo gebėjimo pasirūpinti savimi, tokios sąsajos nepatvirtina pacientai, kurių minėtas MN rizikos faktorius mažas. Tai įrodo, jog esant vidutinei ar didelei mitybos nepakankamumo rizikai pacientų savivertė, galimybė savimi pasirūpinti yra mažesnė [19].

10.4 Mitybos nepakankamumo rizikos ryšys su sergamumu ir mirtingumu

Subalansuota mityba – svarbi sveikatos dalis. Tačiau prasta pacientų mityba yra dažna klinikinė problema Europos ligoninėse. Apetito stoka ir svorio netekimas susiję su sumažėjusia raumenų mase, padidėjusiu sergamumu ir funkcijų praradimu net ir po vienos savaitės. Net ir per trumpą hospitalizacijos trukmę individuali mitybos priežiūra sumažina pacientų su MN sergamumą ir mirtingumą. Antroje pagal dydį Norvegijos Haukeland universitetinėje ligoninėje 2014 metais atliktas tyrimas, kurio metu NRS - 2002 klausimynas buvo pateiktas 3279 pacientams. Iš jų 952, t.y. 29% nustatyta MN rizika. Pastebėta, kad vienų metų mirtingumo dažnis – 37% tarp pacientų su MN rizika. Nesant MN rizikai – 11%. Didesnis sergamumas buvo nustatytas tarp ligonių, kuriems gresia MN – daugiau nei 7 diagnozės. Lyginant pacientus, neturinčius MN rizikos ir tokią riziką turinčius, paaiškėja, kad pastariesiems dvigubai dažniau nustatoma daugiau nei 4 diagnozės. Vienas iš NRS – 2002 klausimų apie mitybos sumažėjimą paskutinę savaitę atskleidžia 2,37 karto didesnę mirtingumo tikimybę pastaraisiais metais ir 1,85 karto padidėjusį sergamumą, lyginant su pacientais be MN rizikos. Tyrimo metu buvo vertinami pagrindiniai 4 anketos klausimai. Sunkios ligos siejamos su 2,34 karto padidėjusia mirtingumo tikimybe kitais metais ir 1,81 – sergamumo. NRS – 2002 klausimyno 4 pagrindiniai atrankiniai klausimai turi didelį vaidmenį prognozuojant hospitalizuotų pacientų mirtingumą ir sergamumą. [20].

15

Mateu Orfila ligoninėje, esančioje Ispanijoje, taip pat buvo atliktas tyrimas 2012 metais, kuriame dalyvavo 1075 tiriamieji. Studijos tikslas buvo išanalizuoti ryšį tarp MN ir mirtingumo, sergamumo. MN vertintas NRS – 2002 klausimynu. 62% pacientų buvo diagnozuota MN. Statistiškai reikšmingas ryšys gautas tarp MN ir žarnų nepakankamumo, fistulės, inkstų nepakankamumo, kvėpavimo sistemos infekcijos, hiperglikemijos, taip pat patvirtinta ryški sąsaja su mirtingumu ligoninėje ir mirtingumu per 6 mėnesius. Didžiosios dalies pacientų atvykimo priežastis buvo virškinimo sistemos sutrikimai – 26,1%, kvėpavimo sistemos ligos – 19,5%, kardiovaskulinės priežastys – 18,05, CNS – 14,2% [5].

MN – svarbi sergančiųjų onkologinėmis ligomis problema. Mitybos būklė yra labai svarbus faktorius, numatant onkologiniams pacientams riziką, susijusią su operacija. Lyginant su kitais dažniausiai pasitaikančiais onkologiniais susirgimais, MN labai aktuali problema sergantiems kolorektaliniu vėžiu. Tarp 42 483 pacientų su koloektaliniu vėžiu mirtingumas buvo reikšmingai susijęs su hipoalbuminemija, kūno masės mažėjimu, KMI < 18,5 kg/m2. Taip pat gautas statistiškai reikšmingas ryšys tarp MN koroektalinio vėžio ligos metu ir pooperacinio 30 dienų mirtingumo bei hospitalizacijos trukmės [21].

10.5 Mitybos nepakankamumo efektas ligoninės ištekliams

Esant mitybos nepakankamumui stacionarizavimo trukmė tampa ilgesnė, o tai lemia didesnes išlaidas ligoninei. Viename iš tyrimų 2012 metais, atliktų Ispanijos ligoninėse, tai buvo patvirtinta statistiškai. Naudojant NRS – 2002 klausimyną, mitybos nepakankamumas nustatytas 23,7% pacientų. Pagrindiniai veiksniai, lėmę mitybos nepakankamumą, – amžius, lytis, piktybinės ligos, cukrinis diabetas, disfagija, polimedikacija. Nustatyta pailgėjusi hospitalizacijos trukmė dėl mitybos nepakankamumo, ypač tiems, kurie stacionarizavimo metu neturėjo mitybos nepakankamumo. Hospitalizacijos trukmė buvo ilgesnė pacientų, kurie stasionarizuojant neturėjo mitybos nepakankamumo, o išleidimo metu buvo diagnozuotas mitybos nepakankamumas – 15,2 ± 9.2 dienos, tuo metu pacientų, kurie atvyko ir buvo paleisti esant normaliai mitybai, – 8,0 ± 5.2 dienos [22].

Stacionarizavimo trukmė taip pat koreliuoja su pinigų suma, išleidžiama vienam pacientui. Finansinė situacija analizuojama tyrime, atliktame Ispanijos ligoninėse 2012 metais. Pokyčiai ryškiausiai atsispindi vertinant pacientus, kurie buvo stacionarizuoti esant normaliai mitybai. Lyginant pacientus stacionarizavimo metu ir išleidimo metu, nesant mitybos sutrikimų, su kita grupe, kuriems išrašymo iš ligoninės metu jau buvo nustatytas mitybos nepakankamumas, gautas santykis: 6,408 € vs. 12,237 €, p < 0,001 [22].

16

Kito tyrimo metu 2015 metais Vokietijoje taip pat palyginta ligonių grupių stacionarizavimo trukmė ir sąnaudos: vienoje pacientai normalios mitybos, kitoje nustatytas mitybos nepakankamumas, atitinkamai gauti rezultatai: 4,0 ± 4,2 dienos ir 7,8 ± 7,7 dienos, p < 0,0001. Tas pats tyrimas įrodo, kad pacientai, kuriems nustatytas mitybos nepakankamumas, turi ne tik klinikinių, tačiau ir ekonominių pasekmių. 84,5% gydytojų diagnozėje nenurodo esamo mitybos nepakankamumo, o tai lemia finansines pasekmes – 94908 € pajamų netekimą [23].

Mitybos būklės vertinimas buvo atliktas 2012 metais 31 Ispanijos ligoninėje. NRS – 2002 klausimynai buvo užpildyti per pirmąsias 48 valandas nuo stacionarizavimo pradžios ir išrašymo metu, anketuojant 1597 pacientus. 9,6% tyrime dalyvavusių pacientų neturėjo MN rizikos stacionarizavimo metu, tačiau stacionarizavimo metu įgijo. 72% stacionarizavimo metu buvę su MN ir liko MN būklės išleidžiant į namus. Ligoniams, kuriems nustatytas MN, hospitalizavimo trukmės vidurkis buvo žymiai didesnis nei pacientams, kuriems nebuvo MN stacionarizavimo metu – 11,5 ± 7,5 dienos, lyginant su 8,5 ± 5,8 dienos (p < 0,001), ir lyginant su pacientais, kuriems nebuvo MN išleidimo metu – 12,5 ± 8,0 dienos ir 8,3 ± 5,5 dienos (p < 0,001). Jei pacientas stacionarizuojant buvo ir išleidžiant į namus liko be MN būklės, jo gydymo ligoninėje trukmė sudarė 8,0 ± 5,2 dienas. Pacientai, kurie buvo be MN stacionarizuojant, tačiau MN nustatytas išleidimo metu, hospitalizacijos trukmė buvo 15,2 ± 9,2 dienos. Pastebimas aiškus ryšys tarp mitybos būklės ir stacionarizavimo trukmės [3].

Tame pačiame tyrime buvo analizuojama ir MN kaina ligoninei. Šio tyrimo etape analizuotos 9 ligoninės, iš kurių dalyvavo 468 pacientai. MN paplitimas buvo panašus į stebėtą pagrindinėje stadijoje: 24,4% stacionarizuojant ir 22,6% išrašant. Šiuo atveju iš visų pacientų su MN 25% gavo oralinius mitybos papildus, 5% enterinius ir 8% parenterinę mitybą. Beje, komplikacijos pasireikšdavo dažniau pacientams su MN. Pirmoje tyrimo dalyje matyti, jog pacientų su MN hospitalizacijos trukmė yra statistiškai reikšmingai ilgesnė. Tai turi įtakos ligoninės kaštams: 8,207 € pacientui su MN stacionarizavimo metu, 6,798 € be MN hospitalizavimo metu (p < 0,05). Didžiausias skirtumas stebėtas tarp pacientų, kuriems nepasireiškė MN visai – 6,408 €, lyginant su pacientais, kurie buvo stacionarizuoti be MN, tačiau išleidžiant MN jau buvo nustatytas, – 12,237 € (p < 0,001) [3].

17

TYRIMO METODIKA

11.1 Tyrimo organizavimas

Tyrimas atliktas LSMUL KK Gastroenterologijos skyriuje ir VšĮ ,,Utenos ligoninė“ Terapiniame skyriuje. Terapiniame skyriuje apklausti pacientai, sergantys VT ligomis. Apklausa vykdyta 2015-11-23 – 2016-02-15 periodu. NRS – 2002 klausimynas buvo pateikiamas pakartotinai pacientams po savaitės. Tyrimą atliko pati darbo autorė. Prieš apklausiant pacientą, buvo pateikta pasirašyti Tiriamojo asmens sutikimo forma, kurioje pacientas nurodė savo vardą, pavardę ir išreiškė sutikimą dalyvauti LSMU MF studentės atliekame BMD.

11.2 Tyrimo objektas

18 metų ir > amžiaus pacientų, sergančių virškinamojo trakto ligomis, mitybos būklė.

11.3 Tiriamųjų atranka

Tiriamųjų atranka – tikslinė. Apklausti pacientai, sergantys VT ligomis, stacionarizuoti tyrimo vykdymo metu. LSMUL KK Gastroenterologijos skyriuje apklausti 246 pacientai, iš jų 103 vyrai, 143 moterys. VšĮ ,,Utenos ligoninė” Terapiniame skyriuje – 40 pacientų, davusių sutikimą dalyvauti tyrime. Iš jų 21 moteris, 19 vyrų. Pacientai, dalyvavę tyrime, reprezentuoja tiek LSMUL KK, tiek VšĮ ,,Utenos ligoninės” pacientus, sergančius virškinamojo trakto ligomis.

11.4 Tyrimo metodai

Atliekant tyrimą buvo naudotas standartizuotas klausimynas hopitalizuotų pacientų MN rizikai įvertinti – NRS 2002 (Nutrition Risk Screening - 2002) (2 priedas). Šio klausimyno tikslas yra

18

nustatyti mitybos nepakankamumo pasireiškimą ir galimą riziką jam atsirasti. Į klausimyną įtraukti 4 klausimai, kurie skirti pradinei atrankai – nustatyti mitybos nepakankamumo riziką – pirmas žingsnis. Tai klausimai, įvertinantys dabartinę asmens būklę: koks KMI, svorio stabilumą, ar būklė gali blogėti dėl per paskutinę savaitę sumažėjusio suvalgomo maisto kiekio ir ar pacientas sunkiai serga, kas lemtų mitybos būklės paspartėjusį blogėjimą. Jei nustatyta MN rizika, pereita į antrą žingsnį, kurio metu vertinta bloga mitybos būklė ir ligos sunkumas.

Bloga mitybos būklė:

• 0 taškų – normali mitybos būklė;

• 1 taškas – lengvas mitybos nepakankamumas, kuriam priskiriama svorio netekimas > 5% per 3 mėnesius arba suvalgomo maisto kiekis yra 50 – 75% normos per paskutinę savaitę; • 2 taškai – vidutinio sunkumo mitybos nepakankamumas, kurio metu svorio sumažėjimas > 5% per 2 mėnesius, arba KMI 18,5 – 20,5 ir kartu liga, arba suvalgomo maisto kiekis yra 25 – 50% reikiamo kiekio per paskutinę savaitę.

• 3 taškai – sunkus mitybos nepakankamumas, nustatytas jeigu svorio sumažėjimas > 5% per 1 mėnesį, arba svorio sumažėjimas > 15% per 3 mėnesius, arba KMI < 18,5 ir kartu liga, arba suvalgomo maisto kiekis yra 0 – 25% normos per paskutinę savaitę.

Ligos sunkumas:

• 0 taškų – normalus maisto medžiagų poreikis;

• 1 taškas – nežymus, pacientai, sergantys lėtinėmis ligomis, hospitalizuoti dėl ligų komplikacijų. Ligonis silpnas, tačiau keliasi iš lovos reguliariai. Baltymų poreikis padidėjęs, tačiau gali būti taikoma oralinė dieta ar daugeliu atveju papildai;

• 2 taškai – vidutinis, pacientas apribotas lovos režimo dėl ligos, pavyzdžiui, dėl didžiųjų chirurginių operacijų. Baltymų poreikis yra iš emės padidėjęs, tačiau gali būti poreikis pašalintas, taip pat papildomas maitinimas daugeliu atveju yra reikalingas;

• 3 taškai – ryškus, pacientas intensyvios terapijos skyriuje, taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija ir pan. Baltymų poreikis padidėjęs ir negali būti kompensuotas net skiriant papildomą maitinimą. Baltymų pasiskirstymas ir azoto netekimas gali būti smarkiai susilpnėjęs.

Taip pat į klausimyną įtrauktas amžius, kaip rizikos veiksnys. Jei pacientui 70 metų arba daugiau, pridedamas 1 taškas.

19

• ≥3 – MN rizika, reikalingas mitybos plano sudarymas;

• <3 – pakartotinis vertinimas po savaitės, išskyrus planines didelės apimties chirurgines operacijas, kurioms reikalingas mitybos plano sudarymas prieš intervenciją [2].

11.5 Duomenų analizės metodai

Statistinė analizė atlikta naudojantis „IBM SPSS Statistics 22“ ir „Microsoft Excel 2016“ programinėmis įrangomis. Buvo skaičiuojamos aprašomosios statistikos. Statistinės hipotezės reikšmingumo lygmuo pasirinktas 0,05. Chi-kvadrato 𝜒# _{kriterijus buvo naudojamas kokybiniams} požymiams vertinti. Parametriniams duomenims vertinti buvo naudojama dispersinė analizė. Jei kriterijaus reikšmė 𝑝 yra mažesnė už reikšmingumo lygmenį𝑝 < 0,05, tai nulinė hipotezė priimama, jei 𝑝 ≥ 0,05 – hipotezė atmetama.

20

TYRIMO REZULTATAI

12.1 Mitybos nepakankamumo rizika tirtuose skyriuose

Įvertinus MN riziką LSMUL KK Gastroenterologijos skyriuje, buvo nustatyta, jog iš surinktų 246 anketų nors į vieną iš pirmųjų keturių atrankos klausimų buvo atsakyta teigiamai 83%, t.y. 203 apklaustųjų, 17% - 43 MN rizikos nėra. Gavus vieną ir daugiau teigiamų atsakymų galima įtarti MN riziką.

1 pav. MN rizika LSMUL KK Gastroenterologijos skyriuje

Utenos ligoninės Terapiniame skyriuje apklausus 40 pacientų, kuriems nustatyta virškinamojo trakto liga, gauti rezultatai, kad MN rizika paplitusi 82% - 33 anketos. Atitinkamai MN rizikos nebuvo 18% - 7 pacientams.

2 pav. MN rizika Utenos ligoninės Terapiniame skyriuje

203; 83% 43; 17%

Mitybos nepakankamumo rizika LSMUL KK

Gastroenterologijos skyriuje

Yra Nėra

33; 82% 7;

18%

Mitybos nepakankamumo rizika Utenos ligoninės

Terapiniame skyriuje

21

Vertinant gautus rezultatus, galima palyginti MN rizikos paplitimą tarp LSMUL KK Gastroenterologijos skyriaus ir Utenos ligoninės Terapinio skyriaus pacientų, sergančiųjų virškinamojo trakto ligomis. MN rizikos lygis pakankamai vienodas: Kaune – 83%, Utenoje – 82%.

Įvertinti MN rizikai pateikiami pirmo etapo NRS 2002 anketos klausimai. Pirmu klausimu vertinamas paciento KMI. Ryšys tarp MN rizikos ir KMI buvo gautas statistiškai reikšmingas (𝑝 = 0). Mažesnis KMI lėmė didesnę MN riziką.

3 pav. MN rizikos ryšys su KMI

Įvertinus pacientų svorį gauta taip pat statistiškai reikšmingas ryšys. Mitybos nepakankamumo rizika ir pacientų svoris buvo statistiškai reikšmingi (𝑝 = 0). Pacientai, turintys didesnį kūno svorį, turi mažesnę mitybos nepakankamumo riziką.

4 pav. MN rizikos ryšys su svorio pokyčiais

25.45 29.05 0.00 5.00 10.00 15.00 20.00 25.00 30.00 35.00 40.00

Mitybos nepakankamumo rizika yra Mitybos nepakankamumo rizikos nėra

KMI

Mitybos nepakankamumo rizika yra Mitybos nepakankamumo rizikos nėra

22

Kitas atrankos klausimas buvo, ar pacientas per paskutinius 3 mėnesius neteko svorio. Gauti rezultatai rodo, jog yra statistiškai reikšmingas ryšys tarp MN rizikos ir svorio netekimo per paskutinius 3 mėnesius (𝑝 = 0). Visi pacientai, netekę svorio per 3 mėnesius, susidūrė su mitybos nepakankamumo rizika.

5 pav. MN rizikos ryšys su svorio pokyčiais per paskutinis 3 mėn.

Taip pat statistiškai reikšmingas ryšys gautas tarp MN rizikos ir sumažėjusio suvalgomo maisto kiekio (𝑝 = 0). Visi pacientai, paskutinę savaitę sumažinę suvalgomo maisto kiekį, susidūrė su mitybos nepakankamumo rizika.

6 pav. MN rizikos ryšys su apetitu per paskutinę savaitę

172 64 50 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100%

Mitybos nepakankamumo rizika yra Mitybos nepakankamumo rizikos nėra

Ar per 3 mėn. pacientas neteko svorio?

Taip Ne 172 64 50 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100%

Mitybos nepakankamumo rizika yra Mitybos nepakankamumo rizikos nėra

Ar per paskutiniąją savaitę pacientas sumažino

suvalgomo maisto kiekį?

23

12.2 Mitybos nepakankamumo pasireiškimas tirtuose skyriuose

Pacientams, kuriems buvo nustatyta MN rizika, buvo tęsiamas anketavimas ir vertinama, ar yra MN. LSMUL KK Gastroenterologijos skyriuje gauti rezultatai, jog 11 pacientų nebuvo MN, tačiau jam išsivystyti rizika yra. 51 pacientui nustatytas lengvas MN, 46 – vidutinio sunkumo MN, 95 – sunkus MN.

7 pav. MN paplitimas LSMUL KK Gastroenterologijos skyriuje

Vertinant MN paplitimą tarp pacientų, sergančiųjų virškinamojo trakto ligomis Utenos ligoninės Terapiniame skyriuje, gauti rezultatai, jog 3 pacientams yra rizika išsivystyti MN, 5 pacientai su lengvu MN, 8 – vidutinio sunkumo MN ir 17 pacientų nustatytas sunkus MN.

11 51 46 95 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100

Nėra Lengva Vidutinė Sunki

Blogos mitybos būklė LSMUL KK Gastroenterologijos

skyriuje

24

8 pav. MN paplitimas Utenos ligoninės Terapiniame skyriuje

Lyginant duomenis, gautus Kaune ir Utenoje, stebima tokia pati tendencija dėl MN. Daugiausia pacientų su sunkiu MN. Kaune santykinai dažniau pasireiškia lengvo sunkumo MN, lyginant su vidutinio sunkumo MN. Utenoje daugiau vidutinio sunkumo MN nei lengvo.

Įvertinus pacientų MN ir KMI, buvo nustatytas statistinis reikšmingumas (𝑝 = 0). Pacientams, kurių KMI < 20,5, MN yra sunkaus arba vidutinio sunkumo lygio, tačiau didžioji dalis yra sunkaus MN lygio. 3 5 8 17 0 2 4 6 8 10 12 14 16 18

Nėra Lengva Vidutinė Sunki

Blogos mitybos būklė Utenos ligoninės Terapiniame

skyriuje

25

9 pav. KMI ryšys su MN

Blogos mitybos būklės įvertinimas ir svorio netekimas per 3 mėnesius buvo statistiškai reikšmingi (𝑝 = 0). Tarp pacientų, kuriems nustatytas sunkus MN lygis, - 95 per paskutinius 3 mėnesius netekę svorio, 17 – svoris nekito.

14 56 16 38 25 87 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100% KMI<20.5 KMI>20.5

Nėra blogos mitybos būklės Lengvai bloga mitybos būklė Vidutiniškai bloga mitybos būklė Sunkiai bloga mitybos būklė

26

10 pav. Svorio netekimo per paskutinis 3mėn. ryšys su MN

Statistiškai reikšmingas ryšys gautas tarp blogos mitybos būklės ir per paskutinę savaitę sumažinto maisto kiekio (𝑝 = 0).

11 pav. Apetito per paskutinę savaitę ryšys su MN

11 29 37 95 3 27 17 17 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100

Nėra blogos mitybos

būklės nepakankamumasLengvas mitybos Vidutinio laipsnio mitybos nepakankamumas

Sunkus mitybos nepakankamumas per 3 mėn. pacientas neteko svorio per 3 mėn. pacientas išlaikė savo svorį

3 42 37 90 11 14 17 22 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100

Nėra blogos mitybos būklės Lengvas mitybos nepakankamumas Vidutinio laipsnio mitybos nepakankamumas Sunkus mitybos nepakankamumas

Ar per paskutiniąją savaitę pacientas sumažino suvalgomo

maisto kiekį?

27

12.3 Po savaitės atliktos pakartotinės apklausos rezultatai

Daliai pacientų, stacionarizuotų LSMUL KK Gastroenerologijos skyriuje, buvo pateikta NRS - 2002 klausimynas pakartotinai po savaitės. Gautas statistiškai reikšmingas ryšys tarp apklausos vykdymo laiko ir per paskutinę savaitę suvalgomo maisto kiekio (𝑝 = 0,004). Pirmos apklausos metu didžioji dalis pacientų – 17 – nurodė, jog per paskutinę savaitę sumažino suvalgomo maisto kiekį. Tačiau atlikus tų pačių pacientų apklausą po savaitės, buvo nustatyta, jog didžioji dalis – 17 – nesumažino suvalgomo maisto kiekio per paskutinę savaitę.

12 pav. Mitybos pokyčiai per stacionarizavimo savaitę

Taip pat gautas statistinis reikšmingumas tarp apklausos atlikimo pakartojimo ir suvalgomo per paskutinę savaitę maisto kiekio, kuris buvo 0 – 25% normos (𝑝 = 0,004).

17 8 6 17 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100% 1 apklausa 2 apklausa

Ar per paskutiniąją savaitę pacientas sumažino

suvalgomo maisto kiekį?

28

13 pav. Suvalgomo maisto kiekis 0-25% per stacionarizavimo savaitę

6 1 13 16 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100% 1 apklausa 2 apklausa

Suvalgomo maisto kiekis yra 0-25% normos per paskutinę

savaitę?

29

12.4 Mitybos būklės palyginimas su ankstesnių metų duomenimis.

1 lentelė. Duomenų palyginimas

2010 – 2011 2015 – 2016

Apklaustų pacientų skaičius 241 246

Vyrų/Moterų 119/122 103/143

Amžiaus vidurkis (intervalas) 58,99 (18-90) 59,64

Mitybos nepakankamumo rizika nustatyta (I etapas)

59% (143 pac.) 82,5%(203 pac.) Mitybos nepakankamumo rodiklis, apklausus

visus pacientus

51% (123 pac.) 78%(192 pac.) Mitybos nepakankamumas nustatytas MN riziką

turintiems (II etapas)

86% (123 pac.) 94,5%(192 pac.)

• Lengvo laipsnio 31,1% (43 pac.) 20,7%(51 pac.)

• Vidutinio laipsnio 18,9% (27 pac.) 18,7%(46 pac.)

• Didelio laipsnio 37,1% (53 pac.) 38,6%(95 pac.)

12.5 Dažniausios stacionarizavimo priežastys

2 lentelė. Dažniausios stacionarizavimo priežastys

Stacionarizavimo priežastis Kiek pacientų % Kepenų ir tulžies pūslės ligos 105 36,71

Kasos patologija 43 15,03 Kraujavimas iš VT 42 14,69 Skrandžio ir dvylikapirštės žarnos ligos 24 8,39 Onkologinė liga 21 7,34 Stemplės patologija 8 2,80 Kitos VT ligos 43 15,03

30

REZULTATŲ APTARIMAS

Subalansuota mityba – labai svarbus veiksnys, norint palaikyti tinkamą sveikatos būklę. Tačiau nevisavertis maitinimasis yra dažna klinikinė problema, su kuria susiduriama Europos ligoninėse. Ne išimtis ir Lietuva. Svorio kritimas, apetito stoka – tai veiksniai, kurie gali įspėti apie mitybos nepakankamumą, dėl to raumenų masė mažėja, didėja sergamumas, prarandama funkcija. Šiai sekai nutraukti pirmiausia reikia nustatyti MN riziką ir užkirsti kelią MN vystymuisi. Šis tyrimas atliktas, norint parodyti temos aktualumą ir priminti, kad problema vis dar išlikusi. NRS - 2002 klausimynu buvo vertinta MN ir jo rizikos paplitimas LSMUL KK Gastroenterologijos skyriuje ir VšĮ ,,Utenos ligoninė” Terapiniame skyriuje tarp sergančiųjų VT ligomis.

Atlikus duomenų analizę paaiškėjo, kad MN rizikos paplitimas LSMUL KK Gastroenterologijos skyriuje ir Utenos ligoninės Terapijos skyriuje panašus. Iš 246 apklaustųjų Kaune 203, t.y. 83%, turi MN riziką, atitinkamai Utenoje iš 40 – 33, t.y 82%. Rezultatai rodo, jog tarp sergančiųjų VT ligomis MN rizika yra labai paplitusi. Atliktame turime, vertinant MN pasireiškimą, gauta, jog Kaune ir Utenoje stebima tokia pati tendencija. Daugiausia pacientų su sunkiu MN. LSMUL KK Gastroenterologijos skyriuje, iš apklaustųjų 95 nustatytas sunkus MN, 46 – vidutinio sunkumo, 51 – lengvas MN. 11 pacientų MN nenustatyta, tačiau jai išsivystyti rizika yra. Atitinkamai Utenoje 17 pacientų su sunkiu MN, 8 – vidutinio sunkumo MN, 5 – lengvu MN, 3 pacientai su MN rizika, tačiau MN dar nėra. Nors šiuo atveju stebima, jog MN ir jo rizika yra paplitusi panašiai, vertinant skirtingo dydžio ligonines, tačiau jau minėtame JAV tyrime, apibendrinančiame 1993 – 2010 metus, atliko Jungtinėse Amerikos Valstijose, iš 1 248 680 pacientų 3,2% nustatytas MN. Taip pat gautas statistinis reikšmingumas tarp regionų ir MN nustatymo – p < 0,0003. Konstatuota, kad didesnė tikimybė, jog MN bus diagnozuotas pacientams, kuriems paslaugos suteiktos sveikatos priežiūros sitemoje, turinčioje kelių ligoninių sistemą (p < 0,005) [16].

Tyrimo metu išryškėjo ryšys tarp MN rizikos ar jau esamo MN, ir pirmųjų patikros klausimų. Pirmuoju klausimu vertinamas paciento KMI. Gautas statistiškai reikšmingas ryšys – mažesnis KMI indeksas lėmė MN riziką. Esant šiai būklei, KMI vidurkis gautas 25,45 kg/m2, o nesant MN rizikos – 29,05 kg/m2. Pacientai, turintys didesnį kūno svorį, turi mažesnę MN riziką (𝑝 = 0): su MN rizika svorio vidurkis 72,59 kg ir be MN rizikos – 82,24 kg. Vertinant MN ir KMI, buvo nustatyta, jog tiems, kurių KMI < 20,5 kg/m2, yra sunkus (25 pacientai) arba vidutinis (16 pacientų) MN. Tačiau susitelkus tik į kūno svorį ar kūno masės indeksą (KMI), dažnai lieka neįvertinta bendra klinikinė būklė. Pavyzdžiui, jei pacientui būdingas nutukimas, KMI 30-35 kg/m2, ir jis netenka kūno svorio 10-15 % per trumpą laiko tarpą, jam jau būdingas MN, tokiu atveju KMI norma būtų 20-25 kg/m2, ir tai paneigtų MN diagnozę [2].

31

Kitas iš pradinių klausimų – ar pacientas per paskutinis 3 mėnesius pastebėjo, jog kristų svoris. Gauti rezultatai vėlgi esant MN rizikai ir MN buvo statistiškai reikšmingi (𝑝 = 0) – visi pacientai, kurie neteko svorio per šį laikotarpį, susidūrė su MN rizika. Iš pacientų, kuriems nustatyta MN rizika, 172 neteko svorio per minėtąjį periodą, 64 nurodė, jog svoris nekito arba pakilo. Visi pacientai (t.y. 50), kuriems MN rizika nenustatyta, teigė, jog nebuvo fiksuotas svorio netekimas. Tarp pacientų, kuriems yra nustatytas MN, ryškiausia svorio netekimo tendencija yra ligonių su sunkiu MN – 95, mažiausia tarp esančių su MN rizika, tačiau MN nebuvo fiksuotas – 11 asmenų, jie nurodė, jog svoris nekito. Minėtame Ievos Dežicaitės darbe palyginama kūno svorio pokyčiai per paskutinius 3 mėnesius Reumatologijos, Onkologijos ir Gastroenterologijos klinikose. Įvertinus rezultatus, buvo nustatyta, jog 65,2% pacientų Gastroenterologijos klinikoje neteko kūno svorio, kitose klinikose svorio kritimas buvo nutatytas mažesnis [8]. Kaip atskleidė Lilija Žemaitienė savo klinikinės slaugos baigiamajame magistro darbe 2014 metais, statistiškai reikšmingo skirtumo tarp vyrų ir moterų pagal svorio netekimą per paskutinius 3 mėnesius nėra. Daroma išvada, jog vyrai ir moterys vienodai per paskutinius 3 mėnesius neteko svorio [14].

Trečiasis klausimas, kuris buvo statistiškai reikšmingas (𝑝 = 0) šiame tyrime, tai suvalgomo maisto kiekio sumažėjimas paskutinę savaitę. Visi, t.y. 172 pacientai, (64 nesumažino suvalgomo maisto kiekio per paskutinę savaitę, nors yra MN rizika), kurie teigiamai atsakė į šį klausimą, turi riziką MN pasireikšti, išskyrus 3 asmenis, kurių atsakymas buvo teigiamas, bet jiems nėra blogos mitybos būklės. Net 90 pacientų iš nurodžiusiųjų, jog sumažėjo suvalgomo maisto kiekis, yra sunkus MN. Antroje pagal dydį Norvegijos Haukeland universitetinėje ligoninėje atlikus tyrimą 3279 pacientams su NRS - 2002 klausimynu, padaryta išvada, jog šio anketos 4 pagrindiniai atrankos klausimai turi didelį vaidmenį prognozuojant hospitalizuotų pacientų sergamumą ir mirtingumą. Taip pat, vertinant klausimą apie mitybos sumažėjimą paskutinę savaitę, nustatyta, jog pastaraisiais metais 2,37 karto didesnė mirtingumo tikimybė ir 1,85 karto padidėjęs sergamumas, lyginant su pacientais be MN rizikos [17].

Daliai pacientų buvo pateiktas NRS - 2002 klausimynas pakartotinai po savaitės. Atlikus duomenų analizę gautas statistiškai reikšmingas ryšys tarp apklausos vykdymo laiko ir per savaitę, praleistą ligoninėje, suvalgomo maisto kiekio. Pirmą kartą didžioji dalis pacientų nurodė, jog suvalgomo maisto kiekis sumažėjo, tačiau po savaitės pakartojus apklausą gautas priešingas atsakymas – didžioji dalis pacientų maitinasi taip pat, kaip anksčiau, arba padidėjo suvalgomo maisto kiekis. Minėtame 2014 metų tyrime, atliktame Turkijos ligoninėje, viename iš gastroenterologinių skyrių, 2014 metais, gauti rezultatai iliustruoja kitą situaciją – gauta, jog hospitalizacijos trukmė turi įtakos MN vystymuisi. Pirmos apklausos metu MN rizika buvo 28,2%, po savaitės 30,1% ir trečios apklausos metu – 30,4% [10]. Taip pat gautas statistiškai reikšmingas sumažėjimas rezultatų palyginus pirmos ir

32

antros apklausos duomenis vertinant, ar suvalgomo maisto kiekis per paskutinę savaitę buvo 0% – 25%. Lilija Žemaitienė, savo darbe ištyrusi dienos maisto dalį prieš ir po reabilitacijos, nustatė, jog didžiausia dalis ligonių abiejų testavimų metu nurodė suvargą 75% porcijos. Taip pat statistiškai reikšmingo skirtumo nebuvo gauta vertinant duomenų pasiskirstymą tarp vyrų ir moterų [14].

Taip pat lyginant tendenciją su ankstesniais metais, stebima, jos problema ne tik yra išlikusi, tačiau ir dar labiau reikalaujanti dėmesio. 2012 metais pristatytame Mantės Kizlaitytės darbe ,,Gastroenterologijos skyriuje stacionarizuotų pacientų mitybos nepakankamumo rizika ir dažnis” apklausta 241 pacientas, 2015-2016 metais šio tyrimo metu – 246. MN rizika pakito nuo 59% iki 82,5%. Lengvo laipsnio MN sumažėjo nuo 31,1% iki 20,7%. Vidutinio laipsnio MN neženkliai sumažėjo: 18,9% ir 18,7%, tačiau didelio laipsnio MN pakilo nuo 37,1% iki 38,6%. Tai patvirtina ir jau minėtas JAV tyrimas, kuriuo buvo vertinami 1993 – 2010 metų duomenys. Buvo stebėta MN augimo tendencija – MN diagnozės dažnis vis didėjo ir 2010 metais buvo didžiausias [16]. Vieno iš Vokietijoje atlikto tyrimo metu gauta išvada, jog trečdaliu mažesnė MN tikimybė yra pacientams, kuriems nėra gastroenterologinių sutrikimų, nei sergantiems VT ligomis [17]. Tiriamųjų grupę sudarė pacientai, sergantys VT ligomis. Nustatyta, jog daugiausia tyrime dalyvavusių pacientų stacionarizuota dėl pankreatito (14,3%), kraujavimo iš VT (10,8%), onkologinės ligos (6,6%) ar kepenų cirozės (5,9%). Rumunijoje didesnės apimties tyrime, apklausus 3198 pacientus, nustatyta, jog 17,3% yra MN rizikos lauke. Iš jų didžiausią riziką turėjo pacientai su pažengusia kepenų liga (49,8%), onkologinėmis ligomis (31,3%), uždegiminėmis žarnyno ligomis (20,2%) ir kasos ligomis (18,9%). Tarp pacientų su MN pirmoje vietoje išliko pažengusi kepenų ligą – 39,4%.

Apibendrinant šio darbo ir kitų tyrimų, atliktų šia tema, rezulatus, reikėtų atkreipti dėmesį, jog mitybos nepakankamumas ir jo rizika yra šių dienų problema, kuri ne mažėja, o, priešingai, darosi vis aktualesnė. Siekiant sumažinti MN, svarbu laiku nustatyti jo riziką. Itin didelė grėsmė šiai būklei vystytis sietina su gastroenterologiniais ligoniais – tai rodo analizė, atlikta kitose valstybėse, todėl ne veltui buvo pasirinkta šį tiriamųjų grupė. Šio tyrimo metu naudotas NRS - 2002 klausimynas, kurio pirmieji keturi klausimai, vertinantys KMI, kūno svorio pokyčius per paskutinius 3 mėnesius, paskutinės savaitės apetitas ir paciento ligos sunkumas – tai klausimai, kurie leidžia įvertinti MN riziką. Kiti tyrimai formuluoja išvadą, jog, laiku neužkirtus kelio, išsivystęs MN gali lemti sergamumo, mirtingumo rizikos padidėjimą, hospitalizacijos trukmės pailgėjimus, o tai – papildomos išlaidos ligoninei ir visuominei. Siekiant kuo daugiau naudos pirmiausia pacientui, jo artimiesiems, vėliau ir gydymo įstaigai ir valstybei, labai svarbu laiku diagnozuoti MN riziką, dar neišsivysčius MN.

33

IŠVADOS

1. LSMUL KK Gastroenterologijos skyriuje iš visų 246 apklaustųjų 192 (78%) pacientams, naudojant NRS - 2002 klausimyną, nustatytas mitybos nepakankamumas. Iš šių pacientų 51 (20,7%) diagnozuotas lengvas MN, 46 (18,7%) – vidutinis MN ir 95 (38,6%) – sunkus MN. Vertinant MN ir KMI, gautas statistinis reikšmingumas – pacientams, kurių KMI < 20,5, MN yra sunkaus ar vidutinio sunkumo, sunkus MN vyrauja. Iš netekusių svorio per 3 mėnesių periodą 55,23% yra sunkaus MN lygio. Esant sunkiam MN, 55,33% pacientai sumažino maisto kiekį per paskutinę savaitę.

2. LSMUL KK Gastroenterologiniame skyriuje iš visų 246 apklaustųjų mitybos nepakankamumo rizika, naudojant NRS - 2002 klausimyną, nustatyta 203 (83%) pacientams. Ryšys tarp MN rizikos ir KMI buvo gautas statistiškai reikšmingas: KMI vidurkis esant MN rizikai 25,45 kg/m2, MN rizikos nėra – 29,05 kg/m2. Pakartojus apklausą po savaitės 68% nurodė, jog per paskutinę savaitę suvalgomo maisto kiekis nesumažėjo, nors pirmos apklausos metu 73,91% nurodė, jog suvalgomo maisto kiekis sumažėjęs.

3. Lyginant 2010/2011 ir 2015/2016 metų duomenis, rinktus LSMUL KK Gastroenterologijos skyriuje, nustatyta, jog MN rizika padidėjo nuo 59% iki 82,5%, iš pacientų, turinčių riziką, MN pakito nuo 86% iki 94,5%. Lengvo MN sumažėjo nuo 31,1% iki 20,7%, vidutinio laipsnio MN nuo 18,9% iki 18,7%, tačiau sunkaus MN laipsnio pokyčiai neigiamos dinamikos – nuo 37,1% iki 38,6%.

4. Ištyrus Utenos ligoninės Terapijos skyriaus pacientus, stacionarizuotų dėl gastroenterologinių susirgimų, iš visų 40 apklaustųjų, naudojant NRS - 2002 klausimyną, 30 (75%) asmenų nustatytas mitybos nepakankamumas. Iš šių pacientų 5 (12,5%) – lengvas MN, 8 (20%) – vidutinis MN ir 17 (42,5%) – sunkus MN.

5. Iš Utenos ligoninės Terapijos skyriuje 40 tirtų pacientų, stacionarizuotų dėl gastroenterologinių susirgimų, apklausai naudojant NRS - 2002 klausimyną, mitybos nepakankamumo rizika nustatyta 33 (82%) ligoniams.

6. LSMUL KK Gastroenterologijos skyriuje ir Utenos ligoninės Terapijos skyriuje MN rizika pasireiškė labai panašiai: Kaune 83%, Utenoje 82%. MN: Kaune 78%, Utenoje 75% pacientų; abiejuose mietuose sunkaus laipsnio MN nustatyta daugiausia – Kaune 38,6%, Utenoje 42,5%; atitinkamai lengvas MN 20,7% ir 12,5%; vidutinis MN – 18,7% ir 20%.

34

PRAKTIKINĖS REKOMENDACIJOS

• Laiku nustatyti MN riziką. Jai nustatyti gali būti naudojamas NRS - 2002 klausimynas. Nenustačius MN rizikos, anketavimą pakartoti po stacionarizavimo savaitės.

• Esant MN rizikai, svarbu sudaryti individualų mitybos planą, siekiant mažinti jos progresavimą ar MN gydyti.

• Kiti tyrimai formuluoja išvadą, jog, laiku neužkirtus kelio, išsivystęs MN gali lemti sergamumo, mirtingumo rizikos padidėjimą, hospitalizacijos trukmės pailgėjimus, o tai – papildomos išlaidos ligoninei ir visuomenei. Siekiant kuo daugiau naudos pirmiausia pacientui, jo artimiesiems, drauge – gydymo įstaigai ir valstybei, labai svarbu laiku diagnozuoti MN riziką, dar neišsivysčius MN. Turint tikslą įvertinti MN daromą žalą, galimas šio tyrimo plėtojimas, vertinamas ir lyginamas rezultatų su kitose valstybėse parengtomis studijomis bei įžvalgomis.

35

LITERATŪROS SĄRAŠAS

[1] Cederholm T, Bosaeus I, Barazzoni R, Bauer J, van Gossum A, Klek S et al. Diagnostic criteria for malnutrition - An ESPEN Consensus Statement. Clinical nutrition (Edinburgh, Scotland) 2015;34(3):335–40.

[2] Ockenga J. Importance of nutritional management in diseases with exocrine pancreatic insufficiency. HPB the official journal of the International Hepato Pancreato Biliary Association 2009;11 Suppl 3:11–5.

[3] Álvarez-Hernández J, Planas Vila M, León-Sanz M, García de Lorenzo A, Celaya-Pérez S, García-Lorda P et al. Prevalence and costs of malnutrition in hospitalized patients; the PREDyCES Study. Nutrición hospitalaria 2012;27(4):1049–59.

[4] Barker LA, Gout BS, Crowe TC. Hospital malnutrition: prevalence, identification and impact on patients and the healthcare system. International journal of environmental research and public health 2011;8(2):514–27.

[5] Mercadal-Orfila G, Lluch-Taltavull J, Campillo-Artero C, Torrent-Quetglas M. Association between nutritional risk based on the NRS-2002 test and hospital morbidity and mortality. Nutrición hospitalaria 2012;27(4):1248–54.

[6] Ryu SW. Comparison of different nutritional assessments in detecting malnutrition among gastric cancer patients. WJG 2010;16(26):3310.

[7] Holst M, Yifter-Lindgren E, Surowiak M, Nielsen K, Mowe M, Carlsson M et al. Nutritional screening and risk factors in elderly hospitalized patients: association to clinical outcome? Scandinavian journal of caring sciences 2013;27(4):953–61.

[8] Ieva Dežicaitė. Ligonių besigydančių Kauno medicinos universiteto klinikose, mitybos įvertinimas. Kaunas, 2009.

[9] J. Álvarez-Hernández, M. Planas Vila, M. León-Sanz, A. García de Lorenzo, S. Celaya-Pérez, P. García-Lorda, K. Araujo, B. Sarto Guerri; on behalf of the PREDyCES researchers. Original. Prevalence and costs of malnutrition in hospitalized patients; the PREDyCES® Study. Nutr Hosp. 2012;27(4):1049-1059.

[10] Pinar Sokulmez, Ilknur Aydin Avci. Determination of nutritional risk rate in patients hospitalized in the Gastroenterology Service at Turkey hospital. Progress in Nutrition 2014; 16; 2: 136-142.

[11] Rasmussen HH, Holst M, Kondrup J. Measuring nutritional risk in hospitals. Clinical epidemiology 2010;2:209–16.

[12] Piščalkienė V, Januškevičiūtė R, Balčiūnienė R. PAGYVENUSIŲ IR SENŲ ŽMONIŲ MITYBĄ SĄLYGOJANČIŲ VEIKSNIŲ VERTINIMAS. Sveikatos mokslai 2014;24(6):24–9.

36

[13] A Sherhat Gur, Kemal Atahan, Isil Aladag, Evren Durak, Atilla Cokmez, Ercument Tarcan, Cengiz Tavusbay. Clinical stydy. The efficacy of nutrition risk screening-2002 (NRS-2002) to decide on the nutritional support in general surgery patients. Bratisl Lek Listy 2009; 110 (5) 290–292.

[14] Lilija Žemaitienė. Pacientų, kuriems taikoma trečiojo lygio neuroreabilitacija, mitybos būklės pokyčių ir su jais susijusių veiksnių vertinimas. Klinikinės slaugos magistro baigiamasis darbas. Kaunas, 2014.

[15] N Mokhber, MR Majdi, M Ali-Abadi, MT Shakeri, M Kimiagar, R Salek, P Ahmadi A Sakhdari, M Azimi-Nezhad, M Ghayour-Mobarhan, SS Soluti. Association between Malnutrition and Depression in Elderly People in Razavi Khorasan: A Population Based-Study in Iran. Iranian J PublHealth, Vol. 40, No.2, 2011, pp.67-74.

[16] Corkins MR, Guenter P, DiMaria-Ghalili RA, Jensen GL, Malone A, Miller S et al. Malnutrition diagnoses in hospitalized patients: United States, 2010. JPEN. Journal of parenteral and enteral nutrition 2014;38(2):186–95.

[17] Konturek PC, Herrmann HJ, Schink K, Neurath MF, Zopf Y. Malnutrition in Hospitals: It Was, Is Now, and Must Not Remain a Problem! Medical science monitor international medical journal of experimental and clinical research 2015;21:2969–75.

[18] Norman K. Malnutrition affects quality of life in gastroenterology patients. WJG 2006;12(21):3380.

[19] Mercadal-Orfila G, Lluch-Taltavull J, Campillo-Artero C, Torrent-Quetglas M. Association between nutritional risk based on the NRS-2002 test and hospital morbidity and mortality. Nutrición hospitalaria 2012;27(4):1248–54.

[20] Tangvik RJ, Tell GS, Eisman JA, Guttormsen AB, Henriksen A, Nilsen RM et al. The nutritional strategy: four questions predict morbidity, mortality and health care costs. Clinical nutrition (Edinburgh, Scotland) 2014;33(4):634–41.

[21] Hu W-H, Cajas-Monson LC, Eisenstein S, Parry L, Cosman B, Ramamoorthy S. Preoperative malnutrition assessments as predictors of postoperative mortality and morbidity in colorectal cancer: an analysis of ACS-NSQIP. Nutrition journal 2015;14:91.

[22] Álvarez-Hernández J, Planas Vila M, León-Sanz M, García de Lorenzo A, Celaya-Pérez S, García-Lorda P et al. Prevalence and costs of malnutrition in hospitalized patients; the PREDyCES Study. Nutrición hospitalaria 2012;27(4):1049–59.

[23] Konturek PC, Herrmann HJ, Schink K, Neurath MF, Zopf Y. Malnutrition in Hospitals: It Was, Is Now, and Must Not Remain a Problem! Medical science monitor international medical journal of experimental and clinical research 2015;21:2969–75.

37

PRIEDAI

38

Priedas nr. 2.

Mitybos rizikos atrankos klausimynas (NRS 2002)

1 žingsnis: Pradinė atranka Taip Ne

1 Ar KMI < 20,5?

2 Ar per 3 mėnesius pacientas neteko svorio?

3 Ar per paskutinę savaitę pacientas sumažino suvalgomo maisto kiekį? 4 Ar pacientas sunkiai serga (pvz.: intensyviojoje terapijoje)?

Taip: jei bent vienas atsakymas yra „Taip“, atliekamas 2 atrankos žingsnis.

Ne: jei į visus klausimus yra atsakymas „Ne“, paciento būklė įvertinama kas savaitę. Jei pacientas hospitalizuojamas didelės apimties chirurginei operacijai, mitybos planas sudaromas prieš operaciją.

2 žingsnis: Galutinė atranka

Bloga mitybos būklė Ligos sunkumas (=poreikio padidėjimas)

Nėra Taškų 0

Normali mitybos būklė. Nėra Taškų 0

Normalus maisto medžiagų poreikis.

Nedidelio laipsnio sutrikimas

Taškų 1

Svorio netekimas > 5% per 3 mėnesius

arba

suvalgomo maisto kiekis yra 50-75% normos per paskutinę savaitę.

Nežymus

Taškų 1

Lėtine liga sergantys pacientai, patekę į gydymo įstaigą dėl ligos komplikacijų, didesnę paros dalį aktyvūs ne lovos ribose, kepenų cirozė, lėtinė obstrukcinė plaučių liga su komplikacijomis, lėtinė hemodializė, cukrinis diabetas, onkologijos liga sergantys pacientai, šlaunikaulio lūžimas. Vidutinio laipsnio sutrikimas Svorio sumažėjimass > 5% per 2 mėnesius arba KMI 18,5-20,5 + liga,

Vidutinis Didžiosios chirurginės operacijos, insultas, sunkus plaučių uždegimas, piktybinės kraujo ligos.

39

Taškų 2

arba

suvalgomo maisto kiekis yra 25-50% reikiamo kiekio per paskutinę savaitę. Taškų 2 Didelio laipsnio sutrikimas Taškų 3 Svorio sumažėjimass > 5% per 1 mėnesį

arba svorio sumažėjimas >15% per 3 mėnesius, arba

KMI <18,5 + liga, arba

suvalgomo maisto kiekis yra 0-25% normos per paskutinę savaitę.

Ryškus

Taškų 3

Galvos trauma.

Kaulų čiulpų transplantacija.

Intensyvios terapijos pacientai (APACH > 10).

Iš viso taškų: + Taškai: = Iš viso taškų: Amžius jei ≥ 70 metų: pridėti 1 tašką

Taškų ≥ 3: mitybos nepakankamumo rizika, reikalingas mitybos plano sudarymas

Taškų < 3: pakartotinis vertinimas po savaitės, išskyrus planines didelės apimties chirurgines operacijas, kurioms reikalingas mitybos plano sudarymas prieš intervenciją.